17.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/1


LISABONOS SUTARTIS,

IŠ DALIES KEIČIANTI EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTĮ IR EUROPOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTĮ

(2007/C 306/01)

PREAMBULĖ

JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS,

BULGARIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

ČEKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JOS DIDENYBĖ DANIJOS KARALIENĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

AIRIJOS PREZIDENTAS,

GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JO DIDENYBĖ ISPANIJOS KARALIUS,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS,

VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

MALTOS PREZIDENTAS,

JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS,

LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

RUMUNIJOS PREZIDENTAS,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖ,

JOS DIDENYBĖ JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS KARALIENĖ,

NORĖDAMI užbaigti procesą, pradėtą Amsterdamo sutartimi ir Nicos sutartimi, siekiant stiprinti Sąjungos veiksmingumą bei demokratinį teisėtumą ir gerinti jos veiklos nuoseklumą,

SUSITARĖ iš dalies keisti Europos Sąjungos sutartį, Europos bendrijos steigimo sutartį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį,

JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS,

Ministrą Pirmininką

Guy VERHOFSTADT

Užsienio reikalų ministrą

Karel DE GUCHT

BULGARIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

Sergei STANISHEV

Ministro pirmininko pavaduotoją ir Užsienio reikalų ministrą

Ivailo KALFIN

ČEKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENAS,

Ministrą Pirmininką

Mirek TOPOLÁNEK

Užsienio reikalų ministrą

Karel SCHWARZENBERG

JOS DIDENYBĖ DANIJOS KARALIENĖ,

Ministrą Pirmininką

Anders Fogh RASMUSSEN

Užsienio reikalų ministrą

Per Stig MØLLER

VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Federalinę kanclerę

Dr. Angela MERKEL

Federalinį užsienio reikalų ministrą ir kanclerio pavaduotoją

Dr. Frank-Walter STEINMEIER

ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

Andrus ANSIP

Užsienio reikalų ministrą

Urmas PAET

AIRIJOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką (Taoiseach)

Bertie AHERN

Užsienio reikalų ministrą

Dermot AHERN

GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

Konstantinos KARAMANLIS

Užsienio reikalų ministrę

Dora BAKOYANNIS

JO DIDENYBĖ ISPANIJOS KARALIUS,

Vyriausybės pirmininką

José Luis RODRÍGUEZ ZAPATERO

Užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministrą

Miguel Ángel MORATINOS CUYAUBÉ

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Prezidentą

Nicolas SARKOZY

Ministrą Pirmininką

François FILLON

Užsienio ir Europos reikalų ministrą

Bernard KOUCHNER

ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrų tarybos pirmininką

Romano PRODI

Ministrų tarybos vicepirmininką ir Užsienio reikalų ministrą

Massimo D'ALEMA

KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Prezidentą

Tassos PAPADOPOULOS

Užsienio reikalų ministrą

Erato KOZAKOU-MARCOULLIS

LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Prezidentą

Valdis ZATLERS

Ministrą Pirmininką

Aigars KALVĪTIS

Užsienio reikalų ministrą

Māris RIEKSTIŅŠ

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Prezidentą

Valdą ADAMKŲ

Ministrą Pirmininką

Gediminą KIRKILĄ

Užsienio reikalų ministrą

Petrą VAITIEKŪNĄ

JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS,

Ministrą Pirmininką, Valstybės ministrą

Jean-Claude JUNCKER

Ministro Pirmininko pavaduotoją, užsienio reikalų ir imigracijos ministrą

Jean ASSELBORN

VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

Ferenc GYURCSÁNY

Užsienio reikalų ministrę

Dr. Kinga GÖNCZ

MALTOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

The Hon Lawrence GONZI

Užsienio reikalų ministrą

The Hon Michael FRENDO

JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ,

Ministrą Pirmininką

Dr. J. P. BALKENENDE

Užsienio reikalų ministrą

M. J. M. VERHAGEN

AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS,

Federalinį kanclerį

Dr. Alfred GUSENBAUER

Federalinę Europos ir tarptautinių reikalų ministrę

Dr. Ursula PLASSNIK

LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

Donald TUSK

Užsienio reikalų ministrą

Radosław SIKORSKI

PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

José SÓCRATES CARVALHO PINTO DE SOUSA

Valstybės ir užsienio reikalų ministrą

Luís Filipe MARQUES AMADO

RUMUNIJOS PREZIDENTAS

Prezidentą

Traian BĂSESCU

Ministrą Pirmininką

Cãlin POPESCU TĂRICEANU

Užsienio reikalų ministrą

Adrian CIOROIANU

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Vyriausybės Pirmininką

Janez JANŠA

Užsienio reikalų ministrą

Dr. Dimitrij RUPEL

SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

Robert FICO

Užsienio reikalų ministrą

Ján KUBIŠ

SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

Matti VANHANEN

Užsienio reikalų ministrą

Ilkka KANERVA

ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖ,

Ministrą Pirmininką

Fredrik REINFELDT

Europos reikalų ministrę

Cecilia MALMSTRÖM

JOS DIDENYBĖ JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS KARALIENĖ,

Ministrą Pirmininką

The Rt. Hon Gordon BROWN

Užsienio reikalų ir sandraugos ministrą

The Rt. Hon David MILIBAND

SUSITARĖ DĖL TOLIAU PATEIKIAMŲ NUOSTATŲ:

EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES IR EUROPOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES PAKEITIMAI

1 straipsnis

Europos Sąjungos sutartis iš dalies keičiama laikantis šio straipsnio nuostatų.

PREAMBULĖ

1)

Preambulė iš dalies keičiama taip:

a)

įrašoma tokia antra konstatuojama dalis:

„SEMDAMIESI ĮKVĖPIMO iš Europos kultūrinio, religinio ir humanistinio paveldo, iš kurio susiformavo visuotinės vertybės, kurias sudaro neliečiamos ir prigimtinės žmogaus teisės, taip pat laisvė, demokratija, lygybė ir teisinė valstybė,“;

b)

septintoje konstatuojamoje dalyje, kuri tapo aštunta konstatuojama dalimi, žodžiai „šios Sutarties“ pakeičiami žodžiais „šios Sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo“;

c)

vienuoliktoje konstatuojamoje dalyje, kuri tapo dvylikta konstatuojama dalimi, žodžiai „šios Sutarties“ pakeičiami žodžiais „šios Sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo“.

BENDROSIOS NUOSTATOS

2)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmosios pastraipos pabaigoje įrašomas šis sakinys:

„, kuriai valstybės narės suteikia kompetenciją siekti jų bendrų tikslų.“;

b)

trečioji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Sąjunga grindžiama šia Sutartimi ir Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartys). Abi šios Sutartys turi tokią pačią teisinę galią. Sąjunga pakeičia Europos bendriją ir perima Europos bendrijos teises bei pareigas.“

3)

Įrašomas 1a straipsnis:

„1a straipsnis

Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.“

4)

2 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„2 straipsnis

1.   Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę.

2.   Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones.

3.   Sąjunga sukuria vidaus rinką. Ji siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu. Ji skatina mokslo ir technikos pažangą.

Ji kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą.

Ji skatina ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių solidarumą.

Ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas.

4.   Sąjunga įsteigia Ekonominę ir pinigų sąjungą, kurios valiuta – euro.

5.   Palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga išsaugo ir skatina savo vertybes ir savo interesus bei prisideda prie savo piliečių apsaugos. Ji prisideda prie taikos išsaugojimo, saugumo užtikrinimo, tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo.

6.   Savo tikslų Sąjunga siekia deramomis priemonėmis pagal Sutartyse jai suteiktą atitinkamą kompetenciją.“

5)

3 straipsnis panaikinamas ir įrašomas 3a straipsnis:

„3a straipsnis

1.   Pagal 3b straipsnį visa Sutartimis Sąjungai nepriskirta kompetencija priklauso valstybių narių kompetencijai.

2.   Sąjunga gerbia valstybių narių lygybę prieš Sutartis bei nacionalinį jų savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų, įskaitant regioninę ir vietos savivaldą. Ji gerbia esmines valstybines jų funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio vientisumo, viešosios tvarkos bei nacionalinio saugumo užtikrinimą. Kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą.

3.   Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sąjunga ir valstybės narės gerbia viena kitą ir viena kitai padeda vykdydamos iš Sutarčių kylančias užduotis.

Kad užtikrintų pagal Sutartis ar Sąjungos institucijų aktus atsirandančių pareigų vykdymą, valstybės narės imasi bet kurių reikiamų bendrų ar specialių priemonių.

Valstybės narės padeda Sąjungai įgyvendinti jos užduotis ir nesiima jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti Sąjungos tikslų.“

6)

Įrašomas 3b straipsnis, kuris pakeičia Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnį:

„3b straipsnis

1.   Sąjungos kompetencijos ribų nustatymas grindžiamas suteikimo principu. Sąjungos kompetencijos įgyvendinimas grindžiamas subsidiarumo ir proporcingumo principais.

2.   Pagal suteikimo principą Sąjunga veikia tik neperžengdama ribų kompetencijos, kurią, siekiant Sutartyse nustatytų tikslų, jai šiose Sutartyse suteikė valstybės narės. Visa Sutartimis Sąjungai nepriskirta kompetencija priklauso valstybėms narėms.

3.   Pagal subsidiarumo principą tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų geriau.

Sąjungos institucijos subsidiarumo principą taiko pagal Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. Nacionaliniai parlamentai tame protokole nustatyta tvarka užtikrina, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo.

4.   Pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų.

Sąjungos institucijos proporcingumo principą taiko pagal Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo.“

7)

4 ir 5 straipsniai panaikinami.

8)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

1.   Sąjunga pripažįsta 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, patikslintoje 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre, išdėstytas teises, laisves ir principus; Chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys.

Chartijos nuostatos niekaip neišplečia Sutartyse apibrėžtos Sąjungos kompetencijos.

Chartijoje nustatytos teisės, laisvės ir principai aiškinami laikantis Chartijos VII antraštinėje dalyje pateiktų bendrųjų nuostatų, reglamentuojančių jos aiškinimą ir taikymą, taip pat tinkamai atsižvelgiant į Chartijoje nurodytus paaiškinimus, kuriuose pateikti tų nuostatų šaltiniai.

2.   Sąjunga prisijungia prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Šis prisijungimas neturi įtakos Sutartyse apibrėžtai Sąjungos kompetencijai.

3.   Pagrindinės teisės, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus.“

9)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

visame straipsnyje žodis „sutikimas“ pakeičiamas žodžiu „pritarimas“, žodžiai „6 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus“ ar „6 straipsnio 1 dalyje minimus principus“ pakeičiami žodžiais „1a straipsnyje nurodytas vertybes“, žodžiai „šią Sutartį“ pakeičiami žodžiu „Sutartis“ ir žodis „Komisija“ pakeičiamas žodžiais „Europos Komisija“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį;

b)

1 dalies pirmosios pastraipos pirmo sakinio paskutinė dalis „,ir teikti tai valstybei atitinkamas rekomendacijas“ išbraukiama; paskutinio sakinio paskutinė dalis „ir, spręsdama ta pačia tvarka, gali kreiptis į nepriklausomus asmenis, kad jie per pagrįstai numanomą laikotarpį pateiktų pranešimą apie padėtį toje valstybėje narėje.“ pakeičiama taip: „ir, spręsdama ta pačia tvarka, gali teikti jai rekomendacijas.“;

c)

2 dalies žodžiai „Taryba, į kurią sušaukiami valstybių ar vyriausybių vadovai, […] gali vieningai nuspręsti,“ pakeičiami žodžiais „Europos Vadovų Taryba, […] gali vieningai nuspręsti,“, o žodžiai „atitinkamos valstybės narės vyriausybę“ pakeičiami žodžiais „atitinkamą valstybę narę“;

d)

5 ir 6 dalys pakeičiamos šiuo tekstu:

„5.   Balsavimo tvarka, šio straipsnio tikslais taikoma Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai, nustatoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 309 straipsnyje.“

10)

Įrašomas šis naujas 7a straipsnis:

„7a straipsnis

1.   Sąjunga plėtoja ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis siekdama sukurti Sąjungos vertybėmis grindžiamą gerovės ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi ir taikūs bendradarbiavimo santykiai.

2.   Taikant 1 dalį, Sąjunga su atitinkamomis šalimis gali sudaryti konkrečius susitarimus. Šiuose susitarimuose gali būti nustatytos tiek abipusės teisės ir įsipareigojimai, tiek bendros veiklos galimybės. Dėl jų įgyvendinimo reguliariai rengiamos konsultacijos.“

11)

II antraštinės dalies nuostatos įtraukiamos į Europos bendrijos steigimo sutartį su pakeitimais, kuri tampa Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo.

DEMOKRATINIAI PRINCIPAI

12)

II antraštinė dalis ir 8 straipsnis pakeičiami nauju pavadinimu ir šiais naujais 8-8c straipsniais:

„II ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSTATOS DĖL DEMOKRATINIŲ PRINCIPŲ

8 straipsnis

Savo veikloje Sąjunga visada laikosi piliečių, kuriems jos institucijos, įstaigos ir organai skiria vienodą dėmesį, lygybės principo. Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis. Sąjungos pilietybė papildo nacionalinę pilietybę, bet jos nepakeičia.

8a straipsnis

1.   Sąjungos veikla pagrįsta atstovaujamąja demokratija.

2.   Piliečiai Sąjungos lygiu yra tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente.

Valstybėms narėms Europos Vadovų Taryboje atstovauja jų valstybių ar vyriausybių vadovai, o Taryboje atstovauja jų vyriausybės, pačios būdamos demokratiškai atskaitingos savo nacionaliniams parlamentams ar savo piliečiams.

3.   Kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime. Sprendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių.

4.   Politinės partijos Europos lygiu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią.

8b straipsnis

1.   Institucijos atitinkamomis priemonėmis suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis.

2.   Institucijos palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene.

3.   Siekdama užtikrinti Sąjungos veiksmų nuoseklumą ir skaidrumą, Europos Komisija plačiai konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis.

4.   Ne mažiau kaip milijonas reikšmingos valstybių narių dalies piliečių, manydami, kad Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Europos Komisiją, kad ji, neviršydama savo įgaliojimų, pateiktų tuo klausimu atitinkamą pasiūlymą.

Tokios iniciatyvos pateikimo tvarka ir sąlygos nustatomos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio pirmąją pastraipą.

8c straipsnis

Nacionaliniai parlamentai aktyviai prisideda užtikrinant gerą Sąjungos veikimą:

a)

iš Sąjungos institucijų gaudami informaciją ir pagal Protokolą dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje jiems persiunčiamus Sąjungos įstatymo galią turinčių aktų projektus;

b)

užtikrindami, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nustatyta tvarka;

c)

laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje dalyvaudami šios srities Sąjungos politikos įgyvendinimo įvertinimo mechanizmuose pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 61c straipsnį ir dalyvaudami Europolo veiklos politinėje kontrolėje bei Eurojust veiklos įvertinime pagal minėtos Sutarties 69g ir 69d straipsnius;

d)

dalyvaudami Sutarčių peržiūros procedūrose pagal šios Sutarties 48 straipsnį;

e)

gaudami pranešimus apie paraiškas įstoti į Sąjungą pagal šios Sutarties 49 straipsnį;

f)

dalyvaudami nacionalinių parlamentų tarpparlamentiniame bendradarbiavime ir bendradarbiavime su Europos Parlamentu pagal Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje nuostatas.“

INSTITUCIJOS

13)

III antraštinės dalies nuostatos panaikinamos. III antraštinė dalis pakeičiama šiuo nauju pavadinimu:

14)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

1.   Sąjungos institucine struktūra siekiama skatinti jos vertybes, siekti jos tikslų, tarnauti jos, jos piliečių ir valstybių narių interesams bei užtikrinti jos politikos ir veiksmų nuoseklumą, veiksmingumą ir tęstinumą.

Sąjungos institucijos yra šios:

Europos Parlamentas,

Europos Vadovų Taryba,

Taryba,

Europos Komisija (toliau – Komisija),

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas,

Europos centrinis bankas,

Audito Rūmai.

2.   Kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų. Institucijos lojaliai tarpusavyje bendradarbiauja.

3.   Nuostatos, susijusios su Europos centriniu banku ir Audito Rūmais, taip pat išsamios nuostatos dėl kitų institucijų, pateikiamos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo.

4.   Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas, atliekantys patariamąsias funkcijas.“

15)

Įrašomas 9a straipsnis:

„9a straipsnis

1.   Europos Parlamentas bendrai su Taryba vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas. Jis vykdo politinės kontrolės ir konsultavimo funkcijas, laikydamasis Sutartyse nustatytų sąlygų. Jis renka Komisijos pirmininką.

2.   Europos Parlamentą sudaro Sąjungos piliečių atstovai. Jų skaičius neviršija septynių šimtų penkiasdešimties, neįskaitant pirmininko. Piliečiams mažėjančia tvarka atstovaujama proporcingai mažinant narių skaičių iki minimalios šešių narių iš kiekvienos valstybės ribos. Nei vienai valstybei narei neskiriama daugiau kaip devyniasdešimt šešios vietos.

Europos Parlamento iniciatyva ir gavusi jo pritarimą Europos Vadovų Taryba vieningai priima sprendimą, nustatantį Europos Parlamento sudėtį pagal pirmojoje pastraipoje nurodytus principus.

3.   Europos Parlamento nariai renkami remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise laisvu ir slaptu balsavimu penkerių metų kadencijai.

4.   Europos Parlamentas iš savo narių išsirenka savo pirmininką ir savo biurą.“

16)

Įrašomas 9b straipsnis:

„9b straipsnis

1.   Europos Vadovų Taryba deramai skatina Sąjungos vystymąsi ir nustato bendrąsias politikos gaires ir prioritetus. Ji nevykdo teisėkūros funkcijų.

2.   Europos Vadovų Tarybą sudaro valstybių narių arba jų vyriausybių vadovai ir jos pirmininkas bei Komisijos pirmininkas. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai dalyvauja jos darbe.

3.   Europos Vadovų Taryba susitinka du kartus per pusmetį, susitikimus sušaukia jos pirmininkas. Kai reikia pagal darbotvarkę, Europos Vadovų Tarybos nariai gali nuspręsti, kad kiekvienam jų padėtų ministras, o Komisijos pirmininkui – Komisijos narys. Prireikus pirmininkas sušaukia neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą.

4.   Jei Sutartyse nenumatyta kitaip, Europos Vadovų Taryba sprendimus priima bendru sutarimu.

5.   Europos Vadovų Taryba savo pirmininką išsirenka kvalifikuota balsų dauguma dvejų su puse metų kadencijai; pirmininkas gali būti perrenkamas dar vienai kadencijai. Nenumatytų kliūčių arba sunkaus nusižengimo atvejais Europos Vadovų Taryba ta pačia tvarka gali panaikinti pirmininko mandatą.

6.   Europos Vadovų Tarybos pirmininkas:

a)

pirmininkauja Europos Vadovų Tarybai ir vadovauja jos darbui;

b)

užtikrina pasirengimą Europos Vadovų Tarybos darbui ir jo tęstinumą bendradarbiaudamas su Komisijos pirmininku ir remdamasis Bendrųjų reikalų tarybos darbu;

c)

siekia palengvinti sanglaudą ir bendrą sutarimą Europos Vadovų Taryboje;

d)

po kiekvieno Europos Vadovų Tarybos susitikimo pateikia pranešimą Europos Parlamentui.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas savo lygiu ir pagal savo pareigas užtikrina atstovavimą Sąjungai užsienyje bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais nepažeisdamas Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai įgaliojimų.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas negali eiti pareigų atskiroje valstybėje.“

17)

Įrašomas 9c straipsnis:

„9c straipsnis

1.   Taryba bendrai su Europos Parlamentu vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas. Ji vykdo politikos formavimo ir koordinavimo funkcijas laikydamasi Sutartyse nustatytų sąlygų.

2.   Tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės ministro lygio atstovą, kuris gali prisiimti įsipareigojimus savo valstybės narės vyriausybės vardu ir balsuoti jos vardu.

3.   Išskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip, Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

4.   Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. kvalifikuotą balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip 55 % Tarybos narių, kurių turi būti ne mažiau kaip penkiolika, atstovaujančių valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % Sąjungos gyventojų.

Sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti ne mažiau kaip keturi Tarybos nariai, jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota balsų dauguma.

Kiti balsavimo kvalifikuota balsų dauguma tvarkos aspektai nustatomi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 2 dalyje.

5.   Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su kvalifikuotos balsų daugumos apibrėžimu, taikomos iki 2014 m. spalio 31 d., ir nuostatos, kurios bus taikomos nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., nustatomos Protokole dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų.

6.   Taryba susirenka įvairios sudėties; sudėčių sąrašas priimamas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 201b straipsnį.

Bendrųjų reikalų taryba užtikrina įvairios sudėties Tarybos darbo nuoseklumą. Ji, bendradarbiaudama su Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir Komisija, rengia Europos Vadovų Tarybos susitikimus ir užtikrina tolesnį su jais susijusį darbą.

Užsienio reikalų taryba, vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos nubrėžtomis strateginėmis gairėmis, parengia Sąjungos išorės veiksmus ir užtikrina, kad Sąjungos veiksmai būtų nuoseklūs.

7.   Valstybių narių vyriausybių nuolatinių atstovų komitetas yra atsakingas už Tarybos darbo parengimą.

8.   Taryba posėdžiauja viešai, kai sprendžia ir balsuoja dėl įstatymo galią turinčių aktų projektų. Todėl kiekvienas Tarybos susitikimas yra padalijamas į dvi dalis, kuriose atitinkamai svarstomi Sąjungos įstatymo galią turintys aktai ir klausimai, nesusiję su teisės aktų priėmimu.

9.   Įvairios sudėties Tarybai, išskyrus Užsienio reikalų tarybą, pirmininkauja valstybių narių atstovai Taryboje lygios rotacijos tvarka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 201b straipsnyje nustatytas sąlygas.“

18)

Įrašomas 9d straipsnis:

„9d straipsnis

1.   Komisija remia bendruosius Sąjungos interesus ir imasi atitinkamos iniciatyvos šiuo tikslu. Ji užtikrina, kad Sutartys ir priemonės, kurių jomis vadovaudamosi imasi institucijos, būtų taikomos. Ji prižiūri Sąjungos teisės taikymą kontroliuojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Ji vykdo biudžetą ir vadovauja programoms. Ji atlieka koordinavimo, vykdomąsias ir valdymo funkcijas Sutartyse nustatytomis sąlygomis. Išskyrus bendrą užsienio ir saugumo politiką bei kitus Sutartyse nustatytus atvejus, ji užtikrina Sąjungos atstovavimą išorės santykiuose. Ji inicijuoja Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą, kad būtų pasiekti susitarimai tarp institucijų.

2.   Išskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip, Sąjungos įstatymo galią turintys aktai gali būti priimami tik remiantis Komisijos pasiūlymu. Kiti aktai priimami remiantis Komisijos pasiūlymu, kai tai numato Sutartys.

3.   Komisijos kadencijos trukmė – penkeri metai.

Komisijos nariai parenkami pagal jų bendrą kompetenciją ir atsidavimą Europai, iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia jokių abejonių.

Vykdydama savo įsipareigojimus, Komisija yra visiškai nepriklausoma. Nepažeidžiant 9e straipsnio 2 dalies, Komisijos nariai nesiekia gauti ir nepaiso jokios vyriausybės, institucijos, įstaigos ar organo nurodymų. Jie susilaiko nuo bet kokios su savo pareigomis nesuderinamos veiklos.

4.   Komisiją, paskirtą laikotarpiu nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo iki 2014 m. spalio 31 d., sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės pilietį, įskaitant pirmininką ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris yra vienas iš pirmininko pavaduotojų.

5.   Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Komisijos narių, įskaitant pirmininką ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, skaičius atitinka du trečdalius valstybių narių skaičiaus, jeigu Europos Vadovų Taryba, spręsdama vieningai, nenusprendžia šio skaičiaus pakeisti.

Komisijos nariai renkami iš valstybių narių piliečių pagal visiškai lygios rotacijos tarp valstybių narių sistemą, leidžiančią atspindėti visų valstybių narių demografinį ir geografinį diapazoną. Šią sistemą vieningai nustato Europos Vadovų Taryba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 211a straipsnį.

6.   Komisijos pirmininkas:

a)

nustato gaires, kuriomis Komisija turi vadovautis vykdydama savo užduotis;

b)

priima sprendimą dėl Komisijos vidinės struktūros, užtikrindamas jos nuoseklų, veiksmingą ir kolegialų darbą;

c)

iš Komisijos narių skiria pirmininko pavaduotojus, išskyrus Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai.

Komisijos narys atsistatydina, jei to reikalauja pirmininkas. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina pagal 9e straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą, jei to reikalauja pirmininkas.

7.   Atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavusi, Europos Vadovų Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, siūlo Europos Parlamentui kandidatą į Komisijos pirmininkus. Šį kandidatą išrenka Europos Parlamentas jį sudarančių narių balsų dauguma. Jei šis kandidatas nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma per vieną mėnesį pasiūlo naują kandidatą, kurį Europos Parlamentas renka pagal tą pačią procedūrą.

Taryba bendru sutarimu su išrinktuoju pirmininku patvirtina sąrašą kitų asmenų, kuriuos ji siūlo skirti Komisijos nariais. Jie parenkami remiantis valstybių narių siūlymais pagal 3 dalies antrojoje pastraipoje ir 5 dalies antrojoje pastraipoje nustatytus kriterijus.

Pirmininką, Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bendrai užsienio ir saugumo politikai ir kitus Komisijos narius kolektyviai balsuodamas tvirtina Europos Parlamentas. Remiantis šiuo patvirtinimu, Komisiją kvalifikuota balsų dauguma skiria Europos Vadovų Taryba.

8.   Komisija kolektyviai yra atskaitinga Europos Parlamentui. Europos Parlamentas gali balsuoti dėl pasiūlymo pareikšti nepasitikėjimą Komisija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 201 straipsnyje nustatytą procedūrą. Jei toks pasiūlymas priimamas, Komisijos nariai atsistatydina kolektyviai, o Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina iš pareigų, kurias jis vykdo Komisijoje.“

19)

Įrašomas šis naujas 9e straipsnis:

„9e straipsnis

1.   Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma ir gavusi Komisijos pirmininko sutikimą paskiria Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai. Europos Vadovų Taryba gali nutraukti jo įgaliojimus pagal tą pačią procedūrą.

2.   Vyriausiasis įgaliotinis vadovauja Sąjungos bendrai užsienio ir saugumo politikai. Savo pasiūlymais jis prisideda prie šios politikos plėtojimo ir ją vykdo pagal Tarybos suteiktą mandatą. Tas pats taikoma ir bendrai saugumo ir gynybos politikai.

3.   Vyriausiasis įgaliotinis pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai.

4.   Vyriausiasis įgaliotinis yra vienas iš Komisijos pirmininko pavaduotojų. Jis užtikrina Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą. Komisijoje jis yra atsakingas už jos įsipareigojimus išorės santykių srityje ir kitų Sąjungos išorės veiksmų aspektų koordinavimą. Vykdydamas šiuos įsipareigojimus Komisijoje ir tik šių įsipareigojimų atžvilgiu, vyriausiasis įgaliotinis privalo laikytis Komisijos procedūrų tiek, kiek tai atitinka 2 ir 3 dalis.“

20)

Įrašomas 9f straipsnis:

„9f straipsnis

1.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismas apima Teisingumo Teismą, Bendrąjį Teismą ir specializuotus teismus. Jis užtikrina, kad aiškinant ir taikant Sutartis būtų laikomasi teisės.

Valstybės narės numato teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse.

2.   Teisingumo Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės. Jam padeda generaliniai advokatai.

Bendrąjį Teismą sudaro ne mažiau kaip po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės.

Teisingumo Teismo teisėjai ir generaliniai advokatai bei Bendrojo Teismo teisėjai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 223 ir 224 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu jie skiriami šešeriems metams. Baigę kadenciją teisėjai ir generaliniai advokatai gali būti paskiriami iš naujo.

3.   Vadovaudamasis Sutartimis Europos Sąjungos Teisingumo Teismas:

a)

priima sprendimus dėl valstybės narės, institucijos ar fizinio arba juridinio asmens pateiktų ieškinių;

b)

valstybių narių teismų prašymu priima prejudicinius sprendimus dėl Sąjungos teisės išaiškinimo arba institucijų priimtų aktų galiojimo;

c)

priima sprendimus kitais Sutartyse nustatytais atvejais.“

21)

IV antraštinės dalies nuostatos įtraukiamos į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį su pakeitimais.

TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS

22)

IV antraštinė dalis perima VII antraštinės dalies pavadinimą, kuris tampa „TVIRTESNIO BENDRADARBIAVIMO NUOSTATOS“, o 27a–27e straipsniai, 40–40b straipsniai ir 43–45 straipsniai pakeičiami šiuo 10 straipsniu, kuris taip pat pakeičia Europos bendrijos steigimo sutarties 11 ir 11a straipsnius. Tie patys straipsniai taip pat yra pakeičiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 280a–280i straipsniais, kaip toliau nurodyta šios Sutarties 2 straipsnio 278 punkte:

„10 straipsnis

1.   Siekdamos tarpusavyje nustatyti tvirtesnį bendradarbiavimą srityse, kurios nepriklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, valstybės narės gali pasinaudoti Sąjungos institucijomis ir įgyvendinti savo kompetenciją taikydamos atitinkamas Sutarčių nuostatas tokiu mastu ir tokia tvarka, kaip nustatyta šiame straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 280a–280i straipsniuose.

Tvirtesniu bendradarbiavimu siekiama prisidėti prie Sąjungos tikslų įgyvendinimo, apsaugoti jos interesus ir stiprinti jos integracijos procesą. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 280c straipsnio nuostatas į tokį bendradarbiavimą bet kuriuo metu gali įsitraukti visos valstybės narės.

2.   Kaip pasktinę išeitį sprendimą, leidžiantį tvirtesnį bendradarbiavimą, priima Taryba, nustačiusi, kad tokio bendradarbiavimo tikslų per pagrįstą laiką Sąjunga kaip visuma negali pasiekti, ir su sąlyga, kad jame dalyvauja bent devynios valstybės narės. Taryba priima sprendimą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 280d straipsnyje nustatyta tvarka.

3.   Visi Tarybos nariai gali dalyvauti svarstymuose, tačiau balsuoja tik Tarybos nariai, atstovaujantys tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančioms valstybėms narėms. Balsavimo tvarka nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 280e straipsnyje.

4.   Pagal tvirtesnio bendradarbiavimo nuostatą priimti aktai privalomi tik jame dalyvaujančioms valstybėms narėms. Jie nelaikomi acquis, kurį turi perimti valstybės kandidatės, stodamos į Sąjungą, dalimi.“

23)

V antraštinės dalies pavadinimas pakeičiamas taip: „BENDROSIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMAIS, IR KONKREČIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU BENDRA UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKA“.

BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL IŠORĖS VEIKSMŲ

24)

Įrašomas šis naujas 1 skyrius ir nauji 10a ir 10b straipsniai:

„1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMŲ

10a straipsnis

1.   Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi.

Sąjunga siekia plėtoti santykius ir kurti partnerystę su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis, regioninėmis arba pasaulinėmis organizacijomis, kurios taip pat laikosi pirmojoje pastraipoje nurodytų principų. Ji skatina bendrų problemų daugiašalius sprendimus, ypač priimamus Jungtinių Tautų struktūroje.

2.   Sąjunga nustato ir įgyvendina bendrą politiką ir veiksmus bei siekia aukšto lygio bendradarbiavimo visose tarptautinių santykių srityse, kad:

a)

apgintų savo vertybes, pagrindinius interesus, saugumą, nepriklausomybę ir vientisumą;

b)

įtvirtintų ir remtų demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir tarptautinės teisės principus;

c)

išsaugotų taiką, užkirstų kelią konfliktams ir stiprintų tarptautinį saugumą pagal Jungtinių Tautų Chartijos tikslus ir principus, taip pat pagal Helsinkio baigiamojo akto principus ir Paryžiaus Chartijos tikslus, įskaitant susijusiuosius su išorės sienomis;

d)

skatintų besivystančių šalių ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos tvarų vystymąsi, pirmiausia siekdama panaikinti skurdą;

e)

skatintų visų šalių integraciją į pasaulio ekonomiką, įskaitant laipsnišką tarptautinės prekybos apribojimų panaikinimą;

f)

prisidėtų prie tarptautinių priemonių, skirtų aplinkos kokybės išsaugojimui ir gerinimui bei pasaulio gamtos išteklių tausojančiam valdymui, siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi, kūrimo;

g)

padėtų tautoms, šalims ir regionams, susidūrusiems su gaivalinėmis nelaimėmis arba žmogaus sukeltomis katastrofomis; ir

h)

remtų tarptautinę sistemą, grindžiamą tvirtesniu daugiašaliu bendradarbiavimu ir tinkamu pasauliniu valdymu.

3.   Sąjunga laikosi principų ir siekia tikslų, nurodytų 1 ir 2 dalyse, plėtodama ir įgyvendindama savo išorės veiksmus šioje antraštinėje dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo penktoje dalyje numatytose įvairiose srityse bei kitų savo politikos krypčių išorės aspektus.

Sąjunga užtikrina savo išorės veiksmų įvairių sričių bei jų ir kitų savo politikos krypčių nuoseklumą. Taryba ir Komisija, kurioms padeda Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, užtikrina šį nuoseklumą ir bendradarbiauja šiuo tikslu.

10b straipsnis

1.   Remdamasi 10a straipsnyje nurodytais principais ir tikslais, Europos Vadovų Taryba nustato Sąjungos strateginius interesus ir tikslus.

Europos Vadovų Tarybos sprendimai dėl Sąjungos strateginių interesų ir tikslų yra susiję su bendra užsienio ir saugumo politika bei kitomis Sąjungos išorės veiksmų sritimis. Tokie sprendimai gali būti susiję su Sąjungos santykiais su konkrečia šalimi arba regionu arba gali būti teminio pobūdžio. Jie nustato jų trukmę ir priemones, kurių Sąjunga ir valstybės narės turės imtis.

Europos Vadovų Taryba sprendžia vieningai, remdamasi rekomendacija, priimta pagal kiekvienai sričiai nustatytas nuostatas. Europos Vadovų Tarybos sprendimai įgyvendinami Sutartyse nustatyta tvarka.

2.   Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai bendros užsienio ir saugumo politikos srityje ir Komisija kitose išorės veiksmų srityse Tarybai gali teikti bendrus pasiūlymus.“

BENDRA UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKA

25)

Įrašomi šie pavadinimai:

26)

Įrašomas šis naujas 10c straipsnis:

„10c straipsnis

Sąjunga pagal šį skyrių vykdomuose savo veiksmuose tarptautinėje arenoje vadovaujasi principais, siekia tikslų ir veiksmus vykdo remdamasi Sąjungos išorės veiksmų bendrosiomis nuostatomis, kurie pateikti 1 skyriuje.“

27)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama šiomis dviem dalimis:

„1.   Sąjungos kompetencija bendros užsienio politikos ir saugumo srityje apima visas užsienio politikos sritis ir visus su Sąjungos saugumu susijusius klausimus, įskaitant laipsnišką bendros gynybos politikos formavimą, kuris sudarytų sąlygas pereiti prie bendros gynybos.

Bendrai užsienio ir saugumo politikai taikomos konkrečios taisyklės ir procedūros. Išskyrus atvejus, kai Sutartyse nustatyta kitaip, ją vieningai apibrėžia ir įgyvendina Europos Vadovų Taryba ir Taryba. Įstatymo galią turintys aktai nėra priimami. Remiantis Sutartimis šią politiką vykdo Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybės narės. Sutartyse apibrėžiamas specialus Europos Parlamento ir Komisijos vaidmuo šioje srityje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai nepriklauso šios nuostatos, išskyrus tai, kad jo jurisdikcijai priklauso peržiūrėti, kaip laikomasi šios Sutarties 25b straipsnio, ir peržiūrėti tam tikrų sprendimų, nurodytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 240a straipsnio antrojoje pastraipoje, teisėtumą.

2.   Laikydamasi savo išorės veiksmų principų ir tikslų Sąjunga vykdo, apibrėžia ir įgyvendina bendrą užsienio ir saugumo politiką, paremtą valstybių narių politinio tarpusavio solidarumo plėtojimu, bendros svarbos klausimų nustatymu ir kuo didesniu valstybių narių veiksmų suartėjimu.“;

b)

2 dalis, kuri tampa 3 dalimi, iš dalies keičiama taip:

i)

pirmosios pastraipos pabaiga papildoma šiais žodžiais:

„bei laikosi Sąjungos veiksmų šioje srityje.“;

ii)

trečioji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu: „Taryba ir vyriausiasis įgaliotinis užtikrina, kad būtų laikomasi šių principų.“

28)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Sąjunga vykdo bendrą užsienio ir saugumo politiką:

a)

apibrėždama bendras gaires;

b)

priimdama sprendimus, nustatančius:

i)

veiksmus, kurių Sąjunga turi imtis;

ii)

pozicijas, kurias Sąjunga turi priimti;

iii)

i ir ii papunkčiuose nurodytų sprendimų įgyvendinimo priemones;

ir

c)

stiprindama sistemingą valstybių narių bendradarbiavimą įgyvendinant politiką.“

29)

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies žodžiai „nustato [...] principus ir bendras gaires.“ pakeičiami žodžiais „nustato [...] Sąjungos strateginius interesus, tikslus ir apibrėžia bendras gaires.“ ir įrašomas šis sakinys: „Ji priima reikiamus sprendimus.“; pridedama tokia pastraipa:

„Kai tai reikalinga dėl tarptautinių įvykių, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas sušaukia Europos Vadovų Tarybos neeilinį posėdį, kad nustatytų Sąjungos politikos strategines kryptis tokių įvykių akivaizdoje.“;

b)

2 dalis išbraukiama, o 3 dalis tampa 2 dalimi. Pirmoji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu: „Taryba formuoja bendrą užsienio ir saugumo politiką ir priima šiai politikai apibrėžti ir įgyvendinti būtinus sprendimus, remdamasi Europos Vadovų Tarybos apibrėžtomis bendromis gairėmis ir strateginėmis kryptimis.“ Antroji pastraipa išbraukiama. Trečiojoje pastraipoje, tapusioje antrąja pastraipa, žodis „užtikrina“ pakeičiamas žodžiais „ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrina“;

c)

įrašoma ši nauja dalis:

„3.   Bendrą užsienio ir saugumo politiką vykdo vyriausiasis įgaliotinis ir valstybės narės, pasitelkdami nacionalines ir Sąjungos priemones.“

30)

Įrašomas šis naujas 13a straipsnis:

„13a straipsnis

1.   Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai, savo pasiūlymais prisideda rengiant bendrą užsienio ir saugumo politiką bei užtikrina Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą.

2.   Bendros užsienio ir saugumo politikos reikalais Sąjungai atstovauja vyriausiasis įgaliotinis. Sąjungos vardu jis veda politinį dialogą su trečiomis šalimis ir išreiškia Sąjungos poziciją tarptautinėse organizacijose ir tarptautinėse konferencijose.

3.   Vykdyti įgaliojimus vyriausiajam įgaliotiniui padeda Europos išorės veiksmų tarnyba. Savo darbe ši tarnyba bendradarbiauja su valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis, o ją sudaro Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos atitinkamų padalinių pareigūnai bei valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų komandiruotas personalas. Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas nustatomi Tarybos priimtu sprendimu. Taryba sprendžia remdamasi vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei gavusi Komisijos pritarimą.“

31)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

visame straipsnyje žodžiai „bendrieji veiksmai“ atitinkamai pakeičiami žodžiu „sprendimai“, taip pat 1 dalies pirmi du sakiniai pakeičiami šiuo sakiniu: „Kai dėl tarptautinės situacijos Sąjungai reikia operatyviai veikti, reikalingus sprendimus priima Taryba.“;

b)

2 dalis tampa 1 dalies antrąja pastraipa ir tolesnės dalys atitinkamai pernumeruojamos. Pirmame sakinyje žodžiai „bendraisiais veiksmais“ pakeičiami žodžiais „tokiu sprendimu“, o žodžiai „tų veiksmų“ pakeičiami žodžiu „to sprendimo“. Paskutinis sakinys išbraukiamas;

c)

3 dalyje, kuri tampa 2 dalimi, žodžiai „Bendrieji veiksmai“ pakeičiami žodžiais „1 dalyje nurodyti sprendimai“;

d)

esama 4 dalis, kuri tampa 3 dalimi, išbraukiama, o paskesnės dalys atitinkamai pernumeruojamos;

e)

5 dalies, kuri tampa 3 dalimi, pirmame sakinyje žodžiai „vadovaujantis bendraisiais veiksmais, [...] informacija turi būti pateikiama laiku, kad prireikus būtų galima“ pakeičiami žodžiais „vadovaujantis 1 dalyje nurodytu sprendimu, [...] atitinkama valstybė narė informaciją turi pateikti laiku, kad prireikus būtų galima“;

f)

6 dalies, kuri tampa 4 dalimi, pirmame sakinyje žodžiai „Tarybai nepriėmus sprendimo“ pakeičiami žodžiais „neperžiūrėjus 1 dalyje nurodyto Tarybos sprendimo“, o žodžiai „bendrųjų veiksmų“ pakeičiami žodžiais „minėto sprendimo“;

g)

7 dalies, kuri tampa 5 dalimi, pirmame sakinyje žodžiai „bendruosius veiksmus“ pakeičiami žodžiais „šiame straipsnyje nurodytą sprendimą“, o antrame sakinyje žodžiai „bendrųjų veiksmų“ pakeičiami žodžiais „1 dalyje nurodyto sprendimo“, o žodis „jų“ pakeičiamas į „jo“.

32)

15 straipsnio pradžioje žodžiai: „Bendrąsias pozicijas nustato Taryba. Bendrosiomis pozicijomis išreiškiamas“ pakeičiami žodžiais „Taryba priima sprendimus, kuriais išreiškiamas“, o žodis „bendrąsias“ pakeičiamas žodžiu „Sąjungos“.

33)

Įrašomas 15a straipsnis, kuris perima 22 straipsnio formuluotę, iš dalies keičiant taip:

a)

1 dalyje žodžiai „Kiekviena valstybė narė arba Komisija gali perduoti Tarybai svarstyti“ pakeičiami žodžiais „Kiekviena valstybė narė, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai arba vyriausiasis įgaliotinis pritariant Komisijai gali perduoti Tarybai svarstyti“, o žodžiai „teikti Tarybai pasiūlymus.“ pakeičiami žodžiais „atitinkamai teikti Tarybai iniciatyvas arba pasiūlymus.“;

b)

2 dalyje žodžiai „pirmininkaujanti valstybė narė […] sušaukia“ pakeičiami žodžiais „vyriausiasis įgaliotinis […] sušaukia“, o žodžiai „Komisijos ar valstybės narės prašymu“ pakeičiami žodžiais „valstybės narės prašymu“.

34)

Įrašomas 15b straipsnis, kuris perima 23 straipsnio formuluotę, iš dalies keičiant taip:

a)

1 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu: „Sprendimus pagal šį skyrių vieningai spręsdamos priima Europos Vadovų Taryba ir Taryba, išskyrus atvejus, kai šiame skyriuje numatyta kitaip. Įstatymo galią turintys aktai nėra priimami.“, o antrosios pastraipos paskutinis sakinys pakeičiamas šiuo tekstu: „Jei šitaip savo susilaikymą pateisinusios Tarybos narės sudaro ne mažiau kaip trečdalį valstybių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip trečdaliui Sąjungos gyventojų, sprendimas nepriimamas.“;

b)

2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

pirma įtrauka pakeičiama šiomis dviem įtraukomis:

„—

priima Sąjungos veiksmus nustatančius arba poziciją apibrėžiančius sprendimus remdamasi su Sąjungos strateginiais interesais ir tikslais susijusiu Europos Vadovų Tarybos sprendimu, nurodytu 10b straipsnio 1 dalyje;

priima Sąjungos veiksmus nustatantį arba poziciją apibrėžiantį sprendimą, remdamasi pasiūlymu, kurį pateikia Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Europos Vadovų Tarybos specialiu prašymu, jos pačios arba vyriausiojo įgaliotinio iniciatyva;“;

ii)

antroje įtraukoje, tapusioje trečia įtrauka, žodžiai „bendruosius veiksmus arba bendrąsias pozicijas;“ pakeičiami žodžiais „sprendimą, kuris nustato Sąjungos veiksmus arba apibrėžia Sąjungos poziciją;“;

iii)

antrosios pastraipos pirmame sakinyje žodis „svarbių“ pakeičiamas žodžiu „esminių“; paskutinis sakinys pakeičiamas šiuo tekstu: „Vyriausiasis įgaliotinis, glaudžiai konsultuodamasis su atitinkama valstybe nare, ieško jai priimtino sprendimo. Jeigu jam nepavyksta, Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali prašyti, kad tas klausimas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai vieningai priimti sprendimą.“;

iv)

trečioji pastraipa pakeičiama šia nauja 3 dalimi, paskutinė pastraipa tampa 4 dalimi, o 3 dalis tampa 5 dalimi:

„3.   Europos Vadovų Taryba gali vieningai priimti sprendimą, nustatantį, kad Taryba sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma ir kitais 2 dalyje nenurodytais atvejais .“;

c)

dalies, kuri tampa 4 dalimi, žodžiai „Ši straipsnio dalis netaikoma“ pakeičiami žodžiais „2 ir 3 dalys netaikomos“.

