21978A1024(01)



Oficialusis leidinys L 378 , 30/12/1978 p. 0002 - 0029
specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 4 tomas 1 p. 0032
specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 4 tomas 1 p. 0032
specialusis leidimas graikų k.: skyrius 04 tomas 1 p. 0122
specialusis leidimas ispanų kalba: skyrius 04 tomas 1 p. 0074
specialusis leidimas portugalų kalba skyrius 04 tomas 1 p. 0074


Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejyboje šiaurės vakarų atlante

SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS,

pažymėdamos, kad šiaurės vakarų Atlanto pakrantės valstybės, remdamosi atitinkamais tarptautinės teisės principais, išplėtė savo jurisdikciją gretimuose vandenyse esantiems gyviesiems ištekliams iki ribų, esančių ne didesniu kaip 200 jūrmylių atstumu nuo bazinės linijos, nuo kurios matuojamas teritorinės jūros plotis, ir šiose teritorijose naudojasi savo suvereniomis teisėmis šių išteklių tyrinėjimui ir naudojimui, išsaugojimui ir valdymui;

atsižvelgdamos į Trečiosios Jungtinių Tautų jūrų teisės konferencijos darbą žuvininkystės srityje;

norėdamos skatinti žuvininkystės išteklių šiaurės vakarų Atlante išsaugojimą ir optimalų panaudojimą, atsižvelgiant į išplėstinės pakrantės valstybės jurisdikcijos žuvininkystei režimą, taip pat skatinti su šiais ištekliais susijusį tarptautinį bendradarbiavimą ir konsultacijas dėl šių išteklių,

susitarė:

1 straipsnis

1. Regionas, kuriame taikoma ši Konvencija, (toliau — Konvencijos taikymo regionas) — tai šiaurės vakarų Atlanto vandenyno vandenys, esantys į šiaurę nuo 35° 00′ šiaurės platumos ir į vakarus nuo linijos, brėžiamos tiesiai į šiaurę nuo 35° 00′ šiaurės platumos ir 42° 00′ vakarų ilgumos iki 59° 00′ šiaurės platumos, iš ten — tiesiai į vakarus iki 44° 00′ vakarų ilgumos, iš ten — tiesiai į šiaurę iki Grenlandijos pakrantės, taip pat Šv. Lauryno įlankos, Deiviso sąsiaurio ir Bafino jūros vandenys, esantys į pietus nuo 78° 10′ šiaurės platumos.

2. Regionas, šioje Konvencijoje vadinamas reguliavimo regionu, — tai Konvencijos taikymo regiono dalis, esanti už teritorijų, kuriose pakrantės valstybės turi jurisdikciją žuvininkystės ištekliams.

3. Šioje Konvencijoje pakrantės valstybė — tai Susitariančioji Šalis, turinti jurisdikciją žuvininkystės ištekliams vandenyse, įeinančiuose į Konvencijos taikymo regioną.

4. Ši Konvencija taikoma visiems Konvencijos taikymo regiono žuvininkystės ištekliams, išskyrus lašišas, tunus ir kalavijas, banginių būrio gyvūnus, kuriuos tvarko Tarptautinė banginių medžioklės komisija arba bet kuri jos teises perimanti organizacija, taip pat sėslios kontinentinio šelfo rūšys, t. y. organizmai, kurie gaudymo metu guli nejudantys ant jūros dugno arba po juo, arba kurie negali judėti be nuolatinio fizinio sąlyčio su jūros dugnu arba podirviu.

5. Nė viena šios Konvencijos nuostata neturi jokio poveikio ir nepažeidžia nė vienos Susitariančiosios Šalies pozicijos arba pretenzijų, susijusių su vidaus vandenimis, teritorine jūra arba jurisdikcijos žuvininkystės ištekliams ribomis ar apimtimi, taip pat neturi jokio poveikio ir nepažeidžia nė vienos Susitariančiosios Šalies požiūrio arba pozicijos, susijusios su jūrų teise.

2 straipsnis

1. Susitariančiosios Šalys susitaria įsteigti ir išlaikyti tarptautinę organizaciją, kurios tikslas — konsultacijomis ir bendradarbiavimu prisidėti prie Konvencijos taikymo regione esančių žuvininkystės išteklių optimalaus panaudojimo, protingo valdymo ir išsaugojimo. Šios organizacijos pavadinimas — šiaurės vakarų Atlanto žvejybos organizacija, toliau — Organizacija; ji vykdo šioje Konvencijoje nustatytas funkcijas.

2. Organizacija susideda iš:

a) Bendrųjų reikalų tarybos,

b) Mokslinės tarybos,

c) Žuvininkystės komisijos ir

d) Sekretoriato.

3. Organizacija turi juridinio asmens statusą ir santykiuose su kitomis tarptautinėmis organizacijomis bei Susitariančiųjų Šalių teritorijose turi teisnumą, kokio gali reikėti Organizacijos funkcijų vykdymui ir jos tikslo įgyvendinimui. Imunitetai ir privilegijos, kuriuos Susitariančiosios Šalies teritorijoje turi Organizacija ir jos pareigūnai, nustatomi Organizacijos ir atitinkamos Susitariančiosios Šalies susitarimu.

4. Organizacijos būstinė yra Dartmute (Naujoji Škotija, Kanada) arba bet kurioje kitoje vietoje, kurią pasirinks Bendrųjų reikalų taryba.

3 straipsnis

Bendrųjų reikalų tarybos funkcijos yra tokios:

a) prižiūrėti ir koordinuoti organizacinius, administracinius, finansinius ir kitus Organizacijos vidaus reikalus, įskaitant santykius tarp ją sudarančių organų;

b) koordinuoti Organizacijos išorės santykius;

c) pakeisti ir nustatyti Žuvininkystės komisijos narystę, remiantis XIII straipsniu, ir

d) turėti tokius įgaliojimus, kokius jai suteikia ši Konvencija.

4 straipsnis

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis yra Bendrųjų reikalų tarybos narė ir į tarybą skiria ne daugiau kaip tris atstovus, kuriuos į susirinkimus gali lydėti pakaitiniai atstovai, ekspertai ir patarėjai.

2. Bendrųjų reikalų taryba renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, kurie šias pareigas atlieka dvejus metus; po to jie gali būti perrenkami, tačiau šių pareigų negali eiti ilgiau kaip ketverius metus iš eilės. Pirmininkas yra Susitariančiosios Šalies, kuri yra Žuvininkystės komisijos narė, atstovas; pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas turi atstovauti skirtingas Susitariančiąsias Šalis.

3. Pirmininkas yra Organizacijos prezidentas ir pagrindinis jos atstovas.

4. Bendrųjų reikalų tarybos pirmininkas šaukia pastovų kasmetinį Organizacijos susirinkimą, kuris vyksta Bendrųjų reikalų tarybos nustatytoje vietoje (paprastai Šiaurės Amerikoje).

5. Visus Bendrųjų reikalų tarybos susirinkimus (išskyrus metinius), kuriuos sušaukti prašo kuri nors Susitariančioji Šalis ir tam pritaria dar viena Susitariančioji Šalis, šaukia pirmininkas; jie vyksta pirmininko nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje.

