17.12.2007 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 306/1 |
LISABONOS SUTARTIS,
IŠ DALIES KEIČIANTI EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTĮ IR EUROPOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTĮ
(2007/C 306/01)
PREAMBULĖ
JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS,
BULGARIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
ČEKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
JOS DIDENYBĖ DANIJOS KARALIENĖ,
VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
AIRIJOS PREZIDENTAS,
GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
JO DIDENYBĖ ISPANIJOS KARALIUS,
PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS,
VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
MALTOS PREZIDENTAS,
JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ,
AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS,
LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
RUMUNIJOS PREZIDENTAS,
SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ,
ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖ,
JOS DIDENYBĖ JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS KARALIENĖ,
NORĖDAMI užbaigti procesą, pradėtą Amsterdamo sutartimi ir Nicos sutartimi, siekiant stiprinti Sąjungos veiksmingumą bei demokratinį teisėtumą ir gerinti jos veiklos nuoseklumą,
SUSITARĖ iš dalies keisti Europos Sąjungos sutartį, Europos bendrijos steigimo sutartį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį,
JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS,
Ministrą Pirmininką
Guy VERHOFSTADT
Užsienio reikalų ministrą
Karel DE GUCHT
BULGARIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Ministrą Pirmininką
Sergei STANISHEV
Ministro pirmininko pavaduotoją ir Užsienio reikalų ministrą
Ivailo KALFIN
ČEKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENAS,
Ministrą Pirmininką
Mirek TOPOLÁNEK
Užsienio reikalų ministrą
Karel SCHWARZENBERG
JOS DIDENYBĖ DANIJOS KARALIENĖ,
Ministrą Pirmininką
Anders Fogh RASMUSSEN
Užsienio reikalų ministrą
Per Stig MØLLER
VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Federalinę kanclerę
Dr. Angela MERKEL
Federalinį užsienio reikalų ministrą ir kanclerio pavaduotoją
Dr. Frank-Walter STEINMEIER
ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Ministrą Pirmininką
Andrus ANSIP
Užsienio reikalų ministrą
Urmas PAET
AIRIJOS PREZIDENTAS,
Ministrą Pirmininką (Taoiseach)
Bertie AHERN
Užsienio reikalų ministrą
Dermot AHERN
GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Ministrą Pirmininką
Konstantinos KARAMANLIS
Užsienio reikalų ministrę
Dora BAKOYANNIS
JO DIDENYBĖ ISPANIJOS KARALIUS,
Vyriausybės pirmininką
José Luis RODRÍGUEZ ZAPATERO
Užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministrą
Miguel Ángel MORATINOS CUYAUBÉ
PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Prezidentą
Nicolas SARKOZY
Ministrą Pirmininką
François FILLON
Užsienio ir Europos reikalų ministrą
Bernard KOUCHNER
ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Ministrų tarybos pirmininką
Romano PRODI
Ministrų tarybos vicepirmininką ir Užsienio reikalų ministrą
Massimo D'ALEMA
KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Prezidentą
Tassos PAPADOPOULOS
Užsienio reikalų ministrą
Erato KOZAKOU-MARCOULLIS
LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Prezidentą
Valdis ZATLERS
Ministrą Pirmininką
Aigars KALVĪTIS
Užsienio reikalų ministrą
Māris RIEKSTIŅŠ
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Prezidentą
Valdą ADAMKŲ
Ministrą Pirmininką
Gediminą KIRKILĄ
Užsienio reikalų ministrą
Petrą VAITIEKŪNĄ
JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS,
Ministrą Pirmininką, Valstybės ministrą
Jean-Claude JUNCKER
Ministro Pirmininko pavaduotoją, užsienio reikalų ir imigracijos ministrą
Jean ASSELBORN
VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Ministrą Pirmininką
Ferenc GYURCSÁNY
Užsienio reikalų ministrę
Dr. Kinga GÖNCZ
MALTOS PREZIDENTAS,
Ministrą Pirmininką
The Hon Lawrence GONZI
Užsienio reikalų ministrą
The Hon Michael FRENDO
JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ,
Ministrą Pirmininką
Dr. J. P. BALKENENDE
Užsienio reikalų ministrą
M. J. M. VERHAGEN
AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS,
Federalinį kanclerį
Dr. Alfred GUSENBAUER
Federalinę Europos ir tarptautinių reikalų ministrę
Dr. Ursula PLASSNIK
LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Ministrą Pirmininką
Donald TUSK
Užsienio reikalų ministrą
Radosław SIKORSKI
PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Ministrą Pirmininką
José SÓCRATES CARVALHO PINTO DE SOUSA
Valstybės ir užsienio reikalų ministrą
Luís Filipe MARQUES AMADO
RUMUNIJOS PREZIDENTAS
Prezidentą
Traian BĂSESCU
Ministrą Pirmininką
Cãlin POPESCU TĂRICEANU
Užsienio reikalų ministrą
Adrian CIOROIANU
SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Vyriausybės Pirmininką
Janez JANŠA
Užsienio reikalų ministrą
Dr. Dimitrij RUPEL
SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Ministrą Pirmininką
Robert FICO
Užsienio reikalų ministrą
Ján KUBIŠ
SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Ministrą Pirmininką
Matti VANHANEN
Užsienio reikalų ministrą
Ilkka KANERVA
ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖ,
Ministrą Pirmininką
Fredrik REINFELDT
Europos reikalų ministrę
Cecilia MALMSTRÖM
JOS DIDENYBĖ JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS KARALIENĖ,
Ministrą Pirmininką
The Rt. Hon Gordon BROWN
Užsienio reikalų ir sandraugos ministrą
The Rt. Hon David MILIBAND
SUSITARĖ DĖL TOLIAU PATEIKIAMŲ NUOSTATŲ:
EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES IR EUROPOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES PAKEITIMAI
1 straipsnis
Europos Sąjungos sutartis iš dalies keičiama laikantis šio straipsnio nuostatų.
PREAMBULĖ
1) |
Preambulė iš dalies keičiama taip:
|
BENDROSIOS NUOSTATOS
2) |
1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3) |
Įrašomas 1a straipsnis: „1a straipsnis Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.“ |
4) |
2 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu: „2 straipsnis 1. Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę. 2. Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones. 3. Sąjunga sukuria vidaus rinką. Ji siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu. Ji skatina mokslo ir technikos pažangą. Ji kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą. Ji skatina ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių solidarumą. Ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas. 4. Sąjunga įsteigia Ekonominę ir pinigų sąjungą, kurios valiuta – euro. 5. Palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga išsaugo ir skatina savo vertybes ir savo interesus bei prisideda prie savo piliečių apsaugos. Ji prisideda prie taikos išsaugojimo, saugumo užtikrinimo, tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo. 6. Savo tikslų Sąjunga siekia deramomis priemonėmis pagal Sutartyse jai suteiktą atitinkamą kompetenciją.“ |
5) |
3 straipsnis panaikinamas ir įrašomas 3a straipsnis: „3a straipsnis 1. Pagal 3b straipsnį visa Sutartimis Sąjungai nepriskirta kompetencija priklauso valstybių narių kompetencijai. 2. Sąjunga gerbia valstybių narių lygybę prieš Sutartis bei nacionalinį jų savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų, įskaitant regioninę ir vietos savivaldą. Ji gerbia esmines valstybines jų funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio vientisumo, viešosios tvarkos bei nacionalinio saugumo užtikrinimą. Kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą. 3. Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sąjunga ir valstybės narės gerbia viena kitą ir viena kitai padeda vykdydamos iš Sutarčių kylančias užduotis. Kad užtikrintų pagal Sutartis ar Sąjungos institucijų aktus atsirandančių pareigų vykdymą, valstybės narės imasi bet kurių reikiamų bendrų ar specialių priemonių. Valstybės narės padeda Sąjungai įgyvendinti jos užduotis ir nesiima jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti Sąjungos tikslų.“ |
6) |
Įrašomas 3b straipsnis, kuris pakeičia Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnį: „3b straipsnis 1. Sąjungos kompetencijos ribų nustatymas grindžiamas suteikimo principu. Sąjungos kompetencijos įgyvendinimas grindžiamas subsidiarumo ir proporcingumo principais. 2. Pagal suteikimo principą Sąjunga veikia tik neperžengdama ribų kompetencijos, kurią, siekiant Sutartyse nustatytų tikslų, jai šiose Sutartyse suteikė valstybės narės. Visa Sutartimis Sąjungai nepriskirta kompetencija priklauso valstybėms narėms. 3. Pagal subsidiarumo principą tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų geriau. Sąjungos institucijos subsidiarumo principą taiko pagal Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. Nacionaliniai parlamentai tame protokole nustatyta tvarka užtikrina, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo. 4. Pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų. Sąjungos institucijos proporcingumo principą taiko pagal Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo.“ |
7) |
4 ir 5 straipsniai panaikinami. |
8) |
6 straipsnis pakeičiamas taip: „6 straipsnis 1. Sąjunga pripažįsta 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, patikslintoje 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre, išdėstytas teises, laisves ir principus; Chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys. Chartijos nuostatos niekaip neišplečia Sutartyse apibrėžtos Sąjungos kompetencijos. Chartijoje nustatytos teisės, laisvės ir principai aiškinami laikantis Chartijos VII antraštinėje dalyje pateiktų bendrųjų nuostatų, reglamentuojančių jos aiškinimą ir taikymą, taip pat tinkamai atsižvelgiant į Chartijoje nurodytus paaiškinimus, kuriuose pateikti tų nuostatų šaltiniai. 2. Sąjunga prisijungia prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Šis prisijungimas neturi įtakos Sutartyse apibrėžtai Sąjungos kompetencijai. 3. Pagrindinės teisės, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus.“ |
9) |
7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
10) |
Įrašomas šis naujas 7a straipsnis: „7a straipsnis 1. Sąjunga plėtoja ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis siekdama sukurti Sąjungos vertybėmis grindžiamą gerovės ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi ir taikūs bendradarbiavimo santykiai. 2. Taikant 1 dalį, Sąjunga su atitinkamomis šalimis gali sudaryti konkrečius susitarimus. Šiuose susitarimuose gali būti nustatytos tiek abipusės teisės ir įsipareigojimai, tiek bendros veiklos galimybės. Dėl jų įgyvendinimo reguliariai rengiamos konsultacijos.“ |
11) |
II antraštinės dalies nuostatos įtraukiamos į Europos bendrijos steigimo sutartį su pakeitimais, kuri tampa Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo. |
DEMOKRATINIAI PRINCIPAI
12) |
II antraštinė dalis ir 8 straipsnis pakeičiami nauju pavadinimu ir šiais naujais 8-8c straipsniais: „II ANTRAŠTINĖ DALIS NUOSTATOS DĖL DEMOKRATINIŲ PRINCIPŲ 8 straipsnis Savo veikloje Sąjunga visada laikosi piliečių, kuriems jos institucijos, įstaigos ir organai skiria vienodą dėmesį, lygybės principo. Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis. Sąjungos pilietybė papildo nacionalinę pilietybę, bet jos nepakeičia. 8a straipsnis 1. Sąjungos veikla pagrįsta atstovaujamąja demokratija. 2. Piliečiai Sąjungos lygiu yra tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente. Valstybėms narėms Europos Vadovų Taryboje atstovauja jų valstybių ar vyriausybių vadovai, o Taryboje atstovauja jų vyriausybės, pačios būdamos demokratiškai atskaitingos savo nacionaliniams parlamentams ar savo piliečiams. 3. Kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime. Sprendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių. 4. Politinės partijos Europos lygiu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią. 8b straipsnis 1. Institucijos atitinkamomis priemonėmis suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis. 2. Institucijos palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene. 3. Siekdama užtikrinti Sąjungos veiksmų nuoseklumą ir skaidrumą, Europos Komisija plačiai konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis. 4. Ne mažiau kaip milijonas reikšmingos valstybių narių dalies piliečių, manydami, kad Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Europos Komisiją, kad ji, neviršydama savo įgaliojimų, pateiktų tuo klausimu atitinkamą pasiūlymą. Tokios iniciatyvos pateikimo tvarka ir sąlygos nustatomos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio pirmąją pastraipą. 8c straipsnis Nacionaliniai parlamentai aktyviai prisideda užtikrinant gerą Sąjungos veikimą:
|
INSTITUCIJOS
13) |
III antraštinės dalies nuostatos panaikinamos. III antraštinė dalis pakeičiama šiuo nauju pavadinimu: |
14) |
9 straipsnis pakeičiamas taip: „9 straipsnis 1. Sąjungos institucine struktūra siekiama skatinti jos vertybes, siekti jos tikslų, tarnauti jos, jos piliečių ir valstybių narių interesams bei užtikrinti jos politikos ir veiksmų nuoseklumą, veiksmingumą ir tęstinumą. Sąjungos institucijos yra šios:
2. Kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų. Institucijos lojaliai tarpusavyje bendradarbiauja. 3. Nuostatos, susijusios su Europos centriniu banku ir Audito Rūmais, taip pat išsamios nuostatos dėl kitų institucijų, pateikiamos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo. 4. Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas, atliekantys patariamąsias funkcijas.“ |
15) |
Įrašomas 9a straipsnis: „9a straipsnis 1. Europos Parlamentas bendrai su Taryba vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas. Jis vykdo politinės kontrolės ir konsultavimo funkcijas, laikydamasis Sutartyse nustatytų sąlygų. Jis renka Komisijos pirmininką. 2. Europos Parlamentą sudaro Sąjungos piliečių atstovai. Jų skaičius neviršija septynių šimtų penkiasdešimties, neįskaitant pirmininko. Piliečiams mažėjančia tvarka atstovaujama proporcingai mažinant narių skaičių iki minimalios šešių narių iš kiekvienos valstybės ribos. Nei vienai valstybei narei neskiriama daugiau kaip devyniasdešimt šešios vietos. Europos Parlamento iniciatyva ir gavusi jo pritarimą Europos Vadovų Taryba vieningai priima sprendimą, nustatantį Europos Parlamento sudėtį pagal pirmojoje pastraipoje nurodytus principus. 3. Europos Parlamento nariai renkami remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise laisvu ir slaptu balsavimu penkerių metų kadencijai. 4. Europos Parlamentas iš savo narių išsirenka savo pirmininką ir savo biurą.“ |
16) |
Įrašomas 9b straipsnis: „9b straipsnis 1. Europos Vadovų Taryba deramai skatina Sąjungos vystymąsi ir nustato bendrąsias politikos gaires ir prioritetus. Ji nevykdo teisėkūros funkcijų. 2. Europos Vadovų Tarybą sudaro valstybių narių arba jų vyriausybių vadovai ir jos pirmininkas bei Komisijos pirmininkas. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai dalyvauja jos darbe. 3. Europos Vadovų Taryba susitinka du kartus per pusmetį, susitikimus sušaukia jos pirmininkas. Kai reikia pagal darbotvarkę, Europos Vadovų Tarybos nariai gali nuspręsti, kad kiekvienam jų padėtų ministras, o Komisijos pirmininkui – Komisijos narys. Prireikus pirmininkas sušaukia neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą. 4. Jei Sutartyse nenumatyta kitaip, Europos Vadovų Taryba sprendimus priima bendru sutarimu. 5. Europos Vadovų Taryba savo pirmininką išsirenka kvalifikuota balsų dauguma dvejų su puse metų kadencijai; pirmininkas gali būti perrenkamas dar vienai kadencijai. Nenumatytų kliūčių arba sunkaus nusižengimo atvejais Europos Vadovų Taryba ta pačia tvarka gali panaikinti pirmininko mandatą. 6. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas:
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas savo lygiu ir pagal savo pareigas užtikrina atstovavimą Sąjungai užsienyje bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais nepažeisdamas Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai įgaliojimų. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas negali eiti pareigų atskiroje valstybėje.“ |
17) |
Įrašomas 9c straipsnis: „9c straipsnis 1. Taryba bendrai su Europos Parlamentu vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas. Ji vykdo politikos formavimo ir koordinavimo funkcijas laikydamasi Sutartyse nustatytų sąlygų. 2. Tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės ministro lygio atstovą, kuris gali prisiimti įsipareigojimus savo valstybės narės vyriausybės vardu ir balsuoti jos vardu. 3. Išskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip, Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma. 4. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. kvalifikuotą balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip 55 % Tarybos narių, kurių turi būti ne mažiau kaip penkiolika, atstovaujančių valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % Sąjungos gyventojų. Sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti ne mažiau kaip keturi Tarybos nariai, jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota balsų dauguma. Kiti balsavimo kvalifikuota balsų dauguma tvarkos aspektai nustatomi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 2 dalyje. 5. Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su kvalifikuotos balsų daugumos apibrėžimu, taikomos iki 2014 m. spalio 31 d., ir nuostatos, kurios bus taikomos nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., nustatomos Protokole dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų. 6. Taryba susirenka įvairios sudėties; sudėčių sąrašas priimamas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 201b straipsnį. Bendrųjų reikalų taryba užtikrina įvairios sudėties Tarybos darbo nuoseklumą. Ji, bendradarbiaudama su Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir Komisija, rengia Europos Vadovų Tarybos susitikimus ir užtikrina tolesnį su jais susijusį darbą. Užsienio reikalų taryba, vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos nubrėžtomis strateginėmis gairėmis, parengia Sąjungos išorės veiksmus ir užtikrina, kad Sąjungos veiksmai būtų nuoseklūs. 7. Valstybių narių vyriausybių nuolatinių atstovų komitetas yra atsakingas už Tarybos darbo parengimą. 8. Taryba posėdžiauja viešai, kai sprendžia ir balsuoja dėl įstatymo galią turinčių aktų projektų. Todėl kiekvienas Tarybos susitikimas yra padalijamas į dvi dalis, kuriose atitinkamai svarstomi Sąjungos įstatymo galią turintys aktai ir klausimai, nesusiję su teisės aktų priėmimu. 9. Įvairios sudėties Tarybai, išskyrus Užsienio reikalų tarybą, pirmininkauja valstybių narių atstovai Taryboje lygios rotacijos tvarka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 201b straipsnyje nustatytas sąlygas.“ |
18) |
Įrašomas 9d straipsnis: „9d straipsnis 1. Komisija remia bendruosius Sąjungos interesus ir imasi atitinkamos iniciatyvos šiuo tikslu. Ji užtikrina, kad Sutartys ir priemonės, kurių jomis vadovaudamosi imasi institucijos, būtų taikomos. Ji prižiūri Sąjungos teisės taikymą kontroliuojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Ji vykdo biudžetą ir vadovauja programoms. Ji atlieka koordinavimo, vykdomąsias ir valdymo funkcijas Sutartyse nustatytomis sąlygomis. Išskyrus bendrą užsienio ir saugumo politiką bei kitus Sutartyse nustatytus atvejus, ji užtikrina Sąjungos atstovavimą išorės santykiuose. Ji inicijuoja Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą, kad būtų pasiekti susitarimai tarp institucijų. 2. Išskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip, Sąjungos įstatymo galią turintys aktai gali būti priimami tik remiantis Komisijos pasiūlymu. Kiti aktai priimami remiantis Komisijos pasiūlymu, kai tai numato Sutartys. 3. Komisijos kadencijos trukmė – penkeri metai. Komisijos nariai parenkami pagal jų bendrą kompetenciją ir atsidavimą Europai, iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia jokių abejonių. Vykdydama savo įsipareigojimus, Komisija yra visiškai nepriklausoma. Nepažeidžiant 9e straipsnio 2 dalies, Komisijos nariai nesiekia gauti ir nepaiso jokios vyriausybės, institucijos, įstaigos ar organo nurodymų. Jie susilaiko nuo bet kokios su savo pareigomis nesuderinamos veiklos. 4. Komisiją, paskirtą laikotarpiu nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo iki 2014 m. spalio 31 d., sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės pilietį, įskaitant pirmininką ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris yra vienas iš pirmininko pavaduotojų. 5. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Komisijos narių, įskaitant pirmininką ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, skaičius atitinka du trečdalius valstybių narių skaičiaus, jeigu Europos Vadovų Taryba, spręsdama vieningai, nenusprendžia šio skaičiaus pakeisti. Komisijos nariai renkami iš valstybių narių piliečių pagal visiškai lygios rotacijos tarp valstybių narių sistemą, leidžiančią atspindėti visų valstybių narių demografinį ir geografinį diapazoną. Šią sistemą vieningai nustato Europos Vadovų Taryba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 211a straipsnį. 6. Komisijos pirmininkas:
Komisijos narys atsistatydina, jei to reikalauja pirmininkas. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina pagal 9e straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą, jei to reikalauja pirmininkas. 7. Atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavusi, Europos Vadovų Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, siūlo Europos Parlamentui kandidatą į Komisijos pirmininkus. Šį kandidatą išrenka Europos Parlamentas jį sudarančių narių balsų dauguma. Jei šis kandidatas nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma per vieną mėnesį pasiūlo naują kandidatą, kurį Europos Parlamentas renka pagal tą pačią procedūrą. Taryba bendru sutarimu su išrinktuoju pirmininku patvirtina sąrašą kitų asmenų, kuriuos ji siūlo skirti Komisijos nariais. Jie parenkami remiantis valstybių narių siūlymais pagal 3 dalies antrojoje pastraipoje ir 5 dalies antrojoje pastraipoje nustatytus kriterijus. Pirmininką, Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bendrai užsienio ir saugumo politikai ir kitus Komisijos narius kolektyviai balsuodamas tvirtina Europos Parlamentas. Remiantis šiuo patvirtinimu, Komisiją kvalifikuota balsų dauguma skiria Europos Vadovų Taryba. 8. Komisija kolektyviai yra atskaitinga Europos Parlamentui. Europos Parlamentas gali balsuoti dėl pasiūlymo pareikšti nepasitikėjimą Komisija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 201 straipsnyje nustatytą procedūrą. Jei toks pasiūlymas priimamas, Komisijos nariai atsistatydina kolektyviai, o Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina iš pareigų, kurias jis vykdo Komisijoje.“ |
19) |
Įrašomas šis naujas 9e straipsnis: „9e straipsnis 1. Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma ir gavusi Komisijos pirmininko sutikimą paskiria Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai. Europos Vadovų Taryba gali nutraukti jo įgaliojimus pagal tą pačią procedūrą. 2. Vyriausiasis įgaliotinis vadovauja Sąjungos bendrai užsienio ir saugumo politikai. Savo pasiūlymais jis prisideda prie šios politikos plėtojimo ir ją vykdo pagal Tarybos suteiktą mandatą. Tas pats taikoma ir bendrai saugumo ir gynybos politikai. 3. Vyriausiasis įgaliotinis pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai. 4. Vyriausiasis įgaliotinis yra vienas iš Komisijos pirmininko pavaduotojų. Jis užtikrina Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą. Komisijoje jis yra atsakingas už jos įsipareigojimus išorės santykių srityje ir kitų Sąjungos išorės veiksmų aspektų koordinavimą. Vykdydamas šiuos įsipareigojimus Komisijoje ir tik šių įsipareigojimų atžvilgiu, vyriausiasis įgaliotinis privalo laikytis Komisijos procedūrų tiek, kiek tai atitinka 2 ir 3 dalis.“ |
20) |
Įrašomas 9f straipsnis: „9f straipsnis 1. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas apima Teisingumo Teismą, Bendrąjį Teismą ir specializuotus teismus. Jis užtikrina, kad aiškinant ir taikant Sutartis būtų laikomasi teisės. Valstybės narės numato teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse. 2. Teisingumo Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės. Jam padeda generaliniai advokatai. Bendrąjį Teismą sudaro ne mažiau kaip po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės. Teisingumo Teismo teisėjai ir generaliniai advokatai bei Bendrojo Teismo teisėjai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 223 ir 224 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu jie skiriami šešeriems metams. Baigę kadenciją teisėjai ir generaliniai advokatai gali būti paskiriami iš naujo. 3. Vadovaudamasis Sutartimis Europos Sąjungos Teisingumo Teismas:
|
21) |
IV antraštinės dalies nuostatos įtraukiamos į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį su pakeitimais. |
TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS
22) |
IV antraštinė dalis perima VII antraštinės dalies pavadinimą, kuris tampa „TVIRTESNIO BENDRADARBIAVIMO NUOSTATOS“, o 27a–27e straipsniai, 40–40b straipsniai ir 43–45 straipsniai pakeičiami šiuo 10 straipsniu, kuris taip pat pakeičia Europos bendrijos steigimo sutarties 11 ir 11a straipsnius. Tie patys straipsniai taip pat yra pakeičiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 280a–280i straipsniais, kaip toliau nurodyta šios Sutarties 2 straipsnio 278 punkte: „10 straipsnis 1. Siekdamos tarpusavyje nustatyti tvirtesnį bendradarbiavimą srityse, kurios nepriklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, valstybės narės gali pasinaudoti Sąjungos institucijomis ir įgyvendinti savo kompetenciją taikydamos atitinkamas Sutarčių nuostatas tokiu mastu ir tokia tvarka, kaip nustatyta šiame straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 280a–280i straipsniuose. Tvirtesniu bendradarbiavimu siekiama prisidėti prie Sąjungos tikslų įgyvendinimo, apsaugoti jos interesus ir stiprinti jos integracijos procesą. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 280c straipsnio nuostatas į tokį bendradarbiavimą bet kuriuo metu gali įsitraukti visos valstybės narės. 2. Kaip pasktinę išeitį sprendimą, leidžiantį tvirtesnį bendradarbiavimą, priima Taryba, nustačiusi, kad tokio bendradarbiavimo tikslų per pagrįstą laiką Sąjunga kaip visuma negali pasiekti, ir su sąlyga, kad jame dalyvauja bent devynios valstybės narės. Taryba priima sprendimą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 280d straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Visi Tarybos nariai gali dalyvauti svarstymuose, tačiau balsuoja tik Tarybos nariai, atstovaujantys tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančioms valstybėms narėms. Balsavimo tvarka nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 280e straipsnyje. 4. Pagal tvirtesnio bendradarbiavimo nuostatą priimti aktai privalomi tik jame dalyvaujančioms valstybėms narėms. Jie nelaikomi acquis, kurį turi perimti valstybės kandidatės, stodamos į Sąjungą, dalimi.“ |
23) |
V antraštinės dalies pavadinimas pakeičiamas taip: „BENDROSIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMAIS, IR KONKREČIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU BENDRA UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKA“. |
BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL IŠORĖS VEIKSMŲ
24) |
Įrašomas šis naujas 1 skyrius ir nauji 10a ir 10b straipsniai: „1 SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMŲ 10a straipsnis 1. Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi. Sąjunga siekia plėtoti santykius ir kurti partnerystę su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis, regioninėmis arba pasaulinėmis organizacijomis, kurios taip pat laikosi pirmojoje pastraipoje nurodytų principų. Ji skatina bendrų problemų daugiašalius sprendimus, ypač priimamus Jungtinių Tautų struktūroje. 2. Sąjunga nustato ir įgyvendina bendrą politiką ir veiksmus bei siekia aukšto lygio bendradarbiavimo visose tarptautinių santykių srityse, kad:
3. Sąjunga laikosi principų ir siekia tikslų, nurodytų 1 ir 2 dalyse, plėtodama ir įgyvendindama savo išorės veiksmus šioje antraštinėje dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo penktoje dalyje numatytose įvairiose srityse bei kitų savo politikos krypčių išorės aspektus. Sąjunga užtikrina savo išorės veiksmų įvairių sričių bei jų ir kitų savo politikos krypčių nuoseklumą. Taryba ir Komisija, kurioms padeda Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, užtikrina šį nuoseklumą ir bendradarbiauja šiuo tikslu. 10b straipsnis 1. Remdamasi 10a straipsnyje nurodytais principais ir tikslais, Europos Vadovų Taryba nustato Sąjungos strateginius interesus ir tikslus. Europos Vadovų Tarybos sprendimai dėl Sąjungos strateginių interesų ir tikslų yra susiję su bendra užsienio ir saugumo politika bei kitomis Sąjungos išorės veiksmų sritimis. Tokie sprendimai gali būti susiję su Sąjungos santykiais su konkrečia šalimi arba regionu arba gali būti teminio pobūdžio. Jie nustato jų trukmę ir priemones, kurių Sąjunga ir valstybės narės turės imtis. Europos Vadovų Taryba sprendžia vieningai, remdamasi rekomendacija, priimta pagal kiekvienai sričiai nustatytas nuostatas. Europos Vadovų Tarybos sprendimai įgyvendinami Sutartyse nustatyta tvarka. 2. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai bendros užsienio ir saugumo politikos srityje ir Komisija kitose išorės veiksmų srityse Tarybai gali teikti bendrus pasiūlymus.“ |
BENDRA UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKA
25) |
Įrašomi šie pavadinimai: |
26) |
Įrašomas šis naujas 10c straipsnis: „10c straipsnis Sąjunga pagal šį skyrių vykdomuose savo veiksmuose tarptautinėje arenoje vadovaujasi principais, siekia tikslų ir veiksmus vykdo remdamasi Sąjungos išorės veiksmų bendrosiomis nuostatomis, kurie pateikti 1 skyriuje.“ |
27) |
11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
28) |
12 straipsnis pakeičiamas taip: „12 straipsnis Sąjunga vykdo bendrą užsienio ir saugumo politiką:
|
29) |
13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
30) |
Įrašomas šis naujas 13a straipsnis: „13a straipsnis 1. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai, savo pasiūlymais prisideda rengiant bendrą užsienio ir saugumo politiką bei užtikrina Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą. 2. Bendros užsienio ir saugumo politikos reikalais Sąjungai atstovauja vyriausiasis įgaliotinis. Sąjungos vardu jis veda politinį dialogą su trečiomis šalimis ir išreiškia Sąjungos poziciją tarptautinėse organizacijose ir tarptautinėse konferencijose. 3. Vykdyti įgaliojimus vyriausiajam įgaliotiniui padeda Europos išorės veiksmų tarnyba. Savo darbe ši tarnyba bendradarbiauja su valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis, o ją sudaro Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos atitinkamų padalinių pareigūnai bei valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų komandiruotas personalas. Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas nustatomi Tarybos priimtu sprendimu. Taryba sprendžia remdamasi vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei gavusi Komisijos pritarimą.“ |
31) |
14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
32) |
15 straipsnio pradžioje žodžiai: „Bendrąsias pozicijas nustato Taryba. Bendrosiomis pozicijomis išreiškiamas“ pakeičiami žodžiais „Taryba priima sprendimus, kuriais išreiškiamas“, o žodis „bendrąsias“ pakeičiamas žodžiu „Sąjungos“. |
33) |
Įrašomas 15a straipsnis, kuris perima 22 straipsnio formuluotę, iš dalies keičiant taip:
|
34) |
Įrašomas 15b straipsnis, kuris perima 23 straipsnio formuluotę, iš dalies keičiant taip:
|
35) |
16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
36) |
17 straipsnio tekstas tampa 28a straipsniu, jį iš dalies keičiant kaip nurodyta toliau 49 punkte. |
37) |
18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
38) |
19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
39) |
20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
40) |
21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
41) |
22 straipsnio tekstas tampa 15a straipsniu; jis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta pirmiau 33 punkte. |
42) |
23 straipsnio tekstas tampa 15b straipsniu; jis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta pirmiau 34 punkte. |
43) |
24 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu: „24 straipsnis Sąjunga gali sudaryti susitarimus su viena ar keliomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis šiame skyriuje numatytose srityse.“ |
44) |
25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
45) |
26 ir 27 straipsniai panaikinami. Įrašomi 25a ir 25b straipsniai, o 25b straipsnis pakeičia 47 straipsnį: „25a straipsnis Laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16b straipsnio ir nukrypstant nuo jo 2 dalies, Taryba priima sprendimą, nustatantį fizinių asmenų apsaugos valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su šio skyriaus taikymo sritimi, taisykles ir laisvo tokių duomenų judėjimo taisykles. Nepriklausomos įstaigos kontroliuoja, kaip laikomasi tų taisyklių. 25b straipsnis Bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimas nedaro poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2b–2e straipsniuose nurodytų Sąjungos kompetencijų vykdymui Sutartyse nustatytų procedūrų taikymui ir numatytų institucijų įgaliojimų atitinkamai apimčiai. Taip pat minėtuose straipsniuose nurodytos politikos įgyvendinimas nedaro poveikio Sąjungos kompetencijų pagal šį skyrių vykdymui Sutartyse nustatytų procedūrų taikymui ir numatytų institucijų įgaliojimų atitinkamai apimčiai.“ |
46) |
27a–27e straipsniai dėl tvirtesnio bendradarbiavimo pakeičiami 10 straipsniu pagal pirmiau pateiktą 22 punktą. |
47) |
28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
BENDRA SAUGUMO IR GYNYBOS POLITIKA
48) |
Įrašomas šis naujas 2 skirsnis: |
49) |
Įrašomas 28a straipsnis, kuris perima 17 straipsnio formuluotę, ją iš dalies keičiant taip:
|
50) |
Įrašomi šie nauji 28b–28e straipsniai: „28b straipsnis 1. 28a straipsnio 1 dalyje nurodytas misijas, kurias vykdydama Sąjunga gali naudoti civilines ir karines priemones, sudaro bendri nusiginklavimo veiksmai, humanitarinės ir gelbėjimo, karinio konsultavimo ir pagalbos, konfliktų prevencijos ir taikos palaikymo, kovinių pajėgų vykdomos krizių valdymo misijos, įskaitant taikdarystę ir pokonfliktinio stabilizavimo operacijas. Visos šios misijos gali prisidėti kovojant su terorizmu, taip pat remiant trečiąsias šalis, savo teritorijose kovojančias prieš terorizmą. 2. Taryba priima sprendimus dėl misijų, numatytų 1 dalyje, apibrėžiančių jų tikslus, apimtį ir bendruosius įgyvendinimo būdus. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, prižiūrimas Tarybos bei palaikydamas glaudų ir nuolatinį ryšį su Politiniu ir saugumo komitetu, užtikrinti tokių misijų civilinių ir karinių aspektų koordinavimą. 28c straipsnis 1. Sprendimais priimtais remiantis 28b straipsniu, Taryba gali pavesti įgyvendinti misiją valstybių narių, kurios nori ją vykdyti ir turi tam reikalingus pajėgumus, grupei. Tokios valstybės narės kartu su Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl misijos valdymo susitaria tarpusavyje. 2. Misijos vykdyme dalyvaujančios valstybės narės savo iniciatyva arba kitos valstybės narės prašymu reguliariai informuoja Tarybą apie esamą padėtį. Dalyvaujančios valstybės narės nedelsdamos kreipiasi į Tarybą, jei misijos vykdymas sukelia sunkias pasekmes arba dėl to reikia iš dalies keisti 1 dalyje nurodytuose sprendimuose apibrėžtus misijos tikslą, apimtį ar būdus. Tokiais atvejais reikalingus sprendimus priima Taryba. 28d straipsnis 1. 28a straipsnio 3 dalyje nurodyta Europos gynybos agentūra, kurią prižiūri Taryba, vykdo šias užduotis:
2. Europos gynybos agentūra yra atvira visoms valstybėms narėms, pageidaujančioms dalyvauti jos veikloje. Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, priima sprendimą, apibrėžiantį Agentūros statutą, būstinės vietą ir veiklos nuostatus. Tame sprendime atsižvelgiama į veiksmingo dalyvavimo Agentūros veikloje lygį. Agentūroje sudaromos atskiros grupės, jungiančios bendruose projektuose dalyvaujančias valstybes nares. Kiek tai būtina Agentūra savo užduotis vykdo palaikydama ryšį su Komisija. 28e straipsnis 1. 28a straipsnio 6 dalyje nurodytame nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime pageidaujančios dalyvauti valstybės narės, atitinkančios kriterijus ir prisiėmusios įsipareigojimus dėl karinių pajėgumų, kurie nurodyti Protokole dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, apie savo ketinimą praneša Tarybai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai. 2. Per tris mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo Taryba priima sprendimą, nustatantį nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ir dalyvaujančių valstybių narių sąrašą. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma pasikonsultavusi su vyriausiuoju įgaliotiniu. 3. Kiekviena valstybė narė, vėliau pageidaujanti dalyvauti nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime, apie savo ketinimą praneša Tarybai ir vyriausiajam įgaliotiniui. Taryba priima sprendimą, patvirtinantį atitinkamos valstybės narės, kuri atitinka Protokolo dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo 1 ir 2 straipsniuose nurodytus kriterijus ir prisiima juose nurodytus įsipareigojimus, dalyvavimą. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma pasikonsultavusi su vyriausiuoju įgaliotiniu. Balsavime dalyvauja tik dalyvaujančioms valstybėms narėms atstovaujantys Tarybos nariai. Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 3 dalies a punktą. 4. Jei dalyvaujanti valstybė narė nebeatitinka kriterijų arba nebesugeba vykdyti įsipareigojimų, nurodytų Protokolo dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo 1 ir 2 straipsniuose, Taryba gali priimti atitinkamos valstybės narės dalyvavimą sustabdantį sprendimą. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma. Balsavime dalyvauja tik Tarybos nariai, atstovaujantys dalyvaujančioms valstybėms narėms, išskyrus atitinkamą valstybę narę. Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 3 dalies a punktą. 5. Kiekviena dalyvaujanti valstybė narė, kuri pageidauja pasitraukti iš nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, apie savo sprendimą praneša Tarybai, kuri pažymi, kad atitinkama valstybė narė nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime nebedalyvauja. 6. Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sistemoje Tarybos priimti sprendimai ir rekomendacijos, išskyrus nurodytuosius 2–5 dalyse, priimami vieningai. Taikant šią dalį, balsų vieningumą sudaro tik dalyvaujančių valstybių narių atstovų balsai.“ |
51) |
VI antraštinės dalies 29–39 straipsniai, susiję su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimu, pakeičiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies IV antraštinės dalies 1, 4 ir 5 skyrių nuostatomis. Kaip toliau nurodyta šios Sutarties 2 straipsnio 64, 67 ir 68 punktuose, 29 straipsnis pakeičiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 61 straipsniu, 30 straipsnis pakeičiamas minėtos Sutarties 69f ir 69g straipsniais, 31 straipsnis pakeičiamas minėtos Sutarties 69a, 69b ir 69d straipsniais, 32 straipsnis pakeičiamas minėtos Sutarties 69h straipsniu, 33 straipsnis pakeičiamas minėtos Sutarties 61e straipsniu ir 36 straipsnis pakeičiamas minėtos Sutarties 61 d straipsniu. Antraštinės dalies pavadinimas išbraukiamas, o jos numeris pakeičiamas antraštinės dalies dėl baigiamųjų nuostatų numeriu. |
52) |
VI antraštinės dalies 40–40b straipsniai ir VII antraštinės dalies 43–45 straipsniai dėl tvirtesnio bendradarbiavimo pakeičiami 10 straipsniu pagal pirmiau pateiktą 22 punktą ir VII antraštinė dalis panaikinama. |
53) |
41 ir 42 straipsniai panaikinami. |
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
54) |
VIII antraštinė dalis dėl baigiamųjų nuostatų tampa VI antraštine dalimi; ši antraštinė dalis ir 48, 49 ir 53 straipsniai atitinkamai iš dalies keičiami, kaip atitinkamai nurodyta toliau pateikiamuose 56, 57 ir 61 punktuose. 47 straipsnis pakeičiamas 25b straipsniu, kaip pirmiau nurodyta 45 punkte, o 46 ir 50 straipsniai panaikinami. |
55) |
Įrašomas šis naujas 46a straipsnis: „46a straipsnis Sąjunga yra juridinis asmuo.“ |
56) |
48 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu: „48 straipsnis 1. Sutartys gali būti iš dalies keičiamos laikantis įprastos peržiūros procedūros. Jos taip pat gali būti iš dalies keičiamos laikantis supaprastintų peržiūros procedūrų. 2. Bet kurios valstybės narės vyriausybė, Europos Parlamentas ar Komisija gali teikti Tarybai projektus dėl Sutarčių keitimo. Šiais projektais, be kita ko, gali būti siekiama padidinti ar sumažinti Sutartimis Sąjungai suteiktą kompetenciją. Šiuos projektus Europos Vadovų Tarybai teikia Taryba ir apie tai pranešama nacionaliniams parlamentams. 3. Jei Europos Vadovų Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija, paprastąja balsu dauguma priima sprendimą nagrinėti pasiūlytus pakeitimus, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas sušaukia nacionalinių parlamentų atstovų, valstybių narių vadovų ar jų vyriausybių vadovų, Europos Parlamento ir Komisijos atstovų konventą. Dėl institucinių pakeitimų pinigų srityje taip pat konsultuojamasi su Europos centriniu banku. Konventas nagrinėja projektus dėl peržiūros ir bendru sutarimu priima 4 dalyje numatytai valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijai skirtą rekomendaciją. Europos Vadovų Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, paprasta balsų dauguma gali nuspręsti nešaukti konvento, jei pasiūlytų pakeitimų apimtis neduoda tam pagrindo. Pastaruoju atveju Europos Vadovų Taryba nustato įgaliojimus valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijai. 4. Valstybių narių vyriausybių atstovų konferenciją šaukia Tarybos pirmininkas Sutarčių pakeitimams bendru sutarimu nustatyti. Pakeitimai įsigalioja visoms valstybėms narėms juos ratifikavus pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas. 5. Jei praėjus dvejiems metams po Sutarties, iš dalies keičiančios Sutartis, pasirašymo, keturi penktadaliai valstybių narių yra ją ratifikavę, o viena ar daugiau valstybių narių yra susidūrusios su sunkumais ją ratifikuojant, šis klausimas perduodamas svarstyti Europos Vadovų Tarybai. 6. Kiekvienos valstybės narės vyriausybė, Europos Parlamentas arba Komisija gali teikti Europos Vadovų Tarybai projektus peržiūrėti visas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies nuostatas dėl Sąjungos vidaus politikos ir veiksmų arba jų dalį. Europos Vadovų Taryba gali priimti sprendimą, iš dalies keičiantį visas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies nuostatas arba jų dalį. Europos Vadovų Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija, taip pat su Europos centriniu banku, institucinių pakeitimų pinigų srityje atveju sprendžia vieningai. Šis sprendimas įsigalioja tik po to, kai jį pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės. Antrojoje pastraipoje nurodytas sprendimas negali padidinti Sutartimis Sąjungai suteiktos kompetencijos. 7. Kai Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo arba šios Sutarties V antraštinėje dalyje numatyta, kad Taryba sprendimus tam tikroje srityje arba tam tikru atveju priima vieningai, Europos Vadovų Taryba gali priimti sprendimą, leidžiantį Tarybai toje srityje arba tuo atveju priimti sprendimą kvalifikuota balsų dauguma. Ši pastraipa netaikoma karinio pobūdžio sprendimams arba sprendimams gynybos srityje. Kai Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatyta, kad Taryba priima įstatymo galią turinčius aktus pagal specialią teisėkūros procedūrą, Europos Vadovų Taryba gali priimti sprendimą, leidžiantį tokius aktus priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Apie bet kokią iniciatyvą, kurios Europos Vadovų Taryba imasi remdamasi pirmąja arba antrąja pastraipa, pranešama nacionaliniams parlamentams. Jei per šešis mėnesius nuo tokio pranešimo dienos nacionalinis parlamentas pareiškia nepritarimą, pirmoje arba antrojoje pastraipoje nurodytas sprendimas nėra priimamas. Jei nepritarimas nepareiškiamas, Europos Vadovų Taryba gali priimti minėtą sprendimą. Europos Vadovų Taryba, gavusi Europos Parlamento savo narių balsų dauguma patvirtintą pritarimą, pirmoje arba antrojoje pastraipoje nurodytus sprendimus priima vieningai.“ |
57) |
49 straipsnio pirmoji pastraipa iš dalies keičiama taip:
|
58) |
Įrašomas šis naujas 49a straipsnis: „49a straipsnis 1. Bet kuri valstybė narė pagal savo konstitucines nuostatas gali nuspręsti išstoti iš Sąjungos. 2. Nusprendusi išstoti iš Sąjungos valstybė narė apie savo ketinimą praneša Europos Vadovų Tarybai. Vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos pateiktomis gairėmis, Sąjunga susidera ir sudaro su ta valstybe susitarimą, kuriame nustatoma išstojimo iš Sąjungos tvarka atsižvelgiant į pagrindinius būsimų tos valstybės santykių su Sąjunga principus. Dėl šio susitarimo deramasi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 188n straipsnio 3 dalį. Gavusi Europos Parlamento pritarimą, jį Sąjungos vardu sudaro Taryba spręsdama kvalifikuota balsų dauguma. 3. Jei Europos Vadovų Taryba, susitarusi su išstojančia valstybe nare, vieningai nenusprendžia pratęsti termino, Sutartys tai valstybei nustoja galioti nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nėra, praėjus dvejiems metams po to, kai gaunamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimas. 4. Taikant 2 ir 3 dalį, Europos Vadovų Tarybos ar Tarybos narys, atstovaujantis išstojančiai valstybei narei, nedalyvauja Europos Vadovų Taryboje ar Taryboje dėl išstojančios valstybės vykstančiose diskusijose ar dėl jos priimant sprendimus. Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 3 dalies b punktą. 5. Jei iš Sąjungos išstojusi valstybė vėl prašo ją priimti į Sąjungą, tokiam prašymui taikoma 49 straipsnyje nustatyta tvarka.“ |
59) |
Įrašomas 49b straipsnis: „49b straipsnis Prie Sutarčių pridedami protokolai ir priedai sudaro neatskiriamą Sutarčių dalį.“ |
60) |
Įrašomas 49c straipsnis: „49c straipsnis 1. Ši Sutartis taikoma Belgijos Karalystei, Bulgarijos Respublikai, Čekijos Respublikai, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Airijai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Italijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, Nyderlandų Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Rumunijai, Slovėnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai, Švedijos Karalystei bei Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei. 2. Teritorinė Sutarčių taikymo sritis patikslinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311a straipsnyje.“ |
61) |
53 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
2 straipsnis
Europos bendrijos steigimo sutartis iš dalies keičiama laikantis šio straipsnio nuostatų.
1) |
Sutarties pavadinimas pakeičiamas šiuo pavadinimu: „Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo“. |
A. HORIZONTALŪS PAKEITIMAI
2) |
Visoje Sutartyje:
|
3) |
Toliau nurodytuose straipsniuose žodžiai „Taryba, […] vieningai“ pakeičiami žodžiais „Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą […] vieningai“, o žodžiai „remdamasi Komisijos pasiūlymu“ išbraukiami, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:
|
4) |
Toliau išvardytuose straipsniuose po žodžio „Taryba“ įrašomi žodžiai „spręsdama paprasta balsų dauguma“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:
|
5) |
Toliau nurodytuose straipsniuose žodžiai „pasikonsultavusi su Europos Parlamentu“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentui pritarus“:
|
6) |
Toliau nurodytuose straipsniuose žodis „institucija“ pakeičiamas žodžiais „institucija, įstaiga ar organas“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:
|
7) |
Toliau nurodytuose straipsniuose žodžiai „Teisingumo Teismas“ arba „Teismas“ pakeičiami žodžiais „Europos Sąjungos Teisingumo Teismas“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:
Toliau nurodytuose straipsniuose žodis „Teisingumo“ panaikinamas prieš žodį „Teismas“:
|
8) |
Toliau nurodytuose straipsniuose nuoroda į kitą Sutarties straipsnį pakeičiama tokiomis nuorodomis į Europos Sąjungos sutarties straipsnį:
|
9) |
Netaikoma redakcijai lietuvių kalba. |
B. KONKRETŪS PAKEITIMAI
PREAMBULĖ
10) |
Antroje konstatuojamoje dalyje žodis „šalių“ pakeičiamas žodžiu „valstybių“, o paskutinėje preambulės konstatuojamoje dalyje žodžiai „NUTARĖ įsteigti EUROPOS BENDRIJĄ ir paskyrė“ pakeičiami žodžiu „PASKYRĖ“. |
BENDROSIOS NUOSTATOS
11) |
1 straipsnis ir 2 straipsnis panaikinami. Įrašomas 1a straipsnis: „1a straipsnis 1. Ši Sutartis nustato Sąjungos veikimą ir apibrėžia jos kompetencijos sritis bei naudojimosi ja apimtį ir būdus. 2. Ši Sutartis ir Europos Sąjungos sutartis yra Sutartys, kuriomis grindžiama Sąjunga. Šios dvi Sutartys, turinčios tokią pačią teisinę galią, vadinamos „Sutartimis“.“ |
KOMPETENCIJOS KATEGORIJOS IR SRITYS
12) |
Įrašoma ši nauja antraštinė dalis ir nauji 2a–2e straipsniai: „I ANTRAŠTINĖ DALIS SĄJUNGOS KOMPETENCIJOS KATEGORIJOS IR SRITYS 2a straipsnis 1. Kai Sutartys konkrečioje srityje suteikia Sąjungai išimtinę kompetenciją, tik Sąjunga gali priimti teisiškai privalomus aktus, o valstybės narės pačios tai daryti gali tik Sąjungai įgaliojus arba jei to reikia Sąjungos aktams įgyvendinti. 2. Kai Sutartys konkrečioje srityje suteikia Sąjungai kompetenciją, kurią ji dalijasi su valstybėmis narėmis, Sąjunga ir valstybės narės gali toje srityje priimti teisiškai privalomus aktus. Valstybės narės naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sąjunga nepasinaudojo savo kompetencija. Valstybės narės vėl naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sąjunga nusprendė nesinaudoti savo kompetencija. 3. Valstybės narės koordinuoja savo ekonominę ir užimtumo politiką pagal šioje Sutartyje numatytas sąlygas, kurių apibrėžimas priklauso Sąjungos kompetencijai. 4. Pagal Europos Sąjungos sutarties nuostatas Sąjungos kompetencijai priklauso apibrėžti ir įgyvendinti bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant laipsnišką bendros gynybos politikos formavimą. 5. Sutartyse nustatytose tam tikrose srityse ir jose nustatytomis sąlygomis Sąjungos kompetencijai priklauso atlikti veiksmus siekiant paremti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus nepanaikinant jų kompetencijos tose srityse. Sąjungos teisiškai privalomi aktai, priimami remiantis su šiomis sritimis susijusiomis Sutarčių nuostatomis, negali apimti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo. 6. Naudojimosi Sąjungos kompetencija apimtį ir būdus nustato Sutarčių nuostatos, skirtos kiekvienai konkrečiai sričiai. 2b straipsnis 1. Sąjunga turi išimtinę kompetenciją šiose srityse:
2. Sąjunga taip pat naudojasi išimtine kompetencija tarptautiniams susitarimams sudaryti, kai jų sudarymas yra numatytas Sąjungos įstatymo galią turinčiame akte arba yra būtinas, kad Sąjunga galėtų naudotis savo vidaus kompetencija, arba jei jų sudarymas gali daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį. 2c straipsnis 1. Sąjunga dalijasi kompetencija su valstybėmis narėmis, kai Sutartys jai suteikia kompetenciją, nesusijusią su 2b ir 2e straipsniuose nurodytomis sritimis. 2. Pasidalijamajai Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai priskiriamos šios pagrindinės sritys:
3. Mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir kosmoso srityse Sąjungos kompetencijai priklauso imtis veiksmų, ypač programoms apibrėžti ir įgyvendinti, tačiau naudojimasis šia kompetencija negali trukdyti valstybėms narėms naudotis savo kompetencija. 4. Bendradarbiavimo vystymosi labui ir humanitarinės pagalbos srityse Sąjungos kompetencijai priklauso imtis veiksmų ir vykdyti bendrą politiką, tačiau naudojimasis šia kompetencija negali trukdyti valstybėms narėms naudotis savo kompetencija. 2d straipsnis 1. Valstybės narės koordinuoja savo ekonominę politiką Sąjungos viduje. Šiuo tikslu Taryba patvirtina priemones, visų pirma šios politikos bendrąsias gaires. Specialiosios nuostatos taikomos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro. 2. Sąjunga imasi priemonių, užtikrinančių valstybių narių užimtumo politikos koordinavimą, pirmiausia nubrėždama šios politikos gaires. 3. Sąjunga gali imtis iniciatyvos siekdama užtikrinti valstybių narių socialinės politikos koordinavimą. 2e straipsnis Sąjungos kompetencijai priklauso remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus. Europos lygiu tokių veiksmų sritys apima:
|
BENDRAI TAIKOMOS NUOSTATOS
13) |
Įrašoma ši antraštinė dalis ir 2f straipsnis: „II ANTRAŠTINĖ DALIS BENDRAI TAIKOMOS NUOSTATOS 7f straipsnis Sąjunga užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus ir vadovaudamasi kompetencijos suteikimo principu.“ |
14) |
3 straipsnio 1 dalis panaikinama. Jo 2 dalis iš dalies keičiama taip: žodžiai „šiame straipsnyje nurodytose veiklos srityse“ pakeičiami žodžiais „savo veiksmuose“ ir lieka be numerio. |
15) |
4 straipsnio tekstas tampa 97b straipsniu. Jis iš dalies keičiamas kaip toliau nurodyta 85 punkte. |
16) |
5 straipsnis panaikinamas; jis pakeičiamas Europos Sąjungos sutarties 3b straipsniu. |
17) |
Įrašomas 5a straipsnis: „5a straipsnis Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga.“ |
18) |
Įrašomas 5b straipsnis: „5b straipsnis Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.“ |
19) |
6 straipsnyje žodžiai „3 straipsnyje nurodytas“ išbraukiami. |
20) |
Įrašomas 6a straipsnis su 153 straipsnio 2 dalies formuluote. |
21) |
Įrašomas 6b straipsnis su Protokolo dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės nuostatos formuluote; po žodžių „žemės ūkio“ įrašomas žodis „, žuvininkystės“, žodžiai „ir tyrimų“ pakeičiami žodžiais „, mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir kosmoso“, o tarp žodžių „gyvūnų gerovės“ įrašomi žodžiai „, kaip juslių gyvių,“. |
22) |
7–10 straipsniai panaikinami. 11–11a straipsniai pakeičiami Europos Sąjungos sutarties 10 straipsniu ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 280a–280i straipsniais, kaip pirmiau nurodyta šios Sutarties 1 straipsnio 22 punkte ir toliau pateikiamame 278 punkte. |
23) |
12 straipsnio tekstas tampa 16d straipsniu. |
24) |
13 straipsnio tekstas tampa 16e straipsniu. Jis iš dalies keičiamas, kaip toliau nurodyta 33 punkte. |
25) |
14 straipsnio tekstas tampa 22a straipsniu. Jis iš dalies keičiamas, kaip toliau nurodyta 41 punkte. |
26) |
15 straipsnio tekstas tampa 22b straipsniu. Jis iš dalies keičiamas, kaip toliau nurodyta 42 punkte. |
27) |
16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
28) |
Įrašomas 16 straipsnis su 255 straipsnio formuluote; jis iš dalies keičiamas taip:
|
29) |
Įrašomas 16b straipsnis, kuris pakeičia 286 straipsnį: „16b straipsnis 1. Kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. 2. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams bei valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su Sąjungos teisės taikymo sritimi, taisykles ir laisvo tokių duomenų judėjimo taisykles. Nepriklausomos įstaigos kontroliuoja, kaip laikomasi tų taisyklių. Pagal šį straipsnį priimtos taisyklės nepažeidžia Europos Sąjungos sutarties 25a straipsnyje numatytų konkrečių taisyklių.“ |
30) |
Įrašomas šis naujas 16c straipsnis: „16c straipsnis 1. Sąjunga gerbia ir nepažeidžia valstybių narių bažnyčių ir religinių asociacijų ar bendruomenių statuso, nustatyto pagal nacionalinę teisę. 2. Sąjunga vienodai gerbia filosofinių ir nereliginių organizacijų statusą, nustatytą nacionalinėje teisėje. 3. Pripažindama tų bažnyčių ir organizacijų savitumą ir konkretų įnašą, Sąjunga palaiko su jomis atvirą, skaidrų nuolatinį dialogą.“ |
NEDISKRIMINAVIMAS IR PILIETYBĖ
31) |
Antrosios dalies pavadinimas pakeičiamas šiuo pavadinimu: „NEDISKRIMINAVIMAS IR SĄJUNGOS PILIETYBĖ“. |
32) |
Įrašomas16d straipsnis su 12 straipsnio formuluote. |
33) |
Įrašomas 16e straipsnis, kurio formuluotė yra 13 straipsnio formuluotė; 2 dalyje žodžiai „imdamasi […] skatinamųjų priemonių“ pakeičiamas žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti […] skatinamųjų priemonių pagrindinius principus“, sakinį atitinkamai tikslinant gramatiškai, o pabaigoje esantys žodžiai „Taryba sprendžia 251 straipsnyje nustatyta tvarka“ išbraukiami. |
34) |
17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
35) |
