0. BENDROJI INFORMACIJA

0.1. Markė (gamintojo prekybinis pavadinimas):

0.2. Tipas:

0.2.1. Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jei yra):

0.3. Tipo identifikavimo priemonė (jeigu transporto priemonė / sudedamoji dalis / atskiras techninis mazgas ja paženklinti (1) (3):

0.3.1. To ženklo vieta:

0.4. Transporto priemonės kategorija (4):

0.5. Bendrovės pavadinimas ir gamintojo adresas:

0.8. Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai):

0.9. Gamintojo atstovo (jeigu jis yra) pavadinimas ir adresas:

1. TRANSPORTO PRIEMONĖS KONSTRUKCIJOS BENDROSIOS CHARAKTERISTIKOS

1.1. Tipinės transporto priemonės / sudedamosios dalies / atskiro techninio mazgo (1) nuotraukos, atvaizdai ir (arba) brėžiniai:

0. BENDROJI INFORMACIJA

0.1. Markė (gamintojo prekybinis pavadinimas):

0.2. Tipas:

0.2.1. Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jei yra):

0.3. Tipo identifikavimo priemonė (jeigu transporto priemonė / sudedamoji dalis / atskiras techninis mazgas ja paženklinti (1) :

0.3.1. To ženklo vieta:

0.4. Transporto priemonės kategorija ( 2 ):

0.5. Gamintojo pavadinimas ir adresas:

0.8. Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai):

0.9. Gamintojo atstovo (jeigu jis yra) pavadinimas ir adresas:

1. TRANSPORTO PRIEMONĖS KONSTRUKCIJOS BENDROSIOS CHARAKTERISTIKOS

1.1. Tipinės transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai:

1. Papildoma informacija (jeigu taikoma): žr. priedėlį.

2. Už bandymus atsakinga techninė tarnyba:

3. Bandymų ataskaitos data:

4. Bandymų ataskaitos numeris:

5. Pastabos (jeigu yra): žr. priedėlį.

6. Vieta:

7. Data:

8. Parašas:

1. Pagal JT taisyklę naudojamos sudedamosios dalys arba atskiri techniniai mazgai, kurių ES tipas patvirtintas: taip / ne ( 3 )

2. Patvirtinimo procedūra pagal Reglamento (ES) 2018/858 30 straipsnio 7 dalį (virtualūs bandymai): taip / ne (3)

3. Patvirtinimo procedūra pagal Reglamento (ES) 2018/858 72 straipsnio 1 dalį ir VII priedą (vidaus techninė tarnyba): taip / ne (3)

4. Jei tai sudedamosios dalys ir atskiri techniniai mazgai – tipo patvirtinimo žymens ant sudedamosios dalies arba atskiro techninio mazgo pavyzdys:

5. Pastabos:

1.1. Bendrosios nuostatos

1.1.1. Kiekvienoje transporto priemonėje turi būti sumontuota šiame skirsnyje aprašyta gamintojo privalomoji identifikavimo plokštelė.

1.1.2. Gamintojo privalomoji identifikavimo plokštelę pritvirtina transporto priemonės gamintojas arba transporto priemonės gamintojo atstovas.

1.1.3. Ant gamintojo privalomosios identifikavimo plokštelės turi būti kuris nors iš šių dalykų:

1.1.4. Metalinės plokštelės pritvirtinamos kniedėmis arba lygiavertėmis priemonėmis.

1.1.5. Žymos turi būti tokios, kad būtų aiškiai matyti, jei jos neteisėtai pakeistos, jos turi būti atsparios klastojimui ir savaime suirti, jei jas kas nors mėgintų pašalinti.

1.2. Gamintojo privalomojoje identifikavimo plokštelėje pateiktina informacija

1.2.1. Gamintojo privalomojoje identifikavimo plokštelėje turi būti neištrinamai įspausta ši informacija:

1.2.2. 1.2.1 punkto d papunktyje nurodytų simbolių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 4 mm.

1.2.3. 1.2.1 punkte nurodytai informacijai, išskyrus transporto priemonės identifikavimo numerį, žymėti naudojamų simbolių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2 mm.

1.3. Specialiosios nuostatos

1.3.1. Priekabos

1.3.1.1. Jei tai priekaba, turi būti nurodyta didžiausioji techniškai leidžiama statinė vertikali masė sukabinimo taške.

1.3.1.2. Sukabinimo taškas laikomas ašimi. Ši ašis žymima skaitmeniu 0.

1.3.1.3. Pirmoji ašis žymima skaitmeniu 1, antroji – 2 ir t. t., o šie skaitmenys atskiriami brūkšneliu.

1.3.1.4. 1.2.1 punkto f papunktyje nurodyta transporto priemonių junginio masė nėra nurodoma.

1.3.2. Sunkiosios transporto priemonės

1.3.2.1. Jeigu tai N3, O3 ar O4 kategorijų transporto priemonės, nurodoma didžiausioji techniškai leidžiama ašių grupei tenkanti masė. Su ašių grupe susijęs įrašas žymimas raide T ir brūkšneliu.

1.3.2.2. Jeigu tai M3, N3, O3 ar O4 kategorijų transporto priemonės, gamintojas gamintojo privalomojoje identifikavimo plokštelėje gali nurodyti numatomą didžiausiąją leidžiamąją registruojamos arba eksploatuojamos pakrautos transporto priemonės masę.

1.3.2.2.1. Gamintojo privalomosios identifikavimo plokštelės dalis, kurioje nurodomos masės, dalinama į dvi skiltis: numatoma didžiausioji leidžiamoji registruojamos ir (arba) eksploatuojamos transporto priemonės masė nurodoma kairiojoje skiltyje, o didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė – dešiniojoje skiltyje.

1.3.2.2.2. Šalies, kurioje planuojama registruoti transporto priemonę, dviraidis kodas nurodomas kairiosios skilties viršuje. Kodas turi atitikti standartą ISO 3166-1:2006.

1.3.2.3. 1.3.2.1 punkto reikalavimai netaikomi, kai:

1.4. Papildoma informacija

1.4.1. Po privalomaisiais įrašais arba šalia jų, bet ne aiškiai išskirtame stačiakampyje, kuriame pateikiama tik 1.2 ir 1.3 punktuose nurodyta informacija, gamintojas gali pateikti papildomos informacijos.

1.5. Gamintojo privalomosios identifikavimo plokštelės pavyzdžiai

1.5.1. Įvairūs galimi gamintojo privalomosios identifikavimo plokštelės modelio pavyzdžiai pateikti B skirsnyje.

1.5.2. Pavyzdžiuose pateikti duomenys yra fiktyvūs.

1.6. Vietos parinkimo transporto priemonėje reikalavimai

1.6.1. Gamintojo privalomoji identifikavimo plokštelė turi būti patikimai pritvirtinta gerai matomoje ir pasiekiamoje vietoje.

1.6.2. Vieta parenkama taip, kad detalė, prie kurios ji tvirtinama, eksploatuojant nebūtų keičiama.

2.1. VIN sudaro trys toliau nurodytos dalys ir kontrolinis skaitmuo:

2.2. WMI sudaro transporto priemonės gamintojui suteiktas kodas, pagal kurį galima identifikuoti tą gamintoją.

2.2.1. Šį kodą sudaro trys raidiniai skaitmeniniai ženklai (didžiosios lotyniškos raidės arba arabiški skaitmenys), kuriuos suteikia šalies, kurioje yra pagrindinė gamintojo verslo vieta, kompetentinga institucija.

2.2.2. Kompetentinga institucija veikia pagal susitarimą su tarptautine organizacija, nurodytą standarte ISO 3780:2009 „Kelių transporto priemonės. Tarptautinio gamintojo identifikatoriaus (WMI) kodas“.

2.2.3. Jeigu visa gamintojo produkcija yra mažesnė nei 500 transporto priemonių per metus, trečias ženklas visada yra skaičius 9. Tokiems gamintojams identifikuoti 2.2 punkte minėta kompetentinga institucija suteikia trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį VIS ženklus.

2.3. VDS sudaro penki raidiniai skaitmeniniai ženklai (didžiosios lotyniškos raidės ar arabiški skaitmenys), pagal kuriuos galima nustatyti bendras transporto priemonės charakteristikas. Jeigu gamintojas vieno ar kelių iš tų penkių ženklų nenaudoja, nepanaudotos vietos gamintojo nuožiūra užpildomos raidiniais skaitmeniniais ženklais taip, kad bendras ženklų skaičius būtų penki.

2.4. Devintoji VIN pozicija yra kontrolinis skaitmuo, kuris turi būti matematiškai teisingas, remiantis C skirsnyje pateikta formule.

2.5. VIS sudaro aštuoni raidiniai skaitmeniniai ženklai (didžiosios lotyniškos raidės ar arabiški skaitmenys), iš kurių paskutiniai keturi turi būti tik skaitmenys.

2.6. Ant važiuoklės žymimo VIN ženklų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 7 mm.

2.7. Tarp ženklų neturi būti tarpų.

2.8. Raidės I, O ar Q nenaudojamos.

2.9. VIN pradedamas ir baigiamas vienu gamintojo pasirenkamu ženklu. Tas ženklas neturėtų būti didžioji lotyniška raidė ar arabiškas skaitmuo.

2.9.1. Jei VIN nurodomas vienoje eilutėje, 2.9 punkte nustatyto reikalavimo galima nepaisyti.

2.9.2. Jei VIN nurodomas dviejose eilutėse, kiekvienai eilutei taikomas 2.9 punkte nustatytas reikalavimas.

2.10. VIN vietai transporto priemonėje keliami reikalavimai

2.10.1. VIN nurodomas vienoje eilutėje.

2.10.1.1. Jeigu dėl techninių priežasčių, pvz., vietos trūkumo, VIN negali būti nurodomas vienoje eilutėje, nacionalinė institucija gamintojo prašymu gali leisti žymėti VIN dviejose eilutėse. Tokiu atveju tarp 2.1 punkte nurodytų dalių negali būti tarpų.

2.10.2. VIN žymimas štampuojant ar mechaniškai prikalant prie važiuoklės, rėmo ar panašios konstrukcijos.

2.10.3. Vietoje minėto metodo gali būti taikomi kiti techniniai metodai, jei įrodoma, kad jais užtikrinamas toks pat apsaugos nuo neteisėto keitimo ar klastojimo lygis kaip ir mechaniškai prikalant.

2.10.4. VIN žymimas aiškiai matomoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje tokiu būdu, kad jo nebūtų galima ištrinti ar apgadinti.

2.10.5. VIN turi būti dešinėje transporto priemonės pusėje.

Pastaba.  Kairioji skiltis neprivaloma.

Pastaba.  Kairioji skiltis neprivaloma.

1.1. Kiekvienam VIN skaitmeniui priskiriama jo faktinė matematinė vertė, o kiekvienai raidei – toliau nurodyta vertė:

1.2. Kiekvienam VIN simboliui priskirta vertė padauginama iš toliau nurodyto vietos svorinio daugiklio:

1.3. Gautos sandaugos sudedamos, o gauta suma padalinama iš 11.

1.4. Kontrolinis skaitmuo (skaičius nuo 0 iki 9 arba raidė X) nustatomas pagal paprastosios trupmenos liekaną arba atitinkamą dešimtainės trupmenos liekaną (suapvalintą iki tūkstantųjų dalių), kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje.

1. Papildoma informacija

1.1. Glaustas transporto priemonės tipo konstrukcijos, matmenų, kontūrų ir sudedamųjų medžiagų aprašas:

2. Transporto priemonės identifikavimo numerio vieta:

3. Privalomosios identifikavimo plokštelės vieta:

4. Keliais etapais gaminamos transporto priemonės privalomoji identifikavimo plokštelė: taip / ne (1)

5. Pastabos:

1. Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

1.1.  apyplokštis paviršius – tvirtos medžiagos paviršius, kuris taip pat gali būti sudarytas iš tinklelio ar grotelių ir kurio kreivumo spindulys yra ne mažesnis kaip 3 000  mm;

1.2.  reljefinio tinklelio paviršius – paviršius, kuriame ne didesniu kaip 15 mm atstumu viena nuo kitos vienodai išsidėsčiusios tam tikros formos (apvalios, ovalo, rombo, stačiakampio ar kvadrato) skylutės;

1.3.  grotelių paviršius – paviršius, sudarytas iš ne didesniu kaip 15 mm atstumu vienas nuo kito lygiagrečiai išdėstytų strypelių;

1.4.  vardinis paviršius – geometriniu požiūriu teoriškai idealus paviršius, nepaisant paviršiaus nelygumų, pvz., iškyšų ar įlinkių;

1.5.  transporto priemonės išilginė vidurio plokštuma – transporto priemonės simetrijos plokštuma arba, jeigu transporto priemonė nesimetriška, viduryje tarp transporto priemonės ašių esanti vertikali išilginė plokštuma;

1.6.  pokrypis – kampinio nuokrypio nuo vertikaliosios plokštumos laipsnis.

2. Techniniai reikalavimai

2.1. Transporto priemonėse įrengiama vieta galiniams valstybinio numerio ženklams montuoti ir tvirtinti.

2.1.1. M ir N kategorijų motorinėse transporto priemonėse turi būti papildomai įrengta vieta priekiniams valstybinio numerio ženklams montuoti ir tvirtinti.

2.1.2. O2, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonėse turi būti įrengtos dvi atskiros vietos galiniams valstybinio numerio ženklams montuoti ir tvirtinti (t. y. kad būtų galima papildomai identifikuoti velkančiąją transporto priemonę, kai to reikalauja nacionalinė institucija).

2.2. Valstybinio numerio ženklo montavimo vietos forma ir matmenys

2.2.1. Numatytoji montavimo vieta turi būti sudaryta iš stačiakampio ploto, kurio matmenys turi būti ne mažesni kaip:

2.3. Priekinio ir galinio valstybinio numerio ženklų montavimas ir tvirtinimas

2.3.1. Priekinio arba galinio valstybinio numerio ženklo montavimo vieta turi būti plokščias arba apyplokštis stačiakampis paviršius.

2.3.1.1. Valstybinio numerio ženklo vietos pagrindas gali būti pritaikomoji plokštė arba laikiklis, jei jie yra standartinės įrangos dalis. Jie gali būti suprojektuoti taip, kad prie transporto priemonės būtų tvirtinami tik kartu su valstybinio numerio ženklu.

2.3.1.2. Transporto priemonės gamintojas transporto priemonėje gali paruošti neprivalomas arba alternatyvias valstybinio numerio ženklo vietas, jeigu jos taip pat atitinka reikalavimus.

2.3.2. Priekinio arba galinio valstybinio numerio ženklo tvirtinimo vietos paviršiuje gali būti plyšių ar tarpų, tačiau tų skylių arba tarpų aukštis neturi būti didesnis kaip 75 mm, kad ir koks būtų jų plotis.

2.3.3. Priekinio arba galinio valstybinio numerio ženklo tvirtinimo vietos paviršiuje gali būti iškyšų, jei tos iškyšos neišsikiša daugiau nei 5,0 mm nuo vardinio paviršiaus. Neįskaičiuojami labai minkštų medžiagų, pvz., porolono arba fetro, gabalėliai, ženklui nuo vibravimo apsaugoti.

2.3.4. Priekinio arba galinio valstybinio numerio ženklo tvirtinimo vieta turi būti tokia, kad, pagal gamintojo instrukcijas pritvirtinus 3.4 punkte nustatytą bandomąjį ženklą, būtų laikomasi šių reikalavimų:

2.3.4.1. priekinio arba galinio valstybinio numerio ženklo montavimo vietos padėtis:

2.3.4.1.1. valstybinio numerio ženklo montavimo vieta transporto priemonės priekyje turi būti tokia, kad visas ženklas būtų tarp dviejų lygiagrečių išilginių vertikalių plokštumų, kertančių išorinius gabaritinius transporto priemonės kraštus, neįskaitant netiesioginio matymo įtaisų. Pati numatytoji vieta neturi būti plačiausias transporto priemonės taškas;

2.3.4.1.2. valstybinio numerio ženklo montavimo vieta transporto priemonės gale turi būti tokia, kad visas ženklas būtų tarp dviejų lygiagrečių išilginių vertikalių plokštumų, kertančių išorinius gabaritinius transporto priemonės kraštus, neįskaitant netiesioginio matymo įtaisų. Pati numatytoji vieta neturi būti plačiausias transporto priemonės taškas;

2.3.4.1.3. priekiniai ir galiniai valstybinio numerio ženklai turi būti statmeni (±5°) transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai, matuojant ženklo centre.

2.3.4.2. Priekinio ir galinio ženklo vieta vertikaliosios skersinės plokštumos atžvilgiu:

2.3.4.2.1. ženklas vertikaliosios atžvilgiu gali būti pakrypęs ne mažiau kaip – 5° ir ne daugiau kaip 30°, jeigu atstumas nuo ženklo viršutinio krašto iki žemės paviršiaus yra ne didesnis kaip 1 500  mm;

2.3.4.2.2.  ►C1  ženklas vertikaliosios atžvilgiu gali būti pakrypęs ne mažiau kaip – 15° ir ne daugiau kaip 5°, jeigu atstumas nuo ženklo viršutinio krašto iki žemės paviršiaus yra didesnis kaip 1 500  mm. ◄

2.3.4.3. Atstumas nuo priekinio ir galinio ženklo atstumas iki žemės paviršiaus

2.3.4.3.1. Atstumas nuo priekinio ženklo apatinio krašto iki žemės paviršiaus turi būti ne didesnis kaip 100 mm.

2.3.4.3.2. Atstumas nuo galinio ženklo apatinio krašto iki žemės paviršiaus turi būti ne didesnis kaip 200 mm.

2.3.4.3.3. Atstumas nuo priekinio ir galinio numerio ženklų viršutinio krašto iki žemės paviršiaus turi būti ne didesnis kaip 1 500  mm.

2.3.4.3.3.1. Jeigu tai specialiosios paskirties transporto priemonės ir dėl transporto priemonės konstrukcijos neįmanoma laikytis nuostatos dėl priekinio ir galinio valstybinio numerio ženklų vietos aukščio, tas aukštis, nukrypstant nuo 2.3.4.3.3 punkto, gali būti didesnis nei 1 500  mm, bet, atsižvelgiant į transporto priemonės konstrukcines savybes, turi būti kuo artimesnis tai ribai.

2.3.4.4. Geometrinis apžvelgiamumas

2.3.4.4.1. Priekinis ir galinis ženklai turi būti matomi visoje erdvėje, apibrėžtoje keturiomis plokštumomis:

2.3.4.4.2. Pirmiau aprašytoje erdvėje negali būti jokių konstrukcinių elementų, net jei jie visiškai permatomi.

2.3.4.5. Tarpas tarp sumontuoto ir pritvirtinto valstybinio numerio ženklo kraštų ir ženklo vietos faktinio paviršiaus turi neviršyti 5,0 mm per visą plokštės kontūrą.

2.3.4.5.1. Šis tarpas gali būti didesnis, jeigu jis matuojamas plyšyje arba tarpe tinklelio paviršiuje arba tarp strypų grotelių paviršiuje.

2.3.5. Siekiant paisyti galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo įtaisui keliamų reikalavimų, atsižvelgiama į tikrąją sumontuoto ir pritvirtinto bandomojo ženklo, kaip apibrėžta pirmiau, vietą ir formą, visų pirma – į susidariusį jo kreivumo spindulį.

2.4. Kiti reikalavimai

2.4.1. Valstybinio numerio ženklas arba jo dalis negali būti naudojamas kaip pagrindas, prie kurio tvirtinamos, montuojamos arba prijungiamos kitos transporto priemonės detalės, sudedamosios dalys ar įtaisai (pvz., ant valstybinio numerio ženklo negalima tvirtinti apšvietimo įtaisų laikiklių).

