02019R0627 — LT — 17.05.2019 — 000.002

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

Pataisytas:

▼B

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/627

2019 m. kovo 15 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 nustatoma vienoda žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų oficialios kontrolės praktinė tvarka ir dėl oficialios kontrolės iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2074/2005

(Tekstas svarbus EEE)

I ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame reglamente nustatyta vienoda žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų gamybos oficialios kontrolės ir su ja susijusių veiksmų praktinė tvarka. Šią oficialią kontrolę ir veiksmus vykdo kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2, 3 ir 5 dalis ir Deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/624.

Konkrečios taisyklės apima:

2 straipsnis

Sąvokos

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKRETŪS OFICIALIOS GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ KONTROLĖS REIKALAVIMAI IR VIENODAS MINIMALUS TOKIOS KONTROLĖS DAŽNUMAS

I SKYRIUS

Konkretūs kompetentingų institucijų gyvūninius produktus tvarkančiose įmonėse atliekamo audito reikalavimai

3 straipsnis

Reikalavimai, kurių laikymąsi reikia tikrinti

1.  Atlikdamos gerosios higienos praktikos auditą įmonėse, kompetentingos institucijos tikrina, ar maisto tvarkymo subjektai, tvarkantys gyvūninius produktus, nuolat ir tinkamai taiko nustatytas procedūras. Tikrinama bent:

2.  Atlikdamos Reglamento (EB) Nr. 852/2004 5 straipsnyje nustatytų rizikos veiksnių analize ir svarbiaisiais valdymo taškais (RVASVT) grindžiamų procedūrų auditą, kompetentingos institucijos tikrina, ar maisto tvarkymo subjektai, tvarkantys gyvūninius produktus, nuolat ir tinkamai taiko nustatytas procedūras.

3.  Ypač tikrinama, ar procedūromis kuo geriau užtikrinama, kad gyvūniniai produktai:

4.  Jeigu maisto tvarkymo subjektas pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 5 straipsnio 5 dalį taiko RVASVT principų taikymo gairėse nustatytas procedūras, atliekant auditą tikrinamas tinkamas šių gairių taikymas.

5.  Atlikdamos auditą, kompetentingos institucijos ypač siekia:

4 straipsnis

Audito pobūdis ir dažnumas

1.  Atskirų įmonių audito pobūdis ir dažnumas priklauso nuo nustatytų rizikos veiksnių. Šiuo tikslu kompetentinga institucija nuolat vertina:

2.  Jeigu maisto tvarkymo subjektai imasi papildomų priemonių, įdiegdami integruotas sistemas, įmonės kokybės valdymo sistemas, pasirūpindami, kad trečioji šalis atliktų nepriklausomą sertifikavimą, ar imdamiesi kitų priemonių, taip siekdami užtikrinti maisto saugą maisto grandinėje, ir jeigu šios priemonės yra įtvirtintos dokumentuose ir galima lengvai identifikuoti gyvūnus, kuriems taikomos tokios priemonės, kompetentingos institucijos gali į tai atsižvelgti atlikdamos auditą, per kurį tikrinama, kaip laikomasi gerosios higienos praktikos ir taikomos RVASVT pagrįstos procedūros.

II SKYRIUS

Konkretūs žymėjimo identifikavimo ženklu reikalavimai

5 straipsnis

Visose įmonėse, patvirtintose vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 853/2004, tikrinama, ar laikomasi tame reglamente nustatytų identifikavimo ženklų naudojimo reikalavimų ir kitų Reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 straipsnyje nustatytų atsekamumo reikalavimų.

III SKYRIUS

Mokslo ir technologijų pažanga

6 straipsnis

Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie Reglamento (ES) 2017/625 16 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą mokslo ir technologijų pažangą, kad šios galėtų ją apsvarstyti ir prireikus imtis tolesnių veiksmų.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKRETŪS OFICIALIOS ŠVIEŽIOS MĖSOS KONTROLĖS REIKALAVIMAI IR VIENODAS MINIMALUS TOKIOS KONTROLĖS DAŽNUMAS

I SKYRIUS

Auditas

7 straipsnis

Papildomi šviežią mėsą tvarkančiose įmonėse atliekamo audito reikalavimai

1.  Be 3 ir 4 straipsniuose nustatytų audito reikalavimų, kompetentingos institucijos, atlikdamos auditą šviežią mėsą tvarkančiose įmonėse, tikrina, ar maisto tvarkymo subjektas nuolat laikosi įmonės procedūrų, susijusių su šviežios mėsos surinkimu, vežimu, laikymu ir tvarkymu, taip pat šalutinių gyvūninių produktų, įskaitant nurodytas pavojingas medžiagas, už kurias atsako maisto tvarkymo subjektas, naudojimu ar šalinimu.

2.  Atlikdamos auditą skerdyklose, kompetentingos institucijos tikrina maisto grandinės informacijos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnyje, vertinimą.

3.  Atlikdamos RVASVT pagrįstų procedūrų auditą, kompetentingos institucijos tikrina, ar tinkamai taikomos procedūros, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo II skirsnyje, ir ar maisto tvarkymo subjekto taikomomis procedūromis tikrai užtikrinama, kad šviežia mėsa:

II SKYRIUS

Oficiali šviežios mėsos kontrolė

8 straipsnis

Audito rezultatų aktualumas

Vykdydamas oficialią kontrolę pagal šio skyriaus nuostatas, valstybinis veterinarijos gydytojas atsižvelgia į audito, atlikto pagal I skyriaus nuostatas, rezultatus. Atitinkamais atvejais valstybinis veterinarijos gydytojas vykdo per ankstesnius auditus nustatytų trūkumų oficialią kontrolę.

1 skirsnis

Dokumentų tikrinimas

9 straipsnis

Kompetentingų institucijų pareigos, susijusios su dokumentų tikrinimu

1.  Kompetentingos institucijos informuoja kilmės ūkio maisto tvarkymo subjektą apie minimalią maisto grandinės informaciją, kurią jis turi pateikti skerdyklą eksploatuojančiam subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnio nuostatas.

2.  Kompetentingos institucijos atlieka reikiamas dokumentų patikras, kad įsitikintų, jog:

3.  Jeigu gyvūnai išsiunčiami skersti į kitą valstybę narę, kilmės ūkio ir skerdimo vietos kompetentingos institucijos bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad kilmės ūkio maisto tvarkymo subjekto pateikiamą maisto grandinės informaciją be kliūčių gautų skerdyklą, kuriai siunčiami gyvūnai, eksploatuojantis subjektas.

10 straipsnis

Valstybinio veterinarijos gydytojo pareigos, susijusios su dokumentų tikrinimu

1.  Valstybinis veterinarijos gydytojas tikrina maisto grandinės informacijos, skerdyklą eksploatuojančio subjekto pateiktos pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnio nuostatas, patikrų ir vertinimų rezultatus. Valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikdamas tikrinimą prieš skerdimą ir po skerdimo, atsižvelgia į tas patikras ir vertinimus, taip pat į kitą susijusią informaciją iš gyvūnų kilmės ūkio įrašų.

2.  Atlikdamas tikrinimą prieš skerdimą ir po skerdimo, valstybinis veterinarijos gydytojas atsižvelgia į oficialius sertifikatus, numatytus pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/628 ( 9 ) 29 straipsnį, ir oficialią kontrolę vykdančių ar kitas patikras pirminės gamybos etape atliekančių veterinarijos gydytojų paaiškinimus.

3.  Kai ne skerdykloje priverstinai skerdžiami naminiai kanopiniai, skerdykloje esantis valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/628 29 straipsnį numatytą ir valstybinio veterinarijos gydytojo, atlikusio tikrinimą prieš skerdimą pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio VI skyriaus 6 punktą, išduotą sertifikatą ir bet kokią kitą maisto tvarkymo subjekto pateiktą susijusią informaciją.

4.  Jeigu skerdžiami stambieji laukiniai medžiojamieji gyvūnai, medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėje esantis valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina kvalifikuoto asmens pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IV skirsnio II skyriaus 4 punkto a papunktį išduotą deklaraciją, pridedamą prie sumedžioto gyvūno kūno, ir į ją atsižvelgia.

2 skirsnis

Tikrinimas prieš skerdimą

11 straipsnis

Tikrinimo prieš skerdimą reikalavimai

1.  Visi gyvūnai prieš skerdimą tikrinami. Tačiau tikrinimas gali apimti tik tipinio mėginio ėmimą iš kiekvieno pulko ir iš kiekvieno kiškiažvėrių kilmės ūkio.

2.  Tikrinimas prieš skerdimą atliekamas per 24 valandas nuo gyvūnų atvykimo į skerdyklą ir likus mažiau kaip 24 valandoms iki skerdimo. Valstybinis veterinarijos gydytojas gali pareikalauti bet kuriuo kitu metu atlikti papildomą tikrinimą prieš skerdimą.

3.  Atliekant tikrinimą prieš skerdimą, nustatoma, ar yra požymių, iš kurių matyti, kad:

4.  Atliekant tikrinimą prieš skerdimą, tikrinama, ar maisto tvarkymo subjektai vykdo savo pareigą užtikrinti, kad gyvūnų kailis, oda ar vilna būtų švarūs, ir taip išvengti nepriimtinos šviežios mėsos užteršimo skerdžiant rizikos.

5.  Valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka visų gyvūnų, kurių skerdimą maisto tvarkymo subjektas ar oficialiai paskirtas padėjėjas galėjo atidėti, kad būtų atliktas išsamesnis tikrinimas prieš skerdimą, klinikinį patikrinimą.

6.  Jeigu tikrinimas prieš skerdimą atliekamas kilmės ūkyje pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/624 5 straipsnį, skerdykloje esantis valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka tik nustatytos apimties tikrinimą prieš skerdimą.

3 skirsnis

Tikrinimas po skerdimo

12 straipsnis

Tikrinimo po skerdimo reikalavimai

1.  Pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IV skirsnio II skyriaus 4 punkte nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą skerdenos ir susiję subproduktai turi būti patikrinti:

2.  Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad maisto tvarkymo subjektas suteiktų specialias technines priemones ir pakankamai erdvės subproduktams patikrinti.

