02018R0848 — LT — 01.01.2022 — 002.008

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/848 2018 m. gegužės 30 d. dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (OL L 150 2018.6.14, p. 1)

Iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/427 2020 m. sausio 13 d.	L 87	1	23.3.2020
M2	Iš dalies keičiamas: KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/269 2020 m. gruodžio 4 d.	L 60	24	22.2.2021
►M3	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2020/1693 2020 m. lapkričio 11 d.	L 381	1	13.11.2020
►M4	KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/1794 2020 m. rugsėjo 16 d.	L 402	23	1.12.2020
►M5	KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/642 2020 m. spalio 30 d.	L 133	1	20.4.2021
►M6	KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/715 2021 m. sausio 20 d.	L 151	1	3.5.2021
►M7	KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/716 2021 m. vasario 9 d.	L 151	5	3.5.2021
►M8	KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/1006 2021 m. balandžio 12 d.	L 222	3	22.6.2021
►M9	KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/1691 2021 m. liepos 12 d.	L 334	1	22.9.2021
►M10	KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/1697 2021 m. liepos 13 d.	L 336	3	23.9.2021
►M11	KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2022/474 2022 m. sausio 17 d.	L 98	1	25.3.2022

Pataisytas:

►C1	Klaidų ištaisymas, OL L 270, 29.10.2018, p. 37 (2018/848)
►C2	Klaidų ištaisymas, OL L 305, 26.11.2019, p. 59 (2018/848)
C3	Klaidų ištaisymas, OL L 439, 29.12.2020, p. 32 (2020/1794)
►C4	Klaidų ištaisymas, OL L 007, 11.1.2021, p. 53 (2018/848)
►C5	Klaidų ištaisymas, OL L 204, 10.6.2021, p. 47 (2018/848)
►C6	Klaidų ištaisymas, OL L 321, 15.12.2022, p. 74 (2018/848)

▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/848

2018 m. gegužės 30 d.

dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi ekologinės gamybos principai ir taisyklės, kuriomis reglamentuojama ekologinė gamyba, susijęs sertifikavimas ir nuorodų į ekologinę gamybą naudojimas ženklinant ir reklamuojant produktus, taip pat kontrolę reglamentuojančios taisyklės, papildančios Reglamente (ES) 2017/625 nustatytas taisykles.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas toliau nurodytiems žemės ūkio, įskaitant akvakultūrą ir bitininkystę, kilmės produktams, išvardytiems SESV I priede, ir naudojant tuos produktus gautiems produktams, kai tokie produktai gaminami, ruošiami, ženklinami, platinami, pateikiami rinkai arba importuojami į Sąjungą ar eksportuojami iš Sąjungos arba juos ketinama gaminti, ruošti, ženklinti, platinti, pateikti rinkai, importuoti į Sąjungą arba eksportuoti iš Sąjungos:

gyviems ar neperdirbtiems žemės ūkio produktams, įskaitant sėklas ir kitą augalų dauginamąją medžiagą;

maistui skirtiems perdirbtiems žemės ūkio produktams;

pašarams.

Šis reglamentas taip pat taikomas tam tikriems kitiems su žemės ūkiu glaudžiai susijusiems šio reglamento I priede išvardytiems produktams, kai jie gaminami, ruošiami, ženklinami, platinami, teikiami rinkai, importuojami į Sąjungą ar iš jos eksportuojami arba kuriuos ketinama gaminti, ruošti, ženklinti, platinti, teikti rinkai, importuoti į Sąjungą ar eksportuoti iš jos.

Šis reglamentas taikomas visiems veiklos vykdytojams, dalyvaujantiems bet kuriame 1 dalyje nurodytų produktų gamybos, paruošimo ir platinimo etape.

Viešojo maitinimo veiklai, kurią vykdo viešojo maitinimo įstaiga, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 2 straipsnio 2 dalies d punkte, šis reglamentas netaikomas, išskyrus šios dalies nuostatas.

Valstybės narės gali taikyti nacionalines taisykles arba, jeigu tokių nėra, privačius produktų, gaunamų vykdant viešojo maitinimo veiklą, gamybos, ženklinimo ir kontrolės standartus. Ženklinant, pristatant ar reklamuojant tokius produktus arba reklamuojant viešojo maitinimo įstaigą Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas nenaudojamas.

Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio susijusiems Sąjungos teisės aktams, visų pirma maisto grandinės saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų dauginamosios medžiagos srityse, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip.

Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio kitiems konkretiems Sąjungos teisės aktams dėl produktų pateikimo rinkai ir, visų pirma, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 1308/2013 ( 1 ) bei Reglamentui (ES) Nr. 1169/2011.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priede pateiktas produktų sąrašas, jį papildant kitais produktais arba iš dalies keičiant tuos papildomai įtrauktus įrašus. Į tą sąrašą galima įtraukti tik produktus, kurie yra glaudžiai susiję su žemės ūkio produktais.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.	ekologinė gamyba – šio reglamento reikalavimus atitinkančių gamybos metodų naudojimas, įskaitant 10 straipsnyje nurodytą perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpį, visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais;

2.	ekologiškas produktas – produktas, pagamintas ekologinės gamybos metodais, išskyrus 10 straipsnyje nurodytu perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu pagamintus produktus. Laukinių gyvūnų medžioklės arba žvejybos produktai ekologiškais produktais nelaikomi;

3.	žemės ūkio žaliava – žemės ūkio produktas, su kuriuo nebuvo atliekamas joks konservavimo arba perdirbimo veiksmas;

prevencinės priemonės – priemonės, kurių kiekvienu gamybos, paruošimo ir platinimo etapu turi imtis veiklos vykdytojai, siekiant užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą ir dirvožemio kokybę, kenkėjų bei ligų prevenciją ir kontrolę, ir priemones, skirtas išvengti neigiamo poveikio aplinkai, gyvūnų ir augalų sveikatai;

atsargumo priemonės – priemonės, kurių kiekvienu gamybos, paruošimo ir platinimo etapu turi imtis veiklos vykdytojai, siekiant išvengti taršos produktais ar medžiagomis, kurių neleidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal šį reglamentą, ir siekiant išvengti ekologiškų produktų susimaišymo su neekologiškais produktais;

6.	perėjimas prie ekologinės gamybos – perėjimas nuo neekologinės prie ekologinės gamybos per nustatytą laikotarpį, kuriuo taikomos šio reglamento nuostatos dėl ekologinės gamybos;

7.	perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktas – produktas, pagamintas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu, nurodytu 10 straipsnyje;

valda – visi gamybos vienetai, veikiantys vienoje valdymo sistemoje, kurių tikslas yra gaminti 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus gyvus ar neperdirbtus žemės ūkio produktus, įskaitant akvakultūros ir bitininkystės produktus, arba I priede išvardytus produktus, kurie nėra eteriniai aliejai ir mielės;

gamybos vienetas – visas valdos turtas, pavyzdžiui, pirminės gamybos patalpos, žemės sklypai, ganyklos, diendaržiai, ūkinių gyvūnų laikymo pastatai arba jų dalys, aviliai, žuvų tvenkiniai, dumblių ir akvakultūros gyvūnų atskyrimo sistemos ar vietos, auginimo vienetai, kranto arba jūros dugno plotai, kuriuose leidžiama vykdyti akvakultūros veiklą, ir augalų, augalininkystės, dumblių ir gyvūninių produktų, žaliavų laikymo patalpos ir bet kokios kitos susijusios pagalbinės priemonės, valdomi kaip aprašyta 10, 11 arba 12 punkte;

10.	ekologinės gamybos vienetas – gamybos vienetas, kuris, išskyrus 10 straipsnyje nurodytu perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu, valdomas laikantis ekologinei gamybai taikomų reikalavimų;

11.

perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio gamybos vienetas – gamybos vienetas, 10 straipsnyje nurodytu perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu valdomas laikantis reikalavimų, taikytinų ekologinei gamybai; jį gali sudaryti žemės sklypai arba kitas turtas, kuriems 10 straipsnyje nurodytas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis prasideda skirtingu metu;

12.	neekologinės gamybos vienetas – gamybos vienetas, valdomas nesilaikant reikalavimų, taikytinų ekologinei gamybai;

13.	veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už tai, kad kiekvienu jo kontroliuojamu gamybos, paruošimo ir platinimo etapu būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų;

14.	ūkininkas – žemės ūkio veiklą vykdantis fizinis ar juridinis asmuo arba tokių fizinių ar juridinių asmenų grupė, nepriklausomai nuo nacionalinės teisės aktais tai grupei ir jos nariams suteikto teisinio statuso;

15.	žemės ūkio paskirties žemės plotas – žemės ūkio paskirties žemės plotas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies e punkte;

16.	augalai – augalai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 5 punkte;

17.	augalų dauginamoji medžiaga – augalai ir visos augalų dalys, įskaitant sėklas, bet kuriame augimo etape, iš kurių galima išauginti visą augalą arba kurie tam skirti;

18.

ekologiška įvairiarūšė medžiaga –

vieno žemiausios iš žinomų kategorijų botaninio taksono augalų grupė, kuri:

turi bendras fenotipines charakteristikas;

pasižymi didele genetine ir fenotipine atskirų dauginamųjų vienetų įvairove, todėl tą augalų grupę sudaro visa medžiaga, o ne keli vienetai;

nėra veislė, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 5 straipsnio 2 dalyje ( 2 );

nėra veislių mišinys ir

pagaminta laikantis šio reglamento;

19.

ekologinei gamybai tinkama ekologiška veislė –

veislė, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 5 straipsnio 2 dalyje, kuri:

pasižymi didele genetine ir fenotipine atskirų dauginamųjų vienetų įvairove; ir

yra ekologiškos selekcijos veiklos, kaip nurodyta šio reglamento II priedo I dalies 1.8.4 punkte, rezultatas;

20.	motininis augalas – identifikuotas augalas, iš kurio naujiems augalams dauginti paimama augalų dauginamoji medžiaga;

21.	karta – augalų grupė, sudaranti vieną pakopą augalų kilmės eilėje;

22.	augalinių produktų gamyba – žemės ūkio kultūrų produktų gamyba, įskaitant laukinių augalų rinkimą komerciniais tikslais;

23.	augaliniai produktai – augaliniai produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 6 punkte;

24.	kenkėjas – kenkėjas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 ( 3 ) 1 straipsnio 1 dalyje;

25.	biodinaminiai preparatai – mišiniai, kurie tradiciškai naudojami vykdant biodinaminį ūkininkavimą;

26.	augalų apsaugos produktai – Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 2 straipsnyje nurodyti produktai;

27.	gyvulininkystės produktų gamyba – naminių arba prijaukintų sausumos gyvūnų (įskaitant vabzdžius) produktų gamyba;

28.	stoginė – lauke esanti papildoma neizoliuota naminiams paukščiams skirto pastato dalis su stogu, kurios ilgiausioje pusėje paprastai yra vielinė tvora arba tinklas ir kurioje vyrauja lauko sąlygos, naudojamas natūralus ir, kur reikia, dirbtinis apšvietimas, o grindys pakreiktos;

29.	vištaitės – ne vyresni kaip 18 savaičių Gallus gallus rūšies gyvūnai;

30.	vištos dedeklės – ne jaunesni kaip 18 savaičių Gallus gallus rūšies gyvūnai, auginami vartoti skirtiems kiaušiniams dėti;

31.	naudingas plotas – naudingas plotas, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 1999/74/EB ( 4 ) 2 straipsnio 2 dalies d punkte;

32.	akvakultūra – akvakultūra, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 ( 5 ) 4 straipsnio 1 dalies 25 punkte;

33.	akvakultūros produktai – akvakultūros produktai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 34 punkte;

34.	uždaras recirkuliacinis akvakultūros įrenginys – akvakultūros veiklai uždaroje aplinkoje skirtas įrenginys sausumoje arba laive, kuriame vyksta vandens recirkuliacija ir kuris veikia tik nuolatos iš išorės gaudamas energijos, reikalingos akvakultūros gyvūnų aplinkai stabilizuoti;

35.	atsinaujinančiųjų išteklių energija – energija, gaunama iš atsinaujinančiųjų neiškastinių energijos išteklių, pavyzdžiui, vėjo, saulės, geoterminių reiškinių, bangų, potvynių, krintančio ar tekančio vandens, sąvartynų dujų, nuotekų valymo įrenginių dujų ir biodujų;

36.	veisykla – vieta, kurioje veisiami, išsirita ir ankstyvuoju gyvenimo etapu auginami akvakultūros gyvūnai, visų pirma pelekinės žuvys, moliuskai ir vėžiagyviai;

37.	augykla – vieta, kurioje po veisyklos etapo iki užaugimo etapo taikoma tarpinė akvakultūros auginimo sistema. Augyklos etapas baigiasi pasibaigus pirmajam auginimo ciklo trečdaliui, išskyrus tuos atvejus, kai auginami tokių rūšių gyvūnai, kurie turi pereiti virtimo rituoliais etapą;

38.	vandens tarša – tarša, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnio 33 punkte ir Direktyvos 2008/56/EB ( 6 ) 3 straipsnio 8 punkte, telkiniuose, kuriems taikomos tos direktyvos;

39.	polikultūra – akvakultūros kontekste vykdomas dviejų ar daugiau paprastai skirtingiems mitybos lygmenims priklausančių rūšių auginimas tame pačiame kultūros vienete;

40.	auginimo ciklas – akvakultūros gyvūno arba dumblio gyvenimo trukmė nuo pradinio gyvenimo etapo (akvakultūros gyvūnų atveju – apvaisintų kiaušinėlių) iki jo sugavimo arba surinkimo;

41.	vietinės rūšys – akvakultūros rūšys, kurios pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 708/2007 ( 7 ) 3 straipsnio atitinkamai 6 ir 7 punktus nelaikomos svetimomis arba nevietinėmis, taip pat to reglamento IV priede išvardytos rūšys;

42.	veterinarinis gydymas – visas per konkrečios ligos pasireiškimą taikomas gydymo vaistais ar profilaktinio gydymo kursas;

43.	veterinarinis vaistas – veterinarinis vaistas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/82/EB ( 8 ) 1 straipsnio 2 punkte;

44.

paruošimas – ekologiškų produktų arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų konservavimo ar perdirbimo veiksmai arba bet koks kitas veiksmas, atliekamas su neperdirbtu produktu nepakeičiant pirminio produkto, pavyzdžiui, skerdimas, pjaustymas, valymas arba malimas, taip pat su ekologine gamyba susijusio pakavimo, ženklinimo arba ženklinimo pakeitimo veiksmai;

45.	maistas – maistas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 ( 9 ) 2 straipsnyje;

46.	pašaras – pašaras, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 punkte;

47.	pašarinės žaliavos – pašarinės žaliavos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009 ( 10 ) 3 straipsnio 2 dalies g punkte;

48.	pateikimas rinkai – pateikimas rinkai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 punkte;

49.

atsekamumas – galimybė visuose gamybos, paruošimo ir platinimo etapuose atsekti maisto produktą, pašarą ar bet kurį 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą produktą ir bet kurią medžiagą, skirtą dėti į maistą arba kuri turėtų būti dedama į maistą, pašarą arba į bet kurį 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą produktą;

50.	gamybos, paruošimo ir platinimo etapai – visi etapai, pradedant pirmine ekologiško produkto gamyba ir baigiant jo saugojimu, perdirbimu, vežimu, pardavimu arba tiekimu galutiniam vartotojui, įskaitant, atitinkamais atvejais, ženklinimo, reklamos, importo, eksporto ir subrangos veikla;

51.	sudedamoji dalis – sudedamoji dalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 2 straipsnio 2 dalies f punkte, arba ne maisto produktų atveju – bet kokia medžiaga arba produktas, naudojamas produktų gamybai arba paruošimui, kurio vis dar yra galutiniame produkte, net pakitusiu pavidalu;

52.	ženklinimas – visi su produktu susiję žodžiai, išsami informacija, prekių ženklai, registruotasis prekės pavadinimas, paveikslėliai arba simboliai, pateikti ant tokio produkto pakuotės, arba prie jo pridedamame ar jį nurodančiame dokumente, pranešime, etiketėje, žiede ar lankelyje;

53.	reklama – produktų pristatymas visuomenei bet kokiomis priemonėmis, išskyrus etiketę, kuriuo siekiama arba kuriuo galima paveikti ir formuoti požiūrį, įsitikinimus bei elgseną ir taip tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti pirkti produktus;

54.	kompetentingos institucijos – kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnio 3 punkte;

55.

kontrolės institucija – ekologinės gamybos kontrolės institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnio 4 punkte, arba institucija, pripažinta Komisijos arba Komisijos pripažintos trečiosios valstybės pripažinta vykdyti ekologiškų produktų ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų importo į Sąjungą kontrolę trečiosiose valstybėse institucija;

56.

kontrolės įstaiga – įgaliotoji įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnio 5 punkte, arba įstaiga, Komisijos arba jos pripažintos trečiosios valstybės pripažinta vykdyti ekologiškų produktų ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų importo į Sąjungą kontrolę trečiosiose valstybėse įstaiga;

57.	neatitiktis – neatitiktis šiam reglamentui arba neatitiktis pagal šį reglamentą priimtiems deleguotiesiems ar įgyvendinimo aktams;

58.	genetiškai modifikuotas organizmas arba GMO – genetiškai modifikuotas organizmas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB ( 11 ) 2 straipsnio 2 punkte, kuris nėra gaunamas tos direktyvos I.B priede nurodytais genetinės organizmų modifikacijos metodais;

59.	iš GMO pagamintas (produktas) – iš GMO gautas visas produktas arba jo dalis, kurie nėra visiškai pagaminti iš GMO ir kurių sudėtyje nėra GMO;

60.	naudojant GMO pagamintas (produktas) – produktas, kurį gaminant GMO panaudotas kaip paskutinis gyvas organizmas, tačiau kurio sudėtyje nėra GMO ir kuris nėra pagamintas iš GMO;

61.	maisto priedas – maisto priedas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 ( 12 ) 3 straipsnio 2 dalies a punkte;

62.	pašarų priedai – pašarų priedai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 ( 13 ) 2 straipsnio 2 dalies a punkte;

63.	dirbtinė nanomedžiaga – dirbtinė nanomedžiaga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2283 ( 14 ) 3 straipsnio 2 dalies f punkte;

64.	lygiavertiškumas – tų pačių tikslų ir principų laikymasis taikant taisykles, kuriomis užtikrinamas toks pats atitikties reikalavimams lygis;

65.	pagalbinė perdirbimo medžiaga – pagalbinė perdirbimo medžiaga, kaip apibrėžta, maisto atveju, Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 3 straipsnio 2 dalies b punkte, ir, pašarų atveju, Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 2 straipsnio 2 dalies h punkte;

66.	maisto fermentas – maisto fermentas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1332/2008 ( 15 ) 3 straipsnio 2 dalies a punkte;

67.	jonizuojančioji spinduliuotė – jonizuojančioji spinduliuotė, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 2013/59/Euratomas ( 16 ) 46 punkte;

68.	fasuotas maisto produktas – fasuotas maisto produktas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 2 straipsnio 2 dalies e punkte;

69.	paukštidė – stacionarus arba kilnojamasis naminių paukščių pulkams skirtas pastatas, kuris apima visus stogais dengtus plotus, įskaitant stoginę; paukštidė gali būti suskirstyta į atskiras dalis, iš kurių kiekviena yra skirta vienam pulkui;

70.	su dirvožemiu susieta augalininkystė – auginimas gyvame dirvožemyje arba dirvožemyje, sumaišytame su medžiagomis ir produktais, kuriuos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje, arba jais patręštame, susiliečiančiame su podirvio ir pamatinės uolienos sluoksniais;

71.	neperdirbti produktai – neperdirbti produktai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 ( 17 ) 2 straipsnio 1 dalies n punkte, nepriklausomai nuo pakavimo ar ženklinimo veiksmų;

72.	perdirbti produktai – perdirbti produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies o punkte, nepriklausomai nuo pakavimo ar ženklinimo veiksmų;

73.	perdirbimas – perdirbimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies m punkte; tai apima šio reglamento 24 ir 25 straipsniuose nurodytų medžiagų naudojimą, tačiau neapima pakavimo ir ženklinimo veiksmų;

74.

ekologiškų arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų atitiktis reikalavimams –

tai, kad produkte nėra požymių neatitikties:

kuria bet kuriame gamybos, paruošimo ir platinimo etape būtų daromas poveikis ekologiško arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produkto charakteristikoms arba

kuri būtų pasikartojanti arba tyčinė;

75.	aptvaras – aptverta teritorija, kurioje įrengta vieta gyvūnams apsisaugoti nuo nepalankių oro sąlygų.

II SKYRIUS

EKOLOGINĖS GAMYBOS TIKSLAI IR PRINCIPAI

4 straipsnis

Tikslai

Ekologine gamyba siekiama šių bendrųjų tikslų:

prisidėti prie aplinkos ir klimato apsaugos;

užtikrinti ilgalaikį dirvožemio derlingumą;

prisidėti išsaugant didelę biologinę įvairovę;

svariai prisidėti užtikrinant netoksišką aplinką;

prisidėti prie aukštų gyvūnų gerovės standartų užtikrinimo, visų pirma atsižvelgiant į gyvūnų rūšims būdingus elgsenos poreikius;

skatinti plėtoti trumpąsias platinimo grandines ir vietos gamybą įvairiose Sąjungos vietovėse;

skatinti išsaugoti nykstančias retas ir (arba) vietines veisles;

prisidėti prie augalų genetinės medžiagos, pritaikytos konkretiems ekologinio žemės ūkio poreikiams ir tikslams, pasiūlos plėtojimo;

prisidėti užtikrinant didelę biologinę įvairovę, visų pirma naudoti įvairią augalų genetinę medžiagą, pavyzdžiui, ekologišką įvairiarūšę medžiagą ir ekologiškas veisles, tinkamas ekologinei gamybai;

skatinti plėtoti ekologiškos augalų selekcijos veiklą siekiant prisidėti prie palankių ekologinio sektoriaus ekonominių perspektyvų.

5 straipsnis

Bendrieji principai

Ekologinė gamyba – tai tvaraus valdymo sistema, grindžiama šiais bendraisiais principais:

atsižvelgti į gamtos sistemas bei ciklus ir išlaikyti bei gerinti dirvožemio, vandens ir oro būklę, augalų ir gyvūnų sveikatą, taip pat jų tarpusavio pusiausvyrą;

išsaugoti gamtinio kraštovaizdžio elementus, pavyzdžiui, gamtos paveldo vietoves;

atsakingai naudoti energijos ir gamtos išteklius, pavyzdžiui, vandenį, dirvožemį, organines medžiagas ir orą;

gaminti labai įvairių ir aukštos kokybės maisto bei kitų žemės ūkio ir akvakultūros produktų, patenkinančių prekių, pagamintų naudojant aplinkai, žmonių sveikatai, augalų sveikatai ar gyvūnų sveikatai ir gerovei nekenkiančius procesus, vartojimo paklausą;

▼C2

užtikrinti ekologinės gamybos atitiktį reikalavimams visais maisto produktų ir pašarų gamybos, paruošimo ir platinimo etapais;

▼B

tinkamai rengti ir valdyti biologinius procesus, grindžiamus ekologinėmis sistemomis, kurios naudoja valdymo sistemos vidinius gamtos išteklius, naudojant metodus:

pagal kuriuos naudojami gyvi organizmai ir mechaniniai gamybos metodai;

ii)

pagal kuriuos vykdoma su dirvožemiu susieta augalininkystės veikla ir su žeme susieta gyvulininkystės produktų gamybos veikla arba akvakultūros veikla laikantis vandens išteklių tausaus naudojimo principo;

iii)

pagal kuriuos nenaudojami GMO, iš GMO pagaminti produktai arba naudojant GMO pagaminti produktai, išskyrus veterinarinius vaistus;

iv)

kurie grindžiami rizikos įvertinimu ir prireikus atsargumo bei prevencinių priemonių naudojimu;

riboti išorės medžiagų naudojimą; kai išorės medžiagų naudojimas būtinas arba kai f punkte nurodytos tinkamos valdymo praktikos ir metodų nėra, naudojamos tik šios išorės medžiagos:

ekologinės gamybos metodais pagamintos medžiagos; augalų dauginamosios medžiagos atveju pirmenybė teikiama veislėms, atrinktoms atsižvelgiant į jų atitiktį specialiems ekologinio žemės ūkio poreikiams ir tikslams;

ii)

natūralios arba natūraliu būdu gautos medžiagos;

iii)

mažo tirpumo mineralinės trąšos;

prireikus pritaikyti gamybos procesą laikantis šio reglamento, atsižvelgiant į sanitarinę būklę, regioninius ekologinės pusiausvyros, klimato ir vietos sąlygų, vystymosi etapų bei konkrečios ūkininkavimo praktikos skirtumus;

visoje ekologiškų maisto produktų grandinėje nenaudoti gyvūnų klonavimo, dirbtinai išvestų poliploidinių gyvūnų ir jonizuojančiosios spinduliuotės;

palaikyti aukštą gyvūnų gerovės lygį atsižvelgiant į kiekvienai rūšiai būdingus poreikius.

6 straipsnis

Žemės ūkio veiklai ir akvakultūrai taikomi konkretūs principai

Vykdant žemės ūkio ir akvakultūros veiklą ekologinė gamyba visų pirma grindžiama šiais konkrečiais principais:

palaikomas ir stiprinamas dirvožemio gyvybingumas ir natūralus dirvožemio derlingumas, dirvožemio stabilumas, vandens sulaikymas dirvožemyje ir dirvožemio biologinė įvairovė, vykdoma organinių medžiagų kiekio dirvožemyje sumažėjimo, dirvožemio tankinimo ir dirvožemio erozijos prevencija bei kovojama su šiais reiškiniais, o augalų mityba užtikrinama visų pirma per dirvožemio ekosistemą;

kuo labiau ribojamas neatsinaujinančiųjų išteklių ir išorės medžiagų naudojimas;

augalinės ir gyvūninės kilmės atliekos ir šalutiniai produktai perdirbami augalinių produktų ir gyvulininkystės produktų gamybos metu;

augalų sveikata palaikoma naudojant prevencines priemones, visų pirma parenkant tinkamas kenkėjams ir ligoms atsparias rūšis, veisles ar įvairiarūšę medžiagą, naudojant tinkamą sėjomainą, mechaninius bei fizinius metodus ir kenkėjų natūralių priešų apsaugą;

naudojamos ypač didele genetine įvairove bei dideliu atsparumu ligoms ir ilgaamžiškumu pasižyminčios sėklos ir auginami tokiomis pačiomis savybėmis pasižymintys gyvūnai;

augalų veislės parenkamos atsižvelgiant į konkrečių ekologinės gamybos sistemų ypatumus, daugiausia dėmesio skiriant agronominiam našumui, atsparumui ligoms, prisitaikymui prie įvairių vietos dirvožemio bei klimato sąlygų ir atsižvelgiant į natūralias kryžminimo kliūtis;

naudojama ekologiška augalų dauginamoji medžiaga, pavyzdžiui, ekologiška įvairiarūšė augalų dauginamoji medžiaga, ir ekologinei gamybai tinkamos ekologiškos veislės;

ekologiškos veislės auginamos remiantis natūraliu gebėjimu daugintis ir daugiausia dėmesio skiriant atskyrimui atsižvelgiant į natūralias kryžminimo kliūtis;

nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 2100/94 14 straipsniui ir pagal valstybių narių nacionalinę teisę suteiktai nacionalinei augalų veislių teisinei apsaugai, ūkininkams suteikiama galimybė naudoti savo ūkyje gautą augalų dauginamąją medžiagą siekiant puoselėti specialioms ekologinės gamybos sąlygoms pritaikytus genetinius išteklius;

gyvūnų veislės parenkamos atsižvelgiant į didelę genetinę įvairovę, gyvūnų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų, jų veislinę vertę, ilgaamžiškumą, jų gyvybingumą ir jų atsparumą ligoms arba sveikatos problemoms;

vykdoma prie vietos sąlygų pritaikyta ir su žeme susieta gyvulininkystės produktų gamyba;

taikoma gyvulininkystės praktika, kuria stiprinama imuninė sistema ir natūralus pasipriešinimas ligoms, įskaitant reguliarų judėjimą ir laikymą diendaržiuose bei ganyklose;

ūkiniai gyvūnai šeriami ekologiškais pašarais, kuriuos sudaro ekologinės gamybos metodais gautos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys ir natūralios ne žemės ūkio kilmės medžiagos;

ekologinės gyvulininkystės produktai gaminami iš gyvūnų, kurie nuo gimimo arba išsiritimo visą savo gyvenimą buvo auginami ekologinėse valdose;

užtikrinama nuolatinė gera vandens aplinkos būklė ir aplinkinių vandens ir sausumos ekosistemų kokybė;

vandens organizmai maitinami pašarais, gautais tausiai naudojant žuvų išteklius laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013, arba ekologiškais pašarais, kurių sudėtyje yra ekologinės gamybos (įskaitant ekologinę akvakultūrą) metodais gautų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių ir natūralių ne žemės ūkio kilmės medžiagų;

vengiama bet kokio pavojaus saugotinoms rūšims, kuris gali kilti dėl ekologinės gamybos.

7 straipsnis

Ekologiškų maisto produktų perdirbimui taikomi konkretūs principai

Perdirbto ekologiško maisto gamyba visų pirma grindžiama šiais konkrečiais principais:

ekologiški maisto produktai gaminami iš ekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių;

maisto priedų, neekologiškų sudedamųjų dalių, kurių funkcijos yra daugiausia technologinės ir juslinės, mikroelementų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų naudojimas kuo labiau ribojamas, leidžiant juos naudoti tik svarbiausioms technologinėms reikmėms arba tam tikrais mitybos tikslais;

nenaudojamos medžiagos ir perdirbimo metodai, kurie gali būti klaidinantys tikrojo produkto pobūdžio atžvilgiu;

ekologiškas maistas perdirbamas atsargiai, visų pirma naudojant biologinius, mechaninius ir fizinius metodus;

nenaudojami maisto produktai, kurių sudėtyje yra dirbtinių nanomedžiagų ar kurie yra sudaryti iš jų.

8 straipsnis

Ekologiškų pašarų perdirbimui taikomi konkretūs principai

Perdirbtų ekologiškų pašarų gamyba visų pirma grindžiama šiais konkrečiais principais:

ekologiški pašarai gaminami iš ekologiškų pašarinių žaliavų;

pašarų priedų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų naudojimas yra ribojamas, kad jie būtų naudojami kuo mažiau ir tik svarbiausioms technologinėms ar zootechninėms reikmėms arba tam tikrais mitybos tikslais;

nenaudojamos medžiagos ir perdirbimo metodai, kurie gali būti klaidinantys tikrojo produkto pobūdžio atžvilgiu;

ekologiški pašarai perdirbami atsargiai, visų pirma naudojant biologinius, mechaninius ir fizinius metodus.

III SKYRIUS

GAMYBOS TAISYKLĖS

9 straipsnis

Bendrosios gamybos taisyklės

Veiklos vykdytojai laikosi šiame straipsnyje nustatytų bendrųjų gamybos taisyklių.

Visa valda valdoma laikantis ekologinei gamybai taikomų šio reglamento reikalavimų.

24 ir 25 straipsniuose ir II priede nurodytais tikslais ir naudojimo tikslais ekologinėje gamyboje galima naudoti tik pagal tas nuostatas leidžiamus produktus ir medžiagas, su sąlyga, kad juos, remiantis atitinkamomis Sąjungos teisės nuostatomis ir, jei taikytina, remiantis Sąjungos teise grindžiamomis nacionalinėmis nuostatomis, taip pat leista naudoti neekologinėje gamyboje.

Toliau išvardytus produktus ir medžiagas, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 2 straipsnio 3 dalyje, leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje su sąlyga, kad jie yra leidžiami pagal tą reglamentą:

apsaugines medžiagas, sinergiklius ir koformuliantus kaip augalų apsaugos produktų sudedamąsias dalis;

priedus, kurie turi būti maišomi su augalų apsaugos produktais.

Naudoti produktus ir medžiagas ekologinėje gamyboje kitais tikslais, kurių neapima šis reglamentas, leidžiama, jeigu juos naudojant laikomasi II skyriuje nustatytų principų.

Apdorojant ekologišką maistą ar pašarus arba žaliavas, naudojamas gaminant ekologišką maistą ar pašarus, jonizuojančios spinduliuotės naudoti negalima.

Draudžiamas gyvūnų klonavimas ir dirbtinai išvestų poliploidinių gyvūnų auginimas.

Kiekvienu gamybos, paruošimo ir platinimo etapu imamasi, kai tinkama, prevencinių ir atsargumo priemonių.

Nepaisant 2 dalies, valda gali būti padalijama į aiškiai ir veiksmingai atskirtus ekologinės gamybos, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologinei gamybai skirtus gamybos vienetus, jeigu neekologinės gamybos vienetuose:

ūkinių gyvūnų atveju – naudojami skirtingų rūšių gyvūnai;

augalų atveju – naudojamos skirtingos rūšys, kurias galima lengvai atskirti.

Dumblių ir akvakultūros gyvūnų atveju gali būti auginamos tos pačios rūšys, jeigu auginimo vietos arba vienetai yra aiškiai ir veiksmingai atskirti.

Nukrypstant nuo 7 dalies b punkto, daugiamečių kultūrų, kurioms reikia bent trejų metų auginimo laikotarpio, atveju gali būti įtrauktos įvairios veislės, kurių negalima lengvai atskirti, arba tos pačios veislės, jei atitinkama gamyba yra perėjimo prie ekologinės gamybos plano dalis ir jei paskutinėje su atitinkama gamyba susijusio ploto dalyje perėjimas prie ekologinės gamybos pradedamas kaip įmanoma greičiau ir užbaigiamas ne vėliau kaip po penkerių metų.

Tokiais atvejais:

ūkininkas informuoja kompetentingą instituciją arba atitinkamais atvejais kontrolės instituciją ar kontrolės įstaigą likus ne mažiau kaip 48 valandoms apie kiekvieno atitinkamo produkto derliaus surinkimo pradžią;

iš karto po derliaus surinkimo ūkininkas praneša kompetentingai institucijai arba atitinkamais atvejais kontrolės institucijai ar kontrolės įstaigai tikslų atitinkamuose vienetuose surinkto derliaus kiekį ir priemones, kurių buvo imtasi produktams atskirti;

perėjimo prie ekologinės gamybos planą ir priemones, kurių reikia imtis veiksmingam ir aiškiam atskyrimui užtikrinti, kiekvienais metais patvirtina kompetentinga institucija arba atitinkamais atvejais kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga pradėjus įgyvendinti perėjimo prie ekologinės gamybos planą.

7 dalies a ir b punktuose nustatyti reikalavimai dėl įvairių rūšių ir veislių netaikomi mokslinių tyrimų ir švietimo centrams, daigynams, sėklų dauginimo centrams ir veisimo veiklai.

10.

Jeigu 7, 8 ir 9 dalyse nurodytais atvejais ne visi valdos gamybos vienetai valdomi laikantis ekologinės gamybos taisyklių, veiklos vykdytojai:

atskiria ekologinės gamybos ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio gamybos vienetuose naudojamus produktus nuo neekologinės gamybos vienetuose naudojamų produktų;

atskiria ekologinės gamybos, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologinei gamybai skirtuose gamybos vienetuose pagamintus produktus;

tvarko tinkamą apskaitą, iš kurios galima spręsti apie veiksmingą gamybos vienetų ir produktų atskyrimą.

11.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama šio straipsnio 7 dalis, ją papildant kitomis taisyklėmis dėl valdos padalijimo į ekologinės gamybos, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologinės gamybos vienetus, visų pirma susijusiomis su I priede išvardytais produktais, arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas taisykles.

10 straipsnis

Perėjimas prie ekologinės gamybos

Ūkininkai ir veiklos vykdytojai, auginantys dumblius ar akvakultūros gyvūnus, laikosi perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio. Visu perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu jie taiko visas šiame reglamente nustatytas ekologinės gamybos taisykles, visų pirma, šiame straipsnyje ir II priede nustatytas taikytinas perėjimo prie ekologinės gamybos taisykles.

Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis prasideda anksčiausiai tada, kai ūkininkas ar veiklos vykdytojas, auginantis dumblius ar akvakultūros gyvūnus, pateikia pranešimą apie savo veiklą valstybės narės, kurioje vykdoma veikla ir kurioje to ūkininko ar veiklos vykdytojo valdai taikoma kontrolės sistema, kompetentingoms institucijoms pagal 34 straipsnio 1 dalį.

Joks ankstesnis laikotarpis negali būti atgaline data pripažintas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio dalimi, išskyrus atvejus, kai:

veiklos vykdytojo žemės sklypams buvo taikomos priemonės, apibrėžtos programoje, įgyvendintoje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, kuriomis užtikrinama, kad tuose žemės sklypuose nebuvo naudoti ekologinėje gamyboje draudžiami produktai ar medžiagos, arba

veiklos vykdytojas gali pateikti įrodymus, kad žemės sklypai buvo natūralios gamtinės zonos arba žemės ūkio paskirties žemės plotai ir juose bent trejų metų laikotarpiu nebuvo naudoti ekologinėje gamyboje draudžiami produktai ar medžiagos.

Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu pagamintais produktais negali būti prekiaujama kaip ekologiškais produktais arba kaip perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktais.

Vis dėlto toliau nurodytais produktais, pagamintais perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu ir laikantis 1 dalies, gali būti prekiaujama kaip perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktais:

augalų dauginamąja medžiaga, jeigu buvo laikomasi bent 12 mėnesių perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio;

augalinės kilmės maisto produktais arba pašarų produktais, jeigu produkto sudėtyje yra tik viena žemės ūkio kultūrų sudedamoji dalis ir prieš surenkant derlių buvo laikomasi bent 12 mėnesių perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas II priedo II dalies 1.2.2 punktas jį papildant perėjimo prie ekologinės gamybos taisyklėmis, skirtomis rūšims, kurios 2018 m. birželio 17 d. nėra pagal II priedo II dalį reglamentuojamos rūšys, arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas taisykles.

Komisija prireikus priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi dokumentai, kurie turi būti pateikti siekiant ankstesnio laikotarpio pripažinimo atgaline data pagal šio straipsnio 3 dalį.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

11 straipsnis

Draudimas naudoti GMO

GMO, iš GMO pagaminti produktai arba naudojant GMO pagaminti produktai ekologinėje gamyboje nenaudojami gaminant maistą ar pašarus arba nenaudojami kaip maistas, pašarai, pagalbinės perdirbimo medžiagos, augalų apsaugos produktai, trąšos, dirvožemio gerinimo priemonės, augalų dauginamoji medžiaga, mikroorganizmai arba gyvūnai.

1 dalyje nustatyto draudimo taikymo tikslais, kad nustatytų GMO ir iš GMO pagamintus produktus, skirtus vartoti kaip maistas ar pašarai, veiklos vykdytojai gali naudotis produkto etiketėmis, pridėtomis ar pateiktomis pagal Direktyvą 2001/18/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ( 18 ) ar Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1830/2003 ( 19 ), arba bet kuriuo lydimuoju dokumentu.

Veiklos vykdytojai gali daryti prielaidą, kad gaminant jų įsigytus maisto produktus ir pašarus nebuvo naudota GMO arba iš GMO pagamintų produktų, jei prie tų produktų nėra pridėta arba pateikta etiketė arba pridėtas lydimasis dokumentas laikantis 2 dalyje nurodytų teisės aktų, išskyrus atvejus, jei jie gavo kitos informacijos, kad atitinkamų produktų ženklinimas neatitinka tų teisės aktų.

Laikydamiesi 1 dalyje nustatyto draudimo dėl produktų, kuriems netaikomos 2 ir 3 dalys, veiklos vykdytojai, naudojantys iš trečiųjų šalių įsigytus neekologiškus produktus, reikalauja, kad pardavėjas patvirtintų, jog tie produktai nebuvo pagaminti iš GMO arba naudojant GMO.

12 straipsnis

Augalinių produktų gamybos taisyklės

Augalus auginantys arba augalinius produktus gaminantys veiklos vykdytojai visų pirma laikosi II priedo I dalyje nustatytų išsamių taisyklių.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami:

II priedo I dalies 1.3 ir 1.4 punktai dėl leidžiančių nukrypti nuostatų;

II priedo I dalies 1.8.5 punktas dėl perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos ir neekologiškos augalų dauginamosios medžiagos naudojimo;

II priedo I dalies 1.9.5 punktas, jį papildant kitomis nuostatomis dėl žemės ūkio valdų valdytojų susitarimų arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas nuostatas;

II priedo I dalies 1.10.1 punktas, jį papildant kitomis kenkėjų ir piktžolių valdymo priemonėmis, arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas priemones;

II priedo I dalį, ją papildant kitomis nuostatomis dėl išsamių taisyklių ir kultivavimo praktikos, taikomų konkretiems augalams ir augaliniams produktams, įskaitant taisykles dėl daigintų sėklų, arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas taisykles.

13 straipsnis

Specialiosios nuostatos dėl prekybos ekologiškos įvairiarūšės medžiagos augalų dauginamąja medžiaga

Ekologiškos įvairiarūšės medžiagos augalų dauginamąja medžiaga gali būti prekiaujama nesilaikant superelitinės, elitinės ir sertifikuotos medžiagos kategorijoms taikomų registracijos ir sertifikavimo reikalavimų arba kitoms kategorijoms taikomų reikalavimų, nustatytų direktyvose 66/401/EEB, 66/402/EEB, 68/193/EEB, 98/56/EB, 2002/53/EB, 2002/54/EB, 2002/55/EB, 2002/56/EB, 2002/57/EB, 2008/72/EB ir 2008/90/EB arba pagal tas direktyvas priimtuose aktuose.