6. Bendrųjų reikalų taryba gali steigti komitetus ir pakomitečius, jei to reikia jos pareigų ir funkcijų vykdymui.

5 straipsnis

1. Visos Susitariančiosios Šalys Bendrųjų reikalų tarybos susirinkimuose turi po vieną balsą.

2. Išskyrus tuos atvejus, kai numatyta kitaip, Bendrųjų reikalų tarybos sprendimai priimami visų dalyvaujančių ir "už" arba "prieš" balsuojančių Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma, su sąlyga, kad balsuojama tik tada, jei susirinkime yra kvorumas — ne mažiau kaip du trečdaliai visų Susitariančiųjų Šalių.

3. Bendrųjų reikalų taryba patvirtina ir, jei reikia, keičia savo susirinkimų vedimo ir funkcijų vykdymo taisykles.

4. Bendrųjų reikalų taryba Susitariančiosioms Šalims pateikia metinę Organizacijos veiklos ataskaitą.

VI straipsnis

1. Mokslinės tarybos funkcijos yra tokios:

a) suteikti forumą konsultacijoms ir bendradarbiavimui tarp Susitariančiųjų Šalių, susijusį su mokslinės informacijos ir nuomonių apie žuvininkystę Konvencijos taikymo regione, įskaitant aplinkosauginius ir ekologinius veiksnius, nagrinėjimu, įvertinimu ir pasikeitimu, taip pat skatinti ir remti Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimą atliekant mokslinius tyrimus, kurių tikslas — užpildyti su minėtais klausimais susijusių žinių spragas;

b) kaupti ir palaikyti statistikos duomenis ir įrašus, taip pat skelbti ir skleisti pranešimus, informaciją ir medžiagą, susijusią su žuvininkyste Konvencijos taikymo regione, įskaitant žuvininkystę veikiančius aplinkosauginius ir ekologinius veiksnius;

c) teikti mokslines konsultacijas pakrantės valstybėms, jei pageidaujama — remiantis 7 straipsniu, ir

d) teikti mokslines konsultacijas Žuvininkystės komisijai remiantis 8 straipsniu arba savo iniciatyva, jei to reikia Komisijos tikslams įgyvendinti.

2. Mokslinės tarybos funkcijos tam tikrais atvejais gali būti atliekamos bendradarbiaujant su kitomis visuomeninėmis arba privačiomis organizacijomis, turinčiomis panašių tikslų.

3. Susitariančiosios Šalys pateikia Mokslinei tarybai visą turimą statistinę ir mokslinę informaciją, kurios šiame straipsnyje nurodytu tikslu prašo taryba.

7 straipsnis

1. Mokslinė taryba, pakrantės valstybei prašant, apsvarsto ir pateikia pranešimą klausimu, susijusiu su žuvininkystės išteklių, esančių tos pakrantės valstybės jurisdikcijai priklausančiuose ir į Konvencijos taikymo regioną patenkančiuose vandenyse, valdymo ir išsaugojimo moksliniu pagrindu.

2. Pakrantės valstybė, konsultuodamasi su Moksline taryba, nurodo technines užduotis, skirtas klausimo, perduodamo tarybai remiantis straipsnio 1 dalimi, svarstymui. Į šias technines užduotis, kartu su visais kitais atitinkamais dalykais, įeina (kai tinka):

a) klausimo pranešimas, įskaitant žuvininkystės išteklių ir regiono, kuris bus aptariamas, aprašymą;

b) jei norima gauti mokslinius skaičiavimus arba prognozes — visų svarbių veiksnių arba prielaidų, į kurias turi būti atsižvelgiama, aprašymas, ir

c) kai taikoma, tikslų, kuriuos siekia įgyvendinti pakrantės valstybė, aprašymas ir nurodymas ką pateikti — konkretų patarimą ar visą eilę galimų pasirinkimų.

8 straipsnis

Mokslinė taryba apsvarsto ir pateikia pranešimą Žuvininkystė komisijos pateiktu klausimu, susijusiu su reguliavimo regione esančių žuvininkystės išteklių valdymo ir išsaugojimo moksliniu pagrindu, atsižvelgdama į Žuvininkystės komisijos nurodytas su šiuo klausimu susijusias technines užduotis.

9 straipsnis

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis yra Mokslinės tarybos narė ir į tarybą skiria savo atstovus, kuriuos į susirinkimus gali lydėti pakaitiniai atstovai, ekspertai ir patarėjai.

2. Mokslinė taryba renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, kurie šias pareigas atlieka dvejus metus; po to jie gali būti perrenkami, tačiau šių pareigų negali eiti ilgiau nei ketverius metus iš eilės. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas turi atstovauti skirtingas Susitariančiąsias Šalis.

3. Visus Mokslinės tarybos susirinkimus (išskyrus metinius, šaukiamus remiantis IV straipsniu), kuriuos sušaukti prašo kuri nors pakrantės valstybė arba prašo Susitariančioji Šalis ir tam pritaria dar viena Susitariančioji Šalis, šaukia pirmininkas; jie vyksta pirmininko nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje.

4. Mokslinė taryba gali steigti komitetus ir pakomitečius, jei to reikia jos pareigų ir funkcijų vykdymui.

10 straipsnis

1. Mokslinės rekomendacijos, kurias, remdamasi šia Konvencija, teikia Mokslinė taryba, nustatomos bendro susitarimo pagrindu. Jei nepavyksta pasiekti bendro susitarimo, taryba savo pranešime pateikia visas nuomones, kurios buvo pateiktos svarstant klausimą.

2. Mokslinės tarybos sprendimai, susiję su pareigūnų rinkimais, taisyklių patvirtinimu ir keitimu, taip pat kitais klausimais, susijusiais su jos darbo organizavimu, priimami visų dalyvaujančių ir "už" arba "prieš" balsuojančių Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma; šiuo tikslu kiekviena Susitariančioji Šalis turi vieną balsą. Balsuojama tik tada, jei susirinkime yra kvorumas — ne mažiau nei du trečdaliai visų Susitariančiųjų Šalių.

3. Mokslinė taryba patvirtina ir, jei reikia, keičia savo susirinkimų vedimo ir funkcijų vykdymo taisykles.

11 straipsnis

1. Žuvininkystės komisija, toliau — Komisija, atsako už reguliavimo regione esančių žuvininkystės išteklių valdymą ir išsaugojimą, remiantis šio straipsnio nuostatomis.

2. Komisija gali priimti pasiūlymus dėl Susitariančiųjų Šalių bendrų veiksmų, kurių tikslas — optimalus reguliavimo regione esančių žuvininkystės išteklių panaudojimas. Svarstydama tokius pasiūlymus Komisija atsižvelgia į visą susijusią informaciją ir rekomendacijas, kurias jai pateikia Mokslinė taryba.

3. Vykdydama straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, Komisija siekia užtikrinti nuoseklumą:

a) pasiūlymų, susijusių su ištekliais arba išteklių grupe, esančia ir reguliavimo regione, ir pakrantės valstybės žuvininkystės jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, arba pasiūlymų, galinčių rūšių tarpusavio ryšiais turėti įtakos ištekliams arba išteklių grupei, esančiai visoje pakrantės valstybės žuvininkystės jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje arba jos dalyje; ir

b) pakrantės valstybės patvirtintų priemonių arba sprendimų dėl tų išteklių arba išteklių grupės valdymo ir išsaugojimo, atsižvelgiant į žuvininkystės jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje vykdomą žvejybos veiklą.

