23.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 315/1


REZOLIUCIJA (1)

dėl stipresnių ES ir Rytų partnerystės šalių partnerystės ryšių plėtojimo įgyvendinant Europos kaimynystės priemonę 2014–2020 m.

(2015/C 315/01)

EURONEST PARLAMENTINĖ ASAMBLĖJA,

atsižvelgdama į 2011 m. gegužės 3 d. EURONEST parlamentinės asamblėjos steigiamąjį aktą,

atsižvelgdama į bendrąją deklaraciją, paskelbtą per 2013 m. lapkričio 28–29 d. Vilniuje vykusį Rytų partnerystės valstybių aukščiausiojo lygio susitikimą,

atsižvelgdama į 2014 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES santykių su Rytų partnerystės šalimis vertinimo ir prioritetų nustatymo (2),

atsižvelgdama į 2013 m. kovo 20 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Europos kaimynystės politika: siekiama glaudesnės partnerystės“,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė (3),

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją pavadinimu „Europos kaimynystės politika: siekis stiprinti partnerystę. Europos Parlamento pozicija dėl 2012 m. pažangos ataskaitų (4)“,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas dėl Europos kaimynystės politikos ir jos rytų aspekto peržiūros, taip pat į rezoliucijas dėl Armėnijos Respublikos, Azerbaidžano Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Gruzijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos,

atsižvelgdama į bendrą Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos pareiškimą, dėl kurio Vilniuje 2013 m. lapkričio 29 d. susitarė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Armėnijos užsienio reikalų ministras Eduardas Nalbandianas,

A.

kadangi Rytų partnerystė buvo sukurta kaip bendras Europos Sąjungos ir Rytų Europos partnerių siekis, remiantis abipusiais interesais, įsipareigojimais, atsakomybe ir bendra nuosavybe, sukurti sąlygas, būtinas politinei asociacijai ir tolesnei ekonominei integracijai spartinti;

B.

kadangi Rytų partnerystėje dalyvaujančios valstybės prisiėmė abipusius įsipareigojimus pagrindinėms vertybėms, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms, taip pat rinkos ekonomikos, tvaraus vystymosi ir gero valdymo principams;

C.

kadangi 2013 m. lapkričio mėn. Vilniuje vykęs Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas pasižymėjo visa eile pasiekimų, naujų susitarimų ir pažanga siekiant glaudesnių ryšių, tačiau jį taip pat užtemdė kai kurių valstybių partnerių sprendimai atsisakyti asociacijos susitarimų su ES pasirašymo, nepaisant sėkmingo derybų užbaigimo;

D.

kadangi tuometinio Ukrainos prezidento sprendimas per aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje sukėlė masinius protestus Nepriklausomybės aikštėje (Maidane), kuriuos sekė dramatiškų įvykių grandinė šalyje per 2014 m., visų pirma, demonstracijų, kurių metų žuvo šimtai ukrainiečių, banga vasario mėn., neteisėta Krymo aneksija, kurią kovo mėn. įvykdė Maskva, o nuo pavasario naujo konflikto pradžia ir eskalavimas Rytų Ukrainoje, tiesioginis Rusijos Federacijos karinis dalyvavimas ir jos parama separatistų pajėgoms, rezultate žuvo virš 6 000 žmonių;

E.

kadangi ES iš vienos pusės ir Gruzija, Moldova ir Ukraina iš kitos pasirašė ir vėliau ratifikavo dvišalius asociacijos susitarimus, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, nepaisant tiesioginio politinio, karinio ir ekonominio spaudimo iš Rusijos Federacijos pusės;

F.

kadangi ES ir Baltarusija pradėjo derybas dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų, kuriais būtų sudarytos sąlygos ryšiams tarp žmonių skatinti; kadangi, nepaisant to, ES ir Baltarusijos dialogo politiniais ir ekonominiais klausimais atnaujinimas priklausys nuo besąlygiško visų likusių politinių kalinių Baltarusijoje išlaisvinimo ir visiškos jų reabilitacijos politinių ir pilietinių teisių požiūriu;

G.

kadangi visos šalys partnerės, išskyrus Baltarusiją, susiduria su separatizmu ir teritoriniais ginčais, kuriose Rusija tiesiogiai dalyvauja arba daro didelę įtaką;

H.