3.  Kompetentingos institucijos:

4.  Skerdimo linijos greitis ir tikrinimą atliekančių darbuotojų skaičius yra tokie, kad būtų galima tinkamai atlikti tikrinimą.

13 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata dėl tikrinimo po skerdimo laiko

1.  Nukrypdamos nuo 12 straipsnio 1 dalies, jeigu medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėje ar skerdykloje skerdžiant gyvūną arba jį išdarinėjant nėra nei valstybinio veterinarijos gydytojo, nei oficialiai paskirto padėjėjo, kompetentingos institucijos gali leisti tikrinimą po skerdimo atidėti ne ilgiau kaip 24 valandoms po skerdimo arba skerdenos priėmimo medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėje, jeigu:

2.  kompetentingos institucijos gali padidinti 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose nustatytas ribines vertes, užtikrindama, kad nukrypti leidžianti nuostata būtų taikoma mažiausiose skerdyklose ir medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėse, atitinkančiose mažo pajėgumo skerdyklos arba mažo pajėgumo medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonės apibrėžtį, ir jeigu bendra metinė abiejų šių įmonių gamybos apimtis neviršija 5 % viso valstybėje narėje pagaminamo:

Tokiu atveju kompetentingos institucijos apie šios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą praneša ir įrodymus jai pagrįsti pateikia pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535 ( 10 ) nustatytą procedūrą;

3.  Taikant 1 dalies a punkto i papunktį, taikomi Reglamento (EB) Nr. 1099/2009 17 straipsnio 6 dalyje nustatyti perskaičiavimo santykiai. Tačiau avių, ožkų ir smulkiųjų elninių (Cervidae) šeimos gyvūnų (< 100 kg gyvojo svorio) atveju taikomas 0,05 sutartinio ūkinio gyvūno perskaičiavimo santykis, o kitų stambių medžiojamųjų gyvūnų atveju – 0,2 sutartinio ūkinio gyvūno perskaičiavimo santykis.

14 straipsnis

Papildomi tikrinimo po skerdimo reikalavimai

1.  Papildomi tyrimai, pvz., skerdenos dalių ir subproduktų palpacija bei pjūviai ir laboratoriniai tyrimai, atliekami, jeigu reikia:

2.  Atliekant tikrinimą po skerdimo, būtina imtis atsargumo priemonių siekiant kiek įmanoma sumažinti šviežios mėsos užteršimo riziką atliekant palpaciją, pjaustymą ar pjūvius.

15 straipsnis

Naminių neporanagių, vyresnių nei aštuonių mėnesių galvijų, vyresnių nei penkių savaičių kiaulių ir stambiųjų laukinių medžiojamųjų gyvūnų tikrinimo po skerdimo reikalavimai

1.  Be 12 ir 14 straipsniuose nustatytų reikalavimų, taikomi šio straipsnio reikalavimai.

2.  Valstybinis veterinarijos gydytojas pareikalauja, kad, prieš atliekant tikrinimą po skerdimo, naminių neporanagių, vyresnių nei aštuonių mėnesių galvijų ir vyresnių nei penkių savaičių kiaulių skerdenos būtų perpjautos perpus išilgai stuburo.

3.  Jeigu būtina, atliekant tikrinimą po skerdimo, valstybinis veterinarijos gydytojas gali pareikalauti išilgai perpjauti bet kurią galvą arba bet kurią skerdeną. Tačiau, siekdamas atsižvelgti į ypatingus maitinimosi įpročius, technologinę pažangą ar specialias sanitarines sąlygas, valstybinis veterinarijos gydytojas gali leisti pateikti naminių neporanagių, vyresnių nei aštuonių mėnesių galvijų ir vyresnių nei penkių savaičių kiaulių skerdenas, neperpjautas išilgai stuburo.

4.  Mažo pajėgumo skerdyklose ar medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėse, tvarkančiose mažiau nei 1 000 sutartinių ūkinių gyvūnų per metus, valstybinis veterinarijos gydytojas dėl sanitarinių priežasčių gali leisti, prieš atliekant tikrinimą po skerdimo, suaugusių naminių neporanagių, suaugusių galvijų ir suaugusių stambiųjų laukinių medžiojamųjų gyvūnų skerdenas supjaustyti į ketvirčius.

16 straipsnis

Papildomi tikrinimo po skerdimo reikalavimai priverstinio skerdimo atvejais

Jeigu atliekamas priverstinis skerdimas, po skerdimo, prieš pateikiant skerdeną vartoti žmonėms, ji turi būti kuo greičiau patikrinta pagal 12, 13, 14 ir 15 straipsnius.

17 straipsnis

Naminių galvijų, naminių avių ir ožkų, naminių neporanagių ir naminių kiaulių tikrinimo po skerdimo praktinė tvarka

Jeigu tikrinimą po skerdimo atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas ar jis atliekamas prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui arba, jeigu vietoje esama pakankamų garantijų, valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies c punktą ir Deleguotojo reglamento (ES) 2019/624 7 straipsnį, kompetentingos institucijos užtikrina, kad, be 12, 14 ir 15 straipsniuose nustatytų reikalavimų, naminių galvijų, naminių avių ir ožkų, naminių neporanagių ir naminių kiaulių atveju būtų laikomasi ir toliau 18–24 straipsniuose nustatytos praktinės tvarkos.

18 straipsnis

Jauni galvijai

1.  Taikant 2 dalyje nustatytas procedūras, po skerdimo tikrinamos toliau nurodytų galvijų skerdenos ir subproduktai:

2.  Tikrinimo po skerdimo procedūros apima bent šių skerdenos dalių vizualinį patikrinimą:

3.  Jeigu iš 24 straipsnyje nurodytų patikrų rezultatų galima spręsti apie galimą pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba gyvūnų gerovei, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka šias tikrinimo po skerdimo procedūras, skerdenoje ir subproduktuose atlikdamas pjūvį ir palpaciją:

19 straipsnis

Kiti galvijai

1.  Atliekant galvijų, išskyrus nurodytuosius 18 straipsnio 1 dalyje, skerdenų ir subproduktų tikrinimą po skerdimo, taikomos šios procedūros:

2.  Jeigu iš 24 straipsnyje nurodytų patikrų rezultatų galima spręsti apie galimą pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba gyvūnų gerovei, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka šias tikrinimo po skerdimo procedūras, skerdenoje ir subproduktuose atlikdamas pjūvį ir palpaciją:

20 straipsnis

Jaunos naminės avys bei ožkos ir avys, neturinčios prasikalusių nuolatinių kandžių

1.  Atliekant prasikalusių nuolatinių kandžių neturinčių arba jaunesnių nei 12 mėnesių avių ir jaunesnių nei šešių mėnesių ožkų skerdenų ir subproduktų tikrinimą po skerdimo, taikomos šios procedūros:

2.  Jeigu iš 24 straipsnyje nurodytų patikrų rezultatų galima spręsti apie galimą pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba gyvūnų gerovei, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka šias tikrinimo po skerdimo procedūras, skerdenoje ir subproduktuose atlikdamas pjūvį ir palpaciją:

21 straipsnis

Kitos naminės avys ir ožkos

1.  Atliekant avių, kurioms yra prasikalęs nuolatinis kandis arba kurios yra vyresnės nei 12 mėnesių, ir vyresnių nei šešių mėnesių ožkų skerdenų ir subproduktų tikrinimą po skerdimo, taikomos šios procedūros:

2.  Jeigu iš 24 straipsnyje nurodytų patikrų rezultatų galima spręsti apie galimą pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba gyvūnų gerovei, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka šias tikrinimo po skerdimo procedūras, skerdenoje ir subproduktuose atlikdamas pjūvį ir palpaciją:

22 straipsnis

Naminiai neporanagiai

1.  Atliekant naminių neporanagių skerdenų ir subproduktų tikrinimą po skerdimo, taikomos šios procedūros:

2.  Jeigu iš 24 straipsnyje nurodytų patikrų rezultatų galima spręsti apie galimą pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba gyvūnų gerovei, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka šias tikrinimo po skerdimo procedūras, skerdenoje ir subproduktuose atlikdamas pjūvį ir palpaciją:

23 straipsnis

Naminės kiaulės

1.  Atliekant naminių kiaulių skerdenų ir subproduktų tikrinimą po skerdimo, taikomos šios procedūros:

2.  Jeigu iš 24 straipsnyje nurodytų patikrų rezultatų galima spręsti apie galimą pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba gyvūnų gerovei, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka šias tikrinimo po skerdimo procedūras, skerdenoje ir subproduktuose atlikdamas pjūvį ir palpaciją:

24 straipsnis

Patikrų rezultatai, iš kurių galima spręsti apie galimą naminių galvijų, naminių avių ir ožkų, naminių neporanagių ir naminių kiaulių keliamą pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba gyvūnų gerovei

Valstybinis veterinarijos gydytojas taiko papildomas tikrinimo po skerdimo procedūras, nurodytas 18 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje, skerdenoje ir subproduktuose atlikdamas pjūvį ir palpaciją, jeigu, jo nuomone, iš vienos iš toliau nurodytų patikrų rezultatų galima spręsti apie galimą pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba gyvūnų gerovei:

25 straipsnis

Naminių paukščių tikrinimo po skerdimo praktinė tvarka

1.  Visiems naminiams paukščiams taikomas tikrinimas po skerdimo, kurį pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 3 dalį gali padėti atlikti skerdyklos darbuotojai. Valstybinis veterinarijos gydytojas arba oficialiai paskirtas padėjėjas pagal to reglamento 18 straipsnio 2 dalies c punktą asmeniškai atlieka šias užduotis:

2.  Nukrypdamos nuo 1 dalies, kompetentingos institucijos gali nuspręsti, kad po skerdimo bus tikrinami tik iš kiekvieno pulko atrinkti tipiniai paukščių mėginiai, jeigu:

3.  Kai naminiai paukščiai auginami kepenėlių pašteto (pranc. foie gras) gamybai arba naminiai paukščiai, kurių išdarinėjimas buvo atidėtas, buvo paskersti kilmės ūkyje pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio VI skyriaus 8 ir 9 punktus, tikrinimas po skerdimo atliekamas mėsos išpjaustymo įmonėje, į kurią tokios skerdenos atvežamos tiesiogiai iš kilmės ūkio.

