20.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/6

Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos

SUSITARIMAS

dėl bendradarbiavimo ir administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje

EUROPOS SĄJUNGA (toliau – Sąjunga) ir

NAUJOJI ZELANDIJA

Toliau – Susitariančiosios Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į Naujosios Zelandijos ir Sąjungos prekybinių ryšių svarbą ir norėdamos prisidėti prie tų ryšių darnios plėtros, naudingos abiem Susitariančiosioms Šalims;

PRIPAŽINDAMOS, kad siekiant šio tikslo turėtų būti įsipareigota plėtoti muitinių bendradarbiavimą;

ATSIŽVELGDAMOS į Susitariančiųjų Šalių muitinių bendradarbiavimo, susijusio su muitinės procedūromis, plėtotę;

MANYDAMOS, kad muitų teisės aktus pažeidžiantys veiksmai kenkia abiejų Susitariančiųjų Šalių ekonominiams, fiskaliniams ir prekybiniams interesams, ir pripažindamos, kad svarbu užtikrinti tikslų muitų ir kitų mokesčių apskaičiavimą;

ĮSITIKINUSIOS, kad muitinėms bendradarbiaujant priemonės, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią tokiems veiksmams, gali būti veiksmingesnės;

PRIPAŽINDAMOS reikšmingą muitinių vaidmenį ir muitinės procedūrų svarbą skatinant palankesnių sąlygų prekybai sudarymą ir stiprinant piliečių apsaugą;

SIEKDAMOS sukurti pagrindą bendradarbiavimui stiprinti toliau paprastinant ir derinant muitinės procedūras ir skatinant bendrus veiksmus, vykdomus įgyvendinant atitinkamas tarptautines iniciatyvas, įskaitant palankesnių sąlygų prekybai sudarymą ir tiekimo grandinės saugumo stiprinimą;

PRIPAŽINDAMOS Susitarimo dėl prekybos lengvinimo, sudaryto globojant Pasaulio prekybos organizacijai (toliau – PPO), reikšmę ir pabrėždamos jo priėmimo ir veiksmingo įgyvendinimo svarbą;

REMDAMOSI svarbiausiomis Pasaulio muitinių organizacijos (toliau – PMO) pasaulinės prekybos saugumo ir supaprastinimo standartų sistemos SAFE (toliau – sistema SAFE) nuostatomis;

ATSIŽVELGDAMOS didelius į abiejų Susitariančiųjų Šalių įsipareigojimus imtis su muitinėmis susijusių veiksmų ir bendradarbiauti kovojant su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais;

ATSIŽVELGDAMOS į Susitariančiųjų Šalių įsipareigojimus, nustatytus jų priimtose arba joms taikomose tarptautinėse konvencijose ir į PPO vykdomą su muitinėmis susijusią veiklą; ir

ATSIŽVELGDAMOS į atitinkamas PMO priemones, visų pirma, į 1953 m. gruodžio 5 d. Rekomendaciją dėl savitarpio administracinės pagalbos,

SUSITARĖ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.   Šiame Susitarime:

a)   „muitų teisės aktai“– tai Sąjungos arba Naujosios Zelandijos įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys prekių importo, eksporto bei tranzito ir bet kurio kito muitinės režimo ar procedūros įforminimo prekėms tvarką, įskaitant draudimo, apribojimo ir kontrolės priemones, ir kuriuos savo atitinkamose teritorijose administruoja, taiko ar užtikrina jų vykdymą Susitariančiųjų Šalių muitinės;

b)   „Susitariančiosios Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai“, „tos Susitariančiosios Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai“ ir „kiekvienos Susitariančiosios Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai“– tai pagal aplinkybes Sąjungoje taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai ar Naujojoje Zelandijoje taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai, atsižvelgiant į kontekstą;

c)   „muitinė“– Sąjungoje tai Europos Komisijos (toliau – Komisija) už muitinių klausimus atsakingos kompetentingos tarnybos ir Sąjungos valstybių narių muitinės; Naujojoje Zelandijoje tai Naujosios Zelandijos muitinė;

d)   „institucija pareiškėja“– tai Susitariančiosios Šalies tam tikslui paskirta kompetentinga administracinė institucija, teikianti pagalbos prašymą pagal šį Susitarimą;