2.4.2. Nuėmus valstybinio numerio ženklą neturi atsilaisvinti arba atsijungti kuri nors transporto priemonės detalė, pritaikomoji plokštė, sudedamoji dalis arba įtaisas.

2.4.3. Kai valstybinio numerio ženklas yra pritvirtintas, dėl vibravimo ir dinaminių jėgų, pvz., priešpriešinio oro srauto važiuojant, neturi sumažėti jo matomumas įprastomis eksploatavimo sąlygomis.

2.4.4. Valstybinio numerio ženklo montavimo vieta neturi būti tokia, kad ženklas galėtų pasislinkti aukščiau arba žemiau nei 2.3.4.2.1 ir 2.3.4.2.2 punktuose nurodyti taškai, palyginti su transporto priemonės konstrukcija įprastomis važiavimo sąlygomis (t. y. uždarytomis durimis ir prieigos plokšte).

2.4.5. Transporto priemonių gamintojui nurodžius, kad motorinė transporto priemonė yra pritaikyta kroviniams vilkti (Reglamento (ES) 2018/858 24 straipsnio 1 dalyje nurodyto informacinio dokumento 2.11.5 punktas) ir bet kokia motorinėje transporto priemonėje sumontuoto ar prie jos nepritvirtinto mechaninio sukabinimo įtaiso dalis galėtų (iš dalies) užstoti galinio valstybinio numerio ženklo montavimo ir tvirtinimo vietos, taikomi šie reikalavimai:

3. Bandymo procedūra

3.1. Bandomojo valstybinio numerio ženklo vertikaliojo pokrypio ir aukščio virš žemės paviršiaus nustatymas

3.1.1. Transporto priemonė pastatoma ant lygaus horizontalaus paviršiaus. Prieš matuojant, varomieji ratai nukreipiami važiuoti tiesiai į priekį, o transporto priemonės masė sureguliuojama taip, kad būtų lygi parengtos naudoti transporto priemonės masei, tik be vairuotojo.

3.1.2. Jei transporto priemonėje yra hidropneumatinė, hidraulinė ar pneumatinė pakaba arba kitoks apkrovos išlyginimo įtaisas, transporto priemonė bandoma, kai pakabos arba įtaiso būsena atitinka gamintojo nurodytas įprastas naudojimo sąlygas.

3.1.3. Jeigu pirminė ir matoma bandomojo valstybinio numerio ženklo pusė yra pakrypusi žemyn, pokrypis matuojamas išreiškiant neigiamu (minusiniu) kampu.

3.2. Iškyšos matuojamos statmenai ir tiesiog vardinio paviršiaus, ant kurio turi būti tvirtinamas valstybinio numerio ženklas, kryptimi.

3.3. Tarpas tarp sumontuoto ir pritvirtinto bandomojo valstybinio numerio ženklo krašto ir paviršiaus matuojamas statmenai ir tiesiog faktinio paviršiaus, ant kurio turi būti tvirtinamas valstybinio numerio ženklas, kryptimi.

3.4. Atitikties tikrinimo tikslais naudojamo valstybinio numerio ženklas turi atitikti vieną iš dviejų dydžių, nustatytų 2.2.1 punkte, ir ne didesnį kaip 4,0 mm storį. Kampų spindulys turi būti 10 mm.

1. Papildoma informacija

1.1. Glaustas transporto priemonės tipo konstrukcijos, matmenų, kontūrų ir sudedamųjų medžiagų aprašas:

1.2. Valstybinio numerio ženklo (priekinio ir galinio) vietų aprašymas:

2. Valstybinio numerio ženklo vieta yra tinkama toliau nurodyto dydžio (mm) ženklui tvirtinti:

2.1. priekyje: 520 × 120 / 340 × 240 (2);

2.2. gale: 520 × 120 / 340 × 240 (2);

2.3. antrajam galiniam valstybinio numerio ženklui O2, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonėse: 520 × 120 / 340 × 240 (2).

4. Galinio valstybinio numerio ženklo vieta prasčiau matoma, kai yra pritvirtintas mechaninis tvirtinimo įtaisas: taip / ne (2)

5. Pastabos:

1. Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

1.1.  valomasis priekinio stiklo laukas – priekinio stiklo plotas (-ai), kurį (-iuos), valytuvų sistemai veikiant įprastomis sąlygomis, valo valytuvo (-ų) mentelė (-ės);

1.2.  nutrūkstamas valytuvų sistemos veikimas – automatinis nenuolatinis valytuvų sistemos veikimo režimas, kai po kiekvieno viso ciklo eina laikotarpis, kuriuo valytuvai nejuda, būdami vienoje tam tikroje nustatytoje nejudamoje padėtyje;

1.3.  apliejiklių valdiklis – įtaisas, kuriuo rankiniu būdu įjungiama ir išjungiama apliejiklių sistema;

1.4.  apliejiklio siurblys – įtaisas skysčiui iš apliejiklių sistemos talpyklos į išorinį priekinio stiklo paviršių tiekti;

1.5.  purkštukas – įtaisas skysčiui į priekinį stiklą nukreipti;

1.6.  visiškai parengta sistema – sistema, kuri tam tikrą laiką veikė įprastu režimu, siurbliu ir vamzdeliais tiekdama skystį ir jį purkšdama purkštuku (-ais);

1.7.  išvalytas plotas – plotas, kuris pirmiau buvo užterštas ir kuriam visiškai išdžiūvus neliko lašų žymių ir purvo liekanų;

1.8.  regėjimo zona A – bandymo zona A, apibrėžta JT taisyklės Nr. 43 „Suvienodintos saugiųjų įstiklinimo medžiagų patvirtinimo ir jų montavimo transporto priemonėse nuostatos“ ( 7 ) 21 priedo 2.2 punkte;

1.9.  regėjimo zona B – sumažintoji bandymo zona B, apibrėžta JT taisyklės Nr. 43 21 priedo 2.4 punkte, įskaitant 2.4.1 punkte apibrėžtą plotą (t. y. įskaitant regėjimo zoną A);

1.10.  trimatė atskaitos sistema – atskaitos sistema, aprašyta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 1 priede;

1.11.  pagrindinis transporto priemonės valdymo jungiklis – įtaisas, kuriuo transporto priemonėje įmontuota elektroninė sistema perjungiama iš neveikimo būsenos į įprastą veikimo režimą, kai, pvz., transporto priemonė stovi be vairuotojo.

2. Techniniai reikalavimai

2.1. Priekinio stiklo valytuvų sistema

2.1.1. Kiekvienoje transporto priemonėje, kurioje yra priekinis stiklas, įrengiama priekinio stiklo valytuvų sistema, veikianti įjungus pagrindinį transporto priemonės valdymo jungiklį ir vairuotojui neatliekant jokių kitų veiksmų, išskyrus veikimo valdiklio, reikalingo priekinio stiklo valytuvų sistemai įjungti ir išjungti, įjungimą.

2.1.1.1. Priekinio stiklo valytuvų sistema sudaroma iš vieno arba daugiau valytuvų laikiklių su lengvai pakeičiamomis valytuvų mentelėmis.

2.1.2. Valomasis priekinio stiklo laukas turi apimti ne mažiau kaip 98 proc. regėjimo zonos A.

2.1.3. Valomasis priekinio stiklo laukas turi apimti ne mažiau kaip 80 proc. regėjimo zonos B.

2.1.4. Valomasis priekinio stiklo laukas turi atitikti 2.1.2 ir 2.1.3 punktų reikalavimus, kai sistema veikia 2.1.5.1 punkte nurodytu valymo dažniu, ir bandoma 3.1.10–3.1.10.3 punktuose nustatytomis sąlygomis.

2.1.5. Priekinio stiklo valytuvų sistema turi turėti ne mažiau kaip du valymo dažnio nuostačius:

2.1.5.1. vienas dažnis turi būti ne mažesnis kaip 10 ciklų ir ne didesnis kaip 55 ciklai per minutę;

2.1.5.2. kitas dažnis turi būti ne mažesnis kaip 45 visi ciklai per minutę.

2.1.5.3. Didžiausiojo ir mažesniojo valymo dažnio nuostačių skirtumas turi būti ne mažesnis kaip 15 ciklų per minutę.

2.1.5.4. Siekiant užtikrinti 2.1.5.1–2.1.5.3 punktų reikalavimų laikymąsi, gali būti taikomas nutrūkstamas priekinio stiklo valytuvų sistemos veikimas.

2.1.6. 2.1.5–2.1.5.3 punktuose nurodyti dažniai bandomi 3.1.1–3.1.6 ir 3.1.8 punktuose nustatytomis sąlygomis.

2.1.7. Kai priekinio stiklo valytuvų sistema sustabdoma išjungus veikimo valdiklį, valytuvo (-ų) laikiklis (-iai) ir mentelė (-ės) turi grįžti į stovėjimo padėtį.

2.1.8. Užblokuota priekinio stiklo valytuvų sistema neturi sugesti bent 15 sekundžių. Leidžiama naudoti automatinius grandinės apsaugos įtaisus, jeigu, prireikus atkurti pradinę padėtį, nereikia naudotis jokiais kitais įtaisais, išskyrus priekinio stiklo valytuvų valdiklį.

2.1.9. 2.1.8 punkte minėtas priekinio stiklo valytuvų sistemos atsparumas užblokavimui bandomas 3.1.7 punkte nustatytomis sąlygomis.

2.1.10. Jeigu priekinio stiklo valytuvo (-ų) laikiklio (-ių) arba mentelės (-ių) stovėjimo padėtis nėra už regėjimo zonos B, turi būti įmanoma rankiniu būdu perkelti valytuvo (-ų) laikiklį (-ius) taip, kad valytuvo (-ų) mentelę (-es) būtų galima pakelti iš esamos padėties ant priekinio stiklo ir sudaryti galimybę rankiniu būdu nuvalyti priekinį stiklą.

2.1.11. Priekinio stiklo valytuvų sistema turi būti pajėgi 120 sekundžių netrukdomai veikti ant sauso priekinio stiklo, esant – 18 °C aplinkos temperatūrai.

2.1.12. Priekinio stiklo valytuvų sistemos veikimas – 18 °C temperatūroje bandomas 3.1.11 punkte nustatytomis sąlygomis.

2.1.13. Didžiausiu dažniu veikianti priekinio stiklo valytuvų sistema, veikiama oro srautu, kurio santykinis greitis sudaro 80 proc. didžiausio transporto priemonės greičio, tačiau nėra didesnis kaip 160 km/h, 2.1.2 punkto reikalavimus turi atitikti taip pat veiksmingai. Priekinio stiklo regėjimo zona A paruošiama pagal 3.1.8 ir 3.1.9 punktus. Aerodinaminis poveikis, susijęs su priekinio stiklo, valytuvo (-ų) laikiklio (-ių) ir valytuvo (-ų) mentelės (-ių) dydžiu ir pavidalu, tikrinamas pirmiau nurodytomis sąlygomis ir atsižvelgiant į 3.1.9.1 punktą. Atliekant bandymą, valytuvo (-ų) mentelė (-ės) turi visą laiką liesti priekinį stiklą ir negali visiškai pasikelti. Valytuvo (-ų) mentelė (-ės) per kiekvieną visą ciklą turi visiškai liesti 2.1.2 punkte nustatytą priekinio stiklo plotą, jokia jos (jų) dalis negali pakilti nei valytuvui judant į viršų, nei į apačią.

2.2. Priekinio stiklo apliejiklių sistema

2.2.1. Kiekvienoje transporto priemonėje, kurioje yra priekinis stiklas, įrengiama priekinio stiklo apliejiklių sistema, galinti veikti tada, kai įjungiamas pagrindinis transporto priemonės valdymo jungiklis, ir atlaikyti apkrovas bei spaudimą, susidarančius prijungus purkštukus ir sistemą įjungus 3.2.1.1–3.2.1.1.2 punktuose nustatyta tvarka.

2.2.2. Priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas neturi pablogėti sistemą paveikus 3.2.1–3.2.5 punktuose nurodytais temperatūros ciklais.

2.2.3. Įprastomis sąlygomis – 18–80 °C aplinkos temperatūroje priekinio stiklo apliejiklių sistema turi būti pajėgi purkšti skystį į reikiamą priekinio stiklo plotą, iš jos turi nepratekėti skystis, turi neatsijungti vamzdeliai, o purkštukai turi veikti be sutrikimų. Be to, purkštukams užsikimšus, iš sistemos taip pat neturi pratekėti skystis ir neturi atsijungti vamzdeliai.

2.2.4. Priekinio stiklo apliejiklių sistema turi būti pajėgi tiekti pakankamai skysčio, kad būtų galima nuvalyti ne mažiau kaip 60 proc. regėjimo zonos A, laikantis 3.2.6–3.2.6.4 punktuose nustatytų sąlygų.

2.2.5. Priekinio stiklo apliejiklių sistemą turi būti galima įjungti ranka – naudojant apliejiklių valdiklį. Be to, sistemos įjungimas ir išjungimas taip pat gali būti suderintas ir susietas su bet kuria kita transporto priemonės sistema.

2.2.6. Skysčio rezervuaro talpa turi būti ne mažesnė kaip 1,0 litras.

3. Bandymo procedūra

3.1. Priekinio stiklo valytuvų sistemos bandymo sąlygos

3.1.1. Jeigu nenurodyta kitaip, toliau aprašyti bandymai atliekami 3.1.2–3.1.5 punktuose nustatytomis sąlygomis.

3.1.2. Aplinkos temperatūra turi būti 5–40 °C.

3.1.3. Priekinis stiklas turi būti nuolat drėgnas.

3.1.4. Jeigu priekinio stiklo valytuvų sistema yra elektrinė, turi būti laikomasi šių papildomų sąlygų:

3.1.4.1. pradedant bandymą, visos baterijos turi būti visiškai įkrautos;

3.1.4.2. jei įmontuotas variklis, jis turi veikti neviršydamas 30 proc. sūkių skaičiaus, atitinkančio jo didžiausiąją atiduodamąją galią. Tačiau, jeigu įrodoma, kad dėl specifinių variklio valdymo strategijų tai neįmanoma, pvz., jeigu tai elektrinės hibridinės transporto priemonės, sudaromas realus scenarijus, atsižvelgiant į variklio sūkių skaičius ir į tai, kad įprastomis važiavimo sąlygomis variklis gali periodiškai arba visiškai neveikti. Jeigu priekinio stiklo valytuvų sistema gali atitikti reikalavimus, kai variklis išjungtas, variklis gali neveikti;

3.1.4.3. turi būti įjungti artimosios šviesos žibintai;

3.1.4.4. visos sumontuotos šildymo, vėdinimo, nutirpdymo ir rasos šalinimo sistemos (nepaisant vietos transporto priemonėje) turi veikti naudodamos daugiausia elektros energijos.

3.1.5. Suslėgtojo oro arba vakuuminio valdymo priekinio stiklo valytuvų sistemos turi būti pajėgios nuolat veikti nustatytu valymo dažniu, kad ir koks būtų variklio sūkių skaičius ir jo apkrova arba gamintojo nurodytas įprastai veikti reikalingas mažiausiasis ir didžiausiasis baterijos įkrovos lygis.

3.1.6. Nuo drėgno priekinio stiklo valymo pradžios praėjus maždaug 20 minučių, priekinio stiklo valytuvų sistemos valymo dažniai turi atitikti 2.1.5–2.1.5.3 punktuose nustatytus reikalavimus.

3.1.7. 2.1.8 punkte nustatyti reikalavimai įvykdomi, kai valytuvų laikikliai 15 sekundžių sulaikomi pusės ciklo padėtyje, priekinio stiklo valytuvų valdikliu nustačius didžiausią valymo dažnį.

3.1.8. Nuo priekinio stiklo išorinio paviršiaus denatūruotu spiritu ar kita lygiaverte riebalų šalinimo priemone kruopščiai pašalinami riebalai. Išdžiūvęs paviršius apliejamas ne mažesnės kaip 3 proc. ir ne didesnės kaip 10 proc. koncentracijos amoniako tirpalu. Paviršius vėl paliekamas išdžiūti, paskui nušluostomas sausa medvilnine šluoste.

3.1.9. Priekinio stiklo išorinis paviršius tolygiai padengiamas 4 punkte nustatytas specifikacijas atitinkančio bandymo mišinio sluoksniu ir paliekamas išdžiūti.

3.1.9.1. Jeigu priekinio stiklo išorinis paviršius yra paruoštas pagal 3.1.8 ir 3.1.9 punktus, atliekant reikiamus bandymus gali būti naudojama priekinio stiklo apliejiklių sistema.

3.1.10. 2.1.4 punkte nurodytas valomasis priekinio stiklo laukas nustatomas taip, kaip nurodyta toliau.

3.1.10.1. Priekinio stiklo išorinis paviršius apdorojamas laikantis 3.1.8 ir 3.1.9 punktų.

3.1.10.2. Siekiant patikrinti, ar laikomasi 2.1.2 ir 2.1.3 punktuose nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į 3.1.9.1 punktą įjungiama priekinio stiklo valytuvų sistema, tada nubrėžiama valomojo priekinio stiklo lauko riba ir palyginama su regėjimo zonų A ir B ribomis.

3.1.10.3. Techninė tarnyba gali sutikti, kad 2.1.2 ir 2.1.3 punktuose nustatytų reikalavimų atitiktis būtų tikrinama taikant alternatyvią bandymo procedūrą (pvz., atliekant virtualius bandymus).

3.1.11. 2.1.11 punkto reikalavimų turi būti laikomasi esant – 18 ± 3 °C aplinkos temperatūrai, joje transporto priemonę palaikius ne trumpiau kaip keturias valandas. Transporto priemonė paruošiama veikti 3.1.4 ir 3.1.5 punktuose nustatytomis sąlygomis. Atliekant bandymą, valytuvų sistema turi veikti įprastai, bet didžiausiu valymo dažniu. Valomojo priekinio stiklo lauko stebėti nereikia.

3.2. Priekinio stiklo apliejiklių sistemos bandymo sąlygos

3.2.1. Bandymas Nr. 1 Priekinio stiklo apliejiklių sistema pripildoma vandens, visiškai parengiama ir ne mažiau kaip keturias valandas laikoma 20 ± 2 °C aplinkos temperatūroje. Turi nusistovėti tokia pati vandens temperatūra.

3.2.1.1. Visos purkštukų išleidžiamosios angos užkemšamos tose vietose, per kurias iš tų purkštukų išpurškiamas skystis, ir per vieną minutę priekinio stiklo apliejiklio valdiklis įjungiamas šešis kartus, kas kartą ne trumpiau kaip trims sekundėms.

3.2.1.1.1. Jeigu priekinio stiklo apliejiklių sistema varoma vairuotojo raumenų jėga ir jeigu siurblys varomas ranka, taikoma 11,0–13,5 daN jėga. Jeigu siurblys varomas koja, taikoma 40,0–44,5 daN jėga.

3.2.1.1.2. Jeigu siurblys elektrinis, bandymo įtampa turi būti ne mažesnė už vardinę įtampą, bet už ją didesnė ne daugiau kaip 2 voltais.

3.2.1.2. Priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas bandymo pabaigoje turi atitikti 2.2.3 punktą.

3.2.2. Bandymas Nr. 2 Priekinio stiklo apliejiklių sistema pripildoma vandens, visiškai parengiama ir ne mažiau kaip keturias valandas laikoma – 18 ± 3 °C aplinkos temperatūroje. Vandens temperatūra neprivalo tapti tokia pati.

