02019R0943 — LT — 23.06.2022 — 001.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/943 2019 m. birželio 5 d. dėl elektros energijos vidaus rinkos (nauja redakcija) (OL L 158 2019.6.14, p. 54) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
Nr. |
puslapis |
data |
||
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/869 2022 m. gegužės 30 d. |
L 152 |
45 |
3.6.2022 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/943
2019 m. birželio 5 d.
dėl elektros energijos vidaus rinkos
(nauja redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)
I SKYRIUS
DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Šiuo reglamentu siekiama:
sudaryti sąlygas efektyviai pasiekti energetikos sąjungos tikslus, visų pirma 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslus, užtikrinant galimybę teikti rinkos signalus siekiant, kad būtų didinamas efektyvumas, atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, tiekimo saugumas, lankstumas ir tvarumas, mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro ir daugėtų inovacijų;
nustatyti pagrindinius gerai veikiančių, integruotų elektros energijos rinkų principus, pagal kuriuos visiems išteklių teikėjams ir elektros vartotojams sudaroma nediskriminacinė galimybė patekti į rinką, suteikiamos galios vartotojams, užtikrinamas konkurencingumas pasaulio rinkoje ir galimybė naudoti reguliavimą apkrova, kaupti energiją ir didinti energijos vartojimo efektyvumą bei palengvinamas paskirstytosios paklausos ir pasiūlos telkimas, taip pat sudaromos sąlygos integruoti rinką ir sektorius ir pagal rinkos principus atlyginti už elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančiųjų išteklių;
nustatyti sąžiningas tarpvalstybinių elektros energijos mainų taisykles, taip padidinant konkurenciją elektros energijos vidaus rinkoje, atsižvelgiant į nacionalinių ir regioninių rinkų ypatingas savybes, įskaitant tarpvalstybinių elektros energijos srautų kompensavimo mechanizmo ir suderintų tarpvalstybinio perdavimo mokesčių principų nustatymą bei turimo nacionalinių perdavimo sistemų jungiamųjų linijų pralaidumo paskirstymą;
sudaryti palankesnes sąlygas gerai veikiančios ir skaidrios didmeninės rinkos, prisidedančios prie aukšto lygio elektros energijos tiekimo saugumo, sukūrimui, ir numatyti tarpvalstybinių elektros energijos mainų taisyklių suderinimo mechanizmus.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Vartojamos šios terminų apibrėžtys:
1) |
jungiamoji linija – perdavimo linija, kuri kerta ar eina per valstybių narių sieną ir sujungia valstybių narių nacionalines perdavimo sistemas; |
2) |
reguliavimo institucija – reguliavimo institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria pagal Direktyvos (ES) 2019/944 57 straipsnio 1 dalį; |
3) |
tarpvalstybinis srautas – fizinis elektros energijos srautas valstybės narės perdavimo tinkle, atsirandantis dėl gamintojų ir (arba) vartotojų veiklos ne toje valstybėje narėje poveikio jos perdavimo tinklui; |
4) |
perkrova – situacija, kai negalima priimti visų rinkos dalyvių pasiūlymų prekiauti tarp tinklo rajonų, nes dėl jų būtų padarytas didelis poveikis fiziniams srautams per tinklo elementus, kurie tokių srautų išlaikyti negali; |
5) |
nauja jungiamoji linija – jungiamoji linija, kurios tiesimas neužbaigtas iki 2003 m. rugpjūčio 4 d.; |
6) |
struktūrinė perkrova – perdavimo sistemoje susidaranti perkrova, kurią galima nedviprasmiškai nustatyti, iš anksto numatyti, kurios geografinė padėtis kurį laiką nekinta ir kuri dažnai kartojasi įprastomis elektros energijos sistemos veikimo sąlygomis; |
7) |
rinkos operatorius – subjektas, teikiantis pasiūlymų parduoti elektros energiją ir pasiūlymų pirkti elektros energiją derinimo paslaugą; |
8) |
paskirtasis elektros energijos rinkos operatorius arba PEERO – rinkos operatorius, kurį kompetentinga institucija paskyrė atlikti su bendru kitos paros ar einamosios paros prekybos rinkų susiejimo mechanizmu susijusias užduotis; |
9) |
prarastos apkrovos vertė – didžiausios elektros energijos kainos, kurią vartotojai pasirengę mokėti, kad išvengtų atjungimo, įvertis EUR už MWh; |
10) |
balansavimas – visi visais laikotarpiais vykdomi veiksmai ir procesai, kuriais perdavimo sistemos operatorius nuolat užtikrina sistemos dažnio išlaikymą iš anksto nustatytame stabilumo intervale ir rezervų kiekio, būtino reikiamai kokybei užtikrinti, atitiktį reikalavimams; |
11) |
balansavimo energija – energija, kurią perdavimo sistemos operatoriai naudoja balansavimui atlikti; |
12) |
balansavimo paslaugos teikėjas – rinkos dalyvis, teikiantis perdavimo sistemos operatoriams balansavimo energiją ir (arba) balansavimo pajėgumą; |
13) |
balansavimo pajėgumas – pajėgumų apimtis, kurią balansavimo paslaugos teikėjas sutiko išlaikyti ir teikti perdavimo sistemos operatoriui atitinkamo balansavimo energijos kiekio pasiūlymų forma per visą sutarties galiojimo laikotarpį; |
14) |
už balansą atsakinga šalis – rinkos dalyvis arba jo pasirinktas atstovas, atsakingas už rinkos dalyvio disbalansą elektros energijos rinkoje; |
15) |
atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis – laiko vienetas, už kurį skaičiuojamas už balansą atsakingų šalių disbalansas; |
16) |
disbalanso kaina – teigiama, nulinė arba neigiama disbalanso kiekviena kryptimi kaina kiekvienu atsiskaitymo už disbalansą laikotarpiu; |
17) |
disbalanso kainos rajonas – rajonas, kuriame skaičiuojama disbalanso kaina; |
18) |
parengties tvirtinimo procesas – procesas, per kurį patikrinama, ar balansavimo pajėgumo teikėjas atitinka perdavimo sistemos operatorių nustatytus reikalavimus; |
19) |
rezervo pajėgumas – dažnio išlaikymo rezervų, dažnio atkūrimo rezervų arba pakaitos rezervų kiekis, kuriuo turi galėti naudotis perdavimo sistemos operatorius; |
20) |
pirmenybinis skirstymas – elektrinių energijos skirstymas remiantis kitais kriterijais nei pasiūlymų pirkti ekonominis eiliškumas savarankiško skirstymo modelio atveju, o centrinio skirstymo modelio atveju – elektrinių energijos skirstymas remiantis dar ir kitais kriterijais nei pasiūlymų pirkti ekonominis eiliškumas bei tinklo apribojimai, suteikiant pirmenybę tam tikrų gamybos technologijų elektros energijos skirstymui; |
21) |
pralaidumo skaičiavimo regionas – geografinis rajonas, kuriame taikomas koordinuotas pralaidumo skaičiavimas; |
22) |
pajėgumų mechanizmas – laikina priemonė, skirta užtikrinti, kad atlyginant už išteklių parengtį būtų pasiektas reikiamas išteklių adekvatumo lygis, išskyrus su papildomomis paslaugomis ar perkrovos valdymu susijusias priemones; |
23) |
didelio naudingumo kogeneracija – kogeneracija, kuri atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES ( 1 ) II priede nustatytus kriterijus; |
24) |
parodomasis projektas – projektas, kuriuo demonstruojama technologija yra pirma tokios rūšies technologija Sąjungoje ir kuri yra didelė naujovė, gerokai lenkianti naudojamas technologijas; |
25) |
rinkos dalyvis – fizinis arba juridinis asmuo, kuris perka, parduoda arba gamina elektros energiją, kuris užsiima telkimu arba kuris yra reguliavimo apkrova arba elektros energijos kaupimo paslaugų operatorius, įskaitant teikiant prekybos pavedimus, vienoje ar daugiau elektros energijos rinkų, įskaitant balansavimo elektros energijos rinkas; |
26) |
perskirstymas – priemonė, įskaitant apribojimą, kurią aktyvuoja vienas arba daugiau perdavimo sistemos operatorių arba skirstymo sistemos operatorių, pakeisdami gamybos ir (arba) apkrovos modelį, kad pakeistų fizinius srautus elektros energijos sistemoje ir pašalintų fizinę tinklų perkrovą arba kitu būdu užtikrintų sistemos saugumą; |
27) |
kompensacinė prekyba – tarpzoniniai mainai, kuriuos inicijuoja sistemos operatoriai tarp dviejų prekybos zonų, siekdami pašalinti fizinę tinklų perkrovą; |
28) |
elektros energijos gamybos objektas – objektas, kuriame pirminė energija paverčiama elektros energija ir kuris sudarytas iš vieno ar daugiau elektros energijos gamybos modulių, prijungtų prie tinklo; |
29) |
centrinio skirstymo modelis – planavimo ir skirstymo modelis, pagal kurį perdavimo sistemos operatorius, atsižvelgdamas į objektų skirstymo tvarką ir vykdydamas integruotą planavimą, sudaro elektros energijos gamybos ir vartojimo grafikus ir skirsto elektros energijos gamybos objektuose gaminamą ir apkrovos objektuose vartojamą energiją; |
30) |
savarankiško skirstymo modelis – planavimo ir skirstymo modelis, pagal kurį elektros energijos gamybos ir vartojimo grafikus sudaro bei elektros energijos gamybos objektuose gaminamą ir apkrovos objektuose vartojamą energiją skirsto tų įrenginių už planavimą atsakingi atstovai; |
31) |
standartinis balansavimo produktas – balansavimo paslaugų mainams skirtas visų perdavimo sistemos operatorių nustatytas suderintas balansavimo produktas; |
32) |
specifinis balansavimo produktas – balansavimo produktas, kuris nėra standartinio balansavimo produktas; |
33) |
deleguotasis operatorius – subjektas, kuriam perdavimo sistemos operatorius ar paskirtasis elektros energijos rinkos operatorius pavedė pagal šį reglamentą ar kitus Sąjungos teisės aktus tam perdavimo sistemos operatoriui ar PEERO patikėtas konkrečias užduotis ar pareigas, arba kuriam jas vykdyti paskyrė valstybė narė ar reguliavimo institucija; |
34) |
vartotojas – vartotojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 1 punkte; |
35) |
galutinis vartotojas – galutinis vartotojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 3 punkte; |
36) |
didmeninis vartotojas – didmeninis vartotojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 2 punkte; |
37) |
namų ūkio vartotojas – namų ūkio vartotojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 4 punkte; |
38) |
mažoji įmonė – mažoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 7 punkte; |
39) |
aktyvusis vartotojas – aktyvusis vartotojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 8 punkte; |
40) |
elektros rinkos – elektros rinkos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 9 punkte; |
41) |
tiekimas – tiekimas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 12 punkte; |
42) |
elektros energijos tiekimo sutartis – elektros energijos tiekimo sutartis, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 13 punkte; |
43) |
telkimas – telkimas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 18 punkte; |
44) |
reguliavimas apkrova – reguliavimas apkrova, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 20 punkte; |
45) |
pažangioji matavimo sistema – pažangioji matavimo sistema, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 23 punkte; |
46) |
sąveikumas – sąveikumas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 24 punkte; |
47) |
skirstymas – skirstymas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 28 punkte; |
48) |
skirstymo sistemos operatorius – skirstymo sistemos operatorius, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 29 punkte; |
49) |
energijos vartojimo efektyvumas – energijos vartojimo efektyvumas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 30 punkte; |
50) |
atsinaujinančiųjų išteklių energija – atsinaujinančiųjų išteklių energija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 31 punkte; |
51) |
paskirstyta gamyba – paskirstyta gamyba, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 32 punkte; |
52) |
perdavimas – perdavimas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 34 punkte; |
53) |
perdavimo sistemos operatorius – perdavimo sistemos operatorius, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 35 punkte; |
54) |
sistemos naudotojas – sistemos naudotojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 36 punkte; |
55) |
gamyba – gamyba, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 37 punkte; |
56) |
gamintojas – gamintojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 38 punkte; |
57) |
jungtinė sistema – jungtinė sistema, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 40 punkte; |
58) |
maža atskira sistema – maža atskira sistema, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 42 punkte; |
59) |
maža sujungta sistema – maža sujungta sistema, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 43 punkte; |
60) |
papildoma paslauga – papildoma paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 48 punkte; |
61) |
su dažnio reguliavimu nesusijusi papildoma paslauga – su dažnio reguliavimu nesusijusi papildoma paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 49 punkte; |
62) |
energijos kaupimas – energijos kaupimas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 59 punkte; |
63) |
regioninis koordinavimo centras – regioninis koordinavimo centras, įsteigtas pagal šio reglamento 35 straipsnį; |
64) |
didmeninė energijos rinka – didmeninė energijos rinka, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 ( 2 ) 2 straipsnio 6 punkte; |
65) |
prekybos zona – didžiausia geografinė zona, kurioje rinkos dalyviai gali vykdyti energijos mainus be tinklų pralaidumų galių paskirstymo; |
66) |
pralaidumų galių paskirstymas – pralaidumų priskyrimas tarpzoniniams mainams; |
67) |
kontrolės sritis – integrali sujungtos elektros energetikos sistemos dalis, kurią eksploatuoja vienintelis sistemos operatorius ir kuri apima prijungtas fizines apkrovas ir (arba) elektros energijos generavimo šaltinius, jei tokių yra; |
68) |
koordinuotas grynasis pralaidumas – pralaidumo skaičiavimo metodas, grindžiamas didžiausių energijos mainų tarp gretimų prekybos zonų ex-ante vertinimo ir nustatymo principu; |
69) |
kritinis tinklo elementas – tinklo elementas prekybos zonoje arba tarp prekybos zonų, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant pralaidumą ir kuris riboja energijos, kuria galima apsikeisti, kiekį; |
70) |
tarpzoninis pralaidumas – sujungtos elektros energetikos sistemos gebėjimas užtikrinti energijos perdavimą tarp prekybos zonų; |
71) |
generavimo šaltinis – vienas elektros generatorius, priklausantis gamybos vienetui. |
II SKYRIUS
ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS BENDROSIOS TAISYKLĖS
3 straipsnis
Elektros energijos rinkų veikimo principai
Valstybės narės, reguliavimo institucijos, perdavimo sistemos operatoriai, skirstymo sistemos operatoriai, rinkos operatoriai ir deleguotieji operatoriai užtikrina, kad elektros energijos rinkos veiktų pagal šiuos principus:
kainos formuojamos remiantis paklausa ir pasiūla;
rinkos taisyklėmis skatinamas laisvas kainos susiformavimas ir vengiama veiksmų, dėl kurių kainos negalėtų būti formuojamos remiantis paklausa ir pasiūla;
rinkos taisyklėmis sudaromos palankesnės sąlygos lankstesnės elektros energijos gamybos, tvarios elektros energijos gamybos išmetant mažai anglies dioksido ir lankstesnės paklausos plėtrai;
vartotojai turi turėti galimybę gauti naudos iš rinkos galimybių ir didesnės konkurencijos mažmeninėse rinkose ir jiems suteikiamos galios kaip rinkos dalyviams dalyvauti elektros energijos rinkoje ir energetikos pertvarkoje;
sutelkiant elektros energijos gamybą iš daugelio elektros energijos gamybos objektų arba apkrovą iš daugelio reguliavimo apkrova objektų, galutiniams vartotojams ir mažosioms įmonėms užtikrinama galimybė dalyvauti rinkoje, kad jie galėtų teikti bendrus pasiūlymus elektros energijos rinkoje ir bendrai naudotųsi elektros energijos sistema, laikantis Sąjungos konkurencijos teisės;
rinkos taisyklėmis sudaromos sąlygos mažinti elektros energijos sistemos, taigi ir ekonomikos, priklausomybę nuo iškastinio kuro, be kita ko, sudarant galimybę integruoti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą energiją ir teikiant paskatas efektyviai vartoti energiją;
rinkos taisyklėmis užtikrinamos tinkamos paskatos investuoti į elektros energijos gamybą, visų pirma skatinamos ilgalaikės investicijos į nuo iškastinio kuro nepriklausomą ir tvarią elektros energijos sistemą, elektros energijos kaupimą, elektros energijos vartojimo efektyvumą ir reguliavimą apkrova, kad būtų tenkinami rinkos poreikiai bei sudaromos palankesnės sąlygos sąžiningai konkurencijai ir taip užtikrinamas energijos tiekimo saugumas;
palaipsniui pašalinamos kliūtys tarpvalstybiniams elektros energijos srautams tarp prekybos zonų ar valstybių narių ir tarpvalstybiniams sandoriams elektros energijos rinkose ir susijusių paslaugų rinkose;
rinkos taisyklėmis numatomas regioninis bendradarbiavimas, jei jis naudingas;
saugi ir tvari elektros energijos gamyba, elektros energijos kaupimas ir reguliavimas apkrova įtraukiami į rinką vienodomis sąlygomis, laikantis Sąjungos teisėje numatytų reikalavimų;
visi gamintojai tiesiogiai arba netiesiogiai yra atsakingi už savo pagamintos energijos pardavimą;
rinkos taisyklėmis sudaromos sąlygos tvariems, patikimiems ir mažai anglies dioksido išmetantiems energijos šaltiniams, technologijoms ar sistemų parodomiesiems projektams, kurie turi būti plėtojami ir naudojami visuomenės naudai;
rinkos taisyklėmis suteikiamos galimybės efektyviai skirstyti elektros energijos gamybos, elektros energijos kaupimo ir reguliavimo apkrova išteklius;
rinkos taisyklėmis sudaromos sąlygos elektros energijos gamybos, elektros energijos kaupimo ir energijos tiekimo įmonėms pradėti ir nustoti dalyvauti rinkoje remiantis tų įmonių veiklos ekonominio ir finansinio perspektyvumo vertinimu;
siekiant užtikrinti galimybę rinkos dalyviams apsisaugoti nuo rinkos kainų nepastovumo rizikos ir sumažinti netikrumą dėl būsimos investicijų grąžos, galimomis ilgalaikio rizikos draudimo priemonėmis turi būti skaidriai prekiaujama rinkose, o dėl ilgalaikių elektros energijos tiekimo sutarčių turi būti deramasi ne biržoje, laikantis Sąjungos konkurencijos teisės;
rinkos taisyklėmis sudaromos palankesnės sąlygos prekybai produktais visoje Sąjungoje, o keičiant reglamentavimą atsižvelgiama į poveikį ilgalaikių ir trumpalaikių išankstinių sandorių ir ateities sandorių rinkoms ir produktams;
rinkos dalyviai turi teisę gauti prieigą prie perdavimo tinklų ir skirstymo tinklų objektyviomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.
