Partnerystės susitarimas

tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, pasirašytas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu

TURINYS

PREAMBULĖ 1 DALIS: BENDROSIOS NUOSTATOS

I antraštinė dalis — Tikslai, principai ir dalyviai

1 skyrius: Tikslai ir principai

2 skyrius: Partnerystės dalyviai

II antraštinė dalis — Politinė dimensija

2 DALIS: INSTITUCINĖS NUOSTATOS

3 DALIS: BENDRADARBIAVIMO STRATEGIJOS

I antraštinė dalis — Plėtros strategijos

1 skyrius: Bendroji sistema

2 skyrius: Paramos sritys

1 skirsnis: Ekonomikos plėtra

2 skirsnis: Socialinė ir žmogaus raida

3 skirsnis: Regionų bendradarbiavimas ir integracija

4 skirsnis: Teminiai ir horizontalūs klausimai

II antraštinė dalis — Bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityje

1 skyrius: Tikslai ir principai

2 skyrius: Nauji prekybos susitarimai

3 skyrius: Bendradarbiavimas tarptautiniuose forumuose

4 skyrius: Prekyba paslaugomis

5 skyrius: Su prekyba susijusios sritys

6 skyrius: Bendradarbiavimas kitose srityse

4 DALIS: BENDRADARBIAVIMAS DĖL PLĖTROS FINANSAVIMO

I antraštinė dalis — Bendrosios nuostatos

1 skyrius: Tikslai, principai, gairės ir atitiktis reikalavimams

2 skyrius: Finansavimo taikymo sritis ir pobūdis

II antraštinė dalis — Finansinis bendradarbiavimas

1 skyrius: Finansiniai ištekliai

2 skyrius: Parama skolai sumažinti ir struktūriniam pertvarkymui

3 skyrius: Parama trumpalaikių eksporto pajamų svyravimų atveju

4 skyrius: Parama užsienio politikos kryptims

5 skyrius: Mikroprojektai ir decentralizuotas bendradarbiavimas

6 skyrius: Humanitarinė pagalba ir pagalba nepaprastosios padėties atveju

7 skyrius: Parama investicijoms privataus sektoriaus plėtrai

III antraštinė dalis — Techninis bendradarbiavimas

IV antraštinė dalis — Procedūros ir valdymo sistemos

5 DALIS: BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL MAŽIAUSIAI IŠSIVYSČIUSIŲ, NETURINČIŲ IŠĖJIMO Į JŪRĄ IR ESANČIŲ SALOJE AKR VALSTYBIŲ

1 skyrius: Bendrosios nuostatos

2 skyrius: Mažiausiai išsivysčiusios AKR valstybės

3 skyrius: Neturinčios išėjimo į jūrą AKR valstybės

4 skyrius: Esančios saloje AKR valstybės

6 DALIS: BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

PREAMBULĖ

ATSIŽVELGDAMOS į Europos bendrijos steigimo sutartį ir Džordžtauno susitarimą, įsteigiantį Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) grupę;

PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą dirbti kartu, siekiant skurdo panaikinimo, tvarios plėtros ir laipsniškos AKR šalių integracijos į pasaulio ekonomiką tikslų;

TVIRTINDAMOS savo apsisprendimą bendradarbiaujant smarkiai prisidėti prie AKR valstybių plėtros ekonomikos, socialinėje ir kultūros srityse ir prie didesnės savo gyventojų gerovės, padedant jiems susidoroti su globalizacijos uždaviniais ir stiprinant AKR-EB partnerystę, stengiantis globalizacijos procesui suteikti stipresnę socialinę dimensiją;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo norą atgaivinti savo ypatingus santykius ir sustiprintai partnerystei, grindžiamai politiniu dialogu, bendradarbiavimu vystymosi labui ir ekonominiais bei prekybos santykiais, taikyti išsamų ir integruotą požiūrį;

PRIPAŽINDAMOS, kad politinė aplinka, garantuojanti taiką, saugumą ir stabilumą, pagarbą žmogaus teisėms, demokratijos bei teisinės valstybės principus ir gerą valdymą, yra neatskiriama ilgalaikės plėtros dalis; pripažindamos, kad atsakomybė už tokios aplinkos sukūrimą pirmiausia tenka susijusioms šalims;

PRIPAŽINDAMOS, kad patikima ir tvari ekonominė politika yra būtina plėtros sąlyga;

REMDAMOSI Jungtinių Tautų chartijos principais ir prisimindamos Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, 1993 m. Vienos konferencijos žmogus teisių klausimais išvadas, Pilietinių ir politinių teisių bei Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktus, Vaiko teisių konvenciją, Konvenciją dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo, Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, 1949 m. Ženevos konvencijas ir kitus tarptautinės humanitarinės teisės dokumentus, 1954 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės statuso, 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Niujorko protokolą dėl pabėgėlių statuso;

MANYDAMOS, kad Jungtinių Tautų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartija ir Amerikos žmogaus teisių konvencija teigiamai regioniniu mastu prisideda prie pagarbos žmogaus teisėms Europos Sąjungoje ir AKR valstybėse;

PRISIMINDAMOS Librevilio ir Santo Domingo deklaracijas, priimtas AKR šalių valstybių ir Vyriausybių vadovų susitikimų metu 1997 ir 1999 metais;

MANYDAMOS, kad plėtros uždaviniai ir principai, dėl kurių buvo susitarta Jungtinių Tautų konferencijų metu, ir OECD pagalbos vystymosi labui komiteto nustatytas uždavinys iki 2015 m. per pusę sumažinti dideliame skurde gyvenančių žmonių skaičių suteikia aiškų vaizdą, ir jais turi būti grindžiamas AKR-EB bendradarbiavimas pagal šį Susitarimą;

YPATINGĄ DĖMESĮ ATKREIPDAMOS į Rio de Žaneire, Vienoje, Kaire, Kopenhagoje, Pekine, Stambule ir Romoje įvykusių JT konferencijų metu duotus pažadus ir pripažindamos būtinybę imtis tolesnių veiksmų, siekiant įvykdyti nustatytus tikslus ir įgyvendinti veiksmų programas, kurios buvo parengtos minėtų forumų metu;

SIEKDAMOS laikytis pagrindinių darbo teisių, atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos atitinkamose konvencijose nustatytus principus;

PRISIMINDAMOS įsipareigojimus Pasaulio prekybos organizacijai,

NUSPRENDĖ SUDARYTI ŠĮ SUSITARIMĄ:

1 DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TIKSLAI, PRINCIPAI IR DALYVIAI

1 SKYRIUS

Tikslai ir principai

1 straipsnis

Partnerystės tikslai

Bendrija bei jos valstybės narės ir AKR valstybės (toliau – Šalys) sudaro šį Susitarimą siekdamos skatinti ir paspartinti AKR valstybių plėtrą ekonomikos, kultūros ir socialinėje srityse, tikėdamos prisidėti prie taikos ir saugumo bei skatinti stabilią ir demokratinę politinę aplinką.

Partnerystės pagrindinis tikslas yra skurdo sumažinimas ir, galiausiai, panaikinimas, o tai atitinka tvarios plėtros ir laipsniškos AKR šalių integracijos į pasaulio ekonomiką tikslus.

Šie tikslai ir šalių tarptautiniai įsipareigojimai paveikia visas plėtros strategijas ir yra vykdomi taikant integruotą požiūrį ir tuo pačiu metu atsižvelgiant į politinius, ekonominius, kultūrinius ir aplinkosauginius plėtros aspektus. Ši partnerystė nustato darnią paramos sistemą kiekvienos AKR valstybės priimtoms plėtros strategijoms.

Tvarus ekonomikos augimas, privataus sektoriaus plėtra, užimtumo didinimas ir gamybos išteklių gerinimas tai pat priklauso šiai sistemai. Parama suteikiama pagarbos asmens teisių srityje bei pagrindinių poreikių tenkinimui, socialinės plėtros skatinimui ir augimo vaisių teisingo padalijimo sąlygoms. Turi būti skatinami ir remiami regioninės ir subregioninės integracijos procesai, kurie skatina AKR šalių integraciją į pasaulio ekonomiką prekybos ir privačių investicijų atžvilgiu. Dalyvių gebėjimų formavimas kuriant ir gerinant institucinę bazę, kuri yra būtina socialinei sanglaudai, demokratinės visuomenės bei rinkos ekonomikos funkcionavimui ir aktyvios bei organizuotos pilietinės visuomenės atsiradimui, yra neatskiriama požiūrio dalis. Visose srityse, t. y. politinėje, ekonominėje ir socialinėje sistemingai atsižvelgiama į moterų padėtį ir lyčių klausimus. Gamtinių išteklių ir aplinkos subalansuoto valdymo principai taikomi ir įtraukiami į kiekvieną partnerystės lygmenį.

2 straipsnis

Pagrindiniai principai

AKR ir ES bendradarbiavimas, sustiprintas teisiškai privaloma sistema ir bendrų institucijų buvimu, vykdomas vadovaujantis šiais pagrindiniais principais:

- partnerių lygybė ir plėtros strategijų nuosavybė: siekiant įgyvendinti partnerystės tikslus, AKR valstybės visiškai savarankiškai ir reikiamai atsižvelgdamos į 9 straipsnyje apibūdintus esminius veiksnius nustato savo ekonomikos ir visuomenės plėtros strategijas; partnerystė skatina plėtros strategijų nuosavybę, kurią turi susijusios šalys ir gyventojai;

- dalyvavimas: be centrinės Vyriausybės, kuri laikoma pagrindiniu partneriu, partnerystė atvira įvairiems dalyviams, siekiant skatinti visų visuomenės sluoksnių, įskaitant privataus sektoriaus ir pilietinės visuomenės organizacijų integraciją į vyraujantį politinį, ekonomikos ir socialinį gyvenimą;

- lemiamas dialogo vaidmuo ir abipusių įsipareigojimų vykdymas: įsipareigojimai, kuriuos Šalys prisiėmė tęsdamos tarpusavio dialogą, yra jų partnerystės ir bendradarbiavimo santykių pagrindas;

- diferencijavimas ir regionalizavimas: bendradarbiavimo priemonės ir prioritetai skiriasi priklausomai nuo partnerio išsivystymo lygio, jo poreikių, veiklos ir ilgalaikės plėtros strategijos. Ypač pabrėžiama regioninė dimensija. Specialus režimas taikomas mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Atsižvelgiama į neturinčių išėjimo į jūrą ir esančių saloje šalių pažeidžiamumą.

3 straipsnis

Susitarimo tikslų įvykdymas

Kiekviena Šalis, kiek tai su ja susiję pagal šį Susitarimą, imasi visų atitinkamų bendro pobūdžio ar konkrečių priemonių, kad būtų įvykdyti visi pagal Susitarimą prisiimti įsipareigojimai ir kad būtų palengvinta siekti šio Susitarimo tikslų. Jos susilaiko nuo visų priemonių, galinčių pakenkti minėtiems tikslams.

2 SKYRIUS

Partnerystės dalyviai

4 straipsnis

Bendrasis požiūris

AKR valstybės visiškai savarankiškai nustato savo ekonomikos ir visuomenės plėtros principus, strategijas ir modelius. Kartu su Bendrija jos nustato pagal šį Susitarimą numatytas bendradarbiavimo programas. Tačiau Šalys pripažįsta nevalstybinių dalyvių papildomą vaidmenį ir jų įnašo į plėtros procesą galimybes. Šiuo tikslu ir šiame Susitarime nustatytomis sąlygomis nevalstybiniai dalyviai, jei reikia:

- informuojami ir įtraukiami į konsultacijas dėl bendradarbiavimo politikos ir strategijų, dėl bendradarbiavimo prioritetų ypač tose srityse, kurios su jais yra susijusios arba turi tiesioginį poveikį, ir dėl politinio dialogo;

- aprūpinami finansinėmis lėšomis šiame Susitarime nustatytomis sąlygomis, siekiant paremti vietos plėtros procesus;

- įtraukiami į bendradarbiavimo projektų ir programų įgyvendinimą tose srityse, kurios su jais susijusios arba kuriose minėti dalyviai turi santykinės naudos;

- aprūpinami parama gebėjimų formavimui kritinėse srityse, siekiant sustiprinti minėtų dalyvių pajėgumus visų pirma organizavimo ir atstovavimo atžvilgiu, sutvirtinti konsultavimo mechanizmų, įskaitant informacijos perdavimo ir dialogo kanalus, kūrimą ir skatinti strategines sąjungas.

5 straipsnis

Informavimas

Bendradarbiavimu bus skatinamas platesnės informacijos teikimo procesas ir užtikrinamas didesnis informuotumas apie pagrindinius AKR-EB partnerystės požymius. Bendradarbiaujant taip pat:

- bus skatinama partnerystė ir sukuriami ryšiai tarp AKR ir ES dalyvių;

- bus sustiprinti kontaktai ir kompetencijos bei patirties mainai tarp dalyvių.

6 straipsnis

Apibrėžimai

1. Bendradarbiavimo dalyviai:

a) valstybės (vietos valdžios, šalies ir regionų) dalyviai;

b) nevalstybiniai dalyviai:

- privatus sektorius;

- ekonominiai ir socialiniai partneriai, įskaitant profesinių sąjungų organizacijas;

- visų formų pilietinė visuomenė pagal šalies charakteristikas.

2. Tai, ar Šalys pripažįsta nevyriausybinius dalyvius, priklauso nuo to, kaip minėti dalyviai sprendžia gyventojų poreikius, nuo jų konkrečios kompetencijos ir nuo to, ar jie yra organizuoti bei valdomi demokratiniu ir skaidriu būdu.

7 straipsnis

Gebėjimų formavimas

Pilietinės visuomenės indėlį į plėtrą galima padidinti stiprinant bendruomenės organizacijas ir ne pelno nevyriausybines organizacijas visose bendradarbiavimo srityse. Tam prireiks:

- skatinti ir remti tokių organizacijų kūrimą ir plėtrą;

- nustatyti tokių organizacijų įtraukimo į plėtros strategijų ir programų rengimą, įgyvendinimą ir įvertinimą tvarką.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

POLITINĖ DIMENSIJA

8 straipsnis

Politinis dialogas

1. Šalys reguliariai dalyvauja išsamiame, subalansuotame ir nuodugniame politiniame dialoge, kurio metu abi pusės prisiima įsipareigojimus.

2. Šio dialogo tikslas – keistis informacija, skatinti abipusį supratimą, palengvinti abiem Šalims priimtinų prioritetų ir bendrų darbotvarkių nustatymą, visų pirma pripažįstant esamus ryšius tarp santykių tarp Šalių skirtingų aspektų ir įvairias šiame Susitarime nustatytas bendradarbiavimo sritis. Dialogas palengvins Šalių konsultacijas tarptautinių forumų metu. Dialogu taip pat turėtų būti siekiama išvengti situacijų, kai vienai Šaliai gali pasirodyti esą būtina remtis nevykdymo sąlyga.

3. Dialogas apima visus šiame Susitarime nustatytus uždavinius ir tikslus, o taip pat visus bendro, visuotinio, regioninio arba subregioninio intereso klausimus. Vykdydamos dialogą Šalys prisideda prie taikos, saugumo ir stabilumo, ir skatina stabilią bei demokratinę politinę aplinką. Jis apima bendradarbiavimo strategijas, o taip pat pasaulines ir sektorių politikos kryptis, įskaitant aplinką, lytis, migraciją ir su kultūros paveldu susijusius klausimus.

4. Dialogo metu dėmesys sutelkiamas, inter alia, į konkrečius politinius klausimus, kurie kelia abipusį susirūpinimą arba turi bendrą svarbą siekiant šio Susitarimo tikslų, pavyzdžiui prekyba ginklais, didelės išlaidos karo pramonei, narkotikai ir organizuotas nusikalstamumas arba tautinė, religinė ar rasinė diskriminacija. Dialogo metu taip pat reguliariai vertinami pokyčiai pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos bei teisinės valstybės principų ir gero valdymo srityse.

5. Plataus masto politika, kuria siekiama skatinti taiką ir užkirsti kelią, kontroliuoti ir spręsti smurtinius konfliktus, vaidina pastebimą vaidmenį šio dialogo metu, kaip ir būtinybė reikiamai atsižvelgti į taikos ir demokratinio stabilumo tikslą apibrėžiant prioritetines bendradarbiavimo sritis.

6. Dialogas vykdomas lanksčiai. Atsižvelgiant į būtinybę, dialogas yra formalus ar neformalus ir vykdomas institucinėje struktūroje ar už jos ribų, yra atitinkamos formos ir vyksta atitinkamu lygiu, įskaitant regioninį, subregioninį ir nacionalinį lygį.

7. Į šį dialogą įsijungia regioninės bei subregioninės organizacijos ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai.

9 straipsnis

Esminiai veiksniai ir pagrindinis veiksnys

1. Bendradarbiaujama tvarios plėtros kryptimi, susikoncentruojant ties žmogumi, kuris yra pagrindinis plėtros veikėjas ir naudos gavėjas; tai reiškia, kad turi būti išlaikoma pagarba visoms žmogaus teisėms, ir kad šios teisės turi būti skatinamos.

Pagarba visoms žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant pagarbą pagrindinėms socialinėms teisėms, demokratija, grindžiama teisinės valstybės principais, ir skaidrus bei atskaitingas valdymas yra neatsiejama tvarios plėtros dalis.

2. Šalys vadovaujasi savo tarptautinėmis prievolėmis ir įsipareigojimais pagarbos žmogaus teisių srityje. Jos pabrėžia savo gilų atsidavimą žmogaus orumui ir žmogaus teisėms, kurių teisėtai siekia atskiri asmenys ir tautos. Žmogaus teisės yra visuotinės, nedalomos ir tarpusavyje susijusios. Šalys įsipareigoja skatinti ir ginti visas pagrindines laisves ir žmogaus teises nepriklausomai nuo to, ar jos yra politinės, ekonominės, socialinės ar kultūrinės. Todėl Šalys dar kartą patvirtina moterų ir vyrų lygybę.

Šalys dar kartą patvirtina, kad pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių demokratizacija, plėtojimas ir apsauga yra tarpusavyje susiję ir abipusiai sustiprinami dalykai. Demokratijos principai yra visuotinai pripažinti principai, sustiprinantys valstybės sąrangą, siekiant užtikrinti jos galią, veiksmų konstitucinėje, įstatyminėje ir reguliavimo sistemoje teisėtumą ir dalyvavimo mechanizmų egzistavimą. Remdamasi visuotinai pripažintais principais, kiekviena šalis kuria savo demokratijos kultūrą.

Valdžios struktūra ir skirtingų valdžių prerogatyvos grindžiamos teisinės valstybės principais, visų pirma numatančiais veiksmingas teisines žalos atlyginimo priemones, nepriklausomą, lygybę prie įstatymus užtikrinančią teisinę sistemą ir visiškai įstatymams paklūstančią vykdomąją valdžią.

Pagarba žmogaus teisėms, demokratijos ir teisinės valstybės principai, kurie palaiko AKR-EB partnerystę, yra Šalių vietos bei tarptautinės politikos pamatas ir esminiai šio Susitarimo veiksniai.

3. Politinės ir institucinės aplinkos, palaikančios žmogaus teises, demokratijos ir teisinės valstybės principus sąlygomis, geras valdymas – tai skaidrus ir atskaitingas žmogiškųjų, gamtinių, ekonominių ir finansinių išteklių valdymas siekiant nešališkos ir tvarios plėtros. Tai reiškia aiškias sprendimų priėmimo procedūras valdžios institucijose, skaidrias ir atskaitingas institucijas, įstatymų viršenybę išteklių valdymo bei padalijimo srityje ir pajėgumų formavimą rengiant ir įgyvendinant priemones, kuriomis visų pirma siekiama užkirti kelią korupcijai ir kovoti su ja.

Geras valdymas, kuris palaiko AKR-EB partnerystę, yra Šalių vietinės ir tarptautinės politikos pamatas ir esminis šio Susitarimo veiksnys. Šalys susitaria, kad tik rimti korupcijos atvejai, įskaitant tokią korupciją sukeliančius kyšininkavimo veiksmus, kaip apibrėžta 97 straipsnyje, yra minėto dalyko pažeidimas.

4. Partnerystė aktyviai remia žmogaus teisių skatinimą, demokratizacijos procesus, teisinės valstybės principų konsolidavimą ir gerą valdybą.

Minėtos sritys yra svarbus politinio dialogo objektas. Šio dialogo fone Šalys ypatingą svarbą teikia prasidėjusiems pokyčiams ir pasiektos pažangos tęstinumui. Šiuo reguliariu įvertinimu atsižvelgiama į kiekvienos šalies ekonomines, socialines, kultūrines ir istorines sąlygas.

Šiose srityse taip pat bus koncentruojama parama pagal plėtros strategijas. Bendrija teiks paramą politinių, institucinių ir teisinių reformų vykdymui bei valstybės ir privačių dalyvių bei pilietinės visuomenės gebėjimų formavimui pagal strategijas, dėl kurių bendrai susitarė susijusi valstybė ir Bendrija.