26 straipsnis

Ūkiuose auginamų kiškiažvėrių tikrinimo po skerdimo praktinė tvarka

25 straipsnyje nustatyta paukščių tikrinimo po skerdimo praktinė tvarka taikoma ūkiuose auginamiems kiškiažvėriams. Vienam pulkui taikytinos 25 straipsnio nuostatos taikomos ūkiuose auginamiems kiškiažvėriams iš vieno kilmės ūkio, paskerstiems tą pačią dieną.

27 straipsnis

Ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų tikrinimo po skerdimo praktinė tvarka

1.  Ūkiuose auginamiems medžiojamiesiems gyvūnams taikomos šios tikrinimo po skerdimo procedūros:

2.  Jeigu gyvūnai buvo paskersti ne skerdykloje, skerdykloje esantis valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina sertifikatą.

28 straipsnis

Laukinių medžiojamųjų gyvūnų tikrinimo po skerdimo praktinė tvarka

1.  Valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina, ar prie stambiųjų laukinių medžiojamųjų gyvūnų, kurių oda nėra nulupta, siuntos, gabenamos į medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę iš kitos valstybės narės teritorijos, pridedamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 636/2014 priede pateiktą sertifikato pavyzdį atitinkantis veterinarijos sertifikatas arba deklaracija (-os) pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IV skirsnio II skyriaus 8 punkto b papunktį. Valstybinis veterinarijos gydytojas atsižvelgia į to sertifikato arba deklaracijos (-ų) turinį.

2.  Atlikdamas tikrinimą po skerdimo, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka:

3.  Jeigu to reikalauja valstybinis veterinarijos gydytojas, stuburas ir galva perskiriami išilgai.

4.  Jeigu smulkieji laukiniai medžiojamieji gyvūnai nebuvo išdarinėti iškart po sumedžiojimo, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka tipinių iš ten pat sumedžiotų gyvūnų atrinktų mėginių tikrinimą po skerdimo. Jeigu, atliekant tikrinimą, diagnozuojama žmogui perduodama liga ar nustatomas kuris nors iš 2 dalies e punkte nurodytų požymių, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka papildomus visos partijos patikrinimus, siekdamas nustatyti, ar skerdenos turi būti paskelbtos netinkamomis vartoti žmonėms, ar kiekviena skerdena turėtų būti patikrinta atskirai.

5.  Siekdamas nustatyti galutinę diagnozę, valstybinis veterinarijos gydytojas gali atlikti kitus pjūvius ir patikrinti atitinkamas gyvūno dalis. Jeigu vertinimo negalima atlikti laikantis 2 dalyje nustatytos praktinės tvarkos, papildomi tyrimai atliekami laboratorijoje.

6.  Be 45 straipsnyje pateiktų atvejų, mėsa, turinti, kaip nustatyta atlikus tikrinimą po skerdimo, 2 dalies e punkte nurodytų požymių, paskelbiama netinkama vartoti žmonėms.

4 skirsnis

Oficiali konkrečių pavojų kontrolė ir laboratoriniai tyrimai

29 straipsnis

Oficialios užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) kontrolės praktinė tvarka

1.  Valstybinis veterinarijos gydytojas ne tik laikosi Reglamento (EB) Nr. 999/2001 oficialios USE kontrolės reikalavimų, bet ir pagal to reglamento 8 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnyje nustatytas šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo taisykles patikrina, kaip pašalintos, atskirtos ir tam tikrais atvejais paženklintos nurodytos pavojingos medžiagos.

2.  Valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad maisto tvarkymo subjektas imtųsi visų būtinų priemonių siekdamas išvengti mėsos užteršimo nurodytomis pavojingomis medžiagomis skerdžiant, taip pat apsvaiginant. Tai apima ir nurodytų pavojingų medžiagų šalinimą.

30 straipsnis

Oficialios cisticerkozės kontrolės atliekant naminių galvijų ir kiaulinių šeimos gyvūnų tikrinimą po skerdimo praktinė tvarka

1.  18, 19 ir 23 straipsniuose aprašytos tikrinimo po skerdimo procedūros atitinka būtiniausius cisticerkozės tyrimui, atliekamam galvijams ir kiaulinių šeimos gyvūnams (naminėms kiaulėms, ūkiuose auginamiems medžiojamiesiems gyvūnams ir laukiniams medžiojamiesiems gyvūnams), keliamus reikalavimus. 19 straipsnyje nurodytų galvijų atveju kompetentingos institucijos gali nuspręsti, kad kramtomųjų raumenų pjūvis atliekant tikrinimą po skerdimo yra neprivalomas, jeigu:

2.  Cisticerkoze apkrėsta mėsa paskelbiama netinkama vartoti žmonėms. Tačiau, jeigu gyvūnas yra ne visas apkrėstas cisticerkoze, neapkrėstos dalys gali būti paskelbtos tinkamomis vartoti žmonėms po jų apdorojimo šaltomis sąlygomis.

31 straipsnis

Oficialios trichinelių kontrolės atliekant tikrinimą po skerdimo praktinė tvarka

1.  Kiaulinių šeimos gyvūnų, neporanagių ir kitų rūšių trichinelėms neatsparių gyvūnų skerdenos pagal Reglamentą (ES) 2015/1375 ištiriamos siekiant nustatyti, ar jose yra trichinelių, išskyrus atvejus, kai taikoma viena iš to reglamento 3 straipsnyje nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų.

2.  Trichinelėmis apkrėsta mėsa paskelbiama netinkama vartoti žmonėms.

32 straipsnis

Oficialios įnosių kontrolės atliekant neporanagių tikrinimą po skerdimo praktinė tvarka

1.  Šviežia neporanagių mėsa rinkai pateikiama tik tada, jeigu ji gauta iš neporanagių gyvūnų, bent 90 dienų iki paskerdimo dienos laikytų valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje ar jos regione, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti neporanagius.

2.  Jeigu neporanagiai yra kilę iš valstybės narės ar trečiosios šalies ar jos regiono, neatitinkančių Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytų įnosėmis neužkrėstos šalies kriterijų, siekiant nustatyti, ar jie neturi įnosių, atliekamas išsamus trachėjos, gerklų, nosies ertmių ir sinusų bei jų išsišakojimų tyrimas, perskeliant galvą per vidurinę plokštumą ir išpjaunant nosies pertvarą.

3.  Neporanagių mėsa, kurioje buvo aptikta įnosių, paskelbiama netinkama vartoti žmonėms.

33 straipsnis

Oficialios tuberkuliozės kontrolės atliekant tikrinimą po skerdimo praktinė tvarka

1.  Jeigu gyvūnai pozityviai ar nevienareikšmiškai reaguoja į tuberkuliną arba yra kitų priežasčių įtarti ligą, jie skerdžiami atskirai nuo kitų gyvūnų, imantis visų atsargumo priemonių ir siekiant išvengti kitų skerdenų, skerdimo linijos ir skerdykloje esančių darbuotojų užkrėtimo.

2.  Visa gyvūnų mėsa, kurią tikrinant po skerdimo įvairiuose organuose arba ne vienoje skerdenos vietoje nustatytos lokalizuotos vietos, panašios į tuberkuliozės pažeistas vietas, paskelbiama netinkama vartoti žmonėms. Tačiau jeigu tuberkuliozės pažeista vieta nustatyta tik vieno organo limfmazgyje ar skerdenos dalyje, netinkamais vartoti žmonėms paskelbiamas tik tas pažeistas organas arba ta skerdenos dalis ir susiję limfmazgiai.

34 straipsnis

Oficialios bruceliozės kontrolės atliekant tikrinimą po skerdimo praktinė tvarka

1.  Jeigu gyvūnai pozityviai ar nevienareikšmiškai reaguoja į bruceliozės tyrimą arba yra kitų priežasčių įtarti infekciją, jie skerdžiami atskirai nuo kitų gyvūnų, imantis visų atsargumo priemonių ir siekiant išvengti kitų skerdenų, skerdimo linijos ir skerdykloje esančių darbuotojų užkrėtimo.

2.  Gyvūnų mėsa, kurią tikrinant po skerdimo nustatytos ūmios bruceliozės pažeistos vietos, paskelbiama netinkama vartoti žmonėms. Jeigu gyvūnai pozityviai ar nevienareikšmiškai reaguoja į bruceliozės tyrimą, tešmuo, genitalijų traktas ir kraujas paskelbiami netinkamais vartoti žmonėms, net jeigu tokia pažeista vieta nebuvo aptikta.

35 straipsnis

Oficialios salmonelių kontrolės praktinė tvarka

1.  Kompetentingos institucijos patikrina, ar maisto tvarkymo subjektai tinkamai įgyvendina Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo 2 skyriaus 2.1.3, 2.1.4 ir 2.1.5 punktus, taikydama vieną ar daugiau iš šių priemonių:

2.  Jeigu maisto tvarkymo subjektas kelis kartus neįvykdo gamybos proceso higienos reikalavimo, kompetentingos institucijos pareikalauja, kad jis pateiktų veiksmų planą, ir griežtai stebi, kaip jis įgyvendinamas.

3.  Apie visų paimtų mėginių skaičių ir salmonelėmis- užkrėstų mėginių skaičių, prireikus diferencijuojant pagal 1 dalies a, b ir c punktus, kai šie taikomi, paimtus mėginius, pranešama pagal Direktyvos 2003/99/EB 9 straipsnio 1 dalį.

36 straipsnis

Oficialios kampilobakterijų kontrolės praktinė tvarka

1.  Kompetentingos institucijos patikrina, ar maisto tvarkymo subjektai tinkamai įgyvendina Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo 2 skyriaus 2.1.9 punktą (su kampilobakterijomis broilerių skerdenose susijęs proceso higienos kriterijus), taikydamos šias priemones:

2.  Jeigu maisto tvarkymo subjektas kelis kartus neįvykdo gamybos proceso higienos reikalavimo, kompetentingos institucijos pareikalauja, kad jis pateiktų veiksmų planą, ir griežtai stebi, kaip jis įgyvendinamas.