kadangi Gruzijos ir Moldovos teritorijoje buvo įsteigti neteisėti separatistiniai režimai; kadangi Ukrainos Krymo pusiasalį neteisėtai aneksavo Rusija, o pietryčių Ukrainoje tęsiasi ginkluoti susirėmimai tarp separatistų ir Kijevo Vyriausybės pajėgumų;

I.

kadangi prieiga prie ES rinkos ir prie kaimyninių Eurazijos šalių, visu pirma Rusijos, rinkų gyvybiškai svarbi šalims partnerėms ir jų ekonomikai; kadangi tam tikros šalių partnerių pramonės šakos vis dar priklauso nuo iš buvusios Sovietų Sąjungos paveldėtų gamybos grandinių, dėl kurių jos ekonomiškai susijusios su Rusijos Federacija; kadangi Rusijos Federacijos, Kazachstano ir Baltarusijos Muitų sąjungos išplėtimas įtraukiant kitas šalis partneres ir Eurazijos ekonominė sąjunga neturėtų būti laikomos konkuruojančiais projektais Rytų partnerystės ekonominei sudedamajai daliai tol, kol šalims partnerėms leidžiama laisvai pasirinkti, prie kokios iš šių organizacijų jos nori prisijungti; kadangi reikėtų dėti pastangas siekiant tobulinti bendradarbiavimą ir pasiekti dviejų ekonominių erdvių suderinamumo, kad Rytų partnerystės šalys galėtų visapusiškai realizuoti savo potencialą;

J.

kadangi ES Rusijos atžvilgiu patvirtino ribojamąsias priemones 2014 m. balandžio mėn. ir liepos mėn., dar kartą jas sustiprino rugsėjo mėn., siekdama paskatinti Rusiją pakeisti savo poziciją vykdant agresyvius avantiūristinius veiksmus, kuriais pažeidžiamas Ukrainos suverenitetas bei teritorinis vientisumas ir destabilizuojamas jos rytų regionas;

K.

kadangi 2014 m. rugpjūčio mėn., atsakydama į ES ribojamąsias priemones ir į asociacijos susitarimų pasirašymą, Rusija nusprendė taikyti embargą žemės ūkio ir maito produktams iš ES, Vakarų šalių ir kai kurių valstybių partnerių;

L.

kadangi 2014 m. buvo pirmi metai, kai Europos kaimynystės politika buvo įgyvendinama pagal atnaujintą ES programų ir finansų sistemą ir jos specialią Rytų dimensiją, kuri galios iki 2020 m.;

Atverti naujas perspektyvas 2014–2020 m. laikotarpiu remiantis pirmaisiais Rytų partnerystės pasiekimais

1.

pabrėžia, kad nuo Rytų partnerystės sukūrimo idėjos 2009 m. buvo pasiekta eilė konkrečių ir apčiuopiamų rezultatų, kurie turėjo abipusę naudą ES ir šalių partnerių visuomenėms ir kurie atsispindėjo skirtinguose susitarimuose, sudarytuose skirtingais lygmenimis politinio, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo srityse, kurie turi didelį pagerinimo potencialą, jei juos pakankamai parems visos suinteresuotosios šalys;

2.

teigiamai vertina tai, kad Vilniuje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimus laikytis Rytų partnerystės steigimo principų, t. y. visų pirma, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei demokratijos principų; pabrėžia, kad šių principų laikytis privalu;

3.

pritaria Vilniuje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvių nuomonei, kad pagal diferencijavimo principą kiekviena šalis partnerė turėtų laisvai priimti suverenius sprendimus, susijusius su užmojais ir tikslais, kurių ji siekia santykiuose su ES ir Rytų partnerystės viduje; šiomis aplinkybėmis primena, kad Rytų partnerystė – tai savanoriškas projektas, kuriame gerbiamas suverenus dalyvaujančių valstybių pasirinkimas ir stiprinami jų santykiai, ir kad tai turėtų būti naudinga dalyvaujančioms šalims ir visai Europai, turint mintyje stabilumą ir klestėjimą;

4.

