21998A0710(01)



Oficialusis leidinys L 194 , 10/07/1998 p. 0016 - 0024


Susitarimas

tarp Europos bendrijos, Europos kosmoso agentūros ir Europos oro navigacijos saugos organizacijos dėl Europos indėlio į pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) kūrimą

EUROPOS BENDRIJA, toliau — Bendrija, atstovaujama

ir

EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRA, įsteigta vadovaujantis 1975 m. gegužės 30 d. pateikta pasirašyti Europos kosmoso agentūros (toliau - ESA) konvencija, atstovaujama generalinio direktoriaus Antonio Rodotà,

ir

EUROPOS ORO NAVIGACIJOS SAUGOS ORGANIZACIJA, įsteigta vadovaujantis 1960 m. gruodžio 13 d. Bendradarbiavimo oro navigacijos srityje konvencija su pakeitimais, padarytais 1981 m. vasario 12 d. protokolu (toliau - Eurokontrolė), atstovaujama generalinio direktoriaus Yves Lambert,

(kartu toliau - Šalys),

PAŽYMĖDAMOS, kad palydovinės navigacijos tyrinėjimai iš mokslinių tyrimų virsta veikiančios taikomosios sistemos apibrėžimu, ir kad jie pasiekė pakankamą brandos laipsnį Europos indėliui į pasaulinės navigacijos palydovų sistemą, taip didindami Europos pramonės dalyvavimą šioje srityje;

PAŽYMĖDAMOS Europos Vyriausybių susidomėjimą Europos indėliu į palydovinę navigaciją, pareikštu 1994 m. birželio 10 d. vykusioje Europos civilinės aviacijos konferencijoje;

ATSIŽVELGDAMOS į 1994 m. birželio 14 d. Europos Bendrijų Komisijos (toliau - Komisija) pranešimą dėl palydovinės navigacijos paslaugų, 1994 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją, 1994 m. gruodžio 19 d. Europos Sąjungos Tarybos rezoliuciją dėl Europos indėlio į pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) kūrimą, 1995 m. kovo 14 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadas, kviečiančias Europos Komisiją prisidėti prie pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS 1) įgyvendinimo, imantis visų reikiamų priemonių išnuomojant AOR-E ir IOR Inmarsat III imtuvus, ir 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento sprendimą Nr. 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos rekomendacijas dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad 1997 m. birželio 24 d. ESA taryba Europos kosmoso agentūros konvencijos 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka patvirtino šį Susitarimą;

ATSIŽVELGDAMOS į Priemonę 83/22, kurios 1995 m. sausio 31 d. ėmėsi Eurokontrolės nuolatinis komitetas, vadovaudamasis Bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje konvencijos su pakeitimais, padarytais 1981 m. vasario 12 d., 11 straipsniu;

PRIPAŽINDAMOS būtinybę toliau derinti savo veiklą, kad būtų užtikrintas patikimas ir veiksmingas Europos dalyvavimas šioje plotmėje, visų pirma Inmarsat III navigacijos naudingosios apkrovos pagrindu kuriant palydovinės navigacijos sistemą, todėl Šalys pateikė siūlymą dėl taip vadinamos Europos geostacionarios navigacijos tarnybos (EGNOS) sistemos, kurią 1994 m. lapkričio 21 d. ir 1995 m. lapkričio 15 d. priėmė Inmarsato taryba,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Tikslas

Šio Susitarimo tikslas - nustatyti Šalių bendradarbiavimą, kad būtų garantuojamas Europos indėlis į pasaulinės navigacijos palydovų sistemos kūrimą. Šiomis suderintomis pastangomis siekiama suteikti Europai tokią poziciją, kuri leistų teikti palydovų navigacijos paslaugas tiek, kiek tai yra įgyvendinama, atitinkančias civilių naudotojų operatyvinio naudojimo nepriklausomai nuo kitų radijo navigacijos priemonių ir padėties reikalavimus.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame Susitarime:

"Pasaulinė navigacijos palydovų sistema" (toliau - GNSS) - tai pasaulinė palydovais grindžiama padėties, greičio ir laiko nustatymo sistema, nuolat atitinkanti potencialių naudotojų civilinėms reikmėms keliamus reikalavimus.