4 straipsnis
Perėjimas laikantis teisingumo principo
Komisija remia valstybes nares, kurios priima nacionalinę laipsniško elektros energijos gamybos kūrenant esama anglimi ir kitu kietuoju iškastiniu kuru ir kasybos pajėgumo mažinimo strategiją taikant visas turimas priemones, siekiant sudaryti sąlygas perėjimui laikantis teisingumo principo regionuose, kuriems turi poveikį struktūriniai pokyčiai. Komisija padeda valstybėms narėms įveikti problemas, susijusias su perėjimo prie švarios energijos socialiniu ir ekonominiu poveikiu.
Komisija glaudžiai bendradarbiauja su daug anglies naudojančiais ir daug anglies dioksido išmetančiais suinteresuotaisiais subjektais, sudaro palankias sąlygas naudotis esamais fondais ir programomis ir naudojimąsi jais, taip pat skatina keitimąsi gerąja praktika, įskaitant diskusijas apie pramonės veiksmų gaires ir perkvalifikavimo poreikius.
5 straipsnis
Atsakomybė už balansavimą
Atvejai, kai valstybės narės gali numatyti nukrypti nuo atsakomybės už balansavimą leidžiančias nuostatas, yra tik šie:
parodomuosius inovacinius technologijų projektus turi patvirtinti reguliavimo institucija su sąlyga, kad tų nukrypti leidžiančių nuostatų trukmė ir mastas yra apriboti tiek, kiek būtina, kad būtų galima pasiekti demonstravimo tikslus;
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiai, kurių įrengtoji elektrinė galia yra mažesnė nei 400 kW;
įrenginiai, kuriems teikiama Komisijos parama, patvirtinta pagal Sąjungos valstybės pagalbos taisykles remiantis SESV 107, 108 ir 109 straipsniais, ir kurie perduoti eksploatuoti anksčiau nei 2019 m. liepos 4 d.
Valstybės narės, nedarydamos poveikio SESV 107 ir 108 straipsniams, gali skatinti rinkos dalyvius, kuriems visiškai arba iš dalies netaikoma atsakomybė už balansavimą, prisiimti visą atsakomybę už balansavimą.
6 straipsnis
Balansavimo rinka
Balansavimo rinkos, įskaitant parengties tvirtinimo procesus, organizuojamos taip, kad būtų:
veiksmingai užtikrintas rinkos dalyvių nediskriminavimas, atsižvelgiant į skirtingus techninius elektros energijos sistemos poreikius ir skirtingas gamybos šaltinių, energijos kaupimo ir reguliavimo apkrova technines galimybes;
užtikrinta, jog paslaugos būtų apibrėžtos skaidriu ir technologijų atžvilgiu neutraliu būdu ir kad jų pirkimas būtų skaidrus ir grindžiamas rinka;
užtikrinta nediskriminacinė prieiga visiems rinkos dalyviams, individualiai ar telkimo būdu, įskaitant iš kintamų atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją, reguliavimo apkrova ir energijos kaupimo paslaugas;
atsižvelgta į poreikį paskirstyti didėjančią kintamos elektros energijos gamybos dalį, taip pat į padidėjusią reguliavimo apkrova spartą ir naujų technologijų kūrimą.
Rinkos dalyviams leidžiama teikti pasiūlymus pirkti kuo arčiau tikrojo laiko, o balansavimo energijos pasiūlymų teikimo pabaigos laikas negali būti ankstesnis už tarpzoninės einamosios paros prekybos pabaigos laiką.
Centrinio skirstymo modelį taikantys perdavimo sistemos operatoriai gali nustatyti papildomas taisykles laikydamiesi pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnio 11 dalį priimtų gairių dėl elektros energijos balansavimo.
Balansavimo pajėgumo pirkimas grindžiamas pirmine rinka, nebent ir ta apimtimi, kuria reguliavimo institucija numato nukrypti leidžiančią nuostatą, pagal kurią galima naudoti kitų formų rinka grindžiamą pirkimą dėl to, kad balansavimo paslaugų rinkoje trūksta konkurencijos, ir kai neviršijamas leistas mastas. Nukrypti nuo pirminių rinkų naudojimo leidžiančios nuostatos peržiūrimos kas trejus metus.
Jei taikoma nukrypti leidžianti nuostata dėl bent 40 % standartinių balansavimo produktų ir dėl bent 30 % visų produktų, naudojamų balansavimo pajėgumams, sutartys dėl balansavimo pajėgumų sudaromos ne anksčiau kaip likus vienai dienai iki balansavimo pajėgumų teikimo pradžios, o sutarčių galiojimo terminas neturi būti ilgesnis nei viena diena. Sutartys dėl likusios balansavimo pajėgumų dalies sudaromos ne anksčiau kaip likus vienam mėnesiui iki balansavimo pajėgumų teikimo pradžios ir jų galiojimo terminas neturi būti ilgesnis kaip vienas mėnuo.
Perdavimo sistemos operatoriaus prašymu reguliavimo institucija gali nuspręsti pratęsti 9 dalyje nurodytą sutarties dėl likusios balansavimo pajėgumų dalies laikotarpį ne daugiau kaip dvylikos mėnesių laikotarpiu su sąlyga, kad toks sprendimas galios ribotą laiką, o teigiamas poveikis mažinant galutiniams vartotojams tenkančias išlaidas atsvers neigiamą poveikį rinkai. Prašyme pateikiama ši informacija:
konkretus laikotarpis, kuriuo būtų taikoma išimtis;
konkreti balansavimo pajėgumų, kuriems būtų taikoma išimtis, apimtis;
išimties poveikio tam, kaip įtraukiami balansavimo ištekliai, analizė ir
išimties pagrindimas, įrodantis, kad dėl tokios išimties sumažėtų galutinių vartotojų išlaidos.
Pasiūlymuose dėl nukrypti leidžiančių nuostatų turi būti pateikiamas priemonių, kuriomis siūloma kuo labiau sumažinti specifinių produktų naudojimą, atsižvelgiant į ekonominį efektyvumą, aprašymas, įrodymas, kad dėl specifinių produktų nesukuriama didelio balansavimo rinkos neveiksmingumo ir iškraipymo planavimo rajone ar už jo ribų, ir, kai taikoma, taisyklės dėl tvarkos, pagal kurią specifinių balansavimo produktų balansavimo energijos pasiūlymai pirkti konvertuojami į standartinių balansavimo produktų balansavimo energijos pasiūlymus, ir informacija apie ją.
7 straipsnis
Kitos paros ir einamosios paros rinkos
Kitos paros ir einamosios paros rinkos:
organizuojamos nediskriminaciniu principu;
visiems rinkos dalyviams užtikrina kuo daugiau galimybių valdyti disbalansą;
visiems rinkos dalyviams užtikrina kuo daugiau galimybių dalyvauti tarpzoninėje prekyboje kuo arčiau tikrojo laiko visose prekybos zonose;
užtikrina kainas, atspindinčias esminius rinkos principus, įskaitant tikralaikę energijos vertę, kuriomis rinkos dalyviai gali pasikliauti, tardamiesi dėl ilgalaikio rizikos draudimo produktų;
užtikrina eksploatavimo saugumą ir kartu kuo didesnį perdavimo pajėgumo panaudojimą;
yra skaidrios, tačiau kartu apsaugant neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą ir užtikrina, kad prekyba vyktų anonimiškai;
užtikrina vienodas sąlygas sandoriams, sudaromiems vienoje prekybos zonoje ir tarp prekybos zonų, ir
organizuojamos taip, kad būtų užtikrinta, kad visi rinkos dalyviai galėtų individualiai arba telkimo būdu patekti į rinką.
8 straipsnis
Prekyba kitos paros ir einamosios paros rinkose
Nuo 2025 m. sausio 1 d. atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip 30 minučių, jei visos sinchroninės zonos reguliavimo institucijos taiko tą išimtį.
9 straipsnis
Išankstinių sandorių rinkos
10 straipsnis
Techninės kainos siūlymo ribos
11 straipsnis
Prarastos apkrovos vertė
12 straipsnis
Gaminamos elektros energijos ir reguliavimo apkrova skirstymas
Nedarydamos poveikio SESV 107, 108 ir 109 straipsniams, valstybės narės užtikrina, kad sistemos operatoriai, skirstydami elektros energijos gamybos įrenginių gaminamą elektros energiją, pirmenybę teiktų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiams, ta apimtimi, kuria tai yra leidžiama saugiu nacionalinės elektros energijos sistemos veikimu, remdamiesi skaidriais bei nediskriminaciniais kriterijais ir jei tokie elektros energijos gamybos objektai yra arba:
elektros energijos gamybos objektai, kurie naudoja energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių ir kurių įrengtoji elektrinė galia yra mažesnė nei 400 kW, arba
parodomieji naujoviškų technologijų projektai, kuriuos turi patvirtinti reguliavimo institucija, su sąlyga, kad tokio prioriteto trukmė ir taikymo apimtis turi būti tokia, kiek būtina pasiekti parodomuosius tikslus.
Valstybė narė gali nuspręsti netaikyti prioritetinio skirstymo, kaip nurodyta 2 dalies a punkte, papildomiems elektros energijos gamybos objektams, kurių eksploatavimas prasidės praėjus bent šešiems mėnesiams po to sprendimo priėmimo, arba taikyti mažesnę pajėgumų ribą nei nustatyta 2 dalies a punkte, jei:
ji turi gerai veikiančias einamosios paros ir kitas didmenines ir balansavimo rinkas ir tos rinkos yra visiškai prieinamos visiems rinkos dalyviams pagal šį reglamentą;
perskirstymo taisyklės ir perkrovos valdymas yra skaidrūs visiems rinkos dalyviams;
valstybės narės nacionalinis įnašas į Sąjungos privalomą bendrą atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies tikslą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 ( 3 ) 3 straipsnio 2 dalį ir Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2018/1999 ( 4 ) 4 straipsnio 2 dalies a punktą yra bent lygiavertis atitinkamam pagal Reglamento (ES) 2018/1999 II priede nustatytą formulę apskaičiuotam rezultatui, o valstybės narės energijos iš atsinaujinančių išteklių dalis yra ne mažesnė nei jos atskaitos taškai pagal Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio 2 dalies a punktą; arba, alternatyviai, valstybės narės atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudaro bent 50 % bendro galutinio elektros energijos suvartojimo;
valstybė narė pranešė Komisijai apie planuojamą nukrypti leidžiančią nuostatą, išsamiai nurodydama kaip įvykdytos pagal a, b ir c punktus nustatytos sąlygos, ir
valstybė narė paskelbė planuojamą nukrypti leidžiančią nuostatą, įskaitant išsamų pagrindimą, prireikus tinkamai atsižvelgdama į neskelbtinos komercinės informacijos apsaugą.
Taikant bet kokią nukrypti leidžiančią nuostatą turi būti vengiama pokyčių atgaline data elektros energijos gamybos įrenginiams, kuriems jau yra suteikta pirmenybė skirstant elektros energiją, nedarant poveikio bet kokiems valstybės narės ir įrenginio savanoriškai sudarytiems susitarimams.
Nedarant poveikio SESV 107, 108 ir 109 straipsniams, valstybės narės gali numatyti paskatas įrenginiams, kuriems taikomas prioritetinis skirstymas, kad jie savanoriškai atsisakytų prioritetinio skirstymo.
13 straipsnis
Perskirstymas
Ne rinka grindžiamas elektros energijos gamybos perskirstymas, elektros energijos kaupimo ir reguliavimo apkrova perskirstymas gali būti naudojamas tik jeigu:
nėra rinkos alternatyvų;
visi rinkos ištekliai yra panaudoti arba
turimas elektros energijos gamybos, energijos kaupimo arba reguliavimo apkrova objektų skaičius rajone yra per mažas užtikrinti veiksmingą konkurenciją rajone, kuriame yra tinkami paslaugos teikimo objektai, arba
dėl dabartinės padėties tinkle perkrova atsiranda tokiu įprastu ir numatomu būdu, kad rinka grindžiamas perskirstymas sąlygotų reguliarų strateginį pasiūlymų teikimą, dėl kurio padidėtų vidaus perkrovos lygis, o atitinkama valstybė narė yra arba priėmusi veiksmų planą šiai perkrovai pašalinti, arba užtikrina, kad minimalus turimas tarpzoninei prekybai skirtas pralaidumas atitiktų 16 straipsnio 8 dalį.
Perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai bent kartą per metus kompetentingai reguliavimo institucijai teikia ataskaitas dėl:
rinka grindžiamų elektros energijos gamybos, kaupimo ir reguliavimo apkrova objektams skirtų perskirstymo mechanizmų išplėtojimo ir veiksmingumo lygio;
priežasčių, kiekių MWh ir išteklių, iš kurių gaminama elektros energija, rūšių, kuriems taikomas perskirstymas;
priemonių, kurių buvo imtasi siekiant sumažinti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginių arba didelio naudingumo kogeneracijos įrenginių mažinamojo perskirstymo poreikį ateityje, įskaitant investicijas į tinklo infrastruktūros skaitmeninimą ir lankstumą didinančias paslaugas.
Reguliavimo institucija pateikia ataskaitą ACER ir paskelbia pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų duomenų santrauką ir, prireikus, rekomendacijas dėl patobulinimų.
Taikant tinklo patikimumo ir saugumo išlaikymo reikalavimus, grindžiamų skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos nustato reguliavimo institucijos, perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai:
užtikrina perdavimo tinklų ir skirstymo tinklų gebėjimą perduoti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiuose pagamintą elektros energiją, kuo mažiau taikant perskirstymą, neatimant iš tinklo planuotojų galimybės atsižvelgti į ribotą perskirstymą, kai perdavimo sistemos operatorius arba skirstymo sistemos operatorius gali skaidriai įrodyti, kad toks būdas yra ekonomiškai efektyvus ir neviršijama 5 % įrenginių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir tiesiogiai prijungtų prie jų atitinkamo tinklo, per metus pagamintos elektros energijos kiekio, išskyrus atvejus, jei valstybė narė, kurioje elektros energijos gamybos objektų, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius arba didelio naudingumo kogeneraciją, pagaminamos elektros energijos dalis sudaro daugiau negu 50 % metinio bendro galutinio energijos suvartojimo, nustato kitaip;
imasi tinkamų operatyvinių tinklo valdymo ir su rinka susijusių priemonių, kad kuo labiau sumažintų elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba naudojant didelio naudingumo kogeneraciją, mažinamąjį perskirstymą;
užtikrina, kad jų tinklai būtų pakankamai lankstūs, kad jie galėtų juos valdyti.