18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
36) |
20 straipsnyje žodžiai „savitarpiškai nustato reikalingas taisykles ir“ pakeičiami žodžiais „priima būtinas nuostatas ir“. Papildoma šia nauja pastraipa: „Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali priimti direktyvas, kuriomis nustatomos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonės, būtinos siekiant geriau užtikrinti šią apsaugą.“ |
37) |
21 straipsnyje įrašoma nauja pirmoji pastraipa: „Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato piliečių iniciatyvos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 8b straipsnyje, įgyvendinimo procedūrų nuostatas ir sąlygas, įskaitant minimalų valstybių narių, kurių gyventojai tie piliečiai turi būti, skaičių.“ |
38) |
22 straipsnio antrojoje pastraipoje žodžiai „šioje dalyje nustatytų teisių […], kurias ji rekomenduoja valstybėms narėms priimti pagal atitinkamas jų konstitucines nuostatas.“ pakeičiami žodžiais „17b straipsnio 2 dalyje išvardytų teisių […]. Šios nuostatos įsigalioja po to, kai jas pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.“ |
39) |
Trečiosios dalies pavadinime po žodžių „POLITIKOS SRITYS“ įrašomi žodžiai „IR VIDAUS VEIKSMAI“. |
VIDAUS RINKA
40) |
Trečiosios dalies pradžioje įrašoma I antraštinė dalis „VIDAUS RINKA“. |
41) |
Įrašomas 22a straipsnis, kurio formuluotė yra 14 straipsnio formuluotė; 1 dalis pakeičiama šiuo tekstu: „1. Sąjunga, siekdama sukurti vidaus rinką ar užtikrinti jos veikimą, imasi priemonių pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas.“ |
42) |
Įrašomas 22b straipsnis, kurio formuluotė yra 15 straipsnio formuluotė. Pirmojoje pastraipoje žodžiai „rinkos kūrimo laikotarpiu“ pakeičiami žodžiais „rinkai sukurti“. |
43) |
I antraštinė dalis dėl laisvo prekių judėjimo tampa Ia antraštine dalimi. |
44) |
23 straipsnio 1 dalyje žodžiai „grindžiama visą prekybą prekėmis apimančia muitų sąjunga“ pakeičiami žodžiais „apima visą prekybą prekėmis apimančią muitų sąjungą“. |
45) |
Po 27 straipsnio įrašomas 1a skyrius „MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS“, taip pat įrašomas 27a straipsnis, kurio formuluotė yra 135 straipsnio formuluotė, išbraukus paskutinį to 135 straipsnio sakinį. |
ŽEMĖS ŪKIS IR ŽUVININKYSTĖ
46) |
II antraštinės dalies pavadinime įrašomi žodžiai „IR ŽUVININKYSTĖ“. |
47) |
32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
48) |
36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
49) |
37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
LAISVAS DARBUOTOJŲ JUDĖJIMAS
50) |
39 straipsnio 3 dalies d punkte išbraukiamas žodis „įgyvendinimo“. |
51) |
42 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
ĮSISTEIGIMO TEISĖ
52) |
44 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pradžioje įrašomi žodžiai „Europos Parlamentas,“. |
53) |
45 straipsnio antrojoje pastraipoje žodžiai „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali“. |
54) |
47 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
55) |
Įrašomas 48a straipsnis, kurio formuluotė yra 294 straipsnio formuluotė. |
PASLAUGOS
56) |
49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
57) |
50 straipsnio trečiojoje pastraipoje žodžiai „šalyje“ pakeičiami žodžiais „valstybėje narėje“, o žodžiai „toji šalis“ pakeičiami žodžiais „toji valstybė“. |
58) |
52 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Europos Parlamentu“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu“. |
59) |
53 straipsnyje žodžiai „pareiškia esančios pasirengusios paslaugas liberalizuoti“ pakeičiami žodžiais „stengiasi paslaugas liberalizuoti“. |
KAPITALAS
60) |
57 straipsnio 2 dalyje žodžiai „stengdamasi [...] Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali kvalifikuota balsų dauguma nustatyti priemones“ pakeičiami žodžiais „stengdamiesi [...] Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones“, o paskutinis 2 dalies sakinys tampa 3 dalimi ir yra toks: „3. Nukrypstant nuo 2 dalies, tik Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti priemones, kurios reikštų atžangą Sąjungos teisėje liberalizuojant kapitalo judėjimą į trečiąsias šalis ar iš jų.“ |
61) |
58 straipsnis papildomas šia nauja 4 dalimi: „4. Jei nėra priimtos priemonės taikant 57 straipsnio 3 dalį, Komisija arba, jei atitinkamai valstybei narei pateikus prašymą Komisija per tris mėnesius nepriima sprendimo, Taryba gali priimti sprendimą, patvirtinantį, kad vienos ar keleto trečiųjų šalių atžvilgiu valstybės narės priimtos ribojančios priemonės mokesčių srityje turi būti laikomos atitinkančiomis Sutartis tiek, kiek jas pateisina vienas iš Sąjungos tikslų ir kiek jos neprieštarauja tinkamam vidaus rinkos veikimui. Taryba, valstybei narei pateikus prašymą, sprendžia vieningai.“ |
62) |
60 straipsnis tampa 61h straipsniu. Jis iš dalies keičiamas, kaip toliau nurodyta 64 punkte. |
LAISVĖS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDVĖ
63) |
IV antraštinė dalis „LAISVĖS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDVĖ“ pakeičia IV antraštinę dalį dėl vizų, prieglobsčio, imigracijos ir kitų su laisvu asmenų judėjimu susijusių politikos sričių. Šią antraštinę dalį sudaro šie skyriai:
|
BENDROSIOS NUOSTATOS
64) |
61 straipsnis pakeičiamas šiuo 1 skyriumi ir toliau pateikiamais 61-61i straipsniais. 61 straipsnis taip pat pakeičia dabartinės Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnį, 61d straipsnis pakeičia minėtos Sutarties 36 straipsnį, 61e straipsnis pakeičia Europos bendrijos steigimo sutarties 64 straipsnio 1 dalį ir dabartinės Europos Sąjungos sutarties 33 straipsnį, 61g pakeičia Europos bendrijos steigimo sutarties 66 straipsnį ir 61h straipsnis perima pastarosios Sutarties 60 straipsnio formuluotę, kaip pirmiau nurodyta 62 punkte: „1 SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 61 straipsnis 1. Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos. 2. Ji užtikrina, kad nebus asmenų kontrolės jiems kertant vidaus sienas, ir suformuluoja valstybių narių solidarumu paremtą bendrą prieglobsčio, imigracijos ir išorės sienų kontrolės politiką, kuri būtų teisinga trečiųjų šalių piliečiams. Šioje antraštinėje dalyje asmenys be pilietybės prilyginami trečiųjų šalių piliečiams. 3. Sąjunga stengiasi užtikrinti aukštą saugumo lygį prevencijos bei kovos su nusikalstamumu, rasizmu ir ksenofobija priemonėmis, taip pat policijos ir teisminių institucijų bei kitų kompetentingų valdžios institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonėmis, taip pat tarpusavyje pripažįstant teismo sprendimus baudžiamosiose bylose, o prireikus derinant baudžiamuosius įstatymus. 4. Sąjunga sudaro palankias sąlygas pasinaudoti teisingumu, ypač taikydama teisminių ir neteisminių sprendimų civilinėse bylose tarpusavio pripažinimo principą. 61a straipsnis Europos Vadovų Taryba apibrėžia laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės teisėkūros ir veiksmų planavimo strategines gaires. 61b straipsnis Nacionaliniai parlamentai užtikrina, kad remiantis 4 ir 5 skyriais teikiami pasiūlymai ir teisėkūros iniciatyvos neprieštarautų subsidiarumo principui pagal Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. 61c straipsnis Nepažeisdama 226, 227 ir 228 straipsnių, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti priemones, nustatančias sąlygas, kuriomis valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, objektyviai ir nešališkai vertina, kaip valstybių narių valdžios institucijos įgyvendina šioje antraštinėje dalyje nurodytą Sąjungos politiką, ypač siekiant sudaryti sąlygas nuodugniai taikyti tarpusavio pripažinimo principą. Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai supažindinami su šio vertinimo turiniu ir rezultatais. 61d straipsnis Siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje būtų skatinamas ir stiprinamas operatyvus bendradarbiavimas vidaus saugumo veiklos srityje, Taryboje įkuriamas nuolatinis komitetas. Nepažeisdamas 207 straipsnio, jis palengvina valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų veiksmų koordinavimą. Atitinkamų Sąjungos įstaigų ir organų atstovai gali dalyvauti šio komiteto darbe. Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams nuolat pranešama apie šį darbą. 61e straipsnis Ši antraštinė dalis neatleidžia valstybių narių nuo pareigos palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą. 61f straipsnis Valstybės narės gali pačios ir savo atsakomybe nustatyti tokius savo kompetentingų administracijos padalinių, atsakingų už nacionalinio saugumo užtikrinimą, bendradarbiavimo ir koordinavimo būdus, kokius laiko esant tinkamus. 61g straipsnis Taryba patvirtina priemones, kad būtų užtikrintas valstybių narių atitinkamų padalinių, taip pat šių padalinių ir Komisijos administracinis bendradarbiavimas šioje antraštinėje dalyje skyriuje numatytose srityse. Ji sprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu, atsižvelgdama į 61i straipsnį ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. 61h straipsnis Kai to reikia, kad būtų pasiekti 61 straipsnyje nurodyti tikslai užkertant kelią terorizmui ir susijusioms veikoms bei kovojant su jomis, Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, apibrėžia administracinių priemonių sistemą, susijusią su kapitalo judėjimu ir mokėjimais, pavyzdžiui, lėšų, finansinio turto ar ekonominio pelno, priklausančio fiziniams arba juridiniams asmenims, grupėms ar nevalstybiniams subjektams arba jų valdomo, įšaldymą. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones, įgyvendinančias pirmojoje pastraipoje minimą sistemą. Šiame straipsnyje minėti aktai apima būtinas nuostatas dėl teisinių apsaugos priemonių. 61i straipsnis 4 ir 5 skyriuose nurodyti aktai kartu su 61g straipsnyje nurodytomis priemonėmis, užtikrinančiomis administracinį bendradarbiavimą šiuose skyriuose numatytose srityse, priimami:
|
SIENŲ KONTROLĖ, PRIEGLOBSTIS IR IMIGRACIJA
65) |
62–64 straipsniai pakeičiami šiuo 2 skyriumi ir toliau pateikiamais 62–63b straipsniais. 62 straipsnis pakeičia 62 straipsnį, 63 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičia 63 straipsnio 1 ir 2 punktus, 63 straipsnio 3 dalis pakeičia 64 straipsnio 2 dalį ir 63a straipsnis pakeičia 63 straipsnio 3 ir 4 punktus: „2 SKYRIUS SIENŲ KONTROLĖS, PRIEGLOBSČIO IR IMIGRACIJOS POLITIKA 62 straipsnis 1. Sąjunga kuria politiką, siekdama:
2. Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones dėl:
3. Jei paaiškėja, kad Sąjunga turėtų imtis veiksmų, padedančių naudotis 17 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta teise, ir jei Sutartys numato reikalingus įgaliojimus veikti, Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali priimti nuostatas, susijusias su pasais, asmens tapatybės kortelėmis, leidimais gyventi ar bet kokiais kitais panašiais dokumentais. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai. 4. Šis straipsnis neturi įtakos valstybių narių kompetencijai, susijusiai su jų sienų geografine demarkacija pagal tarptautinę teisę. 63 straipsnis 1. Sąjunga kuria bendrą prieglobsčio, papildomos apsaugos ir laikinos apsaugos politiką trečiosios šalies piliečiams, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, siekdama siūlyti atitinkamą statusą ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistas negrąžinimo principas. Ši politika privalo neprieštarauti 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijai ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolui dėl pabėgėlių statuso bei kitoms atitinkamoms sutartims. 2. Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina bendros Europos prieglobsčio sistemos priemones, kurias sudaro:
3. Vienoje arba keliose valstybėse narėse dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarius nepaprastajai padėčiai, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti laikinąsias priemones atitinkamos valstybės narės ar kelių valstybių narių labui. Ji sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. 63a straipsnis 1. Sąjunga kuria bendrą imigracijos politiką, kuria siekiama visais etapais užtikrinti veiksmingą migrantų srautų valdymą, palankų režimą teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams bei neteisėtos imigracijos ir prekybos žmonėmis prevenciją ir sustiprintas kovos su jomis priemones. 2. Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones šiose srityse:
3. Sąjunga gali sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie netenkina arba nebetenkina atvykimo, buvimo arba gyvenimo vienos iš valstybių narių teritorijoje sąlygų, readmisijos į jų kilmės arba išvykimo valstybes. 4. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti paskatų ir paramos valstybių narių veiksmams teikimo priemones, siekiant skatinti jų teritorijose teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integraciją, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą. 5. Šis straipsnis neturi įtakos valstybių narių teisei nustatyti į jų teritoriją iš trečiųjų šalių ieškoti samdomo arba savarankiško darbo atvykstančių trečiųjų šalių piliečių priėmimo apimtis. 63b straipsnis Šiame skyriuje išdėstytai Sąjungos politikai ir jos įgyvendinimui taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant jo finansinius padarinius. Prireikus pagal šį skyrių priimti Sąjungos aktai numato atitinkamas šio principo įgyvendinimo priemones.“ |
TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS CIVILINĖSE BYLOSE
66) |
65 straipsnis pakeičiamas šiuo 3 skyriumi ir 65 straipsniu: „3 SKYRIUS TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS CIVILINĖSE BYLOSE 65 straipsnis 1. Sąjunga tarpvalstybinio pobūdžio bylose plėtoja teisminį bendradarbiavimą, kuris grindžiamas teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimo principu. Šis bendradarbiavimas gali apimti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo priemonių patvirtinimą. 2. Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, ypač kai jos būtinos vidaus rinkos tinkamam veikimui, kuriomis siekiama užtikrinti:
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, tarpvalstybinio pobūdžio šeimos teisės priemones nustato Taryba spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti sprendimą, apibrėžiantį tuos tarpvalstybinio pobūdžio šeimos teisės aspektus, kuriems galima taikyti pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtus aktus. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai. Apie antrojoje pastraipoje nurodytą pasiūlymą pranešama nacionaliniams parlamentams. Jei per šešis mėnesius nuo tokio pranešimo dienos nacionalinis parlamentas pareiškia nepritarimą, sprendimas nėra priimamas. Jei nepritarimas nepareiškiamas, Taryba gali priimti minėtą sprendimą.“ |
TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE
67) |
66 straipsnis pakeičiamas 61g straipsniu, kaip pirmiau nurodyta 64 punkte, ir 67–69 straipsniai panaikinami. Įrašomas toliau pateikiamas 4 skyrius ir 69a–69e straipsniai. 69a, 69b ir 69d straipsniai pakeičia dabartinės Europos Sąjungos sutarties 31 straipsnį, kaip pirmiau nurodyta šios Sutarties 1 straipsnio 51 punkte: „4 SKYRIUS TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE 69a straipsnis 1. Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose Sąjungoje grindžiamas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu bei apima valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą 2 dalyje ir 69b straipsnyje nurodytose srityse. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, kuriomis siekiama:
2. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti tokias minimalias taisykles, kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui bei policijos ir teisminiam bendradarbiavimui peržengiančio sienas pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti. Šiose minimaliose taisyklėse atsižvelgiama į skirtingas valstybių narių teisines tradicijas ir sistemas. Jos yra susijusios su:
Šioje dalyje nurodytų minimalių taisyklių priėmimas neužkerta kelio valstybėms narėms išlaikyti arba įvesti aukštesnio lygio asmenų apsaugą. 3. Kai Tarybos narė mano, kad 2 dalyje nurodytos direktyvos projektas paveiktų pagrindinius jos baudžiamosios teisės sistemos aspektus, ji gali prašyti, kad direktyvos projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tuo atveju įprasta teisėkūros procedūra yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai, kuri nutraukia įprastos teisėkūros procedūros sustabdymą. Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu direktyvos projektu, jos per tokį patį laikotarpį atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 280d straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnį bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo. 69b straipsnis 1. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti minimalias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo peržengiančio sienas pobūdžio ypač sunkių nusikaltimų srityse; tokį nusikaltimų pobūdį lemia tokių veikų pobūdis arba poveikis, arba ypatingas poreikis kovoti su jomis, remiantis bendru pagrindu. Šios nusikaltimų sritys yra: terorizmas, prekyba žmonėmis bei seksualinis moterų ir vaikų išnaudojimas, neteisėta prekyba narkotikais, neteisėta prekyba ginklais, pinigų plovimas, korupcija, mokėjimo priemonių klastojimas, kompiuteriniai nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas. Atsižvelgiant į nusikalstamumo raidą, Taryba gali priimti sprendimą, nustatantį kitas nusikaltimų sritis, atitinkančias šioje dalyje nurodytus kriterijus. Ji, gavusi Europos Parlamento pritarimą, sprendžia vieningai. 2. Jei valstybių narių baudžiamųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų suderinimas pasirodo būtinas užtikrinant Sąjungos politikos veiksmingą įgyvendinimą srityje, kurioje taikomos derinimo priemonės, direktyvose galima nustatyti būtiniausias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo atitinkamoje srityje. Šios direktyvos priimamos pagal tą pačią įprastą arba specialią teisėkūros procedūrą, kaip ir patvirtinant atitinkamas derinimo priemones, nepažeidžiant 61i straipsnio. 3. Kai Tarybos narė mano, kad 1 ar 2 dalyse nurodytos direktyvos projektas paveiktų pagrindinius jos baudžiamosios teisės sistemos aspektus, ji gali prašyti, kad direktyvos projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tuo atveju įprasta teisėkūros procedūra yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai, kuri nutraukia įprastos teisėkūros procedūros sustabdymą. Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu direktyvos projektu, jos per tokį patį laikotarpį atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 280d straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnį bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo. 69c straipsnis Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti priemones valstybių narių veiksmams nusikaltimų prevencijos srityje skatinti ir remti, išskyrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimą. 69d straipsnis 1. Eurojust misija yra remti ir stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų bendradarbiavimą dėl sunkių nusikaltimų, susijusių su dviem ar daugiau valstybių narių, arba kai reikalingas baudžiamasis persekiojimas bendraisiais pagrindais, remiantis valstybių narių valdžios institucijų ir Europolo atliktomis operacijomis ir pateikta informacija. Šiuo atžvilgiu Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato Eurojust struktūrą, veiklą, veiksmų ir užduočių sritį. Tos užduotys gali apimti:
Šiais reglamentais taip pat nustatoma tvarka dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dalyvavimo vertinant Eurojust veiklą. 2. Vykdant 1 dalyje nurodytą baudžiamąjį persekiojimą ir nepažeidžiant 69e straipsnio, teisminio proceso formalius veiksmus atlieka kompetentingi nacionaliniai pareigūnai. 69e straipsnis 1. Siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais, Taryba, pagal specialią teisėkūros procedūrą priimdama reglamentus, Eurojust pagrindu gali įkurti Europos prokuratūrą. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, sprendžia vieningai. Jeigu nepavyksta pasiekti vieningo sprendimo, ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupė gali prašyti, kad reglamento projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tokiu atveju procedūra Taryboje yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai priimti. Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu reglamento projektu, jos per tokį patį laikotarpį atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 280d straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnį bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo. 2. Europos prokuratūros kompetencijai, prireikus veikiant kartu su Europolu, priklauso Sąjungos finansinių interesų pažeidimų tyrimas, jų vykdytojų ir bendrininkų baudžiamasis persekiojimas bei kaltinimo palaikymas teisme, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje nurodytame reglamente. Tokių pažeidimų atžvilgiu valstybių narių kompetentinguose teismuose ji vykdo prokuroro funkcijas. 3. 1 dalyje nurodytuose reglamentuose apibrėžiamos Europos prokuratūrai taikytinos bendrosios taisyklės, jos funkcijų vykdymą reglamentuojančios sąlygos, jos veiklai taikytinos procesinės normos, taip pat įrodymų leistinumą reglamentuojančios taisyklės ir vykdant funkcijas naudojamų procesinių priemonių teisminei peržiūrai taikytinos normos. 4. Europos Vadovų Taryba tuo pačiu metu ar vėliau gali priimti sprendimą, iš dalies keičiantį 1 dalį, siekdama išplėsti Europos prokuratūros įgaliojimus, kad jie apimtų peržengiančio sienas pobūdžio sunkius nusikaltimus, ir atitinkamai iš dalies keičiantį 2 dalį, kiek tai susiję su ne vieną valstybę narę liečiančių sunkių nusikaltimų kaltininkais ir jų bendrininkais. Europos Vadovų Taryba sprendimą priima vieningai, gavusi Europos Parlamento pritarimą ir pasikonsultavusi su Komisija.“ |
POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS
68) |
Įrašomas toliau pateikiamas 5 skyrius ir 69f, 69g bei 69h straipsniai. 69f ir 69g straipsniai pakeičia dabartinės Europos Sąjungos sutarties 30 straipsnį ir 69h straipsnis pakeičia minėtos Sutarties 32 straipsnį, kaip pirmiau nurodyta šios Sutarties 1 straipsnio 51 punkte: „5 SKYRIUS POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS 69f straipsnis 1. Sąjunga nustato policijos bendradarbiavimą užkardant, išaiškinant ir tiriant nusikalstamas veikas, kuriame dalyvauja visos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, įskaitant policijos, muitinės ir kitas specializuotas teisėsaugos tarnybas. 2. Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti priemones dėl:
3. Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali nustatyti šiame straipsnyje nurodytų valdžios institucijų operatyvaus bendradarbiavimo priemones. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai. Jeigu nepavyksta pasiekti vieningo sprendimo, ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupė gali prašyti, kad priemonių projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tokiu atveju procedūra Taryboje yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai priimti. Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu priemonių projektu, jos per tokį patį laikotarpį atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 280d straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnį bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo. Antrojoje ir trečiojoje pastraipose nustatyta speciali procedūra netaikoma aktams, kuriais plėtojamos Šengeno acquis nuostatos. 69g straipsnis 1. Europolo misija yra remti ir stiprinti valstybių narių policijos ir kitų teisėsaugos tarnybų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą užkardant sunkius nusikaltimus, susijusius su dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmu ir nusikalstamumo formomis, kurios kenkia Sąjungos politikoje numatytam bendram interesui, bei kovojant su jais. 2. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato Europolo struktūrą, veiklą, veiksmų ir užduočių sritį. Tos užduotys gali apimti:
Šie reglamentai taip pat nustato Europos Parlamento kartu su nacionaliniais parlamentais atliekamos Europolo veiklos priežiūros procedūras. 3. Bet kokį operatyvų veiksmą Europolas privalo atlikti kartu su valstybės narės ar valstybių narių, su kurių teritorija tai susiję, valdžios institucijomis ir su jų sutikimu. Prievartos priemonių taikymas išimtinai priklauso kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms. 69h straipsnis Taryba, priimdama sprendimą pagal specialią teisėkūros procedūrą, nustato sąlygas ir apribojimus, kurių laikantis 69a ir 69f straipsniuose nurodytos kompetentingos valdžios institucijos gali veikti kitos valstybės narės teritorijoje kartu su tos valstybės valdžios institucijomis ir jų sutikimu. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.“ |
TRANSPORTAS
69) |
70 straipsnyje žodžiai „Šios Sutarties“ pakeičiami žodžiais „Šių Sutarčių“, o žodžiai „valstybės narės siekia vykdydamos“ pakeičiami žodžiais „siekiama vykdant“. |
70) |
71 straipsnio 2 dalis pakeičiama šiuo tekstu: „2. Patvirtinant 1 dalyje nurodytas priemones, atsižvelgiama į atvejus, kai jų taikymas gali turėti didelės įtakos gyvenimo ir užimtumo lygiui tam tikruose regionuose bei transporto įrangos eksploatavimui.“ |
71) |
72 straipsnyje žodžiai „be vieningo Tarybos pritarimo“ pakeičiami žodžiais „jei Taryba, nėra vieningai patvirtinusi priemonių, nustatančių išimtį,“. |
72) |
75 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
73) |
78 straipsnyje įrašomas šis sakinys: „Po penkerių metų nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti šį straipsnį panaikinantį sprendimą.“ |
74) |
79 straipsnyje išbraukiami žodžiai „, nepažeisdama Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto kompetencijos“. |
75) |
80 straipsnio 2 dalis pakeičiama šiuo tekstu: „2. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti atitinkamas jūrų ir oro transporto nuostatas. Jie sprendžia pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.“ |
KONKURENCIJOS TAISYKLĖS
76) |
85 straipsnis papildomas šia nauja 3 dalimi: „3. Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su susitarimų rūšimis, dėl kurių Taryba priėmė reglamentą arba direktyvą pagal 83 straipsnio 2 dalies b punktą.“ |
77) |
87 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
78) |
88 straipsnis papildomas šia nauja 4 dalimi: „4. Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su valstybės pagalbos rūšimis, dėl kurių Taryba pagal 89 straipsnį nustatė, kad 3 dalyje nustatyta procedūra gali būti netaikoma.“ |
MOKESČIŲ NUOSTATOS
79) |
93 straipsnio pabaigoje žodžiai „per 14 straipsnyje nustatytą terminą“ išbraukiami o, o sakinio pabaigoje įrašoma „bei bus išvengta konkurencijos iškraipymo.“ |
TEISĖS AKTŲ SUDERINIMAS
80) |
94 ir 95 straipsniai sukeičiami vietomis. 94 straipsnis tampa 95 straipsniu, o 95 straipsnis – 94 straipsniu. |
81) |
95 straipsnis, kuris tampa 94 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:
|
82) |
94 straipsnio, kuris tampa 95 straipsniu, pradžioje įrašomi žodžiai „Nepažeidžiant 94 straipsnio“. |
83) |
96 straipsnio antrosios pastraipos pirmame sakinyje žodžiai „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma leidžia“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priima“. Antras sakinys pakeičiamas šiuos sakiniu „Gali būti priimtos bet kurios kitos Sutartyse numatytos atitinkamos priemonės.“ |
INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ
84) |
Paskutiniu VI antraštinės dalies straipsniu įrašomas šis naujas 97a straipsnis: „97a straipsnis Kuriant vidaus rinką ar jai veikiant, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, kuriomis įdiegiami europiniai instrumentai, suteikiantys vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Sąjungoje, ir kuriomis nustatoma centralizuota leidimo suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarka Sąjungos lygiu. Taryba, pagal specialią teisėkūros procedūrą priimdama reglamentą, nustato, kokiomis kalbomis bus sudaryti europiniai instrumentai. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.“ |
EKONOMINĖ IR PINIGŲ POLITIKA
85) |
Pirmu VII antraštinės dalies straipsniu įrašomas 97b straipsnis, kurio formuluotė yra 4 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:
|
86) |
99 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