e)   „institucija, į kurią kreipiamasi“– tai Susitariančiosios Šalies tam tikslui paskirta kompetentinga administracinė institucija, gaunanti pagalbos prašymą pagal šį Susitarimą;

f)   „asmuo“– tai bet kuris fizinis asmuo, juridinis asmuo arba bet kuris juridinio asmens statuso neturintis pagal kiekvienos Susitariančiosios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus įsteigtas arba suformuotas subjektas vykdantis prekių importą, eksportą arba tranzitą;

g)   „informacija“– tai duomenys, įskaitant asmens duomenis, dokumentai, ataskaitos ir kiti bet kokios formos pranešimai, įskaitant elektronines jų kopijas;

h)   „asmens duomenys“– tai bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra arba gali būti nustatyta;

i)   „muitų teisės aktus pažeidžiantis veiksmas“– tai bet koks muitų teisės aktų pažeidimas ar bandymas juos pažeisti.

2 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis Susitarimas taikomas Sąjungos muitų teritorijoje (kaip apibūdinta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 4 straipsnyje) ir Naujosios Zelandijos teritorijoje (išskyrus Tokelau), kurioje galioja jos muitų teisės aktai.

3 straipsnis

Įgyvendinimas

1.   Šis Susitarimas įgyvendinamas vadovaujantis pagal aplinkybes Sąjungoje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais ar Naujojoje Zelandijoje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, (įskaitant duomenų apsaugos srities teisės aktus) ir atsižvelgiant į jų atitinkamų muitinių turimus išteklius.

2.   Sąjungos ir Naujosios Zelandijos muitinės priima sprendimus dėl visų šio Susitarimo įgyvendinimui būtinų praktinių priemonių ir susitarimų.

4 straipsnis

Ryšys su kitais tarptautiniais susitarimais

1.   Šio Susitarimo nuostatos neturi įtakos nė vienos Susitariančiosios Šalies teisėms ir pareigoms, pagal kurį nors kitą tarptautinį susitarimą, kurio šalimi kuri nors Susitariančioji Šalis yra.

2.   Nepaisant 1 dalies, šio Susitarimo nuostatos yra viršesnės už bet kurio dvišalio susitarimo dėl muitinių bendradarbiavimo ir administracinės savitarpio pagalbos, kuris buvo ar gali būti sudarytas tarp atskirų Sąjungos valstybių narių ir Naujosios Zelandijos, nuostatas, jei tų dvišalių susitarimų nuostatos yra nesuderinamos su šio Susitarimo nuostatomis.

3.   Šio Susitarimo nuostatos neturi įtakos Sąjungos nuostatoms, reglamentuojančioms bet kurios informacijos, gautos pagal šį Susitarimą, kuri gali būti svarbi Sąjungai, perdavimo tarp kompetentingų Komisijos tarnybų ir Sąjungos valstybių narių muitinių tvarką.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS

5 straipsnis

Bendradarbiavimo sritis

1.   Pagal šį Susitarimą bendradarbiavimas apima visus klausimus, susijusius su muitų teisės aktų taikymu.

2.   Siekdamos sudaryti palankias sąlygas teisėtai prekybai ir prekių gabenimui, geriau užtikrinti, kad verslininkai laikytųsi reikalavimų, saugoti piliečius ir intelektinės nuosavybės teises, Sąjungos ir Naujosios Zelandijos muitinės bendradarbiauja siekdamos:

a)

saugoti teisėtą prekybą, veiksmingai užtikrindamos, kad būtų vykdomi teisės aktų reikalavimai ir jų būtų laikomasi;

b)

užtikrinti tiekimo grandinės saugumą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos saugiam prekių gabenimui tarp Sąjungos ir Naujosios Zelandijos;

c)

kuo daugiau prisidėti prie PMO, PPO ir kitų susijusių tarptautinių organizacijų veiklos, kuria gerinami muitinių darbo metodai ir sprendžiamos problemos, susijusios su muitinės procedūromis, muitinės reikalavimų vykdymu ir palankių sąlygų prekybai sudarymu; mažinama ekonominės veiklos vykdytojams tenkanti nereikalinga našta; sudaromos palankesnės sąlygos stropiai reikalavimų besilaikantiems veiklos vykdytojams; įgyvendinamos apsaugos nuo sukčiavimo ir neteisėtos ar kenkėjiškos veiklos priemonės;

d)