3.2.2.1. Per vieną minutę priekinio stiklo apliejiklių valdiklis įjungiamas šešis kartus, kas kartą ne trumpiau kaip trims sekundėms, kaip nustatyta 3.2.1.1.1 ir 3.2.1.1.2 punktuose. Tada sistema laikoma 20 ± 2 °C aplinkos temperatūroje, kol ledas visiškai ištirpsta. Vandens temperatūra neprivalo tapti tokia pati. Priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas tikrinamas įjungiant sistemą, kaip nurodyta 3.2.1.1–3.2.1.2 punktuose.

3.2.3. Bandymas Nr. 3 Bandymas žemos temperatūros ciklais

3.2.3.1. Priekinio stiklo apliejiklių sistema pripildoma vandens, visiškai parengiama ir ne mažiau kaip keturias valandas laikoma – 18 ± 3 °C aplinkos temperatūroje, kad apliejiklių sistemoje visas vanduo sušaltų. Po to sistema laikoma 20 ± 2 °C aplinkos temperatūroje, kol ledas visiškai ištirpsta, bet ne ilgiau kaip keturias valandas. Šis šaldymo ir tirpdymo ciklas kartojamas šešis kartus. Galiausiai, kai priekinio stiklo apliejiklių sistema palaikoma 20 ± 2 °C aplinkos temperatūroje ir ledas visiškai ištirpsta, tikrinamas priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas, įjungiant sistemą, kaip nustatyta 3.2.1.1–3.2.1.2 punktuose, tačiau vandens temperatūra neprivalo tapti tokia pati.

3.2.3.2. Priekinio stiklo apliejiklių sistema pripildoma šalto priekinio stiklo apliejiklių skysčio, kurio 50 proc. sudaro metanolio arba kitokio izopropilo alkoholio, tirpalas, sumaišytas su vandeniu, kurio kietumas ne didesnis kaip 205 mg/l (Ca), ir visiškai parengiama. Sistema ne trumpiau kaip keturias valandas laikoma – 18 ± 3 °C aplinkos temperatūroje. Skysčio temperatūra neprivalo tapti tokia pati. Priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas tikrinamas įjungiant sistemą, kaip nurodyta 3.2.1.1–3.2.1.2 punktuose.

3.2.4. Bandymas Nr. 4 Bandymas aukštos temperatūros ciklais

3.2.4.1. Jeigu kuri nors priekinio stiklo apliejiklių sistemos dalis įrengta variklio skyriuje, sistema pripildoma vandens, visiškai parengiama ir ne mažiau kaip aštuonias valandas laikoma 80 ± 3 °C aplinkos temperatūroje. Vandens temperatūra neprivalo tapti tokia pati. Priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas tikrinamas įjungiant sistemą, kaip nurodyta 3.2.1.1–3.2.1.2 punktuose.

3.2.4.2. Jeigu nė viena priekinio stiklo apliejiklių sistemos dalis nėra įrengta variklio skyriuje, sistema pripildoma vandens, visiškai parengiama ir ne mažiau kaip aštuonias valandas laikoma 80 ± 3°C aplinkos temperatūroje. Vandens temperatūra neprivalo tapti tokia pati. Paskui sistema laikoma 20 ± 2 °C aplinkos temperatūroje. Kai vandens temperatūra tampa pastovi, tikrinamas priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas, įjungiant sistemą, kaip nustatyta 3.2.1.1–3.2.1.2 punktuose. Po to sistema pripildoma vandens, visiškai parengiama ir ne mažiau kaip aštuonias valandas laikoma 60 ± 3 °C aplinkos temperatūroje. Vandens temperatūra neprivalo tapti tokia pati. Priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas tikrinamas įjungiant sistemą, kaip nurodyta 3.2.1.1–3.2.1.2 punktuose. Kita alternatyva: gamintojas gali reikalauti, kad priekinio stiklo apliejiklių sistema būtų bandoma 3.2.4.1 punkte nustatytomis sąlygomis.

3.2.5. Su ta pačia priekinio stiklo apliejiklių sistema paeiliui atliekami 3.2.1–3.2.4.2 punktuose nustatyti priekinio stiklo apliejiklių bandymai. Sistema gali būti bandoma sumontuota transporto priemonėje, kurios ES tipą norima patvirtinti, arba atskirai. Jeigu norima gauti ES atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimą, sistema bandoma atskirai.

3.2.6. Bandymas Nr. 5 Priekinio stiklo apliejiklių sistemos gebos bandymas

3.2.6.1. Priekinio stiklo apliejiklių sistema pripildoma vandens ir visiškai parengiama. Transporto priemonei stovint ir nesant pastebimo vėjo poveikio, purkštukas (-ai) gali būti sureguliuojamas (-i) taip, kad būtų nukreiptas (-i) į reikiamą priekinio stiklo išorinio paviršiaus plotą.

3.2.6.2. Priekinio stiklo išorinis paviršius apdorojamas taip, kaip nustatyta 3.1.8 ir 3.1.9 punktuose.

3.2.6.3. Priekinio stiklo apliejiklių sistema įjungiama laikantis gamintojo nurodymų ir atsižvelgiant į 3.2.1.1.1 ir 3.2.1.1.2 punktus. Visas bandymas turi trukti ne ilgiau kaip 10 visų didžiausiu valymo dažniu veikiančios priekinio stiklo valytuvų sistemos automatinio veikimo ciklų.

3.2.6.4. Siekiant patikrinti, ar laikomasi 2.2.4 punkto reikalavimų, nubrėžiama atitinkamo išvalyto lauko riba ir ji palyginama su regėjimo zonos A riba. Jei stebėtojui akivaizdu, kad reikalavimų laikomasi, ribų brėžti nereikia.

3.2.7. 3.2.6–3.2.6.4 punktuose nustatytas bandymas visada atliekamas su transporto priemone, kurios ES tipą norima patvirtinti, net jeigu transporto priemonėje sumontuotas patvirtintas atskiras techninis mazgas.

4. Priekinio stiklo valytuvų ir apliejiklių sistemų bandymams skirto bandymo mišinio specifikacijos

4.1. 3.1.9 punkte nurodytas bandymo mišinys turi būti sudarytas iš:

4.1.1. vandens, kurio kietumas mažesnis kaip 205 mg/l (Ca): 92,5 proc. tūrio;

4.1.2. druskos (natrio chlorido) prisotinto vandeninio tirpalo: 5,0 proc. tūrio.

4.1.3. dulkių, atitinkančių toliau 4.1.3.1–4.1.3.2.6 punktuose pateiktas specifikacijas: 2,5 proc. tūrio.

4.1.3.1. Bandymo dulkių analizės specifikacijos:

4.1.3.1.1. 68 ± 1 proc. SiO2 (pagal masę);

4.1.3.1.2. 4 ± 1 proc. Fe2O3 (pagal masę);

4.1.3.1.3. 16 ± 1 proc. Al2O3 (pagal masę);

4.1.3.1.4. 3 ± 1 proc. CaO (pagal masę);

4.1.3.1.5. 1,0 ± 0,5 proc. MgO (pagal masę);

4.1.3.1.6. 4 ± 1 proc. šarmų (pagal masę);

4.1.3.1.7. 2,5 ± 0,5 proc. – masės praradimas dėl kaitinimo.

4.1.3.2. Dalelių dydžio pasiskirstymo sluoksninėse dulkėse specifikacijos:

4.1.3.2.1. 12 ± 2 proc. dalelių, kurių dydis 0–5 μm;

4.1.3.2.2. 12 ± 3 proc. dalelių, kurių dydis 5–10 μm;

4.1.3.2.3. 14 ± 3 proc. dalelių, kurių dydis 10–20 μm;

4.1.3.2.4. 23 ± 3 proc. dalelių, kurių dydis 20–40 μm;

4.1.3.2.5. 30 ± 3 proc. dalelių, kurių dydis 40–80 μm;

4.1.3.2.6. 9 ± 3 proc. dalelių, kurių dydis 80–200 μm.

1. Papildoma informacija

1.1. Glaustas transporto priemonės tipo konstrukcijos, matmenų, kontūrų ir sudedamųjų medžiagų aprašas:

1.2. Valytuvų ir apliejiklių sistemų veikimo būdo aprašas:

1.3. Išsamus valytuvų sistemos aprašas (t. y. mentelių kiekis, mentelių ilgis, valytuvo laikiklio matmenys ir t. t.):

1.4. Išsamus apliejiklių sistemos aprašas (t. y. purkštukų kiekis, purkštuko išleidžiamųjų angų kiekis, apliejiklio siurblys, skysčio talpykla, apliejiklių sistemos žarnelės ir jų tvirtinimo prie siurblio bei purkštukų būdas ir t. t.)

1.5. Skysčio talpyklos tūris (litrais):

1.6. Didžiausias transporto priemonės konstrukcinis greitis (km/h):

2. Vairo įrengimo vieta: kairėje / dešinėje (2)

3. Gali būti naudojama su kairine vairo sistema ir su dešinine vairo sistema, montuojama simetriškai priešingai: taip / ne (2)

4. Ant valytuvo laikiklio / valytuvo mentelės (2) vairuotojo pusėje / viduryje / keleivio pusėje / … (2) sumontuotas aerodinaminis spoileris

5. Pastabos:

1. Papildoma informacija

1.1. Glaustas atskiro techninio mazgo tipo aprašas:

1.2. Išsamus apliejiklių sistemos aprašas:

1.2.1. Purkštukų kiekis:

1.2.2. Purkštuko išleidžiamųjų angų kiekis:

1.2.3. Apliejiklių sistemos žarnelių ir jų tvirtinimo prie siurblio ir purkštukų aprašas:

1.2.4. Apliejiklių siurblio aprašas:

1.2.5. Skysčio talpyklos tūris (litrais):

2. Tinkama vairo įrengimo vieta: kairėje / dešinėje (3)

3. Ar kuri nors sistemos dalis gali būti įrengta variklio skyriuje: taip / ne (3)

4. Atskiras techninis mazgas: universalusis / skirtas konkrečiai transporto priemonei (3)

5. Pastabos:

6. Transporto priemonių tipų, kuriems naudoti buvo patvirtintas atskiras techninis mazgas, sąrašas (jeigu taikoma):

1. Atskirų techninių mazgų ES tipo patvirtinimo žymuo, nurodytas Reglamento (ES) 2018/858 38 straipsnio 2 dalyje, yra sudarytas iš:

1.1. stačiakampio, kuriame įrašyta mažoji raidė e ir valstybės narės, suteikusios sudedamosios dalies arba atskiro techninio mazgo ES tipo patvirtinimą, skiriamojo numerio, kaip nurodyta toliau:

1.2. dviejų skaitmenų šalia stačiakampio, kuriais nurodoma pakeitimų, kuriais nustatomi reikalavimai, kuriuos atitinka šis atskiras techninis mazgas, serija (dabar įrašyti 00), tarpo ir penkių skaitmenų numerio, nurodyto Reglamento (ES) 2018/858 IV priedo 2.4 punkte.

2. Atskirų techninių mazgų ES tipo patvirtinimo žymuo yra neištrinamas ir aiškiai įskaitomas.

3. Atskiro techninio mazgo ES tipo patvirtinimo žymens pavyzdys parodytas 1 paveiksle.

Paaiškinimas Atskiro techninio mazgo ES tipo patvirtinimas buvo suteiktas Nyderlanduose, patvirtinimo numeris – 00406. Pirmieji du skaitmenys 00 rodo, kad atskiras techninis mazgas buvo patvirtintas pagal šį reglamentą.

1. Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

1.1.  padangos kontūras – didžiausias skerspjūvio plotis ir išorinis padangos skersmuo, įskaitant nuokrypius, kaip leista ir nurodyta jos sudedamųjų dalių patvirtinime;

1.2.  sukibimo su sniegu įtaisas – sniego grandinė arba kitas lygiavertis sukibimo su sniegu įtaisas, kurį įmanoma montuoti ant transporto priemonės padangos ir (arba) rato derinio, ir kuris nėra sniego padanga, žieminė padanga, universalioji padanga ar kokia nors kita padanga.

2. Techniniai reikalavimai

2.1. Bendrosios nuostatos

2.1.1. Kiekvienas transporto priemonės ratas turi turėti rato apsaugą.

2.1.2. Rato apsaugą gali sudaryti kėbulo dalys arba atskiri sparnai, ir jis turi būti taip suprojektuotas, kad kuo labiau apsaugotų eismo dalyvius nuo išmetamų akmenų, purvo, ledo, sniego ir vandens, ir sumažintų pavojus, kylančius jiems prisilietus prie besisukančių ratų.

2.2. Specialieji reikalavimai

2.2.1. Ratų apsaugai turi atitikti 2.2.1.1–2.2.1.4 punktų reikalavimus, kai transporto priemonės masė sureguliuota taip, kad būtų lygi gamintojo nurodytai masei, o transporto priemonė yra parengta eksploatuoti su vienu papildomu keleiviu priekinėje sėdynėje, jei taikoma, ir vairuojamieji ratai nukreipti važiuoti tiesiai į priekį.

2.2.1.1. Nuo ratų centro 30° kampu į priekį ir 50° kampu į galą (žr. 1 pav.) radialiosiomis plokštumomis suformuotoje dalyje bendras rato apsaugo plotis (q) turi būti bent toks, kad jo pakaktų visam padangos pločiui (b) uždengti, atsižvelgiant į padangos kontūrą ir gamintojo nurodyto (-ų) padangos ir (arba) rato derinio (-ių) tolimiausius kraštus. Jeigu ratai sudvejinti, būtina atsižvelgti į padangų kontūrus ir bendrą dviejų padangų plotį (t).

2.2.1.1.1. Nustatant 2.2.1.1 punkte nurodytas pločio vertes, nepaisoma padangos šonuose esančių ženklinimo žymų (ženklų) ir apdailos detalių, apsauginių juostų arba briaunų.

2.2.1.2. Galinė ratų apsaugo dalis negali baigtis virš horizontaliosios plokštumos, esančios 150 mm atstumu į viršų nuo ratų sukimosi ašies, be to:

2.2.1.2.1. jeigu ratai nesudvejinti, rato apsaugo galinio krašto sankirta su horizontaliąja plokštuma, nurodyta 2.2.1.2. punkte (žr. 1 pav. A punktą), turi būti už padangos vidurinės išilginės plokštumos;

2.2.1.2.2. jeigu ratai sudvejinti, rato apsaugo galinio krašto sankirta su horizontaliąja plokštuma, nurodyta 2.2.1.2. punkte (žr. 1 pav. A punktą), ties išoriniu ratu turi būti už tolimiausios padangos vidurinės išilginės plokštumos.

2.2.1.3. Kiekvieno ratų apsaugo apybrėža ir vieta turi būti tokia, kad jie būtų kuo arčiau padangos. Visų pirma dalis, kurią sudaro 2.2.1.1. punkte nurodytos radialiosios plokštumos, turi atitikti šiuos reikalavimus:

2.2.1.3.1. vertikaliojoje padangos ašies plokštumoje esančių griovelių gylis (p), išmatuotas nuo išorinio ir vidinio rato apsaugo kampo vertikaliojoje išilginėje plokštumoje, kertančioje padangos centrą rato apsaugo viduje, turi būti mažiausiai 30 mm. Tas gylis (p) į 2.2.1.1. punkte nurodytų radialiųjų plokštumų pusę gali būti laipsniškai mažinamas iki nulio;

2.2.1.3.2. atstumas (c) tarp apatinių rato apsaugo kraštų ir ratų sukimosi centrą kertančios ašies neturi būti didesnis kaip 2 × r, kai spindulys (r) yra statinis padangos spindulys.

2.2.1.4. Jeigu transporto priemonės pakabos aukštį galima reguliuoti, 2.2.1.3.1 ir 2.2.1.3.2 punktų reikalavimų turi būti laikomasi, kai transporto priemonės padėtis yra įprasta važiavimo padėtis, kaip nurodyta transporto priemonės gamintojo.

2.2.2. Ratų apsaugai gali būti sudaryti iš kelių sudedamųjų dalių, jeigu juos surinkus tarp atskirų dalių arba tose dalyse nėra tarpų.

2.2.3. Ratų apsaugus būtina stipriai pritvirtinti. Tačiau jie gali būti nuimami kaip atskiras vienetas arba dalimis.

2.3. Sukibimo su sniegu įtaiso naudojimas

2.3.1. Jeigu tik du transporto priemonės ratai yra varomieji, gamintojas privalo patvirtinti, kad transporto priemonė taip suprojektuota, kad bent vieno tipo sukibimo su sniegu įtaisą galima naudoti bent vienam transporto priemonės varomajai ašiai patvirtintam padangos ir rato deriniui. Informacinio dokumento 6.6.4 punkte gamintojas privalo nurodyti sukibimo su sniegu įtaisą (-us) ir transporto priemonės tipui tinkamą (-us) padangos ir (arba) rato derinį (-ius).

2.3.2. Jeigu visi transporto priemonės ratai yra varomieji, įskaitant transporto priemones, kurių varančiąsias ašis galima išjungti rankiniu būdu arba automatiškai, gamintojas privalo patvirtinti, kad transporto priemonė taip suprojektuota, kad bent vieno tipo sukibimo su sniegu įtaisą galima naudoti bent vienam padangos ir rato deriniui, patvirtintam transporto priemonės varomajai ašiai, kurios negalima išjungti. Informacinio dokumento 6.6.4 punkte gamintojas privalo nurodyti sukibimo su sniegu įtaisą (-us) ir transporto priemonės tipui tinkamą (-us) padangos ir (arba) rato derinį (-ius).

2.3.3. Transporto priemonės gamintojas į motorinės transporto priemonės naudotojo instrukcijas (pvz., savininko vadovą, transporto priemonės žinyną) privalo įtraukti atitinkamas tinkamo nurodytų sukibimo su sniegu įtaisų naudojimo instrukcijas.

(1) Padangos plotis (b) nustatomas viršutiniame padangos plote (padangos skerspjūvio pločio tarp 2.2.1.1. punkte nurodytų radialiųjų plokštumų ribose).

1. Papildoma informacija

1.1. Glaustas transporto priemonės tipo konstrukcijos, matmenų, kontūrų ir sudedamųjų medžiagų aprašas:

1.2. Ratų apsaugų aprašas:

1.3. Padangų / ratų derinys (-iai) (įskaitant padangų dydį, ratlankio dydį ir rato iškyšas):

1.4. Sukibimo su sniegu įtaiso (-ų), kuris (-ie) gali būti naudojami, tipo aprašas:

1.5. Padangų / ratų derinys (-iai) (įskaitant padangų dydį, ratlankio dydį ir rato iškyšas), naudojami su sukibimo su sniegu įtaisu (-ais):

2. Nekintama varomoji (-os) ašis (-ys): 1 ašis / 2 ašis / … (1)

3. Pakabos aukštis yra reguliuojamas: taip / ne (1)

4. Ratų apsaugai nuimami / nenuimami (1) kaip atskiras vienetas / dalimis (1)

5. Pastabos:

1.1.  nutirpdytas plotas – priekinio stiklo plotas, kurio išorinis paviršius yra sausas arba padengtas ištirpusiu arba iš dalies ištirpusiu šlapiu šerkšnu, kurį galima pašalinti transporto priemonės priekinio stiklo valytuvų sistema;

1.2.  rasa – kondensato sluoksnis ant priekinio stiklo vidinio paviršiaus;

1.3.  plotas, nuo kurio pašalinta rasa – priekinio stiklo plotas, kurio vidinis paviršius yra sausas, ant kurio nėra vandens lašų ar pėdsakų ir kuris anksčiau buvo aprasojęs;

1.4.  regėjimo zona A – bandymo zona A, apibrėžta JT taisyklės Nr. 43 21 priedo 2.2 punkte;

1.5.  regėjimo zona B – sumažintoji bandymo zona B, apibrėžta JT taisyklės Nr. 43 21 priedo 2.4 punkte, įskaitant 2.4.1 punkte apibrėžtą plotą (t. y. įskaitant regėjimo zoną A);

1.6.  pagrindinis transporto priemonės valdymo jungiklis – įtaisas, kuriuo transporto priemonėje įmontuota elektroninė sistema perjungiama iš neveikimo būsenos į įprastą veikimo režimą, kai, pvz., transporto priemonė stovi be vairuotojo.