10 straipsnis

Kiti politinės aplinkos veiksniai

1. Šalių nuomone, šie veiksniai prisideda prie stabilios ir demokratinės aplinkos palaikymo ir sustiprinimo:

- tvari ir teisinga plėtra apimanti, inter alia, galimybę naudotis gamybos šaltiniais, teisę į būtiniausias paslaugas ir teisingumą;

- didesnis aktyvios ir organizuotos pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus dalyvavimas.

2. Šalys pripažįsta, kad rinkos ekonomikos pricipai, paremti skaidriomis konkurencijos taisyklėmis ir patikima ekonomine bei socialine politika, prisideda siekiant partnerystės tikslų.

11 straipsnis

Taikos kūrimo politika, konfliktų prevencija ir sprendimas

1. Šalys vykdo aktyvią, išsamią ir integruotą taikos kūrimo, konfliktų prevencijos ir sprendimo politiką pagal šią partnerystę. Ši politika grindžiama nuosavybės principu. Ji visų pirma koncentruojama į regioninių, subregioninių ir nacionalinių pajėgumų formavimą bei į smurtinių konfliktų prevenciją ankstyvame etape, tikslingai ir tinkamai apjungiant visas turimas priemones nagrinėjant pagrindines konfliktų priežastis.

2. Taikos kūrimo, konfliktų prevencijos ir sprendimo srityje taikomi veiksmai visų pirma apima paramą politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių galimybių subalansavimui visuose visuomenės sluoksniuose, demokratinio teisėtumo ir valdymo veiksmingumo stiprinimui, veiksmingų mechanizmų, skirtų taikiam grupių interesų sutaikinimui, nustatymui, skiriamųjų linijų tarp skirtingų visuomenės sluoksnių panaikinimui, o taip pat paramai aktyviai ir organizuotai pilietinei visuomenei.

3. Atitinkama veikla taip pat apima, inter alia, paramą tarpininkavimo, derybų ir sutaikinimo pastangoms, bendrų negausių gamtinių išteklių veiksmingam valdymui regioniniu lygiu, buvusių kovojančiųjų pusių demobilizacijai ir reintegracijai į visuomenę, vaikų-karių problemos sprendimui, o taip pat tinkamiems veiksmams, siekiant nustatyti priimtinas išlaidų karo pramonei bei prekybos ginklais ribas, įskaitant paramą patvirtintų standartų ir elgesio kodeksų skatinimui ir taikymui. Šiomis sąlygomis ypatingas dėmesys skiriamas kovai su priešpėstinėmis minomis bei mažų ginklų ir lengvosios ginkluotės nevaldomo platinimo, neteisėtos prekybos ir kaupimo problemos sprendimui.

4. Smurtinio konflikto metu Šalys imasi visų tinkamų veiksmų, siekdamos užkirsti kelią smurto suintensyvėjimui, apriboti jo teritorinį išplitimą ir palengvinti taikų esamų ginčų išsprendimą. Ypatingas dėmesys skiriamas stengiantis užtikrinti finansinių bendradarbiavimui skirtų lėšų panaudojimą pagal partnerystės principus ir tikslus bei siekiant užkirsti kelią lėšų nukreipimui kariaujančiųjų pusių tikslais.

5. Pasibaigus konfliktui, Šalys imasi visų tinkamų veiksmų, stengdamosi palengvinti sugrįžimą prie nesmurtinės, stabilios ir savarankiško išsilaikymo padėties. Šalys užtikrina būtinų ryšių tarp neatidėliotinų priemonių kūrimą, reabilitaciją ir bendradarbiavimą plėtros srityje.

12 straipsnis

Bendrijos politikos darnumas ir jos poveikis šio Susitarimo įgyvendinimui

Nepažeidžiant 96 straipsnio ir tais atvejais, kai Bendrija, naudodamasi jai suteiktais įgaliojimais, ketina imtis priemonių, kurios galėtų paveikti AKR valstybių interesus, ir kiek tai yra susiję su šio Susitarimo tikslais, ji apie savo ketinimus minėtoms valstybėms praneša laiku. Šiuo tikslu Komisija tuo pačiu metu pateikia AKR valstybių sekretoriatui minėtų priemonių pasiūlymą. Jei būtina, AKR valstybės gali pateikti prašymą suteikti informaciją.

Jų prašymu nedelsiant surengiamos konsultacijos, kad būtų atsižvelgta į jų susirūpinimą dėl minėtų priemonių poveikio, prieš priimant galutinį sprendimą.

Be to, po tokių konsultacijų AKR valstybės kaip galima greičiau raštu gali informuoti Bendriją apie joms rūpimus klausimus ir pateikti pasiūlymus dėl pakeitimų, nurodydamos būdą, kaip jų reikalus galima išspręsti.

Jei Bendrija nesutinka su AKR valstybių argumentais, ji apie tai nedelsdama praneša AKR valstybėms ir nurodo savo priežastis.

AKR valstybėms taip pat, jei įmanoma, iš anksto pateikiama reikiama informacija apie minėtų sprendimų įsigaliojimą.

13 straipsnis

Migracija

1. Migracijos klausimas yra išsamaus dialogo objektas pagal AKR-EB partnerystę.

Šalys dar kartą patvirtina savo prievoles ir įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir panaikinti visų formų diskriminaciją, visų pirma dėl kilmės, lyties, rasės, kalbos ir religijos.

2. Šalys susitaria laikytis nuomonės, kad partnerystė migracijos atžvilgiu reiškia vienodą požiūrį į teisėtai jų teritorijose gyvenančius trečiosios šalies piliečius, integracijos politiką, kuria siekiama suteikti minėtiems piliečiams teises ir prievoles, kurios būtų panašios į jų piliečių teises ir prievoles, nediskriminavimo principo stiprinimą ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime bei kovos su rasizmu ir ksenofobija priemonių rengimą.

3. Režimas, kurį kiekviena valstybė narė taiko teisėtai jų teritorijoje samdomiems AKR šalių darbuotojams, nediskriminuoja jų dėl pilietybės, lyginant su savo piliečiais, darbo sąlygų, atlyginimo ir atleidimo iš darbo atžvilgiu. Šiuo atžvilgiu kiekviena AKR valstybė darbuotojams, kurie yra valstybių narių piliečiai, taiko panašų nediskriminacinį režimą.

4. Šalys laikosi nuomonės, kad strategijos, kuriomis siekiama sumažinti skurdą, pagerinti gyvenimo ir darbo sąlygas, sukurti darbo vietas ir rengti mokymo programas, ilgainiui prisidės prie migracijos srautų normalizavimo.

Pagal plėtros strategijas ir nacionalinį bei regioninį programavimą Šalys atsižvelgs į struktūrinius apribojimus, siejamus su migracijos srautais, siekdamos remti migrantų kilmės regionų ekonomikos ir socialinę plėtrą bei sumažinti skurdą.

Pagal nacionalinio ir regioninio bendradarbiavimo programas Bendrija teiks paramą AKR piliečių mokymui jų kilmės šalyje, kitoje AKR šalyje arba Europos Sąjungos valstybėje narėje. Mokymo valstybėje narėje atžvilgiu Šalys užtikrina, kad tokiais veiksmais siekiama AKR piliečių profesinės integracijos jų kilmės šalyse.

Šalys rengia bendradarbiavimo programas, siekdamos palengvinti studentų iš AKR valstybių galimybes mokytis, ypač naudojant naujas ryšių technologijas.

5. a) Politinio dialogo lygiu Ministrų Taryba nagrinėja su nelegalia imigracija susijusius klausimus, siekiant, jei reikia, nustatyti prevencinės politikos priemones.

b) Šiomis sąlygomis Šalys visų pirma susitaria užtikrinti, kad visų procedūrų, inicijuotų siekiant sugrąžinti nelegalius imigrantus į jų kilmės šalis, metu būtų išlaikoma pagarba asmens teisėms ir orumui. Šiuo atžvilgiu susijusios institucijos suteikia jiems grįžimui būtinas administracines priemones.

c) Šalys taip pat susitaria, kad:

i) kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė neprieštarauja savo piliečių, neteisėtai esančių AKR valstybės teritorijoje, grąžinimui ir readmisijai minėtos valstybės prašymu ir be jokių papildomų formalumų;

kiekviena AKR valstybė narė neprieštarauja savo piliečių, neteisėtai esančių Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, grąžinimui ir readmisijai minėtos valstybės narės prašymu ir be jokių papildomų formalumų.

Minėtais tikslais valstybės narės ir AKR valstybės savo piliečiams suteikia atitinkamus asmens dokumentus.

Europos Sąjungos valstybių narių atžvilgiu šio straipsnio šioje dalyje numatytos prievolės taikomos tik tų asmenų atžvilgiu, kurie yra laikomi jų piliečiais Bendrijos tikslais pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties Deklaraciją Nr. 2. AKR valstybių atžvilgiu šio straipsnio šioje dalyje numatytos prievolės taikomos tik tų asmenų atžvilgiu, kurie laikomi jų piliečiais pagal minėtų valstybių atitinkamą teisinę sistemą;

ii) kurios nors Šalies prašymu inicijuojamos derybos su AKR valstybėmis, kurių metu sąžiningai ir reikiamai atsižvelgiant į atitinkamas tarptautinės teisės taisykles siekiama sudaryti dvišalius susitarimus, reglamentuojančius konkrečius įsipareigojimus, susijusius su nurodytų valstybių piliečių readmisija ir grąžinimu. Jei tai yra būtina kurios nors šalies manymu, minėtuose susitarimuose taip pat numatoma trečiosios šalies piliečių ir asmenų be pilietybės readmisijos tvarka. Minėtuose susitarimuose bus pateikta smulki informacija apie asmenų, kuriems minėta tvarka taikoma, kategorijas ir jų readmisijos bei grąžinimo ypatumai.

AKR valstybėms bus teikiama reikiama pagalba minėtų susitarimų įgyvendinimui;

iii) šiame c punkte sąvoka "Šalys" – tai Bendrija, bet kuri jos valstybė narė ir bet kuri AKR valstybė.

2 DALIS

INSTITUCINĖS NUOSTATOS

14 straipsnis

Jungtinės institucijos

Šio Susitarimo institucijos yra Ministrų Taryba, Ambasadorių komitetas ir Jungtinė Parlamentinė Asamblėja.

15 straipsnis

Ministrų Taryba

1. Į Ministrų Tarybos sudėtį įeina Europos Sąjungos Tarybos nariai bei Europos Bendrijų Komisijos nariai ir kiekvienos AKR valstybės Vyriausybės narys.

Ministrų Tarybai paeiliui pirmininkauja vienas iš Europos Sąjungos Tarybos narių ir vienas iš AKR valstybių Vyriausybių narių.

Tinkamos nagrinėtiniems klausimams formos ir geografinės sudėties Taryba paprastai susirenka kartą per metus pirmininko iniciatyva ir tais atvejais, kai tai atrodo būtina.

2. Ministrų Tarybos funkcijos yra šios:

a) vesti politinį dialogą;

b) priimti politikos gaires ir sprendimus, būtinus šio Susitarimo nuostatų įgyvendinimui, visų pirma dėl plėtros strategijų šiame Susitarime numatytose konkrečiose srityse arba kitose svarbiose srityse ir dėl procedūrų;

c) nagrinėti ir spręsti klausimus, galinčius sukliudyti veiksmingai ir patikimai įgyvendinti šį Susitarimą arba sudaryti kliūtis siekiant jo tikslų;

d) užtikrinti sklandų konsultavimo mechanizmų veikimą.

3. Ministrų Taryba sprendimus priima bendru Šalių susitarimu. Ministrų Tarybos darbas galioja tik tuo atveju, jei posėdyje dalyvauja pusė Europos Sąjungos Tarybos narių, vienas Komisijos narys ir du trečdaliai narių, atstovaujančių AKR valstybių Vyriausybes. Negalinčius dalyvauti posėdyje Ministrų Tarybos narius gali pakeisti atstovai. Atstovas turi to nario teises.

Ji gali priimti Šalims privalomus sprendimus ir rengti rezoliucijas, rekomendacijas ir nuomones. Jis nagrinėja ir atsižvelgia į Jungtinės Parlamentinės Asamblėjos priimtas rezoliucijas ir rekomendacijas.

Ministrų Taryba veda nuolatinį dialogą su socialinių ir ekonominių partnerių atstovais ir kitais AKR ir ES pilietinės visuomenės dalyviais. Tuo tikslu kartu su posėdžiais galima surengti konsultacijas.

4. Ministrų Taryba gali perduoti įgaliojimus Ambasadorių komitetui.

5. Ministrų Taryba per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo priima savo darbo tvarkos taisykles.

16 straipsnis

Ambasadorių komitetas

1. Į Ambasadorių komiteto sudėtį įeina kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės nuolatinis atstovas bei Komisijos atstovas ir kiekvienos AKR valstybės misijos prie Europos Sąjungos vadovas.

Ambasadorių komitetui paeiliui pirmininkauja Bendrijos paskirtos valstybės narės nuolatinis atstovas ir AKR valstybių paskirtos misijos, atstovaujančios AKR valstybę, vadovas.

2. Komitetas padeda Ministrų Tarybai vykdyti jos uždavinius ir vykdo visus įgaliojimus, kuriuos jam patikėjo Taryba. Šiomis sąlygomis jis kontroliuoja šio Susitarimo įgyvendinimą ir pažangą siekiant jame nustatytų tikslų.

Ambasadorių komitetas reguliariai susitinka pirmiausia parengti Tarybos posėdžius ir tais atvejais, kai tai atrodo būtina.

3. Komitetas per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo priima savo darbo tvarkos taisykles.

17 straipsnis

Jungtinė Parlamentinė Asamblėja

1. Į Jungtinės Parlamentinės Asamblėjos sudėti įeina vienodas ES ir AKR atstovų skaičius. Jungtinės Parlamentinės Asamblėjos nariai yra Europos Parlamento nariai ir kiekvienos AKR valstybės parlamento nariai arba, jei tai neįmanoma, AKR valstybės parlamento paskirti atstovai. Jei susijusi AKR valstybė parlamento neturi, jos atstovo dalyvavimą turi iš anksto patvirtinti Jungtinė Parlamentinė Asamblėja.

2. Jungtinės Parlamentinės Asamblėjos, kaip konsultacinės institucijos, vaidmuo yra šis:

- skatinti demokratijos procesus dialogo ir konsultacijų būdu;

- užtikrinti didesnį supratimą tarp Europos Sąjungos ir AKR valstybių tautų bei didinti visuomenės informuotumą plėtros klausimais;

- nagrinėti klausimus, susijusius su plėtra ir AKR-ES partneryste;

- priimti rezoliucijas ir teikti rekomendacijas Ministrų Tarybai, siekiant šio Susitarimo tikslų.

3. Jungtinė Parlamentinė Asamblėja susitinka du kartus per metus į plenarinį posėdį, pakaitomis vykstantį Europos Sąjungoje ir vienoje iš AKR valstybių. Siekiant stiprinti regioninę integraciją ir skatinti nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą, ES ir AKR parlamentų narių susitikimus galima surengti regioniniu arba subregioniniu lygiu.

Jungtinė Parlamentinė Asamblėja organizuoja reguliarių ryšių palaikymą tarp AKR-EB ekonominių ir socialinių partnerių atstovų ir kitų pilietinės visuomenės dalyvių, siekdama susipažinti su jų nuomone šio Susitarimo tikslų pasiekimo klausimu.

4. Jungtinė Parlamentinė Asamblėja per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo priima savo darbo tvarkos taisykles.

3 DALIS

BENDRADARBIAVIMO STRATEGIJOS

18 straipsnis

Bendradarbiavimo strategijos grindžiamos tarpusavyje susijusiomis bei viena kitą papildančiomis plėtros strategijomis ir bendradarbiavimu ekonomikos bei prekybos srityse. Šalys užtikrina, kad abi pusės stiprins pastangas abiejose pirmiau nurodytose srityse.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

PLĖTROS STRATEGIJOS

1 SKYRIUS

Bendroji sistema

19 straipsnis

Principai ir tikslai

1. Pagrindinis AKR-EB bendradarbiavimo tikslas yra skurdo sumažinimas ir, galiausiai, panaikinimas, tvari plėtra ir laipsniška AKR šalių integracija į pasaulio ekonomiką. Šiomis sąlygomis bendradarbiavimo struktūra ir orientyrai pritaikomi atskiroms kiekvienos AKR šalies aplinkybėms, skatina ekonominių ir socialinių reformų vietinę nuosavybę ir privataus sektoriaus bei pilietinės visuomenės dalyvių integraciją į plėtros procesą.

2. Bendradarbiavimas remiasi Jungtinių Tautų konferencijų išvadomis bei tarptautiniu lygiu nustatytais tikslais, uždaviniais ir veiksmų programomis bei tęstine veikla kaip plėtros principų pagrindu. Bendradarbiavimas taip pat remiasi tarptautinio bendradarbiavimo vystymosi labui uždaviniais ir ypatingą dėmesį skiria kokybinių ir kiekybinių pažangos rodiklių įdiegimui.

3. Kiekvienos AKR šalies Vyriausybė ir nevalstybiniai dalyviai inicijuoja konsultacijas dėl šalies plėtros strategijų ir joms skiriamos Bendrijos paramos.

20 straipsnis

Požiūris

1. AKR-EB bendradarbiavimo vystymosi labui tikslai vykdomi taikant integruotas strategijas, į kurias įeina ekonominiai, socialiniai, kultūriniai, aplinkosauginiai ir instituciniai elementai, priklausantys vietinei nuosavybei. Todėl bendradarbiavimu sukuriama darni įgalinanti paramos AKR šalių plėtros strategijoms sistema, užtikrinanti papildomumą ir įvairių elementų sąveiką. Šiomis sąlygomis ir pagal plėtros politiką bei AKR valstybių vykdomas reformas AKR-EB bendradarbiavimo strategijomis siekiama:

a) pasiekti greitą ir tvarų darbo vietas kuriantį ekonomikos augimą, plėtoti privatų sektorių, didinti užimtumą, pagerinti galimybes užsiimti produktyvia ekonomine veikla ir naudotis gamybos šaltiniais bei skatinti regionų bendradarbiavimą ir integraciją;

b) skatinti žmogaus ir socialinę raidą, padedančią užtikrinti platų ir teisingą augimo vaisių padalijimą ir skatinančią lyčių lygybę;

c) skatinti bendruomenių kultūros vertybes ir konkrečią sąveiką su ekonominiais, politiniais ir socialiniais veiksniais;

d) skatinti institucines reformas ir plėtrą, stiprinti institucijas, siekiant užtikrinti demokratijos įtvirtinimą, gerą valdymą ir veiksmingą bei konkurencingą rinkos ekonomiką; formuoti plėtros ir partnerystės pajėgumus; ir

e) skatinti aplinkosauginį subalansuotumą, regeneravimą ir geriausią praktiką bei gamtinių šaltinių bazės išsaugojimą.

2. Į visas bendradarbiavimo sritis sistemingai įtraukiamos šios teminės arba persipynusios temos: lyčių klausimai, aplinkos apsaugos klausimai, institucinė plėtra ir gebėjimų formavimas. Šios sritys taip pat atitinka reikalavimus Bendrijos paramai gauti.

3. Išsamūs tekstai dėl bendradarbiavimo vystymosi labui tikslų ir strategijų, visų pirma sektorių politikos ir strategijų, įtraukiami į vadovą, nustatantį veiklos gaires konkrečiose bendradarbiavimo srityse arba sektoriuose. Ministrų Taryba, remdamasi AKR-EB bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komiteto rekomendacija, minėtus tekstus gali pataisyti, peržiūrėti ir (arba) iš dalies pakeisti.

2 SKYRIUS

PARAMOS SRITYS

1 SKIRSNIS

Ekonomikos plėtra

21 straipsnis

Investicijų ir privataus sektoriaus plėtra

1. Bendradarbiaujant remiamos būtinos ekonomikos ir institucinės reformos bei politikos kryptys nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygiu, kuriomis siekiama sukurti palankią aplinką privačioms investicijoms ir plėtoti dinamišką, gyvybingą ir konkurencingą privatų sektorių. Bendradarbiaujant taip pat remiama:

a) dialogo ir bendradarbiavimo tarp valstybinio ir privataus sektorių skatinimas;

b) verslo įgūdžių ir verslo kultūros plėtojimas;

c) privatizacija ir įmonių reforma; ir

d) tarpininkavimo ir arbitražo sistemų kūrimas ir modernizavimas.

2. Bendradarbiaujant taip pat remiamas finansinių ir nefinansinių paslaugų kokybės, buvimo ir prieinamumo oficialioms ir neoficialioms privačioms įmonėms gerinimas:

a) suaktyvinant ir nukreipiant vidaus ir užsienio privačių santaupų srautus į privačių įmonių finansavimą, remiant modernaus finansų sektoriaus, įskaitant kapitalo rinkos, finansinių institucijų ir subalansuotų mikrofinansinių operacijų, plėtojimą;

b) kuriant ir stiprinant verslo institucijas ir tarpininkų organizacijas, asociacijas, prekybos rūmus ir privataus sektoriaus vietos paslaugų teikėjus, remiant ir teikiant nefinansines paslaugas, t. y. profesines, technines, valdymo, mokymo ir prekybines paramos paslaugas įmonėms, ir

c) remiant institucijas, programas, veiklos kryptis ir iniciatyvas, kurios prisideda prie technologijų ir gamybinės, prekybinės ar mokslinės patirties ir geriausios praktikos visais verslo vadybos aspektais plėtojimo ir perdavimo.