Atitinkama pakrantės valstybė ir Komisija skatina tokių pasiūlymų, priemonių ir sprendimų koordinavimą. Siekdamos įgyvendinti šį straipsnį visos pakrantės valstybės praneša Komisijai savo priemones ir sprendimus.

4. Komisija, priimdama pasiūlymus dėl sugavimo kvotų paskirstymo reguliavimo regione, atsižvelgia į Komisijos narių, kurių laivai tradiciškai žvejoja šiame regione, interesus, o priimdami pasiūlymus dėl sugavimo kvotų paskirstymo Grand Banks ir Olandų kepurėje, Komisijos narės ypatingą dėmesį skiria Susitariančiajai Šaliai, kurios pakrantės bendruomenės iš esmės priklauso nuo žuvų išteklių, esančių šiuose žvejybos krantuose, gaudymo ir kuri deda dideles pastangas, siekdama užtikrinti tokių žuvų atsargų išsaugojimą imantis tarptautinių veiksmų, ypač užtikrinant tarptautinės žvejybos stebėjimą ir tikrinimą šiuose krantuose pagal tarptautinį bendro vykdymo planą.

5. Komisija taip pat gali priimti pasiūlymus dėl tarptautinių kontrolės ir vykdymo priemonių reguliavimo regione, siekdama užtikrinti šios Konvencijos ir galiojančių priemonių taikymą tame regione.

6. Vykdantysis sekretorius visoms Susitariančiosioms Šalims praneša visus Komisijos priimtus pasiūlymus, 12 straipsnio 1 dalies nustatytu tikslu nurodydamas pranešimo datą.

7. Priklausomai nuo 12 straipsnio nuostatų, kiekvienas pasiūlymas, kurį remdamasi šiuo straipsniu priima Komisija, tampa visoms Susitariančiosioms Šalims privaloma priemone, įsigaliojančia Komisijos nustatytą dieną.

8. Komisija gali Mokslinei tarybai pateikti klausimus, susijusius su reguliavimo regione esančių žuvininkystės išteklių valdymo ir išsaugojimo moksliniu pagrindu, nurodydama technines užduotis, į kurias reikia atkreipti dėmesį svarstant tą klausimą.

9. Komisija gali atkreipti kurių nors arba visų Komisijos narių dėmesį į klausimus, susijusius su šios Konvencijos užduotimi ir tikslais reguliavimo regione.

12 straipsnis

1. Jei kuri nors Komisijos narė per 60 dienų nuo Vykdančiojo sekretoriaus pranešime apie pasiūlymą nurodytos datos Vykdančiajam sekretoriui pateikia savo protestą, pasiūlymas netampa privaloma priemone 40 dienų po pranešime Susitariančiosioms Šalims apie minėtą protestą nurodytos datos. Tuoj po to, dar nepasibaigus papildomam 40 dienų laikotarpiui arba per 30 dienų nuo datos, nurodytos pranešime Susitariančiosioms Šalims apie protestą, pateiktą per tą papildomą 40 dienų laikotarpį (priklausomai nuo to, kuri data bus vėlesnė), savo protestą tokiu pačiu būdu gali pateikti bet kuri kita Komisijos narė. Pasibaigus pratęstam laikotarpiui arba laikotarpiams, per kurį buvo galima pateikti protestą, pasiūlymas tampa privaloma priemone visoms Susitariančiosioms Šalims, išskyrus pateikusioms protestą. Tačiau jei iki tokio pratęsto laikotarpio arba laikotarpių pabaigos dauguma Komisijos narių pateikia ir paremia protestus, pasiūlymas netampa privaloma priemone, išskyrus tuos atvejus, kai kuri nors arba visos Komisijos narės vis dėlto tarp savęs susitaria, kad šis pasiūlymas sutartą dieną taps joms privalomu.

2. Bet kuri protestą pareiškusi Komisijos narė gali bet kada tokį protestą atšaukti; tuomet pasiūlymas šiai narei iš karto tampa privaloma priemone, priklausomai nuo šiame straipsnyje numatytos protesto pareiškimo tvarkos.

3. Praėjus vieneriems metams nuo priemonės įsigaliojimo, Komisijos narė bet kuriuo metu gali Vykdančiajam sekretoriui pranešti apie savo ketinimą nutraukti šios priemonės galiojimą jai; jei toks pranešimas neatšaukiamas, priemonės galiojimas tai narei baigiasi praėjus vieneriems metams nuo dienos, kada Vykdantysis sekretorius gavo tokį pranešimą. Po to, kai priemonė nustoja galiojusi kuriai nors Komisijos narei, kaip nustatyta šioje straipsnio dalyje, ši priemonė gali nustoti galiojusi ir bet kuriai kitai Komisijos narei nuo tos dienos, kuomet Vykdantysis sekretorius gauna šios narės pranešimą apie ketinimą nutraukti priemonės galiojimą jai.

4. Vykdantysis sekretorius nedelsdamas visoms Susitariančiosioms Šalims praneša:

a) apie kiekvieno protesto gavimą ir protesto atšaukimą pagal straipsnio 1 ir 2 dalis;

b) datą, kuomet pasiūlymas tampa privaloma priemone, remiantis straipsnio 1 dalies nuostatomis; ir

c) apie kiekvieno pranešimo gavimą pagal straipsnio 3 dalį.

13 straipsnis

1. Narystę Komisijoje savo metinio susirinkimo metu peržiūri ir nustato Bendrųjų reikalų taryba; Komisijos nare gali būti:

a) kiekviena Susitariančioji Šalis, vykdanti žvejybą reguliavimo regione; ir

b) bet kuri Susitariančioji Šalis, Bendrųjų reikalų tarybai pateikusi pakankamus įrodymus, kad ji tikisi vykdyti žvejybą reguliavimo regione to metinio susirinkimo metais arba sekančiais kalendoriniais metais.

2. Kiekviena Komisijos narė į Komisija skiria ne daugiau nei tris savo atstovus, kuriuos į susirinkimus gali lydėti pakaitiniai atstovai, ekspertai ir patarėjai.

3. Bet kuri Susitariančioji Šalis, kuri nėra Komisijos narė, gali dalyvauti Komisijos susirinkimuose kaip stebėtoja.

4. Komisija renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, kurie šias pareigas atlieka dvejus metus; po to jie gali būti perrenkami, tačiau šių pareigų negali eiti ilgiau nei ketverius metus iš eilės. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas turi atstovauti skirtingas Komisijos nares.

5. Visus Komisijos susirinkimus (išskyrus metinius, šaukiamus remiantis IV straipsniu), kuriuos sušaukti prašo kuri nors Komisijos narė, šaukia pirmininkas; jie vyksta pirmininko nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje.

6. Komisija turi teisę steigti komitetus ir pakomitečius, jei to reikia jos pareigų ir funkcijų vykdymui.

14 straipsnis

1. Visos Komisijos narės Komisijos susirinkimuose turi po vieną balsą.

2. Komisijos sprendimai priimami visų dalyvaujančių ir "už" arba "prieš" balsuojančių Komisijos narių balsų dauguma su sąlyga, kad balsuojama tik tada, jei susirinkime yra kvorumas — ne mažiau nei du trečdaliai visų Komisijos narių.