2.1.1. Kiekvienoje transporto priemonėje, kurioje yra priekinis stiklas, turi būti įrengta šerkšno ir ledo šalinimo nuo priekinio stiklo išorinio paviršiaus sistema. Priekinio stiklo nutirpdymo sistema turi būti pakankamai veiksminga, kad esant šaltam orui būtų užtikrinamas pakankamas matomumas pro priekinį stiklą.

2.1.2. Sistemos veiksmingumas tikrinamas nuo pradžios periodiškai nustatant nutirpdytą priekinio stiklo plotą, transporto priemonę tam tikrą laiką palaikius šaltojoje patalpoje.

2.1.3. Ar laikomasi 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nustatytų reikalavimų, tikrinama 3.1 punkte nustatytu būdu.

2.1.4. Turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

2.1.4.1. praėjus 20 minučių nuo bandymo laikotarpio pradžios turi būti nutirpdyta 80 proc. regėjimo zonos A;

2.1.4.2. praėjus 25 minutėms nuo bandymo laikotarpio pradžios, keleivio pusėje nutirpdytas priekinio stiklo plotas turi būti panašus į 2.1.4.1 punkte nurodytą vairuotojo pusės plotą;

2.1.4.3. praėjus 40 minučių nuo bandymo laikotarpio pradžios, turi būti nutirpdyta 95 proc. regėjimo zonos B.

2.2.1. Kiekvienoje transporto priemonėje, kurioje yra priekinis stiklas, įrengiama rasos šalinimo nuo priekinio stiklo vidinio paviršiaus sistema.

2.2.2. Priekinio stiklo rasos šalinimo sistema turi būti pakankamai veiksminga, kad priekiniam stiklui aprasojus vėl būtų užtikrintas matomumas. Jos veiksmingumas tikrinamas 3.2 punkte aprašyta tvarka.

2.2.3. Turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

2.2.3.1. per 10 minučių rasa turi būti pašalinta nuo 90 proc. regėjimo zonos A;

2.2.3.2. per 10 minučių rasa turi būti pašalinta nuo 80 proc. regėjimo zonos B.

3.1.1. Bandymas atliekamas – 8 ± 2 °C arba – 18 ± 3 °C temperatūroje, nelygu, kokią temperatūrą nurodo gamintojas.

3.1.1.1. Bandymas atliekamas pakankamai erdvioje šaltojoje patalpoje, kurioje galėtų tilpti visa transporto priemonė ir kurioje esanti įranga per visą bandymą palaikytų vieną iš 3.1.1 punkte minėtų temperatūrų ir užtikrintų šalto oro judėjimą. Ne trumpiau kaip 24 valandas iki to laiko, kai transporto priemonę bus pradėta laikyti šaltame ore, šaltojoje patalpoje turi būti nustatyta bandymo temperatūra arba už ją žemesnė temperatūra.

3.1.2. Prieš bandymą nuo vidinio ir išorinio priekinio stiklo paviršių denatūruotu spiritu arba kita riebalus tirpdančia medžiaga kruopščiai pašalinami riebalai. Kai paviršius išdžiūva, jis apipilamas ne mažesnės kaip 3 proc. ir ne didesnės kaip 10 proc. koncentracijos amoniako tirpalu. Paviršius vėl paliekamas išdžiūti, paskui nušluostomas sausu medvilnine šluoste.

3.1.3. Transporto priemonė išjungiama ir laikoma bandymo temperatūroje ne trumpiau kaip 10 val. iki bandymo pradžios.

3.1.3.1. Jei įmanoma patikrinti, ar transporto priemonės variklio aušalo ir tepalo temperatūra nusistovėjo bandymo temperatūroje, 3.1.3 punkte nurodytas laikas gali būti sutrumpintas.

3.1.4. Kai transporto priemonė išlaikoma 3.1.3 punkte nustatytą laiką, visas išorinis priekinio stiklo paviršius padengiamas vienodo storio 0,044 g/cm2 ledo sluoksniu, naudojantis vandens purkštuvu, kurio darbinis slėgis yra 3,5 ± 0,2 baro.

3.1.4.1. Purkštukas, sureguliuotas taip, kad pro jo visą angą tekėtų vėduoklės pavidalo didžiausias srautas, laikomas 200–250 mm atstumu nuo stiklo paviršiaus taip, kad su tuo paviršiumi sudarytų statų kampą, ir pakreipiamas taip, kad lygus sluoksnis būtų užpurkštas per visą priekinį stiklą nuo vieno jo krašto iki kito.

3.1.4.1.1. Siekiant laikytis 3.1.5 punkto reikalavimų, galima naudoti purkštuvą, kurio antgalis būtų 1,7 mm skersmens, skysčio srauto greitis būtų 0,395 l/min ir kuriuo būtų galima apipurkšti 300 mm skersmens vėduoklės pavidalo plotą ant stiklo paviršiaus purškiant 200 mm atstumu. Galima naudoti ir bet kokį kitą reikalavimus atitinkantį prietaisą.

3.1.5. Ant priekinio stiklo susidarius ledui, transporto priemonė šaltojoje patalpoje laikoma dar ne trumpiau kaip 30 minučių, bet ne ilgiau kaip 40 minučių.

3.1.6. Pasibaigus 3.1.5 punkte nurodytam laikui, vienas arba du stebėtojai įsėda į transporto priemonę, po to pagrindinį transporto priemonės valdymo jungiklį galima perjungti į įjungimo režimą ir galima užvesti bet kurį variklį, prireikus naudojant kokias nors išorės priemones. Bandymo laikotarpis prasideda iškart, kai įjungiamas pagrindinis transporto priemonės valdymo jungiklis.

3.1.6.1. Jeigu transporto priemonėje įmontuotas variklis, per pirmąsias penkias bandymo laikotarpio minutes variklio sūkių skaičius gali būti reguliuojamas pagal rekomenduojamas gamintojo instrukcijas dėl variklio pašildymo, kai jis užvedamas esant šaltam orui.

3.1.6.2. Paskutiniąsias 35-ias bandymo minutes (arba visą tą laiką, kai atliekamas bandymas, jeigu variklis nėra įšildomas penkias minutes) taikomi šie reikalavimai:

3.1.6.2.1. variklis, jei jis sumontuotas, turi veikti neviršydamas 50 proc. sūkių skaičiaus, atitinkančio jo didžiausiąją atiduodamąją galią. Tačiau, jeigu įrodoma, kad dėl specifinių variklio valdymo strategijų tai neįmanoma, pvz., jeigu tai elektrinės hibridinės transporto priemonės, sudaromas realus blogiausias scenarijus. Sudarant šį scenarijų, atsižvelgiama į variklio sūkių skaičių ir į tai, kad variklis gali periodiškai arba visiškai neveikti įprastomis važiavimo sąlygomis, esant – 8 °C arba – 18 °C aplinkos temperatūrai, nelygu, kokia temperatūra gamintojo pasirenkama kaip nurodyta bandymo temperatūra. Jeigu sistema gali atitikti nutirpdymo reikalavimus, kai variklis išjungtas, variklis gali ir neveikti.

3.1.6.3. Pradedant bandymą, visos baterijos turi būti visiškai įkrautos. Tačiau transporto priemonių su elektrine galios pavara aukštos įtampos baterijos turi būti įkrautos daugiau kaip 60 proc.

3.1.6.4. Atliekant bandymą ledo nutirpdymo įtaiso gnybtų įtampa už vardinę sistemos įtampą gali būti didesnė ne daugiau kaip 20 proc.

3.1.6.5. Bandymo patalpoje temperatūra matuojama priekinio stiklo centro lygyje, ten, kur bandomosios transporto priemonės šilumos poveikis yra nedidelis.

3.1.6.6. Prieš pat bandymą vidurinėje transporto priemonės plokštumoje, 300 mm atstumu nuo priekinio stiklo pagrindo ir pusiaukelėje tarp priekinio stiklo pagrindo ir viršutinės jo dalies išmatuota patalpą aušinančio oro horizontalioji greičio dedamoji turi būti kuo mažesnė ir jokiu būdu ne didesnė kaip 8 km/h.

3.1.6.7. Variklio dangtis, stogas, visos durys, langai ir orlaidės, jei jie įrengti, išskyrus šildymo ir ventiliacijos sistemos įleidžiamąsias ir išleidžiamąsias angas, turi būti uždarytos; jeigu to prašo transporto priemonės gamintojas, vienas arba du langai gali būti atidaryti taip, kad bendras vertikalus tarpas būtų 25 mm.

3.1.7.8. Transporto priemonės nutirpdymo sistemos valdikliai nustatomi taip, kad tos sistemos temperatūra atitiktų transporto priemonės gamintojo nurodytą bandymo temperatūrą.

3.1.6.9. Atliekant bandymą galima naudoti priekinio stiklo valytuvus, bet nesinaudojant rankomis, išskyrus tada, kai reikia valdyti visus transporto priemonės valdiklius.

3.1.7. Pradėjus bandymą, stebėtojas (-ai) vidiniame priekinio stiklo paviršiuje kas penkias minutes nubrėžia nutirpdyto ploto kontūrus.

3.1.8. Baigus bandymą, užregistruojamas nutirpdyto ploto linijų kontūras ant vidinės priekinio stiklo pusės, kaip reikalaujama 3.1.7 punkte, ir jame pažymimos priekinio stiklo regėjimo zonos A ir B.

3.2.1. Prieš bandymą nuo vidinio ir išorinio priekinio stiklo paviršių denatūruotu spiritu arba kita riebalus tirpdančia medžiaga kruopščiai pašalinami riebalai. Kai paviršius išdžiūva, jis apipilamas ne mažesnės kaip 3 proc. ir ne didesnės kaip 10 proc. koncentracijos amoniako tirpalu. Paviršius vėl paliekamas išdžiūti, paskui nušluostomas sausa medvilnine šluoste.

3.2.2. Bandymas atliekamas pakankamo dydžio dirbtinio klimato patalpoje, kurioje tilptų visa transporto priemonė ir kurioje visą bandymo laikotarpį būtų galima sukurti ir išlaikyti – 3 ± 1 °C bandymo temperatūrą.

3.2.2.1. Bandymo patalpoje temperatūra matuojama priekinio stiklo centro lygyje, ten, kur bandomosios transporto priemonės šilumos poveikis yra nedidelis.

3.2.2.2. Prieš pat bandymą vidurinėje transporto priemonės plokštumoje, 300 mm atstumu nuo priekinio stiklo pagrindo ir pusiaukelėje tarp priekinio stiklo pagrindo ir viršutinės jo dalies išmatuota patalpą aušinančio oro horizontalioji greičio dedamoji turi būti kuo mažesnė ir jokiu būdu ne didesnė kaip 8 km/h.

3.2.2.3. Variklio dangtis, stogas, visos durys, langai ir orlaidės, jei jie įrengti, išskyrus šildymo ir ventiliacijos sistemos įleidžiamąsias ir išleidžiamąsias angas, turi būti uždarytos; jeigu to prašo transporto priemonės gamintojas, nuo pat rasos šalinimo bandymo pradžios vienas arba du langai gali būti atidaryti taip, kad bendras vertikalus tarpas būtų 25 mm.

3.2.3. |Rasa sukuriama 4 punkte aprašytu garo generatoriumi. Generatoriuje turi būti pakankamai vandens, kad, esant – 3°C aplinkos temperatūrai, susidarytų bent 70 ± 5 g/h garo kiekvienai gamintojo nurodytai sėdimajai vietai.

3.2.4. Transporto priemonę pastačius dirbtinio klimato patalpoje, vidinis priekinio stiklo paviršius nuvalomas, kaip nustatyta 3.2.1 punkte. Paskui aplinkos oro temperatūra sumažinama ir nustatoma ties – 3 ± 1 °C. Transporto priemonė išjungiama ir laikoma bandymo temperatūroje ne trumpiau kaip 10 val. iki bandymo pradžios. Jei įmanoma patikrinti, ar transporto priemonės variklio aušalo ir tepalo temperatūra nusistovėjo bandymo temperatūroje, tas laikas gali būti trumpesnis.

3.2.5. Garo generatorius laikomas taip, kad jo išleidžiamosios angos būtų transporto priemonės vidurinėje išilginėje plokštumoje 580 ± 80 mm aukštyje virš R taško arba vairuotojo sėdynės sėdimosios vietos atskaitos taško (t. y. virš transporto priemonės gamintojo apibrėžto projektinio taško, atsižvelgiant į IV priedo 2 dalies 1.10 punkte apibrėžtą trimatę atskaitos sistemą). Paprastai generatorius laikomas už priekinių sėdynių, tačiau, kai tai nėra įmanoma dėl transporto priemonės konstrukcijos, jis gali būti kitoje patogioje vietoj priešais pirmiau minėtą vietą, bet tik kuo arčiau jos.

3.2.6. Nuo generatoriaus veikimo transporto priemonės viduje pradžios praėjus penkioms minutėms, į transporto priemonę greitai įlipa vienas arba du stebėtojai, bet kurias dureles laikydami atdaras ne ilgiau kaip 8 sek., ir atsisėda priekinėje (-ėse) sėdimojoje (-osiose) vietoje (-ose), o generatoriaus našumas kiekvienam stebėtojui sumažinamas iki 70 ± 5 g/h.

3.2.7. Praėjus vienai minutei nuo to laiko, kai stebėtojas (-ojai) įlipo į transporto priemonę, pagrindinį transporto priemonės valdymo jungiklį galima perjungti į įjungimo režimą ir galima užvesti bet kurį variklį, prireikus naudojant kokias nors išorės priemones. Bandymo laikotarpis prasideda iškart, kai įjungiamas pagrindinis transporto priemonės valdymo jungiklis.

3.2.7.1. Jeigu transporto priemonėje įmontuotas variklis, jis turi veikti neviršydamas 50 proc. sūkių skaičiaus, atitinkančio jo didžiausiąją atiduodamąją galią. Tačiau, jeigu įrodoma, kad dėl specifinių variklio valdymo strategijų tai neįmanoma, pvz., jeigu tai elektrinės hibridinės transporto priemonės, sudaromas realus blogiausias scenarijus. Sudarant šį scenarijų, atsižvelgiama į variklio sūkių skaičių, į tai, kad variklis gali periodiškai arba visiškai neveikti įprastomis važiavimo sąlygomis, esant – 1 °C aplinkos temperatūrai Jeigu sistema gali atitikti rasos šalinimo reikalavimus, kai variklis išjungtas, variklis gali visai neveikti.

3.2.7.2. Transporto priemonės rasos šalinimo sistemos valdikliai nustatomi taip, kad tos sistemos temperatūra atitiktų transporto priemonės gamintojo nurodytą bandymo temperatūrą.

3.2.7.3. Pradedant bandymą, visos baterijos turi būti visiškai įkrautos. Tačiau transporto priemonių su elektrine galios pavara aukštos įtampos baterijos turi būti įkrautos daugiau kaip 60 proc.

3.2.7.4. Rasos šalinimo įtaiso gnybtų įtampa negali būti didesnė už vardinę sistemos įtampą daugiau kaip 20 proc.

3.2.8. Baigus bandymą, užregistruojamas rasos šalinimo linijų kontūras ir jame pažymimos priekinio stiklo regėjimo zonos A ir B.

4.1. Bandymui naudojamas garo generatorius turi turėti šias bendrąsias charakteristikas:

4.1.1. vandens talpykla turi būti bent 2,25 litrų talpos;

4.1.2. virimo temperatūroje šilumos nuostolis neturi viršyti 75 W, esant – 3 ± 1 °C aplinkos temperatūrai;

4.1.3. ventiliatoriaus galia turi būti 0,07–0,10 m3/min., esant 0,5 mbar statiniam slėgiui;

4.1.4. generatoriaus viršuje pagal perimetrą vienodu atstumu turi būti išdėstytos šešios garo išleidimo angos (žr. 1 pav);

4.1.5. generatorius sukalibruojamas – 3 ± 1 °C temperatūroje, kad kiekvienas išleidžiamo 70 ± 5 g/h garo kiekio rodiklis būtų gaunamas ne daugiau kartų nei gaunama šį skaičių padauginus iš n, kai n – didžiausias gamintojo nurodytų sėdimųjų vietų skaičius.

4.2. Nurodytos dalys turi turėti toliau nurodomas dydžio ir medžiagos charakteristikas.

4.2.1. Purkštukas

4.2.1.1. Dydis:

4.2.1.1.1. ilgis – 100 mm;

4.2.1.1.2. vidinis skersmuo – 15 mm.

4.2.1.2. Medžiaga:

4.2.1.2.1. žalvaris.

4.2.2. Maišymo kamera

4.2.2.1. Dydis:

4.2.2.1.1. vamzdžio išorinis skersmuo – 75 mm;

4.2.2.1.2. sienelės storis – 0,38 mm;

4.2.2.1.3. ilgis – 115 mm;

4.2.2.1.4. 25 mm atstumu į viršų nuo purškimo kameros dugno vienodu atstumu turi būti išsidėsčiusios šešios 6,3 mm skersmens angos.

4.2.2.2. Medžiaga:

4.2.2.2.1. žalvaris.

1. Papildoma informacija

1.1. Glaustas transporto priemonės tipo konstrukcijos, matmenų, kontūrų ir sudedamųjų medžiagų aprašas:

1.2. Nutirpdymo ir rasos šalinimo sistemų aprašas:

1.3. Bandymams galinčios daryti poveikį vidaus įrangos ar detalių aprašas:

1.4. Didžiausias sėdimųjų vietų skaičius:

1.5. Priekinio stiklo charakteristikos:

1.6. Elektros įrangos vardinė įtampa (V):

2. Vairo įrengimo vieta: kairėje / dešinėje (1)

3. Variklis: kibirkštinio uždegimo / slėginio uždegimo / elektrinis / hibridinis elektrinis (1)

4. Nutirpdymo bandymo temperatūra: – 8 °C / – 18 °C (1)

5. Pastabos:

1.1.1. Visų motorinių transporto priemonių priekyje turi būti sumontuotas vilkimo įtaisas.

1.1.2. M1 kategorijos transporto priemonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 I priedo A dalyje, išskyrus tas transporto priemones, kurios nėra pritaikytos kroviniams vilkti, gale taip pat turi būti sumontuotas vilkimo įtaisas.

1.1.3. Galinį vilkimo įtaisą galima pakeisti mechaniniu sukabinimo įtaisu, kaip nustatyta JT taisyklėje Nr. 55, jei laikomasi 1.2.1 punkto nuostatų.

1.2.1. Visi transporto priemonėje sumontuoti vilkimo įtaisai turi išlaikyti vilkimo ir statinę slėgimo jėgą, kurios dydis atitinka sunkio jėgą, veikiančią bent pusę didžiausiosios techniškai leidžiamos pakrautos transporto priemonės masės.

2.1. Kiekvienas transporto priemonėje sumontuotas atskiras vilkimo įtaisas veikiamas vilkimo ir slėgimo bandomosios apkrovomis.