3. Bendradarbiaujant skatinama verslo plėtra teikiant finansines lėšas, garantijų priemones ir techninę paramą, kuriomis siekiama skatinti ir remti dinamiškų, gyvybingų ir konkurencingų įmonių visuose ūkio sektoriuose, o taip pat finansinių tarpininkų, tokių kaip finansų ir rizikos kapitalo institucijų bei lizingo kompanijų kūrimą, steigimą, plėtimą, diversifikavimą, sanavimą, restruktūrizaciją, modernizaciją ir privatizaciją:

a) kuriant ir (arba) stiprinant finansinius instrumentus investicinio kapitalo forma;

b) gerinant prieigą prie būtiniausios informacijos, pvz., verslo informacijos ir patariamųjų, konsultacinių ar techninės pagalbos paslaugų;

c) didinant eksporto veiklą, visų pirma formuojant pajėgumus visose su prekyba susijusiose srityse, ir

d) skatinant ryšius, tinklus ir bendradarbiavimą tarp įvairių firmų, įskaitant apimantį technologijos ir gamybinės, prekybinės ar mokslinės patirties perdavimą nacionaliniu, regioniniu ir AKR-EB lygiu, ir partnerystę su užsienio privačiais investuotojais, kurie laikosi AKR-EB bendradarbiavimo vystymosi labui tikslų ir gairių.

4. Bendradarbiaujant remiama mikroįmonių plėtra, užtikrinant geresnę prieigą prie finansinių ir nefinansinių paslaugų; nustatoma atitinkama jų plėtros politika ir reguliavimo sistema; taip pat teikiamos mokymo ir informacinės paslaugos geriausios praktikos mikrofinansų srityje.

5. Parama investicijoms ir privataus sektoriaus plėtrai apjungia veiksmus ir iniciatyvas makro, mezo ir mikroekonomikos lygiu.

22 straipsnis

Makroekonomikos ir struktūrinės reformos ir politikos kryptys

1. Bendradarbiaujant remiamos AKR pastangos įgyvendinti:

a) makroekonomikos augimą ir stabilizaciją, taikant disciplinuotą fiskalinę ir pinigų politiką, dėl kurios sumažėja infliacija ir pagerinamas užsienio ir fiskalinis balansas, sustiprinant fiskalinę drausmę, sustiprinant biudžeto skaidrumą it patikimumą, pagerinant fiskalinės politikos kokybę, nuosavą kapitalą ir sudėtį; ir

b) struktūrinę politiką, kuria siekiama sustiprinti skirtingų veikėjų, visų pirma privataus sektoriaus, vaidmenį ir pagerinti aplinką verslo, investicijų ir užimtumo augimui, o taip pat:

i) liberalizuoti prekybą ir užsienio valiutos režimus bei einamosios sąskaitos konvertabilumą, atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos šalies galimybes;

ii) sustiprinti darbo ir produktų rinkos reformas;

iii) skatinti finansų sistemos reformas, padedančias plėtoti gyvybingas bankininkystės ir ne bankininkystės sistemas, kapitalo rinkas ir finansų paslaugas, įskaitant mikrofinansus;

iv) pagerinti privačių ir viešųjų paslaugų kokybę; ir

v) skatinti regionų bendradarbiavimą ir makroekonomikos ir pinigų politikos integraciją.

2. Makroekonomikos politikos ir struktūrinės pertvarkos programų modelis atspindi susijusių šalių socialinį politinį foną ir institucinius gebėjimus, užtikrina teigiamą poveikį skurdo sumažinimui ir prieigą prie socialinių paslaugų, ir yra grindžiamas šiais principais:

a) AKR valstybės pirmiausia atsakingos už spręstinų problemų analizę, reformų parengimą ir įgyvendinimą;

b) paramos programos pritaikomos prie skirtingos padėties kiekvienoje AKR valstybėje ir atsižvelgia į šių valstybių socialines sąlygas, kultūrą ir aplinką;

c) pripažįstama ir gerbiama AKR valstybių teisė nustatyti savo plėtros strategijų kryptį ir seką bei prioritetus;

d) reformų tempas yra realus ir atitinka kiekvienos AKR valstybės pajėgumus ir išteklius, ir

e) stiprinamas gyventojų informuotumas ekonomikos ir socialinių reformų bei politikos klausimais.

23 straipsnis

Ekonomikos sektoriaus plėtra

Bendradarbiaujant remiama tvari politika ir institucinės reformos bei investicijos, būtinos užtikrinti lygiateises galimybes užsiimti ekonominės veiklos rūšimis ir naudotis gamybos šaltiniais, visų pirma:

a) mokymo sistemų, padedančių didinti produktyvumą oficialiuose ir neoficialiuose sektoriuose, kūrimas;

b) kapitalas, kreditai, žemė, ypač nuosavybės teisių ir naudojimo atžvilgiu;

c) kaimo strategijų, kuriomis siekiama nustatyti dalyvavimo decentralizuotame planavime, išteklių paskirstyme ir valdyme, kūrimas;

d) žemės ūkio gamybos strategijos, nacionalinė ir regioninė maisto saugos politika, subalansuota vandens išteklių, žuvininkystės ir jūrų išteklių plėtra išskirtinėse AKR valstybių ekonominėse zonose. Visuose žuvininkystėse susitarimuose, dėl kurių gali derėtis Bendrija ir AKR valstybės, reikiamai atsižvelgiama į atitiktį šios srities plėtros strategijoms;

e) ekonominė ir technologinė infrastruktūra ir paslaugos, įskaitant transportą, telekomunikacijų sistemas, ryšių paslaugas ir informacinės visuomenės kūrimą;

f) konkurencingų pramonės, kasybos ir energetikos sektorių plėtra, skatinant privataus sektoriaus įsitraukimą ir plėtrą;

g) prekybos plėtra, įskaitant sąžiningos prekybos skatinimą;

h) verslo, finansų, bankininkystės ir kitų paslaugų sektorių plėtra;

i) turizmo plėtra; ir

j) mokslo, technologijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros ir paslaugų plėtra; įskaitant naujų technologijų stiprinimą, perdavimą ir įsisavinimą;

k) gebėjimų gamybinėse srityse, ypač visuomeniniame ir privačiame sektoriuose stiprinimas.

24 straipsnis

Turizmas

Bendradarbiaujant siekiama tvarios turizmo pramonės AKR šalyse ir jų subregionuose plėtros, pripažįstant šios pramonės didėjančią svarbą paslaugų sektoriaus augimui AKR šalyse ir jų pasaulinės prekybos išsiplėtimui, jos gebėjimą stimuliuoti kitus ekonominės veiklos sektorius ir jos vaidmenį skurdo panaikinimui.

Bendradarbiavimo programomis ir projektais bus remiamos AKR šalių pastangos sukurti ir pagerinti šalių teisinę ir institucinę struktūrą ir išteklius, kuriant ir įgyvendinant tvarią turizmo politiką ir programas, taip pat, inter alia, gerinant šio sektoriaus, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), konkurencinę padėtį, paramą investicijoms ir jų skatinimą, prekių išplėtimą, įskaitant vietinių kultūrų plėtrą AKR šalyse, ir stiprinant ryšius tarp turizmo ir kitų ekonominės veiklos sektorių.

2 SKIRSNIS

Socialinė ir žmogaus raida

25 straipsnis

Socialinio sektoriaus plėtra

1. Bendradarbiaujant remiamos AKR valstybių pastangos plėtoti bendrąją ir sektorių politiką bei reformas, kurios pagerina pagrindinės socialinės infrastruktūros ir paslaugų apimtis, kokybę ir prieinamumą bei atsižvelgia į vietinius poreikius ir konkrečius labiausiai pažeidžiamų ir socialiai nuskriaustųjų poreikius, tokiu būdu sumažinant galimybės naudotis minėtomis paslaugomis nelygybę. Specialus dėmesys skiriamas pakankamo socialinių sektorių finansavimo valstybės lėšomis užtikrinimui. Tokiu būdu bendradarbiaujant siekiama:

a) gerinti švietimą ir mokymą bei formuoti techninius pajėgumus ir įgūdžius;

b) gerinti sveikatos apsaugos sistemas ir mitybą, panaikinant badą ir nepakankamą mitybą, užtikrinant pakankamą maisto produktų tiekimą ir saugą;

c) integruoti su gyventojais susijusius klausimus į plėtros strategijas, siekiant pagerinti reprodukcinę sveikatą, priminę sveikatos apsaugą, šeimos planavimą; užtikrinti moterų lyties organų sužalojimo prevenciją;

d) skatinti kovą su ŽIV/AIDS;

e) didinti buityje naudojamo vandens saugą ir gerinti prieigą prie saugaus vandens ir tinkamos sanitarijos;

f) gerinti galimybes visiems turėti prieinamą ir tinkamą būstą, remiant mažų išlaidų ir mažų pajamų būsto programas ir gerinant miestų plėtrą; ir

g) skatinti socialinio dialogo metodų propagavimą ir pagrindinių socialinių teisių laikymąsi.

2. Bendradarbiaujant taip pat remiamas gebėjimų formavimas socialinėse srityse, pvz. mokymo programos nustatant socialinės politikos kryptis ir modernius socialinių projektų valdymo metodus; politikos kryptys, prisidedančios prie technologinės inovacijos ir mokslinių tyrimų; vietinės kompetencijos kūrimas ir partnerysčių skatinimas; ir apskrito stalo diskusijos nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygiu.

3. Bendradarbiaujant skatinama ir remiama socialinės apsaugos ir socialinio draudimo politikos ir sistemų kūrimas ir įgyvendinimas, siekiant sustiprinti socialinę sanglaudą ir skatinti pagalbą sau bei bendruomenės solidarumą. Parama sutelkiama, inter alia, į ekonominiu solidarumu grindžiamų iniciatyvų rengimą, ypač įsteigiant su vietos poreikiais ir dalyviais suderintus socialinės plėtros fondus.

26 straipsnis

Jaunimo klausimai

Bendradarbiaujant taip pat remiamas darnios ir išsamios jaunimo galimybių realizavimo politikos kūrimas, kad jaunimas būtų geriau integruotas į visuomenę ir galėtų pasinaudoti visomis savo galimybėmis. Tokiu būdu bendradarbiaujant remiamos politikos kryptis, priemonės ir veiksmai, kuriais siekiama:

a) apsaugoti vaikų ir jaunimo, ypač mergaičių teises;

b) skatinti jaunimo įgūdžius, energiją, novatoriškumą ir potencialą, kad būtų sustiprintos jų ekonominės, socialinės ir kultūrinės galimybės ir padidintos jų užimtumo galimybės gamybos sektoriuje;

c) padėti bendruomeninėms institucijoms suteikti vaikams galimybę plėtoti savo fizinį, psichologinį, socialinį ir ekonominį potencialą; ir

d) vykdant reabilitacijos programas reintegruoti vaikus, pasibaigus konfliktui, į visuomenę.

27 straipsnis

Kultūros plėtra

Bendradarbiaujant kultūros srityje siekiama:

a) įtraukti kultūros dimensiją į visus bendradarbiavimo vystymosi labui lygius;

b) pripažinti, išsaugoti ir remti kultūros vertybes ir tapatumą, siekiant sudaryti sąlygas dialogui tarp skirtingų kultūrų;

c) pripažinti, išsaugoti ir remti kultūros paveldo vertybes; remti pajėgumų plėtojimą šiame sektoriuje; ir

d) plėtoti kultūros pramonę ir didinti kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūrinių paslaugų patekimo į rinką galimybes.

3 SKIRSNIS

Regionų bendradarbiavimas ir integracija

28 straipsnis

Bendrasis požiūris

Bendradarbiaujant teikiama veiksminga pagalba siekiant įvykdyti tikslus ir prioritetus, kuriuos AKR valstybės nustatė regionų ir subregionų bendradarbiavimui ir integracijai, įskaitant bendradarbiavimą tarp regionų ir AKR valstybių viduje. Regionų bendradarbiavimas tarp pat gali apimti užjūrio šalis ir teritorijas, ir atokiausius regionus. Tokiu būdu bendradarbiaujant siekiama:

a) skatinti laipsnišką AKR valstybių integraciją į pasaulio ekonomiką;

b) pagreitinti ekonominį bendradarbiavimą ir plėtrą AKR valstybių regionuose ir tarp jų;

c) skatinti laisvą asmenų, prekių, paslaugų, kapitalo, darbo jėgos ir technologijų judėjimą tarp AKR šalių;

d) pagreitinti AKR valstybių ekonomikos diversifikavimą; koordinuoti ir derinti regionų ir subregionų politiką; ir

e) skatinti ir plėsti prekybą tarp AKR valstybių ir jų viduje bei prekybą su trečiosiomis šalimis.

29 straipsnis

Regioninė ekonominė integracija

Bendradarbiaujant regioninės ekonominės integracijos srityje remiama:

a) toliau išvardytų institucijų gebėjimų plėtojimas ir stiprinimas:

i) regioninės integracijos institucijos, kurias AKR valstybės įsteigė regionų bendradarbiavimui ir integracijai skatinti, ir

ii) nacionalinės Vyriausybės ir parlamentai regioninės integracijos klausimais;

b) mažiausiai išsivysčiusių AKR šalių dalyvavimo kuriant regionines rinkas ir dalijantis jų teikiama nauda skatinimas;

c) sektorių reformos politikos įgyvendinimas regioniniu lygiu;

d) prekybos ir mokėjimų liberalizavimas;

e) užsienio ir vidaus tarptautinių investicijų bei kitų regioninės ir subregioninės ekonominės integracijos iniciatyvų skatinimas; ir

f) atsižvelgimas į regioninės integracijos pereinamojo laikotarpių realių išlaidų poveikį biudžeto pajamoms ir mokėjimų balansui.

30 straipsnis

Regionų bendradarbiavimas

1. Bendradarbiaujant regionų bendradarbiavimo srityje remiamos labai įvairios funkcinės ir teminės sritys, kurios konkrečiai sprendžia bendro pobūdžio problemas ir pasinaudoja masto ekonomika, įskaitant:

a) infrastruktūrą, visų pirma transportą ir komunikacijas bei jų saugą ir paslaugas, įskaitant regioninių galimybių Informacijos ir ryšių technologijų srityje plėtojimą;

b) aplinką, vandens išteklių valdymą ir energiją;

c) sveikatą, švietimą ir mokymą;

d) mokslinius turimus ir technologijų plėtrą;

e) regionines pasirengimo nelaimei ir jos pasekmių sušvelninimui iniciatyvas; ir

f) kitas sritis, įskaitant ginklų kontrolę, kovos su narkotikais, organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu, kyšininkavimu ir korupcija veiksmus.

2. Bendradarbiaujant taip pat remiamos bendradarbiavimo programos ir iniciatyvos tarp AKR valstybių ir jų viduje.

3. Bendradarbiaujant siekiama padėti skatinti ir plėtoti regioninį politinį dialogą konfliktų prevencijos ir sprendimo, žmogaus teisių ir demokratizacijos; skirtingų plėtros dalyvių mainų, ryšių palaikymo ir mobilumo, ypač pilietinėje visuomenėje srityse.

4 SKIRSNIS

Teminiai ir horizontalūs klausimai

31 straipsnis

Lyčių klausimai

Bendradarbiaujant padedama stiprinti politiką ir programas, kurios pagerina, užtikrina ir išplečia vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą visose politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse. Bendradarbiaujant padedama pagerinti moterų galimybes naudotis visais šaltiniais, būtinais visapusiškai naudojantis jų pagrindinėmis teisėmis. Tiksliau, bendradarbiaujant sukuriama atitinkama sistema, kuria:

a) lytims jautrus požiūris ir klausimai integruojami į kiekvieną bendradarbiavimo vystymosi labui lygmenį, įskaitant makroekonomikos politiką, strategijas ir veiksmus, ir

b) skatinama priimti konkrečias pozityvias priemones moterų naudai dėl:

i) dalyvavimo valstybės ir vietinėje politikoje;

ii) paramos moterų organizacijoms;

iii) teisės į pagrindines socialines paslaugas, ypač švietimo ir mokymo, sveikatos apsaugos ir šeimos planavimo srityse;

iv) teisės naudotis gamybos šaltiniais, ypač žemės ir kreditų bei darbo rinkos srityse ir

v) atsižvelgimo į moteris pagalbos kritiškos padėties ir reabilitacijos operacijų atveju.

32 straipsnis

Aplinka ir gamtiniai ištekliai

1. Bendradarbiaujant aplinkos apsaugos ir subalansuoto gamtinių išteklių naudojimo ir valdymo klausimais siekiama:

a) aplinkosaugos subalansuotumą įtraukti į visus bendradarbiavimo vystymosi labui aspektus ir įvairių dalyvių įgyvendinamas paramos programas bei projektus;

b) formuoti ir (arba) stiprinti visų aplinkosaugos dalyvių mokslo ir technikos, žmogiškuosius ir institucinius gebėjimus aplinkosaugos valdymo srityje;

c) remti konkrečias priemones ir programas, spendžiančias svarbiausius subalansuoto valdymo klausimus ir taip pat susijusias su esamais ir būsimais regioniniais bei tarptautiniais įsipareigojimais dėl mineralinių ir gamtinių išteklių, tokių kaip:

i) tropiniai miškai, vandens ištekliai, pakrančių, jūrų ir žuvų ištekliai, gyvūnija ir augalija, dirvožemiai, biologinė įvairovė;

ii) trapių ekosistemų apsauga (pvz., koralų rifas);

iii) atsinaujinantys energijos ištekliai, ypač saulės energija ir energijos efektyvumas;

iv) tvari kaimo ir miesto plėtra;

v) dykumėjimas, sausra ir miško kirtimas;

vi) miestų aplinkosaugos problemų inovacinių sprendimo būdų ieškojimas ir

vii) tvaraus turizmo skatinimas.

d) atsižvelgti į klausimus, susijusius su pavojingų atliekų vežimu ir šalinimu.

2. Bendradarbiaujant taip pat atsižvelgiama į:

a) mažų, esančių saloje AKR šalių pažeidžiamumą, ypač į klimato kaitos keliamą grėsmę;

b) blogėjančias sausrų keliamas ir dykumėjimo problemas, ypač mažiausiai išsivysčiusiose ir neturinčiose išėjimo į jūrą šalyse; ir

c) institucinę plėtrą ir gebėjimų formavimą.

33 straipsnis

Institucinė plėtra ir gebėjimų formavimas

1. Bendradarbiaujant sistemingai atsižvelgiama į institucinius aspektus, ir šiomis sąlygomis remiamos AKR valstybių pastangos plėtoti ir stiprinti struktūras, institucijas ir procedūras, padedančias:

a) skatinti ir palaikyti demokratiją, žmogaus orumą, socialinį teisingumą ir pliuralizmą, išlaikant visišką pagarbą įvairovei visuomenėse ir tarp jų;

b) skatinti ir palaikyti visuotinę ir visapusišką pagarbą visoms žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei jų laikymąsi ir apsaugą;

c) plėtoti ir sustiprinti teisinės valstybės principą bei pagerinti galimybę siekti teisingumo, tuo pat metu užtikrinant teisminių sistemų profesionalumą ir nepriklausomumą; ir

d) užtikrinti skaidrų bei atskaitingą valdymą ir administravimą visose valstybinėse institucijose.

2. Šalys drauge kovoja su kyšininkavimu ir korupcija visose savo visuomenėse.

3. Bendradarbiaujant remiamos AKR valstybių pastangos savo valstybines institucijas orientuoti teigiama augimo ir plėtros linkme ir siekti svarbių polinkių veiksmingos valstybės tarnybų veikloje, kadangi ji susijusi su eilinių žmonių gyvenimu. Šiomis sąlygomis bendradarbiaujant padedama reformuoti, racionalizuoti ir modernizuoti valstybinį sektorių. Bendradarbiaujant ypač remiama:

a) valstybės tarnybos reforma ir modernizavimas;

b) teisinės ir teismų reformos ir teisminių sistemų modernizavimas;

c) valstybės finansų valdymo gerinimas ir stiprinimas;

d) bankų ir finansų sektoriaus reformos spartinimas;

e) valstybės turto valdymo gerinimas ir viešųjų pirkimų procedūrų reforma; ir

f) politinė, administracinė, ekonominė ir finansinė decentralizacija.

4. Bendradarbiaujant taip pat padedama atstatyti ir (arba) sustiprinti svarbiausius valstybinio sektoriaus pajėgumus ir remti institucijas, būtinas palaikyti rinkos ekonomiką, ypač remti:

a) teisinių ir reguliavimo pajėgumų, būtinų susitvarkant su rinkos ekonomikos veikimu, įskaitant konkurencijos politiką ir vartotojų politiką, plėtojimą;

b) gebėjimų analizuoti, planuoti, formuluoti ir įgyvendinti politiką, ypač ekonomikos, socialinėje, aplinkosaugos, mokslinių tyrimų, mokslo ir technologijos, ir inovacijų srityse, gerinimą;

c) finansų ir pinigų institucijų modernizavimą, stiprinimą ir reformavimą bei procedūrų pagerinimą;

d) vietos ir savivaldybių lygmens pajėgumų, būtinų decentralizacijos politikai įgyvendinti ir gyventojų dalyvavimui plėtros procese padidinti, formavimą;

e) gebėjimų stiprinimą kitose svarbiose srityse, pvz.:

i) tarptautinėse derybose; ir

ii) užsienio pagalbos valdymo ir koordinavimo srityje.