"GNSS 1" - tai pradinis GNSS įdiegimo etapas, grindžiamas esamomis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos karinėmis palydovinėmis navigacijos sistemomis, kurios praplečiamos taip sukurtomis civilinėmis sistemomis, kad naudotojas galėtų pakankamai savarankiškai atlikti visos sistemos monitoringą.

"GNSS 2" - tai tarptautiniu mastu kontroliuojama ir valdoma pasaulinė navigacijos palydovų sistema, atitinkanti visų kategorijų naudotojų keliamus reikalavimus dėl padėties, greičio ir laiko nustatymo.

"Europos geostacionari navigacijos tarnyba" (EGNOS) - tai europinė esamos palydovų navigacijos ir padėties nustatymo sistemos praplėtimo sistema, kurioje naudojami geostacionarieji palydovai, ir kuria siekiama pagerinti šių sistemų darbą virš Europos bei užtikrinti pajėgumus virš visų geostacionariojo transliavimo zonų. EGNOS yra GNSS 1 europinis komponentas.

3 straipsnis

Taikymo sritis

Šalių bendradarbiavimo sritis nustato šis Susitarimas, o išsamiau apibrėžia I ir II priedai. Jį sudaro ši veikla:

a) Europos indėlio į GNSS 1 operatyvinių pajėgumų parengimas ir tinkamumo patvirtinimas, naudojantis turimomis palydovų sistemomis ir visomis naudotojų poreikiams tenkinti reikalingomis praplėtimo sistemomis;

b) kiekvienos iš Šalių veiksmų derinimas, kad būtų pasiekta didžiausių GNSS 1 operatyvinių pajėgumų;

c) lygiagrečiai su GNSS 1 - parengiamieji GNSS 2 apibrėžimo ir kūrimo darbai.

4 straipsnis

Šalių indėlis į GNSS 1

Šalys, vadovaudamosi savo atitinkamomis taisyklėmis ir tvarka, imasi būtinų priemonių ir deda visas galimas pastangas laiku prisidėti prie GNSS 1, kaip nurodyta II priede:

a) ESA teikia pagalbą įgyvendindama Telekomunikacijų sistemų pažangiųjų tyrimų programą (ARTES), ypač jos 9 dalį, kuri aprėpia EGNOS techninius pakeitimus ir jos eksploatavimą testavimo bei techninio tinkamumo patvirtinimo tikslais;

b) Eurokontrolė pateikia civilinės aviacijos naudotojų reikalavimus ir derina kuriamą sistemą prie jų. Eurokontrolė taip pat remia Europos pastangas užtikrinti, kad GNSS pagal savo veikimą tiktų naudoti civilinei aviacijai;

c) Bendrija padeda konsoliduoti visų naudotojų reikalavimus ir derinti kuriamą sistemą prie jų, visų pirma įgyvendindama transeuropinių tinklų ir tyrimų bei taikomosios veiklos veiksmus, nepažeisdama tokių teisės aktų dėl techninio suderinimo procedūrų kaip tie, kurie reglamentuoja lėktuvų ir oro eismo valdymo įrangą.

Bendrija taip pat visų pirma numato EGNOS įdiegimą, imdamasi visų reikiamų priemonių, įskaitant geostacionariųjų imtuvų nuomą.

5 straipsnis

Šalių darbo susitarimai

1. Kad būtų užtikrinta pažangi Šalių bendradarbiavimo plėtra, įkuriamas iš Šalių atstovų susidedantis Jungtinis trišalis komitetas, kurio tikslas - stebėti, kaip įgyvendinamas šis Susitarimas, formuluoti jo vykdymo gaires bei derinti bendrus jo vykdymo būdus. Jungtinis trišalis komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus, o prireikus, paprašius vienai iš Šalių - ir dažniau, bei priima savo darbo tvarkos taisykles.