3.  Apie visų paimtų mėginių skaičių ir kampilobakterijomis užkrėstų mėginių, kuriuose yra daugiau kaip 1 000 ksv/g, skaičių, prireikus diferencijuojant pagal 1 dalies a ir b punktus, kai šie taikomi, paimtus mėginius, pranešama pagal Direktyvos 2003/99/EB 9 straipsnio 1 dalį.

37 straipsnis

Su laboratoriniais tyrimais susiję konkretūs reikalavimai

1.  Atlikdamas laboratorinius tyrimus pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalies d punkto ii ir iv papunkčius, valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad, imant mėginius, jie būtų tinkamai identifikuoti, sutvarkyti ir nusiųsti atitinkamai laboratorijai:

2.  Valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad prireikus būtų atliekami papildomi laboratoriniai tyrimai, kurie yra būtini vykdant Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas.

5 skirsnis

Oficiali gyvūnų gerovės kontrolė

38 straipsnis

Oficiali vežamų ir skerdžiamų gyvūnų gerovės kontrolė

Valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina, ar laikomasi gyvūnų apsaugos juos vežant taisyklių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 bei gyvūnų apsaugos juos skerdžiant taisyklių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1099/2009 ir nacionalinių gyvūnų gerovės taisyklių.

III SKYRIUS

Pranešimas apie tikrinimo rezultatus ir priemonės, kurių kompetentingos institucijos turi imtis konkrečiais šviežiai mėsai taikomų ir gyvūnų gerovės reikalavimų nesilaikymo atvejais

39 straipsnis

Priemonės, susijusios su pranešimu apie oficialios kontrolės rezultatus

1.  Valstybinis veterinarijos gydytojas registruoja ir įvertina pagal 7–38 straipsnius atliktos oficialios kontrolės rezultatus.

2.  Jeigu, atliekant tikrinimą, nustatoma kokia nors liga ar sveikatos būklė, galinti pakenkti žmonių ar gyvūnų sveikatai ar sukelti pavojų gyvūnų gerovei, valstybinis veterinarijos gydytojas imasi šių veiksmų:

3.  Oficialios kontrolės rezultatus kompetentingos institucijos įtraukia į atitinkamas duomenų bazes, bent jau tais atvejais, kai rinkti tokią informaciją reikalaujama pagal Direktyvos 2003/99/EB 4 straipsnį, Tarybos direktyvos 64/432/EEB ( 12 ) 8 straipsnį ir Direktyvos 2007/43/EB III priedą.

4.  Jeigu valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikdamas tikrinimą prieš skerdimą ar po skerdimo arba vykdydamas kitą oficialios kontrolės veiklą, įtaria gyvūnų ligą, dėl kurios Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos gyvūnų sveikatos taisyklės, jis nedelsdamas apie tai praneša kompetentingoms institucijoms. Valstybinis veterinarijos gydytojas ir kompetentingos institucijos savo atitinkamose kompetencijos srityse imasi visų būtinų veiksmų ir atsargumo priemonių, kad užkirstų kelią ligos sukėlėjo plitimui.

5.  Valstybinis veterinarijos gydytojas, pranešdamas apie atitinkamus tikrinimo prieš skerdimą ir po skerdimo rezultatus kilmės ūkiui, kuriame gyvūnai buvo auginami prieš paskerdžiant, gali naudotis I priede pateikta dokumento forma.

6.  Jeigu gyvūnai buvo laikomi kitoje valstybėje narėje esančiame kilmės ūkyje, valstybės narės, kurioje jie buvo paskersti, kompetentingos institucijos apie atitinkamos tikrinimo prieš skerdimą ir po skerdimo rezultatus praneša kilmės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Tam jos naudoja I priede pateiktą dokumento formą; dokumentas parengiamas abiejų susijusių valstybių narių oficialiosiomis kalbomis arba kita kalba, dėl kurios susitaria abi valstybės narės.

40 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi maisto grandinės informacijos teikimo reikalavimų nesilaikymo atvejais

1.  Valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad gyvūnai būtų skerdžiami tik po to, kai skerdyklą eksploatuojantis subjektas gauna atitinkamą maisto grandinės informaciją, ją patikrina ir įvertina pagal 9 straipsnio 2 dalies a ir b punktus.

2.  Nukrypdamas nuo 1 dalies, valstybinis veterinarijos gydytojas gali leisti paskersti gyvūnus skerdykloje, net jeigu atitinkama maisto grandinės informacija nebuvo pateikta. Tokiais atvejais informacija pateikiama prieš paskelbiant skerdeną tinkama vartoti žmonėms, o kol tokio pareiškimo negauta, skerdenos ir susiję subproduktai laikomi atskirai nuo kitos mėsos.

3.  Jeigu atitinkama maisto grandinės informacija nepateikiama per 24 valandas nuo gyvūno atvežimo į skerdyklą, valstybinis veterinarijos gydytojas visą gyvūno mėsą paskelbia netinkama vartoti žmonėms. Jeigu gyvūnas dar nepaskerstas, jis papjaunamas atskirai nuo kitų gyvūnų, imantis visų reikiamų atsargumo priemonių, kad būtų apsaugota gyvūnų ir žmonių sveikata.

41 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi nustačius maisto grandinės informacijoje užfiksuotą neatitiktį reikalavimams

1.  Valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina, ar skerdyklą eksploatuojantis subjektas nepriima gyvūnų skersti, jeigu iš maisto grandinės informacijos arba kitų lydinčių įrašų, dokumentų ar kitos informacijos matyti, kad:

2.  Jeigu gyvūnai jau pristatyti į skerdyklą, jie papjaunami atskirai ir paskelbiami netinkamais vartoti žmonėms, imantis atsargumo priemonių, kad būtų apsaugota gyvūnų ir žmonių sveikata. Kilmės ūkyje atliekama oficiali kontrolė, jeigu valstybinis veterinarijos gydytojas mano, kad tai būtina.

42 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi klaidinančios maisto grandinės informacijos atveju

1.  Jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad lydintys įrašai, dokumentai ar kita informacija neatitinka tikrosios padėties kilmės ūkyje ar realios gyvūnų būklės arba jais siekiama sąmoningai suklaidinti valstybinį veterinarijos gydytoją, jos imasi atitinkamų veiksmų.

2.  Jos imasi priemonių prieš maisto tvarkymo subjektą, atsakingą už gyvūnų kilmės ūkį, ar bet kurį kitą susijusį asmenį, įskaitant skerdyklą eksploatuojantį subjektą. Šios priemonės visų pirma gali būti papildoma kontrolė. Maisto tvarkymo subjektas, atsakingas už kilmės ūkį, ar bet kuris kitas susijęs asmuo padengia tokios papildomos kontrolės išlaidas.

43 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi gyviems gyvūnams taikomų reikalavimų nesilaikymo atvejais

1.  Valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina, ar maisto tvarkymo subjektas vykdo savo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio IV skyriaus 3 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad skersti priimti gyvūnai, skirti vartoti žmonėms, būtų tinkamai identifikuoti. Valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad gyvūnai, kurių tapatybė negali būti nustatyta, būtų papjauti atskirai nuo kitų gyvūnų ir paskelbti netinkamais vartoti žmonėms. Kilmės ūkyje atliekama oficiali kontrolė, jeigu valstybinis veterinarijos gydytojas mano, kad tai būtina.

2.  Valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad žmonėms vartoti skirti gyvūnai, kuriuos skerdžiant gali kilti nepageidaujamas jų mėsos užteršimo pavojus, kaip nustatyta 11 straipsnio 4 dalyje, būtų skerdžiami tik juos nuvalius.

3.  Valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad gyvūnai, sergantys liga, kuri, tvarkant ar valgant mėsą, gali būti perduota kitiems gyvūnams ar žmonėms, ar turintys jos požymių, ir apskritai gyvūnai, turintys klinikinių sisteminės ligos ar išsekimo požymių, dėl kurių jų mėsa taptų netinkama vartoti žmonėms, nebūtų paskersti vartoti žmonėms. Tokie gyvūnai papjaunami atskirai nuo kitų gyvūnų taip, kad kiti gyvūnai ir skerdenos negalėtų būti užteršti, ir paskelbiami netinkamais vartoti žmonėms.

4.  Valstybinis veterinarijos gydytojas atideda gyvūnų, kaip įtariama, sergančių liga, galinčia sukelti pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai, arba turinčių jos požymių, skerdimą. Kad nustatytų ligos diagnozę, tokius gyvūnus prieš skerdimą išsamiai ištiria valstybinis veterinarijos gydytojas. Be to, valstybinis veterinarijos gydytojas gali nuspręsti, kad be tikrinimo po skerdimo turi būti atlikta mėginių atranka ir laboratoriniai tyrimai. Prireikus, siekiant išvengti kitos mėsos užteršimo, gyvūnai skerdžiami atskirai arba įprasto skerdimo pabaigoje, imantis visų kitų reikalingų priemonių.

5.  Valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad gyvūnai, kuriuose draudžiamų ar neleidžiamų naudoti veikliųjų medžiagų liekanų arba patvirtintų veikliųjų medžiagų liekanų, pesticidų ar teršalų kiekiai gali viršyti Sąjungos teisės aktuose nustatytas normas, būtų tvarkomi vadovaujantis Direktyvos 96/23/EB 16–19 straipsniais.

6.  Valstybinis veterinarijos gydytojas nustato reikalavimus, pagal kuriuos jam prižiūrint gyvūnai tvarkomi vykdant konkrečios ligos, pvz., bruceliozės ar tuberkuliozės, arba zoonozės sukėlėjų (pavyzdžiui, salmonelės), likvidavimo ar kontrolės programą. Kompetentingos institucijos nustato, kokiomis sąlygomis gali būti paskersti tokie gyvūnai. Šiomis sąlygomis užtikrinama, kad būtų kuo labiau sumažintas kitų gyvūnų ir kitų gyvūnų mėsos užteršimo pavojus.