5. Bendradarbiavimas aprėpia visas bendradarbiavimo sritis ir sektorius, siekiant paskatinti nevalstybinių dalybių atsiradimą ir jų gebėjimų stiprinimą, ir sustiprinti informavimo struktūras ir jų bei nacionalinės valdžios institucijų tarpusavio dialogą ir konsultacijas, įskaitant regioniniu lygiu.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS EKONOMIKOS IR PREKYBOS SRITYJE

1 SKYRIUS

Tikslai ir principai

34 straipsnis

Tikslai

1. Bendradarbiaujant ekonomikos ir prekybos srityje siekiama skatinti sklandžią ir laipsnišką AKR valstybių integraciją į pasaulio ekonomiką, reikiamai atsižvelgiant į jų politinį pasirinkimą ir plėtros prioritetus, tokiu būdu skatinant jų tvarią plėtrą ir prisidedant prie skurdo panaikinimo AKR šalyse.

2. Galutinis bendradarbiavimo ekonomikos ir prekybos srityje tikslas – įgalinti AKR valstybes visapusiškai dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Šiomis sąlygomis visų pirma turi būti atsižvelgta į AKR valstybių būtinybę aktyviai dalyvauti daugiašalėse derybose dėl prekybos. Atsižvelgiant į esamą AKR šalių plėtros lygį, bendradarbiaujant ekonomikos ir prekybos srityje siekiama įgalinti AKR valstybes susidoroti su globalizacijos uždaviniais ir laipsniškai prisitaikyti prie naujų tarptautinės prekybos santykių, tokiu būdu palengvinant jų perėjimą prie liberalizuotos pasaulio ekonomikos.

3. Šiuo tikslu bendradarbiavimu ekonomikos ir prekybos srityje siekiama sustiprinti AKR šalių gamybos, tiekimo ir prekybos pajėgumus, o taip pat ir jų gebėjimą pritraukti investicijas. Juo taip pat siekiama sukurti naują Šalių tarpusavio prekybos dinamiką, sustiprinant AKR šalių prekybos ir investicijų politiką ir pagerinant AKR šalių gebėjimą spręsti visus su prekyba susijusius klausimus.

4. Bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityje įgyvendinamas visiškai laikantis PPO nuostatų, įskaitant specialias ir diferencijuotas sąlygas, atsižvelgiant į abipusius Šalių interesus ir jų atitinkamą išsivystymo lygį.

35 straipsnis

Principai

1. Bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityje grindžiamas teisinga, sustiprinta ir strategine partneryste. Jis taip pat grindžiamas išsamiu požiūriu, kuris remiasi ankstesnių AKR-EB konvencijų privalumais ir pasiekimais, panaudojant visas prieinamas priemones pirmiau nurodytiems tikslams pasiekti, sprendžiant pasiūlos ir paklausos suvaržymo klausimus. Šiomis sąlygomis ypač atsižvelgiama į prekybos plėtros priemones, kaip į AKR valstybių konkurencingumo sustiprinimo būdą. Todėl AKR valstybių plėtros strategijose, kurias remia Bendrija, plėtros strategijoms suteikiama atitinkama reikšmė.

2. Bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityje grindžiamas AKR valstybių regioninės integracijos iniciatyvomis, atsižvelgiant į tai, kad regioninė integracija yra pagrindinė AKR šalių integracijos į pasaulio ekonomiką priemonė.

3. Bendradarbiaujant ekonomikos ir prekybos srityje atsižvelgiama į skirtingus AKR šalių ir regionų plėtros poreikius ir lygius. Tokiu būdu Šalys dar kartą patvirtina savo apsisprendimą visoms AKR šalims užtikrinti specialias ir diferencijuotas sąlygas, išlaikyti specialias sąlygas mažiausiai išsivysčiusioms AKR šalims ir reikiamai atsižvelgti į mažų, neturinčių išėjimo į jūrą ir esančių saloje šalių pažeidžiamumą.

2 SKYRIUS

Nauji prekybos susitarimai

36 straipsnis

Ypatumai

1. Atsižvelgdamos į pirmiau nustatytus tikslus ir prioritetus, Šalys susitaria sudaryti naujus su Pasaulio prekybos organizacija suderinamus prekybos susitarimus, laipsniškai panaikindamos jų tarpusavio prekybos kliūtis ir sustiprindamos bendradarbiavimą visose su prekyba susijusiose srityse.

2. Šalys susitaria laipsniškai įvesti naujus prekybos susitarimus ir todėl pripažįsta parengiamojo laikotarpio būtinybę.

3. Siekiant palengvinti perėjimą prie naujų prekybos susitarimų, parengiamuoju laikotarpiu šio Susitarimo V priede nustatytomis sąlygomis visoms AKR šalims išlaikomos neabipusės prekybos lengvatos, taikomos pagal Ketvirtąją AKR ir EB konvenciją.

4. Todėl Šalys dar kartą patvirtina prie šio Susitarimo V priedo pridėtų prekių protokolų svarbą. Jos susitaria dėl būtinybės juos peržiūrėti naujų prekybos susitarimų sąlygomis, visų pirma dėl jų atitikties PPO taisyklėms, siekdamos užtikrinti jų teikiamą naudą ir atsižvelgiant į specialų Cukraus protokolo teisinį statusą.

37 straipsnis

Procedūros

1. Derybos dėl ekonominės partnerystės susitarimų vedamos parengiamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi vėliausiai 2007 m. gruodžio 31 d. Oficialios derybos dėl naujų prekybos susitarimų prasideda 2002 m. spalio mėn., ir nauji prekybos susitarimai įsigalioja iki 2008 m. sausio 1 d., jeigu Šalys nenustato ankstesnių datų.

2. Imamasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad derybos sėkmingai būtų užbaigtos parengiamojo laikotarpio metu. Tuo tikslu, siekiant pasirengti oficialioms deryboms dėl naujų prekybos susitarimų, aktyviai išnaudojamas laikas iki minėtų derybų pradėjimo.

3. Parengiamasis laikotarpis taip pat skirtas gebėjimų formavimui valstybiniame ir privačiame AKR šalių sektoriuose, įskaitant konkurencingumo stiprinimo priemones, regioninių organizacijų stiprinimą ir paramą regioninės prekybos integracijos iniciatyvoms, jei reikia, suteikiant pagalbą biudžeto sureguliavimui ir fiskalinei reformai, o taip pat infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai bei investicijų skatinimui.

4. Šalys reguliariai peržiūri pasiruošimo ir derybų pažangą, ir 2006 m. atliks oficialią ir išsamią visoms šalims planuojamų susitarimų peržiūrą, siekdamos užtikrinti, kad pasiruošimui ir deryboms daugiau laiko neprireiks.

5. Atsižvelgiant į AKR šalyse vykstančius regioninės integracijos procesus, derybų dėl ekonominės partnerystės susitarimų imasi AKR šalys, kurios mano tai galį daryti, jų manymu reikiamu lygiu ir laikydamosi AKR grupės nustatytų procedūrų.

6. 2004 m. Bendrija įvertins mažiausiai išsivysčiusioms šalims nepriskiriamų šalių, kurios po konsultacijų su Bendrija nesprendžia, kad jos neturi galimybės sudaryti ekonominės partnerystės susitarimų, padėtį ir išnagrinės visas alternatyvias galimybes, siekdama nustatyti minėtoms šalims naują prekybos sistemą, kuri būtų lygiavertė jų padėčiai ir atitiktų PPO taisykles.

7. Derybomis dėl ekonominės partnerystės susitarimų visų pirma siekiama pagal PPO taisykles nustatyti laipsniško Šalių tarpusavio prekybos kliūčių panaikinimo tvarkaraštį Bendrijoje prekybos liberalizavimas grindžiamas acquis ir juo siekiama pagerinti esamą rinkos prieinamumą AKR šalims, inter alia, peržiūrint kilmės taisykles. Derybų metu atsižvelgiama į AKR šalių išsivystymo lygį ir prekybos priemonių socialinį ir ekonominį poveikį AKR šalims bei jų gebėjimą sureguliuoti ir pritaikyti savo ekonomiką liberalizavimo procesui. Todėl derybos turi būti kiek galima lankstesnės, nustatant pakankamo pereinamojo laikotarpio trukmę, galutinius produktus, atsižvelgiant į jautrius sektorius ir į asimetrijos laipsnį tarifų panaikinimo atžvilgiu pagal į tuo metu vyraujančias PPO taisykles.

8. Šalys glaudžiai bendradarbiauja PPO, siekdamos apginti pasiektus susitarimus, visų pirma prieinamo lankstumo laipsnio atžvilgiu.

9. Iki 2000 m. Bendrija pradės procesą, kuris iki daugiašalių derybų dėl prekybos pabaigos ir ne vėliau kaip 2005 m. iš esmės visus produktus iš mažiausiai išsivysčiusių šalių, kurios remiasi Ketvirtosios AKR ir EB konvencijos galiojančiomis prekybos nuostatomis ir kurios supaprastins ir peržiūrės jų eksportui taikomas kilmės taisykles, įskaitant kumuliacijos nuostatas, leis įvežti be muito.

38 straipsnis

Jungtinis ministrų prekybos komitetas

1. Įkuriamas Jungtinis AKR ir EB ministrų prekybos komitetas.

2. Ministrų prekybos komitetas ypatingą dėmesį skiria vykstančioms daugiašalėms deryboms dėl prekybos ir nagrinėja didesnio liberalizavimo iniciatyvų poveikį AKR ir EB prekybai bei AKR ekonomikos plėtrai. Jis teikia būtinas rekomendacijas, siekiant išsaugoti AKR ir EB prekybos susitarimų teikiamus privalumus.

3. Ministrų prekybos komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus. Ministrų Taryba nustato Komiteto darbo tvarkos taisykles. Į jo sudėtį įeina AKR valstybių ir Bendrijos atstovai.

3 SKYRIUS

Bendradarbiavimas tarptautiniuose forumuose

39 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Šalys patvirtina jų aktyvaus bendradarbiavimo PPO ir kitose svarbiose tarptautinėse organizacijose svarbą, tampant minėtų organizacijų narėmis ir tiksliai laikantis jų darbotvarkės bei vykdant jų veiklą.

2. Jos susitaria glaudžiai bendradarbiauti nustatant ir paremiant jų bendrus interesus, bendradarbiaujant ekonomikos ir prekybos srityje tarptautiniu mastu, visų pirma PPO, įskaitant dalyvavimą sudarant ir vykdant būsimų derybų dėl prekybos darbotvarkę. Tokiu būdu ypatingas dėmesys skiriamas AKR šalių kilmės produktų ir paslaugų prieinamumo prie Bendrijos ir kitų rinkų pagerinimui.

3. Jos taip pat susitaria dėl PPO taisyklių lankstumo svarbos, stengiantis atsižvelgti į AKR šalių išsivystymo lygį ir sunkumus, su kuriais jos susiduria vykdydamos savo įsipareigojimus. Jos taip pat susitaria dėl būtinybės suteikti techninę pagalbą, kad AKR šalys galėtų vykdyti savo įsipareigojimus.

4. Bendrija sutinka remti AKR valstybių pastangas tapti aktyviomis minėtų organizacijų narėmis, formuojant būtiną gebėjimą derėtis, veiksmingai dalyvauti, kontroliuoti ir įgyvendinti šiuos susitarimus.

40 straipsnis

Prekės

1. Šalys pripažįsta būtinybę užtikrinti geresnį tarptautinių prekių rinkų veikimą ir padidinti rinkos skaidrumą.

2. Jos patvirtina savo norą išplėsti jų tarpusavio konsultacijas prekių klausimus nagrinėjančiuose tarptautiniuose forumuose ir organizacijose.

3. Tuo tikslu bet kurios Šalies prašymu keičiamasi nuomone:

- dėl galiojančių tarptautinių susitarimų veikimo arba specializuotų tarpvyriausybinių darbo grupių veiklos, siekiant minėtus susitarimus ir grupes pagerinti arba padaryti veiksmingesniais ir atitinkančiais rinkos tendencijas;

- kai yra siūloma sudaryti arba atnaujinti tarptautinius susitarimus arba įsteigti specializuotą tarpvyriausybinę darbo grupę.

Tokio pasikeitimo nuomone tikslas – atsižvelgti į atitinkamus kiekvienos Šalies interesus. Toks pasikeitimas nuomone, jei būtina, gali vykti Ministrų prekybos komitete.

4 SKYRIUS

Prekyba paslaugomis

41 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Šalys pabrėžia didėjančią paslaugų tarptautinėje prekyboje svarbą ir jų svarbų indėlį į ekonomikos ir socialinę plėtrą.

2. Jos dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus pagal Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS) ir pabrėžia būtinybę AKR paslaugų teikėjams taikyti specialias ir diferencines sąlygas.

3. Derybose dėl laipsniško prekybos ir paslaugų liberalizavimo, kaip numatyta GATS XIX straipsnyje, Bendrija įsipareigoja palankiai atsižvelgti į AKR valstybių prioritetus, kad galėtų pagerinti EB įsipareigojimų sąrašą, siekiant patenkinti konkrečius minėtų šalių interesus.

4. Šalys taip pat nusistato tikslą pagal ekonominės partnerystės susitarimus ir įgavus palankiausio režimo statuso pagal GATS taikymo patirties išplėsti savo partnerystę, kad ji apimtų paslaugų liberalizavimą pagal GATS nuostatas, ypač susijusias su besivystančių šalių dalyvavimu liberalizavimo susitarimuose.

5. Bendrija remia AKR valstybių pastangas sustiprinti savo pajėgumus paslaugų teikimo srityje. Ypatingas dėmesys skiriamas paslaugoms, susijusioms su darbo, verslo, platinimo, finansų, turizmo ir kultūros sritimis, taip pat statybos ir susijusioms inžinerinėms paslaugoms, siekiant pagerinti minėtų šalių konkurencingumą ir taip padidinti jų prekybos prekėmis ir paslaugomis vertę.

42 straipsnis

Jūrų transportas

1. Šalys pripažįsta ekonomiškų ir veiksmingų jūrų transporto paslaugų svarbą saugioje ir švarioje jūrų aplinkoje tol, kol jūrų transportas išlieka pagrindiniu transportavimo būdu, palengvinančiu tarptautinę prekybą ir taip sudarančiu vieną iš ekonominės plėtros ir prekybos plėtros veiksnių.

2. Jos įsipareigoja skatinti jūrų transporto liberalizavimą ir tuo tikslu veiksmingai taiko neriboto prieinamumo prie tarptautinės jūrų transporto rinkos nediskriminaciniais ir komerciniais pagrindais principą.

3. Kiekviena Šalis, inter alia, suteikia kitos Šalies piliečių ar bendrovių naudojamiems laivams ir laivams, įregistruotiems bet kurios Šalies teritorijoje ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį Šalis taiko savo laivams dėl įplaukimo į uostus, naudojimosi tų uostų infrastruktūra ir pagalbinėmis laivybos paslaugomis, taip pat dėl mokesčių ir rinkliavų, muitinio tikrinimo ir stovėjimo vietų bei priemonių kroviniams pakrauti ir iškrauti.

4. Bendrija remia AKR valstybių pastangas plėtoti ir remti ekonomiškas ir veiksmingas jūrų transporto paslaugas AKR valstybėse, siekiant padidinti AKR ūkio subjektų dalyvavimą tarptautinės laivybos paslaugų srityje.

43 straipsnis

Informacijos ir komunikacijų technologijos, informacinė visuomenė

1. Šalys pripažįsta svarbų informacijos ir komunikacijų technologijų vaidmenį bei aktyvų informacinės visuomenės dalyvavimą būtina sėkmingos AKR šalių integracijos į pasaulio ekonomiką sąlyga.

2. Todėl jos dar kartą patvirtina savo atitinkamus įsipareigojimus pagal galiojančius daugiašalius susitarimus, visų pirma pagal prie GATS pridedamą Protokolą dėl pagrindinių telekomunikacijų, ir kviečia AKR šalis, dar nesančias minėtų susitarimų narėmis, prisijungti prie jų.

3. Jos taip pat susitaria visapusiškai ir aktyviai dalyvauti visose būsimose tarptautinėse derybose, kurios gali būti surengtos šiose srityje.

4. Todėl Šalys imasi priemonių, suteikiančių AKR šalių gyventojams lengvą prieigą prie informacijos ir komunikacijų technologijų, be kitų taikant šias priemones:

- prieinamų atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir naudojimo skatinimas;

- ekonomiškų bevielių tinklų tiesimas ir išdėstymas platesniu mastu.

5. Šalys taip pat sutinka sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą informacijos ir komunikacijų technologijų bei informacinės visuomenės srityje. Šis bendradarbiavimas visų pirma nukreipiamas didesniam ryšių sistemų papildomumui ir suderinamumui pasiekti nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu bei jų pritaikymui prie naujų technologijų.

5 SKYRIUS

Su prekyba susijusios sritys

44 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Šalys pripažįsta didėjančią naujų, su prekyba susijusių sričių svarbą palengvinant laipsnišką AKR valstybių integraciją į pasaulio ekonomiką. Todėl jos susitaria sustiprinti savo bendradarbiavimą minėtose srityse, visapusiškai ir koordinuotai dalyvaudamos susijusiuose tarptautiniuose forumuose ir susitarimuose.

2. Bendrija remia AKR valstybių pastangas pagal šiame Susitarime nustatytas nuostatas ir plėtros strategijas, dėl kurių tarpusavyje susitarė Šalys, stiprinti savo gebėjimą tvarkytis visose su prekyba susijusiose srityse, įskaitant, jei reikia, institucinės struktūros gerinimą ir rėmimą.

45 straipsnis

Konkurencijos politika

1. Šalys susitaria, kad veiksmingos ir patikimos konkurencijos politikos ir taisyklių nustatymas ir įgyvendinimas yra labai svarbus veiksnys, siekiant pagerinti ir užtikrinti investicijoms palankų klimatą, tvarų industrializacijos procesą ir skaidrumą rinkų prieinamumo atžvilgiu.

2. Siekiant panaikinti patikimos konkurencijos iškraipymus ir reikiamai atsižvelgiant į skirtingą kiekvienos AKR šalies išsivystymo lygį ir ekonominius poreikius, jos įsipareigoja laikytis nacionalinių arba regioninių taisyklių ir įgyvendinti politiką, taip pat kontroliuoti ir tam tikromis sąlygomis uždrausti susitarimus tarp įmonių, įmonių asociacijų sprendimus ir įmonių suderintus veiksmus, kurių tikslas arba poveikis yra užkirsti kelią, riboti arba iškreipti konkurenciją. Šalys taip pat susitaria uždrausti vienos arba kelių įmonių piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi Bendrijos bendrojoje rinkoje arba AKR valstybių teritorijoje.

3. Šalys taip pat susitaria sustiprinti bendradarbiavimą šioje srityje, siekdamos su atitinkamomis nacionalinėmis konkurencijos agentūromis suformuluoti ir palaikyti veiksmingos konkurencijos politiką, palaipsniui užtikrinančią, kad privačios ir valstybinės įmonės veiksmingai vykdytų konkurencijos taisykles. Bendradarbiavimas šioje srityje visų pirma apima pagalbą atitinkamos teisinės bazės sukūrimui ir jos administraciniam įgyvendinimui, ypač atsižvelgiant į mažiausiai išsivysčiusių šalių padėtį.

46 straipsnis

Intelektinės nuosavybės teisių apsauga

1. Nepažeidžiant Šalių pozicijos daugiašalėse derybose, siekdamos sumažinti dvišalės derybos iškraipymus ir kliūtis tokiai prekybai, Šalys pripažįsta būtinybę užtikrinti tinkamą ir efektyvų intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių, ir kitų teisių, kurioms taikomas TRIPS, apsaugos lygį, įskaitant geografinių nuorodų apsaugą pagal tarptautinius standartus.

2. Jos pabrėžia, kaip šiomis sąlygomis yra svarbu laikytis Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (PPO sutartis), ir Biologinės įvairovės konvencijos.

3. Jos taip pat susitaria dėl būtinybės prisijungti prie visų TRIPS sutarties I dalyje nurodytų susijusių tarptautinių konvencijų dėl intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės, atsižvelgdamos į savo išsivystymo lygį.

4. Bendrija, jos valstybės narės ir AKR valstybės gali apsvarstyti galimybę sudaryti susitarimus, kuriais siekiama užtikrinti ypatingos svarbos bet kuriai Šaliai produktų prekių ženklų ir geografinių nuorodų apsaugą.

