VATIKANO MIESTO VALSTYBĖ, atstovaujama Šventojo Sosto, kaip apibrėžta Laterano sutarties 3 straipsnyje,

Pagal reglamentus (EB) Nr. 1103/97 ir (EB) Nr. 974/98 Vatikano Miesto Valstybei suteikiama teisė naudoti euro kaip oficialią valiutą. Vatikano Miesto Valstybė suteikia euro banknotams ir monetoms teisėtos atsiskaitymo priemonės statusą.

Vatikano Miesto Valstybė neleis į apyvartą jokių banknotų, monetų ar pinigų pakaitalų, nebent šių atsiskaitymo priemonių išleidimo į apyvartą sąlygos buvo suderintos su Europos Sąjunga. euro monetų išleidimo į apyvartą sąlygos nuo 2010 m. sausio 1 d. išdėstytos tolesniuose straipsniuose.

1. Viršutinę metinę Vatikano Miesto Valstybės išleidžiamų euro monetų ribą (vertės išraiška) apskaičiuoja šiuo susitarimu įsteigtas Jungtinis komitetas, susumavęs:

2. Vatikano Miesto Valstybė taip pat gali leisti specialią proginę monetą ir (arba) kolekcines monetas tais metais, kai Šventasis Sostas yra tuščias. Jei dėl šios specialios emisijos viršijama 1 dalyje nurodyta bendro išleidžiamų monetų kiekio riba, šios emisijos vertė apskaitoma kaip likusios praėjusių metų viršutinės ribos panaudojimas ir (arba) išskaičiuojama iš kitų metų viršutinės ribos.

1. Vatikano Miesto Valstybės išleistos euro monetos identiškos euro priėmusių Europos Sąjungos valstybių narių išleistoms monetoms kiek tai susiję su nominalia verte, teisėtos atsiskaitymo priemonės statusu, techninėmis charakteristikomis, bendrosios pusės meninėmis savybėmis ir bendromis nacionalinės pusės meninėmis savybėmis.

2. Vatikano Miesto Valstybė iš anksto pateikia jos euro monetų nacionalinių pusių projektą Komisijai, kuri patikrina jo atitiktį ES taisyklėms.

1. Vatikano Miesto Valstybės leidžiamos euro monetos kaldinamos Italijos Respublikos Istituto Poligrafico e Zecca dello Stato.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatos, Vatikano Miesto Valstybė Jungtinio komiteto sutikimu gali kaldinti savo monetas kitoje ES euro monetų kalykloje nei nurodyta 1 dalyje.

1. Prašant Europos centrinio banko patvirtinti visą tos valstybės narės išleidžiamų monetų kiekį pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 128 straipsnio 2 dalį, Vatikano Miesto Valstybės išleistų euro monetų kiekis pridedamas prie Italijos išleistų monetų kiekio.

2. Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. Vatikano Miesto Valstybė informuoja Italijos Respubliką apie euro monetų, kurias ji ketina išleisti per ateinančius metus, kiekį ir nominaliąją vertę. Ji taip pat praneša Komisijai apie numatomas šių monetų išleidimo sąlygas.

3. Pasirašius šį susitarimą, Vatikano Miesto Valstybė perduoda 2 dalyje nurodytą 2010 m. informaciją.

4. Nepažeidžiant kolekcinių monetų išleidimo sąlygų, Vatikano Miesto Valstybė išleidžia į apyvartą nominalia verte ne mažiau kaip 51 % kiekvienais metais išleidžiamų euro monetų. Jungtinis komitetas kas penkerius metus nagrinėja išleidžiamų nominalios vertės monetų minimalios proporcijos adekvatumą ir gali nuspręsti ją padidinti.

1. Vatikano Miesto Valstybė gali leisti kolekcines euro monetas. Jos įskaičiuojamos į 3 straipsnyje nurodytą metinę viršutinę ribą. Vatikano Miesto Valstybė leidžia kolekcines euro monetas laikydamasi ES kolekcinių euro monetų gairių, pagal kurias, inter alia, reikalaujama patvirtinti technines charakteristikas, menines savybes ir nominalus, kurie leistų atskirti kolekcines euro monetas nuo apyvartai skirtų monetų.