įgyvendinti atitinkamų Susitariančiųjų Šalių priimtas tarptautines priemones ir standartus, taikomus muitinės veiklos ir verslo srityse, įskaitant materialines Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (su pakeitimais) ir Tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijos nuostatas;

e)

įgyvendinti PPO prekybos lengvinimo susitarimą jam įsigaliojus;

f)

bendradarbiauti vykdant naujų muitinės procedūrų tyrimus, plėtrą, bandymus ir vertinimą, rengiant darbuotojams mokymus ir keičiantis jais, taip pat teikiant pagalbą;

g)

keistis informacija apie muitų teisės aktus, jų įgyvendinimą ir muitinės procedūras, visų pirma muitinės procedūrų paprastinimo ir modernizavimo srityje,

h)

rengti bendras iniciatyvas, susijusias su importo, eksporto ir kitomis muitinės procedūromis, ir užtikrinti, kad verslo bendruomenei būtų teikiamos veiksmingos paslaugos.

6 straipsnis

Tiekimo grandinės saugumas ir rizikos valdymas

1.   Susitariančiosios Šalys kartu nagrinėja su muitinės veikla susijusius tarptautinės prekybos tiekimo grandinės saugumo užtikrinimo ir palankesnių sąlygų sudarymo aspektus pagal SAFE sistemą. Be kita ko, jos bendradarbiauja:

a)

stiprindamos su muitinės veikla susijusius tarptautinės prekybos logistikos grandinės saugumo užtikrinimo aspektus, tuo pat metu sudarydamos palankesnes sąlygas teisėtai prekybai;

b)

kiek tai praktiškai įmanoma, nustatydamos rizikos valdymo metodų ir su jais susijusių reikalavimų bei programų minimalius standartus;

c)

kai tinkama, nustatydamos, kad abipusiai pripažįstami rizikos valdymo metodai, rizikos standartai, saugumo kontrolė, tiekimo grandinės saugumas ir verslo partnerystės programos, įskaitant lygiavertes palankesnių sąlygų prekybai sudarymo priemones;

d)

keisdamosi informacija apie tiekimo grandinės saugumą ir rizikos valdymą;

e)

kurdamos kontaktinius centrus keitimuisi informacija apie tiekimo grandinės saugumą ir rizikos valdymą;

f)

prireikus sukurdamos informacijos (įskaitant informaciją, pateikiamą prieš prekių įvežimą ar išvežimą) mainų sąsają;

g)

dalyvaudamos daugiašaliuose forumuose, kuriuose gali būti tinkamai iškeliami ir svarstomi su tiekimo grandinės saugumu ir rizikos valdymu susiję klausimai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

ADMINISTRACINĖ SAVITARPIO PAGALBA

7 straipsnis

Pagalbos taikymo sritis

1.   Sąjungos ir Naujosios Zelandijos muitinės viena kitai padeda vykdant muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, išaiškinimą, tyrimą ir užkardymą.

2.   Pagal šį Susitarimą teikiama pagalba nepažeidžia nė vienos Susitariančiosios Šalies teisių ar pareigų pagal tarptautinius susitarimus arba jos įstatymus ir kitus teisės aktus dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose. Jos objektu taip pat nėra informacija, kuri gaunama teisminės institucijos prašymu.

3.   Šis Susitarimas netaikomas pagalbai išieškant muitus, mokesčius ar baudas.

8 straipsnis

Prašoma pagalba

1.   Institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, suteikia jai visą susijusią informaciją, kuri gali jai padėti užtikrinti, tinkamą muitų teisės aktų taikymą, įskaitant informaciją apie nustatytą ar suplanuotą veiklą, kuri yra ar galėtų būti muitų teisės aktus pažeidžiantis veiksmas.

2.   Institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, praneša jai:

a)

ar prekės, eksportuotos iš vienos Susitariančiosios Šalies, buvo tinkamai importuotos į kitą, prireikus nurodydama prekėms taikytą muitinės procedūrą, ir

b)

ar prekės, importuotos į vieną Susitariančiąją Šalį, buvo tinkamai eksportuotos iš kitos, prireikus nurodydama prekėms taikytą muitinės procedūrą.