5. Šiame Susitarime intelektinė nuosavybė apima visų pirma autorių teises, įskaitant kompiuterių programų autorių teises, bei gretutines teises, įskaitant meninį dizainą, ir pramoninę nuosavybę, kuri apima naudinguosius modelius, patentus, įskaitant biotechnologinių išradimų patentus, augalų veisles arba kitas veiksmingas sui generis sistemas, pramoninį dizainą, geografines nuorodas, įskaitant kilmės vietos pavadinimus, prekių ir paslaugų ženklus, integrinių grandynų topografijas, duomenų bazių teisinę apsaugą ir apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos, kaip nurodyta Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10a straipsnyje, ir neatskleidžiamos konfidencialios informacijos apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį apsaugą.

6. Šalys taip pat susitaria sustiprinti savo bendradarbiavimą šioje srityje. Esant prašymui ir Šalių bendru sutarimu nustatytomis sąlygomis bendradarbiaujama šiose srityse: įstatymų ir kitų teisės aktų dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir įgyvendinimo rengimas, atvejų, kai teisės savininkai piktnaudžiauja tokiomis teisėmis ir konkurentai pažeidžia tokias teises, prevencija, vietos ir regioninių įstaigų ir kitų agentūrų steigimas ir stiprinimas, įskaitant paramą regioninėms intelektinės nuosavybėms organizacijoms, įtrauktoms į įgyvendinimą ir apsaugą, bei personalo mokymą.

47 straipsnis

Standartizacija ir sertifikavimas

1. Šalys susitaria glaudžiau bendradarbiauti standartizacijos, sertifikavimo ir kokybės užtikrinimo srityje, siekdamos panaikinti nereikalingas technines kliūtis ir sumažinti tarpusavio skirtumus, tokiu būdu palengvinant prekybą.

Todėl jos dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą pagal prie PPO sutarties pridėtą Susitarimą dėl techninių prekybos kliūčių (TBT sutartis).

2. Bendradarbiaujant standartizacijos ir sertifikavimo srityje siekiama skatinti Šalių tarpusavyje suderinamas sistemas, ir toks bendradarbiavimas ypač apima:

- priemones pagal TBT susitarimą, kuriomis siekiama skatinti didesnį tarptautinių techninių reglamentų, standartų ir atitikties įvertinimo procedūrų taikymą, įskaitant sektoriams būdingas priemones, atsižvelgiant į AKR šalių ekonomikos plėtros lygį,

- bendradarbiavimą kokybės valdymo ir užtikrinimo atrinktuose, AKR valstybėms svarbiuose sektoriuose srityje,

- paramą gebėjimų formavimo iniciatyvoms AKR šalyse atitikties įvertinimo, metrologijos ir standartizacijos srityse,

- funkcinių ryšių tarp AKR ir Europos standartizacijos, atitikties įvertinimo ir sertifikavimo institucijų plėtojimą.

3. Šalys įsipareigoja reikiamu metu svarstyti galimybę vesti derybas dėl abipusio pripažinimo susitarimų abipusio ekonominio intereso sektoriuose.

48 straipsnis

Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės

1. Šalys pripažįsta kiekvienos Šalies teisę priimti ir vykdyti sanitarines ir fitosanitarines priemones, būtinas žmogaus ir gyvūnų gyvybei ir sveikatai bei augmenijai ir augalų sveikatai apsaugoti, tačiau minėtos priemonės neturi būti savavališko diskriminavimo ar užslėpto prekybos suvaržymo priemonė. Tuo tikslu jos dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus pagal prie PPO sutarties pridėtą Susitarimą dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (SPS susitarimas), atsižvelgdamos į savo atitinkamą išsivystymo lygį.

2. Jos taip pat įsipareigoja stiprinti veiksmų koordinavimą, konsultavimąsi ir informavimą pranešimo apie siūlomas sanitarines ir fitosanitarines priemones ir jų taikymo atžvilgiu, laikydamosi SPS susitarimo, kai šios priemonės gali paveikti kiekvienos Šalies interesus. Siekdamos palaikyti bendrus interesus, jos taip pat susitaria dėl išankstinių konsultacijų ir išankstinio veiksmų koordinavimo Maisto kodekso, Tarptautinio epizootijų biuro ir Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos atžvilgiu.

3. Šalys susitaria stiprinti savo bendradarbiavimą, siekdamos sustiprinti AKR šalių valstybinio ir privataus sektoriaus pajėgumus šioje srityje.

49 straipsnis

Prekyba ir aplinka

1. Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą skatinti tarptautinės prekybos plėtrą taip, kad būtų užtikrintas subalansuotas ir patikimas aplinkos valdymas pagal šioje srityje priimtas tarptautines konvencijas ir įsipareigojimus, reikiamai atsižvelgiant į atitinkamą jų išsivystymo lygį. Jos susitaria, kad formuluojant ir įgyvendinant aplinkosaugos priemones, būtų atsižvelgiama į specialius AKR valstybių poreikius ir reikalavimus.

2. Atsižvelgdamos į Rio de Žaneiro konvencijos principus ir siekdamos sustiprinti abipusį prekybos ir aplinkos palaikymą, Šalys susitaria sustiprinti bendradarbiavimą šioje srityje. Bendradarbiaujant ypač siekiama nustatyti darnią nacionalinę, regioninę ir tarptautinę politiką, sustiprinti su aplinka susijusių prekių ir paslaugų kokybės kontrolę, pagerinti ekologinius gamybos metodus atitinkamuose sektoriuose.

50 straipsnis

Prekybos ir darbo standartai

1. Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą laikytis tarptautiniu mastu pripažintų pagrindinių darbo standartų, kaip apibrėžta atitinkamose Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijose, ypač laisvės burtis ir kolektyvinių derybų teisės, priverstinio darbo panaikinimo, vaikų darbo blogiausių formų uždraudimo ir nediskriminavimo principo užimtumo atžvilgiu.

2. Jos susitaria stiprinti bendradarbiavimą minėtoje srityje, visų pirma šiose srityse:

- pasikeitimas informacija apie atitinkamus teisės aktus ir darbo reglamentavimą;

- nacionalinių darbo teisės aktų formulavimas ir galiojančių teisės aktų stiprinimas;

- švietimo ir informuotumo didinimo programos;

- nacionalinių teisės aktų ir darbo reglamentavimo laikymasis.

3. Šalys susitaria, kad darbo standartai neturėtų būti naudojami protekcionistiniams prekybos tikslams.

51 straipsnis

Vartotojų politika ir vartotojų sveikatos apsauga

1. Siekdamos išvengti prekybos kliūčių, Šalys susitaria sustiprinti savo bendradarbiavimą vartotojų politikos ir vartotojų sveikatos apsaugos srityje, reikiamai atsižvelgdamos į nacionalinius teisės aktus.

2. Bendradarbiaujant visų pirma siekiama pagerinti institucinius ir techninius gebėjimus šioje srityje, nustatyti greito įspėjimo ir abipusės informacijos apie pavojingus produktus sistemas, keistis informacija ir patirtimi išleistų į rinką produktų priežiūros ir produktų saugos sistemų nustatymo ir veikimo tema, pagerinti vartotojams teikiamą informaciją apie kainas, produktų savybes ir siūlomas paslaugas, skatinti nepriklausomų vartotojų asociacijų kūrimąsi ir ryšius tarp vartotojų interesų atstovų, gerinti vartotojų politikos ir sistemų suderinamumą, pranešti apie teisės aktų vykdymą ir skatinti bendradarbiavimą tiriant žalingą arba nesąžiningą verslo praktiką, ir įgyvendinti eksporto draudimus Šalių prekių ir paslaugų, kurių pardavimas buvo uždraustas jų pagaminimo šalyje, tarpusavio prekyboje.

52 straipsnis

Mokesčių išimties sąlyga

1. Nepažeidžiant IV priedo 31 straipsnio nuostatų, pagal šio Susitarimo nuostatas ar kitas pagal šį Susitarimą priimtas priemones suteikiamas palankiausio režimo statusas netaikomas mokesčių lengvatoms, kurias Šalys taiko arba ateityje gali taikyti remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimais, kitais susitarimais mokesčių klausimais arba vidaus fiskaliniais teisės aktais.

2. Jokia šio Susitarimo arba pagal šį Susitarimą priimto susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip užkertanti kelią priimti ar vykdyti kokias nors priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią mokesčių vengimui remiantis susitarimų mokesčių nuostatomis dvigubam apmokestinimui išvengti ir kitų susitarimų mokesčių klausimais arba vidaus fiskalinių teisės aktų nuostatomis.

3. Jokia šio Susitarimo arba pagal šį Susitarimą priimto susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip užkertanti kelią Šalims, taikant atitinkamas fiskalinių teisės aktų nuostatas, daryti skirtumą tarp mokesčių mokėtojų, kurių padėtis skiriasi dėl jų gyvenamosios vietos arba dėl jų kapitalo investavimo vietos.

6 SKYRIUS

Bendradarbiavimas kitose srityse

53 straipsnis

Žuvininkystės susitarimai

1. Šalys pareiškia savo norą vesti derybas dėl žuvininkystės susitarimų, kuriais siekiama užtikrinti subalansuotas ir abipusiai priimtinas sąlygas vykdyti žvejybos veiklą AKR valstybėse.

2. Sudarant arba įgyvendinant tokius susitarimus, AKR valstybės nediskriminuoja Bendrijos arba valstybių narių, nepažeidžiant specialių susitarimų tarp besivystančių valstybių toje pačioje geografinėje teritorijoje, įskaitant abipusius žvejybos susitarimus, ir Bendrija nediskriminuoja AKR valstybių.

54 straipsnis

Maisto sauga

1. Turimų žemės ūkio produktų atžvilgiu Bendrija įsipareigoja užtikrinti, kad visoms AKR valstybėms būtų galima iš anksto nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas už įvairius produktus, kurių sąrašas sudarytas atsižvelgiant į minėtų valstybių išreikštus maisto reikalavimus.

2. Grąžinamosios išmokos nustatomos prieš metus ir taikomos kiekvienais šio Susitarimo galiojimo metais, suprantant, kad grąžinamosios išmokos dydis bus nustatytas laikantis metodų, kuriuos paprastai taiko Komisija.

3. Konkretūs susitarimai gali būti sudaromi su tomis AKR valstybėmis, kurios to prašo atsižvelgdamos į savo maisto saugos politiką.

4. 3 dalyje nurodyti konkretūs susitarimai nekelia pavojaus gamybai ir prekybos srautams AKR regionuose.

4 DALIS

BENDRADARBIAVIMAS DĖL PLĖTROS FINANSAVIMO

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

Tikslai, principai, gairės ir atitiktis reikalavimams

55 straipsnis

Tikslai

Bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo tikslai – surandant pakankamų finansinių išteklių ir teikiant reikiamą techninę pagalbą – remti ir skatinti AKR valstybių pastangas siekti šiame Susitarime išdėstytų tikslų remiantis abipusiu interesu ir savitarpio priklausomumu.

56 straipsnis

Principai

1. Bendradarbiavimas dėl plėtros finansavimo įgyvendinamas remiantis AKR valstybių nacionaliniu ir regioniniu lygiu nustatytais plėtros tikslais, strategijomis ir prioritetais bei jiems neprieštaraujant. Atsižvelgiama į jų atitinkamas geografines, socialines ir kultūrines ypatybes bei į specifinį potencialą. Be to, bendradarbiavimas:

a) skatina vietinę nuosavybę visais plėtros proceso lygiais;

b) atspindi abipusėmis teisėmis ir pareigomis grindžiamą partnerystę;

c) pabrėžia išteklių, skiriamų ypač palankiomis koncesinėmis sąlygomis ir nuolatos, srautų nuspėjamumo ir patikimumo reikšmę;

d) yra lankstus ir atitinka padėtį kiekvienoje AKR valstybėje bei yra pritaikyta konkrečiam projektui ar programos specifiniam pobūdžiui; ir

e) užtikrina veiksmingumą, koordinavimą ir nuoseklumą.

2. Bendradarbiavimas užtikrina specialų režimą mažiausiai išsivysčiusioms AKR šalims ir tinkamai atsižvelgia į neturinčių išėjimo į jūrą ir esančių saloje AKR šalių pažeidžiamumą. Be to, taip pat atsižvelgiama į konkrečius šalių, kuriose vyko konfliktai, poreikius.

57 straipsnis

Gairės

1. Pagal šį Susitarimą finansuojamos operacijas glaudžiai bendradarbiaudamos įgyvendina AKR valstybės ir Bendrija pripažindamos partnerių lygybės principą.

2. AKR valstybės atsako už:

a) tikslų ir prioritetų, kurias grindžiamos preliminarios programos, nustatymą;

b) projektų ir programų pasirinkimą;

c) projektų ir programų dokumentų rengimą ir pristatymą;

d) sutarčių rengimą, derybas dėl jų ir jų sudarymą;

e) projektų ir programų įgyvendinimą ir jų valdymą; ir

f) projektų ir programų priežiūrą.

3. Nepažeisdami pirmiau išdėstytų nuostatų, reikalavimus atitinkantys nevalstybiniai dalyviai taip pat gali būti atsakingi už programų ir projektų siūlymą ir įgyvendinimą jiems svarbiose srityse.

4. AKR valstybės ir Bendrija kartu atsako už:

a) bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo gairių nustatymą bendrose institucijose;

b) preliminarių programų tvirtinimą;

c) projektų ir programų įvertinimą;

d) vienodų dalyvavimo konkursuose ir sutartyse sąlygų užtikrinimą;

e) projektų ir programų poveikio ir rezultatų monitoringą ir vertinimą; ir

f) tinkamo, tikslaus ir veiksmingo projektų ir programų įvykdymo užtikrinimą.

5. Bendrija atsako už finansinių sprendimų dėl projektų ir programų priėmimą.

6. Išskyrus tuos atvejus, kai šiame Susitarime numatyta kitaip, visi sprendimai, kuriuos turi patvirtinti abi Šalys, patvirtinami arba laikomi patvirtintais per 60 dienų nuo kitos Šalies pateikto pranešimo.

58 straipsnis

Teisė gauti finansavimą

1. Šie subjektai ar organai turi teisę gauti šiame Susitarime numatytą finansinę paramą:

a) AKR valstybės;

b) regioniniai ar tarpvalstybiniai organai, kuriems priklauso viena ar daugiau AKR valstybių ir kurie yra šių valstybių įgalioti, bei

c) AKR valstybių ir Bendrijos įsteigti bendri organai, skirti tam tikriems specifiniams tikslams pasiekti.

2. Pagal konkrečios AKR valstybės ar AKR valstybių susitarimą, finansinę paramą turi teisę gauti:

a) AKR valstybių nacionalinės ir (arba) regioninės valstybinės ar pusiau valstybinės įstaigos, departamentai ar vietos valdžios institucijos, pirmiausia jų finansų įstaigos ir plėtros bankai;

b) AKR valstybių bendrovės, firmos ir kitos privačios organizacijos ir privatūs ūkio subjektai;

c) Bendrijos valstybės narės įmonės, siekiant joms sudaryti sąlygas, naudojantis ir savo įnašais, pradėti produktyvius projektus AKR valstybės teritorijoje;

d) AKR ar Bendrijos finansiniai tarpininkai, suteikiantys, skatinantys ir finansuojantys privačias investicijas AKR valstybėse; ir

e) AKR valstybių ir Bendrijos decentralizuoto bendradarbiavimo atstovai ir kiti nevalstybiniai dalyviai.

2 SKYRIUS

Finansavimo taikymo sritis ir pobūdis

59 straipsnis

Laikantis konkrečios AKR valstybės ar valstybių tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu nustatytų prioritetų, parama gali būti skiriama projektams, programoms ir kitų formų operacijoms, prisidedančioms prie šiame Susitarime išdėstytų tikslų.

60 straipsnis

Finansavimo taikymo sritis

Į finansavimo taikymo sritį, atsižvelgiant į poreikius ir priimtiniausias operacijos rūšis, inter alia, gali būti įtraukta parama:

a) priemonėms, padedančioms sumažinti skolų naštą ir mokėjimų balanso problemas AKR šalyse;

b) makroekonomikos ir struktūrinėms reformoms ir politikos kryptims;

c) neigiamam nestabilumo poveikiui eksporto pajamoms sušvelninti;

d) sektorių politikos kryptims ir reformoms;

e) institucinei plėtrai ir gebėjimų formavimui;

f) techninio bendradarbiavimo programoms; ir

g) humanitarinei pagalbai arba pagalbai nepaprastosios padėties atveju, teikiamai pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenis, trumpalaikėms reabilitacijos priemonėms ir pasirengimui nelaimėms.

61 straipsnis

Finansavimo pobūdis

1. Finansavimo pobūdis, inter alia, apima:

a) projektus ir programas;

b) kredito linijas, garantijų schemas ir dalyvavimą kapitale;

c) tiesioginę arba netiesioginę paramą AKR valstybių, kurių valiuta yra konvertuojama ir laisvai pervedama, biudžetui iš susitarimo šalių fondų, sukauptų iš įvairių Bendrijos priemonių;

d) žmogiškuosius ir materialinius išteklius, būtinus veiksmingam projektų ir programų administravimui ir priežiūrai;

e) sektorių ir bendras importo paramos programas, kurias gali sudaryti:

i) sektorių importo programos vykdant tiesioginį pirkimą, įskaitant gamybinių sistemų sąnaudų finansavimą ir tiekimą socialinėms paslaugoms gerinti;

ii) sektorių importo programos, vykdomos dalimis keičiant užsienio valiutą sektorių importui finansuoti; ir

iii) bendros importo programos, vykdomos dalimis keičiant užsienio valiutą bendram importui, apimančiam didelį produktų asortimentą, finansuoti.

2. Tiesioginė parama biudžetui, skirta makroekonomikos ar sektorių reformoms remti, skiriama, jei:

a) viešųjų išlaidų valdymas yra pakankamai skaidrus, patikimas ir veiksmingas;

b) vykdomos pačios šalies tiksliai apibrėžtos ir jos svarbiausių donorų patvirtintos makroekonomikos ar sektorių politikos kryptys; ir

c) viešieji pirkimai yra atviri ir skaidrūs.

3. Vietoj individualių projektų finansavimo, panaši tiesioginė parama biudžetui laipsniškai skiriama sektorių politikos kryptims.

4. Pirmiau apibūdintų importo programų ar paramos biudžetui priemonės taip pat gali būti naudojamos reikalavimus atitinkančių AKR valstybių įgyvendinamoms reformoms, skirtoms regionų ekonomikos liberalizavimui, dėl kurio patiriamos grynosios pereinamojo laikotarpio išlaidos, remti.

5. Pagal Susitarimą Europos vystymo fondas (toliau – Fondas), įskaitant susitarimo šalių fondus, neišleistas ankstesnių fondų likutis, Europos investicijų banko (toliau – Bankas) nuosavi ištekliai ir atitinkamais atvejais Europos bendrijos biudžeto lėšos naudojamos projektams, programoms ir kitų formų operacijoms, prisidedančioms prie šiame Susitarime išdėstytų tikslų, finansuoti.

6. Šiame Susitarime numatyti fondai gali būti naudojami tiek visoms projektų ir programų išlaidoms vietoje, tiek užsienyje, įskaitant periodines išlaidas, finansuoti.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINIS BENDRADARBIAVIMAS

1 SKYRIUS

Finansiniai ištekliai

62 straipsnis

Bendras dydis

1. Šiame Susitarime išdėstytais tikslais bendras Bendrijos finansinės paramos dydis ir išsamios finansavimo sąlygos yra numatytos šio Susitarimo prieduose.

2. Jei AKR valstybė neratifikuotų šio Susitarimo ar jį denonsuotų, Šalys patikslina I priede pateiktame finansiniame protokole išteklių dydžius. Finansiniai ištekliai taip pat tikslinami:

a) prie Susitarimo prisijungiant naujoms AKR valstybėms, kurios nedalyvavo derybose dėl šio Susitarimo; ir

b) plečiantis Bendrijai.

63 straipsnis

Finansavimo metodai

Kiekvieno projekto ar programos finansavimo metodus nustato bendrai konkreti AKR valstybė ar valstybės ir Bendrija atsižvelgdamos į:

a) šių valstybių išsivystymo lygį, geografinę padėtį ir ekonomines bei finansines aplinkybes;

b) projekto ar programos pobūdį, jos ekonominį ir finansinį pelną bei socialinį ir kultūrinį poveikį; ir

c) paskolų atveju – jų aptarnavimą garantuojančius veiksnius.

64 straipsnis

Skolinimo operacijos

1. Finansinė parama gali būti skiriama konkrečioms AKR valstybėms arba per šias valstybes pagal šio Susitarimo nuostatas per reikalavimus atitinkančias finansų įstaigas arba tiesiogiai bet kuriam kitam reikalavimus atitinkančiam naudos gavėjui. Kai finansinė parama skiriama galutiniam gavėjui per tarpininką ar tiesiogiai privataus sektoriaus galutiniam naudos gavėjui:

a) sąlygos, kuriomis ši paramą galutiniam naudos gavėjui gali būti skiriama per tarpininką arba tiesiogiai privataus sektoriaus galutiniam naudos gavėjui, nustatomos finansavimo susitarime arba paskolos sutartyje; ir

b) bet kokia finansinė nauda, kurią tarpininkas gauna iš skolinimo sandorio ar iš tiesioginių skolinimo privataus sektoriaus galutiniam naudos gavėjui operacijų, naudojama plėtros tikslais finansavimo susitarime ar paskolos sutartyje nustatytomis sąlygomis atsižvelgus į administracines sąnaudas, valiutos keitimo ir finansinę riziką bei į galutiniam naudos gavėjui skirtos techninės pagalbos išlaidas.