3. Komisija patvirtina ir, jei reikia, keičia savo susirinkimų vedimo ir funkcijų vykdymo taisykles.

15 straipsnis

1. Sekretoriatas teikia paslaugas Organizacijai, kurių reikia jos pareigų ir funkcijų vykdymui.

2. Sekretoriato vyriausiasis administracijos pareigūnas yra Vykdantysis sekretorius, kurį skiria Bendrųjų reikalų taryba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

3. Sekretoriato darbuotojus skiria Vykdantysis sekretorius, remdamasis Bendrųjų reikalų tarybos nustatytomis taisyklėmis ir tvarka.

4. Bendrųjų reikalų tarybai vykdant bendrą priežiūrą, Vykdantysis sekretorius turi visus įgaliojimus Sekretoriato darbuotojų atžvilgiu ir vykdo visas Bendrųjų reikalų tarybos paskirtas kitas funkcijas.

16 straipsnis

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis apmoka savo delegacijos išlaidas, susijusias su dalyvavimu visuose susirinkimuose, vykstančiuose pagal šią Konvenciją.

2. Bendrųjų reikalų taryba tvirtina metinį Organizacijos biudžetą.

3. Remdamasi metiniu biudžetu, Bendrųjų reikalų taryba tokia tvarka nustato kiekvienos Susitariančiosios Šalies įnašą:

a) 10 % biudžeto padalijama tarp pakrantės valstybių proporcingai jų nominaliam laimikiui, sugautam Konvencijos taikymo regione per vienerius metus, pasibaigusius iki šių biudžetinių metų pradžios likus dvejiems metams;

b) 30 % biudžeto padalijama tarp visų Susitariančiųjų Šalių po lygiai; ir

c) 60 % biudžeto padalijama tarp visų Susitariančiųjų Šalių proporcingai jų nominaliam laimikiui, sugautam Konvencijos taikymo regione per vienerius metus, pasibaigusius iki šių biudžetinių metų pradžios likus dvejiems metams.

Pirmiau nurodytas nominalus laimikis — tai I priede (kuris sudaro neatsiejamą šios Konvencijos dalį) išvardytų žuvų rūšių laimikis, apie kurį pateikiama ataskaita.

4. Vykdantysis sekretorius kiekvienai Susitariančiajai Šaliai praneša jos turimo mokėti įnašo sumą, apskaičiuotą šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; kiekviena Susitariančioji Šalis savo įnašą kaip galima greičiau sumoka Organizacijai.

5. Įnašai mokami tos valstybės, kurioje yra Organizacijos būstinė, valiuta, išskyrus tuos atvejus, kai Bendrųjų reikalų taryba leidžia kitaip.

6. Atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalį Bendrųjų reikalų taryba pirmojo savo susirinkimo metu patvirtina biudžetą likusiai pirmųjų Organizacijos veiklos finansinių metų daliai, o Vykdantysis sekretorius Susitariančiosioms Šalims perduoda to biudžeto kopijas kartu su pranešimais apie atitinkamus jų įnašus.

7. Paskesniais finansiniais metais Vykdantysis sekretorius kiekvienai Susitariančiajai Šaliai teikia metinio biudžeto projektą, kartu nurodant įnašų grafiką, iki Organizacijos metinio susirinkimo, kuriame turi būti svarstomas biudžetas, likus ne mažiau nei 60 dienų.

8. Susitariančioji Šalis, prisijungianti prie šios Konvencijos finansinių metų metu, už tuos metus moka įnašo dalį, kuri yra apskaičiuojama pagal šio straipsnio nuostatas ir yra proporcinga tais metais likusių pilnų mėnesių skaičiui.

9. Susitariančioji Šalis, kuri dvejus metus iš eilės nesumokėjo savo įnašo, neturi teisės balsuoti ir pareikšti protesto, kaip numatyta šioje Konvencijoje, kol neįvykdys savo įsipareigojimų, išskyrus tuos atvejus, kaip Bendrųjų reikalų taryba nusprendžia kitaip.

10. Finansinės Organizacijos veiklos auditą kiekvienais metais atlieka Bendrųjų reikalų tarybos pasirinkti išorės auditoriai.

11. Jei Konvencija įsigalioja 1979 m. sausio 1d., vietoj straipsnio 6 dalies nuostatų taikomos II priedo (kuris sudaro neatsiejamą šios Konvencijos dalį) nuostatos.

17 straipsnis

Susitariančiosios Šalys susitaria imtis tokių veiksmų (įskaitant atitinkamų sankcijų už pažeidimus įvedimą), kurių reikia norint užtikrinti Konvencijos nuostatų veiksmingumą ir visų priemonių, tapusių privalomomis remiantis XI straipsnio 7 dalimi, bei visų priemonių, galiojančių remiantis XXIII straipsniu, įgyvendinimą. Kiekviena Susitariančioji Šalis Komisijai pateikia metinę ataskaita apie veiksmus, kurių ji ėmėsi siekdama šio tikslo.

18 straipsnis

Susitariančiosios Šalys susitaria išlaikyti tarptautinio bendro vykdymo plano (taikomo, kaip numatyta XXIII straipsnyje, arba iš dalies pakeisto XI straipsnio 5 dalyje nurodytomis priemonėmis) galiojimą ir jį įgyvendinti reguliavimo regione. Į šį planą įeina nuostata dėl Susitariančiųjų Šalių abipusių įlipimo ir tikrinimo teisių bei vėliavos valstybės patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir sankcijos, kurios taikomos remiantis tokio įlipimo ir tikrinimo pasekmėje gautais įrodymais. Ataskaita apie tokį patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir sankcijų taikymą įtraukiama į XVII straipsnyje nurodytą metinę ataskaitą.

19 straipsnis

Susitariančios Šalys susitaria atkreipti šios Konvencijos nepasirašiusių valstybių dėmesį į klausimus, susijusius su tos valstybės nacionalinių subjektų arba laivų žvejybos veikla, atliekama reguliavimo regione, kuri, atrodo, daro neigiamą poveikį šios Konvencijos nustatytų tikslų siekimui. Susitariančios Šalys taip pat susitaria tam tikrais atvejais pasitarti dėl žingsnių, kurių turi būti imamasi, siekiant išvengti tokio neigiamo poveikio.

20 straipsnis

1. Konvencijos taikymo regionas dalijamas į mokslinius ir statistinius parajonius, sektorius ir subsektorius, kurių ribos nustatytos šios Konvencijos III priede.

2. Mokslinei tarybai prašant ir jei manoma, kad tai yra būtina mokslinių arba statistinių tikslų įgyvendinimui, Bendrųjų reikalų taryba gali dviejų trečdalių visų Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma iš dalies pakeisti III priede nustatytas mokslinių ir statistinių parajonių, sektorių ir subsektorių ribas, jei tam pritaria visos pakrantės valstybės, turinčios jurisdikciją žuvininkystės ištekliams, esantiems bet kurioje su tokiu pakeitimu susijusio regiono dalyje.

3. Žuvininkystės komisijai prašant ir po konsultacijų su Moksline taryba, taip pat jei manoma, kad tai yra būtina valdymo tikslų įgyvendinimui, Bendrųjų reikalų taryba gali dviejų trečdalių visų Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma padalyti reguliavimo regioną į atitinkamus reguliavimo sektorius ir subsektorius. Vėliau jie gali būti iš dalies keičiami, taikant tokią pačią tvarką. Taip pakeistų sektorių ir subsektorių ribos apibrėžiamos III priede.

4. Šios Konvencijos III priedas — dabartine savo išraiška arba kartkartėmis pakeičiamas pagal šį straipsnį — sudaro neatsiejamą šios Konvencijos dalį.