3.   Institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, pagal jai taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus imasi būtinų veiksmų, kad būtų ypatingai prižiūrimi:

a)

asmenys, kurių atžvilgiu yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jie dalyvauja arba dalyvavo muitų teisės aktus pažeidžiančiuose veiksmuose;

b)

vietos, kuriose prekės yra arba gali būti saugomos ar surenkamos taip, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, kad tos prekės gali būti naudojamos vykdant veiksmus, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai;

c)

prekės, kurios yra arba gali būti vežamos taip, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog jos gali būti naudojamos vykdant veiksmus, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai, ir

d)

transporto priemonės, kurios yra arba gali būti naudojamos taip, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog jos gali būti naudojamos vykdant veiksmus, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai.

9 straipsnis

Savanoriška pagalba

Susitariančiosios Šalys, vadovaudamosi savo įstatymais ir kitais teisės aktais, savo iniciatyva teikia viena kitai pagalbą, jei mano, kad tokia pagalba reikalinga tinkamam muitų teisės aktų taikymui, visų pirma suteikdamos gautą informaciją, susijusią su:

a)

veikla, kuri yra arba, atrodo, yra muitų teisės aktus pažeidžiantis veiksmas ir kuri gali dominti kitą Susitariančiąją Šalį;

b)

naujais būdais ar metodais, taikomais vykdant muitų teisės aktus pažeidžiančius veiksmus;

c)

prekėmis, kurios žinomos kaip muitų teisės aktus pažeidžiančių veiksmų objektai;

d)

asmenimis, kurių atžvilgiu yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jie dalyvauja arba dalyvavo muitų teisės aktus pažeidžiančiuose veiksmuose, ir

e)

transporto priemonėmis, kurios, yra pagrįstų priežasčių manyti, buvo, yra arba gali būti naudojamos vykdant veiksmus, kuriais pažeidžiamos muitų teisės aktai.

10 straipsnis

Dokumentų pristatymas ir pranešimas

1.   Institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, vadovaudamasi jai taikomais įstatymais ir kitų teisės aktais, imasi visų reikiamų priemonių, kad:

a)

būtų pristatyti visi dokumentai, arba

b)

adresatui, gyvenančiam arba įsisteigusiam institucijos, į kurią kreipiamasi, jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, būtų pranešta apie institucijos pareiškėjos sprendimus, priklausančius šio Susitarimo taikymo sričiai.

2.   Prašymai pristatyti dokumentus arba pranešti apie sprendimus teikiami raštu oficialia institucijos, į kurią kreipiamasi, kalba arba tai institucijai priimtina kalba.

11 straipsnis

Pagalbos prašymų forma ir turinys

1.   Prašymai pagal šį Susitarimą pateikiami raštu. Kartu su prašymais teikiami dokumentai, būtini tokiems prašymams patenkinti. Esant neatidėliotinai situacijai, gali būti priimamas ir prašymas žodžiu, tačiau jis nedelsiant patvirtinamas raštu.

2.   1 dalyje nurodytuose prašymuose pateikiama tokia informacija:

a)

institucija pareiškėja;

b)

prašoma priemonė;

c)

prašymo objektas ir priežastis;

d)

susiję įstatymai ir kiti teisės aktai;

e)

kuo tikslesnė ir išsamesnė informacija apie prekes ar asmenis, dėl kurių prašoma atlikti tyrimą, ir

f)

su jau atliktais tyrimais susijusių faktų santrauka.

3.   Prašymai teikiami oficialia institucijos, į kurią kreipiamasi, kalba ar tai institucijai priimtina kalba. Tas reikalavimas netaikomas dokumentams, kurie pridedami prie prašymo, teikiamo pagal 1 dalį.

4.   Jei prašymas neatitinka pirmiau nurodytų formalių reikalavimų, galima prašyti jį pataisyti ar papildyti; iki to gali būti imtasi atsargumo priemonių.

12 straipsnis

Prašymų vykdymas

1.   Siekdama įvykdyti pagalbos prašymą, institucija, į kurią kreipiamasi, veikia pagal savo kompetenciją nedelsdama ir neviršydama turimų išteklių, tarsi veikdama savo iniciatyva arba kitų tos pačios Susitariančiosios Šalies institucijų prašymu, pateikdama jau turimą informaciją, atlikdama atitinkamus tyrimus arba imdamasi priemonių, kad jie būtų atlikti. Ši dalis taip pat taikoma visoms kitoms institucijoms, kurioms institucija, į kurią kreipiamasi, perdavė prašymą, gautą pagal šį Susitarimą, kai negali veikti pati.

