Protokolas

prie 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos dėl patvarių organinių teršalų

ŠALYS,

NUSPRENDUSIOS įgyvendinti Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją,

PRIPAŽINDAMOS, kad daugelio patvarių organinių teršalų išmetimai pernešami per tarptautines sienas ir kad jie nusėda Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Arktyje, toli nuo savo kilimo vietos, ir kad atmosfera yra pagrindinė transportavimo terpė,

ŽINODAMOS, kad patvarūs organiniai teršalai yra atsparūs irimui gamtinėmis sąlygomis ir kad jie siejami su žmogaus sveikatai daromu neigiamu poveikiu,

SUSIRŪPINUSIOS, kad patvarūs organiniai teršalai gali biologiškai susikaupti viršutiniuose trofiniuose lygiuose ir pasiekti tokią koncentraciją, kuri gali paveikti pažeidžiamą gyvūniją ir žmonių sveikatą,

PRIPAŽINDAMOS, kad Arkties ekosistemoms ir ypač vietiniams jos žmonėms, kurie maitinasi Arkties žuvimis ir žinduoliais, gresia pavojus dėl patvarių organinių teršalų koncentracijos didėjimo kiekvienoje naujoje maisto grandinės grandyje,

ATMINDAMOS, kad priemonės patvarių organinių teršalų išmetamiems kiekiams riboti taip pat prisidėtų prie aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos rajonuose, esančiuose už Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos regiono ribų, įskaitant Arkties ir tarptautinius vandenis,

NUSPRENDUSIOS imtis priemonių, kurios leistų numatyti patvarių organinių teršalų išmetamus kiekius, užkirsti jiems kelią arba juos sumažinti, laikydamosi atsargumo priemonių, kaip nustatyta Rio deklaracijos dėl aplinkos ir plėtros 15 principe,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad laikantis Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų, valstybės turi suverenią teisę naudoti savo išteklius remdamosi savo aplinkos ir plėtros politika ir yra atsakingos, kad jų jurisdikcijai priklausanti arba jų kontroliuojama veikla nepadarytų žalos kitų valstybių aplinkai arba rajonams, esantiems už jų nacionalinės jurisdikcijos ribų,

PAŽYMĖDAMOS, kad pasauliniu mastu būtini veiksmai dėl patvarių organinių teršalų ir prisimindamos 21 darbotvarkės 9 skyriuje numatytą regioninių susitarimų, skirtų mažinti tarpvalstybinę oro taršą, vaidmenį, visų pirma Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos – dalintis savo regionine patirtimi su kitais pasaulio regionais,

PRIPAŽINDAMOS, kad veikia regionų dalių, regionų ir pasaulinės ribojimo sistemos, įskaitant tarptautinius dokumentus, reglamentuojančius pavojingas atliekas, tarpvalstybinį jų pervežimą ir šalinimą, ypač Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės,

MANYDAMOS, kad pagrindiniai oro taršos šaltiniai, prisidedantys prie patvarių organinių teršalų kaupimosi, yra tam tikrų pesticidų naudojimas, tam tikrų chemikalų gamyba ir naudojimas ir netyčinis tam tikrų medžiagų susidarymas deginant atliekas, degimo procesų metu, metalurgijos procesuose ir veikiant mobiliems šaltiniams,

ŽINODAMOS, kad yra metodų ir valdymo praktikos patvarių organinių teršalų išmetamiems į orą kiekiams sumažinti,

SUVOKDAMOS, kad yra būtinas išlaidų požiūriu efektyvus regioninis metodas kovai su oro tarša,

PAŽYMĖDAMOS svarbų privačių ir nevyriausybinių sektorių indėlį formuojant supratimą apie patvarių organinių teršalų daromą poveikį, galimas alternatyvas ir taršos mažinimo metodus ir jų vaidmenį mažinant išmetamų patvarių organinių teršalų kiekius,

ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad priemonės patvarių organinių teršalų išmetamiems kiekiams mažinti neturėtų būti savavališkos arba nepateisinamos diskriminacijos arba paslėptos tarptautinės konkurencijos ir prekybos apribojimo priemonė,

ATSIŽVELGDAMOS į turimus mokslo ir technikos duomenis apie išmetamus teršalus, atmosferos procesus ir patvarių organinių teršalų poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai, taip pat į taršos mažinimo sąnaudas ir pripažindamos būtinybę tęsti bendradarbiavimą mokslo ir technikos srityje siekiant geriau suprasti šiuos klausimus,

PRIPAŽINDAMOS priemones, taikomas patvariems organiniams teršalams, kurias jau priėmė kai kurios Šalys nacionaliniu mastu ir (arba) pagal kitas tarptautines konvencijas,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Sąvokos

Šiame Protokole,

1. "Konvencija" – tai Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija, priimta Ženevoje 1979 m. lapkričio 13 d.

2. "EMEP" – tai bendradarbiavimo programa tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje.

3. "Vykdomoji institucija" – tai Konvencijos vykdomoji institucija, sudaryta remiantis Konvencijos 10 straipsnio 1 dalimi.

4. "Komisija" – tai Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija.

5. "Šalys" – tai šio Protokolo Šalys, jeigu iš konteksto nepaaiškėja kitaip.

6. "Geografinė EMEP taikymo sritis" – teritorija, apibrėžta 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (EMEP) ilgalaikio finansavimo, priimto 1984 m. rugsėjo 28 d. Ženevoje, 1 straipsnio 4 dalyje.

7. "Patvarūs organiniai teršalai" – POT yra organinės medžiagos, kurios: i) turi toksinių savybių; ii) yra patvarios; iii) biologiškai kaupiasi; iv) gali būti toli perneštos atmosfera ir nusėsti; ir v) manoma, kad gali turėti dideles neigiamas pasekmes žmogaus sveikatai arba aplinkai arti ir toli nuo jų susidarymo šaltinių.

8. "Medžiaga" – tai viena arba kelios cheminių junginių rūšys, kurios sudaro specialią grupę todėl, kad a) turi panašias savybes arba kartu patenka į aplinką; arba b) sudaro mišinį, paprastai parduodamą kaip atskiras produktas.

9. "Išmetimas" – tai medžiagos išmetimas iš taškinio arba pasklidojo taršos šaltinio į atmosferą.

10. "Stacionarus šaltinis" – tai bet koks stacionarus pastatas, struktūra, įrenginys arba įranga, išmetanti arba galinti išmesti bet kokius patvarius organinius teršalus tiesiogiai arba netiesiogiai į atmosferą.

11. "Stambių stacionarių šaltinių kategorija" – tai bet kuri stacionarių šaltinių kategorija, nurodyta VIII priede.

12. "Naujas stacionarus šaltinis" – tai bet koks stacionarus šaltinis, kurio kūrimas arba esminis pakeitimas pradedamas praėjus dvejiems metams nuo i) šio Protokolo arba ii) III arba VIII priedo pakeitimo įsigaliojimo, jeigu stacionariam šaltiniui taikomos šio Protokolo nuostatos tik dėl šio pakeitimo. Kompetentingos nacionalinės institucijos turi nuspręsti savo nuožiūra, ar pakeitimas yra esminis ar ne, atsižvelgdamos į tokius veiksnius kaip pakeitimo pranašumas aplinkosaugos atžvilgiu.

2 straipsnis

Tikslas

Šio Protokolo tikslas yra riboti, mažinti arba panaikinti patvarių organinių teršalų išmetimą, jų patekimą ar išsiskyrimą į aplinką.

3 straipsnis

Pagrindiniai įsipareigojimai

1. Išskyrus atvejus, kai išimtys suteikiamos laikantis 4 straipsnio, kiekviena šalis imasi veiksmingų priemonių:

a) I priede išvardytų medžiagų gamybai ir naudojimui nutraukti remdamosi jame nurodytais įgyvendinimo reikalavimais;

b) i) siekdamos užtikrinti, kad, kai I priede išvardytos medžiagos naikinamos arba šalinamos, toks naikinimas ar šalinimas būtų vykdomas nepakenkiant aplinkai atsižvelgiant į atitinkamas regionų dalių, regionų ir pasaulines ribojimo priemones, reglamentuojančias pavojingų atliekų tvarkymą ir jų šalinimą, ypač į Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės;

ii) siekdamos užtikrinti, kad I priede išvardytos medžiagos būtų šalinamos šalies viduje atsižvelgiant į reikiamas aplinkosaugos aplinkybes;

iii) siekdamos užtikrinti, kad I priede išvardytos medžiagos būtų gabenamos per sienas atsižvelgiant į galiojančias regionų dalių, regionų ir pasaulines ribojimo priemones, reglamentuojančias pavojingų atliekų gabenimą per sienas, ypač į Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės;

c) siekdamos apriboti II priede išvardytų medžiagų naudojimą aprašytam tikslui, laikydamosi jame nurodytų įgyvendinimo reikalavimų.

2. 1 dalies b punkte nurodyti reikalavimai kiekvienai medžiagai įsigalioja tos medžiagos gamybos arba naudojimo nutraukimo dieną, jeigu ši data būtų vėlesnė.

3. I, II arba III prieduose išvardytoms medžiagoms kiekviena šalis turi sukurti atitinkamą strategiją, siekdama nustatyti toliau naudojamus produktus ir atliekas, kuriose yra tokių medžiagų, ir imtis atitinkamų priemonių, užtikrinančių, kad tokios atliekos ir tokie produktai, tapę atliekomis, būtų sunaikinti arba šalinami nepakenkiant aplinkai.

4. 1–3 dalyse sąvokas "atliekos", "šalinimas" ir "nepakenkiant aplinkai" reikia suprasti taip, kaip šios sąvokos suprantamos pagal Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės.

5. Kiekviena Šalis:

a) sumažina savo bendrą metinį kiekvienos iš III priede išvardytų medžiagų išmetamą kiekį per ataskaitinius metus, nustatytus laikantis to priedo, įvesdamos efektyvias priemones, atitinkančias konkrečias aplinkybes;

b) ne vėliau kaip per VI priede nurodytą laikotarpį taiko:

i) atsižvelgdama į V priedą, – kiekvienam naujam stacionariam šaltiniui – pačius geriausius prieinamus gamybos būdus pagal stambių stacionarių šaltinių kategoriją, kuriai V priedas nurodo geriausius prieinamus gamybos būdus;

ii) apriboja kiekvieno naujo stacionaraus šaltinio išmetamų teršalų ribines vertes ne mažiau griežtai kaip ir vertes, kurios nurodytos IV priede, pagal tame priede minimas kategorijas, atsižvelgiant į V priedą. Kaip alternatyvą, šalis gali taikyti kitokias išmetamos taršos mažinimo strategijas, kurios leistų pasiekti lygiaverčius bendros išmetamos taršos lygius;

iii) pačius geriausius prieinamus gamybos būdus, atsižvelgiant į V priedą, kiekvienam esamam stacionariam šaltiniui pagal stambių stacionarių šaltinių kategoriją, kuriai V priedas numato geriausius prieinamus gamybos būdus tiek, kiek tai yra techniškai ir ekonomiškai įmanoma. Kaip alternatyvą, šalis gali taikyti kitokias išmetamos taršos mažinimo strategijas, kurios leistų pasiekti lygiavertį bendros išmetamos taršos sumažinimą;

iv) apriboja kiekvieno esamo stacionaraus šaltinio išmetamų teršalų ribines vertes ne mažiau griežtai kaip ir vertes, kurios nurodytos IV priede, pagal tame priede minimą kategoriją, tiek, kiek tai yra techniniu ir ekonominiu požiūriu įmanoma, atsižvelgiant į V priedą. Šalis kaip alternatyvą gali taikyti kitokias išmetamos taršos mažinimo strategijas, kurios leistų pasiekti lygiavertį bendros išmetamos taršos sumažinimą;

v) veiksmingas išmetamos taršos iš mobilių šaltinių ribojimo priemones, atsižvelgiant į VII priedą.

6. Deginimo procesams gyvenamajame sektoriuje, 5 dalies b punkto i ir iii papunkčiuose nustatyti įsipareigojimai taikomi visiems tos kategorijos stacionariems šaltiniams kartu paėmus.

7. Jeigu šalis, pritaikiusi 5 dalies b punktą, negali užtikrinti 5 dalies a punkto reikalavimų, taikomų III priede nurodytai medžiagai, ji atleidžiama nuo savo įsipareigojimų, nurodytų 5 dalies a punkte tai medžiagai.

8. Kiekviena Šalis sudaro ir išlaiko III priede išvardytų medžiagų išmetamų kiekių aprašą ir renka turimą informaciją apie I ir II prieduose išvardytų medžiagų gamybą ir pardavimus: Šalys, patenkančios į geografinę EMEP taikymo sritį, taikydamos EMEP Vadovaujančios institucijos nurodytą metodologiją ir paskirstymą erdvės bei laiko atžvilgiu, o Šalys, nepatenkančios į geografinę EMEP taikymo sritį, naudodamos metodologiją kaip gaires, parengtas Vykdomosios institucijos darbo plano dėka. Šalis šią informaciją paskelbia laikydamasi 9 straipsnyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų.

4 straipsnis

Išimtys

1. 3 straipsnio 1 dalis netaikoma medžiagų kiekiams, naudojamiems laboratorijos tyrimuose arba kaip etaloninis standartas.

2. Šalis gali padaryti konkrečiai medžiagai išimtį iš 3 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, jeigu išimtis suteikiama arba panaudojama nepakenkiant šio Protokolo tikslams, ir taikoma tik toliau nurodytiems tikslams ir tokiomis sąlygomis, pasiekti:

a) kitiems tyrimams be nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, jeigu:

i) nenumatoma, kad dideli medžiagos kiekiai pateks į aplinką per numatomą panaudojimą ir vėlesnį šalinimą;

ii) tokio tyrimo tikslus ir parametrus įvertins ir jiems leidimą suteiks ta Šalis; ir

iii) tuo atveju, kai į aplinką pateks didelis kurios nors medžiagos kiekis, išimtis tuoj pat panaikinama, atitinkamai imamasi reikiamų priemonių išmetimo pasekmėms sumažinti ir įvertinamos apsaugos priemonės prieš atnaujinant tyrimus;

b) tinkamų priemonių taikymui ypatingo pavojaus visuomenės sveikatai atveju, jeigu:

i) Šalis neturi tinkamų alternatyvių priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti;

ii) taikomos priemonės yra proporcingos ypatingos situacijos mastui ir rimtumui;

iii) taikomos atitinkamos saugumo priemonės žmogaus sveikatai ir aplinkai apsaugoti ir užtikrinti, kad tam tikra medžiaga nebūtų panaudota už geografinės teritorijos, kurioje susiklostė ypatinga situacija, ribų;

iv) išimtis suteikiama laikotarpiui, neviršijančiam ypatingos situacijos trukmės; ir

v) likvidavus ypatingą situaciją, visoms likusioms šios medžiagos atsargoms taikomos 3 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos;

c) taikant mažesniais mastais, kai Šalis juos laiko būtinais, jeigu:

i) išimtis suteikiama daugiausia penkeriems metams;

ii) pagal šį straipsnį išimtis anksčiau nebuvo suteikta;

iii) numatomam panaudojimo būdui nėra tinkamų alternatyvų;

iv) Šalis apskaičiavo dėl išimties susidarančius išmetamos medžiagos kiekį ir jos indėlį į Šalių bendrą šios medžiagos išmetamą kiekį;

v) imtasi tinkamų saugumo priemonių, užtikrinančių, kad būtų iki minimumo sumažintas medžiagos išmetimas į aplinką; ir

vi) pasibaigus išimties galiojimui, visoms likusioms šios medžiagos atsargoms taikomos 3 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos.

3. Ne vėliau kaip per 90 dienų nuo išimties suteikimo pagal straipsnio 2 dalį, kiekviena šalis sekretoriatui pateikia tokią informaciją:

a) medžiagos, kurios atžvilgiu taikoma išimtis, cheminis pavadinimas;

b) priežastis, dėl kurios suteikiama išimtis;

c) sąlygos, kurioms esant suteikiama išimtis;

d) laikotarpis, kuriam suteikiama išimtis;

e) asmenys arba organizacija, kuriems taikoma išimtis;

f) jeigu išimtis suteikiama pagal straipsnio 2 dalies a ir c punktus, numatomas dėl išimties susidarantis išmetamos medžiagos kiekis ir jos indėlis į Šalių bendrą šios medžiagos išmetamą kiekį įvertinimas.