35)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

žodžiai „vieną kitą informuoja ir“ išbraukiami, žodis „Taryboje“ pakeičiamas žodžiais „Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje“, o žodžiai „siekdamos užtikrinti, kad Sąjungos įtaka kuo veiksmingiau reikštųsi suderintais ir vienodos linkmės veiksmais.“ pakeičiami žodžiais „siekdamos apibrėžti bendrą požiūrį.“;

b)

po pirmo sakinio įrašomas šis tekstas: „Prieš imdamasi bet kokio veiksmo tarptautinėje arenoje ar prieš prisiimdama bet kokį įsipareigojimą, kuris gali turėti įtakos Sąjungos interesams, kiekviena valstybė narė su kitomis tariasi Europos Vadovų Taryboje arba Taryboje. Valstybės narės savo veiksmų suartėjimu užtikrina, kad Sąjunga yra pajėgi įtvirtinti savo interesus ir savo vertybes tarptautinėje arenoje. Valstybės narės yra tarpusavyje solidarios.“;

c)

papildoma šiomis dviem pastraipomis:

„Europos Vadovų Tarybai ar Tarybai apibrėžus Sąjungos bendrą požiūrį pagal pirmąją pastraipą, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybių narių užsienio reikalų ministrai koordinuoja savo veiklą Taryboje.

Valstybių narių diplomatinės misijos bei Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse ir prie tarptautinių organizacijų bendradarbiauja ir prisideda rengiant ir įgyvendinant bendrą požiūrį.“

36)

17 straipsnio tekstas tampa 28a straipsniu, jį iš dalies keičiant kaip nurodyta toliau 49 punkte.

37)

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1–4 dalys išbraukiamos;

b)

5 dalyje, kuri lieka be numerio, žodžiai „Kai Taryba mano, kad to reikia, ji gali“ pakeičiami žodžiais „Taryba Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu gali“, o gale įrašomas šis sakinys: „Specialusis įgaliotinis vykdo savo įgaliojimus prižiūrint vyriausiajam įgaliotiniui.“

38)

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pirmojoje ir antrojoje pastraipose žodžiai „bendrąsias pozicijas“ pakeičiami žodžiais „Sąjungos pozicijas“ ir pirmosios pastraipos pabaigoje įrašomas šis sakinys: „Šio koordinavimo organizavimą užtikrina Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.“;

b)

2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

pirmojoje pastraipoje žodžiai „Nepažeisdamos 1 dalies ir 14 straipsnio 3 dalies,“ pakeičiami žodžiais „Laikantis 11 straipsnio 3 dalies,“, o po žodžių „informuoja nedalyvaujančiąsias valstybes nares“ įrašomi žodžiai „bei vyriausiąjį įgaliotinį“;

ii)

antrosios pastraipos pirmame sakinyje po žodžių „kitas valstybes nares“ įrašomi žodžiai „bei vyriausiąjį įgaliotinį“; antrame sakinyje išbraukiamas žodis „nuolatinės“, o žodžiai „vykdydamos savo funkcijas, Sąjungos pozicijų bei interesų gynimą užtikrina“ pakeičiami žodžiais „vykdydamos savo funkcijas gins Sąjungos pozicijas ir interesus“;

iii)

papildoma šia nauja trečiąja pastraipa:

„Sąjungai apibrėžus poziciją į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos darbotvarkę įtrauktu klausimu, Saugumo Taryboje posėdžiaujančios valstybės narės prašo pakviesti vyriausiąjį įgaliotinį Sąjungos pozicijai pristatyti.“

39)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmojoje pastraipoje žodžiai „Komisijos delegacijos“ pakeičiami žodžiais „Sąjungos delegacijos“, o žodžiai „Tarybos priimtų bendrųjų pozicijų ir bendrųjų veiksmų laikymąsi ir jų įgyvendinimą.“ pakeičiami žodžiais „sprendimų, apibrėžiančių Sąjungos pozicijas ir veiksmus, priimtus pagal šį skyrių, laikymąsi ir jų įgyvendinimą.“;

b)

antrojoje pastraipoje žodžiai „informacija, atlikdamos bendrus įvertinimus“ pakeičiami žodžiais „informacija ir atlikdamos bendrus įvertinimus.“, o sakinio dalis „ir prisidėdamos prie Europos bendrijos steigimo sutarties 20 straipsnio nuostatų įgyvendinimo“ išbraukiama;

c)

papildoma šia nauja pastraipa:

„Jos padeda įgyvendinti Sąjungos piliečių teises į apsaugą trečiųjų šalių teritorijoje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 17 straipsnio 2 dalies c punktą ir pagal minėtos Sutarties 20 straipsnį patvirtintas priemones.“

40)

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmoji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai reguliariai konsultuojasi su Europos Parlamentu svarbiausiais bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos aspektais bei esminiais pasirinkimo klausimais ir jį informuoja apie šių politikos krypčių raidą. Jis užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į Europos Parlamento požiūrį. Specialieji atstovai gali dalyvauti informuojant Europos Parlamentą.“;

b)

antrosios pastraipos pirmame sakinyje po žodžio „Tarybai“ įrašomi žodžiai „ir vyriausiajam įgaliotiniui“; antrame sakinyje žodis „kasmet“ pakeičiamas žodžiais „du kartus per metus“, o sakinio gale įrašomi žodžiai „, įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką.“

41)

22 straipsnio tekstas tampa 15a straipsniu; jis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta pirmiau 33 punkte.

42)

23 straipsnio tekstas tampa 15b straipsniu; jis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta pirmiau 34 punkte.

43)

24 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„24 straipsnis

Sąjunga gali sudaryti susitarimus su viena ar keliomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis šiame skyriuje numatytose srityse.“

44)

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmosios pastraipos pirmame sakinyje esanti nuoroda į Europos bendrijos steigimo sutartį pakeičiama nuoroda į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, o po žodžių „Tarybos prašymu“ įrašomi žodžiai „, Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai prašymu“; antrame sakinyje žodžiai „nepažeisdamas pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos kompetencijos“ pakeičiami žodžiais „nepažeisdamas vyriausiojo įgaliotinio įgaliojimų“;

b)

antrosios pastraipos tekstas pakeičiamas šiuo tekstu: „Šio skyriaus taikymo srityje Politinis ir saugumo komitetas Tarybos ir vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe atlieka 28b straipsnyje nurodytų krizių valdymo operacijų politinę kontrolę ir joms strategiškai vadovauja.“;

c)

trečiojoje pastraipoje žodžiai „nepažeidžiant 47 straipsnio“ išbraukiami.

45)

26 ir 27 straipsniai panaikinami. Įrašomi 25a ir 25b straipsniai, o 25b straipsnis pakeičia 47 straipsnį:

„25a straipsnis

Laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16b straipsnio ir nukrypstant nuo jo 2 dalies, Taryba priima sprendimą, nustatantį fizinių asmenų apsaugos valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su šio skyriaus taikymo sritimi, taisykles ir laisvo tokių duomenų judėjimo taisykles. Nepriklausomos įstaigos kontroliuoja, kaip laikomasi tų taisyklių.

25b straipsnis

Bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimas nedaro poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2b–2e straipsniuose nurodytų Sąjungos kompetencijų vykdymui Sutartyse nustatytų procedūrų taikymui ir numatytų institucijų įgaliojimų atitinkamai apimčiai.

Taip pat minėtuose straipsniuose nurodytos politikos įgyvendinimas nedaro poveikio Sąjungos kompetencijų pagal šį skyrių vykdymui Sutartyse nustatytų procedūrų taikymui ir numatytų institucijų įgaliojimų atitinkamai apimčiai.“

46)

27a–27e straipsniai dėl tvirtesnio bendradarbiavimo pakeičiami 10 straipsniu pagal pirmiau pateiktą 22 punktą.

47)

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis išbraukiama, o paskesnės dalys atitinkamai pernumeruojamos; visame straipsnyje žodžiai „Europos Bendrijų“ pakeičiami žodžiu „Sąjungos“;

b)

2 dalyje, kuri tampa 1 dalimi, žodžiai „dėl nuostatų, susijusių su šioje antraštinėje dalyje nurodytomis sritimis,“ pakeičiami žodžiais „įgyvendinant šį skyrių,“;

c)

3 dalies, kuri tampa 2 dalimi, pirmojoje pastraipoje žodžiai „įgyvendinant tas nuostatas,“ pakeičiami žodžiais „įgyvendinant šį skyrių,“;

d)

išbraukus 4 dalį, įrašoma ši nauja 3 dalis:

„3.   Taryba priima sprendimą, nustatantį konkrečias procedūras, garantuojančias galimybę greitai pasinaudoti Sąjungos biudžeto asignavimais skubiam iniciatyvų bendros užsienio ir saugumo politikos srityje finansavimui ir ypač pasirengimui 28a straipsnio 1 dalyje ir 28b straipsnyje nurodytoms misijoms. Ji sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

Iš Sąjungos biudžeto nefinansuojama pasirengimo 28a straipsnio 1 dalyje ir 28b straipsnyje nurodytoms misijoms veikla finansuojama iš valstybių narių įnašų sudaryto pradinio fondo.

Taryba, remdamasi Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimus, nustatančius:

a)

pradinio fondo įsteigimo ir finansavimo procedūras, ypač į fondą skiriamas sumas;

b)

pradinio fondo administravimo procedūras;

c)

finansų kontrolės procedūras.

Kai pagal 28a straipsnio 1 dalį ir 28b straipsnį numatyta misija negali būti finansuojama iš Sąjungos biudžeto, Taryba įgalioja vyriausiąjį įgaliotinį naudotis šiuo fondu. Vyriausiasis įgaliotinis dėl šių įgaliojimų įgyvendinimo atsiskaito Tarybai.“

BENDRA SAUGUMO IR GYNYBOS POLITIKA

48)

Įrašomas šis naujas 2 skirsnis:

49)

Įrašomas 28a straipsnis, kuris perima 17 straipsnio formuluotę, ją iš dalies keičiant taip:

a)

įrašoma ši nauja 1 dalis, o po jos esanti dalis tampa 2 dalimi:

„1.   Bendra saugumo ir gynybos politika yra sudėtinė bendros užsienio ir saugumo politikos dalis. Ji užtikrina Sąjungos operaciniam veiksnumui reikalingus civilinius ir karinius pajėgumus. Sąjunga gali jais naudotis vykdydama misijas už Sąjungos ribų, skirtas taikos palaikymui, konfliktų prevencijai ir tarptautinio saugumo stiprinimui laikantis Jungtinių Tautų Chartijos principų. Šiems uždaviniams vykdyti naudojami valstybių narių suteikti pajėgumai.“;

b)

1 dalis, kuri tampa 2 dalimi, iš dalies keičiama taip:

i)

pirmoji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„2.   Bendra saugumo ir gynybos politika apima laipsnišką bendros Sąjungos gynybos politikos kūrimą. Tai sudarys sąlygas pereiti prie bendros gynybos, jei tokį sprendimą vieningai priims Europos Vadovų Taryba. Tokiu atveju ji rekomenduoja valstybėms narėms tokį sprendimą priimti pagal jų atitinkamus konstitucinius reikalavimus.“;

ii)

antrojoje pastraipoje žodžiai „pagal šį straipsnį“ pakeičiami žodžiais „pagal šį skirsnį“;

iii)

trečioji pastraipa išbraukiama;

c)

esamos 2, 3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos 3–7 dalimis:

„3.   Valstybės narės, siekdamos įgyvendinti bendrą saugumo ir gynybos politiką, kad prisidėtų prie Tarybos apibrėžtų tikslų įgyvendinimo, suteikia Sąjungai savo civilinius ir karinius pajėgumus. Tos valstybės narės, kurios tarpusavyje suformuoja daugiašales pajėgas, taip pat gali sudaryti galimybę pasinaudoti tomis pajėgomis vykdant bendrą saugumo ir gynybos politiką.

Valstybės narės įsipareigoja laipsniškai tobulinti savo karinius pajėgumus. Gynybos pajėgumų plėtojimo, mokslinių tyrimų, įsigijimų ir ginkluotės srityje agentūra (toliau – Europos gynybos agentūra) nustato operacinius poreikius, skatina priemones šių poreikių įgyvendinimui, padeda nustatyti ir prireikus įgyvendinti visas reikalingas priemones pramoninei ir technologinei gynybos sektoriaus bazei stiprinti, dalyvauja nustatant Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką bei padeda Tarybai įvertinti karinių pajėgumų tobulinimą.

4.   Sprendimai dėl bendros saugumo ir gynybos politikos, įskaitant tuos, kurie skirti inicijuoti šiame straipsnyje numatytą misiją, vieningai priimami Tarybos remiantis Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu arba valstybės narės iniciatyva. Vyriausiasis įgaliotinis, prireikus kartu su Komisija, gali pasiūlyti naudotis tiek nacionalinėmis priemonėmis, tiek Sąjungos instrumentais.

5.   Siekiant išsaugoti Sąjungos vertybes ir pasitarnauti jos interesams, Taryba gali pavesti grupei valstybių narių vykdyti misiją Sąjungos sistemoje. Tokios misijos vykdymą reglamentuoja 28c straipsnis.

6.   Tos valstybės narės, kurių kariniai pajėgumai atitinka aukštesnius kriterijus ir kurios tarpusavyje yra susaistytos didesniais įsipareigojimais šioje srityje, dėl sudėtingiausių misijų nustato nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą Sąjungos sistemoje. Šį bendradarbiavimą reglamentuoja 28e straipsnis. Jis neturi poveikio 28b straipsnio nuostatoms.

7.   Jei valstybė narė patiria karinę agresiją savo teritorijoje, kitos valstybės narės, vadovaudamosi Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsniu, jos atžvilgiu yra įpareigotos jai teikti visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą. Tai nepažeidžia kai kurių valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifikos.

Įsipareigojimai ir bendradarbiavimas šioje srityje atitinka narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje įsipareigojimus, o Šiaurės Atlanto sutarties organizacija išlieka valstybių, kurios yra jos narės, kolektyvinės gynybos pagrindu ir jos įgyvendinimo forumu.“

50)

Įrašomi šie nauji 28b–28e straipsniai:

„28b straipsnis

1.   28a straipsnio 1 dalyje nurodytas misijas, kurias vykdydama Sąjunga gali naudoti civilines ir karines priemones, sudaro bendri nusiginklavimo veiksmai, humanitarinės ir gelbėjimo, karinio konsultavimo ir pagalbos, konfliktų prevencijos ir taikos palaikymo, kovinių pajėgų vykdomos krizių valdymo misijos, įskaitant taikdarystę ir pokonfliktinio stabilizavimo operacijas. Visos šios misijos gali prisidėti kovojant su terorizmu, taip pat remiant trečiąsias šalis, savo teritorijose kovojančias prieš terorizmą.

2.   Taryba priima sprendimus dėl misijų, numatytų 1 dalyje, apibrėžiančių jų tikslus, apimtį ir bendruosius įgyvendinimo būdus. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, prižiūrimas Tarybos bei palaikydamas glaudų ir nuolatinį ryšį su Politiniu ir saugumo komitetu, užtikrinti tokių misijų civilinių ir karinių aspektų koordinavimą.

28c straipsnis

1.   Sprendimais priimtais remiantis 28b straipsniu, Taryba gali pavesti įgyvendinti misiją valstybių narių, kurios nori ją vykdyti ir turi tam reikalingus pajėgumus, grupei. Tokios valstybės narės kartu su Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl misijos valdymo susitaria tarpusavyje.

2.   Misijos vykdyme dalyvaujančios valstybės narės savo iniciatyva arba kitos valstybės narės prašymu reguliariai informuoja Tarybą apie esamą padėtį. Dalyvaujančios valstybės narės nedelsdamos kreipiasi į Tarybą, jei misijos vykdymas sukelia sunkias pasekmes arba dėl to reikia iš dalies keisti 1 dalyje nurodytuose sprendimuose apibrėžtus misijos tikslą, apimtį ar būdus. Tokiais atvejais reikalingus sprendimus priima Taryba.

28d straipsnis

1.   28a straipsnio 3 dalyje nurodyta Europos gynybos agentūra, kurią prižiūri Taryba, vykdo šias užduotis:

a)

padeda nustatyti valstybių narių karinių pajėgumų tikslus ir įvertinti, kaip valstybės narės laikosi dėl pajėgumų duotų įsipareigojimų;

b)

skatina operacijų vykdymo poreikių suderinimą bei veiksmingų, suderinamų įsigijimo metodų priėmimą;

c)

siūlo daugiašalius projektus, siekiant įgyvendinti karinių pajėgumų tikslus, ir užtikrina valstybių narių įgyvendinamų programų koordinavimą ir konkrečių bendradarbiavimo programų valdymą;

d)

remia mokslinius tyrimus gynybos technologijų srityje bei koordinuoja ir planuoja bendrus mokslinius tyrimus ir paiešką techninių sprendimų, tenkinančių būsimus operacinius poreikius;

e)

padeda nustatyti ir, prireikus, įgyvendina visas gynybos sektoriaus pramonės ir technologijų pagrindo stiprinimui bei karinių išlaidų veiksmingumo didinimui naudingas priemones.

2.   Europos gynybos agentūra yra atvira visoms valstybėms narėms, pageidaujančioms dalyvauti jos veikloje. Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, priima sprendimą, apibrėžiantį Agentūros statutą, būstinės vietą ir veiklos nuostatus. Tame sprendime atsižvelgiama į veiksmingo dalyvavimo Agentūros veikloje lygį. Agentūroje sudaromos atskiros grupės, jungiančios bendruose projektuose dalyvaujančias valstybes nares. Kiek tai būtina Agentūra savo užduotis vykdo palaikydama ryšį su Komisija.

28e straipsnis

1.   28a straipsnio 6 dalyje nurodytame nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime pageidaujančios dalyvauti valstybės narės, atitinkančios kriterijus ir prisiėmusios įsipareigojimus dėl karinių pajėgumų, kurie nurodyti Protokole dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, apie savo ketinimą praneša Tarybai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai.

2.   Per tris mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo Taryba priima sprendimą, nustatantį nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ir dalyvaujančių valstybių narių sąrašą. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma pasikonsultavusi su vyriausiuoju įgaliotiniu.

3.   Kiekviena valstybė narė, vėliau pageidaujanti dalyvauti nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime, apie savo ketinimą praneša Tarybai ir vyriausiajam įgaliotiniui.

Taryba priima sprendimą, patvirtinantį atitinkamos valstybės narės, kuri atitinka Protokolo dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo 1 ir 2 straipsniuose nurodytus kriterijus ir prisiima juose nurodytus įsipareigojimus, dalyvavimą. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma pasikonsultavusi su vyriausiuoju įgaliotiniu. Balsavime dalyvauja tik dalyvaujančioms valstybėms narėms atstovaujantys Tarybos nariai.

Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 3 dalies a punktą.

4.   Jei dalyvaujanti valstybė narė nebeatitinka kriterijų arba nebesugeba vykdyti įsipareigojimų, nurodytų Protokolo dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo 1 ir 2 straipsniuose, Taryba gali priimti atitinkamos valstybės narės dalyvavimą sustabdantį sprendimą.

Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma. Balsavime dalyvauja tik Tarybos nariai, atstovaujantys dalyvaujančioms valstybėms narėms, išskyrus atitinkamą valstybę narę.

Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 3 dalies a punktą.

5.   Kiekviena dalyvaujanti valstybė narė, kuri pageidauja pasitraukti iš nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, apie savo sprendimą praneša Tarybai, kuri pažymi, kad atitinkama valstybė narė nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime nebedalyvauja.

6.   Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sistemoje Tarybos priimti sprendimai ir rekomendacijos, išskyrus nurodytuosius 2–5 dalyse, priimami vieningai. Taikant šią dalį, balsų vieningumą sudaro tik dalyvaujančių valstybių narių atstovų balsai.“

51)

VI antraštinės dalies 29–39 straipsniai, susiję su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimu, pakeičiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies IV antraštinės dalies 1, 4 ir 5 skyrių nuostatomis. Kaip toliau nurodyta šios Sutarties 2 straipsnio 64, 67 ir 68 punktuose, 29 straipsnis pakeičiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 61 straipsniu, 30 straipsnis pakeičiamas minėtos Sutarties 69f ir 69g straipsniais, 31 straipsnis pakeičiamas minėtos Sutarties 69a, 69b ir 69d straipsniais, 32 straipsnis pakeičiamas minėtos Sutarties 69h straipsniu, 33 straipsnis pakeičiamas minėtos Sutarties 61e straipsniu ir 36 straipsnis pakeičiamas minėtos Sutarties 61 d straipsniu. Antraštinės dalies pavadinimas išbraukiamas, o jos numeris pakeičiamas antraštinės dalies dėl baigiamųjų nuostatų numeriu.

52)

VI antraštinės dalies 40–40b straipsniai ir VII antraštinės dalies 43–45 straipsniai dėl tvirtesnio bendradarbiavimo pakeičiami 10 straipsniu pagal pirmiau pateiktą 22 punktą ir VII antraštinė dalis panaikinama.

53)

41 ir 42 straipsniai panaikinami.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

54)

VIII antraštinė dalis dėl baigiamųjų nuostatų tampa VI antraštine dalimi; ši antraštinė dalis ir 48, 49 ir 53 straipsniai atitinkamai iš dalies keičiami, kaip atitinkamai nurodyta toliau pateikiamuose 56, 57 ir 61 punktuose. 47 straipsnis pakeičiamas 25b straipsniu, kaip pirmiau nurodyta 45 punkte, o 46 ir 50 straipsniai panaikinami.

55)

Įrašomas šis naujas 46a straipsnis:

„46a straipsnis

Sąjunga yra juridinis asmuo.“

56)

48 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„48 straipsnis

1.   Sutartys gali būti iš dalies keičiamos laikantis įprastos peržiūros procedūros. Jos taip pat gali būti iš dalies keičiamos laikantis supaprastintų peržiūros procedūrų.

2.   Bet kurios valstybės narės vyriausybė, Europos Parlamentas ar Komisija gali teikti Tarybai projektus dėl Sutarčių keitimo. Šiais projektais, be kita ko, gali būti siekiama padidinti ar sumažinti Sutartimis Sąjungai suteiktą kompetenciją. Šiuos projektus Europos Vadovų Tarybai teikia Taryba ir apie tai pranešama nacionaliniams parlamentams.

3.   Jei Europos Vadovų Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija, paprastąja balsu dauguma priima sprendimą nagrinėti pasiūlytus pakeitimus, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas sušaukia nacionalinių parlamentų atstovų, valstybių narių vadovų ar jų vyriausybių vadovų, Europos Parlamento ir Komisijos atstovų konventą. Dėl institucinių pakeitimų pinigų srityje taip pat konsultuojamasi su Europos centriniu banku. Konventas nagrinėja projektus dėl peržiūros ir bendru sutarimu priima 4 dalyje numatytai valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijai skirtą rekomendaciją.

Europos Vadovų Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, paprasta balsų dauguma gali nuspręsti nešaukti konvento, jei pasiūlytų pakeitimų apimtis neduoda tam pagrindo. Pastaruoju atveju Europos Vadovų Taryba nustato įgaliojimus valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijai.

4.   Valstybių narių vyriausybių atstovų konferenciją šaukia Tarybos pirmininkas Sutarčių pakeitimams bendru sutarimu nustatyti.

Pakeitimai įsigalioja visoms valstybėms narėms juos ratifikavus pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas.

5.   Jei praėjus dvejiems metams po Sutarties, iš dalies keičiančios Sutartis, pasirašymo, keturi penktadaliai valstybių narių yra ją ratifikavę, o viena ar daugiau valstybių narių yra susidūrusios su sunkumais ją ratifikuojant, šis klausimas perduodamas svarstyti Europos Vadovų Tarybai.

6.   Kiekvienos valstybės narės vyriausybė, Europos Parlamentas arba Komisija gali teikti Europos Vadovų Tarybai projektus peržiūrėti visas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies nuostatas dėl Sąjungos vidaus politikos ir veiksmų arba jų dalį.

Europos Vadovų Taryba gali priimti sprendimą, iš dalies keičiantį visas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies nuostatas arba jų dalį. Europos Vadovų Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija, taip pat su Europos centriniu banku, institucinių pakeitimų pinigų srityje atveju sprendžia vieningai. Šis sprendimas įsigalioja tik po to, kai jį pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.

Antrojoje pastraipoje nurodytas sprendimas negali padidinti Sutartimis Sąjungai suteiktos kompetencijos.

7.   Kai Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo arba šios Sutarties V antraštinėje dalyje numatyta, kad Taryba sprendimus tam tikroje srityje arba tam tikru atveju priima vieningai, Europos Vadovų Taryba gali priimti sprendimą, leidžiantį Tarybai toje srityje arba tuo atveju priimti sprendimą kvalifikuota balsų dauguma. Ši pastraipa netaikoma karinio pobūdžio sprendimams arba sprendimams gynybos srityje.

Kai Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatyta, kad Taryba priima įstatymo galią turinčius aktus pagal specialią teisėkūros procedūrą, Europos Vadovų Taryba gali priimti sprendimą, leidžiantį tokius aktus priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

Apie bet kokią iniciatyvą, kurios Europos Vadovų Taryba imasi remdamasi pirmąja arba antrąja pastraipa, pranešama nacionaliniams parlamentams. Jei per šešis mėnesius nuo tokio pranešimo dienos nacionalinis parlamentas pareiškia nepritarimą, pirmoje arba antrojoje pastraipoje nurodytas sprendimas nėra priimamas. Jei nepritarimas nepareiškiamas, Europos Vadovų Taryba gali priimti minėtą sprendimą.

Europos Vadovų Taryba, gavusi Europos Parlamento savo narių balsų dauguma patvirtintą pritarimą, pirmoje arba antrojoje pastraipoje nurodytus sprendimus priima vieningai.“

57)

49 straipsnio pirmoji pastraipa iš dalies keičiama taip:

a)

pirmame sakinyje žodžiai „gerbianti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, gali pareikšti norą“ pakeičiami žodžiais „gerbianti 1a straipsnyje nurodytas vertybes ir įsipareigojusi jas remti, gali pareikšti norą“;

b)

antrame sakinyje žodžiai „Savo paraišką ji pateikia Tarybai, kuri“ pakeičiami žodžiais „Apie tokį prašymą pranešama Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams. Sąjungos nare tapti norinti valstybė pateikia prašymą Tarybai, kuri“; žodžiai „balsų dauguma patvirtintą pritarimą“ pakeičiami žodžiu „balsų daugumos pritarimą“, o žodis „absoliučia“ išbraukiamas;

c)

pastraipos pabaigoje pridedamas šis naujas sakinys: „Atsižvelgiama į tinkamumo narystei kriterijus, dėl kurių susitarė Europos Vadovų Taryba.“

58)

Įrašomas šis naujas 49a straipsnis:

„49a straipsnis

1.   Bet kuri valstybė narė pagal savo konstitucines nuostatas gali nuspręsti išstoti iš Sąjungos.

2.   Nusprendusi išstoti iš Sąjungos valstybė narė apie savo ketinimą praneša Europos Vadovų Tarybai. Vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos pateiktomis gairėmis, Sąjunga susidera ir sudaro su ta valstybe susitarimą, kuriame nustatoma išstojimo iš Sąjungos tvarka atsižvelgiant į pagrindinius būsimų tos valstybės santykių su Sąjunga principus. Dėl šio susitarimo deramasi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 188n straipsnio 3 dalį. Gavusi Europos Parlamento pritarimą, jį Sąjungos vardu sudaro Taryba spręsdama kvalifikuota balsų dauguma.

3.   Jei Europos Vadovų Taryba, susitarusi su išstojančia valstybe nare, vieningai nenusprendžia pratęsti termino, Sutartys tai valstybei nustoja galioti nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nėra, praėjus dvejiems metams po to, kai gaunamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimas.

4.   Taikant 2 ir 3 dalį, Europos Vadovų Tarybos ar Tarybos narys, atstovaujantis išstojančiai valstybei narei, nedalyvauja Europos Vadovų Taryboje ar Taryboje dėl išstojančios valstybės vykstančiose diskusijose ar dėl jos priimant sprendimus.

Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 3 dalies b punktą.

5.   Jei iš Sąjungos išstojusi valstybė vėl prašo ją priimti į Sąjungą, tokiam prašymui taikoma 49 straipsnyje nustatyta tvarka.“

59)

Įrašomas 49b straipsnis:

„49b straipsnis

Prie Sutarčių pridedami protokolai ir priedai sudaro neatskiriamą Sutarčių dalį.“

60)

Įrašomas 49c straipsnis:

„49c straipsnis

1.   Ši Sutartis taikoma Belgijos Karalystei, Bulgarijos Respublikai, Čekijos Respublikai, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Airijai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Italijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, Nyderlandų Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Rumunijai, Slovėnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai, Švedijos Karalystei bei Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

2.   Teritorinė Sutarčių taikymo sritis patikslinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311a straipsnyje.“

61)

53 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmoji pastraipa tampa 1 dalimi, kalbų sąrašas papildomas dabartinės Europos Sąjungos sutarties 53 straipsnio antrojoje pastraipoje išvardytomis kalbomis, o antroji pastraipa išbraukiama;

b)

papildoma šia nauja 2 dalimi:

„2.   Ši Sutartis gali būti išversta ir į bet kurias kitas valstybių narių nustatytas kalbas, kurios pagal šių valstybių narių konstitucinę tvarką yra oficialios kalbos visoje jų teritorijoje arba jos dalyje. Atitinkamos valstybės narės pateikia patvirtintą tokių vertimų kopiją, kuri yra deponuojama Tarybos archyvuose.“

2 straipsnis

Europos bendrijos steigimo sutartis iš dalies keičiama laikantis šio straipsnio nuostatų.

1)

Sutarties pavadinimas pakeičiamas šiuo pavadinimu: „Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo“.

A.   HORIZONTALŪS PAKEITIMAI

2)

Visoje Sutartyje:

a)

žodžiai „Bendrija“ arba „Europos bendrija“ pakeičiami žodžiu „Sąjunga“, žodžiai „Europos Bendrijų“ arba „EEB“ pakeičiami žodžiais „Europos Sąjungos“, o žodis „Bendrijos“ pakeičiamas žodžiu „Sąjungos“, išskyrus 299 straipsnio 6 dalies c punktą, kuris tampa 311a straipsnio 5 dalies c punktu, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį. 136 straipsnio pirmojoje pastraipoje pakeitimas taikomas tik žodžiui „Bendrija“;

b)

žodžiai „ši Sutartis“, „šios Sutarties“ ir „šioje Sutartyje“ atitinkamai pakeičiami žodžiais „Sutartys“, „Sutarčių“ ir „Sutartyse“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį; šis punktas netaikomas 121 straipsnio 1 dalies pirmajai pastraipai, kuri tampa 117a straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa, 182 straipsnio trečiajai pastraipai ir 312 bei 313 straipsniams;

c)

žodžiai „Taryba 251 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia“ arba „Taryba, laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą“, o žodžiai „251 straipsnyje nustatyta tvarka“ arba „251 straipsnyje nurodyta tvarka“ pakeičiami žodžiais „įprasta teisėkūros procedūra“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį;

d)

žodžiai „spręsdama kvalifikuota balsų dauguma“, „ir spręsdama kvalifikuota balsų dauguma“ ir „kvalifikuota balsų dauguma“ išbraukiami, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį, o 119 straipsnio 2 dalyje žodžiai „pagalbą Taryba suteikia spręsdama kvalifikuota balsų dauguma“ pakeičiami į „pagalbą suteikia Taryba“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį;

e)

žodžiai „Taryba, į kurią sušaukiami valstybių ar vyriausybių vadovai“, „valstybių ar vyriausybių vadovų sudėties Taryboje“ pakeičiami žodžiais „Europos Vadovų Taryba“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį;

f)

žodžiai „institucijos ar organai“ bei „institucijos ir organai“ ar „institucijos bei organai“ pakeičiami žodžiais „institucijos, įstaigos ar organai“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį, išskyrus 193 straipsnio pirmąją pastraipą;

g)

žodžiai „bendroji rinka“ pakeičiami žodžiais „vidaus rinka“;

h)

žodis „ekiu“ pakeičiamas žodžiu „euro“;

i)

žodžiai „valstybės narės, kurioms netaikomas nukrypimas“ pakeičiami žodžiais „valstybės narės, kurių valiuta yra euro“;

j)

santrumpa „ECB“ pakeičiama žodžiais „Europos centrinis bankas“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį;

k)

žodžiai „ECBS statutas“ pakeičiami žodžiais „ECBS ir ECB statutas“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį;

l)

žodžiai „114 straipsnyje numatytas komitetas“, „114 straipsnyje minėtas komitetas“ ir „114 straipsnyje nurodytas komitetas“ pakeičiami žodžiais „Ekonomikos ir finansų komitetas“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį;

m)

žodžiai „Teisingumo Teismo statutas“ arba „Teismo statutas“ pakeičiami žodžiais „Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutas“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį;

n)

žodžiai „Pirmosios instancijos teismas“ pakeičiami žodžiais „Bendrasis Teismas“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį;

o)

žodžiai „teisėjų kolegija“ ir „teisėjų kolegijos“, turint omenyje „teisėjų kolegiją“, įsteigtą Europos bendrijos steigimo sutarties 225a straipsniu ir Atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 140b straipsniu, atitinkamai pakeičiami žodžiais „specializuotas teismas“ ir „specializuoti teismai“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį.

3)

Toliau nurodytuose straipsniuose žodžiai „Taryba, […] vieningai“ pakeičiami žodžiais „Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą […] vieningai“, o žodžiai „remdamasi Komisijos pasiūlymu“ išbraukiami, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:

13 straipsnio, kuris tampa 16e straipsniu, 1 dalyje

19 straipsnio 1 dalyje

19 straipsnio 2 dalyje

22 straipsnio antrojoje pastraipoje

93 straipsnyje

94 straipsnyje, kuris tampa 95 straipsniu

104 straipsnio 14 dalies antrojoje pastraipoje

175 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje

4)

Toliau išvardytuose straipsniuose po žodžio „Taryba“ įrašomi žodžiai „spręsdama paprasta balsų dauguma“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:

130 straipsnio pirmojoje pastraipoje

144 straipsnio pirmojoje pastraipoje

208 straipsnyje

209 straipsnyje

213 straipsnio paskutinės pastraipos trečiame sakinyje

216 straipsnyje

284 straipsnyje

5)

Toliau nurodytuose straipsniuose žodžiai „pasikonsultavusi su Europos Parlamentu“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentui pritarus“:

13 straipsnio, kuris tampa 16e straipsniu, 1 dalyje

22 straipsnio antrojoje pastraipoje

6)

Toliau nurodytuose straipsniuose žodis „institucija“ pakeičiamas žodžiais „institucija, įstaiga ar organas“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:

195 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje

232 straipsnio antrojoje pastraipoje

233 straipsnio pirmojoje pastraipoje

234 straipsnio b punkte

255 straipsnio 3 dalyje, tapusioje 16a straipsnio 3 dalies trečiąja pastraipa

7)

Toliau nurodytuose straipsniuose žodžiai „Teisingumo Teismas“ arba „Teismas“ pakeičiami žodžiais „Europos Sąjungos Teisingumo Teismas“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:

83 straipsnio 2 dalies d punkte

88 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje

95 straipsnio, kuris tampa 94 straipsniu, 9 dalyje

195 straipsnio 1 dalyje

225a straipsnio šeštojoje pastraipoje

226 straipsnio antrojoje pastraipoje

227 straipsnio pirmojoje pastraipoje

228 straipsnio 1 dalyje antrasis paminėjimas

229 straipsnyje

229a straipsnyje

230 straipsnio pirmojoje pastraipoje

231 straipsnio pirmojoje pastraipoje

232 straipsnio pirmojoje pastraipoje

233 straipsnio pirmojoje pastraipoje

234 straipsnio pirmojoje pastraipoje

235 straipsnyje

236 straipsnyje

237 straipsnio įvadiniame sakinyje

238 straipsnyje

240 straipsnyje

242 straipsnio antrame sakinyje

243 straipsnyje

244 straipsnyje

247 straipsnio 9 dalyje, kuri tampa 8 dalimi

256 straipsnio antrojoje pastraipoje

Toliau nurodytuose straipsniuose žodis „Teisingumo“ panaikinamas prieš žodį „Teismas“:

227 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje

228 straipsnio 1 dalyje antrasis paminėjimas

230 straipsnio trečiojoje pastraipoje

231 straipsnio antrojoje pastraipoje

232 straipsnio trečiojoje pastraipoje

234 straipsnio antrojoje ir trečiojoje pastraipose

237 straipsnio d punkto trečiame sakinyje

256 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje

8)

Toliau nurodytuose straipsniuose nuoroda į kitą Sutarties straipsnį pakeičiama tokiomis nuorodomis į Europos Sąjungos sutarties straipsnį:

21 straipsnio trečiojoje pastraipoje, kuri tapo ketvirtąja pastraipa:

nuoroda į 9 straipsnį (pirma nuoroda) ir į 53 straipsnio 1 dalį (antra nuoroda)

97b straipsnyje:

nuoroda į 2 straipsnį

98 straipsnyje:

nuoroda į 2 straipsnį (pirma nuoroda)

105 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje:

nuoroda į 2 straipsnį

215 straipsnio trečiojoje pastraipoje, kuri tapo ketvirtąja pastraipa:

nuoroda į 9d straipsnio 7 dalies pirmąją pastraipą.

9)

Netaikoma redakcijai lietuvių kalba.

B.   KONKRETŪS PAKEITIMAI

PREAMBULĖ

10)

Antroje konstatuojamoje dalyje žodis „šalių“ pakeičiamas žodžiu „valstybių“, o paskutinėje preambulės konstatuojamoje dalyje žodžiai „NUTARĖ įsteigti EUROPOS BENDRIJĄ ir paskyrė“ pakeičiami žodžiu „PASKYRĖ“.

BENDROSIOS NUOSTATOS

11)

1 straipsnis ir 2 straipsnis panaikinami. Įrašomas 1a straipsnis:

„1a straipsnis

1.   Ši Sutartis nustato Sąjungos veikimą ir apibrėžia jos kompetencijos sritis bei naudojimosi ja apimtį ir būdus.

2.   Ši Sutartis ir Europos Sąjungos sutartis yra Sutartys, kuriomis grindžiama Sąjunga. Šios dvi Sutartys, turinčios tokią pačią teisinę galią, vadinamos „Sutartimis“.“

KOMPETENCIJOS KATEGORIJOS IR SRITYS

12)

Įrašoma ši nauja antraštinė dalis ir nauji 2a–2e straipsniai:

„I ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS KOMPETENCIJOS KATEGORIJOS IR SRITYS

2a straipsnis

1.   Kai Sutartys konkrečioje srityje suteikia Sąjungai išimtinę kompetenciją, tik Sąjunga gali priimti teisiškai privalomus aktus, o valstybės narės pačios tai daryti gali tik Sąjungai įgaliojus arba jei to reikia Sąjungos aktams įgyvendinti.

2.   Kai Sutartys konkrečioje srityje suteikia Sąjungai kompetenciją, kurią ji dalijasi su valstybėmis narėmis, Sąjunga ir valstybės narės gali toje srityje priimti teisiškai privalomus aktus. Valstybės narės naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sąjunga nepasinaudojo savo kompetencija. Valstybės narės vėl naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sąjunga nusprendė nesinaudoti savo kompetencija.

3.   Valstybės narės koordinuoja savo ekonominę ir užimtumo politiką pagal šioje Sutartyje numatytas sąlygas, kurių apibrėžimas priklauso Sąjungos kompetencijai.

4.   Pagal Europos Sąjungos sutarties nuostatas Sąjungos kompetencijai priklauso apibrėžti ir įgyvendinti bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant laipsnišką bendros gynybos politikos formavimą.

5.   Sutartyse nustatytose tam tikrose srityse ir jose nustatytomis sąlygomis Sąjungos kompetencijai priklauso atlikti veiksmus siekiant paremti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus nepanaikinant jų kompetencijos tose srityse.

Sąjungos teisiškai privalomi aktai, priimami remiantis su šiomis sritimis susijusiomis Sutarčių nuostatomis, negali apimti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo.

6.   Naudojimosi Sąjungos kompetencija apimtį ir būdus nustato Sutarčių nuostatos, skirtos kiekvienai konkrečiai sričiai.

2b straipsnis

1.   Sąjunga turi išimtinę kompetenciją šiose srityse:

a)

muitų sąjungos;

b)

vidaus rinkos veikimui būtinų konkurencijos taisyklių nustatymo;

c)

pinigų politikos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro;

d)

biologinių jūrų išteklių apsaugos pagal bendrą žuvininkystės politiką;

e)

bendros prekybos politikos.

2.   Sąjunga taip pat naudojasi išimtine kompetencija tarptautiniams susitarimams sudaryti, kai jų sudarymas yra numatytas Sąjungos įstatymo galią turinčiame akte arba yra būtinas, kad Sąjunga galėtų naudotis savo vidaus kompetencija, arba jei jų sudarymas gali daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį.

2c straipsnis

1.   Sąjunga dalijasi kompetencija su valstybėmis narėmis, kai Sutartys jai suteikia kompetenciją, nesusijusią su 2b ir 2e straipsniuose nurodytomis sritimis.

2.   Pasidalijamajai Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai priskiriamos šios pagrindinės sritys:

a)

vidaus rinka;

b)

šioje Sutartyje apibrėžti socialinės politikos aspektai;

c)

ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda;

d)

žemės ūkis ir žuvininkystė, išskyrus biologinių jūrų išteklių apsaugą;

e)

aplinkosauga;

f)

vartotojų apsauga;

g)

transportas;

h)

transeuropiniai tinklai;

i)

energetika;

j)

laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė;

k)

šioje Sutartyje apibrėžti bendrų visuomenės sveikatos saugos problemų aspektai.

3.   Mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir kosmoso srityse Sąjungos kompetencijai priklauso imtis veiksmų, ypač programoms apibrėžti ir įgyvendinti, tačiau naudojimasis šia kompetencija negali trukdyti valstybėms narėms naudotis savo kompetencija.

4.   Bendradarbiavimo vystymosi labui ir humanitarinės pagalbos srityse Sąjungos kompetencijai priklauso imtis veiksmų ir vykdyti bendrą politiką, tačiau naudojimasis šia kompetencija negali trukdyti valstybėms narėms naudotis savo kompetencija.

2d straipsnis

1.   Valstybės narės koordinuoja savo ekonominę politiką Sąjungos viduje. Šiuo tikslu Taryba patvirtina priemones, visų pirma šios politikos bendrąsias gaires.

Specialiosios nuostatos taikomos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

2.   Sąjunga imasi priemonių, užtikrinančių valstybių narių užimtumo politikos koordinavimą, pirmiausia nubrėždama šios politikos gaires.

