Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/331

2018 m. gruodžio 19 d.

kuriuo nustatomos suderinto nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės

(Tekstas svarbus EEE)

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas ATL paskirstymo laikotarpiais nuo 2021 m. pagal Direktyvos 2003/87/EB III skyrių (Stacionarūs įrenginiai) suteikiant nemokamus ATL, išskyrus pereinamojo laikotarpio nemokamus ATL, kurie pagal Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnį suteikiami elektros energijos gamybai modernizuoti.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

esamas įrenginys –

įrenginys, kuriame vykdoma vienos ar daugiau Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų rūšių veikla arba veikla, kuri į Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) įtraukta pirmą kartą pagal tos direktyvos 24 straipsnį, ir dėl kurio leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas suteiktas ne vėliau kaip:

2019 m. birželio 30 d. – 2021–2025 m. laikotarpiui,

2024 m. birželio 30 d. – 2026–2030 m. laikotarpiui;

2)	įrenginio technologinio proceso dalis, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis – su produkto, kurio santykinis taršos rodiklis nustatytas I priede, gamyba susijusios sąnaudos, produkcija ir atitinkamos išmetamosios ŠESD;

▼M1

įrenginio technologinio proceso dalis, kuriai taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis –

įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, nepriskiriamos sąnaudos, produkcija ir atitinkamos išmetamosios ŠESD, susijusios su išmatuojamos šilumos gamyba ir (arba) importu iš įrenginio, kuriam taikoma ES ATLPS, išskyrus įrenginius, kuriems ES ATLPS taikoma tik Direktyvos 2003/87/EB 14 arba 15 straipsnio, kai ta išmatuojama šiluma:

suvartojama įrenginyje produktams gaminti, mechaninei energijai (išskyrus naudojamą elektros energijai gaminti) gauti, taip pat šildymo arba vėsinimo reikmėms (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), arba

eksportuojama į įrenginį arba kitą objektą, kuriam netaikoma ES ATLPS ir kuris nėra susijęs su centralizuotu šilumos tiekimu, išskyrus eksportuojamą elektros energijai gaminti;

▼B

centralizuotas šilumos tiekimas – patalpoms šildyti ar vėsinti arba buitiniam karštam vandeniui ruošti skirtos išmatuojamos šilumos paskirstymas tinklu į pastatus arba veiklos vietas, kuriems netaikoma ES ATLPS, išskyrus išmatuojamą šilumą, skirtą produktams gaminti ir susijusiai veiklai vykdyti arba elektros energijai gaminti;

šilumai centralizuotai tiekti skirta įrenginio technologinio proceso dalis – įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, nepriskiriamos sąnaudos, produkcija ir atitinkamos išmetamosios ŠESD, susijusios su centralizuoto šilumos tiekimo reikmėms eksportuojamos išmatuojamos šilumos gamyba ir (arba) importu iš įrenginio, kuriam taikoma ES ATLPS;

▼M1

įrenginio technologinio proceso dalis, kuriai taikomas kuro santykinis taršos rodiklis – įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, nepriskiriamos sąnaudos, produkcija ir atitinkamos išmetamosios ŠESD, susijusios su neišmatuojamos šilumos, kuri visų pirma vartojama produktams gaminti, mechaninei energijai (išskyrus naudojamą elektros energijai gaminti) gauti, taip pat šildymo arba vėsinimo reikmėms (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), gamyba deginant kurą arba vartojant elektros energiją ir apima saugos fakelų deginimą;

▼B

7)	išmatuojama šiluma – grynasis šilumos srautas, transportuojamas naudojant šilumnešį, visų pirma garus, karštą orą, vandenį, aliejų, skystuosius metalus ir druskas, identifikuojamais vamzdynais arba kanalais, kuriuose yra arba gali būti sumontuotas šilumos skaitiklis;

8)	šilumos skaitiklis – šiluminės energijos skaitiklis (MI-004), apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/32/ES ( 1 ) VI priede, arba bet kuris kitas prietaisas pagamintos šiluminės energijos kiekiui matuoti ir registruoti remiantis srauto tūriu ir temperatūra;

9)	neišmatuojama šiluma – visa kita šiluma, kuri nėra išmatuojama šiluma;

10)

įrenginio technologinio proceso dalis, kurios proceso metu išsiskiria ŠESD –

Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytos išmetamosios ŠESD, kitos nei anglies dioksidas, išmetamos už šio reglamento I priede nurodytų sistemos, kurioje taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, ribų, arba anglies dioksidas, išmetamas už šio reglamento I priede nurodytų sistemos, kurioje taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, ribų kaip produktas, tiesiogiai ir betarpiškai susidarantis dėl toliau nurodytų procesų ir išmatuojamos šilumos, neišmatuojamos šilumos arba elektros energijos gamybos tikslais deginant išmetamąsias dujas išsiskiriančių ŠESD, su sąlyga, kad atimamas išmetamųjų ŠESD kiekis, kuris būtų susidaręs deginant tokį gamtinių dujų kiekį, kuris lygus sudegintos nevisiškai oksiduotos anglies techniškai panaudojamos energijos kiekiui:

cheminė, elektrolitinė arba pirometalurginė metalo junginių, esančių rūdose, koncentratuose ir antrinėse medžiagose, redukcija, kai pagrindinis tikslas nėra šilumos gamyba;

priemaišų šalinimas iš metalų ir metalų junginių, kai pagrindinis tikslas nėra šilumos gamyba;

karbonatų, išskyrus tuos, kurie skirti dūmtakių dujoms valyti, skaidymas, kai pagrindinis tikslas nėra šilumos gamyba;

produktų ir tarpinių produktų cheminė sintezė, kai reakcijoje dalyvauja anglies turinti medžiaga ir pagrindinis tikslas nėra šilumos gamyba;

anglies turinčių priedų ar žaliavų naudojimas, kai pagrindinis tikslas nėra šilumos gamyba;

cheminė arba elektrolitinė pusmetalių oksidų arba nemetalų oksidų, tokių kaip silicio oksidai ir fosfatai, redukcija, kai pagrindinis tikslas nėra šilumos gamyba;

11)

išmetamosios dujos – dujos, kurių sudėtyje normaliosiomis sąlygomis yra nevisiškai oksiduotos dujinės anglies, susidariusios vykstant kuriam nors iš 10 punkte nurodytų procesų; Reglamento (ES) Nr. 601/2012 3 straipsnio 50 punkte apibrėžtos normaliosios sąlygos – 273,15 K temperatūra ir 101 325 Pa slėgis, kuriems esant nustatomas normalusis kubinis metras (Nm3);

12)	įprastos eksploatacijos pradžia – pirmoji eksploatacijos diena;

13)	saugos fakelų deginimas – bandomojo kuro ir labai nevienodais kiekiais proceso metu išsiskiriančių dujų arba dujų likučių deginimas atmosferos veiksnių veikiamame vienete, nes saugos sumetimais to aiškiai reikalaujama atitinkamuose įrenginio leidimuose;

14)	bazinis laikotarpis – penkeri kalendoriniai metai iki duomenų pateikimo Komisijai pagal Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 1 dalį galutinio termino;

15)	ATL paskirstymo laikotarpis – penkerių metų laikotarpis, prasidedantis 2021 m. sausio 1 d., ir kiekvienas vėlesnis penkerių metų laikotarpis;

16)

neapibrėžtis – su matuojamojo dydžio nustatymo rezultatu siejamas parametras, rodantis verčių, kurias pagrįstai galima priskirti konkrečiam dydžiui, dispersiją (įskaitant sisteminių ir atsitiktinių veiksnių poveikį), išreiškiamas procentais ir nusakantis vidurkio pasikliautinąjį intervalą, į kurį patenka 95 % numatomų verčių, atsižvelgiant į jų pasiskirstymo asimetriją;

17)	sujungimas – dviejų arba daugiau įrenginių, dėl kurių jau turimi leidimai išmesti ŠESD, sujungimas su sąlyga, kad šie įrenginiai yra techniškai sujungti, veikia toje pačioje veiklos vietoje, o jungtiniam įrenginiui taikomas vienas leidimas išmesti ŠESD;

18)	padalijimas – įrenginio padalijimas į du arba daugiau įrenginių, kuriems taikomi atskiri leidimai išmesti ŠESD ir kuriuos valdo skirtingi veiklos vykdytojai.

3 straipsnis

Nacionalinės administracinės priemonės

Valstybės narės ne tik skiria kompetentingą instituciją arba institucijas pagal Direktyvos 2003/87/EB 18 straipsnį, bet ir imasi atitinkamų administracinių priemonių, kad būtų įgyvendinamos šio reglamento taisyklės.

II SKYRIUS

Paraiškų teikimo, duomenų ataskaitų teikimo ir stebėsenos taisyklės

4 straipsnis

Esamus įrenginius eksploatuojančių veiklos vykdytojų paraiškos suteikti nemokamų ATL

Įrenginį, atitinkantį nemokamų ATL suteikimo pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį reikalavimus, eksploatuojantis veiklos vykdytojas gali pateikti kompetentingai institucijai paraišką tam tikram leidimų paskirstymo laikotarpiui suteikti nemokamų ATL. Tokia paraiška dėl pirmojo ATL paskirstymo laikotarpio pateikiama iki 2019 m. gegužės 30 d., o paskui – kas penkerius metus.

Valstybės narės gali nustatyti kitą tokių paraiškų teikimo galutinį terminą, tačiau jis negali būti daugiau kaip vienu mėnesiu vėlesnis arba ankstesnis už pirmoje pastraipoje nustatytą galutinį terminą.

Kartu su paraiška suteikti nemokamų ATL, kuri teikiama pagal 1 dalį, pateikiama:

bazinių duomenų ataskaita, patikrinta ir pripažinta tinkama pagal priemones, priimtas pagal Direktyvos 2003/87/EB 15 straipsnį, kurioje pateikiami duomenys apie įrenginį ir jo technologinio proceso dalis, nurodytas šio reglamento 10 straipsnyje ir I bei II prieduose, taip pat kurioje nurodyti ankstesnio laikotarpio veiklos lygiai, susiję su specifiniais produktų santykiniais taršos rodikliais, buvo apskaičiuoti pagal šio reglamento III priedą, kurioje pateikiamas kiekvienas parametras, nurodytas šio reglamento IV priede, ir kuri apima bazinį laikotarpį, susijusį su ATL paskirstymo laikotarpiu, dėl kurio teikiama paraiška;

stebėsenos metodikos planas, kuriuo remiantis buvo parengta bazinių duomenų ataskaita ir patikros ataskaita, kaip nustatyta VI priede;

▼M1

ba)

jei taikytina, poveikio klimatui neutralumo planas pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalies penktą pastraipą ir 10b straipsnio 4 dalį;

▼M1

bazinių duomenų ataskaitos patikros ataskaita, parengta pagal priemones, priimtas pagal Direktyvos 2003/87/EB 15 straipsnį.

▼B

5 straipsnis

Naujų rinkos dalyvių paraiškos suteikti nemokamų ATL

Gavusi naujo rinkos dalyvio paraišką, atitinkama valstybė narė, vadovaudamasi šiuo reglamentu, nustato, kiek nemokamų ATL turėtų būti suteikta tam veiklos vykdytojo įrenginiui, kai jis pradedamas įprastai eksploatuoti.

Veiklos vykdytojas pagal 10 straipsnį atitinkamą įrenginį padalina į įrenginio technologinio proceso dalis. 1 dalyje nurodytai paraiškai pagrįsti veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai pateikia visą svarbią informaciją ir naujų rinkos dalyvių duomenų ataskaitą, kurioje pateikiami kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies kiekvieno IV priedo 1 ir 2 skirsniuose nurodyto parametro pirmųjų kalendorinių metų po įprastos eksploatacijos pradžios duomenys, taip pat 8 straipsnyje nurodytą stebėsenos metodikos planą ir pagal priemones, priimtas pagal Direktyvos 2003/87/EB 15 straipsnį, parengtą patikros ataskaitą, ir kompetentingai institucijai nurodo įprastos eksploatacijos pradžios datą.

Jei naujo rinkos dalyvio paraiška atitinka visas 2 dalyje nustatytas sąlygas ir 17–22 straipsniuose nustatytas ATL suteikimo taisykles, kompetentinga institucija patvirtina tą paraišką ir nurodytą įprastos eksploatacijos pradžios datą.

Pagal šį straipsnį teikiamus duomenis kompetentingos institucijos priima tik tuo atveju, jei juos pagal reikalavimus, nustatytus priemonėmis, priimtomis pagal Direktyvos 2003/87/EB 15 straipsnį, patikrino ir pripažino tinkamais tikrintojas.

▼M1

6 straipsnis

Įrenginį eksploatuojantis veiklos vykdytojas, teikiantis paraišką suteikti nemokamų ATL arba jų gaunantis pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį, stebi šio reglamento IV priede nurodytus pateiktinus duomenis, remdamasis kompetentingos institucijos patvirtintu stebėsenos metodikos planu.

▼B

7 straipsnis

Stebėsenos principai

Veiklos vykdytojai nustato išsamius ir nuoseklius duomenis ir užtikrina, kad nebūtų jokio įrenginio technologinio proceso dalių dubliavimosi ir dvigubo skaičiavimo. Veiklos vykdytojai taiko VII priede nustatytus nustatymo metodus, atlieka išsamius patikrinimus ir naudoja duomenų šaltinius, kuriais remiantis užtikrinamas didžiausias įmanomas tikslumas, kaip nustatyta VII priedo 4 skirsnyje.

Nukrypdamas nuo 1 dalies, veiklos vykdytojas pagal VII priedo 4.4–4.6 skirsnius gali naudoti kitus duomenų šaltinius, jei įvykdoma kuri nors iš šių sąlygų:

kaip nurodyta VII priedo 4 skirsnyje, naudoti pačių tiksliausių duomenų šaltinių techniškai neįmanoma;

kaip nurodyta VII priedo 4 skirsnyje, naudojant pačius tiksliausius duomenų šaltinius būtų patiriamos nepagrįstos išlaidos;

remdamasis supaprastintu neapibrėžties vertinimu, kuriuo nustatomos neapibrėžties pagrindinės priežastys ir įvertinami su jomis susiję neapibrėžties lygiai, veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai pagal VII priedo 4 skirsnį tinkamai įrodo, kad susijęs jo siūlomo duomenų šaltinio tikslumo lygis yra ne mažesnis už pačių tiksliausių duomenų šaltinių tikslumą.

Veiklos vykdytojai ne trumpiau kaip 10 metų nuo paraiškos suteikti nemokamų ATL pateikimo dienos saugo išsamius ir aiškius visų IV priede nurodytų duomenų įrašus ir patvirtinamuosius dokumentus. Veiklos vykdytojas, gavęs prašymą, suteikia galimybę su šiais duomenimis ir dokumentais susipažinti kompetentingai institucijai ir tikrintojui.

8 straipsnis

Stebėsenos metodikos plano turinys ir teikimas

Pagal 4 straipsnio 2 dalies b punktą ir 5 straipsnio 2 dalį paraišką suteikti nemokamų ATL teikiantis įrenginį eksploatuojantis veiklos vykdytojas parengia stebėsenos metodikos planą, kuriame visų pirma pateikiamas įrenginio, jo technologinio proceso dalių ir gamybos procesų aprašymas bei išsamus stebėsenos metodikų ir duomenų šaltinių aprašymas. Stebėsenos metodikos planą sudaro detalūs, išsamūs ir aiškūs dokumentai, kuriuose aprašomi visi svarbūs duomenų rinkimo etapai, ir jame pateikiami bent VI priede nustatyti elementai.

Kiekvienam IV priede nurodytam parametrui veiklos vykdytojas, remdamasis 7 straipsnyje nustatytais principais ir VII priede nustatytais metodikos reikalavimais, parenka stebėsenos metodą. Remdamasis pagal 11 straipsnio 1 dalį atliktu rizikos vertinimu ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytomis kontrolės procedūromis, veiklos vykdytojas, parinkdamas stebėsenos metodus, pirmenybę teikia stebėsenos metodams, kuriais gaunami patikimiausi rezultatai bei kuo labiau sumažinama duomenų spragų rizika ir kuriems mažiausią įtaką daro būdingoji rizika, įskaitant kontrolės riziką. Pasirinktas metodas nurodomas stebėsenos metodikos plane.

Jei VI priede nurodoma kokia nors procedūra, veiklos vykdytojas nustato, dokumentais pagrindžia, įdiegia ir taiko tokią procedūrą atskirai nuo stebėsenos metodikos plano; jis tai atlieka ir Reglamento (ES) Nr. 601/2012 12 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo tikslais. Veiklos vykdytojas, gavęs kompetentingos institucijos prašymą, jai pateikia rašytinius procedūrų dokumentus.

Veiklos vykdytojas iki 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos dienos pateikia stebėsenos metodikos planą tvirtinti kompetentingai institucijai. Valstybės narės gali nustatyti ankstesnį stebėsenos metodikos plano pateikimo galutinį terminą ir reikalauti, kad stebėsenos metodikos planą kompetentinga institucija patvirtintų iki paraiškos suteikti nemokamų ATL pateikimo.

Jei veiklos vykdytojas pateikia paraišką suteikti nemokamų ATL, tačiau ankstesniu ATL paskirstymo laikotarpiu jų atsisakė, jis stebėsenos metodikos planą turi pateikti tvirtinti ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki paraiškos pateikimo pagal 4 straipsnio 1 dalį galutinio termino.

9 straipsnis

Stebėsenos metodikos plano pakeitimai

Veiklos vykdytojas reguliariai tikrina, ar stebėsenos metodikos planas atitinka įrenginio pobūdį ir veikimo būdą ir ar jį galima patobulinti. Šiuo tikslu veiklos vykdytojas atsižvelgia į visas tobulinimo rekomendacijas, pateiktas atitinkamoje patikros ataskaitoje.

Veiklos vykdytojas stebėsenos metodikos plano pakeitimus atlieka bet kuriuo iš šių atvejų:

pakinta išmetamųjų ŠESD kiekis arba veiklos lygiai, nes pradėta vykdyti naują veiklą arba imta naudoti naujos rūšies kurą ar medžiagas, kurios dar nėra įtrauktos į stebėsenos metodikos planą;

naudojant naujų rūšių matavimo priemones, naujus imties sudarymo ar analizės metodus arba naujus duomenų šaltinius arba dėl kitų veiksnių užtikrinamas didesnis teikiamų duomenų nustatymo tikslumas;

nustatoma, kad taikant ankstesnę stebėsenos metodiką gauti duomenys nėra teisingi;

stebėsenos metodikos planas neatitinka arba nebeatitinka šio reglamento reikalavimų;

būtina įgyvendinti patikros ataskaitoje pateiktas stebėsenos metodikos plano tobulinimo rekomendacijas.

Veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai nepagrįstai nedelsdamas praneša apie visus numatomus stebėsenos metodikos plano pakeitimus. Tačiau valstybė narė gali leisti veiklos vykdytojui apie numatomus stebėsenos metodikos plano pakeitimus, kurie pagal 5 dalyje pateiktą apibrėžtį nėra laikomi reikšmingais, pranešti iki tų pačių metų gruodžio 31 d. arba valstybės narės nustatytos kitos dienos.

Visi reikšmingi stebėsenos metodikos plano pakeitimai, apibrėžti 5 dalyje, turi būti kompetentingos institucijos patvirtinti. Kompetentinga institucija, nusprendusi, kad pakeitimas, apie kurį veiklos vykdytojas pranešė kaip apie reikšmingą pakeitimą, nėra reikšmingas, apie tai praneša veiklos vykdytojui.

Reikšmingais įrenginio stebėsenos metodikos plano pakeitimais laikomi:

pakeitimai, atliekami dėl įrenginio pakeitimų, visų pirma – naujų įrenginio technologinio proceso dalių atsiradimo, esamų įrenginio technologinio proceso dalių ribų pasikeitimo arba įrenginio technologinio proceso dalių veiklos nutraukimo;

VII priedo 4.4–4.6 skirsniuose nustatytos stebėsenos metodikos pakeitimas kita tuose skirsniuose nustatyta metodika;

stebėsenos metodikos plane nustatytos numatytosios vertės arba apytikslio nustatymo metodo pakeitimas;

pakeitimai, kurių pareikalavo kompetentinga institucija, kad būtų užtikrinta stebėsenos metodikos plano atitiktis šio reglamento reikalavimams.

Veiklos vykdytojas saugo įrašus apie visus stebėsenos metodikos plano pakeitimus. Kiekviename įraše nurodoma:

aiškus pakeitimo aprašymas;

pakeitimo pagrindimas;

data, kurią apie numatomą pakeitimą pranešta kompetentingai institucijai;

data, kurią kompetentinga institucija patvirtino gavusi 3 dalyje nurodytą pranešimą, jei žinoma, ir 4 dalyje nurodytos informacijos patvirtinimo arba pateikimo data;

data, kurią pradedamas įgyvendinti pakeistas stebėsenos metodikos planas.

10 straipsnis

Dalijimas į įrenginio technologinio proceso dalis

Duomenų teikimo ir stebėsenos vykdymo tikslais veiklos vykdytojas kiekvieną įrenginį, atitinkantį nemokamų ATL suteikimo pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį reikalavimus, padalija į įrenginio technologinio proceso dalis. Šiuo tikslu įrenginio sąnaudos, produkcija ir išmetamosios ŠESD priskiriamos vienai arba daugiau įrenginio technologinio proceso dalių, jei reikia, nustatant konkrečių atitinkamų sąnaudų, produkcijos arba išmetamųjų ŠESD dalių, priskirtinų atskiroms įrenginio technologinio proceso dalims, apskaičiavimo metodą.

Kad įrenginio sąnaudas, produkciją ir išmetamąsias ŠESD galėtų priskirti įrenginio technologinio proceso dalims, veiklos vykdytojas toliau pateikta seka atlieka tokius veiksmus:

jei įrenginyje gaminamas kuris nors iš produktų, kuriam taikomas I priede pateiktas produkto santykinis taršos rodiklis, veiklos vykdytojas, taikydamas VII priede nustatytas taisykles, susijusias sąnaudas, produkciją ir išmetamąsias ŠESD atitinkamai priskiria įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis;

jei įrenginiui yra būdingos sąnaudos, produkcija ir išmetamosios ŠESD, kurios gali būti priskiriamos įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, arba šilumai centralizuotai tiekti skirtoms įrenginio technologinio proceso dalims, tačiau negali būti priskiriamos a punkte nurodytoms įrenginio technologinio proceso dalims, veiklos vykdytojas, taikydamas VII priede nustatytas taisykles, jas atitinkamai priskiria įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, arba šilumai centralizuotai tiekti skirtai įrenginio technologinio proceso daliai;

jei įrenginiui yra būdingos sąnaudos, produkcija ir išmetamosios ŠESD, kurios gali būti priskiriamos įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas kuro santykinis taršos rodiklis, tačiau negali būti priskiriamos a arba b punkte nurodytoms įrenginio technologinio proceso dalims, veiklos vykdytojas, taikydamas VII priede nustatytas taisykles, jas priskiria įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas kuro santykinis taršos rodiklis;

jei įrenginiui yra būdingos sąnaudos, produkcija ir išmetamosios ŠESD, kurios gali būti priskiriamos įrenginio technologinio proceso dalims, kurių proceso metu išsiskiria ŠESD, tačiau negali būti priskiriamos a, b arba c punkte nurodytoms įrenginio technologinio proceso dalims, veiklos vykdytojas, taikydamas VII priede nustatytas taisykles, jas atitinkamai priskiria įrenginio technologinio proceso dalims, kurių proceso metu išsiskiria ŠESD.

▼M1

2a.

Įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, atveju, jei aktualu, veiklos vykdytojas, remdamasis KN kodais, aiškiai atskiria, ar atitinkamas procesas naudojamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/956 ( 2 ) I priede išvardytoms prekėms gaminti, ar ne, ir pateikia kompetentingai institucijai priimtinus įrodymus.

▼M1

Remdamasis NACE ir PRODCOM kodais, veiklos vykdytojas aiškiai atskiria, kuris su įrenginio technologinio proceso dalimis, kurioms taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis ar kuro santykinis taršos rodiklis arba kurių proceso metu išsiskiria ŠESD, susijęs procesas yra skirtas sektoriams arba pasektoriams, kuriuose, kaip manoma, yra anglies dioksido nutekėjimo rizika, nustatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį. Be to, veiklos vykdytojas išmatuojamos šilumos, kuri eksportuojama centralizuoto šilumos tiekimo tikslais, kiekį atskiria nuo išmatuojamos šilumos, kuri nėra skirta sektoriui arba pasektoriui, kuriame, kaip manoma, yra anglies dioksido nutekėjimo rizika, nustatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį.

Be to, veiklos vykdytojas, remdamasis KN kodais, aiškiai atskiria, ar atitinkamas procesas naudojamas Reglamento (ES) 2023/956* I priede išvardytoms prekėms gaminti, ar ne, ir pateikia kompetentingai institucijai priimtinus įrodymus.

▼B

►M1 Jei įrenginyje, kuriam taikoma ES ATLPS, buvo pagaminta išmatuojama šiluma ir ji eksportuota į įrenginį arba kitą objektą, kuriam ES ATLPS netaikoma, veiklos vykdytojas atitinkamą įrenginio technologinio proceso dalį, kuriai taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, procesą, kurio metu ta šiluma buvo pagaminta, laiko neskirtu sektoriams ar pasektoriams, kuriuose, kaip manoma, yra anglies dioksido nutekėjimo rizika, nustatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį, nebent veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai tinkamai įrodo, kad išmatuojamos šilumos vartotojas priklauso sektoriui arba pasektoriui, kuriame, kaip manoma, yra anglies dioksido nutekėjimo rizika, nustatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį. ◄

Kad būtų galima atskirti išmatuojamą šilumą, priskirtiną šilumai centralizuotai tiekti skirtai įrenginio technologinio proceso daliai, veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai tinkamai įrodo, kad ta išmatuojama šiluma eksportuojama šilumai centralizuotai tiekti.

▼M1

Be to, jei įrenginyje, kuriam taikoma ES ATLPS, pagaminta išmatuojama šiluma eksportuota į įrenginį ar kitą objektą, kuriam ES ATLPS netaikoma, veiklos vykdytojas pateikia įrodymus apie išmatuojamos šilumos kiekį, sunaudotą Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytoms prekėms gaminti. Jei veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai priimtinu būdu tokių įrodymų nepateikia, manoma, kad ta šiluma sunaudota to reglamento I priede išvardytoms prekėms gaminti.

▼B

Atlikdamas padalijimą pagal 1 ir 2 dalis, veiklos vykdytojas užtikrina, kad būtų įvykdytos visos šios sąlygos:

kiekvieno įrenginio fiziniai produktai priskiriami vienai įrenginio technologinio proceso daliai nieko nepraleidžiant ir išvengiant dvigubo skaičiavimo;

100 % visų įrenginio sukėliklių ir išmetamųjų ŠESD, nurodytų pagal Reglamentą (ES) Nr. 601/2012 patvirtintame įrenginio stebėsenos plane, kiekio priskiriama įrenginio technologinio proceso dalims nieko nepraleidžiant ir išvengiant dvigubo skaičiavimo, nebent tiek sukėlikliai ir išmetamosios ŠESD būtų susiję su kokiu nors procesu, kuris neatitinka nemokamų ATL suteikimo reikalavimų (pvz., elektros energijos gamybos įrenginyje ar fakelų deginimo (išskyrus saugos fakelų deginimą), nepriklausančio įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, procesu) arba su išmatuojamos šilumos, eksportuojamos į kitus įrenginius, kuriems taikoma ES ATLPS, gamyba;

100 % įrenginyje pagaminto arba į jį importuoto ar iš jo eksportuoto grynosios išmatuojamos šilumos, atitinkančios nemokamų ATL suteikimo reikalavimus, kiekio, taip pat iš vienų įrenginio technologinio proceso dalių į kitas perduoti kiekiai įrenginio technologinio proceso dalims priskiriami nieko nepraleidžiant ir išvengiant dvigubo skaičiavimo;

▼M1

apie visą įrenginio technologinio proceso dalyse pagamintą, į jas importuotą arba iš jų eksportuotą išmatuojamą šilumą dokumentais paliudijama, ar ta išmatuojama šiluma pagaminta įrenginyje, kuriam taikoma ES ATLPS, importuota iš kitų šilumos gamybos procesų, importuota iš objektų, kuriems ES ATLPS netaikoma, ar importuota iš įrenginių, kuriems ES ATLPS taikoma tik Direktyvos 2003/87/EB 14 ir 15 straipsnių tikslais;

▼B

jeigu įrenginyje gaminama elektros energija, įrenginio technologinio proceso dalyse, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, pagaminti kiekiai priskiriami toms įrenginio technologinio proceso dalims nieko nepraleidžiant ir išvengiant dvigubo skaičiavimo;

▼M1 —————

▼B

jeigu įrenginio technologinio proceso dalyje kaip eksportuojamas kuras, produktai, šalutiniai produktai, kitoms įrenginio technologinio proceso dalims arba kitiems įrenginiams skirtos žaliavos gaminamos arba kaip išmetamosios dujos susidaro medžiagos, kurių sudėtyje yra anglies, ši produkcija priskiriama įrenginio technologinio proceso dalims nieko nepraleidžiant ir išvengiant dvigubo skaičiavimo, jeigu jai netaikomas b punktas;

už įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, sistemos ribų dėl 2 straipsnio 10 dalies a–f punktuose nurodytų procesų išmetamas CO2 priskiriamas įrenginio technologinio proceso daliai, kurios proceso metu išsiskiria ŠESD, tiek, kiek kompetentingai institucijai galima tinkamai įrodyti, kad tas išmetamas CO2 tiesiogiai ir betarpiškai susidaro vykstant kuriam nors iš 2 straipsnio 10 dalyje nurodytų procesų, o ne dėl vėlesnio nevisiškai oksiduotos dujinės būsenos anglies oksidavimosi normaliosiomis sąlygomis;

jei kitais nei išmatuojamos šilumos, neišmatuojamos šilumos arba elektros energijos gamybos tikslais deginant išmetamąsias dujas dėl 2 straipsnio 10 dalies a–f punktuose nurodytų procesų už įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, ribų išmetamas CO2, 75 % išmetamosiose dujose esančio anglies kiekio laikoma paversta į CO2 ir priskiriama įrenginio technologinio proceso daliai, kurios proceso metu išsiskiria ŠESD;

▼M1

siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, gamybos proceso produktai, kurie yra grąžinami į tą patį gamybos procesą, atimami iš metinių veiklos lygių, taikant I priede pateiktas produktų apibrėžtis.