2.   Prašymai suteikti pagalbą vykdomi pagal Susitariančiosios Šalies, į kurią kreipiamasi, įstatymus ir kitus teisės aktus.

3.   Vienos Susitariančiosios Šalies tinkamai įgalioti pareigūnai, turėdami kitos Susitariančiosios Šalies sutikimą bei laikydamiesi pastarosios nustatytų sąlygų, gali atvykti į institucijos, į kurią kreipiamasi, ar į kurios nors kitos institucijos, kaip nurodyta 1 dalyje, įstaigas, kad galėtų gauti informacijos, susijusios su veikla, kuri yra ar gali būti muitų teisės aktus pažeidžiantys veiksmai, kurios institucijai pareiškėjai reikia šiame Susitarime nurodytiems tikslams pasiekti.

4.   Tinkamai įgalioti vienos Susitariančiosios Šalies pareigūnai, turėdami kitos Susitariančiosios Šalies sutikimą bei laikydamiesi pastarosios nustatytų sąlygų, gali dalyvauti atliekant tyrimus pastarosios teritorijoje.

13 straipsnis

Informacijos perdavimo forma

1.   Institucija, į kurią kreipiamasi, perduoda institucijai pareiškėjai vykdant prašymą, gautą pagal šį Susitarimą, atliktų tyrimų rezultatus raštu kartu su susijusiais dokumentais, patvirtintomis dokumentų kopijomis ar kita medžiaga.

2.   Informacija, perduodama pagal 1 dalį, gali būti skaitmeninės formos.

3.   Bylų ir dokumentų originalai perduodami tik gavus prašymą, jei patvirtintų kopijų nepakanka. Tie originalai kuo greičiau grąžinami institucijai, į kurią kreipiamasi.

14 straipsnis

Pareigos teikti pagalbą išimtys

1.   Galima atsisakyti teikti pagalbą, patenkančią į šio Susitarimo taikymo sritį, arba ją teikti tik įvykdžius tam tikras sąlygas ar reikalavimus tais atvejais, kai, Susitariančiosios Šalies nuomone, pagalba pagal šį Susitarimą:

a)

galėtų pakenkti Naujosios Zelandijos arba tos Sąjungos valstybės narės, kurios kompetentinga institucija gavo prašymą suteikti pagalbą pagal šį Susitarimą, suverenitetui;

b)

galėtų pakenkti viešajai tvarkai, saugumui ar kitiems esminiams interesams;

c)

pažeistų komercinę paslaptį ar pakenktų teisėtiems komerciniams interesams; arba

d)

būtų nesuderinama su taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, įskaitant tuos, kurie skirti asmens privatumui ar finansiniams asmenų reikalams ir sąskaitoms apsaugoti, bet jais neapsiribojant.

2.   Institucija, į kurią kreipiamasi, gali atidėti pagalbos teikimą, jei ji gali pakenkti atliekamam tyrimui, teisminiam persekiojimui ar bylos nagrinėjimui teisme. Tada institucija, į kurią kreipiamasi, tariasi su institucija pareiškėja, siekdama nustatyti, ar galima teikti pagalbą tokiomis sąlygomis, kokių gali pareikalauti institucija, į kurią kreipiamasi.

3.   Jei institucija pareiškėja prašo pagalbos, kurios ji pati paprašyta suteikti negalėtų, ji tai nurodo savo prašyme. Tada institucija, į kurią kreipiamasi, sprendžia, kaip atsakyti į tokį prašymą.

4.   1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais institucijos, į kurią kreipiamasi, sprendimas ir jo motyvai nedelsiant pranešami institucijai pareiškėjai.

15 straipsnis

Ekspertai ir liudytojai

Institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnas gali būti įgaliotas, neviršydamas suteiktų įgaliojimų, būti ekspertu arba liudytoju kitos Susitariančiosios Šalies valdžios institucijoje, kai nagrinėjami klausimai, kuriems taikomas šis Susitarimas, ir pateikti objektus, dokumentus ar jų patvirtintas ar konfidencialias kopijas, kurie gali būti reikalingi tuo tikslu. Pateikiant prašymą dėl pareigūno dalyvavimo, konkrečiai nurodoma, kurioje institucijoje, kokiais klausimais ir kokių pareigų ar kvalifikacijos pareigūnas bus apklausiamas.