SUNKUMAI DĖL TAM TIKRŲ PRODUKTŲ TIEKIMO (ENERGETIKA)
87) |
100 straipsnio 1 dalis pakeičiama šiuo tekstu: „1. Nepažeisdama kitų šioje Sutartyje nustatytų procedūrų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali, vadovaudamasi valstybių narių solidarumu, priimti sprendimą dėl ekonominę padėtį atitinkančių priemonių, ypač jei didelių sunkumų kyla dėl tam tikrų produktų tiekimo, visų pirma energetikos srityje.“ |
KITOS NUOSTATOS – EKONOMINĖ IR PINIGŲ POLITIKA
88) |
102 straipsnio 2 dalis išbraukiama, o 1 dalis lieka be numerio. |
89) |
103 straipsnio 2 dalis pakeičiama šiuo tekstu: „2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, prireikus gali tiksliau apibrėžti 101 ir 102 straipsniuose bei šiame straipsnyje nurodytų draudimų taikymą.“ |
PERVIRŠINIO DEFICITO PROCEDŪRA
90) |
104 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
PINIGŲ POLITIKA
91) |
105 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
92) |
106 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
93) |
107 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
94) |
109 straipsnyje išbraukiami žodžiai „ne vėliau kaip iki ECBS įsteigimo dienos“. |
95) |
110 straipsnio 2 dalyje išbraukiamos pirmos keturios pastraipos. |
PRIEMONĖS, REGLAMENTUOJANČIOS EURO NAUDOJIMĄ
96) |
111 straipsnio 1–3 ir 5 dalys atitinkamai tampa 188o straipsnio 1–4 dalimis; jos iš dalies keičiamos, kaip nurodyta toliau 174 punkte. 4 dalies tekstas tampa 115c straipsnio 1 dalimi; ji iš dalies keičiama, kaip toliau nurodyta 100 punkte. |
97) |
Įrašomas 111a straipsnis: „111a straipsnis Nepažeidžiant Europos centrinio banko įgaliojimų, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato priemones, reikalingas naudoti eurą kaip bendrą valiutą. Šios priemonės priimamos pasikonsultavus su Europos centriniu banku.“. |
INSTITUCIJŲ NUOSTATOS (EKONOMINĖ IR PINIGŲ SĄJUNGA)
98) |
112 straipsnio tekstas tampa 245b straipsniu ir jis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta 228 punkte. 113 straipsnio tekstas tampa 245c straipsniu. |
99) |
114 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS VALSTYBĖMS NARĖMS, KURIŲ VALIUTA YRA EURO
100) |
Įrašomas naujas 3a skyrius ir šie nauji 115a, 115b ir 115c straipsniai: „3a SKYRIUS SPECIALIOSIOS NUOSTATOS VALSTYBĖMS NARĖMS, KURIŲ VALIUTA YRA EURO 115a straipsnis 1. Siekdama prisidėti prie tinkamo Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo, ir pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas Taryba, vadovaudamasi atitinkama 99 ir 104 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus 104 straipsnio 14 dalyje nustatytą tvarką, patvirtina valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtas priemones, kuriomis siekiama:
2. Dėl 1 dalyje nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro. Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 205 straipsnio 3 dalies a punktą. 115b straipsnis Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ministrų susitikimų tvarka nustatoma Protokole dėl euro grupės. 115c straipsnis 1. Siekdama užtikrinti euro vietą tarptautinėje pinigų sistemoje, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima sprendimą, nustatantį bendrąsias pozicijas dėl Ekonominei ir pinigų sąjungai ypač svarbių dalykų kompetentingose tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose. Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Europos centriniu banku. 2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti atitinkamas priemones siekdama užtikrinti vieningą atstovavimą tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose. Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Europos centriniu banku. 3. Dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro. Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 205 straipsnio 3 dalies a punktą.“ |
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS, TAIKOMOS VALSTYBĖMS NARĖMS, KURIOMS TAIKOMA IŠIMTIS
101) |
116 straipsnis panaikinamas ir įrašomas 116a straipsnis: „116a straipsnis 1. Valstybės narės, dėl kurių Taryba nėra priėmusi sprendimo, kad jos tenkina eurui įvesti reikalingas sąlygas, toliau vadinamos „valstybėmis narėmis, kurioms taikoma išimtis“. 2. Valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis, netaikomos šios Sutarčių nuostatos:
Todėl a–j punktuose nurodytuose straipsniuose „valstybės narės“ yra tos valstybės narės, kurių valiuta yra euro. 3. ECBS ir ECB statuto IX skyriuje nustatyta, kad valstybės narės, kurioms taikoma išimtis, ir jų nacionaliniai centriniai bankai neturi teisių ir prievolių ECBS. 4. Tarybos narių, atstovaujančių valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis, balsavimo teisės sustabdomos Tarybai priimant 2 dalyje nurodytuose straipsniuose išvardytas priemones ir šiais atvejais:
Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 205 straipsnio 3 dalies a punktą.“ |
102) |
117 straipsnis panaikinamas, išskyrus 2 dalies penkias pirmas įtraukas, kurios tampa 118a straipsnio 2 dalies penkiomis pirmomis įtraukomis; jos iš dalies keičiamos, kaip toliau nurodyta 103 punkte. Įrašomas toks 117a straipsnis:
|
103) |
118 straipsnis panaikinamas. Įrašomas 118a straipsnis, kaip nurodyta toliau:
|
104) |
Įrašomas 118b straipsnis, kurio formuluotė yra 124 straipsnio 1 dalies formuluotė; jis iš dalies keičiamas taip:
|
105) |
119 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
106) |
120 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
107) |
121 straipsnio 1 dalis tampa 117a straipsnio 1 dalimi; ji iš dalies keičiama, kaip nurodyta pirmiau 102 punkte. Likusi 121 straipsnio dalis panaikinama. |
108) |
122 straipsnio 2 dalies antras sakinys tampa 117a straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa; jis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta pirmiau 102 punkte. Likusi 122 straipsnio dalis panaikinama. |
109) |
123 straipsnio 3 dalis tampa 118a straipsnio 1 dalimi, o 5 dalis tampa 117a straipsnio 3 dalimi; jos iš dalies keičiamos, kaip pirmiau nurodyta atitinkamai 103 ir 102 punktuose. Likusi 123 straipsnio dalis panaikinama. |
110) |
124 straipsnio 1 dalis tampa nauju 118b straipsniu; jis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta pirmiau 104 punkte. Likusi 124 straipsnio dalis panaikinama. |
UŽIMTUMAS
111) |
125 straipsnyje žodžiai „ir šios Sutarties 2 straipsnyje“ išbraukiami. |
PERKELTOS ANTRAŠTINĖS DALYS
112) |
IX antraštinė dalis „BENDRA PREKYBOS POLITIKA“ bei 131 ir 133 straipsniai atitinkamai tampa Penktosios dalies dėl Sąjungos išorės veiksmų II antraštine dalimi bei 188b ir 188c straipsniais. 131 straipsnis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta toliau 157 punkte, o 133 straipsnis pakeičiamas 188c straipsniu. 132 ir 134 straipsniai panaikinami. |
113) |
X antraštinė dalis „MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS“ ir 135 straipsnis atitinkamai tampa Ia antraštinės dalies „Laisvas prekių judėjimas“ 1a skyriumi ir 27a straipsniu, kaip nurodyta pirmiau 45 punkte. |
SOCIALINĖ POLITIKA
114) |
XI antraštinės dalies pavadinimas „SOCIALINĖ POLITIKA, ŠVIETIMAS, PROFESINIS MOKYMAS IR JAUNIMAS“ pakeičiamas taip: „SOCIALINĖ POLITIKA“, o jo numeris tampa IX; pavadinimas „1 Skyrius – Socialinės nuostatos“ išbraukiamas. |
115) |
Įrašomas šis naujas 136a straipsnis: „136a straipsnis Sąjunga, atsižvelgdama į nacionalinių sistemų įvairovę, pripažįsta ir remia socialinių partnerių vaidmenį savo lygiu. Ji remia socialinių partnerių dialogą, kartu gerbdama jų savarankiškumą. Prie socialinio dialogo prisideda trišalis socialinių reikalų aukšto lygio susitikimas ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais.“ |
116) |
137 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
117) |
138 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje žodžiai „Pasinaudodami tokiu konsultavimusi,“ pakeičiami žodžiais „Pasinaudodami 2 ir 3 dalyse nurodytu konsultavimusi,“, o antrame sakinyje žodžiai „Ši procedūra negali trukti“ pakeičiami žodžiais „Šis procesas negali trukti“. |
118) |
139 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:
|
119) |
140 straipsnio antrosios pastraipos pabaigoje įrašoma ši frazė: „, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui. Apie tai išsamiai pranešama Europos Parlamentui.“ |
120) |
143 straipsnio antroji pastraipa išbraukiama. |
EUROPOS SOCIALINIS FONDAS
121) |
2 skyrius tampa „X ANTRAŠTINĖ DALIS“. |
122) |
148 straipsnyje žodžiai „susijusius įgyvendinimo sprendimus“ pakeičiami žodžiais „susijusius įgyvendinimo reglamentus“. |
ŠVIETIMAS, PROFESINIS MOKYMAS, JAUNIMAS IR SPORTAS
123) |
3 skyrius tampa „XI ANTRAŠTINĖ DALIS“, o jo pavadinimo pabaigoje esantys žodžiai „IR JAUNIMAS“ pakeičiami žodžiais „, JAUNIMAS IR SPORTAS“. |
124) |
149 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
125) |
150 straipsnio 4 dalies pabaigoje įrašoma ši frazė: „ir Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima rekomendacijas.“ |
KULTŪRA
126) |
151 straipsnio 5 dalis iš dalies keičiama taip:
|
VISUOMENĖS SVEIKATA
127) |
152 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
VARTOTOJŲ APSAUGA
128) |
153 straipsnio 2 dalis tampa 6a straipsniu o 3, 4 ir 5 dalys tampa atitinkamai 2, 3 ir 4 dalimis. |
PRAMONĖ
129) |
157 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
EKONOMINĖ, SOCIALINĖ IR TERITORINĖ SANGLAUDA
130) |
XVII antraštinės dalies pavadinimas pakeičiamas taip: „EKONOMINĖ, SOCIALINĖ IR TERITORINĖ SANGLAUDA“. |
131) |
158 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
132) |
159 straipsnio antrojoje pastraipoje žodžiai „ekonominės ir socialinės“ pakeičiami žodžiais „ekonominės, socialinės ir teritorinės“. |
133) |
161 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
134) |
162 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodžiai „vykdomuosius sprendimus“ pakeičiami žodžiais „įgyvendinimo reglamentus“. |
MOKSLINIAI TYRIMAI IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA
135) |
XVIII antraštinės dalies pavadinime įrašomi žodžiai „BEI KOSMOSAS“. |
136) |
163 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
137) |
165 straipsnio 2 dalies pabaigoje įrašomas šis tekstas: „, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui. Apie tai išsamiai pranešama Europos Parlamentui.“ |
138) |
166 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
139) |
167 straipsnyje žodis „Taryba“ pakeičiamas žodžiu „Sąjunga“. |
140) |
168 straipsnio antrojoje pastraipoje žodis „Taryba“ pakeičiamas žodžiu „Sąjunga“. |
141) |
170 straipsnio antrojoje pastraipoje paskutinė frazė „dėl kurių vedamos derybos ir kurie sudaromi pagal 300 straipsnį“ išbraukiama. |
KOSMOSAS
142) |
Įrašomas šis naujas 172a straipsnis: „172a straipsnis 1. Siekdama skatinti mokslinę ir techninę pažangą, pramonės konkurencingumą ir įgyvendinti savo politiką, Sąjunga parengia Europos kosmoso politiką. Šiuo tikslu ji gali skatinti bendras iniciatyvas, remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei koordinuoti pastangas, reikalingas kosmosui tyrinėti ir panaudoti. 2. Siekiant prisidėti prie 1 dalyje nurodytų tikslų įgyvendinimo, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina reikalingas priemones, kurios gali sudaryti Europos kosmoso programą, išskyrus bet kurį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą. 3. Sąjunga užmezga tinkamus santykius su Europos kosmoso agentūra. 4. Šis straipsnis nepažeidžia kitų šios antraštinės dalies nuostatų.“ |
APLINKA (KLIMATO KAITA)
143) |
174 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
144) |
175 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
PERKELTOS ANTRAŠTINĖS DALYS
145) |
XX antraštinė dalis „BENDRADARBIAVIMAS VYSTYMOSI LABUI“ ir 177, 179, 180 ir 181 straipsniai tampa atitinkamai Penktosios dalies dėl Sąjungos išorės veiksmų III antraštinės dalies 1 skyriumi ir 188d–188g straipsniais; jie iš dalies keičiami, kaip nurodyta toliau 161–164 punktuose. 178 straipsnis panaikinamas. |
146) |
XXI antraštinė dalis „EKONOMINIS, FINANSINIS IR TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS“ ir 181a straipsnis tampa atitinkamai Penktosios dalies dėl Sąjungos išorės veiksmų III antraštinės dalies 2 skyriumi ir nauju 188h straipsniu; šis straipsnis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta toliau 166 punkte. |
ENERGETIKA
147) |
XX antraštinė dalis pakeičiama šia nauja antraštine dalimi ir nauju 176a straipsniu: „XX ANTRAŠTINĖ DALIS ENERGETIKA 176a straipsnis 1. Kuriant vidaus rinką ar jai veikiant ir atsižvelgiant į poreikį išsaugoti ir gerinti aplinką, Sąjungos energetikos politika, vadovaujantis valstybių narių solidarumu, siekiama:
2. Nepažeidžiant kitų Sutarčių nuostatų taikymo, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato priemones, būtinas 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti. Šios priemonės patvirtinamos pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu. Nepažeidžiant 175 straipsnio 2 dalies c punkto, jos neturi poveikio valstybės narės teisei apibrėžti savo energijos išteklių naudojimo sąlygas, pasirinkti tarp skirtingų energijos šaltinių ir nustatyti bendrą energijos tiekimo struktūrą. 3. Nukrypdama nuo 2 dalies, Taryba, spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, patvirtina čia nurodytas priemones, kai jos pirmiausia yra fiskalinio pobūdžio.“ |
TURIZMAS
148) |
XXI antraštinė dalis pakeičiama šia nauja antraštine dalimi ir nauju 176b straipsniu: „XXI ANTRAŠTINĖ DALIS TURIZMAS 176b straipsnis 1. Sąjunga papildo valstybių narių veiksmus turizmo sektoriuje, ypač skatindama Sąjungos įmonių konkurencingumą šiame sektoriuje. Šiuo tikslu Sąjunga savo veiksmais siekia:
2. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina konkrečias priemones veiksmams valstybėse narėse papildyti, kad būtų pasiekti šiame straipsnyje nurodyti tikslai, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.“ |
CIVILINĖ SAUGA
149) |
Įrašoma ši nauja XXII antraštinė dalis ir naujas 176c straipsnis: „XXII ANTRAŠTINĖ DALIS CIVILINĖ SAUGA 176c straipsnis 1. Sąjunga skatina valstybių narių bendradarbiavimą, siekdama didinti gaivalinių nelaimių arba žmogaus sukeltų katastrofų prevencijos ir apsaugos nuo jų sistemų veiksmingumą. Sąjunga savo veiksmais siekia:
2. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti padedančias reikalingas priemones, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.“ |
ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS
150) |
Įrašoma ši nauja XXIII antraštinė dalis ir naujas 176d straipsnis: „XXIII ANTRAŠTINĖ DALIS ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS 176d straipsnis 1. Veiksmingas Sąjungos teisės įgyvendinimas, būtinas tinkamam Sąjungos veikimui, valstybėse narėse laikomas bendro intereso reikalu. 2. Sąjunga gali remti valstybių narių pastangas gerinti savo administracinius gebėjimus įgyvendinant Sąjungos teisę. Tokiais veiksmais gali būtų keitimosi informacija ir valstybės tarnautojų mainų palengvinimas bei mokymo programų rėmimas. Nė viena valstybė narė neprivalo pasinaudoti šia parama. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina šiam tikslui reikalingas priemones, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą. 3. Šis straipsnis nepažeidžia valstybių narių įsipareigojimų įgyvendinti Sąjungos teisę arba Komisijos prerogatyvų ir pareigų. Jis nepažeidžia ir kitų Sutarčių nuostatų, numatančių valstybių narių administracinį bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Sąjunga.“ |
ASOCIACIJA SU UŽJŪRIO ŠALIMIS IR TERITORIJOMIS
151) |
182 straipsnio pirmosios pastraipos pabaigoje išbraukiami žodžiai „šios Sutarties“. |
152) |
186 straipsnio pabaigoje frazė „reglamentuojama vėliau sudaromais ir valstybių narių vieningai patvirtinamais susitarimais.“ pakeičiama fraze „reglamentuojama pagal 187 straipsnį priimtais aktais.“ |
153) |
187 straipsnyje žodis „vieningai“ pakeičiamas žodžiais „priimdama sprendimą vieningai remdamasi Komisijos pasiūlymu“, o straipsnio pabaigoje įrašomas šis sakinys: „Jei atitinkamas nuostatas priima Taryba pagal specialią teisėkūros procedūrą, ji sprendžia vieningai, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.“ |
SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMAI
154) |
Įrašoma nauja Penktoji dalis. Jos pavadinimas – „SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMAI“ ir ją sudaro šios antraštinės dalys ir skyriai:
|
BENDROSIOS NUOSTATOS
155) |
Įrašoma ši nauja I antraštinė dalis ir naujas 188a straipsnis: „I ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMŲ 188a straipsnis Sąjunga pagal šią dalį vykdomuose savo veiksmuose tarptautinėje arenoje vadovaujasi principais, siekia tikslų ir veiksmus vykdo remdamasi bendrosiomis nuostatomis, kurie nurodyti Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 1 skyriuje.“ |
BENDRA PREKYBOS POLITIKA
156) |
Įrašoma II antraštinė dalis „BENDRA PREKYBOS POLITIKA“, perimanti trečiosios dalies IX antraštinės dalies pavadinimą. |
157) |
Įrašomas 188b straipsnis, kurio formuluotė yra 131 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:
|
158) |
Įrašomas 188c straipsnis, pakeičiantis 133 straipsnį: „188c straipsnis 1. Bendra prekybos politika grindžiama vienodais principais, ypač keičiant muitų normas, sudarant susitarimus dėl muitų tarifų ir prekybos, susijusius su prekyba prekėmis ir paslaugomis bei intelektinės nuosavybės komerciniais aspektais, tiesioginėmis užsienio investicijomis, liberalizavimo priemonių suvienodinimu, eksporto politika ir prekybos apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, taikytinomis dempingo ar subsidijų atveju. Bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais. 2. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, apibrėžiančias bendros prekybos politikos įgyvendinimo sistemą. 3. Kai reikia derėtis dėl susitarimų su viena arba keliomis trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis ir juos sudaryti, taikomas 188n straipsnis, atsižvelgiant į šio straipsnio specialiąsias nuostatas. Komisija teikia rekomendacijas Tarybai, kuri įgalioja Komisiją pradėti reikalingas derybas. Taryba ir Komisija yra atsakingos už tai, kad derybose pasiekti susitarimai atitiktų Sąjungos vidaus politikos kryptis bei taisykles. Šias derybas Komisija veda konsultuodamasi su specialiu komitetu, Tarybos paskirtu padėti Komisijai atlikti šią užduotį, ir laikydamasi tokių nurodymų, kuriuos Taryba gali jai teikti. Komisija teikia reguliarias ataskaitas apie derybų eigą a specialiajam komitetui ir Europos Parlamentui. 4. Sprendimus dėl derybų ir 3 dalyje nurodytų susitarimų sudarymo Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma. Taryba sprendžia vieningai dėl derybų ir susitarimų dėl prekybos paslaugomis ir intelektinės nuosavybės komercinių aspektų, taip pat tiesioginių užsienio investicijų srityse sudarymo, kai tokiuose susitarimuose įtvirtinamos nuostatos, pagal kurias vidaus taisyklių priėmimui yra reikalingas balsų vieningumas. Taryba taip pat sprendžia vieningai dėl derybų ir susitarimų sudarymo:
5. Deryboms ir tarptautinių susitarimų sudarymui transporto srityje taikomos Trečiosios dalies V antraštinės dalies ir 188n straipsnio nuostatos. 6. Naudojimasis šiuo straipsniu suteiktais įgaliojimais bendros prekybos politikos srityje neturi poveikio Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos atskyrimui ir nesudaro prielaidų valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų suderinimui, kai tokio suderinimo nereikalaujama Sutartyse.“ |
BENDRADARBIAVIMAS VYSTYMOSI LABUI
159) |
Įrašoma III antraštinė dalis – „BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS IR HUMANITARINĖ PAGALBA“. |
160) |
Įrašomas 1 skyrius „BENDRADARBIAVIMAS VYSTYMOSI LABUI“, perimantis Trečiosios dalies XX antraštinės dalies pavadinimą. |
161) |
Įrašomas 188d straipsnis, kurio formuluotė yra 177 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:
|
162) |
Įrašomas 188e straipsnis, kurio formuluotė yra 179 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:
|
163) |
Įrašomas 188f straipsnis, kurio formuluotė yra 180 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip: 1 dalies pradžioje įterpiama ši frazė: „Siekdamos skatinti, kad jų veiksmai papildytų vienas kitą ir būtų veiksmingi,“. |
164) |
Įrašomas 188g straipsnis, kurio formuluotė yra 181 straipsnio formuluotė; pirmosios pastraipos antras sakinys ir antroji pastraipa išbraukiami. |
EKONOMINIS, FINANSINIS IR TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS
165) |
Įrašomas 2 skyrius „EKONOMINIS, FINANSINIS IR TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS“, perimantis Trečiosios dalies XXI antraštinės dalies pavadinimą. |
166) |
Įrašomas 188h straipsnis, kurio formuluotė yra 181a straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:
|
167) |
Įrašomas šis naujas 188i straipsnis: „188i straipsnis Kai dėl situacijos trečiojoje šalyje Sąjungai reikia teikti skubią finansinę pagalbą, reikalingus sprendimus, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima Taryba.“ |
HUMANITARINĖ PAGALBA
168) |
Įrašomas šis naujas 3 skyrius ir naujas 188j straipsnis: „3 SKYRIUS HUMANITARINĖ PAGALBA 188j straipsnis 1. Sąjungos veiksmai humanitarinės pagalbos srityje vykdomi vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais. Tokių veiksmų paskirtis – suteikti laikiną pagalbą ir paramą žmonėms trečiosiose šalyse, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių ar žmogaus sukeltų katastrofų, ir juos apsaugoti, siekiant patenkinti dėl šių įvairių situacijų atsiradusius humanitarinius poreikius. Sąjungos ir valstybių narių veiksmai vieni kitus papildo ir sustiprina. 2. Humanitarinės pagalbos veiksmai vykdomi laikantis tarptautinės teisės principų ir nešališkumo, neutralumo bei nediskriminavimo principų. 3. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, apibrėžiančias Sąjungos humanitarinės pagalbos veiksmų įgyvendinimo sistemą. 4. Sąjunga gali sudaryti bet kokius susitarimus su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, padedančius siekti šio straipsnio 1 dalyje ir Europos Sąjungos sutarties 10a straipsnyje nurodytų tikslų. Pirmoji pastraipa nepažeidžia valstybių narių kompetencijos vesti derybas tarptautinėse institucijose ir sudaryti susitarimus. 5. Siekiant sukurti struktūrą jauniesiems europiečiams bendrai prisidėti prie Sąjungos humanitarinės pagalbos veiksmų, įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, apibrėžia šio korpuso veiklos taisykles ir tvarką. 6. Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos Sąjungos ir valstybių narių veiksmų koordinavimui remti, kad Sąjungos ir šalių humanitarinės pagalbos priemonės būtų veiksmingesnės ir geriau papildytų viena kitą. 7. Sąjunga užtikrina, kad jos ir tarptautinių organizacijų bei institucijų, ypač įeinančių į Jungtinių Tautų sistemą, humanitarinės pagalbos veiksmai būtų koordinuojami ir suderinti.“ |
RIBOJANČIOS PRIEMONĖS
169) |
Vietoj 301 straipsnio įrašoma ši IV antraštinė dalis ir 188k straipsnis: „IV ANTRAŠTINĖ DALIS RIBOJANČIOS PRIEMONĖS 188k straipsnis 1. Kai sprendimas, priimtas pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių, numato ekonominių ir finansinių santykių su viena ar keletu trečiųjų šalių visišką nutraukimą ar dalinį apribojimą, Taryba kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi bendru Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pasiūlymu, patvirtina reikiamas priemones. Apie tai ji praneša Europos Parlamentui. 2. Kai pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių priimtas sprendimas taip numato, Taryba pagal 1 dalyje nurodytą procedūrą gali patvirtinti ribojančias priemones, nukreiptas prieš fizinius ar juridinius asmenis, grupes ar nevalstybinius subjektus. 3. Šiame straipsnyje nurodyti aktai apima reikalingas nuostatas dėl teisinių apsaugos priemonių.“ |
TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
170) |
Po 188k straipsnio įrašoma V antraštinė dalis „TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI“. |
171) |
Įrašomas 188l straipsnis: „188l straipsnis 1. Sąjunga gali sudaryti susitarimą su viena arba keliomis trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis, kai tai yra numatyta Sutartyse arba kai susitarimo sudarymas yra būtinas norint Sąjungos politikos sričių ribose pasiekti vieną iš Sutartyse nurodytų tikslų, arba kai jį numato Sąjungos teisiškai privalomas aktas, arba kai jis gali turėti poveikį bendroms taisyklėms ar keisti jų apimtį. 2. Sąjungos sudaryti susitarimai yra privalomi Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms.“ |
172) |
Įrašomas 188m straipsnis, kurio formuluotė yra 310 straipsnio formuluotė. Žodis „valstybių“ pakeičiamas žodžiais „trečiųjų šalių“. |
173) |
Įrašomas 188n straipsnis, pakeičiantis 300 straipsnį: „188n straipsnis 1. Nepažeidžiant 188c straipsnyje nustatytų konkrečių nuostatų, derybos dėl susitarimų tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų vedamos ir jie sudaromi toliau išdėstyta tvarka. 2. Taryba leidžia pradėti derybas, priima derybinius nurodymus, leidžia pasirašyti ir sudaryti susitarimus. 3. Kai numatytas sudaryti susitarimas išimtinai ar daugiausiai yra susijęs su bendra užsienio ir saugumo politika, Komisija arba Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai teikia rekomendacijas Tarybai, o ši priima sprendimą, kuriuo įgalioja pradėti derybas ir kuriuo, atsižvelgiant į numatyto sudaryti susitarimo dalyką, skiriamas Sąjungos derybų grupės derybininkas arba vadovas. 4. Taryba gali duoti nurodymus derybininkui ir paskirti specialų komitetą, su kuriuo privaloma konsultuotis vedant derybas. 5. Taryba, remdamasi derybininko pasiūlymu, priima sprendimą, kuriuo įgaliojama pasirašyti susitarimą ir prireikus laikinai jį taikyti jam dar neįsigaliojus. 6. Taryba, remdamasi derybininko pasiūlymu, priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo. Išskyrus tuos atvejus, kai susitarimas išimtinai susijęs su bendra užsienio ir saugumo politika, Taryba priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo:
7. Sudarydama susitarimą, Taryba gali, nukrypdama nuo 5, 6 ir 9 dalių nuostatų, įgalioti derybininką Sąjungos vardu patvirtinti susitarimo pakeitimus, kai susitarimas numato, kad jie turi būti priimami pagal supaprastintą procedūrą arba kai juos priima pagal tą susitarimą įsteigtas organas. Taryba gali tokiam įgaliojimui nustatyti konkrečias sąlygas. 8. Laikydamasi tos tvarkos Taryba visais atvejais sprendžia kvalifikuota balsų dauguma. Tačiau ji sprendžia vieningai, kai susitarimas priklauso sričiai, kurioje Sąjungos aktams priimti reikia balsų vieningumo, taip pat ir sudarant asociacijos susitarimus ir 188h straipsnyje nurodytus susitarimus su valstybėmis kandidatėmis. Taryba taip pat sprendžia vieningai dėl susitarimo dėl Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos; sprendimas dėl šio susitarimo sudarymo įsigalioja tik po to, kai jį pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės. 9. Taryba, remdamasi Komisijos ar Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu, priima sprendimą, kuriuo sustabdomas susitarimo taikymas ir nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą. 10. Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais šios procedūros etapais. 11. Valstybė narė, Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija gali gauti Teisingumo Teismo nuomonę dėl to, ar numatytas sudaryti susitarimas yra suderinamas su Sutarčių nuostatomis. Jei Teismo nuomonė yra neigiama, numatytas sudaryti susitarimas negali įsigalioti, jei jis nėra iš dalies keistas arba Sutarys nėra peržiūrėtos.“ |
174) |
Įrašomas 188o straipsnis, kurio formuluotė yra 111 straipsnio 1–3 ir 5 dalių formuluotė; 1 dalies du paskutiniai sakiniai tampa minėtos dalies antroji pastraipa; ji iš dalies keičiama taip:
|
SĄJUNGOS SANTYKIAI SU TARPTAUTINĖMIS ORGANIZACIJOMIS IR TREČIOSIOMIS ŠALIMIS BEI SĄJUNGOS DELEGACIJOS
175) |
Įrašoma ši VI antraštinė dalis ir 188p bei 188q straipsniai, o 188p straipsnis pakeičia 302–304 straipsnius: „VI ANTRAŠTINĖ DALIS SĄJUNGOS SANTYKIAI SU TARPTAUTINĖMIS ORGANIZACIJOMIS IR TREČIOSIOMIS ŠALIMIS BEI SĄJUNGOS DELEGACIJOS 188p straipsnis 1. Sąjunga visais tinkamais būdais bendradarbiauja su Jungtinių Tautų organais ir jos specializuotomis agentūromis, Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Sąjunga taip pat palaiko tinkamus ryšius su kitomis tarptautinėmis organizacijomis. 2. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisija atsako už šio straipsnio įgyvendinimą. 188q straipsnis 1. Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose atstovauja Sąjungai. 2. Sąjungos delegacijos yra Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai priežiūroje. Jos veikia glaudžiai bendradarbiaudamos su valstybių narių diplomatinėmis ir konsulinėmis atstovybėmis.“ |