Gyvūnai, pristatyti į skerdyklą paskersti, paprastai ten ir paskerdžiami. Tačiau išimtiniais atvejais, pvz., esant rimtam skerdyklos įrenginių gedimui, valstybinis veterinarijos gydytojas gali suteikti leidimą juos tiesiogiai pervežti į kitą skerdyklą.

Jeigu kilmės ūkyje atliekant tikrinimą prieš skerdimą nustatoma neatitiktis reikalavimams, dėl kurios kyla pavojus gyvūnų ar žmonių sveikatai arba gyvūnų gerovei, valstybinis veterinarijos gydytojas neleidžia gyvūnų vežti į skerdyklą, o pagal 39 straipsnio 2 dalies b punkto i ir iii papunkčius taikomos atitinkamos pranešimo apie tikrinimo rezultatus priemonės.

44 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi gyvūnų gerovės reikalavimų nesilaikymo atvejais

1.  Jeigu nesilaikoma Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2009 3–9, 14–17, 19 ir 22 straipsniuose nustatytų skerdžiamų ar žudomų gyvūnų apsaugos taisyklių, valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina, kad maisto tvarkymo subjektas nedelsdamas imtųsi reikalingų taisomųjų priemonių ir užkirstų kelią netinkamo elgesio pasikartojimui.

2.  Siekdamas kovoti su pažeidimais, valstybinis veterinarijos gydytojas imasi proporcingų ir laipsniškai taikomų priemonių, pradedant konkrečiais nurodymais ir baigiant daliniu ar visišku gamybos sustabdymu, atsižvelgiant į problemos pobūdį ir sunkumą.

3.  Tam tikrais atvejais valstybinis veterinarijos gydytojas praneša kitoms kompetentingoms institucijoms apie problemas, susijusias su gyvūnų gerove.

4.  Jeigu valstybinis veterinarijos gydytojas nustato, kad nesilaikoma Reglamente (EB) Nr. 1/2005 nustatytų vežamų gyvūnų apsaugos taisyklių, jis imasi reikalingų priemonių, vadovaudamasis atitinkamais Sąjungos teisės aktais.

5.  Jeigu oficialiai paskirtas padėjėjas atlieka gyvūnų gerovės patikrinimus, ir per šiuos patikrinimus nustato, kad nesilaikoma gyvūnų apsaugos taisyklių, jis nedelsdamas apie tai praneša valstybiniam veterinarijos gydytojui. Skubiais atvejais jis iki valstybinio veterinarijos gydytojo atvykimo prireikus imasi 1–4 dalyse nurodytų reikalingų priemonių.

45 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi šviežiai mėsai taikomų reikalavimų nesilaikymo atvejais

Valstybinis veterinarijos gydytojas paskelbia šviežią mėsą netinkama vartoti žmonėms, jeigu:

46 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi gerosios higienos praktikos reikalavimų nesilaikymo atvejais

1.  Kompetentingos institucijos gali maisto tvarkymo subjektui nurodyti nedelsiant imtis taisomųjų veiksmų, tarp jų – sulėtinti skerdimo procesą, jeigu oficialiai paskirtas asmuo toliau nurodytais atvejais mano, jog tai būtina:

2.  Tokiais atvejais kompetentingos institucijos padidina tikrinimo intensyvumą, kol įsitikina, kad maisto tvarkymo subjektas vėl tinkamai kontroliuoja procesą.

IV SKYRIUS

Apribojimai

47 straipsnis

Tam tikrai šviežiai mėsai taikomi apribojimai

Valstybinis veterinarijos gydytojas gali nustatyti naudojimo reikalavimus dėl šviežios mėsos, gautos iš gyvūnų, kurie:

V SKYRIUS

Žmonėms vartoti tinkamos mėsos ženklinimas sveikumo ženklu atlikus tikrinimą prieš skerdimą ir tikrinimą po skerdimo

48 straipsnis

Sveikumo ženklo techniniai reikalavimai ir ženklinimo juo praktinė tvarka

1.  Valstybinis veterinarijos gydytojas prižiūri, kaip ženklinama sveikumo ženklu ir kokie ženklai naudojami.

2.  Valstybinis veterinarijos gydytojas visų pirma užtikrina, kad:

3.  Kompetentingos institucijos užtikrina, kad ženklinimo sveikumo ženklu praktinė tvarka būtų taikoma pagal II priedo nuostatas.

4.  Kompetentingos institucijos užtikrina, kad laukinių medžiojamųjų gyvūnų, kurių oda nėra nulupta, mėsa nebūtų paženklinta sveikumo ženklu, kol nudyrus odą medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėje po skerdimo ji patikrinama ir paskelbiama tinkama vartoti žmonėms.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKRETŪS OFICIALIOS PIENO, PRIEŠPIENIO, PIENO GAMINIŲ IR PRIEŠPIENIO PRODUKTŲ KONTROLĖS REIKALAVIMAI IR VIENODAS MINIMALUS TOKIOS KONTROLĖS DAŽNUMAS SIEKIANT REAGUOTI Į PRIPAŽINTUS PASTOVIUS PAVOJUS IR RIZIKĄ

49 straipsnis

Pieno ir priešpienio gamybos ūkių tikrinimas

1.  Valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina, ar laikomasi žalio pieno ir priešpienio gamybai taikomų sveikatos apsaugos reikalavimų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus I dalyje. Visų pirma valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina:

2.  1 dalyje nurodyta oficiali kontrolė gali būti vykdoma atliekant veterinarinius patikrinimus pagal Sąjungos teisės aktų nuostatas dėl gyvūnų ar žmonių sveikatos arba gyvūnų gerovės.

3.  Jeigu yra priežasčių įtarti, kad nesilaikoma 1 dalyje nurodytų sveikatos apsaugos reikalavimų, valstybinis veterinarijos gydytojas patikrina bendrą gyvūnų sveikatos būklę.

4.  Kompetentingos institucijos vykdo oficialią pieno ir priešpienio gamybos ūkių kontrolę, kad patikrintų, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus II dalyje nustatytų reikalavimų. Ši kontrolė gali apimti tikrinimą ir kontrolės stebėseną, kurią vykdo profesionalios organizacijos. Jeigu nustatoma, kad nesilaikoma higienos reikalavimų, kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų priemonių padėčiai ištaisyti.

50 straipsnis

Pieno ir priešpienio kontrolė

1.  Žalio pieno ir priešpienio atveju kompetentingos institucijos vykdo pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus III dalį atliktų patikrinimų stebėseną. Atlikdamos tyrimus, kompetentingos institucijos taiko šio reglamento III priede nustatytus analizės metodus, kad patikrintų, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus III dalyje žaliam pienui ir priešpieniui nustatytų ribinių verčių.

2.  Jeigu maisto tvarkymo subjektas neištaiso padėties per tris mėnesius nuo tada, kai kompetentingoms institucijoms pirmą kartą pranešta apie tai, kad nesilaikoma žaliam pienui ir priešpieniui taikomų kriterijų, susijusių su bendru bakterijų ir (arba) somatinių ląstelių skaičiumi, kompetentingos institucijos patikrina, ar:

Šis veiklos sustabdymas arba reikalavimai kompetentingų institucijų nurodymu galioja tol, kol maisto tvarkymo subjektas neįrodo, kad žalias pienas ir priešpienis vėl atitinka nustatytus kriterijus.

3.  Kompetentingos institucijos taiko šio reglamento III priede nustatytus analizės metodus, kad patikrintų, ar pieno gaminiams tinkamai taikomas pasterizavimo procesas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio II skyriaus II dalyje.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKRETŪS OFICIALIOS DVIGELDŽIŲ MOLIUSKŲ IŠ KLASIFIKUOJAMŲ AUGINIMO IR NATŪRALAUS VALYMOSI TERITORIJŲ KONTROLĖS REIKALAVIMAI

51 straipsnis

Išimtys

Ši antraštinė dalis taikoma gyviems dvigeldžiams moliuskams. Ji taip pat taikoma gyviems dygiaodžiams, gyviems gaubtagyviams ir gyviems jūrų pilvakojams. Ši antraštinė dalis netaikoma maitinamosios terpės nefiltruojantiems gyviems jūrų pilvakojams ir gyvoms holoturijoms (Holothuroidea).

52 straipsnis

Gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų klasifikavimas

1.  Kompetentingos institucijos nustato pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 6 dalį klasifikuojamų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų padėtį ir ribas. Tam tikrais atvejais jos gali tai padaryti bendradarbiaudamos su maisto tvarkymo subjektu.

2.  Atsižvelgdamos į užterštumo fekalijomis laipsnį, kompetentingos institucijos auginimo ir natūralaus valymosi teritorijas, kuriose jos leidžia rinkti gyvus dvigeldžius moliuskus, suskirsto į A klasės, B klasės ir C klasės teritorijas. Tam tikrais atvejais jos gali tai padaryti bendradarbiaudamos su maisto tvarkymo subjektu.

3.  Siekdamos suskirstyti auginimo ir natūralaus valymosi teritorijas, kompetentingos institucijos nustato peržiūros laikotarpį mėginiams imti iš kiekvienos moliuskų auginimo ir jų natūralaus valymosi teritorijos, kad nustatytų, ar laikomasi 53, 54 bei 55 straipsniuose nurodytų standartų.

I SKYRIUS

Konkretūs gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų klasifikavimo reikalavimai

53 straipsnis

A klasės teritorijų reikalavimai

1.  Kompetentinga institucija gali A klasei priskirti teritorijas, kuriose gyvi dvigeldžiai moliuskai gali būti renkami tiesiogiai vartoti žmonėms.

2.  Iš šių teritorijų rinkai pateikiami gyvi dvigeldžiai moliuskai atitinka veterinarinius reikalavimus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriuje.

3.  80 % A klasės teritorijose per peržiūros laikotarpį surinktų gyvų dvigeldžių moliuskų mėginių 100 g mėsos ir vidinėje ertmėje esančio skysčio negali būti daugiau kaip 230 E. coli bakterijų.

4.  Likusiuose 20 % mėginių 100 g moliuskų mėsos ir vidinėje ertmėje esančio skysčio negali būti daugiau kaip 700 E. coli bakterijų.