teigiamai vertina asociacijos susitarimų, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, pasirašymą su Ukraina, Moldova ir Gruzija; ragina ES valstybes nares nedelsiant ratifikuoti šiuos susitarimus; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti visas susitarimų dalis ir patvirtinti atitinkamas reformas visose susijusiose srityse siekiant išvengti socialinio ir aplinkosauginio dempingo; ragina visas šalis tęsti reformų vykdymą, kaip numatyta asociacijos darbotvarkėje, ir ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares teikti paramą vykdant šias reformas; ragina ES valstybes nares pasidalinti jų turtinga patirtimi vykdant demokratinių režimų steigimo procesus ir reformas, grindžiamas pagarba pagrindinėms vertybėms ir teisinės valstybės principui, ypač tas valstybes nares, kurios galėjo remtis tiek savo patirtimi ES integracijos srityje, tiek ir glaudžiais ryšiais su šalimis partnerėmis; ragina asociacijos susitarimus, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, ratifikavusių šalių partnerių Vyriausybes surengti viešąsias diskusijas ir informavimo kampanijas, taip pat ir vietos lygmens, kuriose aktyviai dalyvautų pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant pilietinės visuomenės forumo nacionalines platformas, kadangi susitarimų sėkmę nulems jų turinio detalių ir poveikio suvokimas;

5.

smerkia Rusijos tiesioginę ir netiesioginę karinę agresiją Rytų Ukrainoje ir neteisėtą Krymo aneksiją, įvykdytą reaguojant į Ukrainos suverenų pasirinkimą judėti europinės perspektyvos linkme; ragina Rusijos Federaciją gerbti tarptautiniu mastu pripažintą Ukrainos suverenitetą, atitraukti savo pajėgas, nutraukti paramos teikimą separatistų pajėgoms rytų Ukrainoje ir laikytis daugybės tarptautinių, daugiašalių ir dvišalių susitarimų, įskaitant JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą ir 1994 m. Budapešto memorandumą, kuriuose raginama ieškoti diplomatinių visų krizių sprendimų ir vengti visų ginkluotos agresijos arba intervencijos į kitas valstybes formų; ragina Rusiją nutraukti informacinį karą, kuriuo siekiama kurstyti etninę neapykantą tarp rusų ir ukrainiečių; reikalauja visas šalis visapusiškai bendradarbiauti atliekant MH17 skrydžio lėktuvo numušimo tyrimą ir ragina, kad kaltininkai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn; toliau smerkia Rusijos nustatytus prekybos apribojimus, taikomus ES ir kelioms šalims partnerėms; remia ES ribojamąsias priemones Rusijai ir reikalauja, kad ji turėtų jas išlaikyti tol, kol Rusija neįgyvendins Minsko susitarimų arba neprisiims konstruktyvios pozicijos, susijusios su taikaus konflikto Rytų Ukrainoje sprendimo būdu; smerkia neteisėtus, nekonstitucinius ir nelegalius rinkimus, įvykdytus separatistų kontroliuojamose Donecko ir Luhansko zonose, kurias pripažino Rusija ir kuria kelia grėsmę Ukrainos vienybei bei trukdo taikos procesui; ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant paleisti pagrobtą ir neteisėtai Rusijos kalėjime laikomą Nadią Savčenko;

6.

smerkia 2014 m. lapkričio 24 d. Rusijos Federacijos ir Abchazijos aljanso ir strateginės partnerystės sutarties pasirašymą, taip pat smerkia Rusijos ketinimą 2015 m. pasirašyti sutartį dėl glaudesnių ryšių su atsiskyrusiu Cchinvalio regionu; pabrėžia, kad šiais veiksmais keliama rimta grėsmė stabilumui ir saugumui regione, dėl jų kyla rimta rizika pastangoms, nukreiptoms į Gruzijos ir Rusijos Federacijos santykių normalizavimą, ir kenkiama Ženevos tarptautiniam dialogui; ragina Rusijos Federaciją gerbti esminius tarptautinės teisės principus ir Gruzijos teritorinį vientisumą bei laikytis 2008 m. Gruzijos ir Rusijos pasirašyto paliaubų susitarimo;

7.

pabrėžia, kad ES yra atsakinga už tai, kad būtų aiškiai apibrėžtos galimybės, kurias ji nori suteikti atsakydama į šalių partnerių tikslus ir europinės perspektyvos siekimą; apgailestauja dėl to, kad iki šiol Rusija suvokia šiuos siekius ir Rytų partnerystę tik kaip grėsmę jos geopolitinės įtakos sferai; pažymi, kad 2015 m. sausio 1. d. įsigaliojusios sutartys dėl Muitų sąjungos ir Eurazijos ekonominės sąjungos – tai jų narių ekonominės integracijos projektas, kuris nesuderinamas su asociacijos susitarimais ir jų prekybos komponentais (išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė); ragina Rusiją susilaikyti nuo ekonominio spaudimo, grėsmės saugumui ir energijos tiekimui ir gerbti kaimyninių valstybių teisę laisvai pasirinkti savo politinį ir ekonominį likimą; pakartotinai ragina Rusijos Federaciją siekti taikių konfliktų sprendimo būdų prie derybų stalo;