▼M1 —————

▼B

11 straipsnis

Kontrolės sistema

Veiklos vykdytojas bazinių duomenų ataskaitoje nustato rizikos, kad duomenų sraute, pradedant pirminiais ir baigiant galutiniais duomenimis, pasitaikys klaidų, šaltinius ir nustato, dokumentais pagrindžia, įdiegia ir taiko veiksmingą kontrolės sistemą, kuria užtikrinama, kad ataskaitose, rengiamose remiantis duomenų srauto valdymo veikla, nebūtų netikslumų ir kad jos atitiktų stebėsenos metodikos planą ir šį reglamentą.

Veiklos vykdytojas, gavęs kompetentingos institucijos prašymą, jai pateikia pagal pirmą pastraipą parengtą rizikos vertinimą. Veiklos vykdytojas jį taip pat pateikia patikrinti.

1 dalies pirmos pastraipos įgyvendinimo tikslais veiklos vykdytojas nustato, dokumentais pagrindžia, įdiegia ir taiko rašytines duomenų srauto valdymo veiklos ir kontrolės procedūras ir pagal 8 straipsnio 3 dalį nuorodas į tas procedūras įtraukia į stebėsenos metodikos planą.

Jei taikytina, 2 dalyje nurodyta kontrolė apima:

susijusios matavimo įrangos kokybės laidavimą;

informacinių technologijų sistemų kokybės laidavimą, kuriuo užtikrinama, kad atitinkamos sistemos būtų sukurtos, pagrįstos dokumentais, išbandytos, įdiegtos, kontroliuojamos ir taikomos taip, kad būtų užtikrintas patikimų, tikslių ir laiku gaunamų duomenų apdorojimas, atsižvelgiant į riziką, nustatytą pagal 1 dalį;

su duomenų srauto valdymo veikla ir kontrole susijusių pareigų atskyrimą ir būtinų kompetencijų valdymą;

vidaus peržiūras ir duomenų tvirtinimą;

taisymą ir korekcinius veiksmus;

rangovų atliekamą procesų kontrolę;

įrašų ir dokumentų tvarkymą, įskaitant dokumentų versijų valdymą.

3 dalies a punkto įgyvendinimo tikslais veiklos vykdytojas užtikrina, kad proporcingai nustatytai rizikai visa susijusi matavimo įranga būtų reguliariai kalibruojama, reguliuojama bei tikrinama, įskaitant tikrinimą prieš pradedant ją naudoti, ir būtų palyginama su matavimo standartais, kurie grindžiami tarptautiniais matavimo standartais, jeigu jų yra.

Jei matavimo sistemos sudedamųjų dalių negalima kalibruoti, veiklos vykdytojas jas nurodo stebėsenos metodikos plane ir pasiūlo alternatyvių kontrolės būdų.

Jeigu nustatoma, kad įrangos veiksmingumas neatitinka reikalavimų, veiklos vykdytojas nedelsdamas imasi būtinų korekcinių veiksmų.

3 dalies d punkto įgyvendinimo tikslais veiklos vykdytojas peržiūri ir tvirtina duomenis, gautus vykdant 2 dalyje nurodytą duomenų srauto valdymo veiklą.

Tokią duomenų peržiūrą ir tvirtinimą sudaro:

patikrinimas, ar yra visi reikiami duomenys;

duomenų, kuriuos veiklos vykdytojas nustatė ankstesniu baziniu laikotarpiu, palyginimas, visų pirma – atitikties patikros remiantis kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies efektyvumo, susijusio su ŠESD, duomenų laiko eilutėmis;

duomenų ir verčių, gautų iš skirtingų eksploatacijos duomenų kaupimo sistemų, visų pirma – produktų, su kuriais yra susiję produktų santykiniai taršos rodikliai, gamybos žurnalų, prekybos ir atsargų duomenų palyginimas;

įrenginių ir įrenginio technologinio proceso dalių lygmens duomenų palyginimas ir išsamumo patikros, kuriais užtikrinama, kad būtų vykdomi 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai.

3 dalies e punkto įgyvendinimo tikslais veiklos vykdytojas užtikrina, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad duomenų srauto valdymo veikla arba kontrolė nėra veiksminga arba vykdoma nesilaikant tos veiklos procedūrų dokumentuose nustatytų taisyklių, nepagrįstai nedelsiant būtų imtasi korekcinių veiksmų ir atitinkami duomenys būtų ištaisyti.

3 dalies f punkto įgyvendinimo tikslais veiklos vykdytojas, samdantis rangovus vienos ar kelių rūšių duomenų srauto valdymo veiklai arba kontrolei, nurodytoms 1 dalyje, vykdyti, atlieka visus šiuos veiksmus:

tikrina rangovų vykdomos duomenų srauto valdymo veiklos ir kontrolės kokybę pagal šį reglamentą;

nustato rangovų atliekamų procesų rezultatų reikalavimus ir atliekant tuos procesus taikytinus metodus;

tikrina šios dalies b punkte nurodytų rezultatų ir metodų kokybę;

užtikrina, kad rangovas jam patikėtą veiklą atliktų taip, kaip ji turi būti atlikta atsižvelgiant į būdingąją riziką ir kontrolės riziką, nustatytą atlikus 1 dalyje nurodytą rizikos vertinimą.

Veiklos vykdytojas stebi kontrolės sistemos veiksmingumą, be kita ko, atlikdamas vidaus peržiūras ir atsižvelgdamas į tikrintojo išvadas, pateiktas atlikus ataskaitų patikras pagal 4 straipsnio 2 dalį.

Veiklos vykdytojas, nustatęs, kad kontrolės sistema yra neveiksminga arba neproporcinga nustatytai rizikai, siekia pagerinti atitinkamą kontrolės sistemą ir atnaujinti stebėsenos metodikos planą arba pamatines rašytines duomenų srauto valdymo veiklos procedūras, rizikos vertinimą ir kontrolę.

12 straipsnis

Duomenų spragos

Jeigu dėl techninių priežasčių kompetentingos institucijos patvirtinto stebėsenos metodikos plano laikinai neįmanoma taikyti, kol vėl bus sudarytos sąlygos jį taikyti, veiklos vykdytojas taiko stebėsenos metodikos plane nurodytais alternatyviais duomenų šaltiniais, kuriais naudojantis pagal 10 straipsnio 5 dalį atliekamos patvirtinamosios patikros, pagrįstą metodą arba, jeigu tokios alternatyvos stebėsenos metodikos plane nėra numatyta, alternatyvų metodą, kuriuo, atsižvelgiant į bendruosius duomenų šaltinius ir jų hierarchiją, kaip nustatyta VII priedo 4 skirsnyje, užtikrinamas didžiausias įmanomas tikslumas, arba konservatyvų apytikslio nustatymo metodą.

Veiklos vykdytojas imasi visų būtinų priemonių, kad būtų skubiai pradėtas taikyti patvirtintas stebėsenos metodikos planas.

Jeigu trūksta duomenų, kurie yra reikalingi bazinių duomenų ataskaitai parengti ir kurių atžvilgiu stebėsenos metodikos plane nėra nurodyta alternatyvių stebėsenos metodų arba alternatyvių duomenų šaltinių, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti duomenis arba gauti trūkstamus duomenis, veiklos vykdytojas taiko tinkamą apytikslio nustatymo metodą, kuriuo nustatomi konservatyvūs pakaitiniai atitinkamo laikotarpio ir trūkstamo parametro duomenys, visų pirma – pagrįstą geriausia pramonės patirtimi ir naujausiomis mokslo ir technikos žiniomis, o bazinių duomenų ataskaitos priede pateikia tinkamą duomenų trūkumo ir tų metodų taikymo pagrindimą.

Laikinai nukrypęs nuo patvirtinto stebėsenos metodikos plano, kaip nurodyta 1 dalyje, arba nustatęs, kad trūksta duomenų, reikalingų 4 straipsnio 2 dalies a punkte arba 5 straipsnio 2 dalyje nurodytai ataskaitai parengti, veiklos vykdytojas nepagrįstai nedelsdamas parengia rašytinę procedūrą, pagal kurią ateityje būtų išvengta tokio duomenų trūkumo, ir pagal 9 straipsnio 3 dalį atlieka stebėsenos metodikos plano pakeitimus. Be to, veiklos vykdytojas įvertina, ar reikia atnaujinti 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą kontrolę ir, jei taip, kaip ją reikėtų atnaujinti, ir prireikus atlieka tos kontrolės ir atitinkamų rašytinių procedūrų pakeitimus.

13 straipsnis

Elektroninių šablonų naudojimas

Valstybės narės gali reikalauti, kad veiklos vykdytojai ir tikrintojai, teikdami 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas bazinių duomenų ataskaitas, stebėsenos metodikos planus ir patikros ataskaitas, taip pat 5 straipsnio 2 dalyje nurodytas naujų rinkos dalyvių duomenų ataskaitas, stebėsenos metodikos planus ir patikros ataskaitas, naudotų elektroninius šablonus arba konkrečius failų formatus.

III SKYRIUS

ATL suteikimo taisyklės

14 straipsnis

Nacionalinės įgyvendinimo priemonės

▼M1

Naudojant Komisijos parengtą elektroninį šabloną, Komisijai pateikiamas pagal Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 1 dalį parengtas sąrašas, kuriame nurodomi visi įrenginiai, kuriems taikoma ES ATLPS, įskaitant tuos, kuriems ES ATLPS taikoma tik tos direktyvos 14 ir 15 straipsnių tikslais, taip pat visi maži įrenginiai, kuriems pagal tos direktyvos 27 ir 27a straipsnius ES ATLPS gali būti netaikoma, ir įrenginiai, kuriems ES ATLPS bus taikoma pagal tos direktyvos 24 straipsnį.

▼B

1 dalyje nurodytame sąraše apie kiekvieną esamą įrenginį, kuriam prašoma suteikti nemokamų ATL, pateikiama tokia informacija:

▼M1

įrenginio ir jo ribų identifikavimo duomenys naudojant Sąjungos registre nurodytą įrenginio identifikavimo kodą;

▼B

veiklos informacija ir informacija apie atitiktį nemokamų ATL suteikimo reikalavimams;

kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies identifikavimo duomenys;

kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies metinis veiklos lygis ir metinis išmetamųjų ŠESD kiekis kiekvienais atitinkamo bazinio laikotarpio metais;

▼M1

da)

kompetentingos institucijos vertinimas dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus sumažinimo 20 % pagal 22a straipsnį ir 22b straipsnio 1 dalį, kai taikytina;

db)

tai, ar įvykdytos papildomų 30 % nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal 22b straipsnio 3 dalį sąlygos, kai taikytina;

▼M1

apie kiekvieną įrenginio technologinio proceso dalį nurodoma, ar ji priklauso sektoriui arba pasektoriui, kuriame, kaip manoma, yra anglies dioksido nutekėjimo rizika, nustatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį, taip pat, jei taikytina, nurodomi gaminamų produktų PRODCOM kodai;

▼M1

ea)

apie kiekvieną įrenginio technologinio proceso dalį pateikiama informacija apie tai, ar joje gaminamos Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytos prekės, nurodant šių gaminamų prekių KN kodus, jei taikytina;

▼B

kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies duomenys, pateikti pagal IV priedą.

Gavusi 1 dalyje nurodytą sąrašą, Komisija įvertina kiekvieno įrenginio įtraukimą į sąrašą ir pagal 2 dalį pateiktus susijusius duomenis.

Jeigu Komisija įrenginio įtraukimui į tą sąrašą neprieštarauja, minėti duomenys naudojami peržiūrėtoms santykinių taršos rodiklių vertėms apskaičiuoti, kaip nurodyta Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalyje.

Valstybės narės, naudodamos atitinkamo ATL paskirstymo laikotarpio peržiūrėtas santykinių taršos rodiklių vertes, pagal 16 straipsnio 2–7 dalis ir 19–22 straipsnius nustato preliminarų metinį kiekvienam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičių ir apie juos praneša.

▼M1

Gavusi pranešimus apie preliminarius metinius atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu suteikiamų nemokamų ATL skaičius, Komisija visus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalį nustatytus koeficientus apskaičiuoja palygindama preliminarių metinių kiekvienais atitinkamo ATL paskirstymo laikotarpio metais įrenginiams suteikiamų nemokamų ATL skaičių, nustatytų taikant šio reglamento V priede nurodytus koeficientus, sumą su metiniu įrenginiams skirtų ATL skaičiumi, apskaičiuotu pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 ir 5a dalis, atsižvelgdama į atitinkamą bendro metinio visai Sąjungai skirto skaičiaus dalį, nustatytą pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 1 dalį ir 10a straipsnio 5 dalį, ir į išimtį, taikomą 10 % efektyviausių įrenginių technologinio proceso dalių, nustatytų pagal šio reglamento 16 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą. Skaičiuojant atitinkamai atsižvelgiama į įtraukimo pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 straipsnį atvejus ir neįtraukimo pagal tos direktyvos 27 bei 27a straipsnius atvejus.

▼B

Apskaičiavus Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalyje nurodytą koeficientą, valstybės narės pagal 16 straipsnio 8 dalį nustato ir Komisijai pateikia galutinį metinį kiekvienais atitinkamo ATL paskirstymo laikotarpio metais suteikiamų nemokamų ATL skaičių.

▼M1

Gavusi Komisijos prašymą, kiekviena valstybė narė jai pateikia pagal 4 straipsnio 2 dalį gautas ataskaitas ir planus.

▼M1

Valstybės narės užtikrina, kad pertekliniai veiklos vykdytojams suteikti apyvartiniai taršos leidimai būtų tinkamai grąžinti. Jei veiklos vykdytojai perteklinių apyvartinių taršos leidimų negrąžina, kompetentinga institucija paprašo nacionalinio registro administratoriaus perteklinių apyvartinių taršos leidimų kiekį išskaičiuoti iš veiklos vykdytojui skirtino apyvartinių taršos leidimų skaičiaus. Apie visus tokius prašymus valstybės narės informuoja Komisiją.

▼B

15 straipsnis

Esamų įrenginių ankstesnio laikotarpio veiklos lygis

▼M1

Valstybės narės įvertina pagal 4 straipsnio 2 dalį pateiktas bazinių duomenų ataskaitas ir patikros ataskaitas, kad užtikrintų jų atitiktį šio reglamento reikalavimams. Prireikus kompetentinga institucija užtikrina, kad veiklos vykdytojai pašalintų visas neatitiktis arba ištaisytų klaidas, turinčias įtakos ankstesnio laikotarpio veiklos lygių nustatymui. Kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad veiklos vykdytojai, be informacijos ir dokumentų, kurie turi būti pateikti pagal 4 straipsnio 2 dalį, pateiktų papildomus duomenis.

▼B

Remdamosi įvertintomis bazinių duomenų ataskaitomis ir patikros ataskaitomis, valstybės narės nustato kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies ir kiekvieno įrenginio ankstesnio laikotarpio veiklos lygius atitinkamu baziniu laikotarpiu. Valstybės narės gali nuspręsti ankstesnio laikotarpio veiklos lygius nustatyti tik tokiu atveju, jeigu su įrenginiu susiję duomenys buvo patikrinti ir pripažinti tinkamais arba jeigu jos yra įsitikinusios, kad duomenų spragos, į kurias atsižvelgdamas tikrintojas parengė nuomonę, atsirado dėl išskirtinių nenumatytų aplinkybių, kurių nebuvo įmanoma išvengti, net jei būtų imtasi visų atsargumo priemonių.

▼M1

Su kiekvieno produkto, kurio santykinis taršos rodiklis nustatytas I priede, gamyba susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra kasmet baziniu laikotarpiu atitinkamame įrenginyje pagaminto to produkto kiekio mediana.

Su šiluma susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis – ankstesniu baziniu laikotarpiu kasmet iš įrenginio, kuriam taikoma ES ATLPS, išskyrus įrenginius, kuriems ES ATLPS taikoma tik Direktyvos 2003/87/EB 14 ir 15 straipsnių tikslais, importuotos ir (arba) pasigamintos grynosios išmatuojamos šilumos, kuri suvartota įrenginyje produktams gaminti, mechaninei energijai gauti (išskyrus naudojamą elektros energijai gaminti), šildymo ar vėsinimo reikmėms (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti) arba eksportuota į įrenginį ar kitą objektą, kuriam ES ATLPS netaikoma (išskyrus eksportuotą elektros energijai gaminti), kiekio mediana, išreikšta teradžauliais per metus.

Su centralizuotu šilumos tiekimu susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis – ankstesniu baziniu laikotarpiu kasmet iš įrenginio, kuriam taikoma ES ATLPS, išskyrus įrenginius, kuriems ES ATLPS taikoma tik Direktyvos 2003/87/EB 14 ir 15 straipsnių tikslais, importuotos ir (arba) pagamintos išmatuojamos šilumos, eksportuotos centralizuoto šilumos tiekimo tikslais, kiekio mediana, išreikšta teradžauliais per metus.

Su kuru susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis – tai energijos, ankstesniu baziniu laikotarpiu kasmet suvartotos siekiant visų pirma gaminti neišmatuojamą šilumą, suvartotą produktams gaminti, mechaninei energijai (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti) gauti, šildymui arba vėsinimui (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), įskaitant saugos fakelų deginimą, kiekio mediana, išreikšta teradžauliais per metus.

Su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD, kurios išsiskyrė baziniu laikotarpiu gaminant produktus atitinkamame įrenginyje, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis – tai tuo laikotarpiu kasmet proceso metu išsiskyrusių ŠESD kiekio, išreikšto anglies dioksido ekvivalento tonomis, mediana.

Nustatant 3–6 dalyse nurodytų medianų vertes, skaičiuojami tik tie kalendoriniai metai, kuriais įrenginys buvo eksploatuojamas bent vieną dieną.

Jeigu atitinkamu baziniu laikotarpiu įrenginio technologinio proceso dalis buvo eksploatuojama mažiau kaip dvejus kalendorinius metus, ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra veiklos lygis pirmais kalendoriniais eksploatacijos metais, einančiais po kalendorinių metų, kuriais pradėta įprasta šios įrenginio technologinio proceso dalies eksploatacija.

Jeigu atitinkamu baziniu laikotarpiu įrenginio technologinio proceso dalis buvo eksploatuojama mažiau kaip vienus kalendorinius metus po to, kai ji pradėta įprastai eksploatuoti, ankstesnio laikotarpio veiklos lygis nustatomas, kai pateikiama veiklos lygio ataskaita už pirmuosius kalendorinius metus, einančius po kalendorinių metų, kuriais pradėta įprasta eksploatacija.

Nukrypdamos nuo 3 dalies, valstybės narės ankstesnio laikotarpio veiklos lygius, susijusius su produktais, kuriems taikomi III priede nurodyti produkto santykiniai taršos rodikliai, nustato pagal ankstesnio laikotarpio metinės produkcijos medianą, naudodamos tame priede pateiktas formules.

▼B

16 straipsnis

Esamiems įrenginiams įrenginio lygmeniu suteikiami ATL

▼M1

Jeigu esamą įrenginį eksploatuojantis veiklos vykdytojas pagal 4 straipsnį pateikia tinkamą paraišką suteikti nemokamų ATL, atitinkama valstybė narė, remdamasi pagal 14 straipsnį surinktais duomenimis, apskaičiuoja kiekvienais pirmojo paskirstymo laikotarpio metais nuo 2021 m. tam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičių, o po to – kas penkerius metus.

▼B

Kad galėtų atlikti 1 dalyje nurodytą skaičiavimą, valstybės narės visų pirma nustato preliminarų metinį kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai atskirai suteikiamų nemokamų ATL skaičių, kaip nurodyta toliau:

preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, konkrečiais metais suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus to produkto santykinio taršos rodiklio vertės atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu, patvirtintos pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalį, ir ankstesnio laikotarpio su tuo produktu susijusio veiklos lygio vertės sandaugai;

preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, konkrečiais metais suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus šilumos santykinio taršos rodiklio, kuris taikomas išmatuojamai šilumai, vertės atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu, patvirtintos pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalį, ir ankstesnio laikotarpio su šiluma susijusio veiklos lygio, kai išmatuojama šiluma, išskyrus naudojamą šilumai centralizuotai tiekti, buvo suvartota arba eksportuota į įrenginius, kuriems ES ATLPS netaikoma, arba kitus objektus, vertės sandaugai;

preliminarus metinis šilumai centralizuotai tiekti skirtoms įrenginio technologinio proceso dalims konkrečiais metais suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus šilumos santykinio taršos rodiklio, kuris taikomas išmatuojamai šilumai, vertės atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu, patvirtintos pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalį, ir ankstesnio laikotarpio su centralizuotu šilumos tiekimu susijusio veiklos lygio vertės sandaugai;

▼M1

preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas kuro santykinis taršos rodiklis, konkrečiais metais suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus kuro santykinio taršos rodiklio vertės atitinkamu penkerių metų laikotarpiu, patvirtintos pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalį, ir per ankstesnį laikotarpį suvartotos energijos su kuru susijusio veiklos lygio vertės sandaugai;

preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso dalims, kurių proceso metu išsiskiria ŠESD, konkrečiais metais suteikiamų nemokamų ATL skaičius iki 2027 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojamas ankstesnio laikotarpio su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susijusio veiklos lygio vertę dauginant iš 0,97, o 2028 m. ir vėliau – tą vertę dauginant iš 0,91.

▼B

Jeigu baziniu laikotarpiu įrenginio technologinio proceso dalis po įprastos eksploatacijos pradžios veikė mažiau nei vienus kalendorinius metus, preliminarus atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu suteikiamų ATL skaičius nustatomas, kai pateikiami ankstesnio laikotarpio veiklos lygio duomenys.

►M1 Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 4 dalies įgyvendinimo tikslais preliminariam metiniam nemokamų ATL, suteikiamų kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai atitinkamais metais pagal šio straipsnio 2 dalį, skaičiui pritaikomi šio reglamento V priede nustatyti koeficientai, jei tose įrenginio technologinio proceso dalyse vykdomi procesai yra skirti sektoriams ar pasektoriams, kuriuose, kaip manoma, yra anglies dioksido nutekėjimo rizika, nustatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį. ◄

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, šilumai centralizuotai tiekti skirtoms įrenginio technologinio proceso dalims turi būti taikomas koeficientas, lygus 0,3.

▼M1

Jei 2 dalyje nurodytose įrenginio technologinio proceso dalyse vykdomi procesai skirti sektoriams ar pasektoriams, kuriuose, kaip manoma, yra anglies dioksido nutekėjimo rizika, nustatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį, turi būti taikomas koeficientas, lygus 1.

▼M1

4a.

Jei 2 dalyje nurodytose įrenginio technologinio proceso dalyse vykdomais procesais gaminamos Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytos prekės, preliminarus metinis kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai atitinkamais metais suteiktinų nemokamų ATL skaičius, nustatytas kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai pagal 2 dalį, dauginamas iš atitinkamo PADKM koeficiento, nustatyto Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1a dalies antroje pastraipoje.

▼B

Preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso dalims, gavusioms išmatuojamos šilumos iš įrenginio technologinio proceso dalių, kuriose gaminami produktai, kuriems taikomas azoto rūgšties santykinis taršos rodiklis, suteikiamų nemokamų ATL skaičius sumažinamas skaičiumi, kuris gaunamas ankstesniais atitinkamais baziniais laikotarpiais per metus suvartotos tos šilumos kiekį padauginus iš šiai išmatuojamai šilumai atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu taikomos šilumos santykinio taršos rodiklio vertės, patvirtintos pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalį.

Nuo 2026 m. preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu suteikiamų nemokamų ATL skaičius sumažinamas ankstesniu laikotarpiu per metus išmestų ŠESD kiekiu, susidariusiu deginant išmetamąsias dujas (išskyrus saugos fakelų deginimą), nenaudojamas išmatuojamos šilumos, neišmatuojamos šilumos arba elektros energijos gamybai.

Preliminarus metinis kiekvienam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus preliminarių metinių visoms įrenginio technologinio proceso dalims suteikiamų nemokamų ATL skaičių, apskaičiuotų pagal 2–5 dalis, sumai.

Jei įrenginį sudaro įrenginio technologinio proceso dalys, kuriose gaminama plaušiena (trumpapluoštė kraftplaušiena, ilgapluoštė kraftplaušiena, termomechaninė plaušiena ir mechaninė plaušiena, sulfitinė plaušiena ar kita plaušiena, kuriai produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas) ir iš kurių išmatuojama šiluma eksportuojama į kitas techniškai sujungtas įrenginio technologinio proceso dalis, apskaičiuojant preliminarų suteikiamų nemokamų ATL skaičių – nedarant įtakos preliminariems metiniams kitoms atitinkamo įrenginio technologinio proceso dalims suteikiamų nemokamų ATL skaičiams – atsižvelgiama tik į tą preliminarų metinį suteikiamų nemokamų ATL skaičių, kuris yra susijęs su toje įrenginio technologinio proceso dalyje pagamintais celiuliozės produktais, kurie yra pateikti rinkai, o ne perdirbti į popierių tame pačiame arba techniškai susijusiame kitame įrenginyje.

Nustatydamos preliminarų metinį kiekvienam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičių, valstybės narės ir veiklos vykdytojai užtikrina, kad išmetamosios ŠESD arba veiklos lygiai nebūtų įskaičiuojami du kartus ir kad suteikiamų ATL skaičius nebūtų neigiamas. Visų pirma, jei į įrenginį importuojamas tarpinis produktas, kuriam pagal I priede nustatytas sistemos ribas taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, nustatant preliminarų metinį abiems atitinkamiems įrenginiams suteikiamų nemokamų ATL skaičių, išmetamosios ŠESD du kartus neįskaičiuojamos.

▼M1

Galutinis metinis kiekvienam esamam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus pagal šio straipsnio 6 dalį nustatyto preliminaraus metinio kiekvienam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičiaus ir pagal šio reglamento 14 straipsnio 6 dalį nustatyto koeficiento sandaugai.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, galutinis metinis nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius yra 100 % preliminaraus metinio kiekvienam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičiaus, jei to įrenginio technologinio proceso dalims, kurių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalies trečios pastraipos c punkte nurodytu laikotarpiu yra mažesnis už 10 % efektyviausių technologinio proceso dalių, kurioms taikomas atitinkamas santykinis taršos rodiklis, vidurkį, tenka daugiau kaip 60 % preliminaraus metinio šiam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičiaus.

▼B

Atliekant 1–8 dalyse nurodytus skaičiavimus, įrenginio technologinio proceso dalims ir įrenginiams suteikiamų ATL skaičius suapvalinamas iki artimiausio sveikojo skaičiaus.

17 straipsnis

Naujų rinkos dalyvių ankstesnio laikotarpio veiklos lygis

Valstybės narės kiekvieno naujo rinkos dalyvio ir jo įrenginių technologinio proceso dalių ankstesnio laikotarpio veiklos lygius nustato taip:

▼M1

su produktu susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra kiekvieno produkto, kurio santykinis taršos rodiklis yra nurodytas šio reglamento I priede arba nustatytas pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 straipsnį, veiklos lygis pirmaisiais kalendoriniais metais, einančiais po kalendorinių metų, kuriais pradėta įprasta įrenginio technologinio proceso dalies eksploatacija, susijusi su šio produkto gamyba;

su šiluma susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra veiklos lygis pirmaisiais kalendoriniais metais, einančiais po kalendorinių metų, kuriais pradedama įprasta eksploatacija, susijusi su išmatuojamos šilumos, kuri suvartojama įrenginyje produktams gaminti ar mechaninei energijai gauti (išskyrus naudojamą elektros energijai gaminti), taip pat šildymo ar vėsinimo reikmėms (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), arba eksportuojama (išskyrus eksportuojamą elektros energijai gaminti) į įrenginį ar kitą objektą, kuriam ES ATLPS netaikoma, gamyba ir (arba) importu iš įrenginio, kuriam taikoma ES ATLPS, išskyrus įrenginius, kuriems ES ATLPS taikoma tik Direktyvos 2003/87/EB 14 ir 15 straipsnių tikslais;

su centralizuotu šilumos tiekimu susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra veiklos lygis pirmaisiais kalendoriniais metais, einančiais po kalendorinių metų, kuriais pradedama įprasta eksploatacija, susijusi su išmatuojamos šilumos, kuri eksportuojama centralizuoto šilumos tiekimo tikslais, gamyba ir (arba) importu iš įrenginio, kuriam taikoma ES ATLPS, išskyrus įrenginius, kuriems ES ATLPS taikoma tik Direktyvos 2003/87/EB 14 ir 15 straipsnių tikslais;

su kuru susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra atitinkamo įrenginio veiklos lygis pirmaisiais kalendoriniais metais, einančiais po kalendorinių metų, kuriais pradedama įprasta eksploatacija, kai energija vartojama siekiant visų pirma gaminti neišmatuojamą šilumą, kuri suvartojama produktams gaminti ar mechaninei energijai gauti (išskyrus naudojamą elektros energijai gaminti), taip pat šildymo ar vėsinimo reikmėms (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), įskaitant saugos fakelų deginimą;

su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susijęs veiklos lygis yra veiklos lygis pirmaisiais kalendoriniais metais, einančiais po kalendorinių metų, kuriais pradėta įprasta gamybos vieneto eksploatacija, susijusi su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD;

nukrypstant nuo a punkto, su produktais, kuriems taikomi III priede nurodyti produkto santykiniai taršos rodikliai, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra atitinkamos įrenginio technologinio proceso dalies veiklos lygis pirmaisiais kalendoriniais metais, einančiais po kalendorinių metų, kuriais pradėta įprasta eksploatacija, susijusi su šio produkto gamyba, nustatytas taikant tame priede pateiktas formules.

▼B

18 straipsnis

ATL suteikimas naujiems rinkos dalyviams

Kad galėtų suteikti nemokamų ATL naujiems rinkos dalyviams, valstybės narės toliau nurodytu būdu apskaičiuoja preliminarų metinį kiekvienai atskirai įrenginio technologinio proceso daliai nuo įrenginio įprastos eksploatacijos pradžios suteiktinų nemokamų ATL skaičių:

preliminarus metinis konkrečiais metais kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinius taršos rodiklis, šilumos santykinis taršos rodiklis ir kuro santykinis taršos rodiklis, suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus atitinkamam laikotarpiui nustatytos to santykinio taršos rodiklio vertės ir atitinkamo ankstesnio laikotarpio veiklos lygio vertės sandaugai;

▼M1

preliminarus metinis konkrečiais metais kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai, kurioje vykdomo proceso metu išsiskiria ŠESD, suteikiamų nemokamų ATL skaičius iki 2027 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojamas ankstesnio laikotarpio su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susijusio veiklos lygio vertę dauginant iš 0,97, o 2028 m. ir vėliau – tą vertę dauginant iš 0,91.