Jei taikomas ne rinka grindžiamas mažinamasis perskirstymas, laikomasi šių principų:
elektros energijos gamybos objektams, naudojantiems atsinaujinančiuosius energijos išteklius, mažinamasis perskirstymas taikomas tik jei nėra kitų alternatyvų arba jei pritaikius kitus sprendimus itin neproporcingai padidėtų sąnaudos arba kiltų didelė rizika tinklo saugumui;
elektros energijai, pagamintai didelio naudingumo kogeneracijos proceso metu, mažinamasis perskirstymas taikomas tik jei nėra kitų alternatyvų, išskyrus elektros energijos gamybos objektų, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, gamybos mažinamąjį perskirstymą, arba jei pritaikius kitus sprendimus neproporcingai padidėtų sąnaudos arba kiltų didelė rizika tinklo saugumui;
elektros energijai, kuri pagaminama atsinaujinančiuosius energijos išteklius naudojančiuose įrenginiuose arba didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiuose, ir kuri į perdavimo arba skirstymo tinklą netiekiama, mažinamasis perskirstymas netaikomas, nebent kitaip nebūtų galima išspręsti tinklo saugumo klausimų;
mažinamasis perskirstymas pagal a, b ir c punktus tinkamai ir skaidriai pagrindžiamas. Pagrindimas įtraukiamas į ataskaitą, teikiamą pagal 3 dalį.
Kai taikomas ne rinka grindžiamas perskirstymas, perskirstymo reikalaujantis sistemos operatorius elektros energijos gamybos, elektros energijos kaupimo arba reguliavimo apkrova objekto, kuriam taikomas perskirstymas, operatoriui moka finansinę kompensaciją, išskyrus gamintojų, sutikusių su prijungimo sutartimi, pagal kurią patikimas elektros energijos tiekimas negarantuojamas, atveju. Tokia finansinė kompensacija turi būti bent lygi didžiausiam iš šių elementų arba jų deriniui, jei, taikant tik didesnį iš elementų, kompensacija būtų nepagrįstai maža arba nepagrįstai didelė:
dėl perskirstymo atsiradusios papildomos eksploatavimo išlaidos, kaip antai papildomos išlaidos kurui didinamojo perskirstymo atveju arba atsarginės šilumos tiekimas elektros energijos gamybos objektuose, naudojančiuose didelio naudingumo kogeneraciją, mažinamojo perskirstymo atveju;
grynosios įplaukos už parduotą elektros energiją kitos paros rinkoje, kurios būtų gautos elektros energijos gamybos, elektros energijos kaupimo arba reguliavimo apkrova objektui neprašant atlikti perskirstymo; kai elektros energijos gamybos, elektros energijos kaupimo arba reguliavimo apkrova objektams skiriama finansinė parama pagal pagamintos arba suvartotos elektros energijos kiekį, finansinė parama, kuri būtų gauta nesant prašymo perskirstyti, laikoma grynųjų įplaukų dalimi.
III SKYRIUS
PRIEIGA PRIE TINKLO IR PERKROVOS VALDYMAS
1 SKIRSNIS
Pralaidumo paskirstymas
14 straipsnis
Prekybos zonų peržiūra
15 straipsnis
Veiksmų planai
Tas kasmetinis pajėgumų didinimas turi būti pasiekiamas linijine trajektorija. Tos trajektorijos pradžios taškas yra arba ties prekybos zonos ribomis ar kritiniame tinklo elemente paskirstytas pralaidumas prieš veiksmų plano priėmimą einančiais metais, arba trejų metų prieš veiksmų plano priėmimą pralaidumo vidurkis, pasirenkant didesnę vertę. Valstybės narės jų veiksmų planų įgyvendinimo metu užtikrina, kad pralaidumas, skirtas tarpzoninei prekybai pagal 16 straipsnio 8 dalį, būtų bent jau lygus linijinės trajektorijos vertėms, įskaitant taisomųjų veiksmų taikymą pralaidumo skaičiavimo regione.
Jei atitinkamoms valstybėms narėms nepavyksta priimti vieningo sprendimo per nustatytą terminą, jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai. Komisija, kaip kraštutinę priemonę ir pasikonsultavusi su ACER bei atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo priima sprendimą pakeisti arba išlaikyti prekybos zonų konfigūraciją tose valstybėse narėse ir tarp jų.
Prieš rengiant ataskaitą, kiekvienas perdavimo sistemos operatorius pateikia savo indėlį, skirtą ataskaitai, įskaitant visus susijusius duomenis, savo reguliavimo institucijai tvirtinti. Kai vertinimas parodo, kad perdavimo sistemos operatorius nepasiekė minimalaus pralaidumo, taikomas šio straipsnio 5 dalyje nustatytas sprendimų priėmimo procesas.
16 straipsnis
Pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo bendrieji principai
Regioniniai koordinavimo centrai apskaičiuoja tarpzoninį pralaidumą naudodami perdavimo sistemos operatorių duomenis, kuriais laikomasi jų atitinkamų kontrolės sričių eksploatavimo saugumo ribų, įskaitant technines galimybes imtis taisomųjų veiksmų, kurios neapima apkrovos sumažinimo. Jei regioniniai koordinavimo centrai nusprendžia, kad tie turimi taisomieji veiksmai pralaidumo skaičiavimo regione arba tarp pralaidumo skaičiavimo regionų yra nepakankami linijinei trajektorijai pagal 15 straipsnio 2 dalį arba šio straipsnio 8 dalyje numatytam minimaliam pralaidumui pasiekti, kartu laikantis tinklo eksploatavimo saugumo ribų, jie gali kraštutiniu atveju nustatyti koordinuotus veiksmus, kuriais atitinkamai mažinamas tarpzoninis pralaidumas. Perdavimo sistemos operatoriai gali nukrypti nuo suderintų veiksmų koordinuoto pralaidumo skaičiavimo ir koordinuotos saugumo analizės srityje tik pagal 42 straipsnio 2 dalį.
Per tris mėnesius nuo regioninių koordinavimo centrų veiklos pradžios pagal šio reglamento 35 straipsnio 2 dalį, o po to – kas tris mėnesius, regioniniai koordinavimo centrai praneša atitinkamoms reguliavimo institucijoms ir ACER apie pajėgumo sumažinimus ar nukrypimus nuo koordinuotų veiksmų pagal antrą pastraipą, ir įvertina incidentus bei, prireikus, teikia rekomendacijas, kaip išvengti tokių nukrypimų ateityje. Jei ACER padaro išvadą, kad neįvykdytos išankstinės sąlygos nukrypimui pagal šią dalį arba jos yra struktūrinio pobūdžio, ACER pateikia nuomonę atitinkamai reguliavimo institucijai ir Komisijai. Jei netenkinamos nukrypimui nuo koordinuotų veiksmų pagal šią dalį nustatytos išankstinės sąlygos, kompetentingos reguliavimo institucijos imasi tinkamų veiksmų perdavimo sistemos operatorių arba regioninių koordinavimo centrų atžvilgiu pagal Direktyvos (ES) 2019/944 59 arba 62 straipsnį.
Struktūrinio pobūdžio nukrypimai nagrinėjami 14 straipsnio 7 dalyje nurodytame veiksmų plane arba atnaujinant esamą veiksmų planą.
Perdavimo sistemos operatoriai, siekdami išspręsti perkrovos problemą savo prekybos zonoje arba valdyti srautus, atsirandančius dėl sandorių vidaus prekybos zonose, neriboja rinkos dalyviams teikiamo jungiamosios linijos pralaidumo. Nedarant poveikio nukrypti leidžiančioms nuostatoms pagal šio straipsnio 3 ir 9 dalis ir nedarant poveikio 15 straipsnio 2 dalies taikymui, laikoma, kad šios dalies laikomasi, jei pasiekiami šie minimalūs turimo pralaidumo, skirto tarpzoninei prekybai, lygiai:
ribų, kai naudojamas koordinuoto grynojo pralaidumo metodas, atveju minimalus pajėgumas turi būti 70 % perdavimo pralaidumo neperžengiant tinklo eksploatavimo saugumo ribų, atskaičius nenumatytus atvejus, kaip nustatyta pagal pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi;
ribų, kai naudojamas srautinis metodas, atveju minimalus pralaidumas turi būti pralaidumo skaičiavimo proceso metu nustatyta riba, taikytina tarpzoniniais mainais sukeltiems srautams. Riba sudaro 70 % pajėgumo, neperžengiant kritinių vidaus ir tarpzoninio tinklo elementų eksploatavimo saugumo ribų, atsižvelgiant į nenumatytus atvejus, kaip nustatyta pagal pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi.
Bendras 30 % atitinkantis kiekis gali būti naudojamas patikimumo riboms, žiediniams srautams ir vidaus srautams kiekviename kritiniame tinklo elemente.
Prieš leisdama taikyti tokią nukrypti leidžiančią nuostatą, atitinkama reguliavimo institucija konsultuojasi su kitų valstybių narių, sudarančių dalį atitinkamo pralaidumo skaičiavimo regiono, reguliavimo institucijomis. Jei reguliavimo institucija nesutinka su siūloma nukrypti leidžiančia nuostata, dėl nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo pagal Reglamento (ES) 2019/942 6 straipsnio 10 dalies a punktą sprendžia ACER. Nukrypti leidžiančios nuostatos pagrindimas ir priežastys skelbiami viešai.
Jeigu leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, atitinkami perdavimo sistemos operatoriai parengia ir paskelbia problemos, kurią siekiama spręsti taikant tą nuostatą, sprendimo ilguoju laikotarpiu metodiką ir projektus. Nukrypti leidžianti nuostata nustoja galioti pasibaigus nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo terminui arba įgyvendinus sprendimą, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau.
Tą lygį kiekvienos atskiros prekybos zonos sienai bendrai analizuoja ir apibrėžia visi pralaidumo skaičiavimo regiono perdavimo sistemos operatoriai, o jį patvirtina visos pralaidumo skaičiavimo regione esančios reguliavimo institucijos.
17 straipsnis
Tarpzoninio pralaidumo paskirstymas įvairiais laikotarpiais
Perdavimo sistemos operatoriai pasiūlo tinkamą tarpzoninio pralaidumo paskirstymo įvairias laikotarpiais, įskaitant kitos paros ir einamosios paros laikotarpius ir balansavimą, struktūrą. Tokią paskirstymo struktūrą tikrina atitinkamos reguliavimo institucijos. Rengdami pasiūlymus, perdavimo sistemos operatoriai atsižvelgia į:
rinkų charakteristikas;
elektros energijos sistemos eksploatavimo sąlygas, pavyzdžiui, užtikrintų tvarkaraščių sujungimo poveikį;
procentinių dalių, taikomų skirtingiems laikotarpiams ir laikotarpiams, nustatytiems galiojantiems skirtingiems tarpzoninio pralaidumo paskirstymo mechanizmams, suderinimo lygį.
2 SKIRSNIS
Tinklo mokesčiai ir perkrovos pajamos
18 straipsnis
Prieigos prie tinklų, naudojimosi tinklais ir tinklo stiprinimo mokesčiai
Nedarant poveikio Direktyvos 2012/27/ES 15 straipsnio 1 ir 6 dalims ir jos XI priede išdėstytiems kriterijams, metodas, naudojamas tinklo mokesčiams nustatyti, nešališkai remia visos sistemos efektyvumą ilguoju laikotarpiu, taikant kainų signalus vartotojams ir gamintojams, ir visų pirma taikomas taip, kad nebūtų teigiamai ar neigiamai diskriminuojama elektros energijos gamyba prie skirstymo lygmens ir prie perdavimo lygmens prijungtais įrenginiais. Tinklo mokesčiais neturi būti teigiamai arba neigiamai diskriminuojamas energijos kaupimas ar telkimas ir neturėtų būti stabdoma pačių vykdoma energijos gamyba, pačių vykdomas energijos vartojimas ar dalyvavimas reguliavimo apkrova rinkoje. Nedarant poveikio šio straipsnio 3 dalies taikymui, tie mokesčiai neturi būti siejami su atstumu.
Nustatant prieigos prie tinklo mokesčius atsižvelgiama į:
įmokas ir pajamas, gaunamas iš perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo;
faktines sumokėtas ir gautas įmokas, taip pat ir numatomas būsimų laikotarpių įmokas, apytiksliai apskaičiuotas pagal ankstesnius laikotarpius.
Tam, kad ne vėliau kaip 2019 m. spalio 5 d. būtų sumažinta rinkos susiskaidymo rizika, ACER pateikia geriausios praktikos ataskaitą dėl perdavimo ir skirstymo tarifų nustatymo metodikų, kartu atsižvelgdama į nacionalinius ypatumus. Toje geriausios praktikos ataskaitoje aptariami bent šie dalykai:
gamintojams ir galutiniams vartotojams taikomų tarifų santykis;
per tarifus susigrąžinamos sąnaudos;
pagal laiką diferencijuoti tinklo tarifai;
lokaciniai signalai;
perdavimo ir skirstymo tarifų santykis;
tarifų nustatymo ir struktūros skaidrumo užtikrinimo būdai;
tinklo naudotojų grupės, kurioms taikomi tarifai, įskaitant tų grupių charakteristikas, vartojimo formas ir bet kokias tarifų išimtis, jei taikytina;
nuostolius aukštos, vidutinės ir žemos įtampos tinkluose.
ACER atnaujina savo geriausios praktikos ataskaitą bent kartą kas dvejus metus.
19 straipsnis
Perkrovos pajamos
Skirstant visas pajamas iš tarpzoninio pralaidumo, paskirstymo pirmenybė teikiama šiems tikslams:
užtikrinti, kad paskirstytais pajėgumais iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti, įskaitant kompensaciją už pralaidumo garantijos nesilaikymą, arba
išlaikyti arba didinti tarpzoninius pajėgumus optimizuojant esamų jungiamųjų linijų naudojimą suderintais taisomaisiais veiksmais, jei taikytina, arba padengti investicijų į tinklą sąnaudas, kurios yra svarbios siekiant sumažinti jungiamųjų linijų perkrovą.
ACER gali prašyti perdavimo sistemos operatorių iš dalies pakeisti arba atnaujinti pirmoje pastraipoje nurodytą metodiką. ACER iš dalies pakeistą ar atnaujintą metodiką patvirtina ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo jos pateikimo.
Metodikoje nustatomos bent sąlygos, kuriomis pajamos gali būti naudojamos 2 dalyje nurodytais tikslais, sąlygos, kuriomis tos pajamos gali būti laikomos atskiroje vidaus sąskaitos eilutėje, kad būtų galima panaudoti tiems tikslams ateityje ir kiek ilgai tos pajamos gali būti laikomos tokioje atskiroje sąskaitos eilutėje.
Perdavimo sistemos operatoriai iš anksto aiškiai nustato, kaip bus naudojamos visos perkrovos pajamos, ir teikia faktinio tų pajamų naudojimo ataskaitas. Kasmet ne vėliau kaip kovo 1 d. reguliavimo institucijos praneša ACER ir skelbia ataskaitą, kurioje nurodo:
per 12 mėnesių iki ankstesnių kalendorinių metų gruodžio 31 d. gautas įplaukas;
kaip tos įplaukos panaudotos pagal 2 dalį, įskaitant konkrečius projektus ir į atskirą sąskaitos eilutę pervestų pajamų sumą;
sumą, kuri buvo panaudota skaičiuojant tinklo tarifus, ir
patikrinimą, kad c punkte nurodyta suma panaudota laikantis šio reglamento ir pagal 3 ir 4 dalis parengtos metodikos.
Kai kurios su perkrova susijusios įplaukos naudojamos apskaičiuojant tinklo tarifus, prireikus ataskaitoje išdėstoma, kaip perdavimo sistemos operatoriai įvykdė 2 dalyje nustatytus prioritetinius tikslus.