2. Vatikano Miesto Valstybės išleistos kolekcinės euro monetos nėra teisėta atsiskaitymo priemonė Europos Sąjungoje.

1. Vatikano Miesto Valstybė įsipareigoja imtis visų tinkamų priemonių, tiesiogiai į savo teisę perkeldama teisės aktus arba imdamasi lygiaverčių veiksmų, kad įgyvendintų ES teisės aktus ir taisykles, nurodytus šio susitarimo priede, susijusias su:

Jeigu ir kada Vatikano Miesto Valstybėje bus sukurtas bankininkystės sektorius, priede nurodytų teisės aktų ir taisyklių sąrašas bus išplėstas, siekiant įtraukti ES bankininkystės ir finansų teisę, taip pat svarbius ECB teisės aktus ir taisykles, visų pirma susijusius su statistinės atskaitomybės reikalavimais.

2. Vatikano Miesto Valstybė įgyvendina 1 dalyje nurodytus teisės aktus ir taisykles laikydamasi priede nustatytų terminų.

3. Komisija kasmet patikslina priedą, atsižvelgdama į naujus svarbius ES teisės aktus ir taisykles bei esamų teisės aktų ir taisyklių pakeitimus. Jungtinis komitetas vėliau nustato tinkamus ir pagrįstus terminus, iki kada Vatikano Miesto Valstybė turi įgyvendinti naujuosius teisės aktus ir taisykles, įtrauktus į priedą.

Vatikano Miesto Valstybėje esančios finansų įstaigos gali turėti galimybę naudotis tarpbankinio atsiskaitymo ir mokėjimo bei vertybinių popierių atsiskaitymo sistemomis euro zonoje, laikantis atitinkamų sąlygų, nustatytų Italijos banko, suderinus su Europos centriniu banku.

1. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ta jurisdikcija, kuri turi išskirtinę kompetenciją spręsti bet kokius užsitęsusius šalių ginčus, kurie gali kilti taikant šį susitarimą ir kurių nepavyko išspręsti Jungtiniame komitete.

2. Jei Europos Sąjunga (vadovaudamasi ES delegacijos Jungtiniame komitete rekomendacija) arba Vatikano Miesto Valstybė mano, kad kita Šalis neįvykdė savo įsipareigojimo pagal šį susitarimą, ji gali perduoti šį reikalą svarstyti Teisingumo Teismui. Teismo sprendimas Šalims yra privalomas, ir jos turi imtis būtinų priemonių, kad jį įvykdytų per Teismo sprendime nustatytą laikotarpį.

3. Jeigu per minėtą laikotarpį Europos Sąjunga arba Vatikano Miesto Valstybė nesiima sprendimui įvykdyti būtinų priemonių, kita Šalis gali nedelsdama nutraukti Susitarimą.

1. Steigiamas Jungtinis komitetas. Jį sudaro Vatikano Miesto Valstybės ir Europos Sąjungos atstovai. ES delegaciją sudaro Komisijos ir Italijos Respublikos atstovai, kartu su Europos Centrinio banko atstovais. Europos Sąjungos delegacija turėtų bendru sutarimu priimti savo darbo tvarkos taisykles.

2. Jungtinis komitetas posėdžius rengia ne rečiau kaip kartą per metus. Pirmininkauja kasmet pasikeisdami Europos Sąjungos atstovas ir Vatikano Miesto Valstybės atstovas. Jungtinis komitetas savo sprendimus priima vieningai.

3. Jungtinis komitetas keičiasi nuomonėmis ir informacija ir priima 3, 6 ir 8 straipsniuose nurodytus sprendimus. Jis nagrinėja priemones, kurių imasi Vatikano Miesto Valstybė, stengiasi išspręsti galimus ginčus, kylančius įgyvendinant šį susitarimą.

4. Įsigaliojus šiam susitarimui kaip numatyta 13 straipsnyje, Europos Sąjunga pirmoji pirmininkauja Jungtiniam komitetui.

Nepažeidžiant 10 straipsnio 3 punkto, kiekviena Šalis gali nutraukti šį susitarimą pranešusi apie tai prieš metus.

2000 m. gruodžio 29 d. Susitarimas dėl pinigų panaikinamas nuo dabartinio susitarimo įsigaliojimo dienos. Nuorodos į 2000 m. gruodžio 29 d. susitarimą laikomos nuorodomis į dabartinį susitarimą.