1 dalyje nurodyta ekologiškos įvairiarūšės medžiagos augalų dauginamąja medžiaga gali būti prekiaujama tuomet, kai tiekėjas praneša apie ekologišką įvairiarūšę medžiagą atsakingoms oficialioms įstaigoms, nurodytoms direktyvose 66/401/EEB, 66/402/EEB, 68/193/EEB, 98/56/EB, 2002/53/EB, 2002/54/EB, 2002/55/EB, 2002/56/EB, 2002/57/EB, 2008/72/EB ir 2008/90/EB, pateikdamas dokumentų rinkinį, kuriame pateikiama:

pareiškėjo kontaktiniai duomenys;

rūšys ir ekologiškos įvairiarūšės medžiagos pavadinimas;

pagrindinių agronominių ir fenotipinių charakteristikų, bendrų tai augalų grupei, aprašymas, įskaitant selekcijos metodus, tų charakteristikų bandymų rezultatus, jei tokių yra, gamybos šalį ir naudotą motininę medžiagą;

pareiškėjo deklaracija dėl a, b ir c punktuose nurodytų elementų tikrumo; ir

reprezentatyvioji imtis.

Tas pranešimas siunčiamas registruotu laišku ar bet kuria kita oficialioms įstaigoms priimtina komunikavimo priemone, prašant patvirtinti gavimą.

Po trijų mėnesių nuo datos, nurodytos gavimo pranešime, ir jeigu nebuvo paprašyta pateikti papildomos informacijos arba tiekėjui nebuvo pranešta apie oficialų atsisakymą priimti dokumentų rinkinį dėl jo neišsamumo arba neatitikties, kaip apibrėžta 3 straipsnio 57 punkte, laikoma, kad atsakinga oficiali įstaiga pripažino pranešimą ir jo turinį.

Tiesiogiai arba netiesiogiai pripažinusi pranešimą atsakinga oficiali įstaiga gali imtis veiksmų, kad įtrauktų į sąrašą ekologišką įvairiarūšę medžiagą, apie kurią pranešta. Tas įtraukimas į sąrašą tiekėjui yra nemokamas.

Apie ekologiškos įvairiarūšės medžiagos įtraukimą į sąrašą pranešama kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai.

Ekologiška įvairiarūšė medžiaga turi atitikti pagal 3 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytus reikalavimus.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant taisykles, reglamentuojančias konkrečių genčių ar rūšių ekologiškos įvairiarūšės medžiagos augalų dauginamosios medžiagos gamybą ir pardavimą, kiek tai susiję su:

ekologiškos įvairiarūšės medžiagos aprašymu, įskaitant atitinkamus selekcijos ir gamybos metodus ir naudotą motininę medžiagą;

minimaliaisiais kokybės reikalavimais dėl sėklos partijų, įskaitant tapatybę, konkretų grynumą, daigumą ir sanitarinę kokybę;

ženklinimu ir pakuotėmis;

informacija ir gamybos mėginiais, kuriuos turi saugoti profesionalūs veiklos vykdytojai;

jei taikytina, ekologiškos įvairiarūšės medžiagos palaikymu.

14 straipsnis

Ūkinių gyvūnų auginimo taisyklės

Gyvulininkystės produktus gaminantys veiklos vykdytojai visų pirma laikosi II priedo II dalyje ir bet kokiuose šio straipsnio 3 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nustatytų išsamių gamybos taisyklių.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami:

II priedo II dalies 1.3.4.2, 1.3.4.4.2 ir 1.3.4.4.3 punktai mažinant su gyvulių kilme susijusias procentines dalis, kai nustatoma, kad ekologiškai auginamų gyvūnų Sąjungos rinkoje yra pakankamai;

II priedo II dalies 1.6.6 punktas dėl organinio azoto ribos, susijusios su bendru gyvūnų laikymo tankiu;

II priedo II dalies 1.9.6.2 punkto b papunktis dėl bičių kolonijų maitinimo;

II priedo II dalies 1.9.6.3 punkto b ir e papunkčiai dėl priimtinų bitynų dezinfekavimo būdų ir kovos su Varroa destructor metodų ir būdų;

II priedo II dalis, ją papildant išsamiomis gyvulininkystės produktų gamybos taisyklėmis, skirtomis rūšims, kurios 2018 m. birželio 17 d. nėra pagal tą dalį reglamentuojamos rūšys, arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas taisykles, kiek tai susiję su:

nukrypti leidžiančiomis nuostatomis dėl gyvūnų kilmės;

ii)

mityba;

iii)

gyvūnų laikymo sąlygomis ir auginimo praktika;

iv)

sveikatos priežiūra;

gyvūnų gerove.

Komisija prireikus priima įgyvendinimo aktus dėl II priedo II dalies, kuriais nustatomos taisyklės dėl:

1.4.1 punkto g papunktyje nurodyto minimalaus laikotarpio, kurio turi būti laikomasi motinos pienu žindomų gyvūnų maitinimo atveju;

gyvūnų laikymo tankio ir mažiausio paviršiaus uždarose patalpose bei lauko aikštelėse reikalavimų, kurių turi būti laikomasi tam tikrų gyvūnų rūšių auginimo atveju, siekiant, kad būtų užtikrinti gyvūnų vystymosi, fiziologiniai ir etologiniai poreikiai pagal 1.6.3, 1.6.4 ir 1.7.2 punktus;

mažiausio paviršiaus uždarose patalpose bei lauko aikštelėse charakteristikų ir techninių reikalavimų;

visų gyvūnų rūšių, išskyrus bites, auginimo patalpų ir aptvarų charakteristikų ir techninių reikalavimų, siekiant, kad būtų užtikrinti gyvūnų vystymosi, fiziologiniai ir etologiniai poreikiai pagal 1.7.2 punktą;

saugomų patalpų ir diendaržių augmenijos reikalavimų ir charakteristikų.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

15 straipsnis

Dumblių ir akvakultūros gyvūnų auginimo taisyklės

Dumblius ir akvakultūros gyvūnus auginantys veiklos vykdytojai visų pirma laikosi II priedo III dalyje ir bet kokiuose šio straipsnio 3 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nustatytų išsamių auginimo taisyklių.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami:

II priedo III dalies 3.1.3.3 punktas dėl plėšriųjų akvakultūros gyvūnų pašarų;

II priedo III dalies 3.1.3.4 punktas, jį papildant kitomis tam tikrų akvakultūros gyvūnų pašarams taikomomis specialiosiomis taisyklėmis arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas taisykles;

II priedo III dalies 3.1.4.2 punktas dėl akvakultūros gyvūnų veterinarinio gydymo;

II priedo III dalis, ją papildant kitomis išsamiomis pagal konkrečias rūšis išdėstytomis motininių bandų valdymo, veisimo ir jauniklių auginimo sąlygomis arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas išsamias sąlygas.

Prireikus Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios konkrečioms rūšims arba rūšių grupėms taikomos taisyklės dėl gyvūnų laikymo tankio ir dėl konkrečių auginimo ir atskyrimo sistemų charakteristikų, siekiant užtikrinti, kad būtų tenkinami konkrečių rūšių poreikiai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Taikant šį straipsnį ir II priedo III dalį gyvūnų laikymo tankis – gyvasis akvakultūros gyvūnų svoris viename kubiniame metre vandens bet kuriuo suaugusių gyvūnų auginimo etapo metu, o plekšniažuvių ir krevečių atveju – svoris viename paviršiaus kvadratiniame metre.

16 straipsnis

Perdirbtam maistui taikomos gamybos taisyklės

Perdirbtą maistą gaminantys veiklos vykdytojai visų pirma laikosi II priedo IV dalyje ir bet kokiuose šio straipsnio 3 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nustatytų išsamių gamybos taisyklių.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami:

II priedo IV dalies 1.4 punktas dėl atsargumo priemonių ir prevencinių priemonių, kurių turi imtis veiklos vykdytojai;

II priedo IV dalies 2.2.2 punktas dėl produktų ir medžiagų, kuriuos leidžiama naudoti gaminant perdirbtą maistą, rūšies ir sudėties, taip pat sąlygų, kuriomis juos galima naudoti;

II priedo IV dalies 2.2.4 punktas dėl žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių procentinės dalies, nurodytos 30 straipsnio 5 dalies a punkto ii papunktyje ir b punkto i papunktyje, apskaičiavimo, įskaitant maisto priedus, pagal 24 straipsnį leidžiamus naudoti ekologinėje gamyboje, kurie tokio apskaičiavimo tikslais yra laikomi žemės ūkio kilmės sudedamosiomis dalimis.

Tuose deleguotuosiuose aktuose nenumatoma galimybė naudoti kvapiųjų medžiagų arba kvapiųjų medžiagų preparatų, kurie nėra natūralūs pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2008 ( 20 ) 16 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis arba nėra ekologiški.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi leidžiami maisto produktų perdirbimo metodai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

17 straipsnis

Perdirbtiems pašarams taikomos gamybos taisyklės

Perdirbtus pašarus gaminantys veiklos vykdytojai visų pirma laikosi II priedo V dalyje ir bet kokiuose šio straipsnio 3 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nustatytų išsamių gamybos taisyklių.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas II priedo V dalies 1.4 punktas, jį papildant kitomis atsargumo priemonėmis ir prevencinėmis priemonėmis, kurių turi imtis veiklos vykdytojai, arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas priemones.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi leidžiami naudoti pašarų perdirbimo metodai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

18 straipsnis

Vyno gamybos taisyklės

Vyno sektoriaus produktus gaminantys veiklos vykdytojai visų pirma laikosi II priedo VI dalyje nustatytų išsamių gamybos taisyklių.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami:

II priedo VI dalies 3.2 punktas, jį papildant kita draudžiama vynininkystės praktika, procesais ir apdorojimo būdais arba iš dalies keičiant tuos papildomai įtrauktus elementus;

II priedo VI dalies 3.3 punktas.

19 straipsnis

Maistui ar pašarams naudoti skirtų mielių gamybos taisyklės

Maistui ar pašarams naudoti skirtas mieles gaminantys veiklos vykdytojai visų pirma laikosi II priedo VII dalyje nustatytų išsamių gamybos taisyklių.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kurias iš dalies keičiamas II priedo VII dalies 1.3 punktas, jį papildant kitomis išsamiomis mielių gamybos taisyklėmis arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas taisykles.

20 straipsnis

Tam tikrų auginimo taisyklių nebuvimas konkrečių gyvūnų rūšių ir akvakultūros gyvūnų rūšių auginimo atveju

Laukiant, kol:

vadovaujantis 14 straipsnio 2 dalies e punktu bus priimtos papildomos bendrosios taisyklės, taikomos kitoms gyvūnų rūšims, kurios nėra pagal II priedo II dalies 1.9 punktą reglamentuojamos rūšys,

bus priimti 14 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai, skirti ūkinių gyvūnų rūšims, arba

bus priimti 15 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai, skirti akvakultūros gyvūnų rūšims arba rūšių grupei,

valstybė narė gali taikyti išsamias nacionalines gamybos taisykles konkrečioms gyvūnų rūšims arba rūšių grupei, susijusias su elementais, kurie turi būti įtraukti į a, b ir c punktuose nurodytas priemones, jeigu tos nacionalinės taisyklės atitinka šį reglamentą ir jeigu jomis nedraudžiama, nenustatoma apribojimų ar nekliudoma produktus, kurie buvo pagaminti ne jos teritorijoje ir kurie atitinka šį reglamentą, pateikti rinkai.

21 straipsnis

Produktų, nepatenkančių į 12–19 straipsniuose nurodytas produktų kategorijas, gamybos taisyklės

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas II priedas, jį papildant išsamiomis produktų, nepatenkančių į 12–19 straipsniuose nurodytas produktų kategorijas, gamybos taisyklėmis, taip pat taisyklėmis dėl įpareigojimo pereiti prie tokių produktų ekologinės gamybos, arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas taisykles.

Tie deleguotieji aktai turi būti grindžiami II skyriuje nustatytais ekologinės gamybos tikslais ir principais ir jie turi atitikti 9, 10 ir 11 straipsniuose nustatytas bendrąsias gamybos taisykles ir esamas panašiems II priede nurodytiems produktams nustatytas išsamias gamybos taisykles. Juose nustatomi reikalavimai, susiję visų pirma su leidžiamais ar draudžiamais apdorojimo būdais, praktika ir naudojamomis medžiagomis ar perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiais.

Jeigu 1 dalyje nurodytų išsamių gamybos taisyklių nėra:

1 dalyje nurodytų produktų atžvilgiu veiklos vykdytojai laikosi 5 ir 6 straipsniuose nustatytų principų mutatis mutandis bei 7 straipsnyje nustatytų principų ir bendrųjų gamybos taisyklių, nustatytų 9–11 straipsniuose;

valstybė narė gali taikyti išsamias nacionalines gamybos taisykles 1 dalyje nurodytiems produktams, jeigu tos taisyklės atitinka šį reglamentą ir jomis nedraudžiama, nenustatoma apribojimų ar nekliudoma produktus, kurie buvo pagaminti ne jos teritorijoje ir kurie atitinka šį reglamentą, pateikti rinkai.

22 straipsnis

Išimtinių gamybos taisyklių priėmimas

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:

nustatymo, ar padėtis priskirtina katastrofinėms aplinkybėms, kriterijus, kai tokios aplinkybės susidaro dėl „nepalankaus klimato reiškinio“, „gyvūnų ligų“, „su aplinka susijusio (ekologinio) įvykio“, „gaivalinės nelaimės“ arba „katastrofinio įvykio“, kaip apibrėžta atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 2 straipsnio 1 dalies h, i, j, k ir l punktuose;

konkrečias taisykles, įskaitant galimas nuo šio reglamento nukrypti leidžiančias nuostatas dėl to, kaip valstybės narės turi elgtis tokių katastrofinių aplinkybių atveju, jeigu jos nusprendžia taikyti šį straipsnį, ir

konkrečias taisykles dėl stebėsenos ir ataskaitų teikimo tokiais atvejais.

Tiems kriterijams ir taisyklėms taikomi II skyriuje nustatyti ekologinės gamybos principai.

Kai valstybė narė oficialiai įvykį pripažino gaivaline nelaime, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 18 straipsnio 3 dalyje arba 24 straipsnio 3 dalyje, ir dėl to įvykio neįmanoma laikytis šiame reglamente nustatytų gamybos taisyklių, ta valstybė narė ribotą laikotarpį gali taikyti nuo gamybos taisyklių nukrypti leidžiančias nuostatas, kol bus įmanoma atkurti ekologinę gamybą, laikantis II skyriuje nustatytų principų ir visų pagal 1 dalį priimtų deleguotųjų aktų.

Valstybės narės gali priimti priemones pagal 1 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus, kad ekologinę gamybą katastrofinių aplinkybių atveju būtų galima tęsti arba atnaujinti.

23 straipsnis

Surinkimas, pakavimas, vežimas ir laikymas

Veiklos vykdytojai užtikrina, kad ekologiški produktai ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktai būtų renkami, pakuojami, vežami ir laikomi laikantis III priede nustatytų taisyklių.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami:

III priedo 2 skirsnis;

III priedo 3, 4 ir 6 skirsniai, juos papildant kitomis specialiosiomis taisyklėmis dėl atitinkamų produktų vežimo ir priėmimo, arba iš dalies keičiant tas papildomai įtrauktas taisykles.

24 straipsnis

Leidimo naudoti produktus ir medžiagas ekologinėje gamyboje suteikimas

Komisija gali leisti naudoti tam tikrus produktus ir medžiagas ekologinėje gamyboje ir įtraukia visus tokius leistus naudoti produktus ir medžiagas į ribotus sąrašus, kad jie būtų naudojami kaip:

veikliosios medžiagos, skirtos naudoti augalų apsaugos produktuose;

trąšos, dirvožemio gerinimo priemonės ir maistingosios medžiagos;

neekologiškos augalinės, dumblių, gyvūninės ar mielių kilmės pašarinės žaliavos arba mikrobiologinės ar mineralinės kilmės pašarinės žaliavos;

pašarų priedai ir pagalbinės perdirbimo medžiagos;

gyvulininkystei naudojamų tvenkinių, narvų, talpyklų, kanalų, statinių ar įrangos valymo ir dezinfekavimo produktai;

gaminant augalinius produktus naudojamų statinių ir įrangos, įskaitant saugojimo patalpas žemės ūkio valdoje, valymo ir dezinfekavimo produktai;

perdirbimo ir sandėliavimo patalpų valymo ir dezinfekavimo produktai.

Šalia produktų ir medžiagų, leidžiamų naudoti pagal 1 dalį, Komisija gali leisti naudoti tam tikrus produktus ir medžiagas perdirbto ekologiško maisto ir maistui ar pašarams naudoti skirtų mielių gamyboje bei įtraukia visus tokius leidžiamus produktus ir medžiagas į ribotus sąrašus, kad jie būtų naudojami kaip:

maisto priedai ir perdirbimo pagalbinės priemonės;

neekologiškos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys, naudojamos gaminant perdirbtą ekologišką maistą;

pagalbinės perdirbimo medžiagos mielių ir mielių produktų gamyboje.

Leidžiant ekologinėje gamyboje naudoti 1 dalyje nurodytus produktus ir medžiagas taikomi II skyriuje nustatyti principai bei toliau nurodyti kriterijai (vertinant jų visumą):

jie yra būtini tvariai gamybai ir naudojimui, kuriam jie skirti;

visi atitinkami produktai ir medžiagos yra augalinės, dumblių, gyvūninės, mikrobiologinės ar mineralinės kilmės, išskyrus tuos atvejus, kai nėra galimybės gauti pakankamo kiekio ar kokybės tokios kilmės produktų ar medžiagų arba kai pakaitalų nėra;

1 dalies a punkte nurodytų produktų atveju:

produktų naudojimas yra būtinas tam tikro kenkėjo kontrolei tuo atveju, kai nėra galimybės tai daryti naudojant kitus biologinius, fizinius ar veisimo būdus, auginimo būdus arba kitą veiksmingą valdymo praktiką;

ii)

jei tokie produktai nėra augalinės, dumblių, gyvūninės, mikrobiologinės ar mineralinės kilmės ir nėra tapatūs savo natūraliam atitikmeniui, juos naudojant išvengiama bet kokio tiesioginio kontakto su valgomosiomis žemės ūkio augalų dalimis;

1 dalies b punkte nurodytų produktų naudojimas yra būtinas skatinant ar palaikant dirvožemio derlingumą arba tenkinant konkrečius žemės ūkio augalų mitybos poreikius, arba tai būtina dėl konkrečių dirvožemio gerinimo tikslų;

1 dalies c ir d punktuose nurodytų produktų atveju:

jų naudojimas yra būtinas siekiant palaikyti gyvūnų sveikatą, gyvūnų gerovę bei gyvybingumą ir juos naudojant prisidedama prie tinkamos mitybos, atitinkančios atitinkamų rūšių fiziologinius ir elgsenos poreikius, arba jų naudojimas yra būtinas gaminant pašarus arba apsaugant pašarus nuo gedimo, nes be tų medžiagų pašarų gamyba ar apsauga nuo gedimo neįmanoma;

ii)

mineralinės kilmės pašarai, mikroelementai, vitaminai ar provitaminai yra natūralios kilmės, išskyrus tuos atvejus, kai nėra galimybės gauti pakankamo kiekio ar kokybės tokios kilmės produktų ar medžiagų arba kai pakaitalų nėra;

iii)

naudoti neekologiškas augalinės ar gyvūninės kilmės pašarines žaliavas būtina, kadangi nėra galimybės gauti pakankamo kiekio augalinės ar gyvūninės kilmės pašarinių žaliavų, pagamintų pagal ekologinės gamybos taisykles;

iv)

naudoti neekologiškus prieskonius, žoleles ir melasą būtina, kadangi nėra tokių produktų ekologiško atitikmens; jie turi būti pagaminti arba paruošti nenaudojant cheminių tirpiklių ir jie naudojami ne daugiau kaip 1 % atitinkamos rūšies gyvūnų pašarų raciono, apskaičiuojant kasmet kaip žemės ūkio kilmės pašarų sausosios medžiagos procentinę dalį.

Leidžiant perdirbto ekologiško maisto ar maistui ar pašarams naudoti skirtų mielių gamyboje naudoti 2 dalyje nurodytus produktus ir medžiagas taikomi II skyriuje nustatyti principai bei toliau nurodyti kriterijai (vertinant jų visumą):

nėra pagal šį straipsnį leidžiamų alternatyvių produktų ar medžiagų arba šį reglamentą atitinkančių metodų;

nenaudojant tų produktų ir medžiagų būtų neįmanoma pagaminti ar apsaugoti maisto nuo gedimo arba įvykdyti tam tikrus Sąjungos teisės aktais numatytus mitybos reikalavimus;

jie turi būti randami gamtoje ir jiems galėjo būti taikomi tik mechaniniai, fiziniai, biologiniai, fermentavimo arba mikrobiologiniai procesai, išskyrus tuos atvejus, kai nėra galimybės gauti pakankamo kiekio ar kokybės tokios kilmės produktų ar medžiagų;

nėra galimybės gauti pakankamo kiekio ekologiškos sudedamosios dalies.

Leidimas naudoti chemiškai susintetintus produktus ir medžiagas pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis suteikiamas tik tais atvejais, kai 5 straipsnio g punkte nurodytų išorės medžiagų naudojimas prisidėtų prie nepriimtino neigiamo poveikio aplinkai.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos šio straipsnio 3 ir 4 dalys, jas papildant kitais šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų produktų ir medžiagų, skirtų naudoti visoje ekologinėje gamyboje, ypač perdirbto ekologiško maisto gamyboje, leidimų išdavimo kriterijais, taip pat papildomais tokių leidimų panaikinimo kriterijais, arba iš dalies keičiant tuos papildomai įtrauktus kriterijus.

Jeigu valstybė narė mano, kad produktas ar medžiaga turėtų būti įrašyti į 1 ir 2 dalyse nurodytus leidžiamų produktų ir medžiagų sąrašus ar iš jų išbraukti, arba kad gamybos taisyklėse nurodytos naudojimo sąlygos turėtų būti iš dalies pakeistos, ji užtikrina, kad dokumentai, kuriais pagrindžiamas įrašymas, išbraukimas ar kiti pakeitimai, būtų oficialiai nusiųsti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir būtų viešai prieinami, laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų dėl duomenų apsaugos.

Komisija paskelbia visus šioje dalyje nurodytus prašymus.

Komisija reguliariai peržiūri šiame straipsnyje nurodytus sąrašus.

2 dalies b punkte nurodytas neekologiškų sudedamųjų dalių sąrašas peržiūrimas bent kartą per metus.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais pagal 1 ir 2 dalis suteikiamas arba panaikinamas leidimas naudoti produktus ir medžiagas, kurie gali būti naudojami apskritai ekologinėje gamyboje ir konkrečiai perdirbto ekologiško maisto gamyboje, ir kuriais nustatomos procedūros, kurių turi būti laikomasi išduodant tokius leidimus tiems produktams ir medžiagoms ir sudarant tokių produktų ir medžiagų sąrašus, taip pat, atitinkamais atvejais, juos apibūdinant, nustatant reikalavimus dėl jų sudėties ir jų naudojimo sąlygas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

25 straipsnis

Valstybių narių leidimas gaminant perdirbtą ekologišką maistą naudoti neekologiškas žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis

Jeigu tai būtina siekiant užtikrinti galimybę gauti tam tikrų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių ir kai nėra pakankamo kiekio tokių sudedamųjų dalių ekologiško atitikmens, veiklos vykdytojo prašymu valstybė narė gali laikinai leisti jos teritorijoje ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį gaminant perdirbtą ekologišką maistą naudoti neekologiškas žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis. Tas leidimas taikomas visiems veiklos vykdytojams toje valstybėje narėje.

Valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visus jos teritorijoje pagal 1 dalį suteiktus leidimus per kompiuterinę sistemą, kuri sudaro galimybes elektroniniu būdu keistis dokumentais ir informacija; šią sistemą naudojimuisi suteikia Komisija.

Valstybė narė gali pratęsti 1 dalyje nurodytą leidimą du kartus ne daugiau kaip po šešis mėnesius, jeigu nė viena kita valstybė narė per 2 dalyje nurodytą sistemą nepateikė prieštaravimo, nurodydama, kad yra pakankamas tokių sudedamųjų dalių ekologiška forma kiekis.

Kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga, pripažinta pagal 46 straipsnio 1 dalį, gali suteikti laikiną leidimą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui veiklos vykdytojams trečiosiose valstybėse, kurie prašo tokio leidimo ir kuriems taikoma tos kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos kontrolė, jeigu atitinkamoje trečiojoje valstybėje įvykdomos toje dalyje išdėstytos sąlygos. Leidimas gali būti pratęstas ne daugiau kaip du kartus po šešis mėnesius.

Jeigu laikino leidimo laikotarpį pratęsus du kartus valstybė narė, remdamasi objektyvia informacija, mano, kad galimybė gauti tokių sudedamųjų dalių ekologiškų atitikmenų tebėra nepakankama, kad būtų patenkinti kokybiniai ir kiekybiniai veiklos vykdytojų poreikiai, ji gali pateikti prašymą Komisijai pagal 24 straipsnio 7 dalį.

26 straipsnis

Duomenų, susijusių su galimybe rinkoje gauti ekologiškos ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos, ekologiškai auginamų gyvūnų ir ekologinės akvakultūros gyvūnų jauniklių, rinkimas

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų sukurta reguliariai atnaujinama duomenų bazė, kurioje pateikiami ekologiškos ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos, išskyrus sėjinukus, bet įskaitant sėklines bulves, kurią galima gauti jos teritorijoje, sąrašai.

Valstybės narės turi būti įdiegusios sistemas, kurios sudaro sąlygas veiklos vykdytojams, kurie prekiauja ekologiška arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamąja medžiaga, ekologiškai auginamais gyvūnais, arba ekologinės akvakultūros gyvūnų jaunikliais, ir kurie gali visa tai tiekti pakankamais kiekiais ir per pagrįstus terminus, pateikti šią informaciją viešai, savanoriškai ir nemokamai, kartu nurodant jų pavadinimus ir kontaktinius duomenis:

turima ekologiška ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamoji medžiaga, pavyzdžiui, įvairiarūšės ekologiškos medžiagos arba ekologiškų veislių, tinkamų ekologinei gamybai, išskyrus sėjinukus, bet įskaitant sėklines bulves, dauginamoji medžiaga; tos medžiagos kiekis nurodant svorį ir metų laikotarpis, kuriuo ją galima gauti; tokia medžiaga turi būti įtraukta į sąrašą nurodant bent lotynišką mokslinį pavadinimą;

ekologiškai auginami gyvūnai, kurių atžvilgiu galima numatyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal II priedo II dalies 1.3.4.4 punktą; turimų pagal lytį suskirstytų gyvūnų skaičius; informacija, jeigu taikoma, susijusi su įvairiomis gyvūnų rūšimis, kiek tai susiję su turimomis veislėmis ir padermėmis; gyvūnų rasės; gyvūnų amžius; ir kita susijusi informacija;

valdoje turimi ekologinės akvakultūros gyvūnų jaunikliai ir jų sveikatos būklė pagal Tarybos direktyvą 2006/88/EB ( 21 ) ir kiekvienos akvakultūros rūšies gamybos pajėgumai.

Valstybės narės taip pat gali įdiegti sistemas, kurios sudarytų sąlygas veiklos vykdytojams, kurie prekiauja veislėmis ir padermėmis, pritaikytomis ekologinei gamybai, pagal II priedo II dalies 1.3.3 punktą arba ekologiškomis vištaitėmis, ir kurie gali pateikti tų gyvūnų pakankamais kiekiais ir per pagrįstus terminus, pateikti atitinkamą informaciją viešai, savanoriškai ir nemokamai, kartu nurodant jų pavadinimus ir kontaktinius duomenis.

Veiklos vykdytojai, kurie nusprendžia įtraukti informaciją apie augalų dauginamąją medžiagą, gyvūnus arba akvakultūros gyvūnų jauniklius į 2 ir 3 dalyse nurodytas sistemas, užtikrina, kad ši informacija būtų reguliariai atnaujinama ir kad informacija būtų išbraukta iš sąrašų, kai augalų dauginamosios medžiagos, gyvūnų arba akvakultūros gyvūnų jauniklių nebeturima.

Įgyvendindamos 1, 2 ir 3 dalis valstybės narės gali toliau naudotis jau esamomis atitinkamomis informacinėmis sistemomis.

Komisija savo atitinkamoje svetainėje viešai paskelbia nuorodą į visas nacionalines duomenų bazes arba sistemas, kad sudarytų sąlygas vartotojams susipažinti su tokiomis duomenų bazėmis arba sistemomis visoje Sąjungoje.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi:

techniniai duomenys, skirti 1 dalyje nurodytų duomenų bazių ir 2 dalyje nurodytų sistemų sukūrimui ir techninei priežiūrai;

specifikacijos, susijusios su 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos rinkimu;

specifikacijos, susijusios su informacijos pateikimo 1 dalyje nurodytose duomenų bazėse ir 2 ir 3 dalyje nurodytose sistemose tvarka, ir

duomenys, susiję su informacija, kurią valstybės narės turi pateikti pagal 53 straipsnio 6 dalį.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

27 straipsnis

Pareigos ir veiksmai įtariamos neatitikties atveju

Jeigu veiklos vykdytojas įtaria, kad jo pagamintas, paruoštas, importuotas arba iš kito veiklos vykdytojo gautas produktas neatitinka šio reglamento, tas veiklos vykdytojas pagal 28 straipsnio 2 dalį turi:

identifikuoti ir atskirti atitinkamą produktą;

patikrinti, ar įtarimą galima pagrįsti;

neteikti atitinkamo produkto rinkai kaip ekologiško arba kaip perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produkto ir nenaudoti jo ekologinėje gamyboje, išskyrus atvejus, kai įtarimą galima pašalinti;

jeigu įtarimas pagrindžiamas arba jeigu jo negalima pašalinti, nedelsiant informuoti atitinkamą kompetentingą instituciją arba prireikus atitinkamą kontrolės instituciją ar kontrolės įstaigą pateikiant jai, jei tinkama, turimą informaciją;

visapusiškai bendradarbiauti su atitinkama kompetentinga institucija arba prireikus su atitinkama kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga tikrinant ir nustatant įtariamos neatitikties priežastis.

28 straipsnis

Atsargumo priemonės, skirtos užkirsti kelią neleistinų produktų ir medžiagų buvimui

Siekiant užkirsti kelią taršai produktais ar medžiagomis, kurių pagal 9 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą neleidžiama naudoti ekologinėje gamyboje, veiklos vykdytojai turi imtis toliau nurodytų atsargumo priemonių visuose gamybos, ruošimo ir platinimo etapuose:

įdiegti ir įgyvendinti priemones, kurios yra proporcingos ir tinkamos, siekiant nustatyti ekologinės gamybos ir produktų taršos neleistinais produktais ar medžiagomis riziką, įskaitant sistemingą esminių procedūrinių veiksmų nustatymą;

įdiegti ir įgyvendinti priemones, kurios yra proporcingos ir tinkamos, siekiant užkirsti kelią ekologinės gamybos ir produktų taršos neleistinais produktais arba medžiagomis rizikai;

reguliariai peržiūrėti ir pakoreguoti tokias priemones ir

laikytis kitų atitinkamų šio reglamento reikalavimų, kuriais užtikrinamas ekologiškų, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologiškų produktų atskyrimas.

Jeigu veiklos vykdytojas įtaria, kad dėl produkto ar medžiagos, kurių pagal 9 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą neleidžiama naudoti ekologinėje gamyboje, buvimo produkte, kurį ketinama naudoti arba juo prekiauti kaip ekologišku arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktu, tas produktas neatitinka šio reglamento, veiklos vykdytojas:

identifikuoja ir atskiria atitinkamą produktą;

patikrina, ar įtarimą galima pagrįsti;

neteikia atitinkamo produkto rinkai kaip ekologiško arba kaip perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produkto ir nenaudoja jo ekologinėje gamyboje, išskyrus atvejus, kai įtarimą galima pašalinti;

jeigu įtarimas pagrindžiamas arba jeigu jo negalima pašalinti, nedelsiant informuoja atitinkamą kompetentingą instituciją arba prireikus atitinkamą kontrolės instituciją ar kontrolės įstaigą, ir pateikia, jei tinkama, turimą informaciją;

visapusiškai bendradarbiauja su atitinkama kompetentinga institucija arba prireikus su atitinkama kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga nustatant ir tikrinant priežastis, dėl kurių esama neleistinų produktų ar medžiagų.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos vienodos taisyklės dėl:

procedūrinių veiksmų, kurių turi imtis veiklos vykdytojai pagal 2 dalies a–e punktus, ir atitinkamų dokumentų, kuriuos jie turi pateikti;

proporcingų ir tinkamų priemonių, kurias veiklos vykdytojai turi priimti ir peržiūrėti siekdami nustatyti taršos riziką ir užkirsti jai kelią pagal 1 dalies a, b, ir c punktus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

29 straipsnis

Priemonės, kurių turi būti imamasi neleistinų produktų ar medžiagų buvimo atveju

Jeigu kompetentinga institucija arba atitinkamais atvejais kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga gauna pagrįstos informacijos apie produktų arba medžiagų, kurių pagal 9 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą neleidžiama naudoti ekologinėje gamyboje, buvimą, arba veiklos vykdytojas ją informuoja pagal 28 straipsnio 2 dalies d punktą arba tokių produktų ar medžiagų ta institucija aptinka ekologiškame arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produkte:

ji nedelsiant atlieka oficialų tyrimą pagal Reglamentą (ES) 2017/625, siekiant nustatyti šaltinį ir priežastį, kad būtų patikrinta atitiktis 9 straipsnio 3 dalies pirmai pastraipai ir 28 straipsnio 1 daliai; toks tyrimas turi būti užbaigtas kuo greičiau, per pagrįstą terminą, atsižvelgiant į produkto ilgaamžiškumą ir atvejo sudėtingumą;

Atitinkamu produktu negalima prekiauti kaip ekologišku arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktu arba jį naudoti ekologinėje gamyboje, jeigu kompetentinga institucija arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga nustato, kad atitinkamas veiklos vykdytojas:

naudojo produktus arba medžiagas, kurių pagal 9 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą neleidžiama naudoti ekologinėje gamyboje,

nesiėmė atsargumo priemonių, nurodytų 28 straipsnio 1 dalyje, arba

nesiėmė priemonių gavęs atitinkamus ankstesnius kompetentingų institucijų, kontrolės institucijų arba kontrolės įstaigų prašymus.

Atitinkamam veiklos vykdytojui suteikiama galimybė pateikti pastabas dėl tyrimo rezultatų pagal 1 pastraipos a punktą. Kompetentinga institucija arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga registruoja duomenis apie atliktą tyrimą.

Prireikus atitinkamas veiklos vykdytojas imasi būtinų taisomųjų priemonių, kad ateityje būtų išvengta taršos.

Ne vėliau kaip ►M3 2025 m. gruodžio 31 d. ◄ Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šio straipsnio įgyvendinimo esamos padėties, dėl produktų ir medžiagų, kurių neleidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 9 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, buvimo ir dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų nacionalinių taisyklių vertinimo. Prireikus kartu su ta ataskaita gali būti pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant tolesnio suderinimo.

Valstybės narės, kurios yra nustačiusios taisykles, kuriomis numatyta, kad produktais, kuriuose esančių produktų ar medžiagų, kurių pagal 9 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą neleidžiama naudoti ekologinėje gamyboje, kiekis viršija tam tikrą lygį, negali būti prekiaujama kaip ekologiškais, gali toliau taikyti tas taisykles, jeigu jomis nedraudžiama, nenustatoma apribojimų ar nekliudoma produktus, pagamintus kitose valstybėse narėse, pateikti rinkai kaip ekologiškus, jei jie pagaminti laikantis šio reglamento. Valstybės narės, kurios pasinaudoja šia dalimi, nedelsdamos informuoja apie tai Komisiją.

Kompetentingos institucijos užregistruoja dokumentuose 1 dalyje nurodytų tyrimų rezultatus, taip pat visas priemones, kurių ėmėsi siekdamos formuoti geriausią praktiką, ir tolesnes priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias produktų ir medžiagų, kurių neleidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 9 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, buvimui.

Valstybės narės šią informaciją pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai per kompiuterinę sistemą, kuria sudaroma galimybė elektroniniu būdu keistis dokumentais ir informacija; šią sistemą naudojimuisi suteikia Komisija.

Valstybės narės gali imtis atitinkamų priemonių savo teritorijoje, kad užkirstų kelią netyčiniam produktų ir medžiagų, kurių pagal 9 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą neleidžiama naudoti ekologiniame žemės ūkyje, buvimui. Tokiomis priemonėmis nedraudžiama, nenustatoma apribojimų ar nekliudoma produktus, pagamintus kitose valstybėse narėse, pateikti rinkai kaip ekologiškus arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus, jei jie pagaminti laikantis šio reglamento. Valstybės narės, kurios pasinaudoja šia dalimi, nedelsdamos informuoja apie tai Komisiją ir kitas valstybes nares.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos vienodos taisyklės dėl:

produktų ir medžiagų, kurių pagal 9 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą neleidžiama naudoti ekologinėje gamyboje, buvimo aptikimo ir vertinimo metodikos, kurią turi taikyti kompetentingos institucijos arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos;

informacijos, kurią valstybės narės turi padaryti prieinamą Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, elementų ir formos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės elektroniniu būdu perduoda Komisijai atitinkamą informaciją apie atvejus, susijusius su tarša neleidžiamais produktais ar medžiagomis praėjusiais metais, įskaitant pasienio kontrolės postuose surinktą informaciją, susijusią su aptiktos taršos pobūdžiu, visų pirma taršos priežastį, šaltinį ir lygį, taip pat užterštų produktų apimtį ir pobūdį. Šią informaciją Komisija renka per kompiuterinę sistemą (šią sistemą naudojimuisi suteikia Komisija) ir ji naudojama siekiant palengvinti geriausios praktikos taršai išvengti rengimą.

IV SKYRIUS

ŽENKLINIMAS

30 straipsnis

Su ekologine gamyba susijusių terminų vartojimas

Taikant šį reglamentą laikoma, kad ant produkto pateikti su ekologine gamyba susiję terminai, jei etiketėse, reklaminėje medžiagoje arba prekybos dokumentuose toks produktas, jo sudedamosios dalys ar jo gamyboje panaudotos pašarinės žaliavos yra apibūdinti vartojant terminus, nurodančius pirkėjui, kad produktas, sudedamosios dalys ar pašarinės žaliavos pagaminti laikantis šio reglamento. Visų pirma IV priede išvardyti terminai ir jų vediniai ir mažybinės formos (pavyzdžiui, „bio“ ir „eko“), atskirai arba junginiuose, visoje Sąjungoje ir bet kuria tame priede nurodyta kalba gali būti vartojami ženklinant ir reklamuojant šį reglamentą atitinkančius 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus produktus.

2 straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai neturi būti vartojami nė vienoje Sąjungos valstybėje ir jokia iš IV priede nurodytų kalbų ženklinant ir reklamuojant šio reglamento neatitinkantį produktą ar jo prekybos dokumentuose.

Be to, ženklinime ir reklamoje neturi būti vartojami terminai (įskaitant prekių ženkluose arba bendrovių pavadinimuose vartojamus terminus) ar taikomi ženklinimo ar reklamos metodai, kuriais vartotojas ar naudotojas galėtų būti klaidinamas sudarant įspūdį, kad produktas ar jo sudedamosios dalys atitinka šį reglamentą.

Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu pagaminti produktai negali būti ženklinami arba reklamuojami kaip ekologiški arba kaip perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktai.

Tačiau augalų dauginamoji medžiaga, augalinės kilmės maistui ir pašarams skirti produktai, pagaminti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu, laikantis 10 straipsnio 4 dalies, gali būti ženklinami ir reklamuojami kaip perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktai, naudojant terminą „perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktas“ ar atitinkamą terminą, kartu su 1 dalyje nurodytais terminais.

1 ir 3 dalyse nurodyti terminai neturi būti vartojami apibūdinti produktui, kurio ženklinime ar reklamoje pagal Sąjungos teisę turi būti nurodyta, kad jo sudėtyje yra GMO, jį sudaro GMO arba jis yra pagamintas iš GMO.

Perdirbto maisto atveju 1 dalyje nurodyti terminai gali būti vartojami:

prekiniame pavadinime ir sudedamųjų dalių sąraše, kai toks sąrašas yra privalomas pagal Sąjungos teisės aktus, jeigu:

perdirbtas maistas atitinka II priedo IV dalyje nustatytas gamybos taisykles ir pagal 16 straipsnio 3 dalį nustatytas taisykles;

ii)

ne mažiau kaip 95 % produkto žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių masės sudaro ekologiškos sudedamosios dalys ir

iii)

kvapiųjų medžiagų atveju – tik jeigu tai yra natūralios kvapiosios medžiagos ir natūralūs kvapieji preparatai, paženklinti pagal Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 16 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, ir jei visos jų kvapiosios sudedamosios dalys ir tų kvapiųjų sudedamųjų dalių pagalbinės medžiagos yra ekologiškos;

▼C4

tik sudedamųjų dalių sąraše, jeigu:

mažiau kaip 95 % produkto žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių masės sudaro ekologiškos sudedamosios dalys ir jei tos sudedamosios dalys atitinka šiame reglamente nustatytas gamybos taisykles, ir

ii)

perdirbtas maistas atitinka II priedo IV dalies 1.5 punkte, 2.1 punkto a papunktyje, 2.1 punkto b papunktyje ir 2.2.1 punkte nustatytas gamybos taisykles, išskyrus II priedo IV dalies 2.2.1 punkte nustatytas taisykles dėl riboto neekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių naudojimo, ir pagal 16 straipsnio 3 dalį nustatytas taisykles;

prekiniame pavadinime ir sudedamųjų dalių sąraše, jeigu:

pagrindinė sudedamoji dalis yra medžioklės ar žvejybos produktas;

ii)

1 dalyje nurodytas terminas prekiniame pavadinime yra akivaizdžiai susijęs su kita sudedamąja dalimi, kuri yra ekologiška ir skiriasi nuo pagrindinės sudedamosios dalies;

iii)

visos kitos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys yra ekologiškos, ir

iv)

▼B

Pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytame sudedamųjų dalių sąraše nurodoma, kurios sudedamosios dalys yra ekologiškos. Nuorodos į ekologinę gamybą gali būti pateikiamos tik susijusioms ekologiškoms sudedamosioms dalims.

Pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodytame sudedamųjų dalių sąraše nurodoma, kokią bendro žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių kiekio dalį sudaro bendra ekologiškų sudedamųjų dalių procentinė dalis.

1 dalyje nurodyti terminai, vartojami šios dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytame sudedamųjų dalių sąraše, ir šios dalies trečioje pastraipoje nurodyta procentinė dalis pateikiami ta pačia spalva ir to paties dydžio bei šrifto rašmenimis, kaip ir kitos sudedamųjų dalių sąraše pateiktos nuorodos.

Perdirbtų pašarų atveju 1 dalyje nurodyti terminai prekiniame pavadinime ir sudedamųjų dalių sąraše gali būti vartojami, jeigu:

▼C4

perdirbti pašarai atitinka II priedo II, III ir V dalyse nustatytas gamybos taisykles ir pagal 17 straipsnio 3 dalį nustatytas specialiąsias taisykles;

▼B

visos perdirbtus pašarus sudarančios žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys yra ekologiškos, ir

ne mažiau kaip 95 % produkto sausosios medžiagos yra ekologiška.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami:

šis straipsnis, įtraukiant papildomas I priede išvardytų produktų ženklinimo taisykles arba iš dalies keičiant tas papildomas taisykles, ir

IV priede pateiktas terminų sąrašas, atsižvelgiant į kalbinius pokyčius valstybėse narėse.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi išsamūs šio straipsnio 3 dalies taikymo reikalavimai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

31 straipsnis

Augalininkystėje naudojamų produktų ir medžiagų ženklinimas

Nepaisant šio reglamento taikymo srities, kaip išdėstyta 2 straipsnio 1 dalyje, ant produktų ir medžiagų, naudojamų augalų apsaugos produktuose arba kaip trąšos, dirvožemio gerinimo priemonės arba maistingosios medžiagos, kurias leidžiama naudoti pagal 9 ir 24 straipsnius, gali būti pateikiama nuoroda, kad tuos produktus arba medžiagas leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal šį reglamentą.

32 straipsnis

Privalomos nuorodos

Kai ant produktų nurodomi 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai, įskaitant produktus, pagal 30 straipsnio 3 dalį paženklintus kaip perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus:

etiketėje taip pat nurodomas kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos, kuri tikrina (kontroliuoja) veiklos vykdytoją, kuris atliko paskutinį gamybos arba paruošimo veiksmą, kodas ir

fasuotų maisto produktų atveju, ant jų pakuotės taip pat pateikiamas 33 straipsnyje nurodytas Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas, išskyrus 30 straipsnio 3 dalyje ir 30 straipsnio 5 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais.

Tais atvejais, kai naudojamas Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas, tame pačiame matomame paviršiuje, kur yra logotipas, nurodoma vieta, kurioje buvo užaugintos produkto sudėtyje esančios žemės ūkio žaliavos; ši nuoroda atitinkamais atvejais gali būti tokia:

„ES žemės ūkis“, kai žemės ūkio žaliava buvo užauginta Sąjungoje;

„ne ES žemės ūkis“, kai žemės ūkio žaliava buvo užauginta trečiosiose valstybėse;

„ES ir ne ES žemės ūkis“, kai dalis žemės ūkio žaliavos buvo užauginta Sąjungoje, o kita dalis – trečiojoje valstybėje.

Taikant pirmą pastraipą, atitinkamais atvejais žodžiai „žemės ūkis“ gali būti pakeisti žodžiu „akvakultūra“, o žodžiai „ES“ ir „ne ES“ gali būti pakeisti arba papildyti šalies pavadinimu arba šalies ir regiono pavadinimu, jeigu visos produktą sudarančios žemės ūkio žaliavos buvo užaugintos toje šalyje ir, jei taikytina, tame regione.

Nurodant vietą, kurioje buvo užaugintos produktą sudarančios žemės ūkio žaliavos, kaip nurodyta pirmoje ir trečioje pastraipose, gali būti neatsižvelgiama į mažą produkto masės dalį sudarančių sudedamųjų dalių kiekius, jeigu tokių dalių, į kurias neatsižvelgiama, bendras kiekis neviršija 5 % viso mase išreikšto žemės ūkio žaliavų kiekio.

Žodžių „ES“ arba „ne ES“ spalva, dydis ir šriftas neturi būti labiau pastebimi negu produkto pavadinimas.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos nuorodos pateikiamos pastebimoje vietoje, kad būtų lengvai matomos, aiškiai įskaitomos ir jų nebūtų įmanoma ištrinti.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama šio straipsnio 2 dalis ir 33 straipsnio 3 dalis, įtraukiant papildomas ženklinimo taisykles arba iš dalies keičiant tas papildomas taisykles.

Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl:

praktinių sąlygų, susijusių su šio straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalyje ir 33 straipsnio 3 dalyje minimų nuorodų naudojimu, pateikimu, sandara ir dydžiu;

kodų priskyrimo kontrolės institucijoms ir kontrolės įstaigoms;

vietos, kurioje užaugintos žemės ūkio žaliavos, nuorodos pagal šio straipsnio 2 dalį ir 33 straipsnio 3 dalį.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

33 straipsnis

Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas

Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas gali būti naudojamas ženklinant, pateikiant ir reklamuojant šį reglamentą atitinkančius produktus.

Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas taip pat gali būti naudojamas informavimo ir švietimo tikslais, susijusiais su pačiu logotipu ir jo reklama, jeigu taip jį naudojant nėra tikimybės, kad jis gali suklaidinti vartotoją dėl konkrečių produktų ekologinės gamybos, ir jeigu tas logotipas atkuriamas laikantis V priede nustatytų taisyklių. Tokiu atveju 32 straipsnio 2 dalies ir V priedo 1.7 punkto reikalavimai netaikomi.

Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas nenaudojamas perdirbto maisto atveju, kaip nurodyta 30 straipsnio 5 dalies b ir c punktuose, ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų atveju, kaip nurodyta 30 straipsnio 3 dalyje.

Išskyrus atvejus, kai Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas naudojamas pagal 1 dalies antrą pastraipą, jis yra oficialus patvirtinimas pagal Reglamento (ES) 2017/625 86 ir 91 straipsnius.

Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipo naudojimas iš trečiųjų valstybių importuotų produktų atveju yra neprivalomas. Jei tas logotipas pateikiamas tokių produktų etiketėse, jose taip pat pateikiama 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta nuoroda.

Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas turi atitikti V priede pateiktą pavyzdį ir tame priede nustatytas taisykles.

Ženklinant, pateikiant ir reklamuojant šį reglamentą atitinkančius produktus gali būti naudojami nacionaliniai logotipai ir privatūs logotipai.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos V priedo nuostatos dėl Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipo ir su juo susijusių taisyklių.

V SKYRIUS

SERTIFIKAVIMAS

34 straipsnis

Sertifikavimo sistema

Prieš pateikdami rinkai bet kokius produktus kaip „ekologiškus“ arba kaip „perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio“ produktus, taip pat prieš tą perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpį, veiklos vykdytojai ir veiklos vykdytojų grupės, kaip nurodyta 36 straipsnyje, kurie gamina, ruošia, platina ar saugo ekologiškus arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus, kurie importuoja tokius produktus iš trečiosios valstybės arba eksportuoja tokius produktus į trečiąją valstybę, arba kurie pateikia tokius produktus rinkai, praneša apie savo veiklą valstybės narės, kurioje vykdoma jų veikla ir kurioje jų įmonei taikoma kontrolės sistema, kompetentingoms institucijoms.

Jeigu kompetentingos institucijos perdavė savo pareigas ar pavedė tam tikras oficialios kontrolės užduotis arba tam tikras užduotis, susijusias su kita oficialia veikla, daugiau kaip vienai kontrolės institucijai ar kontrolės įstaigai, veiklos vykdytojai arba veiklos vykdytojų grupės pirmoje pastraipoje nurodytame pranešime nurodo, kuri kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga tikrina, ar jų veikla atitinka šį reglamentą, ir išduoda 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą sertifikatą.

Veiklos vykdytojams, kurie parduoda fasuotus ekologiškus produktus tiesiogiai galutiniam vartotojui ar naudotojui, netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimas pranešti ir įpareigojimas turėti 35 straipsnio 2 dalyje nurodytą sertifikatą, su sąlyga, kad jie gamina, ruošia, saugo tik tai pardavimo vietai skirtus tokius produktus arba neimportuoja tokių produktų iš trečiosios valstybės arba kad jie tokios veiklos nepaveda pagal subrangos sutartį vykdyti kitam veiklos vykdytojui.

Jei veiklos vykdytojai arba veiklos vykdytojų grupės pagal subrangos sutartį paveda bet kokią savo veiklą vykdyti trečiosioms šalims, tiek tos veiklos vykdytojai arba veiklos vykdytojų grupės, tiek trečiosios šalys, kurioms pagal subrangos sutartį pavesta vykdyti tą veiklą, laikosi 1 dalies, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojas arba veiklos vykdytojų grupė 1 dalyje nurodytame pranešime pareiškia, kad jis (ji) išlieka atsakingas (-a) ekologinės gamybos atžvilgiu ir jis (ji) tos atsakomybės neperkėlė subrangovui. Tokiais atvejais kompetentinga institucija arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga, vykdydamos veiklos vykdytojų arba veiklos vykdytojų grupių, pavedusių savo veiklą vykdyti pagal subrangos sutartis, kontrolę, patikrina, ar veikla, kurią pavesta vykdyti pagal subrangos sutartis, vykdoma laikantis šio reglamento.

Valstybės narės gali paskirti instituciją arba patvirtinti įstaigą, kuriai būtų pavedama priimti 1 dalyje nurodytus pranešimus.

Veiklos vykdytojai, veiklos vykdytojų grupės ir subrangovai registruoja duomenis apie įvairią savo vykdomą veiklą laikydamiesi šio reglamento.

Valstybės narės nuolat atnaujina sąrašus, kuriuose pateikiami veiklos vykdytojų ir veiklos vykdytojų grupių, pranešusių apie savo veiklą pagal 1 dalį, pavadinimai ir adresai, ir tinkamu būdu, be kita ko, pateikiant nuorodas į vieną interneto svetainę, viešai skelbia išsamų šių duomenų sąrašą kartu su informacija apie tiems veiklos vykdytojams ar veiklos vykdytojų grupėms pagal 35 straipsnio 1 dalį suteiktus sertifikatus. Tai darydamos valstybės narės laikosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 ( 22 ) nustatytų asmens duomenų apsaugos reikalavimų.

Valstybės narės užtikrina, kad bet koks veiklos vykdytojas ar veiklos vykdytojų grupė, kurie laikosi šio reglamento ir kurie, jei renkamas mokestis pagal Reglamento (ES) 2017/625 78 ir 80 straipsnius, moka pagrįstą kontrolės išlaidas padengiantį mokestį, turėtų teisę į subjekto, kuriam taikoma kontrolės sistema, statusą ir kad informacija apie mokesčius, kurie gali būti renkami, būtų paskelbiama viešai.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas II priedas, kiek tai susiję su duomenų registravimo reikalavimais.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiama išsami informacija ir specifikacijos, susijusios su:

1 dalyje nurodytų pranešimų formatu ir jų teikimo techninėmis priemonėmis;

6 dalyje nurodytų sąrašų paskelbimo tvarka ir

informacijos apie 7 dalyje nurodytus mokesčius paskelbimo procedūromis ir tvarka.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

35 straipsnis

Sertifikatas

Kompetentingos institucijos arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos išduoda sertifikatą bet kuriam veiklos vykdytojui arba veiklos vykdytojų grupei, pranešusiems apie savo veiklą pagal 34 straipsnio 1 dalį ir besilaikantiems šio reglamento. Sertifikatas:

kai įmanoma, išduodamas elektronine forma;

juo remiantis turi būti įmanoma bent identifikuoti veiklos vykdytoją arba veiklos vykdytojų grupę, įskaitant jos narių sąrašą, produktų, kuriems taikomas sertifikatas, kategoriją ir sertifikato galiojimo laiką;

juo turi būti patvirtinama, kad veikla, dėl kurios pateiktas pranešimas, atitinka šį reglamentą; ir

yra išduodamas pagal VI priede pateiktą pavyzdį.

Nedarant poveikio šio straipsnio 8 daliai ir 34 straipsnio 2 daliai, veiklos vykdytojai ir veiklos vykdytojų grupės negali pateikti 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų rinkai kaip ekologiškų arba kaip perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų, jeigu jie dar neturi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sertifikato.

Šiame straipsnyje nurodytas sertifikatas yra oficialus sertifikatas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/625 86 straipsnio 1 dalies a punkte.

Veiklos vykdytojas ar veiklos vykdytojų grupė neturi teisės gauti sertifikato dėl toje pačioje valstybėje narėje vykdomos veiklos, skirto tai pačiai produktų kategorijai, įskaitant atvejus, kai tas veiklos vykdytojas ar veiklos vykdytojų grupė vykdo veiklą skirtingais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, iš daugiau nei vienos kontrolės įstaigos.

Veiklos vykdytojų grupės nariai neturi teisės gauti individualaus sertifikato dėl jokios veiklos, kuriai taikomas veiklos vykdytojų grupės, kuriai jie priklauso, sertifikavimas.

Veiklos vykdytojai turi patikrinti tų veiklos vykdytojų, kurie yra jų tiekėjai, sertifikatus.

Taikant šio straipsnio 1 ir 4 dalis, produktai klasifikuojami pagal šias kategorijas:

neperdirbti augalai ir augaliniai produktai, įskaitant sėklas ir kitą augalų dauginamąją medžiagą;

ūkiniai gyvūnai ir neperdirbti gyvulininkystės produktai;

dumbliai ir neperdirbti akvakultūros produktai;

maistui skirti perdirbti žemės ūkio produktai, įskaitant akvakultūros produktus;

pašarai;

vynas;

kiti šio reglamento I priede išvardyti produktai arba produktai, kurie nepatenka į pirmiau išvardytas kategorijas.

Valstybės narės gali netaikyti prievolės turėti sertifikatą, numatytą 2 dalyje, veiklos vykdytojams, kurie nefasuotus ekologiškus produktus, išskyrus pašarą, parduoda tiesiogiai galutiniam vartotojui, su sąlyga, kad tie veiklos vykdytojai gamina, ruošia, saugo tik tai pardavimo vietai skirtus tokius produktus arba neimportuoja tokių produktų iš trečiosios valstybės arba kad jie tokios veiklos nepaveda pagal subrangos sutartį vykdyti trečiajai šaliai, ir su sąlyga, kad:

toks pardavimas neviršija 5 000 kilogramų per metus;

tokiame pardavime nefasuotų ekologiškų produktų metinė apyvarta neviršija 20 000 EUR, arba

potencialios veiklos vykdytojo sertifikavimo išlaidos viršija 2 % bendros to veiklos vykdytojo parduodamų nefasuotų ekologiškų produktų apyvartos.

Jei valstybė narė nusprendžia taikyti išimtį pirmoje pastraipoje nurodytiems veiklos vykdytojams, ji gali nustatyti griežtesnes ribines vertes nei nustatytosios pirmoje pastraipoje.

Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visus sprendimus taikyti išimtį veiklos vykdytojams pagal pirmą pastraipą, ir ribines vertes, iki kurių veiklos vykdytojams taikoma išimtis.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priede pateiktas sertifikato pavyzdys.

10.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiama išsami informacija ir specifikacijos, susiję su 1 dalyje nurodyto sertifikato forma ir jo išdavimo techninėmis priemonėmis.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

36 straipsnis

Veiklos vykdytojų grupė

Kiekvienai veiklos vykdytojų grupei keliami šie reikalavimai:

ją gali sudaryti tik nariai, kurie yra ūkininkai arba dumblius ar akvakultūros gyvūnus auginantys veiklos vykdytojai, kurie papildomai gali vykdyti maisto arba pašaro perdirbimo, ruošimo ar pateikimo rinkai veiklą;

ją gali sudaryti tik tokie nariai, kurių:

atskirai vykdomo sertifikavimo išlaidos yra didesnės nei 2 % kiekvieno nario ekologinės gamybos apyvartos arba įprastos gamybos apimties ir kurių ekologinės gamybos metinė apyvarta neviršija 25 000 EUR, arba nariai, kurių įprasta ekologinės gamybos apimtis neviršija 15 000 EUR per metus, arba

ii)

kurių kiekvieno valda yra ne didesnė kaip:

—

penki hektarai,

—

0,5 hektaro šiltnamių atveju arba

—

15 hektarų, išimtinai tik daugiamečių žolynų atveju;

ji turi būti įsteigta valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje;

ji turi turėti juridinio asmens statusą;

▼M6

ją gali sudaryti tik nariai, kurie gamybos veiklą arba a punkte nurodytą galimą papildomą veiklą vykdo geografiniu požiūriu arti vienas kito, toje pačioje valstybėje narėje arba toje pačioje trečiojoje šalyje;

▼B

ji turi sukurti bendrą grupės pagaminamų produktų pardavimo sistemą ir

ji turi sukurti vidaus kontrolės sistemą, kuri apimtų dokumentuotą kontrolės veiklos ir procedūrų rinkinį ir pagal kurią tam tikras nurodytas asmuo ar įstaiga būtų atsakingi už kiekvieno grupės nario atitikties šiam reglamentui tikrinimą.

▼M6

Vidaus kontrolės sistemą (VKS) sudaro dokumentais nustatytos procedūros, susijusios su:

grupės narių registracija;

ii)

vidaus patikrinimais vietoje, kurie apima kiekvieno grupės nario metinius fizinius vidaus patikrinimus vietoje ir visus papildomus rizika grindžiamus patikrinimus, kuriuos bet kuriuo atveju numato VKS valdytojas ir atlieka VKS inspektoriai, kurių funkcijos apibrėžtos h punkte;

iii)

esamų grupės naujų narių patvirtinimu arba, atitinkamais atvejais, esamų narių naujų gamybos vienetų ar naujos veiklos patvirtinimu, kai gaunamas VKS valdytojo patvirtinimas remiantis vidaus patikrinimo ataskaita;

iv)

VKS inspektorių mokymu, kuris turi vykti bent kartą per metus, ir prie kurio turi būti pridedamas dalyvių įgytų žinių įvertinimas;

grupės narių mokymu apie VKS procedūras ir šio reglamento reikalavimus;

vi)

dokumentų ir įrašų kontrole;

vii)

priemonėmis, taikomomis vidaus patikrinimų metu nustačius neatitikties atvejį, įskaitant tolesnius veiksmus dėl jų;

viii)

vidaus atsekamumo sistema, kurią taikant galima nustatyti veiklos vykdytojų grupės bendroje prekybos sistemoje pristatytų produktų kilmę ir atsekti visus visų narių produktus visais etapais, pvz., gamybos, perdirbimo, paruošimo ar pateikimo rinkai, įskaitant kiekvieno grupės nario pelningumo įvertinimą ir kryžminį patikrinimą;

paskirti VKS vadovą ir vieną ar daugiau VKS inspektorių, kurie gali būti grupės nariai. Jų pozicijos negali būti apjungiamos. VKS inspektorių skaičius turi būti pakankamas ir proporcingas visų pirma grupės tipui, struktūrai, dydžiui, produktams, veiklai ir ekologinei gamybai. VKS inspektoriai turi būti kompetentingi produktų ir grupės veiklos atžvilgiu.

VKS valdytojas:

tikrina, ar kiekvienas grupės narys atitinka a, b ir e punktuose nustatytus kriterijus;

ii)

užtikrina, kad kiekvienas narys ir grupė būtų sudarę rašytinį ir pasirašytą susitarimą dėl narystės, kuriuo narys įsipareigoja:

—

laikytis šio reglamento,

—

dalyvauti VKS ir laikytis VKS procedūrų, įskaitant VKS valdytojo jiems pavestas užduotis ir pareigas bei prievolę saugoti įrašus,

—

suteikti galimybę patekti į gamybos vienetus ir patalpas, dalyvauti VKS inspektorių atliekamuose vidaus patikrinimuose ir kompetentingos institucijos arba tam tikrais atvejais kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos atliekamos oficialios kontrolės metu leisti jiems susipažinti su visais dokumentais ir įrašais ir patvirtinti patikrinimų ataskaitas,

—

per nustatytą laikotarpį priimti ir įgyvendinti priemones neatitikties atvejais remiantis VKS valdytojo, kompetentingos institucijos arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos sprendimu,

—

nedelsdamas informuoti VKS valdytoją apie įtariamą neatitikties atvejį;

iii)

rengia VKS procedūras ir atitinkamus dokumentus bei įrašus, juos atnaujina ir sudaro sąlygas VKS inspektoriams ir, kai tinkama, grupės nariams su jais susipažinti;

iv)

sudaro grupės narių sąrašą ir jį nuolat atnaujina;

paveda užduotis ir pareigas VKS inspektoriams;

vi)

palaiko ryšius tarp grupės narių ir kompetentingos institucijos arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos, taip pat ir prašymų taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas atveju;

vii)

kasmet tikrina VKS inspektorių pareiškimus dėl interesų konflikto;

viii)

sudaro vidaus patikrinimų tvarkaraštį ir užtikrina tinkamą jų atlikimą pagal g punkto antros pastraipos ii papunktyje nurodytą VKS valdytojo tvarkaraštį;

ix)

užtikrina tinkamus VKS inspektorių mokymus ir kasmet atlieka VKS inspektorių kompetencijos ir kvalifikacijos vertinimą;

tvirtina naujus narius arba naujus gamybos vienetus arba esamų narių naują veiklą;

xi)

priima sprendimus priemonių neatitikties atveju taikant VKS priemones, nustatytas dokumentuotomis procedūromis pagal g punktą, ir užtikrina tolesnius su tomis priemonėmis susijusius veiksmus;

xii)

nusprendžia sudaryti subrangos sutartis dėl veiklos, įskaitant VKS inspektorių subrangos sutartis, ir pasirašo atitinkamas sutartis ar susitarimus.

VKS inspektorius:

atlieka grupės narių vidaus patikrinimus pagal VKS valdytojo nustatytą tvarkaraštį ir procedūras;

ii)

pagal šabloną rengia vidaus patikrinimų ataskaitas ir per pagrįstą laikotarpį pateikia jas VKS valdytojui;

iii)

gavęs paskyrimą į postą pateikia rašytinį ir pasirašytą pareiškimą dėl interesų konflikto ir kasmet jį atnaujina;

iv)

dalyvauja mokymuose.

▼B

Kompetentingos institucijos arba atitinkamais atvejais kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos panaikina 35 straipsnyje nurodytą sertifikatą visai grupei, jeigu dėl 1 dalyje nurodytos vidaus kontrolės sistemos struktūros ar veikimo trūkumų, visų pirma tuomet, kai taikant sistemą nepavyksta nustatyti atvejų, kai atskiri veiklos vykdytojų grupės nariai nesilaiko reikalavimų, daromas poveikis ekologiškų ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų atitikčiai reikalavimams, arba tokiais atvejais nesiimama priemonių.

▼M6

VKS trūkumais laikomi bent šie atvejai:

narių arba gamybos vienetų, kurių veikla yra laikinai sustabdyta ir (arba) kurie yra pašalinti, produktų gaminimas, perdirbimas, paruošimas arba pateikimas į rinką;

produktų, kuriuos ženklinant ar reklamuojant VKS valdytojas uždraudė naudoti nuorodą į ekologinę gamybą, pateikimas rinkai;

naujų narių įtraukimas į narių sąrašą arba esamų narių veiklos pakeitimas nesilaikant vidaus patvirtinimo procedūros;

atitinkamais metais neatliekamas grupės nario metinis fizinis patikrinimas vietoje;

nenurodymas narių sąraše, kurie nariai buvo sustabdyti ar atšaukti;

dideli VKS inspektorių atliktų vidaus patikrinimų ir kompetentingos institucijos arba tam tikrais atvejais kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos oficialios kontrolės rezultatų skirtumai;

dideli atitinkamų priemonių arba būtinų tolesnių veiksmų dėl neatitikties atvejo, kurį nustatė VKS inspektoriai arba kompetentinga institucija, arba tam tikrais atvejais kontrolės įstaigos kontrolės institucija, taikymo skirtumai;

nepakankamas VKS inspektorių skaičius arba nepakankamos VKS inspektorių kompetencijos atsižvelgiant į grupės tipą, struktūrą, dydį, produktus, veiklą ir ekologinę gamybą.

▼B

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos šio straipsnio 1 ir 2 dalys, įtraukiant papildomų nuostatų arba iš dalies keičiant tas papildomas nuostatas, visų pirma dėl:

atskirų veiklos vykdytojų grupės narių pareigų;

kriterijų, kuriais remiantis nustatomas grupės narių artumas geografiniu požiūriu, kaip antai dalijimasis įrenginiais ar veiklos vykdymas tose pačiose vietose;

vidaus kontrolės sistemos struktūros ir veikimo, įskaitant patikrinimų, kurie turi būti atliekami, apimtį, turinį ir dažnumą, ir kriterijų, kuriais remiantis nustatomi vidaus kontrolės sistemos struktūros ar veikimo trūkumai.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos konkrečios taisyklės dėl:

veiklos vykdytojų grupės sudėties ir dydžio;

dokumentų ir duomenų registravimo sistemų, vidaus atsekamumo sistemos ir veiklos vykdytojų sąrašo;

keitimosi informacija tarp veiklos vykdytojų grupės ir kompetentingos institucijos ar institucijų, kontrolės institucijų ar kontrolės įstaigų, taip pat tarp valstybių narių ir Komisijos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

VI SKYRIUS

OFICIALI KONTROLĖ IR KITA OFICIALI VEIKLA

37 straipsnis

Ryšys su Reglamentu (ES) 2017/625 ir papildomomis oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą reglamentuojančiomis taisyklėmis, susijusiomis su ekologine gamyba ir ekologiškų produktų ženklinimu

Oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai, vykdomai siekiant patikrinti, ar šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai viso proceso metu ir visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais gaminami laikantis šio reglamento, taikomos konkrečios šio skyriaus taisyklės kartu su Reglamente (ES) 2017/625 nustatytomis taisyklėmis, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip nei šio reglamento 40 straipsnio 2 dalyje, ir kartu su šio reglamento 29 straipsniu, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip nei šio reglamento 41 straipsnio 1 dalyje.

38 straipsnis

Papildomos taisyklės dėl oficialios kontrolės ir dėl veiksmų, kurių turi imtis kompetentingos institucijos

Oficiali kontrolė, atliekama vadovaujantis Reglamento (ES) 2017/625 9 straipsniu siekiant patikrinti atitiktį šiam reglamentui, apima visų pirma:

tikrinimą, ar kiekvienu gamybos, paruošimo ir platinimo etapu veiklos vykdytojai taiko prevencines ir atsargumo priemones, kaip nurodyta šio reglamento 9 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnyje;

kai valdoje yra neekologinės gamybos vienetų arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio gamybos vienetų, – dokumentų ir įdiegtų priemonių arba procedūrų ar tvarkos, užtikrinančių ekologinės, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologinės gamybos vienetų, ekologinės, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir (arba) neekologinės gamybos vienetų pagamintų produktų, taip pat medžiagų bei produktų, naudojamų tiems vienetams, aiškų ir veiksmingą atskyrimą, tikrinimą; toks tikrinimas apima sklypų, kurių atveju ankstesnis laikotarpis atgaline data buvo pripažintas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio dalimi, patikrinimus ir neekologinės gamybos vienetų patikrinimus;

kai veiklos vykdytojai ekologiškus, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologiškus produktus surenka vienu metu, ruošia ar saugo tame pačiame paruošimo vienete, plote ar toje pačioje patalpoje, arba veža kitiems veiklos vykdytojams ar į kitus gamybos vienetus, – užregistruotų duomenų ir įdiegtų priemonių, procedūrų ar tvarkos, užtikrinančių, kad gamybiniai veiksmai būtų atliekami ne toje pačioje vietoje arba ne tuo pačiu laiku, kad būtų įdiegtos tinkamos valymo priemonės ir atitinkamais atvejais priemonės, neleidžiančios pakeisti produktų kitais produktais, kad ekologiški produktai ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktai visuomet būtų identifikuojami ir kad ekologiški produktai, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktai ir neekologiški produktai iki paruošimo veiksmų bei po jų būtų saugomi ne toje pačioje vietoje arba ne tuo pačiu laiku, tikrinimą;

veiklos vykdytojų grupių vidaus kontrolės sistemos sukūrimo ir veikimo tikrinimą;

kai veiklos vykdytojams netaikomas įpareigojimas pranešti pagal šio reglamento 34 straipsnio 2 dalį arba įpareigojimas turėti sertifikatą pagal šio reglamento 35 straipsnio 8 dalį, – tikrinimą, ar įvykdyti teisę į tą išimtį suteikiantys reikalavimai, ir tų veiklos vykdytojų parduodamų produktų tikrinimą.

Oficiali kontrolė, atliekama pagal Reglamento (ES) 2017/625 9 straipsnį siekiant patikrinti, ar laikomasi šio reglamento, vykdoma viso proceso metu ir visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais remiantis neatitikties, kaip apibrėžta šio reglamento 3 straipsnio 57 punkte, tikimybe, kuri nustatoma atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2017/625 9 straipsnyje nurodytus elementus, visų pirma į šiuos elementus:

veiklos vykdytojų ir veiklos vykdytojų grupių rūšį, dydį ir struktūrą;

laikotarpio, kurį veiklos vykdytojai ir veiklos vykdytojų grupės dalyvauja ekologinės gamybos, paruošimo ir platinimo veikloje, trukmę;

kontrolės, vykdomos vadovaujantis šiuo straipsniu, rezultatus;

vykdomai veiklai tinkamą metą;

produktų kategorijas;

produktų rūšį, kiekį ir vertę ir šių elementų pokyčius laikui einant;

produktų susimaišymo arba jų užteršimo neleistinais produktais ar medžiagomis galimybę;

tai, kaip veiklos vykdytojų ir veiklos vykdytojų grupės taiko nuostatas, kuriomis leidžiama nukrypti nuo taisyklių, ar taisyklių išimtis;

kritinius aspektus kiekvienu gamybos, paruošimo ir platinimo etapu, kai galima neatitiktis ir yra neatitikties tikimybė;

subrangos veiklą.

Bet kuriuo atveju visų veiklos vykdytojų ir veiklos vykdytojų grupių, išskyrus nurodytuosius 34 straipsnio 2 dalyje ir 35 straipsnio 8 dalyje, atitiktis tikrinama bent kartą per metus.

Atitikties tikrinimas apima fizinį patikrinimą vietoje, išskyrus tuos atvejus, kai tenkinamos šios sąlygos:

anksčiau vykdant atitinkamo veiklos vykdytojo arba veiklos vykdytojų grupės kontrolę bent trejus metus iš eilės nebuvo nustatyta jokia neatitiktis, daranti poveikį ekologiškų arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų atitikčiai reikalavimams, ir

atitinkamo veiklos vykdytojo arba veiklos vykdytojų grupės atveju remiantis šio straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (ES) 2017/625 9 straipsnyje nurodytais elementais buvo įvertinta, kad neatitikties tikimybė yra nedidelė.

Tokiu atveju laikotarpis tarp dviejų fizinių patikrinimų vietoje negali būti ilgesnis nei 24 mėnesiai.

Oficiali kontrolė, atliekama vadovaujantis Reglamento (ES) 2017/625 9 straipsniu siekiant patikrinti atitiktį šiam reglamentui:

yra vykdoma vadovaujantis Reglamento (ES) 2017/625 9 straipsnio 4 dalimi taip, jog būtų užtikrinta, kad tam tikrą minimalią visų oficialių veiklos vykdytojų arba veiklos vykdytojų grupių patikrinimų procentinę dalį sudarytų patikrinimai iš anksto neįspėjus;

yra vykdoma taip, jog būtų užtikrinta, kad būtų atliekami ne tik šio straipsnio 3 dalyje nurodyti patikrinimai, bet ir papildomi patikrinimai, kurie sudarytų tam tikrą minimalią pirmiau minėtų patikrinimų procentinę dalį;

yra vykdoma imant tam tikrą minimalų mėginių, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/625 14 straipsnio h punkte, skaičių;

yra vykdoma taip, jog būtų užtikrinta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodyto atitikties tikrinimo kontekste būtų patikrinamas tam tikras minimalus veiklos vykdytojų, sudarančių veiklos vykdytojų grupę, skaičius.

35 straipsnio 1 dalyje nurodytas sertifikatas išduodamas arba atnaujinamas remiantis atitikties tikrinimo, nurodyto šio straipsnio 1–4 dalyse, rezultatais.

Rašytinį protokolą, kuris vadovaujantis Reglamento (ES) 2017/625 13 straipsnio 1 dalimi turi būti parengtas vykdant kiekvieną oficialų patikrinimą, atliekamą siekiant patikrinti atitiktį šiam reglamentui, parašu patvirtina veiklos vykdytojas arba veiklos vykdytojų grupės, taip patvirtindami to rašytinio protokolo gavimą.

Reglamento (ES) 2017/625 13 straipsnio 1 dalis netaikoma auditams ir patikroms, kuriuos kompetentingos institucijos atlieka vykdydamos kontrolės įstaigų, kurioms jos pavedė tam tikras oficialios kontrolės užduotis arba tam tikras užduotis, susijusias su kita oficialia veikla, priežiūrą.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

šis reglamentas papildomas nustatant konkrečius kriterijus ir sąlygas, taikomus vykdant oficialią kontrolę, kuria siekiama užtikrinti atsekamumą visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais ir atitiktį šiam reglamentui, ir susijusius su:

apskaitos dokumentų patikrinimais;

ii)

konkrečių kategorijų veiklos vykdytojų kontrole;

iii)

kai taikoma, laikotarpiu, per kurį turi būti atliekamos šiame reglamente numatytos patikros, įskaitant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą fizinį patikrinimą vietoje, ir konkrečias patalpas ar zoną, kurioje jos turi būti atliktos;

iš dalies keičiama šio straipsnio 2 dalis, nustatant papildomus elementus remiantis praktine patirtimi arba iš dalies keičiant tuos papildomus elementus.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatyta:

minimali visos oficialios veiklos vykdytojų arba veiklos vykdytojų grupių kontrolės procentinė dalis, kurią turi sudaryti patikrinimai, atliekami iš anksto neįspėjus, kaip nurodyta 4 dalies a punkte;

minimali papildomos kontrolės procentinė dalis, kaip nurodyta 4 dalies b punkte;

minimalus mėginių skaičius, kaip nurodyta 4 dalies c punkte;

minimalus veiklos vykdytojų, sudarančių veiklos vykdytojų grupę, skaičius, kaip nurodyta 4 dalies d punkte.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

39 straipsnis

Papildomos taisyklės dėl veiksmų, kurių turi imtis veiklos vykdytojai ir veiklos vykdytojų grupės

Veiklos vykdytojai ir veiklos vykdytojų grupės turi ne tik Reglamento (ES) 2017/625 15 straipsnyje nustatytus įpareigojimus, bet ir:

registruoja duomenis, kuriais įrodoma, kad jie laikosi šio reglamento;

pateikia visas deklaracijas ir kitus pranešimus, reikalingus vykdyti oficialią kontrolę;

imasi atitinkamų praktinių priemonių siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi;

parengdami deklaraciją, kuri patvirtinama parašu ir prireikus atnaujinama, pateikia:

išsamų ekologinės gamybos arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio gamybos vieneto ir veiklos, kuri bus vykdoma pagal šį reglamentą, aprašymą;

ii)

informaciją apie atitinkamas praktines priemones, kurių turi būti imamasi siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi;

iii)

įsipareigojimą:

—

nepagrįstai nedelsiant raštu pranešti produktų pirkėjams ir atitinkamą informaciją perduoti kompetentingai institucijai arba atitinkamais atvejais – kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai, jei patvirtintas neatitikties įtarimas, jei neatitikties įtarimo negalima pašalinti arba jei nustatyta neatitiktis, daranti poveikį aptariamų produktų atitikčiai reikalavimams,

—

sutikti, kad pasikeitus kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai, kontrolės byla būtų perduota, arba kad, pasitraukus iš ekologinės gamybos, paskiausia kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga kontrolės bylą saugotų bent penkerius metus,

—

pasitraukus iš ekologinės gamybos nedelsiant apie tai pranešti kompetentingai institucijai arba pagal 34 straipsnio 4 dalį paskirtai institucijai ar įstaigai, ir

—

sutikti, kad, jei subrangovus tikrina skirtingos kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos, būtų vykdomas tų institucijų arba įstaigų tarpusavio keitimasis informacija.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiama išsami informacija ir specifikacijos, susijusios su:

duomenimis, kuriais įrodoma, kad laikomasi šio reglamento;

deklaracijomis ir kitais pranešimais, reikalingais vykdyti oficialią kontrolę;

atitinkamomis praktinėmis priemonėmis siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

40 straipsnis

Papildomos taisyklės dėl oficialios kontrolės užduočių ir užduočių, susijusių su kita oficialia veikla. pavedimo

Kompetentingos institucijos kontrolės įstaigoms gali pavesti tam tikras oficialios kontrolės užduotis ir tam tikras užduotis, susijusias su kita oficialia veikla, tik jei kartu su Reglamento (ES) 2017/625 III skyriuje nustatytomis sąlygomis tenkinamos šios sąlygos:

pavedime išsamiai apibūdinamos pavedamos oficialios kontrolės užduotys ir užduotys, susijusios su kita oficialia veikla, įskaitant ataskaitų rengimo prievoles ir kitas konkrečias prievoles, taip pat sąlygos, kurių laikydamasi kontrolės įstaiga gali tas užduotis ir veiklą vykdyti. Konkrečiai, kontrolės įstaiga kompetentingų institucijų išankstiniam patvirtinimui gauti pateikia:

savo rizikos vertinimo procedūrą, visų pirma apibrėžiančią veiklos vykdytojų ir veiklos vykdytojų grupių atitikties tikrinimo intensyvumo ir dažnumo pagrindą, kuri turi būti grindžiama Reglamento (ES) 2017/625 9 straipsnyje nurodytais elementais ir šio reglamento 38 straipsniu, ir kurios turi būti laikomasi vykdant veiklos vykdytojų ir veiklos vykdytojų grupių oficialią kontrolę;

ii)

įdiegtą standartinę kontrolės procedūrą, kurioje turi būti pateiktas išsamus kontrolės priemonių, kurias kontrolės įstaiga įsipareigoja taikyti savo kontroliuojamiems veiklos vykdytojams ir veiklos vykdytojų grupėms, aprašymas;

iii)

priemonių, kurios atitinka 41 straipsnyje 4 dalyje nurodytą bendrąjį katalogą ir kurios turi būti taikomos veiklos vykdytojams ir veiklos vykdytojų grupėms, įtariamos ar nustatytos neatitikties atvejais, sąrašą;

iv)

tvarką, kuria užtikrinama veiklos vykdytojų ir veiklos vykdytojų grupių atžvilgiu vykdomų oficialios kontrolės užduočių ir užduočių, susijusių su kita oficialia veikla, veiksminga stebėsena, ir tvarką, skirtą veiksmingam tų užduočių ataskaitų rengimui.

Kontrolės įstaiga praneša kompetentingai institucijai apie visus vėlesnius i–iv papunkčiuose nurodytų elementų pakeitimus;

tos kompetentingos institucijos turi įdiegusios procedūras ir tvarką, kuriomis užtikrinama kontrolės įstaigų priežiūra ir pagal kurias, be kita ko, būtų numatytas pavestų užduočių vykdymo efektyvumo, nepriklausomumo ir objektyvumo tikrinimas, ypač kiek tai susiję su atitikties tikrinimo intensyvumu ir dažnumu;

Bent kartą per metus, vadovaudamosi Reglamento (ES) 2017/625 33 straipsnio a punktu, kompetentingos institucijos organizuoja kontrolės įstaigų, kurioms jos pavedė oficialios kontrolės užduotis ar užduotis, susijusias su kita oficialia veikla, auditą.

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2017/625 31 straipsnio 3 dalies, kompetentingos institucijos gali pavesti kontrolės įstaigai priimti sprendimus dėl užduočių, numatytų to reglamento 138 straipsnio 1 dalies b punkte ir 138 straipsnio 2 bei 3 dalyse.

Taikant Reglamento (ES) 2017/625 29 straipsnio b punkto iv papunktį, atitinkamas standartas, taikomas pavedant konkrečias oficialios kontrolės užduotis ir tam tikras užduotis, susijusias su kita oficialia veikla, kuriomis siekiama patikrinti atitiktį šiam reglamentui jo taikymo srityje, yra tarptautinio darniojo standarto „Bendrieji reikalavimai produktų sertifikavimo sistemas valdančioms įstaigoms“ naujausia paskelbta redakcija, kurios nuoroda publikuota Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Kompetentingos institucijos kontrolės įstaigoms nepaveda šių oficialios kontrolės užduočių ir užduočių, susijusių su kita oficialia veikla:

kitų kontrolės institucijų ar kontrolės įstaigų priežiūros ir audito;

teisės taikyti išimtis, išskyrus dėl augalų dauginamosios medžiagos, kuri nėra gauta vykdant ekologinę gamybą, naudojimo;

teisės gauti pranešimus apie veiklą, kuriuos pagal šio reglamento 34 straipsnio 1 dalį teikia veiklos vykdytojai arba veiklos vykdytojų grupės;

neatitikties šio reglamento nuostatoms, kuriomis nustatomas fizinių patikrinimų pagal Reglamento (ES) 2017/625 54 straipsnį, kurie turi būti atliekami ekologinių siuntų atžvilgiu prieš jas išleidžiant į laisvą apyvartą Sąjungoje, dažnumas, tikimybės vertinimo;

bendrojo priemonių katalogo, nurodyto šio reglamento 41 straipsnio 4 dalyje, sudarymo.