2.2. Bandomosiomis apkrovomis veikiama horizontaliai ir išilgai transporto priemonės.

1. Papildoma informacija

1.1. Glaustas transporto priemonės tipo konstrukcijos, matmenų, kontūrų ir sudedamųjų medžiagų aprašas:

1.2. Bendras vilkimo įtaisų skaičius ir vieta (-os):

1.3. Tvirtinimo prie transporto priemonės būdas:

1.4. Didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė (kg):

2. Priekinis (-iai) vilkimo įtaisas (-ai): nuimamas (-i) / nenuimamas (-i) (1) kablys (-iai) / ąsa (-os) / kita (1)

3. Galinis (-iai) vilkimo įtaisas (-ai): nuimamas (-i) / nenuimamas (-i) (1) kablys (-iai) / ąsa (-os) / kita / nėra (1)

4. Transporto priemonė tinka / netinka kroviniams vilkti (1)

5. Pastabos:

1.1.  sparnas – riedančių padangų į viršų teškiamam vandeniui sulaikyti ir žemyn nukreipti skirta standi arba pusiau standi sudedamoji dalis, ištisai arba iš dalies sujungta su transporto priemonės kėbulu arba kitomis jos sudedamosiomis dalimis, pvz., apatine krovinių platformos dalimi;

1.2.  purvasaugis – už rato, ant važiuoklės arba kroviniams sukrauti skirto paviršiaus apatinės dalies arba ant sparno vertikaliai pritvirtinta lanksti sudedamoji dalis, mažinanti pavojų, kad padangos pakels nuo žemės mažus daiktus, ypač akmenukus, ir nusvies juos į viršų arba į šoną kitų eismo dalyvių link;

1.3.  oro ir vandens srautų atskirtuvas – šoninio purslasargio ir (arba) purvasaugio sudedamoji dalis, per kurią, mažindamas pulverizuojamo vandens kiekį, gali srūti oro srautas;

1.4.  energijos sugėriklis – sparno ir (arba) šoninio purslasargio ir (arba) purvasaugio sudedamoji dalis, skirta taškomo vandens energijai sugerti ir pulverizuojamo vandens kiekiui taip mažinti;

1.5.  šoninis purslasargis – sudedamoji dalis, kuri yra maždaug vertikalioje plokštumoje, lygiagrečioje išilginei transporto priemonės plokštumai, ir gali būti sparno arba transporto priemonės kėbulo sudedamoji dalis;

1.6.  vairuojamieji ratai – transporto priemonės vairo mechanizmu valdomi ratai;

1.7.  savikreipė ašis – ašis, kuri apie centrinį tašką sukasi taip, kad gali nubrėžti horizontalų lanką;

1.8.  savikreipiai ratai – transporto priemonės vairavimo įtaisu nevaldomi ratai, kurie dėl trinties į žemės paviršių gali pasisukti ne didesniu kaip 20o kampu;

1.9.  pakeliamoji ašis – ašis, apibrėžta XIII priedo 2 dalies A skirsnio 1.9 punkte;

1.10.  nepakrauta transporto priemonė – parengta eksploatuoti transporto priemonė, kaip nustatyta XIII priedo 2 dalies A skirsnio 1.3 punkte;

1.11.  protektorius – padangos dalis, atitinkamai apibrėžta JT taisyklės Nr. 30 ( 13 ) arba JT taisyklės Nr. 54 ( 14 ) 2.8 punkte;

2.1. Bendrosios nuostatos

2.2. Bandymas

2.3. Už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai techninei tarnybai pateikiama:

2.4. Ženklai

2.5. Vadovaujantis 3 dalies C skirsniu, į energiją sugeriančio tipo įtaisų patvirtinimo žymenį įterpiama raidė A, o į oro ir vandens srautus atskiriančio tipo įtaisų patvirtinimo žymenį – raidė S.

3.1.  Energiją sugeriančio tipo purslų taškymo slopinimo įtaisų bandymai

3.1.1. Principas

3.1.2. Įranga

3.1.3. Bandymo sąlygos

3.1.3.1. Bandymai atliekami uždaroje patalpoje, ramaus aplinkos oro sąlygomis.

3.1.3.2. Aplinkos ir bandinių temperatūra turi būti 21 ± 3 °C.

3.1.3.3. Turi būti naudojamas dejonizuotas vanduo.

3.1.3.4. Kiekvienam bandymui skirti bandiniai parengiami juos suvilgant.

3.1.4. Procedūra

3.1.4.1. 500 mm (+ 0 / – 5 mm) pločio ir 750 mm aukščio pavyzdys pritvirtinamas prie bandymo įrangoje įtvirtintos vertikalios plokštės taip, kad būtų tinkamai įstatytas į surinktuvą ir kad jokia kliūtis negalėtų pakeisti vandens srovės krypties nei iki susidūrimo, nei po jo.

3.1.4.2. Nustatomas 0,675 l/s (+/– 0,01 l/s) vandens srautas ir iš horizontalaus 500 mm (+/– 2 mm) atstumo į pavyzdį nukreipiama ne mažiau kaip 90 l, bet ne daugiau kaip 120 l vandens (priedėlio 8 pav.).

3.1.4.3. Palaukiama, kol vanduo nuo pavyzdžio nulašės į surinktuvą. Apskaičiuojama procentinė surinkto vandens dalis, palyginti su išpurkštu vandens kiekiu.

3.1.4.4. Pavyzdys išbandomas penkis kartus pagal 3.1.4.2 ir 3.1.4.3 punktų reikalavimus. Apskaičiuojama vidutinė penkiais bandymais pagrįsta procentinė dalis.

3.1.5. Rezultatai

3.1.5.1. Pagal 3.1.4.4 punktą apskaičiuota vidutinė procentinė dalis turi būti ne mažesnė kaip 70 proc.

3.1.5.2. Jeigu per penkis bandymus surinkto vandens didžiausioji ir mažiausioji procentinės dalys nuo vidutinės procentinės dalies skiriasi daugiau kaip 5 proc., tie penki bandymai pakartojami.

3.1.5.3. Turi būti patikrinama, ar vertikalioji įtaiso padėtis turi poveikio gautiems rezultatams. Jeigu tai pasitvirtina, 3.1.4.1–3.1.4.4 punktuose aprašyta procedūra pakartojama pasirinkus padėtis, kuriose surinkto vandens procentinė dalis yra didžiausia ir kurioje ji yra mažiausia; taikomi 3.1.5.2 punkte nustatyti reikalavimai.

3.2. Oro ir vandens srautus atskiriančio tipo purslų taškymo slopinimo įtaisų bandymai

3.2.1. Principas

3.2.2. Įranga

3.2.3. Bandymo sąlygos

3.2.3.1. Bandymai atliekami uždaroje patalpoje, ramaus aplinkos oro sąlygomis.

3.2.3.2. Aplinkos ir bandinių temperatūra turi būti 21 ± 3 °C.

3.2.3.3. Turi būti naudojamas dejonizuotas vanduo.

3.2.3.4. Kiekvienam bandymui skirti bandiniai parengiami juos suvilgant.

3.2.4. Procedūra

3.2.4.1. Bandymo įrenginyje vertikaliai įtvirtinamas 305 × 100 mm pavyzdys. Patikrinama, ar tarp pavyzdžio ir viršutinės lenktosios plokštės nėra tarpo ir ar padėklo padėtis yra tinkama. Į purkštuvo rezervuarą pripilama 1 ± 0,005 litro vandens ir purkštuvas pastatomas taip, kaip parodyta schemoje.

3.2.4.2. Purkštuvas sureguliuojamas taip:

3.2.4.3. Vanduo purškiamas tol, kol nelieka vandens dulksnos, tada užregistruojama laiko trukmė Palaukiama 60 sekundžių, kol vanduo nuo pavyzdžio nutekės į padėklą, tada išmatuojamas surinkto vandens kiekis. Turi būti išmatuojamas purkštuvo rezervuare likusio vandens kiekis. Apskaičiuojama surinkto vandens kiekio procentinė dalis, palyginti su išpurkštu vandens kiekiu.

3.2.4.4. Bandymas atliekamas penkis kartus, tada apskaičiuojama vidutinė procentinė surinkto kiekio dalis. Prieš kiekvieną bandymą patikrinama, ar padėklas, purkštuvo rezervuaras ir matavimo indas yra sausi.

3.2.5. Rezultatai

3.2.5.1. Pagal 3.2.4.4 punktą apskaičiuota vidutinė procentinė dalis turi būti ne mažesnė kaip 85 proc.

3.2.5.2. Jeigu per penkis bandymus surinkto vandens didžiausioji ir mažiausioji procentinės dalys nuo vidutinės procentinės dalies skiriasi daugiau kaip 5 proc., tie penki bandymai pakartojami. Jeigu per antruosius penkis bandymus surinkto vandens didžiausioji ir mažiausioji procentinės dalys nuo vidutinės procentinės dalies skiriasi daugiau kaip 5 proc. ir jeigu mažesnioji vertė neatitinka 3.2.5.1 punkto reikalavimų, tipas nepatvirtinamas.

3.2.5.3. Jeigu vertikali įtaiso padėtis turi poveikio gautiems rezultatams, 3.2.4.1–3.2.4.4 punktuose aprašyta procedūra pakartojama pasirinkus padėtis, kuriose surinkto vandens procentinė dalis yra didžiausia ir kurioje ji yra mažiausia; taikomi 3.2.5.2 punkte nustatyti reikalavimai.

4.1. N ir O kategorijų transporto priemonėse, išskyrus bekele važiuoti pritaikytas transporto priemones, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 I priede, purslų taškymo ribojimo sistemos konstruojamos ir (arba) įrengiamos taip, kad būtų laikomasi šiame priede nustatytų reikalavimų. Jeigu tai važiuoklės ir (arba) transporto priemonės su kabina, šie reikalavimai gali būti taikomi tik kabinos dengiamiems ratams.

4.2. Šio priedo reikalavimų, taikomų purslų taškymo slopinimo įtaisams, kaip apibrėžta 2 straipsnio 19 dalyje, neprivaloma taikyti N, O1 ir O2 kategorijų transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji pakrautos transporto priemonės masė neviršija 7,5 tonos, važiuoklėms ir (arba) transporto priemonėms su kabina, transporto priemonėms be kėbulo arba transporto priemonėms, kuriose purslų taškymo slopinimo įtaisai būtų nesuderinami su jų paskirtimi. Tačiau, jeigu tie įtaisai minėtose transporto priemonėse yra sumontuoti, jie turi atitikti šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

4.3. Už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai techninei tarnybai pateikiamas tvirtinamo tipo reprezentatyvios transporto priemonės, kurioje būtų įrengta purslų taškymo slopinimo sistema, pavyzdys.

4.4. Ašys

4.4.1.  Pakeliamosios ašys

4.4.2.  Savikreipės ašys

4.5.  Šoninio purslasargio padėtis

4.6.  Transporto priemonės būklė

4.7.  Purslų taškymo slopinimo sistemos

4.7.1. Purslų taškymo slopinimo sistema turi atitikti 4.8 arba 4.10 punkte nustatytas specifikacijas.

4.7.2. Nevairuojamųjų arba savikreipių ratų, kuriuos dengia kėbulo grindys arba apatinė krovininio kėbulo dalis, purslų taškymo slopinimo sistema turi atitikti arba 4.8 ar 4.10 punkte, arba 4.9 punkte nustatytas specifikacijas.

4.8.  Energiją sugeriančioms purslų taškymo slopinimo sistemoms, skirtoms ašims, ant kurių sumontuoti vairuojamieji, savikreipiai arba nevairuojamieji ratai, keliami reikalavimai

4.8.1. Sparnai

4.8.1.1. Tiesiai virš padangos (-ų), prieš ją (jas) arba už jos (jų) esančias zonas sparnai turi dengti taip:

4.8.1.2. Galinės sparno dalies priekiniame šone įrengiamas 3.1 punkte nustatytas specifikacijas atitinkantis purslų taškymo slopinimo įtaisas. Ši medžiaga turi būti sparno viduje iki aukščio, kuris nustatomas pagal tiesę, nubrėžtą nuo rato centro ir su horizontale sudarančią bent 30o kampą (priedėlio 3 pav.).

4.8.1.3. Jeigu pritvirtinti sparnai sudaryti iš kelių sudedamųjų dalių, juose neturi būti jokių angų, pro kurias transporto priemonei važiuojant galėtų būti taškomi purslai. Šis reikalavimas pripažįstamas įvykdytu, jeigu (tiek pakrovus transporto priemonę, tiek jos nepakrovus) bet kokia radialinė srovė, tekanti nuo rato centro į išorę visu važiuojamojo padangos paviršiaus plotu, tačiau neišeinanti už sparno dengiamos zonos ribų, visais atvejais atsimuša į kokią nors purslų taškymo slopinimo sistemos dalį.

4.8.2. Šoniniai purslasargiai

4.8.2.1. Jeigu tiltai yra vienaašiai, šoninio purslasargio apatinis kraštas negali būti nutolęs mažesniu atstumu arba spinduliu, nei nurodyta toliau, matuojant nuo rato centro, išskyrus apatinius galus, kurie gali būti suapvalinti (priedėlio 2 pav.).

4.8.2.2. Jeigu tiltai yra daugiaašiai, 4.8.2.1 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi tarp skersinių vertikaliųjų plokštumų, einančių per pirmojo ir paskutiniojo tilto centrą, kur šoninis purslasargis gali būti tiesus, kad būtų užtikrintas purslų taškymo slopinimo sistemos vienodumas (priedėlio 4 pav.).

4.8.2.3. Atstumas nuo viršutinio iki apatinio purslų taškymo slopinimo sistemos taško (sparno ir šoninio purslasargio), matuojamas bet kuriame skerspjūvio taške, statmename sparnui (žr. priedėlio 1b ir 2 pav.), visuose taškuose turi tęstis ne mažiau kaip 45 mm už vertikalios linijos, kertančios rato ar pirmojo rato, jeigu tiltai yra daugiaašiai, centrą. Šis matmuo prieš minėtą vertikalią liniją palaipsniui gali mažėti.

4.8.2.4. Šoniniuose purslasargiuose arba tarp šoninių purslasargių ir kitų sparnų dalių neturi būti angų, pro kurias transporto priemonei važiuojant galėtų būti taškomi purslai.

4.8.2.5. 4.8.2.3 ir 4.8.2.4 punktuose nustatytų reikalavimų tam tikroje vietoje galima nesilaikyti, kai šoninis purslasargis yra sudarytas iš įvairių santykinai nejudrių dalių.

4.8.2.6. Vilkikai, pritaikyti vilkti puspriekabes su žema važiuokle, kurių sukabintuvo (apibrėžta standarto ISO 612:1978 6.20 punkte) priekinio paviršiaus aukštis gali būti lygus arba mažesnis kaip 1 100  mm, gali būti sukonstruoti taip, kad jiems būtų galima netaikyti 4.8.1.1 punkto a papunktyje ir 4.8.1.3 bei 4.8.2.4 punktuose nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jei tie vilkikai sujungti su puspriekabėmis, sparnai ir šoniniai purslasargiai negali dengti tiesiog virš padangų, sumontuotų ant galinių ašių, esančios zonos, kad purslų taškymo slopinimo sistema nebūtų sugadinta. Tačiau tų transporto priemonių sparnai ir šoniniai purslasargiai turi atitikti 4.8.1.1 punkto a papunkčio ir 4.8.1.3 bei 4.8.2.4 punktų reikalavimus srityse, kurios yra priešais šias padangas ir už jų daugiau kaip 60o kampu nuo vertikaliosios linijos, kertančios rato centrą.

4.8.3. Purvasaugiai

4.8.3.1. Purvasaugio plotis turi atitikti 4.8.1.1 punkto c papunktyje reikalaujamą plotį q, išskyrus tų purvasaugio dalių, kurios yra sparnuose, plotį. Tokiu atveju šių purvasaugio dalių plotis turi būti ne mažesnis už padangos protektoriaus plotį.

4.8.3.2. Purvasaugis iš esmės turi būti vertikalus.

4.8.3.3. Didžiausias apatinio krašto aukštis neturi viršyti 200 mm (priedėlio 3 pav.).

4.8.3.4. Matuojant horizontaliai, purvasaugis nuo galinio padangos krašto neturi būti didesniu kaip 300 mm atstumu.

4.8.3.5. Jei tai yra daugiaašiai tiltai ir jeigu atstumas d tarp gretimų tiltų padangų yra mažesnis kaip 250 mm, purvasaugiai turi būti įrengti tik galiniam ratų komplektui. Jeigu atstumas d tarp gretimų tiltų padangų yra mažesnis kaip 250 mm (priedėlio 4 pav.), purvasaugiai turi būti už kiekvieno rato.

4.8.3.6. Jeigu purvasaugiai virš apatinio jų krašto 50 mm aukštyje esančiame taške veikiami 3 N jėga, apskaičiuota 100 mm purvasaugio pločio, jie neturi nukrypti į galą daugiau nei 100 mm.

4.8.3.7. Visame priekiniame tos purvasaugio dalies, kurios matmenys atitinka mažiausius privalomus matmenis, paviršiuje turi būti 3.1 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantis purslų taškymo slopinimo įtaisas.

4.8.3.8. Tarp apatinio galinio sparno krašto ir purvasaugių neturi būti angų, pro kurias galėtų būti taškomi purslai.

4.8.3.9. Jeigu purslų taškymo slopinimo įtaisas atitinka 4.8.3 punkte nustatytas purvasaugių specifikacijas, papildomas purvasaugis nėra būtinas.

4.9.  Purslų taškymo slopinimo sistemoms, kuriose yra įrengti energiją sugeriantys purslų taškymo slopinimo įtaisai ir kurios yra skirtos tam tikroms ašims, ant kurių sumontuoti nevairuojamieji arba savikreipiai ratai (žr. 5.2 punktą), keliami reikalavimai

4.9.1. Sparnai

4.9.1.1. Sparnai turi dengti tiesiai virš padangos arba padangų esančias zonas. Jų tolimiausi priekiniai ir galiniai taškai turi siekti bent viršutinį padangos arba padangų kraštą liečiančią horizontaliąją plokštumą (priedėlio 5 pav.). Tačiau galinį tolimiausią kraštą galima pakeisti purvasaugiu; tokiu atveju jis turi siekti apatinę sparno dalį (arba lygiavertę sudedamąją dalį).

4.9.1.2. Turi būti įrengtas visą vidinę galinę sparno dalį apimantis purslų taškymo slopinimo įtaisas, atitinkantis 3.1 punkto reikalavimus.

4.9.2. Šoniniai purslasargiai

4.9.2.1. Jei tarp gretimų padangų, sumontuotų ant vienaašių arba daugiaašių tiltų, yra ne mažesnis kaip 250 mm atstumas, šoninis purslasargis turi dengti paviršių nuo apatinės iki viršutinės sparno dalies ir tiesės, kuri kaip viršutinio padangos ar padangų krašto liestinė brėžiama tarp vertikaliosios plokštumos, gaunamos kaip padangos ir sparno arba už rato arba ratų esančio purvasaugio priekinės dalies liestinė (priedėlio 5b pav.).

4.9.2.2. Tarp šoninio purslasargio ir vidinės sparno dalies neturi būti angų, pro kurias galėtų būti taškomi purslai.

4.9.2.3. Jeigu už kiekvieno rato purvasaugiai neįrengti (žr. 4.8.3.5 punktą), šoninis purslasargis turi dengti visą plotą nuo išorinio purvasaugio krašto iki vertikaliosios plokštumos, liečiančios nuo pirmojo tilto padangos tolimiausią priekinį tašką (priedėlio 5a pav.).

4.9.2.4. Visame šoninio purslasargio, kurio aukštis neturi būti mažesnis nei 100 mm, vidiniame paviršiuje turi būti įrengtas 3.1 punkto reikalavimus atitinkantis energiją sugeriantis purslų taškymo slopinimo įtaisas.