8.

mano, kad 2015 m. sausio mėn. įsigaliojusių Muitų sąjungos ir Eurazijos ekonominės sąjungos sukūrimas, kuris buvo įkvėptas Europos Sąjungos idealų, gali būti tik naudinga dalyvaujančioms šalims su sąlyga, kad Rusijos Federacija netaikys šalims ekonominio spaudimo, grėsmės saugumui ir energijos tiekimui, kad jos prisijungtų ir leis savo kaimynėms laisvai pasirinkti savo politinį ir ekonominį likimą; pažymi, kad naujos struktūros nesuderinamos su asociacijos susitarimais ir susitarimais dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos, ir pabrėžia poreikį ateityje rasti bendradarbiavimo ir bendravimo kanalus, kadangi, kaip bebūtų, reikės užtikrinti prekybą ir gerus santykius tarp šalių iš abiejų pusių;

9.

pažymi Europos kaimynystės priemonės potencialą skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su tomis šalimis, kurios dar nepasirašė asociacijos susitarimo su ES, ir ragina iš naujo dėti pastangas joms paveikti;

10.

mano, kad 2015 m. gegužės mėn. Rygoje vyksiantis Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų pasižymėti Rytų partnerystės sutvirtinimu, kurį parodo sustiprėję politiniai ir ekonominiai ryšiai tarp ES ir šalių partnerių ir pagilinti it pagerėję dvišaliai ir daugiašaliai visų partnerių santykiai; ragina ES ir šalis partneres toliau nuosekliai laikytis pradinės Rytų partnerystės vizijos, kartu skiriant dėmesį reformų, dėl kurių visuomenėse vyksta pokyčiai ir stiprinami ryšiai tarp tautų, įgyvendinimui;

11.

nustato, kad politinė asociacija, demokratinės reformos, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, valstybės institucijų pajėgumų stiprinimas ir teismų savarankiškumas, kova su korupcija, energetinio saugumo ir žmonių tarpusavio ryšių stiprinimas bei bendradarbiavimas švietimo srityje – tai pagrindinės prioritetinės sritys, kuriose ES ir jos partnerės turėtų dėti daugiau pastangų ir užtikrinti rezultatus per Rygoje vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą;

12.

ragina ES nedelsiant pradėti taikyti bevizį trumpalaikių kelionių režimą su tomis šalimis partnerėmis, kurios įsipareigojo ir įgyvendino vizų tvarkos liberalizavimo veiksmų planus, su sąlyga, kad įvykdyti visi kriterijai; pabrėžia vizų tvarkos liberalizavimo veiksmų planų parengimo svarbą su tomis šalimis, kurios pasiekė pažangos įgyvendinant vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimus su ES; pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti vizų režimo ir mobilumo partnerystės srityse, kurios yra visuomenių suartėjimo veiksnys ir skleidžia tarp piliečių idėją, kad jie priklauso tai pačiai vertybių bendruomenei;

13.

pabrėžia, kad glaudesni ryšiai tarp ES ir šalių partnerių nulems apčiuopiamus demokratinių reformų rezultatus ir teisinės valstybės kokybę, taip pat teigiamas valstybės institucijų valdymo, politinio gyvenimo sferos ir teismų sistemos raidos tendencijas; šiomis aplinkybėmis pažymi, kad kai kuriose šalyse partnerėse yra smerktinų Vyriausybės ir opozicijos konfrontacijos tendencijų; ragina Vyriausybes susilaikyti nuo politinio susidorojimo ir selektyvaus teisingumo ir tinkamai spręsti konkrečius nerimą keliančius klausimus, kuriuos išreiškė Europos Parlamentas, ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras ir kitos tarptautinės institucijos;

14.

rekomenduoja ES ir šalims partnerėms plėtoti labiau strateginį ir į rezultatus orientuotą požiūrį kartu rengiant ir įgyvendinant programas; mano, kad ministrų lygmens susitikimai turėtų vykti, kai aptariamos sektorinio bendradarbiavimo strategijos, ir kad Rytų partnerystės platformos ir jų ekspertų grupės turėtų aktyviau dalyvauti siūlydamos, rengdamos ir peržiūrėdamos šias strategijas;