3.   Sąjunga gali imtis iniciatyvos siekdama užtikrinti valstybių narių socialinės politikos koordinavimą.

2e straipsnis

Sąjungos kompetencijai priklauso remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus. Europos lygiu tokių veiksmų sritys apima:

a)

žmogaus sveikatos apsaugą ir gerinimą;

b)

pramonę;

c)

kultūrą;

d)

turizmą;

e)

švietimą, profesinį mokymą, jaunimą ir sportą;

f)

civilinę saugą;

g)

administracinį bendradarbiavimą.“

BENDRAI TAIKOMOS NUOSTATOS

13)

Įrašoma ši antraštinė dalis ir 2f straipsnis:

„II ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRAI TAIKOMOS NUOSTATOS

7f straipsnis

Sąjunga užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus ir vadovaudamasi kompetencijos suteikimo principu.“

14)

3 straipsnio 1 dalis panaikinama. Jo 2 dalis iš dalies keičiama taip: žodžiai „šiame straipsnyje nurodytose veiklos srityse“ pakeičiami žodžiais „savo veiksmuose“ ir lieka be numerio.

15)

4 straipsnio tekstas tampa 97b straipsniu. Jis iš dalies keičiamas kaip toliau nurodyta 85 punkte.

16)

5 straipsnis panaikinamas; jis pakeičiamas Europos Sąjungos sutarties 3b straipsniu.

17)

Įrašomas 5a straipsnis:

„5a straipsnis

Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga.“

18)

Įrašomas 5b straipsnis:

„5b straipsnis

Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.“

19)

6 straipsnyje žodžiai „3 straipsnyje nurodytas“ išbraukiami.

20)

Įrašomas 6a straipsnis su 153 straipsnio 2 dalies formuluote.

21)

Įrašomas 6b straipsnis su Protokolo dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės nuostatos formuluote; po žodžių „žemės ūkio“ įrašomas žodis „, žuvininkystės“, žodžiai „ir tyrimų“ pakeičiami žodžiais „, mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir kosmoso“, o tarp žodžių „gyvūnų gerovės“ įrašomi žodžiai „, kaip juslių gyvių,“.

22)

7–10 straipsniai panaikinami. 11–11a straipsniai pakeičiami Europos Sąjungos sutarties 10 straipsniu ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 280a–280i straipsniais, kaip pirmiau nurodyta šios Sutarties 1 straipsnio 22 punkte ir toliau pateikiamame 278 punkte.

23)

12 straipsnio tekstas tampa 16d straipsniu.

24)

13 straipsnio tekstas tampa 16e straipsniu. Jis iš dalies keičiamas, kaip toliau nurodyta 33 punkte.

25)

14 straipsnio tekstas tampa 22a straipsniu. Jis iš dalies keičiamas, kaip toliau nurodyta 41 punkte.

26)

15 straipsnio tekstas tampa 22b straipsniu. Jis iš dalies keičiamas, kaip toliau nurodyta 42 punkte.

27)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

straipsnio pradžioje žodžiai „Nepažeisdamos 73, 86 ir 87 straipsnių“ pakeičiami žodžiais „Nepažeisdamos Europos Sąjungos sutarties 3a straipsnio ir šios Sutarties 73, 86 ir 87 straipsnių“;

b)

sakinio pabaigoje žodžiai „ir sąlygomis, padedančiais joms atlikti savo užduotis“ pakeičiami žodžiais „ir sąlygomis, ypač ekonominėmis ir finansinėmis, kurios leistų joms atlikti savo užduotis.“;

c)

įrašomas šis naujas sakinys:

„Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato šiuos principus ir sąlygas nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos, laikantis Sutarčių teikti, pavesti teikti ir finansuoti tokias paslaugas.“

28)

Įrašomas 16 straipsnis su 255 straipsnio formuluote; jis iš dalies keičiamas taip:

a)

prieš 1 dalį įrašomas toliau pateikiamas tekstas, 1 dalis tampa 3 dalimi, o 2 ir 3 dalys tampa pastraipomis:

„1.   Siekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą.

2.   Europos Parlamento posėdžiai yra vieši, taip pat viešai posėdžiauja ir Taryba, kai svarsto įstatymo galią turinčio akto projektą ir dėl jo balsuoja.“;

b)

1 dalyje, kuri tampa 3 dalimi, kuri tampa šios 3 dalies pirmąja pastraipa, žodžiai „Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais“ pakeičiami žodžiais „Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais bet kokiu pavidalu“, o žodžiai „2 ir 3 dalis“ pakeičiami žodžiais „šią dalį“;

c)

2 dalyje, kuri tampa 1 dalies, pernumeruotos 3 dalimi, antrąja pastraipa, prieš žodį „nustato“ įterpiamas žodis „reglamentais“, o žodžiai „per dvejus metus nuo Amsterdamo sutarties įsigaliojimo“ išbraukiami;

d)

3 dalies, kuri tampa 1 dalies, pernumeruotos 3 dalimi, trečiąja pastraipa, žodžiai „pirmiau nurodyta institucija savo Darbo tvarkos taisyklėse išsamiau išdėsto“ pakeičiami žodžiais „institucija savo Darbo tvarkos taisyklėse užtikrina savo veiklos skaidrumą ir išsamiau išdėsto“, pastraipos pabaigoje įrašomi žodžiai „laikantis antrojoje pastraipoje nurodytų reglamentų“ bei įrašomos šios dvi naujos pastraipos:

„Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos centriniam bankui ir Europos investicijų bankui ši dalis taikoma tik jiems vykdant administracinio pobūdžio užduotis.

Europos Parlamentas ir Taryba užtikrina dokumentų, susijusių su teisėkūros procedūromis, skelbimą antrojoje pastraipoje nurodytų reglamentų nustatytomis sąlygomis.“

29)

Įrašomas 16b straipsnis, kuris pakeičia 286 straipsnį:

„16b straipsnis

1.   Kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą.

2.   Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams bei valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su Sąjungos teisės taikymo sritimi, taisykles ir laisvo tokių duomenų judėjimo taisykles. Nepriklausomos įstaigos kontroliuoja, kaip laikomasi tų taisyklių.

Pagal šį straipsnį priimtos taisyklės nepažeidžia Europos Sąjungos sutarties 25a straipsnyje numatytų konkrečių taisyklių.“

30)

Įrašomas šis naujas 16c straipsnis:

„16c straipsnis

1.   Sąjunga gerbia ir nepažeidžia valstybių narių bažnyčių ir religinių asociacijų ar bendruomenių statuso, nustatyto pagal nacionalinę teisę.

2.   Sąjunga vienodai gerbia filosofinių ir nereliginių organizacijų statusą, nustatytą nacionalinėje teisėje.

3.   Pripažindama tų bažnyčių ir organizacijų savitumą ir konkretų įnašą, Sąjunga palaiko su jomis atvirą, skaidrų nuolatinį dialogą.“

NEDISKRIMINAVIMAS IR PILIETYBĖ

31)

Antrosios dalies pavadinimas pakeičiamas šiuo pavadinimu: „NEDISKRIMINAVIMAS IR SĄJUNGOS PILIETYBĖ“.

32)

Įrašomas16d straipsnis su 12 straipsnio formuluote.

33)

Įrašomas 16e straipsnis, kurio formuluotė yra 13 straipsnio formuluotė; 2 dalyje žodžiai „imdamasi […] skatinamųjų priemonių“ pakeičiamas žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti […] skatinamųjų priemonių pagrindinius principus“, sakinį atitinkamai tikslinant gramatiškai, o pabaigoje esantys žodžiai „Taryba sprendžia 251 straipsnyje nustatyta tvarka“ išbraukiami.

34)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalyje darytinas pakeitimas netaikomas redakcijai lietuvių kalba;

b)

2 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„2.   Sąjungos piliečiai turi Sutartyse numatytas teises ir pareigas. Jie, be kita ko, turi:

a)

teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje;

b)

teisę balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai;

c)

būdami trečiosios šalies, kurioje valstybė narė, kurios piliečiai jie yra, neturi atstovybės, teritorijoje, teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių ir konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai;

d)

teisę pateikti peticijas Europos Parlamentui, kreiptis į Europos ombudsmeną, taip pat kreiptis į Sąjungos institucijas ir patariamuosius organus bet kuria Sutarčių kalba bei ta pačia kalba gauti atsakymą.

Naudojimosi šiomis teisėmis sąlygas ir ribas nustato Sutartys ir joms įgyvendinti skirtos priemonės.“

35)

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalyje žodžiai „Taryba gali priimti“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti“, o paskutinis sakinys išbraukiamas;

b)

3 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„3.   Tiems patiems, kaip ir 1 dalyje nurodytiems tikslams, ir jei Sutartys numato reikalingus įgaliojimus veikti, Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti priemones, susijusias su socialiniu draudimu ar socialine apsauga. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.“

36)

20 straipsnyje žodžiai „savitarpiškai nustato reikalingas taisykles ir“ pakeičiami žodžiais „priima būtinas nuostatas ir“. Papildoma šia nauja pastraipa:

„Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali priimti direktyvas, kuriomis nustatomos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonės, būtinos siekiant geriau užtikrinti šią apsaugą.“

37)

21 straipsnyje įrašoma nauja pirmoji pastraipa:

„Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato piliečių iniciatyvos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 8b straipsnyje, įgyvendinimo procedūrų nuostatas ir sąlygas, įskaitant minimalų valstybių narių, kurių gyventojai tie piliečiai turi būti, skaičių.“

38)

22 straipsnio antrojoje pastraipoje žodžiai „šioje dalyje nustatytų teisių […], kurias ji rekomenduoja valstybėms narėms priimti pagal atitinkamas jų konstitucines nuostatas.“ pakeičiami žodžiais „17b straipsnio 2 dalyje išvardytų teisių […]. Šios nuostatos įsigalioja po to, kai jas pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.“

39)

Trečiosios dalies pavadinime po žodžių „POLITIKOS SRITYS“ įrašomi žodžiai „IR VIDAUS VEIKSMAI“.

VIDAUS RINKA

40)

Trečiosios dalies pradžioje įrašoma I antraštinė dalis „VIDAUS RINKA“.

41)

Įrašomas 22a straipsnis, kurio formuluotė yra 14 straipsnio formuluotė; 1 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„1.   Sąjunga, siekdama sukurti vidaus rinką ar užtikrinti jos veikimą, imasi priemonių pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas.“

42)

Įrašomas 22b straipsnis, kurio formuluotė yra 15 straipsnio formuluotė. Pirmojoje pastraipoje žodžiai „rinkos kūrimo laikotarpiu“ pakeičiami žodžiais „rinkai sukurti“.

43)

I antraštinė dalis dėl laisvo prekių judėjimo tampa Ia antraštine dalimi.

44)

23 straipsnio 1 dalyje žodžiai „grindžiama visą prekybą prekėmis apimančia muitų sąjunga“ pakeičiami žodžiais „apima visą prekybą prekėmis apimančią muitų sąjungą“.

45)

Po 27 straipsnio įrašomas 1a skyrius „MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS“, taip pat įrašomas 27a straipsnis, kurio formuluotė yra 135 straipsnio formuluotė, išbraukus paskutinį to 135 straipsnio sakinį.

ŽEMĖS ŪKIS IR ŽUVININKYSTĖ

46)

II antraštinės dalies pavadinime įrašomi žodžiai „IR ŽUVININKYSTĖ“.

47)

32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalyje įrašoma ši nauja pirmoji pastraipa:

„1.   Sąjunga nustato ir įgyvendina bendrą žemės ūkio ir žuvininkystės politiką.“

, o dabartinis 1 dalies tekstas tampa antrąja pastraipa;

Antrosios pastraipos pirmame sakinyje po žodžių „žemės ūkį“ įrašomas žodis „, žuvininkystę“, o pastraipos pabaigoje įrašomas šis paskutinis sakinys: „Nuorodos į bendrą žemės ūkio politiką arba žemės ūkį ir vartojamas terminas „žemės ūkis“ suprantami kaip apimantys ir žuvininkystę, pripažįstant šio sektoriaus specifinį pobūdį.“;

b)

2 dalyje po žodžio „kūrimo“ įrašomi žodžiai „arba veikimo“;

c)

3 dalyje žodžiai „šios Sutarties“ išbraukiami.

48)

36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmojoje pastraipoje prieš žodį „Taryba“ įrašomi žodžiai „Europos Parlamentas ir“, o nuoroda į 3 dalį išbraukiama, atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį;

b)

antrosios pastraipos įvadinis sakinys pakeičiamas šiuo sakiniu: „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali leisti teikti pagalbą:“.

49)

37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis išbraukiama;

b)

2 dalis tampa 1 dalimi; sakinio dalis „Per dvejus metus po šios Sutarties įsigaliojimo Komisija, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir deramai atsižvelgusi į šio straipsnio 1 dalyje numatytos konferencijos darbo rezultatus, pateikia pasiūlymus“ pakeičiama žodžiais „Komisija pateikia pasiūlymus“, o trečioji pastraipa išbraukiama;

c)

įrašomos šios naujos 2 ir 3 dalys, po jų einančias dalis atitinkamai pernumeruojant:

„2.   Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, nustato 34 straipsnio 1 dalyje numatytą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo formą ir kitas nuostatas, kurių reikia bendros žemės ūkio ir žuvininkystės politikos tikslams pasiekti.

3.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones dėl kainų, rinkliavų, pagalbos ir kiekybinių apribojimų nustatymo bei žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo.“;

d)

3 dalies, kuri tapo 4 dalimi, įžanginėje frazėje žodžiai „Taryba, kvalifikuota balsų dauguma,“ išbraukiami, sakinį atitinkamai tikslinant gramatiškai;

e)

4 dalyje, kuri tapo 5 dalimi, darytinas pakeitimas netaikomas redakcijai lietuvių kalba.

LAISVAS DARBUOTOJŲ JUDĖJIMAS

50)

39 straipsnio 3 dalies d punkte išbraukiamas žodis „įgyvendinimo“.

51)

42 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmojoje pastraipoje žodžiai „migruojantiems darbuotojams ir jų išlaikytiniams:“ pakeičiami žodžiais „migruojantiems samdomiems ir savarankiškai dirbantiems darbuotojams ir jų išlaikytiniams:“;

b)

paskutinė pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Tais atvejais, kai Tarybos narė pareiškia, kad pirmojoje pastraipoje nurodytas įstatymo galią turinčio akto projektas paveiktų jos socialinės apsaugos sistemos svarbius aspektus, įskaitant jos taikymo apimtį, išlaidas ar finansinę struktūrą, ar paveiktų tos sistemos finansinę pusiausvyrą, ji gali prašyti, kad klausimas būtų perduotas svarstyti Europos Vadovų Tarybai. Tuo atveju įprasta teisėkūros procedūra yra sustabdoma. Po svarstymo Europos Vadovų Taryba per 4 mėnesius nuo šio sustabdymo:

a)

grąžina projektą Tarybai, kuri nutraukia įprastos teisėkūros procedūros sustabdymą, arba

b)

nesiima jokių veiksmų, arba prašo Komisijos pateikti naują pasiūlymą; šiuo atveju iš pradžių pasiūlytas aktas laikomas nepriimtu.“

ĮSISTEIGIMO TEISĖ

52)

44 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pradžioje įrašomi žodžiai „Europos Parlamentas,“.

53)

45 straipsnio antrojoje pastraipoje žodžiai „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali“.

54)

47 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pabaigoje įrašomas šis sakinys: „ir dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų dėl veiklos pradėjimo ir ja verstis kaip savarankiškai dirbantiems asmenims koordinavimo.“;

b)

2 dalis išbraukiama, o 3 dalis tampa 2 dalimi. Išbraukiamas žodis „bus“.

55)

Įrašomas 48a straipsnis, kurio formuluotė yra 294 straipsnio formuluotė.

PASLAUGOS

56)

49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmojoje pastraipoje žodžiai „Bendrijos valstybėje“ pakeičiami žodžiais „valstybėje narėje“;

b)

antrojoje pastraipoje žodžiai „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir spręsdama kvalifikuota balsų dauguma“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą“.

57)

50 straipsnio trečiojoje pastraipoje žodžiai „šalyje“ pakeičiami žodžiais „valstybėje narėje“, o žodžiai „toji šalis“ pakeičiami žodžiais „toji valstybė“.

58)

52 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Europos Parlamentu“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu“.

59)

53 straipsnyje žodžiai „pareiškia esančios pasirengusios paslaugas liberalizuoti“ pakeičiami žodžiais „stengiasi paslaugas liberalizuoti“.

KAPITALAS

60)

57 straipsnio 2 dalyje žodžiai „stengdamasi [...] Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali kvalifikuota balsų dauguma nustatyti priemones“ pakeičiami žodžiais „stengdamiesi [...] Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones“, o paskutinis 2 dalies sakinys tampa 3 dalimi ir yra toks:

„3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, tik Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti priemones, kurios reikštų atžangą Sąjungos teisėje liberalizuojant kapitalo judėjimą į trečiąsias šalis ar iš jų.“

61)

58 straipsnis papildomas šia nauja 4 dalimi:

„4.   Jei nėra priimtos priemonės taikant 57 straipsnio 3 dalį, Komisija arba, jei atitinkamai valstybei narei pateikus prašymą Komisija per tris mėnesius nepriima sprendimo, Taryba gali priimti sprendimą, patvirtinantį, kad vienos ar keleto trečiųjų šalių atžvilgiu valstybės narės priimtos ribojančios priemonės mokesčių srityje turi būti laikomos atitinkančiomis Sutartis tiek, kiek jas pateisina vienas iš Sąjungos tikslų ir kiek jos neprieštarauja tinkamam vidaus rinkos veikimui. Taryba, valstybei narei pateikus prašymą, sprendžia vieningai.“

62)

60 straipsnis tampa 61h straipsniu. Jis iš dalies keičiamas, kaip toliau nurodyta 64 punkte.

LAISVĖS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDVĖ

63)

IV antraštinė dalis „LAISVĖS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDVĖ“ pakeičia IV antraštinę dalį dėl vizų, prieglobsčio, imigracijos ir kitų su laisvu asmenų judėjimu susijusių politikos sričių. Šią antraštinę dalį sudaro šie skyriai:

1 skyrius:

Bendrosios nuostatos

2 skyrius:

Sienų kontrolės, prieglobsčio ir imigracijos politika

3 skyrius:

Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose

4 skyrius:

Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

5 skyrius:

Policijos bendradarbiavimas

BENDROSIOS NUOSTATOS

64)

61 straipsnis pakeičiamas šiuo 1 skyriumi ir toliau pateikiamais 61-61i straipsniais. 61 straipsnis taip pat pakeičia dabartinės Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnį, 61d straipsnis pakeičia minėtos Sutarties 36 straipsnį, 61e straipsnis pakeičia Europos bendrijos steigimo sutarties 64 straipsnio 1 dalį ir dabartinės Europos Sąjungos sutarties 33 straipsnį, 61g pakeičia Europos bendrijos steigimo sutarties 66 straipsnį ir 61h straipsnis perima pastarosios Sutarties 60 straipsnio formuluotę, kaip pirmiau nurodyta 62 punkte:

„1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

61 straipsnis

1.   Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos.

2.   Ji užtikrina, kad nebus asmenų kontrolės jiems kertant vidaus sienas, ir suformuluoja valstybių narių solidarumu paremtą bendrą prieglobsčio, imigracijos ir išorės sienų kontrolės politiką, kuri būtų teisinga trečiųjų šalių piliečiams. Šioje antraštinėje dalyje asmenys be pilietybės prilyginami trečiųjų šalių piliečiams.

3.   Sąjunga stengiasi užtikrinti aukštą saugumo lygį prevencijos bei kovos su nusikalstamumu, rasizmu ir ksenofobija priemonėmis, taip pat policijos ir teisminių institucijų bei kitų kompetentingų valdžios institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonėmis, taip pat tarpusavyje pripažįstant teismo sprendimus baudžiamosiose bylose, o prireikus derinant baudžiamuosius įstatymus.

4.   Sąjunga sudaro palankias sąlygas pasinaudoti teisingumu, ypač taikydama teisminių ir neteisminių sprendimų civilinėse bylose tarpusavio pripažinimo principą.

61a straipsnis

Europos Vadovų Taryba apibrėžia laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės teisėkūros ir veiksmų planavimo strategines gaires.

61b straipsnis

Nacionaliniai parlamentai užtikrina, kad remiantis 4 ir 5 skyriais teikiami pasiūlymai ir teisėkūros iniciatyvos neprieštarautų subsidiarumo principui pagal Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo.

61c straipsnis

Nepažeisdama 226, 227 ir 228 straipsnių, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti priemones, nustatančias sąlygas, kuriomis valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, objektyviai ir nešališkai vertina, kaip valstybių narių valdžios institucijos įgyvendina šioje antraštinėje dalyje nurodytą Sąjungos politiką, ypač siekiant sudaryti sąlygas nuodugniai taikyti tarpusavio pripažinimo principą. Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai supažindinami su šio vertinimo turiniu ir rezultatais.

61d straipsnis

Siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje būtų skatinamas ir stiprinamas operatyvus bendradarbiavimas vidaus saugumo veiklos srityje, Taryboje įkuriamas nuolatinis komitetas. Nepažeisdamas 207 straipsnio, jis palengvina valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų veiksmų koordinavimą. Atitinkamų Sąjungos įstaigų ir organų atstovai gali dalyvauti šio komiteto darbe. Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams nuolat pranešama apie šį darbą.

61e straipsnis

Ši antraštinė dalis neatleidžia valstybių narių nuo pareigos palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą.

61f straipsnis

Valstybės narės gali pačios ir savo atsakomybe nustatyti tokius savo kompetentingų administracijos padalinių, atsakingų už nacionalinio saugumo užtikrinimą, bendradarbiavimo ir koordinavimo būdus, kokius laiko esant tinkamus.

61g straipsnis

Taryba patvirtina priemones, kad būtų užtikrintas valstybių narių atitinkamų padalinių, taip pat šių padalinių ir Komisijos administracinis bendradarbiavimas šioje antraštinėje dalyje skyriuje numatytose srityse. Ji sprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu, atsižvelgdama į 61i straipsnį ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

61h straipsnis

Kai to reikia, kad būtų pasiekti 61 straipsnyje nurodyti tikslai užkertant kelią terorizmui ir susijusioms veikoms bei kovojant su jomis, Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, apibrėžia administracinių priemonių sistemą, susijusią su kapitalo judėjimu ir mokėjimais, pavyzdžiui, lėšų, finansinio turto ar ekonominio pelno, priklausančio fiziniams arba juridiniams asmenims, grupėms ar nevalstybiniams subjektams arba jų valdomo, įšaldymą.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones, įgyvendinančias pirmojoje pastraipoje minimą sistemą.

Šiame straipsnyje minėti aktai apima būtinas nuostatas dėl teisinių apsaugos priemonių.

61i straipsnis

4 ir 5 skyriuose nurodyti aktai kartu su 61g straipsnyje nurodytomis priemonėmis, užtikrinančiomis administracinį bendradarbiavimą šiuose skyriuose numatytose srityse, priimami:

a)

remiantis Komisijos pasiūlymu arba

b)

ketvirtadalio valstybių narių iniciatyva.“

SIENŲ KONTROLĖ, PRIEGLOBSTIS IR IMIGRACIJA

65)

62–64 straipsniai pakeičiami šiuo 2 skyriumi ir toliau pateikiamais 62–63b straipsniais. 62 straipsnis pakeičia 62 straipsnį, 63 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičia 63 straipsnio 1 ir 2 punktus, 63 straipsnio 3 dalis pakeičia 64 straipsnio 2 dalį ir 63a straipsnis pakeičia 63 straipsnio 3 ir 4 punktus:

„2 SKYRIUS

SIENŲ KONTROLĖS, PRIEGLOBSČIO IR IMIGRACIJOS POLITIKA

62 straipsnis

1.   Sąjunga kuria politiką, siekdama:

a)

užtikrinti, kad nebūtų jokios asmenų, neatsižvelgiant į jų pilietybę, kontrolės jiems kertant vidaus sienas;

b)

užtikrinti asmenų kontrolę ir veiksmingą išorės sienų kirtimo priežiūrą;

c)

laipsniškai įvesti integruotą išorės sienų valdymo sistemą.

2.   Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones dėl:

a)

vizų ir kitų leidimų trumpam apsigyventi šalyje bendros politikos;

b)

išorės sienas kertantiems asmenims taikomos kontrolės;

c)

sąlygų, kuriomis trečiųjų šalių piliečiai trumpą laiką gali laisvai keliauti Sąjungoje;

d)

bet kurios priemonės, būtinos laipsniškai sukurti integruotą išorės sienų valdymo sistemą;

e)

siekio užtikrinti, kad nebūtų jokios asmenų, neatsižvelgiant į jų pilietybę, kontrolės jiems kertant vidaus sienas.

3.   Jei paaiškėja, kad Sąjunga turėtų imtis veiksmų, padedančių naudotis 17 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta teise, ir jei Sutartys numato reikalingus įgaliojimus veikti, Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali priimti nuostatas, susijusias su pasais, asmens tapatybės kortelėmis, leidimais gyventi ar bet kokiais kitais panašiais dokumentais. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

4.   Šis straipsnis neturi įtakos valstybių narių kompetencijai, susijusiai su jų sienų geografine demarkacija pagal tarptautinę teisę.

63 straipsnis

1.   Sąjunga kuria bendrą prieglobsčio, papildomos apsaugos ir laikinos apsaugos politiką trečiosios šalies piliečiams, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, siekdama siūlyti atitinkamą statusą ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistas negrąžinimo principas. Ši politika privalo neprieštarauti 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijai ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolui dėl pabėgėlių statuso bei kitoms atitinkamoms sutartims.

2.   Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina bendros Europos prieglobsčio sistemos priemones, kurias sudaro:

a)

visoje Sąjungoje galiojantis vienodas prieglobsčio statusas trečiųjų šalių piliečiams;

b)

vienodas papildomos apsaugos statusas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems, negavus Europos prieglobsčio, reikia tarptautinės apsaugos;

c)

bendra laikinos apsaugos sistema perkeltiesiems asmenims masinio antplūdžio atveju;

d)

vienodo prieglobsčio statuso arba papildomos apsaugos statuso suteikimo ir atėmimo bendros procedūros;

e)

kriterijai ir mechanizmai, kuriais nustatoma, kuri valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį arba papildomą apsaugą išnagrinėjimą;

f)

prieglobsčio arba papildomos apsaugos prašytojų priėmimo sąlygų reikalavimai;

g)

partnerystė ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, siekiant valdyti prieglobsčio, papildomos arba laikinos apsaugos prašančių žmonių antplūdžius.

3.   Vienoje arba keliose valstybėse narėse dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarius nepaprastajai padėčiai, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti laikinąsias priemones atitinkamos valstybės narės ar kelių valstybių narių labui. Ji sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

63a straipsnis

1.   Sąjunga kuria bendrą imigracijos politiką, kuria siekiama visais etapais užtikrinti veiksmingą migrantų srautų valdymą, palankų režimą teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams bei neteisėtos imigracijos ir prekybos žmonėmis prevenciją ir sustiprintas kovos su jomis priemones.

2.   Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones šiose srityse:

a)

atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų bei ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi, taip pat leidimų šeimoms susijungti išdavimo valstybėse narėse reikalavimų;

b)

teisėtai valstybėje narėje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisių apibrėžimo, įskaitant sąlygas, reglamentuojančias judėjimo ir apsigyvenimo laisvę kitose valstybėse narėse;

c)

neteisėtos imigracijos ir gyvenimo be leidimo, įskaitant be leidimo gyvenančių asmenų išsiuntimą ir repatriaciją;

d)

kovos su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais.

3.   Sąjunga gali sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie netenkina arba nebetenkina atvykimo, buvimo arba gyvenimo vienos iš valstybių narių teritorijoje sąlygų, readmisijos į jų kilmės arba išvykimo valstybes.

4.   Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti paskatų ir paramos valstybių narių veiksmams teikimo priemones, siekiant skatinti jų teritorijose teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integraciją, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.

5.   Šis straipsnis neturi įtakos valstybių narių teisei nustatyti į jų teritoriją iš trečiųjų šalių ieškoti samdomo arba savarankiško darbo atvykstančių trečiųjų šalių piliečių priėmimo apimtis.

63b straipsnis

Šiame skyriuje išdėstytai Sąjungos politikai ir jos įgyvendinimui taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant jo finansinius padarinius. Prireikus pagal šį skyrių priimti Sąjungos aktai numato atitinkamas šio principo įgyvendinimo priemones.“

TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS CIVILINĖSE BYLOSE

66)

65 straipsnis pakeičiamas šiuo 3 skyriumi ir 65 straipsniu:

„3 SKYRIUS

TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS CIVILINĖSE BYLOSE

65 straipsnis

1.   Sąjunga tarpvalstybinio pobūdžio bylose plėtoja teisminį bendradarbiavimą, kuris grindžiamas teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimo principu. Šis bendradarbiavimas gali apimti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo priemonių patvirtinimą.

2.   Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, ypač kai jos būtinos vidaus rinkos tinkamam veikimui, kuriomis siekiama užtikrinti:

a)

teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimą ir vykdymą valstybėse narėse;

b)

teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimą kitoje valstybėje;

c)

valstybėse narėse teisės ir jurisdikcijos kolizijai taikomų teisės normų suderinamumą;

d)

bendradarbiavimą renkant įrodymus;

e)

veiksmingą teisę į teisingumą;

f)

civiliniam procesui tinkamai veikti trukdančių kliūčių šalinimą, jei reikia skatinant civilinio proceso normų suderinamumą valstybėse narėse;

g)

alternatyvių ginčų sprendimo būdų kūrimą;

h)

paramą teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymui.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, tarpvalstybinio pobūdžio šeimos teisės priemones nustato Taryba spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti sprendimą, apibrėžiantį tuos tarpvalstybinio pobūdžio šeimos teisės aspektus, kuriems galima taikyti pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtus aktus. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

Apie antrojoje pastraipoje nurodytą pasiūlymą pranešama nacionaliniams parlamentams. Jei per šešis mėnesius nuo tokio pranešimo dienos nacionalinis parlamentas pareiškia nepritarimą, sprendimas nėra priimamas. Jei nepritarimas nepareiškiamas, Taryba gali priimti minėtą sprendimą.“

TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE

67)

66 straipsnis pakeičiamas 61g straipsniu, kaip pirmiau nurodyta 64 punkte, ir 67–69 straipsniai panaikinami. Įrašomas toliau pateikiamas 4 skyrius ir 69a–69e straipsniai. 69a, 69b ir 69d straipsniai pakeičia dabartinės Europos Sąjungos sutarties 31 straipsnį, kaip pirmiau nurodyta šios Sutarties 1 straipsnio 51 punkte:

„4 SKYRIUS

TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE

69a straipsnis

1.   Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose Sąjungoje grindžiamas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu bei apima valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą 2 dalyje ir 69b straipsnyje nurodytose srityse.

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, kuriomis siekiama:

a)

nustatyti taisykles ir procedūras, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas visų nuosprendžių ir teismo sprendimų formų pripažinimas;

b)

užkirsti kelią jurisdikcijų kolizijoms tarp valstybių narių ir jas spręsti;

c)

remti teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymą;

d)

palengvinti su procesais baudžiamosiose bylose ir sprendimų vykdymu susijusį bendradarbiavimą tarp valstybių narių teisminių arba joms lygiaverčių institucijų.

2.   Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti tokias minimalias taisykles, kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui bei policijos ir teisminiam bendradarbiavimui peržengiančio sienas pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti. Šiose minimaliose taisyklėse atsižvelgiama į skirtingas valstybių narių teisines tradicijas ir sistemas.

Jos yra susijusios su:

a)

valstybių narių tarpusavio įrodymų leistinumu;

b)

asmenų teisėmis baudžiamajame procese;

c)

nusikaltimų aukų teisėmis;

d)

bet kuriais kitais konkrečiais baudžiamojo proceso aspektais, kuriuos sprendimu Taryba yra nustačiusi iš anksto; šį sprendimą, gavusi Europos Parlamento pritarimą, Taryba priima vieningai.

Šioje dalyje nurodytų minimalių taisyklių priėmimas neužkerta kelio valstybėms narėms išlaikyti arba įvesti aukštesnio lygio asmenų apsaugą.

3.   Kai Tarybos narė mano, kad 2 dalyje nurodytos direktyvos projektas paveiktų pagrindinius jos baudžiamosios teisės sistemos aspektus, ji gali prašyti, kad direktyvos projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tuo atveju įprasta teisėkūros procedūra yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai, kuri nutraukia įprastos teisėkūros procedūros sustabdymą.

Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu direktyvos projektu, jos per tokį patį laikotarpį atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 280d straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnį bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.

69b straipsnis

1.   Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti minimalias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo peržengiančio sienas pobūdžio ypač sunkių nusikaltimų srityse; tokį nusikaltimų pobūdį lemia tokių veikų pobūdis arba poveikis, arba ypatingas poreikis kovoti su jomis, remiantis bendru pagrindu.

Šios nusikaltimų sritys yra: terorizmas, prekyba žmonėmis bei seksualinis moterų ir vaikų išnaudojimas, neteisėta prekyba narkotikais, neteisėta prekyba ginklais, pinigų plovimas, korupcija, mokėjimo priemonių klastojimas, kompiuteriniai nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas.

Atsižvelgiant į nusikalstamumo raidą, Taryba gali priimti sprendimą, nustatantį kitas nusikaltimų sritis, atitinkančias šioje dalyje nurodytus kriterijus. Ji, gavusi Europos Parlamento pritarimą, sprendžia vieningai.

2.   Jei valstybių narių baudžiamųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų suderinimas pasirodo būtinas užtikrinant Sąjungos politikos veiksmingą įgyvendinimą srityje, kurioje taikomos derinimo priemonės, direktyvose galima nustatyti būtiniausias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo atitinkamoje srityje. Šios direktyvos priimamos pagal tą pačią įprastą arba specialią teisėkūros procedūrą, kaip ir patvirtinant atitinkamas derinimo priemones, nepažeidžiant 61i straipsnio.

3.   Kai Tarybos narė mano, kad 1 ar 2 dalyse nurodytos direktyvos projektas paveiktų pagrindinius jos baudžiamosios teisės sistemos aspektus, ji gali prašyti, kad direktyvos projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tuo atveju įprasta teisėkūros procedūra yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai, kuri nutraukia įprastos teisėkūros procedūros sustabdymą.

Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu direktyvos projektu, jos per tokį patį laikotarpį atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 280d straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnį bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.

69c straipsnis

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti priemones valstybių narių veiksmams nusikaltimų prevencijos srityje skatinti ir remti, išskyrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimą.

69d straipsnis

1.   Eurojust misija yra remti ir stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų bendradarbiavimą dėl sunkių nusikaltimų, susijusių su dviem ar daugiau valstybių narių, arba kai reikalingas baudžiamasis persekiojimas bendraisiais pagrindais, remiantis valstybių narių valdžios institucijų ir Europolo atliktomis operacijomis ir pateikta informacija.

Šiuo atžvilgiu Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato Eurojust struktūrą, veiklą, veiksmų ir užduočių sritį. Tos užduotys gali apimti:

a)

kriminalinių nusikaltimų tyrimų pradėjimą ir siūlymą kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms pradėti baudžiamąjį persekiojimą, ypač kai tai susiję su veikomis, nukreiptomis prieš Sąjungos finansinius interesus;

b)

a punkte nurodytų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo koordinavimą;

c)

teisminio bendradarbiavimo, taip pat sprendžiant jurisdikcijos kolizijas ir glaudžiai bendradarbiaujant su Europos teisminiu tinklu, stiprinimą.

Šiais reglamentais taip pat nustatoma tvarka dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dalyvavimo vertinant Eurojust veiklą.

2.   Vykdant 1 dalyje nurodytą baudžiamąjį persekiojimą ir nepažeidžiant 69e straipsnio, teisminio proceso formalius veiksmus atlieka kompetentingi nacionaliniai pareigūnai.

69e straipsnis

1.   Siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais, Taryba, pagal specialią teisėkūros procedūrą priimdama reglamentus, Eurojust pagrindu gali įkurti Europos prokuratūrą. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, sprendžia vieningai.

Jeigu nepavyksta pasiekti vieningo sprendimo, ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupė gali prašyti, kad reglamento projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tokiu atveju procedūra Taryboje yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai priimti.

Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu reglamento projektu, jos per tokį patį laikotarpį atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 280d straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnį bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.

2.   Europos prokuratūros kompetencijai, prireikus veikiant kartu su Europolu, priklauso Sąjungos finansinių interesų pažeidimų tyrimas, jų vykdytojų ir bendrininkų baudžiamasis persekiojimas bei kaltinimo palaikymas teisme, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje nurodytame reglamente. Tokių pažeidimų atžvilgiu valstybių narių kompetentinguose teismuose ji vykdo prokuroro funkcijas.

3.   1 dalyje nurodytuose reglamentuose apibrėžiamos Europos prokuratūrai taikytinos bendrosios taisyklės, jos funkcijų vykdymą reglamentuojančios sąlygos, jos veiklai taikytinos procesinės normos, taip pat įrodymų leistinumą reglamentuojančios taisyklės ir vykdant funkcijas naudojamų procesinių priemonių teisminei peržiūrai taikytinos normos.

4.   Europos Vadovų Taryba tuo pačiu metu ar vėliau gali priimti sprendimą, iš dalies keičiantį 1 dalį, siekdama išplėsti Europos prokuratūros įgaliojimus, kad jie apimtų peržengiančio sienas pobūdžio sunkius nusikaltimus, ir atitinkamai iš dalies keičiantį 2 dalį, kiek tai susiję su ne vieną valstybę narę liečiančių sunkių nusikaltimų kaltininkais ir jų bendrininkais. Europos Vadovų Taryba sprendimą priima vieningai, gavusi Europos Parlamento pritarimą ir pasikonsultavusi su Komisija.“

POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS

68)

Įrašomas toliau pateikiamas 5 skyrius ir 69f, 69g bei 69h straipsniai. 69f ir 69g straipsniai pakeičia dabartinės Europos Sąjungos sutarties 30 straipsnį ir 69h straipsnis pakeičia minėtos Sutarties 32 straipsnį, kaip pirmiau nurodyta šios Sutarties 1 straipsnio 51 punkte:

„5 SKYRIUS

POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS

69f straipsnis

1.   Sąjunga nustato policijos bendradarbiavimą užkardant, išaiškinant ir tiriant nusikalstamas veikas, kuriame dalyvauja visos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, įskaitant policijos, muitinės ir kitas specializuotas teisėsaugos tarnybas.

2.   Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti priemones dėl:

a)

atitinkamos informacijos rinkimo, kaupimo, apdorojimo, analizavimo ir keitimosi ja;

b)

paramos darbuotojų mokymui, taip pat bendradarbiavimo keičiantis darbuotojais, įranga ir tyrimais nusikaltimų išaiškinimo srityse;

c)

bendrų tyrimo metodų, taikomų sunkioms organizuoto nusikalstamumo formoms nustatyti.

3.   Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali nustatyti šiame straipsnyje nurodytų valdžios institucijų operatyvaus bendradarbiavimo priemones. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

Jeigu nepavyksta pasiekti vieningo sprendimo, ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupė gali prašyti, kad priemonių projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tokiu atveju procedūra Taryboje yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai priimti.

Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu priemonių projektu, jos per tokį patį laikotarpį atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 280d straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnį bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.

Antrojoje ir trečiojoje pastraipose nustatyta speciali procedūra netaikoma aktams, kuriais plėtojamos Šengeno acquis nuostatos.

69g straipsnis

1.   Europolo misija yra remti ir stiprinti valstybių narių policijos ir kitų teisėsaugos tarnybų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą užkardant sunkius nusikaltimus, susijusius su dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmu ir nusikalstamumo formomis, kurios kenkia Sąjungos politikoje numatytam bendram interesui, bei kovojant su jais.

2.   Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato Europolo struktūrą, veiklą, veiksmų ir užduočių sritį. Tos užduotys gali apimti:

a)

informacijos, ypač perduotos valstybių narių valdžios institucijų arba trečiųjų šalių institucijų ar organų, rinkimą, kaupimą, apdorojimą, analizavimą ir keitimąsi ja;

b)

valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų arba jungtinių tyrimo grupių, prireikus kartu su Eurojust, bendrai atliekamų tyrimo ir operatyvinių veiksmų koordinavimą, organizavimą ir įgyvendinimą.

Šie reglamentai taip pat nustato Europos Parlamento kartu su nacionaliniais parlamentais atliekamos Europolo veiklos priežiūros procedūras.

3.   Bet kokį operatyvų veiksmą Europolas privalo atlikti kartu su valstybės narės ar valstybių narių, su kurių teritorija tai susiję, valdžios institucijomis ir su jų sutikimu. Prievartos priemonių taikymas išimtinai priklauso kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms.

69h straipsnis

Taryba, priimdama sprendimą pagal specialią teisėkūros procedūrą, nustato sąlygas ir apribojimus, kurių laikantis 69a ir 69f straipsniuose nurodytos kompetentingos valdžios institucijos gali veikti kitos valstybės narės teritorijoje kartu su tos valstybės valdžios institucijomis ir jų sutikimu. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.“

TRANSPORTAS

69)

70 straipsnyje žodžiai „Šios Sutarties“ pakeičiami žodžiais „Šių Sutarčių“, o žodžiai „valstybės narės siekia vykdydamos“ pakeičiami žodžiais „siekiama vykdant“.

70)

71 straipsnio 2 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„2.   Patvirtinant 1 dalyje nurodytas priemones, atsižvelgiama į atvejus, kai jų taikymas gali turėti didelės įtakos gyvenimo ir užimtumo lygiui tam tikruose regionuose bei transporto įrangos eksploatavimui.“

71)

72 straipsnyje žodžiai „be vieningo Tarybos pritarimo“ pakeičiami žodžiais „jei Taryba, nėra vieningai patvirtinusi priemonių, nustatančių išimtį,“.

72)

75 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalyje žodžiai „Transporto srityje Bendrijoje panaikinama bet kokia diskriminacija“ pakeičiami žodžiais „Transporto srityje Sąjungoje draudžiama diskriminacija“;

b)

2 dalyje žodis „Tarybai“ pakeičiamas žodžiais „Europos Parlamentui ir Tarybai“;

c)

3 dalies pirmoje pastraipoje žodžiai „Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu“.

73)

78 straipsnyje įrašomas šis sakinys:

„Po penkerių metų nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti šį straipsnį panaikinantį sprendimą.“

74)

79 straipsnyje išbraukiami žodžiai „, nepažeisdama Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto kompetencijos“.

75)

80 straipsnio 2 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„2.   Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti atitinkamas jūrų ir oro transporto nuostatas. Jie sprendžia pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.“

KONKURENCIJOS TAISYKLĖS

76)

85 straipsnis papildomas šia nauja 3 dalimi:

„3.   Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su susitarimų rūšimis, dėl kurių Taryba priėmė reglamentą arba direktyvą pagal 83 straipsnio 2 dalies b punktą.“

77)

87 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies c punkto pabaigoje įrašomas šis naujas sakinys:

„Po penkerių metų nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti šį punktą panaikinantį sprendimą.“;

b)

3 dalies a punkte po žodžio „nedarbas“ įrašomi šie žodžiai: „taip pat ir 299 straipsnyje nurodytų regionų, atsižvelgiant į jų struktūrinę, ekonominę ir socialinę padėtį,“.

78)

88 straipsnis papildomas šia nauja 4 dalimi:

„4.   Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su valstybės pagalbos rūšimis, dėl kurių Taryba pagal 89 straipsnį nustatė, kad 3 dalyje nustatyta procedūra gali būti netaikoma.“

MOKESČIŲ NUOSTATOS

79)

93 straipsnio pabaigoje žodžiai „per 14 straipsnyje nustatytą terminą“ išbraukiami o, o sakinio pabaigoje įrašoma „bei bus išvengta konkurencijos iškraipymo.“

TEISĖS AKTŲ SUDERINIMAS

80)

94 ir 95 straipsniai sukeičiami vietomis. 94 straipsnis tampa 95 straipsniu, o 95 straipsnis – 94 straipsniu.

81)

95 straipsnis, kuris tampa 94 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pradžioje žodžiai „Nukrypstant nuo 94 straipsnio ir“ išbraukiami;

b)

4 dalies pradžioje žodžiai „Jei Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors suderinimo priemonę“ pakeičiami žodžiais „Jei Europos Parlamentui ir Tarybai, Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors suderinimo priemonę“;

c)

5 dalies pradžioje žodžiai „Be to, nepažeidžiant 4 dalies, jei Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors suderinimo priemonę“ pakeičiami žodžiais „Be to, nepažeidžiant 4 dalies, jei Europos Parlamentui ir Tarybai, Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors derinimo priemonę“;

d)

10 dalyje žodžiai „Bendrijos kontrolės tvarką“ pakeičiami žodžiais „Sąjungos kontrolės tvarką“.