21 straipsnis

1. Bet kuri Susitariančioji Šalis turi teisę siūlyti šios Konvencijos pakeitimus, kuriuos svarsto ir dėl kurių priima sprendimą Bendrųjų reikalų taryba metiniame arba specialiame susirinkime. Visi siūlomi pakeitimai siunčiami Vykdančiajam sekretoriui iki susirinkimo, kurio metu siūloma svarstyti minėtuosius pakeitimus, dienos likus ne mažiau kaip 90 dienų; Vykdantysis sekretorius nedelsdamas persiunčia pasiūlymus visoms Susitariančiosioms Šalims.

2. Tam, kad Bendrųjų reikalų taryba priimtų siūlomą Konvencijos pakeitimą, reikia trijų ketvirtadalių visų Susitariančiųjų Šalių balsų. Depozitaras persiunčia nurodytu būdu patvirtinto siūlomo pakeitimo tekstą visoms Susitariančiosioms Šalims.

3. Pakeitimas visoms Susitariančiosioms Šalims įsigalioja praėjus 120 dienų nuo perdavimo datos, nurodytos depozitaro pranešime apie trijų ketvirtadalių Susitariančiųjų Šalių rašytinio pritarimo gavimą, išskyrus tuos atvejus, kai kuri nors Susitariančioji Šalis per 90 dienų nuo perdavimo datos, nurodytos depozitaro pranešime apie tokį gavimą, praneša depozitarui apie savo nesutikimą su pakeitimu; tokiu atveju pakeitimas neįsigalioja nė vienai Susitariančiajai Šaliai. Savo nesutikimą su pakeitimu pareiškusi Susitariančioji Šalis gali tokio savo nesutikimo bet kada atsisakyti. Jei atsisakoma visų pareikštų nesutikimų su pakeitimu, pakeitimas visoms Susitariančiosioms Šalims įsigalioja praėjus 120 dienų nuo perdavimo datos, nurodytos depozitaro pranešime apie paskutinio atsisakymo gavimą.

4. Laikoma, kad šalis, tapusi Susitariančiąja šios Konvencijos Šalimi po to, kai šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtinamas pakeitimas, pritaria minėtajam pakeitimui.

5. Depozitaras nedelsdamas praneša visoms Susitariančiosioms Šalims apie pritarimų pakeitimams gavimą, nesutikimų su pakeitimais gavimą arba nesutikimų atsisakymą, taip pat apie pakeitimų įsigaliojimą.

22 straipsnis

1. Ši Konvencija teikiama pasirašyti Otavoje iki 1978 m. gruodžio 31 d. šalims, kurios buvo atstovaujamos diplomatinėje konferencijoje dėl daugiašalio bendradarbiavimo žvejyboje šiaurės vakarų Atlante ateities, vykusioje 1977 m. spalio 11-21 d. Otavoje. Vėliau prie šios Konvencijos bus galima prisijungti.

2. Šią Konvenciją ratifikuoja, priima arba patvirtina ją pasirašiusios šalys; ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Kanados Vyriausybėje (toliau šioje Konvencijoje — depozitaras).

3. Ši Konvencija įsigalioja pirmąją sausio mėnesio dieną po to, kai ne mažiau kaip šešios Konvenciją pasirašiusios šalys, kurių bent viena turi jurisdikciją žuvininkystės ištekliams vandenyse, įeinančiuose į Konvencijos taikymo regioną, deponuoja ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentus.

4. Visos šios Konvencijos nepasirašiusios šalys gali prie jos prisijungti apie tai depozitarui pranešdamos raštu. Prisijungimas, apie kurį depozitarui pranešama prieš įsigaliojant šiai Konvencijai, įsigalioja šios Konvencijos įsigaliojimo dieną. Prisijungimas, apie kurį depozitarui pranešama jau įsigaliojus šiai Konvencijai, įsigalioja nuo tos dienos, kada tokį pranešimą gauna depozitaras.

5. Depozitaras praneša visoms Konvenciją pasirašiusioms šalims ir visoms prisijungiančioms šalims apie visus deponuotus ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentus ir gautus prisijungimo dokumentus.

6. Depozitaras sušaukia pirmąjį Organizacijos susirinkimą per šešis mėnesius nuo Konvencijos įsigaliojimo datos; iki susirinkimo dienos likus ne mažiau nei vienam mėnesiui kiekvienai Susitariančiajai Šaliai praneša išankstinę darbotvarkę.

23 straipsnis

Įsigaliojus šiai Konvencijai, visi pasiūlymai, kurie, remiantis 1949 m. Tarptautinės konvencijos dėl žvejybos šiaurės vakarų Atlante (toliau — ICNAF Konvencija) VIII straipsniu, tuo metu galioja arba yra pateikti, tampa (atsižvelgiant į ICNAF Konvencijos nuostatas) visoms Susitariančiosioms Šalims privaloma priemone reguliavimo regione; minėtieji pasiūlymai tampa privaloma priemone iš karto, jei tokie pasiūlymai jau galioja, remiantis ICNAF Konvencija, arba tampa privaloma priemone tuoj po jų įsigaliojimo. Atsižvelgiant į 12 straipsnio 3 dalį, visos tokios priemonės išlieka privalomos visoms Susitariančiosioms Šalims tol, kol baigiasi jų galiojimas arba kol jos nėra pakeičiamos priemonėmis, privalomomis pagal šios Konvencijos 11 straipsnį, su sąlyga, kad joks minėtas pakeitimas nebus atliekamas anksčiau, nei praėjus vieneriems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo dienos.

24 straipsnis

1. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali pasitraukti iš šios Konvencijos bet kurių metų gruodžio 31 d., apie tai depozitarui pranešdama birželio 30 d. arba anksčiau; depozitaras tokio pranešimo kopijas išsiuntinėja kitoms Susitariančiosioms Šalims.

2. Tuoj po to bet kuri kita Susitariančioji Šalis taip pat gali pasitraukti iš šios Konvencijos tą pačią gruodžio 31 d., depozitarui apie tai pranešdama per vieną mėnesį nuo pranešimo apie pasitraukimą, pateikto šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kopijos gavimo datos.

25 straipsnis

1. Šios Konvencijos originalas deponuojamas Kanados Vyriausybėje, kuri patvirtintas kopijas nusiunčia visoms šią Konvenciją pasirašiusioms ir prie jos prisijungusioms Šalims.

2. Depozitaras įregistruoja Konvenciją Jungtinių Tautų sekretoriate.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

Priimta 1978 m. spalio 24 d. Otavoje, vienu originaliu egzemplioriumi, anglų ir prancūzų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.