Kompetentingos institucijos oficialios kontrolės užduočių ar užduočių, susijusių su kita oficialia veikla, nepaveda fiziniams asmenims.

Kompetentingos institucijos užtikrina, kad informacija, gaunama iš kontrolės įstaigų pagal Reglamento (ES) 2017/625 32 straipsnį, ir informacija apie priemones, kontrolės įstaigų taikomas nustačius neatitiktį arba esant neatitikties tikimybei, kompetentingų institucijų būtų renkama ir naudojama tų kontrolės įstaigų veiklos priežiūros tikslu.

Tais atvejais, kai kompetentinga institucija visiškai arba iš dalies panaikina tam tikrų oficialios kontrolės užduočių ar tam tikrų užduočių, susijusių su kita oficialia veikla, pavedimą pagal Reglamento (ES) 2017/625 33 straipsnio b punktą, ji priima sprendimą, ar atitinkamų kontrolės įstaigų iki to visiško arba dalinio panaikinimo dienos išduoti sertifikatai tebegalioja, ir apie tai informuoja atitinkamus veiklos vykdytojus.

Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2017/625 33 straipsnio b punktui, kompetentingos institucijos gali, prieš visiškai arba iš dalies panaikindamos oficialios kontrolės užduočių ar užduočių, susijusių su kita oficialia veikla, pavedimą tame punkte nurodytais atvejais, visiškai arba iš dalies sustabdyti tą pavedimą:

ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, kurio metu kontrolės įstaiga turi pašalinti auditų ir patikrų metu nustatytus trūkumus arba turi imtis priemonių dėl neatitikties, dėl kurios pagal šio reglamento 43 straipsnį apsikeista informacija su kitomis kontrolės institucijomis ir kontrolės įstaigomis, kompetentingomis institucijomis ir Komisija, arba

tokiam laikotarpiui, kuriam sustabdoma Reglamento (ES) 2017/625 29 straipsnio b punkto iv papunktyje kartu su šio reglamento 40 straipsnio 3 dalimi nurodyta akreditacija.

Jei oficialios kontrolės užduočių ar užduočių, susijusių su kita oficialia veikla, pavedimas sustabdomas, atitinkamos kontrolės įstaigos neišduoda 35 straipsnyje nurodytų sertifikatų tose srityse, kurių atžvilgiu pavedimas yra sustabdytas. Kompetentingos institucijos priima sprendimą, ar susijusių kontrolės institucijų iki tokio visiško arba dalinio sustabdymo dienos išduoti sertifikatai lieka galioti, ir apie tą sprendimą informuoja atitinkamus veiklos vykdytojus.

Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2017/625 33 straipsniui, kompetentingos institucijos atšaukia oficialios kontrolės užduočių ar užduočių, susijusių su kita oficialia veikla, pavedimo sustabdymą kai tik kontrolės įstaiga pašalina pirmos pastraipos a punkte nurodytus trūkumus arba neatitiktį arba kai tik akreditacijos įstaiga atšaukia pirmos pastraipos b punkte nurodytos akreditacijos sustabdymą.

Tais atvejais, kai kontrolės įstaiga, kuriai kompetentingos institucijos yra pavedusios konkrečias oficialios kontrolės užduotis ar tam tikras užduotis, susijusias su kita oficialia veikla„ pagal šio reglamento 46 straipsnio 1 dalį taip pat yra pripažinta Komisijos kontrolės veiklai trečiosiose valstybėse vykdyti, o Komisija ketina atšaukti arba atšaukė tos kontrolės įstaigos pripažinimą, kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Reglamento (ES) 2017/625 33 straipsnio a punktu organizuoja tos įstaigos veiklos atitinkamoje (-ose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) auditus arba patikras.

10.

Kontrolės įstaigos perduoda kompetentingoms institucijoms:

ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. – veiklos vykdytojų, kuriems jų kontrolė buvo taikoma praėjusių metų gruodžio 31 d., sąrašą ir

ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. – informaciją apie praėjusiais metais vykdytą oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, kuri bus panaudota rengiant Reglamento (ES) 2017/625 113 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos dalį, skirtą ekologinei gamybai ir ekologiškų produktų ženklinimui.

11.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, kiek tai susiję su oficialios kontrolės užduočių ir užduočių, susijusių su kita oficialia veikla, pavedimo kontrolės įstaigoms sąlygomis, taikomomis kartu su šio straipsnio 1 dalyje išdėstytomis sąlygomis.

41 straipsnis

▼C5

Papildomos taisyklės dėl veiksmų įtariamos ir nustatytos neatitikties atveju ir bendrasis priemonių katalogas

▼B

Taikant 29 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga įtaria arba gauna pagrįstos informacijos, įskaitant informaciją iš kitų kompetentingų institucijų arba atitinkamais atvejais iš kitų kontrolės institucijų ar kontrolės įstaigų, kad veiklos vykdytojas ketina naudoti arba pateikti rinkai produktą, kuris gali neatitikti šio reglamento, tačiau to produkto etiketėje pateikiami su ekologine gamyba susiję terminai, arba jei tą kompetentingą instituciją, kontrolės instituciją ar kontrolės įstaigą apie neatitikties įtarimą pagal 27 straipsnį informavo veiklos vykdytojas:

ji nedelsiant atlieka oficialų tyrimą pagal Reglamentą (ES) 2017/625, kad patikrintų atitiktį šiam reglamentui; toks tyrimas turi būti užbaigtas kuo greičiau, per pagrįstą terminą, atsižvelgiant į produkto ilgaamžiškumą ir atvejo sudėtingumą;

ji laikinai uždraudžia ir teikti rinkai atitinkamus produktus kaip ekologiškus arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus, ir juos naudoti ekologinėje gamyboje, kol laukiama a punkte nurodyto tyrimo rezultatų. Prieš priimdama tokį sprendimą kompetentinga institucija arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga sudaro veiklos vykdytojui galimybę pateikti pastabas.

Jeigu 1 dalies a punkte nurodyto tyrimo rezultatai nerodo neatitikties, darančios poveikį ekologiškų arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų atitikčiai reikalavimams, veiklos vykdytojui leidžiama naudoti tuos produktus arba juos pateikti rinkai kaip ekologiškus arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus.

Valstybės narės imasi visų priemonių ir numato būtinas sankcijas, kad būtų užkirstas kelias apgaulingam šio reglamento IV skyriuje pateiktų nuorodų naudojimui.

Kompetentingos institucijos pateikia bendrąjį priemonių, kurios turi būti taikomos jų teritorijoje, be kita ko, kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų, įtariamos neatitikties ir nustatytos neatitikties atveju, katalogą.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma vienoda tvarka, taikytina tais atvejais, kai kompetentingos institucijos turi imtis priemonių įtariamos neatitikties ir nustatytos neatitikties atveju.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

42 straipsnis

▼C5

Papildomos taisyklės dėl priemonių neatitikties, darančios poveikį atitikčiai reikalavimams, atveju

▼B

Tuo atveju, kai neatitiktis daro poveikį ekologiškų arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų atitikčiai reikalavimams bet kuriame gamybos, paruošimo ir platinimo etape, pavyzdžiui, dėl neleistinų produktų, medžiagų ar metodų naudojimo arba dėl susimaišymo su neekologiškais produktais, kompetentingos institucijos ir, atitinkamais atvejais, kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos, be priemonių, kurių turi būti imamasi pagal Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnį, užtikrina, kad ženklinant ir reklamuojant visą atitinkamą partiją ar gamybinę seriją nebūtų daroma nuoroda į ekologinę gamybą.

Didelės, pakartotinės ar nuolatinės neatitikties atveju kompetentingos institucijos ir, atitinkamais atvejais, kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos užtikrina, kad atitinkamiems veiklos vykdytojams arba veiklos vykdytojų grupėms, be to, kad taikomos 1 dalyje nurodytos priemonės ir visos kitos atitinkamos priemonės, kurių imamasi visų pirma pagal Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnį, būtų draudžiama tam tikrą laikotarpį prekiauti produktais, kurių etiketėje pateikiama nuoroda į ekologinę gamybą, o 35 straipsnyje nurodyto jų sertifikato galiojimas būtų atitinkamai sustabdytas arba atšauktas.

43 straipsnis

Papildomos taisyklės dėl keitimosi informacija

Kompetentingos institucijos turi ne tik Reglamento (ES) 2017/625 105 straipsnio 1 dalyje ir 106 straipsnio 1 dalyje nustatytus įpareigojimus, bet ir, įtarus neatitiktį, kuri daro poveikį ekologiškų arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų atitikčiai reikalavimams, nedelsdamos pasikeičia informacija su kitomis kompetentingomis institucijomis ir Komisija.

Kompetentingos institucijos keičiasi ta informacija su kitomis kompetentingomis institucijomis ir Komisija per kompiuterinę sistemą, kuri sudaro galimybę elektroniniu būdu keistis dokumentais ir informacija; šią sistemą naudojimuisi suteikia Komisija.

Nustačius įtariamą ar nustatytą produktų, kurių kontrolę vykdo kitos kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos, neatitiktį, kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos nedelsdamos apie tai informuoja tas kitas kontrolės institucijas arba kontrolės įstaigas.

Kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos keičiasi kita aktualia informacija su kitomis kontrolės institucijomis ir kontrolės įstaigomis.

Gavusios prašymą, pagrįstą poreikiu užtikrinti, kad produktas yra pagamintas laikantis šio reglamento, kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos keičiasi informacija apie jų atliktos kontrolės rezultatus su kitomis kompetentingomis institucijomis ir Komisija.

Kompetentingos institucijos keičiasi informacija apie kontrolės įstaigų priežiūrą su nacionalinėmis akreditacijos įstaigomis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008 ( 23 ) 2 straipsnio 11 punkte.

Kompetentingos institucijos imasi atitinkamų priemonių ir parengia dokumentuotas procedūras siekiant užtikrinti, kad informacija apie kontrolės rezultatus mokėjimo agentūrai būtų perduodama atsižvelgiant į jos poreikius, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 ( 24 ) 58 straipsnį ir tuo straipsniu remiantis priimtus aktus.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl informacijos, kurią turi pateikti kompetentingos institucijos, kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos, atsakingos už oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą pagal šį straipsnį, tinkamų tos informacijos gavėjų ir procedūrų, kurios taikomos teikiant šią informaciją, įskaitant 1 dalyje nurodytos kompiuterinės sistemos funkcijas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

VII SKYRIUS

PREKYBA SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS

44 straipsnis

Ekologiškų produktų eksportas

Produktas gali būti eksportuojamas iš Sąjungos kaip ekologiškas produktas ir gali būti pažymėtas Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipu jei jis atitinka pagal šį reglamentą ekologinei gamybai taikomas taisykles.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl dokumentų, skirtų trečiųjų valstybių muitinėms, visų pirma dėl ekologinio eksporto sertifikatų išdavimo elektronine forma, kai įmanoma, ir užtikrinimų, kad eksportuojami ekologiški produktai atitinka šį reglamentą, suteikimo.

45 straipsnis

Ekologiškų ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų importas

Produktas gali būti importuojamas iš trečiosios valstybės, siekiant jį Sąjungoje pateikti rinkai kaip ekologišką produktą arba kaip perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktą jei tenkinamos šios trys sąlygos:

produktas yra 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas produktas;

taikoma viena iš šių sąlygų:

produktas atitinka šio reglamento II, III ir IV skyrius ir visiems veiklos vykdytojams ir veiklos vykdytojų grupėms, nurodytiems 36 straipsnyje, įskaitant atitinkamos trečiosios valstybės eksportuotojus, taikoma kontrolės institucijų arba kontrolės įstaigų, pripažintų pagal 46 straipsnį, kontrolė, o tos institucijos arba įstaigos visiems tokiems veiklos vykdytojams, veiklos vykdytojų grupėms ar eksportuotojams yra išdavusios sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad jie atitinka šį reglamentą,

ii)

atvejais. kai produktas yra iš trečiosios valstybės, kuri pripažinta pagal 47 straipsnį, tas produktas atitinka atitinkamame prekybos susitarime nustatytas sąlygas, arba

iii)

atvejais. kai produktas yra iš trečiosios valstybės, kuri yra pripažinta pagal 48 straipsnį, tas produktas atitinka tos trečiosios valstybės lygiavertes gamybos ir kontrolės taisykles ir yra importuojamas su patikrinimo sertifikatu, kuriuo patvirtinama ši atitiktis, išduotu tos trečiosios valstybės kompetentingų institucijų, kontrolės institucijų arba kontrolės įstaigų, ir

trečiųjų valstybių veiklos vykdytojai importuotojams ir Sąjungos bei tų trečiųjų valstybių nacionalinėms institucijoms gali bet kuriuo metu pateikti informaciją, kuria remiantis galima nustatyti veiklos vykdytojus, kurie yra jų tiekėjai, ir tų tiekėjų kontrolės institucijas arba kontrolės įstaigas, siekiant užtikrinti atitinkamo ekologiško arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produkto atsekamumą. Ta informacija taip pat turi būti prieinama importuotojų kontrolės institucijoms arba kontrolės įstaigoms.

Komisija, laikydamasi 24 straipsnio 9 dalyje nustatytos procedūros, gali suteikti specialius leidimus naudoti produktus ir medžiagas trečiosiose valstybėse ir atokiausiuose Sąjungos regionuose, atsižvelgdama į ekologinės pusiausvyros augalinių produktų gamybos arba gyvūninių produktų gamybos srityse skirtumus, konkrečias klimato sąlygas, tradicijas ir vietos sąlygas tose vietovėse. Tokie specialūs leidimai gali būti suteikiami dvejų metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas, ir jie turi atitikti II skyriuje nustatytus principus ir 24 straipsnio 3 ir 6 dalyse nustatytus kriterijus.

Pagal 22 straipsnį nustatydama priskyrimo katastrofinėms aplinkybėms atvejų kriterijus ir nustatydama konkrečias taisykles dėl to, kaip turi būti elgiamasi tokių aplinkybių atveju, Komisija atsižvelgia į trečiosioms valstybėms ir atokiausiems Sąjungos regionams būdingus ekologinės pusiausvyros, klimato ir vietos sąlygų skirtumus.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos konkrečios taisyklės dėl 1 dalies b punkte nurodytų sertifikatų turinio, jų išdavimo procedūros, jų tikrinimo ir techninių tų sertifikatų išdavimo priemonių, visų pirma kiek tai susiję su kompetentingų institucijų, kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų vaidmeniu užtikrinant importuojamų produktų, kuriuos ketinama pateikti Sąjungos rinkai kaip ekologiškus produktus arba kaip perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus, kaip nurodyta 1 dalyje, atsekamumą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Atitiktis 1 dalyje nurodytų ekologiškų produktų ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų importo į Sąjungą sąlygoms ir priemonėms tikrinama pasienio kontrolės postuose, laikantis Reglamento (ES) 2017/625 47 straipsnio 1 dalies. To reglamento 49 straipsnio 2 dalyje nurodytų fizinių tikrinimų dažnumas priklauso nuo neatitikties tikimybės, kaip apibrėžta šio reglamento 3 straipsnio 57 punkte.

46 straipsnis

Kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pripažinimas

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais pripažįstamos kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos, turinčios kompetenciją vykdyti kontrolę ir išduoti ekologinį sertifikatą trečiosiose valstybėse, arba kuriais tas pripažinimas atšaukiamas, ir kuriuose pateikiamas tų kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų sąrašas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼M10

35 straipsnio 7 dalyje išvardytų kategorijų produktų importo kontrolės tikslais kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos yra pripažįstamos vadovaujantis 1 dalimi, jei jos tenkina šiuos kriterijus:

yra teisiškai įsteigtos vienoje iš valstybių narių arba trečiojoje valstybėje;

yra pajėgios vykdyti kontrolę siekiant užtikrinti, kad importui į Sąjungą skirtų ekologiškų produktų ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų atžvilgiu būtų laikomasi 45 straipsnio 1 dalies a punkte, b punkto i papunktyje ir c punkte bei šiame straipsnyje nustatytų sąlygų, neperduodamos kontrolės užduočių. Taikant šį punktą, kontrolės užduotys, kurias atlieka asmenys, dirbantys pagal individualią sutartį arba oficialų susitarimą, pagal kurį jiems taikoma valdymo kontrolė ir kontrolės institucijų ar kontrolės įstaigų, sudarančių sutartis, procedūros, nelaikomos perduotomis, o draudimas perduoti kontrolės užduotis netaikomas mėginių ėmimui;

užtikrina tinkamas objektyvumo ir nešališkumo garantijas, o vykdydamos kontrolės užduotis nepatiria jokių interesų konfliktų. Visų pirma jos nustačiusios procedūras, kuriomis užtikrinama, kad kontrolę ir kitus veiksmus vykdantys darbuotojai nepatirtų jokio interesų konflikto ir kad tie patys inspektoriai netikrintų veiklos vykdytojų daugiau kaip 3 metus iš eilės;

pripažinimo pagal šį reglamentą tikslais kontrolės įstaigos yra akredituotos tik vienos akreditacijos įstaigos pagal atitinkamą darnųjį standartą „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami gaminių, procesų ir paslaugų sertifikavimo įstaigoms“, kurio nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

turi ekspertinių žinių, įrangą ir infrastruktūrą, kurių reikia kontrolės užduotims vykdyti, ir pakankamą skaičių tinkamai kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų;

yra pajėgios ir kompetentingos vykdyti sertifikavimo ir kontrolės veiklą pagal šio reglamento ir visų pirma Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/1698 ( 25 ) reikalavimus, susijusią su kiekvienos rūšies veiklos vykdytoju (vienu veiklos vykdytoju arba veiklos vykdytojų grupe), kiekviena trečiąja valstybe ir kiekviena produktų kategorija, dėl kurių jos nori būti pripažintos;

yra nustačiusios procedūras ir tvarką, kuriomis užtikrinamas jų vykdomos kontrolės ir kitų veiksmų nešališkumas, kokybė, nuoseklumas, veiksmingumas ir tinkamumas;

turi pakankamą skaičių kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų, kad galėtų veiksmingai ir laiku vykdyti kontrolę ir kitus veiksmus;

turi tinkamas ir tinkamai prižiūrimas patalpas ir įrangą, kad užtikrintų, kad darbuotojai galėtų veiksmingai ir laiku vykdyti kontrolę ir kitus veiksmus;

yra nustačiusios procedūras, kuriomis užtikrina savo darbuotojų prieigą prie veiklos vykdytojų patalpų ir jų turimų dokumentų, kad tie darbuotojai galėtų tinkamai atlikti savo užduotis;

turi vidaus įgūdžių, rengia mokymus ir yra nustačiusios procedūras, tinkamas atlikti veiklos vykdytojų grupės, taip pat veiklos vykdytojų grupės vidaus kontrolės sistemos, jei tokia būtų, veiksmingą vidaus kontrolę ir patikrinimus;

jų ankstesnis pripažinimas dėl konkrečios trečiosios šalies ir (arba) tam tikros kategorijos produktų nebuvo atšauktas pagal 2a dalį arba jų akreditacijos neatšaukė ar nesustabdė jokia akreditacijos įstaiga pagal savo sustabdymo ar atšaukimo procedūras, nustatytas pagal atitinkamą tarptautinį standartą, visų pirma Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) standartą Nr. 17011 „Atitikties įvertinimas. Bendrieji reikalavimai, keliami atitikties vertinimo įstaigas akredituojančioms akreditacijos įstaigoms“, per 24 mėnesius iki:

jų prašymo jas pripažinti dėl tos pačios trečiosios valstybės ir (arba) dėl tos pačios kategorijos produktų pateikimo, išskyrus atvejus, kai ankstesnis pripažinimas buvo atšauktas pagal 2a dalies k punktą;

ii)

jų prašymo išplėsti pripažinimo aprėptį įtraukiant papildomą trečiąją valstybę pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2021/1698 2 straipsnį pateikimo, išskyrus atvejus, kai ankstesnis pripažinimas buvo atšauktas pagal šio straipsnio 2a dalies k punktą;

iii)

jų prašymo išplėsti pripažinimo aprėptį įtraukiant papildomą produktų kategoriją pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2021/1698 2 straipsnį pateikimo;

kontrolės institucijų atveju tai yra trečiosios valstybės, dėl kurios jos prašo pripažinimo, viešosios administracinės organizacijos;

jos atitinka Deleguotojo reglamento (ES) 2021/1698 I skyriuje nustatytus procedūrinius reikalavimus ir

jos atitinka papildomus kriterijus, kurie gali būti nustatyti pagal 7 dalį priimtame deleguotajame akte.

2a.

Komisija gali atšaukti kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos pripažinimą dėl konkrečios trečiosios šalies ir (arba) produktų kategorijos, jeigu:

nebetenkinamas kuris nors iš 2 dalyje nustatytų pripažinimo kriterijų;

Komisija negavo Deleguotojo reglamento (ES) 2021/1698 4 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos iki tame straipsnyje nurodyto termino arba į metinę ataskaitą įtraukta informacija yra neišsami, netiksli arba neatitinka tame reglamente nustatytų reikalavimų;

kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga neleidžia susipažinti su visa informacija, susijusia su 4 dalyje nurodytu techniniu dokumentų rinkiniu, jos taikoma kontrolės sistema, naujausiu veiklos vykdytojų ar jų grupių sąrašu arba su ekologiškais produktais, patenkančiais į jos pripažinimo aprėptį, arba tokios informacijos nepateikia;

kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga per 30 kalendorinių dienų nepraneša Komisijai apie 4 dalyje nurodyto techninių dokumentų rinkinio pakeitimus;

kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga per nustatytus terminus nepateikia Komisijos arba valstybės narės prašomos informacijos arba informacija yra neišsami, netiksli arba neatitinka šiame reglamente, Deleguotajame reglamente (ES) 2021/1698 ir įgyvendinimo akte, kuris turi būti priimtas pagal 8 dalį, nustatytų reikalavimų, arba ji nebendradarbiauja su Komisija, visų pirma atliekant neatitikties tyrimus;

kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga nesutinka, kad Komisija inicijuotų patikrinimą vietoje arba auditą;

patikrinimo vietoje arba audito rezultatai rodo, kad kontrolės priemonės sistemingai veikia netinkamai arba iš kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos Komisijai pateikto siūlomo veiksmų plano matyti, kad ji negali įgyvendinti visų Komisijos po patikrinimo vietoje ar audito pateiktų rekomendacijų;

reaguodama į nustatytus neatitikties atvejus ir pažeidimus, kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga nesiima tinkamų taisomųjų priemonių per terminą, kurį Komisija nustato atsižvelgdama į padėties rimtumą ir kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų;

jeigu veiklos vykdytojas pakeičia savo kontrolės instituciją ar kontrolės įstaigą ir ji per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpį nuo veiklos vykdytojo arba naujos kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos prašymo perduoti duomenis gavimo naujai kontrolės institucijai ar kontrolės įstaigai nepateikia atitinkamų veiklos vykdytojo kontrolės bylos duomenų, įskaitant rašytinius protokolus;

kyla pavojus, kad vartotojas bus suklaidintas dėl tikrojo produktų, patenkančių į pripažinimo aprėptį, pobūdžio, arba

kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga 48 mėnesius iš eilės nėra sertifikavusi jokio veiklos vykdytojo trečiojoje valstybėje, dėl kurios ji yra pripažinta.

▼B

2 dalies d punkte nurodytą akreditaciją gali suteikti tik:

Sąjungoje veikianti nacionalinė akreditacijos įstaiga pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, arba

ne Sąjungos akreditacijos įstaiga, kuri yra pasirašiusi daugiašalį pripažinimo susitarimą tarpininkaujant Tarptautiniam akreditacijos forumui.

Kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos pateikia Komisijai prašymą dėl pripažinimo. Tokį prašymą sudaro techninių dokumentų rinkinys, kuriame pateikiama visa informacija, reikalinga siekiant užtikrinti, kad būtų įvykdyti 2 dalyje išdėstyti kriterijai.

Kontrolės institucijos pateikia kompetentingos institucijos išduotą naujausią vertinimo ataskaitą, o kontrolės įstaigos pateikia akreditacijos įstaigos išduotą akreditacijos pažymėjimą. Kai tinkama, kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos taip pat pateikia naujausias reguliaraus jų veiklos vertinimo vietoje, priežiūros ir daugiamečio pakartotinio vertinimo ataskaitas.

Remdamasi 4 dalyje nurodyta informacija ir visa kita aktualia informacija, susijusia su kontrolės įstaiga arba kontrolės institucija, Komisija užtikrina tinkamą pripažintų kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų priežiūrą, reguliariai peržiūrėdama jų veiklos rezultatus ir pripažinimą. Vykdydama tą priežiūrą Komisija gali prašyti, kad akreditacijos įstaigos arba, atitinkamais atvejais, kompetentingos institucijos suteiktų papildomos informacijos.

5 dalyje nurodytos priežiūros pobūdis nustatomas vadovaujantis neatitikties tikimybės įvertinimu, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos veiklą, produktų rūšį ir veiklos vykdytojus, kurių kontrolę ji vykdo, bei gamybos taisyklių ir kontrolės priemonių pokyčius.

Kontrolės institucijų arba kontrolės įstaigų pripažinimas, kaip nurodyta 1 dalyje, nedelsiant atšaukiamas laikantis toje dalyje nurodytos procedūros visų pirma tais atvejais, kai nustatomi sunkūs arba pakartotiniai pažeidimai, susiję su sertifikavimu arba pagal 8 dalies a punktą nustatyta kontrole bei veiksmais, ir kai atitinkama kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga, gavusi Komisijos prašymą, laiku nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų iki Komisijos nustatyto termino. Toks terminas yra nustatomas atsižvelgiant į problemos rimtumą ir paprastai negali būti trumpesnis nei 30 dienų.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus:

kuriais iš dalies keičiama šio straipsnio 2 dalis, toje dalyje nustatytus kriterijus papildant kitais kriterijais, kurie turi būti taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytam kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pripažinimui arba jų pripažinimo atšaukimui, arba iš dalies keičiant tuos papildomai nustatytus kriterijus;

kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl:

Komisijos pagal 1 dalį pripažintų kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų priežiūros, įskaitant tikrinimą vietoje, vykdymo ir

ii)

kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų atliekamos kontrolės ir kitų veiksmų.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais užtikrinama, kad įtariamos ar nustatytos neatitikties atvejais, visų pirma tais, kurie daro poveikį šiame straipsnyje numatyto pripažinimo sąlygomis importuotų ekologiškų arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų atitikčiai reikalavimams, būtų taikomos tam tikros priemonės. Tokios priemonės gali visų pirma apimti ekologiškų arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų atitikties reikalavimams tikrinimą prieš pateikiant produktus rinkai Sąjungoje ir, atitinkamais atvejais, leidimo Sąjungoje pateikti rinkai tokius produktus kaip ekologiškus produktus arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus sustabdymą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su nesąžininga praktika arba praktika, kuri yra nesuderinama su ekologinės gamybos principais ir taisyklėmis, vartotojų pasitikėjimo apsauga arba sąžiningos veiklos vykdytojų konkurencijos apsauga, Komisija, laikydamasi 55 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kad imtųsi šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių arba priimtų sprendimą dėl kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pripažinimo atšaukimo, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.

47 straipsnis

Lygiavertiškumas pagal prekybos susitarimą

45 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodyta pripažinta trečioji valstybė yra trečioji valstybė, kurią pagal prekybos susitarimą Sąjunga yra pripažinusi kaip įsidiegusią gamybos sistemą, kuria siekiama tų pačių tikslų ir laikomasi tų pačių principų, taikant taisykles, kuriomis suteikiamos tokio paties lygio kaip ir Sąjungos taisyklėse numatytos atitikties garantijos.

48 straipsnis

Lygiavertiškumas pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007

45 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje nurodyta pripažinta trečioji valstybė yra trečioji valstybė, pripažinta siekiant užtikrinti lygiavertiškumą pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 2 dalį, įskaitant trečiąsias valstybes, pripažintas taikant šio reglamento 58 straipsnyje numatytą laikinąją priemonę.

Tas pripažinimas baigia galioti ►M3 2026 m. gruodžio 31 d. ◄

Remdamasi metinėmis ataskaitomis, kurias ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. Komisijai turi atsiųsti 1 dalyje nurodytos trečiosios valstybės dėl tų valstybių parengtų kontrolės priemonių įgyvendinimo ir to įgyvendinimo užtikrinimo ir atsižvelgdama į kitą gautą informaciją, Komisija užtikrina deramą pripažintų trečiųjų valstybių priežiūrą, reguliariai peržiūrėdama jų pripažinimą. Šiuo tikslu Komisija gali paprašyti valstybių narių pagalbos. Priežiūros pobūdis nustatomas vadovaujantis neatitikties tikimybės įvertinimu, atsižvelgiant visų pirma į eksporto į Sąjungą iš atitinkamos trečiosios valstybės apimtį, stebėsenos ir priežiūros veiklos, kurią vykdo kompetentinga institucija, rezultatus ir anksčiau vykdytos kontrolės rezultatus. Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai tokios peržiūros ataskaitas.

Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato 1 dalyje nurodytų trečiųjų valstybių sąrašą ir gali keisti tą sąrašą priimdama įgyvendinimo aktus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl pagal šio straipsnio 3 dalį išvardytų trečiųjų valstybių siunčiamos informacijos, kurios reikia Komisijos vykdomos joms suteikto pripažinimo priežiūros tikslais, taip pat dėl tokios Komisijos vykdomos priežiūros, įskaitant patikrinimą vietoje.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais užtikrinama, kad įtariamos ar nustatytos neatitikties atvejais, visų pirma tais, kurie daro poveikį šiame straipsnyje nurodytų iš trečiųjų valstybių importuotų ekologiškų arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų atitikčiai reikalavimams, būtų taikomos tam tikros priemonės. Tokios priemonės gali visų pirma apimti ekologiškų arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų atitikties reikalavimams tikrinimą prieš pateikiant šiuos produktus rinkai Sąjungoje ir, atitinkamais atvejais, leidimo Sąjungoje pateikti rinkai tokius produktus kaip ekologiškus produktus arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus sustabdymą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

49 straipsnis

Komisijos ataskaita dėl 47 ir 48 straipsnių taikymo

Ne vėliau kaip ►M3 2022 m. gruodžio 31 d. ◄ Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl 47 ir 48 straipsnių taikymo padėties, visų pirma dėl trečiųjų valstybių pripažinimo lygiavertiškumo tikslais.

VIII SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS

Ekologiškų produktų ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų laisvas judėjimas

50 straipsnis

Prekiavimo ekologiškais produktais ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktais draudimo ir ribojimo netaikymas

Kompetentingos institucijos, kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos nedraudžia arba neriboja prekybos ekologiškais produktais ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktais, kontroliuojamais kitoje valstybėje narėje esančios kitos kompetentingos institucijos, kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos, dėl priežasčių, susijusių su produktų gamyba, ženklinimu ar pateikimu, jeigu tie produktai atitinka šį reglamentą. Visų pirma nevykdoma jokia oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla, išskyrus numatytąsias Reglamente (ES) 2017/625, ir nerenkama jokių mokesčių už oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, išskyrus numatytuosius to reglamento VI skyriuje.

2 SKIRSNIS

Informavimas, ataskaitų teikimas ir susijusios nukrypti leidžiančios nuostatos

51 straipsnis

Informacija apie ekologinės gamybos sektorių ir prekybą

Kiekvienais metais valstybės narės Komisijai perduoda informaciją, kurios reikia šiam reglamentui įgyvendinti ir jo taikymui stebėti. Kiek įmanoma, tokia informacija grindžiama patikimais duomenų šaltiniais. Kai tinkama, Komisija atsižvelgia į duomenų poreikį ir potencialių duomenų šaltinių sinergiją, visų pirma jų panaudojimą statistikos tikslais.

Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl sistemos, kuri turi būti taikoma perduodant 1 dalyje nurodytą informaciją, informacijos, kuri turi būti perduodama, turinio ir datos, iki kurios ta informacija turi būti perduota.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

52 straipsnis

Informacija apie kompetentingas institucijas, kontrolės institucijas ir kontrolės įstaigas

Valstybės narės sudaro reguliariai atnaujinamą sąrašą, kuriame pateikiama tokia informacija:

kompetentingų institucijų pavadinimai ir adresai ir

kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pavadinimai, adresai ir kodai.

Valstybės narės perduoda tuos sąrašus ir bet kokius jų pakeitimus Komisijai ir juos viešai skelbia, išskyrus atvejus, kai toks perdavimas ir paskelbimas jau įvykdytas pagal Reglamento (ES) 2017/625 4 straipsnio 4 dalį.

Remdamasi pagal 1 dalį pateikta informacija, Komisija reguliariai internete skelbia atnaujintą kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų sąrašą, nurodytą 1 dalies b punkte.

53 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos, leidimai ir ataskaita

II priedo I dalies 1.8.5 punkte ir II priedo II dalies 1.3.4.3 ir 1.3.4.4 punktuose, išskyrus II priedo II dalies 1.3.4.4.2 punktą, numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos dėl ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos ir ekologiškų gyvūnų naudojimo baigia galioti ►M3 2036 m. gruodžio 31 d. ◄

Nuo ►M3 2029 m. sausio 1 d. ◄ , remiantis išvadomis dėl ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos ir gyvūnų prieinamumo, pateiktomis pagal šio straipsnio 7 dalį pateiktoje ataskaitoje, Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šį reglamentą iš dalies keičiančius deleguotuosius aktus, kuriais:

anksčiau nei ►M3 2036 m. gruodžio 31 d. ◄ nutraukiamas II priedo I dalies 1.8.5 punkte ir II priedo II dalies 1.3.4.3 ir 1.3.4.4 punktuose, išskyrus II priedo II dalies 1.3.4.4.2 punktą, nurodytų nukrypti leidžiančių nuostatų galiojimas arba jų galiojimas pratęsiamas po tos datos, arba

nutraukiamas II priedo II dalies 1.3.4.4.2 punkte nurodytos nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimas.

Nuo ►M3 2027 m. sausio 1 d. ◄ Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 26 straipsnio 2 dalies b punktas, kad būtų išplėsta 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacinės sistemos taikymo sritis, į ją įtraukiant vištaites, ir II priedo II dalies 1.3.4.3 punktas, kad nukrypti leidžiančios nuostatos dėl vištaičių būtų pagrįstos duomenimis, surinktais remiantis šia sistema.

Nuo ►M3 2026 m. sausio 1 d. ◄ Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 54 straipsnį remiantis informacija dėl ekologiškų baltyminių pašarų naminiams paukščiams ir kiaulėms prieinamumo, kurią valstybės narės pateikia pagal šio straipsnio 6 dalį arba kuri pateikiama ataskaitoje, nurodytoje šio straipsnio 7 dalyje, kuriais leidimų naudoti neekologiškus baltyminius pašarus naminių paukščių ir kiaulių mityboje, nurodytų II priedo II dalies 1.9.3.1 punkto c papunktyje ir 1.9.4.2 punkto c papunktyje, galiojimas nutraukiamas anksčiau nei ►M3 2026 m. gruodžio 31 d. ◄ arba jis pratęsiamas po tos datos.

Komisija pratęsia 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų nukrypti leidžiančių nuostatų arba leidimų galiojimą tik tuo atveju, jei turi informacijos, visų pirma informacijos, pagal 6 dalį pateiktos valstybių narių, kuria patvirtinamas atitinkamos augalų reprodukcinės medžiagos, gyvūno ar pašaro neprieinamumas Sąjungos rinkoje.

Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms:

informaciją, pateiktą 26 straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje, ir sistemose, nurodytose to 26 straipsnio 2 dalyje, ir, jei tinka, sistemose, nurodytose 26 straipsnio 3 dalyje;

informaciją, susijusią su nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, taikytomis remiantis II priedo I dalies 1.8.5 punktu ir II priedo II dalies 1.3.4.3 ir 1.3.4.4 punktais, ir

informaciją apie ekologiškų baltyminių pašarų paukščiams ir kiaulėms prieinamumą Sąjungos rinkoje ir apie leidimus, suteiktus pagal II priedo II dalies 1.9.3.1 punkto c papunktį ir 1.9.4.2 punkto c papunktį.

Ne vėliau kaip ►M3 2026 m. gruodžio 31 d. ◄ , Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie toliau išvardytų dalykų prieinamumą Sąjungos rinkoje ir, jei tinka, apie ribotų galimybių juos gauti priežastis:

ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos,

ekologiškų gyvūnų, kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, nurodytos II priedo II dalies 1.3.4.3 ir 1.3.4.4 punktuose,

ekologiškų baltyminių pašarų, skirtų naminių paukščių ir kiaulių mitybai, kuriems taikomi leidimai, nurodyti II priedo II dalies 1.9.3.1 punkto c papunktyje ir 1.9.4.2 punkto c papunktyje.

Rengdama tą ataskaitą, Komisija atsižvelgia visų pirma į pagal 26 straipsnį surinktus duomenis ir informaciją, susijusią su nukrypti leidžiančiomis nuostatomis ir leidimais, nurodytus šio straipsnio 6 dalyje.

IX SKYRIUS

PROCEDŪRINĖS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS

Procedūrinės nuostatos

54 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

►C1 2 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 11 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 30 straipsnio 7 dalyje, 32 straipsnio 4 dalyje, 33 straipsnio 6 dalyje, 34 straipsnio 8 dalyje, 35 straipsnio 9 dalyje, 36 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnio 8 dalyje, 40 straipsnio 11 dalyje, 44 straipsnio 2 dalyje, 46 straipsnio 7 dalyje, 48 straipsnio 4 dalyje, 53 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 57 straipsnio 3 dalyje ir 58 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. birželio 17 d. ◄ Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 11 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 30 straipsnio 7 dalyje, 32 straipsnio 4 dalyje, 33 straipsnio 6 dalyje, 34 straipsnio 8 dalyje, 35 straipsnio 9 dalyje, 36 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnio 8 dalyje, 40 straipsnio 11 dalyje, 44 straipsnio 2 dalyje, 46 straipsnio 7 dalyje, 48 straipsnio 4 dalyje, 53 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 57 straipsnio 3 dalyje ir 58 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pagal 2 straipsnio 6 dalį, 9 straipsnio 11 dalį, 10 straipsnio 5 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 3 dalį, 14 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 17 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 30 straipsnio 7 dalį, 32 straipsnio 4 dalį, 33 straipsnio 6 dalį, 34 straipsnio 8 dalį, 35 straipsnio 9 dalį, 36 straipsnio 3 dalį, 38 straipsnio 8 dalį, 40 straipsnio 11 dalį, 44 straipsnio 2 dalį, 46 straipsnio 7 dalį, 48 straipsnio 4 dalį, 53 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, 57 straipsnio 3 dalį ir 58 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

55 straipsnis

Komiteto procedūra

Komisijai padeda Ekologinės gamybos komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

2 SKIRSNIS

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

56 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 834/2007 panaikinamas.

Tačiau tas reglamentas ir toliau taikomas dar neišnagrinėtų trečiųjų valstybių paraiškų nagrinėjimo užbaigimo tikslais, kaip numatyta šio reglamento 58 straipsnyje.

Nuorodos į panaikintąjį reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

57 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su kontrolės institucijomis ir kontrolės įstaigomis, pripažintomis pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 3 dalį

Kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pripažinimo pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 3 dalį galiojimas baigiasi ne vėliau kaip ►M3 2024 m. gruodžio 31 d. ◄ .

Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų, pripažintų pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 3 dalį, sąrašas, ir gali iš dalies keisti tą sąrašą priimdama įgyvendinimo aktus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų siunčiamos informacijos, kurios reikia Komisijos joms suteikto pripažinimo priežiūros tikslais, taip pat dėl tokios Komisijos vykdomos priežiūros, įskaitant patikrinimą vietoje.

58 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su trečiųjų valstybių paraiškomis, pateiktomis pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 2 dalį

Komisija baigia nagrinėti trečiųjų valstybių paraiškas, kurios buvo pateiktos pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 2 dalį ir kurios dar nebaigtos nagrinėti 2018 m. birželio 17 d. Tas reglamentas taikomas nagrinėjant tokias paraiškas.

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant procedūrines taisykles, reikalingas nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paraiškas, be kita ko, dėl trečiųjų valstybių teiktinos informacijos.

59 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pirmuoju pripažinimu

Nukrypstant nuo 61 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos taikymo pradžios dienos, 46 straipsnis pradedamas taikyti nuo 2018 m. birželio 17 d., kiek tai reikalinga tam, kad būtų laiku pripažintos kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos.

60 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 pagamintų ekologiškų produktų atsargoms

Produktai, pagaminti pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 iki ►M3 2022 m. sausio 1 d. ◄ , gali būti pateikiami rinkai po tos datos tol, kol baigsis atsargos.

61 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

▼M3

Jis taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d.

▼B

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

I PRIEDAS

KITI 2 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTI PRODUKTAI

—

Maistui ar pašarams naudoti skirtos mielės,

—

matė, cukriniai kukurūzai, vynmedžių lapai, palmių šerdys, apynių daigai ir kitos panašios valgomosios augalų dalys ir iš jų pagaminti produktai,

—

maistui ir pašarams naudojama jūros druska ir kitos druskos,

—

šilkaverpių kokonai, tinkami išvynioti,

—

natūralios gumos ir dervos,

—

bičių vaškas,

—

eteriniai aliejai,

—

kamščiamedžio kamščiai iš gamtinės kamštienos, neaglomeruoti ir be rišiklių,

—

nekaršta ir nešukuota medvilnė,

—

nekaršta ir nešukuota vilna,

—

žalios (neišdirbtos) ir neapdorotos odos;

—

augalinės kilmės tradiciniai augaliniai preparatai.