IV SKYRIUS
IŠTEKLIŲ ADEKVATUMAS
20 straipsnis
Išteklių elektros energijos vidaus rinkoje adekvatumas
Valstybės narės, turinčios išteklių adekvatumo problemų, parengia ir paskelbia įgyvendinimo planą ir jame pateikia priemonių, kuriomis siekiama pašalinti nustatytus reglamentavimo iškraipymus arba rinkos nepakankamumą, kaip valstybės pagalbos proceso dalį, priėmimo tvarkaraštį. Spręsdamos išteklių adekvatumo problemas, valstybės narės visų pirma vadovaujasi 3 straipsnyje nustatytais principais ir apsvarsto šiuos dalykus:
kaip pašalinti reglamentavimo iškraipymus;
kaip panaikinti viršutines kainų ribas pagal 10 straipsnį;
kaip nustatyti balansavimo energijos stygiaus kainodaros funkciją, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/2195 44 straipsnio 3 dalyje;
kaip padidinti tinklų sujungimą ir vidaus tinklo pajėgumą siekiant bent jų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinių rodiklių, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio 1 dalies d punkte;
kaip sudaryti sąlygas savarankiškai energijos gamybai, elektros energijos kaupimui, paklausos valdymo priemonėms ir elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimui patvirtinant priemones, kuriomis siekiama panaikinti visus nustatytus reglamentavimo iškraipymus;
kaip užtikrinti ekonomiškai efektyvų ir rinka paremtą balansavimo ir papildomų paslaugų pirkimą;
kaip panaikinti reguliuojamas kainas, kai to reikalaujama pagal Direktyvos (ES) 2019/944 5 straipsnį.
21 straipsnis
Pajėgumų mechanizmų bendrieji principai
22 straipsnis
Pajėgumų mechanizmų rengimo principai
Visų pajėgumų mechanizmų atveju:
jie yra laikini;
nesukuriama nepagrįsto rinkos iškraipymo ir neribojama tarpzoninė prekyba;
neviršijama to, kas būtinai reikalinga siekiant išspręsti adekvatumo problemą, nurodytą 20 straipsnyje;
pajėgumų teikėjai atrenkami pagal skaidrų, nediskriminuojantį ir konkurencingą procesą;
teikiamos paskatos pajėgumų teikėjams būti pasirengusiems, kai numatoma, kad sistema veiks nepalankiausiomis sąlygomis;
užtikrinama, kad atlygis būtų nustatomas taikant konkurencingą procesą;
iš anksto prieš atrankos procesą nustatomos techninės pajėgumų teikėjų dalyvavimo charakteristikos;
sudaromos galimybės dalyvauti visiems ištekliams, kurie gali užtikrinti reikiamas technines veikimo charakteristikas, įskaitant elektros energijos kaupimą ir paklausos valdymą;
taikomos atitinkamos sankcijos pajėgumų teikėjams, kurie yra nepasirengę, kai sistema veikia nepalankiausiomis sąlygomis.
Strateginių rezervų rengimo principai turi atitikti šiuos reikalavimus:
kai pajėgumų mechanizmas buvo sukurtas kaip strateginis rezervas, jo ištekliai turi būti skirstomi tik tuo atveju, jei tikėtina, kad perdavimo sistemos operatoriai išnaudos savo balansavimo išteklius, kad užtikrintų paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą;
atsiskaitymo už disbalansą laikotarpiais, kai skirstomi strateginio rezervo ištekliai, už disbalansą rinkoje turi būti atsiskaitoma tokia kaina, kuri lygi bent prarastos apkrovos vertei arba vertei, didesnei už techninę dienos kainos ribą, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalyje, pasirenkant didesniąją vertę;
strateginio rezervo našumas po skirstymo priskiriamas už balansą atsakingoms šalims taikant atsiskaitymo už disbalansą mechanizmą;
ištekliai, dalyvaujantys strateginiame rezerve, per didmenines elektros energijos rinkas arba balansavimo rinkas nekompensuojami;
į strateginį rezervą įtraukti ištekliai turi būti laikomi ne rinkoje bent sutarties galiojimo laikotarpiu.
Pirmos pastraipos a punkte nurodytu reikalavimu nedaromas poveikis išteklių aktyvavimui prieš faktinį paskirstymą, kad būtų atsižvelgta į taikomus kitimo suvaržymus ir išteklių eksploatavimo reikalavimus. Strateginio rezervo našumas per aktyvinimo laikotarpį neturi būti paskirstomas balansavimo grupėms didmeninėse rinkose ir neturi pakeisti jų disbalanso.
Be 1 dalyje išdėstytų reikalavimų, kiti pajėgumų mechanizmai, išskyrus strateginius rezervus:
sudaromi siekiant užtikrinti, kad kaina už pajėgumą automatiškai sumažėtų iki nulio, kai pajėgumo pasiūlos lygis tampa pakankamas, kad patenkintų jo paklausą;
atlygina dalyvaujantiems ištekliams vien už jų prieinamumą ir užtikrina, kad atlygis neturėtų poveikio pajėgumų teikėjo sprendimams gaminti ar negaminti;
užtikrina, kad reikalavimus atitinkantys pajėgumų teikėjai gali perleisti pajėgumo pareigas vieni kitiems.
Pajėgumų mechanizmai turi apimti šiuos reikalavimus dėl išmetamo CO2 kiekio ribų:
ne vėliau kaip nuo 2019 m. liepos 4 d. gamybos pajėgumai, kurie pradėjo komercinę gamybą ir išmeta daugiau nei 550 g iškastinio kuro kilmės CO2 vienai kWh elektros energijos, negauna mokėjimų arba įsipareigojimų dėl būsimų mokėjimų pagal pajėgumų mechanizmą;
ne vėliau kaip nuo 2025 m. liepos 1 d. gamybos pajėgumai, kurie pradėjo komercinę gamybą anksčiau nei 2019 m. liepos 4 d., išmetantys daugiau kaip 550 g iškastinio kuro kilmės CO2 vienai kWh ir daugiau kaip 350 kg iškastinio kuro kilmės CO2 vidutiniškai per metus vienam įrengtam kWe, negauna mokėjimų arba įsipareigojimų dėl būsimų mokėjimų pagal pajėgumų mechanizmą.
Pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos išmetamo iškastinio kuro kilmės CO2 550 g vienai kWh elektros energijos ribinė vertė ir 350 kg iškastinio kuro kilmės CO2 vienai kWe vidutiniškai per metus ribinė vertė apskaičiuojama remiantis gamybos įrenginio projektiniu efektyvumu, t. y. grynuoju naudingumu esant nominaliajai galiai ir laikantis atitinkamų Tarptautinės standartizacijos organizacijos standartų.
Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 5 d. ACER paskelbia nuomonę, kurioje pateikia technines gaires, susijusias su pirmoje pastraipoje nurodytų verčių apskaičiavimu.
23 straipsnis
Europos išteklių adekvatumo vertinimas
ENTSO-E Europos išteklių adekvatumo vertinimą atlieka kiekvienais metais. Gamintojai ir kiti rinkos dalyviai pateikia perdavimo sistemos operatoriams duomenis, susijusius su numatomu gamybos išteklių naudojimu, atsižvelgdami į pirminių išteklių prieinamumą ir tinkamus prognozuojamos paklausos ir pasiūlos scenarijus.
Europos išteklių adekvatumas vertinamas pagal skaidrią metodiką, kuria užtikrinama, kad vertinimas:
būtų atliekamas kiekvienos prekybos zonos lygmeniu ir apimtų bent visas valstybes nares;
būtų grindžiamas tinkamais prognozuojamos paklausos ir pasiūlos centriniais orientaciniais scenarijais, įskaitant ekonominį nurašymo tikimybės vertinimą, užkonservavimą, statomus naujus elektros energijos gamybos išteklius, priemones energijos vartojimo efektyvumo ir elektros tinklų sujungimo tikslams pasiekti, ir atitinkamas jautrumo analizes dėl ekstremaliųjų oro reiškinių, hidrologinių sąlygų, didmeninių kainų ir anglies dioksido kainos pokyčių;
apimtų atskirus scenarijus, atspindinčius skirtingą tikimybę, kad kils išteklių adekvatumo problemų, kurioms spręsti rengiami skirtingi pajėgumų mechanizmų tipai;
būtų atliekamas tinkamai atsižvelgiant į visų išteklių, įskaitant esamas ir būsimas galimybes dėl elektros energijos gamybos, energijos kaupimo, sektorių integravimo, reguliavimo apkrova, importo ir eksporto, indėlį, ir į tai, kaip visa tai padeda užtikrinti lankstų sistemos eksploatavimą;
jame būtų numatomas tikėtinas 20 straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių poveikis;
apimtų variantus nesinaudojant esamais ar planuojamais pajėgumų mechanizmais ir, kai tinkama, tokių mechanizmų variantus;
būtų grindžiamas rinkos modeliu, kuriame naudojamas, kai tinkama, srautinis metodas;
būtų atliekamas taikant tikimybių skaičiavimus;
jame būtų naudojama viena bendra modeliavimo priemonė;
apimtų bent šiuos 25 straipsnyje nurodytus rodiklius:
jame būtų nurodomos galimų išteklių adekvatumo problemų priežastys, visų pirma ar tai tinklo, ar ištekliaus apribojimas, ar abiejų rūšių apribojimas;
būtų atliekamas atsižvelgiant į realius tinklo pokyčius;
užtikrintų, kad būtų tinkamai atsižvelgta į nacionalinius gamybos, paklausos lankstumo ir elektros energijos kaupimo ypatumus, pirminių išteklių prieinamumą ir sujungiamumo lygį.
Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 5 d. ENTSO-E pateikia ACER metodikos projektą, pagal kurią skaičiuojama:
prarastos apkrovos vertė;
elektros energijos gamybos arba reguliavimo apkrova naujo dalyvio kaina ir
patikimumo standartas, nurodytas 25 straipsnyje.
Metodika turi būti grindžiama skaidriais, objektyviais ir patikrinamais kriterijais.
24 straipsnis
Nacionaliniai išteklių adekvatumo vertinimai
Nacionaliniuose išteklių adekvatumo vertinimuose pateikiami orientaciniai centriniai scenarijai, kaip nurodyta 23 straipsnio 5 dalies b punkte.
Be nurodytųjų 23 straipsnio 5 dalies b punkte, nacionaliniuose išteklių adekvatumo vertinimuose gali būti atsižvelgta į papildomą jautrumą. Tokiais atvejais nacionaliniuose išteklių adekvatumo vertinimuose gali būti:
daromos prielaidos atsižvelgiant į nacionalinės elektros energijos paklausos ir pasiūlos ypatumus;
naudojamos priemonės ir nuoseklūs naujausi duomenys, kurie papildo ENTSO-E Europos išteklių adekvatumo vertinimui naudojamus duomenis.
Be to, nacionalinių išteklių adekvatumo vertinimų metu vertinant kitoje valstybėje narėje esančių pajėgumų teikėjų indėlį į energijos tiekimo saugumą prekybos zonose, kurias jie apima, naudojama 26 straipsnio 11 dalies a punkte numatyta metodika.
Per du mėnesius nuo ataskaitos pateikimo dienos ACER pateikia nuomonę dėl to, ar nacionalinio vertinimo ir Europos vertinimo skirtumai yra pagrįsti.
Įstaiga, atsakinga už nacionalinį išteklių adekvatumo vertinimą, turi deramai atsižvelgti į ACER nuomonę ir prireikus iš dalies pakeičia savo vertinimą. Jeigu ji nusprendžia neatsižvelgti visapusiškai į ACER nuomonę, ta įstaiga paskelbia ataskaitą kartu su išsamiu pagrindimu.
25 straipsnis
Patikimumo standartas
26 straipsnis
Tarpvalstybinis dalyvavimas pajėgumų mechanizmuose
Valstybės narės gali reikalauti, kad užsienio pajėgumai būtų valstybėje narėje, turinčioje tiesioginę tinklo jungtį, jungiančią tą valstybę narę ir mechanizmą taikančią valstybę narę.
Jei pajėgumų teikėjai dalyvauja daugiau kaip viename pajėgumų mechanizme tą patį tiekimo laikotarpį, jie dalyvauja tokiu mastu, kuris neviršija numatomos jungiamųjų linijų parengties, taip pat atsižvelgiant į tikėtiną nepalankiausių sistemos sąlygų susidarymą vienu metu ir sistemoje, kurioje taikomas mechanizmas, ir sistemoje, kurioje yra užsienio pajėgumas, taikant 11 dalies a punkte nurodytą metodiką.
Jei pajėgumų teikėjai dalyvauja daugiau kaip viename pajėgumų mechanizme tą patį tiekimo laikotarpį ir negali įvykdyti kelių įsipareigojimų, reikalaujama, kad jie mokėtų kelis neparengties mokėjimus.
Perdavimo sistemos operatoriai, remdamiesi regioninio koordinavimo centro rekomendacija, kasmet nustato didžiausią naujų dalyvių pajėgumą, kurį galima teikti iš užsienio pajėgumų.
Perdavimo sistemos, kurioje yra užsienio pajėgumas, operatorius:
nustato, ar suinteresuoti pajėgumų teikėjai gali užtikrinti pajėgumų mechanizme, kuriame ketina dalyvauti pajėgumo teikėjas, reikalaujamas technines veikimo charakteristikas, ir užregistruoja pajėgumo teikėją tuo tikslu įsteigtame registre kaip reikalavimus atitinkantį pajėgumo teikėją;
atlieka parengties patikrinimus;
valstybės narės, taikančios pajėgumų mechanizmą, perdavimo sistemos operatoriui pateikia informaciją, kurią jis gavo pagal šios pastraipos a ir b punktus bei antrą pastraipą.
Atitinkamas pajėgumų teikėjas nedelsiant informuoja perdavimo sistemos operatorių apie jo dalyvavimą užsienio pajėgumų mechanizme.
Ne vėliau kaip 2020 m. liepos 5 d. ENTSO-E pateikia ACER:
7 dalyje nurodyto didžiausio naujų dalyvių pajėgumo, kurį galima teikti iš užsienio pajėgumų, apskaičiavimo metodiką;
pajamų pasidalijimo metodiką, nurodytą 9 dalyje;
bendrąsias 10 dalies b punkte nurodytų parengties patikrinimų vykdymo taisykles;
bendrąsias nustatymo, kada priklauso mokėti neparengties mokėjimą, taisykles;
10 dalies a punkte nurodyto registro tvarkymo sąlygas;
bendrąsias 10 dalies a punkte nurodyto dalyvavimo reikalavimus atitinkančio pajėgumo nustatymo taisykles.
Dėl pasiūlymo iš anksto konsultuojamasi ir jį pagal 27 straipsnį tvirtina ACER.