2. Kai finansavimas skiriamas per skolinimo organą, įsisteigusį ir (arba) veikiantį AKR valstybėse, tas organas atsako už atskirų projektų atrinkimą ir įvertinimą bei jam perduotų lėšų administravimą šiame Susitarime nustatytomis sąlygomis ir abipusiu Šalių susitarimu.

65 straipsnis

Bendras finansavimas

1. Šiame Susitarime numatyti finansiniai ištekliai AKR valstybių prašymu gali būti naudojami bendram finansavimui, pirmiausia vykdomam kartu su plėtros agentūromis ir institucijomis, Bendrijos valstybėmis narėmis, trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis ar privačiomis finansų įstaigomis, firmomis ar eksporto kredito agentūromis.

2. Ypatingas dėmesys skiriamas bendro finansavimo galimybei tais atvejais, kai Bendrijos dalyvavimas skatintų kitų finansavimo šaltinių dalyvavimą ir kai dėl tokio finansavimo galėtų susidaryti konkrečiai AKR valstybei naudingas finansinis paketas.

3. Bendras finansavimas gali būti jungtinis ar lygiagretus finansavimas. Kiekvienu atveju prioritetas skiriamas sprendimui, kuris labiau tinka išlaidų efektyvumo požiūriu. Be to, imamasi priemonių Bendrijos ir kitų bendro finansavimo organų operacijoms koordinuoti ir derinti siekiant sumažinti procedūrų, kurias turės vykdyti AKR valstybės, skaičių ir padaryti tas procedūras lankstesnes.

4. Konsultavimosi ir derinimo su kitais donorais ir bendrais finansuotojais procesas, jei įmanoma, turėtų būti stiprinamas ir plečiamas sudarant bendro finansavimo bendruosius susitarimus ir parengiant bendro finansavimo politikos kryptis, o procedūros turėtų būti peržiūrimos siekiant užtikrinti veiksmingumą ir kuo geresnes sąlygas.

2 SKYRIUS

Parama skolai sumažinti ir struktūriniam pertvarkymui

66 straipsnis

Parama skolai sumažinti

1. Siekdamos sumažinti AKR valstybių skolų naštą ir jų mokėjimų balanso problemas, Šalys susitaria naudoti šiame Susitarime numatytus išteklius siekiant prisidėti prie tarptautiniu lygiu patvirtintų AKR valstybių skolų sumažinimo iniciatyvų. Be to, atskirais atvejais išteklių, kurie nebuvo skirti pagal ankstesnes preliminarias programas, naudojimas spartinamas pasitelkiant šiame Susitarime numatytas greito išmokėjimo priemones. Be to, Bendrija įsipareigoja išnagrinėti, kaip ilgainiui būtų galima sutelkti kitus išteklius nei EPF tarptautiniu mastu patvirtintoms skolų sumažinimo iniciatyvoms remti.

2. AKR valstybės prašymu Bendrija gali:

a) skirti paramą nagrinėjant ir surandant praktinius įsiskolinimo, įskaitant vidaus skolą, skolos aptarnavimo sunkumus ir mokėjimų balanso problemas, sprendimus;

b) organizuoti skolos valdymo mokymus ir tarptautines finansines derybas bei remti mokymo seminarus ir kursus šiose srityse; ir

c) skirti paramą lanksčioms skolos valdymo metodams ir priemonėms kurti.

3. Siekdamos prisidėti prie skolos, susidarančios dėl paskolų, skiriamų iš Banko nuosavų išteklių, specialių paskolų ir rizikos kapitalo, aptarnavimo, AKR valstybės, remdamosi kiekvienu atskiru atveju su Komisija sudarytinais susitarimais, tokiam aptarnavimui gali naudoti turimą šiame Susitarime minimą užsienio valiutą, kai ateina skolos grąžinimo terminas, neviršydamos nustatytos išmokoms nacionaline valiuta skirtos sumos.

4. Atsižvelgdamos į tarptautinės skolų problemos rimtumą ir jos poveikį ekonomikos augimui, Šalys pareiškia, kad jos yra pasirengusios tarptautinėse diskusijose toliau keistis nuomonėmis dėl bendros skolų problemos ir dalyvauti kitose konkrečiose diskusijose, vykstančiose atitinkamuose forumuose.

67 straipsnis

Parama struktūriniam pertvarkymui

1. Susitarime numatoma parama AKR valstybių įgyvendinamoms makroekonomikos ir sektorių reformoms. Todėl Šalys užtikrina, kad pertvarkymas būtų ekonomiškai perspektyvus ir socialiniu bei politiniu aspektu priimtinas. Parama skiriama remiantis Bendrijos ir konkrečios AKR valstybės jungtiniu taikomų arba makroekonomikos ar sektorių lygiu svarstomų reformos priemonių įvertinimu sudarant sąlygas pateikti bendrą reformos pastangų įvertinimą. Greitas išmokėjimas yra svarbi paramos programų savybė.

2. AKR valstybės ir Bendrija pripažįsta būtinybę skatinti reformos programas regioniniu lygiu užtikrinant, kad rengiant ir vykdant nacionalines programas būtų tinkamai atsižvelgta į regioninės veiklos rūšis, turinčias įtakos nacionalinei plėtrai. Šiuo tikslu skiriant paramą struktūriniam pertvarkymui taip pat siekiama:

a) pradėjus įvertinimą, iškart įtraukti priemones, skirtas regioninei integracijai skatinti, ir atsižvelgti į tarpvalstybinio pertvarkymo padarinius;

b) remti makroekonomikos ir sektorių politikos krypčių derinimą ir koordinavimą, įskaitant fiskalinę ir muitų erdvę, kad būtų pasiektas dvigubas regioninės integracijos ir struktūrinės reformos nacionaliniu lygiu tikslas; ir

c) atsižvelgti į regioninės integracijos grynųjų pereinamojo laikotarpio išlaidų poveikį biudžeto pajamoms ir mokėjimų balansui vykdant bendras importo programas ar skiriant paramą biudžetui.

3. AKR valstybės, pradėjusios ar svarstančios reformą makroekonominiu ar sektorių lygiu, turi teisę gauti paramą struktūriniam pertvarkymui, atsižvelgiant į regioninį aspektą, veiksmingumą ir galimą poveikį ekonominei, socialinei ir politinei plėtros dimensijai ir patiriamiems ekonominiams ir socialiniams sunkumams.

4. AKR valstybės, vykdančios reformos programas, kurias pripažino ir remia bent jau pagrindiniai daugiašaliai donorai, arba dėl kurių yra susitarta su tokiais donorais, tačiau kurios nebūtinai yra jų finansiškai remiamos, laikomos automatiškai tenkinančiomis paramos pertvarkymui skyrimo reikalavimus.

5. Parama struktūriniam pertvarkymui telkiama lanksčiai ir pagal sektorių ar bendras importo programas ar paramą biudžetui.

6. Struktūrinės pertvarkymo programos rengiamos, vertinamos ir finansinis sprendimas dėl jų priimamas laikantis šio Susitarimo įgyvendinimo tvarkos nuostatų tinkamai atsižvelgiant į struktūrinio pertvarkymo programų greito išmokėjimo ypatybę. Kiekvienu atskiru atveju gali būti leidžiamas ribotos AKR-EB kilmės importo dalies finansavimas atgaline data.

7. Kiekvienos paramos programos įgyvendinimas užtikrina, kad AKR ūkio subjektų teisė gauti programos išteklius būtų kuo platesnė ir skaidresnė ir kad viešųjų pirkimų tvarka neprieštarautų administracinei ir komercinei konkrečios valstybės praktikai, kartu užtikrinant geriausią įmanomą importuotų prekių kainos/kokybės santykį ir reikiamą suderinamumą su tarptautiniu lygiu pasiekta pažanga derinant paramos struktūriniam pertvarkymui procedūras.

3 SKYRIUS

Parama trumpalaikių eksporto pajamų svyravimų atveju

68 straipsnis

1. Šalys pripažįsta, kad eksporto pajamų nestabilumas, ypač žemės ūkio ir kasybos sektoriuose, gali turėti neigiamos įtakos AKR valstybių vystymuisi ir trukdyti vykdyti plėtros reikalavimus. Todėl sukuriama papildomos paramos sistema, skirta neigiamam eksporto pajamų, įskaitant žemės ūkio ir kasybos sektorius, nestabilumo poveikiui sumažinti, numatant finansinį paketą ilgalaikei plėtrai remti.

2. Paramos trumpalaikių eksporto pajamų svyravimų atveju tikslas – apsaugoti makroekonomikos ir sektorių reformas ir politikos kryptis, kurioms gresia pavojus dėl pajamų sumažėjimo, ir ištaisyti neigiamą eksporto pajamų, ypač gaunamų už žemės ūkio ir kasybos produktus, nestabilumo poveikį.

3. Paskirstant panaudojimo metams numatytus išteklius, atsižvelgiama į ypatingą AKR valstybių ūkio priklausymą nuo eksporto, ypač žemės ūkio ir kasybos sektoriuose. Todėl mažiausiai išsivysčiusioms, neturinčioms išėjimo į jūrą ir esančioms saloje AKR valstybėms taikomas palankesnis režimas.

4. Papildomais ištekliais aprūpinama laikantis konkrečių paramos mechanizmo reikalavimų, išdėstytų II priede dėl finansavimo sąlygų.

5. Bendrija taip pat remia AKR valstybių sukurtas rinka grindžiamas draudimo schemas, naudojamas siekiant apsisaugoti nuo eksporto pajamų svyravimo rizikos.

4 SKYRIUS

Parama sektorių politikos krytims

69 straipsnis

1. Bendradarbiavimas naudojant įvairias Susitarime numatytas priemones ir reikalavimus remia:

a) socialinės ir ekonominės sektorių politikos kryptis ir reformas;

b) priemones, skirtas gamybos sektoriaus veiklai plėsti ir eksporto konkurencingumui stiprinti;

c) priemones, skirtas socialinio sektoriaus paslaugoms plėsti; ir

d) teminius ir horizontalius klausimus.

2. Ši parama atitinkamai skiriama:

a) vykdant sektorių programas;

b) skiriant paramą biudžetui;

c) darant investicijas;

d) vykdant reabilitaciją;

e) organizuojant mokymą;

f) teikiant techninę pagalbą; ir

g) skiriant institucinę paramą.

5 SKYRIUS

Mikroprojektai ir decentralizuotas bendradarbiavimas

70 straipsnis

Siekiant reaguoti į vietos bendruomenių poreikius, susijusius su plėtra, ir paskatinti visus decentralizuoto bendradarbiavimo atstovus, galinčius prisidėti prie autonomiško AKR valstybių vystymosi, siūlyti ir įgyvendinti iniciatyvas, laikantis atitinkamų AKR valstybių taisyklių ir nacionalinės teisės aktų bei preliminarios programos nuostatų, bendradarbiaujant remiamos tokios plėtros operacijos. Tokiu būdu bendradarbiavimas padeda:

a) vykdyti mikroprojektus, darančius ekonominį ir socialinį poveikį žmonių gyvenimui, vietos lygiu, patenkinti pademonstruotą ir pastebėtą prioritetinį poreikį ir jis vykdomas vietos bendruomenės, kuriai jis yra naudingas, iniciatyva bei jai aktyviai dalyvaujant; ir

b) decentralizuotam bendradarbiavimui, ypač kai tokios operacijos sujungia AKR valstybių ir susitarimo šalių iš Bendrijos decentralizuotų atstovų pastangas ir išteklius. Ši bendradarbiavimo forma sudaro sąlygas sutelkti decentralizuotų atstovų pajėgumus, naujoviškus veiklos metodus ir išteklius AKR valstybių vystymuisi.

71 straipsnis

1. Mikroprojektai ir decentralizuoto bendradarbiavimo operacijos gali būti remiamos iš Susitarimo finansinių išteklių. Pagal šios formos bendradarbiavimą vykdomi projektai ar programos gali būti susijusios arba nesusijusios su preliminarių programų sutelkimo atitinkamuose sektoriuose programomis, tačiau gali būti vienu iš konkrečių preliminarios programos tikslų ar vietos bendruomenių ar decentralizuotų atstovų numatytų rezultatų siekimo būdų.

2. Įnašus į mikroprojektų ir decentralizuoto bendradarbiavimo finansavimą daro Fondas ir šis įnašas paprastai neviršija trijų ketvirtadalių bendrų kiekvieno projekto išlaidų ir negali viršyti preliminarioje programoje nustatytos ribos. Likusią sumą skiria:

a) mikroprojektų atveju – konkreti vietos bendruomenė (natūra, paslaugomis, grynaisiais prisitaikant prie jos gebėjimo prisidėti);

b) decentralizuoto bendradarbiavimo atstovai, jei tokių atstovų skiriami finansiniai, techniniai, materialiniai ar kiti ištekliai paprastai sudaro mažiau nei 25 % numatomų projekto/programos išlaidų; ir

c) išimtinai konkreti AKR valstybė kaip finansinę paramą arba galimybę naudotis valstybine įranga ar teikiamas paslaugas.

3. Tvarka, taikoma pagal mikroprojektus ar decentralizuotą bendradarbiavimą finansuojamus projektus ir programas, yra nustatyta Susitarime, ypač nuostatose dėl daugiamečių programų.

6 SKYRIUS

Humanitarinei pagalba ir pagalba nepaprastosios padėties atveju

72 straipsnis

1. Humanitarinė pagalba ir pagalba nepaprastosios padėties atveju suteikiama AKR valstybių, susidūrusių su rimtais išimtinio pobūdžio ekonominiais ir socialiniais sunkumais, atsiradusiems dėl stichinių nelaimių, tokių žmogaus sukeltų krizių, kaip karas ir kiti konfliktai arba panašų poveikį turinčių nepaprastųjų aplinkybių, gyventojams. Humanitarinė pagalba ir pagalba nepaprastosios padėties atveju teikiama tol, kol jos reikia dėl tokios padėties atsiradusiems nepaprastiesiems poreikiams patenkinti.

2. Humanitarinė pagalba ir pagalba nepaprastosios padėties atveju teikiama išimtinai pagal nelaimės aukų poreikius ir interesus bei laikantis tarptautinės humanitarinės teisės principų. Visų pirma, aukos nediskriminuojamos dėl rasės, etninės kilmės, religijos, lyties, amžiaus, pilietybės ar partinės priklausomybės ir garantuojama laisva prieiga ir aukų apsauga bei humanitarinio personalo ir įrangos saugumas.

3. Humanitarine pagalba ir pagalba nepaprastosios padėties atveju siekiama:

a) apsaugoti žmonių gyvybes dėl stichinių nelaimių, konfliktų ar karo kilus krizėms ir joms pasibaigus;

b) prisidėti prie humanitarinės pagalbos finansavimo ir pristatymo bei visomis turimomis logistikos priemonėmis sudaryti sąlygas numatytiems naudos gavėjams tiesiogiai ja naudotis;

c) vykdyti trumpalaikę reabilitaciją ir rekonstrukciją, kad paveiktos gyventojų grupės galėtų dar kartą pasinaudoti būtiniausia socialine ir ekonomine integracija, ir nedelsiant sukurti sąlygas plėtros atnaujinimui remiantis konkrečios AKR šalies keliamais ilgalaikiais tikslais.

d) atkreipti dėmesį į poreikius, atsirandančius dėl žmonių (pabėgėlių, perkeltųjų asmenų ir grįžusių asmenų) perkėlimo kilus stichinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms, kad tol, kol būtina būtų tenkinami visi pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų (kur jie bebūtų) poreikiai ir palengvinta jų savanoriška repatriacija į kilmės šalį ir reintegracija; ir

e) padėti AKR valstybei sukurti nelaimių prevencijos ir pasirengimo mechanizmus, įskaitant prognozavimo ir išankstinio perspėjimo sistemas, siekiant sumažinti nelaimių padarinius.

4. Į pirmiau minimą pagalbą panaši pagalba gali būti skiriama AKR valstybėms, priimančioms pabėgėlius ar grįžusius asmenis, siekiant patenkinti skubius poreikius, kuriems neskiriama pagalba nepaprastosios padėties atveju.

5. Pabrėžiant pagal šį straipsnį suteiktos pagalbos su plėtra siejamą pobūdį, pagalba konkrečios valstybės prašymu gali būti naudojama išimtinai kartu su preliminaria programa.

6. Humanitarinės pagalbos ir pagalbos nepaprastosios padėties atveju operacijos vykdomos krizės paveiktos AKR šalies, Komisijos, tarptautinių organizacijų arba vietos ar tarptautinių nevalstybinių organizacijų prašymu. Tokia pagalba administruojama ir skiriama laikantis tvarkos, sudarančios sąlygas operacijas vykdyti greitai, lanksčiai ir veiksmingai. Bendrija imasi reikiamų priemonių spartiems veiksmams, kurių reikia skubiems poreikiams, kuriems būtina pagalba nepaprastosios padėties atveju, tenkinti, palengvinti.

73 straipsnis

1. Pagal šį Susitarimą Bendrijos pagalba gali būti skiriama veiksmams po nepaprastosios padėties, skirtiems dėl stichinių nelaimių ar panašų poveikį turinčių nepaprastųjų aplinkybių būtinai fizinei ir socialinei reabilitacijai. Tokie veiksmai, vykdomi pasitelkiant veiksmingus ir lanksčius mechanizmus, privalo palengvinti perėjimą iš nepaprastosios padėties etapo į plėtros etapą, skatinti paveiktų gyventojų grupių socialinę ir ekonominę reintegraciją, kuo greičiau pašalinti krizės priežastis ir sustiprinti institucijas bei vietos ir nacionalinių dalyvių vaidmenį formuluojant konkrečios AKR šalies tvarios plėtros politiką.

2. Trumpalaikiai veiksmai nepaprastosios padėties atveju tik išimtinėmis aplinkybėmis finansuojami iš Fondo, kai ši pagalba negali būti finansuojama iš Bendrijos biudžeto.

7 SKYRIUS

Parama investicijoms privataus sektoriaus plėtrai

74 straipsnis

Bendradarbiavimas teikiant finansinę ir techninę pagalbą remia šiame Susitarime išdėstytas investicijų ir privataus sektoriaus plėtros politikos kryptis ir strategijas.

75 straipsnis

Investicijų skatinimas

AKR valstybės, Bendrija ir jos valstybės narės pagal savo atitinkamą kompetenciją, pripažindamos privačių investicijų reikšmę skatinant bendradarbiavimą vystymosi labui ir poreikį imtis veiksmų tokioms investicijoms skatinti:

a) įgyvendina priemones, skirtas privačių investuotojų, atitinkančių AKR-EB bendradarbiavimo plėtros labui tikslus ir prioritetus bei atitinkamų valstybių įstatymus ir kitus teisės aktus, dalyvavimui jų plėtros pastangose skatinti;

b) imasi priemonių ir veiksmų, padedančių sukurti ir išlaikyti numatomą ir saugų investicinį klimatą bei pradeda derybas dėl susitarimų, kurie pagerins šį klimatą;

c) skatina ES privatų sektorių investuoti ir teikti konkrečią paramą susitarimo šalims AKR šalyse pagal abipusį verslo bendradarbiavimą ir ūkines bendrijas;

d) palengvina ūkinių bendrijų ir bendrų įmonių veiklą skatindamos bendrą finansavimą;

e) remia sektorių investicijų forumus, skirtus ūkinėms bendrijoms ir užsienio investicijoms skatinti;

f) remia AKR valstybių pastangas pritraukti finansavimą, ypač pabrėždamos privataus finansavimo reikšmę, privačiam sektoriui būtinoms investicijoms į infrastruktūrą ir pajamas uždirbančią infrastruktūrą;

g) remia vietos investicijų skatinimo agentūroms ir institucijoms, dalyvaujančioms užsienio investicijų skatinime ir supaprastinime, reikalingų gebėjimų formavimą;

h) platina informaciją apie investavimo galimybes ir verslo sąlygas AKR valstybėse; ir

i) skatina nacionalinį, regioninį ir AKR-ES privataus verslo dialogą, bendradarbiavimą ir partnerystes, ypač AKR-ES privataus sektoriaus verslo forume. Parama AKR-ES privataus sektoriaus verslo forumo operacijoms teikiama siekiant šių tikslų:

i) palengvinti dialogą AKR/ES privačiame sektoriuje ir tarp AKR/ES privataus sektoriaus ir pagal šį Susitarimą įsteigtų organų;

ii) nagrinėti ir atitinkamus organus reguliariai informuoti visų sričių klausimais, susijusiais su AKR ir ES privačių sektorių santykiais pagal šį Susitarimą arba apskritai su ekonominiais Bendrijos ir AKR šalių santykiais; ir

iii) nagrinėti ir atitinkamus organus informuoti apie konkrečias sektorių problemas, inter alia, susijusias su gamybos šakomis ar produktų rūšimis regioniniu ar subregioniniu lygiu.