82)

94 straipsnio, kuris tampa 95 straipsniu, pradžioje įrašomi žodžiai „Nepažeidžiant 94 straipsnio“.

83)

96 straipsnio antrosios pastraipos pirmame sakinyje žodžiai „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma leidžia“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priima“. Antras sakinys pakeičiamas šiuos sakiniu „Gali būti priimtos bet kurios kitos Sutartyse numatytos atitinkamos priemonės.“

INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ

84)

Paskutiniu VI antraštinės dalies straipsniu įrašomas šis naujas 97a straipsnis:

„97a straipsnis

Kuriant vidaus rinką ar jai veikiant, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, kuriomis įdiegiami europiniai instrumentai, suteikiantys vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Sąjungoje, ir kuriomis nustatoma centralizuota leidimo suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarka Sąjungos lygiu.

Taryba, pagal specialią teisėkūros procedūrą priimdama reglamentą, nustato, kokiomis kalbomis bus sudaryti europiniai instrumentai. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.“

EKONOMINĖ IR PINIGŲ POLITIKA

85)

Pirmu VII antraštinės dalies straipsniu įrašomas 97b straipsnis, kurio formuluotė yra 4 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:

a)

1 dalyje žodžiai „bei laikantis jose nustatytų terminų“ išbraukiami;

b)

2 dalyje žodžiai „Be to, kas pirmiau paminėta, kaip numatyta šioje Sutartyje ir laikantis joje nustatytų terminų bei tvarkos, ši veikla apima neatšaukiamą valiutų kurso nustatymą, sudarantį sąlygas įvesti bendrą valiutą – ekiu,“ pakeičiami žodžiais „Be to, kas pirmiau paminėta, kaip numatyta Sutartyse ir laikantis jose nustatytų terminų bei tvarkos, ši veikla apima bendrą valiutą – eurą,“.

86)

99 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

4 dalies pirmosios pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas šiais dviem sakiniais:

„Kai laikantis 3 dalyje nurodytos tvarkos yra nustatyta, kad valstybės narės ekonominės politikos kryptys neatitinka 2 dalyje nurodytų bendrųjų gairių arba jos gali kelti grėsmę deramam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, Komisija gali įspėti tą valstybę narę. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali priimti tai valstybei narei reikalingas rekomendacijas.“;

b)

4 dalies antroji pastraipa tampa 5 dalimi, o dabartinė 5 dalis tampa 6 dalimi;

c)

4 dalyje įrašomos šios dvi naujos pastraipos:

„Šios dalies taikymo srityje Taryba sprendžia neatsižvelgdama į atitinkamai valstybei narei atstovaujančio Tarybos nario balsavimą.

Kitų Tarybos narių kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 205 straipsnio 3 dalies a punktą.“;

d)

5 dalyje, kuri tampa 6 dalimi, žodžiai „Taryba, laikydamasi 252 straipsnyje nurodytos tvarkos, gali priimti [...] taisykles.“ pakeičiami žodžiais: „Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti [...] taisykles.“, o žodžiai „šio straipsnio“ išbraukiami.

SUNKUMAI DĖL TAM TIKRŲ PRODUKTŲ TIEKIMO (ENERGETIKA)

87)

100 straipsnio 1 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„1.   Nepažeisdama kitų šioje Sutartyje nustatytų procedūrų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali, vadovaudamasi valstybių narių solidarumu, priimti sprendimą dėl ekonominę padėtį atitinkančių priemonių, ypač jei didelių sunkumų kyla dėl tam tikrų produktų tiekimo, visų pirma energetikos srityje.“

KITOS NUOSTATOS – EKONOMINĖ IR PINIGŲ POLITIKA

88)

102 straipsnio 2 dalis išbraukiama, o 1 dalis lieka be numerio.

89)

103 straipsnio 2 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„2.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, prireikus gali tiksliau apibrėžti 101 ir 102 straipsniuose bei šiame straipsnyje nurodytų draudimų taikymą.“

PERVIRŠINIO DEFICITO PROCEDŪRA

90)

104 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

5 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„5.   Jei Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas, ji pateikia nuomonę tai valstybei narei ir apie tai informuoja Tarybą.“;

b)

6 dalyje žodis „rekomendacija“ pakeičiamas žodžiu „pasiūlymu“;

c)

7 dalies pirmas sakinys pakeičiamas šiuo sakiniu „Tais atvejais, kai pagal 6 dalį nusprendžiama, kad perviršinis deficitas yra susidaręs, Taryba, nepagrįstai nedelsdama, pagal Komisijos rekomendaciją atitinkamai valstybei narei pateikia rekomendacijas, kaip per tam tikrą nurodytą laikotarpį tokią padėtį ištaisyti.“;

d)

11 dalies pirmosios pastraipos įvadiniame sakinyje darytinas pakeitimas netaikomas redakcijai lietuvių kalba;

e)

12 dalies pirmo sakinio pradžioje žodžiai „savo […]sprendimus“ pakeičiami „savo […]sprendimus ar rekomendacijas“;

f)

13 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„13.   Priimdama 8, 9, 11 ir 12 dalyse nurodytus sprendimus ar rekomendacijas, Taryba sprendžia remdamasi Komisijos rekomendacija.

Patvirtindama 6–9, 11 ir 12 dalyse nurodytas priemones Taryba sprendžia neatsižvelgdama į atitinkamai valstybei narei atstovaujančio Tarybos nario balsavimą.

Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 205 straipsnio 3 dalies a punktą.“;

g)

14 dalies trečiojoje pastraipoje išbraukiami žodžiai „iki 1994 m. sausio 1 d.“

PINIGŲ POLITIKA

91)

105 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pirmame sakinyje santrumpa „ECBS“ pakeičiama žodžiais „Europos centrinių bankų sistemos (toliau – ECBS)“;

b)

2 dalies antroje įtraukoje nuoroda į 111 straipsnį pakeičiama nuoroda į 188o straipsnį;

c)

6 dalies tekstas pakeičiamas taip:

„6.   Taryba, vieningai priimdama reglamentus pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Europos centriniu banku, gali pavesti Europos centriniam bankui specialias užduotis, susijusias su rizikos ribojimu pagrįsta kredito ir kitų finansų įstaigų, išskyrus draudimo įmones, priežiūra.“

92)

106 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pirmame sakinyje prieš žodį „banknotus“ įrašomas žodis „eurų“;

b)

2 dalies pirmame sakinyje prieš žodį „monetas“ įrašomas žodis „eurų“; antro sakinio pradžioje žodžiai „Taryba, laikydamasi 252 straipsnyje nurodytos tvarkos ir pasikonsultavusi su ECB,“ pakeičiami žodžiais „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Europos centriniu banku,“.

93)

107 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 ir 2 dalys išbraukiamos, o 3, 4, 5, ir 6 dalys atitinkamai tampa 1, 2, 3 ir 4 dalimis;

b)

4 dalyje, kuri tampa 2 dalimi, žodžiai „ECBS statutas“ pakeičiami žodžiais: „Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutas (toliau – ECBS ir ECB statutas)“;

c)

5 dalis, kuri tampa 3 dalimi, pakeičiama šiuo tekstu:

„3.   Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali iš dalies keisti ECBS ir ECB statuto 5.1, 5.2, 5.3, 17, 18, 19.1, 22, 23, 24, 26, 32.2, 32.3, 32.4, 32.6 straipsnius, 33.1 straipsnio a punktą ir 36 straipsnį. Jie sprendžia arba Europos centriniam bankui rekomendavus ir pasikonsultavus su Komisija, arba Komisijai rekomendavus ir pasikonsultavus su Europos centriniu banku.“

94)

109 straipsnyje išbraukiami žodžiai „ne vėliau kaip iki ECBS įsteigimo dienos“.

95)

110 straipsnio 2 dalyje išbraukiamos pirmos keturios pastraipos.

PRIEMONĖS, REGLAMENTUOJANČIOS EURO NAUDOJIMĄ

96)

111 straipsnio 1–3 ir 5 dalys atitinkamai tampa 188o straipsnio 1–4 dalimis; jos iš dalies keičiamos, kaip nurodyta toliau 174 punkte. 4 dalies tekstas tampa 115c straipsnio 1 dalimi; ji iš dalies keičiama, kaip toliau nurodyta 100 punkte.

97)

Įrašomas 111a straipsnis:

„111a straipsnis

Nepažeidžiant Europos centrinio banko įgaliojimų, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato priemones, reikalingas naudoti eurą kaip bendrą valiutą. Šios priemonės priimamos pasikonsultavus su Europos centriniu banku.“.

INSTITUCIJŲ NUOSTATOS (EKONOMINĖ IR PINIGŲ SĄJUNGA)

98)

112 straipsnio tekstas tampa 245b straipsniu ir jis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta 228 punkte. 113 straipsnio tekstas tampa 245c straipsniu.

99)

114 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pirmojoje pastraipoje žodžiai „patariamąją funkciją atliekantis Pinigų komitetas“ pakeičiami žodžiais „Ekonomikos ir finansų komitetas“;

b)

1 dalies antroji ir trečioji pastraipos išbraukiamos;

c)

2 dalies pirmoji pastraipa išbraukiama; trečioje įtraukoje nuoroda į 99 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis pakeičiama nuoroda į 99 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalis bei nuorodos į 122 straipsnio 2 dalį ir 123 straipsnio 4 ir 5 dalis pakeičiamos nuoroda į 117a straipsnio 2 ir 3 dalis;

d)

4 dalyje nuoroda į 122 ir 123 straipsnius pakeičiama nuoroda į 116a straipsnį.

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS VALSTYBĖMS NARĖMS, KURIŲ VALIUTA YRA EURO

100)

Įrašomas naujas 3a skyrius ir šie nauji 115a, 115b ir 115c straipsniai:

„3a SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS VALSTYBĖMS NARĖMS, KURIŲ VALIUTA YRA EURO

115a straipsnis

1.   Siekdama prisidėti prie tinkamo Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo, ir pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas Taryba, vadovaudamasi atitinkama 99 ir 104 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus 104 straipsnio 14 dalyje nustatytą tvarką, patvirtina valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtas priemones, kuriomis siekiama:

a)

sustiprinti jų biudžetinės drausmės koordinavimą ir priežiūrą;

b)

nustatyti joms taikomas ekonominės politikos gaires užtikrinant jų suderinamumą su visai Sąjungai priimtomis gairėmis ir užtikrinti jų priežiūrą.

2.   Dėl 1 dalyje nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 205 straipsnio 3 dalies a punktą.

115b straipsnis

Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ministrų susitikimų tvarka nustatoma Protokole dėl euro grupės.

115c straipsnis

1.   Siekdama užtikrinti euro vietą tarptautinėje pinigų sistemoje, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima sprendimą, nustatantį bendrąsias pozicijas dėl Ekonominei ir pinigų sąjungai ypač svarbių dalykų kompetentingose tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose. Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Europos centriniu banku.

2.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti atitinkamas priemones siekdama užtikrinti vieningą atstovavimą tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose. Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Europos centriniu banku.

3.   Dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 205 straipsnio 3 dalies a punktą.“

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS, TAIKOMOS VALSTYBĖMS NARĖMS, KURIOMS TAIKOMA IŠIMTIS

101)

116 straipsnis panaikinamas ir įrašomas 116a straipsnis:

„116a straipsnis

1.   Valstybės narės, dėl kurių Taryba nėra priėmusi sprendimo, kad jos tenkina eurui įvesti reikalingas sąlygas, toliau vadinamos „valstybėmis narėmis, kurioms taikoma išimtis“.

2.   Valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis, netaikomos šios Sutarčių nuostatos:

a)

ekonominės politikos bendrųjų gairių dalių, susijusių su euro zona apskritai, priėmimas (99 straipsnio 2 dalis);

b)

priverstinės perviršinio deficito ištaisymo priemonės (104 straipsnio 9 ir 11 dalys);

c)

ECBS tikslai ir uždaviniai (105 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys);

d)

euro emisija (106 straipsnis);

e)

Europos centrinio banko aktai (110 straipsnis);

f)

priemonės, reglamentuojančios euro naudojimą (111a straipsnis);

g)

susitarimai dėl pinigų ir kitos priemonės, susijusios su valiutos kurso politika (188o straipsnis);

h)

Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos narių paskyrimas (245b straipsnio 2 dalis);

i)

sprendimai, nustatantys bendrąsias pozicijas dėl Ekonominei ir pinigų sąjungai ypač svarbių klausimų kompetentingose tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose (115c straipsnio 1 dalis);

j)

priemonės, užtikrinančios vieningą atstovavimą tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose (115c straipsnio 2 dalis).

Todėl a–j punktuose nurodytuose straipsniuose „valstybės narės“ yra tos valstybės narės, kurių valiuta yra euro.

3.   ECBS ir ECB statuto IX skyriuje nustatyta, kad valstybės narės, kurioms taikoma išimtis, ir jų nacionaliniai centriniai bankai neturi teisių ir prievolių ECBS.

4.   Tarybos narių, atstovaujančių valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis, balsavimo teisės sustabdomos Tarybai priimant 2 dalyje nurodytuose straipsniuose išvardytas priemones ir šiais atvejais:

a)

priimant rekomendacijas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, daugiašalės priežiūros sistemoje, įskaitant stabilumo programas ir įspėjimus (99 straipsnio 4 dalis);

b)

patvirtinant priemones dėl perviršinio deficito, susijusias su valstybėmis narėmis, kurių valiuta yra euro (104 straipsnio 6, 7, 8, 12 ir 13 dalys).

Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 205 straipsnio 3 dalies a punktą.“

102)

117 straipsnis panaikinamas, išskyrus 2 dalies penkias pirmas įtraukas, kurios tampa 118a straipsnio 2 dalies penkiomis pirmomis įtraukomis; jos iš dalies keičiamos, kaip toliau nurodyta 103 punkte. Įrašomas toks 117a straipsnis:

a)

jo 1 dalis pakeičiama 121 straipsnio 1 dalies tekstu, iš dalies keičiant taip:

i)

visoje dalyje santrumpa „EPI“ pakeičiama žodžiais „Europos centrinis bankas“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį;

ii)

pirmosios pastraipos pradžioje įterpiami šie žodžiai: „Ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai taikoma išimtis, prašymu,“;

iii)

pirmosios pastraipos pirmame sakinyje žodžiai „pažangą, padarytą valstybėms narėms vykdant savo įsipareigojimus“ pakeičiami žodžiais „pažangą, padarytą valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis, vykdant savo įsipareigojimus“;

iv)

pirmosios pastraipos antrame sakinyje žodžiai „kiekvienos valstybės narės“ pakeičiami žodžiais „kiekvienos iš šių valstybių narių“, o žodžiai „šios Sutarties“ išbraukiami;

v)

pirmosios pastraipos trečioje įtraukoje pirmasis pakeitimas netaikomas redakcijai lietuvių kalba, o žodžiai „bet kokios kitos valstybės narės valiutos atžvilgiu;“ pakeičiami žodžiais „euro atžvilgiu;“;

vi)

pirmosios pastraipos ketvirtoje įtraukoje žodžiai „valstybės narės“ pakeičiami žodžiais „valstybės narės, kuriai taikoma išimtis,“, o žodžiai „Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizme“ pakeičiami žodžiais „valiutos kurso mechanizme“;

vii)

antrojoje pastraipoje išbraukiami žodžiai „ekiu raida,“, o žodis „apibūdinama“ keičiamas žodžiu „apibūdinami“;

b)

jo 2 dalis pakeičiama 122 straipsnio 2 dalies antro sakinio tekstu, iš dalies keičiant taip:

i)

teksto pabaigoje žodžiai „121 straipsnio 1 dalyje nustatytus“ pakeičiami žodžiais „1 dalyje nustatytus“;

ii)

ir įrašomos šios naujos antroji ir trečioji pastraipos:

„Taryba sprendžia gavusi valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, atstovaujančių savo narių kvalifikuotos daugumos rekomendaciją. Tarybai gavus Komisijos pasiūlymą, šie nariai rekomendaciją pateikia per šešis mėnesius.

Antrojoje pastraipoje nurodyta kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 205 straipsnio 3 dalies a punktą.“;

c)

jo 3 dalis pakeičiama 123 straipsnio 5 dalies tekstu, iš dalies keičiant taip:

i)

dalies pradžioje esantys žodžiai „Jei 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nusprendžiama panaikinti nukrypimą,“ pakeičiami žodžiais „Jei 2 dalyje nustatyta tvarka nusprendžiama panaikinti nukrypimą,“;

ii)

žodžiai „nustato kursą“ pakeičiami žodžiais „neatšaukiamai nustato kursą“.

103)

118 straipsnis panaikinamas. Įrašomas 118a straipsnis, kaip nurodyta toliau:

a)

jo 1 dalis pakeičiama 123 straipsnio 3 dalies tekstu; žodžiai „šios Sutarties“ išbraukiami;

b)

jo 2 dalis pakeičiama 117 straipsnio 2 dalies pirmų penkių įtraukų tekstu; šios penkios įtraukos iš dalies keičiamos, kaip toliau nurodyta, o prieš jas įrašomas šis įvadinis sakinys:

„Jei yra ir kol yra valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, šių valstybių narių atžvilgiu Europos centrinis bankas:“

i)

trečioje įtraukoje žodžiai „Europos pinigų sistemos“ pakeičiami žodžiais „valiutos kurso mechanizmo“;

ii)

penkta įtrauka pakeičiama šiuo tekstu:

„—

atlieka Europos bendradarbiavimo pinigų srityje fondo buvusius uždavinius, kuriuos vėliau perėmė Europos pinigų institutas.“

104)

Įrašomas 118b straipsnis, kurio formuluotė yra 124 straipsnio 1 dalies formuluotė; jis iš dalies keičiamas taip:

a)

žodžiai „Iki trečiojo etapo pradžios kiekviena valstybė narė“ pakeičiami žodžiais „Kiekviena valstybė narė, kuriai taikoma išimtis,“;

b)

žodžiai „Europos pinigų sistemoje (EPS) bei plėtojant ekiu, ir gerbia šioje srityje nustatytus įgaliojimus.“ pakeičiami žodžiais „valiutos kurso mechanizme.“

105)

119 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pirmojoje ir antrojoje pastraipoje po žodžių „valstybės narės“ atitinkamai įrašomi žodžiai „, kuriai taikoma išimtis,“, o pirmojoje pastraipoje išbraukiamas žodis „laipsniškam“;

b)

2 dalies a punkte po žodžių „valstybės narės“ įrašomi žodžiai „, kurioms taikoma išimtis,“, o b punkte žodžiai „sunkumus patirianti valstybė“ pakeičiami žodžiais „sunkumus patirianti valstybė narė, kuriai taikoma išimtis,“;

c)

3 dalyje žodžiai „Komisija leidžia sunkumus patiriančiai valstybei“ pakeičiami žodžiais „Komisija leidžia sunkumus patiriančiai valstybei narei, kuriai taikoma išimtis,“;

d)

4 dalis išbraukiama.

106)

120 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalyje žodžiai „suinteresuota valstybė narė gali imtis“ pakeičiami žodžiais „valstybė narė, kuriai taikoma išimtis, gali imtis“;

b)

3 dalyje žodis „nuomonę“ pakeičiamas žodžiu „rekomendaciją“, o po žodžio „valstybė“ įrašomas žodis „narė“;

c)

4 dalis išbraukiama.

107)

121 straipsnio 1 dalis tampa 117a straipsnio 1 dalimi; ji iš dalies keičiama, kaip nurodyta pirmiau 102 punkte. Likusi 121 straipsnio dalis panaikinama.

108)

122 straipsnio 2 dalies antras sakinys tampa 117a straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa; jis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta pirmiau 102 punkte. Likusi 122 straipsnio dalis panaikinama.

109)

123 straipsnio 3 dalis tampa 118a straipsnio 1 dalimi, o 5 dalis tampa 117a straipsnio 3 dalimi; jos iš dalies keičiamos, kaip pirmiau nurodyta atitinkamai 103 ir 102 punktuose. Likusi 123 straipsnio dalis panaikinama.

110)

124 straipsnio 1 dalis tampa nauju 118b straipsniu; jis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta pirmiau 104 punkte. Likusi 124 straipsnio dalis panaikinama.

UŽIMTUMAS

111)

125 straipsnyje žodžiai „ir šios Sutarties 2 straipsnyje“ išbraukiami.

PERKELTOS ANTRAŠTINĖS DALYS

112)

IX antraštinė dalis „BENDRA PREKYBOS POLITIKA“ bei 131 ir 133 straipsniai atitinkamai tampa Penktosios dalies dėl Sąjungos išorės veiksmų II antraštine dalimi bei 188b ir 188c straipsniais. 131 straipsnis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta toliau 157 punkte, o 133 straipsnis pakeičiamas 188c straipsniu.

132 ir 134 straipsniai panaikinami.

113)

X antraštinė dalis „MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS“ ir 135 straipsnis atitinkamai tampa Ia antraštinės dalies „Laisvas prekių judėjimas“ 1a skyriumi ir 27a straipsniu, kaip nurodyta pirmiau 45 punkte.

SOCIALINĖ POLITIKA

114)

XI antraštinės dalies pavadinimas „SOCIALINĖ POLITIKA, ŠVIETIMAS, PROFESINIS MOKYMAS IR JAUNIMAS“ pakeičiamas taip: „SOCIALINĖ POLITIKA“, o jo numeris tampa IX; pavadinimas „1 Skyrius – Socialinės nuostatos“ išbraukiamas.

115)

Įrašomas šis naujas 136a straipsnis:

„136a straipsnis

Sąjunga, atsižvelgdama į nacionalinių sistemų įvairovę, pripažįsta ir remia socialinių partnerių vaidmenį savo lygiu. Ji remia socialinių partnerių dialogą, kartu gerbdama jų savarankiškumą.

Prie socialinio dialogo prisideda trišalis socialinių reikalų aukšto lygio susitikimas ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais.“

116)

137 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies pirmosios pastraipos įvadiniame sakinyje žodis „Taryba:“ pakeičiamas žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba:“, atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį; antrosios pastraipos pirmas sakinys padalinamas į šias dvi pastraipas:

„Europos Parlamentas ir Taryba, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu, sprendžia pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

1 dalies c, d, f, ir g punktuose nurodytose srityse Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir minėtais komitetais, vieningai sprendžia pagal specialią teisėkūros procedūrą.“

Antrosios pastraipos antras sakinys tampa paskutine pastraipa, o pakeitimas, kuriuo išbraukiami žodžiai „šio straipsnio“, netaikomas redakcijai lietuvių kalba;

b)

3 dalies pirmosios pastraipos pabaigoje įrašomi šie žodžiai „, arba prireikus įgyvendinti pagal 139 straipsnį priimtą Tarybos sprendimą.“; antrojoje pastraipoje žodžiai „direktyva turi būti perkelta į nacionalinę teisę pagal 249 straipsnį“ pakeičiami žodžiais „direktyva arba sprendimas turi būti perkelti į nacionalinę teisę arba įgyvendinti“, o po žodžių „pagal tą direktyvą“ įrašomi žodžiai „arba minėtą sprendimą“.

117)

138 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje žodžiai „Pasinaudodami tokiu konsultavimusi,“ pakeičiami žodžiais „Pasinaudodami 2 ir 3 dalyse nurodytu konsultavimusi,“, o antrame sakinyje žodžiai „Ši procedūra negali trukti“ pakeičiami žodžiais „Šis procesas negali trukti“.

118)

139 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

pirmosios pastraipos pabaigoje įrašomas šis sakinys: „Apie tai pranešama Europos Parlamentui.“;

b)

antrosios pastraipos pirmo sakinio pradžia „Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, o tais atvejais, kai tame susitarime“ pakeičiama taip „Taryba sprendžia vieningai, kai tame susitarime“, o paskutinis sakinys išbraukiamas.

119)

140 straipsnio antrosios pastraipos pabaigoje įrašoma ši frazė: „, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui. Apie tai išsamiai pranešama Europos Parlamentui.“

120)

143 straipsnio antroji pastraipa išbraukiama.

EUROPOS SOCIALINIS FONDAS

121)

2 skyrius tampa „X ANTRAŠTINĖ DALIS“.

122)

148 straipsnyje žodžiai „susijusius įgyvendinimo sprendimus“ pakeičiami žodžiais „susijusius įgyvendinimo reglamentus“.

ŠVIETIMAS, PROFESINIS MOKYMAS, JAUNIMAS IR SPORTAS

123)

3 skyrius tampa „XI ANTRAŠTINĖ DALIS“, o jo pavadinimo pabaigoje esantys žodžiai „IR JAUNIMAS“ pakeičiami žodžiais „, JAUNIMAS IR SPORTAS“.

124)

149 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalyje įrašoma ši pastraipa:

„Sąjunga prisideda prie Europos sporto reikalų skatinimo, kartu atsižvelgdama į jo specifinį pobūdį, savanoriška veikla paremtas struktūras bei jo socialinę ir švietimo funkciją.“;

b)

2 dalies penktos įtraukos pabaigoje įrašomi žodžiai „ir skatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime;“; įrašoma tokia paskutinė įtrauka:

„—

plėtoti europinę pakraipą sporto srityje, skatinant teisingumą bei atvirumą sporto varžybose ir už sportą atsakingų organizacijų bendradarbiavimą, taip pat saugant sportininkų, ypač pačių jauniausių, fizinį ir moralinį integralumą.“;

c)

3 dalyje žodžiai „švietimo srityje“ pakeičiami žodžiais „švietimo ir sporto srityse“;

d)

4 dalyje žodis „Taryba“ išbraukiamas, pirma įtrauka pradedama žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami“, atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį; antra įtrauka formuluojama taip: „Taryba, [...] pasiūlymu, priima“.

125)

150 straipsnio 4 dalies pabaigoje įrašoma ši frazė: „ir Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima rekomendacijas.“

KULTŪRA

126)

151 straipsnio 5 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

įvadiniame sakinyje žodis „Taryba“ išbraukiamas;

b)

pirmos įtraukos pirmas sakinys pradedamas žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami“, atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį, o antras sakinys išbraukiamas;

c)

antroje įtraukoje žodžiais „vieningai spręsdama“ išbraukiami ir įtrauka pradedama žodžiais „Taryba, remdamasi [...] pasiūlymu, priima“.

VISUOMENĖS SVEIKATA

127)

152 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies antrojoje pastraipoje žodžiai „žmonių sveikatai“ pakeičiami žodžiais „fizinei ir psichinei sveikatai“, o pastraipos pabaigoje įrašomas ši frazė: „, bei stebėseną, išankstinį įspėjimą dėl didelių peržengiančio sieną pobūdžio grėsmių sveikatai ir kovą su jomis.“;

b)

2 dalies pirmosios pastraipos pabaigoje įrašomas šis sakinys: „Ji ypač skatina valstybių narių bendradarbiavimą, kad jų pasienio regionų sveikatos paslaugos geriau papildytų viena kitą.“;

c)

2 dalies antrosios pastraipos pabaigoje įrašomas šis tekstas: „, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui. Apie tai išsamiai pranešama Europos Parlamentui.“;

d)

4 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

pirmosios pastraipos įvadiniame sakinyje įrašoma ši frazė: „Nukrypstant nuo 2a straipsnio 5 dalies ir 2e straipsnio a punkto bei laikantis 2c straipsnio 2 dalies k punkto,“, o pabaigoje įrašomi šie žodžiai: „bendroms saugos problemoms spręsti:“;

ii)

b punkto žodžiai „nukrypstant nuo 37 straipsnio –“ išbraukiami;

iii)

įrašomas šis naujas c punktas:

„c)

priemonių, nustatančių aukštus vaistų ir medicinos tikslams naudojamų prietaisų kokybės bei saugos standartus.“;

iv)

dabartinis c punktas tampa 5 dalimi ir pakeičiamas šiuo tekstu:

„5.   Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, taip pat gali patvirtinti skatinamąsias priemones, skirtas saugoti ir gerinti žmonių sveikatą, pirmiausia kovoti su peržengiančio sieną pobūdžio labiausiai sveikatą pakertančiomis ligomis, priemones, skirtas stebėsenai, išankstiniam įspėjimui dėl didelių peržengiančio sienas pobūdžio grėsmių sveikatai ir kovai su jomis, taip pat priemones, kurių tiesioginis tikslas – apsaugoti visuomenės sveikatą, kai tai susiję su tabako vartojimu ir piktnaudžiavimu alkoholiu, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.“;

e)

dabartinės 4 dalies antroji pastraipa tampa 6 dalimi, o 5 dalis, kuri tampa 7 dalimi, pakeičiama šiuo tekstu:

„7.   Sąjunga savo veikloje pripažįsta valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Valstybių narių atsakomybė apima sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros valdymą bei tam paskirtų išteklių paskirstymą. 4 dalies a punkte nurodytos priemonės neturi įtakos nacionalinėms nuostatoms dėl organų ir kraujo donorystės ar jų naudojimo medicinos tikslams.“

VARTOTOJŲ APSAUGA

128)

153 straipsnio 2 dalis tampa 6a straipsniu o 3, 4 ir 5 dalys tampa atitinkamai 2, 3 ir 4 dalimis.

PRAMONĖ

129)

157 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies pabaigoje įrašomas šis tekstas: „, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui. Apie tai išsamiai pranešama Europos Parlamentui.“

b)

3 dalies pirmosios pastraipos antro sakinio pabaigoje įrašoma ši frazė: „, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.“

EKONOMINĖ, SOCIALINĖ IR TERITORINĖ SANGLAUDA

130)

XVII antraštinės dalies pavadinimas pakeičiamas taip: „EKONOMINĖ, SOCIALINĖ IR TERITORINĖ SANGLAUDA“.

131)

158 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmojoje pastraipoje žodžiai „ekonominę ir socialinę sanglaudą“ pakeičiami žodžiais „ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą“;

b)

antrojoje pastraipoje žodžiai „arba salų“ ir žodžiai „įskaitant kaimo vietoves“ išbraukiami;

c)

įrašoma ši nauja pastraipa:

„Šiuo požiūriu ypatingas dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms.“

132)

159 straipsnio antrojoje pastraipoje žodžiai „ekonominės ir socialinės“ pakeičiami žodžiais „ekonominės, socialinės ir teritorinės“.

133)

161 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmosios pastraipos pirmo sakinio pradžioje žodžiai „Nepažeisdama 162 straipsnio, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gavusi Europos Parlamento pritarimą ir pasikonsultavusi“ pakeičiami žodžiais „Nepažeisdami 162 straipsnio, Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę“. Antrame sakinyje išbraukiami žodžiai „Taryba, spręsdama“, sakinį atitinkamai tikslinant gramatiškai;

b)

antrojoje pastraipoje išbraukiamas žodis „Tarybos“, o sakinys pradedamas taip: „Ta pačia“;

c)

trečioji pastraipa išbraukiama.

134)

162 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodžiai „vykdomuosius sprendimus“ pakeičiami žodžiais „įgyvendinimo reglamentus“.

MOKSLINIAI TYRIMAI IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA

135)

XVIII antraštinės dalies pavadinime įrašomi žodžiai „BEI KOSMOSAS“.

136)

163 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„1.   Sąjungos tikslas – stiprinti savo mokslinį bei technologinį pagrindą, sukuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje laisvai judėtų mokslo darbuotojai, mokslinės žinios ir technologijos, ir skatinti jos konkurencingumo augimą, taip pat pramonės srityje, kartu remiant visus mokslinius tyrimus, kurie, manoma, yra reikalingi pagal kitus Sutarčių skyrius.“;

b)

2 dalies frazė „pirmiausia siekiant, kad įmonės galėtų visiškai išnaudoti vidaus rinkos potencialą, ypač padarant“ pakeičiama šiais žodžiais „pirmiausia siekiant, kad skirtingų valstybių mokslo darbuotojai galėtų laisvai bendradarbiauti, o įmonės galėtų visiškai išnaudoti vidaus rinkos potencialą, ypač padarant“.

137)

165 straipsnio 2 dalies pabaigoje įrašomas šis tekstas: „, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui. Apie tai išsamiai pranešama Europos Parlamentui.“

138)

166 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

4 dalyje žodžiai „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu […] kvalifikuota balsų dauguma“ pakeičiami žodžiais „Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą […]“;

b)

papildoma nauja 5 dalimi:

„5.   Papildant daugiametėje pamatinėje programoje numatytas veiklos sritis, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, patvirtina priemones, reikalingas Europos mokslinių tyrimų erdvės įgyvendinimui.“

139)

167 straipsnyje žodis „Taryba“ pakeičiamas žodžiu „Sąjunga“.

140)

168 straipsnio antrojoje pastraipoje žodis „Taryba“ pakeičiamas žodžiu „Sąjunga“.

141)

170 straipsnio antrojoje pastraipoje paskutinė frazė „dėl kurių vedamos derybos ir kurie sudaromi pagal 300 straipsnį“ išbraukiama.

KOSMOSAS

142)

Įrašomas šis naujas 172a straipsnis:

„172a straipsnis

1.   Siekdama skatinti mokslinę ir techninę pažangą, pramonės konkurencingumą ir įgyvendinti savo politiką, Sąjunga parengia Europos kosmoso politiką. Šiuo tikslu ji gali skatinti bendras iniciatyvas, remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei koordinuoti pastangas, reikalingas kosmosui tyrinėti ir panaudoti.

2.   Siekiant prisidėti prie 1 dalyje nurodytų tikslų įgyvendinimo, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina reikalingas priemones, kurios gali sudaryti Europos kosmoso programą, išskyrus bet kurį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.

3.   Sąjunga užmezga tinkamus santykius su Europos kosmoso agentūra.

4.   Šis straipsnis nepažeidžia kitų šios antraštinės dalies nuostatų.“

APLINKA (KLIMATO KAITA)

143)

174 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies ketvirta įtrauka pakeičiama šiuo tekstu:

„—

remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovai su klimato kaita.“;

b)

2 dalies antrojoje pastraipoje žodžiai „Bendrijos tikrinimo tvarką“ pakeičiami žodžiais „Sąjungos kontrolės tvarką“;

c)

4 dalies pirmosios pastraipos paskutinė frazė „dėl kurių vedamos derybos ir kurie sudaromi pagal 300 straipsnį“ išbraukiama.

144)

175 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies antroji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, gali vieningai nuspręsti leisti pirmojoje pastraipoje nurodytose srityse taikyti įprastą teisėkūros procedūrą.“;

b)

3 dalies pirmojoje pastraipoje žodžiai „Kitose srityse“ išbraukiami, o antroji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Šioms programoms įgyvendinti reikalingos priemonės priimamos laikantis, priklausomai nuo aplinkybių, 1 arba 2 dalyje numatytų sąlygų.“;

c)

4 dalyje žodžiai „tam tikrų Bendrijos lygmens priemonių,“ pakeičiami žodžiais „tam tikrų Sąjungos patvirtintų priemonių,“;

d)

5 dalyje žodžiai „Taryba tą priemonę nustatančiame akte numato atitinkamas nuostatas dėl“ pakeičiami žodžiais „šia priemone numatomos atitinkamos nuostatos dėl“.

PERKELTOS ANTRAŠTINĖS DALYS

145)

XX antraštinė dalis „BENDRADARBIAVIMAS VYSTYMOSI LABUI“ ir 177, 179, 180 ir 181 straipsniai tampa atitinkamai Penktosios dalies dėl Sąjungos išorės veiksmų III antraštinės dalies 1 skyriumi ir 188d–188g straipsniais; jie iš dalies keičiami, kaip nurodyta toliau 161–164 punktuose. 178 straipsnis panaikinamas.

146)

XXI antraštinė dalis „EKONOMINIS, FINANSINIS IR TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS“ ir 181a straipsnis tampa atitinkamai Penktosios dalies dėl Sąjungos išorės veiksmų III antraštinės dalies 2 skyriumi ir nauju 188h straipsniu; šis straipsnis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta toliau 166 punkte.

ENERGETIKA

147)

XX antraštinė dalis pakeičiama šia nauja antraštine dalimi ir nauju 176a straipsniu:

„XX ANTRAŠTINĖ DALIS

ENERGETIKA

176a straipsnis

1.   Kuriant vidaus rinką ar jai veikiant ir atsižvelgiant į poreikį išsaugoti ir gerinti aplinką, Sąjungos energetikos politika, vadovaujantis valstybių narių solidarumu, siekiama:

a)

užtikrinti energijos rinkos veikimą;

b)

užtikrinti energijos tiekimo saugumą Sąjungoje;

c)

skatinti energijos vartojimo efektyvumą bei taupymą ir naujų bei atsinaujinančių energijos formų plėtojimą; ir

d)

skatinti energetikos tinklų sujungimą.

2.   Nepažeidžiant kitų Sutarčių nuostatų taikymo, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato priemones, būtinas 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti. Šios priemonės patvirtinamos pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.

Nepažeidžiant 175 straipsnio 2 dalies c punkto, jos neturi poveikio valstybės narės teisei apibrėžti savo energijos išteklių naudojimo sąlygas, pasirinkti tarp skirtingų energijos šaltinių ir nustatyti bendrą energijos tiekimo struktūrą.

3.   Nukrypdama nuo 2 dalies, Taryba, spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, patvirtina čia nurodytas priemones, kai jos pirmiausia yra fiskalinio pobūdžio.“

TURIZMAS

148)

XXI antraštinė dalis pakeičiama šia nauja antraštine dalimi ir nauju 176b straipsniu:

„XXI ANTRAŠTINĖ DALIS

TURIZMAS

176b straipsnis

1.   Sąjunga papildo valstybių narių veiksmus turizmo sektoriuje, ypač skatindama Sąjungos įmonių konkurencingumą šiame sektoriuje.

Šiuo tikslu Sąjunga savo veiksmais siekia:

a)

skatinti įmonių plėtrai palankios aplinkos šiame sektoriuje sukūrimą;

b)

remti valstybių narių bendradarbiavimą, ypač keičiantis gera praktika.

2.   Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina konkrečias priemones veiksmams valstybėse narėse papildyti, kad būtų pasiekti šiame straipsnyje nurodyti tikslai, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.“

CIVILINĖ SAUGA

149)

Įrašoma ši nauja XXII antraštinė dalis ir naujas 176c straipsnis:

„XXII ANTRAŠTINĖ DALIS

CIVILINĖ SAUGA

176c straipsnis

1.   Sąjunga skatina valstybių narių bendradarbiavimą, siekdama didinti gaivalinių nelaimių arba žmogaus sukeltų katastrofų prevencijos ir apsaugos nuo jų sistemų veiksmingumą.

Sąjunga savo veiksmais siekia:

a)

remti ir papildyti valstybių narių veiksmus nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu užkertant kelią pavojams, rengiant civilinės saugos darbuotojus valstybėse narėse bei reaguojant į gaivalines nelaimes ir žmogaus sukeltas katastrofas Sąjungoje;

b)

skatinti greitą, veiksmingą nacionalinių civilinės saugos tarnybų operatyvinį bendradarbiavimą Sąjungoje;

c)

skatinti tarptautinio civilinės saugos darbo nuoseklumą.

2.   Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti padedančias reikalingas priemones, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.“

ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

150)

Įrašoma ši nauja XXIII antraštinė dalis ir naujas 176d straipsnis:

„XXIII ANTRAŠTINĖ DALIS

ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

176d straipsnis

1.   Veiksmingas Sąjungos teisės įgyvendinimas, būtinas tinkamam Sąjungos veikimui, valstybėse narėse laikomas bendro intereso reikalu.

2.   Sąjunga gali remti valstybių narių pastangas gerinti savo administracinius gebėjimus įgyvendinant Sąjungos teisę. Tokiais veiksmais gali būtų keitimosi informacija ir valstybės tarnautojų mainų palengvinimas bei mokymo programų rėmimas. Nė viena valstybė narė neprivalo pasinaudoti šia parama. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina šiam tikslui reikalingas priemones, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.

3.   Šis straipsnis nepažeidžia valstybių narių įsipareigojimų įgyvendinti Sąjungos teisę arba Komisijos prerogatyvų ir pareigų. Jis nepažeidžia ir kitų Sutarčių nuostatų, numatančių valstybių narių administracinį bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Sąjunga.“

ASOCIACIJA SU UŽJŪRIO ŠALIMIS IR TERITORIJOMIS

151)

182 straipsnio pirmosios pastraipos pabaigoje išbraukiami žodžiai „šios Sutarties“.

152)

186 straipsnio pabaigoje frazė „reglamentuojama vėliau sudaromais ir valstybių narių vieningai patvirtinamais susitarimais.“ pakeičiama fraze „reglamentuojama pagal 187 straipsnį priimtais aktais.“

153)

187 straipsnyje žodis „vieningai“ pakeičiamas žodžiais „priimdama sprendimą vieningai remdamasi Komisijos pasiūlymu“, o straipsnio pabaigoje įrašomas šis sakinys: „Jei atitinkamas nuostatas priima Taryba pagal specialią teisėkūros procedūrą, ji sprendžia vieningai, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.“

SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMAI

154)

Įrašoma nauja Penktoji dalis. Jos pavadinimas – „SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMAI“ ir ją sudaro šios antraštinės dalys ir skyriai:

I antraštinė dalis:

Bendrosios nuostatos dėl Sąjungos išorės veiksmų

II antraštinė dalis:

Bendra prekybos politika

III antraštinė dalis:

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir humanitarinė pagalba

1 skyrius:

Bendradarbiavimas vystymosi labui

2 skyrius:

Ekonominis, finansinis ir techninis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

3 skyrius:

Humanitarinė pagalba

IV antraštinė dalis:

Ribojančios priemonės

V antraštinė dalis:

Tarptautiniai susitarimai

VI antraštinė dalis:

Sąjungos santykiai su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis bei Sąjungos delegacijos

VII antraštinė dalis:

Solidarumo sąlyga

BENDROSIOS NUOSTATOS

155)

Įrašoma ši nauja I antraštinė dalis ir naujas 188a straipsnis:

„I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMŲ

188a straipsnis

Sąjunga pagal šią dalį vykdomuose savo veiksmuose tarptautinėje arenoje vadovaujasi principais, siekia tikslų ir veiksmus vykdo remdamasi bendrosiomis nuostatomis, kurie nurodyti Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 1 skyriuje.“

BENDRA PREKYBOS POLITIKA

156)

Įrašoma II antraštinė dalis „BENDRA PREKYBOS POLITIKA“, perimanti trečiosios dalies IX antraštinės dalies pavadinimą.

157)

Įrašomas 188b straipsnis, kurio formuluotė yra 131 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:

a)

pirmoji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Pagal 23–27 straipsnius sukurdama muitų sąjungą, Sąjunga bendram labui prisideda prie darnaus pasaulio prekybos plėtojimo, laipsniško tarptautinės prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų apribojimų panaikinimo bei muitų ir kitų kliūčių mažinimo.“;

b)

antroji pastraipa išbraukiama.

158)

Įrašomas 188c straipsnis, pakeičiantis 133 straipsnį:

„188c straipsnis

1.   Bendra prekybos politika grindžiama vienodais principais, ypač keičiant muitų normas, sudarant susitarimus dėl muitų tarifų ir prekybos, susijusius su prekyba prekėmis ir paslaugomis bei intelektinės nuosavybės komerciniais aspektais, tiesioginėmis užsienio investicijomis, liberalizavimo priemonių suvienodinimu, eksporto politika ir prekybos apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, taikytinomis dempingo ar subsidijų atveju. Bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais.

2.   Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, apibrėžiančias bendros prekybos politikos įgyvendinimo sistemą.

3.   Kai reikia derėtis dėl susitarimų su viena arba keliomis trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis ir juos sudaryti, taikomas 188n straipsnis, atsižvelgiant į šio straipsnio specialiąsias nuostatas.

Komisija teikia rekomendacijas Tarybai, kuri įgalioja Komisiją pradėti reikalingas derybas. Taryba ir Komisija yra atsakingos už tai, kad derybose pasiekti susitarimai atitiktų Sąjungos vidaus politikos kryptis bei taisykles.