27 straipsnis
Patvirtinimo procedūra
V SKYRIUS
PERDAVIMO SISTEMOS EKSPLOATAVIMAS
28 straipsnis
Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas
29 straipsnis
ENTSO-E
30 straipsnis
ENTSO-E užduotys
ENTSO-E:
siekdamas įgyvendinti 28 straipsnyje nustatytus tikslus, parengia 59 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sričių tinklo kodeksus;
kas dvejus metus priima ir paskelbia neprivalomą dešimties metų visos Sąjungos tinklo plėtros planą (toliau – visos Sąjungos tinklo plėtros planas);
rengia ir priima pasiūlymus dėl Europos išteklių adekvatumo vertinimo pagal 23 straipsnį ir pasiūlymus dėl tarpvalstybinio dalyvavimo pajėgumų mechanizmuose pagal 26 straipsnio 11 dalį techninių specifikacijų;
priima Sąjungos perdavimo sistemos operatorių techninio bendradarbiavimo su trečiųjų valstybių perdavimo sistemų operatoriais koordinavimo rekomendacijas;
priima regioninių koordinavimo centrų bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo sistemą;
priima pasiūlymą, kuriame apibrėžiamas sistemos eksploatavimo regionas pagal 36 straipsnį;
bendradarbiauja su skirstymo sistemos operatoriais ir ES SSO subjektu;
skatina perdavimo tinklų skaitmeninimą, įskaitant pažangiųjų elektros energijos tinklų, veiksmingo tikralaikio duomenų surinkimo ir pažangiųjų apskaitos sistemų diegimą;
priima bendrąsias tinklo eksploatavimo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti tinklo eksploatacijos įprastomis ir avarinėmis sąlygomis koordinavimą, įskaitant bendrą incidentų klasifikavimo skalę, ir mokslinių tyrimų planus, įskaitant tų planų įgyvendinimą taikant efektyvią mokslinių tyrimų programą. Tose priemonėse, inter alia, nurodoma:
informacija, įskaitant atitinkamą kitos dienos, einamosios dienos informaciją ir tikralaikę informaciją, naudingą siekiant pagerinti veiklos koordinavimą, taip pat optimalus informacijos rinkimo dažnumas ir dalijimasis tokia informacija;
technologinė keitimosi tikralaike informacija platforma ir, jei tinkama, technologinės i papunktyje nurodytos kitos informacijos rinkimo, tvarkymo ir perdavimo platformos, taip pat procedūrų, kurias taikant galima padidinti perdavimo sistemos operatorių veiklos koordinavimą, įgyvendinimas, siekiant ateityje tokį koordinavimą taikyti Sąjungos lygmeniu;
kaip perdavimo sistemos operatoriai pateikia veiklos informaciją ir kitiems perdavimo sistemos operatoriams ar bet kuriems subjektams, tinkamai įgaliotiems juos remti siekiant veiklos koordinavimo, ir ACER, ir
kad perdavimo sistemos operatoriai paskiria kontaktinį centrą, atsakingą už atsakymą į kitų perdavimo sistemos operatorių ar bet kurių kitų tinkamai įgaliotų subjektų, kaip nurodyta iii papunktyje, pateiktus užklausimus ar ACER pateiktus tokios informacijos prašymus;
priima metinę veiklos programą;
padeda nustatyti sąveikumo reikalavimus ir nediskriminacines bei skaidrias prieigos prie duomenų procedūras, kaip numatyta Direktyvos (ES) 2019/944 24 straipsnyje;
priima metinę ataskaitą;
vykdo ir priima sezoninius adekvatumo vertinimus pagal Reglamento (ES) 2019/941 9 straipsnio 2 dalį;
skatina kibernetinį saugumą ir duomenų apsaugą, bendradarbiaudamas su atitinkamomis institucijomis ir reguliuojamais subjektais;
vykdydamas savo užduotis atsižvelgia į reguliavimo apkrova plėtrą.
31 straipsnis
Konsultacijos
32 straipsnis
ACER vykdoma stebėsena
ACER stebi, kaip ENTSO-E įgyvendina pagal 59 straipsnį parengtus tinklo kodeksus. Jei ENTSO-E neįgyvendina tokių tinklo kodeksų, ACER prašo ENTSO-E pateikti tinkamai pagrįstą paaiškinimą, kodėl jis jų neįgyvendino. ACER informuoja Komisiją apie tą paaiškinimą ir pateikia savo nuomonę tuo klausimu.
ACER stebi ir analizuoja, kaip įgyvendinami tinklo kodeksai ir Komisijos priimtos gairės, kaip nustatyta 58 straipsnio 1 dalyje, ir kokį poveikį jie turi taikytinų taisyklių, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas rinkos integracijai ir užtikrinti nediskriminacines sąlygas, veiksmingą konkurenciją ir efektyvų rinkos veikimą, suderinimui, ir teikia ataskaitą Komisijai.
Jei, ACER nuomone, metinės veiklos programos projektu ar visos Sąjungos tinklo plėtros plano projektu, kuriuos pateikė ENTSO-E, neprisidedama užtikrinant nediskriminacines sąlygas, veiksmingą konkurenciją, efektyvų rinkos veikimą ar pakankamą trečiųjų šalių prieigai atvirų tarpvalstybinių jungiamųjų linijų lygį, ACER per du mėnesius nuo pateikimo dienos pateikia ENTSO-E ir Komisijai tinkamai pagrįstą nuomonę ir rekomendacijas.
33 straipsnis
Sąnaudos
Šio reglamento 28–32 ir 58–61 straipsniuose ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 347/2013 ( 7 ) 11 straipsnyje nurodytos veiklos, kurią vykdo ENTSO-E, sąnaudas padengia perdavimo sistemos operatoriai ir į jas atsižvelgiama apskaičiuojant tarifus. Reguliavimo institucijos patvirtina tas sąnaudas tik tuo atveju, jei jos pagrįstos ir tinkamos.
34 straipsnis
Regioninis perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimas
Komisijai pagal 68 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, kuriais nustatomas geografinis rajonas, su kuriuo siejama kiekviena regioninio bendradarbiavimo struktūra. Tuo tikslu Komisija konsultuojasi su reguliavimo institucijomis, ACER ir ENTSO-E.
Šioje dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais nedaromas poveikis 36 straipsniui.
35 straipsnis
Regioninių koordinavimo centrų steigimas ir paskirtis
Sistemos eksploatavimo regiono reguliavimo institucijos peržiūri ir patvirtina pasiūlymą.
Pasiūlyme pateikiami bent šie elementai:
regioninių koordinavimo centrų numatomos būstinės valstybė narė ir dalyvaujantys perdavimo sistemos operatoriai;
organizacinės, finansinės ir veiklos priemonės, kurių reikia siekiant užtikrinti efektyvų, saugų ir patikimą jungtinės perdavimo sistemos eksploatavimą;
įgyvendinimo planas dėl regioninių koordinavimo centrų veiklos pradžios;
regioninių koordinavimo centrų įstatai ir darbo tvarkos taisyklės;
bendradarbiavimo procesų pagal 38 straipsnį aprašas;
su regioninių koordinavimo centrų atsakomybe susijusių priemonių pagal 47 straipsnį aprašas;
kai rotaciniu pagrindu palaikomi du regioniniai koordinavimo centrai pagal 36 straipsnio 2 dalį – tvarkos, pagal kurią aiškiai nustatomos tų regioninių koordinavimo centrų pareigos ir procedūros, susijusios su jų užduočių vykdymu, aprašas.
36 straipsnis
Regioninių koordinavimo centrų geografinė veiklos sritis
37 straipsnis
Regioninių koordinavimo centrų užduotys
Kiekvienas regioninis koordinavimo centras atlieka bent visas toliau išvardytas regioninės svarbos užduotis visame sistemos eksploatavimo regione, kuriame jis yra įsteigtas:
atlieka koordinuotus pralaidumo skaičiavimus laikantis metodikos, parengtos pagal pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi;
atlieka koordinuotas saugumo analizes laikantis metodikos, parengtos pagal sistemos eksploatavimo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi;
kuria bendrus tinklo modelius laikantis metodikos ir procedūrų, parengtų pagal sistemos eksploatavimo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi;
teikia pagalbą vertinant perdavimo sistemos operatorių sistemos apsaugos planų ir veikimo atkūrimo planų nuoseklumą laikantis procedūros, nustatytos tinklo kodekse dėl avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo, priimtame remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnio 11 dalimi;
atlieka regioninės sistemos adekvatumo kitos savaitės ir bent kitos paros laikotarpiais prognozes ir rengia rizikos mažinimo veiksmus laikantis metodikos, nustatytos Reglamento (ES) 2019/941 8 straipsnyje, ir procedūrų, nustatytų sistemos eksploatavimo gairėse, priimtose remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi;
atlieka regioninio atjungimo planavimo koordinavimą laikantis procedūrų ir metodikų, nustatytų sistemos eksploatavimo gairėse, priimtose remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi;
regioninių koordinavimo centrų darbuotojų mokymą ir atestavimą;
perdavimo sistemos operatorių prašymu teikia pagalbą koordinuojant ir optimizuojant regioninio veikimo atkūrimą;
po veiksmų ir po trikdžių atlieka analizę ir rengia ataskaitas;
nustato regiono rezervo pajėgumo apimtį;
palengvina regioninio balansavimo pajėgumo pirkimą;
teikia pagalbą teikimo perdavimo sistemos operatoriams, jų prašymu, optimizuojant perdavimo sistemos operatorių tarpusavio atsiskaitymus;
atlieka užduotis, susijusias su regioninių elektros energijos krizių scenarijų nustatymu, jei tos užduotys deleguotos regioniniams koordinavimo centrams pagal Reglamento (ES) 2019/941 6 straipsnio 1 dalį, ir tokia apimtimi, kuri jiems yra deleguota;
vykdo užduotis, susijusias su sezoniniais adekvatumo vertinimais, jei tos užduotys deleguotos regioniniams koordinavimo centrams pagal Reglamento (ES) 2019/941 9 straipsnio 2 dalį, ir ta apimtimi, kuri jiems yra deleguota;
apskaičiuoja didžiausią naujų dalyvių pajėgumo, kurį galima teikti iš užsienio pajėgumų, pajėgumų mechanizmuose vertę, siekiant pateikti rekomendaciją pagal 26 straipsnio 7 dalį;
atlieka užduotis, susijusias su perdavimo sistemos operatoriams teikiama pagalba nustatant naujų perdavimo pajėgumų, esamų perdavimo pajėgumų didinimo arba alternatyvų jiems poreikius, kuriuos reikia pateikti regioninėms grupėms, įsteigtoms pagal Reglamentą (ES) 347/2013, ir kuriuos reikia įtraukti į dešimties metų tinklo plėtros planą, nurodytą Direktyvos (ES) 2019/944 51 straipsnyje.
Pirmoje pastraipoje nurodytos užduotys išsamiau išdėstytos I priede.
38 straipsnis
Regioninių koordinavimo centrų veiksmų koordinavimas viduje ir tarpusavyje
Kasdienis regioninių koordinavimo centrų veiksmų koordinavimas viduje ir tarpusavyje vykdomas taikant regiono perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimo procesus, įskaitant regioninių koordinavimo centrų veiklos koordinavimo priemones, jei jų reikia. Bendradarbiavimo procesas grindžiamas:
darbo tvarka, kuria nustatomi planavimo ir veiklos aspektai, svarbūs 37 straipsnyje nurodytų užduočių atlikimui;
dalijimosi analize ir efektyvaus bei įtraukaus konsultavimosi dėl regioninių koordinavimo centrų pasiūlymų su sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriais, susijusiais suinteresuotaisiais subjektais ir kitais regioniniais koordinavimo centrais, vykdant veiklos pareigas ir užduotis pagal 40 straipsnį, procedūra;
koordinuotų veiksmų ir rekomendacijų priėmimo procedūra pagal 42 straipsnį.
39 straipsnis
Darbo tvarka
40 straipsnis
Konsultavimosi procedūra
41 straipsnis
Skaidrumas
42 straipsnis
Koordinuotų veiksmų ir rekomendacijų priėmimas ir peržiūra
Jei perdavimo sistemos operatorius nusprendžia neįgyvendinti koordinuoto veiksmo dėl šioje dalyje išdėstytų priežasčių, jis nepagrįstai nedelsdamas skaidriai nurodo išsamias priežastis regioniniam koordinavimo centrui ir sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams. Tokiais atvejais regioninis koordinavimo centras įvertina to sprendimo poveikį kitiems sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams ir gali pasiūlyti kitokį koordinuotų veiksmų rinkinį laikantis 1 dalyje nustatytos tvarkos.
Jeigu perdavimo sistemos operatorius nusprendžia nukrypti nuo rekomendacijos, kaip nurodyta 1 dalyje, jis nepagrįstai nedelsdamas pateikia savo sprendimo pagrindimą regioniniams koordinavimo centrams ir kitiems sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams.
43 straipsnis
Regioninių koordinavimo centrų valdyba
Valdyba atsako už:
regioninių koordinavimo centrų įstatų ir darbo tvarkos taisyklių parengimą ir patvirtinimą;
organizacinės struktūros nustatymą ir įgyvendinimą;
metinio biudžeto parengimą ir patvirtinimą;
bendradarbiavimo procesų pagal 38 straipsnį parengimą ir patvirtinimą.
44 straipsnis
Organizacinė struktūra
Jų organizacinėje struktūroje nustatoma:
darbuotojų įgaliojimai, pareigos ir atsakomybė;
įvairių organizacijos dalių ir procesų sąsajos ir atskaitomybės ryšiai.
45 straipsnis
Įranga ir darbuotojai
Regioniniai koordinavimo centrai turi turėti visus žmogiškuosius, techninius, fizinius ir finansinius išteklius, kurių reikia, kad jie galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą ir vykdyti savo užduotis nepriklausomai ir nešališkai.
46 straipsnis
Stebėsena ir atskaitų teikimas
Regioniniai koordinavimo centrai nustato bent šių dalykų nuolatinio stebėjimo procesą:
savo veiklos efektyvumo;
nustatytų koordinuotų veiksmų ir rekomendacijų, apimties, kuria perdavimo sistemos operatoriai įgyvendina koordinuotus veiksmus ir rekomendacijas, ir pasiektų rezultatų;
kiekvienos iš užduočių, už kurią jie atsakingi, veiksmingumo ir efektyvumo ir, kai taikytina, tų užduočių rotacijos.
47 straipsnis
Atsakomybė
Sistemos eksploatavimo regione esantys perdavimo sistemos operatoriai, rengdami pasiūlymus dėl regioninių koordinavimo centrų įsteigimo pagal 35 straipsnį, įtraukia į juos būtinus veiksmus, kad apdraustų su regioninių koordinavimo centrų užduočių vykdymu susijusią atsakomybę. Pasirenkant draudimo metodą atsižvelgiama į regioninių koordinavimo centrų teisinį statusą ir teikiamo komercinio draudimo lygį.
48 straipsnis
Dešimties metų tinklo plėtros planas
Visos Sąjungos tinklo plėtros planas, visų pirma:
grindžiamas nacionaliniais investavimo planais, atsižvelgiant į šio reglamento 34 straipsnio 1 dalyje nurodytus regioninius investavimo planus, ir, jei tinkama, Sąjungos lygmens su tinklo planavimu susijusius aspektus, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 347/2013; atliekama sąnaudų ir naudos analizė taikant to reglamento 11 straipsnyje nustatytą metodiką;
tarpvalstybinių jungiamųjų linijų klausimu taip pat grindžiamas įvairių tinklo naudotojų pagrįstais poreikiais ir apima Direktyvos (ES) 2019/944 44 ir 51 straipsniuose nurodytų investuotojų ilgalaikius įsipareigojimus, ir
nustato investicijų, visų pirma į tarpvalstybinius pajėgumus, trūkumą.
Atsižvelgiant į pirmos pastraipos c punktą, prie visos Sąjungos tinklo plėtros plano gali būti pridedama kliūčių, kurios trukdo didinti tarpvalstybinius tinklo pajėgumus ir kurių atsiranda dėl skirtingų patvirtinimo procedūrų arba praktikos, apžvalga.
49 straipsnis
Perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmas
Pirmasis laikotarpis, už kurį turi būti mokamos kompensacijos, nustatomas 61 straipsnyje nurodytose gairėse.
50 straipsnis
Informacijos teikimas
51 straipsnis
Perdavimo sistemos operatorių sertifikavimas
Rengdama pirmoje pastraipoje nurodytą nuomonę Komisija gali prašyti ACER pateikti nuomonę dėl reguliavimo institucijos sprendimo. Tokiu atveju pirmoje pastraipoje nurodytas dviejų mėnesių laikotarpis pratęsiamas dar dviem mėnesiais.
Jei per pirmoje ir antroje pastraipose nurodytus laikotarpius Komisija nepateikia nuomonės, laikoma, kad ji nepareiškė prieštaravimų dėl reguliavimo institucijos sprendimo.
VI SKYRIUS
SKIRSTYMO SISTEMOS EKSPLOATAVIMAS
52 straipsnis
Europos skirstymo sistemos operatorių subjektas
Registruotieji nariai gali dalyvauti ES SSO subjekto veikloje tiesiogiai arba būti atstovaujami valstybės narės paskirtos nacionalinės asociacijos arba Sąjungos lygmens asociacijos.
53 straipsnis
ES SSO subjekto įsteigimas
ES SSO subjekto darbo tvarkos taisyklių projekte užtikrinamas subalansuotas visų dalyvaujančių skirstymo sistemos operatorių atstovavimas.