4. Pagal straipsnio 3 dalį sekretoriato gauta informacija pateikiama visoms Šalims.

5 straipsnis

Pasikeitimas informacija ir technologijomis

Šalys, remdamosi savo įstatymais, kitais teisės aktais ir galiojančia praktika, sudaro palankias sąlygas keistis informacija ir technologijomis, kurių tikslas mažinti patvarių organinių teršalų susidarymą ir išmetimą ir kurti išlaidų požiūriu efektyvias alternatyvas, inter alia, skatindamos:

a) kontaktus ir bendradarbiavimą tarp atitinkamų organizacijų ir asmenų privačiame ir valstybiniame sektoriuje, kurie gali teikti technologijas, projektus ir inžinerijos paslaugas, įrangą arba finansavimą;

b) keitimąsi informacija apie alternatyvų patvariems organiniams teršalams kūrimą ir panaudojimą, apie riziką, kurią kelia tokios alternatyvos žmogaus sveikatai ir aplinkai, ir apie tokių alternatyvų ekonominius ir socialinius kaštus ir galimybes prieiti prie tokios informacijos;

c) savo paskirtųjų institucijų, vykdančių panašią veiklą kituose tarptautiniuose forumuose, sąrašų sudarymą ir nuolatinį atnaujinimą;

d) pasikeitimą informacija apie kituose tarptautiniuose forumuose vykdomą veiklą.

6 straipsnis

Visuomenės informavimas

Šalys, remdamosi savo įstatymais, kitais teisės aktais ir galiojančia praktika, stengiasi informuoti plačiąją visuomenę, įskaitant asmenis, tiesioginius patvarių organinių teršalų naudotojus. Šioje informacijoje gali būti pateikta, inter alia:

a) informacija, įskaitant ženklinimą, apie rizikos įvertinimą ir pavojus;

b) informacija apie rizikos sumažinimą;

c) informacija, skatinanti panaikinti patvarius organinius teršalus arba sumažinti jų vartojimą, įskaitant, tam tikrais atvejais, informaciją apie integruotą kenkėjų kontrolę ir ekonomines bei socialines šio panaikinimo arba sumažinimo pasekmes; ir

d) informacija apie patvarių organinių teršalų alternatyvas, apie rizikos, kurią kelia tokios alternatyvos žmogaus sveikatai ir aplinkai įvertinimą, ir informacija apie tokių alternatyvų ekonomines ir socialines pasekmes.

7 straipsnis

Strategija, politika, programos, priemonės ir informacija

1. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio Protokolo įsigaliojimo Šaliai dienos, kiekviena Šalis, vykdydama savo įsipareigojimus pagal šį Protokolą, parengia strategiją, politiką ir programas.

2. Kiekviena Šalis:

a) visiems medžiagų, kurioms galioja šis Protokolas, ir gataviems gaminiams, mišiniams arba tirpalams, turintiems tokių medžiagų, naudojimo, gamybos, išleidimo į aplinką, apdorojimo, paskirstymo, tvarkymo, transportavimo ir pakartotinio perdirbimo aspektams skatina taikyti ekonominiu požiūriu galimus, aplinkai nežalingus metodus, įskaitant geriausią aplinkosaugos praktiką;

b) skatina įgyvendinti kitas valdymo programas siekdama sumažinti patvarių organinių teršalų išmetimą į aplinką, įskaitant savanoriškas programas ir ekonominių instrumentų taikymą;

c) svarsto galimybę vykdyti papildomas politikos kryptis ir, atitinkamai, priemones, pritaikytas prie jų konkrečios situacijos, kurios gali apimti nereglamentuotus metodus;

d) deda ryžtingas, ekonominiu požiūriu tinkamas pastangas siekdamos sumažinti medžiagų, kurioms taikomas šis Protokolas, kiekius, kurių kaip nepageidaujamų priemaišų yra kitose medžiagose, cheminiuose produktuose arba gatavuose gaminiuose, kai tik bus nustatytas šaltinio reikšmingumas;

e) savo programose medžiagoms įvertinti atsižvelgia į Vykdomosios institucijos sprendimo 1998/2 charakteristikas dėl teiktinos informacijos ir medžiagų įtraukimo į I, II arba III priedus tvarkos, įskaitant bet kokius su tuo susijusius pakeitimus, 1 dalyje nurodytas savybes.

3. Šalys gali taikyti griežtesnes priemones negu to reikalauja šis Protokolas.

8 straipsnis

Tyrimai, plėtra ir monitoringas

Šalys skatina tyrimus, plėtrą, monitoringą ir bendradarbiavimą, susijusius su toliau nurodytais dalykais, bet jais neapsiribodamos:

a) teršalų išmetimu, tolimomis pernašomis ir nusėdimo lygiu bei jų modeliavimu, esamu lygiu biotinėje ir abiotinėje aplinkoje, atitinkamų metodologijų suderinimo tvarkos tobulinimu;

b) teršalų keliais ir aprašais reprezentatyviose ekosistemose;

c) atitinkamu poveikiu žmogaus sveikatai ir aplinkai, įskaitant šio poveikio kiekybinį įvertinimą;

d) geriausia turima metodika ir praktika, įskaitant žemės ūkio praktiką, ir išmetamos taršos kiekių ribojimo metodikos ir praktikos, kurias šiuo metu Šalys taiko arba kuria;

e) metodologijomis, leidžiančiomis atsižvelgti į socialinius ir ekonominius veiksnius, įvertinant alternatyvias ribojimo strategijas;

f) poveikiu pagrįstu požiūriu, sujungiančiu atitinkamą informaciją, įskaitant pagal a–e punktus gautą informaciją, apie apskaičiuojamus arba modeliuojamus taršos lygius, pernašų kelius ir poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai, siekiant sudaryti tolimesnes ribojimo strategijas, kuriomis taip pat atsižvelgiama į ekonominius ir technologinius veiksnius;

g) nacionalinių išmetamos taršos lygių įvertinimo ir prognozuojamo atskirų patvarių organinių teršalų išmetamo kiekio projektavimo metodais ir metodais, įgalinančiais įvertinti, kaip tokius apskaičiavimus ir prognozes galima pritaikyti sisteminant vėlesnius įsipareigojimus;

h) medžiagų, kurioms taikomas šis Protokolas ir kurių yra kaip nepageidaujamų priemaišų kitose medžiagose, cheminiuose produktuose arba gatavuose gaminiuose, kiekiais ir jų reikšme tolimoms pernašoms, taip pat su šių nepageidaujamų priemaišų metodika ir, be to, patvarių organinių teršalų, susidarančių per medienos, apdorotos pentachlorfenoliu, naudojimo laiką, kiekiams sumažinti.

Pirmenybę reikia teikti medžiagų, kurios, kaip yra tikėtina, bus pateiktos 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, svarstymui.

9 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1. Remdamasi teisės aktais, reglamentuojančiais komercinės informacijos konfidencialumą:

a) kiekviena Šalis per Komisijos Vykdomąjį sekretorių reguliariai, kaip nustato Šalys, susirinkusios pasitarimui Vykdomojoje institucijoje, pateikia Vykdomajai institucijai informaciją apie priemones, kurių ji ėmėsi šio Protokolo įgyvendinimui;

b) kiekviena Šalis, patenkanti į geografinę EMEP taikymo sritį, per Komisijos Vykdomąjį sekretorių, dažnumu, kurį nustato EMEP Vadovaujančioji institucija ir kurį patvirtina Šalys Vykdomosios institucijos sesijos metu, pateikia EMEP informaciją apie patvarių organinių teršalų išmetamus kiekius, mažų mažiausiai, taikydamos metodologiją ir pasiskirstymą erdvės bei laiko atžvilgiu, nurodytą EMEP vadovaujančios institucijos. Šalys, nepatenkančios į geografinę EMEP taikymo sritį, kai to prašoma, panašia informacija leidžia pasinaudoti Vykdomajai institucijai. Kiekviena šalis taip pat pateikia informaciją apie III priede išvardytų medžiagų išmetamą kiekį per tame priede nurodytus ataskaitinius metus.

2. Laikantis 1 dalies a punkto, reikalaujama pateikti informacija turi atitikti sprendimą dėl formos ir turinio, kurį priima Šalys Vykdomosios institucijos sesijos metu. Šio sprendimo sąlygos, kai būtina, gali būti pakeistos, siekiant į ataskaitą įtraukti papildomus elementus teiktinos informacijos formos arba turinio atžvilgiu.

3. Gerokai prieš kiekvienos metinės Vykdomosios institucijos sesijos pradžią, EMEP pateikia informaciją apie patvarių organinių teršalų tolimas pernašas ir nusėdimą.

10 straipsnis

Šalių atliekama peržiūra Vykdomosios institucijos sesijų metu

1. Vykdomosios institucijos sesijų metu, Šalys, remdamosi Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies a punktu, peržiūri informaciją, kurią pateikė Šalys, EMEP ir kitos pagalbinės institucijos ir šio Protokolo 11 straipsnyje nurodyto Vykdomojo komiteto ataskaitas.

2. Vykdomosios institucijos sesijų metu Šalys nuolat apžvelgia pažangą, padarytą vykdant šiame Protokole nustatytus įsipareigojimus.

3. Vykdomosios institucijose sesijų metu Šalys nagrinėja, ar šiame Protokole nustatyti įsipareigojimai yra pakankami ir efektyvūs. Tokios peržiūros metu atsižvelgiama į geriausią turimą mokslinę informaciją apie patvarių organinių teršalų nuosėdų poveikį, technologijų plėtros įvertinimą, kintančias ekonomines sąlygas ir įsipareigojimų dėl išmetamos taršos lygio laikymąsi. Šalys nurodo tokios peržiūros tvarką, metodus ir laiką Vykdomosios institucijos sesijos metu. Pirmoji tokia peržiūra atliekama ne vėliau kaip po trejų metų nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos.

11 straipsnis

Atitiktis

Reguliariai peržiūrima kaip Šalys vykdo savo įsipareigojimus pagal šį Protokolą. Šias peržiūras atlieka komitetas, įsteigtas 15-tosios Vykdomojo komiteto sesijos metu priimtu Sprendimu 197/2, ir pateikia ataskaitą Šalims, susirenkančioms Vykdomojoje institucijoje laikantis to sprendimo priede nustatytų sąlygų, įskaitant bet kokius su tuo susijusius pakeitimus.

12 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Kilus ginčui tarp dviejų ar daugiau Šalių dėl šio Protokolo aiškinimo arba taikymo, atitinkamos Šalys stengiasi išspęsti ginčą savo nuožiūra derybų arba kitu taikiu būdu. Apie savo ginčą ginčo Šalys praneša Vykdomajai institucijai.

2. Ratifikuodama, priimdama, patvirtindama šį Protokolą ar prie jo prisijungdama, arba bet kada vėliau, Šalis, kuri nėra regioninė ekonominės integracijos organizacija, gali, depozitarui pateikdama rašytinį dokumentą, pareikšti, kad dėl bet kokio ginčo, kilusio aiškinant arba taikant šį Protokolą, ji pripažįsta vieną arba abu toliau nurodytus ginčo sprendimo būdus kaip privalomus ipso facto ir be specialaus susitarimo su bet kuria Šalimi, sutinkančia su tuo pačiu įsipareigojimu:

a) ginčo pateikimą Tarptautiniam Teisingumo Teismui;

b) arbitražą laikantis tvarkos, kurią Šalys patvirtins Vykdomosios institucijos sesijos metu, kai tik tai bus įmanoma, priede dėl arbitražo.

Šalis, kuri yra regioninė ekonominės integracijos organizacija, gali pateikti panašaus pobūdžio deklaraciją dėl arbitražo laikydamasi b punkte nurodytos tvarkos.

3. Pagal straipsnio 2 dalį pateikta deklaracija galioja iki joje numatytų terminų pabaigos arba praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kai depozitarui buvo pateiktas rašytinis pranešimas apie jos panaikinimą.

4. Nauja deklaracija, pranešimas apie atšaukimą arba deklaracijos galiojimo pabaiga neturi jokio poveikio Tarptautiniame Teisingumo Teisme arba Arbitražo teisme nagrinėjamoms byloms, jeigu ginčo Šalys nenutaria kitaip.

5. Išskyrus atvejus, kai ginčo Šalys patvirtino tuos pačius ginčo sprendimo būdus, nurodytus straipsnio 2 dalyje, jeigu, praėjus 12 mėnesių nuo vienos Šalies pranešimo kitai, kad tarp jų kilo ginčas, suinteresuotos Šalys nesugeba išspręsti savo ginčo straipsnio 1 dalyje minėtais būdais, bet kurios ginčo Šalies prašymu ginčas perduodamas spręsti taikinimo būdu.

6. Vykdant straipsnio 5 dalį, įsteigiama taikinimo komisija. Komisiją sudaro vienodas kiekvienos suinteresuotos Šalies paskirtas narių skaičius arba, jeigu Šalių interesai taikinimo procedūroje tie patys, narius skiria tuos pačius interesus turinti grupė, o pirmininką bendrai renka taip paskirti nariai. Komisija pateikia rekomendacinę išvadą, į kurią Šalys sąžiningai atsižvelgia.

13 straipsnis

Priedai

Šio Protokolo priedai sudaro neatskiriamą Protokolo dalį. V ir VII priedai yra rekomendacinio pobūdžio.

14 straipsnis

Pakeitimai

1. Bet kuri Šalis gali pasiūlyti šio Protokolo pakeitimus.

2. Siūlomi pakeitimai raštu pateikiami Komisijos Vykdomajam sekretoriui, kuris juos persiunčia visoms Šalims. Kitos sesijos metu Vykdomojoje institucijoje susirinkusios Šalys aptaria pateiktus pakeitimus, jeigu Vykdomasis sekretorius Šalims išplatino pasiūlymus ne vėliau kaip prieš 90 dienų.

3. Šio Protokolo ir I–IV, VI ir VIII priedų pakeitimus bendru sutarimu priima Šalys, dalyvaujančios Vykdomosios institucijos sesijoje; Šalims, kurios juos priėmė, pakeitimai įsigalioja 90 dieną nuo dienos, kai du trečdaliai Šalių deponavo priėmimo dokumentus. Bet kuriai kitai Šaliai pakeitimai įsigalioja 90 dieną nuo dienos, kai ta Šalis deponuoja priėmimo dokumentus.

4. V ir VII priedų pakeitimus priima bendru sutarimu Šalys, dalyvaujančios Vykdomosios institucijos sesijoje. Praėjus 90 dienų nuo dienos, kai Komisijos Vykdomasis sekretorius praneša visoms Šalims apie pakeitimą, šių priedų pakeitimas įsigalioja toms Šalims, kurios nepateikė pranešimo depozitarui laikydamosi straipsnio 5 dalies nuostatų, jeigu ne mažiau kaip 16 Šalių nepateikė tokio pranešimo.

5. Šalis, kuri negali patvirtinti V arba VII priedo pakeitimo, raštu apie tai praneša depozitarui per 90 dienų nuo pranešimo apie jo patvirtinimą dienos. Depozitaras nedelsdamas praneša visoms Šalims apie gautą pranešimą. Šalis bet kada gali pakeisti ankstesnio pranešimo patvirtinimą, ir, deponavus priėmimo dokumentą, šis priedo pakeitimas įsigalioja tai Šaliai.

6. Jeigu siūloma iš dalies pakeisti šio Protokolo I, II arba III priedą, pridedant medžiagą:

a) pakeitimą siūlantis asmuo pateikia Vykdomajai institucijai Vykdomosios institucijos sprendime 1998/2, įskaitant jo pakeitimus, nurodytą informaciją; ir

b) pasiūlymą Šalys įvertina Vykdomosios institucijos sprendime 1998/2, įskaitant jo pakeitimus, nustatyta tvarka.

7. Sprendimą iš dalies pakeisti Vykdomosios institucijos sprendimą 1998/2, įskaitant jo pakeitimus, bendru sutarimu priima Šalys, dalyvaujančios Vykdomosios institucijos sesijoje, ir jis įsigalioja praėjus 60 dienų nuo jo priėmimo dienos.

15 straipsnis

Pasirašymas

1. Šį Protokolą Aarhus mieste, Danijoje, nuo 1998 m. birželio 24 d. iki 25 d., vėliau – Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke iki 1998 m. gruodžio 21 d. gali pasirašyti Komisijos valstybės narės, taip pat valstybės, turinčios konsultacinį statusą Komisijoje pagal 1947 m. kovo 28 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų Tarybos nutarimo Nr. 36 (IV) 8 dalį, ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurias sudaro nepriklausomos Komisijos valstybės narės, kurios yra kompetentingos vesti derybas dėl tarptautinių susitarimų klausimais, kuriuos reglamentuoja šis Protokolas, jų sudarymo ir taikymo, jeigu atitinkamos valstybės ir organizacijos yra Konvencijos Šalys.