SOLIDARUMO SĄLYGA
176) |
Įrašoma ši nauja VII antraštinė dalis ir naujas 188r straipsnis: „VII ANTRAŠTINĖ DALIS SOLIDARUMO SĄLYGA 188r straipsnis 1. Sąjunga ir valstybės narės veikia bendrai ir solidariai, jei kuri nors valstybė narė patirtų teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą. Sąjunga sutelkia visas savo turimas priemones, įskaitant valstybių narių jos dispozicijon perduotus karinius išteklius, siekdama:
2. Valstybei narei patyrus teroro aktą, gaivalinę nelaimę arba žmogaus sukeltą katastrofą, jos politinės valdžios institucijų prašymu kitos valstybės narės teikia jai pagalbą. Šiuo tikslu Taryboje valstybės narės tarpusavyje suderina savo veiksmus. 3. Remiantis bendru Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu, Tarybos priimtame sprendime patvirtinamos priemonės, skirtos Sąjungai įgyvendinti šią solidarumo sąlygą. Taryba sprendžia pagal Europos Sąjungos sutarties 15b straipsnio 1 dalį, kai šis sprendimas yra gynybinio pobūdžio. Apie tai pranešama Europos Parlamentui. Šios dalies taikymo tikslais ir nepažeidžiant 207 straipsnio, Tarybai padeda Politikos ir saugumo komitetas remdamasis bendros saugumo ir gynybos politikos kontekste išplėtotomis struktūromis ir 61d straipsnyje nurodytas komitetas, kurie prireikus pateikia bendras nuomones. 4. Siekdama sudaryti sąlygas Sąjungai ir jos valstybėms narėms imtis efektyvių veiksmų, Europos Vadovų Taryba reguliariai vertina grėsmes, su kuriomis susiduria Sąjunga.“ |
INSTITUCINĖS IR FINANSINĖS NUOSTATOS
177) |
Penktoji dalis tampa „ŠEŠTĄJA DALIMI“, o jos pavadinimas pakeičiamas taip – „INSTITUCINĖS IR FINANSINĖS NUOSTATOS“. |
EUROPOS PARLAMENTAS
178) |
189 straipsnis panaikinamas. |
179) |
190 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
180) |
191 straipsnio pirmoji pastraipa išbraukiama. Antrojoje pastraipoje žodžiai „priimdami reglamentus“ įrašomi prieš žodį „priima“, ir po žodžių „politines partijas“ įrašomi žodžiai „nurodytas Europos Sąjungos sutarties 8a straipsnio 4 dalyje,“, o sakinys atitinkamai gramatiškai tikslinamas. |
181) |
192 straipsnio pirmoji pastraipa išbraukiama; antrojoje pastraipoje žodžiai „savo narių“ pakeičiami žodžiais „jį sudarančių narių“, o pastraipos pabaigoje įrašomas šis sakinys: „Jeigu Komisija nepateikia pasiūlymo, apie priežastis ji praneša Europos Parlamentui.“ |
182) |
193 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
183) |
195 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
184) |
196 straipsnio antrojoje pastraipoje žodžiai „į neeilines sesijas“ pakeičiami žodžiais „neeilinių sesijų laikotarpiams“, o žodžiai „savo narių“ pakeičiami žodžiais „jį sudarančių narių“. |
185) |
197 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
186) |
198 straipsnio pirmojoje pastraipoje išbraukiamas žodis „absoliučia“. |
187) |
199 straipsnio antrojoje pastraipoje žodžiai „jo Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.“ pakeičiami žodžiais „Sutartyse ir šiame reglamente numatyta tvarka.“ |
188) |
201 straipsnio antroji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu: „Jei pasiūlymas pareikšti nepasitikėjimą priimamas dviem trečdaliais atiduotų balsų, sudarančių visų Europos Parlamento narių daugumą, Komisijos nariai turi atsistatydinti kolektyviai, o Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina iš pareigų Komisijoje. Jie lieka eiti pareigas ir toliau tvarko einamuosius reikalus tol, kol yra pakeičiami pagal Europos Sąjungos sutarties 9d straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Komisijos narių, paskirtų juos pakeisti, kadencija baigiasi tą dieną, kurią būtų pasibaigusi įpareigotų kolektyviai atsistatydinti Komisijos narių kadencija.“ |
EUROPOS VADOVŲ TARYBA
189) |
Įrašomas šis naujas 1a skirsnis ir nauji 201a bei 201b straipsniai: „1a SKIRSNIS EUROPOS VADOVŲ TARYBA 201a straipsnis 1. Balsuojant kiekvienas Europos Vadovų Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne daugiau kaip vienam. Tais atvejai, kai Europos Vadovų Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, taikomos Europos Sąjungos sutarties 9c straipsnio 4 dalis ir šios Sutarties 205 straipsnio 2 dalis. Europos Vadovų Taryboje jos pirmininkas ir Komisijos pirmininkas nebalsuoja. Dalyvaujančių narių arba jų atstovų susilaikymas balsuojant neužkerta kelio Europos Vadovų Tarybai priimti sprendimus, kurie turi būti priimti vieningai. 2. Europos Vadovų Taryba gali kviesti Europos Parlamento pirmininką, kad jį išklausytų. 3. Sprendimus procedūriniais klausimais ir dėl savo Darbo tvarkos taisyklių priėmimo Europos Vadovų Taryba priima paprasta balsų dauguma. 4. Europos Vadovų Tarybai padeda Tarybos generalinis sekretoriatas. 201b straipsnis Europos Vadovų Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma:
|
TARYBA
190) |
202 ir 203 straipsniai panaikinami. |
191) |
205 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
192) |
207 straipsnis pakeičiamas taip: „207 straipsnis 1. Iš valstybių narių vyriausybių nuolatinių atstovų sudarytas komitetas yra atsakingas už Tarybos darbo rengimą ir Tarybos jam pavestų užduočių atlikimą. Tarybos darbo tvarkos taisyklėse numatytais atvejais komitetas gali priimti procedūrinius sprendimus. 2. Tarybai padeda generalinis sekretoriatas, už kurio veiklą yra atsakingas Tarybos paskirtas generalinis sekretorius. Taryba paprasta balsų dauguma sprendžia dėl generalinio sekretoriato organizavimo. 3. Taryba sprendžia paprasta balsų dauguma dėl procedūrinių klausimų ir patvirtindama savo Darbo tvarkos taisykles.“ |
193) |
208 straipsnio pabaigoje įrašomas šis sakinys „Jeigu Komisija nepateikia pasiūlymo, apie priežastis ji praneša Tarybai.“ |
194) |
209 straipsnyje žodžiai „susipažinusi su Komisijos nuomone“ pakeičiami žodžiais „pasikonsultavusi su Komisija“. |
195) |
210 straipsnis pakeičiamas taip: „210 straipsnis Taryba nustato Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko, Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijos narių, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkų, narių bei sekretorių ir Tarybos generalinio sekretoriaus algas, išmokas ir pensijas. Ji taip pat nustato bet kokias vietoj darbo užmokesčio mokamas išmokas.“ |
KOMISIJA
196) |
211 straipsnis panaikinamas. Įrašomas 211a straipsnis: „211a straipsnis Pagal Europos Sąjungos sutarties 9d straipsnio 5 dalį Komisijos nariai parenkami pagal Europos Vadovų Tarybos vieningu sprendimu nustatytą rotacijos sistemą, grindžiamą šiais principais:
|
197) |
212 straipsnis tampa 218 straipsnio nauja 2 dalimi. |
198) |
213 straipsnio 1 dalis išbraukiama, o 2 dalis lieka be numerio; pirmos dvi jos pastraipos sujungiamos taip: „Komisijos nariai susilaiko nuo bet kokios su savo pareigų pobūdžiu nesuderinamos veiklos. Valstybės narės gerbia jų nepriklausomumą ir nesiekia paveikti jų, kai jie atlieka savo užduotis.“ |
199) |
214 straipsnis panaikinamas. |
200) |
215 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
201) |
217 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys išbraukiamos, o 2 dalis lieka be numerio. Pirmas jos sakinys pakeičiamas šiuo sakiniu: „Nepažeidžiant Europos Sąjungos sutarties 9e straipsnio 4 dalies, Komisijai priklausančias atlikti pareigas struktūriškai padalija ir jos nariams paskirsto jos pirmininkas pagal minėtos sutarties 9d straipsnio 6 dalį.“ |
202) |
218 straipsnio 1 dalis išbraukiama; 2 dalis tampa 1 dalimi, o žodžiai „pagal šios Sutarties nuostatas“ išbraukiami. Įrašoma 2 dalis, kurios formuluotė yra 212 straipsnio formuluotė. |
203) |
219 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodžiai „213 straipsnyje nustatyto narių skaičiaus“ pakeičiami žodžiais „savo narių“, o antroji pastraipa pakeičiama žodžiais „Kvorumo dydis nustatomas Darbo tvarkos taisyklėse.“ |
TEISINGUMO TEISMAS
204) |
4 skirsnio pavadinime įrašomi žodžiai „EUROPOS SĄJUNGOS“. |
205) |
220 straipsnis panaikinamas. |
206) |
221 straipsnio pirmoji pastraipa išbraukiama. |
207) |
223 straipsnio pirmosios pastraipos pabaigoje įrašomi žodžiai „pasikonsultavus su 224a straipsnyje numatytu komitetu.“ |
208) |
224 straipsnio pirmosios pastraipos pirmas sakinys išbraukiamas, o prieš žodžius „teisėjų skaičius“ įrašomi žodžiai „Bendrojo Teismo“. Antrosios pastraipos antro sakinio pabaigoje įrašomi žodžiai „pasikonsultavus su 224a straipsnyje numatytu komitetu.“ |
209) |
Įrašomas šis naujas 224a straipsnis: „224a straipsnis Steigiamas komitetas, kuris, prieš valstybių narių vyriausybėms skiriant, kaip nurodyta 223 ir 224 straipsniuose, Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo teisėją ir generalinį advokatą, pateikia nuomonę dėl kandidatų tinkamumo eiti tas pareigas. Komitetą sudaro septyni asmenys, kurie yra parenkami iš buvusių Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo narių, nacionalinių aukščiausiųjų teismų narių, pripažintos kompetencijos teisininkų, iš kurių vieną siūlo Europos Parlamentas. Taryba priima sprendimą, kuriuo nustatomos komiteto darbo tvarkos taisyklės, ir sprendimą, kuriuo skiriami jo nariai. Taryba sprendžia Teisingumo Teismo pirmininko iniciatyva.“ |
210) |
225 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos pirmame sakinyje žodžiai „kurie yra skirti teisėjų kolegijai, ir tuos“ pakeičiami žodžiais „kurie yra skirti specializuotam teismui, įsteigtam pagal 225a straipsnį, ir tuos,“, o 2 dalies pirmojoje pastraipoje išbraukiami žodžiai „, įsteigtų pagal 225a straipsnį“. |
211) |
225a straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
212) |
228 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
213) |
229a straipsnyje žodžiai „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali vieningai priimti“ pakeičiami žodžiais „Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir veikdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali vieningai priimti“, o žodžiai „Bendrijos pramoninės nuosavybės teises“ pakeičiami žodžiais „Europos pramoninės nuosavybės teises“. Paskutinis sakinys pakeičiamas šiuo tekstu: „Šios nuostatos įsigalioja po to, kai jas pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.“ |
214) |
230 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
215) |
231 straipsnio antroji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu: „Tačiau jei Teisingumo Teismas mano, kad tai reikalinga, jis nurodo, kurie paskelbto negaliojančiu akto padariniai lieka galutiniai.“ |
216) |
232 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
217) |
233 straipsnio pirmojoje pastraipoje išbraukiami žodžiai „ar institucijos“ ir žodžiai „ar kurių“; trečioji pastraipa išbraukiama. |
218) |
234 straipsnio pirmojoje pastraipoje išbraukiami b punkte esantys žodžiai „ir ECB“ ir c punktas. Straipsnio pabaigoje įrašoma ši pastraipa: „Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme nagrinėjant bylą, susijusią su sulaikytu asmeniu, Teismas sprendimą priima kiek galima greičiau.“ |
219) |
235 straipsnyje esanti nuoroda į 288 straipsnio antrąją pastraipą pakeičiama nuoroda į 288 straipsnio antrąją ir trečiąją pastraipas. |
220) |
Įrašomas šis naujas 235a straipsnis: „235a straipsnis Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti dėl Europos Vadovų Tarybos ar Tarybos pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį priimtų aktų teisėtumo tik valstybės narės, kurios atžvilgiu Europos Vadovų Taryba ar Taryba priėmė nutarimą, prašymu ir tik dėl procedūrinių reikalavimų, nustatytų minėtame straipsnyje. Toks prašymas privalo būti pateiktas per vieną mėnesį nuo tokio nutarimo priėmimo dienos. Teismas sprendžia per mėnesį nuo prašymo pateikimo.“ |
221) |
236 straipsnyje žodžiai „tarnybos nuostatuose arba įdarbinimo sąlygose“ pakeičiami žodžiais „Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose“. |
222) |
237 straipsnio d punkto antro sakinio pradžioje prieš žodį „tarybos“ įrašomas žodis „Valdančiosios“. |
223) |
Įrašomi du nauji 240a ir 240b straipsniai: „240a straipsnis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai nepriklauso nuostatos dėl bendros užsienio ir saugumo politikos bei jų pagrindu priimti aktai. Tačiau Teismo jurisdikcijai priklauso prižiūrėti, kaip laikomasi Europos Sąjungos sutarties 25b straipsnio, ir priimti sprendimus dėl pagal šios Sutarties 230 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje numatytas sąlygas pateiktų ieškinių, peržiūrint Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyriaus pagrindu Tarybos priimtų sprendimų, patvirtinančių ribojančias priemones, nukreiptas prieš fizinius ar juridinius asmenis, teisėtumą. 240b straipsnis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai, vykdant savo įgaliojimus, susijusius su trečiosios dalies IV antraštinės dalies 4 ir 5 skyrių nuostatomis dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, nepriklauso prižiūrėti, ar valstybės narės policijos ar kitų teisėsaugos tarnybų atliktos operacijos yra teisėtos ar proporcingos arba kaip valstybės narės vykdo joms priklausančias pareigas palaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti vidaus saugumą.“ |
224) |
241 straipsnis pakeičiamas taip: „241 straipsnis Nepaisant to, kad 230 straipsnio penktojoje pastraipoje nustatytas terminas yra pasibaigęs, bet kuri teismo proceso, kuriame ginčijama Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo priimta bendro pobūdžio priemonė, šalis gali remtis 230 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytais pagrindais, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas tą aktą pripažintų netaikytinu.“ |
225) |
242 straipsnio antrame sakinyje prieš žodį „Teismas“ esantis žodis „Teisingumo“ išbraukiamas. |
226) |
245 straipsnio antroji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu: „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali iš dalies keisti Statuto nuostatas, išskyrus I antraštinę dalį ir 64 straipsnį. Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą priima Teisingumo Teismo prašymu, pasikonsultavus su Komisija, arba Komisijos pasiūlymu, pasikonsultavus su Teisingumo Teismu.“ |
EUROPOS CENTRINIS BANKAS
227) |
Įrašomas šis 4a skirsnis ir 245a straipsnis: „4a SKIRSNIS EUROPOS CENTRINIS BANKAS 245a straipsnis 1. Europos centrinis bankas kartu su nacionaliniais centriniais bankais sudaro Europos centrinių bankų sistemą (ECBS). Europos centrinis bankas kartu su valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniais centriniais bankais, kurie sudaro Eurosistemą, vykdo Sąjungos pinigų politiką. 2. ECBS vadovauja Europos centrinio banko sprendžiamieji organai. Pagrindinis ECBS tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Nepažeisdama šio tikslo ji remia bendrą ekonominę politiką Sąjungoje, kad padėtų pasiekti jos tikslus. 3. Europos centrinis bankas yra juridinis asmuo. Tik jis turi išimtinę teisę leisti euro emisiją. Jis yra nepriklausomas naudodamasis savo įgaliojimais ir valdydamas savo finansus. Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai bei valstybių narių vyriausybės pripažįsta šią nepriklausomybę. 4. Europos centrinis bankas imasi visų priemonių, būtinų jo uždaviniams vykdyti pagal 105–111a straipsnius ir 115c straipsnį bei ECBS ir ECB statute numatytas sąlygas. Pagal minėtus straipsnius tos valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, ir jų centriniai bankai išlaiko savo įgaliojimus pinigų srityje. 5. Su Europos centriniu banku jo įgaliojimams priklausančiose srityse konsultuojamasi dėl visų Sąjungos aktų projektų ir dėl visų projektų, susijusių su reglamentavimu nacionaliniu lygiu, ir jis gali pateikti nuomonę.“ |
228) |
Įrašomas 245b straipsnis, kurio formuluotė yra 112 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:
|
229) |
Įrašomas 245c straipsnis, kurio formuluotė yra 113 straipsnio formuluotė. |
AUDITO RŪMAI
230) |
246 straipsnyje prieš žodį „auditą“ įrašomas žodis „Sąjungos“, ir įrašoma ši nauja antroji pastraipa: „Audito Rūmus sudaro po vieną pilietį iš kiekvienos valstybės narės. Eidami savo pareigas, jų nariai yra visiškai nepriklausomi ir veikia Sąjungos bendrojo intereso labui.“ |
231) |
247 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
232) |
248 straipsnyje žodis „organų“ pakeičiamas žodžiais „įstaigų ar organų“, o žodžiai „įstaigos patalpose“ pakeičiamas žodžiu „įstaigos ar organo patalpose“, o žodžiai „tvarkančios įstaigos“ pakeičiami žodžiais „tvarkančios įstaigos ar organai“. |
SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
233) |
2 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip „SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI, PRIĖMIMO PROCEDŪROS IR KITOS NUOSTATOS“. |
234) |
Prieš 249 straipsnį įrašomas 1 skirsnis: |
235) |
249 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
236) |
Įrašomi šie nauji 249a–24d straipsniai: „249a straipsnis 1. Įprasta teisėkūros procedūra – procedūra, kai reglamentą, direktyvą ar sprendimą bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu. Ši procedūra apibrėžta 251 straipsnyje. 2. Konkrečiais Sutartyse numatytais atvejais procedūra, kai reglamentą, direktyvą ar sprendimą priima Europos Parlamentas, dalyvaujant Tarybai, arba Taryba, dalyvaujant Europos Parlamentui, yra speciali teisėkūros procedūra. 3. Pagal teisėkūros procedūrą priimti teisės aktai yra įstatymo galią turintys teisės aktai. 4. Konkrečiais Sutartyse numatytais atvejais įstatymo galią turintys aktai gali būti priimami valstybių narių grupės ar Europos Parlamento iniciatyva, remiantis Europos centrinio banko rekomendacija arba Teisingumo Teismo ar Europos investicijų banko prašymu. 249b straipsnis 1. Įstatymo galią turintis teisės aktas gali deleguoti Komisijai įgaliojimus priimti bendro pobūdžio įstatymo galios neturinčius teisės aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas. Įgaliojimų delegavimo tikslai, turinys, taikymo sritis ir trukmė aiškiai apibrėžiami įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose. Esminės atitinkamos srities nuostatos nustatomos tik įstatymo galią turinčiu teisės aktu, todėl negali būti įgaliojimų delegavimo objektu. 2. Įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose aiškiai nustatomos delegavimo sąlygos, kurios gali būti tokios:
Taikant a ir b punktus, Europos Parlamentas sprendimą priima jį sudarančių narių balsų dauguma, o Taryba – kvalifikuota balsų dauguma. 3. Deleguotų teisės aktų pavadinime įrašomas būdvardis „deleguotas“ ar „deleguota“. 249c straipsnis 1. Valstybės narės imasi visų nacionalinės teisės priemonių, būtinų įgyvendinti teisiškai privalomus Sąjungos aktus. 2. Kai teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis, tie aktai suteikia įgyvendinimo įgaliojimus Komisijai arba tinkamai pagrįstais konkrečiais atvejais ir Europos Sąjungos sutarties 11 bei 13 straipsniuose numatytais atvejais – Tarybai. 3. 2 dalyje numatytiems tikslams pasiekti Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, iš anksto nustato valstybių narių vykdomos kontrolės, kai Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, mechanizmų taisykles ir bendruosius principus. 4. Įgyvendinimo aktų pavadinimuose įrašomas žodis „įgyvendinimo“. 249d straipsnis Rekomendacijas priima Taryba. Visais atvejais, kai Sutartyse numatyta, kad ji priima aktus remdamasi Komisijos pasiūlymu, ji sprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu. Tose srityse, kuriose Sąjungos aktui priimti reikalingas vieningumas, ji sprendžia vieningai. Rekomendacijas priima Komisija, o konkrečiais Sutartyse numatytais atvejais ir Europos centrinis bankas.“ |
AKTŲ PRIĖMIMO PROCEDŪROS IR KITOS NUOSTATOS
237) |
Prieš 250 straipsnį įrašomas 2 skirsnis – „AKTŲ PRIĖMIMO PROCEDŪROS IR KITOS NUOSTATOS“. |
238) |
250 straipsnio 1 dalis pakeičiama šiuo tekstu: „1. Tais atvejais, kai pagal Sutartis Taryba sprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu, ji gali iš dalies keisti šį pasiūlymą tik spręsdama vieningai, išskyrus 251 straipsnio 10 ir 13 dalyse, 268, 270a, 272 straipsniuose ir 273 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytus atvejus.“ |
239) |
251 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
240) |
252 straipsnis panaikinamas. Įrašomas naujas 252a straipsnis: „252a straipsnis Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija konsultuojasi tarpusavyje ir bendru susitarimu numato savo bendradarbiavimo būdus. Tuo tikslu jos gali, vadovaudamosi Sutartimis, sudaryti tarpinstitucinius susitarimus, kurie gali būti privalomojo pobūdžio.“ |
241) |
253 straipsnis pakeičiamas taip: „253 straipsnis Jei Sutartyse nenurodomas priimamo akto tipas, institucijos, laikydamosi taikomų procedūrų ir proporcingumo principo jį pasirenka kiekvienu atveju. Teisės aktuose nurodomi juos priimti paskatinę motyvai ir pasiūlymai, iniciatyvos, rekomendacijos, prašymai ar nuomonės, kurių reikalaujama pagal Sutartis. Svarstydami įstatymo galią turinčio teisės akto projektą, Europos Parlamentas ir Taryba atitinkamose srityse nepriima pagal atitinkamą procedūrą nenumatytų aktų.“ |
242) |
254 straipsnis pakeičiamas taip: „254 straipsnis 1. Įstatymo galią turinčius teisės aktus, priimtus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasirašo Europos Parlamento pirmininkas ir Tarybos pirmininkas. Įstatymo galią turinčius teisės aktus, priimtus pagal specialią teisėkūros procedūrą, pasirašo juos priėmusios institucijos pirmininkas. Įstatymo galią turintys teisės aktai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jie įsigalioja juose nurodytą dieną arba, jei ji nenurodoma, dvidešimtą dieną nuo jų paskelbimo. 2. Įstatymo galios neturinčius aktus, priimtus reglamentų, direktyvų ir sprendimų, kai juose nenurodoma, kam jie skirti, forma, pasirašo juos priėmusios institucijos pirmininkas. Reglamentai ir visoms valstybėms narėms skirtos direktyvos bei sprendimai, kai juose nenurodyta, kam jie skirti, skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jie įsigalioja juose nurodytą dieną arba, jei ji nenurodoma, dvidešimtą dieną nuo jų paskelbimo. Apie kitas direktyvas bei sprendimus, kuriuose nurodomi jų adresatai, pranešama tiems adresatams ir jie įsigalioja nuo tokio pranešimo momento.“ |
243) |
Įrašomas šis naujas 254a straipsnis: „254a straipsnis 1. Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija. 2. Vadovaudamiesi pagal 283 straipsnį priimtais Tarnybos nuostatais ir Įdarbinimo sąlygomis, Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, tuo tikslu įtvirtina nuostatas.“ |
244) |
255 straipsnis tampa 16a straipsniu; jis iš dalies keičiamas, kaip pirmiau nurodyta 28 punkte. |
245) |
256 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodžiai „Tarybos ar Komisijos sprendimai, kuriais“ pakeičiami žodžiais „Tarybos, Komisijos ar Europos centrinio banko aktai, kuriais“. |
PATARIAMIEJI ORGANAI
246) |
Įrašomi toliau pateikiami 3 skyrius ir 256a straipsnis, 3 ir 4 skyriai atitinkamai tampa 1 ir 2 skirsniu, o 5 skyrius tampa 4 skyriumi: „3 SKYRIUS SĄJUNGOS PATARIAMIEJI ORGANAI 256a straipsnis 1. Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas, atliekantys patariamąsias funkcijas. 2. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą sudaro darbdavių, darbuotojų ir kitų pilietinei visuomenei atstovaujančių organizacijų atstovai, pirmiausia socialinėje ekonominėje, pilietinėje, profesinėje bei kultūros srityse. 3. Regionų komitetas susideda iš regionų ir vietos valdžios struktūrų atstovų, kurie turi regiono arba vietos valdžios rinkėjų mandatą arba yra politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai. 4. Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto narių nevaržo jokie privalomi nurodymai. Eidami savo pareigas, jie yra visiškai nepriklausomi ir veikia Sąjungos bendro intereso labui. 5. 2 ir 3 dalyse nurodytas taisykles dėl šių komitetų sudėties Taryba reguliariai peržiūri atsižvelgdama į ekonominius, socialinius ir demografinius pokyčius Sąjungoje. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, šiuo tikslu priima sprendimus.“ |
EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS
247) |
257 ir 261 straipsniai panaikinami. |
248) |
258 straipsnio antroji ir trečioji pastraipos pakeičiamos šia pastraipa: „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai priima sprendimą, nustatantį komiteto sudėtį.“ |
249) |
259 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
250) |
260 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodžiai „dvejų metų“ pakeičiami žodžiais „dvejų su puse metų“, o trečiojoje pastraipoje prieš žodį „Tarybos“ įrašomi žodžiai „Europos Parlamento,“. |
251) |
262 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
REGIONŲ KOMITETAS
252) |
263 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
253) |
264 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodžiai „dvejų metų“ pakeičiami žodžiais „dvejų su puse metų“, o trečiojoje pastraipoje prieš žodį „Tarybos“ įrašomi žodžiai „Europos Parlamento,“. |
254) |
265 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS
255) |
266 straipsnio trečiojoje pastraipoje žodžiai „Komisijos prašymu“ pakeičiami žodžiais „remiantis Komisijos pasiūlymu“, po žodžių „vieningai spręsdama“ įrašomi žodžiai „pagal specialią teisėkūros procedūrą“, o žodžiai „4, 11 ir 12 straipsnius ir 18 straipsnio 5 dalį“ išbraukiami. |
256) |
267 straipsnio b punkte žodžiai „laipsniškai kuriant bendrąją rinką“ pakeičiami žodžiais „vidaus rinkos kūrimui ar veikimui“. |
FINANSINĖS NUOSTATOS
257) |
268 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
SĄJUNGOS NUOSAVI IŠTEKLIAI
258) |
Prieš 269 straipsnį įrašomas 1 skyrius – „SĄJUNGOS NUOSAVI IŠTEKLIAI“. |
259) |
269 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
260) |
270 straipsnis panaikinamas. |
DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA
261) |
Įrašomas šis naujas 2 skyrius ir naujas 270a straipsnis: „2 SKYRIUS DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA 270a straipsnis 1. Daugiamete finansine programa užtikrinama, kad Sąjungos išlaidos būtų planingai plėtojamos neviršijant jos nuosavų išteklių. Ji nustatoma mažiausiai penkerių metų laikotarpiui. Sąjungos metinis biudžetas atitinka daugiametę finansinę programą. 2. Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, priima reglamentą, nustatantį daugiametę finansinę programą. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, patvirtintą jį sudarančių narių dauguma, sprendžia vieningai. Europos Vadovų Taryba gali vieningai priimti sprendimą, leidžiantį Tarybai kvalifikuota balsų dauguma priimti pirmojoje pastraipoje nurodytą reglamentą. 3. Finansinė programa nustato didžiausią metinę lėšų sumą, skirtą finansiniams įsipareigojimams pagal išlaidų kategoriją vykdyti ir didžiausią metinę išlaidų sumą mokėjimų asignavimams vykdyti. Išlaidų kategorijos, kurių skaičius nėra didelis, atitinka pagrindines Sąjungos veiklos kryptis. Finansinė programa nustato visas kitas sklandžiai metinės biudžeto procedūros eigai reikalingas nuostatas. 4. Jeigu iki pasibaigiant ankstesnei finansinei programai Taryba nepriėmė reglamento, nustatančio naują finansinę programą, iki to akto priėmimo yra pratęsiamos ankstesnės programos paskutiniams metams nustatytos viršutinės ribos ir kitos nuostatos. 5. Finansinei programai skirtos priimti procedūros metu Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija imasi visų reikalingų priemonių, sudarančių sąlygas sėkmingai užbaigti šią priėmimo procedūrą.“ |
SĄJUNGOS METINIS BIUDŽETAS
262) |
Po 270a straipsnio įrašomas 3 skyrius – „SĄJUNGOS METINIS BIUDŽETAS“. |
263) |
Įrašomas 270b straipsnis, kurio formuluotė yra 272 straipsnio 1 dalies formuluotė. |
264) |
271 straipsnis tampa nauju 273a straipsniu; jis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta toliau 267 punkte. |
265) |
272 straipsnio 1 dalis tampa 270b straipsniu, o 272 straipsnio 2–10 dalys pakeičiamos šiuo tekstu: „272 straipsnis Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami sprendimą pagal specialią teisėkūros procedūrą, nustato Sąjungos metinį biudžetą pagal toliau pateikiamas nuostatas.