15.

pabrėžia, kad reikia stiprinti jaunimui, studentams, mokslininkams ir tyrėjams skirtas bendradarbiavimo programas ir mainų schemas Rytų partnerystėje; su pasitenkinimu pažymi, kad naujose ES programose šiose srityse, pvz., programoje„Erasmus+“ ir programoje „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“, numatyta daugiau galimybių, kuriomis stiprinamas tyrėjų mobilumas ir skiriamos stipendijos jaunimui šalyse partnerėse; teigiamai vertina 2013 m. ir 2014 m. pirmą kartą vykusių Euronest Scola ir Rytų partnerystės jaunųjų lyderių forumo sesijų sėkmę ir rekomenduoja reguliariai rengti tokias sesijas; toliau ragina parengti bendrų subsidijų schemas kultūrinio bendradarbiavimo ir bendrų kultūros renginių tikslais ir siūlo bendrai leisti mėnesinę brošiūrą anglų kalba ir šalių partnerių kalbomis, kurioje šalių partnerių gyventojai būtų tiesiogiai informuojami apie Europos Sąjungą ir europinę mąstyseną ir būtų teikiama aiški informacija apie šių šalių partnerių santykius su ES;

Pasiekti Rytų partnerystės tikslų įgyvendinus naują Europos kaimynystės priemonę 2014–2020 m.

16.

teigiamai vertina Europos kaimynystės priemonės 2014–2020 m. laikotarpiui patvirtinimą, visiškai atsižvelgiant į Europos kaimynystės politikos Rytų dimensiją, mano kad su EKP turėtų būti pasiekti konkretūs ir matomi rezultatai susijusių šalių gyventojų labui;

17.

apgailestauja dėl to, kad EKP biudžetas buvo smarkiai sumažintas, palyginti su pradiniu Komisijos pasiūlymu; ragina plėtoti aktyvų dialogą su už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingu Komisijos nariu siekiant užtikrinti geriausią ribotų išteklių panaudojimo būdą; mano, kad reikėtų išlaikyti Rytų ir Pietų dalių EKP pusiausvyrą, kai 40 % visų bendradarbiavimui numatytų lėšų skiriami Rytų regionui; ragina Komisiją padėti šalims partnerėms stiprinant jų administracinius pajėgumus siekiant visapusiškai pasinaudoti pagal Europos kaimynystės priemonę suteikiamomis finansavimo galimybėmis;

18.

pažymi, kad lėšų paskirstymas tarp šalių partnerių turi būti labiau subalansuotas, kartu pripažįsta, kad reikalingi geresni projektų pasiūlymai iš Rytų Europos šalių partnerių; mano, kad itin svarbu, kad Komisija ir šalių partnerių Vyriausybės labiau skatintų ir remtų vietos subjektus, kalbant apie paraiškų teikimą ir paramos jų projektams skyrimą iš EKP;

19.

pabrėžia kad atsakomybės ir abipusės atskaitomybės principai yra itin svarbūs rengiant ir įgyvendinant šalims skirtas programas pagal EKP; mano, kad iš dalies sėkmė priklauso nuo sutartų ir privalomų ES ir šalių partnerių tarpusavio įsipareigojimų;

20.

rekomenduoja skirtingai, nei 2007–2013 m. laikotarpiu dėti daugiau pastangų, siekiant padėti šalims partnerėms iš tikrųjų įgyvendinti naujus priimtus teisės aktus ir konsoliduoti reformas, reikalingas demokratijai ir teisinei valstybei stiprinti laikantis ES teisės aktų ir standartų primena, kad, prieš didinant ES paramos apimtį, reikia surinkti patikimus duomenis apie tokio įgyvendinimo patirtį;

21.

ragina Komisiją ir šalis partneres nustatyti ribotą prioritetų skaičių 2014–2015 m. nacionaliniuose veiksmų planuose ir daugiašalėse regioninėse programose siekiant kuo daugiau padidinti jų poveikį ir pasiekti apčiuopiamų ir išmatuojamų rezultatų;

22.