Apskaičiuojant preliminarų metinį naujiems rinkos dalyviams suteikiamų nemokamų ATL skaičių mutatis mutandis taikomos 16 straipsnio 3, 4, 4a, 5 ir 7 dalys.

▼B

Preliminarus metinis kalendoriniais metais, kuriais pradedama įprasta eksploatacija, suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai taikomo santykinio taršos rodiklio vertės ir tų metų veiklos lygio sandaugai.

Valstybės narės nedelsdamos Komisijai praneša metinį kiekvienam naujų rinkos dalyvių įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičių.

Naujiems rinkos dalyviams skirtame rezerve, sukurtame pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 7 dalį, esančius ATL Komisija paskirsto gavusi minėtą pranešimą ir vadovaudamasi eiliškumo principu.

Komisija konkrečiam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL preliminariam metiniam skaičiui gali nepritarti.

Galutinis metinis suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra pagal 1–4 dalis nustatytas preliminarus metinis kiekvienam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičius, kasmet pakoreguojamas taikant Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą, kaip atskaitos tašką imant preliminarų metinį atitinkamam įrenginiui pirmaisiais atitinkamo ATL paskirstymo laikotarpio metais suteikiamų nemokamų ATL skaičių.

Atliekant 1–5 dalyse nurodytus skaičiavimus, įrenginio technologinio proceso dalims ir įrenginiams suteikiamų ATL skaičius suapvalinamas iki artimiausio sveikojo skaičiaus.

▼M1

19 straipsnis

ATL suteikimas gamintojams, vykdantiems garinį krekingą

Nukrypstant nuo 16 straipsnio 2 dalies a punkto ir 18 straipsnio 1 dalies a punkto, preliminarus metinis nemokamų ATL, suteikiamų įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis ir kurioje vykdoma didelės vertės cheminių medžiagų (DVCM) gamyba, skaičius yra lygus garinio krekingo produkto santykinio taršos rodiklio vertei atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu, padaugintai iš ankstesnio laikotarpio veiklos lygio, nustatyto pagal III priedą. Prie gauto rezultato pridedamas kiekis, gaunamas kiekvieną vandenilio toną padauginus iš 1,78 tonos anglies dioksido ir iš ankstesniu laikotarpiu iš papildomų žaliavų pagaminto vandenilio kiekio medianos, išreikštos vandenilio tonomis, kiekvieną etileno toną padauginus iš 0,24 tonos anglies dioksido ir iš ankstesniu laikotarpiu iš papildomų žaliavų pagaminto etileno kiekio medianos, išreikštos etileno tonomis, ir kiekvieną DVCM toną padauginus iš 0,16 tonos anglies dioksido ir iš ankstesniu laikotarpiu iš papildomų žaliavų pagaminto kitų didelės vertės cheminių medžiagų nei vandenilis ir etilenas kiekio medianos, išreikštos DVCM tonomis.

20 straipsnis

ATL suteikimas vinilchlorido monomero gamintojams

Nukrypstant nuo 16 straipsnio 2 dalies a punkto ir 18 straipsnio 1 dalies a punkto, preliminarus metinis nemokamų ATL, suteikiamų įrenginio technologinio proceso daliai ir susijusių su vinilchlorido monomero (VCM) gamyba, skaičius yra lygus VCM santykinio taršos rodiklio vertei atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu, padaugintai iš ankstesnio laikotarpio VCM gamybos lygio, išreikšto tonomis, ir padaugintai iš dalmens, gauto gaminant VCM tiesiogiai išmestą ŠESD kiekį – įskaitant ŠESD, susijusias su atitinkamai grynuoju per 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą bazinį laikotarpį arba per pirmuosius kalendorinius metus, einančius po kalendorinių metų, kuriais pradėta 17 straipsnio a punkte nurodyta įprasta eksploatacija, importuotos šilumos kiekiu, apskaičiuotu ankstesnio laikotarpio grynąjį importuotos šilumos kiekį teradžauliais padauginus iš atitinkamo laikotarpio šilumos santykinio taršos rodiklio vertės, – išreikštą anglies dioksido ekvivalento tonomis, padalijus iš tų tiesiogiai išmestų ŠESD kiekio bei su vandeniliu susijusių ŠESD, išmestų gaminant VCM atitinkamai 15 straipsnio 2 dalyje nurodytu baziniu laikotarpiu arba pirmaisiais kalendoriniais metais, einančiais po kalendorinių metų, kuriais pradėta 17 straipsnio a punkte nurodyta įprasta eksploatacija, kiekio, išreikšto anglies dioksido ekvivalento tonomis ir apskaičiuoto remiantis per ankstesnį laikotarpį suvartotos šilumos kiekiu, gaunamu deginant vandenilį, išreikštu teradžauliais, padauginus iš atitinkamam ATL paskirstymo laikotarpiui nustatytos šilumos santykinio taršos rodiklio vertės, sumos.

21 straipsnis

Šilumos srautai tarp įrenginių

Jei įrenginio technologinio proceso dalis, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, apima išmatuojamą šilumą, importuojamą iš įrenginio ar kito objekto, kuriam ES ATLPS netaikoma arba taikoma tik Direktyvos 2003/87/EB 14 ir 15 straipsnių tikslais, apskaičiuojant preliminarų metinį atitinkamai įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, suteikiamų nemokamų ATL skaičių, nustatomą atitinkamai pagal 16 straipsnio 2 dalies a punktą arba 18 straipsnio 1 dalies a punktą, atimamas atitinkamais ankstesnio laikotarpio metais iš įrenginio ar kito objekto, kuriam ES ATLPS netaikoma arba taikoma tik tos direktyvos 14 ir 15 straipsnių tikslais, importuotos šilumos kiekis, padaugintas iš šilumos santykinio taršos rodiklio vertės, atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu taikomos išmatuojamai šilumai.

▼M1 —————

▼M1

22a straipsnis

Nemokamų ATL suteikimas priklausomai nuo energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimo

Galutinis metinis nemokamų ATL skaičius, nustatytas pagal šio reglamento 16 straipsnio 8 dalį Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytam įrenginiui, sumažinamas 20 % pagal tos direktyvos 10a straipsnio 1 dalį, jei veiklos vykdytojas negali kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad įgyvendintos visos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES ( 3 ) 8 straipsnį pateiktos rekomendacijos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, toks sumažinimas netaikomas, jei veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai priimtinu būdu gali įrodyti, kad tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

atitinkamų rekomendacijoje nurodytų investicijų atsipirkimo laikotarpis yra ilgesnis nei treji metai;

investicijų, reikalingų rekomendacijai įgyvendinti, sąnaudos viršija vieną iš šių ribų:

5 % įrenginio metinės apyvartos arba 25 % įrenginio pelno, kurie apskaičiuojami remiantis atitinkamais metiniais vidurkiais per trejus kalendorinius metus iki dienos, kurią pagal 4 straipsnį turi būti pateikiama paraiška suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų;

ii)

kiekio, kuriuo pagal pirmą pastraipą sumažinamas galutinis metinis pagal 16 straipsnio 8 dalį suteikiamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius, 50 % vidutinio metinio ekonominio ekvivalento, apskaičiuoto remiantis vidutine apyvartinių taršos leidimų kaina bendroje aukcionų platformoje atitinkamais kalendoriniais metais, einančiais prieš 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos paraiškos pateikimą;

per atitinkamą bazinį laikotarpį arba jam pasibaigus įgyvendintos kitos priemonės, dėl kurių įrenginyje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažintas tiek, kiek rekomenduojama energijos vartojimo audito ataskaitoje arba sertifikuotoje energijos naudojimo vadybos sistemoje pagal Direktyvos 2012/27/ES 8 straipsnį;

įgyvendinus rekomendacijas, įrenginyje vykdomo pramoninio proceso sistemos ribose energijos nebūtų sutaupyta;

dar nesusiformavo su konkrečiu įrenginiu susijusios eksploatavimo sąlygos, įskaitant planinės arba neplaninės techninės priežiūros laikotarpius, kuriomis remiantis buvo nustatytas a punkte nurodytas atsipirkimo laikotarpis;

per pirmuosius ketverius atitinkamo bazinio laikotarpio metus audito ataskaitoje arba sertifikuotoje energijos naudojimo vadybos sistemoje rekomendacijų nebuvo pateikta.

Veiklos vykdytojas nustato, įdiegia, dokumentuoja ir palaiko rekomendacijų įgyvendinimo ir, jei taikoma, įrodymo, kad tenkinamos 1 dalyje nurodytos sąlygos, tvarką.

Tikrindamas 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą bazinių duomenų ataskaitą, tikrintojas patikrina, ar įgyvendintos 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos rekomendacijos ir, kai taikytina, ar tenkinamos 1 dalies antroje pastraipoje nustatytos sąlygos.

Kai aktualu, tikrindamas metinę veiklos lygio ataskaitą pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2067 ( 4 ) 7 straipsnį, tikrintojas patikrina, ar įgyvendintos 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos rekomendacijos ir, kai taikytina, ar tenkinamos 1 dalies antroje pastraipoje nustatytos sąlygos.

Kompetentinga institucija 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas rekomendacijas laiko įgyvendintomis tik jei tenkinamos visos šios sąlygos:

veiklos vykdytojas įrodo, kad tos rekomendacijos jau baigtos įgyvendinti;

tikrintojas a punkte nurodytą užbaigimą patvirtino pagal 3 dalį.

22b straipsnis

Nemokamų ATL suteikimas priklausomai nuo poveikio klimatui neutralumo planų įgyvendinimo

Taikant Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalies penktą pastraipą, galutinis metinis nemokamų ATL skaičius, nustatytas pagal šio reglamento 16 straipsnio 8 dalį, sumažinamas 20 % įrenginiui, kuriame yra technologinio proceso dalių, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, jei bent vienos iš tų technologinio proceso dalių 2016 ir 2017 m. išmestas ŠESD kiekis buvo didesnis nei su atitinkamo produkto taršos rodikliu susijusio išmetamųjų ŠESD lygio 80-asis procentilis.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, toks sumažinimas netaikomas, jei įvykdytos šios sąlygos:

pirmoje pastraipoje nurodyto įrenginio veiklos vykdytojas kartu su paraiška suteikti nemokamų ATL pagal šio reglamento 4 straipsnį iki 2024 m. gegužės 30 d. arba kito atitinkamo termino kompetentingai institucijai pateikė savo veiklos, kuriai taikoma Direktyva 2003/87/EB, poveikio klimatui neutralumo planą;

atlikus patikrinimą pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą patvirtinta, kad tos direktyvos 10b straipsnio 4 dalies trečios pastraipos b punkte nurodyti tarpiniai tikslai ir tarpinės reikšmės yra pasiekti;

kompetentinga institucija pagal 4 dalį patikrino poveikio klimatui neutralumo plano turinį ir formatą ir nustatė, kad jie atitinka reikalavimus.

1 dalies pirma pastraipa netaikoma, jei atitinkamai įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, tenka ne daugiau kaip 20 % visų įrenginio technologinio proceso dalių preliminarių metinių 2021–2025 m. laikotarpiu suteiktinų nemokamų ATL skaičiaus, apskaičiuoto pagal 16 straipsnio 2–5 dalis.

Taikant Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 4 dalies antrą, trečią ir ketvirtą pastraipas, preliminarus metinis nemokamų ATL, suteiktinų šilumai centralizuotai tiekti skirtai įrenginio technologinio proceso daliai, skaičius, apskaičiuotas pagal šio reglamento 16 straipsnio 2 ir 3 dalis, padidinamas 30 % nuo skaičiaus, apskaičiuoto pagal 16 straipsnio 2 dalį, jei šilumai centralizuotai tiekti skirtos įrenginio technologinio proceso dalies veiklos vykdytojas pateikė paraišką pagal šio reglamento 4 straipsnį ir jei laikotarpiu iki 2025 m. pabaigos arba 2026–2030 m. laikotarpiu tenkinamos visos šios sąlygos:

įrenginys arba centralizuoto šilumos tiekimo įmonė yra valstybėje narėje, kuri atitinka Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nustatytus kriterijus, kaip nurodyta VIII priede;

įrenginys arba centralizuoto šilumos tiekimo įmonė investavo bent tokią sumą, kuri yra lygiavertė papildomų nemokamų ATL ekonominei vertei 2026–2030 m. laikotarpiu, laikydamasi tarpinių tikslų ir tarpinių reikšmių, nustatytų poveikio klimatui neutralumo plane siekiant iki 2025 m. gruodžio 31 d., o po to iki kas penktų metų gruodžio 31 d. įvertinti pažangą, padarytą siekiant poveikio klimatui neutralumo;

dėl b punkte nurodytų investicijų labai sumažinamas išmetamųjų teršalų kiekis iki 2030 m.;

įrenginys arba centralizuoto šilumos tiekimo įmonė iki 2024 m. gegužės 30 d. arba kito atitinkamo termino pagal 4 straipsnio 1 dalį pateikia savo veiklos, kuriai taikoma Direktyva 2003/87/EB, poveikio klimatui neutralumo planą;

kompetentinga institucija pagal 4 dalį patikrino poveikio klimatui neutralumo plano turinį ir formatą ir nustatė, kad jie atitinka reikalavimus.

Taikant b punktą, papildomų 30 % ATL ekonominė vertė nustatoma papildomą nemokamų ATL skaičių 2026–2030 m. laikotarpiu dauginant iš vidutinės ATL kainos bendroje aukciono platformoje kalendoriniais metais, einančiais prieš 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos paraiškos pateikimą, ir dauginant iš įrenginiui taikomo pagal 14 straipsnio 6 dalį nustatyto koeficiento.

Taikant c punktą, išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas laikomas reikšmingu, kai įrenginio arba centralizuoto šilumos tiekimo įmonės savitasis išmetamųjų teršalų kiekis, išreikštas CO2 tonomis, tenkantis centralizuotai patiektos šilumos kiekiui teradžauliais, sumažinamas žemiau vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio atitinkamu baziniu laikotarpiu, o išmetamo CO2 kiekis mažinamas tokiu tempu, kokiu jis būtų mažinamas nuo atitinkamo bazinio laikotarpio vidurio taikant Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnyje nurodytą linijinį mažinimo koeficientą.

Kompetentinga institucija iki 2024 m. rugsėjo 30 d. patikrina, ar šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų poveikio klimatui neutralumo planų turinys ir forma atitinka Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/2441.

22c straipsnis

22a ir 22b straipsniuose nustatyto 20 % sumažinimo nekaupiamasis pobūdis

22a ir 22b straipsniuose nurodytas 20 % sumažinimas įrenginiui taikomas tik vieną kartą per atitinkamą paskirstymo laikotarpį.

22d straipsnis

Poveikio klimatui neutralumo plano atnaujinimas

Veiklos vykdytojai 22b straipsnyje nurodytame poveikio klimatui neutralumo plane nurodytais laikotarpiais ir prireikus įvertina poveikio klimatui neutralumo plano veiksmingumą išmetamo ŠESD kiekio mažinimo atžvilgiu ir prireikus įgyvendina taisomuosius veiksmus, kad užtikrintų, jog tarpinės reikšmės ir tarpiniai tikslai būtų pasiekti. Visi atnaujinimai taikomi tik būsimoms tarpinėms reikšmėms ir tarpiniams tikslams.

Jei poveikio klimatui neutralumo plane atnaujinamos tarpinės reikšmės ir tarpiniai tikslai, veiklos vykdytojas nepagrįstai nedelsdamas atnaujintą planą pateikia kompetentingai institucijai.

22e straipsnis

Poveikio klimatui neutralumo plano paskelbimas

Kompetentingos institucijos paskelbia pagal 22b straipsnį pateiktą poveikio klimatui neutralumo planą.

Jei veiklos vykdytojas mano, kad poveikio klimatui neutralumo plane yra neskelbtinos komercinės informacijos elementų, kuriuos atskleidus būtų pakenkta jo komerciniams interesams, jis gali kompetentingos institucijos paprašyti tų elementų neskelbti. Jei prašymas yra pagrįstas, kompetentinga institucija poveikio klimatui neutralumo planą paskelbia be tų elementų.

▼B

23 straipsnis

Įrenginiui suteikiamų ATL skaičiaus pokyčiai

Veiklos vykdytojai informuoja atitinkamą kompetentingą instituciją apie visus pasikeitimus, susijusius su įrenginio eksploatacija, turinčius įtakos įrenginiui suteikiamų ATL skaičiui. Valstybės narės gali nustatyti galutinį tokio pranešimo pateikimo terminą ir reikalauti naudoti elektroninius šablonus arba tam tikrus failų formatus.

Įvertinusi atitinkamą informaciją, kompetentinga institucija pateikia Komisijai visą reikiamą informaciją, įskaitant peržiūrėtą galutinį metinį atitinkamam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičių.

Pirmoje pastraipoje nurodytą reikiamą informaciją kompetentinga institucija pateikia naudodama Komisijos tvarkomą elektroninę sistemą.

Komisija peržiūrėtam galutiniam metiniam atitinkamam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičiui gali nepritarti.

▼M1

Komisija, remdamasi gautu pranešimu, priima sprendimą, informuoja atitinkamą kompetentingą instituciją ir, kai tinkama, padaro pakeitimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 19 straipsnį sukurtame Sąjungos registre bei tos direktyvos 20 straipsnyje nurodytame sandorių žurnale.

▼B

24 straipsnis

Suteikiamų nemokamų ATL atsisakymas

Veiklos vykdytojas, kuriam buvo suteikta nemokamų ATL, gali atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu kompetentingai institucijai bet kada pateikti paraišką ir atsisakyti visoms arba kai kurioms įrenginio technologinio proceso dalims suteiktų nemokamų ATL.

Įvertinusi atitinkamą informaciją, kompetentinga institucija pateikia Komisijai peržiūrėtą galutinį metinį atitinkamam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičių, kaip aprašyta 23 straipsnio 2 dalyje.

Peržiūrėtas suteikiamų ATL skaičius skiriamas kalendoriniams metams po metų, kuriais pateikiama 1 dalyje nurodyta paraiška.

Komisija priima sprendimą dėl atsisakymo ir taiko 23 straipsnio 4 dalyje nurodytą procedūrą.

Veiklos vykdytojas neturi teisės tuo pačiu ATL paskirstymo laikotarpiu atsiimti savo paraiškos, nurodytos 1 dalyje.

25 straipsnis

Sujungimas ir padalijimas

Naujus įrenginius, suformuotus atlikus sujungimą arba padalijimą, eksploatuojantys veiklos vykdytojai pateikia kompetentingai institucijai dokumentus su tokia informacija, jei taikytina:

ankstesnius atskirus arba pavienius įrenginius eksploatavusių veiklos vykdytojų pavadinimais, adresais ir kontaktiniais duomenimis;

naujai suformuotą įrenginį eksploatuojančių veiklos vykdytojų pavadinimais, adresais ir kontaktiniais duomenimis;

išsamiu atitinkamų įrenginio dalių ribų aprašymu, jei taikytina;

leidimo identifikavimo kodu ir naujai suformuoto (-ų) įrenginio (-ių) identifikavimo kodu, nurodytu Sąjungos registre.

Dėl įrenginių, suformuotų atlikus sujungimą arba padalijimą, kompetentingai institucijai teikiamos 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos. Jeigu iki sujungimo arba padalijimo įrenginiai buvo laikomi naujais rinkos dalyviais, veiklos vykdytojai duomenis kompetentingai institucijai teikia nuo įprastos eksploatacijos pradžios.

Kompetentinga institucija įvertina įrenginių sujungimą arba padalijimą, įskaitant padalijimą toje pačioje įmonių grupėje. Kompetentinga institucija informuoja Komisiją apie veiklos vykdytojų pasikeitimą.

Kompetentinga institucija, remdamasi pagal 2 dalį gautais duomenimis, nustato kiekvieno po sujungimo arba padalijimo naujai suformuoto įrenginio kiekvienos technologinio proceso dalies ankstesnio laikotarpio veiklos lygius baziniu laikotarpiu. Jeigu įrenginio technologinio proceso dalis padalijama į dvi arba daugiau įrenginio technologinio proceso dalių, ankstesnio laikotarpio veiklos lygis ir įrenginio technologinio proceso dalims suteikiamų ATL skaičius nustatomas remiantis iki padalijimo buvusių atitinkamų įrenginio techninių vienetų ankstesnio laikotarpio veiklos lygiais baziniu laikotarpiu.

▼M1 —————

▼B

Komisija peržiūri kiekvieną po sujungimo arba padalijimo suformuotiems įrenginiams suteikiamų ATL skaičių ir tokio vertinimo rezultatus praneša kompetentingai institucijai.

26 straipsnis

Įrenginio eksploatacijos nutraukimas

Laikoma, kad įrenginio eksploatacija yra nutraukta, kai įvykdoma kuri nors iš šių sąlygų:

▼M1

atitinkamas leidimas išmesti ŠESD nustojo galioti arba buvo panaikintas, įskaitant atvejus, kai įrenginys nebeatitinka Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytoms veiklos rūšims nustatytų ribinių verčių;

▼B

įrenginys nebeeksploatuojamas ir jo eksploatacijos atnaujinti techniškai neįmanoma.

▼M1

Jei įrenginio eksploatacija nutraukiama, atitinkama valstybė narė jam neišduoda ATL už likusį kalendorinių metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo dienos, kurią nutraukta eksploatacija. Tokie patikslinimai atliekami proporcingai.

▼B

Valstybės narės gali sustabdyti ATL suteikimą įrenginiams, kurių eksploatacija buvo nutraukta, kol nenustatoma, ar jų eksploatacija bus atnaujinta.

IV SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

27 straipsnis

Sprendimo 2011/278/ES panaikinimas

Sprendimas 2011/278/ES panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d. Tačiau jis toliau taikomas ATL, suteikiamiems laikotarpiu iki 2021 m. sausio 1 d.

28 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

I PRIEDAS

Produktų santykiniai taršos rodikliai

▼M1

1. Produktų santykinių taršos rodiklių ir sistemos ribų nustatymas, kai elektros energijos suvartojimo duomenys nerenkami