16 straipsnis

Pagalbos teikimo išlaidos

Susitariančiosios Šalys nepateikia viena kitai jokių reikalavimų dėl išlaidų, atsiradusių įgyvendinant šį Susitarimą, atlyginimo, išskyrus, jei prireikia, reikalavimus atlyginti ekspertų ir liudytojų dalyvavimo pagal 15 straipsnį išlaidas bei apmokėjimo vertėjams raštu ir žodžiu, kurie nėra valstybės tarnautojai, išlaidas.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

INFORMACIJOS MAINAI

17 straipsnis

Informacijos konfidencialumas ir apsauga

1.   Visa bet kokia forma pagal šį Susitarimą perduota informacija yra laikoma konfidencialia arba riboto naudojimo, priklausomai nuo kiekvienoje iš Susitariančiųjų Šalių taikomų taisyklių.

2.   Susitariančioji Šalis negali naudoti arba atskleisti informacijos, gautos pagal šį Susitarimą, išskyrus atvejus, kai to reikia šiame Susitarime numatytais tikslais arba kai gavusi išankstinį rašytinį informaciją teikiančios Susitariančiosios Šalies sutikimą ir laikydamasi išlygų ir apribojimų, kurių informaciją teikianti Susitariančioji Šalis gali reikalauti. Tačiau jeigu kurios nors Susitariančiosios Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai reikalauja atskleisti informaciją, gautą pagal šį Susitarimą, ji apie tokį atskleidimą praneša informaciją pateikusiai Susitariančiajai Šaliai ir, kai įmanoma, iki tokio atskleidimo.

3.   Atsižvelgiant į reikalavimus, taikomus Susitariančiajai Šaliai pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus, arba į aiškiai nurodytas griežtesnės informacijos apsaugos reikalaujančias sąlygas, išlygas, apribojimus ar tvarkymo instrukcijas, visai pagal šį Susitarimą pateikiamai informacijai užtikrinamas to paties arba aukštesnio lygio saugumas ir privatumo apsauga, kaip nurodyta slaptumo žymos klasifikacijoje arba bet kokiose prie institucijos, į kurią kreipiamasi, informacijos pridėtose tvarkymo išlygose.

4.   Asmens duomenimis gali būti keičiamasi tik tuomet, kai Susitariančioji Šalis, galinti juos gauti, įsipareigoja tokius duomenis saugoti tokiu būdu, kokį asmens duomenis galinti perduoti Susitariančioji Šalis laiko tinkamu.

5.   Kiekviena Susitariančioji Šalis suteikia prieigą prie informacijos, gautos pagal šį Susitarimą, tik tiems asmenims, kurie turi žinoti apie jos turinį.

6.   Kiekviena Susitariančioji Šalis leidžia laikyti ir perduoti informaciją, gautą pagal šį Susitarimą, tik naudojant pripažintus apsaugos mechanizmus, pavyzdžiui, slaptažodžius, šifruotes arba kitas tinkamas apsaugos priemones, atitinkančias konkrečios informacijos slaptumo žymų reikalavimus.

7.   Kiekviena Susitariančioji Šalis informuoja kitą Šalį apie bet kokią atsitiktinę arba nesankcionuotą prieigą prie pagal šį Susitarimą gautos informacijos, atsitiktinį ar nesankcionuotą jos naudojimą, atskleidimą, pakeitimą ar sunaikinimą ir pateikia išsamią informaciją apie atsitiktinę arba nesankcionuotą prieigą prie tokios informacijos, atsitiktinį ar nesankcionuotą jos naudojimą, atskleidimą, pakeitimą ar sunaikinimą.

8.   Jei pagal šį Susitarimą gauta informacija buvo atsitiktinai atskleista arba pakeista, kiekviena Susitariančioji Šalis turi padaryti viską, kas pagrįstai įmanoma, kad informacija būtų susigrąžinta arba, jei jos susigrąžinti neįmanoma – kad atskleista arba pakeista informacija būtų sunaikinta.