II PRIEDAS

III SKYRIUJE NURODYTOS IŠSAMIOS GAMYBOS TAISYKLĖS

I dalis. Augalinių produktų gamybos taisyklės

Be 9–12 straipsniuose nustatytų gamybos taisyklių, ekologinei augalinių produktų gamybai taikomos šioje dalyje nustatytos taisyklės.

1. Bendrieji reikalavimai

1.1.	Ekologinės kultūros, išskyrus tas, kurios natūraliai auga vandenyje, auginamos gyvame dirvožemyje arba gyvame dirvožemyje, sumaišytame su medžiagomis ir produktais, kuriuos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje, arba jais patręštame, susiliečiančiame su podirvio ir pamatinės uolienos sluoksniais.

1.2.	Draudžiamas hidroponinis auginimas – augalų, kurie natūraliai neauga vandenyje, auginimo būdas, kai jų šaknys įmerktos tik į maistingąjį tirpalą arba laikomos inertinėje terpėje su maistinguoju tirpalu.

▼M7

1.3.

Nukrypstant nuo 1.1 punkto, leidžiama toliau nurodyta praktika:

daigintų sėklų, įskaitant daigus, ūglius ir sėjamąsias pipirnes, kurios auga tik naudodamos sėklų maistines atsargas, auginimas jas merkiant į skaidrų vandenį, su sąlyga, kad sėklos yra ekologiškos. Draudžiama naudoti auginimo terpę, išskyrus inertinę terpę, skirtą tik sėklų drėgmei palaikyti, kai tos inertinės terpės sudedamąsias dalis leidžiama naudoti pagal 24 straipsnį;

cikorijų auginimas taikant ir cikorijų panardinimą į skaidrų vandenį, su sąlyga, kad augalų dauginamoji medžiaga yra ekologiška. Auginimo terpę leidžiama naudoti tik tada, kai jos sudedamąsias dalis leidžiama naudoti pagal 24 straipsnį.

▼B

1.4.	Nukrypstant nuo 1.1 punkto, leidžiama toliau nurodyta praktika: a) vazonuose auginti augalus, skirtus dekoratyvinių augalų ir prieskoninių žolių gamybai ir skirtus parduoti kartu su vazonu galutiniam vartotojui; b) konteineriuose auginti sėjinukus ir sodinukus persodinimui.

1.5.

Nukrypstant nuo 1.1 punkto, auginti kultūras nuo dirvožemio atskirtose talpose leidžiama tik tokiuose plotuose, kurie buvo sertifikuoti kaip ekologiški to auginimo tikslais iki 2017 m. birželio 28 d. Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje. Tų plotų plėsti neleidžiama.

Tos nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimas baigiasi ►M3 2031 m. gruodžio 31 d. ◄

Ne vėliau kaip ►M3 2026 m. gruodžio 31 d. ◄ , Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie nuo dirvožemio atskirtų talpų naudojimą ekologiniame žemės ūkyje. Kartu su ta ataskaita, kai tinka, gali būti pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nuo dirvožemio atskirtų talpų naudojimo ekologiniame žemės ūkyje.

1.6.	Visais naudojamais augalinių produktų gamybos metodais turi būti užkertamas kelias aplinkos taršai arba turi būti siekiama, kad tarša būtų kuo mažesnė.

1.7.

Perėjimas prie ekologinės gamybos

1.7.1. Tam, kad augalus ir augalinius produktus būtų galima laikyti ekologiškais, šiame reglamente nustatytos gamybos taisyklės turi būti taikytos sklypuose bent dvejų metų trukmės perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu iki sėjos arba pievų ar sklypų, kuriuose auginami daugiamečiai pašarai, atveju – bent dvejus metus iki jų naudojimo ekologiškiems pašarams, arba, daugiamečių kultūrų, išskyrus pašarus, atveju – bent trejus metus iki pirmojo ekologiškų produktų derliaus.

1.7.2. Kai žemė arba vienas ar daugiau tos žemės sklypų buvo užteršti ekologinėje gamyboje neleidžiamais naudoti produktais ar medžiagomis, kompetentinga institucija gali nuspręsti tai atitinkamai žemei ar sklypams nustatyti ilgesnį perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpį nei 1.7.1 punkte nurodytas laikotarpis.

1.7.3. Jei apdoroti buvo naudotas ekologinėje gamyboje neleidžiamas naudoti produktas ar medžiaga, kompetentinga institucija pareikalauja naujo perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pagal 1.7.1 punktą.

Tas laikotarpis gali būti sutrumpintas šiais dviem atvejais:

ekologinėje gamyboje neleidžiamas naudoti produktas ar medžiaga buvo naudoti taikant atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytą privalomą kenkėjų arba piktžolių, įskaitant karantininius organizmus arba invazines rūšis, kontrolės priemonę;

ekologinėje gamyboje neleidžiamas naudoti produktas ar medžiaga buvo naudoti atliekant atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintus mokslinius bandymus.

1.7.4. 1.7.2 ir 1.7.3 punktuose nurodytais atvejais perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio trukmė nustatoma atsižvelgiant į šiuos reikalavimus:

turi būti užtikrinta, kad, vykstant atitinkamo produkto ar medžiagos skilimo procesui, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pabaigoje dirvožemyje, ir, jei auginamos daugiametės kultūros, augaluose būtų nedidelis liekanų kiekis;

derlius po neleidžiamo produkto naudojimo negali būti pateiktas rinkai kaip ekologiški arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktai.

1.7.4.1. Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie bet kokį priimtą savo sprendimą, kuriuo nustatomos privalomos priemonės, susijusios su produktų ar medžiagų, neleidžiamų naudoti ekologinėje gamyboje, naudojimu.

1.7.4.2. Jei buvo naudojamas produktas ar medžiaga, kurių neleidžiama naudoti ekologinėje gamyboje, 1.7.5 punkto b papunktis netaikomas.

1.7.5. Su ekologinės gyvulininkystės produktų gamyba susijusiai žemei:

perėjimo prie ekologinės gamybos taisyklės taikomos visam gamybos vieneto, kuriame auginami pašarai, plotui;

neatsižvelgiant į a papunktį, ganykloms ir diendaržiams, kuriuose ganosi ne žolėdžiai, taikomas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis gali būti sutrumpintas iki vienų metų.

1.8.

Augalų, įskaitant augalų dauginamąją medžiagą, kilmė

1.8.1. Auginant augalus ir gaminant augalinius produktus, išskyrus augalų dauginamąją medžiagą, naudojama tik ekologiška augalų dauginamoji medžiaga.

1.8.2. Siekiant gauti ekologišką augalų dauginamąją medžiagą, kuri bus naudojama gaminant produktus, išskyrus augalų dauginamąją medžiagą, bent viena motininių augalų ir, atitinkamais atvejais, kitų augalų, skirtų augalų dauginamosios medžiagos gamybai, karta arba bent viena daugiamečių kultūrų karta per du auginimo sezonus turi būti išauginta pagal šio reglamento reikalavimus.

1.8.3. Rinkdamiesi ekologišką augalų dauginamąją medžiagą, veiklos vykdytojai pirmenybę teikia ekologiniam žemės ūkiui tinkamai ekologiškai augalų dauginamajai medžiagai.

1.8.4. Siekiant išvesti ekologinei gamybai tinkamas ekologiškas veisles, ekologiško veisimo veikla vykdoma laikantis ekologinių sąlygų, dėmesį sutelkiant į genetinės įvairovės gerinimą, remiantis natūraliais reprodukciniais gebėjimais, taip pat atsižvelgiant į agronominį našumą, atsparumą ligoms ir prisitaikymą prie skirtingų vietinių dirvožemio ir klimato sąlygų.

Bet kokia dauginimo praktika, išskyrus meristemų kultūrą, turi būti vykdoma pagal sertifikuoto ekologinio valdymo reikalavimus.

1.8.5. Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologiškos augalų dauginamosios medžiagos naudojimas

▼M4

1.8.5.1. ►M11 Nukrypstant nuo 1.8.1 punkto, tais atvejais, kai duomenys, surinkti 26 straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje arba 26 straipsnio 2 dalyje nurodytose sistemose, rodo, kad kokybiniai arba kiekybiniai veiklos vykdytojo poreikiai, susiję su atitinkama ekologiška augalų dauginamąja medžiaga nėra tenkinami, veiklos vykdytojas gali naudoti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamąją medžiagą laikantis 10 straipsnio 4 dalies antros pastraipos a punkto arba augalų dauginamąją medžiagą, kurią leidžiama naudoti pagal 1.8.6 punktą. ◄

▼M11

Be to, jei ekologiškų sodinukų yra sunku gauti, „perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio sėjinukai“, kuriais prekiaujama pagal 10 straipsnio 4 dalies antros pastraipos a punktą, gali būti naudojami, jei jie buvo užauginti:

per ne trumpiau kaip 12 mėnesių trunkantį auginimo ciklą nuo sėklų iki galutinio sėjinuko žemės sklype, kuriame tuo pačiu laikotarpiu buvo užbaigtas ne trumpesnis kaip 12 mėnesių perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis; arba

ekologiškos arba pereinamojo laikotarpio žemės sklype arba konteineriuose, jei jiems taikoma 1.4 punkte nurodyta leidžianti nukrypti nuostata, su sąlyga, kad sėjinukai buvo užauginti iš perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio sėklų, gautų iš augalo, išauginto žemės sklype, kuriame buvo užbaigtas ne trumpesnis kaip 12 mėnesių perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis.

▼M11

Tais atvejais, kai ekologiškos arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos, kurią leidžiama naudoti pagal 1.8.6 punktą, kiekis ar kokybė nėra pakankami, kad patenkintų veiklos vykdytojo poreikius, kompetentingos institucijos gali leisti naudoti neekologišką augalų dauginamąją medžiagą laikantis 1.8.5.3–1.8.5.8 punktuose nustatytų sąlygų.

Toks individualus leidimas išduodamas tik vienu iš šių atvejų:

kai 26 straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje arba 26 straipsnio 2 dalyje nurodytose sistemose nėra užregistruota nė vienos rūšies, kurią veiklos vykdytojas pageidauja įsigyti, veislės;

kai nė vienas augalų dauginamąja medžiaga prekiaujantis veiklos vykdytojas negali pristatyti atitinkamos ekologiškos arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos arba augalų dauginamosios medžiagos, kurią pagal 1.8.6 punktą leidžiama sėti arba sodinti, tais atvejais, kai naudotojas užsakė augalų dauginamąją medžiagą per pagrįstą laikotarpį, kad būtų galima paruošti ir tiekti ekologišką arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamąją medžiagą arba augalų dauginamąją medžiagą, kurią leidžiama naudoti pagal 1.8.6 punktą;

kai veislė, kurią veiklos vykdytojas pageidauja įsigyti, 26 straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje arba 26 straipsnio 2 dalyje nurodytose sistemose nėra užregistruota kaip ekologiška arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamoji medžiaga arba augalų dauginamoji medžiaga, kurią leidžiama naudoti pagal 1.8.6 punktą, ir veiklos vykdytojas gali įrodyti, kad nė vienas iš užregistruotų tos pačios rūšies pakaitalų nėra tinkamas, visų pirma atsižvelgiant į produkcijai gauti būtinas agronomines ir dirvožemio bei klimato sąlygas ir technologines savybes;

kai augalų dauginamąją medžiagą pagrįstais atvejais reikia naudoti moksliniams tyrimams, nedidelio masto lauko bandymams, veislei išsaugoti ar produktų inovacijoms kurti ir tam pritaria atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos.

Prieš prašydami tokio leidimo veiklos vykdytojai patikrina 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą duomenų bazę arba 26 straipsnio 2 dalyje nurodytas sistemas, kad įsitikintų, jog atitinkama ekologiška arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamoji medžiaga arba augalų dauginamoji medžiaga, kurią leidžiama naudoti pagal 1.8.6 punktą, yra prieinama ir, atitinkamai, jų prašymas yra pagrįstas.

▼M4

Laikantis 6 straipsnio i punkto, veiklos vykdytojams leidžiama naudoti ir ekologišką, ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamąją medžiagą, gautą jų pačių ūkyje, nepriklausomai nuo to, kokios kokybės ir kiek medžiagos siūloma 26 straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje arba 26 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytoje sistemoje.

1.8.5.2. ►M11 Nukrypstant nuo 1.8.1 punkto, trečiųjų valstybių veiklos vykdytojai gali naudoti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamąją medžiagą pagal 10 straipsnio 4 dalies antros pastraipos a punktą arba augalų dauginamąją medžiagą, kurią leidžiama naudoti pagal 1.8.6 punktą, jei pagrindžiama, kad tos trečiosios valstybės, kurioje yra veiklos vykdytojas, teritorijoje esanti ekologiška augalų dauginamoji medžiaga yra nepakankamos kokybės arba jos nepakanka. ◄

Nedarant poveikio atitinkamoms nacionalinėms taisyklėms, trečiųjų valstybių veiklos vykdytojams leidžiama naudoti ir ekologišką, ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamąją medžiagą, gautą jų pačių ūkyje.

▼M11

Kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos, pripažintos pagal 46 straipsnio 1 dalį, gali leisti trečiųjų valstybių veiklos vykdytojams naudoti neekologišką augalų dauginamąją medžiagą ekologinės gamybos vienete, jei tos trečiosios valstybės, kurioje yra veiklos vykdytojas, teritorijoje esanti ekologiška arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamoji medžiaga arba augalų dauginamoji medžiaga, kurią leidžiama naudoti pagal 1.8.6 punktą, yra nepakankamos kokybės arba tos medžiagos nepakanka, laikantis 1.8.5.3, 1.8.5.4, 1.8.5.5 ir 1.8.5.8 punktuose nustatytų sąlygų.

▼M4

1.8.5.3. Neekologiška augalų dauginamoji medžiaga po derliaus nuėmimo negali būti apdorota kitais augalų apsaugos produktais nei tie, kuriais augalų dauginamąją medžiagą leidžiama apdoroti pagal šio reglamento 24 straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, kai teritorijoje, kurioje ta augalų dauginamoji medžiaga bus naudojama, cheminį visų tam tikros rūšies veislių ir jos daugiarūšės medžiagos apdorojimą fitosanitariniais tikslais pagal Reglamentą (ES) 2016/2031 yra nurodžiusios atlikti atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos.

Tais atvejais, kai naudojama neekologiška augalų dauginamoji medžiaga yra apdorota cheminiu būdu pagal pirmą pastraipą, sklypui, kuriame auginama apdorota augalų dauginamoji medžiaga, atitinkamais atvejais taikomas pagal 1.7.3 ir 1.7.4 punktus nustatytas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis.

1.8.5.4. Leidimas naudoti neekologišką augalų dauginamąją medžiagą turi būti gautas prieš kultūrą sėjant arba sodinant.

1.8.5.5. Atskiriems naudotojams leidimas naudoti neekologišką augalų dauginamąją medžiagą išduodamas tik vienam sezonui, o kompetentingos institucijos, kontrolės institucija arba už leidimus atsakinga įstaiga pateikia leidžiamos augalų dauginamosios medžiagos kiekių sąrašą.

▼M4

1.8.5.6. Valstybių narių kompetentingos institucijos sudaro oficialų rūšių, porūšių arba veislių (prireikus sugrupuotų), kurių ekologiškos arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos jų teritorijoje yra pakankamai, ir tinkamų veislių, sąrašą. Į tą sąrašą įtrauktoms rūšims, porūšiams ar veislėms skirti leidimai atitinkamos valstybės narės teritorijoje pagal 1.8.5.1 punktą neišduodami, išskyrus atvejus, kai tai pagrįsta vienu iš 1.8.5.1 punkto d papunktyje nurodytų tikslų. Jei į sąrašą įtrauktos rūšies, porūšio ar veislės ekologiškos arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos kiekis ar kokybė dėl išskirtinių aplinkybių pasirodo esantys nepakankami arba netinkami, valstybių narių kompetentingos institucijos tą rūšį, porūšį ar veislę iš sąrašo gali išbraukti.

Valstybių narių kompetentingos institucijos savo sąrašą kasmet atnaujina ir viešai jį paskelbia.

Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d., o pirmą kartą – ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. valstybių narių kompetentingos institucijos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms perduoda nuorodą į interneto svetainę, kurioje viešai skelbiamas atnaujintas sąrašas. Komisija nuorodas į atnaujintus nacionalinius sąrašus skelbia tam skirtoje interneto svetainėje.

1.8.5.7. Nukrypdamos nuo 1.8.5.5 punkto, valstybių narių kompetentingos institucijos gali kasmet išduoti bendrąjį leidimą visiems atitinkamiems veiklos vykdytojams, pagal kurį leidžiama naudoti:

tam tikros rūšies arba porūšio augalų dauginamąją medžiagą, jei 26 straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje arba 26 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytoje sistemoje nėra užregistruota jokia veislė;

tam tikros veislės augalų dauginamąją medžiagą, jei įvykdytos 1.8.5.1 punkto c papunktyje nurodytos sąlygos.

Naudodamiesi bendruoju leidimu, veiklos vykdytojai registruoja sunaudotą kiekį, o už leidimus atsakinga kompetentinga institucija pateikia leidžiamos neekologiškos augalų dauginamosios medžiagos kiekių sąrašą.

Valstybių narių kompetentingos institucijos kasmet atnaujina rūšių, porūšių ar veislių, dėl kurių išduotas bendrasis leidimas, sąrašą ir viešai jį paskelbia.

▼M11

1.8.5.8. Kompetentingos institucijos neleidžia naudoti neekologiškų sėjinukų, jei tai yra rūšių, kurios nuo sėjinuko persodinimo iki pirmojo produkto derliaus išauginamos per vieną auginimo sezoną, sėjinukai.

1.8.6. Kompetentingos institucijos arba, kai tinkama, pagal 46 straipsnio 1 dalį pripažintos kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos gali leisti veiklos vykdytojams, gaminantiems augalų dauginamąją medžiagą, skirtą naudoti ekologinėje gamyboje, naudoti neekologišką augalų dauginamąją medžiagą, kai motininių augalų arba, kai tinkama, kitų augalų, skirtų augalų dauginamajai medžiagai auginti ir pagamintų laikantis 1.8.2 punkto reikalavimų, nepakanka arba jie yra nepakankamos kokybės, ir pateikti tokią medžiagą rinkai naudoti ekologinėje gamyboje, jei tenkinamos šios sąlygos:

naudojama neekologiška augalų dauginamoji medžiaga po derliaus nuėmimo nebuvo apdorota kitais augalų apsaugos produktais nei tie, kuriais augalų dauginamąją medžiagą leidžiama apdoroti pagal šio reglamento 24 straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, kai teritorijoje, kurioje ta augalų dauginamoji medžiaga bus naudojama, cheminį visų tam tikros rūšies veislių ir jos daugiarūšės medžiagos apdorojimą fitosanitariniais tikslais pagal Reglamentą (ES) 2016/2031 yra nurodžiusios atlikti atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos. Tais atvejais, kai naudojama neekologiška augalų dauginamoji medžiaga, apdorota tokiu nurodytu cheminiu būdu, sklypui, kuriame auginama apdorota augalų dauginamoji medžiaga, atitinkamais atvejais taikomas pagal 1.7.3 ir 1.7.4 punktus nustatytas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis;

naudojama neekologiška augalų dauginamoji medžiaga nėra rūšių, kurios nuo sėjinuko persodinimo iki pirmojo produktų derliaus išauginamos per vieną auginimo sezoną, sėjinukas;

augalų dauginamoji medžiaga auginama laikantis visų kitų atitinkamų ekologinės augalų gamybos reikalavimų;

leidimas naudoti neekologišką augalų dauginamąją medžiagą turi būti gautas prieš sėjant ar sodinant tą medžiagą;

kompetentinga institucija, kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga, atsakinga už leidimų išdavimą, suteikia leidimą tik atskiriems naudotojams tik vienam sezonui ir pateikia leidžiamos augalų dauginamosios medžiagos kiekių sąrašą;

nukrypstant nuo e punkto, valstybių narių kompetentingos institucijos gali kasmet išduoti bendrąjį leidimą naudoti tam tikrą neekologiškos augalų dauginamosios medžiagos rūšį, porūšį ar veislę ir viešai skelbti rūšių, porūšių ar veislių sąrašą bei kasmet jį atnaujinti. Tokiu atveju tos kompetentingos institucijos pateikia leidžiamos augalų dauginamosios medžiagos kiekių sąrašą;

pagal šią pastraipą išduotų leidimų galiojimas baigiasi 2036 m. gruodžio 31 d.

Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d., o pirmą kartą – ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d., valstybių narių kompetentingos institucijos pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms informaciją apie leidimus, suteiktus pagal pirmą pastraipą.

Veiklos vykdytojams, kurie augina ir parduoda augalų dauginamąją medžiagą, pagamintą pagal pirmą pastraipą, leidžiama savanoriškai viešai skelbti atitinkamą konkrečią informaciją apie tokios augalų dauginamosios medžiagos prieinamumą nacionalinėse sistemose, nustatytose pagal 26 straipsnio 2 dalį. Veiklos vykdytojai, kurie pasirenka įtraukti tokią informaciją, užtikrina, kad ji būtų reguliariai atnaujinama ir pašalinama iš nacionalinių sistemų, kai augalų dauginamosios medžiagos nebegalima gauti. Veiklos vykdytojai, remdamiesi f punkte nurodytu bendruoju leidimu, registruoja sunaudotą kiekį.

▼B

1.9.

Dirvožemio tvarkymas ir tręšimas

1.9.1. Ekologiškai auginant augalus naudojama žemės įdirbimo ir kultivavimo praktika, kuri padeda išlaikyti organines medžiagas dirvožemyje arba didinti jų kiekį, didinti dirvožemio stabilumą bei jo biologinę įvairovę ir užkirsti kelią dirvožemio tankinimui bei dirvožemio erozijai.

1.9.2. Dirvožemio derlingumas ir biologinis aktyvumas išlaikomas ir didinamas:

išskyrus pievas arba sklypus, kuriuose auginami daugiamečiai pašarai, – taikant daugiamečių kultūrų sėjomainą, įskaitant privalomąsias ankštines kultūras, kaip rotacinių lauko kultūrų pagrindinę kultūrą arba antsėlius, ir kitus žaliųjų trąšų augalus, ir

šiltnamių arba daugiamečių kultūrų, išskyrus pašarus, atveju – auginant trumpojo laikotarpio žaliuosius trąšų augalus ir ankštinius augalus, taip pat naudojant augalų įvairovę, ir

visais atvejais – tręšiant iš ekologinės gamybos gaunamu ūkinių gyvūnų mėšlu ar iš tokios gamybos gaunamomis organinėmis medžiagomis, kuriuos pageidautina naudoti kompostuotus.

1.9.3. Kai mitybiniams augalų poreikiams patenkinti nepakanka 1.9.1 ir 1.9.2 punktuose nurodytų priemonių, gali būti naudojamos tik pagal 24 straipsnį ekologinėje gamyboje leidžiamos trąšos ir dirvožemio gerinimo priemonės ir tik tiek, kiek būtina. ►M9 Veiklos vykdytojai registruoja duomenis apie tų produktų naudojimą, įskaitant kiekvieno produkto naudojimo datą ar datas, produkto pavadinimą, naudojamą kiekį ir atitinkamas kultūras bei sklypus. ◄

1.9.4. Visame perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir ekologinės gamybos vienetuose naudojamame ūkinių gyvūnų mėšle, kaip apibrėžta Direktyvoje 91/676/EEB, azoto negali būti daugiau kaip 170 kg per metus vienam naudojamo žemės ūkio paskirties žemės ploto hektarui. Šis apribojimas taikomas tik naudojant ūkinių gyvūnų mėšlą, sausą ūkinių gyvūnų mėšlą ir sausąjį naminių paukščių mėšlą, kompostuotus ūkinių gyvūnų ekskrementus, įskaitant naminių paukščių mėšlą, kompostuotą ūkinių gyvūnų mėšlą ir skystus gyvūnų ekskrementus.

1.9.5. Žemės ūkio valdų veiklos vykdytojai gali sudaryti rašytinius bendradarbiavimo susitarimus tik su kitais ekologinės gamybos taisyklių besilaikančiais žemės ūkio valdų veiklos vykdytojais bei įmonėmis, kad galėtų paskleisti mėšlo iš ekologinės gamybos vienetų perteklių. 1.9.4 punkte nurodytas didžiausias kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į visus tokiu būdu bendradarbiaujančius ekologinės gamybos vienetus.

1.9.6. Bendrai dirvožemio būklei gerinti arba maisto medžiagų kiekiui dirvožemyje ar kultūrose didinti galima naudoti preparatus iš mikroorganizmų.

1.9.7. Kompostavimo procesui aktyvinti galima naudoti tinkamus augalinius preparatus ir preparatus iš mikroorganizmų.

1.9.8. Mineralinės azoto trąšos nenaudojamos.

1.9.9. Gali būti naudojami biodinaminiai preparatai.

1.10.

Kenkėjų ir piktžolių valdymas

1.10.1. Žalos, kurią padaro kenkėjai ir piktžolės, prevencija pirmiausia turi būti vykdoma nuo jų saugantis šiomis priemonėmis:

—

pasitelkiant natūralius priešus,

—

pasirenkant rūšis, veisles ir įvairiarūšę medžiagą,

—

taikant sėjomainą,

—

taikant tam tikrus kultivavimo būdus, pvz., biofumigaciją, mechaninius ir fizinius metodus, ir

—

taikant terminius procesus, pvz., soliarizaciją, ir saugomų kultūrų atveju – paviršinį dirvožemio apdorojimą garais (ne giliau nei 10 cm).

1.10.2. Jei augalai negali būti tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų 1.10.1 punkte nurodytomis priemonėmis arba jei nustatoma, kad tam tikrai kultūrai kilo grėsmė, gali būti naudojami tik pagal 9 ir 24 straipsnius ekologinėje gamyboje leidžiami produktai ir medžiagos ir tik tiek, kiek būtina. ►M9 Veiklos vykdytojai registruoja duomenis, kuriais pagrindžiama būtinybė naudoti tokius produktus, įskaitant kiekvieno produkto naudojimo datą ar datas, produkto pavadinimą, jo veikliąsias medžiagas, naudojamą kiekį, atitinkamas kultūras ir sklypus, taip pat kenkėjus ir ligas, kuriuos reikia kontroliuoti. ◄

1.10.3. Kiek tai susiję su produktais ir medžiagomis, naudojamais spąstuose arba gaudymo tam tikrais produktais ir medžiagomis, išskyrus feromonus, įtaisuose, spąstai arba gaudymo įtaisai turi būti tokie, kad juose naudojami produktai ir medžiagos nepatektų į aplinką ir kad jos nesiliestų su auginamomis kultūromis. Visi panaudoti spąstai, įskaitant spąstus, kuriuose naudojami feromonai, surenkami ir saugiai sunaikinami.

1.11.

Valymo ir dezinfekavimo produktai

Valoma ir dezinfekuojama tik gaminant augalinius produktus naudoti skirtais valymo ir dezinfekavimo produktais, kuriuos pagal 24 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje. ►M9 Veiklos vykdytojai registruoja duomenis apie tų produktų naudojimą, įskaitant kiekvieno produkto naudojimo datą ar datas, produkto pavadinimą, jo veikliąsias medžiagas ir tokio naudojimo vietą. ◄

1.12.

Duomenų registravimo prievolė

Veiklos vykdytojai registruoja duomenis, susijusius su atitinkamais sklypais ir derliaus kiekiu. ►M9 Veiklos vykdytojai visų pirma registruoja visas kitas kiekviename sklype naudotas išorės medžiagas ir, kai taikoma, pateikia susipažinti patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su visomis nuo gamybos taisyklių nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, kurias leista taikyti pagal 1.8.5 punktą. ◄

1.13.

Neperdirbtų produktų ruošimas

Jei ruošimo operacijos, išskyrus perdirbimą, atliekamos su ūkiniais gyvūnais, tokioms operacijoms mutatis mutandis taikomi bendrieji reikalavimai, nustatyti IV dalies 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 ir 2.2.3 punktuose.

2. Išsamios konkretiems augalams ir augalų produktams taikomos taisyklės

2.1. Grybų auginimo taisyklės

Grybams auginti galima naudoti substratus, jei juos sudaro tik šios sudedamosios dalys:

ūkinių gyvūnų mėšlas ir gyvūnų ekskrementai:

arba iš ekologinės gamybos vienetų, arba iš perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio vienetų antraisiais perėjimo prie ekologinės gamybos metais, arba

ii)

nurodyti 1.9.3 punkte, tik jei nėra i papunktyje nurodyto produkto ir jei to ūkinių gyvūnų mėšlo ir gyvūnų ekskrementų kiekis neviršija 25 % bendros substrato sudedamųjų dalių, išskyrus dengiamąją medžiagą ir pridėtą vandenį, masės iki kompostavimo;

žemės ūkio kilmės produktai, išskyrus nurodytuosius a punkte, iš ekologinės gamybos vienetų;

chemijos produktais neapdorotos durpės;

mediena, neapdorota chemijos produktais nukirtus medžius;

1.9.3 punkte nurodyti mineraliniai produktai, vanduo ir dirvožemis.

2.2. Laukinių augalų rinkimo taisyklės

Laukinių augalų ir jų dalių, natūraliai augančių natūraliose gamtinėse zonose, miškuose ir žemės ūkio paskirties žemės plotuose, rinkimas yra laikomas ekologinės gamybos metodu, jeigu:

bent trejus metus iki rinkimo šiuose plotuose nebuvo naudoti jokie produktai ar medžiagos, išskyrus tuos, kuriuos pagal 9 ir 24 straipsnius leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje;

rinkimas neturi įtakos natūralių buveinių stabilumui arba rinkimo plotuose esančių rūšių išlaikymui.

▼M9

Veiklos vykdytojai registruoja duomenis apie surinkimo laikotarpį ir vietą, atitinkamas rūšis ir surinktų laukinių augalų kiekį.

▼B

II dalis. Gyvulininkystės produktų gamybos taisyklės

Be 9, 10, 11 ir 14 straipsniuose nustatytų gamybos taisyklių, ekologinei gyvulininkystės produktų gamybai taikomos šioje dalyje nustatytos taisyklės.

1. Bendrieji reikalavimai

1.1.

Išskyrus bitininkystę, draudžiama gaminti gyvulininkystės produktus neturint žemės, jei ūkininkas, ketinantis ekologiškai auginti ūkinius gyvūnus nevaldo žemės ūkio paskirties žemės ir nėra sudaręs rašytinio bendradarbiavimo susitarimo su ūkininku dėl tiems ūkiniams gyvūnams skirtų ekologinės gamybos vienetų ar perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio gamybos vienetų naudojimo.

▼M9

Veiklos vykdytojai pateikia susipažinti patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su visomis nuo gyvulininkystės taisyklių nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, kurias leista taikyti pagal 1.3.4.3, 1.3.4.4, 1.7.5, 1.7.8 punktus, 1.9.3.1 punkto c papunktį ir 1.9.4.2 punkto c papunktį.

▼B

1.2.

Perėjimas prie ekologinės gamybos

1.2.1.

Tuo atveju, kai tuo pačiu metu pradedamas gamybos vieneto, įskaitant ganyklas, arba bet kokią žemę, naudojamą gyvūnų pašarams, perėjimas prie ekologinės gamybos ir šiame gamybos vienete esančių gyvūnų šio gamybos vieneto perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pradžioje, kaip nurodyta I dalies 1.7.1 punkte ir 1.7.5 punkto b papunktyje, perėjimas prie ekologinės gamybos, gyvūnai ir gyvūniniai produktai ekologiškais gali būti laikomi gamybos vieneto perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pabaigoje, net jei šios dalies 1.2.2 punkte nustatytas atitinkamo gyvūno tipui skirtas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis trunka ilgiau nei gamybos vieneto perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis.

Nukrypstant nuo 1.4.3.1 punkto, tokio perėjimo prie ekologinės gamybos vienu metu atveju ir gamybos vieneto perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu šiame gamybos vienete esantys gyvūnai nuo šio gamybos vieneto perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pradžios gali būti šeriami perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pašarais, pagamintais perėjimo prie ekologinės gamybos vienete per pirmus perėjimo prie ekologinės gamybos metus ir (arba) 1.4.3.1 punkto reikalavimus atitinkančiais pašarais ir (arba) ekologiškais pašarais.

Neekologiškai augintus gyvūnus perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio gamybos vienete galima pradėti auginti po to, kai yra prasidėjęs perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis, laikantis 1.3.4 punkto reikalavimų.

1.2.2.

Nustatomi šie perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiai pagal konkretų auginamų gyvūnų tipą:

12 mėnesių – mėsiniams galvijams ir mėsiniams arklinių šeimos gyvūnams (bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip trys ketvirtadaliai jų gyvenimo trukmės);

6 mėnesiai – avims, ožkoms bei kiaulėms ir pieno gamybai skirtiems gyvūnams;

10 savaičių – mėsiniams naminiams paukščiams, išskyrus Pekino antis, kurie įvesti jaunesni kaip trijų dienų;

7 savaitės – Pekino antims, kurios įvestos jaunesnės kaip trijų dienų;

6 savaitės – dėsliesiems naminiams paukščiams, kurie įvesti jaunesni kaip trijų dienų;

12 mėnesių – bitėms.

Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu vaškas pakeičiamas vašku, gautu naudojant ekologinės bitininkystės metodus.

Tačiau neekologiškas bičių vaškas gali būti naudojamas:

jei rinkoje nėra bičių vaško, gauto naudojant ekologinės bitininkystės metodus;

ii)

jei įrodyta, kad bičių vaškas neužterštas ekologinėje gamyboje neleidžiamais naudoti produktais ar medžiagomis ir

iii)

jei bičių vaškas yra iš akiuotų korių narvelių;

3 mėnesiai – triušiams;

12 mėnesių – elninių šeimos gyvūnams.

1.3.

Gyvūnų kilmė

1.3.1.

Nedarant poveikio perėjimo prie ekologinės gamybos taisyklėms, ekologiškai užauginti ūkiniai gyvūnai ir naminiai paukščiai turi būti gimę arba išsiritę ir užauginti ekologinės gamybos vienetuose.

1.3.2.

Veisiant ekologiškai auginamus gyvūnus taikomos šios nuostatos:

reprodukcijai naudojami natūralūs metodai; vis dėlto leidžiamas dirbtinis apvaisinimas;

reprodukcija neskatinama ar nestabdoma hormonais ar kitomis panašų poveikį turinčiomis medžiagomis, išskyrus tuos atvejus, kai atskiram gyvūnui taikoma veterinarinė terapija;

nenaudojamos kitos dirbtinės reprodukcijos formos, pavyzdžiui, klonavimas ir embrionų perkėlimas;

veislių parinkimas atitinka ekologinės gamybos principus, užtikrina aukštą gyvūnų gerovės lygį, padeda užkirsti kelią bet kokioms gyvūnų kančioms ir išvengti būtinybės juos luošinti.

1.3.3.

Pasirinkdami veisles ar padermes veiklos vykdytojai atsižvelgia į tai, kad pirmenybė būtų teikiama veislėms ar padermėms, pasižyminčioms didele genetine įvairove, į gyvūnų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų, jų veislinę vertę, jų ilgaamžiškumą, gyvybingumą ir atsparumą ligoms arba sveikatos problemoms, bet tuo pačiu nepakenkiant jų gerovei. Be to, gyvūnų veislės arba padermės atrenkamos taip, kad būtų išvengta su kai kuriomis intensyviam auginimui naudojamomis veislėmis ar padermėmis susijusių specifinių ligų arba sveikatos sutrikimų, kaip antai kiaulių streso sindromo, dėl kurio mėsa gali tapti blyški, minkšta ir vandeninga (PSE), staigios mirties, savaiminio persileidimo ir sunkaus jauniklių atsivedimo, kurių metu reikia atlikti Cezario pjūvį. Pirmenybė teikiama vietinėms veislėms ir padermėms.

Siekdami pasirinkti veisles ir padermes pagal pirmą pastraipą, veiklos vykdytojai naudoja 26 straipsnio 3 dalyje nurodytose sistemose esančią informaciją.

1.3.4.

Neekologiškai augintų gyvūnų naudojimas

1.3.4.1.

Nukrypstant nuo 1.3.1. punkto, kai veislėms kyla grėsmė išnykti dėl žemės ūkio veiklos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnio 10 dalies b punkte ir jo pagrindu priimtuose teisės aktuose, neekologiškai auginti gyvūnai veisimo tikslu gali būti įvesti į ekologinės gamybos vienetą. Tokiu atveju tų veislių gyvūnai nebūtinai turi būti niekada neturėję palikuonių.

1.3.4.2.

Nukrypstant nuo 1.3.1 punkto, bitynams atnaujinti ekologinės gamybos vienete per metus 20 % motinėlių ir spiečių gali būti pakeisti neekologiškai augintomis motinėlėmis ir spiečiais, jeigu motinėlės ir spiečiai bus apgyvendinti aviliuose su koriais arba dirbtiniais koriais iš ekologinės gamybos vienetų. Bet kokiu atveju, vienas spiečius arba motinėlė gali būti vieną kartą per metus pakeisti neekologišku spiečiumi arba motinėle.

1.3.4.3.

Nukrypstant nuo 1.3.1 punkto, kai pulkas formuojamas pirmąkart, atnaujinamas arba keičiama jo sudėtis, kai kokybiniai ir kiekybiniai ūkininkų poreikiai negali būti patenkinti, kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad neekologiškai užauginti naminiai paukščiai gali būti įvesti į ekologinės naminių paukščių gamybos vienetą, jeigu dedeklinės vištaitės ir mėsiniai naminiai paukščiai yra jaunesni kaip trijų dienų. Iš jų gauti produktai ekologiškais gali būti laikomi tik praėjus perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiui, nurodytam 1.2 punkte.

1.3.4.4.

Nukrypstant nuo 1.3.1 punkto, tais atvejais, kai duomenys, surinkti 26 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytoje sistemoje, rodo, kad kokybiniai arba kiekybiniai ūkininko poreikiai, susiję su ekologiškai auginamais gyvūnais, nėra tenkinami, kompetentingos institucijos gali leisti į ekologinės gamybos vienetą įvesti neekologiškai augintus gyvūnus laikantis 1.3.4.4.1–1.3.4.4.4 punktuose nustatytų sąlygų.

Prieš paprašydamas bet kokios tokio pobūdžio nukrypti leidžiančios nuostatos ūkininkas patikrina duomenis, surinktus 26 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytoje sistemoje, kad įsitikintų, ar jo prašymas yra pagrįstas.

Trečiųjų valstybių veiklos vykdytojams kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos, pripažintos pagal 46 straipsnio 1 dalį, gali leisti į ekologinės gamybos vienetą įvesti neekologiškai augintus gyvūnus, jei tos valstybės, kurioje yra veiklos vykdytojas, teritorijoje nėra pakankamos ekologiškai augintų gyvūnų kokybės ar jų kiekio.

1.3.4.4.1. Veisimo tikslais, neekologiškai auginti jaunikliai gali būti įvesti į bandą ar pulką, kai banda arba pulkas formuojamas pirmą kartą. Jie turi būti auginami pagal ekologinės gamybos taisykles iš karto po nujunkymo. Be to, tų gyvūnų įtraukimo į bandą ar pulką dieną taikomi šie apribojimai:

galvijai, arklinių ir elninių šeimų gyvūnai turi būti jaunesni nei šešių mėnesių;

avys ir ožkos turi būti jaunesnės nei 60 dienų;

kiaulės turi sverti mažiau kaip 35 kg;

triušiai turi būti jaunesni nei trijų mėnesių.

1.3.4.4.2. Veisimo tikslais, siekiant atnaujinti bandą ar pulką, į jį gali būti įvesti neekologiškai auginti suaugę patinai ir neekologiškai augintos palikuonių niekada neturėjusios patelės. Jie vėliau turi būti auginami pagal ekologinės gamybos taisykles. Be to, patelių skaičiui taikomi šie metiniai apribojimai:

gali būti įvesta ne daugiau kaip 10 % suaugusių arklinių šeimos gyvūnų arba galvijų ir 20 % suaugusių kiaulių, avių, ožkų, triušių ar elninių šeimos gyvūnų;

gamybos vienetų, kuriuose yra mažiau kaip 10 arklinių, elninių šeimų gyvūnų ar galvijų ar triušių arba mažiau nei penkios kiaulės, avys ar ožkos, atveju toks atnaujinimas gali būti ne didesnis kaip vienas gyvūnas per metus.

1.3.4.4.3. 1.3.4.4.2 punkte nurodyti procentiniai dydžiai gali būti padidinti iki 40 % su sąlyga, kad kompetentinga institucija būtų patvirtinusi, kad yra patenkinta bet kuri iš toliau nurodytų sąlygų:

ūkis yra iš esmės plečiamas;

viena veislė pakeista kita;

pradėta nauja ūkinių gyvūnų auginimo veikla.

1.3.4.4.4. 1.3.4.4.1, 1.3.4.4.2 ir 1.3.4.4.3 punktuose nurodytais atvejais neekologiškai auginti gyvūnai ekologiškais gali būti laikomi tik jei laikytasi 1.2 punkte nurodyto perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio. Šis 1.2.2 punkte nurodytas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis anksčiausiai prasideda tuomet, kai gyvūnai įvedami į perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio gamybos vienetą.

1.3.4.4.5. 1.3.4.4.1–1.3.4.4.4 punktuose nurodytais atvejais neekologiškai auginti gyvūnai iki 1.3.4.4.4 punkte nurodyto perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pabaigos nuo kitų ūkinių gyvūnų turi būti laikomi atskirai arba turi būti atpažįstami.

▼M9

1.3.4.5.

Veiklos vykdytojai registruoja duomenis arba saugo patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su gyvūnų kilme, kuriais remiantis gyvūnus galima identifikuoti pagal atitinkamas sistemas (kiekvieną gyvūną arba jų partiją/pulką/avilį), su į ūkį įvestų gyvūnų veterinarijos duomenimis, atvežimo į ūkį data ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu.

▼B

1.4.