54 straipsnis
Pagrindinės ES SSO subjekto taisyklės ir procedūros
ES SSO subjekto įstatais, priimtais pagal 53 straipsnį, užtikrinami šie principai:
ES SSO subjekto darbe gali dalyvauti tik registruoti nariai; nariai turi galimybę įgaliojimus deleguoti kitiems nariams;
strateginius sprendimus dėl ES SSO subjekto veiklos ir Direktorių valdybos politikos gaires priima Generalinė asamblėja;
Generalinės asamblėjos sprendimai priimami laikantis šių taisyklių:
kiekvieno nario turimas balsų skaičius yra proporcingas atitinkamam to nario vartotojų skaičiui;
kai surenkama 65 % nariams skirtų balsų ir
sprendimas priimamas 55 % narių dauguma;
Generalinės asamblėjos sprendimai nepriimami laikantis šių taisyklių:
kiekvieno nario turimas balsų skaičius yra proporcingas atitinkamam to nario vartotojų skaičiui;
kai surenkama 35 % nariams skirtų balsų ir
sprendimas nepriimamas 25 % narių dauguma;
Direktorių valdybą ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai išrenka Generalinė asamblėja;
Direktorių valdyba iš savo narių paskiria pirmininką ir tris pirmininko pavaduotojus;
perdavimo sistemos operatorių ir skirstymo sistemos operatorių bendradarbiavimui pagal 56 ir 57 straipsnius vadovauja Direktorių valdyba;
Direktorių valdybos sprendimai priimami absoliučią balsų dauguma;
Generalinė asamblėja, remdamasi Direktorių valdybos pasiūlymu, iš savo narių paskiria generalinį sekretorių ketverių metų kadencijai; kadencija gali būti vieną kartą pratęsta;
Generalinė asamblėja, remdamasi Direktorių valdybos pasiūlymu, paskiria ekspertų grupes, kurių negali sudaryti daugiau kaip 30 narių, o vieną trečdalį jos narių gali sudaryti nariai, kurie nėra ES SSO subjekto nariai; be to, įsteigiama ekspertų iš kiekvienos valstybės grupė, kurią sudaro po vieną skirstymo sistemos operatorių atstovą iš kiekvienos valstybės narės.
ES SSO subjekto patvirtintomis procedūromis užtikrinamas teisingas ir proporcingas požiūris į jo narius ir atspindima įvairi jo narystės geografinė ir ekonominė struktūra. Visų pirma, darbo tvarkos taisyklėse numatoma, kad:
Direktorių valdybą sudaro valdybos pirmininkas ir 27 narių atstovai, iš kurių:
devyni yra narių, kurie turi daugiau kaip 1 mln. tinklo naudotojų, atstovai;
devyni yra narių, kurie turi daugiau kaip 100 000 , bet mažiau kaip 1 mln. tinklo naudotojų, atstovai ir
devyni yra narių, kurie turi mažiau kaip 100 000 tinklo naudotojų, atstovai;
esamų SSO asociacijų atstovams Direktorių valdybos posėdžiuose leidžiama dalyvauti stebėtojų teisėmis;
neleidžiama, kad Direktorių valdybą sudarytų daugiau kaip trijų narių, įsikūrusių toje pačioje valstybėje narėje arba priklausančių tai pačiai pramoninei grupei, atstovai;
kiekvienas valdybos pirmininko pavaduotojas turi būti paskiriamas iš kiekvienos a punkte nurodytos narių kategorijos atstovų;
narių, įsikūrusių vienoje valstybėje narėje arba priklausančių tai pačiai pramoninei grupei, atstovai negali sudaryti ekspertų grupės dalyvių daugumos;
Direktorių valdyba įsteigia Strateginę patariamąją grupę, kuri teikia nuomonę Direktorių valdybai ir ekspertų grupėms; ji sudaroma iš Europos SSO asociacijų atstovų ir tų valstybių narių, kurioms neatstovaujama Direktorių valdyboje, atstovų.
55 straipsnis
ES SSO subjekto užduotys
ES SSO subjekto užduotys:
skatinti skirstymo tinklų eksploatavimą ir planavimą koordinuojant su perdavimo tinklų eksploatavimu ir planavimu;
palengvinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių, paskirstytosios gamybos ir kitų į skirstymo tinklus įdiegtų, pvz., elektros energijos kaupimo, išteklių integravimą;
sudaryti palankesnes sąlygas paklausos lankstumui ir reguliavimui apkrova ir skirstymo tinklo naudotojams patekti į rinkas;
prisidėti prie skirstymo sistemų skaitmeninimo, įskaitant pažangiųjų elektros energijos tinklų ir pažangiųjų apskaitos sistemų diegimą;
remti duomenų tvarkymo, kibernetinio saugumo ir duomenų apsaugos plėtojimą bendradarbiaujant su atitinkamomis institucijomis ir reguliuojamais subjektais;
dalyvauti rengiant tinklo kodeksus, kurie yra svarbūs skirstymo tinklų eksploatavimui ir planavimui bei koordinuotam perdavimo tinklų ir skirstymo tinklų eksploatavimui, pagal 59 straipsnį.
Be to, ES SSO subjektas:
bendradarbiauja su ENTSO-E dėl pagal šį reglamentą priimtų tinklo kodeksų ir gairių, kurios yra svarbios skirstymo tinklų eksploatavimui ir planavimui, taip pat koordinuotam perdavimo tinklų ir skirstymo tinklų eksploatavimui, įgyvendinimo stebėsenos;
bendradarbiauja su ENTSO-E ir tvirtina geriausią koordinuoto perdavimo ir skirstymo sistemų eksploatavimo ir planavimo praktiką, įskaitant tokius klausimus, kaip operatorių tarpusavio duomenų mainai ir paskirstytųjų energijos išteklių koordinavimas;
siekia nustatyti geriausią 1 dalyje nurodytų sričių ir energijos vartojimo efektyvumo skirstymo tinkle didinimo praktiką;
tvirtina metinę darbo programą ir metinę ataskaitą;
veikia laikydamasis konkurencijos teisės ir užtikrina neutralumą.
56 straipsnis
Konsultavimasis rengiant tinklo kodeksus
57 straipsnis
Perdavimo sistemų operatorių ir skirstymo sistemų operatorių bendradarbiavimas
VII SKYRIUS
TINKLO KODEKSAI IR GAIRĖS
58 straipsnis
Tinklo kodeksų ir gairių priėmimas
Rengiant tinklo kodeksus ir gaires:
užtikrinamas minimalus suderinimo lygis, būtinas šio reglamento tikslams pasiekti;
atsižvelgiama į regioninius ypatumus, kai taikytina;
neviršijama to, kas būtina a punkto tikslams pasiekti, ir
nedaroma poveikio valstybių narių teisei nustatyti nacionalinius tinklo kodeksus, kuriais nedaroma įtaka tarpzoninei prekybai.
59 straipsnis
Tinklo kodeksų nustatymas
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais užtikrinamos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, nustatant tinklo kodeksus šiose srityse:
tinklo saugumo ir patikimumo taisyklės, be kita ko, techninio perdavimo rezervo pajėgumo taisyklės tinklo eksploatavimo saugumui užtikrinti, taip pat sąveikumo taisyklės, kuriomis įgyvendinami šio reglamento 34–47 straipsniai ir 57 straipsnis bei Direktyvos (ES) 2019/944 40 straipsnis, įskaitant taisykles dėl sistemos būsenų, taisomųjų veiksmų ir tinklo eksploatavimo saugumo ribų, įtampos reguliavimo ir reaktyviosios galios valdymo, trumpojo jungimo srovės valdymo, elektros energijos srautų valdymo, nenumatytų atvejų analizės ir valdymo, apsaugos įrangos ir schemų, keitimosi duomenimis, atitikties, mokymo, operatyvinio planavimo ir saugumo analizės, regioninio eksploatavimo saugumo koordinavimo, atjungimo koordinavimo, atitinkamų įrenginių parengties planų, adekvatumo analizės, papildomų paslaugų, grafikų sudarymo ir operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkų;
pajėgumo paskirstymo ir perkrovos valdymo taisyklės, kuriomis įgyvendinami Direktyvos (ES) 2019/944 6 straipsnis ir šio reglamento 7–10 straipsniai, 13–17 straipsniai ir 35–37 straipsniai, įskaitant taisykles dėl kitos paros, einamosios paros ir prognozuojamo pajėgumo skaičiavimo metodikos ir procesų, tinklo modelių, prekybos zonų konfigūracijos, apkrovų perskirstymo ir kompensacinės prekybos, prekybos algoritmų, bendro kitos paros prekybos rinkų susiejimo ir einamosios paros prekybos rinkų susiejimo, paskirstyto tarpzoninio pajėgumo garantijos, perkrovos pajamų skirstymo, tarpzoninio perdavimo rizikos draudimo, skyrimo procedūrų ir pajėgumo paskirstymo ir perkrovos valdymo išlaidų susigrąžinimo;
prekybos taisyklės, kuriomis įgyvendinami 5, 6 ir 17 straipsniai dėl techninio ir eksploatacinio tinklo prieigos paslaugų teikimo ir sistemos balansavimo, be kita ko, taisyklės dėl su tinklu susijusios rezervinės galios, įskaitant funkcijas ir atsakomybę, balansavimo energijos mainų platformas, prekybos pabaigos laiką, standartinių ir specifinių balansavimo produktų reikalavimus, balansavimo paslaugų pirkimą, tarpzoninio pajėgumo paskirstymą, kai vykdomi balansavimo paslaugų mainai arba dalijamasi rezervais, atsiskaitymą už balansavimo energiją, atsiskaitymą už energijos mainus tarp sistemos operatorių, atsiskaitymą už disbalansą ir atsiskaitymą už balansavimo pajėgumą, galios ir dažnio valdymą, dažnio palaikymo kokybės nustatymą ir tikslinius parametrus, dažnio išlaikymo rezervus, dažnio atkūrimo rezervus, pakaitos rezervus, rezervų mainus ir dalijimąsi rezervais, rezervų aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius procesus, laiko reguliavimo procesus ir informacijos skaidrumą;
nediskriminacinio, skaidraus su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų teikimo taisyklės, kuriomis įgyvendinami Direktyvos (ES) 2019/944 36, 40 ir 54 straipsniai, įskaitant taisykles dėl nuostoviosios būsenos įtampos reguliavimo, inercijos, greitos reaktyviosios srovės tiekimo, tinklo stabilumui reikalingos inercijos, trumpojo jungimo srovės, paleidimo po visuotinės avarijos galimybė ir izoliuotojo veikimo galimybės;
reguliavimo apkrova taisyklės, kuriomis įgyvendinami šio reglamento 57 straipsnis ir Direktyvos (ES) 2019/944 17, 31, 32, 36, 40 ir 54 straipsniai, įskaitant taisykles dėl telkimo, elektros energijos kaupimo ir apkrovos ribojimo.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Komisijai pagal 68 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant tinklo kodeksus šiose srityse:
prijungimo prie tinklo taisyklės, įskaitant taisykles dėl prie perdavimo sistemos prijungtų apkrovos objektų, prie perdavimo sistemos prijungtų skirstymo objektų ir skirstymo sistemų prijungimo, apkrovos blokų, naudojamų reguliavimo apkrova paslaugoms teikti, prijungimo, generatorių prijungimo prie tinklo reikalavimų, aukštosios įtampos nuolatinės srovės sistemų prijungimo prie tinklo reikalavimų, nuolatinės srovės linija jungiamų elektros jėgainių parko modulių ir tolimųjų galinių aukštos įtampos nuolatinės srovės keitiklių stočių reikalavimų ir prijungiant prie tinklo taikomų naudojimo leidimo procedūrų;
duomenų mainų, atsiskaitymų ir skaidrumo taisyklės, įskaitant, visų pirma, taisykles dėl atitinkamų laikotarpių perspektyvos perdavimo pajėgumo, perdavimo pajėgumo paskirstymo ir naudojimo apskaičiuotų ir faktinių verčių, objektų apkrovos prognozių ir faktinės apkrovos ir jų telkimo, įskaitant objektų neparengtį, gamybos vienetų pagaminamos energijos prognozes ir faktinę pagaminamą energiją ir jos telkimą, įskaitant gamybos vienetų neparengtį, tinklų parengtį ir naudojimą, perkrovos valdymo priemones ir balansavimo rinkos duomenis. Taisyklėse turėtų būti nurodyti būdai, kuriais skelbiama informacija, paskelbimo terminai ir už tos informacijos tvarkymą atsakingi subjektai;
trečiosios šalies prieigos taisyklės;
eksploatavimo ir atkūrimo procedūros avarijos atveju, įskaitant sistemos apsaugos planus, veikimo atkūrimo planus, sąveiką rinkoje, keitimąsi informacija ir komunikaciją, ir priemones bei įrenginius;
sektoriams skirtos taisyklės, susijusios su tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinio saugumo aspektais, įskaitant taisykles dėl bendrų minimalių reikalavimų, planavimo, stebėjimo, ataskaitų teikimo ir krizių valdymo.
Jei tinklo kodekso dalykas yra tiesiogiai susijęs su skirstymo sistemos eksploatavimu ir nėra labai aktualus perdavimo sistemai, Komisija gali reikalauti, kad ES SSO subjektas, bendradarbiaudamas su ENTSO-E, sušauktų projekto komitetą ir pateiktų tinklo kodekso pasiūlymą ACER.
60 straipsnis
Tinklo kodeksų keitimas
61 straipsnis
Gairės
Komisijai pagal 68 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant gaires, susijusias su perdavimo sistemų operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmu. Tose gairėse pagal 18 ir 49 straipsniuose nustatytus principus nurodoma:
išsami tvarka, pagal kurią nustatoma, kurie perdavimo sistemos operatoriai privalo mokėti kompensaciją už tarpvalstybinius srautus, įskaitant tai, kaip suma pagal 49 straipsnio 2 dalį paskirstoma nacionalinių perdavimo sistemų, kuriose prasideda tarpvalstybiniai srautai, ir sistemų, kuriose baigiasi tie srautai, operatoriams;
išsami taikytina mokėjimo tvarka, įskaitant pirmojo laikotarpio, už kurį kompensacija mokėtina pagal 49 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, nustatymą;
išsami metodika, pagal kurią nustatoma, už kuriuos priimamus tarpvalstybinius srautus turi būti mokama kompensacija pagal 49 straipsnį (atsižvelgiant į srautų kiekį ir tipą), ir nustatomas tokių srautų, prasidėjusių arba pasibaigusių atskirų valstybių narių perdavimo sistemose, dydis pagal 49 straipsnio 5 dalį;
išsami metodika, pagal kurią nustatomos dėl tarpvalstybinių srautų priėmimo patirtos išlaidos ir gauta nauda pagal 49 straipsnio 6 dalį;
išsami informacija apie tai, kaip taikant perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmą traktuojami Europos ekonominei erdvei nepriklausančiose valstybėse prasidėję arba pasibaigę elektros energijos srautai ir
nacionalinių sistemų, kurios sujungtos nuolatinės srovės linijomis, įtraukimo priemonės pagal 49 straipsnį.
Kai tikslinga, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatomos gairės, numatančios minimalų suderinimo lygį, reikalingą šio reglamento tikslui pasiekti. Tose gairėse gali būti nurodomos:
išsamios elektros prekybos taisyklės, kuriomis įgyvendinamas Direktyvos (ES) 2019/944 6 straipsnis ir šio reglamento 5–10, 13–17, 35, 36 ir 37 straipsniai;
išsamios investavimo į jungiamųjų linijų pajėgumus paskatų taisyklės, kuriomis įgyvendinamas 19 straipsnis, įskaitant lokacinius signalus.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
62 straipsnis
Valstybių narių teisė nustatyti išsamesnes priemones
Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių teisėms palikti galioti arba nustatyti priemones, kurių nuostatos yra išsamesnės už nustatytąsias šiame reglamente, 61 straipsnyje nurodytose gairėse arba 59 straipsnyje nurodytuose tinklo kodeksuose, su sąlyga, kad tos priemonės suderinamos su Sąjungos teise.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
63 straipsnis
Naujos jungiamosios linijos
Pateikus prašymą, naujoms nuolatinės srovės jungiamosioms linijoms tam tikrą ribotos trukmės laikotarpį gali būti netaikomi šio reglamento 19 straipsnio 2 ir 3 dalys ir Direktyvos (ES) 2019/944 6 ir 43 straipsniai, 59 straipsnio 7 dalis ir 60 straipsnio 1 dalis, su sąlyga, kad tenkinamos šios sąlygos:
investicijomis didinama konkurencija elektros energijos tiekimo srityje;
investavimo rizikos lygis yra toks, kad apskritai nebūtų investuojama, jei nebūtų padaryta išimtis;
jungiamosios linijos nuosavybės teisė priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris bent teisinės formos požiūriu yra nepriklausomas nuo sistemos operatorių, kurių sistemose bus nutiesta ta jungiamoji linija;
tos jungiamosios linijos naudotojai turi mokėti naudojimosi mokestį;
iš dalies atvėrus rinką, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/92/EB ( 9 ) 19 straipsnyje, jokia jungiamosios linijos kapitalo ar eksploatavimo sąnaudų dalis nebuvo atgauta iš jokios mokesčių, mokėtų už naudojimąsi jungiamąja linija sujungtomis perdavimo ar skirstymo sistemomis, dalies, ir
išimtis negalėtų daryti neigiamo poveikio konkurencijai ar efektyviam elektros energijos vidaus rinkos arba reguliuojamos sistemos, su kuria jungiamoji linija sujungta, veikimui.