2. Jungtiniam trišaliam komitetui padeda sekretoriatas, kuris teikia kasdienę administracinę pagalbą ir paprašius organizuoja techninę paramą. Šalys, vadovaudamosi savo atitinkamomis taisyklėmis ir tvarka, įsipareigoja drauge prisidėti prie šios administracinės pagalbos.

3. Jungtinis trišalis komitetas atlieka šiame Susitarime nurodytas užduotis:

a) keisdamasis informacija apie pažangą atliekant su šio Susitarimo taikymo sritimi susijusią veiklą ir atitinkamais su šiuo Susitarimu nustatytu Šalių indėliu susijusiais dokumentais ir rezultatais;

b) kviesdamas kiekvienos iš Šalių atstovus dalyvauti posėdžiuose, susijusiuose su šio Susitarimo pagrindą sudarančia veikla;

c) keisdamasis informacija ir kiek galima labiau derindamas veiksmus prieš užmegzdamas ryšius su ne Europos trečiosiomis šalimis, jei šie ryšiai svarbūs šiam Susitarimui;

d) formuluodamas pasiūlymus dėl susitarimų, reikalingų ateityje veiksiančioms padėties nustatymo ir navigacijos paslaugoms;

e) teikdamas pasiūlymus dėl sekretoriato paramos organizavimo.

4. Jungtinis trišalis komitetas gali vienbalsiai priimtu sprendimu patvirtinti visus I ir II priedų techninio turinio pakeitimus ir papildymus, neturinčius įtakos šio Susitarimo taikymo sričiai, ypač jo finansinėms ir veikimo nuostatoms.

6 straipsnis

Keitimasis informacija ir pranešimai

1. Kiekviena iš Šalių, remdamasi savo keitimosi informacija taisyklėmis, keičiasi su kitomis Šalimis visa turima informacija, kurios gali prireikti įgyvendinant šį Susitarimą.

2. Jei nenustatyta kitaip, nė viena iš Šalių neatskleidžia jokios informacijos, kuria keičiamasi įgyvendinant šį Susitarimą, jokiam asmeniui, jei jis nėra jos darbuotojas arba nėra oficialiai įgaliotas tvarkyti tokią informaciją (įskaitant kiekvienos organizacijos valstybes nares), ir nenaudoja jos komerciniais tikslais. Ši informacija gali būti pranešama tik tiek, kiek tai reikalinga šiam Susitarimui įgyvendinti, ir saugoma visiškai konfidencialiai.

7 straipsnis

Teisės ir nuosavybė

1. Kiekviena iš Šalių, vadovaudamasi savo taisyklėmis ir tvarka, administruoja arba išsaugo nuosavybės ir komercines teises į programinę įrangą, įrengimus ir dokumentus, kuriuos ji finansavo ir rengė atlikdama veiksmus, skirtus įgyvendinti šiam Susitarimui.

2. Šalys gali sudaryti specialius susitarimus dėl bendrų veiksmų šiam Susitarimui įgyvendinti.

8 straipsnis

Finansiniai susitarimai

1. Kiekviena iš Šalių, vykdydama šiuo Susitarimu ir prieduose nustatytus įsipareigojimus, užtikrina, kad jos nustatyta tvarka būtų laiku sudaromi reikiami finansiniai susitarimai.

2. Atlikus EGNOS testavimą ir techninio tinkamumo patvirtinimą, reikės sudaryti naujų finansinių susitarimų.

9 straipsnis

Sutarčių sudarymo įgaliojimai ir tvarka

Visi vienos Šalies sudaromi šiam Susitarimui įgyvendinti reikalingi susitarimai sudaromi įprasta šios Šalies nustatyta tvarka, nepažeidžiant 7 straipsnio 2 dalies.