2. Jų kompetencijai priklausančiais klausimais tokios regioninės ekonomikos integracijos organizacijos savo vardu naudojasi teisėmis ir vykdo pareigas, kurias šis Protokolas priskiria jų valstybėms narėms. Tokiais atvejais šių organizacijų valstybės narės neturi teisės naudotis tokiomis teisėmis individualiai.

16 straipsnis

Ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ir prisijungimas

1. Šį Protokolą turi ratifikuoti, priimti arba patvirtinti jį pasirašiusios Šalys.

2. Nuo 1998 m. gruodžio 21 d. prie šio Protokolo gali prisijungti valstybės ir organizacijos, atitinkančios 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

17 straipsnis

Depozitaras

Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kuris atliks depozitaro funkcijas.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis Protokolas įsigalioja 90 dieną nuo dienos, kai depozitarui deponuojamas 16 ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentas.

2. Kiekvienai 15 straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybei ir organizacijai, kuri ratifikuoja, priima arba patvirtina šį Protokolą arba kuri prie jo prisijungia deponavusi šešioliktą ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą, Protokolas įsigalioja 90 dieną nuo dienos, kai ta Šalis deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą.

19 straipsnis

Denonsavimas

Bet kada po penkerių metų laikotarpio, skaičiuojamo nuo dienos, kai konkrečiai Šaliai įsigaliojo šis Protokolas, ta Šalis gali jį denonsuoti pateikdama depozitarui raštišką pranešimą. Bet koks denonsavimas įsigalioja 90 dieną nuo dienos, kai jį gavo depozitaras, arba vėlesnę dieną, kuri nurodyta pranešime apie denonsavimą.

20 straipsnis

Autentiški tekstai

Šio Protokolo originalas, kurio tekstai anglų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.

Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt aštuntųjų metų birželio dvidešimt ketvirtą dieną Aarhus mieste, Danijoje.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

NUMATYTOS PAŠALINTI MEDŽIAGOS

Jeigu kitaip nenumatyta šiame Protokole, šis priedas netaikomas toliau išvardytoms medžiagoms, jeigu jos pasitaiko: i) kaip nepageidaujamos priemaišos produktuose; arba ii) gatavuose gaminiuose arba naudojamos iki įgyvendinimo pradžios dienos; arba iii) naudojamos pramoninio objekto ribose kaip cheminiai tarpiniai junginiai, skirti vienai ar kelioms skirtingoms medžiagoms gaminti ir todėl chemiškai pakeičiami. Jeigu nenurodyta kitaip, kiekvienas toliau nurodytas įsipareigojimas įsigalioja nuo šio Protokolo įsigaliojimo datos.

a) : Šalys susitaria, remdamosi 2004 m. gruodžio 31 d. Protokolu, iš naujo įvertinti polichlorterfenilų ir "ugileko" gamybą ir naudojimą.

Medžiaga | Įgyvendinimo reikalavimai |

Nutraukti | Sąlygos |

Aldrinas CAS: 309-00-2 | Gamybą | Nėra pasiūlyta |

Naudojimą | Nėra pasiūlyta |

Chlordanas CAS: 57-74-9 | Gamybą | Nėra pasiūlyta |

Naudojimą | Nėra pasiūlyta |

Chlordekonas CAS: 143-50-0 | Gamybą | Nėra pasiūlyta |

Naudojimą | Nėra pasiūlyta |

DDT CAS: 50-29-3 | Gamybą | 1.Nutraukti gamybą per vienerius metus po to, kai Šalys bendru sutarimu nutaria, kad yra tinkamų alternatyvų DDT, tinkančių visuomenės sveikatai apsaugoti nuo ligų, tokių kaip maliarija ir encefalitas.2.Siekiant kuo greičiau nutraukti DDT gamybą, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos ir po to reguliariai jei būtina, tariantis su Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija ir Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programa, tikrinti, ar yra alternatyvų ir kiek jos įmanomos naudoti, ir, atitinkamai, skatinti saugesnių ir ekonomiškai perspektyvių DDT alternatyvų komercializavimą. |

Naudojimą | Nėra pasiūlyta, išskyrus kaip nurodyta II priede. |

Dieldrinas CAS: 60-57-1 | Gamybą | Nėra pasiūlyta |

Naudojimą | Nėra pasiūlyta |

Endrinas CAS: 72-20-8 | Gamybą | Nėra pasiūlyta |

Naudojimą | Nėra pasiūlyta |

Heptachloras CAS: 76-44-8 | Gamybą | Nėra pasiūlyta |

Naudojimą | Nėra pasiūlyta, išskyrus atvejus, kai atestuotas personalas jį naudoja ugninėms skruzdėlėms (Solenopsis) naikinti uždarose pramoninėse elektrinių kabelių dėžėse. Tokia paskirtis pagal šį Protokolą bus iš naujo nagrinėjama ne vėliau kaip po dviejų metų nuo įsigaliojimo dienos. |

Heksabromobifenilas CAS: 36355-01-8 | Gamybą | Nėra pasiūlyta |

Naudojimą | Nėra pasiūlyta |

Heksachlorbenzenas CAS: 118-74-1 | Gamybą | Nėra pasiūlyta, išskyrus ribotos paskirties gamybą, kaip nurodyta pareiškime, kurį deponuoja pereinamosios ekonomikos šalis pasirašydama Protokolą arba prie jo prisijungdama. |

Naudojimą | Nėra pasiūlyta, išskyrus ribotos paskirties naudojimą, kaip nurodyta pareiškime, kurį deponuoja pereinamosios ekonomikos šalis pasirašydama Protokolą arba prie jo prisijungdama. |

Mireksas CAS: 2385-85-5 | Gamybą | Nėra pasiūlyta |

Naudojimą | Nėra pasiūlyta |

PCB a) | Gamybą | Nėra pasiūlyta, išskyrus pereinamosios ekonomikos šalis, kurios gamybą nutraukia kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2005 m. gruodžio 31 d., ir kurios apie savo ketinimą tai padaryti paskelbia deklaracijoje, kuri turi būti deponuota kartu su ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentu. |

Naudojimą | Nėra pasiūlyta, išskyrus II priede nurodytus atvejus. |

Toksafenas CAS: 8001-35-2 | Gamybą | Nėra pasiūlyta |

Naudojimą | Nėra pasiūlyta |

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

MEDŽIAGOS, KURIŲ NAUDOJIMĄ NUMATYTA APRIBOTI

Jeigu kitaip nenurodyta šiame Protokole, šis priedas netaikomas toliau išvardytoms medžiagoms, jeigu jos pasitaiko: i) kaip nepageidaujamos priemaišos produktuose; arba ii) gatavuose gaminiuose arba naudojamos iki įgyvendinimo pradžios dienos; arba iii) naudojamos pramoninio objekto ribose kaip cheminiai tarpiniai junginiai, skirti vienai ar kelioms skirtingoms medžiagoms gaminti ir todėl chemiškai pakeičiami. Jeigu nenurodyta kitaip, kiekvienas toliau nurodytas įsipareigojimas įsigalioja nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos.

a):

Šalys susitaria, remdamosi 2004 m. gruodžio 31 d. Protokolu, iš naujo įvertinti polichlorterfenilų ir "ugileko" gamybą ir naudojimą.

Medžiaga | Įgyvendinimo reikalavimai |

Ribotas naudojimas leidžiamas | Sąlygos |

DDT CAS: 50-29-3 | 1.Visuomenės sveikatos apsauga nuo tokių ligų, kaip maliarija ir encefalitas. | 1.Leidžiama naudoti tik kaip integruotos kenkėjų kontrolės strategijos komponentą ir tik tiek, kiek to reikia, ir tik vienerius metus nuo gamybos nutraukimo dienos, laikantis I priedo. |

2.Kaip cheminį tarpinį junginį dikofoliui gaminti. | 2.Šį panaudojimą reikia iš naujo nagrinėti ne vėliau kaip po dvejų metų nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos. |

HCH CAS: 608-73-1 | Leidžiama naudoti techninį HCH (t. y. HCH izomerų mišinį) kaip tarpinį junginį chemijos pramonėje | |

Produktus, kuriuose ne mažiau kaip 99 % HCH izomerų yra gama pavidalo (t. y. lindanas, CAS: 58-89-9), leidžiama naudoti tokiu tikslu: 1.Sėklų beicavimui.2.Dirvožemio apdorojimui, iš karto įterpiant į viršutinį dirvožemio sluoksnį.3.Profesionaliam apsauginiam ir pramoniniam miško medžiagų, rąstų ir medienos apdorojimui.4.Sveikatos apsaugos ir veterinarijos sistemose kaip vietinį insekticidą.5.Purkšti medžių sodinukus ne iš lėktuvų, ribotai purkšti vejas ir naudoti lauke ir patalpose esančiose sodinukų ir dekoratyvinių augalų plantacijose.6.Naudoti pramoninių objektų ir gyvenamųjų pastatų uždarose patalpose. | Visus ribotos paskirties lindano naudojimo atvejus pagal šį Protokolą reikia iš naujo nagrinėti ne vėliau kaip po dvejų metų nuo jo įsigaliojimo dienos. |

PCB a) | PCB, naudoti įsigaliojimo dieną arba pagaminti iki 2005 m. gruodžio 31 d. laikantis I priedo nuostatų. | Šalys deda visas pastangas siekdamos: a)kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. arba 2015 m. gruodžio 31 d. pereinamosios ekonomikos Šalims nutraukti atpažįstamų PCB naudojimą įrangoje (pav., transformatoriuose, kondensatoriuose arba kitose talpyklose, kuriose yra likutinių skysčių), turinčioje daugiau kaip 5 dm3 PCB, kurioje PCB koncentracija yra ne mažesnė kaip 0,05 %;b)kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. arba 2020 m. gruodžio 31 d. pereinamosios ekonomikos Šalims sunaikinti arba deaktyvuoti nekenkiant aplinkai visus skystus a punkte minimus PCB ir kitus skystus PCB, kuriuose yra daugiau kaip 0,005 % esančių ne įrangoje PCB; irc)deaktyvuoti arba pašalinti a punkte minimą įrangą nekenkiant aplinkai. |

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

3 STRAIPSNIO 50 DALIES a PUNKTE NURODYTOS MEDŽIAGOS IR ATASKAITINIAI ĮSIPAREIGOJIMO METAI

a)

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH): Sudarant išmetamų teršalų aprašus, naudojami šie keturi indikatoriniai junginiai: benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas ir indeno(1,2,3-cd)pirenas.

b)

Dioksinai ir furanai (PCDD/F): Polichlordibenzo-p-dioksinai (PCDD) ir polichlor dibenzofuranai (PCDF) yra tricikliai aromatiniai junginiai, kuriuos sudaro du benzeno žiedai, kuriuos jungia du deguonies atomai PCDD-se ir vienas deguonies atomas PCDF-e o vandenilio atomų juose, kuriuos gali pakeisti chloro atomai – ne daugiau aštuonių.

Medžiaga | Ataskaitiniai metai |

PAH a) | 1990 m. arba bet kurie alternatyvūs metai nuo 1985 iki 1995 m. imtinai, kuriuos Šalis nurodo ratifikuodama, priimdama, patvirtindama Protokolą arba prie jo prisijungdama. |

Dioksinai/furanai b) | 1990 m. arba bet kurie alternatyvūs metai nuo 1985 iki 1995 m. imtinai, kuriuos Šalis nurodo ratifikuodama, priimdama, patvirtindama Protokolą arba prie jo prisijungdama. |

Heksachlorbenzenas | 1990 m. arba bet kurie alternatyvūs metai nuo 1985 iki 1995 m. imtinai, kuriuos Šalis nurodo ratifikuodama, priimdama, patvirtindama Protokolą arba prie jo prisijungdama. |

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

PCDD/F IŠ STAMBIŲ STACIONARIŲ ŠALTINIŲ RIBINĖS VERTĖS

I. Įžanga

1. Šio Protokolo III priede pateikiama dioksinų ir furanų (PCDD/F) sąvoka.

2. Ribinės vertės išreiškiamos ng/m3 arba mg/m3 normaliomis sąlygomis (273,15 K, 101,3 kPa ir sausosios dujos).

3. Ribinės vertės siejamos su įprastomis naudojimo operacijomis, įskaitant paleidimo ir sustabdymo procedūras, jeigu tokioms situacijoms nėra apibrėžtų konkrečių ribinių verčių.

4. Visų teršalų ėminių ėmimas ir analizė atliekami remiantis standartais, kuriuos nustatė Europos standartizacijos komitetas (CEN), Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) arba pagal atitinkamus Jungtinių Valstijų arba Kanados pamatinius metodus. Kol bus parengti CEN arba ISO standartai, taikomi nacionaliniai standartai.

5. Patikrinimo tikslu, aiškinantis matavimo rezultatus ribinių verčių nustatymui, reikia taip pat atsižvelgti į matavimo metodo paklaidą. Laikoma, kad atitiktis ribinėms vertėms yra užtikrinta, jeigu matavimo rezultatas, atėmus matavimo metodo paklaidą, jo neviršija.

6. Įvairių giminingų PCDD/F elementų išmetami kiekiai pateikiami toksiškumo ekvivalentais (TE), palyginant su 2,3,7,8-TCDD ir taikant sistemą, kurią 1988 m. pasiūlė NATO Komitetas šiuolaikinės visuomenės iššūkiams spręsti (NATO-CCMS).

II. Ribinės vertės stambiems stacionariems šaltiniams

7. Toliau nurodytos ribinės vertės, kurios siejamos su 11 % O2 koncentracija kūryklų dujose, taikomos šiems atliekų deginimo krosnių tipams:

- kietosioms buitinėms atliekoms (sudeginant daugiau kaip tris tonas atliekų per valandą)

0,1 ng TE/m3

- medicininėms kietosioms atliekoms (sudeginant daugiau kaip vieną atliekų toną per valandą)

0,5 ng TE/m3

- pavojingoms atliekoms (sudeginant daugiau kaip vieną atliekų toną per valandą)

0,2 ng TE/m3

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

GERIAUSI TURIMI BŪDAI PATVARIŲ ORGANINIŲ TERŠALŲ IŠMETAMIEMS IŠ STAMBIŲ STACIONARIŲ ŠALTINIŲ KIEKIAMS RIBOTI

I. Įžanga

1. Šio priedo tikslas yra pateikti Konvencijos Šalims gaires nustatant geriausius turimus būdus, kad jos galėtų įvykdyti Protokolo 3 straipsnio 5 dalies įsipareigojimus.

2. "Geriausi prieinami būdai" – (GPB) yra efektyviausia ir labiausiai pažengusi veiklos vystymo stadija ir jos taikymo metodai, kurie nurodo, kiek praktiškai tinkamos konkrečios metodikos, suteikiančios, iš esmės, pagrindą ribinėms išmetamos taršos vertėms nustatyti, kurių tikslas yra išvengti išmetamos taršos, o jeigu tai neįmanoma, sumažinti išmetamą taršą ir jos poveikį aplinkai kaip visumai:

- "būdai" apima ir taikomas technologijas, ir būdus, kaip projektuojami, statomi, prižiūrimi, eksploatuojami įrenginiai ir nutraukiama jų eksploatacija,

- "prieinami" būdai yra būdai, sukurti tokiu mastu, kuris leidžia jas įgyvendinti atitinkamame pramonės sektoriuje ekonomiškai ir techniškai priimtinomis sąlygomis atsižvelgiant į išlaidas ir naudą, nepaisant to, ar būdai naudojami ar pagaminti atitinkamos Šalies teritorijoje, jeigu jomis priimtinomis sąlygomis gali pasinaudoti operatorius,

- "geriausi" yra efektyviausi norint pasiekti aukštą bendrą aplinkos kaip visumos apsaugos laipsnį.

Siekiant nustatyti geriausius prieinamus būdus, reikia visų pirma atsižvelgti, bendrai arba konkrečiais atvejais, į toliau nurodytus veiksnius, neužmirštant galimų priemonės kaštų ir naudos ir atsargumo bei prevencijos principų:

- mažaatliekių technologijų taikymas,

- mažiau pavojingų medžiagų naudojimas,

- medžiagų, susidarančių ir naudojamų technologiniame procese, taip pat atliekų, rekuperavimo ir pakartotinio panaudojimo plėtojimas,

- palyginamieji procesai, objektai arba veiklos metodai, kurie buvo sėkmingai išmėginti pramoniniu mastu,

- mokslo žinių ir supratimo technologinė pažanga ir pokyčiai,

- atitinkamų išmetamų teršalų pobūdis, poveikis ir apimtis,

- naujų arba esamų įrenginių eksploatavimo pradžios diena,

- laikas, kurio reikia geriausiems prieinamiems būdams įdiegti,

- procese naudojamų žaliavų (įskaitant vandenį) pobūdis ir suvartojimas ir proceso energetinis efektyvumas,

- būtinybė išvengti teršalų išmetimo arba iki minimumo sumažinti bendrą jų poveikį ir riziką aplinkai,

- būtinybė išvengti avarijų ir iki minimumo sumažinti jų padarinius aplinkai.