Mityba

1.4.1. Bendrieji mitybos reikalavimai

Mityba reglamentuojama šiomis taisyklėmis:

ūkinių gyvūnų pašarai turi būti gauti pirmiausia iš žemės ūkio valdos, kurioje laikomi gyvūnai, arba iš kitų to paties regiono valdų ekologinės gamybos arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio vienetų;

ūkiniai gyvūnai turi būti šeriami ekologiškais arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pašarais, atitinkančiais gyvūno mitybos reikalavimus skirtingais jo vystymosi etapais. Gyvulininkystės produktų gamyboje draudžiama riboti šėrimą, nebent tam yra pagrįstų veterinarinių priežasčių;

ūkiniai gyvūnai negali būti laikomi tokiomis sąlygomis arba jiems skiriama tokia mityba, kuri gali sukelti anemiją;

penint bet kurioje auginimo stadijoje visada laikomasi kiekvienai rūšiai įprastų mitybos modelių ir gyvūnų gerovės principų. Draudžiama šerti per prievartą;

ūkiniams gyvūnams, išskyrus kiaules, naminius paukščius ir bites, sudaromos sąlygos nuolat ganytis, kai tik tai leidžia sąlygos, arba nuolat gauti rupiųjų pašarų;

nenaudojamos augimą skatinančios medžiagos ir sintetinės amino rūgštys;

žindomi gyvūnai šeriami, pageidautina, motinos pienu minimalų laikotarpį, Komisijos nustatytą pagal 14 straipsnio 3 dalies a punktą; tuo laikotarpiu turi būti nenaudojami pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra chemiškai susintetintų arba augalinės kilmės sudedamųjų dalių;

augalinės, dumblių, gyvūninės arba mielių kilmės pašarinės žaliavos turi būti ekologiškos;

neekologiškos augalinės, dumblių, gyvūninės arba mielių kilmės pašarinės žaliavos, mikrobiologinės arba mineralinės kilmės pašarinės žaliavos, pašarų priedai ir pagalbinės perdirbimo medžiagos gali būti naudojamos tik tuo atveju, jei juos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 24 straipsnį.

1.4.2. Ganymas

1.4.2.1. Ganymas ekologiškuose žemės plotuose

Nedarant poveikio 1.4.2.2 punkto nuostatoms, ekologiškai auginami gyvūnai ganomi ekologiškuose žemės plotuose. Tačiau neekologiškai auginami gyvūnai gali kasmet ribotą laikotarpį ganytis ekologiškose ganyklose, jeigu jie buvo auginami nekenkiant aplinkai pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 23, 25, 28, 30, 31 ir 34 straipsnius remiamoje žemėje, ir tuo pačiu metu tame ekologiškame žemės plote kartu su jais nėra ekologiškai auginamų gyvūnų.

1.4.2.2. Ganymas bendroje žemėje ir sezoninis gyvūnų pervarymas į kitas ganyklas

1.4.2.2.1. Ekologiškai auginami gyvūnai gali ganytis bendroje žemėje, jeigu:

bendra žemė bent trejus metus nebuvo apdorota ekologinėje gamyboje neleidžiamais naudoti produktais ar medžiagomis;

visi bendra žeme besinaudojantys neekologiškai auginami gyvūnai buvo auginami nekenkiant aplinkai pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 23, 25, 28, 30, 31 ir 34 straipsnius remiamoje žemėje;

bet kokie ūkinių gyvūnų produktai, gauti iš ekologiškai augintų gyvūnų, kol šie ganėsi bendroje žemėje, nelaikomi ekologiškais produktais, nebent galima įrodyti, kad jie buvo tinkamu būdu atskirti nuo neekologiškai augintų gyvūnų.

1.4.2.2.2. Sezoninio gyvūnų pervarymo į kitas ganyklas laikotarpiu ekologiškai auginami gyvūnai, pervaromi iš vienos ganyklos į kitą, gali ganytis neekologiškuose žemės plotuose. Tuo laikotarpiu ekologiškai auginami gyvūnai laikomi atskirai nuo kitų gyvūnų. Neekologiškus pašarus – žolę ir kitus augalus, kuriuos ėda gyvūnai, – leidžiama naudoti:

ne daugiau kaip 35 dienas, įskaitant pervarymą į kitą ganyklą ir atgal, arba

neviršijant 10 % viso pašarų raciono per metus, šį dydį apskaičiuojant kaip žemės ūkio kilmės pašarų sausosios medžiagos procentinę dalį.

1.4.3. Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pašarai

1.4.3.1. Žemės ūkio valdose, kuriose ekologiškai auginami ūkiniai gyvūnai:

vidutiniškai iki 25 % pašarų raciono gali sudaryti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio antraisiais metais gauti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pašarai. Ši procentinė dalis gali būti padidinta iki 100 %, kai šie perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pašarai yra gauti iš valdos, kurioje yra laikomi ūkiniai gyvūnai, ir

iki 20 % viso vidutinio pašarų, kuriais šeriami ūkiniai gyvūnai, kiekio gali sudaryti pašarai, gaunami gyvūnus ganant arba nuimant derlių daugiametėse ganyklose arba sklypuose, kuriuose auginami daugiamečiai pašarai arba baltyminiai augalai, užsėtuose pagal ekologinio valdymo reikalavimus pirmaisiais tų sklypų perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio metais, jeigu tie sklypai yra tos pačios valdos dalis.

Kai šėrimui naudojami abiejų rūšių a ir b punktuose nurodyti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pašarai, bendra suminė tokių pašarų procentinė dalis turi neviršyti procentinės dalies, nustatytos a punkte.

1.4.3.2. 1.4.3.1 punkte nurodyti kiekiai apskaičiuojami kasmet kaip augalinės kilmės pašarų sausosios medžiagos procentinė dalis.

▼M9

1.4.4. Duomenų apie šėrimo tvarką registravimas

Veiklos vykdytojai registruoja duomenis apie šėrimo tvarką ir, atitinkamais atvejais, ganymo laikotarpį. Visų pirma jie registruoja pašarų pavadinimus, įskaitant duomenis apie naudojamų pašarų tipą (pavyzdžiui, kombinuotieji pašarai), įvairių pašarinių žaliavų proporcijas pašaruose ir pašarų iš savo ūkio ar to paties regiono proporciją ir, atitinkamais atvejais, ganymo ganyklose laikotarpius, sezoninio gyvūnų pervarymo į ganyklas laikotarpius, kai taikomi apribojimai, ir saugo patvirtinamuosius dokumentus, kuriais pagrindžiamas 1.4.2 ir 1.4.3 punktų taikymas.

▼B

1.5.

Sveikatos priežiūra

1.5.1. Ligų profilaktika

1.5.1.1.

Ligų profilaktika grindžiama veislės ir padermės parinkimu, auginimo valdymo praktika, aukštos kokybės pašaru, judėjimu, tinkamu gyvūnų laikymo tankiu ir pakankamomis bei tinkamomis higieniškomis laikymo patalpomis.

1.5.1.2.

Leidžiama naudoti imunologinius veterinarinius vaistus.

1.5.1.3.

Profilaktiniam gydymui nenaudojami chemiškai susintetinti alopatiniai veterinariniai vaistai, įskaitant antibiotikus ir susintetintų alopatinių cheminių molekulių boliusus.

1.5.1.4.

Nenaudojami augimą arba dauginimąsi skatinančios medžiagos (įskaitant antibiotikus, kokcidiostatikus ir kitas dirbtines augimą skatinančias medžiagas), hormonai ir panašios medžiagos, siekiant kontroliuoti reprodukciją ar kitiems tikslams (pvz., skatinti arba sinchronizuoti rują).

1.5.1.5.

Jei ūkiniai gyvūnai gaunami iš neekologinės gamybos vienetų, atsižvelgiant į vietos aplinkybes taikomos specialios priemonės, kaip antai kontroliniai patikrinimai ar karantino laikotarpiai.

1.5.1.6.

Valoma ir dezinfekuojama tik ūkiniams gyvūnams skirtuose pastatuose naudotinais valymo ir dezinfekavimo produktais, kuriuos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 24 straipsnį.

▼M9

Veiklos vykdytojai registruoja duomenis apie tų produktų naudojimą, įskaitant kiekvieno produkto naudojimo datą ar datas, produkto pavadinimą, jo veikliąsias medžiagas ir tokio naudojimo vietą.

▼B

1.5.1.7.

Patalpos, aptvarai, įrenginiai ir reikmenys turi būti tinkamai valomi ir dezinfekuojami, kad būtų išvengta kryžminio užkrėtimo ir kad nesikauptų ligas nešiojantys organizmai. Išmatos, šlapimas ir nesuėstas arba išpiltas pašaras turi būti šalinami taip dažnai, kaip reikalinga siekiant sumažinti kvapą ir nepritraukti vabzdžių ar graužikų. Vabzdžiams bei kitiems kenkėjams, esantiems pastatuose ir kituose įrenginiuose, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, išnaikinti gali būti naudojami rodenticidai, naudotini tik spąstuose, ir pagal 9 ir 24 straipsnius ekologinėje gamyboje leidžiami naudoti produktai ir medžiagos.

1.5.2. Veterinarinis gydymas

1.5.2.1.

Jei, nepaisant prevencinių gyvūnų sveikatos užtikrinimo priemonių, gyvūnai suserga arba susižeidžia, jie turi būti nedelsiant gydomi.

1.5.2.2.

Liga gydoma nedelsiant, kad gyvūnas nesikankintų. Kai netinka fitoterapiniai, homeopatiniai ir kiti produktai, jei būtina, laikantis griežtų sąlygų ir veterinarijos gydytojo atsakomybe gali būti naudojami chemiškai susintetinti alopatiniai veterinariniai vaistai įskaitant antibiotikus. Visų pirma nustatomi gydymo kurso apribojimai ir išlaukos.

1.5.2.3.

Mineralinės kilmės pašarinėms medžiagoms, kurias pagal 24 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje, mitybos priedams, kuriuos pagal 24 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje taip pat fitoterapiniams ir homeopatiniams produktams teikiama pirmenybė prieš chemiškai susintetintus alopatinius veterinarinius vaistus, įskaitant antibiotikus, jei jų terapinis poveikis yra veiksmingas konkrečios rūšies gyvūnams ir jie tinka vartoti esant tai būklei, dėl kurios skiriamas gydymas.

1.5.2.4.

Išskyrus skiepijimą, parazitų naikinimą ir privalomas likvidavimo schemas, jeigu gyvūnui arba gyvūnų grupei per 12 mėnesių taikomi daugiau kaip trys gydymo chemiškai susintetintais alopatiniais veterinariniais vaistais, įskaitant antibiotikus, kursai arba daugiau kaip vienas gydymo kursas, jei to gyvūno arba gyvūnų grupės reprodukcijos ciklas yra trumpesnis kaip vieni metai, nei ūkiniai gyvūnai, nei iš jų gauti produktai neparduodami kaip ekologiški, o ūkiniams gyvūnams taikomi 1.2 punkte nurodyti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiai.

1.5.2.5.

Išlauka, kuri prasideda paskutinį kartą davus gyvūnui chemiškai susintetintą alopatinį veterinarinį vaistą, įskaitant antibiotiką, įprastomis naudojimo sąlygomis ir baigiasi ekologiškų maisto produktų gamyba iš tokių gyvūnų, turi būti dvigubai ilgesnė už išlauką, nurodytą Direktyvos 2001/82/EB 11 straipsnyje, ir turi būti ne trumpesnė kaip 48 valandos.

1.5.2.6.

Leidžiamas gydymas, susijęs su pagal Sąjungos teisės aktus nustatyta žmonių ir gyvūnų sveikatos apsauga.

▼M9

1.5.2.7.

Veiklos vykdytojai registruoja duomenis arba saugo patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su bet kokiu taikytu gydymu, kuriuose, visų pirma, nurodyti gydytų gyvūnų identifikavimo duomenys, gydymo data, diagnozė, dozavimas, gydyti naudoto produkto pavadinimas ir, kai taikoma, veterinarinės priežiūros išrašytas receptas, taip pat išlauka, taikyta prieš parduodant ir ženklinant gyvulininkystės produktus kaip ekologiškus.

▼B

1.6.

Gyvūnų laikymas patalpose ir auginimo praktika

1.6.1.

Pastato izoliacija, šildymo ir vėdinimo sistemos turi būti tokios, kad būtų palaikoma gyvūnų gerovės reikalavimus atitinkanti oro cirkuliacija, dulkių lygis, temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dujų koncentracija. Į pastatą iš lauko turi patekti pakankamai oro ir šviesos.

1.6.2.

Teritorijose su atitinkamomis klimato sąlygomis, kuriomis gyvūnus galima laikyti lauke, ūkinių gyvūnų laikymas patalpose nėra privalomas. Tokiais atvejais gyvūnai turi turėti galimybę patekti į pastoges arba pavėsingas vietas, kad galėtų apsisaugoti nuo nepalankių oro sąlygų.

1.6.3.

Gyvūnų laikymo tankis pastatuose turi būti toks, kad jiems būtų patogu, būtų paisoma jų gerovės ir tenkinami kiekvienos rūšies gyvūnams būdingi poreikiai, ir visų pirma turi priklausyti nuo gyvūnų rūšies, veislės ir amžiaus. Taip pat atsižvelgiama į gyvūnų elgsenos poreikius, kurie ypač priklauso nuo grupės dydžio ir gyvūnų lyties. Gyvūnų laikymo tankis turi būti toks, kad būtų užtikrinta gyvūnų gerovė, suteikiant jiems pakankamą plotą natūraliai stovėti, judėti, lengvai atsigulti, apsisukti, laižytis, būti visomis natūraliomis padėtimis ir daryti visus natūralius judesius, pavyzdžiui, rąžytis ir plazdenti sparnais.

1.6.4.

Laikomasi mažiausio paviršiaus uždarose patalpose bei lauko aikštelėse ploto reikalavimų ir su patalpomis susijusių techninių duomenų, kaip išdėstyta 14 straipsnio 3 dalies nurodytuose įgyvendinimo aktuose.

1.6.5.

Diendaržiai gali būti iš dalies dengti. Stoginės nelaikomos diendaržiais.

1.6.6.

Bendras gyvūnų laikymo tankis turi būti toks, kad nebūtų viršijamas 170 kg organinio azoto vienam hektarui žemės ūkio paskirties žemės kiekis per metus.

1.6.7.

1.6.6 punkte nurodytam tinkamam ūkinių gyvūnų tankiui nustatyti kompetentinga institucija nustato sutartinius ūkinių gyvūnų vienetus, atitinkančius 1.6.6 punkte nurodytą ribą, remdamasi kiekvienu konkrečiu tam tikrai gyvūninei produkcijai taikomu reikalavimu nustatytais skaičiais.

1.6.8.

Bet kurios rūšies ūkinių gyvūnų auginimui nenaudojami narvai, gardai ir jie nelaikomi be kraiko pakloto.

1.6.9.

Kai dėl veterinarinių priežasčių ūkiniai gyvūnai yra laikomi atskirai, jie turi būti laikomi ant tvirto pagrindo grindų su šiaudų kraiku arba tinkamu guoliu. Gyvūnai turi turėti galimybę lengvai apsisukti ir patogiai visu ilgiu atsigulti.

1.6.10.

Ekologiškai auginamų ūkinių gyvūnų negalima laikyti aptvare, kurio dirvožemis labai drėgnas arba pelkėtas.

1.7.

Gyvūnų gerovė

1.7.1.

Visi su gyvūnų laikymu ir su jų priežiūra vežant ir skerdžiant susiję asmenys turi turėti reikalingų pagrindinių su gyvūnų sveikatos ir gerovės poreikiais susijusių žinių ir įgūdžių ir turi būti baigę tinkamus mokymus, kaip reikalaujama visų pirma Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2005 ( 26 ) ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1099/2009 ( 27 ), siekiant užtikrinti tinkamą šiame reglamente išdėstytų taisyklių taikymą.

1.7.2.

Auginimo praktika, įskaitant gyvūnų laikymo tankį ir laikymo patalpose sąlygas, turi būti tokia, kad būtų tenkinami gyvūnų vystymosi, fiziologiniai ir etologiniai poreikiai.

1.7.3.

Ūkiniai gyvūnai turi nuolatos turėti galimybę ganytis diendaržiuose, kuriuose gyvūnai galėtų judėti, geriausia ganyklose, kai tai leidžia oro ir sezoninės sąlygos, taip pat žemės būklė, išskyrus atvejus, kai pagal Sąjungos teisės aktus taikomi su žmonių ir gyvūnų sveikatos apsauga susiję apribojimai ir įpareigojimai.

1.7.4.

Ūkinių gyvūnų skaičius ribojamas siekiant kuo labiau sumažinti per didelį nuganymą, dirvožemio nutrypimą, eroziją ir taršą, kuriuos sukelia gyvūnai ir paskleistas jų mėšlas.

1.7.5.

Draudžiama rišti arba izoliuoti ūkinius gyvūnus, išskyrus atvejus, kai dėl pagrįstų veterinarinių priežasčių atskirus gyvūnus reikia pririšti arba izoliuoti ribotą laikotarpį. Izoliuoti ūkinius gyvūnus gali būti leidžiama ir tik ribotą laikotarpį tik tuo atveju, jei kyla pavojus darbuotojų saugai ar dėl priežasčių, susijusių su gyvūnų gerove. Kompetentingos institucijos gali leisti rišti ūkiuose, kuriuose yra ne daugiau kaip 50 gyvūnų (išskyrus jauniklius) auginamus galvijus, jei neįmanoma galvijų laikyti grupėmis, atitinkančiomis jų elgesio reikalavimus, tačiau su sąlyga, kad ganymo laikotarpiu jie galėtų patekti į ganyklas ir, kai ganymas neįmanomas, būtų išgenami į diendaržius bent dukart per savaitę.

1.7.6.

Ūkinių gyvūnų vežimo trukmė turi būti kuo trumpesnė.

1.7.7.

Per visą gyvūno gyvenimą, taip pat skerdimo metu, turi būti vengiama gyvūno kančios, skausmo ir baimės ir tokią būseną patirti gyvūnas turi kuo mažiau.

1.7.8.

Nedarant poveikio Sąjungos teisės aktų dėl gyvūnų gerovės raidai, trumpinti avių uodegas, apipjaustyti snapus, jei tai daroma per pirmąsias tris gyvenimo dienas, šalinti ragus išimties tvarka gali būti leidžiama, bet tik išnagrinėjus kiekvieną konkretų atvejį ir tik jei taip pagerinama ūkinių gyvūnų sveikata, gerovė arba higiena, arba tada, kai priešingu atveju kiltų pavojus darbuotojų saugai. Šalinti ragų užuomazgas gali būti leidžiama tik išnagrinėjus kiekvieną konkretų atvejį, jei taip pagerinama ūkinių gyvūnų sveikata, gerovė arba higiena, arba tada, kai priešingu atveju kiltų pavojus darbuotojų saugai. Kompetentinga institucija leidžia atlikti tokius veiksmus tik jei veiklos vykdytojas yra tinkamai pagrindęs priežastis ir jas pateikęs tai kompetentingai institucijai, o tuos veiksmus vykdys kvalifikuoti darbuotojai.

1.7.9.

Gyvūnų kančios turi būti kuo labiau sumažintos taikant tinkamą nejautrą ir (arba) analgeziją, o kiekvieną veiksmą turi atlikti tik kvalifikuoti darbuotojai ir tik pasirinkus tinkamiausią amžių.

1.7.10.

Tam, kad būtų išsaugota produktų kokybė bei tradicinė gamybos praktika, leidžiama fizinė kastracija, bet tik tuo atveju, jei laikomasi 1.7.9 punkte nurodytų sąlygų.

1.7.11.

Gyvūnai pakraunami ir iškraunami nenaudojant jokių elektrinių ar kitų skausmą sukeliančių stimuliatorių kaip prievartos prieš gyvūnus priemonės. Tiek prieš vežimą, tiek jo metu draudžiama naudoti alopatinius raminamuosius vaistus.

▼M9

1.7.12.

Veiklos vykdytojai registruoja duomenis arba saugo patvirtinamuosius dokumentus, kurie yra susiję su visomis konkrečiomis taikytomis operacijomis ir kuriais pagrindžiamas 1.7.5, 1.7.8, 1.7.9 arba 1.7.10 punkto taikymas. Atitinkamais atvejais registruojami šie duomenys apie iš ūkio išvežamus gyvūnus: gyvūnų amžius, skaičius, skerdžiamų gyvūnų svoris, atitinkami identifikavimo duomenys (kiekvieno gyvūno arba partijos, bandos ir (arba) avilio) išvežimo data ir paskirties vieta.

▼B

1.8.	Neperdirbtų produktų ruošimas Jei ruošimo operacijos, išskyrus perdirbimą, atliekamos su ūkiniais gyvūnais, tokioms operacijoms mutatis mutandis taikomi bendrieji reikalavimai, nustatyti IV dalies 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 ir 2.2.3 punktuose.

1.9.

Papildomos bendrosios taisyklės

1.9.1. Galvijų, avių, ožkų ir arklinių šeimų gyvūnams

1.9.1.1. Mityba

Mityba reglamentuojama šiomis taisyklėmis:

ne mažiau kaip 60 % pašaro turi būti iš paties ūkio arba, jei tai neįmanoma arba tokio pašaro nėra, pagaminta bendradarbiaujant su kitais ekologinės gamybos arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio gamybos vienetais ir pašarų veiklos vykdytojais, naudojančiais pašarus ir pašarinę žaliavą iš to paties regiono. Nuo ►M3 2024 m. sausio 1 d. ◄ šis procentinis dydis didinamas iki 70 %;

gyvūnai turi turėti galimybę esant tinkamoms sąlygoms patekti į ganyklas ganytis;

nepaisant b punkto, galvijų patinai, kuriems daugiau kaip vieni metai, turi turėti galimybę ganytis ganykloje arba diendaržyje;

kai ganymo laikotarpiu gyvūnams yra prieinamos ganyklos ir kai žiemos metu patalpose laikomi gyvūnai gali laisvai judėti, įpareigojimo žiemos mėnesiais juos išvesti į diendaržius laikytis nebūtina;

auginimo sistemos turi būti pagrįstos didžiausiu galimu ganyklų panaudojimu, atsižvelgiant į galimybę jomis naudotis įvairiais metų laikotarpiais;

bent 60 % sausosios medžiagos, įeinančios į dienos racioną, turi sudaryti rupieji pašarai, žali arba džiovinti pašarai arba silosas. Pieniniams gyvūnams ankstyvosios laktacijos metu šią procentinę dalį leidžiama sumažinti iki 50 % ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui.

1.9.1.2. Gyvūnų laikymas patalpose ir auginimo praktika

Gyvūnų laikymas patalpose ir auginimo praktika reglamentuojami šiomis taisyklėmis:

patalpose turi būti lygios, bet ne slidžios grindys;

patalpoje turi būti įrengta pakankamo dydžio patogi, švari ir sausa gulėjimo ar poilsio vieta, kurios grindys turi būti tvirtos (ne iš lentelių). Poilsio vietoje turi būti erdvu, sausa, pabarstyta kraiko. Kraiką turi sudaryti šiaudai arba kitos tinkamos natūralios medžiagos. Kraiko kokybę galima pagerinti ir jį praturtinti bet kokiu mineraliniu produktu, kurį pagal 24 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje kaip trąšą arba dirvožemio gerinimo priemonę;

nepaisant Tarybos direktyvos 2008/119/EB ( 28 ) 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto ir 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, vyresnius kaip vienos savaitės amžiaus veršelius draudžiama laikyti atskiruose garduose, išskyrus atvejus, kai dėl pagrįstų veterinarinių priežasčių atskirus gyvūnus reikia laikyti atskiruose garduose ribotą laikotarpį;

kai dėl veterinarinių priežasčių veršeliai yra laikomi atskirai, jie turi būti laikomi ant tvirto pagrindo grindų su šiaudų kraiku. Veršeliai turi galėti lengvai apsisukti ir patogiai visu ilgiu atsigulti.

1.9.2. Elninių šeimos gyvūnams

1.9.2.1. Mityba

Mityba reglamentuojama šiomis taisyklėmis:

ne mažiau kaip 60 % pašaro turi būti iš paties ūkio arba, jei tai neįmanoma arba tokio pašaro nėra, pagaminta bendradarbiaujant su kitais ekologinės gamybos arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio gamybos vienetais ir pašarų veiklos vykdytojais, naudojančiais pašarus ir pašarines žaliavas iš to paties regiono. Nuo ►M3 2024 m. sausio 1 d. ◄ ši procentinė dalis didinama iki 70 %;

gyvūnai turi turėti galimybę esant tinkamoms sąlygoms patekti į ganyklas ganytis;

auginimo sistemos turi būti pagrįstos didžiausiu galimu ganyklų panaudojimu, atsižvelgiant į galimybę jomis naudotis įvairiais metų laikotarpiais;

bent 60 % sausosios medžiagos, įeinančios į dienos racioną, turi sudaryti rupieji pašarai, žali arba džiovinti pašarai arba silosas. Pieninėms elninių šeimos patelėms ankstyvosios laktacijos metu šią procentinę dalį leidžiama sumažinti iki 50 % ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui;

augalų augimo laikotarpiu aptvare turi būti užtikrinta galimybė natūraliai ganytis. Draudžiama įrengti aptvarus, kuriuose augalų augimo laikotarpiu nėra galimybės ganytis;

šerti leidžiama tik tuo atveju, jei dėl nepalankių oro sąlygų jie negauna pakankamai maisto ganydamiesi;

aptvare auginami gyvūnai aprūpinami švariu ir šviežiu vandeniu. Jei nėra gyvūnams lengvai prieinamo natūralaus vandens šaltinio, turi būti įrengiamos girdyklos.

1.9.2.2. Gyvūnų laikymas patalpose ir auginimo praktika

Gyvūnų laikymas patalpose ir auginimo praktika reglamentuojami šiomis taisyklėmis:

elninių šeimos gyvūnams turi būti įrengtos gyvūnų nežalojančios slėptuvės, pastogės ir tvoros;

tauriųjų elnių aptvaruose gyvūnams turi būti sudaryta galimybė voliotis purve, siekiant užtikrinti odos priežiūrą ir kūno temperatūros reguliavimą;

visose laikymo patalpose turi būti lygios, bet ne slidžios grindys;

visose patalpose turi būti įrengta pakankamo dydžio patogi, švari ir sausa gulėjimo ar poilsio vieta, kurios grindys turi būti tvirtos (ne iš lentelių). Poilsio vietoje turi būti erdvu, sausa, pabarstyta kraiko. Kraiką turi sudaryti šiaudai arba kitos tinkamos natūralios medžiagos. Kraiko kokybę galima pagerinti ir jį praturtinti bet kokiu mineraliniu produktu, kurį pagal 24 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje kaip trąšą arba dirvožemio gerinimo priemonę;

šėrimo vietos turi būti įrengtos nuo nepalankių oro sąlygų apsaugotose vietose ir prieinamos tiek gyvūnams, tiek juos prižiūrintiems darbuotojams. Dirvožemis aplink šėrimo vietas turi būti sutvirtintas, o virš šėryklos turi būti įrengta pastogė;

jei negali būti užtikrinta nuolatinė prieiga prie pašaro, šėrimo vietos turi būti įrengtos taip, kad visi gyvūnai galėtų maitintis vienu metu.

1.9.3. Kiaulėms

1.9.3.1. Mityba

Mityba reglamentuojama šiomis taisyklėmis:

ne mažiau kaip 30 % pašaro turi būti iš paties ūkio arba, jei tai neįmanoma arba tokio pašaro nėra, pagaminta bendradarbiaujant su kitais ekologinės gamybos arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio gamybos vienetais ir pašarų veiklos vykdytojais, naudojančiais pašarus ir pašarinę žaliavą iš to paties regiono;

dienos racionas turi būti papildytas rupiaisiais pašarais, šviežiais arba džiovintais pašarais arba silosu;

tais atvejais, kai ūkininkai negali gauti vien tik ekologiškai pagamintų baltyminių pašarų, ir kompetentinga institucija yra patvirtinusi, kad nėra pakankamo ekologiškų baltyminių pašarų kiekio, iki ►M3 2026 m. gruodžio 31 d. ◄ gali būti naudojami neekologiški baltyminiai pašarai, jei tenkinamos šios sąlygos:

nėra jų ekologiško atitikmens;

ii)

jie pagaminti arba paruošti nenaudojant cheminių tirpiklių;

iii)

jie naudojami tik paršeliams iki 35 kg šerti konkrečiais baltyminiais junginiais ir

iv)

didžiausias šiems gyvūnams leidžiamas procentinis dydis per 12 mėnesių laikotarpį neviršija 5 %. Turi būti apskaičiuotas žemės ūkio kilmės pašarų sausosios medžiagos procentinis dydis.

1.9.3.2. Gyvūnų laikymas patalpose ir auginimo praktika

Gyvūnų laikymas patalpose ir auginimo praktika reglamentuojami šiomis taisyklėmis:

gyvūnų laikymo patalpose turi būti lygios, bet ne slidžios grindys;

gyvūnų laikymo patalpoje turi būti įrengta pakankamo dydžio patogi, švari ir sausa gulėjimo ar poilsio vieta, kurios grindys turi būti tvirtos (ne iš lentelių). Poilsio vietoje turi būti erdvu, sausa, pabarstyta kraiko. Kraiką turi sudaryti šiaudai arba kitos tinkamos natūralios medžiagos. Kraiko kokybę galima pagerinti ir jį praturtinti bet kokiu mineraliniu produktu, kurį pagal 24 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje kaip trąšą arba dirvožemio gerinimo priemonę;

visada turi būti pakankamai šiaudų ar kitos tinkamos medžiagos pakrato, siekiant užtikrinti, kad visos kiaulės aptvare galėtų vienu metu gulėti daugiausiai vietos užimančiu būdu;

paršavedės laikomos grupėmis, išskyrus paskutinį etapą prieš paršelių atsivedimą ir žindymo laikotarpį, per kurį paršavedė turi galėti laisvai judėti savo aptvare ir jos judėjimas gali būti apribotas tik trumpam;

nedarant poveikio papildomiems reikalavimams dėl šiaudų, likus kelioms dienoms iki paršiavimosi paršavedės aprūpinamos tokiu šiaudų arba kitos tinkamos natūralios medžiagos kiekiu, kokio joms pakaktų guoliams įsirengti;

judėjimo vietose kiaulėms turi būti sudaryta galimybė tuštintis ir knisti.

1.9.4. Naminiams paukščiams

1.9.4.1. Gyvūnų kilmė

Siekiant užkirsti kelią intensyvaus auginimo būdų taikymui, naminiai paukščiai turi būti auginami tol, kol pasieks minimalų amžių arba turi būti auginamos lėto augimo naminių paukščių padermės, pritaikytos auginimui lauke.

Kompetentinga institucija apibrėžia lėto augimo padermių kriterijus arba parengia tų padermių sąrašą ir pateikia šią informaciją veiklos vykdytojams, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

Jei ūkininkas neaugina lėto augimo padermių naminių paukščių, minimalus pjaunamų naminių paukščių amžius yra:

vištų – 81 diena;

kastruotų gaidžių – 150 dienų;

Pekino ančių – 49 dienos;

muskusinių ančių patelių – 70 dienų;

muskusinių antinų – 84 dienos;

Mulardinių ančių – 92 dienos;

perlinių vištų – 94 dienos;

kalakutų ir kepti skirtų žąsų – 140 dienų ir

kalakučių – 100 dienų.

1.9.4.2. Mityba

Mityba reglamentuojama šiomis taisyklėmis:

dienos racionas turi būti papildytas rupiaisiais pašarais, šviežiais arba džiovintais pašarais arba silosu;

tais atvejais, kai ūkininkai negali gauti vien tik ekologiškai pagamintų baltyminių pašarų naminių paukščių rūšims lesinti ir kompetentinga institucija yra patvirtinusi, kad nėra pakankamo ekologiškų baltyminių pašarų kiekio, neekologiški baltyminiai pašarai gali būti naudojami iki ►M3 2026 m. gruodžio 31 d. ◄ , jei tenkinamos šios sąlygos:

nėra jų ekologiško atitikmens;

ii)

jie pagaminti arba paruošti nenaudojant cheminių tirpiklių;

iii)

jie naudojami tik naminių paukščių jaunikliams šerti konkrečiais baltyminiais junginiais ir

iv)

1.9.4.3. Gyvūnų gerovė

Draudžiama pešti gyvus naminius paukščius.

1.9.4.4. Gyvūnų laikymas patalpose ir auginimo praktika

Gyvūnų laikymas patalpose ir auginimo praktika reglamentuojami šiomis taisyklėmis:

bent trečdalis grindų ploto turi būti tvirtos konstrukcijos (ne iš lentelių arba grotelių), padengtas kraiku, pvz., šiaudais, medžio drožlėmis, smėliu arba durpėmis;

vištoms dedeklėms skirtose paukštidėse vištoms turi būti prieinama pakankamai didelė grindų dalis, nuo kurios turi būti įmanoma surinkti paukščių mėšlą;

▼M9

prieš kiekvieną naują auginamų naminių paukščių partiją pastatuose turi nelikti jokių ūkinių gyvūnų. Pastatai ir įranga per tą laiką turi būti išvalyti ir išdezinfekuoti. Be to, kiekvieną sykį, baigus auginti naminių paukščių partiją, lauko aptvarai laikotarpį, kurį turi nustatyti valstybės narės, paliekami tušti, kad ataugtų augalija. Veiklos vykdytojai registruoja duomenis arba saugo patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su tokio laikotarpio taikymu. Tie reikalavimai netaikomi, kai naminiai paukščiai neauginami partijomis, nelaikomi lauko aptvaruose, o laisvai vaikštinėja visą dieną;

▼B

naminiams paukščiams diendaržiai turi būti prieinami mažiausiai trečdalį jų gyvenimo trukmės. Tačiau vištoms dedeklėms ir penimiems naminiams paukščiams diendaržiai turi būti prieinami mažiausiai trečdalį jų gyvenimo trukmės, išskyrus, kai pagal Sąjungos teisės aktus taikomi laikini apribojimai;

paukščiams, kiek tai praktiškai įmanoma ir jei yra tinkamos fiziologinės ir fizinės sąlygos, turi būti sudaromos sąlygos nuo kuo mažesnio amžiaus dienos metu nuolat patekti į diendaržius, išskyrus tuo atveju, kai pagal Sąjungos teisės aktus taikomi laikini apribojimai;

nukrypstant nuo 1.6.5 punkto, veislinių paukščių ir jaunesnių nei 18 savaičių vištaičių atveju, kai laikomasi 1.7.3 punkte nustatytų sąlygų dėl pagal Sąjungos teisės aktus taikomų apribojimų ir įpareigojimų, susijusių su žmonių ir gyvūnų sveikatos apsauga, ir veisliniai paukščiai bei jaunesnės nei 18 savaičių vištaitės negali patekti į diendaržius, diendaržiais laikomos stoginės ir tokiais atvejais jos atitveriamos vieliniu tinklu nuo kitų paukščių;

naminių paukščių diendaržiuose paukščiai turi turėti galimybę lengvai prieiti prie pakankamo skaičiaus girdytuvių;

didžioji naminiams paukščiams skirtų diendaržių ploto dalis turi būti padengta augalija;

esant sąlygoms, kai teritorijoje, kurioje laikomi naminiai paukščiai, yra nepakankamai pašarų, dėl, pavyzdžiui, ilgai nenutirpstančio sniego arba sausringų oro sąlygų, į naminių paukščių mitybos racioną turi būti papildomai įtraukiama rupiųjų pašarų;

jei dėl apribojimų ar įpareigojimų, nustatytų pagal Sąjungos teisės aktus, naminiai paukščiai laikomi uždarose patalpose, jiems turi būti nuolat duodama pakankamai rupiųjų pašarų ir tinkamų medžiagų, kad būtų patenkinti jų etologiniai poreikiai;

siekiant patenkinti rūšims būdingus poreikius ir laikytis gyvūnų gerovės reikalavimų, palankiomis oro ir higienos sąlygomis naminiai vandens paukščiai turi turėti priėjimą prie upelio, tvenkinio, ežero arba kito vandens telkinio; kai dėl nepalankių oro sąlygų toks priėjimas negalimas, jie turi turėti priėjimą prie vandens, kad galėtų panardinti galvą ir taip išsivalyti plunksnas;

natūralus apšvietimas gali būti papildomas dirbtiniu apšvietimu ne daugiau kaip 16 valandų per dieną, numatant nepertraukiamą mažiausiai aštuonių valandų naktinį poilsį be dirbtinio apšvietimo;

auginant penimus naminius paukščius bendras naudojamas bet kokio gamybos vieneto paukštidžių plotas negali viršyti 1 600 m2;

vienoje paukštidės sekcijoje leidžiama laikyti ne daugiau kaip 3 000 vištų dedeklių.

1.9.5. Triušiams

1.9.5.1. Mityba

Mityba reglamentuojama šiomis taisyklėmis:

ne mažiau kaip 70 % pašaro turi būti iš paties ūkio arba, jei tai neįmanoma arba tokio pašaro nėra, pagaminta bendradarbiaujant su kitais ekologinės gamybos arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio gamybos vienetais ir pašarų veiklos vykdytojais, naudojančiais pašarus ir pašarines žaliavas iš to paties regiono;

triušiai turi turėti galimybę esant tinkamoms sąlygoms patekti į ganyklas ganytis;

auginimo sistemos turi būti pagrįstos didžiausiu galimu ganyklų panaudojimu, atsižvelgiant į galimybę jomis naudotis įvairiais metų laikotarpiais;

kai nepakanka žolės, turi būti naudojamas skaidulų turintis pašaras, pavyzdžiui, šiaudai arba šienas. Pašarai turi sudaryti bent 60 % raciono.

1.9.5.2. Gyvūnų laikymas patalpose ir auginimo praktika

Gyvūnų laikymas patalpose ir auginimo praktika reglamentuojami šiomis taisyklėmis:

triušiai laikomi grupėmis;

triušių ūkiai naudoja lauko sąlygoms pritaikytas atsparias veisles;

triušiai turi turėti prieigą prie:

pastogės, įskaitant tamsias slėptuves;

ii)

lauko aptvaro su augalija, pageidautina ganyklų;

iii)

pakeltos platformos, ant kurios jie gali tupėti būdami viduje arba lauke;

iv)

visoms maitinančioms patelėms reikalingos medžiagos lizdams sukti.

1.9.6. Bitėms

1.9.6.1. Gyvūnų kilmė

Bitininkystėje pirmenybė teikiama Apis mellifera ir jų vietiniams ekotipams.

1.9.6.2. Mityba

Mityba reglamentuojama šiomis taisyklėmis:

pasibaigus sezonui, aviliuose turi būti paliekama pakankamai medaus ir žiedadulkių atsargų, kad bitės išgyventų per žiemą;

▼M1

maitinti bičių kolonijas galima tik tais atvejais, kai dėl klimato sąlygų kolonijos išlikimui kyla pavojus. Tokiu atveju maitinama ekologišku medumi, ekologiškomis žiedadulkėmis, ekologiškais cukraus sirupais arba ekologišku cukrumi.

▼B

1.9.6.3. Sveikatos priežiūra

Sveikatos priežiūra reglamentuojama šiomis taisyklėmis:

rėmams, aviliams ir koriams apsaugoti, ypač nuo kenkėjų, leidžiama naudoti tik rodenticidus, naudojamus spąstuose, ir tinkamus pagal 9 ir 24 straipsnius ekologinėje gamyboje naudoti leidžiamus produktus ir medžiagas;

bitynus dezinfekuoti leidžiama fiziniu būdu – garais arba tiesiogine liepsna;

naikinti tranų perus leidžiama tik siekiant užkirsti kelią užsikrėtimui Varroa destructor;

jei, nepaisant visų profilaktinių priemonių, bičių šeimos suserga arba užsikrečia, jos nedelsiant turi būti gydomos ir, jei reikia, gali būti perkeliamos į izoliuotus bitynus;

užsikrėtus Varroa destructor gali būti naudojama skruzdžių rūgštis, pieno rūgštis, acto rūgštis ir oksalo rūgštis, taip pat mentolis, timolis, eukaliptolis arba kamparas;

jei gydoma chemiškai susintetintais alopatiniais produktais, įskaitant antibiotikus, kitais, nei pagal 9 ir 24 straipsnius ekologinėje gamyboje leidžiamais naudoti produktais ir medžiagomis, visą tokio gydymo laikotarpį gydomos bičių šeimos turi būti laikomos izoliuotuose bitynuose, o visas vaškas pakeičiamas vašku, gautu naudojant ekologinės bitininkystės metodus. Paskui toms bičių šeimoms taikomas 1.2.2 punkte nustatytas vienų metų perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis.

1.9.6.4. Gyvūnų gerovė

Bitininkystė reglamentuojama šiomis papildomomis bendrosiomis taisyklėmis:

draudžiama naudoti bitininkystės produktų surinkimo metodą, kurį naudojant koriuose naikinamos bitės;

bičių motinėlių žalojimas, pavyzdžiui, joms pakerpant sparnus, yra draudžiamas.

