02016D0036(01) — LT — 31.12.2020 — 001.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2016/2248

2016 m. lapkričio 3 d.

dėl valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo (ECB/2016/36)

(nauja redakcija)

(OL L 347 2016.12.20, p. 26)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2020/1735 2020 m. lapkričio 12 d.

  L 390

60

20.11.2020



▼B

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2016/2248

2016 m. lapkričio 3 d.

dėl valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo (ECB/2016/36)

(nauja redakcija)



1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime:

a)

NCB – valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nacionalinis centrinis bankas;

b)

kredito įstaiga – a) kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 ( 1 ) 4 straipsnio 1 dalyje, prižiūrima kompetentingos institucijos; arba b) kita kredito įstaiga, kaip apibrėžta Sutarties 123 straipsnio 2 dalyje, kuriai taikomi panašūs į kompetentingos institucijos priežiūrą patikrinimai;

c)

įsipareigojimų bazė – apibrėžta įsipareigojimų dalis kiekvieno NCB balanse, sudaryta vadovaujantis šio sprendimo I priedu;

d)

grynųjų pinigų keitimo diena – diena, kurią eurų banknotai ir monetos įgyja teisėtos mokėjimo priemonės statusą valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro;

e)

grynųjų pinigų keitimo metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis grynųjų pinigų keitimo dieną;

f)

vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais – pretenzijos ir įsipareigojimai, atsirandantys tarp NCB bei ECB ir tarp NCB bei kitų nacionalinių centrinių bankų, taikant Sprendimo ECB/2010/29 4 straipsnį;

g)

pasirašyto kapitalo raktas – procentais išreikštos nacionalinių centrinių bankų dalys ECB pasirašytame kapitale, gautos taikant ECBS statuto 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus nacionalinių centrinių bankų indeksus rakte, ir taikomos atitinkamais finansiniais metais;

h)

iš apyvartos išimti eurų banknotai – bet koks eurų banknoto tipas ar serija, kurie buvo išimti iš apyvartos Valdančiosios tarybos sprendimu, priimtu vadovaujantis Sprendimo ECB/2003/4 5 straipsniu;

i)

emisijos etapas – eurų banknoto tipo ar serijos atžvilgiu tai laikotarpis, kuris prasideda tą dieną, kurią į įsipareigojimų bazę įtraukiama pirmoji šio tipo ar serijos eurų banknotų emisija, ir baigiasi tą dieną, kurią į įsipareigojimų bazę įtraukiama paskutinioji šio tipo ar serijos eurų banknotų emisija;

j)

orientacinė palūkanų norma – naujausia galima ribinė palūkanų norma, kuri naudojama Eurosistemos pagrindinių refinansavimo sandorių konkursuose, vykdomuose pagal Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) ( 2 ) 6 straipsnį. Kai tą pačią dieną atsiskaitoma daugiau negu už vieną pagrindinę refinansavimo operaciją, naudojamas lygiagrečiai atliekamų operacijų ribinės normos paprastasis vidurkis;

k)

atskirtas turtas – kiekvieno NCB balanse apskaitoma turto dalis, laikoma įsipareigojimų bazei padengti, sudaryta vadovaujantis šio sprendimo II priedu;

l)

ataskaitinis laikotarpis – 24 mėnesių laikotarpis, prasidedantis 30 mėnesių prieš grynųjų pinigų keitimo dieną;

m)

kiekvienos dienos užsienio valiutos keitimo kursas – kiekvienos dienos užsienio valiutos keitimo kursas, kuris remiasi kiekvienos dienos kursų skelbimo tvarka tarp Europos centrinių bankų sistemoje ir už jos ribų esančių centrinių bankų, kuri paprastai vyksta 14.15 val. Vidurio Europos laiku ( 3 );

n)

nurašyti – iš apyvartos išimtus eurų banknotus pašalinti iš balanso straipsnio „banknotai apyvartoje“;

o)

emisijos raktas – vidutinis pasirašyto kapitalo raktas iš apyvartos išimtų eurų banknotų tipo ar serijos emisijos etapo metu;

p)

suderintas balansas (SB) – suderintas balansas, kaip nurodyta Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) ( 4 ) VIII priede.

2 straipsnis

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais

1.  
Vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, skaičiuojami kas mėnesį ir įtraukiami į ECB bei nacionalinių centrinių bankų apskaitą pirmąją mėnesio darbo dieną ankstesnio mėnesio paskutinės darbo dienos data.

Kai valstybė narė įsiveda eurą, vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, pagal pirmą pastraipą skaičiuojami ir įtraukiami į ECB bei nacionalinių centrinių bankų apskaitą grynųjų pinigų keitimo dienos data.