Vartojant geriausių prieinamų būdų koncepciją neturima tikslo nurodyti kokią nors konkrečią metodiką arba technologiją, jos dėka siekiama atsižvelgti į technines atitinkamo įrenginio savybes, jo geografinę padėtį ir vietines aplinkos sąlygas.

3. Informacija apie ribojimo priemonių efektyvumą ir išlaidas pagrįsta gautais dokumentais, ją peržiūrėjo veiksmų darbo grupė ir parengiamoji POT darbo grupė. Jeigu nenurodyta kitaip, išvardyti būdai, remiantis veiklos patirtimi, laikomi nusistovėjusiais.

4. Nuolat didėja darbo su naujais įrenginiais, kuriuose įdiegtos technologijos su mažu išmetamų teršalų kiekiu, patirtis, taip pat patirtis keičiant veikiančius įrenginius. Dėl šios priežasties teks reguliariai plėtoti ir iš dalies keisti šį priedą. Naujiems įrenginiams nurodytus geriausius prieinamus būdus (GPB) paprastai galima įdiegti ir esamuose įrenginiuose, su sąlyga, kad suteikiamas tinkamas pereinamasis laikotarpis ir jeigu jie pritaikomi.

5. Priede išvardytos kelios išmetamų teršalų kiekių ribojimo priemonės, kurioms būdingas platus išlaidų ir efektyvumo diapazonas. Priemonių pasirinkimas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant ekonomines aplinkybes, technologinę infrastruktūrą ir pajėgumus bei esamas oro užterštumo ribojimo priemones.

6. Svarbiausi iš stacionarių šaltinių į atmosferą išleidžiami POT yra:

a) Polichlordibenzo-p-dioksinai/furanai (PCDD/F);

b) Heksachlorbenzenas (HCB);

c) Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH).

Atitinkami apibrėžimai pateikti šio Protokolo III priede.

II. Stambūs stacionarūs POT išmetimo šaltiniai

7. PCDD/F susidaro terminio proceso eigoje, kuriame dalyvauja organinė medžiaga ir chloras, dėl nevisiško sudegimo arba cheminės reakcijos. Stambūs stacionarūs PCDD/F šaltiniai gali būti:

a) atliekų deginimas, įskaitant bendrą deginimą;

b) terminiai metalurgijos procesai, pav., aliuminio ir kitų spalvotųjų metalų, geležies ir plieno gamyba;

c) įvairų kurą deginantys įrenginiai, generuojantys energiją;

d) deginimo procesai buitiniame sektoriuje ir

e) specialūs chemijos pramonės gamybiniai procesai, per kuriuos susidaro tarpiniai cheminiai junginiai ir šalutiniai produktai.

8. Stambūs stacionarūs PAH išmetimo šaltiniai gali būti:

a) patalpų šildymas deginant malkas ir anglis;

b) atviras deginimas, kaip antai: atliekų deginimas, miškų gaisrai ir žemės ūkio kultūrų liekanų deginimas;

c) kokso ir anodų gamyba;

d) aliuminio gamyba (per Soederbergo procesą); ir

e) medienos konservavimo įrenginiai, išimtis taikoma šaliai, į kurios bendras PAH išmetamas kiekis, tenkantis šiai kategorijai, ženkliai nepadidėja (kaip nurodyta III priedo apibrėžime).

9. HCB išmetamas per tuos pačius terminius ir cheminius procesus kaip ir PCDD/F, ir HCB susidaro panašiai. Stambūs stacionarūs HCB išmetimo šaltiniai gali būti:

a) atliekų deginimo gamyklos, įskaitant bendrą deginimą;

b) šiluminiai metalurgijos pramonės šaltiniai; ir

c) chlorintųjų degalų naudojimas krosnių įrenginiuose.

III. Bendrieji POT išmetamų kiekių ribojimo būdai

10. Yra keli POT išmetamų iš stacionarių šaltinių ribojimo būdai. Jie apima atitinkamų pradinių medžiagų pakeitimą, technologinių procesų (įskaitant priežiūrą ir veiklos kontrolę) modifikavimą ir veikiančių įrenginių pakeitimus. Toliau bendrai nurodomos prieinamos priemonės, kurias galima įgyvendinti arba atskirai, arba deriniais:

a) pakeisti pradines medžiagas, kurios yra POT, arba tais atvejais, kai tarp medžiagų ir POT išmetimo iš konkretaus šaltinio yra tiesioginis ryšys;

b) geriausia aplinkosaugos praktika, kaip antai: geras ūkio tvarkymas, prevencinės techninės priežiūros programos, technologinių procesų pakeitimai, tokių, kaip uždaros sistemos įdiegimas (pavyzdžiui, kokso gamyklose arba inertinių elektrodų naudojimas elektrolizei);

c) pakeisti technologinio proceso modelį siekiant užtikrinti pilną sudegimą ir taip sukliudyti atsirasti patvariems organiniams teršalams reguliuojant parametrus, kaip antai: deginimo temperatūra arba medžiagos buvimo įrenginyje trukmė;

d) kūryklų dujų valymo būdai, tokie kaip: terminis arba katalizinis deginimas arba oksidacija, dulkių nusodinimas, adsorbcija;

e) produktų likučių, atliekų ir nuotekų dumblo apdorojimas, pavyzdžiui, termiškai arba paverčiant juos chemiškai inertiniais.

11. Išmetamų teršalų kiekiai, nurodyti įvairioms priemonėms 1, 2, 4, 5, 6, 8 ir 9 lentelėse, apskritai priklauso nuo kiekvieno konkretaus atvejo. Skaičiai arba diapazonai nurodo išmetamos taršos lygį, išreiškiamą išmetamos taršos ribinių verčių procentine dalimi taikant įprastines metodikas.

12. Sąnaudų efektyvumo argumentai turi būti pagrįsti bendromis sąnaudomis, per metus tenkančiomis taršos sumažėjimo vienetui (įskaitant kapitalines ir veiklos sąnaudas). Reikia taip pat apsvarstyti POT išmetamų kiekių mažinimo sąnaudas atsižvelgiant į bendrą technologinio proceso ekonomiką, pvz., ribojimo priemonių ir gamybos sąnaudų poveikį. Atsižvelgiant į daugybę poveikį turinčių veiksnių, investicijų ir veiklos sąnaudų duomenys labai priklausys nuo kiekvieno konkretaus atvejo.

IV. PCDD/F išmetimų sumažinimui taikomi reguliavimo metodai

A. Atliekų deginimas

13. Atliekų deginimas apima buitinių, pavojingų, medicininių atliekų ir nuotekų dumblo deginimą.

14. Pagrindinės priemonės PCDD/F išmetimams iš atliekų deginimo įrenginių riboti yra šios:

a) pirminės priemonės, susijusios su deginamomis atliekomis;

b) pirminės priemonės, susijusios su technologiniais procesais;

c) priemonės deginimo proceso ir išmetamų teršalų fizikiniams parametrams reguliuoti (pvz., temperatūros pakopos, aušinimo greitis, O2 kiekis ir t. t.);

d) kūryklų dujų valymas; ir

e) valymo proceso likučių apdorojimas.

15. Pirminės priemonės, susijusios su deginamomis atliekomis ir kurios apima tiekiamų žaliavinių medžiagų racionalų naudojimą mažinant halogenintų medžiagų naudojimą ir jas pakeičiant nehalogenintais pakaitalais, nėra adekvačios deginant buitines arba pavojingas atliekas. Šiuo atveju efektyviau modifikuoti deginimo procesą ir degimo dujų valymui įdiegti antrines priemones. Žaliavinių medžiagų racionalus naudojimas yra naudinga pirminė priemonė susidarančių atliekų kiekiams mažinti bei užtikrinti jų perdirbimo galimybę. Dėl to gali netiesiogiai sumažėti PCDD/F, sumažėjus degintinų atliekų kiekiams.

16. Technologinių procesų pakeitimas siekiant optimizuoti deginimo sąlygas yra svarbi ir efektyvi priemonė PCDD/F išmetamiems kiekiams sumažinti (paprastai, esant 850 °C arba aukštesnei temperatūrai, deguonies tiekimo įvertinimas priklauso nuo atliekų šilumingumo ir konsistencijos, pakankama išbuvimo įrenginyje trukmė esant 850 °C – maždaug dvi sekundės, užtikrinant pakankamą dujų turbulenciją, tolygų atliekų deginimo krosnies įkaitimą ir t. t.). Krosnyse su "pseudoverdančiu" sluoksniu palaikoma žemesnė kaip 850 °C temperatūra lemia adekvačius išmetamos taršos rezultatus. Dėl to esamos krosnys paprastai pertvarkomos ir (arba) pakeičiamos, tačiau – tai variantas, kuris gali ir nebūti ekonomiškai efektyvus visose Šalyse. Reikėtų iki minimumo sumažinti anglies kiekį pelenuose.

17. Priemonės kūryklų dujoms valyti. Toliau išvardytos priemonės suteikia galimybę pakankamai efektyviai sumažinti PCDD/F kiekį kūryklų dujose. De novo sintezė įvyksta esant maždaug 250–450 °C. Šios priemonės yra būtina sąlyga, kad tolesnių sumažinimų dėka vamzdžio gale būtų pasiektas pageidaujamas išmetamų teršalų lygis:

a) kūryklų dujų staigus atvėsinimas (labai efektyvu ir santykinai nebrangu);

b) pridėti inhibitorių, tokių kaip: trietanolaminas arba trietilaminas (kurie gali taip pat redukuoti azoto oksidus), tačiau saugumo sumetimais reikia atsižvelgti į galimas šalutines reakcijas;

c) naudoti dulkių surinkimo sistemas esant 800–1000 °C temperatūroms, pav., keramikinius filtrus ir ciklonus;

d) naudoti žemos temperatūros elektros išlydžio sistemas; ir

e) vengti lakiųjų pelenų nusėdimo išmetamų kūryklų dujų dujotakių sistemoje.

18. Kūryklų dujų valymo metodai yra šie:

a) įprastiniai dulkių gaudytuvai su kietomis dalelėmis sujungtų PCDD/F kiekiams mažinti;

b) atrankinė katalizinė redukcija (SCR) arba atrankinė nekatalizinė redukcija (SNCR);

c) adsorbcija su aktyvuota medžio anglimi arba koksu sistemose su nejudančiu arba pseudoverdančiu sluoksniu;

d) įvairūs adsorbcijos metodai ir optimizuotos valymo sistemos su aktyvuotosios ir krosnių anglies mišiniais, kalkių ir kalkakmenio tirpalais reaktoriuose su nejudančiu, judančiuoju ir pseudoverdančiu sluoksniais. Galima padidinti dujinių PCDD/F surinkimą iš anksto apdorojus rankovinio filtro paviršių aktyvuotos anglies sluoksniu;

e) oksidacija naudojant H2O2; ir

f) kataliziniai deginimo metodai naudojant įvairius katalizatorių tipus (pav., Pt/Al2O3 arba vario-chromitinius katalizatorius su įvairiais aktyvikliais paviršiui stabilizuoti ir katalizatorių senėjimui sulėtinti).

19. Taikant minėtus metodus, galima pasiekti 0,1 ng TE/m3 išmetamų PCDD/F kūryklų dujose lygius. Tačiau sistemose, kuriose naudojami aktyvuotosios medžio anglies arba kokso adsorberiai/filtrai, kartu reikia imtis atsargumo priemonių siekiant užtikrinti, kad neorganizuotai išmetamosios anglies dulkės nepadidintų PCDD/F išmetamų kiekių tolimesniuose technologinio proceso cikluose. Taip pat reikia pažymėti, kad, prieš katalizatorius pastatyti adsorberiai ir valymo įranga (SCR metodika), sulaiko PCDD/F turinčius likutinius produktus, kuriuos reikia papildomai apdoroti arba tinkamai pašalinti.

20. Labai sudėtinga palyginti įvairias priemones PCDD/F kiekiams kūryklų dujose mažinti. Gauta matrica apima įvairiausius skirtingų pajėgumų ir konfigūracijos pramonės įrenginius. Išlaidų parametrai apima taip pat kitų teršalų kiekių mažinimo priemones, pvz., sunkiųjų metalų (sujungtų arba nesujungtų su dalelėmis). Dėl šios priežasties daugeliu atvejų tiesioginės priklausomybės su PCDD/F išmetamų kiekių mažinimu negalima išskirti. Turimų duomenų apie įvairias išmetamų teršalų kiekių ribojimo priemones santrauka pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė Įvairių kūryklų dujų valymo priemonių ir technologinio proceso pakeitimų, siekiant sumažinti PCDD/F išmetimą iš atliekų deginimo įrenginių, palyginimas

a) : Likutiniai išmetami kiekiai, palyginus su išmetamais kiekiais dirbant įprastu režimu.

Alternatyvūs valdymo variantai | Išmetamos taršos lygis (%) (a) | Orientacinės sąnaudos | Rizika, susijusi su valdymu |

Pirminės priemonės keičiant įkrovos medžiagas: | | Išankstinis įkrovos medžiagų rūšiavimas neefektyvus; gali būti atrinkta tik dalis atliekų; negalima atskirti kitų chloro turinčių medžiagų, pvz., valgomoji druska, popierius ir t. t. Pavojingas chemines atliekas apdorojant tai yra nepageidautinas veiksnys. |

-prekursorių ir chloro turinčių medžiagų pašalinimas ir | Galutinis išmetamos taršos lygis kiekybiškai neišreikštas; atrodo, kad nėra tiesinės priklausomybės nuo įkrovos medžiagos kiekio. |

-atliekų srautų valdymas. | -"- | Naudinga pirminė priemonė, įgyvendinama specialiais atvejais (pvz., apdorojant naudotas alyvas, elektrinius komponentus ir t. t.); su papildoma naudinga galimybe perdirbti medžiagas. |

Gamybos technologijos pakeitimas:

-optimizuotos deginimo sąlygos, | | Reikia modernizuoti visą technologinį procesą. |

-Ne žemesnės kaip 850 °C temperatūros ir tolygus degimo dujų įkaitimas, | |

-pakankamas deguonies kiekis; deguonies padavimo kontrolė pagal šilumingumą ir įkrovos medžiagų sudėtį ir konsistenciją, ir | |

-pakankama išbuvimo įrenginyje trukmė ir turbulencija. | |

Priemonės kūryklų dujoms valyti:

Vengti dalelių nusėdimo, naudojant: | |

-suodžių valiklius, mechaninius įtaisus, akustinius arba garasrovius suodžių nupūstuvus. | | Garasroviai suodžių nupūstuvai gali padidinti PCDD/F susidarymo intensyvumą. |

Bendras dulkių pašalinimas, atliekų deginimo krosnyse: | < 10 | Vidutinės | Ant dalelių adsorbuotų PCDD/F pašalinimas. Dalelių pašalinimo karštuose kūryklų dujų srautuose metodai taikomi tik bandomuosiuose įrenginiuose. |

-medžiaginiai filtrai, | 1–0,1 | Didelės | Naudoti < 150 °C temperatūroje. |

-keramikiniai filtrai, | Mažas efektyvumas | Vidutinės | Naudoti 800–1000 °C temperatūroje. |

-ciklonai, ir | Mažas efektyvumas |

-elektrostatinis nusodinimas. | Vidutinis efektyvumas | | Naudoti 450 °C temperatūroje; gali būti paskatinta PCDD/F de novo sintezė, didesnis NOx išmetimas, šilumos rekuperavimo sumažėjimas. |

Katalizinė oksidacija. | | | Naudoti 800–1000 °C temperatūroje. Būtinos priemonės atskirai mažinti susidarančių dujų tūrį. |

Staigus dujų atšaldymas. | | | |

Didelio efektyvumo adsorbcijos įrenginys su įdėtomis aktyvuotosios medžio anglies dalelėmis (elektrodinaminis Venturi debito matuoklis). | | | |

Atrankinė katalizinė redukcija (SCR). | | Didelės investicijos ir mažos veiklos sąnaudos | NOx redukcija, jeigu pridedama NH3; reikia daug gamybinių plotų, panaudotus katalizatorius ir aktyvuotosios anglies likučius (AC) arba Lignito koksą (ALC) galima pašalinti, gamintojai daugeliu atvejų gali katalizatorius perdirbti, AC ir ALC galima sudeginti griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. |

Įvairūs šlapios ir sausos adsorbcijos metodų tipai su aktyvuotosios medžio anglies ir krosnių kokso mišiniais, kalkių ir kalkakmenio tirpalais reaktoriuose su nejudančiu, judančiuoju ir pseudoverdančiu sluoksniais:

-reaktorius su nejudančiu sluoksniu, adsorbcija su aktyvuotąja medžio anglimi arba krosnių koksu; ir | < 2 (0,1 ng TE/m3) | Didelės investicijos ir vidutinės veiklos sąnaudos | Likučių pašalinimas; reikia labai daug gamybinių plotų. |

-reaktorius su pratekančio srauto arba cirkuliuojančiu pseudoverdančiu sluoksniu su pridėta aktyvuotąja anglim/kalkių arba kalkakmenio tirpalu, vėliau naudojant medžiaginį filtrą. | < 10 (0,1 ng TE/m3) | Mažos investicijos, vidutinės veiklos sąnaudos | Likučių pašalinimas. |

H2O2 pridėjimas. | 2–5 (0,1 ng TE/m3) | Mažos investicijos, mažos veiklos sąnaudos | |

21. Medicininių atliekų deginimo įrenginiai gali būti pagrindinis PCDD/F išmetimo šaltinis daugelyje šalių. Tam tikros medicininės atliekos, kaip žmogaus kūno anatominės dalys, infekuotos atliekos, adatos, kraujas, plazma ir citostatika, apdorojamos kaip ypatinga pavojingų atliekų forma, o kitos medicininės atliekos dažnai deginamos vietoje nerūšiuojant. Deginantys nerūšiuotas atliekas įrenginiai turi atitikti tokius pačius PCDD/F išmetamų kiekių mažinimo reikalavimus kaip ir kiti atliekų deginimo įrenginiai.