5.  Vertindamos rezultatus nustatytu peržiūros laikotarpiu A klasės teritorijos priežiūrai atlikti, kompetentingos institucijos gali, remdamosi rizikos vertinimu pagal atliktą tyrimą, nuspręsti neatsižvelgti į anomalų rezultatą, didesnį kaip 700 E. coli bakterijų 100 g moliuskų mėsos ir vidinėje ertmėje esančio skysčio.

54 straipsnis

B klasės teritorijų reikalavimai

1.  Kompetentinga institucija gali B klasei priskirti teritorijas, kuriose gyvus dvigeldžius moliuskus galima rinkti ir tiekti rinkai žmonėms vartoti tik apdorojus valymo centre ar po jų natūralaus apsivalymo, taip užtikrinant, kad būtų laikomasi 53 straipsnyje paminėtų veterinarinių reikalavimų.

2.  90 % B klasės teritorijose surinktų gyvų dvigeldžių moliuskų mėginių 100 g mėsos ir vidinėje ertmėje esančio skysčio negali būti daugiau kaip 4 600 E. coli bakterijų.

3.  Likusiuose 10 % mėginių 100 g moliuskų mėsos ir vidinėje ertmėje esančio skysčio negali būti daugiau kaip 46 000 E. coli bakterijų.

55 straipsnis

C klasės teritorijų reikalavimai

1.  Kompetentingos institucijos gali C klasei priskirti teritorijas, kuriose gyvus dvigeldžius moliuskus galima rinkti ir tiekti rinkai tik po ilgai trunkančio apsivalymo, taip užtikrinant, kad būtų laikomasi 53 straipsnyje nurodytų veterinarinių reikalavimų.

2.  C klasės teritorijose surinktų gyvų dvigeldžių moliuskų 100 g mėsos ir vidinėje ertmėje esančio skysčio negali būti daugiau kaip 46 000 E. coli bakterijų.

56 straipsnis

Sanitarinio tyrimo reikalavimai

1.  Prieš priskirdamos auginimo ar natūralaus valymosi teritoriją tam tikrai klasei, kompetentingos institucijos atlieka sanitarinį tyrimą; jam atlikti reikia:

2.  Kompetentingos institucijos atlieka 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį sanitarinį tyrimą visose klasifikuojamose auginimo ir natūralaus valymosi teritorijose, jeigu toks tyrimas nebuvo atliktas anksčiau.

3.  Kompetentingų institucijų nustatytomis tyrimo atlikimo sąlygomis joms gali padėti kitos oficialios įstaigos ar maisto tvarkymo subjektai.

57 straipsnis

Stebėsenos programa

Kompetentingos institucijos parengia gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo teritorijų stebėsenos programą, kuri grindžiama 56 straipsnyje nurodyto sanitarinio tyrimo duomenų analize. Mėginių skaičiumi, geografiniu mėginių atrankos vietų išsidėstymu ir atrankos dažnumu užtikrinama, kad konkrečios vietos tyrimo rezultatai būtų tipiški.

58 straipsnis

Kompetentingos institucijos nustato procedūrą, kuria užtikrinama, kad 56 straipsnyje nurodyto konkrečios vietos sanitarinio tyrimo ir 57 straipsnyje nurodytos konkrečios vietos stebėsenos programos rezultatai būtų tipiški.

II SKYRIUS

Klasifikuojamų gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų stebėsenos sąlygos

59 straipsnis

Klasifikuojamų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų stebėsena

Kompetentingos institucijos periodiškai vykdo pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 6 dalį klasifikuojamų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų stebėseną, kad patikrintų:

60 straipsnis

Pripažinti jūrinių biotoksinų aptikimo gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose metodai

1.  Kompetentingos institucijos taiko V priede nustatytus analizės metodus, kad patikrintų, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkte nustatytų ribinių verčių, ir tam tikrais atvejais patikrintų, ar jų laikosi maisto tvarkymo subjektai. Maisto tvarkymo subjektai šiuos metodus taiko tam tikrais atvejais.

2.  Pagal Direktyvos 2010/63/ES 4 straipsnį, jeigu įmanoma, vietoj tos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros taikomas moksliškai tinkamas metodas arba bandymo strategija, nesusiję su gyvų gyvūnų naudojimu.

3.  Vadovaujantis Direktyvos 2010/63/ES 4 straipsniu, taikant biologinius metodus reikia atsižvelgti į gyvūnų naudojimo pakeitimo, jo sąlygų gerinimo ir mažinimo aspektus.

61 straipsnis

Mėginių atrankos planai

1.  Kad galėtų atlikti 59 straipsnio b, c ir d punktuose numatytus patikrinimus, kompetentingos institucijos parengia mėginių atrankos planus, kuriais numatoma patikrinimus atlikti reguliariai arba pagal poreikį, jeigu moliuskų rinkimo laikotarpiai yra nereguliarūs. Geografiniu mėginių atrankos vietų išsidėstymu ir atrankos dažnumu užtikrinama, kad konkrečios klasifikuojamos auginimo ir natūralaus valymosi teritorijos tyrimo rezultatai būtų tipiški.

2.  Mėginių atrankos planuose, kuriais siekiama patikrinti mikrobiologinius gyvų dvigeldžių moliuskų rodiklius, ypač atsižvelgiama į:

3.  Mėginių atrankos planuose, kuriais siekiama patikrinti, ar klasifikuojamų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų vandenyje yra toksinus išskiriančio planktono ir ar gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose yra jūrinių biotoksinų, ypač atsižvelgiama į galimus planktono, kuriame yra jūrinių biotoksinų, kiekio svyravimus. Mėginių atranka apima:

4.  Moliuskų rinkimo laikotarpiais, siekiant atlikti toksinų gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose analizę, mėginių atranka organizuojama ir vykdoma kas savaitę, išskyrus šiuos atvejus:

5.  4 dalyje nurodytas rizikos vertinimas periodiškai peržiūrimas, siekiant įvertinti toksinų paplitimo riziką iš šių vietų kilusiuose gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose.

6.  Jeigu turima žinių apie toksinų paplitimo tam tikroje gyvūnų rūšių, gyvenančių toje pačioje klasifikuojamoje auginimo ar natūralaus valymosi teritorijoje, grupėje mastą, su didžiausiu toksinų paplitimo lygiu siejama rūšis gali būti naudojama kaip indikatorinė rūšis. Tokiu atveju, jeigu toksinų kiekis indikatorinėje rūšyje yra mažesnis už nustatytas ribines vertes, galima naudoti visas grupę sudarančias rūšis. Jeigu toksinų kiekis indikatorinėje rūšyje yra didesnis už nustatytas ribines vertes, kitas rūšis leidžiama rinkti tik tuo atveju, jeigu, atlikus tolesnę kitų rūšių analizę, nustatoma, kad toksinų kiekiai jose yra mažesni už ribines vertes.

7.  Vykdant planktono stebėseną, iš vandens storymės klasifikuojamoje auginimo ar natūralaus valymosi teritorijoje atrenkami tipiniai mėginiai, iš kurių galima gauti duomenų apie toksiškų rūšių buvimą ir populiacijos tendencijas. Jeigu toksiškose populiacijose pastebimi pokyčiai, dėl kurių gali kauptis toksinai, gyvų dvigeldžių moliuskų mėginių atranka vykdoma dažniau arba, imantis atsargumo priemonių, vietos uždaromos, kol bus gauti toksinų analizės rezultatai.

8.  Mėginių atrankos planais, kuriais siekiama patikrinti, ar vietoje yra cheminių teršalų, sudaromos sąlygos nustatyti bet kokius atvejus, kai viršijamos Reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatytos normos.

III SKYRIUS

Klasifikuojamų auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų valdymas po stebėsenos

62 straipsnis

Sprendimai, priimami po stebėsenos

1.  Jeigu iš 59 straipsnyje numatytos stebėsenos rezultatų matyti, kad gyvi dvigeldžiai moliuskai neatitinka jiems taikomų veterinarinių reikalavimų arba kad žmonių sveikatai gali kilti kitoks pavojus, kompetentingos institucijos uždaro klasifikuojamą auginimo ar natūralaus valymosi teritoriją ir taip užtikrina, kad gyvi dvigeldžiai moliuskai joje nebūtų renkami. Tačiau kompetentingos institucijos gali klasifikuojamą auginimo ar natūralaus valymosi teritoriją priskirti B ar C klasei, jeigu ji atitinka 54 ir 55 straipsniuose nustatytus kriterijus ir nekelia kitokios rizikos žmonių sveikatai.

2.  Jeigu iš mikrobiologinės stebėsenos rezultatų matyti, kad nesilaikoma 53 straipsnyje nurodytų gyviems dvigeldžiams moliuskams taikomų veterinarinių reikalavimų, kompetentingos institucijos gali, remdamosi rizikos vertinimu, laikinai ir tik vieną kartą leisti toliau rinkti moliuskus neuždarant jų auginimo ar natūralaus valymosi teritorijos ar nepriskiriant jos kitai klasei, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

3.  Pridedamame registravimo dokumente, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio I skyriuje, pateikiama visa informacija, susijusi su 2 dalies taikymu.

4.  Siekdamos užtikrinti, kad gyvi dvigeldžiai moliuskai iš atitinkamos auginimo teritorijos atitiktų 53 straipsnyje nustatytus kriterijus, kompetentingos institucijos nustato sąlygas, kuriomis galima pasinaudoti 2 dalies nuostatomis.

63 straipsnis

Auginimo teritorijų atidarymas po uždarymo

1.  Kompetentingos institucijos gali vėl atidaryti uždarytą auginimo ar natūralaus valymosi teritoriją, tik jeigu gyvi dvigeldžiai moliuskai vėl atitinka atitinkamus Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriuje nustatytus veterinarinius reikalavimus ir nekelia kitokio pavojaus žmonių sveikatai.

2.  Jeigu kompetentingos institucijos auginimo ar natūralaus valymosi teritoriją uždarė dėl to, kad joje yra planktono arba toksinų kiekis gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose viršija Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkte nustatytas jūrinių biotoksinų ribines vertes, ją vėl atidaryti jos gali tik tuo atveju, jeigu, vieną po kitos atlikus bent dvi mėginių atrankas, kurias skirtų mažiausiai 48 valandų intervalas, gauti tyrimų rezultatai neviršytų nustatytų ribinių verčių.