9.   Kiekviena Susitariančioji Šalis gali paprašyti papildomai apsaugoti itin slaptą informaciją.

10.   Informacija negali būti tvarkoma ir saugoma ilgiau, nei reikia šiam Susitarimui įgyvendinti; tai daroma pagal kiekvienoje Susitariančioje Šalyje galiojančius reikalavimus, susijusius su viešųjų registrų privatumu ir tvarkymu. Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad informacija, kuri buvo gauta pagal šį Susitarimą, būtų tinkamai sunaikinta, kaip numatyta tos Susitariančiosios Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

11.   Jokia šio Susitarimo nuostata nekliudo naudoti pagal šį Susitarimą gautą informaciją ar dokumentus kaip įrodymus vėliau pradėtuose teismo procesuose dėl muitų teisės aktus pažeidžiančių veiksmų ar pateikiant dėl jų kaltinimus. Dėl to Susitariančiosios Šalys savo įrodymų medžiagoje, pranešimuose ir parodymuose bei vėliau keliamose bylose ir kaltinimuose, kurie gali būti vėliau panaudoti teismuose, gali naudoti kaip įrodymus pagal šį Susitarimą gautą informaciją ir dokumentus. Apie tokį naudojimą pranešama Susitariančiajai Šaliai, suteikusiai informaciją arba leidusiai susipažinti su tais dokumentais.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis

Pavadinimai

Šio Susitarimo antraštinių dalių ir straipsnių pavadinimai įrašyti tik tam, kad būtų patogiau daryti į juos nuorodas, ir neturi įtakos šio Susitarimo aiškinimui.

19 straipsnis

Konsultacijos

Visi klausimai ar ginčai, susiję su šio Susitarimo aiškinimu ar įgyvendinimu, sprendžiami Susitariančiųjų Šalių konsultacijomis; kai reikia, priimant 20 straipsnyje nurodyto Jungtinio muitinių bendradarbiavimo komiteto sprendimą.

20 straipsnis

Jungtinis muitinių bendradarbiavimo komitetas

1.   Šiuo dokumentu įkuriamas Jungtinis muitinių bendradarbiavimo komitetas (toliau – JMBK), kurį sudaro Susitariančiųjų Šalių muitinių ir kitų kompetentingų institucijų atstovai. Jo susitikimų vieta, data ir darbotvarkė suderinama abipusiu sutarimu.

2.   JMBK užtikrina tinkamą šio Susitarimo taikymą ir įgyvendinimą ir svarsto visus su jo taikymu susijusius klausimus. Šiuo tikslu JMBK, inter alia,:

a)

imasi priemonių, reikalingų muitinių bendradarbiavimui ir pagalbai laikydamasis šio Susitarimo tikslų, visų pirma:

i)

nustato bet kokius įstatymų ar kitų teisės aktų pakeitimus, būtinus šiam Susitarimui įgyvendinti;

ii)

nustato ir kuria informacijos mainų mechanizmų tobulinimo priemones;

iii)

nustato ir įtvirtina geriausią patirtį, įskaitant geriausią patirtį, sukauptą derinant išankstinio elektroninės informacijos apie krovinius pateikimo reikalavimus su tarptautiniais krovinių įvežimo, išvežimo ir gabenimo tranzitu standartais;

iv)

nustato ir įtvirtina rizikos analizės standartus, taikomus informacijai, kuri yra reikalinga didelės rizikos kroviniams, įvežamiems į Naująją Zelandiją ir Sąjungą, jose perkraunamiems ar per jas gabenamiems tranzitu, identifikuoti;

v)

nustato ir įtvirtina rizikos vertinimo standartų derinimo priemones;

vi)

nustato minimalius kontrolės standartus ir metodus, pagal kuriuos ties standartai gali būti pasiekti;

vii)

tobulina verslo partnerystės programas, skirtas tiekimo grandinės saugumui didinti ir palankesnėms teisėto prekių gabenimo sąlygoms sudaryti, ir nustato jų standartus; ir

viii)

apibrėžia ir įgyvendina konkrečias priemones siekiant abipusio rizikos valdymo metodų, rizikos standartų, saugumo kontrolės ir verslo partnerystės programų, įskaitant lygiavertes palankių sąlygų prekybai sudarymo priemones, pripažinimo;

b)

veikia kaip kompetentinga institucija, sprendžianti klausimus, kylančius dėl III antraštinės dalies įgyvendinimo;

c)

įgaliojamas priimti šiam Susitarimui įgyvendinti reikalingus sprendimus, įskaitant sprendimus dėl duomenų perdavimo ir tarpusavyje sutartų abipusio rizikos valdymo metodų, rizikos standartų, saugumo kontrolės ir verslo partnerystės programų pripažinimo privalumų, taip pat dėl kitų palankių prekybos sąlygų sudarymo priemonių;

d)

keičiasi nuomonėmis bet kuriais abi puses dominančiais klausimais, susijusiais su muitinių bendradarbiavimu, įskaitant klausimus dėl būsimų priemonių ir joms reikalingų išteklių; ir

e)

tvirtina savo vidaus darbo tvarkos taisykles.