|
266) |
273 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
267) |
Įrašomas 273a straipsnis, kurio formuluotė yra 271 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:
|
BIUDŽETO VYKDYMAS IR ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS
268) |
Įrašomas 4 skyrius – „BIUDŽETO VYKDYMAS IR ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS“, jis įrašomas prieš 274 straipsnį, kuris iš dalies keičiamas taip:
|
269) |
275 straipsnyje atitinkamos nuorodos į Tarybą ir Europos Parlamentą sukeičiamos vietomis. Papildoma šia nauja antrąja pastraipa: „Komisija taip pat teikia Europos Parlamentui ir Tarybai Sąjungos finansų įvertinimo pranešimą, pagrįstą pasiektais rezultatais, ypač atsižvelgdama į pagal 276 straipsnį Europos Parlamento ir Tarybos pateiktas pastabas.“ |
270) |
276 straipsnio 1 dalyje žodžiai „275 straipsnyje minimas ataskaitas ir finansinę ataskaitą“ pakeičiami žodžiais „275 straipsnyje minimas ataskaitas, finansinę ataskaitą ir įvertinimo pranešimą“. |
BENDROSIOS FINANSINĖS NUOSTATOS
271) |
Prieš 277 straipsnį įrašomas 5 skyrius „BENDROSIOS NUOSTATOS“. |
272) |
277 straipsnis pakeičiamas taip: „277 straipsnis Daugiametė finansinė programa ir metinis biudžetas sudaromas eurais.“ |
273) |
279 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
274) |
Įrašomi šie nauji 279a ir 279b straipsniai: „279a straipsnis Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija užtikrina, kad būtų prieinamos finansinės priemonės, kurių reikia, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims. 279b straipsnis Vykdant šiame skyriuje nurodytas biudžetines procedūras, Komisijos iniciatyva rengiami nuolatiniai Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkų susitikimai. Siekdami sudaryti sąlygas šios antraštinės dalies įgyvendinimui, pirmininkai imasi visų reikalingų priemonių, skatinančių konsultavimąsi ir institucijų, kurioms jie pirmininkauja, pozicijų suderinimą.“ |
KOVA SU SUKČIAVIMU
275) |
Prieš 280 straipsnį įrašomas 6 skyrius „KOVA SU SUKČIAVIMU“. |
276) |
280 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS
277) |
Po 280 straipsnio įrašoma III antraštinė dalis „TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS“. |
278) |
Įrašomi šie 280a–280i straipsniai, kurie su Europos Sąjungos sutarties 10 straipsniu pakeičia dabartinės Europos Sąjungos sutarties 27a–27e, 40–40b ir 43–45 straipsnius ir Europos bendrijos steigimo sutarties 11 ir 11a straipsnius: „280a straipsnis Bet koks tvirtesnis bendradarbiavimas turi atitikti Sutartis ir Sąjungos teisę. Toks bendradarbiavimas neturi susilpninti vidaus rinkos ar ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos. Jis neturi būti kliūtimi prekybai tarp valstybių narių ar jos diskriminavimas ir neturi iškreipti konkurencijos tarp jų. 280b straipsnis Bet koks tvirtesnis bendradarbiavimas neturi pažeisti į jį neįsitraukusių valstybių narių kompetencijos, teisių ir įsipareigojimų. Tos valstybės narės netrukdo į jį įsitraukusioms valstybėms jį vykdyti. 280c straipsnis 1. Prasidėtas tvirtesnis bendradarbiavimas yra atviras visoms valstybėms narėms, jei laikomasi visų dalyvavimo sąlygų, nustatytų sprendime, kuriuo suteiktas leidimas bendradarbiauti. Jis taip pat atviras joms bet kuriuo kitu metu, jei, be minėtų sąlygų, laikomasi toje struktūroje jau priimtų aktų. Komisija ir tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančios valstybės narės skatina jame dalyvauti kuo didesnį valstybių narių skaičių. 2. Komisija ir prireikus Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tvirtesnio bendradarbiavimo raidą. 280d straipsnis 1. Valstybės narės, kurios nori pradėti tvirčiau bendradarbiauti vienoje iš Sutartyse nurodytų sričių, išskyrus išimtinės kompetencijos ir bendros užsienio ir saugumo politikos sritis, pateikia prašymą Komisijai, nurodydamos siūlomo tvirtesnio bendradarbiavimo apimtį ir tikslus. Dėl jo Komisija gali pateikti pasiūlymą Tarybai. Jeigu Komisija nepateikia pasiūlymo, apie priežastis ji praneša atitinkamoms valstybėms narėms. Leidimą pradėti pirmojoje pastraipoje nurodytą tvirtesnį bendradarbiavimą suteikia Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą. 2. Valstybių narių, siekiančių tvirtesnio tarpusavio bendradarbiavimo bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, prašymas pateikiamas Tarybai. Jis perduodamas Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris pateikia nuomonę dėl numatomo tvirtesnio bendradarbiavimo suderinamumo su Sąjungos bendra užsienio ir saugumo politika, ir Komisijai, kuri pateikia savo nuomonę visų pirma dėl to, ar numatomas tvirtesnis bendradarbiavimas suderinamas su kitomis Sąjungos politikos sritimis. Jis taip pat siunčiamas Europos Parlamentui susipažinti. Leidimas vykdyti tvirtesnį bendradarbiavimą suteikiamas Tarybos vieningai priimtu sprendimu. 280e straipsnis Visi Tarybos nariai gali dalyvauti svarstymuose, tačiau balsuoja tik Tarybos nariai, atstovaujantys tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančioms valstybėms narėms. Priimant sprendimus vieningai, tvirtesnio bendradarbiavimo atveju atsižvelgiama tik į dalyvaujančių jame valstybių narių atstovų balsus. Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 205 straipsnio 3 dalį. 280f straipsnis 1. Kiekviena valstybė narė, norinti įsitraukti į jau vykstantį tvirtesnį bendradarbiavimą vienoje iš 280d straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių, apie savo ketinimą praneša Tarybai ir Komisijai. Komisija per keturis mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos patvirtina atitinkamos valstybės narės dalyvavimą. Prireikus ji įvertina, ar dalyvavimo sąlygos įvykdytos, ir patvirtina pereinamojo laikotarpio priemones, reikalingas tvirtesnio bendradarbiavimo sistemoje jau priimtiems aktams taikyti. Tačiau, jei Komisija mano, kad dalyvavimo sąlygos neįvykdytos, ji nurodo priemones, kurių reikia imtis siekiant įvykdyti šias sąlygas, ir nustato dalyvavimo prašymo persvarstymo terminą. Pasibaigus šiam terminui, ji persvarsto prašymą antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Jei Komisija mano, kad dalyvavimo sąlygos vis dar neįvykdytos, atitinkama valstybė narė gali perduoti tą klausimą svarstyti Tarybai, kuri priima sprendimą dėl prašymo. Taryba sprendžia laikydamasi 280e straipsnio. Remdamasi Komisijos pasiūlymu, ji taip pat gali patvirtinti antrojoje pastraipoje nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones. 2. Bet kuri valstybė narė, norinti įsitraukti į jau vykstantį tvirtesnį bendradarbiavimą bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, praneša apie savo ketinimą Tarybai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijai. Pasikonsultavusi su Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai ir prireikus įvertinusi, ar dalyvavimo sąlygos įvykdytos, Taryba patvirtina atitinkamos valstybės narės dalyvavimą. Taryba, remdamasi vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu, taip pat gali patvirtinti bet kokias pereinamojo laikotarpio priemones, kurios reikalingos tvirtesnio bendradarbiavimo sistemoje jau priimtų aktų taikymui. Tačiau, jei Taryba mano, kad kurios nors dalyvavimo sąlygos neįvykdytos, ji nurodo priemones, kurias reikia priimti siekiant įvykdyti šias sąlygas, ir nustato dalyvavimo prašymo persvarstymo terminą. Taikant šią dalį Taryba sprendžia vieningai ir laikydamasi 280e straipsnio. 280g straipsnis Išlaidas, atsirandančias įgyvendinant tvirtesnį bendradarbiavimą, išskyrus institucijoms reikalingas administracines išlaidas, apmoka dalyvaujančios valstybės narės, jeigu visi Tarybos nariai, spręsdami vieningai ir pasikonsultavę su Europos Parlamentu, nenusprendžia kitaip. 280h straipsnis 1. Kai Sutarčių nuostata, kuri gali būti taikoma tvirtesniam bendradarbiavimui, nustatoma, kad Taryba sprendžia vieningai, Taryba, spręsdama vieningai pagal 280e straipsnyje nustatytą tvarką, gali priimti sprendimą, kuriame numatoma, kad ji spręs kvalifikuota balsų dauguma. 2. Kai Sutarčių nuostata, kuri gali būti taikoma tvirtesniam bendradarbiavimui, nustatoma, kad Taryba priima aktus pagal specialią teisėkūros procedūrą, Taryba, spręsdama vieningai pagal 280e straipsnyje nustatytą tvarką, gali priimti sprendimą, kuriame numatoma, kad ji veiks pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos karinio arba gynybinio pobūdžio sprendimams. 280i straipsnis Taryba ir Komisija užtikrina veiklos, kurios imamasi tvirtesnio bendradarbiavimo sistemoje, nuoseklumą ir tokios veiklos suderinamumą su Sąjungos politikos kryptimis bei tuo tikslu bendradarbiauja.“ |
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
279) |
Šeštoji dalis tampa „SEPTINTĄJA DALIMI“. |
280) |
281, 293, 305 ir 314 straipsniai panaikinami. 286 straipsnis pakeičiamas 16b straipsniu. |
281) |
282 straipsnio pabaigoje įrašomas šis sakinys: „Tačiau Sąjungai atstovauja institucijos, remdamosi savo administracine autonomija, tokiais klausimais, kurie susiję su jų atitinkama veikla.“ |
282) |
283 straipsnio pirmi žodžiai „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi [...] kvalifikuota balsų dauguma patvirtina“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, ir pasikonsultavę [...] patvirtina“, o žodžiai „tų Bendrijų kitų tarnautojų“ pakeičiami žodžiais „Sąjungos kitų tarnautojų“. |
283) |
288 straipsnio trečioji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu: „Nukrypdamas nuo antrosios pastraipos, Europos centrinis bankas pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią padaro pats bankas ar jo tarnautojai, atlikdami savo pareigas.“ |
284) |
290 straipsnyje prieš žodį „vieningai“ įrašomas žodis „priimdama reglamentus“. |
285) |
291 straipsnyje žodžiai „, Europos pinigų institutui“ išbraukiami. |
286) |
294 straipsnis tampa 48a straipsniu. |
287) |
299 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
288) |
300 ir 301 straipsniai pakeičiami atitinkamai 188n ir 188k straipsniais, o 302–304 straipsniai pakeičiami 188p straipsniu. |
289) |
308 straipsnis pakeičiamas taip: „308 straipsnis 1. Jei paaiškėtų, kad Sąjungai reikia imtis veiksmų vienam iš Sutartyse nurodytų tikslų pasiekti Sutartyse apibrėžtose srityse, o jos nesuteikia tam būtinų įgaliojimų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, vieningai priima reikiamas nuostatas. Jei atitinkamas nuostatas priima Taryba pagal specialią teisėkūros procedūrą, ji taip pat sprendžia vieningai, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą. 2. Naudodamasi Europos Sąjungos sutarties 3b straipsnio 3 dalyje nurodyto subsidiarumo principo kontrolės tvarka, Komisija atkreipia nacionalinių parlamentų dėmesį į pasiūlymus, grindžiamus šiuo straipsniu. 3. Šiuo straipsniu grindžiamos priemonės negali apimti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo tais atvejais, kai tokio suderinimo nenumato Sutartys. 4. Šis straipsnis negali būti pagrindu siekiant su bendra užsienio ir saugumo politika susijusių tikslų ir priimant kiekvieną aktą pagal šį straipsnį laikomasi apribojimų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties 25b straipsnio antrojoje pastraipoje.“ |
290) |
Įrašomas šis naujas 308a straipsnis: „308a straipsnis Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 7 dalis netaikoma šiems straipsniams:
|
291) |
309 straipsnis pakeičiamas taip: „309 straipsnis Taikant Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį dėl iš narystės Sąjungoje kylančių tam tikrų teisių sustabdymo, atitinkamai valstybei narei atstovaujantis Europos Vadovų Tarybos ar Tarybos narys nedalyvauja balsavime ir skaičiuojant 1 ir 2 dalyse nurodytą vieną trečdalį ar keturis penktadalius valstybių narių atitinkama valstybė neįskaičiuojama. Dalyvaujančių ar atstovaujančių narių susilaikymas balsuojant netrukdo priimti minėto straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus. Priimant Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus sprendimus kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal šios Sutarties 205 straipsnio 3 dalies b punktą. Tais atvejais, kai, pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 3 dalį priėmus sprendimą sustabdyti balsavimo teises, Taryba, remdamasi viena iš Sutarčių nuostatų, sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, ta kvalifikuota dauguma apibrėžiama pagal šios Sutarties 205 straipsnio 3 dalies b punktą, arba tais atvejais, kai Taryba sprendžia remdamasi Komisijos arba Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu, – pagal šios Sutarties 205 straipsnio 3 dalies a punktą. Taikant Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį, Europos Parlamentas sprendžia dviejų trečdalių atiduotų ir jį sudarančių narių daugumai atstovaujančių balsų dauguma.“ |
292) |
310 straipsnis tampa 188m straipsniu. |
293) |
311 straipsnis panaikinamas. Įrašomas 311a straipsnis, kurio formuluotė yra 299 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos ir 3–6 dalių formuluotė; šis tekstas iš dalies keičiamas taip:
|
294) |
Prieš 313 straipsnį esantis pavadinimas „BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS“ panaikinamas. |
295) |
Įrašomas 313a straipsnis: „313a straipsnis Europos Sąjungos sutarties 53 straipsnio nuostatos taikomos šiai Sutarčiai.“ |
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
3 straipsnis
Ši Sutartis sudaroma neribotam laikui.
4 straipsnis
1. Prie šios Sutarties pridėtame Protokole Nr. 1 pateikiami prie Europos Sąjungos sutarties, Europos bendrijos steigimo sutarties ir (arba) Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėtų protokolų pakeitimai.
2. Prie šios Sutarties pridėtame Protokole Nr. 2 pateikiami Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pakeitimai.
5 straipsnis
1. Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties dalys, antraštinės dalys, skyriai, skirsniai ir straipsniai su šia Sutartimi padarytais pakeitimais, iš pernumeruojami pagal šios Sutarties priede pateikiamas atitikties lenteles, kurios yra jos sudėtinė dalis.
2. Pagal 1 dalį ir šios Sutarties tam tikromis nuostatomis pernumeruotų ar iš naujo išdėliotų minėtų straipsnių dalims ir pastraipoms pritaikomos kryžminės nuorodos į Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, tai pat ir tarp jų pačių, dalis, antraštines dalis, skyrius, skirsnius ir straipsnius.
Nuorodos į Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties dalis, antraštines dalis, skyrius, skirsnius ir straipsnius pateikiamos kitose sutartyse ir pirminės teisės aktuose, kuriais grindžiama Sąjunga, pritaikomos pagal 1 dalį. Nuorodos į Europos Sąjungos sutarties konstatuojamąsias dalis ar į Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties šia Sutartimi iš naujo sunumeruotas ar išdėliotas dalis ar pastraipas pritaikomos pagal pastarąją Sutartį.
Šios adaptacijos prireikus taip pat taikomos ir tiems atvejams, kai atitinkama nuostata yra panaikinama.
3. Nuorodos į Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, iš dalies pakeistų šia Sutartimi, dalis, antraštines dalis, skyrius, skirsnius, straipsnius, konstatuojamas dalis kituose dokumentuose ar aktuose laikomos nuorodomis į minėtų Sutarčių dalis, antraštines dalis, skyrius, skirsnius, straipsnius, konstatuojamas dalis iš naujo sunumeruotus pagal 1 dalį, ir atitinkamai į minėtų straipsnių dalis ar pastraipas, iš naujo sunumeruotas ar išdėliotas tam tikromis šios Sutarties nuostatomis.
6 straipsnis
1. Aukštosios Susitariančios Šalys šią Sutartį ratifikuoja pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Italijos Respublikos Vyriausybei.
2. Ši Sutartis įsigalioja 2009 m. sausio 1 d., jeigu visi ratifikavimo dokumentai jau bus deponuoti, arba, jei taip nepadaroma, pirmą kito mėnesio dieną po to, kai ratifikavimo dokumentus deponuoja paskutinė valstybė signatarė.
7 straipsnis
Ši vienu originaliu egzemplioriumi sudaryta Sutartis, vadinama Lisabonos sutartimi, kurios tekstai airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis turi vienodą teisinę galią, deponuojama Italijos Respublikos Vyriausybės archyvuose, kuri po vieną patvirtintą kopiją persiunčia kiekvienai valstybės signatarės vyriausybei.
TAI PALIUDYDAMI šią Sutartį pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.
Съставено в Лисабон на тринадесети декември две хиляди и седма година.
Hecho en Lisboa, el trece de diciembre de dos mil siete.
V Lisabonu dne třináctého prosince dva tisíce sedm.
Udfærdiget i Lissabon den trettende december to tusind og syv.
Geschehen zu Lissabon am dreizehnten Dezember zweitausendsieben.
Kahe tuhande seitsmenda aasta detsembrikuu kolmeteistkümnendal päeval Lissabonis.
Έγινε στη Λισσαβώνα, στις δέκα τρεις Δεκεμβρίου δύο χιλιάδες επτά.
Done at Lisbon on the thirteenth day of December in the year two thousand and seven.
Fait à Lisbonne, le treize décembre deux mille sept.
Arna dhéanamh i Liospóin, an tríú lá déag de Nollaig sa bhliain dhá mhíle a seacht.
Fatto a Lisbona, addì tredici dicembre duemilasette.
Lisabonā, divtūkstoš septītā gada trīspadsmitajā decembrī.
Priimta Lisabonoje du tūkstančiai septintųjų metų gruodžio tryliktą dieną.
Kelt Lisszabonban, a kétezer-hetedik év december tizenharmadik napján.
Magħmul f'Lisbona, fit-tlettax-il jum ta' Diċembru tas-sena elfejn u sebgħa.
Gedaan te Lissabon, de dertiende december tweeduizend zeven.
Sporządzono w Lizbonie dnia trzynastego grudnia roku dwa tysiące siódmego.
Feito em Lisboa, em treze de Dezembro de dois mil e sete.
Întocmit la Lisabona la treisprezece decembrie două mii șapte.
V Lisabone dňa trinásteho decembra dvetisícsedem.
V Lizboni, dne trinajstega decembra leta dva tisoč sedem.
Tehty Lissabonissa kolmantenatoista päivänä joulukuuta vuonna kaksituhattaseitsemän.
Som skedde i Lissabon den trettonde december tjugohundrasju.
Voor Zijne Majesteit de Koning der Belgen
Pour Sa Majesté le Roi des Belges
Für Seine Majestät den König der Belgier
„Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.”
«Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.»
„Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.“
За Правителството на Република България
Za prezidenta České republiky
For Hendes Majestæt Danmarks Dronning
Für den Präsidenten der Bundesrepublik Deutschland
Eesti Vabariigi Presidendi nimel
Thar ceann Uachtarán na hÉireann
For the President of Ireland
Για τον Πρόεδρο της Ελληνικής Δημοκρατίας
Por Su Majestad el Rey de España
Pour le Président de la République française
Per il Presidente della Repubblica italiana
Για τον Πρόεδρο της Κυπριακής Δημοκρατίας
Latvijas Republikas Valsts prezidenta vārdā
Lietuvos Respublikos Prezidento vardu
Pour Son Altesse Royale le Grand-Duc de Luxembourg
A Magyar Köztársaság Elnöke részéről
Għall-President ta' Malta
Voor Hare Majesteit de Koningin der Nederlanden
Für den Bundespräsidenten der Republik Österreich
Za Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej
Pelo Presidente da República Portuguesa
Pentru Președintele României
Za predsednika Republike Slovenije
Za prezidenta Slovenskej republiky
Suomen Tasavallan Presidentin puolesta
För Republiken Finlands President
För Konungariket Sveriges regering
For Her Majesty the Queen of the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland
PROTOKOLAI
PROTOKOLAI, PRIDEDAMI PRIE EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES, SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VEIKIMO IR TAM TIKRAIS ATVEJAIS EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES
PROTOKOLAS
DĖL NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ VAIDMENS EUROPOS SĄJUNGOJE
AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,
PRISIMINDAMOS, kad nacionalinių parlamentų vykdomas nuodugnus savo vyriausybių veiklos, susijusios su Europos Sąjungos veikla, tikrinimas yra kiekvienos valstybės narės konkrečios konstitucinės struktūros bei praktikos dalykas,
NORĖDAMOS skatinti nacionalinius parlamentus aktyviau dalyvauti Europos Sąjungos veikloje ir plėsti jų galimybes reikšti savo nuomonę dėl Europos Sąjungos įstatymo galią turinčių aktų projektų ir dėl kitų juos ypač dominančių dalykų,
SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
INFORMACIJA NACIONALINIAMS PARLAMENTAMS
1 straipsnis
Savo konsultacinio pobūdžio dokumentus (žaliąją knygą, baltąją knygą ir komunikatus), kai jie paskelbiami, Komisija tiesiogiai perduoda nacionaliniams parlamentams. Metines teisėkūros programas ir visus kitus teisėkūros planavimo ar politikos strateginius dokumentus ji taip pat perduoda nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai.
2 straipsnis
Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiami įstatymo galią turinčių aktų projektai perduodami nacionaliniams parlamentams.
Šiame protokole „įstatymo galią turinčio akto projektas“ – tai Komisijos pasiūlymai, valstybių narių grupės iniciatyvos, Europos Parlamento iniciatyvos, Teisingumo Teismo prašymai, Europos centrinio banko rekomendacijos ir Europos investicijų banko prašymai dėl įstatymo galią turinčio akto priėmimo.
Komisija savo pasiūlytus įstatymo galią turinčių aktų projektus tiesiogiai perduoda nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai.
Europos Parlamentas savo pasiūlytus įstatymo galią turinčių aktų projektus tiesiogiai perduoda nacionaliniams parlamentams.
Valstybių narių grupės, Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ar Europos investicijų banko pasiūlytus įstatymo galią turinčių aktų projektus Taryba perduoda nacionaliniams parlamentams.
3 straipsnis
Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nustatyta tvarka nacionaliniai parlamentai gali pateikti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams pagrįstą nuomonę dėl įstatymo galią turinčio akto projekto atitikimo subsidiarumo principui.
Jei įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo valstybių narių grupė, Tarybos pirmininkas pagrįstą nuomonę (nuomones) perduoda tų valstybių narių vyriausybėms.
Jei įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, Tarybos pirmininkas pagrįstą nuomonę (nuomones) perduoda atitinkamai institucijai ar organui.
4 straipsnis
Nuo momento, kai visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis nacionaliniams parlamentams pateikiamas įstatymo galią turinčio akto projektas, iki jo įtraukimo į preliminarią Tarybos posėdžių darbotvarkę jam priimti arba pozicijai priimti pagal teisėkūros procedūrą, turi praeiti aštuonios savaitės. Išimtys įmanomos skubos atvejais, kurių motyvai nurodomi Tarybos akte arba pozicijoje. Per tas aštuonias savaites susitarimas dėl įstatymo galią turinčio akto projekto gali būti priimamas tik deramai pagrįstais skubos atvejais. Išskyrus deramai pagrįstus skubos atvejus, nuo įstatymo galią turinčio akto projekto įtraukimo į preliminarią Tarybos posėdžių darbotvarkę iki pozicijos priėmimo turi praeiti dešimt dienų.
5 straipsnis
Tarybos posėdžių darbotvarkės ir rezultatai, įskaitant posėdžių, kuriuose Taryba svarsto įstatymo galią turinčių aktų projektus, protokolus, tiesiogiai perduodami nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių vyriausybėms.
6 straipsnis
Kai Europos Vadovų Taryba ketina pasiremti Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 7 dalies pirmąja ar antrąja pastraipa, nacionaliniams parlamentams turi būti pranešama apie Europos Vadovų Tarybos iniciatyvą ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki bet kokio sprendimo priėmimo.
7 straipsnis
Audito Rūmai savo metinę ataskaitą perduoda susipažinti nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai.
8 straipsnis
Kai nacionalinę parlamentinę sistemą sudaro ne vieneri rūmai, 1–7 straipsniai taikomi kiekvieniems rūmams.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
TARPPARLAMENTINIS BENDRADARBIAVIMAS
9 straipsnis
Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai kartu nustato, kaip Sąjungoje veiksmingai ir reguliariai organizuoti bei skatinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą.
10 straipsnis
Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencija gali pateikti bet kokį, jos nuomone, tinkamą pasiūlymą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Ši konferencija taip pat skatina nacionalinius parlamentus ir Europos Parlamentą, įskaitant jų specialiuosius komitetus, keistis informacija ir geriausia praktika. Ji taip pat gali organizuoti tarpparlamentines konferencijas konkrečiais klausimais, ypač skirtas bendrai užsienio ir saugumo politikai, įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką, svarstyti. Konferencijos pasiūlymai nevaržo nacionalinių parlamentų ir iš anksto nenulemia jų pozicijų.