Per du mėnesius nuo dienos, kurią prašymą padaryti išimtį gavo paskutinė iš atitinkamų reguliavimo institucijų, ACER gali pateikti toms reguliavimo institucijoms patariamąją nuomonę. Priimdamos sprendimą reguliavimo institucijos gali remtis ta nuomone.
Sprendžiant, ar padaryti išimtį, kiekvienu atveju reguliavimo institucijos svarsto, ar reikia nustatyti išimties taikymo trukmės ir nediskriminacinės prieigos prie jungiamosios linijos sąlygas. Sprendžiant dėl tų sąlygų reguliavimo institucijos pirmiausia atsižvelgia į papildomą pajėgumą, kuris atsiras nutiesus naują liniją, arba esamo pajėgumo modifikavimą, projekto įgyvendinimo trukmę ir nacionalines aplinkybes.
Prieš padarydamos išimtį, atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijos priima sprendimą dėl pajėgumo valdymo ir paskirstymo taisyklių ir mechanizmų. Į tas perkrovos valdymo taisykles turi būti įtraukta pareiga nepanaudotą pajėgumą pasiūlyti rinkoje, o įrenginio naudotojams turi būti suteikiama teisė pajėgumą, dėl kurio jie yra sudarę sutartis, parduoti antrinėje rinkoje. Vertinant 1 dalies a, b ir f punktuose nurodytus kriterijus atsižvelgiama į pajėgumo paskirstymo procedūros rezultatus.
Jeigu visos atitinkamos reguliavimo institucijos per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos susitarė dėl sprendimo padaryti išimtį, jos apie tą sprendimą informuoja ACER.
Sprendimas padaryti išimtį, įskaitant šios dalies trečioje pastraipoje nurodytas sąlygas, turi būti tinkamai pagrįstas ir paskelbtas.
ACER 4 dalyje nurodytą sprendimą priima:
jei atitinkamos reguliavimo institucijos per šešis mėnesius nuo dienos, kurią paskutinė iš tų reguliavimo institucijų gavo prašymą taikyti išimtį, negalėjo susitarti, arba
gavusi bendrą atitinkamų reguliavimo institucijų prašymą.
ACER, prieš priimdama tokį sprendimą, konsultuojasi su atitinkamomis reguliavimo institucijomis ir prašymo teikėjais.
Reguliavimo institucijos nedelsdamos persiunčia kiekvieno gauto prašymo taikyti išimtį kopiją Komisijai ir ACER susipažinti. Atitinkamos reguliavimo institucijos ar ACER (notifikuojančios įstaigos) apie sprendimą nedelsdamos praneša Komisijai ir pateikia visą atitinkamą informaciją, susijusią su tuo sprendimu. Komisijai galima tą informaciją pateikti apibendrinta forma, kad ji galėtų priimti tinkamai pagrįstą sprendimą. Visų pirma tą informaciją sudaro:
išsamios priežastys, dėl kurių išimtis buvo padaryta arba atsisakyta ją padaryti, įskaitant finansinę informaciją, pagrindžiančią būtinybę padaryti išimtį;
poveikio konkurencijai ir efektyviam elektros energijos vidaus rinkos veikimui, padarius išimtį, analizė;
priežastys, susijusios su išimties galiojimo trukme ir atitinkama viso jungiamosios linijos pajėgumo dalimi, dėl kurios padaryta išimtis, ir
konsultacijų su atitinkamomis reguliavimo institucijomis rezultatas.
Jei informacija, kurios prašoma, nepateikiama per Komisijos prašyme nustatytą laikotarpį, pranešimas laikomas atšauktu, išskyrus tuos atvejus, kai dar nepasibaigus tam laikotarpiui, Komisija ir notifikuojančios įstaigos sutaria, kad laikotarpis pratęsiamas arba kai notifikuojančios įstaigos tinkamai pagrįstu pareiškimu informuoja Komisiją, kad, jų nuomone, pranešimas yra išsamus.
Notifikuojančios įstaigos Komisijos sprendimą iš dalies pakeisti ar atšaukti sprendimą padaryti išimtį įvykdo per vieną mėnesį nuo jo gavimo ir atitinkamai informuoja Komisiją.
Komisija saugo neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.
Komisijos pritarimas sprendimui taikyti išimtį nustoja galioti praėjus dvejiems metams nuo jo priėmimo dienos, jei iki to laiko jungiamosios linijos tiesimas nepradedamas, arba praėjus penkeriems metams nuo jo priėmimo dienos, jei iki to laiko jungiamoji linija nepradedama eksploatuoti, nebent Komisija, remdamasi pagrįstu notifikuojančių įstaigų prašymu, nuspręstų, kad vėlavimas susijęs su didelėmis kliūtimis, nepriklausančiomis nuo asmens, kuriam buvo taikyta išimtis, valios.
Komisija gali, gavusi prašymą arba savo iniciatyva, iš naujo nagrinėti klausimą dėl prašymo taikyti išimtį, jei:
tinkamai atsižvelgiant į teisėtus šalių lūkesčius ir ekonominę pusiausvyrą, pasiektą priėmus pradinį sprendimą taikyti išimtį, iš esmės pasikeitė bet kuris faktas, kuriuo buvo remtasi priimant sprendimą;
su sprendimu susijusios įmonės nevykdo įsipareigojimų arba
sprendimas priimtas remiantis neišsamia, neteisinga arba klaidinančia šalių suteikta informacija.
64 straipsnis
Nukrypti leidžiančios nuostatos
Valstybės narės gali prašyti leidimo taikyti nuo atitinkamų 3 ir 6 straipsnių, 7 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 ir 4 dalių, 9, 10 ir 11 straipsnių, 14–17 straipsnių, 19–27 straipsnių, 35–47 straipsnių ir 51 straipsnio nuostatų nukrypti leidžiančias nuostatas su sąlyga, kad:
valstybės narės gali įrodyti, kad kyla didelių problemų, susijusių su mažų atskirų sistemų ir mažų prijungtų sistemų eksploatavimu;
atokiausių regionų, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje, kurie negali būti prijungti prie Europos energijos rinkos dėl akivaizdžių fizinių priežasčių atveju.
Pirmos pastraipos a punkte nurodytu atveju nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo laikotarpis apribojamas ir jos taikymas priklauso nuo sąlygų, kuriomis siekiama didesnės konkurencijos ir integracijos į elektros energijos vidaus rinką.
Pirmos pastraipos b punkte nurodytu atveju nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo laikotarpis neribojamas.
Komisija, prieš priimdama sprendimą, apie tuos prašymus informuoja valstybes nares, saugodama neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.
Pagal šį straipsnį nukrypti leidžiančios nuostatos taikymu siekiama užtikrinti, kad nebūtų trukdoma pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos, didesnio lankstumo, elektros energijos kaupimo, elektromobilumo ir reguliavimo apkrova.
Sprendime, kuriuo leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, Komisija nurodo, kokiu mastu turi būti atsižvelgta į tinklo kodeksų ir gairių taikymą.
Jei ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d. Kipro perdavimo sistema nebus jungiamosiomis linijomis prijungta prie kitų valstybių narių perdavimo sistemų, Kipras turės įvertinti, ar reikalinga taikyti nuo tų nuostatų nukrypti leidžiančią nuostatą, ir gali Komisijai pateikti prašymą pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą. Komisija įvertina, ar yra rizikos, kad nuostatų taikymas gali sukelti didelių problemų, susijusių su Kipro elektros energijos sistemos eksploatavimu, ar tikimasi, kad jų taikymas Kipre bus naudingas rinkos veikimui. Remdamasi tuo vertinimu, Komisija priima pagrįstą sprendimą dėl visiško arba dalinio nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo pratęsimo. Sprendimas turi būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
65 straipsnis
Informacijos teikimas ir konfidencialumas
Komisija nustato pagrįstą terminą, per kurį informacija turi būti pateikta, atsižvelgdama į prašomos informacijos sudėtingumą ir skubumą.
Siųsdama prašymą dėl informacijos įmonei, Komisija tuo pat metu išsiunčia prašymo kopiją valstybės narės, kurios teritorijoje yra tos įmonės buveinė, reguliavimo institucijoms.
Siųsdama sprendimą, Komisija tuo pat metu išsiunčia jo kopiją valstybės narės, kurios teritorijoje asmuo gyvena arba kurioje yra įmonės buveinė, reguliavimo institucijoms.
Komisija neatskleidžia pagal šį reglamentą gautos informacijos, jei ta informacija dėl jos pobūdžio laikoma profesine paslaptimi.
66 straipsnis
Sankcijos
67 straipsnis
Komiteto procedūra
68 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
69 straipsnis
Komisijos peržiūros ir ataskaitos
Komisija išsamią vertinimo ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip tą pačią datą.
Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija, remdamasi savo vertinimu, jei tikslinga, pateikia pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
70 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (EB) Nr. 714/2009 panaikinamas. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.
71 straipsnis
Įsigaliojimas
Nepaisant pirmos pastraipos, 14 ir 15 straipsniai, 22 straipsnio 4 dalis, 23 straipsnio 3 ir 6 dalys, 35, 36 ir 62 straipsniai taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. 14 straipsnio 7 dalies ir 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo tikslu 16 straipsnis taikomas nuo tos dienos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
REGIONINIŲ KOORDINAVIMO CENTRŲ UŽDUOTYS
1. Koordinuotas pralaidumo skaičiavimas
1.1 Regioniniai koordinavimo centrai atlieka koordinuotą tarpzoninio pralaidumo skaičiavimą.
1.2 Koordinuotas pralaidumo skaičiavimas atliekamas kitos paros ir einamosios paros laikotarpiams.
1.3 Koordinuotas pralaidumo skaičiavimas atliekamas pagal metodiką, parengtą pagal pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi.
1.4 Koordinuotas pralaidumo skaičiavimas atliekamas remiantis bendru tinklo modeliu pagal 3 punktą.
1.5 Koordinuotas pralaidumo skaičiavimas užtikrina efektyvų perkrovos valdymą laikantis šiame reglamente nustatytų perkrovos valdymo principų.
2. Koordinuota saugumo analizė
2.1 Regioniniai koordinavimo centrai atlieka koordinuotą saugumo analizę, siekdami užtikrinti saugų sistemos eksploatavimą.
2.2 Saugumo analizė atliekama visais operatyvinio planavimo laikotarpiais tarp kitų metų ir einamosios paros laikotarpių, naudojant bendrus tinklo modelius.
2.3 Koordinuota saugumo analizė atliekama pagal metodiką, parengtą pagal sistemos eksploatavimo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi.
2.4 Koordinuotos saugumo analizės rezultatus regioniniai koordinavimo centrai pateikia bent sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams.
2.5 Jei atlikęs koordinuotą saugumo analizę regioninis koordinavimo centras aptinka galimą apribojimą, jis numato taisomuosius veiksmus, kuriais užtikrinamas didžiausias veiksmingumas ir ekonominis efektyvumas.
3. Bendrų tinklo modelių kūrimas
3.1 Regioniniai koordinavimo centrai nustato efektyvius bendro tinklo modelio kūrimo procesus kiekvienam operatyvinio planavimo laikotarpiui tarp kitų metų ir einamosios paros laikotarpių.
3.2 Perdavimo sistemos operatoriai paskiria vieną regioninio koordinavimo centrą visos Sąjungos bendriems tinklo modeliams sukurti.
3.3 Bendri tinklo modeliai sudaromi pagal metodiką, parengtą pagal sistemos eksploatavimo gaires ir pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi.
3.4 Į bendrus tinklo modelius įtraukiami atitinkami duomenys, pagal kuriuos visais operatyvinio planavimo laikotarpiais tarp kitų metų ir einamosios paros laikotarpių būtų galima efektyviai vykdyti operatyvinį planavimą ir skaičiuoti pralaidumą.
3.5 Bendri tinklo modeliai pateikiami visiems regioniniams koordinavimo centrams, perdavimo sistemos operatoriams, ENTSO-E ir, jei ji paprašo, ACER.
4. Pagalba vertinant perdavimo sistemos operatorių sistemos apsaugos ir atkūrimo planų nuoseklumo vertinimo požiūriu
4.1 Regioniniai koordinavimo centrai padeda sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams atlikti perdavimo sistemos operatorių sistemos apsaugos planų ir atkūrimo planų nuoseklumo įvertinimą pagal procedūras, nustatytas tinklo kodekse dėl avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo, priimtame remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnio 11 dalimi.
4.2 Visi perdavimo sistemos operatoriai susitaria dėl slenkstinės vertės, kurią viršijus vieno ar daugiau perdavimo sistemos operatorių veiksmai, atliekami įvykus sistemos avarijai ar jai esant visiško atsijungimo arba veikimo atkūrimo būsenos, laikomi darančiais didelį poveikį kitiems perdavimo sistemos operatoriams, kurių sistemos sinchroniškai arba nesinchroniškai sujungtos tarpusavyje.
4.3 Teikdamas pagalbą perdavimo sistemos operatoriams, regioninis koordinavimo centras:
nustato galimus nesuderinamumus;
pasiūlo poveikio mažinimo veiksmus.
4.4 Perdavimo sistemos operatoriai įvertina pasiūlytus poveikio mažinimo veiksmus ir į juos atsižvelgia.
5. Pagalba koordinuojant ir optimizuojant regioninį veikimo atkūrimą
5.1 Kiekvienas atitinkamas regioninio koordinavimo centras teikia pagalbą perdavimo sistemos operatoriams, paskirtiems dažnio valdymo koordinatoriais ir resinchronizavimo koordinatoriais pagal tinklo kodeksą, kuriame nustatomi elektros sistemos avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo reikalavimai, priimtą remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnio 11 dalimi, kad sistemos veikimas būtų atkurtas efektyviau ir veiksmingiau. Sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriai nustato, kokį vaidmenį, susijusį su pagalba koordinuojant ir optimizuojant regioninį veikimo atkūrimą, atlieka regioninio koordinavimo centras.
5.2 Jei perdavimo sistemos operatoriaus sistema yra visiško atsijungimo arba veikimo atkūrimo būsenos, jis gali prašyti regioninių koordinavimo centrų pagalbos.
5.3 Regioniniai koordinavimo centrai aprūpinami beveik tikralaikės priežiūrinės kontrolės ir duomenų rinkimo sistemomis, kurių vykdomo stebėjimo apimtis nustatoma taikant 4.2 punkte nurodytą slenkstinę vertę.
6. Po veiksmų ir po trikdžių atliekama analizė ir teikiamos ataskaitos
6.1 Regioniniai koordinavimo centrai ištiria kiekvieną incidentą, per kurį viršijama 4.2 punkte nurodyta slenkstinė vertė, ir parengia ataskaitą. Sistemos eksploatavimo regiono reguliavimo institucijos ir ACER gali dalyvauti tyrime, jeigu jos to paprašo. Ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos, kuriomis siekiama išvengti panašių incidentų ateityje.
6.2 Regioniniai koordinavimo centrai ataskaitą skelbia viešai. ACER gali pateikti rekomendacijas, kuriomis siekiama išvengti panašių incidentų ateityje.