--------------------------------------------------

KONVENCIJOS I PRIEDAS

Žuvų rūšių sąrašas, naudojamas nustatant nominalų laimikį, kuriuo remiantis apskaičiuojamas metinis biudžetas, kaip numatyta 16 straipsnyje

Atlanto menkė … | Gadus morrhua |

Juodadėmė menkė … | Melanogrammus aeglefinus |

Atlanto raudonasis ešerys … | Sebastes marinus |

Sidabrinė jūrų lydeka … | Merluccius bilinearis |

Raudonoji jūrų vėgėlė… | Urophycis chuss |

Sidabrinė saida … | Pollachius virens |

Amerikinė plekšnė … | Hippoglossoides platessoides |

Raudonoji plekšnė … | Glyptocephalus cynoglossus |

Geltonuodegė plekšnė… | Limanda ferruginea |

Juodasis otas (paltusas) … | Reinhardtius hippoglossoides |

Bukažiotė ilgauodegė … | Macrourus rupestris |

Atlanto silkė … | Clupea harengus |

Atlanto skumbrė … | Scomber scombrus |

Atlanto taukžuvė… | Peprilus triacanthus |

Pilkoji silkė … | Alosa pseudoharengus |

Sidabrinukė … | Argentina silus |

Stintenė … | Mallotus villosus |

Ilgačiuopiklis kalmaras … | Loligo pealei |

Trumpačiuopiklis kalmaras … | Illex illecebrosus |

Krevetės … | Pandalus sp. |

--------------------------------------------------

KONVENCIJOS II PRIEDAS

Laikinieji finansiniai susitarimai

1. Susitariančioji Šalis, kuri 1979 m. taip pat yra ir Tarptautinės konvencijos dėl žvejybos šiaurės vakarų Atlante Susitariančioji Šalis, tais metais nemoka Organizacijai jokio įnašo. Kitos Susitariančiosios Šalys, deponavusios savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentus arba prisijungusios prie Konvencijos iki 1979 m. gruodžio 31 d., moka priedėlyje nurodytus įnašus. Priedėlyje nenurodytų Susitariančiųjų Šalių įnašus nustato Bendrųjų reikalų taryba.

2. Visos Susitariančiosios Šalys kaip galima greičiau po 1979 m. sausio 1 d. arba po prisijungimo prie Konvencijos datos (priklausomai nuo to, kuri data yra paskesnė) sumoka straipsnio 1 dalyje nustatytus įnašus.

--------------------------------------------------

KONVENCIJOS III PRIEDAS

Moksliniai ir statistiniai parajoniai, sektoriai ir subsektoriai

Šios Konvencijos 20 straipsnyje numatyti tokie moksliniai ir statistiniai parajoniai, sektoriai ir subsektoriai:

1. a) 0 parajonis — Konvencijos taikymo regiono dalis, esanti į šiaurę nuo 61° 00′ šiaurės platumos lygiagretės; šią regiono dalį rytuose riboja linija, brėžiama tiesiai į šiaurę nuo 61° 00′ šiaurės platumos ir 59° 00′ vakarų ilgumos iki 69° 00′ šiaurės platumos lygiagretės, iš ten — į šiaurės vakarus išilgai rumbo linijos, iki 75° 00′ šiaurės platumos ir 73° 30′ vakarų ilgumos, iš ten — tiesiai į šiaurę iki 78° 10′ šiaurės platumos lygiagretės; šią regiono dalį vakaruose riboja linija, pradedama brėžti nuo 61° 00′ šiaurės platumos ir 65° 00′ vakarų ilgumos, ir brėžiama į šiaurės vakarus išilgai rumbo linijos, iki Bafino Žemės pakrantėje esančio East Bluff (61° 55′ šiaurės platumos ir 66° 20′ vakarų ilgumos), iš ten — į šiaurę palei Bafino Žemės, Bailoto salos, Devono salos ir Elsmyro salos pakrantes (vandenyse tarp šių salų — išilgai aštuoniasdešimtojo dienovidinio vakarų ilgumos) iki 78° 10′ šiaurės platumos lygiagretės.

1. b) 0 parajonis susideda iš dviejų sektorių:

0A sektorius — parajonio dalis, esanti į šiaurę nuo 66° 15′ šiaurės platumos lygiagretės;

0B sektorius — parajonio dalis, esanti į pietus nuo 65° 15′ šiaurės platumos lygiagretės.

2. a) 1 parajonis — Konvencijos taikymo regiono dalis, esanti į rytus nuo 0 parajonio ir į šiaurę bei į rytus nuo rumbo linijos, jungiančios tašką, kurio geografinės koordinatės yra 61° 00′ šiaurės platumos ir 59° 00′ vakarų ilgumos, su tašku, kurio geografinės koordinatės yra 52° 15′ šiaurės platumos ir 42° 00′ vakarų ilgumos.

2. b) 1 parajonis susideda iš šešių sektorių:

1A sektorius — parajonio dalis, esanti į šiaurę nuo 68° 50′ šiaurės platumos lygiagretės (Christianshaab);

1B sektorius — parajonio dalis, esanti tarp 66° 15′ šiaurės platumos lygiagretės (penkios jūrmylės į šiaurę nuo Umanarsugssuak) ir 68° 50′ šiaurės platumos lygiagretės (Christianshaab);

1C sektorius — parajonio dalis, esanti tarp 64° 15′ šiaurės platumos lygiagretės (keturios jūrmylės į šiaurę nuo Godthaab) ir 66° 15′ šiaurės platumos lygiagretės (penkios jūrmylės nuo Umanarsugssuak);

1D sektorius — parajonio dalis, esanti tarp 62° 30′ šiaurės platumos lygiagretės (Frederikshaab ledynas) ir 64° 15 šiaurės platumos lygiagretės (keturios jūrmylės nuo Godthaab);

1E sektorius — parajonio dalis, esanti tarp 60° 45šiaurės platumos lygiagretės (Desolation kyšulys) ir 62° 30′ šiaurės platumos lygiagretės (Frederikshaab ledynas);

1F sektorius — parajonio dalis, esanti į pietus nuo 60° 45′ šiaurės platumos lygiagretės (Desolation kyšulys);

3. a) 2 parajonis — Konvencijos taikymo regiono dalis, esanti į rytus nuo 64° 30′ vakarų ilgumos dienovidinio Hudsono sąsiaurio regione, į pietus nuo 0 parajonio, į pietus ir į vakarus nuo 1 parajonio bei į šiaurę nuo 52° 15′ šiaurės platumos lygiagretės.

3. b) 2 parajonis susideda iš trijų sektorių:

2G sektorius — parajonio dalis, esanti į šiaurę nuo 57° 40′ šiaurės platumos lygiagretės (Mugford kyšulys);

2H sektorius — parajonio dalis, esanti tarp 55° 20′ šiaurės platumos lygiagretės (Hopedale) ir 57° 40′ šiaurės platumos lygiagretės (Mugford kyšulys);

2J sektorius — parajonio dalis, esanti į pietus nuo 55° 20′ šiaurės platumos lygiagretės (Hopedale).

4. a) 3 parajonis — Konvencijos taikymo regiono dalis, esanti į pietus nuo 52° 15′ šiaurės platumos lygiagretės, taip pat į rytus nuo linijos, brėžiamos tiesiai į šiaurę nuo Bauld kyšulio, esančio šiaurinėje Niufaundlando pakrantėje, iki 52° 15′ šiaurės platumos; taip pat minėtojo regiono dalis, esanti į šiaurę nuo 39° 00′ šiaurės platumos lygiagretės, ir regiono dalis, esanti į rytus ir į šiaurę nuo rumbo linijos, pradedamos brėžti nuo 39° 00′ šiaurės platumos ir 50° 00′ vakarų ilgumos, ir brėžiamos į šiaurės vakarus, kertančios tašką, kurio geografinės koordinatės yra 43° 30′ šiaurės platumos ir 55° 00′ vakarų ilgumos, toliau brėžiamos link taško, kurio geografinės koordinatės yra 47° 50′ šiaurės platumos ir 60° 00′ vakarų ilgumos, ir brėžiamos tol, kol kerta tiesią liniją, jungiančią Niufaundlando pakrantėje esantį Ray kyšulį su Keip Bretono saloje esančiu Šiaurės kyšuliu; iš ten — į šiaurės rytus, išilgai minėtosios linijos iki Ray kyšulio.