22. Šalims reikėtų patvirtinti politiką, skatinančią deginti buitines ir medicinines atliekas dideliuose regioniniuose centruose, o ne mažuose įrenginiuose. Taikant tokį požiūrį, GPB būtų labiau ekonomiškai efektyvus.

23. Kūryklų dujų valymo proceso likučių apdorojimas. Priešingai negu pelenuose, susidarančiuose atliekų deginimo įrenginiuose, šiuose likučiuose yra santykinai didelės sunkiųjų metalų, organinių teršalų (įskaitant PCDD/F), chloridų ir sulfidų koncentracijos. Dėl šios priežasties jų šalinimo metodus reikia gerai kontroliuoti. Šlapio valymo dujų plautuvais sistemose visų pirma susidaro dideli rūgščių, užterštų skystų atliekų kiekiai. Yra specialūs jų apdorojimo metodai. Kaip antai:

a) medžiaginiais filtrais surinktų dulkių katalizinis apdorojimas žemos temperatūros ir nesant deguonies sąlygomis;

b) medžiaginiais filtrais surinktų dulkių valymas taikant 3-R procesą (sunkiųjų metalų ekstrakcija rūgštimis ir deginimas organinėms medžiagoms suardyti);

c) medžiaginiais filtrais surinktų dulkių stiklėjimas;

d) kiti imobilizavimo metodai; ir

e) plazminės technologijos taikymas.

B. Terminiai procesai metalurgijos pramonėje

24. Atskiri metalurgijos pramonės procesai gali būti svarbūs dar likę PCDD/F išmetimo šaltiniai. Kaip antai:

a) pirminė geležies ir plieno pramonė (pav., aukštakrosnės, aglomeravimo įrenginiai, geležies granuliavimas);

b) antrinė geležies ir plieno pramonė; ir

c) pirminė ir antrinė spalvotųjų metalų pramonė (vario gamyba).

Informacija apie PCDD/F išmetamų kiekių ribojimo priemones metalurgijos pramonei apibendrinama 2 lentelėje.

2 lentelė PCDD/F išmetamų kiekių mažinimas metalurgijos pramonėje

a) : Likutinis išmetamų teršalų kiekis palyginus su kiekiais dirbant įprastiniu režimu.

Alternatyvūs valdymo variantai | Išmetamos taršos lygis (%) (a) | Orientacinės sąnaudos | Rizika, susijusi su valdymu |

Aglomeravimo įrenginiai

Pirminės priemonės:

-Aglomeravimo mašinos konvejerio juostų optimizavimas/inkapsuliavimas; | Mažos | Išmetamos taršos sumažinimas 100 % neįgyvendinamas. |

-Išmetamų dujų recirkuliacija, pvz., aglomeravimo optimizavimas išmetamos taršos (AOT) atžvilgiu, mažinanti išmetamų dujų srautą maždaug 35 % (sumažintas išmetamų dujų srautas sumažina tolesnių antrinių priemonių išlaidas), galingumas – 1 milijonas Nm3/h. | 40 | Mažos | |

Antrinės priemonės:

-Elektrostatinis nusodinimas + molekulinis sietas; | Vidutinio efektyvumo | Vidutinės | |

-Pridėti kalkakmenio/aktyvuotosios anglies mišinių; | Didelis efektyvumas (0,1 ng TE/m3) | Vidutinės | |

-High-performance scrubbers - existing installation: AIRFINE (Voest Alpine Stahl Linz) since 1993 for 600000 Nm3/h; second installation planned in the Netherlands (Hoogoven) for 1998. | High efficiency emission reduction to (0,2-0,4 ng TE/m3) | Vidutinės | 0,1 ng TE/m3 could be reached with higher energy demand; no existing installation. |

Spalvotųjų metalų gamyba (pvz., vario)

Pirminės priemonės:

-Išrūšiuoti metalo laužą, vengti tokių įkrovos medžiagų kaip plastikais arba PVC užterštas metalo laužas, nuimti dangas ir naudoti chloro neturinčias izoliacines medžiagas. | Mažos | |

Antrinės priemonės:

-Karštų išmetamų dujų staigus atvėsinimas; | Didelis efektyvumas | Mažos | |

-Deginant naudoti deguonį arba deguonimi prisotintą orą, šachtinėje krosnyje – deguonies injekciją (užtikrinant visišką sudegimą ir iki minimumo sumažinant išmetamų dujų kiekį); | 5–7 (1,5–2 TE/m3) | Didelės | |

-Reaktorius su nejudančiu arba pratekantys reaktoriai su pseudoverdančiu sluoksniu adsorbuojant dulkes aktyvuotąja medžio anglimi arba krosnių anglimis; | (0,1 ng TE/m3) | Didelės | |

-Katalizinė oksidacija; ir | (0,1 ng TE/m3) | Didelės | |

-Medžiagų išbuvimo trukmės sumažinimas kritiniame išmetamų dujų temperatūros diapazone. | |

Geležies ir plieno gamyba

Pirminės priemonės:

-Prieš pakraunant į gamybinius įrenginius, nuvalyti alyvas nuo metalo laužo; | | Mažos | Valymui reikia naudoti tirpiklius. |

-Pašalinti pašalines organines medžiagas, tokias kaip: alyvas, emulsijas, riebalus, dažus ir plastiką, kurie valymo metu pakliuvo į žaliavas; | | Mažos | |

-Sumažinti santykinai didelius užterštų išmetamų dujų kiekius; | | Vidutinės | |

-Atskirai rinkti ir apdoroti pakrovimo-iškrovimo metu susidarančius išmetamus teršalus. | | Mažos | |

Antrinės priemonės:

-Atskirai rinkti ir apdoroti pakrovimo- iškrovimo metu susidarančius išmetamus teršalus; ir | | Mažos | |

-Medžiaginiai filtrai derinant su kokso injekcija. | < 1 | Vidutinės | |

Antrinė aliuminio gamyba

Pirminės priemonės:

-Nenaudoti halogenintų medžiagų (heksachloretano); | | Mažos | |

-Nenaudoti chloro turinčių tepalų (pvz., chlorparafinų); ir | | Mažos | |

-Išvalyti ir išrūšiuoti užteršto metalo laužo įkrovas, pvz., pašalinant metalo drožles ir džiovinant taikyti separavimą sunkioje terpėje ir nusodinimą sūkuriniu srautu. | | | |

Antrinės priemonės:

-Vienpakopiai ir daugiapakopiai medžiaginiai filtrai su papildomu kalkakmenio/aktyvuotosios anglies naudojimu prieš filtrą; | < 1 (0,1 ng TE/m3) | Vidutinės/didelės | |

-Iki minimumo sumažinti ir atskirai pašalinti bei valyti skirtingo užterštumo išmetamų dujų srautus; | | Vidutinės/didelės | |

-Vengti kietųjų dalelių nusėdimo iš išmetamų dujų ir stengtis, kad jos kuo greičiau praeitų per kritinį temperatūros diapazoną; ir | | Vidutinės/didelės | |

-Pagerinti išankstinį aliuminio laužo apdorojimą: komponentus atskirti panardinant į sunkią terpę, ir juos išrūšiuoti nusodinant daleles sūkurinio srauto būdu. | | Vidutinės/didelės | |

25. Taikant ribojimo priemones, metalo gamyboje ir apdorojimo įrenginiuose galima pasiekti maksimalias PCDD/F išmetamas koncentracijas 0,1 ng TE/m3 (esant išmetamų dujų srautui > 5000 m3/h).

Aglomeravimo įrenginiai

26. Aglomeravimo įrenginiuose geležies ir plieno pramonėje atlikti matavimai parodė bendrą PCDD/F išmetamą kiekį diapazone nuo 0,4 iki 4 ng TE/m3. Vienkartiniais matavimais, atliktais viename įrenginyje, naudojamame be išmetamos taršos ribojimo priemonių, buvo rasta 43 ng TE/m3 išmetamų teršalų koncentracija.

27. Halogenintų junginių naudojimas gali skatinti susidaryti PCDD/F, jeigu į aglomeravimo įrenginius jie patenka kaip įkrovos medžiagos (smulkusis koksas, druskos, esančios rūdoje) ir pridedamose pakartotinai naudojamose medžiagose (pav., valcavimo nuodegose, aukštakrosnių dujų dulkėse, filtrų dulkėse ir nuotekų apdorojimo dumble). Tačiau kaip ir deginant atliekas, nėra aiškaus ryšio tarp įkrovos medžiagose esančio chloro kiekio ir išmetamo PCDD/F kiekio. Reikėtų vengti užterštų likutinių produktų naudojimo ir prieš tiekiant į aglomeravimo įrenginį valcavimo nuodegas reikėtų nuriebalinti ar nuvalyti tepalus.

28. PCDD/F išmetamus kiekius efektyviausiai sumažinti galima taikant įvairių antrinių priemonių derinius, tokius kaip:

a) išmetamų dujų recirkuliacija ženkliai sumažina PCDD/F išmetamus kiekius. Be to, ženkliai sumažėja išmetamų dujų srautai, ir tokiu būdu sumažėja bet kokių papildomų ribojimo sistemų įrengimo vamzdžio gale išlaidos;

b) įrengti medžiaginius filtrus (kai kuriais atvejais kartu su elektrostatinėmis nusodinimo kameromis) arba elektrostatines nusodinimo kameras su įranga, skirta į išmetamas dujas įpurkšti aktyvuotosios anglies/krosnių anglies/kalkakmenio mišinius;

c) buvo sukurti valymo dujų plautuvais metodai, kurie apima išankstinį išmetamų dujų atšaldymą, išplovimą efektyviais dujų plautuvais ir atskyrimą nusodinant kondensato gaudyklėse. Šiais metodais galima pasiekti 0,2–0,4 ng TE/m3 išmetamos taršos lygį. Pridedant tinkamas adsorbuojančias medžiagas, kaip: anglies koksas/smulkios anglys, galima pasiekti 0,1 ng TE/m3 išmetamos taršos lygį.

Pirminė ir antrinė vario gamyba

29. Išvalius išmetamas dujas, esančiuose pirminės ir antrinės vario gamybos įrenginiuose galima pasiekti nuo kelių pikogramų iki 2 ng TE/m3 išmetamą PCDD/F lygį. Iki technologinės įrangos optimizavimo vienos vario šachtinės krosnies išmetami PCDD/F lygiai siekė iki 29 ng TE/m3. Apskritai, PCDD/F išmetami lygiai iš šių įrenginių labai skiriasi dėl didelių žaliavų skirtumų naudojimo įvairiuose technologiniuose įrenginiuose ir procesuose.

30. Bendrai, tinka šios priemonės PCDD/F išmetamiems kiekiams mažinti:

a) išankstinis metalo laužo išrūšiavimas;

b) išankstinis laužo apdorojimas, pvz., nuimti plastikines arba PVC dangas, iš anksto apdoroti kabelių laužą taikant tik šaltus/mechaninius apdorojimo būdus;

c) išmetamų karštų dujų staigus atvėsinimas (suteikiantis šilumos panaudojimo galimybę), siekiant sumažinti medžiagų išbuvimo trukmę kritiniame temperatūros diapazone išmetamų dujų terpėje;

d) deginant naudoti deguonį arba deguonimi prisotintą orą arba įpurkšti deguonies į šachtinę krosnį (kas užtikrina visišką sudegimą ir iki minimumo sumažina išmetamų dujų kiekį);

e) adsorbcija reaktoriuje su nejudančiu sluoksniu arba pratekančiame reaktoriuje su pseudoverdančiu sluoksniu su aktyvuotąja medžio anglimi arba krosnių anglies dulkėmis; ir

f) katalizinė oksidacija.

Plieno gamyba

31. PCDD/F išmetami lygiai iš Besemerio plieno gamybos įrenginių ir šachtinių lydkrosnių su karštu pūtimu, elektros krosnių ir lankinių elektros krosnių ketui lydyti yra žymiai mažesni kaip 0,1 ng TE/m3. PCDD/F išmetami lygiai iš šalto oro krosnių ir sukamųjų vamzdinių krosnių yra didesni.

32. Lankinėse elektros krosnyse antrinėje plieno gamyboje galima pasiekti 0,1 ng TE/m3 išmetamų teršalų koncentracijos vertę, jeigu bus naudojamos šios priemonės:

a) atskirai sugaudomi pakrovimo ir iškrovimo metu susidarantys teršalai; ir

b) naudojami medžiaginiai filtrai arba elektrostatinės nusodinimo kameros derinant su kokso injekcija.

33. Lankinių elektros krosnių žaliavos dažnai turi alyvų, emulsijų arba tepalų. Bendros pirminės priemonės PCDD/F kiekiams sumažinti gali būti metalo laužo rūšiavimas, tepalų ir dangų pašalinimas iš metalo laužo, kuriame gali būti plastiko, gumos, dažų, pigmentų ir vulkanizavimo priedų.

Lydymo krosnys antrinėje aliuminio gamyboje

34. PCDD/F išmetami kiekiai iš lydymo krosnių antrinėje aliuminio gamyboje siekia maždaug 0,1–14 ng TE/m3. Šie kiekiai priklauso nuo lydymo agregatų tipo, naudojamų medžiagų ir išmetamų dujų valymo metodų.

35. Apibendrinant, vienpakopiai ir daugiapakopiai medžiaginiai filtrai, su kalkakmenio/aktyvuotosios anglies/krosnių anglies deriniu prieš filtrą, leidžia pasiekti 0,1 ng TE/m3, tokiu būdu pasiekiamas 99 % išmetamų teršalų kiekio sumažinimo efektyvumas.

36. Galima taip pat numatyti taikyti šias priemones:

a) iki minimumo sumažinti ir atskirai pašalinti bei valyti skirtingo užterštumo išmetamų dujų srautus;

b) vengti kietųjų dalelių nusėdimo iš išmetamų dujų;

c) kuo greičiau praeiti kritinės temperatūros diapazoną;

d) pagerinti išankstinį aliuminio laužo iš smulkintuvų rūšiavimą: komponentus atskirti sunkioje terpėje, juos išrūšiuoti nusodinant sūkurinio srauto būdu; ir

e) pagerinti išankstinį aliuminio laužo valymą pašalinant viršutinį tepalų sluoksnį ir išdžiovinant.

37. d ir e punktai yra svarbūs kaip alternatyvūs būdai, kadangi mažai tikėtina, kad šiuolaikinėmis befliusinėmis lydymo technologijomis (nenaudojant halogenidų druskų fliusų) būtų apdorojamas prastos kokybės metalo laužas, kurį galima panaudoti sukamosiose krosnyse.

38. Toliau tęsiamos diskusijos pagal Šiaurės Rytų Atlanto jūrinės aplinkos apsaugos konvenciją dėl peržiūrėjimo ankstesnės rekomendacijos palaipsniui nutraukti heksachloretano naudojimą aliuminio gamybos pramonėje.