▼B

Produkto santykinis taršos rodiklis	Produktų, kuriems taikomas santykinis taršos rodiklis, apibūdinimas	Procesų ir išmetamųjų ŠESD, kuriems taikomas santykinis taršos rodiklis, apibūdinimas (sistemos ribos)	Išeities taškas metinei mažinimo normai, taikomai atnaujinant santykinius taršos rodiklius, nustatyti (ATL/t)
Koksas	Kokso krosnių koksas (gaunamas aukštoje temperatūroje karbonizuojant koksines akmens anglis) arba dujų gamyklų koksas (šalutinis dujų gamyklų produktas), kiekis išreiškiamas sausojo kokso tonomis ir nustatomas kaip kokso krosnies arba dujų gamyklos išeiga. Lignito koksui šis rodiklis netaikomas. Koksavimas naftos perdirbimo įmonėse neįtraukiamas, tačiau jam taikoma naftos perdirbimo įmonėms skirta CST metodika.	Taikoma visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos vienetais: kokso krosnims, H2S/NH3 deginimo, anglių pakaitinimo (atitirpdymo), kokso dujų išgavimo, desulfuravimo, distiliavimo įrenginiams, garo jėgainei, baterijų slėgio kontrolės, biologinio vandens apdorojimo, įvairaus šalutinių produktų kaitinimo įrenginiams ir vandenilio skirtuvui. Taikoma kokso krosnies dujų valymui.	0,286
▼M1
Aglomeruota geležies rūda	Aglomeruotas geležies produktas, kuriame yra smulkių geležies rūdos dalelių, fliusų ir galbūt perdirbamų medžiagų, kuriose yra geležies, ir kuriam būdingos cheminės ir fizinės savybės, tokios kaip šarmingumo lygis, mechaninis stiprumas ir pralaidumas, būtinos tam, kad į geležies rūdos redukavimo procesą būtų galima tiekti geležį ir reikiamas fliuso medžiagas. Kiekis išreiškiamas iš aglomeruotos geležies rūdos gamybos įrenginio iškraunamos aglomeruotos rūdos tonomis. Į gamybos procesą grąžinta aglomeruota geležies rūda produkto dalimi nelaikoma.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su aglomeruotos geležies rūdos gamyba.	0,171
Išlydytas metalas	Iš geležies rūdų pagaminta geležis, skirta pirminei plieno gamybai, įskaitant a) toliau perdirbti skirtą anglies prisotintą skystą geležį, laikomą aukštakrosnių produktu ir išreiškiamą skystos geležies tonomis aukštakrosnės išleidimo taške, išskyrus skystą geležį, pagamintą iš kempėtosios geležies, nurodytos b punkte, b) kempėtąją geležį išleidimo iš tiesioginio geležies rūdos redukavimo reaktoriaus taške, išreikštą kempėtosios geležies tonomis išleidimo iš tiesioginio kempėtosios geležies redukavimo reaktoriaus taške. Panašiems produktams, kaip antai ferolydiniams, šis produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas. Likusioji medžiaga ir šalutiniai produktai produkto dalimi nelaikomi.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su šiais gamybos vienetais: aukštakrosne, išlydyto metalo apdorojimo įrenginiais, aukštakrosnių orapūtėmis, aukštakrosnių kauperiais, tiesioginio geležies rūdos redukavimo reaktoriais, elektros lanko krosnimi ir elektrine kempėtosios geležies lydymo krosnimi, deguoniniais konverteriais, antrinės metalurgijos apdorojimo įrenginiais, vakuuminiais kaušais, liejimo įrenginiais (įskaitant pjaustymo įrenginius), šlako apdorojimo įrenginiu, įkrovos paruošimo, aukštakrosnių ir kitų dujų apdorojimo, dulkių šalinimo, metalo laužo pakaitinimo, anglių džiovinimo pulverizuotų anglių įpurškimui įrenginiais, pakaitinimo indo stovais, liejimo luitų pakaitinimo stovais, suspausto oro gamybos, dulkių ir šlamo apdorojimo (briketavimo), garo įpurškimo į aukštakrosnę įrenginiais, garo jėgaine, deguoninio konverterio dujų vėsinimo įrenginiu ir pan.	1,328
▼B
Iš anksto sukepintas anodas	Aliuminio elektrolizei skirti anodai, kuriuos sudaro naftos koksas, pikis ir įprastai perdirbti anodai, kurių forma specialiai pritaikyta konkrečiai lydyklai ir kurie yra sukepinti anodų sukepinimo krosnyje iki maždaug 1 150 °C temperatūros. Soderbergo anodams šis produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su iš anksto sukepintų anodų gamyba.	0,324
Aliuminis	Neapdirbtas, nelegiruotasis skystas aliuminis, gautas elektrolizės būdu. Kiekis išreiškiamas tonomis, matuojama tarp elektrolizės vonios ir liejimo cecho pakaitinimo krosnies, prieš pridedant lydinius ir antrinį aliuminį.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su elektrolizės gamybos etapu. Išmetamosios ŠESD, susidarančios pakaitinimo krosnyse ir liejant liejinius, taip pat gaminant anodus, neįtraukiamos.	1,514
▼M1
Pilkojo cemento klinkeris	Pilkojo cemento klinkeris arba alternatyvūs hidrauliniai rišikliai cementui gaminti, kaip bendras pagaminto hidraulinio rišiklio kiekis. Šis santykinis taršos rodiklis netaikomas produktams, pagamintiems kitų produktų santykinių taršos rodiklių sistemos ribose arba susidariusiems per kitus gamybos procesus kaip šalutiniai produktai ar atliekos, kaip antai lakiesiems pelenams, aukštakrosnių šlakui, plieno šlakui, silicio dioksido mikrodulkėms, popieriaus šlamui.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su pilkojo cemento klinkerio arba alternatyvių hidraulinių rišiklių gamyba.	0,766
Baltojo cemento klinkeris	Baltojo cemento klinkeris arba alternatyvūs hidrauliniai rišikliai, skirti naudoti kaip pagrindinis rišamasis komponentas gaminant tokias medžiagas kaip siūlių užpildai, keraminių plytelių klijai, izoliacinės medžiagos ir tvirtinamuosius skiedinius, pramoninius grindų skiedinius, paruoštą naudoti tinką, remontinius skiedinius ir vandeniui nepralaidžias dangas, kurių sudėtyje vidutiniškai yra ne daugiau kaip 0,4 % masės Fe2O3, 0,003 % masės Cr2O3 ir 0,03 % masės Mn2O3. Kiekis išreiškiamas hidraulinių rišiklių (100 % klinkerio / alternatyviųjų hidraulinių rišiklių) tonomis. Šis santykinis taršos rodiklis netaikomas produktams, pagamintiems kitų produktų santykinių taršos rodiklių sistemos ribose arba susidariusiems per kitus gamybos procesus kaip šalutiniai produktai ar atliekos, kaip antai lakiesiems pelenams, aukštakrosnių šlakui, plieno šlakui, silicio dioksido mikrodulkėms, popieriaus šlamui.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su baltojo cemento klinkerio arba alternatyvių hidraulinių rišiklių gamyba.	0,987
▼B
Kalkės	Negesintos kalkės – kalcio oksidas (CaO), pagamintas dekarbonizuojant klintis (CaCO3). Kiekis išreiškiamas standartinio grynumo kalkių, kuriose yra 94,5 % laisvojo CaO, tonomis. Tame pačiame įrenginyje pagamintoms ir gryninimo procesui sunaudotoms kalkėms šis produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas. Plaušienos sektoriuje vidaus kalkių gamybai jau taikomi atitinkami plaušienos santykiniai taršos rodikliai, todėl ji neatitinka papildomų taršos leidimų skyrimo remiantis kalkių santykiniu taršos rodikliu reikalavimų.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su kalkių gamyba.	0,954
Dolomitinės kalkės	Dolomitinės kalkės arba degtas dolomitas kaip kalcio ir magnio oksidų mišinys, pagamintas dekarbonizuojant dolomitą (CaCO3 · MgCO3); komerciniame produkte lieka daugiau kaip 0,25 % CO2, 25–40 % laisvojo MgO ir jo tūrinis tankis yra mažesnis kaip 3,05 g/cm3. Dolomitinių kalkių kiekis išreiškiamas kaip standartinių grynų dolomitinių kalkių, kuriose yra 57,4 % laisvojo CaO ir 38,0 % laisvojo MgO, kiekis.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su dolomitinių kalkių gamyba, ypač kuro ruošimu, kalcinavimu/sukepinimu ir dūmtakių dujų valymu.	1,072
Sukepintos dolomitinės kalkės	Kalcio ir magnio oksidų mišinys, naudojamas tik ugniai atsparioms plytoms ir kitiems ugniai atspariems produktams, kurių mažiausias tūrinis tankis yra 3,05 g/cm3, gaminti. Kiekis išreiškiamas komercinių sukepintų dolomitinių kalkių tonomis.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su sukepintų dolomitinių kalkių gamyba.	1,449
Flotacinis stiklas	Flotacinis, šlifuotas arba poliruotas stiklas (iš lero iškraunamo stiklo tonomis).	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos etapais: lydykla, skaidrintuvu, darbine lydkrosnės dalimi, vonia ir leru. Baigiamojo apdirbimo dirbtuvės, kurias galima fiziškai atskirti nuo pradinės grandies proceso, kaip antai jau pagaminto stiklo dengimo, laminavimo ir grūdinimo, neįtraukiamos.	0,453
Nespalvotojo stiklo buteliai ir stiklainiai	Gėrimams ir maisto produktams skirti nespalvotojo stiklo buteliai, kurių nominali talpa mažesnė kaip 2,5 l, pagaminti krosnyje dažiklių specialiai nededant (išskyrus natūralia ar kompozicine oda apvilktus butelius ir buteliukus kūdikiams maitinti), išskyrus baltojo titnago produktus, kuriuose geležies oksido kiekis, išreikštas kaip Fe2O3 procentinė svorio dalis, yra mažesnis kaip 0,03 %, o spalvos L koordinatės yra nuo 100 iki 87, A koordinatės nuo 0 iki – 5 ir B koordinatės nuo 0 iki 3 (naudojant CIELAB sistemą, kurią propaguoja Tarptautinė apšvietimo komisija (Commission Internationale d'éclairage)), kiekis išreiškiamas supakuoto produkto tonomis.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos etapais: žaliavų tvarkymu, lydymu, formavimu, tolesniu apdorojimu, pakavimu, taip pat su pagalbiniais procesais.	0,382
Spalvotojo stiklo buteliai ir stiklainiai	Gėrimams ir maisto produktams skirti spalvotojo stiklo buteliai, kurių nominali talpa mažesnė kaip 2,5 l (išskyrus natūralia ar kompozicine oda apvilktus butelius ir buteliukus kūdikiams maitinti), neatitinkantys nespalvotojo stiklo buteliams ir stiklainiams nustatyto produkto santykinio taršos rodiklio, kiekis išreiškiamas supakuoto produkto tonomis.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos etapais: žaliavų tvarkymu, lydymu, formavimu, tolesniu apdorojimu, pakavimu, taip pat su pagalbiniais procesais.	0,306
Ištisinių gijų stiklo pluošto produktai	Stiklo lydalas, skirtas ištisinių gijų stiklo pluošto produktams, pvz. kapotoms sruogoms, pusverpaliams, verpalams, kuokšteliniam stiklo pluoštui ir dembliams, gaminti, kiekis išreiškiamas iš lydkrosnės kaupiklio ištekančio stiklo lydalo tonomis, apskaičiuojamas pagal į lydkrosnę įkrautų žaliavų kiekį, iš jo atimant lakiųjų išmetamųjų ŠESD kiekį. Šis santykinis taršos rodiklis netaikomas mineralinės vatos produktams, skirtiems šiluminei, akustinei ir gaisrinei izoliacijai.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su stiklo lydymo lydykloje ir stiklo skaidrinimo lydkrosnės kaupiklyje gamybos procesais, visų pirma tiesiogiai išmetamo CO2 kiekiui ir kiekiui, susijusiam su stiklo mineralinių žaliavų dekarbonizavimu lydymo metu. Tolesniems procesams, kuriais iš pluošto gijų padaromi komerciniai produktai, šis produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas. Pagalbiniai procesai, kaip antai medžiagų tvarkymas, laikomi papildomomis paslaugomis ir yra už sistemos ribų.	0,406
Fasadinės apdailos plytos	Fasadinės apdailos plytos, kurių tankis > 1 000 kg/m3, naudojamos mūrijant pagal EN 771–1, išskyrus grindinio blokus, klinkerio trinkeles ir redukuotas apdailos plytas (angl. blue braised facing brinks).	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos procesais: žaliavų paruošimu, sudedamųjų dalių maišymu, gaminių formavimu, džiovinimu, degimu, apdaila ir dūmtakių dujų valymu.	0,139
Grindinio blokai	Bet kokios spalvos molinės plytos, skirtos grindiniui kloti pagal EN 1344. Kiekis išreiškiamas dangos, kaip grynojo komercinio produkto, tonomis.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos procesais: žaliavų paruošimu, sudedamųjų dalių maišymu, gaminių formavimu, džiovinimu, degimu, apdaila ir dūmtakių dujų valymu.	0,192
Čerpės	Molinės čerpės, skirtos kloti ant stogo, kaip apibrėžta EN 1304:2005, išskyrus redukuotas stogo čerpes (angl. blue braised roof tiles) ir priedus. Kiekis išreiškiamas komercinių stogo čerpių tonomis.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos procesais: žaliavų paruošimu, sudedamųjų dalių maišymu, gaminių formavimu, džiovinimu, degimu, apdaila ir dūmtakių dujų valymu.	0,144
Purškiamuoju džiovinimu pagaminti milteliai	Purškiamuoju džiovinimu pagaminti milteliai, skirti sienų ir grindų plytelėms gaminti sausojo presavimo būdu. Kiekis išreiškiamas pagamintų miltelių tonomis.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su purškiamuoju džiovinimu gaminamų miltelių gamyba.	0,076
Tinkas	Tinkas iš degtojo gipso arba kalcio sulfato (įskaitant naudojamą pastatų statyboje, pintam armatūros tinklui arba popieriaus paviršiui aptepti, odontologijoje, taip pat naudojamą žemei valyti), išreiškiamas tinko (komercinio produkto) tonomis. ALFA tinkui, tinkui, kuris toliau perdirbamas į gipskartonį, taip pat tarpinio produkto džiovinto antrinio gipso gamybai šis santykinis taršos rodiklis netaikomas.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos etapais: smulkinimu, džiovinimu ir kalcinavimu.	0,048
Džiovintas antrinis gipsas	Džiovintas antrinis gipsas (sintetinis gipsas, pagamintas kaip perdirbtas antrinis elektros energijos pramonės produktas arba perdirbta medžiaga iš statybinių ir griovimo atliekų), kiekis išreiškiamas produkto tonomis.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su antrinio gipso džiovinimu.	0,017
Trumpapluoštė kraftplaušiena	Trumpapluoštė kraftplaušiena yra sulfatiniu cheminiu būdu, naudojant virimo tirpalą, pagaminta medienos plaušiena, kurios plaušelių ilgis yra 1–1,5 mm ir iš kurios daugiausiai gaminami produktai, kurie turi būti lygūs arba minkšti ir purūs, kaip antai servetėlių popierius, spausdinimo popierius, kiekis išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija (ore išdžiovintos medžiagos tonomis), matuojama gamybos proceso pabaigoje. Ore išdžiovintos plaušienos metrinėje tonoje yra 90 % sausųjų medžiagų.	Taikomas visiems procesams, kurie yra plaušienos gamybos dalis (visų pirma plaušienos malūnui, regeneravimo katilui, plaušienos džiovintuvui ir kalkių degimo krosniai bei susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui)). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui.	0,12
Ilgapluoštė kraftplaušiena	Ilgapluoštė kraftplaušiena yra sulfatiniu cheminiu būdu, naudojant virimo tirpalą, pagaminta medienos plaušiena, kurios plaušelių ilgis yra 3–3,5 mm, įskaitant balintą ir nebalintą plaušieną, kiekis išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija (ore išdžiovintos medžiagos tonomis), matuojama gamybos proceso pabaigoje. Ore išdžiovintos plaušienos metrinėje tonoje yra 90 % sausųjų medžiagų.	Taikomas visiems procesams, kurie yra plaušienos gamybos dalis (visų pirma plaušienos malūnui, regeneravimo katilui, plaušienos džiovintuvui ir kalkių degimo krosniai bei susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui)). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui.	0,06
Sulfitinė plaušiena, termomechaninė plaušiena ir mechaninė plaušiena	Sulfitinė plaušiena gaminama vykdant specialų plaušienos gamybos procesą, t. y. plaušiena gaminama verdant medžio pjuvenas slėginiame inde kartu su hidrosulfitiniu tirpalu, kiekis išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija (ore išdžiovintos medžiagos tonomis), matuojama gamybos proceso pabaigoje. Ore išdžiovintos plaušienos metrinėje tonoje yra 90 % sausųjų medžiagų. Sulfitinė plaušiena gali būti balinta arba nebalinta. Mechaninės plaušienos rūšys: termomechaninė plaušiena ir medienos masė, kaip grynoji komercinė produkcija ore išdžiovintos medžiagos metrinėmis tonomis, matuojama gamybos proceso pabaigoje. Ore išdžiovintos plaušienos metrinėje tonoje yra 90 % sausųjų medžiagų. Mechaninė plaušiena gali būti balinta arba nebalinta. Prie šios grupės nepriklauso smulkesni pusiau cheminės plaušienos pogrupiai – cheminė termomechaninė plaušiena ir tirpioji plaušiena.	Taikomas visiems procesams, kurie yra plaušienos gamybos dalis (visų pirma plaušienos malūnui, regeneravimo katilui, plaušienos džiovintuvui ir kalkių degimo krosniai bei susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui)). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui.	0,02
Rūšiuotosios makulatūros plaušiena	Plaušiena, gauta iš rūšiuotosios makulatūros arba kartono (atliekų ir liekanų), arba kitų pluoštinių plaušienos medžiagų, kiekis išreiškiamas ore išdžiovintos komercinės produkcijos metrinėmis tonomis, matuojama gamybos proceso pabaigoje. Ore išdžiovintos plaušienos metrinėje tonoje yra 90 % sausųjų medžiagų. Plaušienos gamybos produkcija apibrėžiama kaip bendras pagamintos plaušienos kiekis, įskaitant poperiaus gamyklai skirtą vidaus tiekimo plaušieną ir rinkos plaušieną.	Taikomas visiems procesams, kurie yra plaušienos gamybos iš rūšiuotosios makulatūros dalis, ir susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui.	0,039
Laikraštinis popierius	Speciali popieriaus rūšis (ritininis arba lakštinis), kiekis išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija ore išdžiovintos medžiagos tonomis, apibrėžiama kaip popierius, kurio drėgnis 6 %.	Taikomas visiems procesams, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinoms ir susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui) ir tiesiogiai naudojamam technologiniam kurui). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui.	0,298
Nepadengtas plonasis popierius	Nepadengtas plonasis popierius, apimantis ir nepadengtą mechaninės medienos plaušienos popierių, ir nepadengtą bemedienį popierių, kiekis išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija ore išdžiovintos medžiagos tonomis, apibrėžiama kaip popierius, kurio drėgnis 6 %. 1. Nepadengtas bemedienis popierius – popierius, tinkamas spausdinti arba kitiems grafiniams tikslams, pagamintas iš įvairių daugiausia pirminio pluošto plaušelių, su įvairiais mineralinio užpildo lygiais ir įvairios apdailos. 2. Nepadengtas mechaninės medienos plaušienos popierius apima specialių rūšių popierių, pagamintą iš mechaninės plaušienos ir naudojamą pakavimui arba grafiniams tikslams/žurnalams.	Taikomas visiems procesams, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinoms ir susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui) ir tiesiogiai naudojamam technologiniam kurui). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui.	0,318
Padengtas plonasis popierius	Padengtas plonasis popierius, apimantis ir padengtą mechaninės medienos plaušienos popierių, ir padengtą bemedienį popierių, kiekis išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija ore išdžiovintos medžiagos tonomis, apibrėžiama kaip popierius, kurio drėgnis 6 %.	Taikomas visiems procesams, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinoms ir susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui) ir tiesiogiai naudojamam technologiniam kurui). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui.	0,318
▼M1
Minkštasis popierius	Minkštasis popierius, apimantis įvairių rūšių minkštąjį ir kitą higieninį popierių, naudojamą buityje ar komercinėse bei pramoninėse patalpose, kaip antai tualetinį popierių, veido servetėles, virtuvinius popierinius rankšluosčius, vienkartinius rankšluosčius ir šluostomąjį popierių, taip pat naudojamą kūdikių sauskelnėms, higieniniams paketams ir pan. gaminti. Karštu oru džiovintas minkštasis popierius šiai grupei nepriklauso. Kiekis išreiškiamas kaip pagrindinio ritinio grynoji komercinė produkcija orasausės medžiagos tonomis, apibrėžiama kaip popierius, kurio drėgnis 6 %.	Taikomas visiems procesams, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinoms ir susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui / bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui) ir tiesiogiai naudojamam technologiniam kurui). Netaikomas kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui. Iš pagrindinio ritinio pagamintiems galutiniams produktams šis produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas.	0,334
▼B
Popierius ar kartonas išoriniams gofruoto kartono sluoksniams ir gofruojamasis popierius	Popieriaus ar kartono išoriniams gofruoto kartono sluoksniams ir gofruojamojo popieriaus kiekis išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija ore išdžiovintos medžiagos tonomis, apibrėžiama kaip popierius, kurio drėgnis 6 %. 1. Popierius ar kartonas išoriniams gofruoto kartono sluoksniams apima kartono rūšis, kurios išbandytos specialiais pakavimo sektoriaus nustatytais bandymais, kuriais patikrinama, ar kartoną galima naudoti išoriniams gofruoto kartono, iš kurio gaminamos krovinių gabenimo dėžės, sluoksniams. 2. Gofruojamasis popierius – gofruotų krovinių gabenimo dėžių vidurinis sluoksnis, ant kurio iš abiejų pusių priklijuojamas dengiamasis sluoksnis (popierius ir kartonas išoriniams gofruoto kartono sluoksniams/tvirtasis apdaras). Gofruojamasis popierius dažniausiai gaminamas iš regeneruotų plaušų, tačiau šiai grupei taip pat priklauso kartonas, pagamintas iš cheminės ir pusiau cheminės plaušienos. Tvirtajam apdarui šis santykinis taršos rodiklis netaikomas.	Taikomas visiems procesams, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinoms ir susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui) ir tiesiogiai naudojamam technologiniam kurui). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui.	0,248
Nepadengtas kartonas	Įvairūs nepadengti produktai (kiekis išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija ore išdžiovintos medžiagos tonomis, apibrėžiama kaip popierius, kurio drėgnis 6 %), gali būti vienasluoksniai arba daugiasluoksniai. Nepadengtas kartonas daugiausia naudojamas pakavimo reikmėms, todėl labiausiai reikalingos jo savybės yra stiprumas ir standumas, o komerciniai aspektai, kaip antai informacijos perteikimas, yra antrinės reikšmės. Kartonas gaminamas iš pirminio ir (arba) regeneruoto pluošto, yra lankstus, standus ir tinkamas raižyti. Jis daugiausia naudojamas vartojimo prekių (šaldytų maisto produktų, kosmetikos gaminių) dėžėms ir skysčių talpykloms; dar vadinamas vienasluoksniu kartonu, dėžių kartonu, pakavimo kartonu ar koriniu kartonu.	Taikomas visiems procesams, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinoms ir susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui) ir tiesiogiai naudojamam technologiniam kurui). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui.	0,237
Padengtas kartonas	Šis santykinis taršos rodiklis taikomas įvairiems padengtiems produktams (kiekis išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija ore išdžiovintos medžiagos tonomis, apibrėžiama kaip popierius, kurio drėgnis 6 %), kurie gali būti vienasluoksniai arba daugiasluoksniai. Padengtas kartonas daugiausia naudojamas komerciniais tikslais, kai, pvz., ant maisto, farmacijos ar kosmetikos produktų pakuočių atspausdintą komercinę informaciją reikia pateikti parduotuvių lentynose. Kartonas gaminamas iš pirminio ir (arba) regeneruoto pluošto, yra lankstus, standus ir tinkamas raižyti. Jis daugiausia naudojamas vartojimo prekių (šaldytų maisto produktų, kosmetikos gaminių) dėžėms ir skysčių talpykloms; dar vadinamas vienasluoksniu kartonu, dėžių kartonu, pakavimo kartonu ar koriniu kartonu.	Taikomas visiems procesams, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinoms ir susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui) ir tiesiogiai naudojamam technologiniam kurui). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui.	0,273
Azoto rūgštis	Azoto rūgštis (HNO3), registruojama HNO3 (100 % grynumo) tonomis.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su produkto, kurio santykinis taršos rodiklis čia nustatytas, gamyba, taip pat N2O sunaikinimo procesui, tačiau netaikomas amoniako gamybai.	0,302
Adipo rūgštis	Išreiškiama sausos išgrynintos adipo rūgšties, laikomos siloso talpose arba supakuotos į maišus, tonomis. Adipo rūgšties druskoms ir esteriams šis produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su produkto, kurio santykinis taršos rodiklis čia nustatytas, gamyba, taip pat N2O sunaikinimo procesui.	2,79
Vinilchlorido monomeras (VCM)	Vinilchloridas (chloretilenas). Kiekis išreiškiamas vinilchlorido tonomis (komercinio produkto, 100 % grynumo).	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusiems su gamybos etapais: tiesioginiu chlorinimu, oksichlorinimu ir EDC (etilendichlorido) terminiu skaidymu krekingo krosnyse, kol gaunamas VCM. Tiesioginis chlorinimas reiškia etileno chlorinimą. Oksichlorinimas – etileno chlorinimas vandenilio chloridu (HCl) ir deguonimi. Santykinis taršos rodiklis taikomas organinių chloro junginių, esančių EDC ir (arba) VCM gamybos vėdinimo dujose, deginimui. Deguonies ir suspausto oro, naudojamų kaip VCM gamybos žaliavos, gamybai šis santykinis taršos rodiklis netaikomas.	0,204
Fenolis ir acetonas	Fenolio, acetono ir šalutinio produkto a-metilstireno suma, kaip bendra produkcija, kiekis išreiškiamas 100 % grynumo komercinio produkto tonomis.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su fenolio ir acetono gamyba, visų pirma oro suspaudimu, hidroperoksidinimu, kumeno išgavimu iš panaudoto oro, koncentravimu ir skaidymu, produkto frakcionavimu ir gryninimu, dervos krekingu, acetofenono išgavimu ir gryninimu, AMS (a-metilstireno) išgavimu eksportui, AMS hidrinimu ISB perdirbti, pradiniu nuotekų valymu (1-uoju nuotekų atskyrimu), aušinimo vandens generavimu (pvz., vandens bokštai), aušinimo vandens panaudojimu (cirkuliaciniai siurbliai), fakelais ir deginimo įrenginiais (net jei jie fiziškai yra už sistemos ribų), taip pat visu kitu pagalbiniu kuro deginimu.	0,266
S-PVC	Polivinilchloridas; nesumaišytas su jokiomis kitomis cheminėmis medžiagomis, sudarytas iš 50–200 μm vidutinio dydžio PVC dalelių. Kiekis išreiškiamas S-PVC tonomis (komercinio produkto, 100 % grynumo).	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su S-PVC gamyba, išskyrus VCM gamybą.	0,085
E-PVC	Polivinilchloridas; nesumaišytas su jokiomis kitomis cheminėmis medžiagomis, sudarytas iš 0,1–3 μm vidutinio dydžio PVC dalelių. Kiekis išreiškiamas E-PVC tonomis (komercinio produkto, 100 % grynumo).	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su E-PVC gamyba, išskyrus VCM gamybą.	0,238
▼M1
Kalcinuotoji soda	Natrio karbonatas, kurio kiekis išreiškiamas kalcinuotosios sodos bendros bruto produkcijos tonomis, išskyrus tirštąją kalcinuotąją sodą, kuri yra kaprolaktamo gamybos tinklo antrinis produktas.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su šiais gamybos vienetais: tirpalo valymo, kalkių degimo ir kalkių pieno gamybos, anglies dioksido reaktoriais, amoniako absorbcijos, NaHCO3 nusodinimo, NaHCO3 kristalų filtravimo arba atskyrimo nuo pokristalizacinio tirpalo, NaHCO3 skaidymo į Na2CO3, amoniako išgavimo ir kalcinuotosios sodos tirštinimo arba tirštosios kalcinuotosios sodos gamybos.	0,843
▼B

Jei nenurodyta kitaip, visi produktų santykiniai taršos rodikliai nustatyti 100 % grynumo produkto 1 tonai (grynos) komercinės produkcijos.

Visų procesų ir išmetamųjų ŠESD apibūdinimai (sistemos ribos) apima fakelus, jei jie naudojami.

▼M1

2. Produktų santykinių taršos rodiklių ir sistemos ribų nustatymas, kai elektros energijos suvartojimo duomenys renkami

Produkto santykinis rodiklis	Produktų, kuriems taikomas santykinis taršos rodiklis, apibūdinimas	Procesų ir išmetamųjų ŠESD, kuriems taikomas santykinis taršos rodiklis, apibūdinimas (sistemos ribos)	Išeities taškas metinei mažinimo normai, taikomai atnaujinant santykinius taršos rodiklius, nustatyti (ATL/t)
Naftos produktai	Naftos produktų derinys, kurio daugiau kaip 40 % sudaro lengvieji produktai (benzinas, įskaitant aviacinį benziną, benzino tipo reaktyvinių variklių kuras, kitos lengvosios mineralinės alyvos arba kiti lengvieji produktai, žibalas, įskaitant žibalo tipo reaktyvinių variklių kurą, gazoliai), kiekis išreiškiamas CO2 svorinėmis tonomis (CST). Naftos perdirbimo įmonėms, kuriose produktų derinys kitoks, šis produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas.	Taikomas visiems naftos perdirbimo procesams, kurie atitinka kurio nors vieno CST gamybos vieneto arba pagalbinių ne gamybos įrenginių, eksploatuojamų naftos perdirbimo įmonės teritorijoje, pvz., laikymo, maišymo, nuotekų valymo įrenginių ir t. t., apibūdinimą. Tradicinėse naftos perdirbimo įmonėse esantys alyvos ir bitumo apdorojimo įrenginiai taip pat įtraukti į naftos perdirbimo įmonės CST ir išmetamųjų ŠESD paketą. Kitų sektorių, pavyzdžiui, naftos chemijos produktų, gamybos vienetai kartais yra fiziškai integruoti į naftos perdirbimo įmonę. Tokiems gamybos vienetams ir jų išmetamosioms ŠESD CST metodas netaikomas. Renkant duomenis atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį.	0,0295
Elektros lanko krosnių (ELK) anglingasis plienas	Plienas, kuriame yra mažiau nei 8 % legiruojančiųjų metalų ir tiek nešvarumų, kad jį galima naudoti tik ten, kur nebūtina aukšta paviršiaus kokybė ir apdirbamumas, jei jis neatitinka jokių kriterijų dėl legiruojančiųjų metalų kiekio ir gausiai legiruoto plieno kokybės reikalavimų. Kiekis išreiškiamas tonomis neapdoroto antrinio plieno iš liejimo mašinos. Iš kempėtosios geležies pagamintam plienui, kuriam jau taikomas išlydyto metalo santykinis taršos rodiklis, šis santykinis taršos rodiklis netaikomas.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos vienetais: elektros lanko krosnimi, antrine metalurgija, liejimu ir pjovimu, antrinio deginimo įrenginiu, dulkių šalinimo įrenginiu, pakaitinimo indo stovais, liejimo luitų pakaitinimo stovais, metalo laužo džiovinimu ir pakaitinimu. Netaikomas po liejimo atliekamiems procesams. Renkant duomenis atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį.	0,283
ELK gausiai legiruotas plienas	Plienas, kurio sudėtyje yra 8 % arba daugiau legiruojančiųjų metalų, naudojamas ten, kur reikia aukštos paviršiaus kokybės ir gero apdirbamumo. Kiekis išreiškiamas tonomis neapdoroto antrinio plieno iš liejimo mašinos. Iš kempėtosios geležies pagamintam plienui, kuriam jau taikomas išlydyto metalo santykinis taršos rodiklis, šis santykinis taršos rodiklis netaikomas.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos vienetais: elektros lanko krosnimi, antrine metalurgija, liejimu ir pjovimu, antrinio deginimo įrenginiu, dulkių šalinimo įrenginiu, pakaitinimo indo stovais, liejimo luitų pakaitinimo stovais, lėto aušinimo talpa, metalo laužo džiovinimu ir pakaitinimu. Netaikomas ferochromo konverteriui ir pramonės dujų kriogeniniams laikymo įrenginiams. Netaikomas po liejimo atliekamiems procesams. Renkant duomenis atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį.	0,352
Geležies liejimas	Lieta geležis; jos kiekis išreiškiamas skystos legiruotos, be šlako ir paruoštos lieti geležies tonomis.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos etapais: lydymo cechu, liejimo cechu, gurgučių cechu ir baigiamojo apdirbimo cechu. Proceso etapas „baigiamasis apdirbimas“ apima operacijas, kaip antai nuvalymą, bet ne bendrą apdirbimą, terminį apdorojimą ar dažymą, kurios yra už sistemos, kurioje taikomas šio produkto santykinis taršos rodiklis, ribų. Renkant duomenis atsižvelgiama tik į lydymo procesams sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį.	0,325
Mineralinė vata	Mineralinės vatos, pagamintos naudojant stiklą, uolienas arba šlaką, produktai, skirti šilumos, garso ir gaisro izoliacijai. Kiekis išreiškiamas mineralinės vatos, kaip komercinio produkto, tonomis.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos etapais: lydymu, pluoštinimu, rišiklio įpurškimu, apdorojimu krosnyje, džiovinimu ir formavimu. Renkant duomenis atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį.	0,682
Gipso plokštė	Šis santykinis taršos rodiklis taikomas plokštėms, lakštams, skydams, plytelėms ir panašiems gaminiams iš gipso arba jo pagrindu pagamintų mišinių, (ne)padengtiems / sutvirtintiems tik popieriumi / kartonu, išskyrus ornamentinius, gipsu aglomeruotus gaminius (išreiškiama komercinio produkto – tinko – tonomis). Didelio tankio gipso plaušų plokštėms šis produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos etapais: smulkinimu, džiovinimu, kalcinavimu ir plokščių džiovinimu. Renkant duomenis atsižvelgiama tik į šilumos siurblių, naudojamų džiovinimo etape, suvartojamos elektros energijos kiekį. Šis santykinis taršos rodiklis netaikomas tarpinio produkto, išdžiovinto antrinio gipso, gamybai.	0,131
Suodžiai	Krosnių suodžiai; jų kiekis išreiškiamas tonomis komercinio produkto – krosnių suodžių, kurių grynumas didesnis kaip 96 %. Dujų ir lempų suodžiams šis santykinis taršos rodiklis netaikomas.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su krosnių suodžių gamyba, įskaitant galutinį apdorojimą, pakavimą ir fakelų deginimą. Renkant duomenis atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį. Tačiau įskaičiuojama tik elektra varomų prietaisų, pvz., siurblių ir kompresorių, kurių vardinė galia yra 2 MW arba daugiau, suvartojama elektros energija.	1,954
Amoniakas	100 % grynumo amoniakas (NH3); jo kiekis išreiškiamas produkcijos tonomis. Šis santykinis taršos rodiklis netaikomas amoniakui, pagamintam iš vandenilio, kuris pagamintas elektrolizės būdu chlorui ir šarmams gauti arba gaminant chloratą.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su amoniako ir tarpinio produkto vandenilio gamyba. Amoniako gamybai iš kitų tarpinių produktų netaikomas. Renkant duomenis atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį.	1,619
Garinis krekingas	Didelės vertės cheminių medžiagų (DVCM) mišinys; jo kiekis išreiškiamas tonomis bendros už krekingo įrenginio perimetro išleidžiamo acetileno, etileno, propileno, butadieno, benzeno ir vandenilio masės, išskyrus iš papildomų žaliavų gautas DVCM (vandenilį, etileną, kitas DVCM), kai etileno kiekis sudaro bent 30 % viso produktų mišinio masės, o DVCM, kuro dujų, butenų ir skystųjų angliavandenilių kiekis bendrai sudaro bent 50 % viso produktų mišinio masės.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su didelės vertės cheminių medžiagų kaip gryno produkto arba tarpinio produkto gamyba, kai atitinkama DVCM koncentruota žemiausios formos komerciniame produkte (neapdorotas C4, nehidrogenizuotas pirolizės benzinas), išskyrus C4 išgavimą (butadieno gamyklą), C4 hidrogenizavimą, pirolizės benzino hidrovalymą, aromatinių angliavandenilių išgavimą ir logistiką ir (arba) laikymą kasdieniam naudojimui. Renkant duomenis atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį.	0,702
Aromatiniai angliavandeniliai	Aromatinių angliavandenilių mišinys; jo kiekis išreiškiamas CO2 svorinėmis tonomis (CST).	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su aromatinių angliavandenilių gamybos etapais: pirolizės benzino desulfurizavimu (hidrovalymu), benzeno, tolueno ir (arba) ksileno (BTX) išgavimu, tolueno disproporcionavimu į benzeną ir ksileną (TDP), hidrodealkilinimu (HDA), ksileno izomerizacija, p-ksileno gamybos įrenginiu, kumeno gamyba ir cikloheksano gamyba. Renkant duomenis atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį.	0,0295
Stirenas	Stireno monomeras (vinilbenzenas, CAS Nr. 100-42-5). Kiekis išreiškiamas stireno (komercinio produkto) tonomis.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su stireno ir tarpinio produkto etilbenzeno (tiek, kiek sunaudojama kaip žaliavos stirenui gaminti) gamyba. Įrenginiuose, kuriuose gaminamas ir propileno oksidas, ir stireno monomeras, šis santykinis taršos rodiklis netaikomas įrenginiams, skirtiems tik propileno ir propileno oksido operacijoms, o bendriems įrenginiams taikomas proporcingai stireno monomero produkcijai tonomis. Renkant duomenis atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį.	0,527
Vandenilis	Grynas vandenilis bei vandenilio ir anglies monoksido mišiniai, kuriuose vandenilis sudaro ≥ 60 % tūrio viso vandenilio ir anglies monoksido kiekio, apskaičiuoto sudėjus visus produktų, kuriuose yra vandenilio ir anglies monoksido, gamybos srautus iš atitinkamo įrenginio technologinio proceso dalies, kiekis išreiškiamas 100 % grynojo vandenilio, kaip grynojo komercinio produkto, tonomis. Amoniako gamybai naudojamam vandeniliui taikomas ne šis santykinis taršos rodiklis, o amoniako santykinis taršos rodiklis. Šis santykinis taršos rodiklis netaikomas vandeniliui, pagamintam elektrolizės būdu chlorui ir šarmams gauti arba gaminant chloratą, arba išskirtam cheminės konversijos būdu iš vandenilio nešiklių, kuriais vandenilis transportuojamas iš gamybos įrenginių.	Taikomas visiems atitinkamiems proceso elementams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su vandenilio gamyba ir vandenilio ir anglies monoksido atskyrimu. Šie elementai yra tarp: a) žaliavos (-ų) tiekimo taško (-ų) ir, jei atskiras (-i), kuro tiekimo taško (-ų); b) visų produktų, kuriuose yra vandenilio ir (arba) anglies monoksido, išleidimo taškų; c) importuojamos arba eksportuojamos šilumos importavimo arba eksportavimo taško (-ų). Renkant duomenis atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį.	8,85
Sintezės dujos	Vandenilio ir anglies monoksido mišiniai, kuriuose vandenilis sudaro < 60 % tūrio viso vandenilio ir anglies monoksido kiekio, apskaičiuoto sudėjus visus produktų, kuriuose yra vandenilio ir anglies monoksido, gamybos srautus iš atitinkamos įrenginio technologinio proceso dalies. Kiekis išreiškiamas sintezės dujų, kuriose 47 tūrio procentus sudaro vandenilis, kaip grynojo komercinio produkto, tonomis.	Taikomas visiems atitinkamiems proceso elementams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su sintezės dujų gamyba ir vandenilio ir anglies monoksido atskyrimu. Šie elementai yra tarp: a) žaliavos (-ų) tiekimo taško (-ų) ir, jei atskiras (-i), kuro tiekimo taško (-ų); b) visų produktų, kuriuose yra vandenilio ir (arba) anglies monoksido, išleidimo taškų; c) importuojamos arba eksportuojamos šilumos importavimo arba eksportavimo taško (-ų). Renkant duomenis atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį.	0,242
Etileno oksidas ir (arba) etilenglikoliai	Etileno oksido ir (arba) etilenglikolio santykinis taršos rodiklis taikomas produktams: etileno oksidui (labai grynam EO), monoetilenglikoliui (MEG, standartinės klasės ir pluoštinės klasės (labai grynam)), dietilenglikoliui (DEG) ir trietilenglikoliui (TEG). Bendras produkcijos kiekis išreiškiamas tonomis EO ekvivalentu (EOE), apibrėžiamu kaip EO kiekis (masė) viename konkretaus glikolio masės vienete.	Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos vienetais: EO gamyba, EO gryninimu ir glikolių skyriumi. Renkant duomenis atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį.	0,512

Jei nenurodyta kitaip, visi produktų santykiniai taršos rodikliai nustatyti 100 % grynumo produkto 1 tonai (grynosios) komercinės produkcijos.