4.9.3. Tie purvasaugiai turi siekti apatinę sparno dalį ir atitikti 4.8.3.1–4.8.3.9 punktų reikalavimus.

4.10  Purslų taškymo slopinimo sistemoms, kuriose yra įrengti oro ir vandens srautus atskiriantys purslų taškymo slopinimo įtaisai ir kurios yra skirtos ašims, ant kurių sumontuoti vairuojamieji arba nevairuojamieji ratai, keliami reikalavimai

4.10.1. Sparnai

4.10.1.1. Sparnai turi atitikti 4.8.1.1 punkto c papunkčio reikalavimus.

4.10.1.2. Jei tarp padangų, sumontuotų ant gretimų vienaašių arba daugiaašių tiltų, yra didesnis kaip 300 mm atstumas, sparnai taip pat turi atitikti 4.8.1.1 punkto a papunkčio reikalavimus.

4.10.1.3. Jei tai daugiaašiai tiltai ir atstumas tarp gretimų tiltų padangų ne didesnis kaip 300 mm, sparnai taip pat turi atitikti 7 paveiksle parodytą pavyzdį.

4.10.2. Šoniniai purslasargiai

4.10.2.1. Prie šoninių purslasargių apatinių kraštų turi būti pritvirtinti šiame priede nustatytus reikalavimus atitinkantys purslų taškymo slopinimo įtaisai, kuriuose būtų oro ir vandens srautų atskirtuvai.

4.10.2.2. Jei tarp padangų, sumontuotų ant gretimų vienaašių arba daugiaašių tiltų, yra didesnis kaip 300 mm atstumas, turi būti taikomi toliau nurodyti prie šoninio purslasargio pritvirtinto purslų taškymo slopinimo įtaiso apatinio krašto didžiausieji matmenys ir spinduliai, matuojami nuo rato centro (priedėlio 6 ir 7 pav.):

4.10.2.3. Jei tarp padangų, sumontuotų ant gretimų daugiaašių tiltų, yra ne didesnis kaip 300 mm atstumas, erdvėse tarp tiltų esantys šoniniai purslasargiai turi būti įrengti pagal 4.10.1.3 punktą ir į apačią tęstis tiek, kad jie būtų ne daugiau kaip 100 mm atstumu į viršų nuo rato centrą kertančios horizontaliosios tiesės (priedėlio 7 pav.).

4.10.2.4. Šoninio purslasargio įlinkio gylis visuose taškuose už rato centrą kertančios vertikalios linijos turi būti ne mažesnis kaip 45 mm. Tą įlinkio gylį prieš minėtą vertikalią liniją galima palaipsniui mažinti.

4.10.2.5. Šoniniuose purslasargiuose arba tarp šoninių purslasargių ir sparnų neturi būti angų, pro kurias galėtų būti taškomi purslai.

4.10.3. Purvasaugiai

4.10.3.1. Purvasaugiai turi atitikti kuriuos nors iš šių reikalavimų:

4.10.3.2. Bent prie viso 4.10.3.1 punkto b papunktyje nurodytų purvasaugių krašto turi būti pritvirtinta priedėlio 4 punkte nustatytas specifikacijas atitinkanti purslų taškymo slopinimo įranga.

4.10.3.2.1. Apatinis purslų taškymo slopinimo įtaiso kraštas turi būti ne daugiau kaip 200 mm nuo žemės paviršiaus. Didžiausias purvasaugio apatinio krašto aukštis nuo žemės paviršiaus gali būti padidintas iki 300 mm, jeigu, gamintojo nuomone, tai yra techniškai priimtina, atsižvelgiant į pakabos charakteristikas.

4.10.3.2.2. Purslų taškymo slopinimo įtaiso įlinkio gylis turi būti bent 100 mm.

4.10.3.2.3. 4.10.3.1 punkto b papunktyje nurodytas purvasaugis, išskyrus apatinę jo dalį, kurioje yra purslų taškymo slopinimo įtaisas, neturi nukrypti į galą daugiau nei 100 mm, kai purvasaugį 50 mm aukštyje virš apatinio jo krašto esančiame taške veikia 3 N jėga, apskaičiuota 100 mm purvasaugio pločio, plotį matuojant purvasaugio ir parengto eksploatuoti purslų taškymo slopinimo įtaiso susikirtimo taške.

4.10.3.3. Matuojant horizontaliai, purvasaugis nuo galinio padangos krašto neturi būti didesniu kaip 200 mm atstumu.

4.11. Jeigu tiltai yra daugiaašiai, nebūtina, kad vienos iš ašių, kuri nėra labiausiai nutolusi į galą, purslų taškymo slopinimo sistema uždengtų visą padangos protektoriaus plotį, kai toje vietoje viena kitą dengia purslų taškymo slopinimo sistema ir ašių, pakabos arba važiuoklės konstrukcija.

Pastaba. Skaičiai – nuorodos į atitinkamą šio priedo 2 dalies 4.8.1.1 punkto c papunktį.

1. Pateikti skaičiai – nuorodos į šio priedo 2 dalies 4.8.2, 4.8.2.3 ir 4.8.1.1 punktą bei 4.8.1.1 punkto a papunktį.

2. T – sparno dydis.

Pastaba.  Pateikti skaičiai – nuorodos į šio priedo 2 dalies 4.8.1.2, 4.8.3 ir 4.8.3.3 punktus.

a) Ant daugiaašių tiltų sumontuotos padangos, tarp kurių yra mažesnis nei 250 mm atstumas

b) Ant vienaašių arba daugiaašių tiltų sumontuotos padangos, tarp kurių yra ne mažesnis nei 250 mm atstumas

1. Skaičiai – nuorodos į atitinkamus šio priedo 2 dalies punktus.

2. T – sparno dydis.

1. Skaičiai – nuorodos į atitinkamus šio priedo 2 dalies punktus.

2. T – sparno dydis.

1. Papildoma informacija

1.1. Purslų taškymo slopinimo įtaisų charakteristikos (tipas, glaustas aprašas, prekės ženklas arba prekybinis pavadinimas, sudedamosios dalies tipo patvirtinimo numeris (-iai)):

5. Pastabos (jeigu yra):

1. Papildoma informacija

1.1. Įtaiso veikimo principas: energijos sugertis / oro ir vandens srautų atskirtuvas (2):

1.2. Purslų taškymo slopinimo įtaisų charakteristikos (glaustas aprašas, prekės ženklas arba pavadinimas, numeris (-iai)):

5. Pastabos (jeigu yra):

1. Atskirų techninių mazgų ES tipo patvirtinimo žymuo, nurodytas Reglamento (ES) 2018/858 38 straipsnio 2 dalyje, yra sudarytas iš:

1.1. stačiakampio, kuriame įrašyta mažoji raidė e ir valstybės narės, suteikusios sudedamosios dalies arba atskiro techninio mazgo ES tipo patvirtinimą, skiriamojo numerio, kaip nurodyta toliau:

1.2. dviejų skaitmenų šalia stačiakampio, kuriais nurodoma pakeitimų, kuriais nustatomi reikalavimai, kuriuos atitinka šis atskiras techninis mazgas, serija (dabar įrašyti 00), tarpo ir penkių skaitmenų numerio, nurodyto Reglamento (ES) 2018/858 IV priedo 2.4 punkte.

2. Atskiro techninio mazgo ES tipo patvirtinimo žymuo taip pritvirtinamas prie purslų taškymo slopinimo įtaiso, kad būtų nenutrinamas ir lengvai ir aiškiai įskaitomas net tuomet, kai tas įtaisas yra pritvirtintas prie transporto priemonės.

3. Atskiro techninio mazgo ES tipo patvirtinimo žymens pavyzdys parodytas 1 paveiksle.

Paaiškinimas Atskiro techninio mazgo ES tipo patvirtinimas buvo suteiktas Nyderlanduose, patvirtinimo numeris – 00406. Pirmieji du skaitmenys 00 rodo, kad atskiras techninis mazgas buvo patvirtintas pagal šį reglamentą. Raidė A rodo, kad tai yra energiją sugeriančio tipo įtaisas.

1.1. mechaninė pavarų dėžė – pavarų dėžė, kurią galima valdyti taip, kad visas arba kai kurias pavaras visada tiesiogiai perjungtų vairuotojas, neatsižvelgiant į fizinį šio veiksmo atlikimą; neapimamos sistemos, kurias naudodamas vairuotojas gali tik iš anksto parinkti tam tikrą pavarų perjungimo strategiją arba apriboti vairuojant naudojamų pavarų skaičių, o tikrasis pavarų perjungimas atliekamas nepriklausomai nuo vairuotojo sprendimo, atsižvelgiant į tam tikrus vairavimo būdus;

1.2. transporto priemonės veikimo režimas – transporto priemonės būsena, kai gali būti perjungiamos bent dvi priekinės pavaros;

1.3. rankinis režimas – transporto priemonės veikimo režimas, kai visas arba kai kurias pavaras visada tiesiogiai perjungia vairuotojas;

1.4. variklio išmetalai – pro išmetamąjį vamzdį išmetami teršalai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2007 3 straipsnio 6 punkte.

2.1. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai taikomi M1 kategorijos motorinėms transporto priemonėms, kurios atitinka šiuos reikalavimus:

2.2. 2.1 punkte nurodyti reikalavimai netaikomi transporto priemonėms, skirtoms specialioms socialinėms reikmėms tenkinti, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 715/2007 3 straipsnio 2 punkto c papunktyje.

2.3. Teikdamas transporto priemonės, kurioje yra įrengtas PPI, ES tipo patvirtinimo paraišką, gamintojas:

4.1. Patarimas perjungti pavarą duodamas aiškiu regimuoju signalu, pvz., aiškiu ženklu perjungti aukštesnę ar žemesnę pavarą arba ženklu, rodančiu pavarą, kurią vairuotojas turėtų įjungti. Vaizdinis ženklas gali būti papildytas kitais signalais, įskaitant garsinius signalus, jeigu naudojant tokius signalus nekyla pavojaus saugai.

4.2. PPI neturi trikdyti arba užgožti kito signalinio įtaiso, valdiklio ar rodytuvo, jeigu jis yra privalomas arba padeda saugiai eksploatuoti transporto priemonę. Nepaisant 4.3 punkto, signalas turi būti toks, kad neatitrauktų vairuotojo dėmesio ir netrukdytų tinkamai ir saugiai eksploatuoti transporto priemonės.

4.3. PPI vieta turi atitikti JT taisyklės Nr. 121 5.1.2 punkto reikalavimus ( 18 ). PPI turi būti sukonstruotas taip, kad jo nebūtų galima supainioti su kokiu nors kitu transporto priemonėje įrengtu signaliniu įtaisu, valdikliu arba rodytuvu.

4.4. PPI signalams pateikti gali būti naudojamas informacijos pateikimo įtaisas, jeigu minėti signalai pakankamai skiriasi nuo kitų signalų ir dėl to yra aiškiai matomi ir atpažįstami vairuotojo.

4.5. Išimtinėmis aplinkybėmis PPI signalas gali būti laikinai automatiškai atšauktas arba išjungtas. Tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis laikomos sąlygos, kuriomis gali kilti pavojus transporto priemonės veikimo saugumui ar vientisumui, įskaitant traukos ar stabilumo kontrolės sistemų įsijungimą, laikinus vaizdinius pagalbos vairuotojui sistemų pranešimus arba su transporto priemonės veikimo triktimi susijusius įvykius. PPI vėl pradeda įprastai veikti, kai išnyksta išimtinės aplinkybės ir praeina ne daugiau kaip 10 arba, jeigu tai yra pagrįstai būtina dėl specifinių techninių ar veikimo priežasčių, daugiau kaip 10 sekundžių.

5.1. PPI įspėjimas perjungti pavarą įsijungia tuomet, kai įjungus siūlomą pavarą, remiantis skaičiavimais, būtų suvartota mažiau degalų nei palikus naudojamą pavarą, atsižvelgiant į 5.2 ir 5.3 punktuose nustatytus reikalavimus.

5.2. PPI turi būti sukonstruotas taip, kad pagrįstai numatomomis vairavimo sąlygomis skatintų vairuoti optimaliai taupant degalus. Pagrindinė PPI paskirtis – užtikrinti kuo mažesnes transporto priemonės degalų sąnaudas, kai vairuotojas paiso PPI signalų. Tačiau, kai PPI signalo yra paisoma, reguliuojamas variklio išmetalų kiekis, palyginti su pradine būsena, neturi neproporcingai padidėti. Dėl to, kad vadovaujamasi PPI signalais, taip pat turi būti sudarytos palankesnės sąlygos taršos kontrolės prietaisams, pvz., katalizatoriams, pradėti laiku veikti po šaltojo paleidimo, sumažinant jų įšilimo laiką. Šiuo tikslu transporto priemonių gamintojai tipo patvirtinimo institucijai pateikia techninius dokumentus, kuriuose aprašomas vadovavimosi PPI signalais poveikis teisės aktais nustatytam variklio išmetalų kiekiui, kuris išmetamas, kai transporto priemonė važiuoja bent jau pastoviu greičiu, ir išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įrangos įšilimo po šaltojo paleidimo trukmės sutrumpinimui.

5.3. Vadovaujantis PPI signalais, neturi kilti pavojaus transporto priemonės veikimo saugumui, pvz., tuomet, kai reikia padidinti galią, variklis neturi perkaisti arba variklio stabdymas ar variklio sukimo momentas neturi būti nepakankamas.

6.1. Gamintojas tipo patvirtinimo institucijai pateikia šiuos du informacijos rinkinius:

6.1.1. Oficialiame dokumentų rinkinyje pateikiama ši informacija:

6.1.2. Papildomų dokumentų rinkinyje pateikiamas PPI konstravimo aprašymas, visų pirma jo veikimo charakteristikos.

6.1.3. Nepaisant šio reglamento 13 straipsnio nuostatų, papildomų dokumentų rinkinys turi būti žinomas tik tipo patvirtinimo institucijai ir gamintojui. Jį gali saugoti tipo patvirtinimo institucija arba, tipo patvirtinimo institucijos nuožiūra, gamintojas. Jeigu papildomų dokumentų rinkinį saugo gamintojas, tipo patvirtinimo institucija, peržiūrėjusi ir patvirtinusi tą rinkinį, įrašo jo identifikavimo numerį ir datą. Tipo patvirtinimo institucijai suteikiama galimybė patikrinti dokumentų rinkinį, kai suteikiamas patvirtinimas arba bet kuriuo kitu metu, kol galioja patvirtinimas.

7.1. Transporto priemonės greičio, kurį pasiekus, remiantis PPI, patariama įjungti aukštesnę pavarą, nustatymas

7.2. Standartiniai pavarų perjungimo momentai

7.3. Degalų sąnaudų priklausomybės nuo greičio kreivės

7.4. Transporto priemonės greičio verčių pasiskirstymas

7.5. Tipinių degalų sąnaudų nustatymas

7.6. Duomenų registravimas

8. 7.1 punkte nurodyto transporto priemonės greičio profilio aprašas

1.1. Glaustas transporto priemonės tipo konstrukcijos, matmenų, kontūrų ir sudedamųjų medžiagų aprašas:

2. transporto priemonėje sumontuota įprasta mechaninė pavarų dėžė: taip / ne (4)

3. transporto priemonėje sumontuota įprasta robotizuota pavarų dėžė, turinti rankinį režimą: taip / ne (4)

4. transporto priemonėje sumontuota automatinė pavarų dėžė, turinti rankinį režimą: taip / ne (4)

5. Pastabos (jeigu yra):

1. Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

1.1.  įėjimo apačia – žemiausias durų angos ar kitos struktūros, nelygu, kuri iš jų yra aukštesnė, taškas, kurį asmuo turi perlipti tokiame aukštyje, kad patektų į keleivių saloną.

2. Bendrosios nuostatos

2.1. Transporto priemonės tipo konstrukcija turi būti tokia, kad būtų galima visiškai saugiai įlipti į keleivių saloną ir iš jo išlipti, o įėjimas į keleivių saloną turi būti suprojektuotas taip, kad juo būtų galima naudotis lengvai ir be jokio pavojaus.

3. Pakojai ir įlipimo laipteliai

3.1. Pagal šio reglamento nuostatas ratų stebulė, ratlankiai ir kitos rato dalys nelaikomi pakojais ir įlipimo laipteliais, išskyrus tuos atvejus, kai dėl konstrukcijos ar naudojimo ypatybių neįmanoma sumontuoti pakojų ar įlipimo laiptelių kitose transporto priemonės vietose.

3.2. Įėjimo apačios aukštis nustatomas tiesiogiai nuo žemės paviršiaus arba nuo horizontalios per vidurį einančios plokštumos išilgine kryptimi, esančios žemiau vienu laipteliu.

4. Reikalavimai dėl įlipimo ir išlipimo per keleivių salono dureles N2 kategorijos transporto priemonėse, kurių didžiausioji masė viršija 7,5 tonos, ir N3 kategorijos transporto priemonėse

4.1. Įlipimo į keleivių saloną laipteliai (1 pav.)

4.1.1. Atstumas A nuo žemės paviršiaus iki žemiausiojo laiptelio viršutinio paviršiaus, matuojant parengtoje eksploatuoti transporto priemonėje, stovinčioje ant horizontalaus ir lygaus paviršiaus, turi būti ne didesnis kaip 600 mm.

4.1.1.1. Tačiau visureigėse transporto priemonėse atstumas A gali būti padidintas iki 700 mm.

4.1.2. Atstumas B tarp laiptelių viršutinio paviršiaus turi būti ne didesnis kaip 400 mm. Vertikalus atstumas tarp dviejų iš eilės laiptelių turi būti ne didesnis kaip 50 mm. Tačiau reikalavimas dėl vertikalaus atstumo netaikomas atstumui tarp viršutinio laiptelio ir keleivių salono įėjimo apačios.

4.1.2.1. Visureigėse transporto priemonėse 4.1.2 punkte nurodytas leidžiamasis vertikalus atstumas gali būti padidintas iki 100 mm.

4.1.3. Be to, turi būti laikomasi šių būtiniausių geometrinių reikalavimų:

4.1.3.1. Visureigėse transporto priemonėse 4.1.3 punkto c papunktyje nustatyta F vertė gali būti sumažinta iki 200 mm.

4.1.4. Visureigėse transporto priemonėse žemiausiasis laiptelis gali būti kaip skersinis, jei tai būtina dėl konstrukcijos ar naudojimo priežasčių. Tokiu atveju skersinio gylis R turi būti ne mažesnis kaip 20 mm.

4.1.4.1. Skersiniams draudžiama naudoti apvalaus skerspjūvio strypą.

4.1.5. Viršutinio laiptelio vieta turi būti aiškiai matoma išlipant iš keleivių salono.

4.1.6. Visi įlipimo laipteliai turi būti sukonstruoti taip, kad būtų neslidūs. Be to, neapsaugoti nuo aplinkos oro ir purvo įėjimo laipteliai turi būti pritaikyti vandeniui tinkamai nutekėti nuo paviršiaus arba nusausėti.

4.2. Įlipimo į keleivių saloną rankenų prieinamumas (kaip parodyta 1 pav.)

4.2.1. Įlipimui į keleivių saloną įrengiami vieni ar daugiau turėklų ir rankenų ar kitų lygiaverčių laikymosi įtaisų.

4.2.1.1. Visi turėklai, rankenos ar lygiaverčiai laikymosi įtaisai turi būti išdėstyti taip, kad juos būtų galima lengvai suimti ir jie neužstotų kelio į keleivių saloną.

4.2.1.2. Didžiausiasis leidžiamasis turėklų, rankenų ar lygiaverčių laikymosi įtaisų pertrūkis rankos laikymosi vietoje gali būti 100 mm.