1.9.6.5. Gyvūnų laikymas patalpose ir auginimo praktika

Gyvūnų laikymas patalpose ir auginimo praktika reglamentuojami šiomis taisyklėmis:

bitynai įrengiami nektaro ir žiedadulkių šaltinių prieinamumą užtikrinančiuose plotuose, kuriuose auginamos daugiausia ekologiškos augalinės kultūros arba, tam tikrais atvejais, savaiminė augmenija arba ne pagal ekologinio valdymo reikalavimus tvarkomi miškai ar augalinės kultūros, kuriems taikomi tik mažą poveikį aplinkai darantys metodai;

bitynai turi būti pakankamai toli nuo šaltinių, dėl kurių gali užsiteršti bitininkystės produktai arba pablogėti bičių sveikata;

bitynų vieta turi būti parenkama taip, kad nektaras ir žiedadulkės būtų renkami trijų kilometrų spinduliu nuo bityno vietos iš ekologiškų augalinių kultūrų arba savaiminės augalijos ar augalinės kultūros, kurioms taikomi mažą poveikį aplinkai darantys metodai, lygiaverčiai numatytiesiems Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 ir 30 straipsniuose, kuriuos taikant netrukdoma laikyti bitininkystės produktų ekologiškais. Tas reikalavimas netaikomas tais laikotarpiais, kai augalai nežydi arba kai bičių kolonijos miega žiemos miegu;

aviliai ir bitininkystėje naudojamos medžiagos iš esmės turi būti padaryti iš natūralių medžiagų, nekeliančių taršos pavojaus aplinkai arba bitininkystės produktams;

bičių vaškas naujiems koriams turi būti gautas iš ekologinės gamybos vienetų;

aviliuose gali būti naudojami tik tokie natūralūs produktai kaip pikis, vaškas ir augalinės kilmės aliejai;

imant medų nenaudojami cheminiai sintetiniai repelentai;

imant medų iš korių nenaudojami perai;

bitininkystė nelaikoma ekologine, jei ja užsiimama regionuose arba vietovėse, kuriuose, kaip nustatė valstybės narės, ekologinė bitininkystė negali būti plėtojama.

▼M9

1.9.6.6. Duomenų registravimo prievolės

Veiklos vykdytojai turi turėti atitinkamo mastelio ar avilių vietos geografinių koordinačių žemėlapį, kuris turi būti pateiktas kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai, ir kuriuo įrodoma, kad bičių kolonijoms prieinamos vietovės atitinka šio reglamento reikalavimus.

Į bitynų registrą įrašoma tokia informacija apie bičių maitinimą: naudoto produkto pavadinimas, datos, kiekiai ir aviliai, kuriuose produktas naudojamas.

Zona, kurioje yra bitynas, registruojama kartu su avilių identifikavimo ir perkėlimo laikotarpio duomenimis.

Visos taikytos priemonės įrašomos į bityno registrą, įskaitant meduvių išėmimą ir medaus ėmimo operacijas. Taip pat registruojamos medaus surinkimo datos ir surinktas kiekis.

▼B

III dalis. Dumblių ir akvakultūros gyvūnų auginimo taisyklės

1. Bendrieji reikalavimai

1.1.	Veikla vykdoma tokiose vietose, kurios nėra užterštos produktais arba medžiagomis, kurių negalima naudoti ekologinėje gamyboje, arba teršalais, kurie pakenktų produktų ekologiškumui.

1.2.

Ekologinės ir neekologinės gamybos vienetai turi būti tinkamai atskiriami laikantis, kai taikoma, valstybių narių nustatytų būtiniausių atskyrimo atstumų. Tokių atskyrimo priemonių taikymas grindžiamas natūralia aplinka, atskiromis vandens tiekimo sistemomis, atstumais, potvynių srovėmis ir tuo, ar ekologinės gamybos vienetas yra įrengtas prieš srovę ar pasroviui. Dumblių ir akvakultūros gamyba nelaikoma ekologine, jei ji vykdoma vietovėse arba zonose, kurios, kaip nustatė valstybių narių valdžios institucijos, yra netinkamos tokiai veiklai.

1.3.

Turi būti reikalaujama atlikti gamybos vieneto apimtis atitinkantį visos naujos ekologinės gamybos veiklos, kurią vykdant pagaminama daugiau kaip 20 tonų akvakultūros produktų per metus, poveikio aplinkai vertinimą, kad būtų galima išsiaiškinti, kokia yra gamybos vieneto ir jo artimiausios aplinkos būklė bei tikėtinas jo veiklos poveikis aplinkai. Veiklos vykdytojas poveikio aplinkai vertinimą pateikia kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai. Poveikio aplinkai vertinimo turinys grindžiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES ( 29 ). IV priedu. Jeigu gamybos vienete jau atliktas lygiavertis vertinimas, tą vertinimą leidžiama naudoti šiuo tikslu.

1.4.	Negalima naikinti mangrovių.

1.5.	Veiklos vykdytojas turi pateikti gamybos vieneto apimtims proporcingą akvakultūros ir dumblių rinkimo darnaus valdymo planą.

1.6.

Planas atnaujinamas kasmet, jame išsamiai apibūdinamas veiklos poveikis aplinkai bei būtina atlikti aplinkos stebėsena ir išvardijamos priemonės, kurių reikia imtis tam, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis supančiai vandens ir sausumos aplinkai, įskaitant, kai taikoma, per vieną auginimo ciklą arba per metus į aplinką išmetamų maistingųjų medžiagų kiekį. Plane registruojami techninės įrangos priežiūros ir taisymo atvejai.

1.7.	Į darnaus valdymo planą įtraukiamos apsaugos ir prevencinės priemonės, kurių pagal Direktyvą 92/43/EEB ir nacionalines taisykles imamasi kovojant su plėšrūnais.

1.8.	Prireikus rengiamas valdymo planas derinamas su kaimynystėje įsikūrusiais veiklos vykdytojais.

1.9.	Akvakultūros ir dumblių auginimo verslo vykdytojai į darnaus valdymo planą įtraukia atliekų mažinimo grafiką, kuris pradedamas taikyti iškart pradėjus vykdyti veiklą. Kai įmanoma, atliekinės šilumos naudojimas pateisinamas tik tuo atveju, jei ji gauta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

1.10.

Neperdirbtų produktų ruošimas

Jei ruošimo operacijos, išskyrus perdirbimą, atliekamos su dumbliais arba akvakultūros gyvūnais, tokioms operacijoms mutatis mutandis taikomi bendrieji reikalavimai, nustatyti IV dalies 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 ir 2.2.3 punktuose.

▼M9

1.11.

Veiklos vykdytojai pateikia susipažinti patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su visomis nuo akvakultūros gyvūnų auginimo taisyklių nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, kurias leista taikyti pagal 3.1.2.1 punkto d ir e papunkčius.

▼B

2. Dumbliams taikomi reikalavimai

Be 9, 10, 11 ir 15 straipsniuose ir, atitinkamais atvejais, šios dalies 1 skirsnyje nustatytų bendrųjų gamybos (auginimo) taisyklių, ekologiškam dumblių rinkimui ir auginimui taikomos šiame 1 skirsnyje nustatytos taisyklės. Tos taisyklės mutatis mutandis taikomos fitoplanktono auginimui.

2.1. Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis

2.1.1.

Dumblių rinkimo gamybos vienetui taikomas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis yra šeši mėnesiai.

2.1.2.

Dumblių auginimo gamybos vienetui taikomas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis yra šeši mėnesiai arba vienas visas auginimo ciklas, atsižvelgiant į tai, kuris yra ilgesnis.

2.2. Dumblių auginimo taisyklės

2.2.1.

Laukinių dumblių ir jų dalių rinkimas yra laikomas ekologine gamyba, jeigu:

auginimo vietos yra tinkamos sveikatos požiūriu ir yra labai geros ekologinės būklės, kaip apibrėžta Direktyvoje 2000/60/EB arba jų kokybė atitinka:

—

A arba B klasei priskirtų gamybos zonų kokybę, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 854/2004 ( 30 ) iki 2019 m. gruodžio 13 d., arba

—

pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 8 dalį Komisijos priimtuose įgyvendinimo aktuose išdėstytų atitinkamų klasifikuotų vietovių kokybę nuo 2019 m. gruodžio 14 d.;

rinkimas nedaro didelio poveikio natūralios ekosistemos stabilumui arba rinkimo teritorijoje esančių rūšių išlaikymui.

2.2.2.

Kad dumblių auginimas būtų laikomas ekologišku, dumbliai turi būti auginami zonose, kurių aplinkosaugos ir sveikatos charakteristikos būtų bent lygiavertės nustatytosioms 2.2.1. punkto a papunktyje. Be to, taikomos šios gamybos taisyklės:

tausūs metodai taikomi visais gamybos etapais – nuo jaunų dumblių rinkimo iki suaugusių dumblių rinkimo;

siekiant užtikrinti, kad būtų palaikoma didelė genetinė įvairovė, jauni laukiniai dumbliai turi būti renkami reguliariai, tokiu būdu siekiant palaikyti ir didinti patalpose auginamų kultūrų įvairovę;

trąšos naudojamos tik patalpose ir tik tuo atveju, jei jas šiuo tikslu leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 24 straipsnį.

▼M9

Veiklos vykdytojai registruoja duomenis apie tų produktų naudojimą, įskaitant kiekvieno produkto naudojimo datą ar datas, produkto pavadinimą, naudojamą kiekį, taip pat informaciją apie susijusias partijas/talpyklas/vandens telkinius.

▼B

2.3. Dumblių auginimas

2.3.1. Auginant dumblius jūroje, naudojamos tik natūraliai aplinkoje esančios maistingosios medžiagos arba maistingosios medžiagos, gautos iš ekologinės akvakultūros gyvūnų produktų gamybos ir, pageidautina, esančios netoliese ir priklausančios polikultūros sistemai.

2.3.2. Sausumoje esančiuose įrenginiuose, kuriuose naudojami išoriniai maitinimo šaltiniai, maistingųjų medžiagų kiekis nuotekose patikrinus turi būti toks pats arba mažesnis negu įtekančiame vandenyje. Galima naudoti tik augalinės arba mineralinės kilmės maistingąsias medžiagas, kurias pagal 24 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje.

▼M9

Veiklos vykdytojai registruoja duomenis apie tų produktų naudojimą, įskaitant produkto naudojimo datą ar datas, produkto pavadinimą, naudojamą kiekį, taip pat informaciją apie susijusias partijas/talpyklas/vandens telkinius.

▼B

2.3.3. Kultūrų tankis arba veiklos intensyvumas yra registruojami ir turi būti tokie, kad būtų išlaikyta nepažeista vandens aplinka užtikrinant, kad nebūtų viršijamas didžiausias leidžiamas dumblių kiekis, kurį auginant nedaromas neigiamas poveikis aplinkai.

2.3.4. Kai įmanoma, dumbliams auginti naudojamos virvės ir kita įranga naudojamos pakartotinai arba perdirbamos.

2.4. Tausus laukinių dumblių rinkimas

2.4.1.

Prieš pradedant rinkti dumblius atliekamas vienkartinis jų biomasės apskaičiavimas.

2.4.2.

Gamybos vienete arba patalpose laikomi apskaitos dokumentai, kurie leidžia veiklos vykdytojui nustatyti, o kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai patikrinti, ar dumblius rinkę asmenys pristatė tik tuos laukinius dumblius, kurie užauginti laikantis šio reglamento reikalavimų.

2.4.3.

Dumbliai renkami taip, kad dėl surinkto kiekio vandens aplinkai nebūtų padaryta didelė žala. Siekiant užtikrinti, kad dumbliai galėtų regeneruoti ir būtų išvengta priegaudos, imamasi tokių priemonių kaip dumblių rinkimo metodo, mažiausių dydžių, amžiaus, dauginimosi ciklų arba likusių dumblių dydžio nustatymas.

2.4.4.

Jei dumbliai renkami bendro naudojimo arba bendrame rinkimo plote, pateikiami atitinkamos valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos parengti patvirtinamieji dokumentai, rodantys, kad visi surinkti dumbliai atitinka šio reglamento reikalavimus.

3. Akvakultūros gyvūnams taikomi reikalavimai

Be 9, 10, 11 ir 15 straipsniuose ir, atitinkamais atvejais, šios dalies 1 skirsnyje nustatytų bendrųjų gamybos taisyklių, žuvų, vėžiagyvių, dygiaodžių ir moliuskų rūšių ekologiniam auginimui taikomos šiame skirsnyje nustatytos taisyklės. Jos taip pat taikomos mutatis mutandis zooplanktono, mikroskopinių vėžiagyvių, verpečių, kirmėlių ir kitų gyvūnų, kurie naudojami kaip pašaras vandenyje, auginimui.

3.1. Bendrieji reikalavimai

3.1.1. Perėjimas prie ekologinės gamybos

Toliau nurodytų rūšių akvakultūros gamybos vienetuose esantiems akvakultūros įrenginiams, įskaitant juose esančius akvakultūros gyvūnus, taikomi tokie perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiai:

įrenginiams, kurių negalima nusausinti, išvalyti ir dezinfekuoti – 24 mėnesių perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis;

įrenginiams, kurie buvo nusausinti, arba jei telkinys buvo vasarinamas – 12 mėnesių perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis;

įrenginiams, kurie buvo nusausinti, išvalyti ir dezinfekuoti – šešių mėnesių perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis;

atviruose vandenyse esantiems įrenginiams, įskaitant tuos, kuriuose auginami dvigeldžiai moliuskai, – trijų mėnesių perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis.

3.1.2. Akvakultūros gyvūnų kilmė

3.1.2.1.

Akvakultūros gyvūnų kilmė reglamentuojama šiomis taisyklėmis:

ekologinė akvakultūra grindžiama iš ekologiškai augintos motininės bandos atvestų jauniklių ir jauniklių iš ekologinės gamybos vienetų auginimu;

naudojamos vietinės rūšys ir siekiama išveisti geriau prie auginimo sąlygų prisitaikiusias padermes, užtikrinant gerą gyvūnų sveikatą bei gerovę ir gerą pašarų išteklių panaudojimą. Dokumentai, kuriais patvirtinama jų kilmė ir priežiūra, pateikiami kompetentingai institucijai arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai;

pasirenkamos tos rūšys, kurių gyvūnai yra stiprūs ir gali būti auginami nedarant didelės žalos laukinių gyvūnų ištekliams;

veisimo sumetimais sugauti laukiniai arba neekologiškai užauginti akvakultūros gyvūnai gali būti atvežti į valdą tik tinkamai pagrįstais atvejais, kai nėra ekologiškai augintų veislinių gyvūnų arba gamybos vienete veisimo sumetimais atnaujinamos genetinės savybės gavus kompetentingos institucijos leidimą, siekiant pagerinti genetinių savybių tinkamumą. Prieš naudojant veisimui, tokie gyvūnai bent tris mėnesius auginami pagal ekologinio valdymo reikalavimus. Dėl gyvūnų, kurie yra IUCN raudonojoje nykstančių rūšių knygoje, leidimas naudoti sugautus laukinius bandinius gali būti duodamas tik vykdant išsaugojimo programas, kurias yra pripažinusi atitinkama už išsaugojimo pastangas atsakinga valdžios institucija;

laukinių akvakultūros gyvūnų jauniklius rinkti auginimo tikslais galima tik šiais konkrečiais atvejais:

kai pildant tvenkinius, atskyrimo sistemas ir aptvarus natūraliai įplaukia žuvų ar vėžiagyvių lervų ir jauniklių;

ii)

vykdant ekstensyvųjį akvakultūros ūkininkavimą šlapynėse, pavyzdžiui, sūroko vandens telkiniuose, potvynių užliejamuose plotuose ir pakrančių lagūnose, laukinio mailiaus ar vėžiagyvių lervų įžuvinimo rūšimis, kurios nėra įtrauktos į IUCN raudonąją nykstančių rūšių knygą, atveju, jeigu:

—

įžuvinimas atitinka atitinkamų valdžios institucijų patvirtintas valdymo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti atitinkamos rūšies tausų naudojimą ir

—

gyvūnai maitinami tik natūraliai aplinkoje esančiu pašaru.

Nukrypstant nuo a punkto valstybės narės gali leisti auginimo tikslais ekologinės gamybos vienete įvesti daugiausia 50 % neekologiškai augintų jauniklių, priklausančių rūšims, kurios ne vėliau kaip ►M3 2022 m. sausio 1 d. ◄ Sąjungoje nebuvo auginamos kaip ekologinės rūšys, jei bent paskutiniai du trečdaliai auginimo ciklo trukmės valdomi pagal ekologinio valdymo reikalavimus. Tokia nukrypti leidžianti nuostata gali būti suteikiama ne ilgiau kaip dviejų metų laikotarpiui ir negali būti atnaujinta.

Akvakultūros valdų, esančių už Sąjungos ribų, atveju tokią nukrypti leidžiančią nuostatą gali suteikti tik kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos, pripažintos pagal 46 straipsnio 1 dalį, toms rūšims, kurios nebuvo plėtojamos kaip ekologiškos nei tos šalies, kurioje yra valda, teritorijoje, nei Sąjungoje. Tokia nukrypti leidžianti nuostata gali būti suteikiama ne ilgiau kaip 2 metų laikotarpiui ir negali būti atnaujinta.

3.1.2.2.

Veisimas reglamentuojamas šiomis taisyklėmis:

hormonai ir jų dariniai nenaudojami;

netaikomas dirbtinis vienalyčių padermių veisimas, išskyrus rūšiavimą rankomis, dirbtinis poliploidijos sukėlimas, dirbtinės hibridizacijos metodai ir klonavimas;

parenkamos tinkamos padermės.

▼M1

3.1.2.3.

Jauniklių auginimas

Jūrų žuvų rūšių lervas galima auginti taikant auginimo sistemas (pageidautina mezokosmus arba didžiatūres sistemas). Tos auginimo sistemos turi tenkinti šias sąlygas:

pradinis laikymo tankis neviršija 20 kiaušinėlių ar lervų viename litre;

lervų auginimo talpyklos tūris – ne mažesnis kaip 20 m3;

lervos minta talpykloje natūraliai susidarančiu planktonu, kuris prireikus papildomas atskirai paruoštu fitoplanktonu ir zooplanktonu.

▼M9

3.1.2.4.

Veiklos vykdytojai registruoja duomenis apie gyvūnų kilmę, kuriais remiantis galima identifikuoti gyvūnus ir (arba) gyvūnų siuntas, atvežimo datą ir gyvūnų rūšį, kiekius, statusą (ekologiški arba neekologiški) ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpį.

▼B

3.1.3. Mityba

3.1.3.1.

Žuvų, vėžiagyvių, dygiaodžių pašarai reglamentuojami šiomis taisyklėmis:

gyvūnai šeriami pašarais, atitinkančiais gyvūno mitybos reikalavimus įvairiais jo vystymosi etapais;

šėrimo tvarka nustatoma atsižvelgiant į šiuos prioritetus:

gyvūnų sveikatą ir gerovę;

ii)

aukštą produkto kokybę, įskaitant jo mitybinę sudėtį, kuria užtikrinama aukšta galutinio valgomojo produkto kokybė;

iii)

nedidelį poveikį aplinkai;

pašarų augalinė dalis turi būti ekologiška, o iš vandens gyvūnų gauta pašarų dalis turi būti gaunama iš ekologinės akvakultūros arba iš žuvininkystės, kuri pagal kompetentingos institucijos pripažintą programą patvirtinta kaip tausi, vadovaujantis Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytais principais;

neekologiškos augalinės, gyvūninės, dumblių arba mielių kilmės pašarinės žaliavos, mineralinės arba mikrobiologinės kilmės pašarinės žaliavos, pašarų priedai ir pagalbinės perdirbimo medžiagos naudojamos tik tuo atveju, jei juos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal šį reglamentą;

nenaudojamos augimą skatinančios medžiagos ir sintetinės amino rūgštys.

3.1.3.2.

Dvigeldžiai moliuskai ir kitų rūšių gyvūnai, kurių nešeria žmogus, o kurie minta natūraliu planktonu, reglamentuojami šiomis taisyklėmis:

tokie gyvūnai, kurie minta košdami vandenį, patenkina visus savo mitybos poreikius gamtoje, išskyrus jauniklius, kurie auginami veisyklose ir augyklose;

auginimo vietos turi būti tinkamos sveikatos požiūriu ir turi būti arba labai geros ekologinės būklės, kaip apibrėžta Direktyvoje 2000/60/EB, arba geros aplinkos būklės, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/56/EB, arba jų kokybė turi atitikti:

—

A klasei priskirtų gamybos zonų kokybę, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 854/2004, iki 2019 m. gruodžio 13 d., arba

—

pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 8 dalį Komisijos priimtuose įgyvendinimo aktuose išdėstytų atitinkamų klasifikuotų vietovių kokybę nuo 2019 m. gruodžio 14 d.

3.1.3.3.

Plėšriųjų akvakultūros gyvūnų pašarams taikomos specialiosios taisyklės

Plėšrieji akvakultūros gyvūnai šeriami pirmenybę teikiant:

iš akvakultūros gautiems ekologiškiems pašarams;

žuvų miltams ir žuvų taukams, gautiems iš ekologinės akvakultūros žuvų, vėžiagyvių arba moliuskų nuopjovų;

žuvų miltams, žuvų taukams ir žuvų kilmės pašarinėms medžiagoms iš tausiai žvejojant sugautų žmonėms vartoti skirtų žuvų, vėžiagyvių arba moliuskų nuopjovų;

žuvų miltams, žuvų taukams ir žuvų kilmės pašarinėms medžiagoms iš tausiai žvejojant sugautų žmonėms vartoti neskirtų visų žuvų, vėžiagyvių arba moliuskų;

▼M1

augalinės arba gyvūninės kilmės ekologiškoms pašarinėms žaliavoms.

▼B

3.1.3.4.

Tam tikrų akvakultūros gyvūnų pašarams taikomos specialiosios taisyklės

Suaugusių gyvūnų auginimo etapo metu vidaus vandenų žuvys, šakotažiaunės krevetės, gėlavandenės krevetės ir gėlavandenės atogrąžų žuvys maitinamos taip:

natūraliais pašarais, kurių yra tvenkiniuose ir ežeruose;

jei a punkte nurodytų natūralių pašarų nepakanka, galima naudoti ekologišką augalinės kilmės pašarą, pageidautina, išaugintą tame pačiame ūkyje, arba dumblius. Veiklos vykdytojai saugo dokumentus, kuriais patvirtinamas papildomų pašarų naudojimo poreikis;

jei natūralūs pašarai papildomi pagal b punktą:

šakotažiaunių krevečių ir gėlavandenių krevečių (Macrobrachium spp.) pašarų racione gali būti ne daugiau kaip 25 % žuvų miltų ir 10 % žuvų taukų, gautų iš tausios žuvininkystės;

ii)

siamo šamų (Pangasius spp.) pašarų racione gali būti ne daugiau kaip 10 % žuvų miltų arba žuvų taukų, gautų iš tausios žuvininkystės.

▼M7

Augyklose ir veisyklose auginant šakotažiaunes krevetes ir gėlavandenes krevetes (Macrobrachium spp.) jų auginimo ir ankstesniuose gyvenimo etapuose ekologiškas cholesterolis gali būti naudojamas šių krevečių mitybai papildyti, siekiant patenkinti jų kiekybinius mitybos poreikius.

▼M9

3.1.3.5.

Veiklos vykdytojai registruoja duomenis apie konkrečią šėrimo tvarką, visų pirma, pašarų pavadinimą ir kiekį, papildomų pašarų naudojimą ir atitinkamus šeriamus gyvūnus ir (arba) šeriamų gyvūnų partijas.

▼B

3.1.4. Sveikatos priežiūra

3.1.4.1. Ligų profilaktika

Ligų profilaktika reglamentuojama šiomis taisyklėmis:

ligų profilaktika grindžiama optimalių gyvūnų laikymo sąlygų sudarymu jiems parenkant tinkamą vietą, atsižvelgiant, inter alia, į rūšiai taikomus geros vandens kokybės, srovės greičio ir keitimo dažnio reikalavimus, tinkamą valdų projektavimą, geros auginimo ir valdymo praktikos, įskaitant reguliarų patalpų valymą ir dezinfekciją, taikymą, aukštos kokybės pašarų naudojimą, tinkamą gyvūnų laikymo tankį ir tinkamą veislių ir padermių parinkimą;

gali būti naudojami imunologiniai veterinariniai vaistai;

gyvūnų sveikatos valdymo plane nurodomos biologinės saugos ir ligų profilaktikos priemonės, įskaitant gamybos vieneto apimtims proporcingą rašytinį susitarimą dėl konsultacijų sveikatos klausimais su kvalifikuotomis akvakultūros gyvūnų sveikatos priežiūros tarnybomis, kurios lankosi ūkyje bent kartą per metus, o auginant dvigeldžius moliuskus – bent kartą per dvejus metus;

laikymo sistemos, įranga ir reikmenys yra tinkamai valomi ir dezinfekuojami;

biologinės kilmės organizmai, kuriais gali apaugti konstrukcijos, šalinami tik fizinėmis priemonėmis arba rankomis ir prireikus grąžinami į jūrą pakankamai toli nuo ūkio;

galima naudoti tik tas įrangos ir įtaisų valymo ir dezinfekavimo medžiagas, kurias pagal 24 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje;

vasarinimas reglamentuojamas šiomis taisyklėmis:

kompetentinga institucija arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga nustato tai, ar vasarinimo reikia, ir atitinkamą trukmę, per kurią turi būti paliekamas vasarinimas; ji turi būti registruojama dokumentuose po kiekvieno auginimo ciklo atviroje jūroje esančiose atskyrimo sistemose;

ii)

vasarinimas neprivalomas auginant dvigeldžius moliuskus;

iii)

vasarinant, varža ar kita konstrukcija, naudojama akvakultūros gyvūnų auginimui, ištuštinama, dezinfekuojama ir paliekama tuščia iki tol, kol ji vėl bus naudojama;

prireikus nepanaudotas pašaras žuvims, išmatos ir nugaišę gyvūnai iškart pašalinami, kad būtų išvengta didelės žalos aplinkai, ypač vandens kokybei, rizikos, kad būtų kuo labiau sumažinta ligų rizika ir kad jie nepritrauktų vabzdžių ar graužikų;

ultravioletinį apšvietimą ir ozoną galima naudoti tik veisyklose ir augyklose;

vykdant biologinę ektoparazitų kontrolę, pirmenybė teikiama žuvų valytojų naudojimui ir gėlo vandens, jūros vandens bei natrio chlorido tirpalų naudojimui.

3.1.4.2. Veterinarinis gydymas

Veterinarinis gydymas reglamentuojamas šiomis taisyklėmis:

liga gydoma nedelsiant, kad gyvūnas nesikankintų. Kai netinka fitoterapiniai, homeopatiniai ir kiti produktai, jei būtina, laikantis griežtų sąlygų ir veterinarijos gydytojo atsakomybe gali būti naudojami chemiškai susintetinti alopatiniai veterinariniai vaistai, įskaitant antibiotikus. Prireikus visų pirma nustatomi gydymo kurso apribojimai ir išlaukos;

leidžiamas gydymas, susijęs su pagal Sąjungos teisės aktus nustatyta žmonių ir gyvūnų sveikatos apsauga;

jeigu, nepaisant 3.1.4.1 punkte nurodytų profilaktinių priemonių gyvūnų sveikatai užtikrinti kyla sveikatos problemų, veterinarinį gydymą galima taikyti tokia pirmumo seka:

medžiagomis iš augalų, gyvūnų ar mineralų homeopatinio tirpalo pavidalu;

ii)

augalais ir jų ekstraktais, neturinčiais anestezinio poveikio, ir

iii)

tokiomis medžiagomis kaip mikroelementai, metalai, natūralūs imunostimuliatoriai ar leidžiami probiotikai;

per metus gali būti taikomi tik du alopatinio gydymo kursai, išskyrus skiepijimą ir privalomas likvidavimo schemas. Tačiau, kai auginimo ciklas trumpesnis negu metai, taikomas tik vienas alopatinio gydymo kursas. Jei nurodyti alopatinio gydymo apribojimai viršijami, atitinkami akvakultūros gyvūnai negali būti parduodami kaip ekologiški;

▼M7

parazitams naikinti, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės narės taiko privalomas kontrolės sistemas, taikomi šie apribojimai:

lašišoms – ne daugiau kaip du parazitų naikinimo kursai per metus arba vienas naikinimo kursas per metus, kai auginimo ciklas yra trumpesnis nei 18 mėnesių;

ii)

visoms rūšims, išskyrus lašišas, – du parazitų naikinimo kursai per metus arba vienas naikinimo kursas per metus, kai auginimo ciklas yra trumpesnis nei 12 mėnesių;

iii)

visoms rūšims – iš viso ne daugiau kaip keturi parazitų naikinimo kursai, neatsižvelgiant į rūšies auginimo ciklo trukmę;

▼B

jei pagal d punktą taikomas alopatinis veterinarinis gydymas arba naikinami parazitai, įskaitant gydymą pagal privalomas kontrolės ir likvidavimo schemas, išlauka turi būti dvigubai ilgesnė už išlauką, nurodytą Direktyvos 2001/82/EB 11 straipsnyje, o jei išlaukos trukmė nenurodyta – 48 valandos;

jei naudojami veterinariniai vaistai, apie tai reikia pranešti kompetentingai institucijai arba atitinkamais atvejais – kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai prieš prekiaujant šiais gyvūnais kaip ekologiškais produktais. Turi būti galima lengvai nustatyti, kurie ištekliai buvo gydyti.

▼M9

3.1.4.3. Duomenų apie ligų profilaktiką registravimas

Veiklos vykdytojai registruoja duomenis apie taikytas ligų prevencijos priemones ir nurodo išsamią informaciją apie vasarinimą, valymą ir vandens valymą, taip pat apie veterinarinį ir kitokį parazitų naikinimą ir visų pirma apie priemonių taikymo datą, diagnozę, dozavimą, naikinti naudoto produkto pavadinimą, veterinarinės priežiūros receptą, jei taikoma, ir išlaukos laikotarpius, taikomus prieš pateikiant rinkai ir ženklinant akvakultūros produktus kaip ekologiškus.

▼B

3.1.5. Gyvūnų laikymo ir auginimo praktika

3.1.5.1.

Akvakultūros gyvūnams auginti draudžiama naudoti uždarus recirkuliacinius akvakultūros įrenginius, išskyrus veisyklas ir augyklas arba įrenginius, jei auginami ekologiškam pašarui skirtų rūšių organizmai.

3.1.5.2.

Tik veisyklose ir augyklose leidžiama vandenį šildyti arba aušinti dirbtiniu būdu. Vandeniui šildyti arba aušinti visais auginimo etapais galima naudoti vandenį iš natūralių gręžinių.

3.1.5.3.

Aplinka auginamiems akvakultūros gyvūnams sudaroma tokia, kad, atsižvelgiant į jų rūšiai būdingus poreikius, jie:

turėtų pakankamai vietos, kad gerai jaustųsi ir būtų laikomasi atitinkamo jų laikymo tankio, kaip išdėstyta 15 straipsnio 3 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose;

būtų laikomi geros kokybės vandenyje, kuriam, inter alia, būdingas tinkamas srovės greitis ir keitimo dažnis, pakankamas deguonies ir mažas metabolitų kiekis;

būtų laikomi tokioje temperatūroje ir tokioje šviesoje, kuri atitinka tos rūšies poreikius ir geografinę padėtį.

Kad būtų galima nustatyti gyvūnų laikymo tankio poveikį užaugintų žuvų gerovei, stebima žuvų būklė (pvz., pelekų sužalojimai ir kiti sužeidimai, augimo tempas, pasireiškusi elgsena ir bendra sveikatos būklė) bei vandens kokybė ir į tai atsižvelgiama.

Gėlųjų vandenų žuvų atveju dugno tipas turi būti kuo panašesnis į natūralias sąlygas.

Auginant karpius ir panašias rūšis:

—

dugnas turi būti iš natūralaus grunto,

—

tvenkinių ir ežerų tręšimas organinėmis ir mineralinėmis medžiagomis vykdomas tik naudojant pagal 24 straipsnį ekologinėje gamyboje leidžiamas trąšas ir dirvožemio gerinimo priemones, neviršijant 20 kg azoto vienam hektarui kiekio,

—

draudžiama naudoti sintetines chemines medžiagas hidrofitams ir augalinei dangai vandenyse, kuriuose auginami gyvūnai, kontroliuoti.

▼M9

Veiklos vykdytojai registruoja duomenis apie gyvūnų gerovės ir vandens kokybės stebėsenos ir palaikymo priemones. Jei tręšiami tvenkiniai ir ežerai, veiklos vykdytojai registruoja duomenis apie trąšų ir dirvožemio gerinimo priemonių naudojimą, įskaitant naudojimo datą, produkto pavadinimą, naudojamą kiekį ir atitinkamo naudojimo vietą.

▼B

3.1.5.4.

Vandenyje esančios atskyrimo sistemos projektuojamos ir konstruojamos taip, kad vandens srovės greitis ir fiziniai bei cheminiai parametrai užtikrintų gyvūnų sveikatą bei gerovę ir tenkintų jų elgsenos poreikius.

Turi būti laikomasi rūšims arba rūšių grupėms taikomos konkrečios auginimo ir atskyrimo sistemų charakteristikos, kaip išdėstyta 15 straipsnio 3 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose.

3.1.5.5.

Sausumoje įrengti auginimo vienetai turi tenkinti šias sąlygas:

turi būti įmanoma stebėti ir kontroliuoti tekančio vandens sistemomis tekančio vandens srovę ir įtekančio bei ištekančio vandens kokybę;

bent 10 % perimetro („sausumos ir vandens sąlyčio linijos ilgio“) turi būti apželdinti natūralia augmenija.

3.1.5.6.

Jūroje įrengtos atskyrimo sistemos turi tenkinti šias sąlygas:

jos turi būti įrengiamos ten, kur vandens srovė, gylis ir vandens masės pasikeitimo greitis yra tinkami, kad kuo labiau sumažintų poveikį jūros dugnui ir jas supančiam vandens telkiniui;

turi turėti tinkamo dizaino ir konstrukcijos varžas, kurios turi būti prižiūrimos atsižvelgiant į jų sąlytį su aplinka, kurioje vykdoma veikla.

3.1.5.7.

Atskyrimo sistemos turi būti suprojektuotos, įrengtos tokiose vietose ir veikti taip, kad būtų kuo labiau sumažinta gyvūnų ištrūkimo rizika.

3.1.5.8.

Ištrūkus žuvims arba vėžiagyviams reikia imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų sumažintas poveikis vietos ekosistemai, ir atitinkamais atvejais, be kita ko, juos vėl sugauti. Visi veiksmai registruojami.

3.1.5.9.

Kai akvakultūros gyvūnai auginami žuvininkystės tvenkiniuose, vandens talpyklose arba kanaluose, ūkiuose įrengiamos natūralios filtruojamosios vagos, nusodinimo tvenkiniai, biologiniai arba mechaniniai filtrai, kad būtų galima surinkti maistingųjų medžiagų atliekas, arba naudojami dumbliai arba gyvūnai (dvigeldžiai moliuskai), kurie padeda gerinti ištakio kokybę. Prireikus reguliariai atliekama ištakio stebėsena.

3.1.6. Gyvūnų gerovė

3.1.6.1.

Visi su akvakultūros gyvūnų laikymu susiję asmenys turi turėti reikalingų pagrindinių su tų gyvūnų sveikatos ir gerovės poreikiais susijusių žinių ir įgūdžių.

3.1.6.2.

Kad būtų išvengta su akvakultūros gyvūnų priežiūros procedūromis susijusio gyvūnų patiriamo streso ir fizinių sužalojimų, jie turi būti liečiami kuo mažiau, labai atsargiai, naudojant tinkamą įrangą ir laikantis tinkamos tvarkos. Motininė banda liečiama taip, kad patirtų kuo mažiau fizinių sužalojimų ir streso, tam tikrais atvejais taikoma anestezija. Jų rūšiavimas atliekamas kuo rečiau ir laikantis žuvų gerovės reikalavimų.

3.1.6.3.

Dirbtiniam apšvietimui taikomi šie apribojimai:

siekiant pailginti natūralią dienos trukmę, dirbtinis apšvietimas naudojamas ne ilgiau kaip ilgiausia leistina trukmė, kuri nustatoma atsižvelgiant į etologinius poreikius, geografines sąlygas ir bendrą auginamų gyvūnų sveikatos būklę; ši ilgiausia leistina trukmė neviršija 14 valandų per dieną, išskyrus tuos atvejus, kai tokio apšvietimo reikia reprodukcijos tikslais;

įjungiant ar išjungiant šviesą turi būti vengiama staigių šviesos intensyvumo pokyčių; tam naudojamos lempos, kurių ryškumą galima reguliuoti, arba foninis apšvietimas.

3.1.6.4.

Leidžiama aeracija, kuria siekiama užtikrinti gyvūnų gerovę ir sveikatą. Pageidautina, kad mechaniniams aeratoriams energija būtų tiekiama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

3.1.6.5.

Deguonį leidžiama naudoti tik tuomet, kai tai susiję su gyvūnų sveikatos priežiūros bei gerovės reikalavimais ir svarbiais auginimo ar vežimo etapais, ir tik šiais atvejais:

išskirtiniais atvejais pasikeitus temperatūrai, nukritus atmosferos slėgiui, atsitiktinės vandens taršos atveju;

retkarčiais vykdant išteklių valdymo procedūras, pavyzdžiui, imant mėginius ir rūšiuojant;

siekiant užtikrinti ūkyje auginamų gyvūnų išgyvenimą.

▼M9

Veiklos vykdytojai registruoja duomenis apie tokius naudojimo atvejus, ir nurodo, ar naudojama pagal a, b ar c punktą.

▼B

3.1.6.6.

Turi būti imamasi tinkamų priemonių, kad akvakultūros gyvūnai būtų vežami kuo trumpiau.

3.1.6.7.

Gyvūno kančios per visą jo gyvenimą, taip pat skerdimo metu, turi būti kuo mažesnės.

3.1.6.8.

Draudžiamas akies stiebelio pašalinimas, įskaitant visą panašią praktiką, pavyzdžiui, ligatūrą, įpjovimą ir suspaudimą.

3.1.6.9.

Taikomas toks skerdimo būdas, kad žuvis iškart prarastų sąmonę ir nejaustų skausmo. Prieš skerdimą gyvūnai turi būti liečiami taip, kad nebūtų sužeisti ir patirtų kuo mažiau kančių ir streso. Pasirenkant tinkamiausią skerdimo būdą reikia atsižvelgti į tinkamą žvejoti dydį, rūšis ir auginimo vietas.

3.2. Išsamios moliuskų auginimo taisyklės

3.2.1. Moliuskų kiaušinių kilmė

Moliuskų kiaušinių kilmė reglamentuojama šiomis taisyklėmis:

laukinių dvigeldžių moliuskų kiaušinius ne iš gamybos vieneto galima naudoti, jei nedaroma didelė žala aplinkai, tai leidžiama vietos teisės aktais ir tokie kiaušiniai yra gauti iš:

moliuskų kolonijų vagų, kuriose jie veikiausiai neišgyventų per žiemą, arba kurių yra daugiau negu reikalaujama, arba

ii)

natūralių moliuskų ir vėžiagyvių kiaušinių kolonijų ant rinktuvų;

kad didžiosios austrės (Crassostrea gigas) natūralioje aplinkoje nerštų kuo rečiau, pirmenybė teikiama selektyviai veisiamoms austrėms;

laikomi įrašai apie tai, kaip, kur ir kada surinkti laukinių moliuskų kiaušiniai, kad būtų galima atsekti plotą, kuriame jie buvo surinkti;

laukinių moliuskų kiaušiniai gali būti renkami tik gavus kompetentingos institucijos leidimą.

3.2.2. Gyvūnų laikymo ir auginimo praktika

Gyvūnų laikymo ir auginimo praktika reglamentuojamos šiomis taisyklėmis:

galima auginti tame pačiame vandens plote kaip ir ekologiškas pelekines žuvis ir dumblius polikultūros aplinkoje ir apie tai reikia įrašyti darnaus valdymo plane. Polikultūros aplinkoje dvigeldžius moliuskus taip pat galima auginti kartu su pilvakojais moliuskais, pavyzdžiui, krantinėmis sraigėmis;

dvigeldžiai moliuskai ekologiškai auginami plotuose, kurių ribos pažymėtos poliais, plūdurais ar kitais aiškiais ženklais ir, atitinkamai, izoliuojami tinkliniais maišais, varžomis ar kitokiomis žmogaus pagamintomis priemonėmis;

ekologiniuose moliuskų ir vėžiagyvių ūkiuose turi būti kuo labiau sumažinamas saugotinoms rūšims kylantis pavojus. Jeigu apsisaugoti nuo plėšrių rūšių naudojami tinklai, jie turi būti tokie, kad nesužalotų nardančių paukščių.

3.2.3. Auginimas

Auginimas reglamentuojamas šiomis taisyklėmis:

ekologiškai auginti midijas leidžiama ant lynų, taip pat galima taikyti kitus 15 straipsnio 3 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose išvardytus metodus;

moliuskus leidžiama auginti ant dugno tik tuo atveju, jeigu rinkimo ir auginimo plotuose nedaromas didelis poveikis aplinkai. Tyrimas ir ataskaita, kuriais įrodomas minimalus poveikis aplinkai, įtraukiami į darnaus valdymo planą kaip atskiras skyrius; veiklos vykdytojas pateikia juos kompetentingai institucijai arba atitinkamais atvejais kontrolės institucijai ar kontrolės įstaigai prieš pradėdamas veiklą.

3.2.4. Valdymas

Valdymas reglamentuojamas šiomis taisyklėmis:

moliuskų laikymo tankis neturi viršyti neekologiniu būdu toje vietovėje auginamų moliuskų tankio. Pakeitimai, susiję su rūšiavimu, retinimu ir laikymo tankio reguliavimu, atliekami atsižvelgiant į biomasę ir siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir aukštą produkto kokybę;

biologinės kilmės organizmai, kuriais gali apaugti konstrukcijos, šalinami fizinėmis priemonėmis arba rankomis ir, jei tinka, sugrąžinami į jūrą pakankamai toli nuo moliuskų ūkių. Auginimo ciklo metu moliuskus vieną kartą galima apdoroti kalkių tirpalu, kad būtų galima kontroliuoti kartu augančius organizmus.

3.2.5. Specialiosios austrių auginimo taisyklės

Leidžiama auginti maišuose ant estakadų. Tos ar kitos konstrukcijos, kuriose laikomos austrės, įrengiamos taip, kad palei pakrantės liniją nesusiformuotų visiška užtvara. Kad auginimo sąlygos būtų kuo geresnės, austrės kruopščiai sudėliojamos į vagas pagal tai, kur teka srovė per potvynius ir atoslūgius. Auginimas turi atitikti 15 straipsnio 3 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nustatytus reikalavimus.