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, už laikotarpį nuo pirmųjų metų, nuo kurių taikomi pagal ECBS statuto 29 straipsnio 3 dalį kas penkeri metai pakoreguoti dydžiai, sausio 1–31 d. apskaičiuojami pagal pakoreguotą kapitalo pasirašymo raktą, taikomą likučiams, susijusiems su visais praėjusių metų gruodžio 31 dieną apyvartoje buvusiais eurų banknotais.

2.  
Už vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su apyvartoje esančiais eurų banknotais, įskaitant tuos, kurie susidaro taikant šio sprendimo 4 straipsnį, atlyginama taikant orientacinę palūkanų normą.
3.  
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti atlygiai kas ketvirtį sumokami per TARGET2 sistemą.

3 straipsnis

Pinigų politikos pajamų įvertinimo metodas

1.  

Kiekvieno NCB pinigų politikos pajamų suma nustatoma įvertinant faktines pajamas, kurios gaunamos iš jo apskaitoje parodomo atskirto turto. Šios taisyklės išimtys:

a) 

laikoma, kad auksas pajamų negeneruoja;

b) 

laikoma, kad šios priemonės generuoja pinigų politikos pajamas orientacine palūkanų norma:

i) 

pagal Sprendimą ECB/2009/16 pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai;

ii) 

pagal Sprendimą ECB/2011/17 pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai;

▼M1

iii) 

centrinės, regiono arba vietos valdžios ir pripažintų agentūrų išleistos skolos priemonės ir viešųjų ne finansų bendrovių išleistos pakaitinės skolos priemonės, laikomos pinigų politikos tikslais pagal Europos Centrinio Banko sprendimą (ES) 2020/188 (ECB/2020/9) ( 5 ) arba pagal Europos Centrinio Banko sprendimą (ES) 2020/440 (ECB/2020/17) ( 6 ).

▼B

2.  
Kai NCB atskirto turto vertė viršija jo įsipareigojimų bazę arba yra mažesnė už ją, šis skirtumas kompensuojamas šio skirtumo vertei taikant orientacinę palūkanų normą.

4 straipsnis

Vidinių Eurosistemos likučių tikslinimas

1.  

Skaičiuojant pinigų politikos pajamas, kiekvieno NCB vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, tikslinami taikant kompensacinę sumą, nustatytą pagal šią formulę:

C = (K – A) × S

kai:

C

kompensacinė suma,

K

kiekvieno NCB suma eurais, kuri gaunama apyvartoje ataskaitiniu laikotarpiu esančių banknotų vidutinę vertę perskaičiavus pagal pasirašyto kapitalo raktą, kai eurą įsivedančios valstybės narės apyvartoje esančių banknotų suma nacionaline valiuta perskaičiuojama į eurus kiekvienos ataskaitinio laikotarpio dienos užsienio valiutos keitimo kursu,

A

vidutinė kiekvieno NCB banknotų, esančių apyvartoje ataskaitiniu laikotarpiu, vertė eurais, perskaičiuota į eurus kiekvienos ataskaitinio laikotarpio dienos užsienio valiutos keitimo kursu,

S

toks koeficientas kiekvieniems finansiniams metams, pradedant grynųjų pinigų keitimo data:



Finansiniai metai

Koeficientas

Grynųjų pinigų keitimo metai

1

Grynųjų pinigų keitimo metai plius vieneri metai

0,8606735

Grynųjų pinigų keitimo metai plius dveji metai

0,7013472

Grynųjų pinigų keitimo metai plius treji metai

0,5334835

Grynųjų pinigų keitimo metai plius ketveri metai

0,3598237

Grynųjų pinigų keitimo metai plius penkeri metai

0,1817225
2.  
Nacionalinių centrinių bankų kompensacinių dydžių suma lygi nuliui.
3.  
Kompensacinės sumos skaičiuojamos kiekvieną kartą, kai valstybė narė įsiveda eurą, arba kai keičiamas ECB pasirašyto kapitalo raktas.
4.  
Kai NCB prisijungia prie Eurosistemos, jo kompensacinė suma paskirstoma kitiems nacionaliniams centriniams bankams, proporcingai kitų nacionalinių centrinių bankų atitinkamoms dalims pasirašyto kapitalo rakte, su atvirkštiniu ženklu (+/–), ir papildo visas kitiems nacionaliniams centriniams bankams jau galiojančias kompensacines sumas.
5.  
Kompensacinės sumos ir šias kompensacines sumas subalansuojantys apskaitos įrašai kiekvieno NCB apskaitoje parodomi grynųjų pinigų keitimo dienos data ir tikslinimo laikotarpio kiekvienų sekančių metų ta pačia data, apskaitos įrašus darant atskirose sąskaitose, kuriose apskaitomi vidiniai Eurosistemos likučiai. Kompensacines sumas subalansuojantys apskaitos įrašai neatlyginami.
6.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įvykus konkretiems įvykiams, susijusiems su banknotų apyvartos modelių pokyčiais, kaip nurodyta šio sprendimo III priede, kiekvieno NCB vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, tikslinami pagal to priedo nuostatas.
7.  
Šiame straipsnyje numatyti vidinių Eurosistemos likučių tikslinimai nebetaikomi nuo pirmos šeštųjų metų po atitinkamų grynųjų pinigų keitimo metų dienos.