PROTOKOLAS
DĖL SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPŲ TAIKYMO
AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,
NORĖDAMOS užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kiek įmanoma arčiau Sąjungos piliečių,
NUSPRENDUSIOS nustatyti Europos Sąjungos sutarties 3b straipsnyje numatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo sąlygas bei sukurti šių principų taikymo stebėsenos sistemą,
SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo:
1 straipsnis
Kiekviena institucija užtikrina, kad nuolat būtų laikomasi Europos Sąjungos sutarties 3b straipsnyje nustatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų.
2 straipsnis
Prieš siūlydama įstatymo galią turintį aktą, Komisija plačiai konsultuojasi. Konsultuojantis prireikus atsižvelgiama į regioninius ir vietinius numatomų veiksmų mastus. Ypatingos skubos atvejais Komisija tokių konsultacijų nerengia. Savo pasiūlyme ji nurodo tokio sprendimo motyvus.
3 straipsnis
Šiame protokole „įstatymo galią turinčio akto projektas“ – tai Komisijos pasiūlymai, valstybių narių grupės iniciatyvos, Europos Parlamento iniciatyvos, Teisingumo Teismo prašymai, Europos centrinio banko rekomendacijos ir Europos investicijų banko prašymai dėl įstatymo galią turinčio akto priėmimo.
4 straipsnis
Komisija savo įstatymo galią turinčių aktų projektus ir iš dalies pakeistus projektus perduoda valstybių narių nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Sąjungos teisės aktų leidėjui.
Europos Parlamentas savo įstatymo galią turinčių aktų projektus ir iš dalies pakeistus projektus perduoda nacionaliniams parlamentams.
Valstybių narių grupės, Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ar Europos investicijų banko pasiūlytus įstatymo galią turinčių aktų projektus ir iš dalies pakeistus projektus Taryba perduoda valstybių narių nacionaliniams parlamentams.
Priimtas Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijas ir Tarybos pozicijas pastarieji nedelsiant perduoda nacionaliniams parlamentams.
5 straipsnis
Įstatymo galią turinčių aktų projektai yra pagrindžiami atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus. Bet kuriame įstatymo galią turinčio akto projekte turėtų būti išsamus paaiškinimas, leidžiantis įvertinti, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų. Šiame paaiškinime turėtų būti pateika infomacija, sudaranti galimybę įvertinti jo finansinio poveikį, o jei teikiama direktyva – jos poveikio reglamentavimui, kuris turi būti įgyvendintas valstybėje narėje, prireikus, įskaitant regionų teisės aktus, įvertinimą. Priežastys, dėl kurių buvo padaryta išvada, kad Sąjungos tikslas gali būti geriau pasiektas Sąjungos lygiu, grindžiamos kokybiniais ir, kai tik įmanoma, kiekybiniais rodikliais. Įstatymo galią turinčių aktų projektuose atsižvelgiama į būtinybę padaryti finansinę arba administracinę naštą, tenkančią Sąjungai, nacionalinėms vyriausybėms, regionų valdžios arba vietos savivaldos institucijoms, ūkio subjektams ir piliečiams, minimalią ir proporcingą tikslui, kurį reikia pasiekti.
6 straipsnis
Bet kuris nacionalinis parlamentas ar bet kurie nacionalinio parlamento rūmai per aštuonias savaites nuo įstatymo galią turinčio akto projekto Sąjungos oficialiomis kalbomis pateikimo gali pareikšti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams pagrįstą nuomonę, nurodydami priežastis, dėl kurių, jų manymu, tas projektas neatitinka subsidiarumo principo. Kai reikia konsultuotis su teisėkūros galią turinčiais regionų parlamentais, konsultuojasi kiekvienas nacionalinis parlamentas arba nacionalinio parlamento rūmai.
Jei įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo valstybių narių grupė, Tarybos pirmininkas nuomonę perduoda tų valstybių narių vyriausybėms.
Jei įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, Tarybos pirmininkas pagrįstą nuomonę perduoda atitinkamai institucijai ar organui.
7 straipsnis
1. Jei įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija bei tam tikrais atvejais valstybių narių grupė, Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, jie atsižvelgia į pagrįstas nacionalinių parlamentų arba nacionalinių parlamentų rūmų nuomones.
Kiekvienas nacionalinis parlamentas turi du balsus, kuriuos pasiskirsto, remdamasis nacionaline parlamentine sistema. Kai parlamentinę sistemą sudaro dveji rūmai, kiekvieni rūmai turi po vieną balsą.
2. Kai už pagrįstas nuomones, kad įstatymo galią turinčio akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, atiduota ne mažiau kaip vienas trečdalis visų nacionaliniams parlamentams pagal 1 dalies antrąją pastraipą skirtų balsų, projektas turi būti persvarstomas. Tuo atveju, kai įstatymo galią turinčio akto projektas, susijęs su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, pateikiamas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 61i straipsniu, mažiausias atiduotų balsų skaičius turi sudaryti vieną ketvirtadalį.
Persvarsčiusi projektą, Komisija arba tam tikrais atvejais valstybių narių grupė, Europos Parlamentas, Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, jei jie siūlo įstatymo galią turinčio akto projektą, gali nuspręsti jo nekeisti, iš dalies pakeisti arba jį atsiimti. Turi būti nurodytos tokio sprendimo motyvai.
3. Be to, pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kai už pagrįstas nuomones, kad pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio akto neatitinka subsidiarumo principo, atiduota ne mažiau kaip paprasta nacionaliniams parlamentams pagal 1 dalies antrąją pastraipą skirtų balsų dauguma, pasiūlymas turi būti persvarstomas. Persvarsčiusi pasiūlymą, Komisija gali nuspręsti jo nekeisti, iš dalies pakeisti arba jį atsiimti.
Pasirinkdama nekeisti pasiūlymo, Komisija pagrįstoje nuomonėje turės pagrįsti, kodėl, jos nuomone, pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. Ši pagrįsta nuomonė ir pagrįstos nacionalinių parlamentų nuomonės turės būti pateiktos ES teisės aktų leidėjui, kad į jas būtų atsižvelgta vykdant procedūrą:
a) |
prieš užbaigiant pirmąjį svarstymą teisės aktų leidėjas (Europos Parlamentas ir Taryba) išnagrinėja, ar pasiūlymas dėl teisės akto atitinka subsidiarumo principą, ypač atsižvelgdami į priežastis, kurias nurodė ir kurioms pritaria dauguma nacionalinių parlamentų, bei į pagrįstą Komisijos nuomonę; |
b) |
jeigu 55 % Tarybos narių dauguma arba Europos Parlamente atiduotų balsų dauguma teisės aktų leidėjas mano, kad pasiūlymas neatitinka subsidiarumo principo, pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio akto nesvarstomas. |
8 straipsnis
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti ieškinius dėl subsidiarumo principą pažeidžiančio įstatymo galią turinčio akto, pateiktus valstybės narės Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 230 straipsnyje nustatyta tvarka, arba kuriuos ji perdavė laikydamasi savo teisinės tvarkos savo nacionalinio parlamento arba jo rūmų vardu.
Pagal minėtame straipsnyje nustatytas taisykles Regionų komitetas taip pat gali pateikti tokius ieškinius dėl įstatymo galią turinčių aktų, kuriuos priimant remiantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo su juo turi būti konsultuojamasi.
9 straipsnis
Kiekvienais metais Komisija pateikia Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams ataskaitą dėl Europos Sąjungos sutarties 3b straipsnio taikymo. Ši metinė ataskaita taip pat perduodama Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
PROTOKOLAS
DĖL EURO GRUPĖS
AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,
NORĖDAMOS sudaryti sąlygas intensyvesniam ekonomikos augimui Europos Sąjungoje ir tuo tikslu plėtoti vis glaudesnį ekonominės politikos koordinavimą euro zonoje,
SUVOKDAMOS poreikį nustatyti ypatingas sąlygas tvirtesniam dialogui tarp valstybių narių, kurių valiuta yra euro, kol euro taps visų Sąjungos valstybių narių valiuta,
SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo:
1 straipsnis
Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ministrai susitinka neformaliai. Tokie susitikimai rengiami prireikus aptarti klausimus, susijusius su konkrečiais įsipareigojimais, kuriuos jie kartu prisiima bendros valiutos atžvilgiu. Susitikimuose dalyvauja Komisija. Tokiuose susitikimuose, kuriuos rengia ministrų, atsakingų už valstybių narių, kurių valiuta yra euro, finansų sritį, atstovai ir Komisijos atstovai, kviečiamas dalyvauti Europos centrinis bankas.
2 straipsnis
Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ministrai balsų dauguma renka pirmininką dvejų su puse metų kadencijai.
PROTOKOLAS
DĖL NUOLATINIO STRUKTŪRIZUOTO BENDRADARBIAVIMO, NUSTATYTO EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES 28a STRAIPSNYJE
AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,
ATSIŽVELGDAMOS į Europos Sąjungos sutarties 28a straipsnio 6 dalį ir 28e straipsnį,
PRIMINDAMOS, kad Sąjunga vykdo bendrą užsienio ir saugumo politiką, grindžiamą nuolat didėjančiu valstybių narių veiksmų suartėjimu;
PRIMINDAMOS, kad bendra saugumo ir gynybos politika yra bendros užsienio ir saugumo politikos neatskiriama dalis; kad ji užtikrina Sąjungos operaciniam veiksnumui reikalingus civilinius ir karinius pajėgumus; kad Sąjunga gali šiais ištekliais naudotis vykdydama Europos Sąjungos sutarties 28b straipsnyje nurodytas misijas už Sąjungos ribų, skirtas taikos palaikymui, konfliktų prevencijai ir tarptautinio saugumo stiprinimui pagal Jungtinių Tautų Chartijos principus; kad šių uždavinių vykdymas remiasi kariniais pajėgumais, teikiamais pagal principą „vieningas pajėgų rezervas“;
PRIMINDAMOS, kad Sąjungos bendra saugumo ir gynybos politika nepažeidžia tam tikrų valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifikos;
PRIMINDAMOS, kad Sąjungos bendra saugumo ir gynybos politika pripažįsta valstybių narių, kurios mano, kad jų bendra gynyba yra įgyvendinama Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, išliekančioje jos narių kolektyvinės gynybos pagrindu, įsipareigojimus pagal Šiaurės Atlanto sutartį ir atitinka toje struktūroje nustatytą bendrą saugumo ir gynybos politiką;
ĮSITIKINUSIOS, kad ryžtingesnis Sąjungos vaidmuo saugumo ir gynybos reikaluose prisidėtų prie atnaujinto Atlanto aljanso gyvybingumo, laikantis „Berlin Plus“ susitarimų;
BŪDAMOS PASIRYŽUSIOS užtikrinti, kad Sąjunga galėtų visiškai prisiimti savo įsipareigojimus tarptautinėje bendruomenėje;
PRIPAŽINDAMOS, kad Jungtinių Tautų organizacija gali prašyti Sąjungos pagalbos skubiai įgyvendinant misijas, kurios vykdomos pagal Jungtinių Tautų Chartijos VI ir VII skyrius;
PRIPAŽINDAMOS, kad saugumo ir gynybos politikos stiprinimas pareikalaus valstybių narių pastangų pajėgumų srityje;
SUVOKDAMOS, kad naujo etapo Europos saugumo ir gynybos politikos raidoje pradžia reiškia ryžtingas atitinkamų valstybių narių pastangas;
PRIMINDAMOS, kad yra svarbu, jog Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai visiškai įsitrauktų į veiklą, susijusią su nuolatiniu struktūrizuotu bendradarbiavimu;
SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo:
1 straipsnis
Europos Sąjungos sutarties 28a straipsnio 6 dalyje numatytas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas yra atviras visoms valstybėms narėms, kurios nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo dienos įsipareigoja:
a) |
intensyviau vystyti savo gynybos pajėgumus, plėtodamos savo nacionalinius indėlius ir tam tikrais atvejais dalyvaudamos daugiašalėse pajėgose, pagrindinėse Europos apginklavimo programose ir Gynybos pajėgumų plėtojimo, mokslinių tyrimų, įsigijimų ir ginkluotės srityje agentūros (toliau – Europos gynybos agentūra) veikloje, ir |
b) |
ne vėliau kaip iki 2010 m. būti pajėgios nacionaliniu lygiu arba kaip daugiašalių pajėgų grupių sudėtinė dalis teikti specializuotus kovinius vienetus, skirtus suplanuotoms misijoms, taktiniu lygiu suformuotus kaip taktinė grupė su paramos elementais, įskaitant transportą ir logistiką, bei galinčius įvykdyti Europos Sąjungos sutarties 28b straipsnyje nurodytas užduotis per 5–30 dienų, ypač reaguojant į Jungtinių Tautų Organizacijos prašymus, ir kurie išsilaikytų iš pradžių iki 30 dienų, su galimybe šį laikotarpį pratęsti bent iki 120 dienų. |
2 straipsnis
Siekdamos 1 straipsnyje išdėstytų tikslų, nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime dalyvaujančios valstybės narės įsipareigoja:
a) |
įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, bendradarbiauti, siekdamos patvirtintų tikslų dėl išlaidų gynybos investicijų srityje, ir reguliariai peržiūrėti šiuos tikslus, atsižvelgdamos į saugumo aplinką ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus; |
b) |
kuo labiau tarpusavyje suderinti savo gynybos mechanizmus, visų pirma derindamos savo karinių poreikių nustatymą, sutelkdamos ir, prireikus, specializuodamos savo gynybos priemones ir pajėgumus, ir skatindamos bendradarbiavimą mokymo ir logistikos srityse; |
c) |
imtis konkrečių priemonių, skirtų didinti galimybes naudoti savo pajėgas, jų tarpusavio sąveiką, lankstumą ir dislokavimo galimybes, visų pirma nustatydamos su pajėgumų skyrimu susijusius bendrus tikslus, įskaitant galimą nacionalinių sprendimų priėmimo procedūrų peržiūrą; |
d) |
bendradarbiauti, kad užtikrintų reikalingų priemonių „Gebėjimų plėtotės mechanizme“ pastebėtiems trūkumams šalinti, įskaitant daugiašalius sprendimo būdus, taikymą, nepažeisdamos šiuo atžvilgiu Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sistemoje prisiimtų įsipareigojimų; |
e) |
prireikus dalyvauti plėtojant pagrindines bendras ar Europos apginklavimo programas Europos gynybos agentūros struktūroje. |
3 straipsnis
Europos gynybos agentūra prisideda reguliariai vertinant dalyvaujančių valstybių narių su gebėjimais susijusius indėlius, ypač įneštus vadovaujantis kriterijais, kurie nustatomi inter alia remiantis 2 straipsniu, ir apie tai praneša ne rečiau kaip kartą per metus. Įvertinimas gali būti pagrindu priimti Tarybos rekomendacijas ir sprendimus pagal Europos Sąjungos sutarties 28e straipsnį.
PROTOKOLAS
DĖL EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES 6 STRAIPSNIO 2 DALIES DĖL SĄJUNGOS PRISIJUNGIMO PRIE EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS
AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS
SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo:
1 straipsnis
Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalyje numatytame susitarime dėl Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Europos konvencijos) numatoma išlaikyti konkrečius Sąjungos ir Sąjungos teisės ypatumus, ypač atsižvelgiant į:
a) |
galimo Sąjungos dalyvavimo Europos konvencijos kontrolės organuose konkrečią tvarką; |
b) |
mechanizmus, kurie būtini užtikrinant, kad ne valstybių narių ieškiniai ir asmenų skundai būtų deramai pateikiami atitinkamai valstybėms narėms ir (arba) Sąjungai. |
2 straipsnis
1 straipsnyje nurodytas susitarimas turi užtikrinti, kad šis prisijungimas nedarytų poveikio Sąjungos kompetencijai ir Sąjungos institucijų įgaliojimams. Jis turi užtikrinti, kad jokia jo nuostata nedarytų poveikio valstybių narių padėčiai Europos konvencijos atžvilgiu, visų pirma jos protokolų, pagal jos 15 straipsnį valstybių narių patvirtintų nuo Europos konvencijos nukrypstančių priemonių ir pagal jos 57 straipsnį valstybių narių padarytų Europos konvencijos išlygų atžvilgiu.
3 straipsnis
Jokia 1 straipsnyje nurodyto susitarimo nuostata neturi daryti poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 292 straipsniui.
PROTOKOLAS
DĖL VIDAUS RINKOS IR KONKURENCIJOS
AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,
ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad vidaus rinka, kaip išdėstyta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, apima sistemą, užtikrinančią, kad nebūtų iškreipta konkurencija,
SUSITARĖ, kad šiuo tikslu prireikus Sąjunga imasi veiksmų pagal Sutarčių nuostatas, įskaitant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 308 straipsnį.
Šis protokolas pridedamas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo.
PROTOKOLAS
DĖL EUROPOS SĄJUNGOS PAGRINDINIŲ TEISIŲ CHARTIJOS TAIKYMO LENKIJAI IR JUNGTINEI KARALYSTEI
AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,
KADANGI Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje Sąjunga pripažįsta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytas teises, laisves ir principus;
KADANGI Chartija turi būti taikoma griežtai laikantis pirmiau minėto 6 straipsnio ir pačios Chartijos VII antraštinės dalies;
KADANGI pirmiau minėtame 6 straipsnyje reikalaujama, kad Lenkijos ir Jungtinės Karalystės teismai taikytų Chartiją griežtai laikydamiesi tame straipsnyje nurodytų paaiškinimų;
KADANGI Chartijoje kartu nurodytos teisės ir principai;
KADANGI Chartijoje pateikiamos nuostatos yra pilietinio ir politinio pobūdžio, taip pat ekonominio ir socialinio pobūdžio;
KADANGI Chartijoje dar kartą patvirtinamos Sąjungos pripažintos teisės, laisvės ir principai, kuriems suteikiama daugiau matomumo, tačiau nesukuriama naujų teisių ar principų;
PRIMINDAMOS Lenkijos ir Jungtinės Karalystės įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Sąjungos teisę apskritai;
ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į Lenkijos ir Jungtinės Karalystės pageidavimą paaiškinti tam tikrus Chartijos taikymo aspektus;
todėl NORĖDAMOS paaiškinti Chartijos taikymą, susijusį su Lenkijos ir Jungtinės Karalystės įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat jos nagrinėjimo teisme galimybes Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje;
DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad šiame protokole pateiktos nuorodos į konkrečių Chartijos nuostatų veikimą jokiu būdu nedaro įtakos kitų Chartijos nuostatų veikimui;
DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad šis protokolas nedaro įtakos Chartijos taikymui kitoms valstybėms narėms;
DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad šis protokolas nedaro įtakos kitiems Lenkijos ir Jungtinės Karalystės įsipareigojimams pagal Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Sąjungos teisę apskritai;
SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo:
1 straipsnis
1. Chartija neišplečia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ar jokio kito Lenkijos arba Jungtinės Karalystės teismo galimybių nustatyti, kad Lenkijos arba Jungtinės Karalystės įstatymai ar kiti teisės aktai, praktika ar veiksmai yra nesuderinami su pagrindinėmis teisėmis, laisvėmis ir principais, kuriuos ji iš naujo patvirtina.
2. Visų pirma ir siekiant išvengti abejonių, jokios Chartijos IV antraštinės dalies nuostatos nesukuria nagrinėjimo teisme teisių, taikomų Lenkijai ar Jungtinei Karalystei, išskyrus atvejus, kai Lenkija ar Jungtinė Karalystė numatė tokias teises savo nacionalinėje teisėje.
2 straipsnis
Tais atvejais, kai Chartijos nuostata yra susijusi su nacionalinės teisės aktais ir praktika, Lenkijoje arba Jungtinėje Karalystėje ji taikoma tiek, kiek joje pateiktos teisės ar principai yra pripažįstami pagal Lenkijos arba Jungtinės Karalystės teisės aktuose ar praktiką.
PROTOKOLAS
DĖL KOMPETENCIJOS PASIDALIJIMO
AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS
SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo:
Vienintelis straipsnis
Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2a straipsnio 2 dalimi dėl kompetencijos pasidalijimo, kai Sąjunga imasi veiksmų tam tikroje srityje, jos kompetencija apima tik tuos aspektus, kurie reglamentuojami atitinkamu Sąjungos teisės aktu, bet neapima visos srities.
PROTOKOLAS
DĖL BENDRUS INTERESUS TENKINANČIŲ PASLAUGŲ
AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,
NORĖDAMOS pabrėžti bendrus interesus tenkinančių paslaugų svarbą,
SUSITARĖ dėl šių aiškinamųjų nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo:
1 straipsnis
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnį bendros Sąjungos vertybės, susijusios su bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis, visų pirma apima:
— |
svarbų nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmenį ir didelę veiksmų laisvę teikiant, pavedant teikti ar organizuojant kuo labiau vartotojų poreikius atitinkančias bendrus ekonominius interesus tenkinančias paslaugas; |
— |
bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų įvairovę ir vartotojų poreikių be prioritetų skirtumus dėl skirtingos geografinės, socialinės ar kultūrinės padėties; |
— |
aukštą kokybės, saugos ir prieinamumo lygį, lygias galimybes ir visuotinio prieinamumo bei vartotojų teisių propagavimą. |
2 straipsnis
Sutarčių nuostatos jokiu būdu neturi įtakos valstybių narių kompetencijai teikti, pavesti teikti ir organizuoti bendrus interesus tenkinančias neekonomines paslaugas.
PROTOKOLAS
DĖL TARYBOS SPRENDIMO DĖL EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES 9c STRAIPSNIO 4 DALIES IR SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VEIKIMO 205 STRAIPSNIO 2 DALIES ĮGYVENDINIMO 2014 M. LAPKRIČIO 1 D. – 2017 M. KOVO 31 D. LAIKOTARPIU IR NUO 2017 M. BALANDŽIO 1 D.
AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,
ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad patvirtinant Lisabonos sutartį, buvo ypač svarbu susitarti dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos sutarties 9c straipsnio 4 dalies ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo 2014 m. lapkričio 1 d.–2017 m. kovo 31 d. laikotarpiu ir nuo 2017 m. balandžio 1 d. (toliau – Sprendimas),
SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo:
Vienintelis straipsnis
Prieš bet kokio projekto, kurio tikslas būtų arba iš dalies keisti ar panaikinti Sprendimą ar kurią nors jo nuostatą, arba netiesiogiai pakeisti jo taikymo apimtį ar prasmę iš dalies keičiant kitą Sąjungos teisės aktą, svarstymą Taryboje šį projektą preliminariai apsvarsto Europos Vadovų Taryba spręsdama bendru sutarimu pagal Europos Sąjungos sutarties 9b straipsnio 4 dalį.
PROTOKOLAS
DĖL PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATŲ
AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,
KADANGI, siekiant pasirengti perėjimui nuo sutarčių, taikomų iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, institucinių nuostatų prie minėtoje Sutartyje numatytų institucinių nuostatų, būtina nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas,
SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties:
1 straipsnis
Šiame protokole „Sutartys“ – Europos Sąjungos sutartis, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis.
I ANTRAŠTINĖ DALIS
NUOSTATOS DĖL EUROPOS PARLAMENTO
2 straipsnis
Tinkamu laiku iki Europos Parlamento rinkimų 2009 m., remdamasi Europos Sąjungos sutarties 9a straipsnio 2 dalies antrąja pastraipa, Europos Vadovų Taryba priima Europos Parlamento sudėtį nustatantį sprendimą.
Iki 2004–2009 m. kadencijos pabaigos atstovų Europos Parlamente sudėtis ir skaičius išlieka tokie patys, kaip ir Lisabonos sutarties įsigaliojimo dieną.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
NUOSTATOS DĖL KVALIFIKUOTOS BALSŲ DAUGUMOS
3 straipsnis
1. Pagal Europos Sąjungos sutarties 9c straipsnio 4 dalį šios dalies ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl kvalifikuotos balsų daugumos nustatymo Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d.
2. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., kai turi būti sprendžiama kvalifikuota balsų dauguma, bet kuris Tarybos narys gali reikalauti, kad tas sprendimas būtų priimtas kvalifikuota balsų dauguma, kuri apibrėžta 3 dalyje. Šiuo atveju taikomos 3 ir 4 dalys.
3. Toliau išdėstytos nuostatos, nepažeisdamos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 201a straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos, galioja iki 2014 m. spalio 31 d.
Tai atvejais, kai Europos Vadovų Taryba ir Taryba sprendimus privalo priimti kvalifikuota balsų dauguma, narių balsai paskirstomi taip:
Belgija |
12 |
Bulgarija |
10 |
Čekija |
12 |
Danija |
7 |
Vokietija |
29 |
Estija |
4 |
Airija |
7 |
Graikija |
12 |
Ispanija |
27 |
Prancūzija |
29 |
Italija |
29 |
Kipras |
4 |
Latvija |
4 |
Lietuva |
7 |
Liuksemburgas |
4 |
Vengrija |
12 |
Malta |
3 |
Nyderlandai |
13 |
Austrija |
10 |
Lenkija |
27 |
Portugalija |
12 |
Rumunija |
14 |
Slovėnija |
4 |
Slovakija |
7 |
Suomija |
7 |
Švedija |
10 |
Jungtinė Karalystė |
29 |
Kai pagal Sutartis reikalaujama, kad sprendimai būtų priimami remiantis Komisijos pasiūlymu, jiems priimti reikia ne mažiau kaip 255 balsų „už“, atiduotų narių daugumos. Kitais atvejais sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 255 balsų „už“, atiduotų ne mažiau kaip dviejų trečdalių narių.
Kai aktas priimamas Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos kvalifikuota balsų dauguma, Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos narys gali reikalauti patikrinti, ar kvalifikuotą daugumą sudarančios valstybės narės atstovauja ne mažiau kaip 62 % bendro Sąjungos gyventojų skaičiaus. Jei paaiškėja, kad tos sąlygos nesilaikoma, šis aktas nepriimamas.
4. Iki 2014 m. spalio 31 d. tada, kai, taikant Sutartis, ne visi Tarybos nariai dalyvauja balsavime, būtent tais atvejais, kai reikia kvalifikuotos balsų daugumos, apibrėžtos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama kaip tas pats Tarybos nariams paskirstytų balsų santykis bei tas pats Tarybos narių skaičiaus santykis ir, prireikus, tas pats atitinkamų valstybių narių gyventojų procentinis dydis, kuris nurodytas šio straipsnio 3 dalyje.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
NUOSTATOS DĖL TARYBOS SUDĖČIŲ
4 straipsnis
Kol neįsigalioja Europos Sąjungos sutarties 9c straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytas sprendimas, Taryba gali posėdžiauti tokiomis sudėtimis, kurios nurodytos pirmiau minėto straipsnio antrojoje ir trečiojoje pastraipose, taip pat kitokiomis sudėtimis, kurių sąrašą paprasta balsų dauguma priimtu sprendimu nustato Bendrųjų reikalų taryba.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
NUOSTATOS DĖL KOMISIJOS, ĮSKAITANT SĄJUNGOS VYRIAUSIĄJĮ ĮGALIOTINĮ UŽSIENIO REIKALAMS IR SAUGUMO POLITIKAI
5 straipsnis
Lisabonos sutarties įsigaliojimo dieną pareigas einantys Komisijos nariai lieka eiti pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Tačiau tą dieną, kai paskiriamas Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, baigiasi nario, turinčio tą pačią pilietybę kaip vyriausiasis įgaliotinis, kadencija.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
NUOSTATOS DĖL TARYBOS GENERALINIO SEKRETORIAUS, VYRIAUSIOJO ĮGALIOTINIO UŽSIENIO REIKALAMS IR SAUGUMO POLITIKAI IR TARYBOS GENERALINIO SEKRETORIAUS PAVADUOTOJO
6 straipsnis
Tarybos generalinio sekretoriaus, vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Tarybos generalinio sekretoriaus pavaduotojo kadencija baigiasi Lisabonos sutarties įsigaliojimo dieną. Generalinį sekretorių skiria Taryba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 2 dalį.