10 straipsnis

Atsakomybė

1. Šalys susitaria, kad, atliekant šiuo Susitarimu numatytus veiksmus, nė viena iš Šalių nereiškia pretenzijų jokiai kitai Šaliai dėl savo darbuotojų ar bet kurio kito jos vardu veikiančio asmens sužeidimo ar mirties, arba bet kokios rūšies žalos savo turtui ar jo praradimo dėl bet kurios Šalies kaltės, jei šis sužeidimas, mirtis, žala arba praradimas buvo sukeltas dėl neatsargumo arba kitų priežasčių, išskyrus didelio neatsargumo arba sąmoningų nusižengimų atvejus.

2. Trečiajai šaliai pareiškus pretenziją dėl atitinkamo II priede nustatyto Šalių indėlio, kiekviena iš Šalių atsakinga tik tiek, kiek pretenzija yra susijusi su šios Šalies indėliu.

3. Šalys susitaria, kad už visas trečiųjų šalių pretenzijas dėl sudarytų sutarčių yra atsakinga tik atitinkamą sutartį su trečiąja šalimi dėl II priede nustatyto Šalių indėlio įgyvendinimo sudariusi Šalis.

11 straipsnis

Force majeure

Nė viena iš Šalių nepažeidžia šio Susitarimo sąlygų, jei juo nustatyto indėlio ji neįgyvendino dėl force majeure.

12 straipsnis

Ryšiai su visuomene

1. Kiekviena iš Šalių iš anksto su kitomis Šalimis derina savo arba jungtinius ryšius su visuomene, susijusius su šio Susitarimo dalyku.

2. Atliekant visus atitinkamus žiniasklaidos veiksmus, aiškiai nustatomas ir nurodomas kiekvienos iš Šalių vaidmuo įgyvendinant šį Susitarimą.

3. Išsamūs susitarimai dėl šiame straipsnyje numatytų ryšių su visuomene veiksmų priimami bendrai.

13 straipsnis

Pakeitimai

1. Šis Susitarimas gali būti iš dalies keičiamas tik visoms Šalims raštu vieningai sutarus.

2. Iškilus sunkumams kuriai nors iš Šalių, jai įgyvendinant atitinkamą savo indėlį, įskaitant ir finansinį, Šalys susitaria Jungtiniame trišaliame komitete svarstyti, kaip galima būtų pasiekti planuoto indėlio ir tiek, kiek tai yra reikalinga, keisti šio Susitarimo tikslus bei turinį.

14 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

Prieš šio Susitarimo gali prisijungti kitos šalys, galinčios prisidėti prie juo nustatytų uždavinių įgyvendinimo. Šiuo tikslu daromi pakeitimai 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

15 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Visi tarp Šalių kylantys ginčai dėl šio Susitarimo ar jo priedų aiškinimo arba taikymo teikiami tiesioginėms derybos Jungtiniame trišaliame komitete.

2. Jei ginčo nepavyksta išspręsti 1 dalyje nustatyta tvarka, bet kuri iš Šalių gali pranešti kitoms Šalims apie arbitro paskyrimą; tuomet kitos Šalys per du mėnesius skiria savo arbitrus.

3. Jungtinis trišalis komitetas vienbalsiu sprendimu papildomai skiria du arbitrus.

4. Arbitrų sprendimai priimami balsų dauguma.

5. Kiekviena iš ginčo šalių imasi atitinkamų veiksmų arbitrų sprendimams įgyvendinti.

16 straipsnis

Priedai

Šiame Susitarime yra I ir II priedai, kurie sudaro neatskiriamą jo dalį. 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta priedų papildymo ir keitimo tvarka.

17 straipsnis

Įsigaliojimas ir nutraukimas

1. Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai Šalys jį pasirašo, ir galioja tol, kol bus užbaigta I ir II prieduose nurodyta veikla arba iki tol, kai šis Susitarimas pakeičiamas kitu bendradarbiavimo susitarimu.

2. Nepaisant 1 dalies, bet kuri iš Šalių gali nutraukti šį Susitarimą užbaigus EGNOS techninį ir operatyvinį tinkamumo patvirtinimą, prieš šešis mėnesius pranešusi apie savo ketinimus kitoms Šalims.

3. Vienai iš Šalių nutraukus šį Susitarimą 2 dalyje nustatyta tvarka, Šalys susitaria dėl atitinkamų priemonių, kurių reikia imtis.