ragina Komisiją parengti visa apimančia santykių su Baltarusija strategiją, skirtą tarpusavio supratimui skatinti ir šaliai modernizuoti bei demokratizuoti; mano, kad į tokią strategiją reikėtų įtraukti prioritetines reformų sritis Baltarusijoje, siekiant pagerinti santykius ir veiksmingai bendradarbiauti pagal EKP, strategija taip pat turėtų būti grindžiama požiūriu „parama pagal pažangą“;

23.

teigiamai vertina su Europos kaimynystės priemonės įgyvendinimu susijusias nuostatas, grindžiamos paskatomis ir individualiu požiūriu; mano, kad jos tinkamai atspindi požiūrį „parama pagal pažangą“, kuris iki šiol buvo ribotai taikomas; pabrėžia, kad požiūris „parama pagal pažangą“ taip pat reiškia principą „mažiau už mažiau“, kuris turėtų būti tinkamai taikomas, jei susijusios šalys nenorėtų vykdyti būtinų reformų; tačiau, laikosi nuomonės, kad regioninė perspektyva turėtų būti išlaikyta, ypač turėtų būti skatinami daugiašaliai kontaktai, tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektai ir platformos; šiomis aplinkybėmis teigiamai vertina tai, kad 10 % iš Europos kaimynystės priemonės biudžeto bus skiriamos pagal „daugiašales bendrąsias programas“ šalims partnerėms, kurios pasiekė pažangos įtvirtinant ir konsoliduojant gilią ir darnią demokratiją ir įgyvendinant sutartas reformas šiuo tikslu;

24.

su pasitenkinimu pažymi, kad EKP asignavimai atskiriems nacionaliniams veiksmų planams gali būti modifikuojami iki 20 % sumos, tai leis labiau diferencijuoti įgyvendinant EKP;

25.

rekomenduoja, kad šalių partnerių pastangas lydėtų atitinkama techninė parama iš ES pusės, siekiant užtikrinti sklandų ir laipsnišką visų atitinkamų ES teisyno dalių įsisavinimą ir konkrečią bei matomą naudą šalių ekonomikai ir gyventojams;

26.

pabrėžia poreikį teikti ES paramą taip pat tikslingai ją nukreipiant regioninėms ekonominėms ir socialiniams skirtumams šalyse partnerėse mažinti, kadangi projektai labai dažnai sutelkti į vieną regioną arba vykdomi sostinėje, tuo metu atokesnėse vietovėse gyvenantys žmonės iš tokių projektų negauna jokios naudos ir iš esmės nieko nežino apie ES integracijos proceso privalumus;

27.

ragina ES ir jos valstybes nares nuosekliai ir veiksmingai įgyvendinti bendradarbiavimo ir paramos politikos priemones, skirtas šalims partnerėms, jas derinant su kitais tarptautiniais ir nacionaliniais paramos teikėjais; primygtinai ragina bendrai rengti programas, veiksmus ir projektus šalyse partnerėse; ragina geriau derinti ir užtikrinti pagal EKP finansuojamų projektų ir kitų ES finansuojamų priemonių ir ES programų, kuriose gali dalyvauti Rytų partnerystės šalys, sąveiką, kartu pabrėždamas, kad nusistovėję formatai, pvz., paramos teikėjų ir investuotojų konferencijos, darbo grupės, ES delegacijų ir ambasadų valstybėse narėse bendravimas vietoje ir t. t. neturėtų prarasti ryšio su nustatytais politiniais tikslais;

28.

pabrėžia, kad pilietinei visuomenei tenka itin svarbus vaidmuo prisidedant prie politinio dialogo ir demokratinių reformų proceso šalyse partnerėse; rekomenduoja, kad ES politiniai įsipareigojimai pilietinei visuomenei šalyse partnerėse atsispindėtų programuojant Europos kaimynystės priemonę;

29.

ragina Rytų partnerystės šalių parlamentus prisidėti prie diskusijų ir didinti visuomenės informuotumą apie šiuo metu vykstančius procesus ir pagrindinius laimėjimus pagal naują Europos kaimynystės priemonę 2014–2020 m., siekiant padidinti ES programų matomumą atitinkamose šalyse, kur jos vykdomos;

30.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Parlamento pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingam Komisijos nariui, Europos išorės veiksmų tarnybai, ES valstybių narių ir Rytų Europos šalių partnerių Vyriausybėms ir parlamentams.


(1)  Priimta 2015 m. kovo 17 d. Jerevane, Armėnijoje.

(2)  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0229.

(3)  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0567.

(4)  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0446.