PRIEDAS

ĮGYVENDINTINOS TEISINĖS NUOSTATOS	ĮGYVENDINIMO TERMINAS
Pinigų plovimo prevencija
2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, OL L 309, 2005 11 25, p. 15 iš dalies pakeista: 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/20/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, OL L 76, 2008 3 19, p. 46 2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos direktyva 2006/70/EB, nustatančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones, susijusias su politikoje dalyvaujančių asmenų apibrėžimu, ir supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūroms taikomus techninius kriterijus bei išimtis, suteikiamas dėl to, kad finansine veikla verčiamasi retai arba labai ribotai, OL L 214, 2006 8 4, p. 29 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, OL L 345, 2006 12 8, p. 1 2005 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės, OL L 309, 2005 11 25, p. 9 2001 m. birželio 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo, OL L 182, 2001 7 5, p. 1	2010 12 31
Sukčiavimo ir klastojimo prevencija
2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2001, nustatantis priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, OL L 181, 2001 7 4, p. 6 iš dalies pakeistas: 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2009, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, OL L 17, 2009 1 22, p. 1	2010 12 31
2004 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2182/2004 dėl į euro monetas panašių medalių ir žetonų, OL L 373, 2004 12 21, p. 1 iš dalies pakeistas: 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 46/2009, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 2182/2004 dėl į euro monetas panašių medalių ir žetonų, OL L 17, 2009 1 22, p. 5	2010 12 31
2000/383/TVR, 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos pamatinis sprendimas dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu, OL L 140, 2000 6 14, p. 1 iš dalies pakeistas: 2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2001/888/TVR, iš dalies keičiančiu Pamatinį sprendimą 2000/383/TVR dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu, OL L 329, 2001 12 14, p. 3.	2010 12 31
1999 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas 1999/C 149/02, išplečiantis Europolo įgaliojimus tirti pinigų ir mokėjimo priemonių klastojimą, OL C 149, 1999 5 28, p. 16–17	2010 12 31
2001 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas 2001/923/EB, nustatantis mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą), OL L 339, 2001 12 21, p. 50 iš dalies pakeistas: 2006 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimu 2006/75/EB, iš dalies keičiančiu ir pratęsiančiu Sprendimą 2001/923/EB, nustatantį mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą), OL L 36, 2006 2 8, p. 40 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos sprendimu 2006/849/EB, iš dalies keičiančiu ir pratęsiančiu Sprendimą 2001/923/EB, nustatantį mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą), OL L 330, 2006 11 28, p. 28 2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2001/888/TVR, iš dalies keičiančiu Pamatinį sprendimą 2000/383/TVR dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu, OL L 329, 2001 12 14, p. 3 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2001/887/TVR, skirtu kovai su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu, OL L 329, 2001 12 14, p. 1	2010 12 31
2001 m. gegužės 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2001/413/TVR, skirtas kovai su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu, OL L 149, 2001 6 2, p. 1	2010 12 31
Euro banknotų ir monetų taisyklės
1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 975/98 dėl apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų, OL L 139, 1998 5 11, p. 6 iš dalies pakeistas 1999 m. vasario 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 423/1999, OL L 52, 1999 2 27, p. 2	2010 12 31
1999 m. gegužės 10 d. Tarybos išvados dėl euro monetų kokybės valdymo sistemos	2010 12 31
1998 m. lapkričio 23 d. ir 2002 m. lapkričio 5 d. Tarybos išvados dėl kolekcinių monetų	2010 12 31
2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendacija 2009/23/EB dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių, OL L 009, 2009 1 14, p. 52	2010 12 31
2001 m. spalio 22 d. Komisijos komunikatas 2001/C 318/03 dėl euro monetų bendro reverso dizaino autorių teisų apsaugos (COM(2001) 600 galutinis), OL C 318, 2001 11 13, p. 3	2010 12 31
2003 m. kovo 20 d. Europos centrinio banko gairės ECB/2003/5 dėl priemonių vykdymo siekiant sukliudyti atkurti neatitinkančias reikalavimų euro banknotų kopijas ir dėl euro banknotų keitimo bei jų išėmimo iš apyvartos, OL L 78, 2003 3 25, p. 20	2010 12 31
2003 m. kovo 20 d. Europos centrinio banko sprendimas ECB/2003/4 dėl euro banknotų nominalų, specifikacijų, atkūrimo, keitimo ir išėmimo iš apyvartos, OL L 78, 2003 3 25, p. 16	2010 12 31