IV dalis. Perdirbto maisto gamybos taisyklės

Be 9, 11 ir 16 straipsniuose nustatytų bendrųjų gamybos taisyklių, ekologinei perdirbto maisto gamybai taikomos šioje dalyje nustatytos taisyklės.

1. Bendrieji perdirbto maisto gamybos reikalavimai

1.1.	Maisto priedai, pagalbinės perdirbimo medžiagos ir kitos medžiagos bei sudedamosios dalys, naudojamos maisto produktams perdirbti, ir bet kokia taikoma perdirbimo praktika, pavyzdžiui, rūkymas, turi atitikti gerosios gamybos praktikos ( 31 ) principus.

1.2.	Perdirbtus maisto produktus gaminantys veiklos vykdytojai nustato ir atnaujina atitinkamas procedūras, pagrįstas sistemingu svarbiausių perdirbimo etapų nustatymu.

1.3.	Taikant 1.2 punkte nurodytas procedūras visuomet turi būti užtikrinta, kad pagaminti perdirbti produktai atitiktų šį reglamentą.

1.4.

Veiklos vykdytojai laikosi 1.2 punkte nurodytų procedūrų ir jas vykdo, ir, nedarydami poveikio 28 straipsniui, visų pirma:

▼M9

imasi atsargumo priemonių ir registruoja duomenis apie tas priemones;

▼B

taiko tinkamas valymo priemones, stebi jų veiksmingumą ir registruoja tuos veiksmus;

užtikrina, kad neekologiški produktai nebūtų pateikiami rinkai su nuoroda į ekologinę gamybą.

1.5.

Perdirbti ekologiški, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologiški produktai ruošiami atskirai vieni nuo kitų, ne tuo pačiu laiku arba ne toje pačioje vietoje. Jei atitinkamame ruošimo vienete taip pat ruošiami ar laikomi ekologiški, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologiški produktai, koks bebūtų jų derinys, veiklos vykdytojas:

atitinkamai informuoja kompetentingą instituciją arba, atitinkamais atvejais, kontrolės instituciją ar kontrolės įstaigą;

visą laiką iki pabaigos atlieka veiksmus, susijusius su kuria nors ekologiškų produktų serija, atskiroje patalpoje arba kitu laiku nei panašius veiksmus, atliekamus su bet kokiais kitos rūšies produktais (ekologiškais, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio arba neekologiškais);

prieš atliekant veiksmus ir po jų ekologiškus, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio arba neekologiškus produktus laiko atskirai vieni nuo kitų kitoje patalpoje ar kitu laiku;

tvarko ir atnaujina prieinamą visų veiksmų ir perdirbtų kiekių registrą;

imasi būtinų priemonių, kurios užtikrintų partijų identifikavimą ir padėtų išvengti ekologiškų, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologiškų produktų sumaišymo arba sukeitimo;

atlieka veiksmus su ekologiškais arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktais tik tinkamai išvalęs gamybos įrangą.

1.6.

Produktai, medžiagos ir metodai, kuriais atkuriamos perdirbant ir saugant ekologišką maistą prarastos savybės, ištaisomi aplaidumo perdirbant ekologišką maistą rezultatai arba kurie gali kitaip klaidinti tikrojo šių produktų, skirtų parduoti kaip ekologiškas maistas, pobūdžio atžvilgiu, nenaudojami.

▼M9

1.7.	Veiklos vykdytojai pateikia susipažinti patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su leidimais gaminant perdirbtą ekologišką maistą naudoti neekologiškas žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis, suteiktais pagal 25 straipsnį, jei jie tokius leidimus gavo arba naudojo.

▼B

2. Išsamūs perdirbto maisto gamybos reikalavimai

2.1.

Perdirbto ekologiško maisto sudėtis turi tenkinti šias sąlygas:

produktą iš esmės turi sudaryti žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys arba maistui skirti produktai, išvardyti I priede; siekiant nustatyti, ar produktas iš esmės pagamintas iš tų produktų, neatsižvelgiama į pridėtą vandenį ir druską;

ekologiška sudedamoji dalis negali būti kartu su tokia pačia neekologiška sudedamąja dalimi;

perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio sudedamoji dalis negali būti kartu su tokia pačia ekologiška arba neekologiška sudedamąja dalimi.

2.2.

Tam tikrų produktų ir medžiagų naudojimas perdirbant maistą

2.2.1.

Perdirbant maistą gali būti naudojami tik maisto priedai, pagalbinės perdirbimo medžiagos ir neekologiškos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys, kuriuos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 24 straipsnį arba 25 straipsnį, taip pat 2.2.2. punkte nurodyti produktai ir medžiagos, išskyrus vyno sektoriaus produktus ir medžiagas, kuriems taikomas VI dalies 2 punktas, ir išskyrus mieles, kurioms taikomas VII dalies 1.3 punktas.

2.2.2.

Perdirbant maistą galima naudoti šiuos produktus ir medžiagas:

mikroorganizmų ir maisto fermentų preparatus, paprastai naudojamus perdirbant maistą, jeigu kaip maisto priedus naudotinus maisto fermentus leista naudoti ekologinėje gamyboje pagal 24 straipsnį;

medžiagas ir produktus, apibrėžtus Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies c punkte ir d punkto i papunktyje, ženklinamus kaip natūralios kvapiosios medžiagos arba natūralūs kvapiųjų medžiagų preparatai pagal to reglamento 16 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis;

dažiklius mėsai ir kiaušinių lukštams ženklinti pagal Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 17 straipsnį;

gamtinius dažus ir gamtines padengimo medžiagas virtų kiaušinių, skirtų pateikti rinkai tam tikru metų laiku, lukštams tradiciškai dažyti puošybos tikslais;

geriamąjį vandenį ir ekologišką arba neekologišką druską (kurios pagrindinė sudedamoji dalis yra natrio arba kalio chloridas), paprastai naudojamą perdirbant maistą;

mineralus (įskaitant mikroelementus), vitaminus, aminorūgštis ir maistines mikromedžiagas:

jeigu juos naudoti įprastai vartojamuose maisto produktuose yra tiesiogiai teisiškai privaloma, t. y. tiesiogiai privaloma pagal Sąjungos teisės nuostatas arba nacionalinės teisės nuostatas, atitinkančias Sąjungos teisę, ir dėl to maistas apskritai negali būti pateiktas rinkai kaip įprastai vartojamas maisto produktas, jeigu jis nėra papildytas tais mineralais, vitaminais, aminorūgštimis ar maistinėmis mikromedžiagomis; arba

ii)

kai tai susiję su maisto produktais, kurie pateikiami rinkai kaip turintys ypatingų savybių ar poveikio, kiek tai susiję su sveikata ar mityba arba su specifinių vartotojų grupių poreikiais:

—

produktų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 609/2013 ( 32 ) 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose atveju – jų naudojimas leidžiamas pagal tą reglamentą ir pagal to reglamento 11 straipsnio 1 dalį priimtus aktus dėl atitinkamų produktų, arba

—

produktų, reglamentuojamų pagal Komisijos direktyvą 2006/125/EB ( 33 ), atveju – jų naudojimas leidžiamas pagal tą direktyvą.

2.2.3.

Valoma ir dezinfekuojama tik tais valymo ir dezinfekavimo produktais, kuriuos pagal 24 straipsnį leidžiama naudoti vykdant perdirbimo veiklą.

▼M9

▼B

2.2.4.

Atliekant 30 straipsnio 5 dalyje nurodytą skaičiavimą taikomos šios taisyklės:

tam tikri maisto priedai, kuriuos pagal 24 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje, skaičiuojami kaip žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys;

2.2.2 punkto a, c, d, e ir f papunkčiuose nurodyti preparatai ir medžiagos neskaičiuojami kaip žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys;

mielės ir mielių produktai skaičiuojami kaip žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys.

▼M9

2.3.	Veiklos vykdytojai registruoja duomenis apie visas maistui gaminti panaudotas žaliavas. Jei gaminami sudėtiniai produktai, kompetentingai institucijai arba kontrolės įstaigai pateikiama susipažinti informacija, susijusi su išsamiais receptais ir (arba) formulėmis, kuriuose nurodytas sąnaudų kiekis.

▼B

V dalis. Perdirbtų pašarų gamybos taisyklės

Be 9, 11 ir 17 straipsniuose nustatytų bendrųjų gamybos taisyklių, ekologinei perdirbto pašaro gamybai taikomos šioje dalyje nustatytos taisyklės.

1. Bendrieji perdirbtų pašarų gamybos reikalavimai

1.1. Pašarų priedai, pagalbinės perdirbimo medžiagos ir kitos medžiagos bei sudedamosios dalys, naudojamos pašarams perdirbti, ir bet kokia taikoma perdirbimo praktika, pavyzdžiui, rūkymas, turi atitikti gerosios gamybos praktikos principus.

1.2. Perdirbtus pašarus gaminantys veiklos vykdytojai nustato ir atnaujina atitinkamas procedūras, pagrįstas sistemingu svarbiausių perdirbimo etapų nustatymu.

1.3. Taikant 1.2 punkte nurodytas procedūras visuomet turi būti užtikrinta, kad pagaminti perdirbti produktai atitiktų šio reglamento reikalavimus.

1.4. Veiklos vykdytojai laikosi 1.2 punkte nurodytų procedūrų ir jas vykdo, visų pirma, nedarant poveikio 28 straipsniui:

▼M9

imasi atsargumo priemonių ir registruoja duomenis apie tas priemones;

▼B

taiko tinkamas valymo priemones, stebi jų veiksmingumą ir registruoja tuos veiksmus;

užtikrina, kad neekologiški produktai nebūtų pateikiami rinkai su nuoroda į ekologinę gamybą.

1.5. Perdirbti ekologiški, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologiški produktai ruošiami atskirai vieni nuo kitų, ne tuo pačiu laiku arba ne toje pačioje vietoje. Jei atitinkamame ruošimo vienete ruošiami ar laikomi ekologiški, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologiški produktai, koks bebūtų jų derinys, veiklos vykdytojas:

atitinkamai informuoja kontrolės instituciją arba kontrolės įstaigą;

visą laiką iki pabaigos atlieka veiksmus, susijusius su kuria nors ekologiškų produktų serija, atskiroje patalpoje arba kitu laiku nei panašius veiksmus, atliekamus su bet kokios kitos rūšies produktais (ekologiškais, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio arba neekologiškais);

prieš atliekant veiksmus ir po jų ekologiškus, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio arba neekologiškus produktus laiko atskirai vieni nuo kitų kitoje patalpoje ar kitu laiku;

tvarko ir atnaujina prieinamą visų veiksmų ir perdirbtų kiekių registrą;

atlieka veiksmus su ekologiškais arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktais tik tinkamai išvalęs gamybos įrangą.

2. Išsamūs perdirbtų pašarų gamybos reikalavimai

2.1. Ekologiškos pašarinės žaliavos arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pašarinės žaliavos negali patekti į ekologiškų pašarų sudėtį kartu su tokiomis pačiomis neekologiškai pagamintomis pašarinėmis žaliavomis.

2.2. Visos ekologinės gamybos metu naudojamos ar perdirbamos pašarinės žaliavos turi būti perdirbtos nenaudojant chemiškai susintetintų tirpiklių.

2.3. Perdirbant pašarus galima naudoti tik tas neekologiškas augalinės, dumblių, gyvūninės arba mielių kilmės pašarines žaliavas ir mineralinės kilmės ir pašarines žaliavas, pašarų priedus ir pagalbines perdirbimo medžiagas, kuriuos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 24 straipsnį.

2.4. Valoma ir dezinfekuojama tik tais valymo ir dezinfekavimo produktais, kuriuos pagal 24 straipsnį leidžiama naudoti vykdant perdirbimo veiklą.

▼M9

2.5. Veiklos vykdytojai registruoja duomenis apie visas pašarams gaminti panaudotas žaliavas. Jei gaminami sudėtiniai produktai, sudaromos sąlygos kompetentingai institucijai arba kontrolės įstaigai susipažinti su išsamiais receptais ir (arba) formulėmis, kuriuose nurodytas sąnaudų ir produkcijos kiekis.

▼B

VI dalis. Vynas

1. Taikymo sritis

1.1. Be 9, 10, 11, 16 ir 18 straipsniuose nustatytų bendrųjų gamybos taisyklių, šioje dalyje nustatytos taisyklės taikomos ekologinei Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies l punkte nurodytų vyno sektoriaus produktų gamybai.

1.2. Jei šioje dalyje aiškiai nenustatyta kitaip, taikomi Komisijos reglamentai (EB) Nr. 606/2009 ( 34 ) ir (EB) Nr. 607/2009 ( 35 ).

2. Tam tikrų produktų ir medžiagų naudojimas

2.1. Vyno sektoriaus produktai gaminami iš ekologiškų žaliavų.

2.2. Vyno sektoriaus produktų gamyboje, įskaitant vynininkystės metodus, procesus ir apdorojimą, gali būti naudojami tik pagal 24 straipsnį ekologinėje gamyboje leidžiami produktai ir medžiagos, laikantis Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 ir Reglamente (EB) Nr. 606/2009, visų pirma pastarojo reglamento I A priede nustatytų sąlygų ir apribojimų.

▼M9

2.3. Veiklos vykdytojai registruoja duomenis apie visus produktus ir medžiagas, naudojamus gaminant vyną ir valant bei dezinfekuojant, įskaitant kiekvieno produkto naudojimo datą ar datas, produkto pavadinimą, jo veikliąsias medžiagas ir, jei taikoma, tokio naudojimo vietą.

▼B

3. Vynininkystės metodai ir apribojimai

3.1. Nedarant poveikio šios dalies 1 ir 2 skirsniams ir 3.2, 3.3. 3.4 punktuose numatytiems specialiems draudimams bei apribojimams, leidžiama taikyti tik tuos vynininkystės metodus, procesus ir apdorojimo procedūras, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 80 straipsnyje ir 83 straipsnio 2 dalyje, Reglamento (EB) Nr. 606/2009 3, 5–9 ir 11–14 straipsniuose, taip pat tų reglamentų prieduose nurodytus apribojimus, kurie buvo taikyti iki 2010 m. rugpjūčio 1 d.

3.2. Draudžiama taikyti šiuos vynininkystės metodus, procesus ir apdorojimo procedūras:

dalinį koncentravimą šaldymu pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo I dalies B skirsnio 1 punkto c papunktį;

sieros dioksido šalinimą taikant fizinius procesus pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 8 punktą;

apdorojimą elektrodializės būdu vyno rūgšties stabilumui vyne užtikrinti pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 36 punktą;

dalinį alkoholio kiekio vynuose mažinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 40 punktą;

katijonų mainus vyno rūgšties stabilumui vyne užtikrinti pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 43 punktą.

3.3. Toliau nurodytus vynininkystės metodus, procesus ir apdorojimo procedūras leidžiama taikyti šiomis sąlygomis:

taikant šiluminį apdorojimą pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 2 punktą, jeigu temperatūra neviršija 75 °C;

centrifuguojant ir filtruojant su aktyvintuoju inertiniu priedu ar be jo pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 3 punktą, jeigu akutės yra ne mažesnės kaip 0,2 mikrometro.

3.4. Bet koks po 2010 m. rugpjūčio 1 d. padarytas pakeitimas, susijęs su Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 arba Reglamente (EB) Nr. 606/2009 numatytais vynininkystės metodais, procesais ir apdorojimo procedūromis, gali būti taikomas ekologinėje vyno gamyboje tik po to, kai tos priemonės yra įtrauktos į šį skirsnį kaip leidžiamos ir, jei reikia, atlikus vertinimą pagal šio reglamento 24 straipsnį.

VII dalis. Maistui ar pašarams naudoti skirtos mielės

Be 9, 11, 16, 17 ir 19 straipsniuose nustatytų bendrųjų gamybos taisyklių, maistui ar pašarams naudoti skirtų mielių ekologinei gamybai taikomos šioje dalyje nustatytos taisyklės.

1. Bendrieji reikalavimai

1.1. Ekologiškų mielių gamybai naudojami tik ekologiškai pagaminti substratai. Tačiau iki ►M3 2024 m. gruodžio 31 d. ◄ , gaminant ekologiškas mieles, į substratą leidžiama pridėti iki 5 % neekologiškų mielių ekstrakto ar autolizato (apskaičiuojama kaip sausosios medžiagos svoris), jei veiklos vykdytojai negali gauti ekologiškai pagaminto mielių ekstrakto ar autolizato.

1.2. Ekologiškame maiste ar pašaruose negali būti ir ekologiškų, ir neekologiškų mielių.

1.3. Gaminant ekologiškas mieles, jų ruošinius ir mišinius gali būti naudojami šie produktai ir medžiagos:

pagalbinės perdirbimo medžiagos, kurias pagal 24 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje;

IV dalies 2.2.2 punkto a, b ir e papunkčiuose nurodyti produktai ir medžiagos.

1.4. Valoma ir dezinfekuojama tik tais valymo ir dezinfekavimo produktais, kuriuos pagal 24 straipsnį leidžiama naudoti vykdant perdirbimo veiklą.

▼M9

1.5. Veiklos vykdytojai registruoja duomenis apie visus produktus ir medžiagas, naudojamas gaminant mieles ir valant bei dezinfekuojant, įskaitant kiekvieno produkto naudojimo datą ar datas, produkto pavadinimą, jo veikliąsias medžiagas ir tokio naudojimo vietą.

▼B

III PRIEDAS

PRODUKTŲ SURINKIMAS, PAKAVIMAS, VEŽIMAS IR LAIKYMAS

1. Produktų surinkimas ir vežimas į paruošimo vienetus

Veiklos vykdytojai gali tuo pat metu surinkti ekologiškus, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologiškus produktus tik jei imtasi atitinkamų priemonių, neleidžiančių ekologiškų produktų sumaišyti arba sukeisti su perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologiškais produktais ir užtikrinančių ekologiškų ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų identifikavimą. Veiklos vykdytojas saugo ir teikia kontrolės institucijai ar kontrolės įstaigai informaciją apie produktų surinkimo dienas, valandas, sistemą bei priėmimo datą ir laiką.

2. Produktų pakavimas ir vežimas kitiems veiklos vykdytojams ar į kitus vienetus

▼M5

2.1. Teiktina informacija

2.1.1. Veiklos vykdytojai užtikrina, kad ekologiški produktai ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktai būtų vežami kitiems veiklos vykdytojams ar į kitus vienetus, įskaitant didmeninės ir mažmeninės prekybos įmones, tik atitinkamoje pakuotėje, taroje arba transporto priemonėse, uždarytose tokiu būdu, kad jų turinio nebūtų galima keisti, taip pat ir pakeisti, nesuklastojus arba nepažeidus plombos, ir paženklinti etiketėmis, kuriose, nedarant poveikio jokioms kitoms pagal Sąjungos teisės aktus privalomoms nuorodoms, nurodoma:

veiklos vykdytojo ir, jei skiriasi, produkto savininko arba pardavėjo pavadinimas ir adresas;

produkto pavadinimas;

kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos, kuriai pavaldus veiklos vykdytojas, pavadinimas arba kodas ir

atitinkamais atvejais partijos identifikavimo žyma pagal žymėjimo sistemą, patvirtintą nacionaliniu lygmeniu arba suderintą su kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga, kuri sudaro sąlygas susieti partiją su 34 straipsnio 5 dalyje nurodytais įrašais.

2.1.2. Veiklos vykdytojai užtikrina, kad kombinuotieji pašarai, kuriuos leidžiama naudoti ekologinės gamybos reikmėms, vežami kitiems veiklos vykdytojams ar valdoms, įskaitant didmeninės ir mažmeninės prekybos įmones, būtų paženklinti etikete, kurioje, be kitų pagal Sąjungos teisę privalomų nuorodų, būtų pateikta ši informacija:

2.1.1 punkte nurodytą informacija;

atitinkamais atvejais pagal sausosios medžiagos masės dalį:

bendra ekologiškų pašarinių žaliavų procentinė dalis;

ii)

bendra perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pašarinių žaliavų procentinė dalis;

iii)

bendra pašarinių žaliavų, kurioms netaikomi i ir ii punktai, procentinė dalis;

iv)

bendra žemės ūkio kilmės pašarų procentinė dalis;

atitinkamais atvejais ekologiškų pašarinių žaliavų pavadinimai;

atitinkamais atvejais perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pašarinių žaliavų pavadinimai ir

kombinuotųjų pašarų, kurie negali būti ženklinami pagal 30 straipsnio 6 dalį, atveju – nuoroda, kad tokie pašarai gali būti naudojami ekologinės gamybos reikmėms pagal šį reglamentą.

2.1.3. Nepažeisdami Direktyvos 66/401/EEB, veiklos vykdytojai užtikrina, kad pašarinių augalų sėklų mišinio, kurio sudėtyje yra tam tikrų skirtingų rūšių augalų ekologiškų, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio arba neekologiškų sėklų, dėl kurių buvo išduotas leidimas pagal atitinkamas šio reglamento II priedo I dalies 1.8.5 punkte nustatytas sąlygas, pakuotės etiketėje būtų pateikta informacija apie tikslius mišinio komponentus, nurodant kiekvienos mišinį sudarančios rūšies ir atitinkamais atvejais veislių masės procentinę dalį.

Be atitinkamų Direktyvos 66/401/EEB IV priede nustatytų reikalavimų, ta informacija apima šio punkto pirmoje pastraipoje reikalaujamas nuorodas, taip pat mišinį sudarančių rūšių, kurios yra paženklintos kaip ekologiškos arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio, sąrašą. Mažiausia bendra mišinį sudarančių ekologiškų ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio sėklų masės procentinė dalis turi būti ne mažesnė kaip 70 %.

Jei mišinyje yra neekologiškų sėklų, etiketėje taip pat turi būti toks teiginys: „Mišinį leidžiama naudoti tik laikantis leidimo sąlygų ir valstybės narės, kurios kompetentinga institucija leido naudoti šį mišinį pagal Reglamento (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo II priedo 1.8.5 punktą, teritorijoje.“

Informaciją, nurodytą 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose, galima pateikti lydimajame dokumente, jei šį dokumentą galima neginčijamai susieti su produkto pakuote, tara arba transporto priemone. Šiame lydimajame dokumente nurodoma informacija apie tiekėją arba vežėją.

▼B

2.2. Pakuotė, tara arba transporto priemonės neprivalo būti uždaros, jeigu:

vežama iš vieno veiklos vykdytojo tiesiai kitam veiklos vykdytojui ir jiems abiem taikoma ekologinės kontrolės sistema;

vežami tik ekologiški arba tik perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktai;

produktų lydimajame dokumente yra nurodyta pagal 2.1 punktą reikalaujama informacija ir

tiek siunčiantysis, tiek gaunantysis veiklos vykdytojas sudaro sąlygas kontrolės institucijai ar kontrolės įstaigai susipažinti su dokumentais patvirtintais įrašais apie tokius vežimo veiksmus.

3. Specialiosios pašarų vežimo į kitus gamybos arba paruošimo vienetus ar sandėliavimo patalpas taisyklės

Vežant pašarus į kitus gamybos ar paruošimo vienetus arba sandėliavimo patalpas, veiklos vykdytojai užtikrina, kad būtų laikomasi šių sąlygų:

ekologiškai pagaminti pašarai, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu pagaminti pašarai ir neekologiški pašarai vežant yra tinkamai atskirti fiziškai;

transporto priemonės arba tara, kuriuose buvo vežami neekologiški produktai, naudojami ekologiškiems arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktams vežti tik tuo atveju, jeigu:

prieš pradedant vežti ekologiškus arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus buvo panaudotos tinkamos valymo priemonės, kurių veiksmingumas patikrintas, ir veiklos vykdytojai registruoja tuos veiksmus;

ii)

įgyvendintos visos reikiamos priemonės atsižvelgiant į riziką, įvertintą pagal kontrolės tvarką, ir prireikus veiklos vykdytojai užtikrina, kad neekologiški produktai negalėtų būti pateikti rinkai su nuoroda į ekologinę gamybą;

iii)

veiklos vykdytojas saugo dokumentais pagrįstus įrašus apie tokius vežimo veiksmus ir pateikia jas kontrolės institucijai ar kontrolės įstaigai;

paruošti vartoti ekologiški arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pašarai vežami fiziškai atskirti nuo kitų paruoštų vartoti produktų arba vežami ne tuo pačiu metu;

vežant produktus užregistruojamas išvežamų produktų kiekis ir kiekvienas dalimis pristatytas produktų kiekis.

4. Gyvų žuvų vežimas

4.1. Gyvos žuvys vežamos tinkamose talpyklose su švariu vandeniu, kurio temperatūra ir ištirpusio deguonies kiekis atitinka jų fiziologinius poreikius.

4.2. Prieš vežant ekologiškas žuvis ir žuvų produktus, vandens talpyklos kruopščiai išvalomos, dezinfekuojamos ir išskalaujamos.

4.3. Imamasi atsargumo priemonių stresui sumažinti. Vežant tankis neturi siekti lygio, kuris būtų kenksmingas atitinkamai rūšiai.

4.4. Saugomi įrašai, kuriais patvirtinami 4.1, 4.2 ir 4.3 punktuose nurodyti veiksmai.

▼C6

5. Produktų priėmimas iš kitų veiklos vykdytojų ar vienetų

▼B

Priimdamas ekologišką arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktą, veiklos vykdytojas patikrina, ar jo pakuotė, tara arba transporto priemonė, kai reikalaujama, yra uždara, ir ar yra 2 skirsnyje numatytos nuorodos.

Veiklos vykdytojas kryžminiu būdu patikrina, ar 2 skirsnyje nurodyta informacija etiketėje sutampa su lydimuosiuose dokumentuose pateikta informacija. Tų patikrinimų rezultatas aiškiai nurodomas 34 straipsnio 5 dalyje nurodytuose įrašuose.

6. Specialiosios produktų iš trečiosios valstybės priėmimo taisyklės

Jei ekologiški arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktai importuojami iš trečiosios valstybės, jie turi būti vežami atitinkamoje pakuotėje arba taroje, uždarytoje taip, kad nebūtų galima pakeisti jų turinio, su eksportuotojo identifikavimo duomenimis bei visomis kitomis žymomis ir numeriais, padedančiais identifikuoti partiją, ir, atitinkamais atvejais, su importo iš trečiųjų valstybių kontrolės sertifikatu.

Gavęs iš trečiosios valstybės importuotą ekologišką arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktą, fizinis arba juridinis asmuo, kuriam pristatoma importuojama siunta ir kuris ją gauna, kad toliau paruoštų arba parduotų, patikrina, ar gauta pakuotė arba tara yra uždaryta, ir, kai produktai importuojami pagal 45 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktį, patikrina, ar tame straipsnyje nurodytas patikrinimo sertifikatas apima siuntoje esančio produkto rūšį. Šio patikrinimo rezultatas aiškiai nurodomas 34 straipsnio 5 dalyje nurodytuose įrašuose.

7. Produktų laikymas

7.1. Produktų laikymo vietos turi būti tvarkomos taip, kad būtų užtikrinta, kad partijas būtų galima identifikuoti, ir išvengta bet kokio susimaišymo su produktais arba medžiagomis, kurios neatitinka ekologinės gamybos taisyklių, arba taršos jais. Ekologiški ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktai visuomet turi būti aiškiai identifikuojami.

7.2. Ekologiškos arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalinių ir gyvulininkystės produktų gamybos vienetuose draudžiama laikyti kitus produktus ar medžiagas nei tie, kuriuos pagal 9 ir 24 straipsnius leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje.

7.3. Žemdirbystės ir akvakultūros valdose leidžiama laikyti alopatinius veterinarinius vaistus, įskaitant antibiotikus, su sąlyga, kad veterinarijos gydytojas juos yra paskyręs gydymui, nurodytam II priedo II dalies 1.5.2.2 punkte ir III dalies 3.1.4.2 punkto a papunktyje, jie yra laikomi prižiūrimoje vietoje ir įtraukiami į 34 straipsnio 5 punkte nurodytą registrą.

7.4. Jei veiklos vykdytojai ekologiškus arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio arba neekologiškus produktus tvarko kartu bet kokia jų tarpusavio kombinacija ir ekologiški arba perėjimo prie ekologinės gamybos produktai laikomi sandėliavimo patalpose, kuriose taip pat laikomi kiti žemės ūkio ar maisto produktai:

ekologiški arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktai laikomi atskirai nuo kitų žemės ūkio arba maisto produktų;

imamasi visų priemonių, kad būtų užtikrintas siuntų identifikavimas ir išvengta ekologiškų, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio ir neekologiškų produktų susimaišymo ar sukeitimo;

prieš sandėliuojant ekologiškus arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus sandėliai turi būti išvalyti taikant tinkamas valymo priemones, kurių veiksmingumas buvo patikrintas, o veiklos vykdytojai užregistruoja tuos veiksmus.

7.5. Valoma ir dezinfekuojama tik tais valymo ir dezinfekavimo produktais, kuriuos sandėliavimo patalpose pagal 24 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje.

IV PRIEDAS

30 STRAIPSNYJE NURODYTI TERMINAI

биологичен.

ecológico, biológico, orgánico.

ekologické, biologické.

økologisk.

ökologisch, biologisch.

mahe, ökoloogiline.

βιολογικό.

organic.

biologique.

orgánach.

ekološki.

biologico.

bioloģisks, ekoloģisks.

ekologiškas.

biologesch, ökologesch.

ökológiai.

organiku.

biologisch.

ekologiczne.

biológico.

ecologic.

ekologické, biologické.

ekološki.

luonnonmukainen.

ekologisk.

V PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS EKOLOGINĖS GAMYBOS LOGOTIPAS IR KODAI

1. Logotipas

1.1. Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas turi atitikti toliau pateiktą pavyzdį:

1.2. Standartinė Pantone sistemos spalva – žalia Pantone Nr. 376, o naudojant keturių spalvų procesą – žalia (50 % žalsvai mėlyna + 100 % geltona).

1.3. Tik tuo atveju, kai spalvoto varianto naudoti nėra įmanoma, ES ekologinės gamybos logotipas gali būti naudojamas ir nespalvotas, kaip parodyta toliau:

1.4. Jeigu pakuotės ar etiketės fono spalva yra tamsi, gali būti naudojamas logotipo negatyvinis atvaizdas, kuris sukuriamas panaudojant pakuotės ar etiketės fono spalvą.

1.5. Jei spalvotas logotipas naudojamas spalviniame fone ir todėl jį sunku pastebėti, aplink logotipą gali būti apibrėžta išorinė linija, kuri padėtų sukurti didesnį kontrastą fono spalvoms.

1.6. Jei ant pakuotės pateiktos nuorodos yra vienos spalvos, tos pačios spalvos gali būti ir Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas.

1.7. Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas turi būti bent 9 mm ilgio ir bent 13,5 mm pločio; ilgio ir pločio santykis visada turi būti 1:1,5. Išimtiniais atvejais ant labai mažų pakuočių gali būti naudojamas ne mažesnis kaip 6 mm ilgio logotipas.

1.8. Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas gali būti pateikiamas kartu su grafiniais ar teksto elementais, kuriais nurodoma ekologinė gamyba, jei šie elementai nepakoreguoja ar nepakeičia Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipo esmės ir jokios pagal 32 straipsnį nustatytos nuorodos. Pateiktas kartu su nacionaliniais ar privačiais logotipais, kurie yra žalios, tačiau kitos nei 1.2 punkte nurodyta standartinė spalva, spalvos, Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas gali būti tos pačios nestandartinės spalvos.

2. Kodai

Bendras kodų formatas:

AB-CDE-999

kai:

AB – šalies, kurioje atliekama kontrolė, ISO kodas;

CDE – terminas, sudarytas iš trijų raidžių, kurias turi nustatyti Komisija arba kiekviena valstybė narė, pvz., „bio“, „öko“, „org“ arba „eko“, ir susijęs su ekologine gamyba, ir

999 – nuorodos numeris, sudarytas iš ne daugiau kaip trijų skaitmenų, kurį:

kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija priskiria kontrolės institucijoms arba kontrolės įstaigoms, kurioms ji pavedė vykdyti kontrolės užduotis;

ii)

Komisija priskiria:

—

kontrolės institucijoms ir kontrolės įstaigoms, kurias ji pripažino pagal 46 straipsnį,

—

trečiųjų valstybių kompetentingoms institucijoms, kurias ji pripažino pagal 48 straipsnį.

▼M8

VI PRIEDAS

SERTIFIKATO PAVYZDYS

SERTIFIKATAS PAGAL REGLAMENTO (ES) 2018/848 DĖL EKOLOGINĖS GAMYBOS IR EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ ŽENKLINIMO 35 STRAIPSNIO 1 DALĮ

I dalis: Privalomi elementai

1. Dokumento numeris	2. (Pažymėkite atitinkamą langelį) Veiklos vykdytojas Veiklos vykdytojų grupė – žr. 9 punktą
3. Veiklos vykdytojo arba veiklos vykdytojų grupės vardas ir pavardė arba pavadinimas ir adresas	4. Kompetentingos institucijos arba, tam tikrais atvejais, veiklos vykdytojo ar veiklos vykdytojų grupės kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos pavadinimas ir adresas, o kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos atveju – kodo numeris
5. Veiklos vykdytojo arba veiklos vykdytojų grupės veikla (-os) (pasirinkite atitinkamai)
Gamyba
Paruošimas
Platinimas / pateikimas rinkai
Sandėliavimas
Importas
Eksportas
6. Produktų kategorija ar kategorijos, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/848 (1) 35 straipsnio 7 dalyje, ir gamybos metodai (pasirinkite, jei reikia)
a) neperdirbti augalai ir augaliniai produktai, įskaitant sėklas ir kitą augalų dauginamąją medžiagą Gamybos metodas: □ Ekologinė gamyba, išskyrus gamybą perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu □ gamyba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu □ ekologinė gamyba kartu su neekologine gamyba
b) ūkiniai gyvūnai ir neperdirbti gyvulininkystės produktai Gamybos metodas: □ ekologinė gamyba, išskyrus gamybą perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu □ gamyba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu □ ekologinė gamyba kartu su neekologine gamyba
c) dumbliai ir neperdirbti akvakultūros produktai Gamybos metodas: □ ekologinė gamyba, išskyrus gamybą perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu □ gamyba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu □ ekologinė gamyba kartu su neekologine gamyba
d) maistui skirti perdirbti žemės ūkio produktai, įskaitant akvakultūros produktus Gamybos metodas: □ ekologiškų produktų gamyba □ perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų gamyba □ ekologinė gamyba kartu su neekologine gamyba
e) pašarai Gamybos metodas: □ ekologiškų produktų gamyba □ perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų gamyba □ ekologinė gamyba kartu su neekologine gamyba
f) vynas Gamybos metodas: □ ekologiškų produktų gamyba □ perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų gamyba □ ekologinė gamyba kartu su neekologine gamyba
g) kiti produktai, išvardyti Reglamento (ES) 2018/848 I priede arba nepriklausantys pirmiau nurodytoms kategorijoms: Gamybos metodas: □ ekologiškų produktų gamyba □ perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų gamyba □ ekologinė gamyba kartu su neekologine gamyba
Šis dokumentas išduotas pagal Reglamento (ES) 2018/848 nuostatas siekiant patvirtinti, kad veiklos vykdytojas ar veiklos vykdytojų grupė (pasirinkite atitinkamai) laikosi to reglamento reikalavimų.
7. Data, vieta Vardas, pavardė ir parašas išduodančiosios kompetentingos institucijos arba, tam tikrais atvejais, kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos vardu:	8. Sertifikatas galioja nuo ……… [įrašyti datą] iki ……… [įrašyti datą]
(1) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (OL L 150, 2018 6 14, p. 1).

Veiklos vykdytojų grupių narių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/848 36 straipsnyje, sąrašas

Nario vardas ir pavardė arba pavadinimas	Adresas arba kita nario tapatybės nustatymo forma

II dalis. Specialūs neprivalomi elementai

Vienas ar daugiau elementų, kuriuos reikia nurodyti, jei taip nusprendžia kompetentinga institucija arba, tam tikrais atvejais, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga, pagal Reglamento (ES) 2018/848 35 straipsnį išduodanti sertifikatą veiklos vykdytojui arba veiklos vykdytojų grupei.

Produktų katalogas

Produktų, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/848, pavadinimas ir (arba) Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas, nurodytas Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 (1)	□ Ekologiškas □ Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio



(1) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

Produktų kiekis

Produktų, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/848, pavadinimas ir (arba) Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas, nurodytas Reglamente (EEB) Nr. 2658/87	□ Ekologiškas □ Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio	Apskaičiuotas kiekis kilogramais, litrais arba, atitinkamais atvejais, vienetų skaičiumi

Informacija apie žemę

Produkto pavadinimas	□ Ekologiškas □ Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio □ Neekologiškas	Plotas hektarais

Patalpų arba gamybos vienetų, kuriuose veiklą vykdo veiklos vykdytojas arba veiklos vykdytojų grupė, sąrašas

Adresas arba geografinė vieta	I dalies 5 punkte nurodytos veiklos arba veiklų aprašymas

Informacija apie veiklą ar veiklas, kurią (-ias) vykdo veiklos vykdytojas arba veiklos vykdytojų grupė, ir informacija apie tai, ar veikla arba veiklos vykdoma (-os) savo reikmėms, ar kaip subrangovo veikla (-os) kitam veiklos vykdytojui, kai subrangovas išlieka atsakingas už vykdomą veiklą ar veiklas

I dalies 5 punkte nurodytos veiklos arba veiklų aprašymas	□ Veiklos / veiklų vykdymas savo reikmėms □ Veiklos / veiklų vykdymas, kaip subrangovo veikla kitam veiklos vykdytojui, kai subrangovas išlieka atsakingas už vykdomą veiklą ar veiklas

Informacija apie trečiosios šalies veiklą arba veiklas, kurią (-ias) pagal subrangos sutartį vykdo trečioji šalis, pagal Reglamento (ES) 2018/848 34 straipsnio 3 dalį

I dalies 5 punkte nurodytos veiklos arba veiklų aprašymas	□ Veiklos vykdytojas arba veiklos vykdytojų grupė lieka atsakingi □ Atsakinga trečioji šalis

Subrangovų, vykdančių veiklą ar veiklas veiklos vykdytojui arba veiklos vykdytojų grupei pagal Reglamento (ES) 2018/848 34 straipsnio 3 dalį, už kurią (-ias) veiklos vykdytojas arba veiklos vykdytojų grupė lieka atsakingi, kai tai yra ekologinė gamyba, ir veikla arba veiklos, dėl kurios (-ių) atsakomybė neperduodama subrangovui, sąrašas

Pavardė arba pavadinimas ir adresas	I dalies 5 punkte nurodytos veiklos arba veiklų aprašymas

Informacija apie kontrolės įstaigos akreditavimą pagal Reglamento (ES) 2018/848 40 straipsnio 3 dalį

akreditavimo įstaigos pavadinimas;

saitas į akreditavimo pažymėjimą.

Kita informacija

( 1 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

( 2 ) 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (OL L 227, 1994 9 1, p. 1).

( 3 ) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (OL L 317, 2016 11 23, p. 4).

( 4 ) 1999 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 1999/74/EB, nustatanti būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus (OL L 203, 1999 8 3, p. 53).

( 5 ) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

( 6 ) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

( 7 ) 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje (OL L 168, 2007 6 28, p. 1).

( 8 ) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 1).

( 9 ) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

( 10 ) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EEB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB (OL L 229, 2009 9 1, p. 1).

( 11 ) 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, 2001 4 17, p. 1).

( 12 ) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16).

( 13 ) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL L 268, 2003 10 18, p. 29).

( 14 ) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ir panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001 (OL L 327, 2015 12 11, p. 1).

( 15 ) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1332/2008 dėl maisto fermentų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 83/417/EEB, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, Direktyvą 2000/13/EB, Tarybos direktyvą 2001/112/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 258/97 (OL L 354, 2008 12 31, p. 7).

( 16 ) 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas (OL L 13, 2014 1 17, p. 1).

( 17 ) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).

( 18 ) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL L 268, 2003 10 18, p. 1).

( 19 ) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiantis Direktyvą 2001/18/EB (OL L 268, 2003 10 18, p. 24).

( 20 ) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, reglamentus (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB (OL L 354, 2008 12 31, p. 34).

( 21 ) 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

( 22 ) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

( 23 ) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

( 24 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

( 25 ) 2021 m. liepos 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1698, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 papildomas kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų, turinčių kompetenciją vykdyti sertifikuotų ekologinės gamybos vykdytojų ir jų grupių ir ekologiškų produktų kontrolę trečiosiose valstybėse, pripažinimo procedūriniais reikalavimais ir tų kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų priežiūros taisyklėmis, taip pat kontrolės ir kitų veiksmų, kuriuos turi vykdyti tos institucijos ir įstaigos, taisyklėmis (OL L 336, 2021 9 23, p. 7).

( 26 ) 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantis Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (OL L 3, 2005 1 5, p. 1).

( 27 ) 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos (OL L 303, 2009 11 18, p. 1).

( 28 ) 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/119/EB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus (OL L 10, 2009 1 15, p. 7).

( 29 ) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

( 30 ) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL L 139, 2004 4 30, p. 206).

( 31 ) Geroji gamybos praktika (GGP), kaip apibrėžta 2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2023/2006 dėl medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, geros gamybos praktikos 3 straipsnio a punkte (OL L 384, 2006 12 29, p. 75).

( 32 ) 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 (OL L 181, 2013 6 29, p. 35).

( 33 ) 2006 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyva 2006/125/EB dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams (OL L 339, 2006 12 6, p. 16).

( 34 ) 2009 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 606/2009, kuriuo nustatoma tam tikra Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 taikymo vynuogių produktų kategorijoms, vynininkystės metodams ir jų apribojimams tvarka (OL L 193, 2009 7 24, p. 1).

( 35 ) 2009 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 607/2009, kuriuo nustatomos tam tikros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su tam tikrų vyno sektoriaus produktų saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis, tradiciniais terminais, ženklinimu ir pateikimu (OL L 193, 2009 7 24, p. 60).