18 straipsnis

Autentiški tekstai

Šis Susitarimas sudarytas trim egzemplioriais danų, olandų, anglų, suomių, prancūzų, vokiečių, graikų, italų, portugalų, ispanų ir švedų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.

En fe de lo cual, los abajo firmantes, debidamente facultados, han firmado el presente Acuerdo.Til bekræftelse heraf har undertegnede befuldmægtigede underskrevet denne aftale.Zu Urkund dessen haben die hierzu gehörig befugten Unterzeichneten dieses Übereinkommen unterzeichnet.Προς πίστωση των ανωτέρω, οι υπογράφοντες, δεόντως εξουσιοδοτημένοι, υπέγραψαν την παρούσα συμφωνία.In witness whereof, the undersigned, duly empowered to that effect, have signed this Agreement.En foi de quoi, les soussignés, dûment habilités, ont signé le présent accord.In fede di che, i sottoscritti, debitamente autorizzati, hanno firmato il presente accordo.Ten blijke waarvan de ondergetekenden, daartoe naar behoren gemachtigd, deze overeenkomst hebben ondertekend.Em fé do que, os abaixo assinados, devidamente autorizados para o efeito, assinam o presente acordo.Tämän vakuudeksi alla mainitut täysivaltaiset edustajat ovat allekirjoittaneet tämän sopimuksen.Till bevis härpå har undertecknade befullmäktigade undertecknat detta avtal.

Hecho en Luxemburgo, el dieciocho de junio de mil novecientos noventa y ocho.Udfaerdiget i Luxembourg, den attende juni nitten hundrede og otteoghalvfems.Geschehen zu Luxemburg am achtzehnten Juni neunzehnhundertachtundneunzig.Έγινε στο Λουξεμβουργο, στις δεκαοκτώ Ιουνίου χίλια εννιακόσια ενενήντα οκτώ.Done at Luxembourg on the eighteenth day of June in the year one thousand nine hundred and ninety-eight.Fait á Luxembourg, le dix-huit juin mil neuf cent quatre-vingt-dix-huit.Fatto a Lussemburgo, addi diciotto giugno millenovecentonovantotto.Gedaan te Luxemburg, de achttiende juni negentienhonderd achtennegentig.Feito no Luxemburgo, em dezoito de Junho de mil novecentos e noventa e oito.Tehty Luxemburgissa kahdeksantenatoista päivänä kesäkuuta vuonna tuhatyhdeksän-sataayhdeksänkymmentäkahdeksan.Som skedde i Luxemburg den artonde juni nittonhundranittioåtta.

Por la Comunidad EuropeaFor Det Europae iske Fae lleskabFür die Europäische GemeinschaftΓια την Ευρωπαϊκή Υπηρεσία ΔιαστήματοςFor the European CommunityPour la Communauté européennePer la Comunitá europeaVoor de Europese GemeenschapPela Comunidade EuropeiaEuroopan yhteisön puolestaFör Europeiska gemenskapen

+++++ TIFF +++++

Por la Agencia Espacial EuropeaFor Den Europæiske RumorganisationFür die Europäische WeltraumorganisationΓια την Ευρωπαϊκή Υπηρεσία ΔιαστήματοςFor the European Space AgencyPour l'Agence spatiale européennePer l'Agenzia spaziale europeaVoor het Europees RuimteagentschapPela Agência Espacial EuropeiaEuroopan avaruusjärjestön puolestaFör Europeiska rymdorganisationen

+++++ TIFF +++++

Por la Organización Europea para la Seguridad de la Navegación AéreaFor Den Europæiske Organisation for LuftfartssikkerhedFür die Europäische Organisation zur Sicherung der LuftfahrtΓια τον Ευρωπαϊκό Οργανισμό για την Ασφάλεια τηζ ΑεροναυτιλίαςFor the European Organisation for the Safety of Air NavigationPour l'Organisation européenne pour la sécurité de la navigation aériennePer l'Organizzazione europea per la sicurezza della navigazione aereaVoor de Europese Organisatie voor de veiligheid van de luchtvaartPela Organização Europeia para a Segurança da Navegação AéreaEuroopan lentoturvallisuusjärjestön puolestaFör Europeiska organisationen för luftfartssäkerhet

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

1. Įvadas

Šalių bendradarbiavimo sritys, kaip nurodyta šio Susitarimo 3 straipsnyje, išsamiau apibrėžiamos toliau pateikiamame veiklos aprašyme.