Visų procesų ir išmetamųjų ŠESD apibūdinimai (sistemos ribos) apima fakelus, jei jie naudojami.

▼B

3. Šilumos ir kuro santykiniai taršos rodikliai

Santykinis taršos rodiklis

Išeities taškas metinei mažinimo normai, taikomai atnaujinant santykinius taršos rodiklius, nustatyti

(ATL/TJ)

Šilumos santykinis taršos rodiklis

62,3

Kuro santykinis taršos rodiklis

56,1

II PRIEDAS

Specifiniai produktų santykiniai taršos rodikliai

1. Naftos perdirbimo įmonių santykinis taršos rodiklis: CO2 svertinės tonos (CST) funkcijos

CST funkcija	Apibūdinimas	Pagrindas (kt/a) (*1)	CST koeficientas
Atmosferinis žalios naftos distiliavimas	Švelniomis sąlygomis vykdomo žalios naftos distiliavimo įrenginys, standartinis žalios naftos distiliavimo įrenginys	F	1,00
Vakuuminis distiliavimas	Švelniomis sąlygomis vykdomas vakuuminis frakcionavimas, standartinio vakuuminio frakcionavimo kolona, vakuuminio frakcionavimo kolona Vakuuminio distiliavimo koeficientas apima ir sunkiosios žaliavos vakuuminio distiliavimo (angl. heavy feed vacuum, HFV) įrenginio vidutinį sunaudojamos energijos kiekį ir vidutinį iš jo išmetamų ŠESD kiekį. Kadangi jis visuomet veikia nuosekliai su švelniomis sąlygomis vykdomo vakuuminio distiliavimo įrenginiu, sunkiosios žaliavos vakuuminio distiliavimo įrenginio pajėgumas atskirai neskaičiuojamas.	F	0,85
Deasfaltizacija tirpikliais	Įprastinis tirpiklis, virškritinės būsenos tirpiklis	F	2,45
Visbrekingas	Atmosferinis likutis (be konversijos talpos-reaktoriaus), atmosferinis likutis (su konversijos talpa-reaktoriumi), vakuuminis likutis-žaliava (be konversijos talpos-reaktoriaus), vakuuminis likutis-žaliava (su konversijos talpa-reaktoriumi). Visbrekingo koeficientas taip pat apima vidutinį visbrekingo likučio vakuuminio distiliavimo kolonos (VAC VFL) suvartojamos energijos kiekį ir vidutinį iš jos išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas.	F	1,40
Terminis krekingas	Terminio krekingo koeficientas taip pat apima vidutinį visbrekingo likučio vakuuminio distiliavimo kolonos suvartojamos energijos kiekį ir vidutinį iš jos išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas.	F	2,70
Lėtasis koksavimas	Lėtasis koksavimas	F	2,20
Takusis koksavimas	Takusis koksavimas	F	7,60
Lankstusis koksavimas (angl. Flexicoking)	Lankstusis koksavimas	F	16,60
Kokso kalcinavimas	Vertikali krosnis, horizontali sukamoji degimo krosnis	P	12,75
Takusis katalizinis krekingas	Takusis katalizinis krekingas, lengvojo likučio katalizinis krekingas, sunkiojo likučio katalizinis krekingas	F	5,50
Kitas katalizinis krekingas	Houdry katalizinis krekingas, katalizinis krekingas naudojant šilumnešį (Thermofor)	F	4,10
Distiliatų/gazolių hidrokrekingas	Švelniomis sąlygomis vykdomas hidrokrekingas, griežtomis sąlygomis vykdomas hidrokrekingas, pirminio benzino hidrokrekingas	F	2,85
Likučių hidrokrekingas	„H-Oil“, „LC-Fining™“ ir „Hycon“	F	3,75
Pirminio benzino/benzino hidrovalymas	Benzeno sotinimas, C4-C6 žaliavos desulfurizavimas, įprastinis pirminio benzino hidrovalymas, dienų sotinimas į alkenus, alkilinimo žaliavos dienų sotinimas į alkenus, takusis katalizinis krekingas (FCC), benzino hidrovalymas su minimaliais oktano nuostoliais, alkeninis tiolių alkilinimas, S-Zorb™ procesas, selektyvusis pirolizės benzino/pirminio benzino hidrovalymas, pirolizės benzino/pirminio benzino desulfurizavimas, selektyvusis pirolizės benzino/pirminio benzino hidrovalymas. Pirminio benzino hidrovalymo koeficientas apima selektyviojo hidrovalymo reaktoriaus (NHYT/RXST) suvartojamos energijos kiekį ir iš jo išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas.	F	1,10
Žibalo/dyzelino hidrovalymas	Aromatinis sotinimas, įprastinis hidrovalymas, aromatinių angliavandenilių hidrinimas naudojant tirpiklius, įprastinis distiliatų hidrovalymas, griežtomis sąlygomis vykdomas distiliatų hidrovalymas, labai griežtomis sąlygomis vykdomas hidrovalymas, tarpinio distiliato deparafinavimas, S-Zorb™ procesas, selektyvusis distiliatų hidrovalymas	F	0,90
Likučių hidrovalymas	Atmosferinio likučio desulfurizavimas, vakuuminio likučio desulfurizavimas	F	1,55
Vakuuminio distiliato (VGO) hidrovalymas	Hidrodesulfurizavimas/denitrifikavimas, hidrodesulfurizavimas	F	0,90
Vandenilio gamyba	Garinis metano riformingas, garinis pirminio benzino riformingas, lengvųjų žaliavų dalinio oksidavimo įrenginiai Vandenilio gamybos koeficientas apima gryninimo (H2PURE) metu suvartojamos energijos kiekį ir išmetamas ŠESD, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas.	P (nurodoma pagal 100 % vandenilio)	300,00
Katalizinis riformingas	Nepertraukiamasis regeneravimas, ciklinis, pusiau regeneruojamasis, AROMAX	F	4,95
Alkilinimas	Alkilinimas fluoro vandenilio rūgštimi, alkilinimas sieros rūgštimi, C3 alkenų žaliavos polimerizavimas, C3/C4 žaliavos polimerizavimas, Dimersol procesas Alkilinimo/polimerizacijos koeficientas apima rūgščių regeneravimo (ACID) metu suvartojamos energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas.	P	7,25
C4 izomerizacija	C4 izomerizacija Koeficientas taip pat apima suvartojamos energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį, susijusį su ES-27 specialiojo frakcionavimo (DIB, angl. deisobutaniser), susieto su C4 izomerizacija, vidurkiu.	R	3,25
C5/C6 izomerizacija	C5/C6 izomerizacija Koeficientas taip pat apima suvartojamos energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį, susijusį su ES-27 specialiojo frakcionavimo (DIB, angl. deisobutaniser), susieto su C5 izomerizacija, vidurkiu.	R	2,85
Oksigenatų gamyba	Metiltretbutil eterio (MTBE) distiliavimo įrenginiai, metiltretbutil eterio (MTBE) ekstrahavimo įrenginiai, etiltretbutil eterio (ETBE), tretamilmetil eterio (TAME), izookteno gamyba	P	5,60
Propileno gamyba	Cheminė klasė, polimerų klasė	F	3,45
Asfalto gamyba	Asfalto ir bitumo gamyba Į gamybos duomenis reikia įtraukti ir polimerais modifikuotą asfaltą. CST koeficientas apima pūtimo procesą	P	2,10
Polimerais modifikuoto asfalto maišymas	Polimerais modifikuoto asfalto maišymas	P	0,55
Sieros perdirbimas (išgavimas)	Sieros perdirbimas (išgavimas) Sieros perdirbimo (išgavimo) koeficientas apima liekamųjų dujų rekuperavimo (TRU) ir „Springerio“ H2S plovimo šarmo tirpalu įrenginio (U32) suvartojamos energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas.	P	18,60
Aromatinių angliavandenilių ekstrahavimas tirpikliais	Aromatinių angliavandenilių ekstrahavimas tirpikliais: ekstrakcinis distiliavimas, aromatinių angliavandenilių ekstrahavimas tirpikliais: skysčio/skysčio ekstrahavimas, aromatinių angliavandenilių ekstrahavimas tirpikliais: skysčio/skysčio ekstrahavimas su ekstrakciniu distiliavimu. CST koeficientas apima visas žaliavas, įskaitant pirolizės benziną po hidrovalymo. Pirolizės benzino hidrovalymas turi būti priskirtas prie pirminio benzino hidrovalymo.	F	5,25
Hidrodealkilinimas	Hidrodealkilinimas	F	2,45
TDP/TDA	Tolueno disproporcionavimas/dealkilinimas	F	1,85
Cikloheksano gamyba	Cikloheksano gamyba	P	3,00
Ksileno izomerizacija	Ksileno izomerizacija	F	1,85
Paraksileno gamyba	Paraksileno adsorbcija, paraksileno kristalizacija Koeficientas taip pat apima ksileno atskyrimo kolonos ir ortoksileno refrakcionavimo kolonos suvartojamos energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį.	P	6,40
Metaksileno gamyba	Metaksileno gamyba	P	11,10
Ftalio anhidrido gamyba	Ftalio anhidrido gamyba	P	14,40
Maleino rūgšties anhidrido gamyba	Maleino rūgšties anhidrido gamyba	P	20,80
Etilbenzeno gamyba	Etilbenzeno gamyba Koeficientas taip pat apima etilbenzeno distiliavimo metu suvartojamos energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį.	P	1,55
Kumeno gamyba	Kumeno gamyba	P	5,00
Fenolio gamyba	Fenolio gamyba	P	1,15
Alyvos ekstrahavimas tirpikliais	Alyvos ekstrahavimas tirpikliais: tirpiklis yra furfurolas, tirpiklis yra NMP, tirpiklis yra fenolis, tirpiklis yra SO2	F	2,10
Alyvos deparafinavimas tirpikliais	Alyvos deparafinavimas tirpikliais: tirpiklis yra chlorintasis angliavandenilis, tirpiklis yra MEK/toluenas, tirpiklis yra MEK/MIBK, tirpiklis yra propanas	F	4,55
Katalizinė parafino izomerizacija	Katalizinė parafino izomerizacija ir deparafinavimas, selektyvusis parafino krekingas	F	1,60
Alyvos hidrokrekingas	Alyvos hidrokrekingas su daugkartiniu frakcionavimu, mašininės alyvos hidrokrekingas vakuumine išgarinimo (stripingo) kolona.	F	2,50
Alyvų šalinimas iš parafinų	Alyvų šalinimas iš parafinų: tirpiklis yra chlorintasis angliavandenilis, tirpiklis yra metiletil ketonas (MEK)/toluenas, tirpiklis yra MEK/metilizobutil ketonas (MIBK), tirpiklis yra propanas	P	12,00
Alyvų/parafinų hidrovalymas	Alyvos hidrovalymas (angl. Hydrofining) vakuuminio išgarinimo (stripingo) kolonoje, alyvos hidrovalymas (angl. Hydrotreating) daugkartiniu frakcionavimu, alyvos hidrovalymas (angl. Hydrotreating) vakuuminio išgarinimo (stripingo) kolonoje, parafino hidrovalymas (angl. Hydrofining) vakuuminio išgarinimo (stripingo) kolonoje, parafino hidrovalymas (angl. Hydrotreating) daugkartiniu frakcionavimu, parafino hidrovalymas (angl. Hydrotreating) vakuuminio išgarinimo (stripingo) kolonoje.	F	1,15
Tirpiklių hidrovalymas	Tirpiklių hidrovalymas (angl. Hydrotreating)	F	1,25
Tirpiklių frakcionavimas	Tirpiklių frakcionavimas	F	0,90
Molekulinio C10+ parafinų atskyrimo filtras	Molekulinio C10+ parafinų atskyrimo filtras	P	1,85
Dalinė likutinių žaliavų (POX), naudojamų kaip kuras, oksidacija	Sintezės dujų, naudojamų kaip kuras, dalinė oksidacija	SG (nurodoma pagal 47 % vandenilio)	8,20
Dalinė likutinių žaliavų (POX), naudojamų vandenilio ar metanolio gamyboje, oksidacija	Sintezės dujų, naudojamų vandenilio ar metanolio gamybai, dalinė oksidacija, sintezės dujų, naudojamų metanolio gamybai, dalinė oksidacija. Koeficientas apima CO konversijos ir H2 gryninimo (U71) metu suvartojamos energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas.	SG (nurodoma pagal 47 % vandenilio)	44,00
Metanolis iš sintezės dujų	Metanolis	P	– 36,20
Oro skaidymas	Oro skaidymas	P (MNm3 O2)	8,80
Pirktų gamtinių dujų skysčių frakcionavimas	Pirktų gamtinių dujų skysčių frakcionavimas	F	1,00
Iš kaminų išmetamų dujų valymas	SOx ir NOx šalinimas	F (MNm3)	0,10
Parduoti skirtų kuro dujų valymas ir suspaudimas	Parduoti skirtų kuro dujų valymas ir suspaudimas	kW	0,15
Jūros vandens gėlinimas	Jūros vandens gėlinimas	P	1,15
(*1) Bendros neapdirbtos žaliavos (F), reaktoriaus žaliavos (R, įskaitant grąžinamąjį perdirbimą), produkto žaliavos (P), sintezės dujų dalinės oksidacijos įrenginiams gamyba (SG).

2. Aromatinių angliavandenilių santykinis taršos rodiklis: CST funkcijos

CST funkcija	Apibūdinimas	Pagrindas (kt/a) (*1)	CST koeficientas
Pirminio benzino/benzino hidrovalymo įrenginys	Benzeno sotinimas, C4-C6 žaliavos desulfurizavimas, įprastinis pirminio benzino hidrovalymas, dienų sotinimas į alkenus, alkilinimo žaliavos dienų sotinimas į alkenus, takusis katalizinis krekingas (FCC), benzino hidrovalymas su minimaliais oktano nuostoliais, alkeninis tiolių alkilinimas, S-Zorb™ procesas, selektyvusis pirolizės benzino/pirminio benzino hidrovalymas, pirolizės benzino/pirminio benzino desulfurizavimas, selektyvusis pirolizės benzino/pirminio benzino hidrovalymas. Pirminio benzino hidrovalymo koeficientas apima selektyviojo hidrovalymo reaktoriaus (NHYT/RXST) suvartojamos energijos kiekį ir iš jo išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas.	F	1,10
Aromatinių tirpiklių ekstrahavimas	Aromatinių angliavandenilių ekstrahavimas tirpikliais: ekstrakcinis distiliavimas, aromatinių angliavandenilių ekstrahavimas tirpikliais: skysčio/skysčio ekstrahavimas, aromatinių angliavandenilių ekstrahavimas tirpikliais: skysčio/skysčio ekstrahavimas su ekstrakciniu distiliavimu. CST koeficientas apima visas žaliavas, įskaitant pirolizės benziną po hidrovalymo. Pirolizės benzino hidrovalymas turi būti priskirtas prie pirminio benzino hidrovalymo.	F	5,25
TDP/TDA	Tolueno disproporcionavimas/dealkilinimas	F	1,85
Hidrodealkilinimas	Hidrodealkilinimas	F	2,45
Ksileno izomerizacija	Ksileno izomerizacija	F	1,85
Paraksileno gamyba	Paraksileno adsorbcija, paraksileno kristalizacija Koeficientas taip pat apima ksileno atskyrimo kolonos ir ortoksileno refrakcionavimo kolonos suvartojamos energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį.	P	6,40
Cikloheksano gamyba	Cikloheksano gamyba	P	3,00
Kumeno gamyba	Kumeno gamyba	P	5,00
(*1) Bendros neapdirbtos žaliavos (F), produkto žaliavos (P)

▼M1

III PRIEDAS

Su specifiniais produktų santykiniais taršos rodikliais susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis, nurodytas 15 straipsnio 8 dalyje ir 17 straipsnio f punkte

1. Su produktais, kuriems taikomas I priede nurodytas naftos produktų santykinis taršos rodiklis, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis baziniu laikotarpiu nustatomas remiantis įvairiomis CST funkcijomis, apibrėžtimis, našumo pagrindu ir II priede išvardytais CST koeficientais pagal šią formulę:

čia:

ALVLCST

ankstesnio laikotarpio veiklos lygis, išreikštas CST;

Ni,k

i CST funkcijos našumas bazinio laikotarpio k metais;

CSTi

i CST funkcijos CST koeficientas;

NAD,k

CST funkcijos „Atmosferinis žalios naftos distiliavimas“ našumas bazinio laikotarpio k metais.

2. Su produktais, kuriems taikomas I priede nurodytas kalkių produkto santykinis taršos rodiklis, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis baziniu laikotarpiu apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia:

ALVLkalkių,standart.

ankstesnio laikotarpio kalkių gamybos veiklos lygis, išreikštas grynų standartinių kalkių tonomis;

mCaO,k

laisvojo CaO kiekis pagamintose kalkėse bazinio laikotarpio k metais, išreikštas masės procentais;

mMgO,k

laisvojo MgO kiekis pagamintose kalkėse bazinio laikotarpio k metais, išreikštas masės procentais;

ALVLkalkių,nekoreguotas,k

nekoreguotas ankstesnio laikotarpio kalkių gamybos veiklos lygis bazinio laikotarpio k metais, išreikštas kalkių tonomis.

3. Su produktais, kuriems taikomas I priede nurodytas dolomitinių kalkių produkto santykinis taršos rodiklis, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis baziniu laikotarpiu apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia:

ALVLkalkių,standart.

ankstesnio laikotarpio dolomitinių kalkių gamybos veiklos lygis, išreikštas grynų standartinių dolomitinių kalkių tonomis;

mCaO,k

laisvojo CaO kiekis pagamintose dolomitinėse kalkėse bazinio laikotarpio k metais, išreikštas masės procentais;

mMgO,k

laisvojo MgO kiekis pagamintose dolomitinėse kalkėse bazinio laikotarpio k metais, išreikštas masės procentais;

ALVLkalkių,nekoreguotas,k

nekoreguotas ankstesnio laikotarpio dolomitinių kalkių gamybos veiklos lygis bazinio laikotarpio k metais, išreikštas kalkių tonomis.

4. Su produktais, kuriems taikomas I priede nurodytas garinio krekingo produkto santykinis taršos rodiklis, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis baziniu laikotarpiu apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia:

ALVLDVCM,grynasis

su didelės vertės cheminių medžiagų, pagamintų iš papildomų žaliavų, grynuoju kiekiu susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis, išreikštas DVCM tonomis;

ALVLDVCM,bendras,k

su bendra didelės vertės cheminių medžiagų gamyba susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis bazinio laikotarpio k metais, išreikštas DVCM tonomis;

ALPŽH,k

ankstesnio laikotarpio papildomų vandenilio žaliavų kiekis bazinio laikotarpio k metais, išreikštas vandenilio tonomis;

ALPŽE,k

ankstesnio laikotarpio papildomų etileno žaliavų kiekis bazinio laikotarpio k metais, išreikštas etileno tonomis;

ALPŽktŽ,k

ankstesnio laikotarpio papildomų didelės vertės cheminių medžiagų (kt.Ž), išskyrus vandenilį ir etileną, žaliavų kiekis bazinio laikotarpio k metais, išreikštas DVCM tonomis.

5. Su produktais, kuriems taikomas I priede nurodytas aromatinių angliavandenilių produkto santykinis taršos rodiklis, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis baziniu laikotarpiu nustatomas remiantis įvairiomis CST funkcijomis, jų apibrėžtimis, našumo pagrindu ir II priede išvardytais CST koeficientais pagal šią formulę:

čia:

ALVLCST

ankstesnio laikotarpio veiklos lygis, išreikštas CST;

Ni,k

i CST funkcijos našumas bazinio laikotarpio k metais;

CSTi

i CST funkcijos CST koeficientas.

6. Jei gaminamas vandenilio ir anglies monoksido mišinys, su produktais, kuriems taikomas I priede nurodytas vandenilio produkto santykinis taršos rodiklis, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis baziniu laikotarpiu apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia:

ALVLH2

ankstesnio laikotarpio 100 % vandenilio gamybos veiklos lygis;

ALVLH2,faktinis

faktinė vandenilio produkcija;

ALVLH2, WGS

papildoma vandenilio produkcija naudojant teorinę visiškos konversijos vandens garais (angl. WGS) reakciją, WGS reakcijos stechiometrinį santykį apskaičiuojant taip: ALVLCO, faktinis x 0,071967 t H2/tCO;

ALVLCO, faktinis

faktinė anglies monoksido gamyba;

ŠESDfaktinis

faktinis gaminant vandenilį išmetamų teršalų kiekis;

ŠESDWGS

papildomas išmetamųjų teršalų kiekis, susijęs su vandenilio gamyba naudojant teorinę visiškos konversijos vandens garais (WGS) reakciją.

Faktinis su vandenilio gamyba susijęs išmetamųjų teršalų kiekis nustatomas taip:

čia:

ŠESDfaktinis

faktinis gaminant vandenilį išmetamų teršalų kiekis;

tiesiogŠESDfaktinis

faktinis tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išskyrus su šiluma susijusį išmetamą ŠESD kiekį, prieš bet kokį anglies dioksido surinkimą naudojimui ar geologiniam saugojimui. Skaičiuojant dėl biomasės deginimo išmetamą ŠESD kiekį, iš biomasės gaunamos energijos kiekis dauginamas iš gamtinių dujų išmetamųjų teršalų faktoriaus, o ne faktinio išmetamųjų teršalų kiekio;

Šilumaeksportas,faktinis

faktinis grynasis eksportuojamos šilumos kiekis;

STRšilumos

išmatuojamos šilumos santykinio taršos rodiklio vertė atitinkamu paskirstymo laikotarpiu.

Papildomas išmetamųjų teršalų kiekis, susijęs su vandenilio gamyba taikant teorinę visišką konversiją vandens garais, nustatomas taip:

čia:

COWGS

CO, pagaminto iki papildomos teorinės konversijos į CO2 taikant konversijos vandens garais reakciją (WGS), kiekis;

MCO2

CO2 molekulinė masė (44,01 g/mol);

MCO

CO molekulinė masė (28,01 g/mol);

Šilumaeksportas,WGS

teorinis papildomas grynasis eksportuojamos šilumos kiekis iki galo įvykus konversijos vandens garais reakcijai, darant prielaidą, kad atgauta 99,5 % šilumos, apskaičiuotas konversijos vandens garais reakcijos entalpiją (20,439 GJ vienai pagaminto H2 tonai) dauginant iš ALVLH2,WGS ir 99,5 % atgavimo efektyvumo;

STRšilumos

išmatuojamos šilumos santykinio taršos rodiklio vertė atitinkamu paskirstymo laikotarpiu.

7. Su produktais, kuriems taikomas I priede nurodytas sintezės dujų produkto santykinis taršos rodiklis, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis baziniu laikotarpiu apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia:

ALVLsintezės dujų

ankstesnio laikotarpio sintezės dujų gamybos veiklos lygis, nurodytas pagal 47 % vandenilio;

TFH2,k

ankstesnio laikotarpio gryno vandenilio frakcijos gamybos dalis bendrame vandenilio ir anglies monoksido tūryje (tūrio frakcija, TF) bazinio laikotarpio k metais;

ALVLH2+CO,k

ankstesnio laikotarpio sintezės dujų gamybos veiklos lygis pagal ankstesnio laikotarpio vandenilio kiekį, išreikštą normaliaisiais kubiniais metrais per metus, esant 0 °C temperatūrai ir 101,325 kPa, bazinio laikotarpio k metais.

8. Su produktais, kuriems taikomas I priede nurodytas etileno oksido / etilenglikolių produkto santykinis taršos rodiklis, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis baziniu laikotarpiu apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia:

ALVLEO/EG

ankstesnio laikotarpio etileno oksido / etilenglikolių gamybos veiklos lygis, išreikštas etileno oksido ekvivalento tonomis;

ALVLi,k

ankstesnio laikotarpio i etileno oksido arba etilenglikolio gamybos veiklos lygis bazinio laikotarpio k metais, išreikštas tonomis;

Koef.EOE,i

i etileno oksido arba etilenglikolio perskaičiavimo į etileno oksidą koeficientas.

Taikomi šie perskaičiavimo koeficientai:

etileno oksidas – 0,926

monoetilenglikolis – 0,717

dietilenglikolis – 1,174

trietilenglikolis – 1,429

▼B

IV PRIEDAS

Bazinių duomenų rinkimo parametrai

Nedarydami poveikio kompetentingos institucijos teisei pagal 15 straipsnio 1 dalį reikalauti papildomų duomenų, veiklos vykdytojai pateikia toliau nurodytus visų atitinkamo bazinio laikotarpio kalendorinių metų įrenginio ir įrenginio technologinio proceso dalių lygmens duomenis, reikalingus bazinių duomenų ataskaitai parengti. Naujų rinkos dalyvių duomenų ataskaitoje pateikiami 1 ir 2 skirsniuose nurodyti įrenginio ir įrenginio technologinio proceso dalių lygmens duomenys.

1. BENDRIEJI ĮRENGINIO DUOMENYS

1.1. Įrenginio ir veiklos vykdytojo identifikavimo duomenys

Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:

įrenginio pavadinimas ir adresas;

Sąjungos registre nurodytas įrenginio identifikavimo kodas;

pirmojo leidimo išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD), kuris dėl įrenginio išduotas pagal Direktyvos 2003/87/EB 6 straipsnį, identifikavimo kodas ir išdavimo data;

naujausio leidimo išmesti ŠESD identifikavimo kodas ir data, jeigu taikytina;

veiklos vykdytojo pavadinimas ir adresas, įgaliotojo atstovo ir pagrindinio kontaktinio asmens, jei tai ne tas pats asmuo, kontaktinė informacija.

1.2. Informacija apie tikrintoją

Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:

tikrintojo vardas, pavardė ir adresas, įgaliotojo atstovo ir pagrindinio kontaktinio asmens, jei tai ne tas pats asmuo, kontaktinė informacija;

tikrintoją akreditavusios nacionalinės akreditacijos įstaigos pavadinimas;

nacionalinės akreditacijos įstaigos suteiktas registracijos numeris.

1.3. Informacija apie veiklą

Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:

įrenginyje vykdomos veiklos rūšių sąrašas pagal Direktyvos 2003/87/EB I priedą;

įrenginio NACE kodas (2 red.) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1893/2006 ( 5 );

ar įrenginys priklauso vienai arba daugiau kategorijų, kurioms pagal Direktyvos 2003/87/EB 27 arba 27a straipsnį ES ATLPS gali būti netaikoma:

—

metinis išmetamųjų ŠESD kiekis mažesnis nei 25 000 t CO2 ekvivalento, o vardinė šiluminė galia, jeigu taikytina, mažesnė nei 35 MW;

—

ligoninė;

—

metinis išmetamųjų ŠESD kiekis mažesnis nei 2 500 t CO2 ekvivalento;

—

įrenginys eksploatuojamas mažiau nei 300 val. per metus;

▼M1

kiekvienos veiklos rūšies, kuriai taikomas Direktyvos 2003/87/EB I priedas, bendra vardinė šiluminė galia.