Šias derybas Komisija veda konsultuodamasi su specialiu komitetu, Tarybos paskirtu padėti Komisijai atlikti šią užduotį, ir laikydamasi tokių nurodymų, kuriuos Taryba gali jai teikti. Komisija teikia reguliarias ataskaitas apie derybų eigą a specialiajam komitetui ir Europos Parlamentui.

4.   Sprendimus dėl derybų ir 3 dalyje nurodytų susitarimų sudarymo Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma.

Taryba sprendžia vieningai dėl derybų ir susitarimų dėl prekybos paslaugomis ir intelektinės nuosavybės komercinių aspektų, taip pat tiesioginių užsienio investicijų srityse sudarymo, kai tokiuose susitarimuose įtvirtinamos nuostatos, pagal kurias vidaus taisyklių priėmimui yra reikalingas balsų vieningumas.

Taryba taip pat sprendžia vieningai dėl derybų ir susitarimų sudarymo:

a)

prekybos kultūros ir audiovizualinėmis paslaugomis srityje, kai yra pavojus, kad šie susitarimai gali pakenkti Sąjungos kultūrų ir kalbų įvairovei;

b)

prekybos socialinėmis, švietimo ir sveikatos paslaugomis srityje, kai yra pavojus, kad šie susitarimai gali labai sutrikdyti nacionalinį šių paslaugų organizavimą ir pakenkti valstybių narių atsakomybei jas teikti.

5.   Deryboms ir tarptautinių susitarimų sudarymui transporto srityje taikomos Trečiosios dalies V antraštinės dalies ir 188n straipsnio nuostatos.

6.   Naudojimasis šiuo straipsniu suteiktais įgaliojimais bendros prekybos politikos srityje neturi poveikio Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos atskyrimui ir nesudaro prielaidų valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų suderinimui, kai tokio suderinimo nereikalaujama Sutartyse.“

BENDRADARBIAVIMAS VYSTYMOSI LABUI

159)

Įrašoma III antraštinė dalis – „BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS IR HUMANITARINĖ PAGALBA“.

160)

Įrašomas 1 skyrius „BENDRADARBIAVIMAS VYSTYMOSI LABUI“, perimantis Trečiosios dalies XX antraštinės dalies pavadinimą.

161)

Įrašomas 188d straipsnis, kurio formuluotė yra 177 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:

a)

1 ir 2 dalys pakeičiamos šiuo tekstu:

„1.   Sąjungos politika bendradarbiavimo vystymosi labui srityje vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais. Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo vystymosi labui politika papildo ir stiprina viena kitą.

Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą. Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims.“

b)

3 dalis tampa 2 dalimi.

162)

Įrašomas 188e straipsnis, kurio formuluotė yra 179 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:

a)

1 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„1.   Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, būtinas bendradarbiavimo vystymosi labui politikai įgyvendinti, kurios gali būti siejamos su daugiametėmis bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis programomis arba teminio pobūdžio programomis.“;

b)

Įrašoma ši nauja 2 dalis:

„2.   Sąjunga gali sudaryti bet kokius susitarimus su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, padedančius siekti Europos Sąjungos sutarties 10a straipsnyje ir šios Sutarties 188d straipsnyje nurodytų tikslų.

Pirmoji pastraipa nepažeidžia valstybių narių kompetencijos vesti derybas tarptautinėse institucijose ir sudaryti susitarimus.“;

c)

Dabartinė 2 dalis tampa 3 dalimi, o dabartinė 3 dalis išbraukiama.

163)

Įrašomas 188f straipsnis, kurio formuluotė yra 180 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:

1 dalies pradžioje įterpiama ši frazė: „Siekdamos skatinti, kad jų veiksmai papildytų vienas kitą ir būtų veiksmingi,“.

164)

Įrašomas 188g straipsnis, kurio formuluotė yra 181 straipsnio formuluotė; pirmosios pastraipos antras sakinys ir antroji pastraipa išbraukiami.

EKONOMINIS, FINANSINIS IR TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

165)

Įrašomas 2 skyrius „EKONOMINIS, FINANSINIS IR TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS“, perimantis Trečiosios dalies XXI antraštinės dalies pavadinimą.

166)

Įrašomas 188h straipsnis, kurio formuluotė yra 181a straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:

a)

1 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„1.   Nepažeisdama kitų Sutarčių nuostatų ir ypač 188d–188g straipsnių nuostatų Sąjunga įgyvendina ekonominio, finansinio ir techninio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, išskyrus besivystančias šalis, ypač finansinės pagalbos, veiksmus. Tokie veiksmai atitinka Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politiką ir yra vykdomi vadovaujantis jos išorės veiksmų principais ir tikslais. Sąjungos ir valstybių narių veiksmai vienas kitą papildo ir sustiprina.“;

b)

2 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„2.   Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina 1 dalies įgyvendinimui būtinas priemones.“;

c)

3 dalies pirmosios pastraipos antrame sakinyje išbraukiami žodžiai „pagal 300 straipsnį derybomis siekiamų ir sudaromų“.

167)

Įrašomas šis naujas 188i straipsnis:

„188i straipsnis

Kai dėl situacijos trečiojoje šalyje Sąjungai reikia teikti skubią finansinę pagalbą, reikalingus sprendimus, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima Taryba.“

HUMANITARINĖ PAGALBA

168)

Įrašomas šis naujas 3 skyrius ir naujas 188j straipsnis:

„3 SKYRIUS

HUMANITARINĖ PAGALBA

188j straipsnis

1.   Sąjungos veiksmai humanitarinės pagalbos srityje vykdomi vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais. Tokių veiksmų paskirtis – suteikti laikiną pagalbą ir paramą žmonėms trečiosiose šalyse, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių ar žmogaus sukeltų katastrofų, ir juos apsaugoti, siekiant patenkinti dėl šių įvairių situacijų atsiradusius humanitarinius poreikius. Sąjungos ir valstybių narių veiksmai vieni kitus papildo ir sustiprina.

2.   Humanitarinės pagalbos veiksmai vykdomi laikantis tarptautinės teisės principų ir nešališkumo, neutralumo bei nediskriminavimo principų.

3.   Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, apibrėžiančias Sąjungos humanitarinės pagalbos veiksmų įgyvendinimo sistemą.

4.   Sąjunga gali sudaryti bet kokius susitarimus su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, padedančius siekti šio straipsnio 1 dalyje ir Europos Sąjungos sutarties 10a straipsnyje nurodytų tikslų.

Pirmoji pastraipa nepažeidžia valstybių narių kompetencijos vesti derybas tarptautinėse institucijose ir sudaryti susitarimus.

5.   Siekiant sukurti struktūrą jauniesiems europiečiams bendrai prisidėti prie Sąjungos humanitarinės pagalbos veiksmų, įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, apibrėžia šio korpuso veiklos taisykles ir tvarką.

6.   Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos Sąjungos ir valstybių narių veiksmų koordinavimui remti, kad Sąjungos ir šalių humanitarinės pagalbos priemonės būtų veiksmingesnės ir geriau papildytų viena kitą.

7.   Sąjunga užtikrina, kad jos ir tarptautinių organizacijų bei institucijų, ypač įeinančių į Jungtinių Tautų sistemą, humanitarinės pagalbos veiksmai būtų koordinuojami ir suderinti.“

RIBOJANČIOS PRIEMONĖS

169)

Vietoj 301 straipsnio įrašoma ši IV antraštinė dalis ir 188k straipsnis:

„IV ANTRAŠTINĖ DALIS

RIBOJANČIOS PRIEMONĖS

188k straipsnis

1.   Kai sprendimas, priimtas pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių, numato ekonominių ir finansinių santykių su viena ar keletu trečiųjų šalių visišką nutraukimą ar dalinį apribojimą, Taryba kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi bendru Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pasiūlymu, patvirtina reikiamas priemones. Apie tai ji praneša Europos Parlamentui.

2.   Kai pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių priimtas sprendimas taip numato, Taryba pagal 1 dalyje nurodytą procedūrą gali patvirtinti ribojančias priemones, nukreiptas prieš fizinius ar juridinius asmenis, grupes ar nevalstybinius subjektus.

3.   Šiame straipsnyje nurodyti aktai apima reikalingas nuostatas dėl teisinių apsaugos priemonių.“

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

170)

Po 188k straipsnio įrašoma V antraštinė dalis „TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI“.

171)

Įrašomas 188l straipsnis:

„188l straipsnis

1.   Sąjunga gali sudaryti susitarimą su viena arba keliomis trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis, kai tai yra numatyta Sutartyse arba kai susitarimo sudarymas yra būtinas norint Sąjungos politikos sričių ribose pasiekti vieną iš Sutartyse nurodytų tikslų, arba kai jį numato Sąjungos teisiškai privalomas aktas, arba kai jis gali turėti poveikį bendroms taisyklėms ar keisti jų apimtį.

2.   Sąjungos sudaryti susitarimai yra privalomi Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms.“

172)

Įrašomas 188m straipsnis, kurio formuluotė yra 310 straipsnio formuluotė. Žodis „valstybių“ pakeičiamas žodžiais „trečiųjų šalių“.

173)

Įrašomas 188n straipsnis, pakeičiantis 300 straipsnį:

„188n straipsnis

1.   Nepažeidžiant 188c straipsnyje nustatytų konkrečių nuostatų, derybos dėl susitarimų tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų vedamos ir jie sudaromi toliau išdėstyta tvarka.

2.   Taryba leidžia pradėti derybas, priima derybinius nurodymus, leidžia pasirašyti ir sudaryti susitarimus.

3.   Kai numatytas sudaryti susitarimas išimtinai ar daugiausiai yra susijęs su bendra užsienio ir saugumo politika, Komisija arba Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai teikia rekomendacijas Tarybai, o ši priima sprendimą, kuriuo įgalioja pradėti derybas ir kuriuo, atsižvelgiant į numatyto sudaryti susitarimo dalyką, skiriamas Sąjungos derybų grupės derybininkas arba vadovas.

4.   Taryba gali duoti nurodymus derybininkui ir paskirti specialų komitetą, su kuriuo privaloma konsultuotis vedant derybas.

5.   Taryba, remdamasi derybininko pasiūlymu, priima sprendimą, kuriuo įgaliojama pasirašyti susitarimą ir prireikus laikinai jį taikyti jam dar neįsigaliojus.

6.   Taryba, remdamasi derybininko pasiūlymu, priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo.

Išskyrus tuos atvejus, kai susitarimas išimtinai susijęs su bendra užsienio ir saugumo politika, Taryba priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo:

a)

gavusi Europos Parlamento pritarimą šiais atvejais:

i)

asociacijos sutartims;

ii)

susitarimui dėl Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos;

iii)

susitarimams, nustatantiems konkrečią institucinę struktūrą organizuojant bendradarbiavimo procedūras;

iv)

susitarimams, turintiems svarbių padarinių Sąjungos biudžetui;

v)

susitarimams, apimantiems sritis, kurioms taikoma įprasta teisėkūros procedūra arba speciali teisėkūros procedūra, kai reikia Europos Parlamento pritarimo.

Skubiais atvejais Europos Parlamentas ir Taryba gali susitarti dėl pritarimo termino;

b)

pasikonsultavusi su Europos Parlamentu kitais atvejais. Europos Parlamentas savo nuomonę pateikia per tokį laiką, kurį Taryba gali nustatyti atsižvelgdama į reikalo skubumą. Nepateikus nuomonės per tą laiką, Taryba gali spręsti.

7.   Sudarydama susitarimą, Taryba gali, nukrypdama nuo 5, 6 ir 9 dalių nuostatų, įgalioti derybininką Sąjungos vardu patvirtinti susitarimo pakeitimus, kai susitarimas numato, kad jie turi būti priimami pagal supaprastintą procedūrą arba kai juos priima pagal tą susitarimą įsteigtas organas. Taryba gali tokiam įgaliojimui nustatyti konkrečias sąlygas.

8.   Laikydamasi tos tvarkos Taryba visais atvejais sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Tačiau ji sprendžia vieningai, kai susitarimas priklauso sričiai, kurioje Sąjungos aktams priimti reikia balsų vieningumo, taip pat ir sudarant asociacijos susitarimus ir 188h straipsnyje nurodytus susitarimus su valstybėmis kandidatėmis. Taryba taip pat sprendžia vieningai dėl susitarimo dėl Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos; sprendimas dėl šio susitarimo sudarymo įsigalioja tik po to, kai jį pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.

9.   Taryba, remdamasi Komisijos ar Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu, priima sprendimą, kuriuo sustabdomas susitarimo taikymas ir nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą.

10.   Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais šios procedūros etapais.

11.   Valstybė narė, Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija gali gauti Teisingumo Teismo nuomonę dėl to, ar numatytas sudaryti susitarimas yra suderinamas su Sutarčių nuostatomis. Jei Teismo nuomonė yra neigiama, numatytas sudaryti susitarimas negali įsigalioti, jei jis nėra iš dalies keistas arba Sutarys nėra peržiūrėtos.“

174)

Įrašomas 188o straipsnis, kurio formuluotė yra 111 straipsnio 1–3 ir 5 dalių formuluotė; 1 dalies du paskutiniai sakiniai tampa minėtos dalies antroji pastraipa; ji iš dalies keičiama taip:

a)

1 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„1.   Nukrypdama nuo 188n straipsnio Taryba, remdamasi Europos centrinio banko rekomendacija arba Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku, stengdamasi, kad būtų pasiektas bendras sutarimas, atitinkantis kainų stabilumo palaikymo tikslą, gali sudaryti oficialius susitarimus dėl euro valiutos kurso sistemos trečiųjų valstybių valiutų atžvilgiu. Pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Taryba sprendžia vieningai ir pagal 3 dalyje numatytą tvarką.“

Antrojoje pastraipoje frazė „remdamasi ECB arba Komisijos rekomendacija bei pasikonsultavusi su ECB, stengdamasi“ pakeičiama fraze „remdamasi Europos centrinio banko rekomendacija arba Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku, stengdamasi“;

b)

2 dalyje žodžiai „ne Bendrijos valiutų“ pakeičiami žodžiais „trečiųjų valstybių valiutų“;

c)

3 dalies pirmosios pastraipos pirmame sakinyje nuoroda į 300 straipsnį pakeičiama nuoroda į 188n straipsnį ir žodis „valstybėmis“ pakeičiamas žodžiais „trečiosiomis valstybėmis“, o antroji pastraipa išbraukiama;

d)

5 dalis tampa 4 dalimi.

SĄJUNGOS SANTYKIAI SU TARPTAUTINĖMIS ORGANIZACIJOMIS IR TREČIOSIOMIS ŠALIMIS BEI SĄJUNGOS DELEGACIJOS

175)

Įrašoma ši VI antraštinė dalis ir 188p bei 188q straipsniai, o 188p straipsnis pakeičia 302–304 straipsnius:

„VI ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS SANTYKIAI SU TARPTAUTINĖMIS ORGANIZACIJOMIS IR TREČIOSIOMIS ŠALIMIS BEI SĄJUNGOS DELEGACIJOS

188p straipsnis

1.   Sąjunga visais tinkamais būdais bendradarbiauja su Jungtinių Tautų organais ir jos specializuotomis agentūromis, Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Sąjunga taip pat palaiko tinkamus ryšius su kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

2.   Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisija atsako už šio straipsnio įgyvendinimą.

188q straipsnis

1.   Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose atstovauja Sąjungai.

2.   Sąjungos delegacijos yra Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai priežiūroje. Jos veikia glaudžiai bendradarbiaudamos su valstybių narių diplomatinėmis ir konsulinėmis atstovybėmis.“

SOLIDARUMO SĄLYGA

176)

Įrašoma ši nauja VII antraštinė dalis ir naujas 188r straipsnis:

„VII ANTRAŠTINĖ DALIS

SOLIDARUMO SĄLYGA

188r straipsnis

1.   Sąjunga ir valstybės narės veikia bendrai ir solidariai, jei kuri nors valstybė narė patirtų teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą. Sąjunga sutelkia visas savo turimas priemones, įskaitant valstybių narių jos dispozicijon perduotus karinius išteklius, siekdama:

a)

užkirsti kelią terorizmo grėsmei valstybių narių teritorijose;

apsaugoti demokratines institucijas ir civilius gyventojus nuo galimo teroro akto;

teroro aktą patyrusiai valstybei narei teikti pagalbą jos teritorijoje jos politinės valdžios institucijų prašymu;

b)

gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą patyrusiai valstybei narei teikti pagalbą jos teritorijoje jos politinės valdžios institucijų prašymu.

2.   Valstybei narei patyrus teroro aktą, gaivalinę nelaimę arba žmogaus sukeltą katastrofą, jos politinės valdžios institucijų prašymu kitos valstybės narės teikia jai pagalbą. Šiuo tikslu Taryboje valstybės narės tarpusavyje suderina savo veiksmus.

3.   Remiantis bendru Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu, Tarybos priimtame sprendime patvirtinamos priemonės, skirtos Sąjungai įgyvendinti šią solidarumo sąlygą. Taryba sprendžia pagal Europos Sąjungos sutarties 15b straipsnio 1 dalį, kai šis sprendimas yra gynybinio pobūdžio. Apie tai pranešama Europos Parlamentui.

Šios dalies taikymo tikslais ir nepažeidžiant 207 straipsnio, Tarybai padeda Politikos ir saugumo komitetas remdamasis bendros saugumo ir gynybos politikos kontekste išplėtotomis struktūromis ir 61d straipsnyje nurodytas komitetas, kurie prireikus pateikia bendras nuomones.

4.   Siekdama sudaryti sąlygas Sąjungai ir jos valstybėms narėms imtis efektyvių veiksmų, Europos Vadovų Taryba reguliariai vertina grėsmes, su kuriomis susiduria Sąjunga.“

INSTITUCINĖS IR FINANSINĖS NUOSTATOS

177)

Penktoji dalis tampa „ŠEŠTĄJA DALIMI“, o jos pavadinimas pakeičiamas taip – „INSTITUCINĖS IR FINANSINĖS NUOSTATOS“.

EUROPOS PARLAMENTAS

178)

189 straipsnis panaikinamas.

179)

190 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1, 2 ir 3 dalys išbraukiamos, o 4 ir 5 dalys atitinkamai tampa 1 ir 2 dalimis;

b)

4 dalis, kuri tampa 1 dalimi, iš dalies keičiama taip:

i)

pirmojoje pastraipoje žodžiai „dėl rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise“ pakeičiami žodžiais „dėl būtinų nuostatų, kad jo narius būtų galima išrinkti remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, priėmimo“;

ii)

antroji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Taryba, spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir gavusi Europos Parlamento jį sudarančių narių balsų dauguma pareikštą pritarimą, nustato būtinas nuostatas. Šios nuostatos įsigalioja po to, kai jas pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.“;

c)

5 dalyje, kuri tampa 2 dalimi, prieš žodžius „Europos Parlamentas“ įrašomi žodžiai „Savo iniciatyva priimdamas reglamentus pagal specialią teisėkūros procedūrą“.

180)

191 straipsnio pirmoji pastraipa išbraukiama. Antrojoje pastraipoje žodžiai „priimdami reglamentus“ įrašomi prieš žodį „priima“, ir po žodžių „politines partijas“ įrašomi žodžiai „nurodytas Europos Sąjungos sutarties 8a straipsnio 4 dalyje,“, o sakinys atitinkamai gramatiškai tikslinamas.

181)

192 straipsnio pirmoji pastraipa išbraukiama; antrojoje pastraipoje žodžiai „savo narių“ pakeičiami žodžiais „jį sudarančių narių“, o pastraipos pabaigoje įrašomas šis sakinys: „Jeigu Komisija nepateikia pasiūlymo, apie priežastis ji praneša Europos Parlamentui.“

182)

193 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmojoje pastraipoje žodžiai „savo narių“ pakeičiami žodžiais „jį sudarančių narių“;

b)

trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Išsamias naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančias nuostatas nustato Europos Parlamentas, priimdamas reglamentą savo iniciatyva pagal specialią teisėkūros procedūrą, gavęs Tarybos ir Komisijos pritarimą.“

183)

195 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pirmosios pastraipos pradžioje žodžiai „Europos Parlamentas skiria ombudsmeną, turintį įgaliojimus priimti [...] skundus“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamento išrinktas Europos ombudsmenas turi įgaliojimus priimti [...] skundus“, sakinio pabaigoje žodžiai „ir Pirmosios instancijos teismą, kai šie vykdo“ pakeičiami žodžiais „, kai šis vykdo“ ir įrašomas šis paskutinis sakinys: „Jis tokius skundus nagrinėja ir dėl jų parengia pranešimą.“;

b)

2 dalies pirmojoje pastraipoje žodis „skiriamas“ pakeičiamas žodžiu „renkamas“;

c)

3 dalies žodis „niekieno“ pakeičiamas žodžiais „jokios vyriausybės, institucijos, įstaigos ar organo“;

d)

4 dalyje prieš žodžius „Europos Parlamentas“ įrašomi žodžiai „Savo iniciatyva priimdamas reglamentus pagal specialią teisėkūros procedūrą“.

184)

196 straipsnio antrojoje pastraipoje žodžiai „į neeilines sesijas“ pakeičiami žodžiais „neeilinių sesijų laikotarpiams“, o žodžiai „savo narių“ pakeičiami žodžiais „jį sudarančių narių“.

185)

197 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmoji pastraipa išbraukiama;

b)

antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija gali dalyvauti visuose posėdžiuose ir jai paprašius yra išklausoma.“;

c)

ketvirtoji pastraipa pakeičiama taip:

„Europos Vadovų Tarybos darbo tvarkos taisyklėse ir Tarybos darbo tvarkos taisyklėse nustatytomis sąlygomis Europos Parlamentas išklauso Europos Vadovų Tarybą bei Tarybą.“

186)

198 straipsnio pirmojoje pastraipoje išbraukiamas žodis „absoliučia“.

187)

199 straipsnio antrojoje pastraipoje žodžiai „jo Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.“ pakeičiami žodžiais „Sutartyse ir šiame reglamente numatyta tvarka.“

188)

201 straipsnio antroji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Jei pasiūlymas pareikšti nepasitikėjimą priimamas dviem trečdaliais atiduotų balsų, sudarančių visų Europos Parlamento narių daugumą, Komisijos nariai turi atsistatydinti kolektyviai, o Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina iš pareigų Komisijoje. Jie lieka eiti pareigas ir toliau tvarko einamuosius reikalus tol, kol yra pakeičiami pagal Europos Sąjungos sutarties 9d straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Komisijos narių, paskirtų juos pakeisti, kadencija baigiasi tą dieną, kurią būtų pasibaigusi įpareigotų kolektyviai atsistatydinti Komisijos narių kadencija.“

EUROPOS VADOVŲ TARYBA

189)

Įrašomas šis naujas 1a skirsnis ir nauji 201a bei 201b straipsniai:

„1a SKIRSNIS

EUROPOS VADOVŲ TARYBA

201a straipsnis

1.   Balsuojant kiekvienas Europos Vadovų Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne daugiau kaip vienam.

Tais atvejai, kai Europos Vadovų Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, taikomos Europos Sąjungos sutarties 9c straipsnio 4 dalis ir šios Sutarties 205 straipsnio 2 dalis. Europos Vadovų Taryboje jos pirmininkas ir Komisijos pirmininkas nebalsuoja.

Dalyvaujančių narių arba jų atstovų susilaikymas balsuojant neužkerta kelio Europos Vadovų Tarybai priimti sprendimus, kurie turi būti priimti vieningai.

2.   Europos Vadovų Taryba gali kviesti Europos Parlamento pirmininką, kad jį išklausytų.

3.   Sprendimus procedūriniais klausimais ir dėl savo Darbo tvarkos taisyklių priėmimo Europos Vadovų Taryba priima paprasta balsų dauguma.

4.   Europos Vadovų Tarybai padeda Tarybos generalinis sekretoriatas.

201b straipsnis

Europos Vadovų Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma:

a)

priimdama sprendimą, nustatantį Tarybos sudėčių sąrašą, išskyrus Bendrųjų reikalų tarybos ir Užsienio reikalų tarybos sudėtis, pagal Europos Sąjungos sutarties 9c straipsnio 6 dalį;

b)

priimdama sprendimą dėl įvairios sudėties Tarybos, išskyrus Užsienio reikalų tarybos sudėtį, pagal Europos Sąjungos sutarties 9 C straipsnio 9 dalį, pirmininkavimo.“

TARYBA

190)

202 ir 203 straipsniai panaikinami.

191)

205 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Tais atvejais, kai Taryba sprendimus privalo priimti paprasta balsų dauguma, ji sprendimus priima ją sudarančių narių balsų dauguma.

2.   Nukrypstant nuo Europos Sąjungos sutarties 9c straipsnio 4 dalies, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. ir laikantis nuostatų, nustatytų Protokole dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, kai Taryba sprendžia nesiremdama Komisijos arba Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama kaip lygi ne mažiau kaip 72 % Tarybos narių, atstovaujančių valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % Sąjungos gyventojų.

3.   Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. ir laikantis nuostatų, nustatytų Protokole dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, tuomet, kai taikant Sutartis, balsavime dalyvauja ne visi Tarybos nariai, kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama taip:

a)

Kvalifikuotą balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip 55 % Tarybos narių, atstovaujančių dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % šių valstybių gyventojų.

Sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti bent minimalus Tarybos narių, atstovaujančių daugiau kaip 35 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų, skaičius pridėjus vieną narį, o jos nesudarius, laikoma, kad pasiekta kvalifikuota balsų dauguma.

b)

Nukrypstant nuo a punkto, kai Taryba sprendžia nesiremdama Komisijos ar Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama kaip lygi ne mažiau kaip 72 % Tarybos narių, atstovaujančių dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % šių valstybių gyventojų.“

b)

4 dalis išbraukiama, o 3 dalis tampa 4 dalimi.

192)

207 straipsnis pakeičiamas taip:

„207 straipsnis

1.   Iš valstybių narių vyriausybių nuolatinių atstovų sudarytas komitetas yra atsakingas už Tarybos darbo rengimą ir Tarybos jam pavestų užduočių atlikimą. Tarybos darbo tvarkos taisyklėse numatytais atvejais komitetas gali priimti procedūrinius sprendimus.

2.   Tarybai padeda generalinis sekretoriatas, už kurio veiklą yra atsakingas Tarybos paskirtas generalinis sekretorius.

Taryba paprasta balsų dauguma sprendžia dėl generalinio sekretoriato organizavimo.

3.   Taryba sprendžia paprasta balsų dauguma dėl procedūrinių klausimų ir patvirtindama savo Darbo tvarkos taisykles.“

193)

208 straipsnio pabaigoje įrašomas šis sakinys „Jeigu Komisija nepateikia pasiūlymo, apie priežastis ji praneša Tarybai.“

194)

209 straipsnyje žodžiai „susipažinusi su Komisijos nuomone“ pakeičiami žodžiais „pasikonsultavusi su Komisija“.

195)

210 straipsnis pakeičiamas taip:

„210 straipsnis

Taryba nustato Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko, Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijos narių, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkų, narių bei sekretorių ir Tarybos generalinio sekretoriaus algas, išmokas ir pensijas. Ji taip pat nustato bet kokias vietoj darbo užmokesčio mokamas išmokas.“

KOMISIJA

196)

211 straipsnis panaikinamas. Įrašomas 211a straipsnis:

„211a straipsnis

Pagal Europos Sąjungos sutarties 9d straipsnio 5 dalį Komisijos nariai parenkami pagal Europos Vadovų Tarybos vieningu sprendimu nustatytą rotacijos sistemą, grindžiamą šiais principais:

a)

valstybės narės laikomos visiškai lygiomis nustatant jų piliečių kadencijos Komisijoje eilės tvarką ir laiką; todėl vienos valstybės narės piliečių bendras kadencijų skaičius nuo kitos valstybės narės piliečių bendro kadencijų skaičiaus niekada negali skirtis daugiau kaip viena kadencija;

b)

laikantis a punkto, kiekviena paskesnė Komisija sudaroma taip, kad deramai atspindėtų visų valstybių narių demografinį ir geografinį diapazoną.“

197)

212 straipsnis tampa 218 straipsnio nauja 2 dalimi.

198)

213 straipsnio 1 dalis išbraukiama, o 2 dalis lieka be numerio; pirmos dvi jos pastraipos sujungiamos taip:

„Komisijos nariai susilaiko nuo bet kokios su savo pareigų pobūdžiu nesuderinamos veiklos. Valstybės narės gerbia jų nepriklausomumą ir nesiekia paveikti jų, kai jie atlieka savo užduotis.“

199)

214 straipsnis panaikinamas.

200)

215 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

antroji pastraipa pakeičiama šiomis dviem pastraipomis:

„Į dėl atsistatydinimo, atstatydinimo ar mirties atsiradusią laisvą vietą likusiam to nario kadencijos laikui Taryba bendru sutarimu su Komisijos pirmininku, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir pagal Europos Sąjungos sutarties 9d straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje nurodytus kriterijus, paskiria naują tos pačios pilietybės narį.

Taryba, remdamasi Komisijos pirmininko pasiūlymu, gali vieningai nuspręsti į tokią laisvą vietą nieko nebeskirti, ypač tada, kai iki nario kadencijos pabaigos yra likę mažai laiko.“;

b)

įrašoma ši nauja penktoji pastraipa:

„Atsistatydinimo, atstatydinimo ar mirties atveju Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pakeičiamas likusiam kadencijos laikui pagal Europos Sąjungos sutarties 9e straipsnio 1 dalį.“;

c)

paskutinė pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Visų Komisijos narių atsistatydinimo atveju jie lieka eiti savo pareigas ir toliau tvarko einamuosius reikalus tol, kol yra pakeičiami likusiam kadencijos laikui pagal Europos Sąjungos sutarties 9d straipsnį.“

201)

217 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys išbraukiamos, o 2 dalis lieka be numerio. Pirmas jos sakinys pakeičiamas šiuo sakiniu: „Nepažeidžiant Europos Sąjungos sutarties 9e straipsnio 4 dalies, Komisijai priklausančias atlikti pareigas struktūriškai padalija ir jos nariams paskirsto jos pirmininkas pagal minėtos sutarties 9d straipsnio 6 dalį.“

202)

218 straipsnio 1 dalis išbraukiama; 2 dalis tampa 1 dalimi, o žodžiai „pagal šios Sutarties nuostatas“ išbraukiami. Įrašoma 2 dalis, kurios formuluotė yra 212 straipsnio formuluotė.

203)

219 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodžiai „213 straipsnyje nustatyto narių skaičiaus“ pakeičiami žodžiais „savo narių“, o antroji pastraipa pakeičiama žodžiais „Kvorumo dydis nustatomas Darbo tvarkos taisyklėse.“

TEISINGUMO TEISMAS

204)

4 skirsnio pavadinime įrašomi žodžiai „EUROPOS SĄJUNGOS“.

205)

220 straipsnis panaikinamas.

206)

221 straipsnio pirmoji pastraipa išbraukiama.

207)

223 straipsnio pirmosios pastraipos pabaigoje įrašomi žodžiai „pasikonsultavus su 224a straipsnyje numatytu komitetu.“

208)

224 straipsnio pirmosios pastraipos pirmas sakinys išbraukiamas, o prieš žodžius „teisėjų skaičius“ įrašomi žodžiai „Bendrojo Teismo“. Antrosios pastraipos antro sakinio pabaigoje įrašomi žodžiai „pasikonsultavus su 224a straipsnyje numatytu komitetu.“

209)

Įrašomas šis naujas 224a straipsnis:

„224a straipsnis

Steigiamas komitetas, kuris, prieš valstybių narių vyriausybėms skiriant, kaip nurodyta 223 ir 224 straipsniuose, Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo teisėją ir generalinį advokatą, pateikia nuomonę dėl kandidatų tinkamumo eiti tas pareigas.

Komitetą sudaro septyni asmenys, kurie yra parenkami iš buvusių Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo narių, nacionalinių aukščiausiųjų teismų narių, pripažintos kompetencijos teisininkų, iš kurių vieną siūlo Europos Parlamentas. Taryba priima sprendimą, kuriuo nustatomos komiteto darbo tvarkos taisyklės, ir sprendimą, kuriuo skiriami jo nariai. Taryba sprendžia Teisingumo Teismo pirmininko iniciatyva.“

210)

225 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos pirmame sakinyje žodžiai „kurie yra skirti teisėjų kolegijai, ir tuos“ pakeičiami žodžiais „kurie yra skirti specializuotam teismui, įsteigtam pagal 225a straipsnį, ir tuos,“, o 2 dalies pirmojoje pastraipoje išbraukiami žodžiai „, įsteigtų pagal 225a straipsnį“.

211)

225a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmoji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali įsteigti specializuotus teismus prie Bendrojo Teismo, kurie, kaip pirmoji instancija, nagrinėtų ir spręstų konkrečiose srityse iškeltas tam tikrų kategorijų bylas. Tokius sprendimus Europos Parlamentas ir Taryba priima reglamentais, remdamiesi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavę su Teisingumo Teismu, arba, prašant Teisingumo Teismui, pasikonsultavę su Komisija.“;

b)

antrojoje pastraipoje žodis „sprendimas“ pakeičiamas žodžiu „reglamentas“, o žodžiai „tos kolegijos“ pakeičiami žodžiais „to teismo“;

c)

trečiojoje pastraipoje žodžiai „sprendime dėl kolegijos steigimo“ pakeičiami žodžiais „reglamente dėl specializuoto teismo steigimo“;

d)

šeštojoje pastraipoje žodis „sprendime“ pakeičiamas žodžiu „reglamente“, o pabaigoje įrašomas šis sakinys: „Statuto I antraštinė dalis ir jo 64 straipsnis visais atvejais taikomi specializuotiems teismams.“

212)

228 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies pirmoji ir antroji pastraipos pakeičiamos šiuo tekstu, kuris tampa pirmąja pastraipa:

„2.   Jei Komisija mano, kad atitinkama valstybė narė nesiėmė būtinų priemonių Teismo sprendimui įvykdyti, tai ji, suteikusi tai valstybei galimybę pateikti savo pastabas, gali kreiptis į Teismą. Tai darydama, ji nurodo iš tos valstybės narės pagal aplinkybes atitinkamai reikalaujamų sumokėti vienkartinės sumos arba periodinės baudos dydį.“

Trečiojoje pastraipoje, tapusioje antrąja pastraipa, prieš žodį „Teismas“ esantis žodis „Teisingumo“ išbraukiamas;

b)

įrašoma ši nauja 3 dalis:

„3.   Jeigu pagal 226 straipsnį Komisija kreipiasi į Teismą, remdamasi tuo, kad atitinkama valstybė narė neįvykdė savo pareigos pranešti apie pagal teisėkūros procedūrą priimtos direktyvos į nacionalinę teisę perkeliančias nuostatas, ji gali, jei mano esant tai reikalinga, nurodyti vienkartinės sumos arba periodinės baudos mokėjimo, mokėtino atitinkamos valstybės narės, dydį, kurį ji pagal aplinkybes laiko tinkamu.

Jei Teismas nustato pažeidimą, jis gali paskirti atitinkamai valstybei narei sumokėti vienkartinę sumą arba periodinę baudą, neviršijančią Komisijos nurodyto dydžio. Mokėjimo pareiga įsigalioja Teismo sprendime nustatytą dieną.“

213)

229a straipsnyje žodžiai „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali vieningai priimti“ pakeičiami žodžiais „Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir veikdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali vieningai priimti“, o žodžiai „Bendrijos pramoninės nuosavybės teises“ pakeičiami žodžiais „Europos pramoninės nuosavybės teises“. Paskutinis sakinys pakeičiamas šiuo tekstu: „Šios nuostatos įsigalioja po to, kai jas pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.“

214)

230 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmojoje pastraipoje žodžiai „Europos Parlamento ir Tarybos bendrai priimtų […],“ pakeičiami žodžiais „įstatymo galią turinčių teisės aktų“, po žodžių „Europos Parlamento“ įrašomi žodžiai „bei Europos Vadovų Tarybos“, o pabaigoje įrašomas šis sakinys: „Jis taip pat prižiūri Sąjungos įstaigų ar organų aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą.“;

b)

trečiojoje pastraipoje žodžiai „Audito Rūmų ir ECB dėl savo prerogatyvų gynimo“ pakeičiami žodžiais „Audito Rūmų, Europos centrinio banko ir Regionų komiteto dėl savo prerogatyvų gynimo“;

c)

ketvirtąja pastraipa pakeičiama taip:

„Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antrojoje pastraipose numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ir dėl teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių.“;

d)

įrašoma ši penktoji pastraipa, o dabartinė penktoji pastraipa tampa šeštąja pastraipa:

„Sąjungos įstaigas ar organus steigiantys aktai gali nustatyti konkrečias sąlygas ir tvarką, reguliuojančias fizinių ar juridinių asmenų ieškinių dėl šių įstaigų ar organų aktų, galinčių jiems turėti teisinių padarinių, pateikimą.“

215)

231 straipsnio antroji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu: „Tačiau jei Teisingumo Teismas mano, kad tai reikalinga, jis nurodo, kurie paskelbto negaliojančiu akto padariniai lieka galutiniai.“

216)

232 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmojoje pastraipoje po žodžių „Europos Parlamentas“ įrašomi žodžiai „Europos Vadovų Taryba,“, po žodžio „Komisija“ įrašomi žodžiai „arba Europos centrinis bankas“, prieš žodį „Komisija“ žodis „ar“ pakeičiamas kableliu, o pastraipos pabaigoje įrašomas šis sakinys: „Šis straipsnis tokiomis pačiomis sąlygomis taikomas Sąjungos įstaigoms ir organams, nesiimantiems veiksmų.“;

b)

trečiojoje pastraipoje po žodžio „institucija“ įrašomi žodžiai „arba įstaiga ar organas“;

c)

ketvirtoji pastraipa išbraukiama.

217)

233 straipsnio pirmojoje pastraipoje išbraukiami žodžiai „ar institucijos“ ir žodžiai „ar kurių“; trečioji pastraipa išbraukiama.

218)

234 straipsnio pirmojoje pastraipoje išbraukiami b punkte esantys žodžiai „ir ECB“ ir c punktas. Straipsnio pabaigoje įrašoma ši pastraipa: „Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme nagrinėjant bylą, susijusią su sulaikytu asmeniu, Teismas sprendimą priima kiek galima greičiau.“

219)

235 straipsnyje esanti nuoroda į 288 straipsnio antrąją pastraipą pakeičiama nuoroda į 288 straipsnio antrąją ir trečiąją pastraipas.

220)

Įrašomas šis naujas 235a straipsnis:

„235a straipsnis

Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti dėl Europos Vadovų Tarybos ar Tarybos pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį priimtų aktų teisėtumo tik valstybės narės, kurios atžvilgiu Europos Vadovų Taryba ar Taryba priėmė nutarimą, prašymu ir tik dėl procedūrinių reikalavimų, nustatytų minėtame straipsnyje.

Toks prašymas privalo būti pateiktas per vieną mėnesį nuo tokio nutarimo priėmimo dienos. Teismas sprendžia per mėnesį nuo prašymo pateikimo.“

221)

236 straipsnyje žodžiai „tarnybos nuostatuose arba įdarbinimo sąlygose“ pakeičiami žodžiais „Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose“.

222)

237 straipsnio d punkto antro sakinio pradžioje prieš žodį „tarybos“ įrašomas žodis „Valdančiosios“.

223)

Įrašomi du nauji 240a ir 240b straipsniai:

„240a straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai nepriklauso nuostatos dėl bendros užsienio ir saugumo politikos bei jų pagrindu priimti aktai.

Tačiau Teismo jurisdikcijai priklauso prižiūrėti, kaip laikomasi Europos Sąjungos sutarties 25b straipsnio, ir priimti sprendimus dėl pagal šios Sutarties 230 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje numatytas sąlygas pateiktų ieškinių, peržiūrint Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyriaus pagrindu Tarybos priimtų sprendimų, patvirtinančių ribojančias priemones, nukreiptas prieš fizinius ar juridinius asmenis, teisėtumą.

240b straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai, vykdant savo įgaliojimus, susijusius su trečiosios dalies IV antraštinės dalies 4 ir 5 skyrių nuostatomis dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, nepriklauso prižiūrėti, ar valstybės narės policijos ar kitų teisėsaugos tarnybų atliktos operacijos yra teisėtos ar proporcingos arba kaip valstybės narės vykdo joms priklausančias pareigas palaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti vidaus saugumą.“

224)

241 straipsnis pakeičiamas taip:

„241 straipsnis

Nepaisant to, kad 230 straipsnio penktojoje pastraipoje nustatytas terminas yra pasibaigęs, bet kuri teismo proceso, kuriame ginčijama Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo priimta bendro pobūdžio priemonė, šalis gali remtis 230 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytais pagrindais, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas tą aktą pripažintų netaikytinu.“

225)

242 straipsnio antrame sakinyje prieš žodį „Teismas“ esantis žodis „Teisingumo“ išbraukiamas.

226)

245 straipsnio antroji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali iš dalies keisti Statuto nuostatas, išskyrus I antraštinę dalį ir 64 straipsnį. Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą priima Teisingumo Teismo prašymu, pasikonsultavus su Komisija, arba Komisijos pasiūlymu, pasikonsultavus su Teisingumo Teismu.“

EUROPOS CENTRINIS BANKAS

227)

Įrašomas šis 4a skirsnis ir 245a straipsnis:

„4a SKIRSNIS

EUROPOS CENTRINIS BANKAS

245a straipsnis

1.   Europos centrinis bankas kartu su nacionaliniais centriniais bankais sudaro Europos centrinių bankų sistemą (ECBS). Europos centrinis bankas kartu su valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniais centriniais bankais, kurie sudaro Eurosistemą, vykdo Sąjungos pinigų politiką.

2.   ECBS vadovauja Europos centrinio banko sprendžiamieji organai. Pagrindinis ECBS tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Nepažeisdama šio tikslo ji remia bendrą ekonominę politiką Sąjungoje, kad padėtų pasiekti jos tikslus.

3.   Europos centrinis bankas yra juridinis asmuo. Tik jis turi išimtinę teisę leisti euro emisiją. Jis yra nepriklausomas naudodamasis savo įgaliojimais ir valdydamas savo finansus. Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai bei valstybių narių vyriausybės pripažįsta šią nepriklausomybę.

4.   Europos centrinis bankas imasi visų priemonių, būtinų jo uždaviniams vykdyti pagal 105–111a straipsnius ir 115c straipsnį bei ECBS ir ECB statute numatytas sąlygas. Pagal minėtus straipsnius tos valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, ir jų centriniai bankai išlaiko savo įgaliojimus pinigų srityje.

5.   Su Europos centriniu banku jo įgaliojimams priklausančiose srityse konsultuojamasi dėl visų Sąjungos aktų projektų ir dėl visų projektų, susijusių su reglamentavimu nacionaliniu lygiu, ir jis gali pateikti nuomonę.“

228)

Įrašomas 245b straipsnis, kurio formuluotė yra 112 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:

a)

1 dalyje prieš žodžius „nacionalinių centrinių bankų“ įterpiami žodžiai „valstybių narių, kurių valiuta yra euro,“;

b)

2 dalyje a ir b punktų numeracija išbraukiama, dabartinis a punktas tampa pirmąja pastraipa, o dabartinio b punkto visos trys pastraipos tampa atitinkamai antrąja, trečiąja ir ketvirtąja tos dalies pastraipomis; antrojoje pastraipoje žodžiai „skiriami [...] valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu valstybės ar vyriausybės vadovų lygyje“ pakeičiami žodžiais „skiriami [...] Europos Vadovų Tarybos kvalifikuota balsų dauguma“.

229)

Įrašomas 245c straipsnis, kurio formuluotė yra 113 straipsnio formuluotė.

AUDITO RŪMAI

230)

246 straipsnyje prieš žodį „auditą“ įrašomas žodis „Sąjungos“, ir įrašoma ši nauja antroji pastraipa:

„Audito Rūmus sudaro po vieną pilietį iš kiekvienos valstybės narės. Eidami savo pareigas, jų nariai yra visiškai nepriklausomi ir veikia Sąjungos bendrojo intereso labui.“

231)

247 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis ir 4 dalies pirmoji pastraipa išbraukiamos. 2–9 dalys atitinkamai tampa 1–8 dalimis;

b)

2 dalyje, kuri tampa 1 dalimi, žodis „šalyse“ pakeičiamas žodžiu „valstybėse“;

c)

4 dalyje, kuri tampa 3 dalimi, žodis „jie“ pakeičiamas žodžiais „Audito Rūmų nariai“.