4. b) 3 parajonis susideda iš šešių sektorių:

3K sektorius — parajonio dalis, esanti į šiaurę nuo 49° 15′ šiaurės platumos lygiagretės (Freels kyšulys, Niufaundlandas);

3L sektorius — parajonio dalis, esanti tarp Niufaundlando pakrantės nuo Freels kyšulio iki Šv. Marijos kyšulio ir linijos, kuri brėžiama taip: pradedama brėžti nuo Freels kyšulio, iš ten — tiesiai į rytus iki 46° 30′ vakarų ilgumos dienovidinio, iš ten — tiesiai į pietus iki 46° 00′ šiaurės platumos lygiagretės, iš ten — tiesiai į vakarus iki 54° 30′ vakarų ilgumos dienovidinio, iš ten — išilgai rumbo linijos iki Šv. Marijos kyšulio Niufaundlande;

3M sektorius — Parajonio dalis, esanti į pietus nuo 49° 15′ šiaurės platumos lygiagretės ir į rytus nuo 46° 30′ vakarų ilgumos dienovidinio;

3N sektorius — Parajonio dalis, esanti į pietus nuo 46° 00′ šiaurės platumos lygiagretės ir tarp 46° 30′ vakarų ilgumos dienovidinio ir 51° 00′ vakarų ilgumos dienovidinio;

3O sektorius — parajonio dalis, esanti į pietus nuo 46° 00′ šiaurės platumos lygiagretės ir tarp 51° 00′ vakarų ilgumos dienovidinio ir 54° 30′ vakarų ilgumos dienovidinio;

3P sektorius — parajonio dalis, esanti į pietus nuo Niufaundlando pakrantės ir į vakarus nuo linijos, kuri brėžiama nuo Šv. Marijos kyšulio Niufaundlande iki taško, kurio geagrafinės koordinatės yra 46° 00′ šiaurės platumos ir 54° 30′ vakarų ilgumos, iš ten — tiesiai į pietus iki parajonio ribos;

3P sektorius dalijamas į du subsektorius:

3Pn — šiaurės vakarų subsektorius — 3P sektoriaus dalis, esanti į šiaurės vakarus nuo linijos, brėžiamos nuo Burgeo salos Niufaundlande apytiksliai į pietvakarius iki taško, kurio geagrafinės koordinatės yra 46° 50′ šiaurės platumos ir 58° 50′ vakarų ilgumos;

3Ps — pietryčių subsektorius — 3P sektoriaus dalis, esanti į pietryčius nuo linijos, kurios apibrėžimas pateiktas apibūdinant 3Pn subsektorių.

5. a) 4 parajonis — Konvencijos taikymo regiono dalis, esanti į šiaurę nuo 39° 00′ šiaurės platumos lygiagretės, į vakarus nuo 3 parajonio ir į rytus nuo linijos, kuri brėžiama taip: pradedama brėžti nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados sienos Grand Manan sąsiauryje galutinio taško, kurio geografinės koordinatės yra 44° 46′ 35,346′ šiaurės platumos, 66° 54′ 11,253′ vakarų ilgumos, iš ten — tiesiai į pietus iki 43° 50′ šiaurės platumos lygiagretės, iš ten — tiesiai į vakarus iki 67° 40′ vakarų ilgumos dienovidinio, iš ten — tiesiai į pietus iki 42° 20′ šiaurės platumos lygiagretės, iš ten — tiesiai į rytus iki taško, esančio 66° 00′ vakarų ilgumos, iš ten — išilgai rumbo linijos pietryčių kryptimi, iki taško, kurio geografinės koordinatės yra 42° 00′ šiaurės platumos ir 65° 40′ vakarų ilgumos, iš ten — tiesiai į pietus iki 39° 00′ šiaurės platumos lygiagretės.

5. b) 4 parajonis dalijamas į šešis sektorius:

4R sektorius — parajonio dalis, esanti tarp Niufaundlando pakrantės nuo Bauld kyšulio iki Ray kyšulio ir linijos, kuri brėžiama taip: pradedama brėžti nuo Bauld kyšulio, iš ten — tiesiai į šiaurę iki 52° 15′ šiaurės platumos lygiagretės, iš ten — tiesiai į vakarus iki Labradoro pakrantės, iš ten — palei Labradoro pakrantę iki Labradoro ir Kvebeko sienos galutinio taško, iš ten — išilgai rumbo linijos pietvakarių kryptimi, iki taško, kurio geografinės koordinatės yra 49° 25′ šiaurės platumos ir 60° 00′ vakarų ilgumos, iš ten — tiesiai į pietus iki taško, kurio geografinės koordinatės yra 47° 50′ šiaurės platumos ir 60° 00′ vakarų ilgumos, iš ten — palei rumbo liniją pietryčių kryptimi, iki taško, kuriame 3 parajonio riba kerta tiesią liniją, jungiančią Šiaurės kyšulį Naujojoje Škotijoje su Ray kyšuliu Niufaundlande, iš ten — iki Ray kyšulio Niufaundlande;

4S sektorius — parajonio dalis, esanti tarp Kvebeko provincijos pietinės pakrantės nuo Labradoro ir Kvebeko sienos galutinio taško iki Pte. des Monts ir linijos, kuri brėžiama taip: pradedama brėžti nuo Pte. des Monts, iš ten — tiesiai į rytus iki taško, kurio geografinės koordinatės yra 49° 25′ šiaurės platumos ir 64° 40′ vakarų ilgumos, iš ten — išilgai rumbo linijos rytų-pietų-rytų kryptimi, iki taško, kurio geografinės koordinatės yra 47° 50′ šiaurės platumos ir 60° 00′ vakarų ilgumos, iš ten — tiesiai į šiaurę iki taško, kurio geografinės koordinatės yra 49°25′ šiaurės platumos ir 60° 00′ vakarų ilgumos, iš ten — išilgai rumbo linijos šiaurės rytų kryptimi, iki Labradoro ir Kvebeko sienos galutinio taško;

4T sektorius — parajonio dalis, esanti tarp Naujosios Škotijos, Niu Bransviko ir Kvebeko pakrančių nuo Šiaurės kyšulio iki Pte. des Monts ir linijos, kuri brėžiama taip: pradedama brėžti nuo Pte. des Monts, iš ten — tiesiai į rytus iki taško, kurio geografinės koordinatės yra 49° 25′ šiaurės platumos ir 64° 40′ vakarų ilgumos, iš ten — išilgai rumbo linijos pietryčių kryptimi, iki taško, kurio geografinės koordinatės yra 47° 50′ šiaurės platumos ir 60° 00′ vakarų ilgumos, iš ten — išilgai rumbo linijos pietų kryptimi, iki Šiaurės kyšulio Naujojoje Škotijoje;