▼M1

1.4. 22a ir 22b straipsniuose nustatytų sąlygų įgyvendinimas

Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:

ar yra pagal Direktyvos 2012/27/ES 8 straipsnį parengta energijos vartojimo audito ataskaita arba įdiegta sertifikuota energijos naudojimo vadybos sistema;

ar yra dar neįgyvendintų energijos vartojimo audito ataskaitos arba sertifikuotos energijos naudojimo vadybos sistemos rekomendacijų pagal Direktyvos 2012/27/ES 8 straipsnį;

ar įrenginys yra centralizuoto šilumos tiekimo įrenginys, atitinkantis papildomų nemokamų ATL suteikimo reikalavimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 4 dalį, ir jo veiklos vykdytojas ketina prašyti tokių papildomų nemokamų ATL;

ar visų įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, 2016 ir 2017 m. išmestas ŠESD kiekis buvo didesnis nei su atitinkamo produkto taršos rodikliu susijusio išmetamųjų ŠESD lygio 80-asis procentilis;

ar buvo pateiktas poveikio klimatui neutralumo planas pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/2441, kai aktualu;

išsami informacija apie tai, ar įvykdytos nemokamų ATL suteikimo sąlygos pagal 22a ir 22b straipsnius.

▼B

1.5. Įrenginio technologinio proceso dalių sąrašas

Šioje dalyje pateikiamas visų įrenginiui priklausančių įrenginio technologinio proceso dalių sąrašas.

1.6. Jungčių su kitais įrenginiais, kuriems taikoma ES ATLPS, arba objektais, kuriems ATLPS netaikoma, skirtų išmatuojamai šilumai, tarpiniams produktams, išmetamosioms dujoms arba CO2 perduoti naudojimui tame įrenginyje arba nuolatiniam geologiniam saugojimui, sąrašas

Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija apie kiekvieną prijungtą įrenginį arba objektą:

prijungto įrenginio arba objekto pavadinimas;

jungties pobūdis (importas arba eksportas: išmatuojamos šilumos, išmetamųjų dujų, CO2);

ar pačiam įrenginiui arba objektui taikoma ES ATLPS?

—

Jei taip, nurodyti registracijos ir leidimo identifikavimo kodus, kontaktinį asmenį;

—

jei ne, nurodyti objekto pavadinimą ir adresą, kontaktinį asmenį.

2. IŠSAMŪS KIEKVIENŲ BAZINIO LAIKOTARPIO METŲ DUOMENYS

2.1. Išsamūs įrenginio lygmens patikrinto išmetamųjų ŠESD kiekio duomenys

Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:

su kiekvienu sukėlikliu susiję duomenys: veiklos duomenys, taikyti apskaičiavimo faktoriai, deginant iškastinį kurą išmestas ŠESD kiekis, deginant biomasę išmestas ŠESD kiekis, jeigu naudotas kuras (įskaitant naudojamą kaip proceso žaliavą) – energijos kiekis apskaičiuojamas pagal apatinį šilumingumą;

su kiekvienu taršos šaltiniu, kuriam taikyta nuolatinio išmetamo ŠESD kiekio stebėsenos sistema, susiję duomenys: deginant iškastinį kurą išmestas ŠESD kiekis, deginant biomasę išmestas ŠESD kiekis, metinė vidutinė valandinė ŠESD koncentracija ir metinis vidutinis valandinis dūmtakių dujų srautas; su CO2 susiję duomenys: pakaitiniai sunaudoto energijos kiekio, susijusio su išmetamųjų ŠESD kiekiu, duomenys;

jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 601/2012 22 straipsnį taikomas alternatyvus metodas – nustatytas deginant iškastinį kurą ir biomasę išmestas ŠESD kiekis ir pakaitiniai sunaudoto energijos kiekio, susijusio su išmestu ŠESD kiekiu, duomenys, jeigu taikytina;

perduoto – importuoto ir (arba) eksportuoto – CO2 kiekis.

Valstybės narės gali nuspręsti leisti veiklos vykdytojams teikti tik suvestinius išmetamųjų ŠESD kiekio duomenis.

2.2. Kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies metinis išmetamųjų ŠESD kiekis

Šioje dalyje pateikiamas išsamus išmetamųjų ŠESD kiekio balansas, nurodant kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai priskirtiną išmetamųjų ŠESD kiekį.

2.3. Metinis viso įrenginio šilumos importo, gamybos, suvartojimo ir eksporto balansas

Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:

▼M1

visas įrenginyje sunaudotas energijos iš kuro ir iš medžiagų (pavyzdžiui, dėl cheminių reakcijų išsiskiriančios egzoterminės šilumos) kiekis;

▼B

jeigu taikytina, importuotų išmetamųjų dujų energinė vertė;

jeigu taikytina, į kitus tiesiogiai techniškai prijungtus įrenginius, kuriems taikoma ES ATLPS, arba objektus, kuriems ATLPS netaikoma, eksportuotas kuro energijos kiekis;

jeigu taikytina, į kitus įrenginius, kuriems taikoma ES ATLPS, arba objektus, kuriems ATLPS netaikoma, eksportuotų išmetamųjų dujų energinė vertė;

elektros energijai gaminti suvartotas iš kuro gautos energijos kiekis;

▼C1

įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas kuro santykinis taršos rodiklis, priskirtas suvartotas iš kuro gautos energijos kiekis (atskirai nurodant, koks kiekis priskirtas įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas kuro santykinis taršos rodiklis ir kurioms anglies dioksido nutekėjimas yra būdingas, ir dalims, kurioms anglies dioksido nutekėjimas nebūdingas), taip pat kiek energijos kiekvienu atveju suvartota Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytoms prekėms gaminti;

▼M1

išmatuojamai šilumai pagaminti sunaudoto kuro ir elektros energijos kiekis;

▼B

visas įrenginyje pagamintas išmatuojamos šilumos kiekis;

iš įrenginių, kuriems taikoma ES ATLPS, importuotas grynasis išmatuojamos šilumos kiekis;

▼M1

grynasis išmatuojamos šilumos kiekis, importuotas iš įrenginių ir objektų, kuriems netaikoma ES ATLPS arba kurie įtraukti į ES ATLPS tik Direktyvos 2003/87/EB 14 ir 15 straipsnių tikslais;

▼B

įrenginyje elektrai gaminti sunaudotas grynasis išmatuojamos šilumos kiekis;

įrenginyje įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, sunaudotas grynasis išmatuojamos šilumos kiekis;

į įrenginius, kuriems taikoma ES ATLPS, eksportuotas grynasis išmatuojamos šilumos kiekis;

▼M1

grynasis išmatuojamos šilumos kiekis, eksportuotas į įrenginius arba objektus, kuriems netaikoma ES ATLPS arba kurie įtraukti į ES ATLPS tik Direktyvos 2003/87/EB 14 ir 15 straipsnių tikslais;

▼B

centralizuoto šilumos tiekimo tikslais eksportuotas grynasis išmatuojamos šilumos kiekis;

▼M1

įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, priskirtas grynasis išmatuojamos šilumos kiekis (atskirai nurodant, koks kiekis priskirtas šilumai centralizuotai tiekti skirtoms įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis ir kurioms anglies dioksido nutekėjimas yra būdingas, ir dalims, kurioms anglies dioksido nutekėjimas nebūdingas), taip pat tai, kiek šilumos kiekvienu atveju suvartota Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytoms prekėms gaminti;

▼B

šilumos nuostolių dydis, jeigu jis nėra įtrauktas į a–p punktuose pateiktus duomenis.

2.4. Metinis energijos priskyrimas įrenginio technologinio proceso dalims

Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:

▼M1

iš kuro, elektros energijos ir medžiagų (pavyzdžiui, dėl cheminių reakcijų išsiskiriančios egzoterminės šilumos) gautos energijos kiekis, taip pat nurodant atitinkamą to kuro išmetamųjų teršalų faktorių, sunaudotas:

—

kiekvienoje įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis;

—

kiekvienoje įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriai taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis ir kuri skirta šilumai centralizuotai tiekti;

—

kiekvienoje įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriai taikomas kuro santykinis taršos rodiklis;

▼B

išmatuojamos šilumos kiekis, importuotas:

—

į kiekvieną įrenginio technologinio proceso dalį, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis;

—

iš įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas azoto rūgšties produkto santykinis taršos rodiklis;

—

iš įrenginio technologinio proceso dalių, kuriose gaminama plaušiena;

išmatuojamos šilumos kiekis, eksportuotas iš:

—

kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis.

2.5. Metinis viso įrenginio elektros energijos importo, gamybos, suvartojimo ir eksporto balansas

Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:

visas iš kuro pagamintas elektros energijos kiekis;

visas kitos pagamintos elektros energijos kiekis;

visas iš tinklo arba iš kitų įrenginių importuotas elektros energijos kiekis;

visas į tinklą arba į kitus įrenginius eksportuotas elektros energijos kiekis;

visas įrenginyje suvartotas elektros energijos kiekis;

▼M1

I priedo 2 skirsnyje išvardytose įrenginio technologinio proceso dalyse, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, sistemos ribose suvartotas elektros energijos kiekis.

a–d punktuose nurodytus duomenis privaloma pateikti tik apie elektros energiją gaminančius įrenginius.

▼B

2.6. Kiti įrenginio technologinio proceso dalių metiniai duomenys

Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:

▼M1

įrenginio technologinio proceso daliai priskirtas grynasis išmatuojamos šilumos kiekis, importuotas iš objektų arba procesų, kuriems ES ATLPS netaikoma, arba įrenginių, kurie įtraukti į ES ATLPS tik Direktyvos 2003/87/EB 14 ir 15 straipsnių tikslais;

▼B

jeigu taikytina, kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies ribose gaminamų produktų sąrašas, taip pat pateikiant jų kodus iš PRODCOM sąrašo, nurodyto Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3924/91 ( 6 ) 2 straipsnio 2 dalyje, remiantis NACE-4 kodais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1893/2006 ( 7 ) (NACE 2 red.), ir pagamintą kiekį. PRODCOM kodai turi būti pateikiami bent tokiu detalumu, kuris atitiktų susijusią pasektorių identifikavimo sistemą, taikomą pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį;

▼M1

bb)

jei taikytina, kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies ribose pagamintų produktų sąrašas, įskaitant jų KN kodus, ir produkcijos kiekis;

▼M1

nukrypstant nuo b punkto, jeigu iš įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis ir kuriai būdingas anglies dioksido nutekėjimas, išmatuojama šiluma eksportuojama į įrenginius arba objektus, kuriems ES ATLPS netaikoma, tų įrenginių arba objektų NACE-4 kodai (NACE 2 red.);

▼B

jeigu taikytina ir jeigu veiklos vykdytojas turi tokius duomenis, kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai taikomas kuro rūšių derinio, susijusio su importuota arba eksportuota išmatuojama šiluma, išmetamųjų teršalų faktorius;

jeigu taikytina, su kiekviena įrenginio technologinio proceso dalimi susijęs importuotų ir eksportuotų išmetamųjų dujų kiekis ir išmetamųjų teršalų faktorius;

jeigu taikytina, su kiekviena įrenginio technologinio proceso dalimi susijusi importuotų arba eksportuotų dujų energinė vertė (apatinis šilumingumas).

2.7. Įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, metiniai veiklos duomenys

Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:

I priede nurodyto produkto gamybos tame priede nurodytame vienete metiniai duomenys;

įrenginio technologinio proceso dalies ribose gaminamų produktų sąrašas, taip pat nurodant jų PRODCOM kodus (pagal NACE 2 red.). PRODCOM kodai turi būti pateikiami bent tokiu detalumu, kuris atitiktų susijusią pasektorių identifikavimo sistemą, taikomą pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį;

▼M1

bb)

jei taikytina, kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies ribose pagamintų prekių sąrašas, įskaitant jų KN kodus;

▼B

perduoto – iš kitų įrenginio technologinio proceso dalių, įrenginių arba kitų objektų importuoto arba į juos eksportuoto – CO2 kiekis;

▼M1

eksportuotų arba importuotų tarpinių produktų, priskiriamų įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, pavadinimai ir kiekiai;

▼B

jeigu taikytina, įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas naftos produktų arba aromatinių angliavandenilių santykinis taršos rodiklis, metinis našumas pagal kiekvieną II priede nurodytą CST funkciją;

jeigu taikytina, įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas kalkių arba dolomitinių kalkių produkto santykinis taršos rodiklis, nekoreguotas metinis produkcijos kiekis ir vidutinės metinės mCaO ir mMgO vertės, kaip nurodyta III priede;

jeigu taikytina, įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas garinio krekingo produkto santykinis taršos rodiklis, bendra metinė DVCM produkcija ir papildomų žaliavų kiekis, išreikštas vandenilio, etileno ir kitų DVCM kiekiais;

▼M1

jei taikytina, įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas sintezės dujų produkto santykinis taršos rodiklis, metinės vandenilio arba sintezės dujų produkcijos kiekis pagal vandenilio kiekį, išreikštą normaliaisiais kubiniais metrais per metus, esant 0 °C temperatūrai ir 101,325 kPa slėgiui, ir metinės gryno vandenilio frakcijos gamybos dalis vandenilio ir anglies monoksido mišinyje;

▼B

jeigu taikytina, įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomi etileno oksido ir (arba) etilenglikolių produkto santykinis (-iai) taršos rodiklis (-iai), metiniai etileno oksido, monoetilenglikolio, dietilenglikolio ir trietilenglikolio gamybos lygiai;

jeigu taikytina, įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriai taikomas vinilchlorido monomero produkto santykinis taršos rodiklis, suvartotos šilumos, gautos naudojant vandenilį, kiekis;

jeigu taikytina, įrenginio technologinio proceso dalyse, kurioms taikomi trumpapluoštės kraftplaušienos, ilgapluoštės kraftplaušienos, termomechaninės plaušienos, mechaninės plaušienos ir sulfitinės plaušienos produkto santykiniai taršos rodikliai, gaminamos atitinkamos plaušienos arba kitos plaušienos, nepriskiriamos produkto santykiniam taršos rodikliui, taikomam įrenginio technologinio proceso daliai, metinis gamybos lygis ir metinis rinkai pateiktos, bet tame pačiame arba kituose techniškai sujungtuose įrenginiuose į popierių neperdirbtos plaušienos kiekis;

jeigu taikytina, įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai taikomas atitinkamas produkto santykinis taršos rodiklis, sistemos ribose pagamintų ir įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai taikomas to produkto santykinis taršos rodiklis, sistemos ribose arba už jų sudegintų (išskyrus saugos fakelų deginimą) ir išmatuojamai šilumai, neišmatuojamai šilumai arba elektros energijai gaminti nenaudotų išmetamųjų dujų kiekis, energinė vertė ir išmetamųjų teršalų faktorius.

3. DUOMENYS, REIKALINGI SANTYKINIAMS TARŠOS RODIKLIAMS ATNAUJINTI

3.1. Įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, metiniai duomenys

Šioje dalyje pateikiama bent tokia kiekvienų bazinio laikotarpio metų informacija:

įrenginio technologinio proceso dalies ribose gaminamų produktų sąrašas, taip pat nurodant jų PRODCOM kodus (NACE 2 red.);

▼M1

aa)

jei taikytina, kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies ribose pagamintų prekių sąrašas, įskaitant jų KN kodus;

▼B

veiklos lygis;

priskirti išmetamųjų ŠESD kiekiai, išskyrus susijusius su išmatuojamos šilumos importu iš kitų įrenginio technologinio proceso dalių, įrenginių arba kitų objektų;

išmatuojamos šilumos kiekis, importuotas iš kitų įrenginio technologinio proceso dalių, įrenginių arba kitų objektų, taip pat nurodant išmetamųjų teršalų faktorių, jei jis yra žinomas;

išmatuojamos šilumos, eksportuotos į kitas įrenginio technologinio proceso dalis, įrenginius arba kitus objektus, kiekis;

iš kitų įrenginio technologinio proceso dalių, įrenginių arba kitų objektų importuotų išmetamųjų dujų kiekis, energinė vertė ir išmetamųjų teršalų faktorius;

susidariusių išmetamųjų dujų kiekis, energinė vertė ir išmetamųjų teršalų faktorius;

į kitas įrenginio technologinio proceso dalis, įrenginius arba kitus objektus eksportuotų išmetamųjų dujų kiekis, energinė vertė ir išmetamųjų teršalų faktorius;

▼M1

sistemos ribose suvartotos elektros energijos kiekis, susijęs su santykiniais taršos rodikliais, išvardytais I priedo 2 skirsnyje;

▼B

pagamintos elektros energijos kiekis;

perduoto – iš kitų įrenginio technologinio proceso dalių, įrenginių arba kitų objektų importuoto – CO2 kiekis;

perduoto – į kitas įrenginio technologinio proceso dalis, įrenginius arba kitus objektus eksportuoto – CO2 kiekis;

ar eksportuojami arba importuojami tarpiniai produktai, kuriems taikomi produkto santykiniai taršos rodikliai (taip/ne), ir, jeigu taikytina, tarpinio produkto rūšies apibūdinimas;

jeigu tai garinio krekingo produkto santykinis taršos rodiklis – papildomų žaliavų kiekis, išreikštas vandenilio, etileno ir kitų DVCM kiekiais;

jeigu tai vinilchlorido monomero produkto santykinis taršos rodiklis – suvartotos šilumos, gautos naudojant vandenilį, kiekis;

▼M1

pagaminto vandenilio ir anglies monoksido kiekis, susijęs su vandenilio santykiniu taršos rodikliu.

▼B

3.2. Įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, ir šilumai centralizuotai tiekti skirtų įrenginio technologinio proceso dalių metiniai duomenys

Šioje dalyje pateikiama bent tokia kiekvienų bazinio laikotarpio metų informacija:

grynosios išmatuojamos šilumos kiekis, pagamintas kiekvienoje įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriai taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, arba šilumai centralizuotai tiekti skirtoje įrenginio technologinio proceso dalyje;

▼M1

aa)

grynosios išmatuojamos šilumos kiekis, pagamintas iš elektros energijos kiekvienoje įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriai taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, arba šilumai centralizuotai tiekti skirtoje įrenginio technologinio proceso dalyje;

▼B

išmatuojamos šilumos gamybai priskirtas išmetamųjų ŠESD kiekis;

įrenginio technologinio proceso dalies veiklos lygis;

pagamintas, iš kitų įrenginio technologinio proceso dalių, įrenginių arba kitų objektų importuotas arba į juos eksportuotas išmatuojamos šilumos kiekis;

pagamintas elektros energijos kiekis.

3.3. Įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas kuro santykinis taršos rodiklis, metiniai duomenys

Šioje dalyje pateikiama bent tokia kiekvienų bazinio laikotarpio metų informacija:

veiklos lygis;

priskirti išmetamųjų ŠESD kiekiai.

V PRIEDAS

Koeficientai, taikomi siekiant pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 4 dalį sumažinti suteikiamų nemokamų ATL skaičių

Metai	Koeficiento dydis
2021	0,300
2022	0,300
2023	0,300
2024	0,300
2025	0,300
2026	0,300
2027	0,225
2028	0,150
2029	0,075
2030	0,000

VI PRIEDAS

Būtinasis stebėsenos metodikos plano turinys

Stebėsenos metodikos plane pateikiama bent tokia informacija:

bendro pobūdžio informacija apie įrenginį:

įrenginio ir veiklos vykdytojo identifikavimo informacija, taip pat pateikiant Sąjungos registre nurodytą įrenginio identifikavimo kodą;

nurodoma stebėsenos metodikos plano versija, diena, kurią tą planą patvirtino kompetentinga institucija, ir diena, nuo kurios jis taikomas;

įrenginio apibūdinimas, visų pirma pateikiant pagrindinių vykdomų procesų apibūdinimą, taršos šaltinių sąrašą, įrenginio struktūrinę schemą ir planą, kuriais remiantis būtų galima susipažinti su pagrindiniais medžiagų ir energijos srautais;

▼M1

diagrama, kurioje pateikiama bent tokia informacija:

—

įrenginio techninės sudedamosios dalys, nurodant taršos šaltinius ir šilumos gamybos bei vartojimo vienetus;

—

visi energijos ir medžiagų, visų pirma sukėliklių, išmatuojamos ir neišmatuojamos šilumos, elektros energijos, kai aktualu, ir išmetamųjų dujų, srautai;

—

matavimo vietos ir matavimo prietaisai;

—

įrenginio technologinio proceso dalių ribos, įskaitant technologinio proceso dalių, skirtų sektoriams, kuriems būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika, ir kitiems sektoriams skirtų technologinio proceso dalių atskyrimą remiantis NACE 2 red. arba PRODCOM, taip pat technologinio proceso dalių, kuriose gaminamos Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytos prekės, atskyrimą nuo technologinio proceso dalių, kuriose gaminamos kitos prekės, nurodant jų KN kodus;

▼B

jungčių su kitais įrenginiais, kuriems taikoma ES ATLPS, arba objektais, kuriems ATLPS netaikoma, skirtų išmatuojamai šilumai, tarpiniams produktams, išmetamosioms dujoms arba CO2 perduoti naudojimui tame įrenginyje arba nuolatiniam geologiniam saugojimui, sąrašas ir apibūdinimas, taip pat nurodant prijungto įrenginio arba objekto pavadinimą, adresą, kontaktinį asmenį ir Sąjungos registre nurodytą unikalų identifikavimo kodą, jeigu taikytina;

nuoroda į įrenginio stebėsenos ir ataskaitų teikimo užduočių paskirstymo procedūrą ir atsakingų darbuotojų kompetencijų valdymo procedūrą;

nuoroda į stebėsenos metodikos plano tinkamumo reguliaraus vertinimo pagal 9 straipsnio 1 dalį procedūrą; šia procedūra visų pirma turi būti užtikrinama, kad būtų parengti visų IV priede nurodytų duomenų elementų, kurie yra susiję su įrenginiu, stebėsenos metodai ir kad būtų naudojami patys tiksliausi esami duomenų šaltiniai, atitinkantys VII priedo 4 skirsnio reikalavimus;

nuoroda į rašytines duomenų srauto valdymo veiklos ir pagal 11 straipsnio 2 dalį vykdomos kontrolės procedūras, taip pat, jeigu taikytina, pateikiant aiškinamąsias diagramas.

Informacija apie įrenginio technologinio proceso dalis:

▼M1

nuoroda į kiekvienoje įrenginio technologinio proceso dalyje taikomą gaminamų produktų ir prekių, taip pat jų PRODCOM ir KN kodų stebėjimo procedūrą;

▼B

kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies sistemos ribos, aiškiai nurodant, kokius techninius vienetus jos apima, vykdomų procesų apibūdinimas ir informacija apie tai, kokiai konkrečiai įrenginio technologinio proceso daliai priskiriamos konkrečios žaliavos, kuro rūšys, produktai ir produkcija; jeigu tai sudėtingos įrenginio technologinio proceso dalys, turi būti pateikta atskira išsami tų įrenginio technologinio proceso dalių struktūrinė schema;

daugiau nei vienai įrenginio technologinio proceso daliai skirtų įrenginių dalių, įskaitant šilumos tiekimo sistemas, bendrai naudojamus katilus ir kogeneracijos įrenginius, apibūdinimas;

kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai, jeigu taikytina, taikomų metodų, pagal kuriuos daugiau nei vienai įrenginio technologinio proceso daliai skirtos įrenginių dalys ir jų išmetamųjų ŠESD kiekiai priskiriami atitinkamoms įrenginio technologinio proceso dalims, aprašymas.

Įrenginio lygmeniu taikomi stebėsenos metodai:

viso įrenginio šilumos importo, gamybos, suvartojimo ir eksporto balanso apskaičiavimo metodų aprašymas;

metodas, kuriuo užtikrinama, kad būtų išvengta duomenų spragų ir dvigubo skaičiavimo.

Įrenginio technologinio proceso dalių lygmeniu taikomi stebėsenos metodai:

metodų, skirtų įrenginio technologinio proceso dalyje tiesiogiai išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti, aprašymas, taip pat, jeigu taikytina, aprašymas metodo, kuriuo apskaičiuojamas kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai priskiriamas absoliutus arba procentinis sukėliklių arba išmetamųjų ŠESD, stebimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 601/2012 taikant matavimais grindžiamas metodikas, kiekis;

metodų, skirtų sunaudotiems ir eksportuotiems kuro energijos kiekiams ir išmetamųjų teršalų faktoriams priskirti ir apskaičiuoti, aprašymas, jeigu taikytina;

metodų, skirtų importuotiems, eksportuotiems, sunaudotiems ir pagamintiems išmatuojamos šilumos kiekiams ir išmetamųjų teršalų faktoriams, jeigu tokių yra, priskirti ir apskaičiuoti, aprašymas, jeigu taikytina;

metodų, skirtų suvartotiems ir pagamintiems elektros energijos kiekiams bei suvartoto kiekio pakeičiamajai daliai apskaičiuoti, aprašymas, jeigu taikytina;

metodų, skirtų importuotiems, eksportuotiems, sunaudotiems ir susidariusiems išmetamųjų dujų kiekiams, energinėms vertėms ir išmetamųjų teršalų faktoriams priskirti ir apskaičiuoti, aprašymas, jeigu taikytina;

metodų, skirtų perduotiems – importuotiems arba eksportuotiems – CO2 kiekiams priskirti ir apskaičiuoti, aprašymas, jeigu taikytina;

kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, taikomų metodų, skirtų I priede nurodyto produkto metinei produkcijai, įskaitant, jeigu taikytina, reikiamus papildomus parametrus, nustatytus 19 ir 20 straipsniuose bei II ir III prieduose, apskaičiuoti, aprašymas.

Aprašant metodus, skirtus parametrams, kurie turi būti stebimi ir pateikiami ataskaitose, apskaičiuoti, nurodomi, jei taikytina, skaičiavimo veiksmai, duomenų šaltiniai, apskaičiavimo formulės, susiję apskaičiavimo faktoriai, įskaitant matavimo vienetus, horizontalios ir vertikalios patikros, skirtos duomenims patvirtinti, procedūros, kuriomis remiantis sudaromi imties planai, naudojama matavimo įranga, pateikiant atitinkamą diagramą ir aprašymą, kaip ji montuojama ir techniškai prižiūrima, ir pateikiamas susijusias analizės procedūras atliekančių laboratorijų sąrašas. Jeigu taikytina, aprašyme pateikiamas 7 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto supaprastinto neapibrėžties vertinimo rezultatas. Plane pateikiama po vieną kiekvienos atitinkamos apskaičiavimo formulės naudojimo pavyzdį, pagrįstą tikrais duomenimis.

VII PRIEDAS

Duomenų stebėsenos metodai

1. TAIKYMO SRITIS

Šiame priede nustatomi duomenų, reikalingų IV priede nurodytiems duomenims teikti įrenginio lygmeniu, nustatymo metodai ir šių duomenų, išskyrus duomenis, stebimus pagal stebėsenos planą, patvirtintą kompetentingos institucijos pagal Reglamentą (ES) Nr. 601/2012, priskyrimo įrenginio technologinio proceso dalims taisyklės. Jeigu taikytina, pagal šį reglamentą naudojami pagal Reglamentą (ES) Nr. 601/2012 nustatyti duomenys.

2. APIBRĖŽTYS

Šiame priede „duomenų rinkinys“ –

atsižvelgiant į aplinkybes, įrenginio arba įrenginio technologinio proceso dalies lygmens vienos rūšies duomenys, kurie gali būti bet kurie iš šių duomenų:

vykstant procesui sunaudotas arba pagamintas kuro ar medžiagų kiekis, kuriam taikoma skaičiavimu grindžiama stebėsenos metodika ir kuris išreikštas atitinkamai teradžauliais, masės tonomis arba, dujų (įskaitant išmetamąsias dujas) atveju, tūriu, nurodytu normaliaisiais kubiniais metrais;

apskaičiavimo faktorius, taikomas pagal Reglamentą (ES) Nr. 601/2012 (t. y. susijęs su medžiagos, kuro arba išmetamųjų dujų sudėtimi);

grynasis išmatuojamos šilumos kiekis ir susiję parametrai, reikalingi šiam kiekiui nustatyti, visų pirma:

—

šilumnešio masės srautas ir

—

perduoto ir grąžinto šilumnešio entalpija, apibūdinta pagal sudėtį, temperatūrą, slėgį ir sotį;

neišmatuojamos šilumos kiekiai, apibūdinti nurodant atitinkamus kuro kiekius, sunaudotus šilumai gaminti, ir kuro rūšių derinio apatinį šilumingumą;

elektros energijos kiekiai;

tarp įrenginių perduoti CO2 kiekiai;

„nustatymo metodika“ –

bet kuris iš šių dalykų:

įrenginyje jau turimų duomenų, reikalingų ankstesnio laikotarpio duomenų rinkiniams parengti, nustatymo, rinkimo ir apdorojimo metodika arba

konkrečiam duomenų rinkiniui parengti skirta stebėsenos metodika, pagrįsta stebėsenos metodikos planu.

Be to, taikomos Reglamento (ES) Nr. 601/2012 3 straipsnyje pateiktos terminų „sukėliklis“, „taršos šaltinis“, „būdingoji rizika“, „kontrolės rizika“ ir „išmetamųjų teršalų faktorius“ apibrėžtys.

3. BENDRIEJI METODAI

3.1. Taikytini metodai

Veiklos vykdytojas, taikydamas šiame priede nustatytus metodus, pagal 4 straipsnio 2 dalies a punktą nustato bazinių duomenų ataskaitai parengti reikalingus duomenis. Tais atvejais, kai taikytini konkretaus duomenų rinkinio nustatymo metodai šiame priede nėra aprašyti, veiklos vykdytojas taiko bet kokį tinkamą metodą, jeigu kompetentinga institucija pagal 6 straipsnį patvirtina stebėsenos metodikos planą. Metodas laikomas tinkamu, jeigu veiklos vykdytojas užtikrina, kad matavimas, analizė, ėminių ėmimas, kalibravimas ir patvirtinimas, skirti konkrečiam duomenų rinkiniui nustatyti, būtų atliekami taikant metodus, pagrįstus atitinkamais EN standartais. Jei tokių standartų nėra, metodai turi būti grindžiami tinkamais ISO arba nacionaliniais standartais. Jeigu nėra taikytinų paskelbtų standartų, naudojami tinkami standartų projektai, sektoriaus geriausios patirties gairės ar kiti moksliškai pagrįsti metodai, kuriais apribojama ėminių ėmimo ir matavimo paklaida.