3.   JMBK sukuria atitinkamus veiklos mechanizmus, įskaitant darbo grupes, padedančius vykdyti šio Susitarimo įgyvendinimo veiklą.

21 straipsnis

Įsigaliojimas ir trukmė

1.   Šis Susitarimas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai Susitariančiosios Šalys pasikeisdamos diplomatinėmis notomis pranešė viena kitai apie šiam tikslui reikalingų procedūrų užbaigimą.

2.   Šis Susitarimas gali būti iš dalies pakeistas abipusiu Susitariančiųjų Šalių sutarimu, joms pasikeitus diplomatinėmis notomis. Jeigu Susitariančiosios Šalys nesusitaria kitaip, pakeitimai įsigalioja 1 dalyje nurodytomis sąlygomis.

3.   Kiekviena Susitariančioji Šalis gali nutraukti šį Susitarimą raštu pranešdama kitai Šaliai. Nutraukimas įsigalioja po trijų mėnesių nuo pranešimo kitai Susitariančiajai Šaliai dienos. Iki Susitarimo nutraukimo gauti pagalbos prašymai pabaigiami vykdyti pagal šio Susitarimo nuostatas.

22 straipsnis

Autentiški tekstai

Šis Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; kiekvienas tekstas yra vienodai autentiškas. Kilus nesutarimų tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šio Susitarimo teksto, Susitariančiosios Šalys kreipiasi į JMBK.

Tai patvirtindami šį Susitarimą pasirašė toliau nurodyti tinkamai įgalioti atstovai.

Съставено в Брюксел на трети юли през две хиляди и седемнадесета година.

Hecho en Bruselas, el tres de julio de dos mil diecisiete.

V Bruselu dne třetího července dva tisíce sedmnáct.

Udfærdiget i Bruxelles den tredje juli to tusind og sytten.

Geschehen zu Brüssel am dritten Juli zweitausendsiebzehn.

Kahe tuhande seitsmeteistkümnenda aasta juulikuu kolmandal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις τρεις Ιουλίου δύο χιλιάδες δεκαεπτά.

Done at Brussels on the third day of July in the year two thousand and seventeen.

Fait à Bruxelles, le trois juillet deux mille dix-sept.

Sastavljeno u Bruxellesu trećeg srpnja godine dvije tisuće sedamnaeste.

Fatto a Bruxelles, addì tre luglio duemiladiciassette.

Briselē, divi tūkstoši septiņpadsmitā gada trešajā jūlijā.

Priimta du tūkstančiai septynioliktų metų liepos trečią dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenhetedik év július havának harmadik napján.

Magħmul fi Brussell, fit-tielet jum ta‘ Lulju fis-sena elfejn u sbatax.

Gedaan te Brussel, drie juli tweeduizend zeventien.

Sporządzono w Brukseli dnia trzeciego lipca roku dwa tysiące siedemnastego.

Feito em Bruxelas, em três de julho de dois mil e dezassete.

Întocmit la Bruxelles la trei iulie două mii șaptesprezece.

V Bruseli tretieho júla dvetisícsedemnásť.

V Bruslju, dne tretjega julija leta dva tisoč sedemnajst.

Tehty Brysselissä kolmantena päivänä heinäkuuta vuonna kaksituhattaseitsemäntoista.

Som skedde i Bryssel den tredje juli år tjugohundrasjutton.

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Image

За Нова Зеландия

Por Nueva Zelanda

Za Nový Zéland

For New Zealand

Für Neuseeland

Uus-Meremaa nimel

Για τη Νέα Ζηλανδία

For New Zealand

Pour la Nouvelle-Zélande

Za Novi Zeland

Per la Nuova Zelanda

Jaunzēlandes vārdā –

Naujosios Zelandijos vardu

Új-Zéland részéről

Għal New Zealand

Voor Nieuw-Zeeland

W imieniu Nowej Zelandii

Pela Nova Zelândia

Pentru Noua Zeelandă

Za Nový Zéland

Za Novo Zelandijo

Uuden-Seelannin puolesta

För Nya Zeeland

Image