4.2.1.3. Jei į keleivių saloną įlipama daugiau kaip dviem laipteliais, turėklai, rankenos ar lygiaverčiai laikymosi įtaisai turi būti išdėstyti taip, kad asmuo vienu metu galėtų laikytis ir remtis abiem rankomis ir viena koja arba abiem kojomis ir viena ranka.

4.2.1.4. Turėklai, rankenos ar lygiaverčiai laikymosi įtaisai, išskyrus laiptatakį, turi būti išdėstyti taip, kad vairuotojams būtų patogiau leistis veidu į keleivių saloną.

4.2.1.5. Vairaratį galima laikyti rankena.

4.2.2. Bent vienų turėklų, rankenos ar lygiaverčio laikymosi įtaiso apatinio krašto, matuojant nuo žemės paviršiaus paruoštoje važiuoti transporto priemonėje, stovinčioje ant horizontalaus ir lygaus paviršiaus, aukštis (N) turi būti ne didesnis kaip 1 850  mm.

4.2.2.1. Visureigėse transporto priemonėse 4.2.2 punkte nustatytas aukštis N gali būti padidintas iki 1 950  mm.

4.2.2.2. Jeigu keleivių salono įėjimo apačios aukštis, matuojant nuo žemės paviršiaus, yra didesnis nei N, tas aukštis prilyginamas N.

4.2.2.3. Be to, turėklų, rankenos ar lygiaverčio laikymosi įtaiso viršutinis kraštas nuo keleivių salono įėjimo apačios aukščio turi būti nutolęs ne mažesniu atstumu P kaip:

4.2.3. Turi būti laikomasi tokių geometrinių reikalavimų:

5. Reikalavimai dėl įlipimo ir išlipimo per keleivių salono dureles kitose nei N2 kategorijos transporto priemonėse, kurių didžiausioji masė viršija 7,5 tonos, ar N3 kategorijos transporto priemonėse

5.1. Pakojai ir įlipimo laipteliai

5.1.1. M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės, taip pat N2 kategorijos transporto priemonės, kurių didžiausioji masė neviršija 7,5 tonos, turi turėti vieną ar daugiau pakojų ar įlipimo laiptelį (-ių), jeigu keleivių salono įėjimo apačios aukštis yra didesnis nei 600 mm nuo žemės paviršiaus, išmatuotas parengtoje eksploatuoti transporto priemonėje, stovinčioje ant horizontalaus ir lygaus paviršiaus.

5.1.1.1. 5.1.1 punkte nustatytas keleivių salono aukštis visureigėse transporto priemonėse gali būti padidintas iki 700 mm.

5.1.1.2. Visi pakojai ir įlipimo laipteliai turi būti sukonstruoti taip, kad būtų neslidūs. Be to, neapsaugoti nuo aplinkos oro ir purvo pakojai ir įėjimo laipteliai turi būti pritaikyti vandeniui tinkamai nutekėti nuo paviršiaus arba nusausėti.

1. Papildoma informacija:

1.1. Glaustas transporto priemonės tipo konstrukcijos, matmenų, kontūrų ir sudedamųjų medžiagų aprašas

1.2.  M1 / N1 / N2 kategorijos transporto priemonėje, kurios didžiausioji masė neviršija 7,5 tonos (1), yra / nėra (1) įrengti pakojai arba įlipimo laipteliai.

1.3. Visureigė transporto priemonė: taip / ne (1)

5. Pastabos:

1. Bendrosios nuostatos

1.1. Visose motorinėse transporto priemonėse turi būti įrengtas atbulinės eigos įtaisas, kurį būtų galima lengvai valdyti iš vairuotojo vietos.

1.2. Leidžiamas trumpas uždelsimas tarp momento, kai pasirenkamas atbulinės eigos režimas, ir momento, kai jis iš tikrųjų įjungiamas.

1. Papildoma informacija:

1.1. Glaustas transporto priemonės tipo konstrukcijos, matmenų, kontūrų ir sudedamųjų medžiagų aprašas

1.2. Atbulinės eigos įtaisas: pavarų dėžė / kita priemonė (1)

1.3. Glaustas atbulinės eigos įtaiso aprašas, kai atbulinė eiga nėra viena iš pavarų dėžės funkcijų:

5. Pastabos:

1. Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

1.1.  priekinės dalies apsaugos sistemos kampas – priekinės dalies apsaugos sistemos sąlyčio su vertikalia plokštuma, su išilgine transporto priemonės plokštuma sudarančia 60° kampą ir liečiančia išorinį priekinės dalies apsaugos sistemos paviršių, taškas (žr. 1 pav.);

1.2.  pagrindiniai išoriniai priekinės dalies matmenys – bandymų rėmo erdvėje esantys stacionarieji taškai, sutampantys su visais tikraisiais numatyto tipo transporto priemonės taškais, kuriuos atliekant bandymą su transporto priemone galėtų paveikti priekinės dalies apsaugos sistema;

1.3.  žemutinis priekinės dalies apsaugos sistemos aukštis – vertikalusis atstumas nuo žemės paviršiaus iki žemutinės priekinės dalies apsaugos sistemos atskaitos linijos bet kurioje skersinėje padėtyje, kai transporto priemonės padėtis yra įprasta važiavimo padėtis;

1.4.  žemutinė priekinės dalies apsaugos sistemos atskaitos linija – linija, kuria žymima pėsčiųjų ir priekinės dalies apsaugos sistemos sąlyčio svarbiausiųjų taškų žemutinė riba. Tai žemiausių 700 mm ilgio tiesyklės ir priekinės dalies apsaugos sistemos sąlyčio taškų geometrinė linija, kuria transporto priemonės išilginei vertikaliajai plokštumai lygiagreti tiesyklė, pasvirusi į priekį 25° kampu, eina skersai transporto priemonės priekio, tačiau tebesiliečia su žemės paviršiumi ir priekinės dalies apsaugos sistemos paviršiumi (žr. 2 pav.);

1.5.  priekinės dalies apsaugos sistemos trečdalis – geometrinė linija tarp kiekvieno priekinės dalies apsaugos sistemos kampo, lanksčiąja juosta išmatuota pagal priekinės dalies apsaugos sistemos išorinę horizontaliąją apybrėžą ir padalinta į tris lygias dalis;

1.6.  viršutinis priekinės dalies apsaugos sistemos aukštis – vertikalusis atstumas nuo žemės paviršiaus iki viršutinės priekinės dalies apsaugos sistemos atskaitos linijos bet kurioje skersinėje padėtyje, kai transporto priemonės padėtis yra įprasta važiavimo padėtis;

1.7.  viršutinė priekinės dalies apsaugos sistemos atskaitos linija – linija, kuria žymima pėsčiųjų ir priekinės dalies apsaugos sistemos sąlyčio svarbiausiųjų taškų viršutinė riba. Tai aukščiausių 700 mm ilgio tiesyklės ir priekinės dalies apsaugos sistemos sąlyčio taškų geometrinė linija, kuria transporto priemonės išilginei vertikaliajai plokštumai lygiagreti tiesyklė, pasvirusi į galą 20° kampu, eina skersai transporto priemonės priekio, tačiau tebesiliečia su žemės ir priekinės dalies apsaugos sistemos paviršiais (žr. 3 pav.).

1.8.  apgaubiamasis atstumas – geometrinė linija, pažymėta ant priekinio išorinio paviršiaus arba priekinės dalies apsaugos sistemos vienu lanksčiosios juostos, laikomos transporto priemonės vertikaliojoje išilginėje plokštumoje ir einančios skersai priekinės dalies išorinio paviršiaus arba priekinės dalies apsaugos sistemos, galu. Procedūros metu juosta laikoma įtempta, vienas jos galas, nukreiptas vertikaliai žemyn nuo buferio ar priekinės dalies apsaugos sistemos priekinio paviršiaus, liečiasi su atskaitiniu žemės paviršiaus lygiu, o kitas galas liečiasi su priekiniu viršutiniu paviršiumi arba priekine apsaugos sistema (žr. 4 pav. pateiktą pavyzdį). Transporto priemonės padėtis yra įprasta važiavimo padėtis.

2. Bendrosios nuostatos

2.1. Gamintojas už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai techninei tarnybai pateikia vieną patvirtintino tipo priekinės dalies apsaugos sistemos pavyzdį. Jei minėta techninė tarnyba mano, kad būtina, ji gali pareikalauti kitų pavyzdžių. Pavyzdys (-žiai) aiškiai pažymimas (-i) nenutrinamu pareiškėjo prekybiniu pavadinimu arba prekės ženklu ir tipo žymeniu. Gamintojas pasirengia vėliau privaloma tvarka ženklinti ES tipo patvirtinimo žymeniu.

2.2. Jei bandoma priekinės dalies apsaugos sistema skirta naudoti daugiau nei vieno tipo M1 arba N1, kategorijos transporto priemonėse, tos sistemos tipas atskirai tvirtinamas pagal kiekvieną transporto priemonės, kuriai ji yra skirta, tipą.

2.3. Bandymą galima atlikti su priekine apsaugos sistema, pritvirtinta prie to tipo transporto priemonės, su kuria tą sistemą numatoma naudoti, arba prie bandymų rėmo, pakankamai tiksliai atitinkančio numatyto tipo transporto priemonės pagrindinius išorinio priekinės dalies matmenis. Jeigu, bandymui atlikti pasirinkus bandymų rėmą, priekinė apsaugos sistema ir rėmas atliekant bandymą susiliečia, bandymas kartojamas priekinę apsaugos sistemą pritvirtinus prie būtent to tipo transporto priemonės, su kuria tą sistemą numatoma naudoti. Jeigu bandymas atliekamas priekinės dalies apsaugos sistemą pritvirtinus prie transporto priemonės, taikomos C skirsnyje nustatytos sąlygos.

2.4. Visi priekinės dalies apsaugos sistemos ES tipo patvirtinimo sertifikato priedėlyje nurodytų tipų transporto priemonių pakeitimai, daromi į priekį nuo jų priekinių statramsčių arba pačios priekinės dalies apsaugos sistemos, turintys įtakos transporto priemonės arba priekinės dalies apsaugos sistemos konstrukcijai, pagrindiniams matmenims ar išorinių paviršių medžiagoms, tvirtinimo būdams arba išoriniam ar vidiniam sudedamųjų dalių išdėstymui ir galintys turėti reikšmingos įtakos bandymų rezultatams, laikomi Reglamento (ES) 2018/858 33 straipsnyje aptariamais pakeitimais, todėl, padarius tokius pakeitimus, būtina gauti naują ES tipo patvirtinimą atsižvelgiant į priekinės dalies apsaugos sistemą.

2.5. Jei laikomasi šio reglamento XII priedo 2 dalyje nustatytų reikalavimų, taikomi tokie reikalavimai dėl tipo patvirtinimo numerio 3 segmento, visų pirma – dėl naudotinų raidžių:

3. Specialieji reikalavimai

3.1. Toliau nustatyti reikalavimai taikomi tiek priekinės dalies apsaugos sistemoms, įrengiamoms naujose M1 arba N1 kategorijos transporto priemonėse, tiek priekinės dalies apsaugos sistemoms, kurias numatoma tiekti kaip atskirus techninius mazgus, įrengiamus nurodytose M1 arba N1 kategorijos transporto priemonėse.

3.1.1. Priekinės dalies apsaugos sistemos sudedamosios dalys suprojektuojamos taip, kad visų kietų paviršių, kurie gali liestis su 100 mm skersmens rutuliu, kreivumo spindulys būtų ne mažesnis kaip 5,0 mm.

3.1.2. Priekinės dalies apsaugos sistemos bendroji masė su visomis gembėmis ir pritvirtinimais, turi neviršyti 1,2 proc. transporto priemonės, kuriai ji yra skirta, didžiausiosios masės, ir būti ne didesnė kaip 18 kg.

3.1.3. Transporto priemonėje įrengtos priekinės dalies apsaugos sistemos viršus turi būti ne daugiau kaip 50 mm virš variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linijos, kaip apibrėžta JT taisyklėje Nr. 127.

3.1.4. Priekinės dalies apsaugos sistemos neturi būti platesnės už transporto priemonę, kurioje ji įrengta. Jei bendras priekinės dalies apsaugos sistemos plotis sudaro daugiau kaip 75 proc. transporto priemonės pločio, priekinės dalies apsaugos sistemos galai išlenkiami išorinio paviršiaus link, kad būtų sumažintas susidūrimo pavojus. Ši sąlyga laikoma patenkinta, jei priekinės dalies apsaugos sistema yra išlenkta, įrengta kėbule arba priekinės dalies apsaugos sistemos galas yra palenktas taip, kad nesiliestų su 100 mm rutuliu, o tarpas tarp priekinės dalies apsaugos sistemos galo ir kėbulo nebūtų didesnis kaip 20 mm.

3.1.5. Laikantis 3.1.4 punkto, tarpas tarp priekinės dalies apsaugos sistemos sudedamųjų dalių ir po jomis esančiu išoriniu paviršiumi turi neviršyti 80 mm. Tai netaikoma kėbulo bendrojo kontūro angoms (pvz., angoms grotelėse, oro ėmikliams ir t. t.).

3.1.6. Siekiant išlaikyti transporto priemonės buferio privalumus, išilginis atstumas bet kurioje horizontalioje transporto priemonės padėtyje nuo labiausiai nutolusios buferio dalies iki labiausiai nutolusios priekinės sistemos dalies turi neviršyti 50 mm.

3.1.7. Dėl priekinės dalies apsaugos sistemos negali labai sumažėti buferio veiksmingumas. Šis reikalavimas laikomas patenkintu, jei buferį dengia ne daugiau kaip dvi vertikalios priekinės dalies apsaugos sistemos dalys ir nedengia nė viena horizontali dalis.

3.1.8. Priekinės dalies apsaugos sistema neturi būti palinkusi į priekį nuo vertikalios padėties. Nuimtos priekinės dalies apsaugos sistemos viršutinės dalys negali būti pasislinkusios į viršų arba į galą (į priekinio stiklo pusę) daugiau kaip 50 mm nuo transporto priemonės variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linijos.

3.1.9. Įrengiant priekinės dalies apsaugos sistemą neturi būti pažeista atitiktis transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimams.

3.1.10. Tipo patvirtinimo institucija gali laikyti, kad bet kurių šiame priede nustatytų bandymų reikalavimai įvykdomi atlikus bet kokius lygiaverčius bandymus pagal JT taisyklę Nr. 127 (pvz., kai bandymas yra tam tikro tipo transporto priemonės tipo bandymų dalis ir transporto priemonėje neprivaloma tvarka gali būti įrengiama priekinės dalies apsaugos sistema, žr. C skirsnio 1 punktą ir 3.1 punktą).

1.1. Komplektinės transporto priemonės turi atitikti 1.1.1, 1.1.2 ir 1.1.3 punktuose nustatytas sąlygas, kad būtų galima su jomis atlikti bandymus.

1.1.1. Transporto priemonės padėtis turi būti įprasta važiavimo padėtis, o transporto priemonė turi būti patikimai pritvirtinta prie pakeliamųjų atramų arba pastatyta ant lygaus paviršiaus su įjungtu stovėjimo stabdžiu.

1.1.2. Prieš atitinkamą bandymą arba jį atliekant visi prietaisai, skirti pažeidžiamiems eismo dalyviams apsaugoti, turi būti tinkamai įjungti ir (arba) veikti. Patvirtinimo paraiškos pateikėjas turi įrodyti, kad per susidūrimą su pėsčiuoju prietaisai veiks taip, kaip numatyta.

1.1.3. Jeigu transporto priemonėje yra sudedamųjų dalių (išskyrus aktyviuosius pėsčiųjų apsaugos įtaisus), kurių forma arba padėtis gali keistis ir kurių nustatytųjų formų arba padėčių yra daugiau nei viena, reikalaujama, kad transporto priemonė reikalavimus atitiktų esant bet kuriai nustatytajai sudedamųjų dalių formai arba padėčiai.

2.1. Kai bandymams pateikiama tik transporto priemonės posistemė, ji turi atitikti 2.1.1, 2.1.2, 2.1.3 ir 2.1.4 punktuose išdėstytus reikalavimus.

2.1.1. Bandymas atliekamas su visomis transporto priemonės konstrukcijos dalimis, variklio dangčiu ir sudedamosiomis dalimis po variklio dangčiu arba už priekinio stiklo, kurios gali būti paveiktos dėl priekinio smūgio į pažeidžiamą eismo dalyvį, siekiant nustatyti visų susijusių transporto priemonės sudedamųjų dalių veikimą ir tarpusavio sąveiką.

2.1.2. Transporto priemonės posistemė turi būti patikimai sumontuota ir atitikti įprastą transporto priemonės važiavimo padėtį.

2.1.3. Prieš atitinkamą bandymą arba jį atliekant visi prietaisai, skirti pažeidžiamiems eismo dalyviams apsaugoti, turi būti tinkamai įjungti ir (arba) veikti. Patvirtinimo paraiškos pateikėjas turi įrodyti, kad per susidūrimą su pėsčiuoju prietaisai veiks taip, kaip numatyta.

2.1.4. Jeigu transporto priemonėje yra sudedamųjų dalių (išskyrus aktyviuosius pėsčiųjų apsaugos įtaisus), kurių forma arba padėtis gali keistis ir kurių nustatytųjų formų arba padėčių yra daugiau nei viena, reikalaujama, kad transporto priemonė reikalavimus atitiktų esant bet kuriai nustatytajai sudedamųjų dalių formai arba padėčiai.

1.1. Prie transporto priemonės pritvirtinta priekinės dalies apsaugos sistema turi atitikti A skirsnio 3–3.1.10 punktuose nustatytas sąlygas.

1.2. Transporto priemonės padėtis turi būti įprasta važiavimo padėtis, transporto priemonė turi būti patikimai pritvirtinta prie pakeliamųjų atramų arba pastatyta ant lygaus horizontalaus paviršiaus su įjungtu stovėjimo stabdžiu. Transporto priemonėje turi būti sumontuota bandomoji priekinės dalies apsaugos sistema. Turi būti laikomasi gamintojo nustatytų priekinės dalies apsaugos sistemos tvirtinimo reikalavimų, kuriuose nurodyti visų tvirtinamųjų detalių sukimo momentai.

1.3. Prieš atitinkamą bandymą ir jį atliekant visi prietaisai, skirti pėstiesiems ir kitiems pažeidžiamiems eismo dalyviams apsaugoti, turi būti tinkamai įjungti ir (arba) veikti. Pareiškėjas turi įrodyti, kad, transporto priemonei kliudžius pėsčiąjį ar kitą pažeidžiamą eismo dalyvį, visi prietaisai veiks taip, kaip nustatyta.

1.4. Visų transporto priemonės sudedamųjų dalių, kurios galėtų keisti formą ar padėtį, pvz., išlendantieji priekiniai žibintai, išskyrus pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugos prietaisus, forma arba padėtis turi būti tokia, kurią techninės tarnybos laiko labiausiai tinkama šiems bandymams atlikti.

2.1. Jeigu bandymams atlikti pateikiama tik priekinė apsaugos sistema, pritvirtinus ją prie to tipo, su kuriuo susijęs atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimas, transporto priemonės, turi būti įmanoma laikytis A skirsnio 3–3.1.10 punktuose nustatytų sąlygų.

2.2. Bandymą galima atlikti su priekine apsaugos sistema, pritvirtinta prie to tipo transporto priemonės, su kuria tą sistemą numatoma naudoti, arba prie bandymų rėmo, pakankamai tiksliai atitinkančio numatyto tipo transporto priemonės pagrindinius išorinio priekinės dalies matmenis. Jeigu, bandymui atlikti pasirinkus bandymų rėmą, priekinė apsaugos sistema ir rėmas atliekant bandymą susiliečia, bandymas kartojamas priekinę apsaugos sistemą pritvirtinus prie būtent to tipo transporto priemonės, su kuria tą sistemą numatoma naudoti. Jeigu bandymas atliekamas priekinės dalies apsaugos sistemą pritvirtinus prie transporto priemonės, taikomos 1 punkte nustatytos sąlygos.