232)

248 straipsnyje žodis „organų“ pakeičiamas žodžiais „įstaigų ar organų“, o žodžiai „įstaigos patalpose“ pakeičiamas žodžiu „įstaigos ar organo patalpose“, o žodžiai „tvarkančios įstaigos“ pakeičiami žodžiais „tvarkančios įstaigos ar organai“.

SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

233)

2 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip „SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI, PRIĖMIMO PROCEDŪROS IR KITOS NUOSTATOS“.

234)

Prieš 249 straipsnį įrašomas 1 skirsnis:

235)

249 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmoji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones.“;

b)

ketvirtoji pastraipa pakeičiama taip:

„Sprendimas yra privalomas visas. Sprendimas, kuriame nurodomi jo adresatai, yra privalomas tik tiems adresatams.“

236)

Įrašomi šie nauji 249a–24d straipsniai:

„249a straipsnis

1.   Įprasta teisėkūros procedūra – procedūra, kai reglamentą, direktyvą ar sprendimą bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu. Ši procedūra apibrėžta 251 straipsnyje.

2.   Konkrečiais Sutartyse numatytais atvejais procedūra, kai reglamentą, direktyvą ar sprendimą priima Europos Parlamentas, dalyvaujant Tarybai, arba Taryba, dalyvaujant Europos Parlamentui, yra speciali teisėkūros procedūra.

3.   Pagal teisėkūros procedūrą priimti teisės aktai yra įstatymo galią turintys teisės aktai.

4.   Konkrečiais Sutartyse numatytais atvejais įstatymo galią turintys aktai gali būti priimami valstybių narių grupės ar Europos Parlamento iniciatyva, remiantis Europos centrinio banko rekomendacija arba Teisingumo Teismo ar Europos investicijų banko prašymu.

249b straipsnis

1.   Įstatymo galią turintis teisės aktas gali deleguoti Komisijai įgaliojimus priimti bendro pobūdžio įstatymo galios neturinčius teisės aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas.

Įgaliojimų delegavimo tikslai, turinys, taikymo sritis ir trukmė aiškiai apibrėžiami įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose. Esminės atitinkamos srities nuostatos nustatomos tik įstatymo galią turinčiu teisės aktu, todėl negali būti įgaliojimų delegavimo objektu.

2.   Įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose aiškiai nustatomos delegavimo sąlygos, kurios gali būti tokios:

a)

Europos Parlamentas arba Taryba gali nuspręsti atšaukti delegavimą;

b)

deleguotasis teisės aktas gali įsigalioti tik tada, jei per įstatymo galią turinčio teisės akto nustatytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nepareiškia prieštaravimo.

Taikant a ir b punktus, Europos Parlamentas sprendimą priima jį sudarančių narių balsų dauguma, o Taryba – kvalifikuota balsų dauguma.

3.   Deleguotų teisės aktų pavadinime įrašomas būdvardis „deleguotas“ ar „deleguota“.

249c straipsnis

1.   Valstybės narės imasi visų nacionalinės teisės priemonių, būtinų įgyvendinti teisiškai privalomus Sąjungos aktus.

2.   Kai teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis, tie aktai suteikia įgyvendinimo įgaliojimus Komisijai arba tinkamai pagrįstais konkrečiais atvejais ir Europos Sąjungos sutarties 11 bei 13 straipsniuose numatytais atvejais – Tarybai.

3.   2 dalyje numatytiems tikslams pasiekti Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, iš anksto nustato valstybių narių vykdomos kontrolės, kai Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, mechanizmų taisykles ir bendruosius principus.

4.   Įgyvendinimo aktų pavadinimuose įrašomas žodis „įgyvendinimo“.

249d straipsnis

Rekomendacijas priima Taryba. Visais atvejais, kai Sutartyse numatyta, kad ji priima aktus remdamasi Komisijos pasiūlymu, ji sprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu. Tose srityse, kuriose Sąjungos aktui priimti reikalingas vieningumas, ji sprendžia vieningai. Rekomendacijas priima Komisija, o konkrečiais Sutartyse numatytais atvejais ir Europos centrinis bankas.“

AKTŲ PRIĖMIMO PROCEDŪROS IR KITOS NUOSTATOS

237)

Prieš 250 straipsnį įrašomas 2 skirsnis – „AKTŲ PRIĖMIMO PROCEDŪROS IR KITOS NUOSTATOS“.

238)

250 straipsnio 1 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„1.   Tais atvejais, kai pagal Sutartis Taryba sprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu, ji gali iš dalies keisti šį pasiūlymą tik spręsdama vieningai, išskyrus 251 straipsnio 10 ir 13 dalyse, 268, 270a, 272 straipsniuose ir 273 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytus atvejus.“

239)

251 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalyje žodžiai „į šį straipsnį“ pakeičiami žodžiais „į įprastą teisėkūros procedūrą“;

b)

2 dalies antroji ir trečioji pastraipos ir 3–7 dalys pakeičiamos šiuo tekstu:

3.   Europos Parlamentas priima savo poziciją pirmuoju svarstymu ir ją perduoda Tarybai.

4.   Jei Taryba pritaria Europos Parlamento pozicijai, atitinkamas aktas priimamas ta redakcija, kuri atitinka Europos Parlamento poziciją.

5.   Jei Taryba nepritaria Europos Parlamento pozicijai, ji priima savo poziciją pirmuoju svarstymu ir ją perduoda Europos Parlamentui.

6.   Taryba išsamiai informuoja Europos Parlamentą apie motyvus, paskatinusius ją priimti savo poziciją pirmuoju svarstymu. Komisija išsamiai informuoja Europos Parlamentą apie savo poziciją.

7.   Jei per tris mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo Europos Parlamentas:

a)

patvirtina Tarybos poziciją, pateiktą pirmuoju svarstymu, arba nepriima jokio sprendimo, atitinkamas aktas laikomas priimtu ta redakcija, kuri atitinka Tarybos poziciją;

b)

savo narių balsų dauguma atmeta Tarybos poziciją, priimtą pirmuoju svarstymu, siūlomas aktas laikomas nepriimtu;

c)

savo narių balsų dauguma pasiūlo Tarybos pozicijos, priimtos pirmuoju svarstymu, pakeitimus, tai pakeistas tekstas siunčiamas Tarybai ir Komisijai, kurie pateikia savo nuomonę dėl tų pakeitimų.

8.   Jei per tris mėnesius nuo Europos Parlamento pakeitimų gavimo Taryba kvalifikuota balsų dauguma:

a)

patvirtina visus tuos pakeitimus, tas teisės aktas laikomas priimtu;

b)

nepatvirtina visų pakeitimų, Tarybos pirmininkas, susitaręs su Europos Parlamento pirmininku, per šešias savaites sušaukia Taikinimo komiteto posėdį.

9.   Taryba sprendžia vieningai dėl pakeitimų, dėl kurių Komisija pateikia neigiamą nuomonę.

10.   Taikinimo komitetui, sudarytam iš Tarybos narių arba jų atstovų ir tiek pat narių, atstovaujančių Europos Parlamentui, keliama užduotis per šešias savaites nuo jo sušaukimo pasiekti, remiantis Parlamento ir Tarybos antruoju svarstymu priimtomis pozicijomis, susitarimą dėl bendro projekto kvalifikuota Tarybos narių arba jų atstovų balsų dauguma ir narių, atstovaujančių Europos Parlamentui, balsų dauguma.

11.   Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posėdžiuose ir imasi visokios reikiamos iniciatyvos siekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas.

12.   Jei per šešias savaites nuo posėdžio sušaukimo Taikinimo komitetas nepatvirtina bendro projekto, siūlomas teisės aktas laikomas nepriimtu.

13.   Jei per tą laiką Taikinimo komitetas patvirtina bendrą projektą, Europos Parlamentas, spręsdamas atiduotų balsų dauguma, ir Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, per šešias savaites nuo to pritarimo turi atskirai priimti tą aktą pagal šį projektą. Jei jos to nepadaro, siūlomas aktas laikomas nepriimtu.

14.   Šiame straipsnyje nurodyti trijų mėnesių ir šešių savaičių terminai Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva pratęsiami atitinkamai ne daugiau kaip vienu mėnesiu ir dviem savaitėmis.

15.   Kai Sutartyse numatytais atvejais įstatymo galią turintis teisės aktas valstybių narių grupės iniciatyva, Europos centrinio banko rekomendacija arba Teisingumo Teismo prašymu pateikiamas priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą, netaikoma 2 dalis, 6 dalies antrasis sakinys ir 9 dalis.

Tokiais atvejais Europos Parlamentas ir Taryba Komisijai perduoda akto projektą ir savo pozicijas, priimtas pirmuoju ir antruoju svarstymu. Europos Parlamentas ar Taryba procedūros eigoje gali prašyti Komisijos nuomonės, kurią Komisija taip pat gali pateikti savo iniciatyva. Ji taip pat gali, jei mano esant tai reikalinga, dalyvauti Taikinimo komiteto posėdžiuose pagal 11 dalį.“

240)

252 straipsnis panaikinamas. Įrašomas naujas 252a straipsnis:

„252a straipsnis

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija konsultuojasi tarpusavyje ir bendru susitarimu numato savo bendradarbiavimo būdus. Tuo tikslu jos gali, vadovaudamosi Sutartimis, sudaryti tarpinstitucinius susitarimus, kurie gali būti privalomojo pobūdžio.“

241)

253 straipsnis pakeičiamas taip:

„253 straipsnis

Jei Sutartyse nenurodomas priimamo akto tipas, institucijos, laikydamosi taikomų procedūrų ir proporcingumo principo jį pasirenka kiekvienu atveju.

Teisės aktuose nurodomi juos priimti paskatinę motyvai ir pasiūlymai, iniciatyvos, rekomendacijos, prašymai ar nuomonės, kurių reikalaujama pagal Sutartis.

Svarstydami įstatymo galią turinčio teisės akto projektą, Europos Parlamentas ir Taryba atitinkamose srityse nepriima pagal atitinkamą procedūrą nenumatytų aktų.“

242)

254 straipsnis pakeičiamas taip:

„254 straipsnis

1.   Įstatymo galią turinčius teisės aktus, priimtus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasirašo Europos Parlamento pirmininkas ir Tarybos pirmininkas.

Įstatymo galią turinčius teisės aktus, priimtus pagal specialią teisėkūros procedūrą, pasirašo juos priėmusios institucijos pirmininkas.

Įstatymo galią turintys teisės aktai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jie įsigalioja juose nurodytą dieną arba, jei ji nenurodoma, dvidešimtą dieną nuo jų paskelbimo.

2.   Įstatymo galios neturinčius aktus, priimtus reglamentų, direktyvų ir sprendimų, kai juose nenurodoma, kam jie skirti, forma, pasirašo juos priėmusios institucijos pirmininkas.

Reglamentai ir visoms valstybėms narėms skirtos direktyvos bei sprendimai, kai juose nenurodyta, kam jie skirti, skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jie įsigalioja juose nurodytą dieną arba, jei ji nenurodoma, dvidešimtą dieną nuo jų paskelbimo.

Apie kitas direktyvas bei sprendimus, kuriuose nurodomi jų adresatai, pranešama tiems adresatams ir jie įsigalioja nuo tokio pranešimo momento.“

243)

Įrašomas šis naujas 254a straipsnis:

„254a straipsnis

1.   Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija.

2.   Vadovaudamiesi pagal 283 straipsnį priimtais Tarnybos nuostatais ir Įdarbinimo sąlygomis, Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, tuo tikslu įtvirtina nuostatas.“

244)

255 straipsnis tampa 16a straipsniu; jis iš dalies keičiamas, kaip pirmiau nurodyta 28 punkte.

245)

256 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodžiai „Tarybos ar Komisijos sprendimai, kuriais“ pakeičiami žodžiais „Tarybos, Komisijos ar Europos centrinio banko aktai, kuriais“.

PATARIAMIEJI ORGANAI

246)

Įrašomi toliau pateikiami 3 skyrius ir 256a straipsnis, 3 ir 4 skyriai atitinkamai tampa 1 ir 2 skirsniu, o 5 skyrius tampa 4 skyriumi:

„3 SKYRIUS

SĄJUNGOS PATARIAMIEJI ORGANAI

256a straipsnis

1.   Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas, atliekantys patariamąsias funkcijas.

2.   Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą sudaro darbdavių, darbuotojų ir kitų pilietinei visuomenei atstovaujančių organizacijų atstovai, pirmiausia socialinėje ekonominėje, pilietinėje, profesinėje bei kultūros srityse.

3.   Regionų komitetas susideda iš regionų ir vietos valdžios struktūrų atstovų, kurie turi regiono arba vietos valdžios rinkėjų mandatą arba yra politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai.

4.   Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto narių nevaržo jokie privalomi nurodymai. Eidami savo pareigas, jie yra visiškai nepriklausomi ir veikia Sąjungos bendro intereso labui.

5.   2 ir 3 dalyse nurodytas taisykles dėl šių komitetų sudėties Taryba reguliariai peržiūri atsižvelgdama į ekonominius, socialinius ir demografinius pokyčius Sąjungoje. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, šiuo tikslu priima sprendimus.“

EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

247)

257 ir 261 straipsniai panaikinami.

248)

258 straipsnio antroji ir trečioji pastraipos pakeičiamos šia pastraipa:

„Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai priima sprendimą, nustatantį komiteto sudėtį.“

249)

259 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas šiuo sakiniu: „Komiteto nariai skiriami penkeriems metams.“;

b)

2 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„2.   Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Komisija. Ji gali prašyti Europos organizacijų, kurios atstovauja įvairioms ekonominio ir socialinio gyvenimo sritims ir pilietinei visuomenei, ir kurioms daro poveikį Sąjungos veikla, nuomonės.“

250)

260 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodžiai „dvejų metų“ pakeičiami žodžiais „dvejų su puse metų“, o trečiojoje pastraipoje prieš žodį „Tarybos“ įrašomi žodžiai „Europos Parlamento,“.

251)

262 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmoje, antrojoje ir trečiojoje pastraipose prieš nuorodą į Tarybą įrašoma nuoroda į Europos Parlamentą;

b)

pirmojoje pastraipoje žodžiai „privalo konsultuotis“ pakeičiami žodžiu „konsultuojasi“;

c)

trečiojoje pastraipoje išbraukiami žodžiai „ir specializuoto skyriaus“;

d)

ketvirtoji pastraipa išbraukiama.

REGIONŲ KOMITETAS

252)

263 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmoji pastraipa išbraukiama;

b)

trečioji pastraipa, kuri tampa antrąja pastraipa, pakeičiama šiuo tekstu:

„Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai priima sprendimą, nustatantį komiteto sudėtį.“;

c)

ketvirtosios pastraipos, kuri tampa trečiąja pastraipa, pirmame sakinyje išbraukiami žodžiai „remiantis atitinkamų valstybių narių pasiūlymais“, o žodis „ketveriems“ pakeičiamas žodžiu „penkeriems“; ketvirtame sakinyje žodžiai „pirmojoje pastraipoje“ pakeičiami žodžiais „256a straipsnio 3 dalyje“;

d)

paskutinė pastraipa išbraukiama.

253)

264 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodžiai „dvejų metų“ pakeičiami žodžiais „dvejų su puse metų“, o trečiojoje pastraipoje prieš žodį „Tarybos“ įrašomi žodžiai „Europos Parlamento,“.

254)

265 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir paskutinėje pastraipose prieš nuorodą į Tarybą įrašoma nuoroda į Europos Parlamentą;

b)

pirmojoje pastraipoje darytinas pakeitimas netaikomas redakcijai lietuvių kalba;

c)

ketvirtoji pastraipa išbraukiama.

EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS

255)

266 straipsnio trečiojoje pastraipoje žodžiai „Komisijos prašymu“ pakeičiami žodžiais „remiantis Komisijos pasiūlymu“, po žodžių „vieningai spręsdama“ įrašomi žodžiai „pagal specialią teisėkūros procedūrą“, o žodžiai „4, 11 ir 12 straipsnius ir 18 straipsnio 5 dalį“ išbraukiami.

256)

267 straipsnio b punkte žodžiai „laipsniškai kuriant bendrąją rinką“ pakeičiami žodžiais „vidaus rinkos kūrimui ar veikimui“.

FINANSINĖS NUOSTATOS

257)

268 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmojoje pastraipoje žodžiai „, taip pat ir susijusieji su Europos socialiniu fondu,“ išbraukiami, o trys pastraipos tampa 1 dalimi;

b)

antroji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Sąjungos metinį biudžetą nustato Europos Parlamentas ir Taryba pagal 272 straipsnį.“;

c)

įrašomos šios naujos 2–6 dalys:

„2.   Biudžete numatytas išlaidas leidžiama daryti vienus finansinius metus pagal 279 straipsnyje nurodytą reglamentą.

3.   Kad būtų galima daryti biudžete numatytas išlaidas, būtina iš anksto priimti teisiškai privalomą Sąjungos teisės aktą, suteikiantį teisinį pagrindą jos veiksmams ir atitinkamoms išlaidoms pagal 279 straipsnyje nurodytą reglamentą, išskyrus tame reglamente numatytus atvejus.

4.   Kad būtų užtikrinta biudžetinė drausmė, Sąjunga nepriima jokio akto, galinčio turėti apčiuopiamą poveikį biudžetui, neužtikrindama, kad dėl šių aktų atsiradusios išlaidos gali būti finansuojamos neviršijant nuosavų Sąjungos išteklių ir vadovaujantis 270a straipsnyje nurodyta daugiamete finansine programa.

5.   Biudžetas vykdomas laikantis patikimo finansų valdymo principo. Siekdamos užtikrinti, kad biudžeto asignavimai būtų naudojami pagal šį principą, valstybės narės bendradarbiauja su Sąjunga.

6.   Sąjunga ir valstybės narės Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui ir kitoms neteisėtoms veikoms priešinasi pagal 280 straipsnį.“

SĄJUNGOS NUOSAVI IŠTEKLIAI

258)

Prieš 269 straipsnį įrašomas 1 skyrius – „SĄJUNGOS NUOSAVI IŠTEKLIAI“.

259)

269 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įrašoma ši nauja pirmoji pastraipa:

„Sąjunga pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis.“;

b)

paskutinė pastraipa pakeičiama šiomis dviem pastraipomis:

„Taryba, spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima sprendimą, nustatantį nuostatas, susijusias su Sąjungos nuosavų išteklių sistema. Tokiu būdu galima nustatyti naujas nuosavų išteklių kategorijas arba panaikinti esamą kategoriją. Šis sprendimas įsigalioja tik po to, kai jį pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.

Taryba, priimdama reglamentą pagal specialią teisėkūros procedūrą, patvirtina Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemones, jeigu tai numato pagal trečiąją pastraipą priimtas sprendimas. Taryba sprendimą priima gavusi Europos Parlamento pritarimą.“

260)

270 straipsnis panaikinamas.

DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA

261)

Įrašomas šis naujas 2 skyrius ir naujas 270a straipsnis:

„2 SKYRIUS

DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA

270a straipsnis

1.   Daugiamete finansine programa užtikrinama, kad Sąjungos išlaidos būtų planingai plėtojamos neviršijant jos nuosavų išteklių.

Ji nustatoma mažiausiai penkerių metų laikotarpiui.

Sąjungos metinis biudžetas atitinka daugiametę finansinę programą.

2.   Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, priima reglamentą, nustatantį daugiametę finansinę programą. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, patvirtintą jį sudarančių narių dauguma, sprendžia vieningai.

Europos Vadovų Taryba gali vieningai priimti sprendimą, leidžiantį Tarybai kvalifikuota balsų dauguma priimti pirmojoje pastraipoje nurodytą reglamentą.

3.   Finansinė programa nustato didžiausią metinę lėšų sumą, skirtą finansiniams įsipareigojimams pagal išlaidų kategoriją vykdyti ir didžiausią metinę išlaidų sumą mokėjimų asignavimams vykdyti. Išlaidų kategorijos, kurių skaičius nėra didelis, atitinka pagrindines Sąjungos veiklos kryptis.

Finansinė programa nustato visas kitas sklandžiai metinės biudžeto procedūros eigai reikalingas nuostatas.

4.   Jeigu iki pasibaigiant ankstesnei finansinei programai Taryba nepriėmė reglamento, nustatančio naują finansinę programą, iki to akto priėmimo yra pratęsiamos ankstesnės programos paskutiniams metams nustatytos viršutinės ribos ir kitos nuostatos.

5.   Finansinei programai skirtos priimti procedūros metu Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija imasi visų reikalingų priemonių, sudarančių sąlygas sėkmingai užbaigti šią priėmimo procedūrą.“

SĄJUNGOS METINIS BIUDŽETAS

262)

Po 270a straipsnio įrašomas 3 skyrius – „SĄJUNGOS METINIS BIUDŽETAS“.

263)

Įrašomas 270b straipsnis, kurio formuluotė yra 272 straipsnio 1 dalies formuluotė.

264)

271 straipsnis tampa nauju 273a straipsniu; jis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta toliau 267 punkte.

265)

272 straipsnio 1 dalis tampa 270b straipsniu, o 272 straipsnio 2–10 dalys pakeičiamos šiuo tekstu:

„272 straipsnis

Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami sprendimą pagal specialią teisėkūros procedūrą, nustato Sąjungos metinį biudžetą pagal toliau pateikiamas nuostatas.

1.

Kiekviena institucija, išskyrus Europos centrinį banką, iki liepos 1 d. sudaro savo išlaidų ateinantiems metams sąmatą. Komisija konsoliduoja šias sąmatas parengdama biudžeto projektą, kuriame gali būti skirtingos sąmatos.

Šis projektas susideda iš pajamų sąmatos ir išlaidų sąmatos.

2.

Komisija pasiūlymą dėl biudžeto projekto Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ne vėliau kaip iki tų metų, po kurių tas biudžetas bus vykdomas, rugsėjo 1 d.

Procedūros metu Komisija gali pakeisti biudžeto projektą, kol dar nėra sušauktas 5 dalyje nurodytas Taikinimo komitetas.

3.

Taryba priima savo poziciją dėl biudžeto projekto ir ją perduoda Europos Parlamentui ne vėliau kaip iki tų metų, po kurių tas biudžetas bus vykdomas, spalio 1 d. Taryba išsamiai informuoja Europos Parlamentą apie motyvus, paskatinusius ją priimti savo poziciją.

4.

Jei per keturiasdešimt dvi dienas nuo tokio pranešimo gavimo Europos Parlamentas:

a)

patvirtina Tarybos poziciją, biudžetas priimamas;

b)

nepriima sprendimo, biudžetas laikomas priimtu;

c)

savo narių balsų dauguma priima pakeitimus, iš dalies keistas projektas perduodamas Tarybai ir Komisijai. Europos Parlamento pirmininkas, sutikus Tarybos pirmininkui, nedelsdamas sušaukia Taikinimo komiteto posėdį. Tačiau, jei per dešimt dienų nuo projekto perdavimo Taryba informuoja Europos Parlamentą, kad ji patvirtino visus jo siūlomus pakeitimus, Taikinimo komitetas nesirenka.

5.

Taikinimo komitetui, sudarytam iš Tarybos narių arba jų atstovų ir tiek pat narių, atstovaujančių Europos Parlamentui, keliama užduotis per dvidešimt vieną dieną nuo jo sušaukimo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos pozicijomis, kvalifikuota Tarybos narių arba jų atstovų balsų dauguma ir Europos Parlamentui atstovaujančių narių balsų dauguma pasiekti susitarimą dėl bendro projekto.

Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posėdžiuose ir imasi bet kokios reikiamos iniciatyvos, siekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas.

6.

Jei per 5 dalyje nurodytą dvidešimt vienos dienos laikotarpį Taikinimo komitetas susitaria dėl bendro projekto, Europos Parlamentas ir Taryba per keturiolika dienų nuo to susitarimo dienos turi kiekvienas atskirai patvirtinti bendrą projektą.

7.

Jei per 6 dalyje nurodytą keturiolikos dienų laikotarpį:

a)

Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina bendrą projektą arba nepriima sprendimo, arba jei viena iš šių institucijų patvirtina bendrą projektą, o kita nepriima sprendimo, biudžetas laikomas galutinai priimtu pagal bendrą projektą, arba

b)

Europos Parlamentas jį sudarančių narių balsų dauguma ir Taryba atmeta bendrą projektą arba jei viena iš šių institucijų atmeta bendrą projektą, o kita nepriima sprendimo, Komisija pateikia naują biudžeto projektą, arba

c)

Europos Parlamentas jį sudarančių narių balsų dauguma atmeta bendrą projektą, o Taryba jį patvirtina, Komisija pateikia naują biudžeto projektą, arba

d)

Europos Parlamentas patvirtina bendrą projektą, o Taryba jį atmeta, Europos Parlamentas per keturiolika dienų nuo Tarybos atmetimo dienos jį sudarančių narių balsų dauguma ir trijų penktadalių atiduotų balsų dauguma gali nuspręsti patvirtinti visus ar kai kuriuos 4 dalies c punkte nurodytus pakeitimus. Kai Europos Parlamento pakeitimas nepatvirtinamas, išlaikoma Taikinimo komitete sutarta pozicija dėl biudžeto eilutės, kuriai taikytas pakeitimas. Tuo remiantis, biudžetas laikomas galutinai priimtu.

8.

Jei per 5 dalyje nurodytą dvidešimt vienos dienos laikotarpį Taikinimo komitetas nesusitaria dėl bendro projekto, Komisija pateikia naują biudžeto projektą.

9.

Užbaigus šiame straipsnyje nustatytą procedūrą, Europos Parlamento pirmininkas paskelbia, kad biudžetas galutinai priimtas.

10.

Kiekviena institucija naudojasi šiuo straipsniu jai suteiktais įgaliojimais, vadovaudamasi Sutartimis ir jomis remiantis priimtais aktais, ypač atsižvelgdama į Sąjungos nuosavus išteklius ir pajamų bei išlaidų pusiausvyrą.“

266)

273 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmojoje pastraipoje žodžiai „dėl biudžeto dar nėra balsuota“ pakeičiami žodžiais „biudžetas dar nėra galutinai priimtas“, žodžiai „ar poskyrį“ išbraukiami, o pabaigoje frazė „suma, lygi ne daugiau kaip vienai dvyliktajai praėjusių finansinių metų biudžeto asignavimų daliai, [...] tačiau ši tvarka nesuteikia Komisijai teisės disponuoti asignavimais, viršijančiais vieną dvyliktąją asignavimų, numatytų rengiamame biudžeto projekte.“ pakeičiama fraze „suma, lygi ne daugiau kaip vienai dvyliktajai praėjusių finansinių metų biudžeto atitinkamo skyriaus asignavimų daliai [...] tačiau ta suma negali viršyti biudžeto projekto tame pačiame skyriuje numatytų asignavimų vienos dvyliktosios dalies.“;

b)

antrojoje pastraipoje po žodžio „Taryba“ įrašomi žodžiai „remdamasi Komisijos pasiūlymu“, o pabaigoje įrašoma ši frazė ir sakinys: „laikantis pagal 279 straipsnį priimto reglamento. Taryba nedelsdama perduoda sprendimą Europos Parlamentui.“;

c)

trečioji pastraipa išbraukiama;

d)

paskutinė pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Laikantis 269 straipsnyje nurodytų aktų, antrojoje pastraipoje nurodytame sprendime nustatomos būtinos priemonės dėl lėšų, reikalingų šiam straipsniui įgyvendinti.

Jis įsigalioja praėjus trisdešimčiai dienų nuo jo priėmimo, jei per šį laikotarpį Europos Parlamentas jį sudarančių narių balsų dauguma nenusprendžia šių išlaidų sumažinti.“

267)

Įrašomas 273a straipsnis, kurio formuluotė yra 271 straipsnio formuluotė; ji iš dalies keičiama taip:

a)

pirmoji pastraipa išbraukiama;

b)

trečiojoje pastraipoje, kuri tampa antrąja pastraipa, žodžiai „jei reikia“ išbraukiami;

c)

paskutinėje pastraipoje žodžiai „Tarybos, Komisijos ir Teisingumo Teismo“ pakeičiami žodžiais „Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos, Komisijos bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo“.

BIUDŽETO VYKDYMAS IR ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS

268)

Įrašomas 4 skyrius – „BIUDŽETO VYKDYMAS IR ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS“, jis įrašomas prieš 274 straipsnį, kuris iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmojoje pastraipoje frazė „Biudžetą vykdo Komisija“ pakeičiama fraze „Biudžetą vykdo Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis“;

b)

antroji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Reglamente valstybėms narėms nustatomi biudžeto vykdymo kontrolės ir audito įsipareigojimai ir su tuo susijusios pareigos. Juo taip pat nustatomos kiekvienos institucijos pareigos ir išsamios taisyklės, kuriomis vadovaudamasi kiekviena institucija daro savo išlaidas.“

269)

275 straipsnyje atitinkamos nuorodos į Tarybą ir Europos Parlamentą sukeičiamos vietomis. Papildoma šia nauja antrąja pastraipa:

„Komisija taip pat teikia Europos Parlamentui ir Tarybai Sąjungos finansų įvertinimo pranešimą, pagrįstą pasiektais rezultatais, ypač atsižvelgdama į pagal 276 straipsnį Europos Parlamento ir Tarybos pateiktas pastabas.“

270)

276 straipsnio 1 dalyje žodžiai „275 straipsnyje minimas ataskaitas ir finansinę ataskaitą“ pakeičiami žodžiais „275 straipsnyje minimas ataskaitas, finansinę ataskaitą ir įvertinimo pranešimą“.

BENDROSIOS FINANSINĖS NUOSTATOS

271)

Prieš 277 straipsnį įrašomas 5 skyrius „BENDROSIOS NUOSTATOS“.

272)

277 straipsnis pakeičiamas taip:

„277 straipsnis

Daugiametė finansinė programa ir metinis biudžetas sudaromas eurais.“

273)

279 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„1.   Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Audito Rūmais, nustato:

a)

finansinio pobūdžio taisykles, pirmiausiai nurodančias biudžeto sudarymo ir vykdymo bei sąskaitų pateikimo ir audito tvarką;

b)

taisykles, numatančias susijusių su finansais asmenų, ypač įgaliojimus suteikiančių pareigūnų ir apskaitos pareigūnų, atsakomybės kontrolę.“

b)

2 dalyje žodis „vieningai“ išbraukiamas, o žodžiai „ir gavusi Audito Rūmų nuomonę“ pakeičiami žodžiais „ir Audito Rūmais“.

274)

Įrašomi šie nauji 279a ir 279b straipsniai:

„279a straipsnis

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija užtikrina, kad būtų prieinamos finansinės priemonės, kurių reikia, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims.

279b straipsnis

Vykdant šiame skyriuje nurodytas biudžetines procedūras, Komisijos iniciatyva rengiami nuolatiniai Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkų susitikimai. Siekdami sudaryti sąlygas šios antraštinės dalies įgyvendinimui, pirmininkai imasi visų reikalingų priemonių, skatinančių konsultavimąsi ir institucijų, kurioms jie pirmininkauja, pozicijų suderinimą.“

KOVA SU SUKČIAVIMU

275)

Prieš 280 straipsnį įrašomas 6 skyrius „KOVA SU SUKČIAVIMU“.

276)

280 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pabaigoje įrašoma ši frazė: „ir Sąjungos institucijose, įstaigose ir organuose.“;

b)

4 dalyje po žodžių „valstybėse narėse“ įterpiami žodžiai „, taip pat Sąjungos institucijose, įstaigose ir organuose“, o paskutinis sakinys išbraukiamas.

TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS

277)

Po 280 straipsnio įrašoma III antraštinė dalis „TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS“.

278)

Įrašomi šie 280a–280i straipsniai, kurie su Europos Sąjungos sutarties 10 straipsniu pakeičia dabartinės Europos Sąjungos sutarties 27a–27e, 40–40b ir 43–45 straipsnius ir Europos bendrijos steigimo sutarties 11 ir 11a straipsnius:

„280a straipsnis

Bet koks tvirtesnis bendradarbiavimas turi atitikti Sutartis ir Sąjungos teisę.

Toks bendradarbiavimas neturi susilpninti vidaus rinkos ar ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos. Jis neturi būti kliūtimi prekybai tarp valstybių narių ar jos diskriminavimas ir neturi iškreipti konkurencijos tarp jų.

280b straipsnis

Bet koks tvirtesnis bendradarbiavimas neturi pažeisti į jį neįsitraukusių valstybių narių kompetencijos, teisių ir įsipareigojimų. Tos valstybės narės netrukdo į jį įsitraukusioms valstybėms jį vykdyti.

280c straipsnis

1.   Prasidėtas tvirtesnis bendradarbiavimas yra atviras visoms valstybėms narėms, jei laikomasi visų dalyvavimo sąlygų, nustatytų sprendime, kuriuo suteiktas leidimas bendradarbiauti. Jis taip pat atviras joms bet kuriuo kitu metu, jei, be minėtų sąlygų, laikomasi toje struktūroje jau priimtų aktų.

Komisija ir tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančios valstybės narės skatina jame dalyvauti kuo didesnį valstybių narių skaičių.

2.   Komisija ir prireikus Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tvirtesnio bendradarbiavimo raidą.

280d straipsnis

1.   Valstybės narės, kurios nori pradėti tvirčiau bendradarbiauti vienoje iš Sutartyse nurodytų sričių, išskyrus išimtinės kompetencijos ir bendros užsienio ir saugumo politikos sritis, pateikia prašymą Komisijai, nurodydamos siūlomo tvirtesnio bendradarbiavimo apimtį ir tikslus. Dėl jo Komisija gali pateikti pasiūlymą Tarybai. Jeigu Komisija nepateikia pasiūlymo, apie priežastis ji praneša atitinkamoms valstybėms narėms.

Leidimą pradėti pirmojoje pastraipoje nurodytą tvirtesnį bendradarbiavimą suteikia Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą.

2.   Valstybių narių, siekiančių tvirtesnio tarpusavio bendradarbiavimo bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, prašymas pateikiamas Tarybai. Jis perduodamas Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris pateikia nuomonę dėl numatomo tvirtesnio bendradarbiavimo suderinamumo su Sąjungos bendra užsienio ir saugumo politika, ir Komisijai, kuri pateikia savo nuomonę visų pirma dėl to, ar numatomas tvirtesnis bendradarbiavimas suderinamas su kitomis Sąjungos politikos sritimis. Jis taip pat siunčiamas Europos Parlamentui susipažinti.

Leidimas vykdyti tvirtesnį bendradarbiavimą suteikiamas Tarybos vieningai priimtu sprendimu.

280e straipsnis

Visi Tarybos nariai gali dalyvauti svarstymuose, tačiau balsuoja tik Tarybos nariai, atstovaujantys tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančioms valstybėms narėms.

Priimant sprendimus vieningai, tvirtesnio bendradarbiavimo atveju atsižvelgiama tik į dalyvaujančių jame valstybių narių atstovų balsus.

Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 205 straipsnio 3 dalį.

280f straipsnis

1.   Kiekviena valstybė narė, norinti įsitraukti į jau vykstantį tvirtesnį bendradarbiavimą vienoje iš 280d straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių, apie savo ketinimą praneša Tarybai ir Komisijai.

Komisija per keturis mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos patvirtina atitinkamos valstybės narės dalyvavimą. Prireikus ji įvertina, ar dalyvavimo sąlygos įvykdytos, ir patvirtina pereinamojo laikotarpio priemones, reikalingas tvirtesnio bendradarbiavimo sistemoje jau priimtiems aktams taikyti.

Tačiau, jei Komisija mano, kad dalyvavimo sąlygos neįvykdytos, ji nurodo priemones, kurių reikia imtis siekiant įvykdyti šias sąlygas, ir nustato dalyvavimo prašymo persvarstymo terminą. Pasibaigus šiam terminui, ji persvarsto prašymą antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Jei Komisija mano, kad dalyvavimo sąlygos vis dar neįvykdytos, atitinkama valstybė narė gali perduoti tą klausimą svarstyti Tarybai, kuri priima sprendimą dėl prašymo. Taryba sprendžia laikydamasi 280e straipsnio. Remdamasi Komisijos pasiūlymu, ji taip pat gali patvirtinti antrojoje pastraipoje nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones.

2.   Bet kuri valstybė narė, norinti įsitraukti į jau vykstantį tvirtesnį bendradarbiavimą bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, praneša apie savo ketinimą Tarybai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijai.

Pasikonsultavusi su Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai ir prireikus įvertinusi, ar dalyvavimo sąlygos įvykdytos, Taryba patvirtina atitinkamos valstybės narės dalyvavimą. Taryba, remdamasi vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu, taip pat gali patvirtinti bet kokias pereinamojo laikotarpio priemones, kurios reikalingos tvirtesnio bendradarbiavimo sistemoje jau priimtų aktų taikymui. Tačiau, jei Taryba mano, kad kurios nors dalyvavimo sąlygos neįvykdytos, ji nurodo priemones, kurias reikia priimti siekiant įvykdyti šias sąlygas, ir nustato dalyvavimo prašymo persvarstymo terminą.

Taikant šią dalį Taryba sprendžia vieningai ir laikydamasi 280e straipsnio.

280g straipsnis

Išlaidas, atsirandančias įgyvendinant tvirtesnį bendradarbiavimą, išskyrus institucijoms reikalingas administracines išlaidas, apmoka dalyvaujančios valstybės narės, jeigu visi Tarybos nariai, spręsdami vieningai ir pasikonsultavę su Europos Parlamentu, nenusprendžia kitaip.

280h straipsnis

1.   Kai Sutarčių nuostata, kuri gali būti taikoma tvirtesniam bendradarbiavimui, nustatoma, kad Taryba sprendžia vieningai, Taryba, spręsdama vieningai pagal 280e straipsnyje nustatytą tvarką, gali priimti sprendimą, kuriame numatoma, kad ji spręs kvalifikuota balsų dauguma.

2.   Kai Sutarčių nuostata, kuri gali būti taikoma tvirtesniam bendradarbiavimui, nustatoma, kad Taryba priima aktus pagal specialią teisėkūros procedūrą, Taryba, spręsdama vieningai pagal 280e straipsnyje nustatytą tvarką, gali priimti sprendimą, kuriame numatoma, kad ji veiks pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos karinio arba gynybinio pobūdžio sprendimams.

280i straipsnis

Taryba ir Komisija užtikrina veiklos, kurios imamasi tvirtesnio bendradarbiavimo sistemoje, nuoseklumą ir tokios veiklos suderinamumą su Sąjungos politikos kryptimis bei tuo tikslu bendradarbiauja.“

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

279)

Šeštoji dalis tampa „SEPTINTĄJA DALIMI“.

280)

281, 293, 305 ir 314 straipsniai panaikinami. 286 straipsnis pakeičiamas 16b straipsniu.

281)

282 straipsnio pabaigoje įrašomas šis sakinys: „Tačiau Sąjungai atstovauja institucijos, remdamosi savo administracine autonomija, tokiais klausimais, kurie susiję su jų atitinkama veikla.“

282)

283 straipsnio pirmi žodžiai „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi [...] kvalifikuota balsų dauguma patvirtina“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, ir pasikonsultavę [...] patvirtina“, o žodžiai „tų Bendrijų kitų tarnautojų“ pakeičiami žodžiais „Sąjungos kitų tarnautojų“.

283)

288 straipsnio trečioji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Nukrypdamas nuo antrosios pastraipos, Europos centrinis bankas pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią padaro pats bankas ar jo tarnautojai, atlikdami savo pareigas.“

284)

290 straipsnyje prieš žodį „vieningai“ įrašomas žodis „priimdama reglamentus“.

285)

291 straipsnyje žodžiai „, Europos pinigų institutui“ išbraukiami.

286)

294 straipsnis tampa 48a straipsniu.

287)

299 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis išbraukiama. 2 dalies pirmoji pastraipa ir 3–6 dalys tampa 311a straipsniu; jos iš dalies keičiamos, kaip nurodyta toliau 293 punkte.

2 dalis lieka be numerio;

b)

pirmosios pastraipos pradžioje žodis „Tačiau“ išbraukiamas, o žodžiai „Prancūzijos užjūrio departamentų“ pakeičiami žodžiais „Gvadelupos, Prancūzijos Gvianos, Martinikos, Reuniono, Sen Bartelemi, Sen Marteno“; pastraipos pabaigoje įrašomas šis sakinys: „Jei atitinkamas konkrečias priemones priima Taryba pagal specialią teisėkūros procedūrą, ji taip pat sprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.“;

c)

antrosios pastraipos pradžioje žodžiai „Nustatydama atitinkamas antrojoje pastraipoje nurodytas priemones, Taryba atsižvelgia į tokias sritis kaip“ pakeičiami žodžiais „Pirmojoje pastraipoje nurodytos priemonės pirmiausia skirtos“, o likusi sakinio dalis atitinkamai gramatiškai tikslinama;

d)

trečiojoje pastraipoje nuoroda į antrąją pastraipą pakeičiama nuoroda į pirmąją pastraipą.

288)

300 ir 301 straipsniai pakeičiami atitinkamai 188n ir 188k straipsniais, o 302–304 straipsniai pakeičiami 188p straipsniu.

289)

308 straipsnis pakeičiamas taip:

„308 straipsnis

1.   Jei paaiškėtų, kad Sąjungai reikia imtis veiksmų vienam iš Sutartyse nurodytų tikslų pasiekti Sutartyse apibrėžtose srityse, o jos nesuteikia tam būtinų įgaliojimų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, vieningai priima reikiamas nuostatas. Jei atitinkamas nuostatas priima Taryba pagal specialią teisėkūros procedūrą, ji taip pat sprendžia vieningai, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą.

2.   Naudodamasi Europos Sąjungos sutarties 3b straipsnio 3 dalyje nurodyto subsidiarumo principo kontrolės tvarka, Komisija atkreipia nacionalinių parlamentų dėmesį į pasiūlymus, grindžiamus šiuo straipsniu.

3.   Šiuo straipsniu grindžiamos priemonės negali apimti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo tais atvejais, kai tokio suderinimo nenumato Sutartys.

4.   Šis straipsnis negali būti pagrindu siekiant su bendra užsienio ir saugumo politika susijusių tikslų ir priimant kiekvieną aktą pagal šį straipsnį laikomasi apribojimų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties 25b straipsnio antrojoje pastraipoje.“

290)

Įrašomas šis naujas 308a straipsnis:

„308a straipsnis

Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 7 dalis netaikoma šiems straipsniams:

269 straipsnio trečiajai ir ketvirtajai pastraipoms,

270a straipsnio 2 dalies pirmajai pastraipai,

308 straipsniui ir

309 straipsniui.“

291)

309 straipsnis pakeičiamas taip:

„309 straipsnis

Taikant Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį dėl iš narystės Sąjungoje kylančių tam tikrų teisių sustabdymo, atitinkamai valstybei narei atstovaujantis Europos Vadovų Tarybos ar Tarybos narys nedalyvauja balsavime ir skaičiuojant 1 ir 2 dalyse nurodytą vieną trečdalį ar keturis penktadalius valstybių narių atitinkama valstybė neįskaičiuojama. Dalyvaujančių ar atstovaujančių narių susilaikymas balsuojant netrukdo priimti minėto straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus.

Priimant Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus sprendimus kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal šios Sutarties 205 straipsnio 3 dalies b punktą.

Tais atvejais, kai, pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 3 dalį priėmus sprendimą sustabdyti balsavimo teises, Taryba, remdamasi viena iš Sutarčių nuostatų, sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, ta kvalifikuota dauguma apibrėžiama pagal šios Sutarties 205 straipsnio 3 dalies b punktą, arba tais atvejais, kai Taryba sprendžia remdamasi Komisijos arba Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu, – pagal šios Sutarties 205 straipsnio 3 dalies a punktą.

Taikant Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį, Europos Parlamentas sprendžia dviejų trečdalių atiduotų ir jį sudarančių narių daugumai atstovaujančių balsų dauguma.“

292)

310 straipsnis tampa 188m straipsniu.