3.  Spręsdamos, ar vėl atidaryti auginimo ar natūralaus valymosi teritoriją, kompetentingos institucijos gali atsižvelgti į informaciją apie fitoplanktono paplitimo tendencijas.

4.  Jeigu turima patikimų duomenų apie toksiškumo dinamiką konkrečioje vietoje ir jeigu yra naujų duomenų apie mažėjančio toksiškumo tendencijas, kompetentingos institucijos gali nuspręsti vėl atidaryti konkrečią teritoriją atlikus tik vieną mėginių atranką, iš kurios gauti rezultatai neviršija Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkte nustatytų ribinių verčių.

64 straipsnis

Kontrolės sistema

1.  Kompetentingos institucijos nustato kontrolės sistemą siekdamos užtikrinti, kad žmonių sveikatai kenksmingi produktai nebūtų tiekiami rinkai. Kontrolės sistema apima laboratorinius tyrimus, kuriais tikrinama, ar maisto tvarkymo subjektai laikosi galutiniam produktui, įskaitant gyvus dvigeldžius moliuskus ir visus iš jų pagamintus produktus, taikomų reikalavimų visuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose.

2.  Taikant šią kontrolės sistemą, visų pirma, jeigu taikytina, tikrinama, ar jūrinių biotoksinų ir teršalų kiekiai neviršija saugos normų ir ar mikrobiologiniai moliuskų rodikliai nekelia pavojaus žmonių sveikatai.

65 straipsnis

Kompetentingų institucijų priimami sprendimai

1.  Kompetentingos institucijos imasi neatidėliotinų veiksmų, jeigu auginimo teritorija turi būti uždaryta, priskirta kitai klasei ar gali būti vėl atidaryta arba jeigu gyviems dvigeldžiams moliuskams taikytinos 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės.

2.  Priimdamos sprendimą dėl auginimo teritorijų klasifikavimo, perklasifikavimo, atidarymo ar uždarymo pagal 52, 62 ir 63 straipsnius, kompetentingos institucijos į maisto tvarkymo subjektų ar jiems atstovaujančių organizacijų atliktų patikrinimų rezultatus gali atsižvelgti tik tada, jeigu analizę atliekanti laboratorija yra paskirta kompetentingų institucijų, o mėginių atranka ir analizė atliekama pagal protokolą, dėl kurio bendrai susitarė kompetentingos institucijos ir atitinkami maisto tvarkymo subjektai ar organizacija.

IV SKYRIUS

Kiti reikalavimai

66 straipsnis

Įrašai ir keitimasis informacija

Kompetentingos institucijos:

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKRETŪS OFICIALIOS ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ KONTROLĖS REIKALAVIMAI IR VIENODAS MINIMALUS TOKIOS KONTROLĖS DAŽNUMAS

67 straipsnis

Oficiali gamybos ir tiekimo rinkai kontrolė

Vykdant oficialią žuvininkystės produktų gamybos ir tiekimo rinkai kontrolę, tikrinama, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnyje nustatytų reikalavimų, visų pirma:

68 straipsnis

Oficialios kontrolės vieta

1.  Kompetentingos institucijos vykdo oficialią kontrolę laivuose, atplaukiančiuose į valstybės narės uostą. Ši kontrolė taikoma visiems laivams, iškraunantiems žuvininkystės produktus ES uostuose, neatsižvelgiant į jų vėliavą.

2.  Vėliavos valstybės kompetentingos institucijos gali vykdyti oficialią su jos vėliava plaukiojančių laivų kontrolę laivui esant jūroje arba kitos valstybės narės ar trečiosios šalies uoste.

69 straipsnis

Žuvų perdirbimo laivų, laivų šaldiklių ar laivų šaldytuvų patvirtinimas

1.  Jeigu su valstybės narės vėliava plaukiojantis žuvų perdirbimo laivas, laivas šaldiklis ar laivas šaldytuvas tikrinamas siekiant laivui suteikti patvirtinimą, vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos oficialią kontrolę vykdo laikydamosi Reglamento (ES) 2017/625 148  straipsnio, ypač 148 straipsnio 4 dalyje nurodytų terminų. Prireikus jos gali patikrinti laivą jam esant jūroje arba kitos valstybės narės ar trečiosios šalies uoste.

2.  Jeigu vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Reglamento (ES) 2017/625 148  straipsnio nuostatomis, suteikė laivui sąlyginį patvirtinimą, jos gali įgalioti kitos valstybės narės arba trečiosios šalies kompetentingas institucijas atlikti tolesnę kontrolę siekiant laivui suteikti visišką patvirtinimą, pratęsti sąlyginį patvirtinimą arba peržiūrėti patvirtinimą, jeigu, trečiosios šalies atveju, tokia šalis yra įtraukta į trečiųjų šalių, iš kurių leidžiama importuoti žuvininkystės produktus, sąrašą pagal Reglamento (ES) 2017/625 127  straipsnį. Prireikus šios kompetentingos institucijos gali patikrinti laivą jam esant jūroje arba kitos valstybės narės ar trečiosios šalies uoste.

3.  Jeigu valstybės narės kompetentingos institucijos įgalioja kitos valstybės narės ar trečiosios šalies kompetentingas institucijas jų vardu, remiantis šiuo straipsniu, atlikti kontrolę, abiejų šalių kompetentingos institucijos susitaria dėl tokiai kontrolei galiojančių sąlygų. Šiomis sąlygomis visų pirma užtikrinama, kad vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsiant gautų ataskaitas apie kontrolės rezultatus ir bet kokius įtariamus pažeidimus, taip suteikiant joms galimybę imtis reikalingų priemonių.

70 straipsnis

Oficiali žuvininkystės produktų kontrolė

Oficiali žuvininkystės produktų kontrolė apima bent VI priede nustatytą praktinę tvarką, susijusią su:

71 straipsnis

Sprendimai atlikus kontrolę

Kompetentingos institucijos paskelbia žuvininkystės produktus netinkamais vartoti žmonėms, jeigu:

72 straipsnis

Žuvininkystės produktų, kurie, sužvejoti su valstybių narių vėliavomis plaukiojančių laivų, siunčiami į trečiąsias šalis, jose sandėliuojami arba nesandėliuojami ir iš ten įvežami į Sąjungą, oficialios kontrolės reikalavimai

1.  Prie žmonėms vartoti skirtų žuvininkystės produktų, kurie, sužvejoti su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų, prieš juos įvežant į Sąjungą kitomis transporto priemonėmis yra iškraunami ir sandėliuojami arba nesandėliuojami į Reglamento (ES) 2017/625 126 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą sąrašą įtrauktose trečiosiose šalyse, pridedamas tos trečiosios šalies kompetentingų institucijų išduotas veterinarijos sertifikatas, užpildytas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/628 III priedo II dalies B skyriuje pateiktą veterinarijos sertifikato formą.

2.  Jeigu 1 dalyje nurodyti žuvininkystės produktai yra iškraunami ir vežami į toje dalyje nurodytoje trečiojoje šalyje esantį sandėlį, tas sandėlis turi būti įtrauktas į Deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 5 straipsnyje nurodytą sąrašą.

3.  Jeigu 1 dalyje nurodyti žuvininkystės produktai pakraunami į laivą, plaukiojantį su trečiosios šalies vėliava, ta trečioji šalis turi būti įtraukta į Deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 3 straipsnyje nurodytą sąrašą, o laivas turi būti įtrauktas į Deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 5 straipsnyje nurodytą sąrašą.

4.  Šis reikalavimas netaikomas konteinervežiams, naudojamiems žuvininkystės produktams konteineriuose vežti.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKRETŪS OFICIALIOS ROPLIENOS KONTROLĖS REIKALAVIMAI IR VIENODAS MINIMALUS TOKIOS KONTROLĖS DAŽNUMAS

73 straipsnis

Roplių tikrinimas prieš skerdimą ir po skerdimo

Roplių tikrinimui prieš skerdimą taikomas 11 straipsnis.

Roplių tikrinimui po skerdimo taikomi 12, 13 ir 14 straipsniai. Taikant 13 straipsnio a punkto i papunktį, roplys laikomas 0,5 sutartinio ūkinio gyvūno.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

GALUTINĖS NUOSTATOS

74 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta toliau.

75 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. gruodžio 14 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

I PRIEDAS

DOKUMENTO FORMA, NAUDOJAMA SIEKIANT GYVŪNŲ KILMĖS ŪKIUI PRANEŠTI APIE TIKRINIMO REZULTATUS PAGAL 39 STRAIPSNIO 5 DALĮ

1.    Identifikavimo informacija

1.1.   Gyvūnų kilmės ūkis (savininkas arba valdytojas)

Pavadinimas/numeris

Tikslus adresas

Telefono numeris

Elektroninio pašto adresas, jeigu yra

1.2.   … identifikavimo numeriai [nurodykite] arba pridėkite sąrašą

Bendras gyvūnų skaičius (pagal rūšį)

Identifikavimo problemos (jeigu yra)

2.    Tikrinimo prieš skerdimą duomenys

2.1.   Gyvūnų gerovė

Paveiktų gyvūnų skaičius

Tipas/klasė/amžius

Pastabos

3.    Tikrinimo po skerdimo duomenys

3.1.   Makroskopiniai duomenys

Paveiktų gyvūnų skaičius

Tipas/klasė/amžius

Paveikto (-ų) gyvūno (-ų) organas ar vieta

Skerdimo data

3.2.   Liga (galima nurodyti kodą ( 14 ))

Paveiktų gyvūnų skaičius

Tipas/klasė/amžius

Paveikto (-ų) gyvūno (-ų) organas ar vieta

Iš dalies arba visiškai netinkama naudoti pripažinta skerdena (nurodyti priežastį)

Skerdimo data

II PRIEDAS

ŽENKLINIMO SVEIKUMO ŽENKLU PRAKTINĖ TVARKA PAGAL 48 STRAIPSNĮ

III PRIEDAS

ŽALIO PIENO IR TERMIŠKAI APDOROTO PIENO TYRIMO METODAI PAGAL 50 STRAIPSNĮ

I SKYRIUS

BENDRO BAKTERIJŲ IR SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIAUS NUSTATYMAS

II SKYRIUS

ŠARMINĖS FOSFATAZĖS AKTYVUMO KARVĖS PIENE NUSTATYMAS

IV PRIEDAS

PAMATINIS E. COLI ANALIZĖS GYVUOSE DVIGELDŽIUOSE MOLIUSKUOSE METODAS, TAIKOMAS KLASIFIKUOJANT AUGINIMO IR NATŪRALAUS VALYMOSI TERITORIJAS PAGAL 52 STRAIPSNIO 2 DALĮ

Pamatinis E. coli analizės gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose metodas yra ISO 16649–3 standarte nurodytas aptikimo ir vadinamojo labiausiai tikėtino skaičiaus (MPN) metodas. Alternatyvius metodus galima taikyti, jeigu jie patvirtinami pagal šį pamatinį metodą remiantis ISO 16140 standarte nustatytais kriterijais.