3.2. Duomenų priskyrimo įrenginio technologinio proceso dalims metodas

1. Jeigu nėra su kiekviena įrenginio technologinio proceso dalimi susijusių duomenų, reikalingų konkrečiam duomenų rinkiniui parengti, veiklos vykdytojas, išskyrus 10 straipsnio 3 dalies antroje ir trečioje pastraipoje nurodytus atvejus, pasiūlo tinkamą metodą, kurį taikant būtų galima nustatyti su kiekviena įrenginio technologinio proceso dalimi susijusius duomenis. Tuo tikslu, atsižvelgiant į tai, kuriuo principu gaunami tiksliausi rezultatai, taikomas kuris nors iš šių principų:

jei toje pačioje gamybos linijoje vienas po kito pagaminami skirtingi produktai, sąnaudos, produkcija ir susijusios išmetamosios ŠESD priskiriamos nuosekliai pagal kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies naudojimo laiką per metus;

sąnaudos, produkcija ir susijusios išmetamosios ŠESD priskiriamos pagal atskirų pagamintų produktų masę arba tūrį arba pagal įverčius, apskaičiuotus remiantis susijusių cheminių reakcijų metu įvykusios laisvos reakcijos entalpijos koeficientu arba remiantis kitu tinkamu skirstymo principu, patvirtintu patikima moksline metodika.

2. Jeigu matavimo rezultatai gaunami naudojant kelias skirtingos kokybės matavimo priemones, įrenginio lygmens duomenims, susijusiems su medžiagų, kuro, išmatuojamos šilumos arba elektros energijos kiekiais, padalyti įrenginio technologinio proceso dalims taikomas bet kuris iš šių metodų:

padalijimas grindžiamas nustatymo metodu (pvz., matavimu atskiromis matavimo priemonėmis, įverčiais, koreliacija), kuris vienodai taikomas kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai. Jeigu įrenginio technologinio proceso dalių duomenų suma skiriasi nuo įrenginiui atskirai nustatytų duomenų, siekiant užtikrinti atitiktį bendrai įrenginio duomenų sumai, taikomas bendras suderinimo faktorius:

RecF = DInst /Σ DSI

(1 lygtis)

Čia RecF – suderinimo faktorius, DInst – visam įrenginiui nustatyta duomenų vertė, DSI – atskirų įrenginio technologinio proceso dalių duomenų vertės. Paskui kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies duomenys pakoreguojami taip:

DSI,corr = DSI × RecF

(2 lygtis)

Jeigu nežinomi tik vienos įrenginio technologinio proceso dalies duomenys arba jeigu tik vienos įrenginio technologinio proceso dalies duomenys yra prastesnės kokybės už kitų įrenginio technologinio proceso dalių duomenis, žinomi įrenginio technologinio proceso dalies duomenys gali būti atimami iš bendrų įrenginio duomenų. Pageidautina, kad šis metodas būtų taikomas tik toms įrenginio technologinio proceso dalims, kurių įtaka įrenginiui suteikiamų ATL skaičiui yra mažesnė.

3.3. Veiklos vykdytojui nepavaldžios matavimo priemonės arba procedūros

Veiklos vykdytojas gali taikyti sau nepavaldžias matavimo sistemas arba analizės procedūras, jeigu:

veiklos vykdytojas neturi nuosavos matavimo priemonės arba analizės procedūros, suteikiančios galimybę nustatyti konkretų duomenų rinkinį;

nustatyti duomenų rinkinį naudojant veiklos vykdytojo nuosavas matavimo priemones arba analizės procedūras yra techniškai neįmanoma arba tai pareikalautų nepagrįstai didelių išlaidų;

veiklos vykdytojas įrodo kompetentingai institucijai, kad taikant jam nepavaldžią matavimo sistemą arba analizės procedūrą gaunami patikimesni rezultatai ir kyla mažesnė kontrolės rizika.

Tuo tikslu veiklos vykdytojas gali naudoti vieną iš šių duomenų šaltinių:

jeigu du nepriklausomi prekybos partneriai įvykdo prekybos sandorį – prekybos partnerio išduotose sąskaitose faktūrose nurodytas sumas;

tiesioginius matavimo sistemų rodmenis;

kompetentingo nepriklausomo subjekto, pvz., įrangos tiekėjų, inžinerijos paslaugų teikėjų arba akredituotųjų laboratorijų pateiktas empirines koreliacijas.

3.4. Netiesioginiai nustatymo metodai

Jeigu nėra tiesioginio matavimo arba analizės metodo, pagal kurį būtų galima parengti reikalingą duomenų rinkinį, pirmiausia – tokiais atvejais, kai grynoji išmatuojama šiluma tiekiama įvairiems gamybos procesams, veiklos vykdytojas pasiūlo taikyti netiesioginį nustatymo metodą, pavyzdžiui:

skaičiavimą, pagrįstą žinomu cheminiu arba fiziniu procesu, taikant atitinkamas pripažintoje literatūroje nurodytas susijusių cheminių medžiagų cheminių ir fizinių savybių vertes, atitinkamus stechiometrinius faktorius ir termodinamines savybes, pvz., reakcijos entalpijas, jeigu taikytina;

skaičiavimą, pagrįstą įrenginio projektiniais duomenimis, pvz., techninių vienetų energijos vartojimo efektyvumu arba apskaičiuotuoju energijos vartojimo efektyvumu, tenkančiu vienam produkcijos vienetui;

koreliacijas, pagrįstas empiriniais reikalingo duomenų rinkinio apytikslių verčių nustatymo naudojant nekalibruotą įrangą arba gamybos žurnaluose užregistruotus duomenis, bandymais. Tuo tikslu veiklos vykdytojas užtikrina, kad koreliacija atitiktų geros inžinerinės praktikos reikalavimus ir būtų taikoma tik vertėms, patenkančioms į intervalą, kuriam ji buvo nustatyta, nustatyti. Bent kartą per metus veiklos vykdytojas įvertina tokių koreliacijų tinkamumą.

4. NUSTATYMO METODIKŲ IR DUOMENŲ ŠALTINIŲ, KURIAIS UŽTIKRINAMAS DIDŽIAUSIAS ĮMANOMAS TIKSLUMAS, PARINKIMAS

4.1. Techninės galimybės

Jei veiklos vykdytojas teigia, kad tam tikros nustatymo metodikos taikyti yra techniškai neįmanoma, kompetentinga institucija įvertina technines galimybes atsižvelgdama į veiklos vykdytojo pagrindimą. Toks pagrindimas turi būti paremtas tuo, kad veiklos vykdytojas turi techninių išteklių, kuriais jis gali patenkinti siūlomos sistemos poreikius arba reikalavimą, kurie taikant šį reglamentą gali būti įgyvendinti reikiamu laiku. Minėti techniniai ištekliai apima galimybę taikyti reikiamus metodus ir naudoti reikiamas technologijas.

4.2. Nepagrįstai didelės išlaidos

Jeigu veiklos vykdytojas teigia, kad taikydamas tam tikrą nustatymo metodiką jis patirtų nepagrįstai didelių išlaidų, kompetentinga institucija įvertina tokių išlaidų nepagrįstumą atsižvelgdama į veiklos vykdytojo pagrindimą.

▼M1

Jeigu numatomos veiklos vykdytojo išlaidos viršija konkrečios nustatymo metodikos taikymo naudą, kompetentinga institucija pripažįsta, kad išlaidos yra nepagrįstai didelės. Nauda apskaičiuojama gerinimo faktorių padauginant iš atskaitos kainos, nurodytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2066 ( 8 ) 18 straipsnio 1 dalyje, ir, kai taikytina, į išlaidas įskaičiuojama atitinkama įrangos ekonominio naudingumo laikotarpiu grindžiamo atitinkamo jos nuvertėjimo trukmė.

▼B

Gerinimo faktorius lygus 1 % naujausio nustatyto metinio įrenginio technologinio proceso daliai suteikiamų nemokamų ATL skaičiaus. Nukrypdama nuo šio skaičiavimo metodo, kompetentinga institucija gali leisti veiklos vykdytojams nustatyti gerinimo faktorių, lygų 1 % susijusio CO2 ekvivalento. Susijęs CO2 ekvivalentas turi būti vienas iš toliau nurodytųjų, atsižvelgiant į parametrą, kurio atžvilgiu gerinama metodika:

jeigu tai kuras arba medžiaga, kurių sudėtyje yra anglies, įskaitant išmetamąsias dujas, – išmetamųjų ŠESD kiekis, kuris susidarytų, jeigu metiniame kuro arba medžiagos kiekyje esanti anglis būtų paversta į CO2;

jeigu išmetamųjų ŠESD kiekis stebimas taikant matavimais grindžiamą metodiką – metinis atitinkamo taršos šaltinio išmetamas ŠESD kiekis;

jeigu tai išmatuojama šiluma – atitinkamas metinis išmatuojamos šilumos kiekis, padaugintas iš šilumos santykinio taršos rodiklio;

jeigu tai neišmatuojama šiluma – atitinkamas metinis neišmatuojamos šilumos kiekis, padaugintas iš kuro santykinio taršos rodiklio;

jeigu tai elektros energija – atitinkamas metinis elektros energijos kiekis, padaugintas iš 22 straipsnio 3 dalyje nurodyto faktoriaus;

jeigu tai produkto, kuriam taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, kiekis – preliminarus metinis pirmaisiais atitinkamo ATL paskirstymo laikotarpio metais įrenginio technologinio proceso daliai suteikiamų nemokamų ATL skaičius, nustatytas pagal 16 straipsnio 2 dalį. Jeigu atitinkamas santykinis taršos rodiklis pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalį dar nėra nustatytas, taikomas atitinkamas santykinis taršos rodiklis, nustatytas šio reglamento I priede.

Su įrenginio stebėsenos metodikos gerinimu susijusios priemonės nelaikomos reikalaujančiomis nepagrįstai didelių išlaidų, jei per metus susidaro ne didesnė kaip 2 000 EUR bendra suma. Įrenginiams, iš kurių išmetama mažai ŠESD, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 601/2012 47 straipsnyje, taikoma 500 EUR metinė riba.

4.3. Procesas

Norėdamas nustatyti tiksliausius esamus duomenų šaltinius, veiklos vykdytojas parenka tiksliausius duomenų šaltinius, kuriuos techniškai įmanoma naudoti, kuriuos naudojant nepatiriama nepagrįstai didelių išlaidų ir, kylant mažiausiai būdingajai ir kontrolės rizikai, užtikrinamas aiškus duomenų srautas (toliau – pirminiai duomenų šaltiniai). Veiklos vykdytojai naudoja pirminius duomenų šaltinius bazinių duomenų ataskaitai parengti.

Kiek tai įmanoma nepatiriant nepagrįstai didelių išlaidų, įgyvendindamas 11 straipsnyje nustatytą kontrolės sistemą, veiklos vykdytojas siekia nustatyti ir naudoti papildomus duomenų šaltinius arba metodus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti duomenis, suteikiančius galimybę patvirtinti pirminius duomenų šaltinius (toliau – patvirtinamieji duomenų šaltiniai). Pasirinkti patvirtinamieji duomenų šaltiniai, jeigu tokių yra, aprašomi 11 straipsnio 2 dalyje nurodytose rašytinėse procedūrose ir stebėsenos metodikos plane.

Rinkdamasis pirminius duomenų šaltinius, veiklos vykdytojas, remdamasis 4.4–4.6 skirsniuose nurodytais bendraisiais duomenų šaltiniais, palygina visus esamus su tuo pačiu duomenų rinkiniu susijusius duomenų šaltinius ir naudoja vieną iš geriausiai įvertintų duomenų šaltinių, laikomų tiksliausiais duomenų šaltiniais. Kiti duomenų šaltiniai gali būti naudojami tik tokiu atveju, jeigu taikoma kuri nors iš 7 straipsnio 2 dalyje išdėstytų nukrypti leidžiančių nuostatų. Tokiu atveju naudojamas antras pagal įvertinimą duomenų šaltinis, išskyrus atvejus, kai tai techniškai neįmanoma, kai būtų patirtos nepagrįstai didelės išlaidos arba kai su kitu duomenų šaltiniu susijusi neapibrėžtis yra tokia pat arba mažesnė. Jeigu reikia, gali būti svarstoma galimybė naudoti kitus duomenų šaltinius.

Rinkdamasis patvirtinamuosius duomenų šaltinius, veiklos vykdytojas, remdamasis 4.4–4.6 skirsniuose nurodytais bendraisiais duomenų šaltiniais, palygina visus esamus su tuo pačiu duomenų rinkiniu susijusius duomenų šaltinius, ir naudoja kurį nors esamą duomenų šaltinį, kuris nėra pats tiksliausias esamas duomenų šaltinis.

Rinkdamasis duomenų šaltinius, kuriais remiantis būtų galima nustatyti visus pagal IV priedą privalomus duomenis, veiklos vykdytojas toliau nurodytų pagrindinių rūšių duomenų rinkinių atveju taiko šiuos principus:

nustatydamas produktų, kuro ir kitų medžiagų kiekius, veiklos vykdytojas atsižvelgia į bendruosius duomenų šaltinius ir jų hierarchiją, nustatytą šio priedo 4.4 skirsnyje;

nustatydamas energijos srautų (išmatuojamos arba neišmatuojamos šilumos, elektros energijos) kiekius, veiklos vykdytojas atsižvelgia į bendruosius duomenų šaltinius ir jų hierarchiją, nustatytą šio priedo 4.5 skirsnyje;

nustatydamas produktų, kuro ir kitų medžiagų savybes, veiklos vykdytojas atsižvelgia į bendruosius duomenų šaltinius ir jų hierarchiją, nustatytą šio priedo 4.6 skirsnyje.

Siekdamas patobulinti stebėsenos metodikos planą, veiklos vykdytojas reguliariai, bent kartą per metus, patikrina, ar neatsirado naujų duomenų šaltinių. Jeigu, atsižvelgiant į 4.4–4.6 skirsniuose aprašytą įvertinimą, tokie nauji duomenų šaltiniai laikomi tikslesniais, naudojami šie nauji duomenų šaltiniai, o stebėsenos metodikos planas pakeičiamas pagal 9 straipsnį.

4.4. Duomenų šaltinių, suteikiančių galimybę apskaičiuoti medžiagų ir kuro kiekius, parinkimas

Atrenkant tiksliausius esamus duomenų šaltinius, kuriais remiantis bus apskaičiuojami į įrenginį arba kurią nors įrenginio technologinio proceso dalį importuojamų arba iš įrenginio arba kurios nors įrenginio technologinio proceso dalies eksportuojamų medžiagų, kuro, išmetamųjų dujų arba produktų kiekiai (išreikšti tonomis arba Nm3), naudojami šie bendrieji duomenų šaltiniai:

pagal Reglamentą (ES) Nr. 601/2012 patvirtiname stebėsenos plane nurodyti metodai;

duomenų rinkiniui tiesiogiai nustatyti naudojamų matavimo priemonių, kurioms taikoma nacionalinė teisinė metrologinė kontrolė arba kurios atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/31/ES ( 9 ) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/32/ES ( 10 ) reikalavimus, rodmenys;

duomenų rinkiniui, kuriam netaikomas b punktas, tiesiogiai nustatyti naudojamų veiklos vykdytojui pavaldžių matavimo priemonių rodmenys;

duomenų rinkiniui, kuriam netaikomas b punktas, tiesiogiai nustatyti naudojamų veiklos vykdytojui nepavaldžių matavimo priemonių rodmenys;

duomenų rinkiniui netiesiogiai nustatyti naudojamų matavimo priemonių rodmenys, jei pagal 3.4 skirsnį nustatoma atitinkama matavimo ir aptariamo duomenų rinkinio tarpusavio koreliacija;

kiti metodai, visų pirma, jei duomenys yra ankstesnio laikotarpio duomenys arba jei veiklos vykdytojas negali nustatyti jokio kito prieinamo duomenų šaltinio.

Atrenkant duomenų šaltinius 7 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais, tiksliausiais duomenų šaltiniais laikomi tik pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyti duomenų šaltiniai, o tos dalies a punkte nurodytas duomenų šaltinis naudojamas tiek, kiek jis apima atitinkamą duomenų rinkinį. Pirmos pastraipos c–f punktuose nurodyti duomenų šaltiniai laikomi ne tokiais tiksliais, jų tikslumas hierarchiškai mažėja nuo c iki f punkto.

4.5. Duomenų šaltinių parinkimas energijos srautams apskaičiuoti

Atrenkant tiksliausius esamus duomenų šaltinius, kuriais remiantis bus apskaičiuojami į įrenginį arba kurią nors įrenginio technologinio proceso dalį importuojamos arba iš įrenginio arba kurios nors įrenginio technologinio proceso dalies eksportuojamos išmatuojamos šilumos arba elektros energijos kiekiai (išreikšti TJ arba GWh), naudojami šie bendrieji duomenų šaltiniai:

duomenų rinkiniui tiesiogiai nustatyti naudojamų matavimo priemonių, kurioms taikoma nacionalinė teisinė metrologinė kontrolė arba kurios atitinka Direktyvos 2014/31/ES arba Direktyvos 2014/32/ES reikalavimus, rodmenys;

duomenų rinkiniui, kuriam netaikomas a punktas, tiesiogiai nustatyti naudojamų veiklos vykdytojui pavaldžių matavimo priemonių rodmenys;

duomenų rinkiniui, kuriam netaikomas a punktas, tiesiogiai nustatyti naudojamų veiklos vykdytojui nepavaldžių matavimo priemonių rodmenys;

duomenų rinkiniui netiesiogiai nustatyti naudojamų matavimo priemonių rodmenys, jei pagal šio priedo 3.4 skirsnį nustatoma atitinkama matavimo ir aptariamo duomenų rinkinio tarpusavio koreliacija;

apskaičiuoti pakaitiniai duomenys, kuriais remiantis pagal 7.2 skirsnyje nurodytą 3 metodą bus nustatomi grynieji išmatuojamos šilumos kiekiai;

kiti metodai, visų pirma, jei duomenys yra ankstesnio laikotarpio duomenys arba jei veiklos vykdytojas negali nustatyti jokio kito prieinamo duomenų šaltinio.

Atrenkant duomenų šaltinius 7 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais, tiksliausiais duomenų šaltiniais laikomi tik pirmos pastraipos a punkte nurodyti duomenų šaltiniai. Pirmos pastraipos b–f punktuose nurodyti duomenų šaltiniai laikomi ne tokiais tiksliais, jų tikslumas hierarchiškai mažėja nuo b iki f punkto.

Tais atvejais, kai nėra informacijos apie kai kuriuos parametrus (pvz., grąžinamo kondensato temperatūrą ir kiekį), reikalingus gryniesiems išmatuojamos šilumos srautams nustatyti, turi būti taikomos 7 skirsnio nuostatos. Pagal 7 skirsnį, norint gauti metinius grynuosius išmatuojamos šilumos kiekius, reikia apskaičiuoti kelis parametrus. Todėl, pagal 7 straipsnio 2 dalies c punktą atliekant supaprastintą neapibrėžties vertinimą, kuriuo remiantis bus parenkami pirmos pastraipos b–f punktuose nurodyti metodai, kai duomenų šaltiniai parenkami ne iš pačių tiksliausių duomenų šaltinių, turėtų būti atsižvelgiama į nustatytą galutinį metinį grynąjį šilumos kiekį.

4.6. Medžiagų savybių duomenų šaltinių parinkimas

Atrenkant tiksliausius esamus duomenų šaltinius, kuriais remiantis bus nustatomos produktų, medžiagų, kuro arba išmetamųjų dujų, kurios yra įrenginio arba įrenginio technologinio proceso dalių sąnaudos arba produkcija, savybės, pvz., cheminės medžiagos drėgnumas arba grynumas, anglies kiekis, apatinis šilumingumas, biomasės kiekis ir t. t., naudojami tokie bendrieji duomenų šaltiniai:

metodai, kuriais pagal stebėsenos planą, patvirtintą pagal Reglamentą (ES) Nr. 601/2012, nustatomi apskaičiavimo faktoriai;

laboratorinės analizės, atitinkančios šio priedo 6.1 skirsnio reikalavimus;

supaprastintos laboratorinės analizės, atitinkančios šio priedo 6.2 skirsnio reikalavimus;

pastovios vertės, nustatytos remiantis vienu iš šių duomenų šaltinių:

—

standartiniais faktoriais, kuriuos valstybė narė naudoja Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui pateikdama savo nacionalinę išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitą;

—

su kompetentinga institucija suderintomis specialioje literatūroje pateiktomis vertėmis, įskaitant kompetentingos institucijos paskelbtus standartinius faktorius, kurie suderinami su pirmesnėje įtraukoje nurodytais faktoriais, tačiau yra susiję su paskirais kuro srautų šaltiniais;

—

kuro arba medžiagos tiekėjo nurodytomis ir garantuojamomis vertėmis, jeigu veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai gali įrodyti, kad anglies kiekis 95 % pasikliovimo intervalą viršija ne daugiau nei 1 %;

pastovios vertės, nustatytos remiantis vienu iš šių duomenų šaltinių:

—

standartiniais faktoriais ir stechiometriniais faktoriais, nurodytais Reglamento (ES) Nr. 601/2012 VI priede arba Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairėse;

—

anksčiau atlikta analize grindžiamomis vertėmis, jeigu veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai gali įrodyti, kad šios vertės yra tipinės tos paties kuro arba tos pačios medžiagos būsimų partijų vertės;

—

kitomis vertėmis, grindžiamomis moksliniais įrodymais.

Atrenkant duomenų šaltinius 7 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais, tiksliausiais duomenų šaltiniais laikomi tik pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyti duomenų šaltiniai, o tos dalies a punkte nurodytas duomenų šaltinis naudojamas tiek, kiek jis apima atitinkamą duomenų rinkinį. Pirmos pastraipos c–e punktuose nurodyti duomenų šaltiniai laikomi ne tokiais tiksliais, jų tikslumas hierarchiškai mažėja nuo c iki e punkto.

5. MEDŽIAGŲ IR KURO METINIŲ KIEKIŲ NUSTATYMO METODAI

Jeigu veiklos vykdytojas turi nustatyti metinius kuro arba medžiagų, įskaitant produktus, susijusius su įrenginio technologinio proceso dalimis, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, kiekius, jis, atsižvelgdamas į poreikį, nustato šiuos kiekius įrenginio arba kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies lygmeniu, pasinaudodamas vienu iš šių būdų:

nuolat atlikdamas proceso, kurio metu naudojama arba gaminama medžiaga, matavimus;

sumuodamas atskirai pateiktus arba pagamintus kiekius ir atsižvelgdamas į atitinkamus atsargų pokyčius.

Taikant pirmos pastraipos b punktą, kalendoriniais metais įrenginyje arba įrenginio technologinio proceso dalyje sunaudotas kuro arba medžiagos kiekis apskaičiuojamas kaip kalendoriniais metais importuotas kuro arba medžiagos kiekis, atėmus eksportuotą kuro arba medžiagos kiekį, pridėjus kuro arba medžiagos atsargų kiekį kalendorinių metų pradžioje ir atėmus kuro arba medžiagos atsargų kiekį kalendorinių metų pabaigoje.

Taikant pirmos pastraipos b punktą, kalendoriniais metais eksportuotas produkto arba kitos medžiagos kiekis apskaičiuojamas kaip ataskaitiniu laikotarpiu eksportuotas produkto arba medžiagos kiekis, atėmus importuotą arba į procesą grąžintą kiekį, atėmus produkto arba medžiagos atsargų kiekį kalendorinių metų pradžioje ir pridėjus produkto arba medžiagos atsargų kiekį kalendorinių metų pabaigoje.

Jeigu įvertinti turimų atsargų kiekių techniškai neįmanoma arba atliekant šį darbą būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, veiklos vykdytojas šiuos kiekius gali apytiksliai nustatyti remdamasis vienu iš šių dalykų:

ankstesnių metų duomenimis, juos susiedamas su atitinkamais ataskaitinio laikotarpio veiklos lygiais;

dokumentais pagrįstomis procedūromis ir atitinkamais duomenimis, pateiktais audito patikrintose to ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose.

Jeigu nustatyti visų kalendorinių metų produktų, medžiagų ir kuro kiekių techniškai neįmanoma arba juos nustatant būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, veiklos vykdytojas gali pasirinkti kitą tinkamiausią datą, kuri skirtų vieną ataskaitinį laikotarpį nuo kito, ir atitinkamai suderinti kiekius atsižvelgdamas į reikiamus kalendorinius metus. Vieno ar kelių produktų, medžiagų arba vienos ar kelių rūšių kuro kiekių nuokrypiai turi būti aiškiai užregistruojami, jais remiantis turi būti nustatytas kalendorinių metų tipinės vertės pagrindas ir į juos turi būti nuosekliai atsižvelgiama skaičiuojant kitų metų duomenis.

6. LABORATORINĖS ANALIZĖS IR SUSIJUSIO ĖMINIŲ ĖMIMO REIKALAVIMAI

6.1. Laboratorinės analizės reikalavimai

Jeigu veiklos vykdytojui reikia atlikti laboratorinę analizę, kad būtų galima nustatyti produktų, medžiagų, kuro arba išmetamųjų dujų savybes (įskaitant drėgnumą, grynumą, koncentraciją, anglies kiekį, biomasės dalį, apatinį šilumingumą, tankį) arba parametrų tarpusavio koreliacijas, kuriomis remiantis būtų galima netiesiogiai nustatyti reikiamus duomenis, tokia analizė atliekama pagal Reglamento (ES) Nr. 601/2012 32–35 straipsnius, naudojant patvirtintą ėminių ėmimo planą, taip užtikrinant, kad ėminiai būtų tipiški partijai, iš kurios jie imami. Jeigu Reglamento (ES) Nr. 601/2012 VII priede nėra nustatyta atitinkamo mažiausio konkretaus produkto, medžiagos arba kuro analizės dažnumo, veiklos vykdytojas, remdamasis informacija apie produkto, medžiagos arba kuro įvairiarūšiškumą, pasiūlo kompetentingos institucijos patvirtintiną tinkamą analizės dažnumą.

6.2. Supaprastinti kai kurių rūšių laboratorinės analizės reikalavimai

Jeigu veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai įrodo, kad techniškai neįmanoma atlikti analizės pagal 6.1 skirsnio reikalavimus arba tai pareikalautų nepagrįstai didelių išlaidų, veiklos vykdytojas reikiamą analizę atlieka remdamasis geriausia pramonės patirtimi arba naudoja nustatytus pakaitinius duomenis, kartu remdamasis empirine koreliacija su lengviau gaunamu parametru, kuris pagal 6.1 skirsnį nustatomas bent kartą per metus.

7. GRYNOSIOS IŠMATUOJAMOS ŠILUMOS KIEKIO NUSTATYMO TAISYKLĖS

7.1. Principai

Visi nurodomi išmatuojamos šilumos kiekiai visuomet turi būti grynieji išmatuojamos šilumos kiekiai, nustatyti kaip šilumos srauto, perduoto šilumą naudojančiam procesui arba išorės naudotojui, šilumos kiekio (entalpijos) ir grąžinto srauto šilumos kiekio skirtumas.

Vertinant šilumos sistemos efektyvumą atsižvelgiama į šilumą naudojančius procesus, reikalingus šilumai gaminti ir paskirstyti, pvz., dujų šalinimą, papildomojo vandens ruošimą ir įprastą prapūtimą, todėl šie procesai negali būti laikomi ATL suteikimo reikalavimus atitinkančiais šilumą naudojančiais procesais.

Jeigu keliems paeiliui vykstantiems procesams naudojamas tas pats šilumnešis, o šiluma naudojama esant skirtingiems pradiniams temperatūros lygiams, kiekvieno šilumą naudojančio proceso sunaudojamas šilumos kiekis nustatomas atskirai, išskyrus atvejus, kai procesai vyksta toje pačioje įrenginio technologinio proceso dalyje. Šilumnešio pakartotinis pašildymas tarp paeiliui vykstančių šilumą naudojančių procesų turėtų būti laikomas papildomos šilumos gamyba.

Jeigu šiluma naudojama vėsinimui taikant absorbcija pagrįstą vėsinimo procesą, tas vėsinimo procesas laikomas šilumą naudojančiu procesu.

7.2. Grynųjų išmatuojamos šilumos kiekių nustatymo metodikos

Parenkant duomenų šaltinius, naudotinus energijos srautams apskaičiuoti pagal 4.5 skirsnį, apsvarstoma galimybė taikyti toliau nurodytas grynųjų išmatuojamos šilumos kiekių nustatymo metodikas.

1 metodas. Matavimų naudojimas

Pagal šį metodą veiklos vykdytojas išmatuoja visus reikiamus parametrus, visų pirma – temperatūrą, slėgį, perduodamo ir grąžinamo šilumnešio būklę. Garo atveju šilumnešio būklė yra jo sotis arba perkaitinimo laipsnis. Be to, veiklos vykdytojas išmatuoja šilumnešio (tūrinį) srautą. Remdamasis išmatuotomis vertėmis, veiklos vykdytojas, naudodamas tinkamas garo parametrų lenteles arba inžinerinę programinę įrangą, nustato šilumnešio entalpiją ir savitąjį tūrį.

Šilumnešio masės srautas apskaičiuojamas taip:

(3 lygtis)

Čia ṁ – masės srautas, išreikštas kg/s, V – tūrinis srautas, išreikštas m3/s, υ – savitasis tūris, išreikštas m3/kg.

Kadangi laikoma, kad perduodamo ir grąžinamo šilumnešio masės srautas yra toks pats, šilumos srautas apskaičiuojamas remiantis perduodamo ir grąžinamo srauto entalpijos skirtumu:

=(hflow – hreturn ) · ṁ

(4 lygtis)

Čia Q – šilumos srautas, išreikštas kJ/s, hflow – perduodamo srauto entalpija, išreikšta kJ/kg, hreturn – grąžinamo srauto entalpija, išreikšta kJ/kg, ṁ – masės srautas, išreikštas kg/s.

Jeigu kaip šilumnešis naudojamas garas arba karštas vanduo ir jeigu kondensatas nėra grąžinamas arba jeigu techniškai neįmanoma apytiksliai apskaičiuoti grąžinamo kondensato entalpijos, veiklos vykdytojas nustato hreturn esant 90 °C temperatūrai.

Jeigu žinoma, kad masės srautai nėra vienodi, taikomos šios nuostatos:

—

jeigu veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai įrodo, kad kondensatas lieka produkte (pvz., vykstant cikliniams garo įpurškimo procesams), atitinkamas kondensato entalpijos dydis neatimamas;

—

jeigu žinoma, kad šilumnešis prarandamas (pvz., dėl nuotėkio arba surinkimo sistemos naudojimo), iš perduodamo šilumnešio masės srauto atimamas atitinkamo masės srauto įvertis.