2. Europos indėlis į GNSS 1: 3 straipsnio a dalis

Šį indėlį sudaro esamų palydovais paremtų radijo navigacijos ir padėties nustatymo sistemų praplėtimo sistemų kūrimas, siekiant atitikti civilių naudotojų reikalavimus (žemės, jūros, oro ir kitų netransportinių naudotojų reikalavimus) virš Europos ir visų geostacionariųjų transliavimo zonų.

Jį sudaro ši pagrindinė veikla:

- naudotojų reikalavimų nustatymas,

- Europos geostacionari navigacijos tarnyba (EGNOS) - esamų palydovais paremtos radijo navigacijos ir padėties nustatymo sistemų praplėtimo sistemos, kurioje naudojami geostacionarieji palydovai, teikiantys papildomų palydovinio nuotolio matavimo pajėgumų, vientisumą ir teritorinę diferencinę informaciją naudotojams, kūrimas, testavimas, techninis ir operatyvinis suderinimas,

- papildomas praplėtimas (pvz., vietinis praplėtimas, imtuvų autonominio integralumo monitoringas ir t. t.),

- naudotojų įrangos kūrimas, testavimas ir suderinimas,

- Europos GNSS 1 dalių sertifikavimas.

Išsamesnis Europos indėlio į GNSS 1 aprašas pateikiamas II priede.

3. Perėjimas prie didžiausių operatyvinių pajėgumų GNSS 1: 3 straipsnio b dalis

Šalys nustato galimo tolesnio indėlio, skirto pasiekti GNSS 1 didžiausių operatyvinių pajėgumų, įgyvendinimo mechanizmus, kuriems visų pirma reikės papildomų erdvės pajėgumų.

4. GNSS 2 parengiamieji darbai: 3 straipsnio c dalis

Šalys drauge atlieka GNSS 2 apibrėžimo ir kūrimo parengiamuosius darbus, tarp jų tyrimus rengiantis demonstravimui orbitoje, kurie turi būti atlikti per 1997-2000 metų laikotarpį. Bus tiriamos galimos sistemos konfigūracijos, kad po to galima būtų nustatyti ir pradėti svarbiausius tyrimus bei technologijų pakeitimus ir atlikti pradinius atrinktų GNSS koncepcijų bandymus.

GNSS 2 parengiamuosius darbus sudaro:

- misijos apibrėžimas (papildomų naudotojų reikalavimų, signalų kūrimo reikalavimų nustatymas, demonstravimo sistemos taikomųjų programų apibrėžimas),

- sistemos apibrėžimas (sistemos variantai, demonstravimo sistemos kūrimas, demonstravimo programos apibrėžimas),

- pradinė kūrimo veikla rengiant GNSS 2 technologiją,

- eksperimentinės navigacijos naudingosios apkrovos kūrimas ir sistemos modeliavimo bandymų atlikimas bei skrydžių orbitoje demonstravimas,

- GNSS 2 architektūros kūrimas (visos palydovinės navigacijos sistemos, įskaitant logistikos ir veikimo aspektus, kūrimas).

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

1. Įvadas

Šiame priede atskirai nurodomas kiekvienos iš Šalių indėlis, minimas 4 straipsnyje. Jis susijęs su EGNOS kūrimu, plėtra ir įdiegimu iki pirmojo įgyvendinimo etapo pabaigos, naudojant mažiausiai du geostacionariuosius navigacijos imtuvus. EGNOS aprašas pateikiamas toliau.