7. Regiono rezervo pajėgumo apimties nustatymas
7.1 Regioniniai koordinavimo centrai apskaičiuoja sistemos eksploatavimo regiono rezervo pajėgumo poreikius. Nustatant rezervo pajėgumo poreikius:
siekiama bendro tikslo kuo ekonomiškiau užtikrinti sistemos eksploatavimo saugumą;
poreikiai nustatomi kitos paros ir (arba) einamosios paros laikotarpiams;
apskaičiuojama bendra reikiamo sistemos eksploatavimo regiono rezervo pajėgumo apimtis;
nustatomi kiekvienos rūšies rezervo būtinojo pajėgumo poreikiai;
atsižvelgiama į galimą vienos rūšies rezervo pajėgumo pakeitimą kitos rūšies rezervo pajėgumu siekiant kuo labiau sumažinti pirkimo išlaidas;
nustatomi būtini reikiamo rezervo pajėgumo geografinio pasiskirstymo reikalavimai, jei jų yra.
8. Regiono balansavimo pajėgumo pirkimo palengvinimas
8.1 Regioniniai koordinavimo centrai padeda sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams nustatyti, kokios apimties balansavimo pajėgumą reikia pirkti. Nustatant balansavimo pajėgumo apimtį:
poreikiai nustatomi kitos paros ir (arba) einamosios paros laikotarpiams;
atsižvelgiama į galimą vienos rūšies rezervo pajėgumo pakeitimą kitos rūšies rezervo pajėgumu siekiant kuo labiau sumažinti pirkimo išlaidas;
atsižvelgiama į reikiamo rezervo pajėgumo kiekius, kuriuos tikimasi gauti iš balansavimo energijos pasiūlymų, dar nepateiktų pagal balansavimo pajėgumo sutartį.
8.2 Regioniniai koordinavimo centrai padeda sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams perkant pagal 8.1 punktą nustatytos apimties balansavimo pajėgumą. Perkant balansavimo pajėgumą:
perkama kitos paros ir (arba) einamosios paros laikotarpiams;
atsižvelgiama į galimą vienos rūšies rezervo pajėgumo pakeitimą kitos rūšies rezervo pajėgumu siekiant kuo labiau sumažinti pirkimo išlaidas.
9. Regiono sistemos adekvatumo vertinimai laikotarpiui nuo kitos savaitės iki bent kitos paros ir rizikos mažinimo veiksmų parengimas
9.1 Regioniniai koordinavimo centrai atlieka regiono adekvatumo vertinimus laikotarpiui nuo kitos savaitės iki bent kitos paros pagal Reglamente (ES) 2017/1485 nustatytas procedūras ir remdamiesi metodika, parengta pagal Reglamento (ES) 2019/941 8 straipsnį.
9.2 Atlikdami trumpalaikius regiono adekvatumo vertinimus, regioniniai koordinavimo centrai remiasi sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatorių pateikta informacija, siekdami nustatyti situacijas, kurioms esant bet kuriame valdymo rajone arba visame regione numatomas adekvatumo trūkumas. Regioniniai koordinavimo centrai atsižvelgia į galimus tarpzoninius mainus ir eksploatavimo saugumo ribas visais atitinkamais operatyvinio planavimo laikotarpiais.
9.3 Atlikdamas regiono sistemos adekvatumo vertinimą, kiekvienas regioninis koordinavimo centras bendradarbiauja su kitais regioniniais koordinavimo centrais, kad:
patikrintų pagrindines prielaidas ir prognozes;
nustatytų galimas situacijas, kurioms esant trūksta tarpregioninio adekvatumo.
9.4 Kiekvienas regioninis koordinavimo centras pateikia regiono sistemos adekvatumo vertinimo rezultatus, kartu nurodydamas savo siūlomus adekvatumo trūkumo rizikos mažinimo veiksmus, sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams ir kitiems regioniniams koordinavimo centrams.
10. Regioninis atjungimo planavimo koordinavimas
10.1 Kiekvienas regioninis koordinavimo centras imasi regioninio atjungimo koordinavimo pagal Sistemos eksploatavimo gairėse, priimtose remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi, nustatytas procedūras, siekdamas stebėti atitinkamų įrenginių parengties būseną ir koordinuoti jų parengties planus, kad būtų užtikrintas perdavimo sistemos eksploatavimo saugumas ir sykiu kuo didesnis jungiamųjų linijų ir perdavimo sistemų, nuo kurių priklauso tarpzoniniai srautai, pajėgumas.
10.2 Kiekvienas regioninis koordinavimo centras tvarko bendrą sistemos eksploatavimo regiono atitinkamų tinklo elementų, elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos įrenginių sąrašą ir pateikia jį ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.
10.3 Kiekvienas regioninis koordinavimo centras atlieka šiuos su atjungimo koordinavimu sistemos eksploatavimo regione susijusius veiksmus:
vertina atjungimo planavimo suderinamumą su visų perdavimo sistemos operatorių kitų metų parengties planais;
sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams pateikia aptiktų planavimo nesuderinamumų sąrašą ir savo siūlomus nesuderinamumų šalinimo būdus.
11. Perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo optimizavimas
11.1 Sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriai gali visi kartu nuspręsti prašyti regioninio koordinavimo centro pagalbos administruojant finansinius srautus, susijusius su perdavimo sistemos operatorių tarpusavio atsiskaitymais, kuriuose dalyvauja daugiau kaip du perdavimo sistemos operatoriai, tokius kaip apkrovų perskirstymo išlaidos, perkrovos pajamos, nenumatyti nuokrypiai ar rezervo pirkimo išlaidos.
12. Regioninių koordinavimo centrų darbuotojų mokymas ir atestavimas
12.1 Regioniniai koordinavimo centrai parengia ir vykdo regioninių koordinavimo centrų darbuotojams skirtas mokymo ir atestavimo programas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama regiono sistemos eksploatavimui.
12.2 Mokymo programos apima visus svarbius sistemos eksploatavimo elementus, susijusius su regioninių koordinavimo centrų užduočių vykdymu, įskaitant regioninių krizių scenarijus.
13. Regioninių elektros energijos sektoriaus krizės scenarijų nustatymas
13.1 Jei ENTSO-E deleguoja šią funkciją regioniniams koordinavimo centrams, jie nustato regioninių elektros energijos krizių scenarijus pagal Reglamento (ES) 2019/941 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.
Regioninių elektros energijos krizių scenarijai nustatomi pagal Reglamento (ES) 2019/941 5 straipsnyje nustatytą metodiką.
13.2 Kiekvieno sistemos eksploatavimo regiono kompetentingoms institucijoms paprašius, regioniniai koordinavimo centrai joms padeda kas dvejus metus parengti ir atlikti krizių modeliavimą pagal Reglamento (ES) 2019/941 12 straipsnio 3 dalį.
14. Naujų perdavimo pajėgumų, esamų perdavimo pajėgumų didinimo arba alternatyvų jiems poreikių nustatymas
14.1 Regioniniai koordinavimo centrai teikia pagalbą perdavimo sistemos operatoriams nustatant naujų perdavimo pajėgumų, esamų perdavimo pajėgumų didinimo arba alternatyvų jiems poreikius, kuriuos reikia nurodyti regioninėms grupėms, įsteigtoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 347/2013, ir kurie turi būti įtraukti į dešimties metų tinklo plėtros planą, nurodytą Direktyvos (ES) 2019/944 51 straipsnyje.
15. Didžiausio naujų dalyvių pajėgumo, kurį pajėgumų mechanizmuose galima teikti iš užsienio pajėgumų, apskaičiavimas
15.1 Regioniniai koordinavimo centrai padeda perdavimo sistemos operatoriui apskaičiuoti didžiausią naujų dalyvių pajėgumą, kurį pajėgumų mechanizmuose galima teikti iš užsienio pajėgumų, atsižvelgdami į numatomą jungiamųjų linijų parengtį ir tikėtiną nepalankiausių sistemos sąlygų susidarymą vienu metu sistemoje, kurioje taikomas mechanizmas, ir sistemoje, kurioje yra užsienio pajėgumas.
15.2 Apskaičiavimas atliekamas pagal 26 straipsnio 11 dalies a punkte nustatytą metodiką.
15.3 Regioniniai koordinavimo centrai atlieka skaičiavimą kiekvienos prekybos zonos ribos, patenkančios į sistemos eksploatavimo regioną, atžvilgiu.
16. Sezoninių adekvatumo vertinimų rengimas
16.1 Jei ENTSO-E šią funkciją deleguoja regioniniams koordinavimo centrams pagal Reglamento (ES) 2019/941 9 straipsnį, jie rengia regioninio sezoninio adekvatumo vertinimus.
16.2 Sezoniniai adekvatumo vertinimai rengiami pagal metodiką, parengtą pagal Reglamento (ES) 2019/941 8 straipsnį.
II PRIEDAS
PANAIKINAMAS REGLAMENTAS IR JO DALINIŲ PAKEITIMŲ SĄRAŠAS
2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39) |
8 straipsnio 3 dalies a punktas 8 straipsnio 10 dalies a punktas 11 straipsnis 18 straipsnio 4 dalies a punktas 23 straipsnio 3 dalis |
2013 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 543/2013 dėl duomenų teikimo ir skelbimo elektros energijos rinkose, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 I priedą (OL L 163, 2013 6 15, p. 1) |
I priedo 5.5–5.9 punktai |
III PRIEDAS
ATITIKTIES LENTELĖ
Reglamentas (EB) Nr. 714/2009 |
Šis reglamentas |
— |
1 straipsnio a dalis |
— |
1 straipsnio b dalis |
1 straipsnio a punktas |
1 straipsnio c dalis |
1 straipsnio b punktas |
1 straipsnio d dalis |
2 straipsnio 1 dalis |
2 straipsnio 1 punktas |
2 straipsnio 2 dalies a punktas |
2 straipsnio 2 punktas |
2 straipsnio 2 dalies b punktas |
2 straipsnio 3 punktas |
2 straipsnio 2 dalies c punktas |
2 straipsnio 4 punktas |
2 straipsnio 2 dalies d punktas |
— |
2 straipsnio 2 dalies e punktas |
— |
2 straipsnio 2 dalies f punktas |
— |
2 straipsnio 2 dalies g punktas |
2 straipsnio 5 punktas |
— |
2 straipsnio 6–71 punktai |
— |
3 straipsnis |
— |
4 straipsnis |
— |
5 straipsnis |
— |
6 straipsnis |
— |
7 straipsnis |
— |
8 straipsnis |
— |
9 straipsnis |
— |
10 straipsnis |
— |
11 straipsnis |
— |
12 straipsnis |
— |
13 straipsnis |
— |
14 straipsnis |
— |
15 straipsnis |
16 straipsnio 1–3 dalys |
16 straipsnio 1–4 dalys |
— |
16 straipsnio 5–8 dalys |
16 straipsnio 4–5 dalys |
16 straipsnio 9–11 dalys |
— |
16 straipsnio 12 ir 13 dalys |
— |
17 straipsnis |
14 straipsnio 1 dalis |
18 straipsnio 1 dalis |
— |
18 straipsnio 2 dalis |
14 straipsnio 2–5 dalys |
18 straipsnio 3–6 dalys |
— |
18 straipsnio 7–11 dalys |
— |
19 straipsnio 1 dalis |
16 straipsnio 6 dalis |
19 straipsnio 2 ir 3 dalys |
— |
19 straipsnio 4 ir 5 dalys |
— |
20 straipsnis |
— |
21 straipsnis |
— |
22 straipsnis |
8 straipsnio 4 dalis |
23 straipsnio 1 dalis |
— |
23 straipsnio 2–7 dalys |
— |
25 straipsnis |
— |
26 straipsnis |
— |
27 straipsnis |
4 straipsnis |
28 straipsnio 1 dalis |
— |
28 straipsnio 2 dalis |
5 straipsnis |
29 straipsnio 1–4 dalys |
— |
29 straipsnio 5 dalis |
8 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys |
30 straipsnio 1 dalies a punktas |
8 straipsnio 3 dalies b punktas |
30 straipsnio 1 dalies b punktas |
— |
30 straipsnio 1 dalies c punktas |
8 straipsnio 3 dalies c punktas |
30 straipsnio 1 dalies d punktas |
— |
30 straipsnio 1 dalies e ir f punktai |
|
30 straipsnio 1 dalies g ir h punktai |
8 straipsnio 3 dalies a punktas |
30 straipsnio 1 dalies i punktas |
8 straipsnio 3 dalies d punktas |
30 straipsnio 1 dalies j punktas |
|
30 straipsnio 1 dalies k punktas |
8 straipsnio 3 dalies e punktas |
30 straipsnio 1 dalies l punktas |
|
30 straipsnio 1 dalies m–o punktai |
— |
30 straipsnio 2 ir 3 dalys |
8 straipsnio 5 dalis |
30 straipsnio 4 dalis |
8 straipsnio 9 dalis |
30 straipsnio 5 dalis |
10 straipsnis |
31 straipsnis |
9 straipsnis |
32 straipsnis |
11 straipsnis |
33 straipsnis |
12 straipsnis |
34 straipsnis |
— |
35 straipsnis |
— |
36 straipsnis |
— |
37 straipsnis |
— |
38 straipsnis |
— |
39 straipsnis |
— |
40 straipsnis |
|
41 straipsnis |
— |
42 straipsnis |
— |
43 straipsnis |
— |
44 straipsnis |
— |
45 straipsnis |
— |
46 straipsnis |
— |
47 straipsnis |
8 straipsnio 10 dalis |
48 straipsnis |
13 straipsnis |
49 straipsnis |
2 straipsnio 2 dalies paskutinė pastraipa |
49 straipsnio 7 dalis |
15 straipsnis |
50 straipsnio 1–6 dalys |
I priedo 5.10 punktas |
50 straipsnio 7 dalis |
3 straipsnis |
51 straipsnis |
— |
52 straipsnis |
— |
53 straipsnis |
|
54 straipsnis |
— |
55 straipsnis |
— |
56 straipsnis |
— |
57 straipsnis |
— |
58 straipsnis |
8 straipsnio 6 dalis |
59 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai |
— |
59 straipsnio 1 dalies d ir e punktai |
|
59 straipsnio 2 dalis |
6 straipsnio 1 dalis |
59 straipsnio 3 dalis |
6 straipsnio 2 dalis |
59 straipsnio 4 dalis |
6 straipsnio 3 dalis |
59 straipsnio 5 dalis |
— |
59 straipsnio 6 dalis |
6 straipsnio 4 dalis |
59 straipsnio 7 dalis |
6 straipsnio 5 dalis |
59 straipsnio 8 dalis |
6 straipsnio 6 dalis |
59 straipsnio 9 dalis |
8 straipsnio 1 dalis |
59 straipsnio 10 dalis |
6 straipsnio 7 dalis |
— |
6 straipsnio 8 dalis |
— |
6 straipsnio 9 ir 10 dalys |
59 straipsnio 11 ir 12 dalys |
6 straipsnio 11 dalis |
59 straipsnio 13 ir 14 dalys |
6 straipsnio 12 dalis |
59 straipsnio 15 dalis |
8 straipsnio 2 dalis |
59 straipsnio 15 dalis |
— |
60 straipsnio 1 dalis |
7 straipsnio 1 dalis |
60 straipsnio 2 dalis |
7 straipsnio 2 dalis |
60 straipsnio 3 dalis |
7 straipsnio 3 dalis |
— |
7 straipsnio 4 dalis |
— |
— |
61 straipsnio 1 dalis |
— |
61 straipsnio 2 dalis |
18 straipsnio 1 dalis |
61 straipsnio 3 dalis |
18 straipsnio 2 dalis |
— |
18 straipsnio 3 dalis |
61 straipsnio 4 dalis |
18 straipsnio 4 dalis |
— |
18 straipsnio 4a dalis |
61 straipsnio 5 dalis |
18 straipsnio 5 dalis |
61 straipsnio 5 ir 6 dalys |
19 straipsnis |
— |
21 straipsnis |
62 straipsnis |
17 straipsnis |
63 straipsnis |
— |
64 straipsnis |
20 straipsnis |
65 straipsnis |
22 straipsnis |
66 straipsnis |
23 straipsnis |
67 straipsnis |
24 straipsnis |
— |
— |
68 straipsnis |
— |
69 straipsnis |
25 straipsnis |
70 straipsnis |
26 straipsnis |
71 straipsnis |
( 1 ) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
( 2 ) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL L 326, 2011 12 8, p. 1).
( 3 ) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).
( 4 ) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).
( 5 ) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).
( 6 ) 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiama Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupė (OL C 353, 2012 11 17, p. 2).
( 7 ) 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39).
( 8 ) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).
( 9 ) 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L 27, 1997 1 30, p. 20).