76 straipsnis

Investicijų finansavimas ir parama

1. Bendradarbiavimas numato ilgalaikius finansinius išteklius, įskaitant rizikos kapitalą, skirtą privataus sektoriaus plėtrai skatinti ir padėti šiam tikslui sutelkti vietos ir užsienio kapitalą. Todėl bendradarbiavimas visų pirma numato:

a) subsidijas finansinei ir techninei pagalbai, skirtai politikos reformoms, žmogiškųjų išteklių plėtrai, institucinių gebėjimų formavimui remti ar kitoms institucinės paramos formoms, susijusioms su konkrečiomis investicijomis, priemonėmis įmonių konkurencingumui skatinti ir privačių finansinių ar nefinansinių tarpininkų gebėjimų stiprinimu, investicijų palengvinimu ir skatinimu bei konkurencijos stiprinimo veiklos rūšimis;

b) patariamąsias ir konsultacines paslaugas, padedančias sukurti numatomą investicinį klimatą ir informacinę bazę kapitalo srautams valdyti ir skatinti;

c) rizikos kapitalą investicijoms į nuosavą kapitalą ar kvazikapitalą, vietos ir užsienio privačias investicijas remiančias garantijas ir paskolas bei kredito linijas šio Susitarimo II priede "Finansavimo sąlygos" numatytomis sąlygomis; ir

d) paskolas iš Banko nuosavų išteklių.

2. Paskolos iš Banko nuosavų išteklių skiriamos pagal jo statutą ir šio Susitarimo II priede nustatytas sąlygas.

77 straipsnis

Investicijų garantijos

1. Investicijų garantijos darosi vis svarbesnis plėtros finansavimo įrankis, kadangi jos prisideda prie projektų rizikos mažinimo ir skatina privataus kapitalo srautus. Todėl bendradarbiavimas užtikrina daugiau rizikos draudimo ir galimybių juo naudotis kaip rizikos sušvelninimo mechanizmu siekiant sustiprinti investuotojų pasitikėjimą AKR valstybėmis.

2. Bendradarbiavimas suteikia garantijas ir prisideda garantijų ištekliais, tinkamų investicijų rizikai padengti. Bendradarbiaujant ypač remiamos:

a) perdraudimo schemos reikalavimus atitinkančių investuotojų tiesioginėms užsienio investicijoms padengti; juridiniams neaiškumams ir dideliems eksproprijavimo pavojams, valiutos pervedimo apribojimams, karui ir pilietiniams neramumams bei sutarties pažeidimui. Investuotojai gali apdrausti projektus pagal bet kurį keturių draudimo rūšių derinį;

b) garantijų programos dalinių paskolos finansavimo garantijų rizikai padengti. Galima tiek dalinė rizika, tiek dalinė kredito garantija; ir

c) nacionaliniai ir regioniniai garantiniai fondai, visų pirma apimantys finansų įstaigas ar investuotojus, skirti finansinio sektoriaus plėtrai skatinti.

3. Bendradarbiavimas taip pat numato paramą gebėjimų formavimui, institucinę paramą ir dalyvavimą pagrindiniame nacionalinių ir (arba) regioninių iniciatyvų, skirtų investuotojams gresiantiems komerciniams pavojams sumažinti, finansavime (inter alia, garantiniai fondai, reguliavimo organai, arbitražo mechanizmai ir teismų sistemos, eksporto kredito sistemą gerinančių investicijų apsaugai stiprinti).

4. Tokią paramą bendradarbiavimas teikia remdamasis privačių ir (arba) valstybinių iniciatyvų papildoma ir pridėtine verte bei, jei įmanoma bendradarbiaujant su privačiomis ir kitomis valstybinėmis organizacijomis. AKR-EB bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitete AKR ir EB bendrai nagrinėja pasiūlymą įsteigti AKR-EB garantijų agentūrą investicijų garantijų programoms rengti ir valdyti.

78 straipsnis

Investicijų apsauga

1. AKR valstybės, Bendrija ir jos valstybės narės pagal savo atitinkamą kompetenciją patvirtina poreikį skatinti ir saugoti abiejų Šalių investicijas atitinkamoje teritorijoje ir šiuo tikslu patvirtina abipusę būtinybę sudaryti investicijų skatinimo ir apsaugos susitarimus, kurie taip pat galėtų sukurti pagrindą draudimo ir garantijų schemoms.

2. Siekdamos skatinti Europos investicijas į AKR valstybėms ypač svarbius ir jų remiamus plėtros projektus, Bendrija ir jos valstybės narės bei AKR valstybės taip pat gali sudaryti susitarimus, susijusius su konkrečiais bendrais projektais, prie kurių finansavimo prisideda Bendrija ir Europos įmonės.

3. Pagal ekonominės partnerystės susitarimus ir atitinkamą Bendrijų ir jos valstybių narių kompetenciją Šalys taip pat susitaria įdiegti bendrus investicijų apsaugos ir skatinimo principus, patvirtinančius geriausius rezultatus, dėl kurių buvo susitarta kompetentinguose tarptautiniuose forumuose ar dvišaliuose susitikimuose.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS

79 straipsnis

1. Techninis bendradarbiavimas padeda AKR valstybėms plėsti nacionalinius ir regioninius žmogiškuosius išteklius, nuolatos stiprinti plėtros sėkmei svarbias institucijas, inter alia, įskaitant AKR konsultacinių firmų ir organizacijų stiprinimą, bei keistis priemonėmis, kuriose dalyvauja tiek AKR, tiek ES firmų konsultantai.

2. Be to, techninis bendradarbiavimas yra ekonomiškas ir susijęs su numatytu poreikiu, taip pat palaiko gamybinės, prekybinės ar mokslinės patirties perdavimą bei stiprina nacionalinius ir regioninius gebėjimus. Techninis bendradarbiavimas prisideda prie projekto ir programos tikslų siekimo, įskaitant pastangas stiprinti nacionalinių ir regioninių įgaliojimus suteikiančių pareigūnų gebėjimų valdymą. Techninė pagalba:

a) priklauso nuo poreikių ir todėl skiriama tik konkrečios AKR valstybės ar valstybių prašymu bei pritaikoma gavėjo reikmėms;

b) papildo ir remia AKR pastangas nustatyti savo reikalavimus;

c) kontroliuojama ir tęsiama veiksmingumui garantuoti;

d) skatina AKR ekspertų, konsultacinių firmų ir mokslo bei tyrimų institucijų dalyvavimą Fondo finansuojamose sutartyse ir nustato kvalifikuoto nacionalinio ir regioninio personalo įdarbinimo Fondo projektuose būdus;

e) skatina AKR nacionalinių darbuotojų komandiruotes į jų pačių šalies institucijas ar į kaimyninę šalį, ar regioninę organizaciją dirbti konsultantais;

f) siekia geriau nustatyti nacionalinės ir regioninės darbo jėgos suvaržymus ir potencialą bei sudaryti AKR ekspertų, konsultantų ir konsultacinių firmų, galinčių dirbti Fondo finansuojamuose projektuose ir programose, registrą;

g) remia AKR vidaus techninę pagalbą siekiant skatinti AKR valstybes keistis technine pagalba, sugebėjimais ir profesine patirtimi;

h) kuria veiksmų programas, skirtas ilgalaikei institucinei plėtrai ir darbuotojų lavinimui, kaip sudėtinę projektų ir programų planavimo dalį, atsižvelgiant į būtinus finansinius reikalavimus;

i) remia susitarimus, skirtus AKR valstybių gebėjimams kaupti profesinę patirti stiprinti; ir

j) ypatingą dėmesį skiria AKR valstybių projektų planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo bei biudžeto valdymo gebėjimams stiprinti.

3. Techninė pagalba gali būti skiriama visose bendradarbiavimo srityse pagal šiame Susitarime nustatytas ribas ir įgaliojimus. Remiamų veiklos rūšių apimtis ir pobūdis būtų kuo įvairesnis ir pritaikomas AKR valstybių poreikiams.

4. Galimas konkretus arba bendro pobūdžio techninis bendradarbiavimas. AKR-EB bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitetas parengia techninio bendradarbiavimo įgyvendinimo gaires.

80 straipsnis

Siekdama pakeisti protinio potencialo nutekėjimo iš AKR valstybių procesą, Bendrija padeda to prašančioms AKR valstybėms palengvinti kvalifikuotų AKR piliečių, gyvenančių išsivysčiusiose šalyse, grįžimą siūlydamos reikiamas pakartotinio įsikūrimo paskatas.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PROCEDŪROS IR VALDYMO SISTEMOS

81 straipsnis

Procedūros

Valdymo procedūros yra skaidrios, lengvai taikomos ir sudaro sąlygas decentralizuoti užduotis ir pareigas pagal atitinkamas sritis. AKR-ES bendradarbiavimo plėtros labui įgyvendinime nevyriausybiniai dalyviai gali dalyvauti jiems svarbiose srityse. Išsamios procedūrinės finansinio ir techninio bendradarbiavimo programavimo, rengimo, įgyvendinimo ir valdymo nuostatos yra nustatytos IV priede dėl įgyvendinimo ir valdymo procedūrų. Ministrų Taryba, remdamasi AKR-EB bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komiteto rekomendacija, gali peržiūrėti, patikslinti ir iš dalies pakeisti šias nuostatas.

82 straipsnis

Vykdomieji atstovai

Finansiniam ir techniniam bendradarbiavimui pagal šį Susitarimą įgyvendinti paskiriami vykdomieji atstovai. Išsamios vykdomųjų atstovų pareigas reglamentuojančios nuostatos yra nustatytos IV priede dėl įgyvendinimo ir valdymo procedūrų.

83 straipsnis

AKR-EB bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitetas

1. Ministrų Taryba ne rečiau kaip kartą metuose patikrina, ar siekiama bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo tikslų ir išnagrinėja bendras ir konkrečias problemas, atsirandančias dėl to bendradarbiavimo įgyvendinimo. Šiuo tikslu Ministrų Taryboje įsteigiamas AKR-EB bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitetas (toliau – AKR-EB komitetas).

2. AKR-EB komitetas, inter alia:

a) užtikrina bendrą bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo tikslų ir principų siekimą ir nustato bendras jų veiksmingo ir savalaikio įgyvendinimo gaires;

b) nagrinėja problemas, atsirandančias dėl veiklos, susijusios su bendradarbiavimu plėtros labui, ir siūlo reikiamas priemones;

c) peržiūri Susitarimo priedus, kad būtų užtikrintas jų aktualumas ateityje ir rekomenduoja reikiamus pakeitimus Ministrų Tarybai patvirtinti; ir

d) nagrinėja pagal Susitarimą vykdomas operacijas, skirtas privataus sektoriaus plėtros ir investicijų skatinimo tikslams siekti, bei investicinių priemonių operacijas.

3. AKR-EB komitetas, kuris susirenka kiekvieną metų ketvirtį, susideda iš vienodo AKR valstybių ir Bendrijos atstovų arba jų įgaliotųjų atstovų skaičiaus. Jis susirenka ministrų lygiu bet kurios iš šalių prašymu ne rečiau kaip kartą metuose.

4. Ministrų Taryba nustato AKR-EB komiteto darbo tvarkos taisykles, pirmiausia atstovavimo Komitete sąlygas ir narių skaičių, išsamius susitarimus dėl svarstymų ir pirmininkavimo sąlygas.

5. AKR-EB komitetas gali sušaukti ekspertų posėdžius sunkumų ir kliūčių, galinčių kliudyti veiksmingai įgyvendinti bendradarbiavimą plėtros labui, priežastimis nagrinėti. Šie ekspertai Komitetui teikia rekomendacijas dėl galimų tokių sunkumų ir kliūčių pašalinimo būdų.

5 DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL MAŽIAUSIAI IŠSIVYSČIUSIŲ, NETURINČIŲ IŠĖJIMO Į JŪRĄ IR ESANČIŲ SALOJE AKR VALSTYBIŲ

1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

84 straipsnis

1. Siekiant mažiausiai išsivysčiusioms, neturinčioms išėjimo į jūrą ir esančioms saloje AKR valstybėms sudaryti sąlygas visapusiškai pasinaudoti šiame Susitarime numatytomis galimybėmis paspartinti atitinkamus jų plėtros tempus, bendradarbiaujant užtikrinamas specialus režimas mažiausiai išsivysčiusioms AKR šalims ir tinkamai atsižvelgiama į neturinčių išėjimo į jūrą ir esančių saloje AKR šalių pažeidžiamumą. Taip pat atsižvelgiama į šalių, kuriose vyko konfliktai, poreikius.

2. Nepriklausomai nuo įvairiuose Susitarimo skyriuose numatytų konkrečių priemonių ir nuostatų, taikomų mažiausiai išsivysčiusioms, neturinčioms išėjimo į jūrą ir esančioms saloje šalims, o šalyse, kuriose vyko konfliktai, ir tokioje padėtyje atsidūrusių grupių atžvilgiu ypatingas dėmesys atkreipiamas į:

a) regionų bendradarbiavimo stiprinimą;

b) transporto ir ryšių infrastruktūrą;

c) veiksmingą jūrų išteklių eksploatavimą ir prekybą tokiu būdu pagamintais produktais, o neturinčių išėjimo į jūrą šalių atveju – vidaus žuvininkystės sektorių;

d) struktūrinį pertvarkymą atsižvelgiant į šių šalių išsivystymo lygį, o įgyvendinimo etapu – taip pat į socialinę pertvarkymo dimensiją; ir

e) maisto strategijų ir integruotų plėtros programų įgyvendinimą.

2 SKYRIUS

Mažiausiai išsivysčiusios AKR valstybės

85 straipsnis

1. Mažiausiai išsivysčiusioms AKR valstybėms taikomas specialus režimas, siekiant joms sudaryti sąlygas įveikti rimtus ekonominius ir socialinius sunkumus, trukdančius jų plėtrai, bei paspartinti atitinkamus jų plėtros tempus.

2. Mažiausiai išsivysčiusių šalių sąrašas yra pateiktas VI priede. Jis gali būti iš dalies pakeistas Ministrų Tarybos sprendimu, kai:

a) panašioje padėtyje esanti trečioji šalis prisijungia prie šio Susitarimo; ir

b) AKR valstybės ekonominė padėtis ilgam laikui pasikeičia taip, kad ją būtina įtraukti į mažiausiai išsivysčiusių šalių kategoriją arba jos priskyrimas tai kategorijai nebėra pateisinamas.

86 straipsnis

Nuostatos, taikomos mažiausiai išsivysčiusioms AKR valstybėms, yra pateiktos 2, 29, 32, 35, 37, 56, 68, 84 ir 85 straipsniuose.

3 SKYRIUS

Neturinčios išėjimo į jūrą AKR valstybės

87 straipsnis

1. Nustatomos konkrečios nuostatos ir priemonės neturinčių išėjimo į jūrą AKR valstybių pastangoms įveikti geografinio pobūdžio sunkumus ir kitas jų plėtrai trukdančias kliūtis remti siekiant joms sudaryti sąlygas paspartinti atitinkamus jų plėtros tempus.

2. Neturinčių išėjimo į jūrą AKR valstybių sąrašas yra pateiktas VI priede. Jis gali būti iš dalies pakeistas Ministrų Tarybos sprendimu, kai panašioje padėtyje esanti trečioji šalis prisijungia prie Susitarimo.

88 straipsnis

Nuostatos, taikomos neturinčioms išėjimo į jūrą AKR valstybėms, yra pateiktos 2, 32, 35, 56, 68, 84 ir 87 straipsniuose.

4 SKYRIUS

Esančios saloje AKR valstybės

89 straipsnis

1. Nustatomos konkrečios nuostatos ir priemonės esančių saloje AKR valstybių pastangoms įveikti gamtinius ir geografinio pobūdžio sunkumus bei kitas jų plėtrai trukdančias kliūtis remti siekiant joms sudaryti sąlygas paspartinti atitinkamus jų plėtros tempus.

2. Esančių saloje AKR valstybių sąrašas yra pateiktas VI priede. Jis gali būti iš dalies pakeistas Ministrų Tarybos sprendimu, kai panašioje padėtyje esanti trečioji šalis prisijungia prie Susitarimo.

90 straipsnis

Nuostatos, taikomos esančioms saloje AKR valstybėms, yra pateiktos 2, 32, 35, 56, 68, 84 ir 89 straipsniuose.

6 DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

91 straipsnis

Šio Susitarimo ir kitų sutarčių kolizija

Jokia sutartis, konvencija ar susitarimas tarp vienos ar kelių Bendrijos valstybių narių ir vienos ar kelių AKR valstybių negali trukdyti šio Susitarimo įgyvendinimui.

92 straipsnis

Teritorinio taikymo sritis

Pagal specialias šiame Susitarime numatytas nuostatas dėl AKR valstybių ir Prancūzijos užjūrio departamentų santykių, šis Susitarimas taikomas teritorijoms, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, ir AKR valstybių teritorijai.

93 straipsnis

Ratifikavimas ir įsigaliojimas

1. Šį Susitarimą pasirašiusios šalys ratifikuoja ar patvirtina laikydamosi savo konstitucinių taisyklių ir tvarkos.

2. Šio Susitarimo ratifikavimo ar patvirtinimo dokumentus AKR valstybės deponuoja Europos Sąjungos Tarybos Generaliniame Sekretoriate, o Bendrijos valstybės narės – AKR valstybių Generaliniame Sekretoriate. Sekretoriatai nedelsdami apie tai praneša šį Susitarimą pasirašiusioms valstybėms ir Bendrijai.

3. Šis Susitarimas įsigalioja pirmą antro mėnesio nuo valstybių narių ir ne mažiau kaip dviejų trečdalių AKR valstybių ratifikavimo dokumentų ir Bendrijos šį Susitarimą patvirtinančių dokumentų deponavimo dienos dieną.

4. Šį Susitarimą pasirašiusi AKR valstybė, kuri nebaigė 1 ir 2 dalyse išdėstytų procedūrų iki šio Susitarimo įsigaliojimo dienos, kaip numatyta 3 dalyje, gali tai padaryti tik per 12 mėnesių nuo tos dienos nepažeisdama 6 dalies nuostatų.

Tokioms valstybėms šis Susitarimas pradedamas taikyti pirmą antro mėnesio nuo šių procedūrų užbaigimo dienos dieną. Šios valstybės pripažįsta bet kokios priemonės, kurios imamasi Susitarimui įgyvendinti nuo jo įsigaliojimo dienos, galiojimą.

5. Pagal šį Susitarimą įsteigtų jungtinių institucijų darbo tvarkos taisyklėse nustatomos sąlygos, kuriomis 4 dalyje minimų šį Susitarimą pasirašiusių valstybių atstovai gali dalyvauti šiose institucijose stebėtojų teisėmis.

6. Ministrų Taryba gali nuspręsti skirti specialią paramą AKR valstybėms, pasirašiusioms ankstesnes AKR-EB konvencijas, kurios dėl jose paprastai neįsteigtų Vyriausybinių institucijų, negalėjo pasirašyti ar ratifikuoti šio Susitarimo. Ši parama gali būti skiriama institucinei plėtrai ir ekonominio bei socialinio vystymosi veiklai, ypač atsižvelgiant į pačių jautriausių gyventojų grupių poreikius. Todėl tokios šalys galės pasinaudoti šio Susitarimo 4 dalyje numatytas finansinio ir techninio bendradarbiavimo fondais.

Nukrypdamos nuo 4 dalies, atitinkamos šį Susitarimą pasirašiusios šalys gali užbaigti ratifikavimo procedūras per dvylika mėnesių nuo Vyriausybinių institucijų atkūrimo.

Atitinkamos šalys, kuris nėra pasirašiusios ar ratifikavusios šio Susitarimo, gali prie jo prisijungti laikydamosi 94 straipsnyje numatytos prisijungimo procedūros.

94 straipsnis

Prisijungimas

1. Nepriklausomos valstybės, kurios struktūrinės ypatybės ir ekonominė bei socialinė padėtis yra panašios į AKR valstybių, prašymas dėl prisijungimo prie šio Susitarimo pateikiamas Ministrų Tarybai.

Jei prašymą patvirtina Ministrų Taryba, tokia valstybė prisijungia prie šio Susitarimo deponuodama prisijungimo aktą Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriatui, kuris patvirtintą kopiją nusiunčia AKR sekretoriatui ir apie tai praneša valstybėms narėms. Ministrų Taryba gali patvirtinti iš dalies keičiančias priemones, kurių gali prireikti.

Tokia valstybė turi tas pačias teises ir vykdo tas pačias pareigas kaip ir AKR valstybės. Jos prisijungimas negali sumenkinti šį Susitarimą pasirašiusių AKR valstybių privalumų, kuriuos jos gauna pagal bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo nuostatas. Ministrų Taryba specialiame protokole, sudarančiame neatskiriamą Susitarimo dalį, gali patvirtinti nuostatas ir konkrečias priemones, taikomas atskiros valstybės prisijungimui.

2. Ministrų Tarybai pranešama apie visus prašymus, kuriuos paduoda trečioji šalis, norinti tapti ekonominės AKR valstybių grupės nare.