39. Lydalą galima apdoroti taikant moderniausias technologijas, pvz., azoto/chloro mišiniais santykiu tarp 9:1 ir 8:2, įrangą dujų įpurškimui smulkių dalelių dispersijai ir išankstiniam bei vėlesniam prapūtimui azotu bei vakuuminiam riebalų pašalinimui. Azoto/chloro mišiniais tinka apdoroti maždaug 0,03 ng TE/m3 PCDD/F turinčius teršalus (palyginus su > 1 ng TE/m3 verte apdorojant tik chloru). Chloro reikia norint pašalinti magnį ir kitus nepageidautinus komponentus.

C. Iškastinio kuro deginimas deginimo įrenginiuose ir pramoniniuose katiluose

40. Deginant iškastinį kurą deginimo įrenginiuose ir pramoniniuose katiluose (> 50 MW šiluminio našumo), dėl padidėjusio energijos naudojimo efektyvumo ir energijos taupymo sumažės visų išmetamų teršalų kiekiai dėl sumažėjusių kuro poreikių. Dėl to taip pat sumažės išmetamų PCDD/F kiekis. Iš anglies arba naftos pašalinti chlorą nėra išlaidų atžvilgiu efektyvus sprendimas, tačiau bet kuriuo atveju, įdiegus dujas naudojančius įrenginius, sumažėtų PCDD/F išmetimas iš šio sektoriaus.

41. Reikia pažymėti, kad PCDD/F išmetami kiekiai gali ženkliai padidėti, jeigu į kurą bus pridėta panaudotų medžiagų (nuotekų dumblo, naudotų tepalų, gumos atliekų ir t. t.). Deginti atliekas energijos tiekimo tikslu reikėtų tik įrenginiuose, kuriuose yra išmetamų dujų valymo sistemos, galinčios labai efektyviai mažinti PCDD/F išmetamus kiekius (anksčiau aprašyta A skirsnyje).

42. Technologijos, mažinančios azoto oksidų, sieros dioksido ir kietų dalelių iš kūryklų dujų išmetamus kiekius, taip pat gali padėti pašalinti PCDD/F išmetimus. Naudojant šias technologijas, PCDD/F pašalinimo efektyvumas įvairiuose įrenginiuose įvairuoja. Vykdomi tyrimai PCDD/F pašalinimo technologijoms sukurti, tačiau, kol tokios technologijos taps prieinamos pramoniniu mastu, nėra kitos geriausios technologijos konkrečiam PCCD/F pašalinimo tikslui.

D. Deginimo procesai buitiniame sektoriuje

43. PCDD/F išmetimo iš buitinio sektoriaus degimo įrenginių indėlis į bendrą PCDD/F išmetimą yra žymiai mažesnis tais atvejais, jeigu tinkamai deginamas leistinas kuras. Be to, dideli regioniniai išmetimų skirtumai gali pasitaikyti dėl kuro tipo ir kokybės, geografinio įrenginių tankumo ir naudojimo ypatumų.

44. Buitinėse krosnyse blogiau negu dideliuose deginimo įrenginiuose sudega angliavandeniliai, esantys kure ir išmetamose dujose. Tai ypač pasakytina, jeigu jose naudojamas kietas kuras, t. y. mediena ir anglis, tuomet susidaro 0,1–0,7 ng TE/m3 PCDD/F išmetama koncentracija.

45. Į deginamą kietą kurą pridėjus pakuočių liekanų, padidėja PCDD/F išmetami kiekiai. Kartais privačiuose ūkiuose deginamos šiukšlės ir pakuočių liekanos, nors tai draudžiama kai kuriose šalyse. Reikia pripažinti, kad dėl didėjančio mokesčio už buitinių atliekų šalinimą atliekos deginamos buitinėse į krosnyse. Medieną deginant su panaudotų pakuočių liekanomis, išmetami PCDD/F kiekiai gali padidėti nuo 0,06 ng TE/m3 (išimtinai medienai) iki 8 ng TE/m3 (esant iki 11 % O2 pagal tūrį). Šiuos rezultatus patvirtino tyrimai keliose šalyse, kuriose buvo rasta iki 114 ng TE/m3 PCDD/F išmetamose dujose (esant 13 % deguonies pagal tūrį) deginant atliekas buitinėse krosnyse.

46. Iš buitinių krosnių išmetamą taršą galima sumažinti naudojant tik geros kokybės kurą ir nedeginant atliekų, halogenintų plastikų ir kitų medžiagų. Efektyvi priemonė šiam tikslui pasiekti būtų visuomenės informavimo programos, skirtos buitinių deginimo įrenginių/krosnių pirkėjams/operatoriams.

E. Medienos deginimo įrenginiai (< 50 MW našumo)

47. Pamatavus medienos deginimo įrenginių išmetamą PCDD/F taršą, buvo nustatyta, kad didesni kaip 0,1 ng TE/m3 PCDD/F išmetami kiekiai pasitaiko esant nepalankioms deginimo sąlygoms ir (arba) kai deginamos medžiagos turi daugiau chlorintųjų junginių nei paprasta neapdorota mediena. Blogo medžiagų sudegimo rodiklis yra bendra anglies koncentracija išmetamose dujose. Buvo nustatyta koreliacija tarp CO išmetamų kiekių, sudegimo kokybės ir išmetamo PCDD/F kiekio. 3 lentelėje apibendrinami tam tikri išmetamos taršos lygiai ir koeficientai iš medieną deginančių įrenginių.

3 lentelė Savitosios kiekybinės koncentracijos ir išmetimų koeficientai medieną deginantiems įrenginiams

Kuras | Išmetimų koncentracija (ng TE/m3) | Išmetimų koeficientas (ng TE/kg) | Išmetimų koeficientas (ng TE/GJ) |

Natūrali mediena (bukmedis) | 0,02–0,10 | 0,23–1,3 | 12–70 |

Natūralios smulkios medienos drožlės | 0,07–0,21 | 0,79–2,6 | 43–140 |

Medienos drožlių plokštė | 0,02–0,08 | 0,29–0,9 | 16–50 |

Miesto medienos atliekos | 2,7–14,4 | 26–173 | 1400–9400 |

Buitinės atliekos | 114 | 3230 | |

Medžio anglis | 0,03 | | |

48. Miesto medienos atliekų deginimas (mediena, susidariusi nugriaunant statinius) įrenginiuose su judančiomis grotelėmis sukelia santykinai didelius išmetamų PCDD/F kiekius, palyginus su šaltiniais, nesusijusiais su medienos atliekomis. Pirminė priemonė išmetamiems teršalų kiekiams sumažinti yra nenaudoti apdorotų medienos atliekų deginimo įrenginiuose, naudojančiuose kurui medieną. Apdorotą medieną reikia deginti tik įrenginiuose, turinčiuose atitinkamas sistemas, užtikrinančias reikiamą degimo dujų valymą, siekiant sumažinti PCDD/F išmetamus kiekius.

V. Ribojimo metodai PAH išmetamiems kiekiams sumažinti

A. Kokso gamyba

49. Gaminant koksą, į aplinkos orą PAH daugiausia išleidžiami:

a) kai per pakrovimo angas pakraunama krosnis;

b) dėl nuotėkių per krosnies dureles, slėginius spaudimo vamzdžius ir pakrovimo angų dangčius; ir

c) išstumiant ir aušinant koksą.

50. Konkrečių skirtingų šaltinių kokso baterijoje benzo(a)pireno (BaP) koncentracijos ženkliai skiriasi. Didžiausios BaP koncentracijos aptinkamos baterijos viršutinėje dalyje ir prie pat krosnių durelių.

51. PAH iš kokso gamybos galima sumažinti techniškai patobulinus esamus geležies ir plieno pramonės gamybinius įrenginius. Dėl to gali prireikti sustabdyti ir pakeisti senas kokso baterijas ir sumažinti bendrą kokso gamybą, pvz., plieno gamybos metu įpučiant aukštos kokybės anglių dulkes.

52. PAH mažinimo kokso baterijose strategija turi apimti tokias technines priemones:

a) kokso krosnių pakrovimas:

- kietų dalelių išmetamų kiekių sumažinimas pakraunant anglį iš bunkerio į pakrovimo vagonėlius,

- jeigu anglis iš anksto pašildoma, užtikrinti uždarą anglies transportavimo sistemą,

- darbinių dujų ištraukimas ir tolesnis valymas arba nukreipiant dujas į gretimą krosnį, arba per kolektorių nukreipiant į dujų deginimo krosnį, o vėliau – į dulkių valymo įrenginį. Kai kuriais atvejais ištraukiamas darbines dujas galima sudeginti ant pakrovimo vagonėlių, tačiau aplinkosaugos veiksmingumas ir tokių sistemų sauga yra mažiau patenkinama. Reikia užtikrinti pakankamą vakuumą slėginiuose spaudimo vamzdžiuose įpurškiant garų arba vandens;

b) per kokso gamybos operacijas vengti taršos prasiskverbimo per pakrovimo angos dangčius:

- pakrovimo angoms naudoti labai efektyviai užsandarinamus dangčius,

- po kiekvieno pakrovimo angų dangčius užglaistyti moliu (arba lygiaverte efektyvia medžiaga),

- prieš uždarant pakrovimo angą, nuvalyti pakrovimo angos dangčius ir rėmelius,

- nuo krosnies lubų nuvalyti anglies dulkių liekanas;

c) slėginių spaudimo vamzdžių dangčiuose reikia įrengti hidraulinius sandariklius, kad į aplinką nepatektų dujos ir dervos, siekiant užtikrinti, kad sandarikliai tinkamai veiktų, juos reikia nuolat valyti;

d) kokso krosnies mechanizmai krosnies durelėms valdyti turi turėti sandariklių ir krosnies durelių bei durelių rėmelių valymo sistemas;

e) kokso krosnies durelės:

- reikia naudoti labai efektyvius sandariklius (pvz., spyruoklines membranines dureles),

- prieš kiekvieną darbinę operaciją reikia labai gerai nuvalyti krosnies durelių rėmų ir durelių sandariklius,

- kokso krosnies durelės turi būti suprojektuotos taip, kad kietųjų dalelių ekstrahavimo, išstumiant koksą, sistemas būtų galima įrengti sujungiant su valymo įrenginiu (per surinkimo kolektorių);

f) kokso transportavimo mechanizmas privalo turėti integruotą sistemą kompleksiniam gaubtų valymui, stacionariam vamzdynų ir dujų valymui (pageidautina – medžiaginį filtrą);

g) kokso aušinimui reikia taikyti procedūras su mažu išmetamos taršos lygiu, pvz., kokso sauso gesinimo procedūras. Pirmenybę reikia teikti sausam kokso gesinimui, o ne šlapiam gesinimui, su sąlyga, kad taikant uždarą cirkuliacijos sistemą neturi susidaryti nuotekų. Reikia sumažinti dulkių, kurios susidaro apdorojant koksą po sauso gesinimo procedūros.

53. Per kokso gamybos procesą, vadinamą "kokso gamyba be šalutinių produktų rekuperavimo", išmetama daug mažiau PAH negu per plačiau taikomą procesą su šalutinių produktų rekuperavimu. Tai atsitinka todėl, kad kokso krosnys dirba neigiamo slėgio aplinkoje, ir tokiu būdu nėra nuotėkio į atmosferą per kokso krosnies dureles. Koksavimo metu žaliavinio kokso dujos iš krosnies pašalinamos natūralia trauka, kuri krosnyje palaiko neigiamą slėgį. Šių krosnių paskirtis nėra cheminių šalutinių produktų rekuperavimas iš žaliavinio kokso dujų. Vietoj to, išeinančios dujos iš koksavimo proceso (įskaitant PAH) efektyviai sudeginamos aukštoje temperatūroje ilgai išlaikant jas krosnyje. Susidaranti šio degimo metu šiluma koksavimui tiekia energiją, o šilumos perteklių galima panaudoti garams generuoti. Tokio tipo kokso gamybos ekonomiškumo užtikrinimui gali būti reikalingas įrenginys, perteklinių garų pagrindu gaminantis elektros energiją. Šiuo metu yra tik vienas kokso be šalutinių produktų rekuperacijos įrenginys, veikiantis Jungtinėse Valstijose, o kitas – Australijoje. Šis procesas vyksta kokso be šalutinių produktų rekuperacijos krosnyje su apatiniu horizontaliu dujų nuvedimo kanalu ir deginimo kamera, sujungta su dviem krosnimis. Šis procesas užtikrina besikeičiantį tai vienos, tai antros krosnies pakrovimo ir koksavimo tvarkaraštį. Todėl viena krosnis visada tiekia kokso dujas į deginimo kamerą. Kokso dujų deginimas deginimo kameroje užtikrina reikiamą šilumos šaltinį. Deginimo kameros konstrukcija užtikrina būtiną išbuvimo joje laiką (maždaug vieną sekundę) ir aukštą temperatūrą (mažiausiai 900 °C).

54. Reikia įgyvendinti efektyvią monitoringo programą dėl nuotėkio per kokso krosnies durelių tarpiklius, slėginius spaudimo vamzdžius ir pakrovimo angos dangčius. Tai reiškia, kad būtina tikrinti ir registruoti nuotėkius ir nedelsiant remontuoti arba atlikti techninę priežiūrą. Taip galima ženkliai sumažinti neorganizuotai išmetamų teršalų kiekį.

55. Modifikavus esamas kokso baterijas, kad geriau vyktų išmetamų dujų kondensavimas iš visų šaltinių (su šilumos rekuperacija), PAH išmetami į atmosferos orą kiekiai sumažėja nuo 86 % iki daugiau nei 90 % (neįvertinant nuotekų valymo). Investicinės sąnaudos gali atsipirkti per penkerius metus dėl atgautos energijos, pašildyto vandens, dujų sintezei ir sutaupyto aušinimo vandens.

56. Padidinus kokso krosnies darbinę apimtį, sumažėja bendras krosnių skaičius, krosnies durelių atvėrimų skaičius (t. y., krosnių kiekis, iš kurių išstumiamas koksas per dieną), sandarinančių tarpiklių skaičius kokso baterijoje ir tuo pačiu PAH išmetamas kiekis. Panašiai padidėja produktyvumas mažinant veiklos ir personalo sąnaudas.

57. Sauso kokso gesinimo sistemoms reikia didesnių investicinių sąnaudų negu šlapiam gesinimo metodui. Didesnes veiklos sąnaudas galima kompensuoti šilumos rekuperacija išankstinio kokso šildymo metu. Energijos naudojimo efektyvumas kombinuotos sauso kokso gesinimo/išankstinio anglies šildymo sistemos dėka padidėja nuo 38 iki 65 %. Išankstinis anglies šildymas produktyvumą padidina 30 %. Šį skaičių galima pakelti iki 40 %, įvertinant tai, kad koksavimo procesas yra labiau homogeninis.

58. Visose talpyklose ir įrenginiuose, skirtuose akmens anglių dervai ir akmens anglių dervos produktams laikyti ir apdoroti, privalo būti įrengtos efektyvios garų rekuperavimo ir (arba) garų suardymo sistemos. Garų suardymo sistemų veiklos sąnaudas galima sumažinti autoterminiu baigiamuoju mišinio sudeginimo metodu, jeigu anglies junginių koncentracija atliekose yra pakankamai didelė.

59. 4 lentelėje apibendrinamos PAH išmetamų kiekių ribojimo priemonės iš kokso gamybos.

4 lentelė PAH išmetamų kiekių ribojimo priemonės kokso gamyboje

a) : Likutiniai išmetamos taršos lygiai palyginus su įprastinio režimo lygiais.