5 straipsnis

Pinigų politikos pajamų apskaičiavimas ir paskirstymas

1.  
ECB kasdien skaičiuoja kiekvieno NCB pinigų politikos pajamas. Skaičiuojama pagal apskaitos duomenis, kuriuos nacionaliniai centriniai bankai pateikia ECB. ECB kas ketvirtį informuoja nacionalinius centrinius bankus apie sukauptas sumas.
2.  
Kiekvieno NCB pinigų politikos pajamų suma patikslinama dydžiu, lygiu visoms už į įsipareigojimų bazę įtrauktus įsipareigojimus sukauptoms, sumokėtoms arba gautoms palūkanoms, ir vadovaujantis Valdančiosios tarybos sprendimu, priimtu pagal ECBS statuto 32 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą.
3.  
Kiekvieno NCB pinigų politikos pajamų suma paskirstoma proporcingai pasirašyto kapitalo raktui kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

6 straipsnis

Pajamų, atsirandančių dėl iš apyvartos išimtų eurų banknotų nurašymo, apskaičiavimas ir paskirstymas

1.  
Iš apyvartos išimti eurų banknotai lieka įsipareigojimų bazės dalimi, kol jie yra pakeičiami arba nurašomi, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis įvyksta pirmiau.
2.  
Valdančioji taryba gali nuspręsti nurašyti iš apyvartos išimtus eurų banknotus; tokiu atveju ji nustato nurašymo dieną ir visą sudarytinų atidėjinių sumą, skirtą tiems iš apyvartos išimtiems eurų banknotams, kurie, kaip tikimasi, dar gali būti pakeisti.
3.  

Iš apyvartos išimti eurų banknotai nurašomi taip:

a) 

nurašymo dieną iš ECB ir nacionalinių centrinių bankų balanso straipsnių „Banknotai apyvartoje“ atimama visa iš apyvartos išimtų eurų banknotų, dar esančių apyvartoje, suma. Šiam tikslui faktinės iš apyvartos išimtų eurų banknotų, kurie buvo išleisti į apyvartą, sumos pakoreguojamos iki jų proporcinių sumų, apskaičiuotų pagal emisijos raktą, o skirtumai sureguliuojami tarp ECB ir nacionalinių centrinių bankų;

b) 

pakoreguota iš apyvartos išimtų eurų banknotų suma nurašoma iš balanso straipsnio „Banknotai apyvartoje“ į nacionalinių centrinių bankų pelno (nuostolio) ataskaitas;

c) 

kiekvienas NCB sudaro atidėjinius, skirtus iš apyvartos išimtiems eurų banknotams, kurie, kaip tikimasi, dar gali būti pakeisti. Atidėjiniai atitinka atitinkamo NCB dalį visoje atidėjinių sumoje, apskaičiuotą naudojant emisijos raktą.

4.  
Iš apyvartos išimti eurų banknotai, kurie pakeičiami po nurašymo datos, įtraukiami į juos priėmusio NCB apskaitą. Iš apyvartos išimtų eurų banknotų įplaukos bent kartą per metus perskirstomos tarp nacionalinių centrinių bankų taikant emisijos raktą, o skirtumai tarp jų apmokami. Kiekvienas NCB atima proporcinę sumą iš savo atidėjinių arba, jei įplaukos viršija atidėjinius – įtraukia atitinkamas išlaidas į savo pelno (nuostolio) ataskaitą.
5.  
Valdančioji taryba kasmet peržiūri visą atidėjinių sumą.

7 straipsnis

Panaikinimas

1.  
Sprendimas ECB/2010/23 panaikinamas.
2.  
Nuorodos į panaikintąjį sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja 2016 m. gruodžio 31 d.