3.1. Prie visų priekinės dalies apsaugos sistemų – tiek tų, kurių tipas patvirtinamas kartu su transporto priemone, prie kurios pasirinktinai tvirtinama priekinė apsaugos sistema, tiek tų, kurių tipas patvirtintas kaip atskirų techninių mazgų, – pridedama informacija apie transporto priemonę ar priemones, prie kurių jas buvo leista tvirtinti.

3.2. Prie visų priekinės dalies apsaugos sistemų, kurių tipas patvirtintas kaip atskirų techninių mazgų, pridedamos išsamios įrengimo instrukcijos, kuriose kompetentingam asmeniui pateikiama pakankamai informacijos apie tai, kaip jas tinkamai įrengti transporto priemonėje. Instrukcijos pateikiamos valstybės narės, kurioje priekinės dalies apsaugos sistema bus parduodama, kalba.

1.1. Atliekant visus bandymus greitis smūgio metu turi būti 40 km/h.

1.2. Jei tvirtinama priekinės dalies apsaugos sistema yra skirta įrengti transporto priemonėse, atitinkančiose Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 2 skirsnio reikalavimus arba Direktyvos 2003/102/EB I priedo 3.1 punkto reikalavimus, absoliučioji vidinio šalutinio kelio raiščio didžiausiojo dinaminio pailgėjimo vertė turi būti ne didesnė kaip 40 mm, o priekinio kryžminio raiščio ir užpakalinio kryžminio raiščio didžiausiojo dinaminio pailgėjimo vertė – ne didesnė kaip 13 mm. Absoliučioji dinaminių blauzdikaulio lenkimo momentų vertė turi būti ne didesnė kaip 380 Nm.

1.3. Jei tvirtinama priekinės dalies apsaugos sistema yra skirta įrengti transporto priemonėse, atitinkančiose Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 3 skirsnio reikalavimus, Direktyvos 2003/102/EB I priedo 3.2 punkto arba JT taisyklės Nr. 127 reikalavimus, absoliučioji vidinio šalutinio kelio raiščio didžiausiojo dinaminio pailgėjimo vertė turi būti ne didesnė kaip 22 mm, o priekinio kryžminio raiščio ir užpakalinio kryžminio raiščio didžiausiojo dinaminio pailgėjimo vertės – ne didesnės kaip 13 mm. Absoliučioji dinaminių blauzdikaulio lenkimo momentų vertė turi būti ne didesnė kaip 340 Nm.

1.4. Jei tvirtinama priekinės dalies apsaugos sistema yra skirta įrengti tik tose transporto priemonėse, kurios neatitinka Reglamento (EB) Nr. 78/2009, Direktyvos 2003/102/EB arba JT taisyklės Nr. 127 reikalavimų, 1.2 ir 1.3 punktuose nustatyti bandymo reikalavimai gali būti pakeisti šiais reikalavimais:

2.1. Priekinės dalies apsaugos sistemos bandymams naudojamas blauzdos modelio smogtuvas smūgio momentu turi laisvai skrieti, kaip nustatyta JT taisyklės Nr. 127 5 priedo 1.8 punkte. Smogtuvas laisvai skrieti paleidžiamas iš tokio atstumo, kad bandymo rezultatams neturėtų įtakos joks smogtuvo sąlytis su svaidytuvu, kai smogtuvas atšoka.

2.2. Visais atvejais smogtuvas gali būti sviedžiamas pneumatiniu, spyruokliniu ar hidrauliniu svaidytuvu arba kitomis priemonėmis, kuriomis galima gauti tokį patį rezultatą. Blauzdos modelio smogtuvas turi būti sertifikuotas pagal JT taisyklės Nr. 127 6 priedo 1 punktą.

3.1. Bandymo taškuose nuo priekinės dalies apsaugos sistemos viršutinės atskaitos linijos iki apatinės atskaitos linijos atliekami ne mažiau kaip trys blauzdos modelio smūgio į priekinės dalies apsaugos sistemą bandymai. Bandymo taškai turi būti tose vietose, į kurias susižeisti, techninės tarnybos vertinimu, yra didžiausia tikimybė. Bandymai atliekami su įvairių tipų konstrukcijomis, jei vertinamoje srityje tos konstrukcijos yra skirtingos. Techninės tarnybos išbandyti taškai užregistruojami bandymų ataskaitoje.

3.2. Šio skirsnio reikalavimai taikomi transporto priemonėms, kurių priekinės dalies apsaugos sistemos žemutinės atskaitos linijos aukštis yra mažesnis kaip 425 mm.

4.1. Transporto priemonės ar posistemės būklė turi atitikti C skirsnio nuostatas. Stabilizuotoji bandymo aparatūros ir transporto priemonės arba atskiro techninio mazgo temperatūra turi būti 20 ° ± 4 °C.

4.2. Blauzdos modelio smogtuvas aprašytas JT taisyklės Nr. 127 4 priede.

4.3. Bandymams naudojamas smogtuvas prieš bandymą laikomas ir naudojamas pagal JT taisyklės Nr. 127 5 priedo 1.2 ir 1.3 punktus.

4.4. Bandymai atliekami pagal JT taisyklės Nr. 127 5 priedo 1.6–1.14 punktus.

4.5. Smogtuvui ir transporto priemonei susilietus, smogtuvas neturi liesti žemės paviršiaus ar kokio nors objekto, kuris nėra transporto priemonės dalis.

1.1. Atliekant visus bandymus greitis smūgio metu turi būti 40 km/h.

1.2. Smūgio jėgų momentinė suma laiko atžvilgiu neturi būti didesnė nei 7,5 kN, o bandymų smogtuvo lenkimo momentas neturi viršyti 510 Nm.

1.3. Jei tvirtinama priekinės dalies apsaugos sistema yra skirta įrengti tik tose transporto priemonėse, kurios neatitinka Reglamento (EB) Nr. 78/2009, Direktyvos 2003/102/EB arba JT taisyklės Nr. 127 reikalavimų, 1.2 punkte nustatyti bandymo reikalavimai gali būti pakeisti šiais reikalavimais:

2.1. Bandymams su priekinės dalies apsaugos sistema naudojamas šlaunies modelio smogtuvas tvirtinamas prie svaidytuvo sukimo momentą ribojančia jungtimi, kad didelės išcentrinės jėgos nepažeistų kreipiamosios sistemos. Kreipiamoji sistema turi turėti neašinei apkrovai nejautrias mažos trinties kreipiamąsias, leidžiančias smogtuvui sąlyčio su priekinės dalies apsaugos sistema momentu judėti tik nustatyta smūgio trajektorija. Kreipiamosios turi neleisti judėti kitomis kryptimis, taip pat suktis apie bet kurią kitą ašį.

2.2. Šlaunies modelio smogtuvas gali būti sviedžiamas pneumatiniu, spyruokliniu ar hidrauliniu svaidytuvu arba kitomis priemonėmis, kuriomis galima gauti tokį patį rezultatą. Šlaunies modelio smogtuvas turi būti sertifikuotas pagal JT taisyklės Nr. 127 6 priedo 2 punktą.

3.1. Bandymo taškuose nuo priekinės dalies apsaugos sistemos viršutinės atskaitos linijos iki žemutinės atskaitos linijos atliekami ne mažiau kaip trys šlaunies modelio smūgio į priekinės dalies apsaugos sistemą bandymai. Bandymo taškai turi būti tose vietose, į kurias susižeisti, techninės tarnybos vertinimu, yra didžiausia tikimybė. Bandymai atliekami su įvairių tipų konstrukcijomis, jei vertinamoje srityje tos konstrukcijos yra skirtingos. Techninės tarnybos išbandyti taškai užregistruojami bandymų ataskaitoje.

3.2. Transporto priemonėms, kurių priekinės dalies apsaugos sistemos žemutinės atskaitos linijos aukštis yra ne mažesnis kaip 500 mm, taikomi šio skirsnio reikalavimai.

4.1. Transporto priemonės ar posistemės būklė turi atitikti C skirsnio nuostatas. Stabilizuotoji bandymo aparatūros ir transporto priemonės arba atskiro techninio mazgo temperatūra turi būti 20 ° ± 4 °C.

4.2. Šlaunies modelio smogtuvas aprašytas JT taisyklės Nr. 127 4 priede.

4.3. Bandymams naudojamas smogtuvas laikomas ir tvarkomas pagal JT taisyklės Nr. 127 5 priedo 2.2 ir 2.3 punktus.

4.5. Bandymai atliekami pagal JT taisyklės Nr. 127 5 priedo 2.6 ir 2.7 punktus.

1.1. Visi bandymai atliekami smūgiuojant 35 km/h greičiu į 3,5 kg vaiko arba mažaūgio suaugusiojo manekeno galvą. Galvos apsaugos kriterijus (GAK), apskaičiuojamas pagal pagreičio matuoklio užfiksuotą laiką, visais atvejais turi neviršyti 1 000 .

2.1. Bandymams su priekinės dalies apsaugos sistema naudojamas vaiko arba mažaūgio suaugusiojo galvos modelio smogtuvas smūgio momentu turi laisvai skrieti. Smogtuvas laisvai skrieti paleidžiamas iš tokio atstumo nuo priekinės dalies apsaugos sistemos, kad bandymo rezultatams neturėtų įtakos joks smogtuvo sąlytis su svaidytuvu, kai smogtuvas atšoka.

2.2. Visais atvejais smogtuvai gali būti sviedžiami pneumatiniu, spyruokliniu ar hidrauliniu svaidytuvu arba kitomis priemonėmis, kuriomis galima gauti tokį patį rezultatą. Galvos modelio smogtuvas turi būti sertifikuotas pagal JT taisyklės Nr. 127 6 priedo 3 punktą.

3.1. Tose vietose, į kurias susižeisti, techninės tarnybos vertinimu, yra didžiausia tikimybė, atliekama ne mažiau kaip trys galvos modelio smūgio bandymai. Bandymai atliekami su įvairių tipų konstrukcijomis, jei vertinamoje srityje tos konstrukcijos yra skirtingos. Techninės tarnybos išbandyti taškai užregistruojami bandymų ataskaitoje.

3.2. Bandymo su vaiko arba mažaūgio suaugusiojo galvos modelio smogtuvu taškai pasirenkami ant tų priekinės dalies apsaugos sistemos dalių, kur priekinės dalies apsaugos sistemos apgaubiamasis atstumas viršija 900 mm, kai transporto priemonės padėtis yra įprasta važiavimo padėtis arba kai priekinė apsaugos sistema, pritvirtinta ant bandymų rėmo, atitinkančio transporto priemonę, prie kurios ji turi būti tvirtinama, tariamai yra įprastoje vairavimo padėtyje.

4.1. Transporto priemonės ar posistemės būklė turi atitikti C skirsnio 1 punkto nuostatas. Stabilizuotoji bandymo aparatūros ir transporto priemonės arba atskiro techninio mazgo temperatūra turi būti 20 ° ± 4 °C.

4.2. Vaiko arba mažaūgio suaugusiojo galvos modelio smogtuvas aprašytas JT taisyklės Nr. 127 4 priede.

4.3. Smogtuvas tvirtinamas, sviedžiamas ir paleidžiamas taip, kaip nustatyta 2.1 ir 2.2 punktuose.

4.4. Bandymai atliekami pagal JT taisyklės Nr. 127 5 priedo 3–3.3.1 ir 4.4–4.7 punktus.

1. Papildoma informacija:

1.1. Pritvirtinimo būdas:

1.2. Surinkimo ir montavimo nurodymai:

2. Transporto priemonių, kuriose gali būti įrengtos priekinės dalies apsaugos sistemos, sąrašas, naudojimo instrukcijos ir būtinos įrengimo sąlygos:

5. Pastabos

6. Bandymo rezultatai pagal Reglamento (ES) 2021/535 XII priedo 2 dalies reikalavimus.

1. Atskirų techninių mazgų ES tipo patvirtinimo žymuo, nurodytas Reglamento (ES) 2018/858 38 straipsnio 2 dalyje, yra sudarytas iš:

1.1. stačiakampio, kuriame įrašyta mažoji raidė e ir valstybės narės, suteikusios sudedamosios dalies arba atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimą, skiriamojo numerio:

1.2. dviejų skaitmenų šalia stačiakampio, kuriais nurodoma pakeitimų, kuriais nustatomi reikalavimai, kuriuos atitinka šis atskiras techninis mazgas, serija (dabar įrašyti 00), tarpo ir penkių skaitmenų numerio, nurodyto Reglamento (ES) 2018/858 IV priedo 2.4 punkte.

2. Atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo žymuo yra neištrinamas ir aiškiai įskaitomas.

3. Atskiro techninio mazgo ES tipo patvirtinimo žymens pavyzdys parodytas 1 paveiksle.

Paaiškinimas Atskiro techninio mazgo ES tipo patvirtinimas buvo suteiktas Bulgarijoje, patvirtinimo numeris – 00646. Pirmieji du skaitmenys 03 rodo, kad atskiras techninis mazgas buvo patvirtintas pagal šį reglamentą. Raidė X reiškia, kad priekinės dalies apsaugos sistema yra numatyta įrengti tik tose M1 arba N1 kategorijos transporto priemonėse, kurios neatitinka Reglamento (EB) Nr. 78/2009, Direktyvos 2003/102/EB arba JT taisyklės Nr. 127 reikalavimų.

1. Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

2. Bendrosios nuostatos

2.1. Gamintojas, neatsižvelgdamas į transporto priemonės užbaigtumą, nustato šias kiekvienos tam tikro tipo transporto priemonės versijos mases:

2.1.1. Nustatydamas 2.1 punkte nurodytas mases, gamintojas taiko geriausią gamybos praktiką ir geriausias turimas technines žinias, siekdamas sumažinti mechaninio gedimo riziką, ypač susijusią su medžiagų nusidėvėjimu, ir išvengti žalos kelių infrastruktūrai.

2.1.2. Nustatydamas 2.1 punkte nurodytas mases, gamintojas taiko didžiausiąjį konstrukcinį transporto priemonės greitį.

2.1.3. Nustatydamas 2.1 punkte nurodytas mases, gamintojas nenustato transporto priemonės eksploatavimo ribojimų, išskyrus ribojimus, susijusius su padangų apkrovos rodikliais, kuriuos galima derinti prie konstrukcinio greičio, kaip leidžiama pagal JT taisyklę Nr. 54.

2.1.4. Jeigu tai nekomplektinės transporto priemonės, įskaitant transporto priemones, kuriose įrengta tik važiuoklė ir kabina, gamintojas turi pateikti kito etapo gamintojams visą susijusią informaciją, kad ir toliau būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų.

2.1.5. Nekomplektinės M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonės, kuriose nėra kėbulo, projektuojamos taip, kad kito etapo gamintojai galėtų laikytis C skirsnio 7 ir 8 punktų bei D skirsnio 6 ir 7 punktų reikalavimų.

3. Masės paskirstymo apskaičiavimo tikslais gamintojas pagal kiekvieną konkrečios transporto priemonės tipo techninę konfigūraciją, nustatomą pagal atitinkamų 1 dalies A skirsnyje nustatyto informacinio dokumento punktų vertes, pateikia tipo patvirtinimo institucijai šioms nurodytoms masėms nustatyti būtiną informaciją:

3.1. Jeigu dėl pasirenkamosios įrangos gerokai keičiasi transporto priemonės masė ar matmenys, gamintojas techninei tarnybai pateikia informaciją apie sunkio centro vietą, masę ir geometrinę padėtį, atsižvelgdamas į pasirenkamosios įrangos, kuri gali būti montuojama transporto priemonėje, ašis.

3.2. Jeigu tai ašių grupės, gamintojas nurodo apkrovos paskirstymą ašims, atsižvelgdamas į ašių grupei taikomą bendrą masę. Prireikus gamintojas nurodo paskirstymo formulę ar pateikia atitinkamas paskirstymo diagramas.

3.3. Tipo patvirtinimo institucijos arba techninės tarnybos prašymu gamintojas bandymų tikslais pateikia tvirtintino tipo transporto priemonę.

3.4. Transporto priemonės gamintojas tipo patvirtinimo institucijai gali pateikti paraišką dėl pakabos ir pneumatinės pakabos lygiavertiškumo pripažinimo.

3.4.1. Tipo patvirtinimo institucija pripažįsta pakabos ir pneumatinės pakabos lygiavertiškumą, jeigu laikomasi L skirsnyje nustatytų reikalavimų.

3.4.2. Jeigu techninė tarnyba pripažįsta pakabos ir pneumatinės pakabos lygiavertiškumą, ji išduoda bandymų ataskaitą, o ši ataskaita kartu su pakabos techniniu aprašymu pridedama prie ES tipo patvirtinimo sertifikato.

4. Specialiosios nuostatos dėl registruojamos ir (arba) eksploatuojamos transporto priemonės didžiausiosios leidžiamosios masės

4.1. Pagal šį reglamentą patvirtinto tipo transporto priemonių registravimo ir pradėjimo eksploatuoti tikslais tam tikro tipo transporto priemonės kiekvienam variantui ir versijai nacionalinės institucijos gali nustatyti visas toliau nurodomas mases, kurios yra leidžiamos pagal Direktyvą 96/53/EB vykdant nacionalines ar tarptautines vežimo operacijas:

4.2. Nacionalinės institucijos nustato procedūrą, pagal kurią nustatomos didžiausiosios leidžiamosios registravimo ir (arba) eksploatavimo masės, nurodytos 4.1 punkte. Jos paskiria kompetentingą instituciją, kuri turi nustatyti šias mases, ir nurodo, kokią informaciją reikia pateikti tai kompetentingai institucijai.

4.3. Pagal 4.1 punkte nurodytą procedūrą nustatytos didžiausiosios leidžiamosios registravimo ir (arba) eksploatavimo masės negali būti didesnės už 2.1 punkte nurodytas didžiausiąsias mases.

4.4. Gamintojas konsultuojasi su kompetentinga institucija dėl masės paskirstymo ašims ar jų grupėms, kad būtų užtikrintas tinkamas transporto priemonės sistemų, ypač stabdžių ir vairavimo sistemų, veikimas.

4.5. Nustatydamos didžiausiąsias leidžiamąsias registravimo ir (arba) eksploatavimo mases, nacionalinės institucijos užtikrina, kad toliau būtų laikomasi Reglamento (ES) 2018/858 II priedo I ir II dalyse nurodytų teisės aktų reikalavimų.

4,6 Jei nacionalinės institucijos padaro išvadą, kad nebesilaikoma vieno iš Reglamento (ES) 2018/858 II priedo I ir II dalyse nurodytų teisės aktų, išskyrus šį reglamentą, reikalavimų, jos reikalauja, kad pagal atitinkamą teisės aktą pradinį tipo patvirtinimą suteikusi tipo patvirtinimo institucija atliktų naujus bandymus ir prireikus suteiktų naują tipo patvirtinimą ar išplėstų patvirtintą tipą.

1. Didžiausieji leidžiamieji matmenys

1.1. Matmenys neturi viršyti šių verčių:

1.1.1. ilgis – 12,00 m;

1.1.2. plotis:

1.1.3. aukštis – 4,00 m.

1.2. Kai matuojamas ilgis, plotis ir aukštis, transporto priemonės masė turi atitikti ant horizontalaus lygaus paviršiaus pastatytos parengtos eksploatuoti transporto priemonės, kurios padangos pripūstos iki gamintojo rekomenduojamo slėgio, masę.