293)

311 straipsnis panaikinamas. Įrašomas 311a straipsnis, kurio formuluotė yra 299 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos ir 3–6 dalių formuluotė; šis tekstas iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies pirmoji pastraipa ir 3–6 dalys tampa 1–5 dalimis, o straipsnio pradžioje įrašomas šis naujas įvadinis sakinys:

„Be Europos Sąjungos sutarties 49c straipsnio nuostatų dėl Sutarčių teritorinės taikymo srities, taikomos šios nuostatos:“;

b)

2 dalies pirmojoje pastraipoje, kuri tampa 1 dalimi, žodžiai „Prancūzijos užjūrio departamentams“ pakeičiami žodžiais „Gvadelupai, Prancūzijos Gvianai, Martinikai, Reunionui, Sen Bartelemi, Sen Martenui“, o pabaigoje įrašomi žodžiai „pagal 299 straipsnį“;

c)

3 dalyje, kuri tampa 2 dalimi, žodžiai „šios Sutarties“ išbraukiami ir pabaigoje išbraukiamas žodis „Sutarties“;

d)

6 dalies, kuri tampa 5 dalimi, įvadinis sakinys „Nepaisant to, kas išdėstyta pirmesnėse šio straipsnio dalyse:“ pakeičiamas žodžiais „Nukrypstant nuo Europos Sąjungos sutarties 49c straipsnio ir šio straipsnio 1–4 dalių:“;

e)

straipsnio pabaiga papildoma šia nauja dalimi:

„6.   Atitinkamos valstybės narės iniciatyva Europos Vadovų Taryba gali priimti sprendimą, iš dalies keičiantį 1 ir 2 dalyse nurodytos Danijos, Prancūzijos ar Nyderlandų šalies ar teritorijos statusą Sąjungos atžvilgiu. Europos Vadovų Taryba sprendimą priima vieningai, pasikonsultavusi su Komisija.“

294)

Prieš 313 straipsnį esantis pavadinimas „BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS“ panaikinamas.

295)

Įrašomas 313a straipsnis:

„313a straipsnis

Europos Sąjungos sutarties 53 straipsnio nuostatos taikomos šiai Sutarčiai.“

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

3 straipsnis

Ši Sutartis sudaroma neribotam laikui.

4 straipsnis

1.   Prie šios Sutarties pridėtame Protokole Nr. 1 pateikiami prie Europos Sąjungos sutarties, Europos bendrijos steigimo sutarties ir (arba) Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėtų protokolų pakeitimai.

2.   Prie šios Sutarties pridėtame Protokole Nr. 2 pateikiami Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pakeitimai.

5 straipsnis

1.   Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties dalys, antraštinės dalys, skyriai, skirsniai ir straipsniai su šia Sutartimi padarytais pakeitimais, iš pernumeruojami pagal šios Sutarties priede pateikiamas atitikties lenteles, kurios yra jos sudėtinė dalis.

2.   Pagal 1 dalį ir šios Sutarties tam tikromis nuostatomis pernumeruotų ar iš naujo išdėliotų minėtų straipsnių dalims ir pastraipoms pritaikomos kryžminės nuorodos į Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, tai pat ir tarp jų pačių, dalis, antraštines dalis, skyrius, skirsnius ir straipsnius.

Nuorodos į Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties dalis, antraštines dalis, skyrius, skirsnius ir straipsnius pateikiamos kitose sutartyse ir pirminės teisės aktuose, kuriais grindžiama Sąjunga, pritaikomos pagal 1 dalį. Nuorodos į Europos Sąjungos sutarties konstatuojamąsias dalis ar į Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties šia Sutartimi iš naujo sunumeruotas ar išdėliotas dalis ar pastraipas pritaikomos pagal pastarąją Sutartį.

Šios adaptacijos prireikus taip pat taikomos ir tiems atvejams, kai atitinkama nuostata yra panaikinama.

3.   Nuorodos į Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, iš dalies pakeistų šia Sutartimi, dalis, antraštines dalis, skyrius, skirsnius, straipsnius, konstatuojamas dalis kituose dokumentuose ar aktuose laikomos nuorodomis į minėtų Sutarčių dalis, antraštines dalis, skyrius, skirsnius, straipsnius, konstatuojamas dalis iš naujo sunumeruotus pagal 1 dalį, ir atitinkamai į minėtų straipsnių dalis ar pastraipas, iš naujo sunumeruotas ar išdėliotas tam tikromis šios Sutarties nuostatomis.

6 straipsnis

1.   Aukštosios Susitariančios Šalys šią Sutartį ratifikuoja pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Italijos Respublikos Vyriausybei.

2.   Ši Sutartis įsigalioja 2009 m. sausio 1 d., jeigu visi ratifikavimo dokumentai jau bus deponuoti, arba, jei taip nepadaroma, pirmą kito mėnesio dieną po to, kai ratifikavimo dokumentus deponuoja paskutinė valstybė signatarė.

7 straipsnis

Ši vienu originaliu egzemplioriumi sudaryta Sutartis, vadinama Lisabonos sutartimi, kurios tekstai airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis turi vienodą teisinę galią, deponuojama Italijos Respublikos Vyriausybės archyvuose, kuri po vieną patvirtintą kopiją persiunčia kiekvienai valstybės signatarės vyriausybei.

TAI PALIUDYDAMI šią Sutartį pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.

Съставено в Лисабон на тринадесети декември две хиляди и седма година.

Hecho en Lisboa, el trece de diciembre de dos mil siete.

V Lisabonu dne třináctého prosince dva tisíce sedm.

Udfærdiget i Lissabon den trettende december to tusind og syv.

Geschehen zu Lissabon am dreizehnten Dezember zweitausendsieben.

Kahe tuhande seitsmenda aasta detsembrikuu kolmeteistkümnendal päeval Lissabonis.

Έγινε στη Λισσαβώνα, στις δέκα τρεις Δεκεμβρίου δύο χιλιάδες επτά.

Done at Lisbon on the thirteenth day of December in the year two thousand and seven.

Fait à Lisbonne, le treize décembre deux mille sept.

Arna dhéanamh i Liospóin, an tríú lá déag de Nollaig sa bhliain dhá mhíle a seacht.

Fatto a Lisbona, addì tredici dicembre duemilasette.

Lisabonā, divtūkstoš septītā gada trīspadsmitajā decembrī.

Priimta Lisabonoje du tūkstančiai septintųjų metų gruodžio tryliktą dieną.

Kelt Lisszabonban, a kétezer-hetedik év december tizenharmadik napján.

Magħmul f'Lisbona, fit-tlettax-il jum ta' Diċembru tas-sena elfejn u sebgħa.

Gedaan te Lissabon, de dertiende december tweeduizend zeven.

Sporządzono w Lizbonie dnia trzynastego grudnia roku dwa tysiące siódmego.

Feito em Lisboa, em treze de Dezembro de dois mil e sete.

Întocmit la Lisabona la treisprezece decembrie două mii șapte.

V Lisabone dňa trinásteho decembra dvetisícsedem.

V Lizboni, dne trinajstega decembra leta dva tisoč sedem.

Tehty Lissabonissa kolmantenatoista päivänä joulukuuta vuonna kaksituhattaseitsemän.

Som skedde i Lissabon den trettonde december tjugohundrasju.

Voor Zijne Majesteit de Koning der Belgen

Pour Sa Majesté le Roi des Belges

Für Seine Majestät den König der Belgier

Image

„Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.”

«Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.»

„Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.“

За Правителството на Република България

Image

Za prezidenta České republiky

Image

For Hendes Majestæt Danmarks Dronning

Image

Für den Präsidenten der Bundesrepublik Deutschland

Image

Eesti Vabariigi Presidendi nimel

Image

Thar ceann Uachtarán na hÉireann

For the President of Ireland

Image

Για τον Πρόεδρο της Ελληνικής Δημοκρατίας

Image

Por Su Majestad el Rey de España

Image

Pour le Président de la République française

Image

Per il Presidente della Repubblica italiana

Image

Για τον Πρόεδρο της Κυπριακής Δημοκρατίας

Image

Latvijas Republikas Valsts prezidenta vārdā

Image

Lietuvos Respublikos Prezidento vardu

Image

Pour Son Altesse Royale le Grand-Duc de Luxembourg

Image

A Magyar Köztársaság Elnöke részéről

Image

Għall-President ta' Malta

Image

Voor Hare Majesteit de Koningin der Nederlanden

Image

Für den Bundespräsidenten der Republik Österreich

Image

Za Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej

Image

Pelo Presidente da República Portuguesa

Image

Pentru Președintele României

Image

Za predsednika Republike Slovenije

Image

Za prezidenta Slovenskej republiky

Image

Suomen Tasavallan Presidentin puolesta

För Republiken Finlands President

Image

För Konungariket Sveriges regering

Image

For Her Majesty the Queen of the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

Image


PROTOKOLAI

A.   

PROTOKOLAI, PRIDEDAMI PRIE EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES, SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VEIKIMO IR TAM TIKRAIS ATVEJAIS EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES

PROTOKOLAS

DĖL NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ VAIDMENS EUROPOS SĄJUNGOJE

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

PRISIMINDAMOS, kad nacionalinių parlamentų vykdomas nuodugnus savo vyriausybių veiklos, susijusios su Europos Sąjungos veikla, tikrinimas yra kiekvienos valstybės narės konkrečios konstitucinės struktūros bei praktikos dalykas,

NORĖDAMOS skatinti nacionalinius parlamentus aktyviau dalyvauti Europos Sąjungos veikloje ir plėsti jų galimybes reikšti savo nuomonę dėl Europos Sąjungos įstatymo galią turinčių aktų projektų ir dėl kitų juos ypač dominančių dalykų,

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

INFORMACIJA NACIONALINIAMS PARLAMENTAMS

1 straipsnis

Savo konsultacinio pobūdžio dokumentus (žaliąją knygą, baltąją knygą ir komunikatus), kai jie paskelbiami, Komisija tiesiogiai perduoda nacionaliniams parlamentams. Metines teisėkūros programas ir visus kitus teisėkūros planavimo ar politikos strateginius dokumentus ji taip pat perduoda nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai.

2 straipsnis

Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiami įstatymo galią turinčių aktų projektai perduodami nacionaliniams parlamentams.

Šiame protokole „įstatymo galią turinčio akto projektas“ – tai Komisijos pasiūlymai, valstybių narių grupės iniciatyvos, Europos Parlamento iniciatyvos, Teisingumo Teismo prašymai, Europos centrinio banko rekomendacijos ir Europos investicijų banko prašymai dėl įstatymo galią turinčio akto priėmimo.

Komisija savo pasiūlytus įstatymo galią turinčių aktų projektus tiesiogiai perduoda nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai.

Europos Parlamentas savo pasiūlytus įstatymo galią turinčių aktų projektus tiesiogiai perduoda nacionaliniams parlamentams.

Valstybių narių grupės, Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ar Europos investicijų banko pasiūlytus įstatymo galią turinčių aktų projektus Taryba perduoda nacionaliniams parlamentams.

3 straipsnis

Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nustatyta tvarka nacionaliniai parlamentai gali pateikti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams pagrįstą nuomonę dėl įstatymo galią turinčio akto projekto atitikimo subsidiarumo principui.

Jei įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo valstybių narių grupė, Tarybos pirmininkas pagrįstą nuomonę (nuomones) perduoda tų valstybių narių vyriausybėms.

Jei įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, Tarybos pirmininkas pagrįstą nuomonę (nuomones) perduoda atitinkamai institucijai ar organui.

4 straipsnis

Nuo momento, kai visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis nacionaliniams parlamentams pateikiamas įstatymo galią turinčio akto projektas, iki jo įtraukimo į preliminarią Tarybos posėdžių darbotvarkę jam priimti arba pozicijai priimti pagal teisėkūros procedūrą, turi praeiti aštuonios savaitės. Išimtys įmanomos skubos atvejais, kurių motyvai nurodomi Tarybos akte arba pozicijoje. Per tas aštuonias savaites susitarimas dėl įstatymo galią turinčio akto projekto gali būti priimamas tik deramai pagrįstais skubos atvejais. Išskyrus deramai pagrįstus skubos atvejus, nuo įstatymo galią turinčio akto projekto įtraukimo į preliminarią Tarybos posėdžių darbotvarkę iki pozicijos priėmimo turi praeiti dešimt dienų.

5 straipsnis

Tarybos posėdžių darbotvarkės ir rezultatai, įskaitant posėdžių, kuriuose Taryba svarsto įstatymo galią turinčių aktų projektus, protokolus, tiesiogiai perduodami nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių vyriausybėms.

6 straipsnis

Kai Europos Vadovų Taryba ketina pasiremti Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 7 dalies pirmąja ar antrąja pastraipa, nacionaliniams parlamentams turi būti pranešama apie Europos Vadovų Tarybos iniciatyvą ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki bet kokio sprendimo priėmimo.

7 straipsnis

Audito Rūmai savo metinę ataskaitą perduoda susipažinti nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai.

8 straipsnis

Kai nacionalinę parlamentinę sistemą sudaro ne vieneri rūmai, 1–7 straipsniai taikomi kiekvieniems rūmams.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

TARPPARLAMENTINIS BENDRADARBIAVIMAS

9 straipsnis

Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai kartu nustato, kaip Sąjungoje veiksmingai ir reguliariai organizuoti bei skatinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą.

10 straipsnis

Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencija gali pateikti bet kokį, jos nuomone, tinkamą pasiūlymą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Ši konferencija taip pat skatina nacionalinius parlamentus ir Europos Parlamentą, įskaitant jų specialiuosius komitetus, keistis informacija ir geriausia praktika. Ji taip pat gali organizuoti tarpparlamentines konferencijas konkrečiais klausimais, ypač skirtas bendrai užsienio ir saugumo politikai, įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką, svarstyti. Konferencijos pasiūlymai nevaržo nacionalinių parlamentų ir iš anksto nenulemia jų pozicijų.

PROTOKOLAS

DĖL SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPŲ TAIKYMO

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

NORĖDAMOS užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kiek įmanoma arčiau Sąjungos piliečių,

NUSPRENDUSIOS nustatyti Europos Sąjungos sutarties 3b straipsnyje numatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo sąlygas bei sukurti šių principų taikymo stebėsenos sistemą,

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo:

1 straipsnis

Kiekviena institucija užtikrina, kad nuolat būtų laikomasi Europos Sąjungos sutarties 3b straipsnyje nustatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų.

2 straipsnis

Prieš siūlydama įstatymo galią turintį aktą, Komisija plačiai konsultuojasi. Konsultuojantis prireikus atsižvelgiama į regioninius ir vietinius numatomų veiksmų mastus. Ypatingos skubos atvejais Komisija tokių konsultacijų nerengia. Savo pasiūlyme ji nurodo tokio sprendimo motyvus.

3 straipsnis

Šiame protokole „įstatymo galią turinčio akto projektas“ – tai Komisijos pasiūlymai, valstybių narių grupės iniciatyvos, Europos Parlamento iniciatyvos, Teisingumo Teismo prašymai, Europos centrinio banko rekomendacijos ir Europos investicijų banko prašymai dėl įstatymo galią turinčio akto priėmimo.

4 straipsnis

Komisija savo įstatymo galią turinčių aktų projektus ir iš dalies pakeistus projektus perduoda valstybių narių nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Sąjungos teisės aktų leidėjui.

Europos Parlamentas savo įstatymo galią turinčių aktų projektus ir iš dalies pakeistus projektus perduoda nacionaliniams parlamentams.

Valstybių narių grupės, Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ar Europos investicijų banko pasiūlytus įstatymo galią turinčių aktų projektus ir iš dalies pakeistus projektus Taryba perduoda valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

Priimtas Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijas ir Tarybos pozicijas pastarieji nedelsiant perduoda nacionaliniams parlamentams.

5 straipsnis

Įstatymo galią turinčių aktų projektai yra pagrindžiami atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus. Bet kuriame įstatymo galią turinčio akto projekte turėtų būti išsamus paaiškinimas, leidžiantis įvertinti, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų. Šiame paaiškinime turėtų būti pateika infomacija, sudaranti galimybę įvertinti jo finansinio poveikį, o jei teikiama direktyva – jos poveikio reglamentavimui, kuris turi būti įgyvendintas valstybėje narėje, prireikus, įskaitant regionų teisės aktus, įvertinimą. Priežastys, dėl kurių buvo padaryta išvada, kad Sąjungos tikslas gali būti geriau pasiektas Sąjungos lygiu, grindžiamos kokybiniais ir, kai tik įmanoma, kiekybiniais rodikliais. Įstatymo galią turinčių aktų projektuose atsižvelgiama į būtinybę padaryti finansinę arba administracinę naštą, tenkančią Sąjungai, nacionalinėms vyriausybėms, regionų valdžios arba vietos savivaldos institucijoms, ūkio subjektams ir piliečiams, minimalią ir proporcingą tikslui, kurį reikia pasiekti.

6 straipsnis

Bet kuris nacionalinis parlamentas ar bet kurie nacionalinio parlamento rūmai per aštuonias savaites nuo įstatymo galią turinčio akto projekto Sąjungos oficialiomis kalbomis pateikimo gali pareikšti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams pagrįstą nuomonę, nurodydami priežastis, dėl kurių, jų manymu, tas projektas neatitinka subsidiarumo principo. Kai reikia konsultuotis su teisėkūros galią turinčiais regionų parlamentais, konsultuojasi kiekvienas nacionalinis parlamentas arba nacionalinio parlamento rūmai.

Jei įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo valstybių narių grupė, Tarybos pirmininkas nuomonę perduoda tų valstybių narių vyriausybėms.

Jei įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, Tarybos pirmininkas pagrįstą nuomonę perduoda atitinkamai institucijai ar organui.

7 straipsnis

1.   Jei įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija bei tam tikrais atvejais valstybių narių grupė, Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, jie atsižvelgia į pagrįstas nacionalinių parlamentų arba nacionalinių parlamentų rūmų nuomones.

Kiekvienas nacionalinis parlamentas turi du balsus, kuriuos pasiskirsto, remdamasis nacionaline parlamentine sistema. Kai parlamentinę sistemą sudaro dveji rūmai, kiekvieni rūmai turi po vieną balsą.

2.   Kai už pagrįstas nuomones, kad įstatymo galią turinčio akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, atiduota ne mažiau kaip vienas trečdalis visų nacionaliniams parlamentams pagal 1 dalies antrąją pastraipą skirtų balsų, projektas turi būti persvarstomas. Tuo atveju, kai įstatymo galią turinčio akto projektas, susijęs su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, pateikiamas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 61i straipsniu, mažiausias atiduotų balsų skaičius turi sudaryti vieną ketvirtadalį.

Persvarsčiusi projektą, Komisija arba tam tikrais atvejais valstybių narių grupė, Europos Parlamentas, Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, jei jie siūlo įstatymo galią turinčio akto projektą, gali nuspręsti jo nekeisti, iš dalies pakeisti arba jį atsiimti. Turi būti nurodytos tokio sprendimo motyvai.

3.   Be to, pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kai už pagrįstas nuomones, kad pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio akto neatitinka subsidiarumo principo, atiduota ne mažiau kaip paprasta nacionaliniams parlamentams pagal 1 dalies antrąją pastraipą skirtų balsų dauguma, pasiūlymas turi būti persvarstomas. Persvarsčiusi pasiūlymą, Komisija gali nuspręsti jo nekeisti, iš dalies pakeisti arba jį atsiimti.

Pasirinkdama nekeisti pasiūlymo, Komisija pagrįstoje nuomonėje turės pagrįsti, kodėl, jos nuomone, pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. Ši pagrįsta nuomonė ir pagrįstos nacionalinių parlamentų nuomonės turės būti pateiktos ES teisės aktų leidėjui, kad į jas būtų atsižvelgta vykdant procedūrą:

a)

prieš užbaigiant pirmąjį svarstymą teisės aktų leidėjas (Europos Parlamentas ir Taryba) išnagrinėja, ar pasiūlymas dėl teisės akto atitinka subsidiarumo principą, ypač atsižvelgdami į priežastis, kurias nurodė ir kurioms pritaria dauguma nacionalinių parlamentų, bei į pagrįstą Komisijos nuomonę;

b)

jeigu 55 % Tarybos narių dauguma arba Europos Parlamente atiduotų balsų dauguma teisės aktų leidėjas mano, kad pasiūlymas neatitinka subsidiarumo principo, pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio akto nesvarstomas.

8 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti ieškinius dėl subsidiarumo principą pažeidžiančio įstatymo galią turinčio akto, pateiktus valstybės narės Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 230 straipsnyje nustatyta tvarka, arba kuriuos ji perdavė laikydamasi savo teisinės tvarkos savo nacionalinio parlamento arba jo rūmų vardu.

Pagal minėtame straipsnyje nustatytas taisykles Regionų komitetas taip pat gali pateikti tokius ieškinius dėl įstatymo galią turinčių aktų, kuriuos priimant remiantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo su juo turi būti konsultuojamasi.

9 straipsnis

Kiekvienais metais Komisija pateikia Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams ataskaitą dėl Europos Sąjungos sutarties 3b straipsnio taikymo. Ši metinė ataskaita taip pat perduodama Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

PROTOKOLAS

DĖL EURO GRUPĖS

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

NORĖDAMOS sudaryti sąlygas intensyvesniam ekonomikos augimui Europos Sąjungoje ir tuo tikslu plėtoti vis glaudesnį ekonominės politikos koordinavimą euro zonoje,

SUVOKDAMOS poreikį nustatyti ypatingas sąlygas tvirtesniam dialogui tarp valstybių narių, kurių valiuta yra euro, kol euro taps visų Sąjungos valstybių narių valiuta,

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo:

1 straipsnis

Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ministrai susitinka neformaliai. Tokie susitikimai rengiami prireikus aptarti klausimus, susijusius su konkrečiais įsipareigojimais, kuriuos jie kartu prisiima bendros valiutos atžvilgiu. Susitikimuose dalyvauja Komisija. Tokiuose susitikimuose, kuriuos rengia ministrų, atsakingų už valstybių narių, kurių valiuta yra euro, finansų sritį, atstovai ir Komisijos atstovai, kviečiamas dalyvauti Europos centrinis bankas.

2 straipsnis

Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ministrai balsų dauguma renka pirmininką dvejų su puse metų kadencijai.

PROTOKOLAS

DĖL NUOLATINIO STRUKTŪRIZUOTO BENDRADARBIAVIMO, NUSTATYTO EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES 28a STRAIPSNYJE

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

ATSIŽVELGDAMOS į Europos Sąjungos sutarties 28a straipsnio 6 dalį ir 28e straipsnį,

PRIMINDAMOS, kad Sąjunga vykdo bendrą užsienio ir saugumo politiką, grindžiamą nuolat didėjančiu valstybių narių veiksmų suartėjimu;

PRIMINDAMOS, kad bendra saugumo ir gynybos politika yra bendros užsienio ir saugumo politikos neatskiriama dalis; kad ji užtikrina Sąjungos operaciniam veiksnumui reikalingus civilinius ir karinius pajėgumus; kad Sąjunga gali šiais ištekliais naudotis vykdydama Europos Sąjungos sutarties 28b straipsnyje nurodytas misijas už Sąjungos ribų, skirtas taikos palaikymui, konfliktų prevencijai ir tarptautinio saugumo stiprinimui pagal Jungtinių Tautų Chartijos principus; kad šių uždavinių vykdymas remiasi kariniais pajėgumais, teikiamais pagal principą „vieningas pajėgų rezervas“;

PRIMINDAMOS, kad Sąjungos bendra saugumo ir gynybos politika nepažeidžia tam tikrų valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifikos;

PRIMINDAMOS, kad Sąjungos bendra saugumo ir gynybos politika pripažįsta valstybių narių, kurios mano, kad jų bendra gynyba yra įgyvendinama Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, išliekančioje jos narių kolektyvinės gynybos pagrindu, įsipareigojimus pagal Šiaurės Atlanto sutartį ir atitinka toje struktūroje nustatytą bendrą saugumo ir gynybos politiką;

ĮSITIKINUSIOS, kad ryžtingesnis Sąjungos vaidmuo saugumo ir gynybos reikaluose prisidėtų prie atnaujinto Atlanto aljanso gyvybingumo, laikantis „Berlin Plus“ susitarimų;

BŪDAMOS PASIRYŽUSIOS užtikrinti, kad Sąjunga galėtų visiškai prisiimti savo įsipareigojimus tarptautinėje bendruomenėje;

PRIPAŽINDAMOS, kad Jungtinių Tautų organizacija gali prašyti Sąjungos pagalbos skubiai įgyvendinant misijas, kurios vykdomos pagal Jungtinių Tautų Chartijos VI ir VII skyrius;

PRIPAŽINDAMOS, kad saugumo ir gynybos politikos stiprinimas pareikalaus valstybių narių pastangų pajėgumų srityje;

SUVOKDAMOS, kad naujo etapo Europos saugumo ir gynybos politikos raidoje pradžia reiškia ryžtingas atitinkamų valstybių narių pastangas;

PRIMINDAMOS, kad yra svarbu, jog Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai visiškai įsitrauktų į veiklą, susijusią su nuolatiniu struktūrizuotu bendradarbiavimu;

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo:

1 straipsnis

Europos Sąjungos sutarties 28a straipsnio 6 dalyje numatytas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas yra atviras visoms valstybėms narėms, kurios nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo dienos įsipareigoja:

a)

intensyviau vystyti savo gynybos pajėgumus, plėtodamos savo nacionalinius indėlius ir tam tikrais atvejais dalyvaudamos daugiašalėse pajėgose, pagrindinėse Europos apginklavimo programose ir Gynybos pajėgumų plėtojimo, mokslinių tyrimų, įsigijimų ir ginkluotės srityje agentūros (toliau – Europos gynybos agentūra) veikloje, ir

b)

ne vėliau kaip iki 2010 m. būti pajėgios nacionaliniu lygiu arba kaip daugiašalių pajėgų grupių sudėtinė dalis teikti specializuotus kovinius vienetus, skirtus suplanuotoms misijoms, taktiniu lygiu suformuotus kaip taktinė grupė su paramos elementais, įskaitant transportą ir logistiką, bei galinčius įvykdyti Europos Sąjungos sutarties 28b straipsnyje nurodytas užduotis per 5–30 dienų, ypač reaguojant į Jungtinių Tautų Organizacijos prašymus, ir kurie išsilaikytų iš pradžių iki 30 dienų, su galimybe šį laikotarpį pratęsti bent iki 120 dienų.

2 straipsnis

Siekdamos 1 straipsnyje išdėstytų tikslų, nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime dalyvaujančios valstybės narės įsipareigoja:

a)

įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, bendradarbiauti, siekdamos patvirtintų tikslų dėl išlaidų gynybos investicijų srityje, ir reguliariai peržiūrėti šiuos tikslus, atsižvelgdamos į saugumo aplinką ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus;

b)

kuo labiau tarpusavyje suderinti savo gynybos mechanizmus, visų pirma derindamos savo karinių poreikių nustatymą, sutelkdamos ir, prireikus, specializuodamos savo gynybos priemones ir pajėgumus, ir skatindamos bendradarbiavimą mokymo ir logistikos srityse;

c)

imtis konkrečių priemonių, skirtų didinti galimybes naudoti savo pajėgas, jų tarpusavio sąveiką, lankstumą ir dislokavimo galimybes, visų pirma nustatydamos su pajėgumų skyrimu susijusius bendrus tikslus, įskaitant galimą nacionalinių sprendimų priėmimo procedūrų peržiūrą;

d)

bendradarbiauti, kad užtikrintų reikalingų priemonių „Gebėjimų plėtotės mechanizme“ pastebėtiems trūkumams šalinti, įskaitant daugiašalius sprendimo būdus, taikymą, nepažeisdamos šiuo atžvilgiu Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sistemoje prisiimtų įsipareigojimų;

e)

prireikus dalyvauti plėtojant pagrindines bendras ar Europos apginklavimo programas Europos gynybos agentūros struktūroje.

3 straipsnis

Europos gynybos agentūra prisideda reguliariai vertinant dalyvaujančių valstybių narių su gebėjimais susijusius indėlius, ypač įneštus vadovaujantis kriterijais, kurie nustatomi inter alia remiantis 2 straipsniu, ir apie tai praneša ne rečiau kaip kartą per metus. Įvertinimas gali būti pagrindu priimti Tarybos rekomendacijas ir sprendimus pagal Europos Sąjungos sutarties 28e straipsnį.

PROTOKOLAS

DĖL EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES 6 STRAIPSNIO 2 DALIES DĖL SĄJUNGOS PRISIJUNGIMO PRIE EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo:

1 straipsnis

Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalyje numatytame susitarime dėl Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Europos konvencijos) numatoma išlaikyti konkrečius Sąjungos ir Sąjungos teisės ypatumus, ypač atsižvelgiant į:

a)

galimo Sąjungos dalyvavimo Europos konvencijos kontrolės organuose konkrečią tvarką;

b)

mechanizmus, kurie būtini užtikrinant, kad ne valstybių narių ieškiniai ir asmenų skundai būtų deramai pateikiami atitinkamai valstybėms narėms ir (arba) Sąjungai.

2 straipsnis

1 straipsnyje nurodytas susitarimas turi užtikrinti, kad šis prisijungimas nedarytų poveikio Sąjungos kompetencijai ir Sąjungos institucijų įgaliojimams. Jis turi užtikrinti, kad jokia jo nuostata nedarytų poveikio valstybių narių padėčiai Europos konvencijos atžvilgiu, visų pirma jos protokolų, pagal jos 15 straipsnį valstybių narių patvirtintų nuo Europos konvencijos nukrypstančių priemonių ir pagal jos 57 straipsnį valstybių narių padarytų Europos konvencijos išlygų atžvilgiu.

3 straipsnis

Jokia 1 straipsnyje nurodyto susitarimo nuostata neturi daryti poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 292 straipsniui.

PROTOKOLAS

DĖL VIDAUS RINKOS IR KONKURENCIJOS

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad vidaus rinka, kaip išdėstyta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, apima sistemą, užtikrinančią, kad nebūtų iškreipta konkurencija,

SUSITARĖ, kad šiuo tikslu prireikus Sąjunga imasi veiksmų pagal Sutarčių nuostatas, įskaitant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 308 straipsnį.

Šis protokolas pridedamas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo.

PROTOKOLAS

DĖL EUROPOS SĄJUNGOS PAGRINDINIŲ TEISIŲ CHARTIJOS TAIKYMO LENKIJAI IR JUNGTINEI KARALYSTEI

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

KADANGI Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje Sąjunga pripažįsta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytas teises, laisves ir principus;

KADANGI Chartija turi būti taikoma griežtai laikantis pirmiau minėto 6 straipsnio ir pačios Chartijos VII antraštinės dalies;

KADANGI pirmiau minėtame 6 straipsnyje reikalaujama, kad Lenkijos ir Jungtinės Karalystės teismai taikytų Chartiją griežtai laikydamiesi tame straipsnyje nurodytų paaiškinimų;

KADANGI Chartijoje kartu nurodytos teisės ir principai;

KADANGI Chartijoje pateikiamos nuostatos yra pilietinio ir politinio pobūdžio, taip pat ekonominio ir socialinio pobūdžio;

KADANGI Chartijoje dar kartą patvirtinamos Sąjungos pripažintos teisės, laisvės ir principai, kuriems suteikiama daugiau matomumo, tačiau nesukuriama naujų teisių ar principų;

PRIMINDAMOS Lenkijos ir Jungtinės Karalystės įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Sąjungos teisę apskritai;

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į Lenkijos ir Jungtinės Karalystės pageidavimą paaiškinti tam tikrus Chartijos taikymo aspektus;

todėl NORĖDAMOS paaiškinti Chartijos taikymą, susijusį su Lenkijos ir Jungtinės Karalystės įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat jos nagrinėjimo teisme galimybes Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad šiame protokole pateiktos nuorodos į konkrečių Chartijos nuostatų veikimą jokiu būdu nedaro įtakos kitų Chartijos nuostatų veikimui;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad šis protokolas nedaro įtakos Chartijos taikymui kitoms valstybėms narėms;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad šis protokolas nedaro įtakos kitiems Lenkijos ir Jungtinės Karalystės įsipareigojimams pagal Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Sąjungos teisę apskritai;

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo:

1 straipsnis

1.   Chartija neišplečia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ar jokio kito Lenkijos arba Jungtinės Karalystės teismo galimybių nustatyti, kad Lenkijos arba Jungtinės Karalystės įstatymai ar kiti teisės aktai, praktika ar veiksmai yra nesuderinami su pagrindinėmis teisėmis, laisvėmis ir principais, kuriuos ji iš naujo patvirtina.

2.   Visų pirma ir siekiant išvengti abejonių, jokios Chartijos IV antraštinės dalies nuostatos nesukuria nagrinėjimo teisme teisių, taikomų Lenkijai ar Jungtinei Karalystei, išskyrus atvejus, kai Lenkija ar Jungtinė Karalystė numatė tokias teises savo nacionalinėje teisėje.

2 straipsnis

Tais atvejais, kai Chartijos nuostata yra susijusi su nacionalinės teisės aktais ir praktika, Lenkijoje arba Jungtinėje Karalystėje ji taikoma tiek, kiek joje pateiktos teisės ar principai yra pripažįstami pagal Lenkijos arba Jungtinės Karalystės teisės aktuose ar praktiką.

PROTOKOLAS

DĖL KOMPETENCIJOS PASIDALIJIMO

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo:

Vienintelis straipsnis

Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2a straipsnio 2 dalimi dėl kompetencijos pasidalijimo, kai Sąjunga imasi veiksmų tam tikroje srityje, jos kompetencija apima tik tuos aspektus, kurie reglamentuojami atitinkamu Sąjungos teisės aktu, bet neapima visos srities.

PROTOKOLAS

DĖL BENDRUS INTERESUS TENKINANČIŲ PASLAUGŲ

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

NORĖDAMOS pabrėžti bendrus interesus tenkinančių paslaugų svarbą,

SUSITARĖ dėl šių aiškinamųjų nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo:

1 straipsnis

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnį bendros Sąjungos vertybės, susijusios su bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis, visų pirma apima:

svarbų nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmenį ir didelę veiksmų laisvę teikiant, pavedant teikti ar organizuojant kuo labiau vartotojų poreikius atitinkančias bendrus ekonominius interesus tenkinančias paslaugas;

bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų įvairovę ir vartotojų poreikių be prioritetų skirtumus dėl skirtingos geografinės, socialinės ar kultūrinės padėties;

aukštą kokybės, saugos ir prieinamumo lygį, lygias galimybes ir visuotinio prieinamumo bei vartotojų teisių propagavimą.

2 straipsnis

Sutarčių nuostatos jokiu būdu neturi įtakos valstybių narių kompetencijai teikti, pavesti teikti ir organizuoti bendrus interesus tenkinančias neekonomines paslaugas.

PROTOKOLAS

DĖL TARYBOS SPRENDIMO DĖL EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES 9c STRAIPSNIO 4 DALIES IR SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VEIKIMO 205 STRAIPSNIO 2 DALIES ĮGYVENDINIMO 2014 M. LAPKRIČIO 1 D. – 2017 M. KOVO 31 D. LAIKOTARPIU IR NUO 2017 M. BALANDŽIO 1 D.

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad patvirtinant Lisabonos sutartį, buvo ypač svarbu susitarti dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos sutarties 9c straipsnio 4 dalies ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo 2014 m. lapkričio 1 d.–2017 m. kovo 31 d. laikotarpiu ir nuo 2017 m. balandžio 1 d. (toliau – Sprendimas),

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo:

Vienintelis straipsnis

Prieš bet kokio projekto, kurio tikslas būtų arba iš dalies keisti ar panaikinti Sprendimą ar kurią nors jo nuostatą, arba netiesiogiai pakeisti jo taikymo apimtį ar prasmę iš dalies keičiant kitą Sąjungos teisės aktą, svarstymą Taryboje šį projektą preliminariai apsvarsto Europos Vadovų Taryba spręsdama bendru sutarimu pagal Europos Sąjungos sutarties 9b straipsnio 4 dalį.

PROTOKOLAS

DĖL PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATŲ

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

KADANGI, siekiant pasirengti perėjimui nuo sutarčių, taikomų iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, institucinių nuostatų prie minėtoje Sutartyje numatytų institucinių nuostatų, būtina nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas,

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties:

1 straipsnis

Šiame protokole „Sutartys“ – Europos Sąjungos sutartis, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSTATOS DĖL EUROPOS PARLAMENTO

2 straipsnis

Tinkamu laiku iki Europos Parlamento rinkimų 2009 m., remdamasi Europos Sąjungos sutarties 9a straipsnio 2 dalies antrąja pastraipa, Europos Vadovų Taryba priima Europos Parlamento sudėtį nustatantį sprendimą.

Iki 2004–2009 m. kadencijos pabaigos atstovų Europos Parlamente sudėtis ir skaičius išlieka tokie patys, kaip ir Lisabonos sutarties įsigaliojimo dieną.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSTATOS DĖL KVALIFIKUOTOS BALSŲ DAUGUMOS

3 straipsnis

1.   Pagal Europos Sąjungos sutarties 9c straipsnio 4 dalį šios dalies ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl kvalifikuotos balsų daugumos nustatymo Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d.

2.   Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., kai turi būti sprendžiama kvalifikuota balsų dauguma, bet kuris Tarybos narys gali reikalauti, kad tas sprendimas būtų priimtas kvalifikuota balsų dauguma, kuri apibrėžta 3 dalyje. Šiuo atveju taikomos 3 ir 4 dalys.

3.   Toliau išdėstytos nuostatos, nepažeisdamos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 201a straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos, galioja iki 2014 m. spalio 31 d.

Tai atvejais, kai Europos Vadovų Taryba ir Taryba sprendimus privalo priimti kvalifikuota balsų dauguma, narių balsai paskirstomi taip:

Belgija

12

Bulgarija

10

Čekija

12

Danija

7

Vokietija

29

Estija

4

Airija

7

Graikija

12

Ispanija

27

Prancūzija

29

Italija

29

Kipras

4

Latvija

4

Lietuva

7

Liuksemburgas

4

Vengrija

12

Malta

3

Nyderlandai

13

Austrija

10

Lenkija

27

Portugalija

12

Rumunija

14

Slovėnija

4

Slovakija

7

Suomija

7

Švedija

10

Jungtinė Karalystė

29

Kai pagal Sutartis reikalaujama, kad sprendimai būtų priimami remiantis Komisijos pasiūlymu, jiems priimti reikia ne mažiau kaip 255 balsų „už“, atiduotų narių daugumos. Kitais atvejais sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 255 balsų „už“, atiduotų ne mažiau kaip dviejų trečdalių narių.

Kai aktas priimamas Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos kvalifikuota balsų dauguma, Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos narys gali reikalauti patikrinti, ar kvalifikuotą daugumą sudarančios valstybės narės atstovauja ne mažiau kaip 62 % bendro Sąjungos gyventojų skaičiaus. Jei paaiškėja, kad tos sąlygos nesilaikoma, šis aktas nepriimamas.

4.   Iki 2014 m. spalio 31 d. tada, kai, taikant Sutartis, ne visi Tarybos nariai dalyvauja balsavime, būtent tais atvejais, kai reikia kvalifikuotos balsų daugumos, apibrėžtos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama kaip tas pats Tarybos nariams paskirstytų balsų santykis bei tas pats Tarybos narių skaičiaus santykis ir, prireikus, tas pats atitinkamų valstybių narių gyventojų procentinis dydis, kuris nurodytas šio straipsnio 3 dalyje.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSTATOS DĖL TARYBOS SUDĖČIŲ

4 straipsnis

Kol neįsigalioja Europos Sąjungos sutarties 9c straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytas sprendimas, Taryba gali posėdžiauti tokiomis sudėtimis, kurios nurodytos pirmiau minėto straipsnio antrojoje ir trečiojoje pastraipose, taip pat kitokiomis sudėtimis, kurių sąrašą paprasta balsų dauguma priimtu sprendimu nustato Bendrųjų reikalų taryba.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSTATOS DĖL KOMISIJOS, ĮSKAITANT SĄJUNGOS VYRIAUSIĄJĮ ĮGALIOTINĮ UŽSIENIO REIKALAMS IR SAUGUMO POLITIKAI

5 straipsnis

Lisabonos sutarties įsigaliojimo dieną pareigas einantys Komisijos nariai lieka eiti pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Tačiau tą dieną, kai paskiriamas Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, baigiasi nario, turinčio tą pačią pilietybę kaip vyriausiasis įgaliotinis, kadencija.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSTATOS DĖL TARYBOS GENERALINIO SEKRETORIAUS, VYRIAUSIOJO ĮGALIOTINIO UŽSIENIO REIKALAMS IR SAUGUMO POLITIKAI IR TARYBOS GENERALINIO SEKRETORIAUS PAVADUOTOJO

6 straipsnis

Tarybos generalinio sekretoriaus, vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Tarybos generalinio sekretoriaus pavaduotojo kadencija baigiasi Lisabonos sutarties įsigaliojimo dieną. Generalinį sekretorių skiria Taryba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 2 dalį.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSTATOS DĖL PATARIAMŲJŲ ORGANŲ

7 straipsnis

Kol neįsigalioja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnyje nurodytas sprendimas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai pasiskirsto taip:

Belgija

12

Bulgarija

12

Čekija

12

Danija

9

Vokietija

24

Estija

7

Airija

9

Graikija

12

Ispanija

21

Prancūzija

24

Italija

24

Kipras

6

Latvija

7

Lietuva

9

Liuksemburgas

6

Vengrija

12

Malta

5

Nyderlandai

12

Austrija

12

Lenkija

21

Portugalija

12

Rumunija

15

Slovėnija

7

Slovakija

9

Suomija

9

Švedija

12

Jungtinė Karalystė

24

8 straipsnis

Kol neįsigalioja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnyje nurodytas sprendimas, Regionų komiteto nariai pasiskirsto taip:

Belgija

12

Bulgarija

12

Čekija

12

Danija

9

Vokietija

24

Estija

7

Airija

9

Graikija

12

Ispanija

21

Prancūzija

24

Italija

24

Kipras

6

Latvija

7

Lietuva

9

Liuksemburgas

6

Vengrija

12

Malta

5

Nyderlandai

12

Austrija

12

Lenkija

21

Portugalija

12

Rumunija

15

Slovėnija

7

Slovakija

9

Suomija

9

Švedija

12

Jungtinė Karalystė

24

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS DĖL AKTŲ, PRIIMTŲ REMIANTIS EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES V IR VI ANTRAŠTINĖMIS DALIMIS, KOL ĮSIGALIOS LISABONOS SUTARTIS

9 straipsnis

Kol įsigalios Lisabonos sutartis, Sąjungos institucijų, organų ir įstaigų aktų, priimtų remiantis Europos Sąjungos sutartimi, teisinė galia išlieka tol, kol įgyvendinant Sutartis šie aktai nepanaikinami, neanuliuojami arba iš dalies nepakeičiami. Tai taip pat taikoma tarp valstybių narių pagal Europos Sąjungos sutartį sudarytoms konvencijoms.

10 straipsnis

1.   Kaip pereinamojo laikotarpio priemonė, susijusi su teisės aktais policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, priimtais iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, nuo tos Sutarties įsigaliojimo dienos institucijų įgaliojimai bus tokie: Komisijos įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 226 straipsnį netaikomi, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismo įgaliojimai pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį, kokia ji buvo iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, išliks tokie patys, įskaitant tuos, kurie buvo priimti pagal minėtos Europos Sąjungos sutarties 35 straipsnio 2 dalį.

2.   1 dalyje nurodytu teisės akto pakeitimu nustatomas toje dalyje minėtų institucijų įgaliojimų taikymas, kaip išdėstyta Sutartyse, iš dalies keisto teisės akto, kuris taikomas toms valstybėms narėms, atžvilgiu.

3.   Bet kuriuo atveju 1 dalyje nurodyta pereinamojo laikotarpio priemonė nustoja galioti po penkerių metų nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo.

4.   Ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki 3 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos Jungtinė Karalystė gali pranešti Tarybai, kad dėl 1 dalyje nurodytų teisės aktų ji nepritaria 1 dalyje minėtiems institucijų įgaliojimams, kaip išdėstyta Sutartyse. Tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė pateikia šį pranešimą, visi 1 dalyje nurodyti teisės aktai jai nebetaikomi nuo 3 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos datos. Ši pastraipa netaikoma iš dalies keistiems teisės aktams, kurie taikomi Jungtinei Karalystei, kaip nurodyta 2 dalyje.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato būtinas tolesnes ir pereinamojo laikotarpio priemones. Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį sprendimą. Tarybos kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnio 3 dalies a punktą.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali taip pat priimti sprendimą, nustatantį, kad Jungtinė Karalystė prisiima tiesiogines finansines pasekmes, jei jų būtų, kurios būtinai ir neišvengiamai patiriamos jai nustojus dalyvauti priimant ir taikant tuos teisės aktus.