3. Ministrų Tarybai pranešama apie visus prašymus, kuriuos paduoda trečioji šalis, norinti tapti Europos Sąjungos nare. Sąjungos ir prašymą padavusios valstybės derybose Bendrija AKR valstybėms perduoda visą susijusią informaciją, o jos savo ruožtu išdėsto savo interesus Bendrijai, kad ji galėtų visapusiškai į juos atsižvelgti. AKR sekretoriatui Bendrija praneša apie visus įstojimus į Europos Sąjungą.

Kiekviena nauja Europos Sąjungos valstybė narė nuo jos įstojimo dienos pagal atitinkamą stojimo akto straipsnį tampa šio Susitarimo Šalimi. Jei stojimo į Sąjungą akte nėra numatytas automatinis valstybės narės prisijungimas prie šio Susitarimo, tokia valstybė narė prisijungia deponuodama prisijungimo aktą Europos Sąjungos Generaliniam Sekretoriatui, kuris patvirtintą kopiją nusiunčia AKR sekretoriatui ir apie tai praneša valstybėms narėms.

Šalys peržiūri naujų valstybių narių prisijungimo prie šio Susitarimo padarinius. Ministrų Taryba gali priimti sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio ar iš dalies keičiančių priemonių, kurių gali prireikti.

95 straipsnis

Susitarimo trukmė ir patikslinimo straipsnis

1. Šis Susitarimas sudaromas dvidešimties metų laikotarpiui, prasidedančiam 2000 m. kovo 1 d.

2. Finansiniai protokolai patvirtinami kiekvienam penkerių metų laikotarpiui.

3. Bendrija ir valstybės narės bei AKR valstybės ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki kiekvieno penkerių metų laikotarpio pabaigos kitai Šaliai praneša apie nuostatų peržiūrą, kurios jos pageidauja siekdamos galimo Susitarimo pakeitimo. Vis dėlto, tai netaikoma nuostatoms dėl ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo, kurioms numatoma speciali peržiūros procedūra. Nepaisant šio termino, jei viena Šalis pageidauja bet kurios Susitarimo nuostatos peržiūros, kitai Šaliai skiriamas dviejų mėnesių laikotarpis prašyti peržiūrėti kitas nuostatas, susijusias su nuostatomis, dėl kurių buvo paduotas pradinis prašymas.

Likus dešimčiai mėnesių iki šio penkerių metų laikotarpio pabaigos, Šalys pradeda derybas siekdamos išnagrinėti visus galimus nuostatų, apie kurias buvo pranešta, pakeitimus.

Padarytiems pakeitimams taikomas 93 straipsnis.

Ministrų Taryba patvirtina pereinamojo laikotarpio priemones, kurių gali prireikti dėl iš pakeistų nuostatų iki jų įsigaliojimo.

4. Likus aštuoniolikai mėnesių iki visos Susitarimo trukmės pabaigos, Šalys pradeda derybas siekdamos išsiaiškinti, kurios nuostatos vėliau reglamentuos jų santykius.

Ministrų Taryba patvirtina pereinamojo laikotarpio priemones, kurių gali prireikti iki naujo Susitarimo įsigaliojimo.

96 straipsnis

Svarbiausi elementai: konsultavimosi tvarka ir atitinkamos priemonės, susijusios su žmogaus teisėmis, demokratijos principais ir teisine valstybe

1. Šiame straipsnyje sąvoka "Šalis" taikoma Bendrijai ir Europos Sąjungos valstybėms narėms bei kiekvienai AKR valstybei.

2. a) Jei, nepaisant reguliaraus Šalių politinio dialogo, kuri nors Šalis mano, kad kita Šalis neįvykdė pareigos, susijusios su pagarba 9 straipsnio 2 dalyje minėtoms žmogaus teisėms, demokratijos principams ir teisinei valstybei, išskyrus ypatingos skubos atvejus, kitai Šaliai ir Ministrų Tarybai ji pateikia visą susijusią informaciją, būtiną nuodugniam padėties tyrimui atlikti siekiant surasti Šalims priimtiną sprendimą. Todėl ji pakviečia kitą Šalį surengti konsultacijas, nukreiptas į priemones, kurių ėmėsi ar imsis atitinkama šalis padėčiai ištaisyti.

Surengiamos sprendimui surasti tinkamiausio lygio ir formos konsultacijos.

Konsultacijos prasideda ne vėliau kaip po 15 dienų nuo pakvietimo ir trunka abipusiu susitarimu nustatytą laikotarpį atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Bet kuriuo atveju konsultacijos trunka ne ilgiau nei 60 dienų.

Jei konsultacijos nepadeda priimti abiem Šalims priimtino sprendimo, jei konsultacijų atsisakoma arba ypatingos skubos atvejais gali būti imamasi atitinkamų priemonių. Šios priemonės panaikinamos iškart, kai nebelieka jų taikymą nulėmusių priežasčių.

b) Sąvoka "ypatingos skubos atvejai" taikoma išimtiniams ypač sunkių ir akivaizdžių vieno iš 9 straipsnio 2 dalyje minėtų svarbiausių elementų pažeidimų atvejams, kai būtinas skubus reagavimas.

Ypatingos skubos procedūrą taikanti Šalis apie tai atskirai informuoja kitą Šalį ir Ministrų Tarybą, nebent ji tam neturi laiko.

c) Šiame straipsnyje minimos "atitinkamos priemonės" yra priemonės, kurių imamasi laikantis tarptautinės teisės ir kurios yra proporcingos pažeidimui. Pasirenkant šias priemones, pirmenybė turi būti teikiama toms, kurios mažiausiai trikdo taikyti šį Susitarimą. Susitariama, kad sustabdymas būtų blogiausiu atveju taikoma priemonė.

Jei ypatingos skubos atvejais imamasi priemonių, apie jas nedelsiant pranešama kitai Šaliai ir Ministrų Tarybai. Tada konkrečios Šalies prašymu gali būti sušauktos konsultacijos siekiant nuodugniai išnagrinėti padėtį ir, jei įmanoma, surasti sprendimus. Konsultuojamasi pagal a punkto antrojoje ir trečiojoje pastraipose nustatytus susitarimus.

97 straipsnis

Konsultavimosi tvarka ir atitinkamos priemonės dėl korupcijos

1. Šalys mano, kad tais atvejais, kai Bendrija yra svarbi ekonominės ir sektorių politikos sritims ir programoms skirtos finansinės paramos partnerė, dėl rimtų korupcijos atvejų turėtų būti sušaukiamos Šalių konsultacijos.

2. Tokiais atvejais bet kuri Šalis gali pakviesti kitą Šalį pradėti konsultacijas. Tokios konsultacijos prasideda ne vėliau kaip po 21 dienos nuo pakvietimo ir trunka ne ilgiau kaip 60 dienų.

3. Jei konsultacijos nepadeda priimti abiem Šalims priimtino sprendimo arba jei konsultacijų atsisakoma, Šalys imasi atitinkamų priemonių. Nustačius rimtus korupcijos atvejus, visais atvejais Šalies pareiga pirmiausia imtis priemonių, būtinų padėčiai nedelsiant ištaisyti. Bet kurios Šalies taikytos priemonės turi būti proporcingos padėties rimtumui. Pasirenkant šias priemones, pirmenybė turi būti teikiama toms, kurios mažiausiai trikdo taikyti šį Susitarimą. Susitariama, kad sustabdymas būtų blogiausiu atveju taikoma priemonė.

4. Šiame straipsnyje sąvoka "Šalis" taikoma Bendrijai ir Europos Sąjungos valstybėms narėms bei kiekvienai AKR valstybei.

98 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Dėl šio Susitarimo išaiškinimo ar taikymo tarp vienos ar kelių valstybių narių ar Bendrijos ir vienos ar kelių AKR valstybių kylantys ginčai perduodami Ministrų Tarybai.

Tarp Ministrų Tarybos susitikimų šie ginčai perduodami Ambasadorių komitetui.

2. a) Jei Ministrų Tarybai nepavyksta išspręsti ginčą, bet kuri Šalis gali prašyti išspręsti ginčą arbitraže. Šiuo tikslu kiekviena Šalis per trisdešimt dienų nuo prašymo dėl arbitražo paskiria arbitrą. Nepavykus to padaryti, bet kuri Šalis gali prašyti Nuolatinio arbitražo teismo Generalinio Sekretoriaus paskirti antrą arbitrą.

b) Abu arbitrai savo ruožtu per trisdešimt dienų paskiria trečią arbitrą. Nepavykus to padaryti, bet kuri Šalis gali prašyti Nuolatinio arbitražo teismo Generalinio Sekretoriaus paskirti trečią arbitrą.

c) Jei arbitrai nenusprendžia kitaip, taikoma Nuolatinio arbitražo teismo tarptautinėms organizacijoms ir valstybėms taikomame neprivalomame arbitražo reglamente nustatyta tvarka. Arbitrų sprendimai priimami balsų dauguma per tris mėnesius.

d) Kiekviena ginčo Šalis įpareigojama imtis priemonių, būtinų arbitrų sprendimui vykdyti.

e) Taikant šią procedūrą, Bendrija ir valstybės narės laikomos viena ginčo Šalimi.

99 straipsnis

Denonsavimo straipsnis

Šį Susitarimą gali denonsuoti Bendrija ir jos valstybės narės kiekvienos AKR valstybės atžvilgiu ir kiekviena AKR valstybė Bendrijos ir jos valstybių narių atžvilgiu apie tai pranešusios prieš šešis mėnesius.

100 straipsnis

Tekstų statusas

Prie šio Susitarimo pridėti protokolai ir priedai yra neatskiriama šio Susitarimo dalis. Ministrų Taryba, remdamasi AKR-EB bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komiteto rekomendacija, gali pataisyti, peržiūrėti ir (arba) iš dalies pakeisti II, III, IV ir VI priedus. Šis, dviem egzemplioriais anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis sudarytas Susitarimas, kurio visi tekstai yra autentiški, deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos Generalinio Sekretoriato ir AKR valstybių sekretoriato archyvuose, kurio patvirtintą kopiją abu sekretoriatai perduoda kiekvienos jį pasirašiusios valstybės Vyriausybei.

Hecho en Cotonú, el veintitrés de junio del año dos mil.

Udfærdiget i Cotonou den treogtyvende juni to tusind.

Geschehen zu Cotonou am dreiundzwanzigsten Juni zweitausend.

Έγινε στην Κοτονού, στις είκοσι τρεις Ιουνίου δύο χιλιάδες.

Done at Cotonou on the twenty-third day of June in the year two thousand.

Fait à Cotonou, le vingt-trois juin deux mille.

Fatto a Cotonou, addì ventitré giugno duemila.

Gedaan te Cotonou, de drieëntwintigste juni tweeduizend.

Feito em Cotonu, em vinte e três de Junho de dois mil.

Tehty Cotonoussa kahdentenakymmenentenäkolmantena päivänä kesäkuuta vuonna kaksituhatta.

Som skedde i Cotonou den tjugotredje juni tjugohundra.

Pour Sa Majesté le Roi des BelgesVoor Zijne Majesteit de Koning der BelgenFür Seine Majestät den König der BelgierCette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brusselse Hoofdstedelijke Gewest.Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

For Hendes Majestæt Danmarks Dronning

Für den Präsidenten der Bundesrepublik Deutschland

Για τον Πρόεδρο της Ελληνικής Δημοκρατίας

Por Su Majestad el Rey de España

Pour le Président de la République française

Thar ceann Uachtarán na hÉireannFor the President of Ireland

Per il Presidente della Repubblica italiana

Pour Son Altesse Royale le Grand-Duc de Luxembourg

Voor Hare Majesteit de Koningin der Nederlanden

Für den Bundespräsidenten der Republik Österreich

Pelo Presidente da República Portuguesa

Suomen Tasavallan Presidentin puolestaFör Republiken Finlands President

På svenska regeringens vägnar

For Her Majesty the Queen of the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

Por la Comunidad Europea

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Voor de Europese Gemeenschap

Pela Comunidade Europeia

Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapens vägnar

Pour le Président de la République d'Angola

For Her Majesty the Queen of Antigua and Barbuda

For the Head of State of the Commonwealth of the Bahamas

For the Head of State of Barbados

For the Government of Belize

Pour le Président de la République du Bénin

For the President of the Republic of Botswana

Pour le Président du Burkina Faso

Pour le Président de la République du Burundi

Pour le Président de la République du Cameroun

Pour le Président de la République du Cap-Vert

Pour le Président de la République Centrafricaine

Pour le Président de la République Fédérale Islamique des Comores

Pour le Président de la République démocratique du Congo

Pour le Président de la République du Congo

For the Government of the Cook Islands

Pour le Président de la République de Côte d'Ivoire

Pour le Président de la République de Djibouti

For the Government of the Commonwealth of Dominica

For the President of the Dominican Republic

For the President of the State of Eritrea

For the President of the Federal Republic of Ethiopia

For the President of the Sovereign Democratic Republic of Fiji

Pour le Président de la République gabonaise

For the President and Head of State of the Republic of The Gambia

For the President of the Republic of Ghana

For Her Majesty the Queen of Grenada

Pour le Président de la République de Guinée

Pour le Président de la République de Guinée-Bissau

Pour le Président de la République de Guinée équatoriale

For the President of the Republic of Guyana

Pour le Président de la République d'Haïti

For the Head of State of Jamaica

For the President of the Republic of Kenya

For the President of the Republic of Kiribati

For His Majesty the King of the Kingdom of Lesotho

For the President of the Republic of Liberia

Pour le Président de la République de Madagascar

For the President of the Republic of Malawi

Pour le Président de la République du Mali

For the Government of the Republic of the Marshall Islands

Pour le Président de la République Islamique de Mauritanie

For the President of the Republic of Mauritius

For the Government of the Federated States of Micronesia

Pour le Président de la République du Mozambique

For the President of the Republic of Namibia

For the Government of the Republic of Nauru

Pour le Président de la République du Niger

For the President of the Federal Republic of Nigeria

For the Government of Niue

For the Government of the Republic of Palau

For Her Majesty the Queen of the Independent State of Papua New Guinea

Pour le Président de la République Rwandaise

For Her Majesty the Queen of Saint Kitts and Nevis

For Her Majesty the Queen of Saint Lucia

For Her Majesty the Queen of Saint Vincent and the Grenadines

For the Head of State of the Independent State of Samoa

Pour le Président de la République démocratique de São Tomé et Príncipe

Pour le Président de la République du Sénégal

Pour le Président de la République des Seychelles

For the President of the Republic of Sierra Leone

For Her Majesty the Queen of the Solomon Islands

For the President of the Republic of South Africa

For the President of the Republic of the Sudan

For the President of the Republic of Suriname

For His Majesty the King of the Kingdom of Swaziland

For the President of the United Republic of Tanzania

Pour le Président de la République du Tchad

Pour le Président de la République togolaise

For His Majesty King Taufa'ahau Tupou IV of Tonga

For the President of the Republic of Trinidad and Tobago

For Her Majesty the Queen of Tuvalu

For the President of the Republic of Uganda

For the Government of the Republic of Vanuatu

For the President of the Republic of Zambia

For the Government of the Republic of Zimbabwe

--------------------------------------------------

SUSITARIMO PRIEDAI

TURINYS

| Puslapis |

I PRIEDAS: FINANSINIS PROTOKOLAS | 67 |

II PRIEDAS: FINANSAVIMO SĄLYGOS | 69 |

1 skyrius: Investicijų finansavimas | 69 |

2 skyrius: Specialios operacijos | 71 |

3 skyrius: Trumpalaikių eksporto pajamų svyravimų finansavimas | 71 |

4 skyrius: Kitos nuostatos | 72 |

5 skyrius: Investicijų apsaugos susitarimai | 73 |

III PRIEDAS: INSTITUCINĖ PARAMA – CDE IR CTA | 74 |

IV PRIEDAS: ĮGYVENDINIMO IR VALDYMO PROCEDŪROS | 76 |

1 skyrius: Programavimas (nacionalinis) | 76 |

2 skyrius: Programavimas ir rengimas (regioninis) | 78 |

3 skyrius: Projektų įgyvendinimas | 80 |

4 skyrius: Konkurencija ir preferencijos | 82 |

5 skyrius: Monitoringas ir įvertinimas | 86 |

6 skyrius: Valdymas ir vykdomieji asmenys | 86 |

V PRIEDAS: PREKYBOS REŽIMAS, TAIKOMAS 37 STRAIPSNIO 1 DALYJE MINIMU PEREINAMUOJU LAIKOTARPIU | 90 |

1 skyrius: Bendra prekybos tvarka | 90 |

2 skyrius: Specialus įsipareigojimas dėl cukraus ir galvijienos | 92 |

3 skyrius: Baigiamosios nuostatos | 93 |

1 PROTOKOLAS DĖL SĄVOKOS "PRODUKTŲ KILMĖ" APIBRĖŽIMO IR ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO METODŲ | 94 |

I dalis – Bendrosios nuostatos | 95 |

II dalis – Sąvokos "Produktų kilmė" apibrėžimas | 96 |

III dalis – Teritoriniai reikalavimai | 99 |

IV dalis – Kilmės įrodymas | 100 |

V dalis – Susitarimai dėl administracinio bendradarbiavimo | 105 |

VI dalis – Seuta ir Melilija | 108 |

VII dalis – Baigiamosios nuostatos | 108 |

1 protokolo I priedas – II priedo sąrašo įvadinės pastabos | 109 |

1 protokolo II priedas – Apdirbimo procesų, kuriuos reikia atlikti su kilmės neturinčiomis medžiagomis, norint, kad pagamintas produktas įgytų kilmės statusą, sąrašas | 115 |

1 protokolo III priedas – Užjūrio šalys ir teritorijos | 187 |

1 protokolo IV priedas – Judėjimo sertifikato forma | 188 |

1 protokolo V priedas – Deklaracija sąskaitoje-faktūroje | 193 |

1 protokolo VI A priedas – Tiekėjo deklaracija dėl produktų, turinčių lengvatinį kilmės statusą | 195 |

1 protokolo VI B priedas – Tiekėjo deklaracija produktams, neturintiems lengvatinio kilmės statuso | 196 |

1 protokolo VII priedas – Informacijos liudijimas | 197 |

1 protokolo VIII priedas – Prašymo dėl leidžiančių nukrypti nuostatų forma | 200 |

1 protokoloIX priedas – Apdirbimas ir perdirbimas, suteikiantys AKR kilmės statusą gautam produktui, kai atliekamas šio Protokolo 6 straipsnio 11 dalyje nurodytų besivystančių šalių kilmės tekstilės medžiagų apdirbimas ar perdirbimas | 202 |

1 protokoloX priedas – Tekstilės gaminiai, kuriems tam tikrose šio Protokolo 6 straipsnio 11 dalyje nurodytose besivystančiose šalyse netaikoma kumuliacijos procedūra | 208 |

1 protokoloXI priedas – Produktai, kuriems kumuliacijos nuostatos, nurodytos 6 straipsnio 3 dalyje, taikomos po trejų metų nuo laikino Europos bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimo taikymo | 209 |

1 protokoloXII priedas – Produktai, kuriems kumuliacijos nuostatos, nurodytos 6 straipsnio 3 dalyje, taikomos po šešerių metų nuo laikino Europos bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimo taikymo | 233 |

1 protokolo XIII priedas – Produktai, kuriems netaikoma 6 straipsnio 3 dalis | 243 |

1 protokolo XIV priedas – Žuvininkystės produktai, kuriems 6 straipsnio 3 dalis netaikoma | 260 |

1 protokolo XV priedas – Bendra deklaracija dėl kumuliacijos | 264 |

2 PROTOKOLAS DĖL 9 STRAIPSNIO ĮGYVENDINIMO | 265 |

3 PROTOKOLAS 3 PROTOKOLO DĖL AKR CUKRAUS TEKSTAS | 266 |

3 protokolo priedas – Deklaracijos dėl 3 protokolo | 268 |

3 protokolo priedas – Pasikeitimas raštais | 269 |

4 PROTOKOLAS DĖL GALVIJIENOS | 274 |

5 PROTOKOLAS — ANTRASIS PROTOKOLAS DĖL BANANŲ | 275 |

VI PRIEDAS: MAŽIAUSIAI IŠSIVYSČIUSIŲ, NETURINČIŲ IŠĖJIMO Į JŪRĄ IR ESANČIŲ SALOJE VALSTYBIŲ SĄRAŠAS | 276 |

PROTOKOLAI | 278 |

1 PROTOKOLAS DĖL JUNGTINIŲ INSTITUCIJŲ VEIKLOS IŠLAIDŲ | 279 |

2 PROTOKOLAS DĖL PRIVILEGIJŲ IR IMUNITETŲ | 280 |

1 skyrius: Asmenys, dalyvaujantys veikloje, susijusioje su susitarimu | 280 |

2 skyrius: AKR Ministrų Tarybos nuosavybė, lėšos ir turtas | 280 |

3 skyrius: Oficialūs pranešimai | 281 |

4 skyrius: AKR valstybių sekretoriato personalas | 281 |

5 skyrius: Komisijos delegacijos AKR valstybėse | 281 |

6 skyrius: Bendrosios nuostatos | 282 |

3 PROTOKOLAS DĖL PIETŲ AFRIKOS | 283 |

--------------------------------------------------