EGNOS sistema - tai esamų palydovais paremtos radijo navigacijos ir padėties nustatymo sistemų praplėtimo sistema, kurioje naudojami geostacionarieji palydovai, ir kuri pagerins šių sistemų darbą virš Europos ir apskritai virš visos geostacionariojo transliavimo zonos (-ų).

EGNOS, geostacionariuosiuose palydovuose naudodama navigacijos imtuvus ir apdorodama duomenis, gaunamus iš antžeminių monitoringo stočių, suteiks papildomų nuotolio matavimo pajėgumų, paslaugų vientisumą ir diferencinius tolimojo ryšio (WAD) taisymo duomenis. WAD paslaugos tikslas - didinti esamų palydovais paremtų radijo navigacijos sistemų tikslumą, ypač virš Europos. EGNOS sistema pagerins bendrą palydovinės navigacijos paslaugos prieinamumą.

EGNOS infrastruktūrą sudarys:

- misijos kontrolės centrai (MCC),

- navigacijos imtuvai geostacionariuosiuose palydovuose,

- sausumos antžeminės navigacijos stotys (NLES) navigacijos imtuvams pasiekti,

- nuotolio matavimo ir vientisumo monitoringo stotys (RIMS),

- praplėsta RIMS tiksliam geostacionariųjų palydovų, kuriuose įmontuoti navigacijos imtuvai, orbitos nustatymui,

- referencinių stočių tinklas, skirtas patvirtinti EGNOS apskaičiuotų WAD pataisymų teisingumui. Supaprastintos RIMS bus naudojamos kaip referencinės stotys.

2. ESA indėlis

ESA prisidės įgyvendindama savo ARTES programą, visų pirma jos 9 dalį.

ESA įsipareigoja atlikti šiuos veiksmus:

- EGNOS projekto valdymas,

- misijos analizė ir sistemos apibrėžimas,

- pirminiai bandymai,

- testavimas ir modeliavimas,

- nuotolio matavimo sistemos kūrimas,

- vientisumo sistemos kūrimas,

- WAD sistemos kūrimas,

- EGNOS testavimas ir techninis suderinimas, įskaitant nuostatas dėl sausumos ryšių ir MCC einamąsias sąnaudas testavimo ir suderinimo laikotarpiu.

3. Eurokontrolės indėlis

Eurokontrolė, užsiimdama palydovinės navigacijos taikomųjų programų veikla ir glaudžiai bendradarbiaudama su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija (ICAO), atlieka šiuos veiksmus:

- civilinės aviacijos naudotojų reikalavimų teikimas,

- veikimo testavimas ir suderinimas civilinės aviacijos GNSS 1 naudotojams. Jis aprėpia statiškus sausumos matavimus, specialiuosius skrydžių bandymus ir duomenų registravimo akcijas komerciniuose reisiniuose lėktuvuose,

- parama veiklai Europoje siekiant užtikrinti, kad GNSS pagal savo veikimą būtų tinkama civilinei aviacijai. Šis darbas atliekamas kiek galima labiau bendradarbiaujant civilinės aviacijos aplinkoje, įskaitant Jungtines aviacijos institucijas (JAI).

4. Bendrijos indėlis

Bendrija, vadovaudamasi savo atitinkama tvarka, susijusia su transeuropiniais tinklais ir pagrindinėmis tyrimų ir taikomosios veiklos programomis, prisideda prie šių užduočių:

- su GNSS 1 susijusių naudotojų reikalavimų konsolidavimas,

- GNSS 1 naudotojų įrangos standartizavimo programos kūrimas, plėtra ir rėmimas,

- naudotojų transporto priemonių integravimo aspektų analizė rengiantis suderinimo bandymams,

- mažiausiai dviejų palydovinių grandžių teikimas EGNOS sistemai įgyvendinti (visų pirma AOR-E ir IOR Inmarsat III imtuvų ir reikiamų priemonių atitinkamose sausumos antžeminėse navigacijos stotyse nuoma),

- bandymų atlikimas veikimo sąlygomis, siekiant suderinti naudotojų reikalavimus ir naudotojų įrangos prototipus.

--------------------------------------------------