5.   Vėliau Jungtinė Karalystė bet kuriuo metu po to gali pranešti Tarybai apie savo pageidavimą jai taikyti teisės aktus, kurie jai nebetaikomi pagal 4 dalies pirmąją pastraipą. Tuo atveju, atsižvelgiant į konkretų atvejį, taikomos atitinkamos Protokolo dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis arba Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės nuostatos. Institucijų įgaliojimai, susiję su tais teisės aktais, yra išdėstyti Sutartyse. Veikdamos pagal atitinkamus protokolus Sąjungos institucijos ir Jungtinė Karalystė siekia atkurti kuo platesnį Jungtinės Karalystės dalyvavimą įgyvendinant Sąjungos acquis laisvės, saugumo ir teisingumo srityje nedarant didelės įtakos įvairių jos dalių praktiniam veikimui ir išlaikant jų nuoseklumą.

B.   

PROTOKOLAI, PRIDEDAMI PRIE LISABONOS SUTARTIES

PROTOKOLAS Nr. 1

IŠ DALIES KEIČIANTIS PROTOKOLUS, PRIDEDAMUS PRIE EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES, EUROPOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES IR (ARBA) EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

NORĖDAMOS iš dalies keisti protokolus, pridedamus prie Europos Sąjungos sutarties, Europos bendrijos steigimo sutarties ir (arba) Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties, kad suderintų juos su Lisabonos sutartyje nustatytomis naujomis taisyklėmis,

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Lisabonos sutarties:

1 straipsnis

1)   Šios sutarties įsigaliojimo dieną galiojantys protokolai, pridedami prie Europos Sąjungos sutarties, Europos bendrijos steigimo sutarties ir (arba) Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties, pakeičiami laikantis šio straipsnio nuostatų.

2)   Lisabonos sutarties 2 straipsnio 2 dalyje numatyti horizontalūs pakeitimai taikomi šiame straipsnyje nurodytiems protokolams, išskyrus d, e ir j punktus.

3)   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose protokoluose:

a)

jų preambulės, kurioje minima Sutartis arba Sutartys, prie kurios (kurių) pridedamas atitinkamas protokolas, paskutinė pastraipa pakeičiama taip: „SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo“. Ši pastraipa netaikoma nei Protokolui dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos, nei Protokolui dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos.

Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto, Protokolas dėl institucijų ir Europos Sąjungos tam tikrų įstaigų, organų, tarnybų ir padalinių būstinių vietos, Protokolas dėl Airijos Konstitucijos 40.3.3 straipsnio ir Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų taip pat pridedami prie Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties;

b)

žodis „Bendrijų“ pakeičiamas „Sąjungos“, o žodis „Bendrijos“ pakeičiamas „Sąjunga“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį.

4)   Kituose protokoluose žodžiai „Sutarties“ ir „Sutartis“ pakeičiami atitinkamai „Sutarčių“ ir „Sutartys“, o nuoroda į Europos Sąjungos sutartį ir (arba) Europos bendrijos steigimo sutartį pakeičiama nuoroda į sutartis, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:

a)

Protokole dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto:

1 straipsnyje (įskaitant nuorodą į ES sutartį ir EB sutartį);

b)

Protokole dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto:

1.1 straipsnio naujoje antrojoje pastraipoje;

12.1 straipsnio pirmojoje pastraipoje;

14.1 straipsnyje (Sutarties antrasis paminėjimas);

14.2 straipsnio antrojoje pastraipoje;

34.1 straipsnio antroje įtraukoje;

35.1 straipsnyje;

c)

Protokole dėl perviršinio deficito procedūros:

3 straipsnio antrame sakinyje;

d)

Protokole dėl tam tikrų su Danija susijusių nuostatų:

2 dalies, kuri tampa 1 dalimi, antrame sakinyje;

e)

Protokole dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą:

šeštoje konstatuojamoje dalyje, tapusioje penkta konstatuojama dalimi;

1 straipsnyje;

f)

Protokole dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių prieglobsčio:

šeštoje konstatuojamoje dalyje, kuri tapo septinta konstatuojama dalimi;

g)

Protokole dėl nekilnojamojo turto įsigijimo Danijoje:

vienintelėje nuostatoje;

h)

Protokole dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos:

vienintelėje nuostatoje;

i)

Protokole dėl EAPB sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo:

3 straipsnyje.

5)   Toliau išvardytuose protokoluose ir prieduose žodis „Sutarties“ pakeičiamas nuoroda į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:

a)

Protokole dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto:

3.1 straipsnyje;

4 straipsnyje;

6.3 straipsnyje;

7 straipsnyje;

9.1 straipsnyje;

10.1 straipsnyje;

11.1 straipsnyje;

14.1 straipsnyje (Sutarties pirmasis paminėjimas);

15.3 straipsnyje;

16 straipsnio pirmojoje pastraipoje;

21.1 straipsnyje;

25.2 straipsnyje;

27.2 straipsnyje;

34.1 straipsnyje, įžanginė frazė;

35.3 straipsnyje;

41.1 straipsnyje, kuris tampa 40.1 straipsniu, pirmoji pastraipa;

42 straipsnyje, kuris tampa 41 straipsniu;

43.1 straipsnyje, kuris tampa 42.1 straipsniu;

45.1 straipsnyje, kuris tampa 44.1 straipsniu;

47.3 straipsnyje, kuris tampa 46.3 straipsniu.

b)

Protokole dėl perviršinio deficito procedūros:

1 straipsnio įvadiniame sakinyje;

c)

Protokole dėl konvergencijos kriterijų, nurodytų Europos bendrijos steigimo sutarties 121 straipsnyje:

1 straipsnio pirmame sakinyje;

d)

Protokole dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių nuostatų:

6 dalies, kuri tapo 5 dalimi, antrojoje pastraipoje;

9 dalies, kuri tapo 8 dalimi, įžanginė frazė;

10 dalies, kuri tapo 9 dalimi, a punkto antrame sakinyje;

11 dalyje, kuri tapo 10 dalimi;

e)

Protokole dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos:

penkioliktoje konstatuojamoje dalyje, kuri tampa vienuolikta konstatuojama dalimi;

f)

I ir II prieduose:

abiejų priedų pavadinimuose.

6)   Toliau išvardytuose protokoluose žodis „Sutarties“ pakeičiamas žodžiais „minėtos Sutarties“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:

a)

Protokole dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto:

3.2 straipsnyje;

3.3 straipsnyje;

9.2 straipsnyje;

9.3 straipsnyje;

11.2 straipsnyje;

43.2 straipsnyje, kuris tampa 42.2 straipsniu;

43.3 straipsnyje, kuris tampa 42.3 straipsniu;

44 straipsnio, kuris tampa 43 straipsniu, antrojoje pastraipoje;

b)

Protokole dėl perviršinio deficito procedūros:

2 straipsnio įvadiniame sakinyje;

c)

Protokole dėl konvergencijos kriterijų, nurodytų Europos bendrijos steigimo sutarties 121 straipsnyje:

2 straipsnyje;

3 straipsnyje;

4 straipsnio pirmame sakinyje;

6 straipsnyje;

d)

Protokole dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių nuostatų:

7 dalies, kuri tampa 6 dalimi, antrojoje pastraipoje;

10 dalies, kuri tampa 9 dalimi, c punkte.

7)   Toliau išvardytuose protokoluose žodžiai „spręsdama paprasta balsų dauguma“ įrašomi po žodžio „Taryba“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:

a)

Protokole dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto:

4 straipsnio antrojoje pastraipoje;

13 straipsnio antrojoje pastraipoje;

b)

Protokole dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų:

7 straipsnio, kuris tampa 6 straipsniu, pirmosios pastraipos pirmame sakinyje.

8)   Toliau išvardytuose protokoluose žodžiai „Europos Bendrijų Teisingumo Teismas“, „Teisingumo Teismas“ arba „Teismas“ pakeičiami žodžiais „Europos Sąjungos Teisingumo Teismas“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:

a)

Protokole dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto:

1 straipsnyje;

3 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje;

priedo 1 straipsnyje;

b)

Protokole dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto:

35.1, 35.2, 35.4, 35.5 ir 35.6 straipsniuose;

36.2 straipsnyje;

c)

Protokole dėl institucijų ir Europos Bendrijų tam tikrų įstaigų, organų, tarnybų bei padalinių ir Europolo būstinių vietos:

vienintelio straipsnio d punkte;

d)

Protokole dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų:

12 straipsnio, kuris tampa 11 straipsniu, a punkte;

21 straipsnyje, kuris tampa 20 straipsniu, pirmasis paminėjimas;

e)

Protokole dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos:

2 straipsnyje;

f)

Protokole dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių prieglobsčio:

antroje konstatuojamoje dalyje, kuri tampa trečia konstatuojama dalimi.

9)   Panaikinami šie protokolai:

a)

1957 m. Protokolas dėl Italijos;

b)

1957 m. Protokolas dėl tam tikrų šalių kilmės ir iš jų įvežamų prekių, kurioms taikomas specialus režimas, kai jos importuojamos į valstybę narę;

c)

1992 m. Protokolas dėl Europos pinigų instituto statuto;

d)

1992 m. Protokolas dėl perėjimo į trečiąjį Ekonominės ir pinigų sąjungos etapą;

e)

1992 m. Protokolas dėl Portugalijos;

f)

1997 m. Protokolas dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, kuris pakeičiamas nauju protokolu, tačiau jo pavadinimas išlieka toks pat;

g)

1997 m. Protokolas dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, kuris pakeičiamas nauju protokolu, tačiau jo pavadinimas išlieka toks pat;

h)

1997 m. Protokolas dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės, kurio tekstas tampa Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6b straipsniu;

i)

2001 m. Protokolas dėl Europos Sąjungos plėtros;

j)

2001 m. Protokolas dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 67 straipsnio.

10)   Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto iš dalies keičiamas taip:

a)

preambulės pirmoje konstatuojamoje dalyje nuoroda į Europos bendrijos steigimo sutartį pakeičiama nuoroda į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo. Likusioje protokolo dalyje žodžiai „EB sutartis“ pakeičiami žodžiais „Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį; visame protokole nuorodos į EAEB sutarties straipsnius, kurie panaikinti Protokolu Nr. 2, pridėtu prie šios Sutarties, panaikinamos ir prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinamas sakinys;

b)

toliau išvardytuose straipsniuose žodis „Teismas“ pakeičiamas žodžiais „Teisingumo Teismas“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį:

3 straipsnio antrojoje pastraipoje;

4 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje;

5 straipsnio antrojoje pastraipoje;

6 straipsnio pirmojoje pastraipoje;

10, 11, 12 ir 14 straipsniuose;

13 straipsnio pirmos pastraipos pirmas paminėjimas;

15 straipsnio pirmame sakinyje;

16 straipsnio pirmojoje pastraipoje;

17 straipsnio pirmojoje pastraipoje;

18 straipsnio trečiojoje pastraipoje;

19 straipsnio pirmojoje pastraipoje;

20 straipsnio pirmojoje pastraipoje;

21 straipsnio pirmojoje pastraipoje;

22 straipsnio pirmojoje pastraipoje;

23 straipsnio pirmosios pastraipos pirmame sakinyje: netaikoma redakcijai lietuvių kalba;

24 straipsnio pirmojoje pastraipoje;

25 ir 27 straipsniuose;

29 straipsnio pirmojoje pastraipoje;

30–32, 35, 38, 41 ir 43 straipsniuose;

39 straipsnio pirmojoje pastraipoje;

40 straipsnio pirmojoje pastraipoje;

44 straipsnio pirmojoje pastraipoje (pirmasis paminėjimas);

46 straipsnio pirmojoje pastraipoje;

52 straipsnyje: netaikoma redakcijai lietuvių kalba;

54 straipsnio pirmosios pastraipos sakinio viduryje: netaikoma redakcijai lietuvių kalba;

56 straipsnio pirmojoje pastraipoje: netaikoma redakcijai lietuvių kalba;

57 straipsnio pirmojoje pastraipoje: netaikoma redakcijai lietuvių kalba;

58 straipsnio pirmojoje pastraipoje: netaikoma redakcijai lietuvių kalba;

59 straipsnio pirmojoje pastraipoje: netaikoma redakcijai lietuvių kalba;

60 straipsnio antrojoje pastraipoje: netaikoma redakcijai lietuvių kalba;

61 straipsnio pirmojoje pastraipoje: netaikoma redakcijai lietuvių kalba;

62 straipsnio pirmojoje pastraipoje: netaikoma redakcijai lietuvių kalba;

62a straipsnio pirmojoje pastraipoje: netaikoma redakcijai lietuvių kalba;

62b straipsnio pirmosios pastraipos antrame sakinyje: netaikoma redakcijai lietuvių kalba;

63 straipsnyje: netaikoma redakcijai lietuvių kalba;

64 straipsnio pirmojoje pastraipoje, kuri tapo antrąja pastraipa, pirmame sakinyje: netaikoma redakcijai lietuvių kalba;

priedo 3 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje;

priedo 6 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje: netaikoma redakcijai lietuvių kalba;

priedo 8 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje: netaikoma redakcijai lietuvių kalba;

c)

2 straipsnyje žodžiai „Teisme viešai“ pakeičiami žodžiais „viešame Teisingumo Teismo posėdyje“;

d)

3 straipsnio antrojoje pastraipoje ir 4 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje įrašomas šis sakinys: „Jeigu sprendimas susijęs su Bendrojo Teismo ar specializuoto teismo nariu, Teismas sprendžia pasikonsultavęs su atitinkamu teismu.“;

e)

6 straipsnio pirmojoje pastraipoje įrašomas šis sakinys: „Jeigu atitinkamas asmuo yra Bendrojo Teismo ar specializuoto teismo narys, Teismas sprendžia pasikonsultavęs su atitinkamu teismu.“;

f)

II antraštinės dalies pavadinime įrašomi žodžiai „Teisingumo Teismo“;

g)

13 straipsnio pirmosios pastraipos pirmame sakinyje žodžiai „Teismui pasiūlius“ pakeičiami žodžiais „Teismo prašymu“, o žodžiai „Taryba gali vieningai numatyti“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą gali numatyti“;

h)

III antraštinės dalies pavadinime prieš žodį „Teismas“ įrašomas žodis „Teisingumo“;

i)

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)

pirmosios pastraipos pirmame sakinyje žodžiai „ES sutarties 35 straipsnio 1 dalis“ išbraukiami. Antrame sakinyje žodžiai „taip pat Tarybai arba Europos centriniam bankui, jei teisės aktas, kurio teisėtumas ar išaiškinimas yra ginčijami, buvo vieno jų priimtas, taip pat Europos Parlamentui ir Tarybai, jei aktas, kurio galiojimas ar aiškinimas yra ginčijami, buvo priimtas šių dviejų institucijų kartu.“ pakeičiami žodžiais „, bei Sąjungos institucijai, įstaigai ar organui, priėmusiam teisės aktą, kurio galiojimas ar išaiškinimas yra ginčijami.“;

ii)

antrojoje pastraipoje žodžiai „ir tam tikrais atvejais Europos Parlamentas, Taryba ir Europos centrinis bankas turi teisę“ pakeičiami žodžiais „ir tam tikrais atvejais Sąjungos institucija, įstaiga ar organas, priėmęs teisės aktą, kurio galiojimas ar išaiškinimas yra ginčijami, turi teisę“;

j)

24 straipsnio antrojoje pastraipoje žodžiai „, įstaigos ar organai,“ įrašomi po žodžio „institucijos“;

k)

40 straipsnio antrąja pastraipa pakeičiama taip:

„Tokia pat teise gali pasinaudoti ir Sąjungos įstaigos ir organai bei kiti asmenys, galintys įrodyti suinteresuotumą Teisingumo Teismui pateiktos bylos baigtimi. Fiziniai ar juridiniais asmenys negali įstoti į bylas tarp valstybių narių, Sąjungos institucijų arba valstybių narių ir Sąjungos institucijų.“;

l)

42 straipsnyje žodžiai „įstaigos ir organai“ įterpiami po žodžių „institucijos“; prireikus sakinys atitinkamai tikslinamas;

m)

46 straipsnis papildomas šia naująja pastraipa: „Šis straipsnis taip pat taikomas ieškiniams prieš Europos centrinį banką dėl deliktinės atsakomybės.“;

n)

IV antraštinės dalies pavadinimas pakeičiamas žodžiais „BENDRASIS TEISMAS“;

o)

47 straipsnio pirmoji pastraipa pakeičiama žodžiais „9 straipsnio pirmoji pastraipa, 14 ir 15 straipsniai, 17 straipsnio pirmoji, antroji, ketvirtoji ir penktoji pastraipos bei 18 straipsnis taikomi Bendrajam Teismui ir jo nariams.“;

p)

51 straipsnio pirmosios pastraipos a punkto trečioje įtraukoje nuoroda į 202 straipsnio trečią įtrauką pakeičiama nuoroda į 249c straipsnio 2 dalį ir b punkte nuoroda į 11a straipsnį pakeičiama nuoroda į 280f straipsnio 1 dalį. Antrojoje pastraipoje išbraukiami žodžiai „arba Europos centrinis bankas“;

q)

64 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)

įrašoma ši nauja pirmoji pastraipa:

„Taryba vieningai priimtu reglamentu nustato kalbų vartojimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme reglamentuojančias taisykles. Šis reglamentas priimamas Teisingumo Teismo prašymu ir pasikonsultavus su Komisija ir Europos Parlamentu arba Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavus su Teisingumo Teismu ir Europos Parlamentu.“;

ii)

pirmojoje pastraipoje, kuri tapo antrąja pastraipa, pirmame sakinyje žodžiai „Kol šiame Statute bus įteisintos kalbų vartojimą Teisingumo Teisme ir Pirmosios instancijos teisme reglamentuojančios taisyklės,“ pakeičiami žodžiais „Kol bus priimtos tos taisyklės,“; antras sakinys pakeičiamas šiuo tekstu: „Nukrypstant nuo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 223 ir 224 straipsnių, tos nuostatos gali būti keičiamos ar panaikinamos tik Tarybai vieningai patvirtinus.“;

r)

Protokolo I priedo 3 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje žodžiai „Tarnautojų“ įrašomi prieš žodį „teismas“; 2 ir 3 dalyse žodžiai „kvalifikuota balsų dauguma“ išbraukiami.

s)

netaikoma redakcijai lietuvių kalba.

11)   Protokolas dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto iš dalies keičiamas taip:

a)

preambulės pirmoje konstatuojamoje dalyje nuoroda į Europos bendrijos steigimo sutarties 8 straipsnį pakeičiama nuoroda į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 2 dalį;

b)

I skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip: „EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMA“;

c)

1.1 straipsnis yra suskirstomas į dvi pastraipas, kurias sudaro abi sudurtinio sakinio dalys ir kurios nenumeruojamos. Pirmoji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu: „Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 245a straipsnio 1 dalimi, Europos centrinis bankas (ECB) kartu su nacionaliniais centriniais bankais sudaro Europos centrinių bankų sistemą (ECBS). ECB kartu su valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniais centriniais bankais sudaro Eurosistemą.“; antrosios pastraipos pradžioje žodžiai „jie atlieka“ pakeičiami žodžiais „ECBS ir ECB atlieka“;

d)

1.2 straipsnis išbraukiamas;

e)

2 straipsnio pradžioje žodžiai „Vadovaujantis šios Sutarties 105 straipsnio 1 dalimi“ pakeičiami žodžiais „Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 105 straipsnio 1 dalimi ir 245a straipsnio 2 dalimi“. Antro sakinio pabaigoje žodžiai „Europos Sąjungos“ įrašomi prieš žodį „Sutarties“. Trečio sakinio pabaigoje žodžiai „dėl Europos Sąjungos veikimo“ įrašomi prieš žodį „Sutarties“;

f)

3.1 straipsnio trečioje įtraukoje žodžiai „šios Sutarties 111 straipsnio“ pakeičiami žodžiais „minėtos Sutarties 188o straipsnio“;

g)

4 straipsnio b punkte žodis „atitinkamoms“ išbraukiamas;

h)

9.1 straipsnyje žodžiai „pagal šios Sutarties 107 straipsnio 2 dalį“ pakeičiami žodžiais „pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 245a straipsnio 3 dalį“;

i)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)

10.1 straipsnyje po žodžio „bei“ įrašomi žodžiai „valstybių narių, kurių valiuta yra euro,“;

ii)

10.2 straipsnio pirmos įtraukos pirmo sakinio viduryje žodžiai „eurą įsivedusių valstybių narių“ pakeičiami žodžiais „valstybių narių, kurių valiuta yra euro,“; trečiosios pastraipos pabaigoje žodžiai „pagal 10.3, 10.6 ir 41.2 straipsnius“ pakeičiami žodžiais „pagal 10.3, 40.2 ir 40.3 straipsnius“;

iii)

10.6 straipsnis išbraukiamas;

j)

11.2 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodžiai „skiriami [...] valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu valstybės ar vyriausybės vadovų lygiu“ pakeičiami žodžiais „skiriami [...] kvalifikuota balsų dauguma Europos Vadovų Tarybos“;

k)

14.1 straipsnio viduryje išbraukiami žodžiai „ne vėliau kaip iki ECBS įsteigimo dienos“;

l)

16 straipsnio pirmame sakinyje prieš žodį „banknotus“ įrašomas žodis „euro“;

m)

18.1 straipsnio pirmoje įtraukoje žodžiai „Bendrijos arba ne Bendrijos valiutomis“ pakeičiami žodžiais „eurais arba kitomis valiutomis“;

n)

25.2 straipsnyje žodžiai „kiekvienu […] Tarybos priimtu sprendimu“ pakeičiami žodžiais „kiekvienu […] Tarybos priimtu reglamentu“;

o)

28.1 straipsnio pradžioje išbraukiami žodžiai „, kurio veikla pradedama nuo jo įsteigimo,“;

p)

29.1 straipsnio įvadinė pastraipa pakeičiama šiuo tekstu: „Europos centrinio banko kapitalo pasirašymo raktas, pirmą kartą nustatytas 1998 metais, kai buvo įsteigta Europos centrinių bankų sistema, nustatomas kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui priskiriant svorį šiame rakte, lygų sumai:“; antroji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu: „Procentai suapvalinami iki artimiausio 0,0001 % punkto kartotinio.“;

q)

32.2 straipsnio pradžioje žodžiai „Pagal 32.3 straipsnį“ išbraukiami, o 32.3 straipsnyje žodžiai „prasidėjus trečiajam etapui“ pakeičiami žodžiais „įvedus eurą“;

r)

34.2 straipsnyje išbraukiamos pirmos keturios pastraipos;

s)

35.6 straipsnyje žodžiai „Sutartis ir“ įrašomi prieš žodžius „šį Statutą“;

t)

37 straipsnis panaikinamas, o tolesni straipsniai atitinkamai pernumeruojami;

u)

41 straipsnis, kuris tampa 40 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:

i)

41.1 straipsnyje, kuris tampa 40.1 straipsniu, žodžiai „Taryba, remdamasi ECB rekomendacija […] kvalifikuota balsų dauguma […]gali pakeisti“ pakeičiami žodžiais „Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi ECB rekomendacija […] spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą […] gali pakeisti“, žodis „vieningai“ išbraukiamas, atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį, o paskutinis sakinys išbraukiamas;

ii)

įrašoma šis naujas 40.2 straipsnis ir dabartinis 41.2 straipsnis tampa 40.3 straipsniu:

„40.2.

Europos Vadovų Taryba, Europos centriniam bankui rekomendavus ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija arba Komisijai rekomendavus ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Europos centriniu banku, vieningai priimtu sprendimu gali pakeisti 10.2 straipsnį. Šie pakeitimai įsigalioja tik po to, kai pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus juos patvirtina valstybės narės.“;

v)

42 straipsnyje, kuris tampa 41 straipsniu, frazė „, tuojau po to, kai priimamas sprendimas dėl trečiojo etapo pradžios datos,“ ir žodžiai „kvalifikuota balsų dauguma“ išbraukiami;

w)

43.1, 43.2 ir 43.3 straipsniuose, kurie tampa 42.1, 42.2 ir 42.3 straipsniais, nuoroda į 122 straipsnį pakeičiama nuoroda į 116a straipsnį; 43.3 straipsnyje, kuris tapo 42.3 straipsniu, nuoroda į 34.2 ir 50 straipsnius išbraukiama ir 43.4 straipsnyje, kuris tapo 42.4 straipsniu, nuoroda į 10.1 straipsnį pakeičiama nuoroda į 10.2 straipsnį;

x)

44 straipsnio, kuris tampa 43 straipsniu, pirmojoje pastraipoje žodžiai „tuos EPI uždavinius, kuriuos“ pakeičiami žodžiais „buvusias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 118a straipsnio 2 dalyje nurodytas Europos pinigų instituto funkcijas, kurias“, o pabaigoje žodžiai „trečiajame etape“ pakeičiami žodžiais „įvedus eurą“; antrojoje pastraipoje nuoroda į 122 straipsnį pakeičiama nuoroda į 177a straipsnį;

y)

47.3 straipsnyje, kuris tampa 46.3 straipsniu, žodžiai „valstybių narių, kurioms netaikomas nukrypimas, valiutų ar bendros valiutos atžvilgiu,“ pakeičiami žodžiais „euro atžvilgiu,“;

z)

50 ir 51 straipsniai panaikinami, o tolesni straipsniai atitinkamai pernumeruojami;

aa)

52 straipsnyje, kuris tampa 49 straipsniu, žodžiai „vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 116a straipsnio 3 dalimi“ įrašomi po žodžių „Po to, kai“;

(ab)

netaikoma redakcijai lietuvių kalba.

12)   Protokolas dėl Europos investicijų banko statuto iš dalies keičiamas taip:

a)

visame protokole nuoroda į kurį nors „Sutarties“ straipsnį pakeičiama nuoroda į kurį nors „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo“ straipsnį;

b)

preambulės paskutinėje pastraipoje žodžiai „prie šios Sutarties“ pakeičiami žodžiais „prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo“;

c)

1 straipsnio antroji pastraipa išbraukiama;

d)

3 straipsnio įvadinis sakinys pakeičiamas sakiniu „Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 266 straipsnį Banko nariai yra valstybės narės.“, o valstybių sąrašas išbraukiamas;

e)

4 straipsnio 1 dalyje Banko kapitalo dydis pakeičiamas „164 808 169 000 EUR“; skaičiai, susiję su toliau išvardytomis valstybėmis narėmis, pakeičiami toliau nurodytais skaičiais, o antroji pastraipa išbraukiama;

Lenkija

3 411 263 500

Čekija

1 258 785 500

Vengrija

1 190 868 500

Rumunija

863 514 500

Slovakija

428 490 500

Slovėnija

397 815 000

Bulgarija

290 917 500

Lietuva

249 617 500

Kipras

183 382 000

Latvija

152 335 000

Estija

117 640 000

Malta

69 804 000

f)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)

2 dalis papildoma šiuo nauju sakiniu: „Mokėjimas grynaisiais vykdomas tik eurais.“;

ii)

3 dalies pirmojoje pastraipoje išbraukiami žodžiai „tiems, kurie yra suteikę jam paskolas“, o antrojoje pastraipoje išbraukiami žodžiai „valiuta, kurios reikia Bankui šiems įsipareigojimams vykdyti.“;

g)

6 ir 7 straipsniai panaikinami, o tolesni straipsniai atitinkamai pernumeruojami;

h)

9 straipsnis, kuris tampa 7 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:

i)

2 dalyje žodžiai „remdamasi pirmiausia tikslais, kurių reikia siekti atsižvelgiant į bendrosios rinkos kūrimo pažangą“ pakeičiami žodžiais „atsižvelgdama į Sąjungos tikslus“;

ii)

3 dalies b punkto tekstas pakeičiamas taip: „b) taikydama 9 straipsnio 1 dalį, nustato principus, taikomus finansavimo operacijoms, kurių imamasi vykdant banko uždavinius“, d punkto tekstas pakeičiamas taip: „d) vadovaudamasi 16 straipsnio 1 dalimi priima sprendimus dėl ne valstybių narių teritorijose vykdytinų investicijų operacijų visiško ar dalinio finansavimo suteikimo“; g punkte prieš žodį „įgaliojimus“ įrašomas žodis „kitus“, o žodžiai „4, 7, 14, 17, 26 ir 27 straipsniuose numatytus“ pakeičiami žodžiais „šiuo Statutu suteiktus“;

i)

10 straipsnis, kuris tampa 8 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:

i)

trečias sakinys išbraukiamas;

ii)

įrašomos šios dvi naujos pastraipos:

„Kad susidarytų kvalifikuota balsų dauguma, reikia, kad aštuoniolika narių balsuotų „už“ ir sudarytų 68 % pasirašyto kapitalo.

Dalyvaujančių narių ar jų atstovų susilaikymas balsuojant neužkerta kelio priimti sprendimus, kurie turi būti priimti vieningai.“;

j)

11 straipsnis, kuris tampa 9 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:

i)

1 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

12)„1.   Direktorių valdyba priima sprendimus dėl finansavimo, ypač paskolų ir garantijų forma, suteikimo bei paskolų ėmimo; ji nustato teikiamų paskolų palūkanų normas ir komisinius bei kitus mokėjimus. Remdamasi kvalifikuota balsų dauguma priimtu sprendimu, ji gali kai kurias savo funkcijas perduoti Valdymo komitetui. Ji nustato tokio perdavimo sąlygas bei prižiūri jo vykdymą.

Direktorių valdyba rūpinasi tinkamu vadovavimu Bankui; ji užtikrina, kad Bankas būtų valdomas vadovaujantis Sutarties ir Statuto nuostatomis bei Valdytojų tarybos nustatytomis bendrosiomis nuorodomis.“;

ii)

2 dalies šeštoji pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Darbo tvarkos taisyklėse išdėstoma dalyvavimo Direktorių valdybos susitikimuose tvarka ir nuostatos taikomos pakaitiniams nariams bei papildomai įtrauktiems ekspertams.“;

iii)

5 dalies antrame sakinyje išbraukiamas žodis „vieningai“;

k)

13 straipsnis, kuris tampa 11 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:

i)

3 dalies antrojoje pastraipoje žodžiai „paskolų gavimu“ pakeičiami žodžiais „finansavimo, ypač paskolų ir garantijų forma, teikimu“;

ii)

4 dalyje žodžiai „dėl pasiūlymų, susijusių su paskolų gavimu arba paskolų ir garantijų teikimu“ pakeičiami žodžiais „dėl projektų, susijusių su paskolų gavimu arba finansavimo, ypač paskolų ir garantijų forma, teikimu,“;

iii)

7 dalies pirmame sakinyje žodžiai „pareigūnai ir kiti tarnautojai“ pakeičiami žodžiu „darbuotojai“. Pabaigoje įrašomas šis sakinys: „Banko tvarkos taisyklėse nustatoma, kuris organas yra kompetentingas priimti personalui taikomas nuostatas.“;

l)

14 straipsnis, kuris tampa 12 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:

i)

1 dalyje žodis „trys“ pakeičiamas žodžiu „šeši“, o žodžiai „kasmet patikrina, ar Banko operacijos buvo tinkamai vykdomos ir ar deramai tvarkomos finansinės apskaitos knygos“ pakeičiami žodžiais „patikrina, ar Banko veikla atitinka geriausią bankininkystės praktiką, ir atsako už jo sąskaitų auditą“;

ii)

2 dalis pakeičiama šiomis trimis naujomis dalimis:

„2.   1 dalyje nurodytas Komitetas kasmet nustato, ar Banko operacijos buvo tinkamai vykdomos ir ar deramai tvarkomos finansinės apskaitos knygos. Šiuo tikslu jis patikrina, ar Banko operacijos buvo vykdomos laikantis šiame Statute ir Darbo tvarkos taisyklėse nustatytų formalumų ir procedūrų.

3.   1 dalyje nurodytas Komitetas patvirtina, kad finansinės ataskaitos ir kita finansinė informacija, išdėstyta Direktorių valdybos parengtose metų ataskaitose, pateikia tikrą ir teisingą vaizdą apie Banko turto ir įsipareigojimų finansinę padėtį bei jo operacijų rezultatus ir nagrinėjamų finansinių metų pinigų srautus.

4.   Darbo tvarkos taisyklėse apibrėžiama, kokios kvalifikacijos reikalaujama iš Komiteto narių ir nustatomos Komiteto veiklos sąlygos.“;

m)

15 straipsnyje, kuris tampa 13 straipsniu, žodžiai „emisijos banko“ pakeičiami žodžiais „nacionalinio centrinio banko“;

n)

18 straipsnis, kuris tampa 16 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:

i)

1 dalies pirmojoje pastraipoje žodžiai „teikia [...] paskolas, kurios“ pakeičiami žodžiais „teikia [...] finansavimą, ypač paskolų ir garantijų forma, kurio“; žodžiai „investiciniams projektams, kurie“ pakeičiami žodžiais „investicijoms, kurios“, o žodžiai „Europoje esančiose“ išbraukiami; antrojoje pastraipoje žodžiai „Valdytojų tarybos leidžiamu nukrypimu, vieningai spręsdamas“ pakeičiami žodžiais „Valdytojų tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimtu sprendimu“; žodžiai „paskolas investiciniams projektams, kurie“ pakeičiami žodžiais „finansavimą investicijoms, kurios“; žodžiai „ne Europoje esančiose“ išbraukiami, o prieš žodį „valstybių“ įrašomas žodis „ne“;

ii)

3 dalyje žodžiai „vykdomas projektas“ pakeičiami žodžiais „vykdoma investicija“, o pabaigoje įrašoma ši frazė: „, arba Bankas remiasi skolininko finansinės padėties tvirtumu“ ir papildoma šia nauja antrąja pastraipa:

„Be to, remdamasis Valdytojų tarybos pagal 7 straipsnio 3 dalies b punktą nustatytais principais ir kai to reikia vykdant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnyje numatytas operacijas, Direktorių valdyba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, nustato finansinių operacijų, kurios gali būti ypač rizikingos ir todėl laikomos ypatinga veikla, sąlygas.“;

iii)

5 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

12)„5.   Bendra Banko suteiktų paskolų ir garantijų suma bet kuriuo metu neturi viršyti 250 % jo pasirašyto kapitalo, atsargų, nepadarytų atidėjinių ir pelno (nuostolio) sąskaitos perviršio. Pastaroji bendra suma sumažinama tokia suma, kokia buvo pasirašyta (nebūtinai apmokėta) Bankui dalyvaujant kitų įmonių kapitale.

Banko išmokėta suma už dalyvavimą kitų įmonių kapitale niekada neviršija bendros jo pasirašyto kapitalo, atsargų, nepadarytų atidėjinių ir pelno (nuostolio) sąskaitos perviršio sumos.

Išimties atveju, Valdytojų tarybai ir Direktorių valdybai nusprendus pagal 18 straipsnio 3 dalį, ypatingai Banko veiklai bus specialiai paskirstomos atsargos.

Ši dalis taip pat taikoma sudarant Banko konsoliduotą finansinę atskaitomybę.“;

o)

19 straipsnio, kuris tampa 17 straipsniu, 1 dalyje žodžiai „komisiniai už garantijas“ pakeičiami žodžiais „komisiniai ir kiti mokėjimai“, o po žodžių „padengti jo išlaidas“ įrašomi žodžiai „ir riziką“; 2 dalyje žodis „projekto“ pakeičiamas žodžiu „investicijos“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį;

p)

20 straipsnis, kuris tampa 18 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:

i)

įvadiniame sakinyje žodžiai „paskolų ir garantijų“ pakeičiami žodžiu „finansavimo“;

ii)

1 dalies a punkte žodžiai „projektus vykdo“ ir „vykdomas projektas“ pakeičiami atitinkamai žodžiais „investuojant“ ir „investuojama“, o punkto pabaigoje įrašomi žodžiai „kitų investicijų atveju“; b punkte žodžiai „projekto vykdymas“ pakeičiami žodžiais „šis investavimas“;

iii)

2 dalis papildoma įrašoma šia nauja antrąja pastraipa:

„Tačiau, remdamasi Valdytojų tarybos pagal 7 straipsnio 3 dalies b punktą nustatytais principais ir kai reikia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnyje numatytoms operacijoms vykdyti, Direktorių valdyba spręsdama kvalifikuota balsų dauguma nustato dalyvavimo sąlygas komercinių įmonių kapitale, kiek to reikia finansuojant investiciją ar programą, paprastai papildant paskolą ar garantiją.“;

iv)

6 dalyje žodžiai „jokio projekto“ pakeičiami žodžiais „jokios investicijos“ atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį;

v)

įrašoma ši nauja 7 dalis:

„7.   Be skolinimo veiklos Bankas gali teikti techninę pagalbą pagal Valdytojų tarybos kvalifikuota balsų dauguma nustatytas sąlygas bei vadovaujantis šiuo Statutu.“;

q)

21 straipsnis, kuris tampa 19 straipsniu, iš dalies keičiamas taip:

i)

1 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„1.   Kiekviena įmonė arba valstybinis ar privatus subjektas dėl finansavimo gali tiesiogiai kreiptis į Banką. Paraiškos Bankui gali būti pateiktos ir per Komisiją arba per valstybę narę, kurios teritorijoje bus investuojama.“;

ii)

2 dalyje žodžiai „vykdomas projektas“ pakeičiami žodžiu „investuojama“;

iii)

3 ir 4 dalių pirmame sakinyje žodžiai „paskolų ar garantijų paraiškų“ ir „paskolų ir garantijų paraiškos“ pakeičiami žodžiais „finansavimo operacijų paraiškų“ ir „finansavimo operacijų paraiškos“;

iv)

4 dalies pirmame sakinyje nuoroda į 20 straipsnį pakeičiama nuoroda į 18 ir 20 straipsnius, kurie tampa 16 ir 18 straipsniais; antrame sakinyje žodžiai „paskolos ar garantijos suteikimui“ pakeičiami žodžiais „finansavimo suteikimui“, o žodžiai „sutarties projektą“ pakeičiami žodžiais „atitinkamą pasiūlymą“; paskutiniame sakinyje žodžiai „paskolos ar garantijos“ pakeičiami žodžiu „finansavimo“;

v)

5, 6 ir 7 dalyse žodžiai „paskolos ar garantijos“ pakeičiami žodžiu „finansavimo“;

vi)

įrašoma ši nauja 8 dalis:

„8.   Jei finansavimo operacija, susijusi su patvirtinta investicija, turi būti restruktūrizuota, kad apsaugotų Banko teises ir interesus, Valdymo komitetas nedelsdamas imasi skubių priemonių, kurios, jo manymu, yra reikalingos, ir tuoj pat apie jas praneša Direktorių valdybai.“;

r)

22 straipsnio, kuris tampa 20 straipsniu, 1 dalyje žodis „tarptautinėse“ išbraukiamas, o 2 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

12)„2.   Bankas gali skolintis valstybių narių kapitalo rinkose pagal šioms rinkoms taikomas teisines nuostatas.

Nukrypdamos nuo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 116a straipsnio 1 dalies, valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos gali atsisakyti duoti sutikimą tik tada, jei būtų priežasčių manyti, kad tai gali žymiai sutrikdyti tos valstybės kapitalo rinką.“;

s)

23 straipsnio, kuris tampa 21 straipsniu, 1 dalies b punkte išbraukiami žodžiai „, išleistus jo paties arba jo skolininkų“, o 3 dalyje žodžiai „emisijos banku“ pakeičiami žodžiais „nacionaliniu centriniu banku“;

t)

25 straipsnio, kuris tampa 23 straipsniu, 1 dalies pirmame sakinyje ir 2 dalyje žodžiai „, kurios valiuta nėra euro,“ įrašomi po žodžių „valstybės narės“; 1 dalies pirmame sakinyje išbraukiami žodžiai „į kitos valstybės narės valiutą“, 3 dalyje išbraukiami žodžiai „auksu arba konvertuojama valiuta“, o 4 dalyje žodžiai „vykdomiems projektams“ pakeičiami žodžiais „vykdomoms investicijoms“, prireikus atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį;

u)

26 straipsnyje, kuris tampa 24 straipsniu, išbraukiami žodžiai „specialiąsias paskolas arba“;

v)

27 straipsnio, kuris tampa 25 straipsniu, 2 dalies pabaigoje įrašomas šis sakinys: „Ji užtikrina, kad personalo teisės būtų apsaugotos.“;

w)

29 straipsnio, kuris tampa 27 straipsniu, pirmosios pastraipos pabaigoje prieš žodžius „Teisingumo Teismui“ įrašomi žodžiai „Europos Sąjungos“, taip pat įrašomas šis sakinys: „Kiekvienoje sutartyje Bankas gali numatyti, kad ginčai būtų nagrinėjami arbitražo tvarka“; antrojoje pastraipoje išbraukiami žodžiai „, bei numatyti ginčų nagrinėjimą arbitražo tvarka“;

x)

30 straipsnis, kuris tampa 28 straipsniu, pakeičiamas šiuo tekstu:

„28 straipsnis

1.   Valdytojų taryba vieningai gali nuspręsti įsteigti dukterines bendroves ar kitus subjektus, kurie turėtų juridinio asmens statusą ir būtų finansiškai nepriklausomi.

2.   Valdytojų taryba vieningai priimtu sprendimu patvirtina 1 dalyje nurodytų įstaigų statutus. Statute visų pirma nustatomi tikslai, struktūra, kapitalas, narystė, būstinės vieta, finansinės lėšos, intervencinės priemonės ir audito susitarimai bei jų ir Banko organų tarpusavio santykiai.

3.   Bankas turi įgaliojimus dalyvauti valdant šias įstaigas ir prisidėti prie jų pasirašyto kapitalo, apmokant Valdytojų tarybos vieningai nustatytą sumą.

12)4.   Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų taikomas 1 dalyje nurodytoms įstaigoms tokiu mastu, kiek jos yra įsteigtos pagal Sąjungos teisę, jų organų nariams ir jų personalui, kai jie atlieka savo pareigas, pagal tas pačias sąlygas, kurios yra taikomos Bankui.

Tiems dividendams, kapitalo prieaugiui ar kitos formos pajamoms, gaunamoms iš tokių įstaigų, kurias turi teisę gauti jų nariai, išskyrus Europos Sąjungą ir Banką, taikomos galiojančių teisės aktų fiskalinės nuostatos.

5.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, neviršydamas toliau nustatytų apribojimų, sprendžia ginčus dėl įsteigtų pagal Sąjungos teisę įstaigų organų patvirtintų priemonių. Ieškinį dėl šių priemonių gali pareikšti bet kuris tokios įstaigos narys pagal savo kompetenciją arba bet kuri valstybė narė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 230 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

6.   Valdytojų taryba gali vieningai nuspręsti įsteigtų pagal Sąjungos teisę įstaigų personalui leisti dalyvauti bendrose su Banku struktūrose, vadovaujantis atitinkama vidaus tvarka.“

13)   Protokolas dėl institucijų, tam tikrų Europos Bendrijų įstaigų bei padalinių ir Europolo būstinių vietos iš dalies keičiamas taip:

a)

protokolo pavadinime ir jo preambulėje žodis „organų“ įrašomas po žodžio „įstaigų“, o protokolo pavadinime žodžiai „ir Europolo“ išbraukiami;

b)

preambulės pirmoje konstatuojamoje dalyje nuoroda į Europos bendrijos steigimo sutartį pakeičiama nuoroda į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, o nuoroda į Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties 77 straipsnį išbraukiama; antra konstatuojama dalis išbraukiama;

c)

d punkte išbraukiama nuoroda į Pirmosios instancijos teismą, atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį;

d)

i punkte išbraukiama nuoroda į Europos pinigų institutą, atitinkamai gramatiškai tikslinant sakinį.

14)   Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų iš dalies keičiamas taip:

a)

preambulėje pirmoje konstatuojamoje dalyje nuoroda į Europos Bendrijų jungtinės tarybos ir jungtinės komisijos steigimo sutarties 28 straipsnį pakeičiama nuoroda į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (EAEB) 191 straipsnį, o žodžiai „šios Bendrijos ir Europos investicijų bankas“ pakeičiami žodžiais „Europos Sąjunga ir EAEB“;