Norėdamas pagal pirmiau nurodytus duomenis nustatyti metinį grynąjį šilumos srautą, veiklos vykdytojas, atsižvelgdamas į turimą matavimo įrangą ir galimą duomenų apdorojimą, taiko vieną iš šių metodų:

—

nustato parametrų, kuriais remiantis nustatoma perduodamo ir grąžinamo šilumnešio vidutinė metinė entalpija, vidutines metines vertes ir pagal 4 lygtį jas padaugina iš viso metinio masės srauto;

—

nustato valandines šilumos srauto vertes ir jas susumuoja, atsižvelgdamas į visą metinį šilumos sistemos veikimo laiką. Atsižvelgiant į duomenų apdorojimo sistemą, valandinės vertės prireikus gali būti pakeičiamos kitais laiko intervalais.

2 metodas. Dokumentų naudojimas

Grynuosius išmatuojamos šilumos kiekius veiklos vykdytojas nustato remdamasis šio priedo 4.6 skirsnio reikalavimus atitinkančiais dokumentais, jeigu tuose dokumentuose pateikti šilumos kiekiai yra grindžiami matavimais arba pagrįstais apytikslio nustatymo metodais, atitinkančiais šio priedo 3.4 skirsnio reikalavimus.

3 metodas. Pakaitinių duomenų apskaičiavimas remiantis išmatuotuoju efektyvumu

Grynosios išmatuojamos šilumos kiekius veiklos vykdytojas nustato remdamasis kuro sąnaudomis ir išmatuotuoju šilumos gamybos efektyvumu:

Q = ηH · EIN	(5 lygtis)
EIN = Σ ADi · NCVi	(6 lygtis)

Čia Q šilumos kiekis, išreikštas TJ, ηΗ – išmatuotasis šilumos gamybos efektyvumas, EIN – iš kuro gautos energijos sąnaudos, ADi – metiniai su kuru i susiję veiklos duomenys (t. y. sunaudoti kiekiai), NCVi – kuro i apatinio šilumingumo vertės.

ηΗ vertę, remdamasis pagrįstai ilgu laikotarpiu, kad būtų pakankamai atsižvelgta į įvairią įrenginio apkrovos būklę, apskaičiuoja veiklos vykdytojas arba ji paimama iš gamintojo dokumentų. Tuo tikslu, taikant metinį apkrovos faktorių, turi būti atsižvelgiama į savitąją dalinės apkrovos kreivę:

LF = EIN /EMax

(7 lygtis)

Čia LF – apkrovos faktorius, EIN – kalendorinių metų energijos sąnaudos, nustatytos pagal 6 lygtį, EMax – didžiausios kuro sąnaudos, kai šilumą gaminantis vienetas visus kalendorinius metus veikia esant 100 % vardinei apkrovai.

Efektyvumas turėtų būti nustatomas sąlygomis, kai grąžinamas visas kondensatas. Turėtų būti laikoma, kad grąžinamo kondensato temperatūra yra 90 °C.

4 metodas. Pakaitinių duomenų apskaičiavimas remiantis efektyvumo atskaitos verte

Šis metodas atitinka 3 metodą, išskyrus tai, kad 5 lygtyje naudojama efektyvumo atskaitos vertė, lygi 70 % (ηRef,H = 0,7).

7.3. Centralizuoto šilumos tiekimo, šilumos, kuriai taikoma ES ATLPS, ir šilumos, kuriai ES ATLPS netaikoma, atskyrimas

Jeigu įrenginys importuoja išmatuojamą šilumą, veiklos vykdytojas atskirai nustato šilumos, gaunamos iš įrenginių, kuriems taikoma ES ATLPS, kiekį ir šilumos, importuojamos iš objektų, kuriems ES ATLPS netaikoma, kiekį. Jeigu įrenginyje naudojama išmatuojama šiluma, eksportuojama iš įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai taikomas azoto rūgšties produkto santykinis taršos rodiklis, veiklos vykdytojas tą sunaudotą šilumos kiekį nustato atskirai nuo kitos išmatuojamos šilumos.

Jeigu įrenginys eksportuoja išmatuojamą šilumą, veiklos vykdytojas atskirai nustato šilumos, eksportuojamos į įrenginius, kuriems taikoma ES ATLPS, kiekį ir šilumos, eksportuojamos į objektus, kuriems ES ATLPS netaikoma, kiekį. Be to, veiklos vykdytojas atskirai nustato centralizuotam šilumos tiekimui priskiriamos šilumos kiekius.

8. KURO IR IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIŲ, SUSIJUSIŲ SU BENDRA ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBA, PRISKYRIMO SANTYKINIŲ TARŠOS RODIKLIŲ VERČIŲ ATNAUJINIMO TIKSLAIS TAISYKLĖS

Šis skirsnis taikomas tais atvejais, kai, siekiant atnaujinti santykinių taršos rodiklių vertes, veiklos vykdytojas kogeneracijos įrenginių sąnaudas, produkciją ir išmetamųjų ŠESD kiekį turi priskirti įrenginio technologinio proceso dalims.

Šiame skirsnyje terminas „kogeneracija“ vartojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES ( 11 ) 2 straipsnio 30 punkte apibrėžta prasme.

Kogeneracijos įrenginio išmetamųjų ŠESD kiekis nustatomas taip:

EmCHP = Σ ADi · NCVi · EFi + EmFGC

(8 lygtis)

Čia EmCHP – metinis kogeneracijos įrenginio išmetamųjų ŠESD kiekis, išreikštas t CO2, ADi – metiniai su kogeneracijos įrenginio naudotu kuru i susiję veiklos duomenys (t. y. sunaudoti kiekiai), išreikšti tonomis arba Nm3, NCVi – kuro i apatinio šilumingumo vertės, išreikštos TJ/t arba TJ/Nm3, EFi – kuro i išmetamųjų teršalų faktoriai, išreikšti t CO2/TJ. EmFGC – apdorojant dūmtakių dujas susidarantis proceso metu išsiskiriančių ŠESD kiekis, išreikštas t CO2.

Kogeneracijos įrenginio sunaudotas energijos kiekis apskaičiuojamas pagal 6 lygtį. Šilumos gamybos ir elektros energijos (arba, jeigu taikytina, mechaninės energijos) gamybos apimties vidutinės metinės efektyvumo vertės atitinkamai apskaičiuojamos taip:

ηheat = Qnet /EIN	(9 lygtis)
ηel = Eel /EIN	(10 lygtis)

Čia ηheat (nedimensinis dydis) – vidutinis metinis šilumos gamybos efektyvumas, Qnet – pagal 7.2 skirsnį nustatytas grynasis metinis kogeneracijos įrenginio pagamintos šilumos kiekis, išreikštas TJ, EIN – pagal 6 lygtį nustatytas sunaudotas energijos kiekis, išreikštas TJ, ηel (nedimensinis dydis) – vidutinis metinis elektros energijos gamybos efektyvumas, Eel – grynasis metinis kogeneracijos įrenginio pagamintos elektros energijos kiekis, išreikštas TJ.

Jeigu veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai įrodo, kad techniškai neįmanoma nustatyti efektyvumo verčių ηheat ir ηel arba tai pareikalautų nepagrįstai didelių išlaidų, naudojamos techniniais dokumentais pagrįstos vertės (skaičiuotinės vertės). Jeigu tokių verčių nėra, turėtų būti naudojamos šios konservatyvios numatytosios vertės: ηheat = 0,55, ηel = 0,25.

Kogeneracijos įrenginio pagamintos šilumos ir elektros energijos priskyrimo faktoriai apskaičiuojami taip:

	(11 lygtis)
	(12 lygtis)

Čia FCHP,Heat šilumos priskyrimo faktorius, FCHP,El – elektros energijos (arba, jeigu taikytina, mechaninės energijos) priskyrimo faktorius (abu šie dydžiai yra nedimensiniai), ηref, heat – šilumos gamybos atskirame katile efektyvumo atskaitos vertė, ηref,el – nekogeneracinės elektros energijos gamybos efektyvumo atskaitos vertė. Kaip efektyvumo atskaitos vertes veiklos vykdytojas taiko Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/2402 ( 12 ) konkrečių rūšių kurui nustatytas atitinkamas vertes, netaikydamas to reglamento IV priede nustatytų pataisos koeficientų, susijusių su išvengtais tinklo nuostoliais.

Norėdamas priskirti kogeneracijos įrenginio sunaudotą energijos kiekį arba išmetamųjų ŠESD kiekį šilumos ir elektros energijos (arba, jeigu taikytina, mechaninės energijos) gamybai, veiklos vykdytojas visą sunaudotą energijos kiekį arba visą išmetamųjų ŠESD kiekį padaugina iš atitinkamo šilumai arba elektros energijai nustatyto priskyrimo faktoriaus.

Konkretus su bendra šilumos ir elektros energijos gamyba susijusios išmatuojamos šilumos išmetamųjų teršalų faktorius, taikytinas su šiluma susijusius išmetamųjų ŠESD kiekius pagal 10.1.2 skirsnį priskiriant įrenginio technologinio proceso dalims, apskaičiuojamas taip:

EFCHP,Heat = EmCHP · FCHP,Heat /Qnet

(13 lygtis)

Čia EFCHP, heat – išmatuojamos šilumos gamybos kogeneracijos įrenginyje išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas t CO2/TJ.

▼M1

9. PRODUKTŲ IR PREKIŲ PRODCOM IR KN KODŲ STEBĖJIMO PROCEDŪRA

Kad galėtų teisingai priskirti duomenis įrenginio technologinio proceso dalims, veiklos vykdytojas tvarko visų įrenginyje gaminamų produktų ir prekių ir jiems taikomų NACE 2 red. nustatytų PRODCOM kodų ir KN kodų sąrašą. Remdamasis šiuo sąrašu, veiklos vykdytojas:

—

priskiria produktus ir jų metines gamybos apimtis įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, prireikus atsižvelgdamas į I priede pateiktas produktų apibrėžtis;

—

atsižvelgia į šią informaciją pagal 10 straipsnį atskirai priskirdamas sąnaudas, produkciją ir išmetamųjų ŠESD kiekius įrenginio technologinio proceso dalims, susijusioms su sektoriais, kuriuose yra anglies dioksido nutekėjimo rizika, ir įrenginio technologinio proceso dalims, susijusioms su sektoriais, kuriuose tokios rizikos nėra;

—

atsižvelgia į šią informaciją atskirai priskirdamas sąnaudas, produkciją ir išmetamųjų ŠESD kiekius įrenginio technologinio proceso dalims, susijusioms su Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytų prekių gamyba.

Šiuo tikslu veiklos vykdytojas nustato, dokumentuoja, įdiegia ir taiko procedūrą, pagal kurią reguliariai tikrinama, ar įrenginyje gaminami produktai ir prekės atitinka rengiant stebėsenos metodikos planą taikytus PRODCOM ir KN kodus. Ši procedūra taip pat turi apimti nuostatas, pagal kurias būtų nustatomi atvejai, kai įrenginyje naujas produktas gaminamas pirmą kartą, ir užtikrinama, kad veiklos vykdytojas nustatytų tam naujam produktui taikytiną PRODCOM kodą, įtrauktų jį į produktų sąrašą, o susijusias sąnaudas, produkciją ir išmetamųjų ŠESD kiekį priskirtų atitinkamai įrenginio technologinio proceso daliai.

▼B

10. IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO NUSTATYMO ĮRENGINIO TECHNOLOGINIO PROCESO DALIŲ LYGMENIU SANTYKINIŲ TARŠOS RODIKLIŲ VERČIŲ ATNAUJINIMO TIKSLAIS TAISYKLĖS

10.1. Įrenginio technologinio proceso dalių lygmeniu išmetami ŠESD kiekiai

Taikydamas 10 straipsnį, veiklos vykdytojas visą įrenginio išmetamųjų ŠESD kiekį pagal šio priedo 3.2 ir 10.1.1–10.1.5 skirsnių nuostatas, jeigu taikytina, priskiria įrenginio technologinio proceso dalims.

10.1.1. Tiesioginis sukėliklių arba taršos šaltinių priskyrimas

1. Visas sukėliklių arba taršos šaltinių, skirtų tik vienai įrenginio technologinio proceso daliai, išmetamas ŠESD kiekis priskiriamas tai įrenginio technologinio proceso daliai. Jeigu veiklos vykdytojas taiko masės balanso metodą, eksportuojami sukėlikliai atimami pagal Reglamento (ES) Nr. 601/2012 25 straipsnį. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, sukėlikliai, kurie paverčiami išmetamosiomis dujomis, išskyrus pagaminamas ir visiškai sunaudojamas toje pačioje įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, pagal šį metodą nepriskiriami.

2. Tik tuo atveju, jei sukėlikliai arba taršos šaltiniai yra skirti daugiau nei vienai įrenginio technologinio proceso daliai, taikomi tokie išmetamųjų ŠESD kiekio priskyrimo metodai:

—

sukėliklių arba taršos šaltinių, skirtų išmatuojamai šilumai gaminti, išmetamas ŠESD kiekis įrenginio technologinio proceso dalims priskiriamas pagal 10.1.2 skirsnį;

—

jeigu išmetamosios dujos įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis ir kurioje jos susidaro, nėra naudojamos, dėl išmetamųjų dujų susidarantis išmetamųjų ŠESD kiekis priskiriamas pagal 10.1.5 skirsnį;

—

jeigu įrenginio technologinio proceso dalims priskirtini sukėliklių kiekiai nustatomi atliekant matavimus prieš naudojimą įrenginio technologinio proceso dalyje, veiklos vykdytojas taiko atitinkamą metodiką pagal 3.2 skirsnį;

—

jeigu sukėliklių arba taršos šaltinių išmetamųjų ŠESD kiekių negalima priskirti taikant kitus metodus, jie priskiriami taikant koreliuotus parametrus, įrenginio technologinio proceso dalims jau priskirtus pagal 3.2 skirsnį. Tuo tikslu veiklos vykdytojas sukėliklių kiekius ir su jais susijusius išmetamųjų ŠESD kiekius priskiria proporcingai santykiui, kuriuo tie parametrai priskiriami įrenginio technologinio proceso dalims. Atitinkami parametrai apima pagamintų produktų masę, kuro arba sunaudotos medžiagos tūrį arba masę, pagamintą neišmatuojamos šilumos kiekį, eksploatavimo valandas arba žinomas įrenginio efektyvumo vertes.

10.1.2. Išmatuojamai šilumai priskirtinas išmetamųjų ŠESD kiekis

Jeigu įrenginio technologinio proceso dalyje naudojama įrenginyje pagaminta išmatuojama šiluma, veiklos vykdytojas, jeigu taikytina, nustato su šiluma susijusį išmetamųjų ŠESD kiekį, taikydamas kurį nors iš toliau nurodytų metodų.

Jeigu išmatuojama šiluma, išskyrus šilumą, bendrai gaminamą su elektros energija, gaminama įrenginyje deginant kurą, veiklos vykdytojas nustato atitinkamo kuro rūšių derinio išmetamųjų teršalų faktorių ir įrenginio technologinio proceso daliai priskirtiną išmetamųjų ŠESD kiekį apskaičiuoja taip:

EmQ,sub-inst = EFmix · Qconsumed,sub-inst /η

(14 lygtis)

Čia EmQ,sub-inst – su šiluma susijęs įrenginio technologinio proceso dalies išmetamųjų ŠESD kiekis, išreikštas t CO2, EFmix – atitinkamo kuro rūšių derinio išmetamųjų teršalų (įskaitant, jeigu taikytina, apdorojant dūmtakių dujas susidarančias išmetamąsias ŠESD) faktorius, išreikštas t CO2/TJ, Qconsumed,sub-inst – įrenginio technologinio proceso dalyje sunaudotas išmatuojamos šilumos kiekis, išreikštas TJ, η – šilumos gamybos proceso efektyvumas.

EFmix apskaičiuojamas taip:

EFmix = (Σ ADi · NCVi · EFi + EmFGC )/(Σ ADi · NCVi )

(15 lygtis)

Čia ADi – metiniai su išmatuojamos šilumos gamybai naudotu kuru i susiję veiklos duomenys (t. y. sunaudoti kiekiai), išreikšti tonomis arba Nm3, NCVi – kuro i apatinio šilumingumo vertės, išreikštos TJ/t arba TJ/Nm3, EFi – kuro i išmetamųjų teršalų faktoriai, išreikšti t CO2/TJ. EmFGC – apdorojant dūmtakių dujas susidarantis proceso metu išsiskiriančių ŠESD kiekis, išreikštas t CO2.

Jeigu viena iš naudojamo kuro rūšių derinio sudedamųjų dalių yra išmetamosios dujos, prieš skaičiuojant EFmix , tų išmetamųjų dujų išmetamųjų teršalų faktorius pakoreguojamas pagal šio priedo 10.1.5 skirsnio b punktą.

Jeigu išmatuojama šiluma gaminama kogeneracijos įrenginiuose, įrenginyje deginant kurą, veiklos vykdytojas nustato atitinkamo kuro rūšių derinio išmetamųjų teršalų faktorių ir įrenginio technologinio proceso daliai priskirtiną išmetamųjų ŠESD kiekį apskaičiuoja taip:

EmQ,CHP,sub-inst = EFCHP,Heat · Qcons,CHP,sub-inst

(16 lygtis)

Čia EmQ,CHP,sub-inst – su kogeneracijos įrenginyje pagaminta šiluma susijęs įrenginio technologinio proceso dalies išmetamųjų ŠESD kiekis, išreikštas t CO2, EFCHP,Heat – pagal 8 skirsnį nustatytas su šilumos gamyba susijusios kogeneracijos įrenginio dalies išmetamųjų teršalų (įskaitant, jeigu taikytina, apdorojant dūmtakių dujas susidarančias išmetamąsias ŠESD) faktorius, išreikštas t CO2/TJ, Qcons,CHP,sub-inst – bendros šilumos ir elektros energijos gamybos metu įrenginyje pagamintas ir įrenginio technologinio proceso dalyje sunaudotas išmatuojamos šilumos kiekis, išreikštas TJ.

Jeigu viena iš kogeneracijos įrenginyje naudojamo kuro rūšių derinio sudedamųjų dalių yra išmetamosios dujos, prieš skaičiuojant EFCHP,Heat , tų išmetamųjų dujų išmetamųjų teršalų faktorius pakoreguojamas pagal 10.1.5 skirsnio b punktą.

Jeigu išmatuojama šiluma regeneruojama iš procesų, vykstančių kurioje nors įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, kuro santykinis taršos rodiklis arba kurios proceso metu išsiskiria ŠESD, veiklos vykdytojas šiuos šilumos kiekius pagal 4 straipsnio 2 dalies a punktą teikiamoje bazinių duomenų ataskaitoje nurodo kaip perduotus tarp atitinkamų įrenginio technologinio proceso dalių.

Jeigu išmatuojama šiluma importuojama iš kitų įrenginių, kuriems taikoma ES ATLPS, arba objektų, kuriems ES ATLPS netaikoma, nurodomas su tos šilumos gamyba susijęs išmetamųjų teršalų faktorius, jeigu jis yra žinomas.

Naudojant elektros energiją pagamintai išmatuojamai šilumai veiklos vykdytojas nepriskiria jokio išmetamųjų ŠESD kiekio, tačiau susijusius išmatuojamos šilumos kiekius nurodo pagal 4 straipsnio 2 dalies a punktą teikiamoje bazinių duomenų ataskaitoje.

10.1.3. Su šilumos nuostoliais susijusio išmetamųjų ŠESD kiekio priskyrimas

Jeigu išmatuojamos šilumos nuostoliai nustatomi atskirai nuo įrenginio technologinio proceso dalyse sunaudotų kiekių, norėdamas įvykdyti 10 straipsnio 5 dalies c punkte nustatytą kriterijų, veiklos vykdytojas su atitinkamu šilumos nuostolių kiekiu susijusį išmetamųjų ŠESD kiekį prideda prie visų įrenginio technologinio proceso dalių, kuriose naudojama įrenginyje pagaminta išmatuojama šiluma, išmetamųjų ŠESD kiekio, taikydamas pagal šio priedo 10.1.2 skirsnį nustatytus išmetamųjų teršalų faktorius.

10.1.4. Su neišmatuojama šiluma susijusio išmetamųjų ŠESD kiekio priskyrimas

Norėdamas priskirti išmetamųjų ŠESD kiekį, susijusį su neišmatuojamos šilumos naudojimu ne įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, veiklos vykdytojas atitinkamus sukėliklius arba taršos šaltinius pagal 10.1.1 skirsnį priskiria įrenginio technologinio proceso dalims, taikydamas atitinkamus išmetamųjų teršalų faktorius. Neišmatuojamos šilumos naudojimui veiklos vykdytojas priskiria tik kurą ir sukėliklius, susijusius su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD, susidarančiomis apdorojant dūmtakių dujas.

Jeigu viena iš naudojamo kuro rūšių derinio sudedamųjų dalių yra išmetamosios dujos, prieš priskiriant su jomis susijusį išmetamųjų ŠESD kiekį neišmatuojamos šilumos naudojimui, tų išmetamųjų dujų išmetamųjų teršalų faktorius pakoreguojamas pagal 10.1.5 skirsnio b punktą.

10.1.5. Išmetamųjų ŠESD kiekio priskyrimas išmetamųjų dujų gamybai ir naudojimui

Išskyrus atvejį, kai išmetamosios dujos naudojamos toje pačioje įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis ir kurioje jos susidaro, dėl išmetamųjų dujų susidarantis išmetamųjų ŠESD kiekis padalijamas į dvi dalis, kaip nurodyta toliau:

su išmetamųjų dujų susidarymu susijęs išmetamųjų ŠESD kiekis priskiriamas įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis ir kurioje susidaro išmetamosios dujos.

Šis kiekis apskaičiuojamas taip:

EmWG = VWG · NCVWG · (EFWG – EFNG · Corrn )

(17 lygtis)

Čia EmWG – išmetamųjų ŠESD kiekis, priskirtas išmetamųjų dujų gamybai, VWG – susidaręs išmetamųjų dujų kiekis, išreikštas Nm3 arba t, NCVWG – išmetamųjų dujų apatinis šilumingumas, išreikštas TJ/Nm3 arba TJ/t, EFWG – išmetamųjų dujų išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas t CO2/TJ, EFNG – gamtinių dujų išmetamųjų teršalų faktorius (56,1 t CO2/TJ), Corrη – faktorius, kuriuo atsižvelgiama į išmetamųjų dujų ir gamtinių dujų, kaip etaloninių degalų, naudojimo efektyvumo skirtumą. Šio faktoriaus numatytoji vertė yra 0,667;

▼M1

su išmetamųjų dujų naudojimu susijęs išmetamųjų ŠESD kiekis priskiriamas įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, šilumos santykinis taršos rodiklis ar kuro santykinis taršos rodiklis, arba šilumai centralizuotai tiekti skirtai įrenginio technologinio proceso daliai, kurioje tos išmetamosios dujos naudojamos. Šis kiekis nustatomas išmetamųjų dujų kiekį ir šilumingumą padauginus iš atitinkamai tarpinio šilumos arba kuro santykinio taršos rodiklio vertės, nustatytos remiantis atitinkamu metiniu sumažinimu nuo 2007–2008 m. iki dvejų metų, kurie Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalyje nurodyti kaip santykinių taršos rodiklių verčių pagrindas.

▼M1

10.1.6. Su didelės vertės cheminių medžiagų gamyba susijusių išmetamųjų ŠESD kiekio priskyrimas nustatant krekingo vandens garais santykinį taršos rodiklį

Laikantis 19 straipsnyje nustatytų paskirstymo taisyklių, iš priskirtų išmetamųjų ŠESD kiekio atimama: 1,78 tonos anglies dioksido vienai vandenilio tonai, padauginus iš ankstesniu laikotarpiu iš papildomų žaliavų pagaminto vandenilio kiekio, išreikšto vandenilio tonomis, 0,24 tonos anglies dioksido vienai etileno tonai, padauginus iš ankstesniu laikotarpiu iš papildomų žaliavų pagaminto etileno kiekio, išreikšto etileno tonomis, ir 0,16 tonos anglies dioksido vienai DVCM tonai, padauginus iš ankstesniu laikotarpiu iš papildomų žaliavų pagaminto kitų didelės vertės cheminių medžiagų nei vandenilis ir etilenas kiekio, išreikšto DVCM tonomis.

10.1.7. Su vandeniliu susijusių išmetamųjų ŠESD kiekio priskyrimas nustatant vinilchlorido santykinį taršos rodiklį

Laikantis 20 straipsnyje nustatytų paskirstymo taisyklių, prie priskirto išmetamųjų ŠESD kiekio pridedamas kiekis, gaunamas sudeginto vandenilio kiekį, išreikštą teradžauliais, padauginus iš tarpinio šilumos santykinio taršos rodiklio vertės, nustatytos remiantis atitinkamais dvejais metais, kurie Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalyje nurodyti kaip santykinių taršos rodiklių verčių pagrindas.

10.1.8. Išmetamųjų ŠESD kiekio priskyrimas nustatant vandenilio santykinį taršos rodiklį

Jei galutiniame dujiniame produkte yra anglies monoksido (CO), tame dujiniame produkte esantis CO kiekis pagal stechiometrinį santykį perskaičiuojamas į CO2 ir pridedamas prie priskirto išmetamųjų ŠESD kiekio. Kai daroma prielaida, kad vyksta konversijos vandens garais reakcija, iš priskiriamo išmetamųjų ŠESD kiekio atimamas vykstant egzoterminei reakcijai atgaunamos šilumos ekvivalentas 1,47 GJ/t CO, padaugintas iš tarpinio šilumos santykinio taršos rodiklio vertės, nustatytos remiantis metiniu sumažinimu nuo 2007–2008 m. iki atitinkamų dvejų metų, kurie Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalyje nurodyti kaip santykinių taršos rodiklių verčių pagrindas, ir daroma prielaida, kad reakcijos efektyvumas yra 99,5 %. Atitinkamai, apskaičiuojant įrenginio technologinio proceso dalies sukeliamos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą, prie vardiklio pridedamas vandenilio, kuris būtų pagamintas iš to paties CO kiekio, taikant konversijos vandens garais reakciją, stechiometrinis ekvivalentas.

▼B

10.2. Įrenginio technologinio proceso dalims priskiriamas išmetamųjų ŠESD kiekis

Priskiriamą išmetamųjų ŠESD kiekį veiklos vykdytojas nustato sudėdamas:

išmetamųjų ŠESD kiekį, susijusį su įrenginio technologinio proceso daliai būdingais sukėlikliais ir nustatytą pagal 10.1.1 skirsnį, jeigu taikytina;

išmetamųjų ŠESD kiekį, priskirtiną įrenginio technologinio proceso dalyje sunaudotai išmatuojamai šilumai ir nustatytą pagal 10.1.2 bei 10.1.3 skirsnius, jeigu taikytina;

išmetamųjų ŠESD kiekį, priskirtiną įrenginio technologinio proceso dalyje sunaudotai neišmatuojamai šilumai ir nustatytą pagal 10.1.4 skirsnį, jeigu taikytina;

išmetamųjų ŠESD kiekį, priskirtiną išmetamųjų dujų gamybai arba naudojimui įrenginio technologinio proceso dalyje ir nustatytą pagal 10.1.5 skirsnį, jeigu taikytina;

▼M1

išmetamųjų ŠESD kiekius, priskirtinus specialiesiems santykiniams taršos rodikliams pagal atitinkamai 10.1.6, 10.1.7 ir 10.1.8 dalis.

▼B

Atlikdamas šį skaičiavimą, veiklos vykdytojas užtikrina, kad kokie nors sukėlikliai nebūtų praleisti arba įskaičiuoti du kartus.

Veiklos vykdytojas taip pat apskaičiuoja įrenginio viso išmetamųjų teršalų kiekio ir visoms to įrenginio technologinio proceso dalims priskirtų išmetamųjų ŠESD kiekių sumos skirtumą. Jeigu taikytina, veiklos vykdytojas nustato visus procesus, dėl kurių susidaro šis skirtumas, ir patvirtina priskyrimo patikimumą, apytiksliai apskaičiuodamas su šiais procesais, visų pirma – su elektros energijos gamybai arba fakelų deginimui, išskyrus saugos fakelų deginimą, naudojamais sukėlikliais, susijusį išmetamųjų ŠESD kiekį.

▼M1

VIII PRIEDAS

Reikalavimus atitinkančių valstybių narių nustatymas pagal 22b straipsnio 3 dalį

Tam tikrose valstybėse narėse esantiems įrenginiams pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 4 dalį centralizuotam šilumos tiekimui gali būti suteikta papildomų nemokamų ATL.

1. METODIKA

Remiantis Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 4 dalimi, kad valstybės narės galėtų gauti papildomų nemokamų ATL pagal 22b straipsnio 3 dalį, jų 2014–2018 m. vidurkis turi atitikti šią sąlygą:

2. REIKALAVIMUS ATITINKANČIOS VALSTYBĖS NARĖS

Pagal 1 punkte aprašytą metodiką toliau išvardytose valstybėse narėse esantiems įrenginiams gali būti suteikta papildomų nemokamų ATL pagal 22b straipsnio 3 dalį:

Bulgarija;

Čekija;

Latvija;

Lenkija.

( 1 ) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/32/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo priemonių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 149).

( 2 ) 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/956, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (OL L 130, 2023 5 16, p. 52, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/956/oj).

( 3 ) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2012/27/2023-05-04).

( 4 ) 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2067 dėl duomenų patikros ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (OL L 334, 2018 12 31, p. 94, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2018/2067/2021-01-01).

( 5 ) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

( 6 ) 1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3924/91 dėl Bendrijos pramonės produkcijos tyrimo nustatymo (OL L 374, 1991 12 31, p. 1).

( 7 ) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

( 8 ) 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 (OL L 334, 2018 12 31, p. 1).

( 9 ) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/31/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su neautomatinių svarstyklių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 107).

( 10 ) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/32/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo priemonių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 149).

( 11 ) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

( 12 ) 2015 m. spalio 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2402, kuriuo, taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES, peržiūrimos atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos naudingumo suderintosios atskaitos vertės ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/877/ES (OL L 333, 2015 12 19, p. 54).

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2024/873 2024 m. sausio 30 d.	L 873	1	4.4.2024