Alternatyvūs valdymo variantai | Išmetamos taršos lygis (%) (a) | Orientacinės sąnaudos | Rizika, susijusi su valdymu |

Modifikuojant senus įrenginius iš visų šaltinių išleidžiamų dujų kondensavimu, reikia taikyti tokias priemones: | Bendras < 10 (be nuotekų) | Didelės | Šlapio vėsinimo metu išmetama į nuotekas tarša yra labai didelė. Šį metodą reikėtų taikyti tik tada, kai uždarame cikle vanduo naudojamas pakartotinai. |

-darbinių dujų evakuacija ir baigiamasis deginimas krosnis pakraunant arba, jei tai įmanoma, nukreipiant dujas į gretimą krosnį, | 5 | (Investicinių sąnaudų grįžimas atsižvelgiant į energijos rekuperavimą, pašildytą vandenį, dujas sintezei ir sutaupytą aušinimo vandenį, gali būti penkeri metai). |

-reikia kuo labiau vengti išmetamos taršos per pakrovimo angos dangčius, pvz., naudojant specialią angos dangčio konstrukciją ir ypač efektyvius sandarinimo metodus. Reikia naudoti kokso krosnių dureles su ypač efektyviais sandarinimo tarpikliais. Prieš uždarant pakrovimo angas, reikia nuvalyti angų dangčius ir rėmus, | < 5 | |

-per kokso išstūmimo operacijas susidarę išmetami dujiniai teršalai turi būti surenkami ir nukreipti į dulkių gaudykles, | < 5 | |

-staigus vėsinimas, aušinant koksą šlapiais metodais, tik tuomet, jeigu tinkamai atliekamas be nuotekų susidarymo. | | |

Kokso aušinimo procedūros su mažu taršos išmetimu, pvz., sausu kokso aušinimu. | Nėra taršos išleidimo į vandenį | Didesnės investicinės sąnaudos šlapio aušinimo atveju (bet mažesnės sąnaudos iš anksto pašildant koksą ir vartojant išsiskiriančią šilumą). | |

Didinti didelės apimties krosnių naudojimą siekiant sumažinti angų skaičių ir sandarinamų paviršių plotą. | Ženklus | Investicijos maždaug 10 % didesnės negu įprastiniuose įrenginiuose. | Daugeliu atvejų reikia visiškai modifikuoti arba pastatyti naujas kokso gamyklas. |

B. Anodų gamyba

60. Išmetamiems PAH kiekiams iš anodų gamybos reikia taikyti panašius ribojimo metodus kaip ir kokso gamybai.

61. Taikomos tokios antrinės priemonės dulkių, užterštų PAH, išmetamiems kiekiams sumažinti:

a) elektrostatinis dervų nusodinimas;

b) įprastinio elektrostatinio dervos sugaudymo filtro derinant su šlapiu elektrostatiniu filtru kaip efektyvesnės techninės priemonės taikymas;

c) išmetamų dujų terminis baigiamasis deginimas; ir

d) sausas valymas dujų plautuvu, naudojant kalkakmenį/naftos koksą arba aliuminio oksidą (Al2O3).

62. Veiklos sąnaudos per terminį baigiamąjį deginimą gali būti sumažintos deginant autoterminiu baigiamuoju režimu, jeigu anglies junginių koncentracija išmetamose dujose yra pakankamai aukšta. 5 lentelėje apibendrinama informacija apie išmetamų PAH kiekių ribojimo priemones anodų gamyboje.

5 lentelė Išmetamų PAH kiekių ribojimas anodų gamyboje

a) : Likutiniai išmetami kiekiai palyginus su lygiais dirbant įprastiniu režimu.

Alternatyvūs valdymo variantai | Išmetamos taršos lygis (%) (a) | Orientacinės sąnaudos | Rizika, susijusi su valdymu |

Senų įrenginių modernizavimas mažinant neorganizuotai išmetamų teršalų kiekius taikant tokias priemones: | 3–10 | Didelės |

-nuotėkių sumažinimas, |

-įrengti lanksčius sandarinančius tarpiklius krosnių durelėse |

-darbinių dujų evakuacija ir vėlesnis apdorojimas nukreipiant dujas į gretimą krosnį arba per kolektorių į dujų deginimo įrenginį ir vėliau – į dulkių gaudytuvą, esantį gamybinėje aikštelėje, |

-technologinio proceso ir kokso aušinimo sistemos, ir |

-išmetamų dujų evakuacija ir valymas nuo kokso dalelių. |

Išmėgintos Nyderlanduose anodų gamybos technologijos: | 45–50 | Įgyvendintos Nyderlanduose 1990 m. Efektyvi priemonė PAH išmetamiems kiekiams mažinti yra valymas dujų plautuvuose, naudojant kalkakmenį arba naftos koksą; jei naudojamas aliuminis – nėra duomenų. |

-nauja krosnis su sausu dujų plautuvu (su kalkakmeniu/naftos koksu arba aliuminiu), |

-nuotekų, apdorotų pastos įrenginyje, recirkuliacija. |

GPB:

-elektrostatinis dulkių nusodinimas, ir | 2–5 | Mažesnės veiklos sąnaudos autoterminiame režime | Būtina reguliariai nuvalyti dervas |

-terminis baigiamasis deginimas. | 15 | Eksploatacija autoterminiu režimu tik tuo atveju, jeigu PAH koncentracija išmetamose dujose yra didelė. |

C. Aliuminio pramonė

63. Aliuminis išgaunamas iš aliuminio oksido (Al2O3) elektrolizės būdu nuosekliai sujungtose elektrolizės voniose. Elektrolizės vonios pagal anodo tipą skirstomos į elektrolizerius su iš anksto sukepintais anodais ir su Soederbergo anodais.

64. Elektrolizeriai su iš anksto sukepintais anodais turi anodus, kuriuos sudaro kalcinuotos (sukepintos) anglies blokai; iš dalies sunaudojus, pastarieji pakeičiami. Soederbergo anodai sukepinami elektrolizės voniose, patalpinant juos į mišinį iš naftos kokso ir akmens anglių dervos, kuri yra rišamoji terpė.

65. Per Soederbergo procesą išmetami labai dideli PAH kiekiai. Pirminės išmetamų PAH kiekių mažinimo priemonės apima esamų įrenginių modernizavimą ir technologinių procesų optimizavimą, kurių dėka PAH išmetamus kiekius galima sumažinti 70–90 %. Galima pasiekti 0,015 kg B(a)P/tonai Al lygį. Norint pakeisti esamas Soederbergo elektrolizės vonias voniomis su iš anksto sukepintais elektrodais, reikėtų iš esmės pakeisti taikomus technologinius procesus, bet tai beveik pašalintų PAH išmetimus. Tokių pakeitimų kapitalinės išlaidos yra labai didelės.

66. 6 lentelėje apibendrinama informacija apie priemones PAH išmetamiems kiekiams riboti aliuminio gamyboje.

6 lentelė PAH išmetamų kiekių ribojimas aliuminio gamyboje taikant Soederbergo procesą

a) : Likutiniai išmetami kiekiai palyginus su kiekiais dirbant įprastiniu režimu.

Alternatyvūs valdymo variantai | Išmetamos taršos lygis (%) (a) | Orientacinės sąnaudos | Rizika, susijusi su valdymu |

Soederbergo elektrodų pakeitimas: | 3–30 | Didesnės sąnaudos elektrodams maždaug 800 milijonų USD | Soederbergo elektrodai yra pigesni už iš anksto sukepintus elektrodus, kadangi nereikia anodų sukepinimo įrenginio. Vykdomi tyrimai, bet tikimybė maža, kad bus atrastos naujos galimybės. Efektyviausios išmetamos taršos ribojimo dalys yra efektyvi eksploatacija ir teršalų išmetimo monitoringas. Netinkama eksploatacija gali būti didelio neorganizuotai išmetamų teršalų kiekio priežastis. |

-iš anksto sukepintais elektrodais, atsisakant dervinių rišiklių, |

-inertiniais anodais. |

Uždaros sistemos su iš anksto sukepintais anodais su taškiniu aliuminio tiekimu ir efektyvi technologinio proceso kontrolė, visą elektrolizės vonią dengiantys gaubtai, leidžiantys efektyviai surinkti oro teršalus. | 1–5 |

Soederbergo elektrolizės vonia su vertikaliais kontaktiniais varžtais ir išmetamų dujų surinkimo sistemomis. | > 10 | Modernizuoti Soederbergo technologiją sandarinant ir pakeičiant tiekimo tašką: nuo 10000 iki 50000 USD vienai krosniai | Neorganizuotai išmetami teršalai susidaro užkraunant pradines medžiagas, smulkinant nuoviras ir perkeliant geležinius kontaktinius varžtus į aukštesnę padėtį. |

Sumitomo technologija (anodų briketai VSS procesui, naudojant vertikalius strypus): | Nuo mažų iki vidutinių |

Dujų valymas: |

-elektrostatiniai filtrai dervų išvalymui | 2–5 | Mažos | Labai kibirkščiuoja ir smarkiai dega elektros lankas; Šlapio dujų valymo metu susidaro nuotekos.- |

įprastinio elektrostatinio filtro dervų išvalymui derinys su elektrostatiniu šlapių dujų valymu; | > 1 | Vidutinės |

-terminis baigiamasis deginimas. |

Naudoti aukštesnį lydymosi tašką turinčią dervą (HSS + VSS). | Didelės | Nuo mažų iki vidutinių |

Esamuose įrenginiuose su HSS + VSS naudoti sausąjį valymą dujų plautuvuose. | Nuo vidutinių iki didelių |

D. Deginimo procesai buitiniame sektoriuje

67. PAH kiekiai, susidarantys buitiniame sektoriuje, išmetami iš gyvenamųjų namų krosnių arba židinių, ypač jeigu naudojama mediena arba anglis. Namų ūkiai gali būti dideli PAH išmetimo šaltiniai. Priežastis yra židiniai ir maži deginimo įrenginiai, deginantys kietą kurą namų ūkiuose. Kai kuriose šalyse įprastas krosnims naudoti kuras yra anglis. Anglį deginančios krosnys išmeta mažiau PAH negu medieną deginančios krosnys dėl aukštesnės degimo temperatūros ir pastovesnės kuro kokybės.

68. Be to, deginimo sistemos su optimizuotomis veiklos savybėmis (pvz., sudegimo greitis), leidžia efektyviai riboti PAH išmetamus kiekius iš buitinio sektoriaus. Optimizuotos deginimo sąlygos apima optimalią degimo kameros konstrukciją ir optimalų oro tiekimą. Galima pritaikyti kelis metodus deginimo sąlygoms optimizuoti ir išmetamai taršai sumažinti. Yra didelis skirtumas tarp išmetamos taršos taikant įvairius metodus. Šiuolaikinis mediena kūrenamas katilas, turintis vandens kaupimo baką, atstovaujantis GPB, išmetamus teršalų kiekius sumažina daugiau kaip 90 % palyginus su pasenusiais boileriais be vandens kaupimo bakų. Šiuolaikiniame katile yra trys skirtingos zonos: pakura medienos dujinimui, dujų degimo zona su keramine arba kitokia danga, išlaikanti maždaug 1000 °C temperatūros sąlygas ir konvekcijos zona. Konvekcijos zonos dalis, kurioje vanduo absorbuoja šilumą, turi būti pakankamai ilga ir efektyvi, kad dujų temperatūrą būtų galima sumažinti nuo 1000 °C iki 250 °C arba iki dar mažesnės. Yra keli būdai kaip modernizuoti senus ir pasenusių tipų katilus, pvz., įmontuojant vandens kaupimo bakus, keramikinius įdėklus ir degiklius granulių degimui.

69. Optimizuotą deginimo greitį lydi maži anglies monoksido (CO), bendro angliavandenilių kiekio (BAK) ir PAH išmetami kiekiai. CO ir BAK išmetamų ribinių kiekių nustatymas (tipo patvirtinimo taisyklės) taip pat turi įtakos PAH išmetamiems kiekiams. Maži CO ir BAK išmetami kiekiai nulemia mažus PAH išmetamus kiekius. Kadangi matuoti PAH kiekius yra brangiau negu matuoti CO kiekius, išlaidų požiūriu efektyviau nustatyti ribinę vertę CO ir BAK išmetimams. Toliau nagrinėjamas pasiūlymas dėl CEN normatyvų anglimi ir mediena kūrenamiems katilams iki 300 kW (žr. 7 lentelę) našumo.

7 lentelė CEN normatyvų 1997 m. projektas

Pastaba:

išmetamų teršalų lygis mg/m3, esant 10 % O2.

Klasė | Našumas (kW) | 3 | 2 | 1 | 3 | 2 | 1 | 3 | 2 | 1 |

CO | CO | CO | BAK | BAK | BAK | Kietos dalelės | Kietos dalelės | Kietos dalelės |

Rankinis valdymas | < 50 | 5000 | 8000 | 25000 | 150 | 300 | 2000 | 150/125 | 180/150 | 200/180 |

> 50–150 | 2500 | 5000 | 12500 | 100 | 200 | 1500 | 150/125 | 180/150 | 200/180 |

> 150–300 | 1200 | 2000 | 12500 | 100 | 200 | 1500 | 150/125 | 180/150 | 200/180 |

Automatinis valdymas | < 50 | 3000 | 5000 | 15000 | 100 | 200 | 1750 | 150/125 | 180/150 | 200/180 |

> 50–150 | 2500 | 4500 | 12500 | 80 | 150 | 1250 | 150/125 | 180/150 | 200/180 |

> 150–300 | 1200 | 2000 | 12500 | 80 | 150 | 1250 | 150/125 | 180/150 | 200/180 |

70. Išmetamų teršalų kiekį iš buitinių krosnių, deginant medieną, galima sumažinti:

a) iš esamų krosnių – per visuomenės informavimo ir supratimo apie tai programas, aiškinančias, kaip tinkamai eksploatuoti krosnis, kad reikia naudoti tik neapdorotą medieną, apie kuro ruošimo tvarką, kaip tinkamai džiovinti medieną siekiant sumažinti drėgmės kiekį; ir

b) iš naujų krosnių – taikant gaminių standartus, kaip aprašyta CEN standarto projekte (ir Jungtinių Amerikos Valstijų bei Kanados lygiaverčiuose gaminių standartuose).

71. Bendresnės PAH išmetamų kiekių sumažinimo priemonės yra susijusios su centralizuotų patalpų šildymo sistemų kūrimu ir energijos taupymu, pvz., geresnė šiluminė izoliacija siekiant sumažinti energijos suvartojimą.

72. Informacija apibendrinama 8 lentelėje.

8 lentelė PAH išmetamų kiekių iš buitinio sektoriaus ribojimas

a) : Likutiniai išmetami kiekiai palyginus su kiekiais, dirbant įprastiniu režimu.

Alternatyvūs valdymo variantai | Išmetamos taršos lygis (%) (a) | Orientacinės sąnaudos | Rizika, susijusi su valdymu |

Naudoti išdžiovintas anglis ir medieną (sausa mediena – kuri saugoma ne mažiau kaip 18–24 mėnesius). | Didelis efektyvumas mažinant išmetamos taršos lygį |

Naudoti išdžiovintą anglį | Didelis efektyvumasmažinant išmetamos taršos lygį |

Kietą kurą naudojančių šildymo sistemų tinkama konstrukcija, užtikrinanti optimalias visiško sudegimo sąlygas: | 55 | Vidutinės | Reikia suderinti su krosnių gamintojais, kad būtų taikomos krosnių patvirtinimo schemos. |

-dujinimo zona, |

-deginimas zonoje su keramika, |

-efektyvios konvekcijos zona. |

Vandens kaupimo bakas |

Techninės efektyvios eksploatacijos instrukcijos. | 30–40 | Mažos | Taip pat galima pasiekti aktyviai informuojant visuomenę, kartu pateikiant praktines instrukcijas ir reglamentuojant krosnis pagal jų tipus. |

Visuomenės informavimo programa dėl medieną deginančių krosnių. |

E. Medienos konservavimo įrenginiai

73. Medienos konservavimas PAH turinčiais akmens anglių dervos produktais gali būti pagrindinis išmetamų PAH kiekių į atmosferos orą šaltinis. Teršalai gali būti išleidžiami per patį impregnavimo procesą, taip pat atvirame ore laikant, tvarkant ir naudojant impregnuotą medieną.

74. Plačiausiai naudojamos PAH turinčios akmens anglių dervos yra karbolineumas ir kreozotas. Abi medžiagos yra akmens anglių dervos distiliatai, turintys PAH, ir naudojamos miško medžiagoms (medienai) apsaugoti nuo biologinio poveikio.

75. PAH išmetamus kiekius iš medienos konservavimo įrenginių ir saugojimo vietų galima sumažinti taikant kelis mažinimo metodus, įgyvendinamus arba atskirai, arba deriniais, pvz.:

a) užtikrinant atitinkamas saugojimo sąlygas siekiant išvengti dirvožemio ir paviršinio vandens užteršimo išplautais PAH ir užterštu lietaus vandeniu (pvz., įrengiant nepralaidžias lietui saugojimo vietas, stogo dangos, pakartotinis užteršto vandens panaudojimas impregnavimo procese, kokybės reikalavimų gaminamai medžiagai laikymasis);

b) priemonės išmetamų į orą teršalų kiekiui sumažinti impregnavimo įrenginiuose (pvz., prieš gabenant į sandėliavimo vietas, įkaitintą iki 90 °C medieną reikia ataušinti mažiausiai iki 30 °C. Tačiau reikėtų išskirti alternatyvų būdą, kaip GPB, kai medienai impregnuoti kreozotu, naudojamas garų spaudimas vakuumo sąlygomis);

c) optimalų medienos konservanto naudojimą, tinkamai apsaugantį apdorotą medieną in situ, galima laikyti GPB, kadangi tai sumažina pakaitalų poreikį ir tokiu būdu sumažina išmetamų teršalų kiekį iš medienos konservavimo įrenginių;

d) naudoti medienos konservavimo produktus, kuriuose yra mažiau tų PAH, kurie yra POT:

- galimas naudojimas modifikuoto kreozoto, kuris yra distiliuota frakcija, verdančia 270–355 °C temperatūroje, dėl ko sumažėja ir lakesnių PAH išmetimas ir sunkesnių, labiau toksiškų PAH išmetimas,

- nenaudojant karbolineumo, taip pat sumažėtų PAH išmetimas;

e) įvertinti ir po to atitinkamai naudoti alternatyvias galimybes, pvz., nurodytas 9 lentelėje, mažinančias priklausomybę nuo PAH turinčių produktų.