VI ANTRAŠTINĖ DALIS
NUOSTATOS DĖL PATARIAMŲJŲ ORGANŲ
7 straipsnis
Kol neįsigalioja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnyje nurodytas sprendimas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai pasiskirsto taip:
Belgija |
12 |
Bulgarija |
12 |
Čekija |
12 |
Danija |
9 |
Vokietija |
24 |
Estija |
7 |
Airija |
9 |
Graikija |
12 |
Ispanija |
21 |
Prancūzija |
24 |
Italija |
24 |
Kipras |
6 |
Latvija |
7 |
Lietuva |
9 |
Liuksemburgas |
6 |
Vengrija |
12 |
Malta |
5 |
Nyderlandai |
12 |
Austrija |
12 |
Lenkija |
21 |
Portugalija |
12 |
Rumunija |
15 |
Slovėnija |
7 |
Slovakija |
9 |
Suomija |
9 |
Švedija |
12 |
Jungtinė Karalystė |
24 |
8 straipsnis
Kol neįsigalioja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnyje nurodytas sprendimas, Regionų komiteto nariai pasiskirsto taip:
Belgija |
12 |
Bulgarija |
12 |
Čekija |
12 |
Danija |
9 |
Vokietija |
24 |
Estija |
7 |
Airija |
9 |
Graikija |
12 |
Ispanija |
21 |
Prancūzija |
24 |
Italija |
24 |
Kipras |
6 |
Latvija |
7 |
Lietuva |
9 |
Liuksemburgas |
6 |
Vengrija |
12 |
Malta |
5 |
Nyderlandai |
12 |
Austrija |
12 |
Lenkija |
21 |
Portugalija |
12 |
Rumunija |
15 |
Slovėnija |
7 |
Slovakija |
9 |
Suomija |
9 |
Švedija |
12 |
Jungtinė Karalystė |
24 |
VII ANTRAŠTINĖ DALIS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS DĖL AKTŲ, PRIIMTŲ REMIANTIS EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES V IR VI ANTRAŠTINĖMIS DALIMIS, KOL ĮSIGALIOS LISABONOS SUTARTIS
9 straipsnis
Kol įsigalios Lisabonos sutartis, Sąjungos institucijų, organų ir įstaigų aktų, priimtų remiantis Europos Sąjungos sutartimi, teisinė galia išlieka tol, kol įgyvendinant Sutartis šie aktai nepanaikinami, neanuliuojami arba iš dalies nepakeičiami. Tai taip pat taikoma tarp valstybių narių pagal Europos Sąjungos sutartį sudarytoms konvencijoms.
10 straipsnis
1. Kaip pereinamojo laikotarpio priemonė, susijusi su teisės aktais policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, priimtais iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, nuo tos Sutarties įsigaliojimo dienos institucijų įgaliojimai bus tokie: Komisijos įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 226 straipsnį netaikomi, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismo įgaliojimai pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį, kokia ji buvo iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, išliks tokie patys, įskaitant tuos, kurie buvo priimti pagal minėtos Europos Sąjungos sutarties 35 straipsnio 2 dalį.
2. 1 dalyje nurodytu teisės akto pakeitimu nustatomas toje dalyje minėtų institucijų įgaliojimų taikymas, kaip išdėstyta Sutartyse, iš dalies keisto teisės akto, kuris taikomas toms valstybėms narėms, atžvilgiu.
3. Bet kuriuo atveju 1 dalyje nurodyta pereinamojo laikotarpio priemonė nustoja galioti po penkerių metų nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo.
4. Ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki 3 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos Jungtinė Karalystė gali pranešti Tarybai, kad dėl 1 dalyje nurodytų teisės aktų ji nepritaria 1 dalyje minėtiems institucijų įgaliojimams, kaip išdėstyta Sutartyse. Tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė pateikia šį pranešimą, visi 1 dalyje nurodyti teisės aktai jai nebetaikomi nuo 3 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos datos. Ši pastraipa netaikoma iš dalies keistiems teisės aktams, kurie taikomi Jungtinei Karalystei, kaip nurodyta 2 dalyje.
Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato būtinas tolesnes ir pereinamojo laikotarpio priemones. Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį sprendimą. Tarybos kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 3 dalies a punktą.
Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali taip pat priimti sprendimą, nustatantį, kad Jungtinė Karalystė prisiima tiesiogines finansines pasekmes, jei jų būtų, kurios būtinai ir neišvengiamai patiriamos jai nustojus dalyvauti priimant ir taikant tuos teisės aktus.
5. Vėliau Jungtinė Karalystė bet kuriuo metu po to gali pranešti Tarybai apie savo pageidavimą jai taikyti teisės aktus, kurie jai nebetaikomi pagal 4 dalies pirmąją pastraipą. Tuo atveju, atsižvelgiant į konkretų atvejį, taikomos atitinkamos Protokolo dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis arba Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės nuostatos. Institucijų įgaliojimai, susiję su tais teisės aktais, yra išdėstyti Sutartyse. Veikdamos pagal atitinkamus protokolus Sąjungos institucijos ir Jungtinė Karalystė siekia atkurti kuo platesnį Jungtinės Karalystės dalyvavimą įgyvendinant Sąjungos acquis laisvės, saugumo ir teisingumo srityje nedarant didelės įtakos įvairių jos dalių praktiniam veikimui ir išlaikant jų nuoseklumą.
PROTOKOLAI, PRIDEDAMI PRIE LISABONOS SUTARTIES
PROTOKOLAS Nr. 1
IŠ DALIES KEIČIANTIS PROTOKOLUS, PRIDEDAMUS PRIE EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES, EUROPOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES IR (ARBA) EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES
AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,
NORĖDAMOS iš dalies keisti protokolus, pridedamus prie Europos Sąjungos sutarties, Europos bendrijos steigimo sutarties ir (arba) Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties, kad suderintų juos su Lisabonos sutartyje nustatytomis naujomis taisyklėmis,
SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Lisabonos sutarties:
1 straipsnis
1) Šios sutarties įsigaliojimo dieną galiojantys protokolai, pridedami prie Europos Sąjungos sutarties, Europos bendrijos steigimo sutarties ir (arba) Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties, pakeičiami laikantis šio straipsnio nuostatų.
2) Lisabonos sutarties 2 straipsnio 2 dalyje numatyti horizontalūs pakeitimai taikomi šiame straipsnyje nurodytiems protokolams, išskyrus d, e ir j punktus.
3) Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose protokoluose:
a) |
jų preambulės, kurioje minima Sutartis arba Sutartys, prie kurios (kurių) pridedamas atitinkamas protokolas, paskutinė pastraipa pakeičiama taip: „SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo“. Ši pastraipa netaikoma nei Protokolui dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos, nei Protokolui dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos. Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto, Protokolas dėl institucijų ir Europos Sąjungos tam tikrų įstaigų, organų, tarnybų ir padalinių būstinių vietos, Protokolas dėl Airijos Konstitucijos 40.3.3 straipsnio ir Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų taip pat pridedami prie Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties; |
b) |
žodis „Bendrijų“ pakeičiamas „Sąjungos“, o žodis „Bendrijos“ pakeičiamas „Sąjunga“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį. |
4) Kituose protokoluose žodžiai „Sutarties“ ir „Sutartis“ pakeičiami atitinkamai „Sutarčių“ ir „Sutartys“, o nuoroda į Europos Sąjungos sutartį ir (arba) Europos bendrijos steigimo sutartį pakeičiama nuoroda į sutartis, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:
a) |
Protokole dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto:
|
b) |
Protokole dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto:
|
c) |
Protokole dėl perviršinio deficito procedūros:
|
d) |
Protokole dėl tam tikrų su Danija susijusių nuostatų:
|
e) |
Protokole dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą:
|
f) |
Protokole dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių prieglobsčio:
|
g) |
Protokole dėl nekilnojamojo turto įsigijimo Danijoje:
|
h) |
Protokole dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos:
|
i) |
Protokole dėl EAPB sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo:
|
5) Toliau išvardytuose protokoluose ir prieduose žodis „Sutarties“ pakeičiamas nuoroda į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:
a) |
Protokole dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto:
|
b) |
Protokole dėl perviršinio deficito procedūros:
|
c) |
Protokole dėl konvergencijos kriterijų, nurodytų Europos bendrijos steigimo sutarties 121 straipsnyje:
|
d) |
Protokole dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių nuostatų:
|
e) |
Protokole dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos:
|
f) |
I ir II prieduose:
|
6) Toliau išvardytuose protokoluose žodis „Sutarties“ pakeičiamas žodžiais „minėtos Sutarties“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:
a) |
Protokole dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto:
|
b) |
Protokole dėl perviršinio deficito procedūros:
|
c) |
Protokole dėl konvergencijos kriterijų, nurodytų Europos bendrijos steigimo sutarties 121 straipsnyje:
|
d) |
Protokole dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių nuostatų:
|
7) Toliau išvardytuose protokoluose žodžiai „spręsdama paprasta balsų dauguma“ įrašomi po žodžio „Taryba“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:
a) |
Protokole dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto:
|
b) |
Protokole dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų:
|
8) Toliau išvardytuose protokoluose žodžiai „Europos Bendrijų Teisingumo Teismas“, „Teisingumo Teismas“ arba „Teismas“ pakeičiami žodžiais „Europos Sąjungos Teisingumo Teismas“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:
a) |
Protokole dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto:
|
b) |
Protokole dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto:
|
c) |
Protokole dėl institucijų ir Europos Bendrijų tam tikrų įstaigų, organų, tarnybų bei padalinių ir Europolo būstinių vietos:
|
d) |
Protokole dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų:
|
e) |
Protokole dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos:
|
f) |
Protokole dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių prieglobsčio:
|
9) Panaikinami šie protokolai:
a) |
1957 m. Protokolas dėl Italijos; |
b) |
1957 m. Protokolas dėl tam tikrų šalių kilmės ir iš jų įvežamų prekių, kurioms taikomas specialus režimas, kai jos importuojamos į valstybę narę; |
c) |
1992 m. Protokolas dėl Europos pinigų instituto statuto; |
d) |
1992 m. Protokolas dėl perėjimo į trečiąjį Ekonominės ir pinigų sąjungos etapą; |
e) |
1992 m. Protokolas dėl Portugalijos; |
f) |
1997 m. Protokolas dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, kuris pakeičiamas nauju protokolu, tačiau jo pavadinimas išlieka toks pat; |
g) |
1997 m. Protokolas dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, kuris pakeičiamas nauju protokolu, tačiau jo pavadinimas išlieka toks pat; |
h) |
1997 m. Protokolas dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės, kurio tekstas tampa Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6b straipsniu; |
i) |
2001 m. Protokolas dėl Europos Sąjungos plėtros; |
j) |
2001 m. Protokolas dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 67 straipsnio. |
10) Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto iš dalies keičiamas taip:
a) |
preambulės pirmoje konstatuojamoje dalyje nuoroda į Europos bendrijos steigimo sutartį pakeičiama nuoroda į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo. Likusioje protokolo dalyje žodžiai „EB sutartis“ pakeičiami žodžiais „Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį; visame protokole nuorodos į EAEB sutarties straipsnius, kurie panaikinti Protokolu Nr. 2, pridėtu prie šios Sutarties, panaikinamos ir prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinamas sakinys; |
b) |
toliau išvardytuose straipsniuose žodis „Teismas“ pakeičiamas žodžiais „Teisingumo Teismas“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:
|
c) |
2 straipsnyje žodžiai „Teisme viešai“ pakeičiami žodžiais „viešame Teisingumo Teismo posėdyje“; |
d) |
3 straipsnio antrojoje pastraipoje ir 4 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje įrašomas šis sakinys: „Jeigu sprendimas susijęs su Bendrojo Teismo ar specializuoto teismo nariu, Teismas sprendžia pasikonsultavęs su atitinkamu teismu.“; |
e) |
6 straipsnio pirmojoje pastraipoje įrašomas šis sakinys: „Jeigu atitinkamas asmuo yra Bendrojo Teismo ar specializuoto teismo narys, Teismas sprendžia pasikonsultavęs su atitinkamu teismu.“; |
f) |
II antraštinės dalies pavadinime įrašomi žodžiai „Teisingumo Teismo“; |
g) |
13 straipsnio pirmosios pastraipos pirmame sakinyje žodžiai „Teismui pasiūlius“ pakeičiami žodžiais „Teismo prašymu“, o žodžiai „Taryba gali vieningai numatyti“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą gali numatyti“; |
h) |
III antraštinės dalies pavadinime prieš žodį „Teismas“ įrašomas žodis „Teisingumo“; |
i) |
23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
j) |
24 straipsnio antrojoje pastraipoje žodžiai „, įstaigos ar organai,“ įrašomi po žodžio „institucijos“; |
k) |
40 straipsnio antrąja pastraipa pakeičiama taip: „Tokia pat teise gali pasinaudoti ir Sąjungos įstaigos ir organai bei kiti asmenys, galintys įrodyti suinteresuotumą Teisingumo Teismui pateiktos bylos baigtimi. Fiziniai ar juridiniais asmenys negali įstoti į bylas tarp valstybių narių, Sąjungos institucijų arba valstybių narių ir Sąjungos institucijų.“; |
l) |
42 straipsnyje žodžiai „įstaigos ir organai“ įterpiami po žodžių „institucijos“; prireikus sakinys atitinkamai tikslinamas; |
m) |
46 straipsnis papildomas šia naująja pastraipa: „Šis straipsnis taip pat taikomas ieškiniams prieš Europos centrinį banką dėl deliktinės atsakomybės.“; |
n) |
IV antraštinės dalies pavadinimas pakeičiamas žodžiais „BENDRASIS TEISMAS“; |
o) |
47 straipsnio pirmoji pastraipa pakeičiama žodžiais „9 straipsnio pirmoji pastraipa, 14 ir 15 straipsniai, 17 straipsnio pirmoji, antroji, ketvirtoji ir penktoji pastraipos bei 18 straipsnis taikomi Bendrajam Teismui ir jo nariams.“; |
p) |
51 straipsnio pirmosios pastraipos a punkto trečioje įtraukoje nuoroda į 202 straipsnio trečią įtrauką pakeičiama nuoroda į 249c straipsnio 2 dalį ir b punkte nuoroda į 11a straipsnį pakeičiama nuoroda į 280f straipsnio 1 dalį. Antrojoje pastraipoje išbraukiami žodžiai „arba Europos centrinis bankas“; |
q) |
64 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
r) |
Protokolo I priedo 3 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje žodžiai „Tarnautojų“ įrašomi prieš žodį „teismas“; 2 ir 3 dalyse žodžiai „kvalifikuota balsų dauguma“ išbraukiami. |
s) |
netaikoma redakcijai lietuvių kalba. |
11) Protokolas dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto iš dalies keičiamas taip:
a) |
preambulės pirmoje konstatuojamoje dalyje nuoroda į Europos bendrijos steigimo sutarties 8 straipsnį pakeičiama nuoroda į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 2 dalį; |
b) |
I skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip: „EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMA“; |
c) |
1.1 straipsnis yra suskirstomas į dvi pastraipas, kurias sudaro abi sudurtinio sakinio dalys ir kurios nenumeruojamos. Pirmoji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu: „Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 245a straipsnio 1 dalimi, Europos centrinis bankas (ECB) kartu su nacionaliniais centriniais bankais sudaro Europos centrinių bankų sistemą (ECBS). ECB kartu su valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniais centriniais bankais sudaro Eurosistemą.“; antrosios pastraipos pradžioje žodžiai „jie atlieka“ pakeičiami žodžiais „ECBS ir ECB atlieka“; |
d) |
1.2 straipsnis išbraukiamas; |
e) |
2 straipsnio pradžioje žodžiai „Vadovaujantis šios Sutarties 105 straipsnio 1 dalimi“ pakeičiami žodžiais „Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 105 straipsnio 1 dalimi ir 245a straipsnio 2 dalimi“. Antro sakinio pabaigoje žodžiai „Europos Sąjungos“ įrašomi prieš žodį „Sutarties“. Trečio sakinio pabaigoje žodžiai „dėl Europos Sąjungos veikimo“ įrašomi prieš žodį „Sutarties“; |
f) |
3.1 straipsnio trečioje įtraukoje žodžiai „šios Sutarties 111 straipsnio“ pakeičiami žodžiais „minėtos Sutarties 188o straipsnio“; |
g) |
4 straipsnio b punkte žodis „atitinkamoms“ išbraukiamas; |
h) |
9.1 straipsnyje žodžiai „pagal šios Sutarties 107 straipsnio 2 dalį“ pakeičiami žodžiais „pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 245a straipsnio 3 dalį“; |
i) |
10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
j) |
11.2 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodžiai „skiriami [...] valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu valstybės ar vyriausybės vadovų lygiu“ pakeičiami žodžiais „skiriami [...] kvalifikuota balsų dauguma Europos Vadovų Tarybos“; |
k) |
14.1 straipsnio viduryje išbraukiami žodžiai „ne vėliau kaip iki ECBS įsteigimo dienos“; |
l) |
16 straipsnio pirmame sakinyje prieš žodį „banknotus“ įrašomas žodis „euro“; |
m) |
18.1 straipsnio pirmoje įtraukoje žodžiai „Bendrijos arba ne Bendrijos valiutomis“ pakeičiami žodžiais „eurais arba kitomis valiutomis“; |
n) |
25.2 straipsnyje žodžiai „kiekvienu […] Tarybos priimtu sprendimu“ pakeičiami žodžiais „kiekvienu […] Tarybos priimtu reglamentu“; |
o) |
28.1 straipsnio pradžioje išbraukiami žodžiai „, kurio veikla pradedama nuo jo įsteigimo,“; |
p) |
29.1 straipsnio įvadinė pastraipa pakeičiama šiuo tekstu: „Europos centrinio banko kapitalo pasirašymo raktas, pirmą kartą nustatytas 1998 metais, kai buvo įsteigta Europos centrinių bankų sistema, nustatomas kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui priskiriant svorį šiame rakte, lygų sumai:“; antroji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu: „Procentai suapvalinami iki artimiausio 0,0001 % punkto kartotinio.“; |
q) |
32.2 straipsnio pradžioje žodžiai „Pagal 32.3 straipsnį“ išbraukiami, o 32.3 straipsnyje žodžiai „prasidėjus trečiajam etapui“ pakeičiami žodžiais „įvedus eurą“; |
r) |
34.2 straipsnyje išbraukiamos pirmos keturios pastraipos; |
s) |
35.6 straipsnyje žodžiai „Sutartis ir“ įrašomi prieš žodžius „šį Statutą“; |
t) |
37 straipsnis panaikinamas, o tolesni straipsniai atitinkamai pernumeruojami; |
u) |
41 straipsnis, kuris tampa 40 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:
|
v) |
42 straipsnyje, kuris tampa 41 straipsniu, frazė „, tuojau po to, kai priimamas sprendimas dėl trečiojo etapo pradžios datos,“ ir žodžiai „kvalifikuota balsų dauguma“ išbraukiami; |
w) |
43.1, 43.2 ir 43.3 straipsniuose, kurie tampa 42.1, 42.2 ir 42.3 straipsniais, nuoroda į 122 straipsnį pakeičiama nuoroda į 116a straipsnį; 43.3 straipsnyje, kuris tapo 42.3 straipsniu, nuoroda į 34.2 ir 50 straipsnius išbraukiama ir 43.4 straipsnyje, kuris tapo 42.4 straipsniu, nuoroda į 10.1 straipsnį pakeičiama nuoroda į 10.2 straipsnį; |
x) |
44 straipsnio, kuris tampa 43 straipsniu, pirmojoje pastraipoje žodžiai „tuos EPI uždavinius, kuriuos“ pakeičiami žodžiais „buvusias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 118a straipsnio 2 dalyje nurodytas Europos pinigų instituto funkcijas, kurias“, o pabaigoje žodžiai „trečiajame etape“ pakeičiami žodžiais „įvedus eurą“; antrojoje pastraipoje nuoroda į 122 straipsnį pakeičiama nuoroda į 177a straipsnį; |
y) |
47.3 straipsnyje, kuris tampa 46.3 straipsniu, žodžiai „valstybių narių, kurioms netaikomas nukrypimas, valiutų ar bendros valiutos atžvilgiu,“ pakeičiami žodžiais „euro atžvilgiu,“; |
z) |
50 ir 51 straipsniai panaikinami, o tolesni straipsniai atitinkamai pernumeruojami; |
aa) |
52 straipsnyje, kuris tampa 49 straipsniu, žodžiai „vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 116a straipsnio 3 dalimi“ įrašomi po žodžių „Po to, kai“; |
(ab) |
netaikoma redakcijai lietuvių kalba. |
12) Protokolas dėl Europos investicijų banko statuto iš dalies keičiamas taip:
a) |
visame protokole nuoroda į kurį nors „Sutarties“ straipsnį pakeičiama nuoroda į kurį nors „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo“ straipsnį; |
b) |
preambulės paskutinėje pastraipoje žodžiai „prie šios Sutarties“ pakeičiami žodžiais „prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo“; |
c) |
1 straipsnio antroji pastraipa išbraukiama; |
d) |
3 straipsnio įvadinis sakinys pakeičiamas sakiniu „Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 266 straipsnį Banko nariai yra valstybės narės.“, o valstybių sąrašas išbraukiamas; |
e) |
4 straipsnio 1 dalyje Banko kapitalo dydis pakeičiamas „164 808 169 000 EUR“; skaičiai, susiję su toliau išvardytomis valstybėmis narėmis, pakeičiami toliau nurodytais skaičiais, o antroji pastraipa išbraukiama;
|
f) |
5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
g) |
6 ir 7 straipsniai panaikinami, o tolesni straipsniai atitinkamai pernumeruojami; |
h) |
9 straipsnis, kuris tampa 7 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:
|
i) |
10 straipsnis, kuris tampa 8 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:
|
j) |
11 straipsnis, kuris tampa 9 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:
|
k) |
13 straipsnis, kuris tampa 11 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:
|
l) |
14 straipsnis, kuris tampa 12 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:
|
m) |
15 straipsnyje, kuris tampa 13 straipsniu, žodžiai „emisijos banko“ pakeičiami žodžiais „nacionalinio centrinio banko“; |
n) |
18 straipsnis, kuris tampa 16 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:
|
o) |
19 straipsnio, kuris tampa 17 straipsniu, 1 dalyje žodžiai „komisiniai už garantijas“ pakeičiami žodžiais „komisiniai ir kiti mokėjimai“, o po žodžių „padengti jo išlaidas“ įrašomi žodžiai „ir riziką“; 2 dalyje žodis „projekto“ pakeičiamas žodžiu „investicijos“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį; |
p) |
20 straipsnis, kuris tampa 18 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:
|
q) |
21 straipsnis, kuris tampa 19 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:
|
r) |
22 straipsnio, kuris tampa 20 straipsniu, 1 dalyje žodis „tarptautinėse“ išbraukiamas, o 2 dalis pakeičiama šiuo tekstu: 12)„2. Bankas gali skolintis valstybių narių kapitalo rinkose pagal šioms rinkoms taikomas teisines nuostatas. Nukrypdamos nuo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 116a straipsnio 1 dalies, valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos gali atsisakyti duoti sutikimą tik tada, jei būtų priežasčių manyti, kad tai gali žymiai sutrikdyti tos valstybės kapitalo rinką.“; |
s) |
23 straipsnio, kuris tampa 21 straipsniu, 1 dalies b punkte išbraukiami žodžiai „, išleistus jo paties arba jo skolininkų“, o 3 dalyje žodžiai „emisijos banku“ pakeičiami žodžiais „nacionaliniu centriniu banku“; |
t) |
25 straipsnio, kuris tampa 23 straipsniu, 1 dalies pirmame sakinyje ir 2 dalyje žodžiai „, kurios valiuta nėra euro,“ įrašomi po žodžių „valstybės narės“; 1 dalies pirmame sakinyje išbraukiami žodžiai „į kitos valstybės narės valiutą“, 3 dalyje išbraukiami žodžiai „auksu arba konvertuojama valiuta“, o 4 dalyje žodžiai „vykdomiems projektams“ pakeičiami žodžiais „vykdomoms investicijoms“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį; |
u) |
26 straipsnyje, kuris tampa 24 straipsniu, išbraukiami žodžiai „specialiąsias paskolas arba“; |
v) |
27 straipsnio, kuris tampa 25 straipsniu, 2 dalies pabaigoje įrašomas šis sakinys: „Ji užtikrina, kad personalo teisės būtų apsaugotos.“; |
w) |
29 straipsnio, kuris tampa 27 straipsniu, pirmosios pastraipos pabaigoje prieš žodžius „Teisingumo Teismui“ įrašomi žodžiai „Europos Sąjungos“, taip pat įrašomas šis sakinys: „Kiekvienoje sutartyje Bankas gali numatyti, kad ginčai būtų nagrinėjami arbitražo tvarka“; antrojoje pastraipoje išbraukiami žodžiai „, bei numatyti ginčų nagrinėjimą arbitražo tvarka“; |
x) |
30 straipsnis, kuris tampa 28 straipsniu, pakeičiamas šiuo tekstu: „28 straipsnis 1. Valdytojų taryba vieningai gali nuspręsti įsteigti dukterines bendroves ar kitus subjektus, kurie turėtų juridinio asmens statusą ir būtų finansiškai nepriklausomi. 2. Valdytojų taryba vieningai priimtu sprendimu patvirtina 1 dalyje nurodytų įstaigų statutus. Statute visų pirma nustatomi tikslai, struktūra, kapitalas, narystė, būstinės vieta, finansinės lėšos, intervencinės priemonės ir audito susitarimai bei jų ir Banko organų tarpusavio santykiai. 3. Bankas turi įgaliojimus dalyvauti valdant šias įstaigas ir prisidėti prie jų pasirašyto kapitalo, apmokant Valdytojų tarybos vieningai nustatytą sumą. 12)4. Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų taikomas 1 dalyje nurodytoms įstaigoms tokiu mastu, kiek jos yra įsteigtos pagal Sąjungos teisę, jų organų nariams ir jų personalui, kai jie atlieka savo pareigas, pagal tas pačias sąlygas, kurios yra taikomos Bankui. Tiems dividendams, kapitalo prieaugiui ar kitos formos pajamoms, gaunamoms iš tokių įstaigų, kurias turi teisę gauti jų nariai, išskyrus Europos Sąjungą ir Banką, taikomos galiojančių teisės aktų fiskalinės nuostatos. 5. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, neviršydamas toliau nustatytų apribojimų, sprendžia ginčus dėl įsteigtų pagal Sąjungos teisę įstaigų organų patvirtintų priemonių. Ieškinį dėl šių priemonių gali pareikšti bet kuris tokios įstaigos narys pagal savo kompetenciją arba bet kuri valstybė narė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 230 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 6. Valdytojų taryba gali vieningai nuspręsti įsteigtų pagal Sąjungos teisę įstaigų personalui leisti dalyvauti bendrose su Banku struktūrose, vadovaujantis atitinkama vidaus tvarka.“ |
13) Protokolas dėl institucijų, tam tikrų Europos Bendrijų įstaigų bei padalinių ir Europolo būstinių vietos iš dalies keičiamas taip:
a) |
protokolo pavadinime ir jo preambulėje žodis „organų“ įrašomas po žodžio „įstaigų“, o protokolo pavadinime žodžiai „ir Europolo“ išbraukiami; |
b) |
preambulės pirmoje konstatuojamoje dalyje nuoroda į Europos bendrijos steigimo sutartį pakeičiama nuoroda į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, o nuoroda į Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties 77 straipsnį išbraukiama; antra konstatuojama dalis išbraukiama; |
c) |
d punkte išbraukiama nuoroda į Pirmosios instancijos teismą, atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį; |
d) |
i punkte išbraukiama nuoroda į Europos pinigų institutą, atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį. |
14) Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų iš dalies keičiamas taip:
a) |
preambulėje pirmoje konstatuojamoje dalyje nuoroda į Europos Bendrijų jungtinės tarybos ir jungtinės komisijos steigimo sutarties 28 straipsnį pakeičiama nuoroda į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (EAEB) 191 straipsnį, o žodžiai „šios Bendrijos ir Europos investicijų bankas“ pakeičiami žodžiais „Europos Sąjunga ir EAEB“; |