4V sektorius — parajonio dalis, esanti tarp Naujosios Škotijos pakrantės (tarp Šiaurės kyšulio ir Fourchu) ir linijos, kuri brėžiama taip: pradedama brėžti nuo Fourchu, iš ten — išilgai rumbo linijos rytų kryptimi, iki taško, kurio geografinės koordinatės yra 45° 40′ šiaurės platumos ir 60° 00′ vakarų ilgumos, iš ten — tiesiai į pietus išilgai 60° 00′ vakarų ilgumos dienovidinio, iki 44° 10′ šiaurės platumos lygiagretės, iš ten — tiesiai į rytus iki 59° 00′ vakarų ilgumos dienovidinio, iš ten — tiesiai į pietus iki 39° 00′ šiaurės platumos lygiagretės, iš ten — tiesiai į rytus iki taško, kuriame 3 ir 4 parajonių ribos susikerta su 39° 00′ šiaurės platumos lygiagrete, iš ten — palei ribą tarp 3 ir 4 parajonių ir linijos šiaurės vakarų kryptimi, iki taško, kurio geografinės koordinatės yra 47° 50′ šiaurės platumos ir 60° 00′ vakarų ilgumos, iš ten — palei rumbo liniją pietų kryptimi, iki Šiaurės kyšulio Naujojoje Škotijoje;

4V sektorius dalijamas į du subsektorius:

4Vn — šiaurinis subsektorius — 4V sektoriaus dalis, esanti į šiaurę nuo 45° 40′ šiaurės platumos lygiagretės;

4Vs — Pietinis subsektorius — 4V sektoriaus dalis, esanti į pietus nuo 45° 40′ šiaurės platumos lygiagretės

4W sektorius — parajonio dalis, esanti tarp Naujosios Škotijos pakrantės (tarp Halifakso ir Fourchu) ir linijos, kuri brėžiama taip: pradedama brėžti nuo Fourchu, iš ten — išilgai rumbo linijos rytų kryptimi, iki taško, kurio geografinės koordinatės yra 45° 40′ šiaurės platumos ir 60° 00′ vakarų ilgumos, iš ten — tiesiai į pietus išilgai 60° 00′ vakarų ilgumos dienovidinio, iki 44° 10′ šiaurės platumos lygiagretės, iš ten — tiesiai į rytus iki 59° 00′ vakarų ilgumos dienovidinio, iš ten — tiesiai į pietus iki 39° 00′ šiaurės platumos lygiagretės, iš ten — tiesiai į vakarus iki 63° 20′ vakarų ilgumos dienovidinio, iš ten — tiesiai į šiaurę iki to dienovidinio taško 44° 20′ šiaurės platumos, iš ten — išilgai rumbo linijos šiaurės vakarų kryptimi, iki Halifakso Naujojoje Škotijoje;

4X sektorius — parajonio dalis, esanti tarp 4 parajonio, Niu Bransviko ir Naujosios Škotijos vakarinės ribos (nuo Niu Bransviko ir Meino sienos galutinio taško iki Halifakso) ir linijos, kuri brėžiama taip: pradedama brėžti nuo Halifakso, iš ten — išilgai rumbo linijos pietryčių kryptimi, iki taško, kurio geografinės koordinatės yra 44° 20′ šiaurės platumos ir 63° 20′ vakarų ilgumos, iš ten — tiesiai į pietus iki 39° 00′ šiaurės platumos lygiagretės, iš ten — tiesiai į vakarus iki 65° 40′ vakarų ilgumos dienovidinio.

6. a) 5 parajonis — Konvencijos taikymo regiono dalis, esanti į vakarus nuo 4 parajonio vakarinės ribos, į šiaurę nuo 39° 00′ šiaurės platumos lygiagretės ir į rytus nuo 71° 40′ vakarų ilgumos dienovidinio.

6. b) 5 parajonis susideda iš dviejų sektorių:

5Y sektorius — parajonio dalis, esanti tarp Meino, Naujojo Hampšyro ir Masačusetso pakrančių (nuo Meino ir Niu Bransviko sienos iki taško, esančio Keip Kodo kyšulyje 70° 00′ vakarų ilgumos/apytiksliai 42° 00′ šiaurės platumos/) ir linijos, kuri brėžiama taip: pradedama brėžti nuo taško, esančio Keip Kodo kyšulyje 70° 00′ vakarų ilgumos (apytiksliai 42° 00′ šiaurės platumos), iš ten — tiesiai į šiaurę iki 42° 20′ šiaurės platumos, iš ten — tiesiai į rytus iki taško, esančio 4 ir 5 parajonių riboje 67° 40′ vakarų ilgumos, iš ten — palei tą ribą iki Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų sienos;

5Z sektorius — Parajonio dalis, esanti į pietus ir į rytus nuo 5Y sektoriaus.

5Z sektorius dalijamas į dvi dalis: į rytinę dalį ir į vakarinę dalį, kurios apibrėžiamos taip:

5Ze — rytinė dalis — 5Z sektoriaus dalis, esanti į rytus nuo 70° 00′ vakarų ilgumos dienovidinio;

5Zw — Vakarinė dalis — 5Z sektoriaus dalis, esanti į vakarus nuo 70° 00′ vakarų ilgumos dienovidinio.

7. a) 6 parajonis — Konvencijos taikymo regiono dalis, kurią riboja linija, brėžiama taip: pradedama brėžti nuo taško, esančio Rod Ailando pakrantėje 71° 40′ vakarų ilgumos, iš ten — tiesiai į pietus iki 39° 00′ šiaurės platumos, iš ten — tiesiai į rytus iki 42° 00′ vakarų ilgumos, iš ten — tiesiai į pietus iki 35° 00′ šiaurės platumos, iš ten — tiesiai į vakarus iki Šiaurės Amerikos pakrantės, iš ten — šiaurės kryptimi palei Šiaurės Amerikos pakrantę, iki taško, esančio Rod Ailande 71° 40′ vakarų ilgumos.

7. b) 6 parajonis susideda iš aštuonių sektorių:

6A sektorius — parajonio dalis, esanti į šiaurę nuo 39° 00′ šiaurės platumos lygiagretės ir į vakarus nuo 5 parajonio;

6B sektorius — parajonio dalis, esanti į vakarus nuo 70° 00′ vakarų ilgumos, į pietus nuo 39° 00′ šiaurės platumos lygiagretės ir į šiaurę ir į vakarus nuo linijos, brėžiamos vakarų kryptimi išilgai 37° 00′ šiaurės platumos lygiagretės iki 76° 00′ vakarų ilgumos, iš ten — tiesiai į pietus iki Henrio kyšulio Virdžinijoje;

6C sektorius — parajonio dalis, esanti į vakarus nuo 70° 00′ vakarų ilgumos ir į pietus nuo 35° 00′ šiaurės platumos lygiagretės;

6D sektorius — parajonio dalis, esanti į rytus nuo 6B ir 6C sektorių ir į vakarus nuo 65° 00′ vakarų ilgumos;

6E sektorius — parajonio dalis, esanti į rytus nuo 6D sektoriaus ir į vakarus nuo 60° 00′ vakarų ilgumos;

6F sektorius — Parajonio dalis, esanti į rytus nuo 6E sektoriaus ir į vakarus nuo 55° 00′ vakarų ilgumos;

6G sektorius — Parajonio dalis, esanti į rytus nuo 6F sektoriaus ir į vakarus nuo 50° 00′ vakarų ilgumos;

6H sektorius — parajonio dalis, esanti į rytus nuo 6G sektoriaus ir į vakarus nuo 42° 00′ vakarų ilgumos.

--------------------------------------------------