76. Deginant impregnuotą medieną, išmetami PAH ir kitų kenksmingų medžiagų teršalai. Jeigu tokia mediena vis dėlto deginama, tai reikia daryti įrenginiuose, turinčiuose atitinkamą taršos mažinimo technologinę įrangą.

9 lentelė Galimos medienos konservavimo PAH turinčiais produktais alternatyvos

Alternatyvūs valdymo variantai | Rizika, susijusi su valdymu |

Alternatyvių medžiagų naudojimas statybose: patvari lapuočių mediena (upių krantinių sutvirtinimas, tvoros, vartai),plastikas (stulpeliai sodininkystėje),betonas (pabėgiai),dirbtinių konstrukcijų keitimas natūraliomis (upių krantinių tvirtinimas, tvoros, etc.),neapdorotos medienos naudojimas.Kuriamos kelios alternatyvios medienos apdorojimo technologijos, kurioms nereikia PAH turinčių produktų impregnavimui. | Reikia įvertinti kitas aplinkosaugos problemas, kaip antai: galimybės įsigyti tinkamai pagamintą medieną,išmetami teršalai gaminant ir šalinant plastiką, ypač PVC. |

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

LAIKOTARPIS, PER KURĮ NAUJIEMS IR ESAMIEMS STACIONARIEMS ŠALTINIAMS REIKIA PRADĖTI TAIKYTI RIBINES VERTES IR GERIAUSIUS TURIMUS BŪDUS

Laikotarpis ribinėms vertėms ir geriausiems turimiems būdams taikyti yra:

a) naujiems stacionariems šaltiniams: dveji metai nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos;

b) esamiems stacionariems šaltiniams: aštuoneri metai nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos. Kai būtina, konkretiems esamiems stacionariems šaltiniams šį laikotarpį galima pratęsti laikantis nacionalinės teisės aktuose numatyto amortizacijos laikotarpio.

--------------------------------------------------

VII PRIEDAS

REKOMENDUOJAMOS RIBOJIMO PRIEMONĖS PATVARIŲ ORGANINIŲ TERŠALŲ IŠMETAMIEMS KIEKIAMS IŠ MOBILIŲJŲ ŠALTINIŲ SUMAŽINTI

1. Atitinkamos sąvokos pateiktos šio Protokolo III priede.

I. Pasiekiami naujų transporto priemonių išmetamos taršos lygiai ir degalų parametrai

A. Pasiekiami naujų transporto priemonių išmetamos taršos lygiai:

2. Dyzeliną naudojantys keleiviniai automobiliai

Metai | Etaloninė masė | Ribinės vertės |

Angliavandenilių ir NOx kiekis | Kietųjų dalelių kiekis |

2000 1 1 | Visos | 0,56 g/km | 0,05 g/km |

2005 1 1 (apytikslė data) | Visos | 0,3 g/km | 0,25 g/km |

3. Sunkiosios transporto priemonės

Metai/bandymų ciklas | Ribinės vertės |

Angliavandenilių kiekis | Kietųjų dalelių kiekis |

2000 1 1/ESC ciklas | 0,66 g/kWh | 0,1 g/kWh |

2000 1 1/ETC ciklas | 0,85 g/kWh | 0,16 g/kWh |

4. Ne kelių transporto priemonių varikliai

1 žingsnis (nuoroda: Reglamentas (EEB) Nr. 96 ) [1]

Grynoji galia (P) (kW) | Angliavandenilių kiekis | Kietųjų dalelių kiekis |

P ≥ 130 | 1,3 g/kWh | 0,54 g/kWh |

75 ≤ P < 130 | 1,3 gkWh | 0,70 g/kWh |

37 ≤ P < 75 | 1,3 g/kWh | 0,85 g/kWh |

2 žingsnis

Grynoji galia (P) (kW) | Angliavandenilių kiekis | Kietųjų dalelių kiekis |

0 ≤ P <18 | | |

18 ≤ P < 37 | 1,5 g/kWh | 0,8 g/kWh |

37 ≤ P < 75 | 1,3 g/kWh | 0,4 g/kWh |

75 ≤ P < 130 | 1,0 g/kWh | 0,3 g/kWh |

130 ≤ P < 560 | 1,0 g/kWh | 0,2 g/kWh |

B. Degalų parametrai

5. Dyzelinas

NS.

Nenurodyta

[2] [3]

Parametras | Matavimo vienetas | Ribinės vertės | Bandymo metodas |

Minimali vertė (2000/2005) [2] | Maksimali vertė (2000/2005) [2] |

Cetaninis skaičius | – | 51/NS | – | ISO 5165 |

Tankis esant 15 °C | kg/m 3 | – | 845/NS | ISO 3675 |

Išgaruoja 95 % | °C | – | 360/NS | ISO 3405 |

PAH | masės % | – | 11/NS | prIP 391 |

Siera | ppm | – | 350/50 [3] | ISO 14956 |

II. Ribojimai, susiję su halogenintų sugėriklių, degalų priedų ir tepimo priemonių naudojimu

6. Kai kuriose šalyse benzine su švinu kaip sugėriklis naudojamas 1,2-dibrometanas kartu su 1,2-dichlormetanu. Be to, vykstant degimo procesui variklyje, susidaro PCDD/F. Norint panaudoti trijų komponentų išmetamų dujų neutralizavimo sistemas lengvuosiuose automobiliuose, reikės naudoti bešvinius degalus. Į benziną ir kitokius degalus bei tepalus kiek įmanoma reikia vengti pridėti sugėriklių ir kitų halogenintų junginių.

7. 1 lentelėje apibendrinama informacija apie priemones PCDD/F iš motorinių kelių transporto priemonių išmetamųjų vamzdžių išmetamiems kiekiams riboti.

1 lentelė PCDD/F išmetamų kiekių iš motorinių kelių transporto priemonių išmetamųjų vamzdžių ribojimas

Alternatyvūs valdymo variantai | Rizika, susijusi su valdymu |

Vengti dėti halogenintų junginių į degalus 1,2-dichlormetanas1,2-dichlormetanas ir atitinkami bromo junginiai kaip sugėrikliai degaluose su švinu kibirkštinio uždegimo varikliams(Dėl bromo junginių buvimo gali susidaryti bromintieji dioksinai arba furanai)Vengti halogenintų priedų degalams ir tepalams. | Halogenintų sugėriklių gamyba bus palaipsniui nutraukta, kadangi benzino su švinu rinka mažėja dėl vis plačiau naudojamų kibirkštinio uždegimo varikliuose uždarojo ciklo trijų komponentų išmetamų dujų neutralizavimo sistemų. |

III. Priemonės POT išmetamiems kiekiams iš mobiliųjų šaltinių riboti

A. POT išmetami kiekiai iš motorinių transporto priemonių

8. POT išmetimai iš motorinių dyzeliną naudojančių transporto priemonių vyksta kaip su dalelėmis sujungti PAH išmetimai. Taip pat mažesniu mastu PAH išmeta benziną naudojančios transporto priemonės.

9. Tepaluose ir degaluose gali būti halogenintų junginių, įdedamų kaip priedai arba susidarančių gamybos proceso metu. Degdami šie junginiai gali virsti PCDD/F, o paskui būti išmesti su išmetamosiomis dujomis.

B. Tikrinimas ir priežiūra

10. Dyzeliną naudojantiems mobiliesiems šaltiniams išmetamų PAH kiekių ribojimo efektyvumą galima užtikrinti vykdant periodiško patikrinimo programas, kurių metu įvertinami kietųjų dalelių išmetimai iš mobiliųjų šaltinių, išmetamų dujų neskaidrumas laisvojo greitėjimo režime, arba lygiaverčiais metodais.

11. Benziną naudojantiems mobiliesiems šaltiniams išmetamų PAH kiekių ribojimo efektyvumą (be kitų išmetamųjų komponentų) galima užtikrinti programomis, periodiškai tikrinant degalų padavimo dozavimą ir dujų neutralizavimo sistemų efektyvumą.

C. Metodai PAH išmetamiems kiekiams iš dyzeliną ir benziną naudojančių motorinių transporto priemonių riboti

1. Bendri išmetamos taršos ribojimo technologijų aspektai

12. Svarbu užtikrinti, kad eksploatuojamų transporto priemonių konstrukcija užtikrintų atitiktį nustatytiems išmetamos taršos normatyvams. Tai galima pasiekti užtikrinant gaminamos produkcijos atitiktį techninėms sąlygoms, tinkamą naudojimo trukmę, komponentų, ribojančių teršalų išmetimą, garantiją ir transporto priemonių su defektais eksploatacijos nutraukimą. Eksploatuojamoms transporto priemonėms nuolatinį išmetamos taršos ribojimą galima užtikrinti efektyvių tikrinimo ir priežiūros programų dėka.

2. Techninės priemonės išmetamos taršos ribojimui

13. Yra svarbios šios išmetamų PAH kiekių ribojimo priemonės:

a) Degalų kokybės rodikliai ir variklio modifikacijos išmetamiems teršalams riboti prieš jiems susidarant (pirminės priemonės); ir

b) Išmetamųjų dujų valymo sistemų įdiegimas, pav., oksiduojančios dujų neutralizavimo sistemos arba dalelių gaudytuvai (antrinės priemonės).

1) Dyzeliniai varikliai

14. Dyzelino modifikacija gali duoti dvejopą naudą: mažesnis sieros kiekis leidžia sumažinti kietųjų dalelių išmetimą ir padidinti oksiduojančiųjų dujų neutralizavimo sistemų konversijos efektyvumą, o, sumažėjus di- ir tri-aromatinių junginių kiekiui, sumažėja PAH susidarymas ir išmetimas.

15. Pirminė priemonė išmetimams mažinti yra modifikuoti variklį siekiant užtikrinti visišką degalų sudegimą. Naudojami įvairūs modifikacijų tipai. Apskritai, transporto priemonių išmetamų dujų sudėtį nulemia degimo kameros konstrukcijos pakeitimai ir didesnis kuro įpurškimo slėgis. Šiuo metu daugumos dyzelinių variklių darbas priklauso nuo mechaninių variklio valdymo sistemų. Naujesniuose varikliuose vis daugiau naudojamos kompiuterizuotos elektroninės valdymo sistemos, sugebančios lanksčiau riboti išmetamus teršalus. Kita technologija išmetamiems teršalų kiekiams riboti yra jungtinė turbopripūtimo ir tarpinio šaldymo technologija. Ši sistema leidžia sėkmingai mažinti NOx išmetimą, taip pat didina degalų taupymą ir galią. Didelio ir mažo galingumo varikliams yra galimybė reguliuoti įsiurbimo vamzdžio darbą.

16. Tepalų kontrolė yra svarbi norint sumažinti kietųjų dalelių (KD) kiekį, kadangi 10–50 % kietųjų dalelių susidaro iš variklio alyvos. Tepalų suvartojimą galima sumažinti pagerinus variklio gamybos specifikacijas ir variklio tarpines.

17. Antrinės priemonės išmetamiems teršalų kiekiams riboti yra išmetamųjų dujų valymo sistemų įdiegimas. Apskritai, dyzeliniuose varikliuose naudojant oksiduojančiąsias dujų neutralizavimo sistemas kartu su kietas daleles sugaudančiais filtrais, efektyviai mažinamas išmetamų PAH kiekis. Šiuo metu įvertinamas oksidacinio dalelių gaudytuvo efektyvumas. Jis įmontuojamas į išmetamų dujų valymo sistemą, kad sugaudytų KD ir gali užtikrinti tam tikrą filtro regeneravimo laipsnį sudegindamas susikaupusias KD elektrinio sistemos šildymo būdu arba kitų regeneravimo priemonių dėka. Siekiant tinkamai regeneruoti pasyvios sistemos gaudytuvus įprastinės eksploatacijos metu, reikia taikyti regeneravimo sistemą su degikliu arba naudoti priedus.

2) Benzininiai varikliai

18. Benzininių variklių išmetamų PAH kiekių ribojimo priemonės visų pirma pagrįstos uždarojo ciklo trijų komponentų dujų neutralizavimo sistemų naudojimu, kuris mažina PAH išmetimus bendrai mažinant HC išmetimus.

19. Pagerinus šalto variklio įjungimo rodiklius, bendrai sumažėja organinių medžiagų išmetimas, tarp jų ir PAH (pvz., naudojant dujų neutralizavimo sistemas įjungiant variklį, pagerintas degalų išgaravimas/išpurškimas, dujų neutralizavimo sistemos pašildymas).

20. 2 lentelėje apibendrinama informacija apie priemones PAH išmetamiems kiekiams iš motorinių transporto priemonių išmetimo vamzdžių riboti.

2 lentelė PAH išmetamų kiekių iš motorinių kelių transporto priemonių išmetimo vamzdžių ribojimas

Alternatyvūs valdymo variantai | Išmetamos taršos lygis (%) | Rizika, susijusi su valdymu |

Kibirkštinio uždegimo varikliai: | 10–20 | Galimybė įsigyti bešvinį benziną. |

-uždarojo ciklo trijų komponentų išmetamų dujų neutralizavimo sistema, | 5–15 | Parduodama kai kuriose šalyse. |

-dujų neutralizavimo sistema, mažinanti išmetamų teršalų kiekį paleidžiant šaltą variklį. | | Reikia turėti naftos perdirbimo pajėgumų. |

Kibirkštinio uždegimo variklių degalai: | | |

-sumažinti aromatinių medžiagų kiekį, | | |

-sumažinti sieros kiekį. | | |

Dyzeliniai varikliai: | 20–70 | |

-oksiduojančios dujų neutralizavimo sistemos, | | Reikia turėti naftos perdirbimo pajėgumų. |

-oksiduojantis gaudytuvas/filtras kietoms dalelėms. | | |

Dyzelino modifikacija: | | |

-sumažinti sieros kiekį siekiant sumažinti kietų dalelių išmetamus kiekius. | | |

Dyzelinio variklio rodiklių pagerinimas: | | Esamos technologijos. |

-elektroninė valdymo sistema, įpurškimo greičio reguliavimas ir aukšto slėgio degalų įpurškimas, | | |

-turbopripūtimas ir tarpinis šaldymas, | | |

-išmetamų dujų recirkuliacija | | |

[1] "Uniform provisions concerning the approval of compression ignition (CI) engines to be installed in agricultural and forestry tractors with regard to the emissions of pollutants by the engine." The Regulation came into force on 15 December 1995 and its amendment came into force on 5 March 1997.

[2] Nurodyta metų sausio 1 d.

[3] Nurodanti vertė.

--------------------------------------------------

VIII PRIEDAS

STAMBIŲ STACIONARIŲ ŠALTINIŲ KATEGORIJOS

I. Įžanga

Į šį sąrašą neįtraukti įrenginiai arba įrenginių dalys, skirti naujų produktų tyrimams, kūrimui ir bandymams. Išsamesnį kategorijų aprašymą galima rasti V priede.

II. Kategorijų sąrašas

Kategorija | Kategorijos aprašymas |

1 | Deginimas, įskaitant bendrą deginimą, buitinių, pavojingų arba medicininių atliekų arba nuotekų dumblo deginimas. |

2 | Aglomeravimo įrenginiai. |

3 | Pirminė ir antrinė vario gamyba. |

4 | Plieno gamyba. |

5 | Lydymo įrenginiai antrinėje aliuminio gamybos pramonėje. |

6 | Iškastinio kuro deginimo įrenginiuose ir pramoniniuose katiluose, kurių šiluminis našumas didesnis kaip 50 MWth, deginimas. |

7 | Deginimas buitiniame sektoriuje. |

8 | Medienos deginimo įrenginiai, kurių šiluminis našumas mažesnis kaip 50 MWth. |

9 | Kokso gamyba. |

10 | Anodų gamyba. |

11 | Aliuminio gamyba taikant Soederbergo procesą. |

12 | Medienos konservavimo įrenginiai, išskyrus Šalis, kuriose šios kategorijos indėlis į bendrą PAH išmetamą kiekį nėra didelis (pagal apibrėžimą, nurodytą III priede). |

--------------------------------------------------