V PRIEDAS

PRIPAŽINTI JŪRINIŲ BIOTOKSINŲ TYRIMO METODAI PAGAL 60 STRAIPSNĮ

I SKYRIUS

PARALYŽIUOJANČIŲ KIAUKUTINIŲ NUODŲ NUSTATYMO METODAS

II SKYRIUS

AMNEZINIŲ KIAUKUTINIŲ NUODŲ NUSTATYMO METODAS

III SKYRIUS

LIPOFILINIŲ TOKSINŲ NUSTATYMO METODAI

Jeigu atsiranda pirmiau minėtų toksinų analogų, kuriems nustatytas toksiškumo ekvivalento faktorius (TEF), jie įtraukiami į analizę.

Bendras toksiškumo ekvivalentiškumas apskaičiuojamas naudojant Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) leidinyje EFSA Journal (2008) 589, 1–62, ar bet kuriose atnaujintose EFSA rekomendacijose rekomenduojamus TEF.

IV SKYRIUS

NAUJŲ AR ATSIRANDANČIŲ JŪRINIŲ TOKSINŲ NUSTATYMAS

Cheminiai metodai, alternatyvūs metodai su atitinkama detekcija arba pelės biologinio tyrimo metodas gali būti taikomi naujiems arba atsirandantiems jūriniams toksinams nustatyti periodiškai stebint auginimo ir natūralaus valymosi teritorijas remiantis valstybių narių parengtomis nacionalinėmis kontrolės programomis.

VI PRIEDAS

OFICIALIOS ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ KONTROLĖS PRAKTINĖ TVARKA PAGAL 70 STRAIPSNĮ

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

A.    Jusliniai tyrimai

Visuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose atliekami atsitiktiniai jusliniai patikrinimai. Vienas iš šių patikrinimų tikslų – patikrinti, ar laikomasi pagal šį reglamentą nustatytų šviežumo kriterijų. Visų pirma, atliekant tokius patikrinimus, visuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose siekiama patikrinti, ar žuvininkystės produktai atitinka bent jau pagrindinius Tarybos reglamente (EB) Nr. 2406/96 ( 16 ) nustatytus šviežumo kriterijus.

B.    Šviežumo rodikliai

Jeigu atliekant juslinį tyrimą kyla abejonių dėl žuvininkystės produktų šviežumo, galima paimti mėginius ir ištirti juos laboratorijoje siekiant nustatyti bendrų lakiųjų azoto bazių (LAB-N) ir trimetilamino azoto (TMA-N) kiekius pagal II skyriuje nustatytus techninius reikalavimus.

Kompetentingos institucijos taiko šiame reglamente nustatytus kriterijus.

Jeigu atliekant juslinį tyrimą kyla įtarimų dėl kitų aplinkybių, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai, siekiant juos patikrinti paimami atitinkami mėginiai.

C.    Histaminas

Siekiant patikrinti, ar neviršijami Reglamente (EB) Nr. 2073/2005 nustatyti kiekiai, atliekami atsitiktiniu būdu atrinktų mėginių tyrimai histamino kiekiui nustatyti.

D.    Liekanos ir teršalai

Pagal Direktyvą 96/23/EB ir Sprendimą 97/747/EB nustatomos stebėsenos priemonės, kuriomis siekiama kontroliuoti, kaip laikomasi ES teisės aktų dėl:

E.    Mikrobiologiniai tyrimai

Prireikus, laikantis Reglamente (EB) Nr. 2073/2005 nustatytų atitinkamų taisyklių ir reikalavimų, atliekami mikrobiologiniai tyrimai.

F.    Parazitai

Siekiant patikrinti, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio III skyriaus D dalies ir Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 II priedo I skirsnio nuostatų, atliekami rizika grindžiami tyrimai.

G.    Nuodingi žuvininkystės produktai

Kontrolė vykdoma siekiant užtikrinti, kad:

II SKYRIUS

BENDROSIOS LAKIOSIOS AZOTO BAZĖS (LAB-N) KONTROLĖ

A.    Tam tikroms žuvininkystės produktų kategorijoms taikomos LAB-N vertės ir naudotini tyrimų metodai

Taikant pamatinį metodą, kuriuo tikrinamos LAB-N ribinės vertės, atliekama perchlorato rūgštimi deproteinizuoto ekstrakto distiliacija, kaip toliau nustatyta C dalyje.

Valstybės narės rekomenduoja oficialiai paskirtoms laboratorijoms įprasta tvarka taikyti pirmiau aprašytus metodus. Iškilus abejonių ar susiginčijus dėl tyrimo rezultatų, gautų taikant vieną iš įprastinių tyrimo metodų, pakartotinai rezultatus galima patikrinti tik pamatiniu metodu.

B.    Rūšys, kurioms nustatytos LAB-N ribinės vertės

LAB-N ribinės vertės nustatytos šioms rūšims:

C.    Standartinė LAB-N koncentracijos žuvyse ir žuvininkystės produktuose nustatymo procedūra

1.   Tikslas ir taikymo sritis

Šiuo metodu apibrėžiama standartinė LAB-N azoto koncentracijos žuvyse ir žuvininkystės produktuose nustatymo procedūra. Ši procedūra taikytina, kai LAB-N koncentracija siekia nuo 5 mg/100 g iki ne mažiau kaip 100 mg/100 g.

2.   Terminų apibrėžtys

LAB-N koncentracija reiškia azoto kiekį lakiojoje azoto bazėje, apskaičiuotą pagal aprašytą standartinę procedūrą.

Tirpalu laikomas toks vandeninis tirpalas:

3.   Trumpas aprašymas

Lakiosios azoto bazės yra ekstrahuojamos iš mėginio 0,6 mol/l perchlorato rūgšties tirpalu. Po šarminės reakcijos ekstraktas yra distiliuojamas garais, o išsiskyrusias lakiąsias azoto bazes absorbuoja rūgštinis surišiklis. LAB-N koncentracija yra nustatoma titruojant absorbuotas bazes. Koncentracija išreiškiama mg/100 g.

4.   Cheminės medžiagos

Jeigu nenurodyta kitaip, vartojamos reagentų švarumo klasės cheminės medžiagos. Naudojamas vanduo yra distiliuotas arba demineralizuotas ir bent jau tokio paties grynumo.

D.    LAB-N garinis distiliavimo prietaisas

( 1 ) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

( 2 ) 2019 m. kovo 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/625, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 papildomas reikalavimais dėl tam tikrų žmonėms vartoti skirtų gyvūnų ir prekių siuntų įvežimo į Sąjungą (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 18).

( 3 ) 1997 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimas 97/747/EB, nustatantis mėginių kiekį ir jų ėmimo dažnumą, numatytą Tarybos direktyvoje 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių tam tikruose gyvūninės kilmės produktuose kontroliavimo (OL L 303, 1997 11 6, p. 12).

( 4 ) 2009 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 37/2010 dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, jų klasifikacijos ir didžiausios leidžiamosios koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose (OL L 15, 2010 1 20, p. 1).

( 5 ) 2018 m. kovo 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/470 dėl išsamių kontrolės tikslais taikomos didžiausios leidžiamosios liekanų koncentracijos maisto produktuose, gautuose iš gyvūnų, gydytų ES pagal Direktyvos 2001/82/EB 11 straipsnį, taisyklių (OL L 79, 2018 3 22, p. 16).

( 6 ) 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir dėl Direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo (OL L 125, 1996 5 23, p. 3).

( 7 ) 2005 m. sausio 11 d. Komisijos sprendimas 2005/34/EB, nustatantis vienodus tam tikrų likučių tikrinimo iš trečiųjų šalių importuotų gyvulinės kilmės produktuose standartus (OL L 16, 2005 1 20, p. 61).

( 8 ) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).

( 9 ) 2019 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/628 dėl oficialių tam tikrų gyvūnų ir prekių sertifikatų pavyzdžių, kuriuo dėl šių sertifikatų pavyzdžių iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 101)

( 10 ) 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

( 11 ) Jeigu patikrinus visus mėginius gaunamas neigiamas rezultatas, nurodoma 95 % tikimybė, kad paplitimas neviršija 6 %.

( 12 ) 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (OL L 121, 1964 7 29, p. 1977).

( 13 ) Mikrobiologinių, cheminių, serologinių ir pan. (pridėti gautus rezultatus).

( 14 ) Kompetentingos institucijos gali taikyti šiuos kodus: kodą A OIE išvardytoms ligoms, kodus B100 ir B200 – gyvūnų gerovės klausimams ir kodus C100 –C290 – sprendimams, susijusiems su mėsa. Prireikus kodų sistemą galima suskirstyti išsamiau (pvz., C141 – nesunkiai bendro pobūdžio ligai, C142 – sunkesnei ligai ir pan.). Jeigu įrašomi kodai, maisto tvarkymo subjektui turi būti pateiktas tinkamas jų reikšmės paaiškinimas.

( 15 ) Mikrobiologinių, cheminių, serologinių ir pan. (pridėti gautus rezultatus).

( 16 ) 1996 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2406/96, nustatantis bendras pardavimo normas tam tikriems žuvininkystės produktams. OL L 334, 1996 12 23, p. 1.