I PRIEDAS

ĮSIPAREIGOJIMŲ BAZĖS STRUKTŪRA

A. Išskyrus visus kitus punktus, įsipareigojimų bazę sudaro:

1. 

Banknotai apyvartoje

Šiame priede grynųjų pinigų keitimo metais kiekvieno prie Eurosistemos prisijungiančio nacionalinio centrinio banko (NCB) „banknotai apyvartoje“:

a) 

apima banknotus, kuriuos išleido NCB ir kurie išreikšti jo nacionaline valiuta ir

b) 

turi būti mažinami neatlygintų paskolų, susijusių su iš anksto pristatytais eurų banknotais, kurie dar nebuvo debetuoti, vertės dydžiu (suderinto balanso (SB) 6 turto straipsnio dalis).

Po grynųjų pinigų keitimo metų kiekvieno NCB „banknotai apyvartoje“ reiškia eurais išreikštus banknotus ir neapima jokių kitų banknotų.

Jei grynųjų pinigų keitimo diena yra diena, kurią TARGET2 nedirba, NCB įsipareigojimas, atsirandantis iš eurų banknotų, kurie buvo iš anksto pristatyti pagal Gaires ECB/2006/9 ir kurie pateko į apyvartą iki grynųjų pinigų keitimo dienos, yra įsipareigojimų bazės dalis (kaip korespondentinių sąskaitų dalis SB 10.4 įsipareigojimų straipsnyje), kol įsipareigojimas tampa vidinių Eurosistemos įsipareigojimų, atsirandančių iš TARGET2 sandorių, dalimi.

2. 

Įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais, susiję su pinigų politikos operacijomis, įskaitant bet kurį iš šių punktų:

a) 

einamąsias sąskaitas, įskaitant privalomųjų atsargų reikalavimus pagal ECBS statuto 19 straipsnio 1 dalį (SB įsipareigojimų 2.1 straipsnis);

b) 

indėlių sumas pagal Eurosistemos indėlių galimybę (SB įsipareigojimų 2.2 straipsnis);

c) 

terminuotuosius indėlius (SB įsipareigojimų 2.3 straipsnis);

d) 

įsipareigojimus, kylančius iš koreguojamųjų grįžtamųjų operacijų (SB įsipareigojimų 2.4 straipsnis);

e) 

indėlius, susijusius su įkaito vertės išlaikymo prievole (SB įsipareigojimų 2.5 straipsnis).

3. 

Indėlių įsipareigojimai Eurosistemos kitoms sandorio šalims, kurios neįvykdė įsipareigojimų, kurie buvo perklasifikuoti iš SB įsipareigojimų 2.1 straipsnio.

4. 

Nacionalinių centrinių bankų vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai, susidarantys dėl ECB skolos sertifikatų išleidimo pagal Gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) 13 straipsnį (SB 10.2 įsipareigojimų straipsnis).

5. 

Grynieji vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai dėl eurų banknotų apyvartoje, įskaitant tuos, kurie atsiranda taikant šio sprendimo 4 straipsnį (SB įsipareigojimų 10.3 straipsnio dalis).

6. 

Grynieji vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai, atsirandantys iš TARGET2 sandorių, atlyginamų orientacine norma (SB 10.4 įsipareigojimų straipsnio dalis).

7. 

Iš pinigų politikos įsipareigojimų, kurių terminas yra vieneri metai arba ilgesnis, sukauptos palūkanos, kurias kiekvieno ketvirčio pabaigoje apskaito kiekvienas NCB (SB 12.2 įsipareigojimų straipsnio dalis).

8. 

Įsipareigojimai ECB atžvilgiu, atitinkantys pretenziją, susijusią su apsikeitimo sandoriais tarp ECB ir ne Eurosistemos centrinio banko, generuojančią Eurosistemos grynąsias pajamas (nebalansinių įsipareigojimų dalis).

B. Kiekvieno NCB įsipareigojimų bazės suma apskaičiuojama laikantis suderintų apskaitos principų ir taisyklių, nustatytų Gairėse (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34).



II PRIEDAS

ATSKIRTAS TURTAS

A. Išskyrus visus kitus punktus, atskirtą turtą sudaro:

1. 

Skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais, susijęs su pinigų politikos operacijomis (suderinto balanso (SB) 5 turto straipsnis).

2. 

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai (SB 7.1 turto straipsnio dalis).

3. 

Vidinės Eurosistemos pretenzijos, atitinkančios užsienio atsargų, išskyrus auksą, pervedimą į ECB, kaip numatyta ECBS statuto 30 straipsnyje (SB 9.2 turto straipsnio dalis).

4. 

Grynosios vidinės Eurosistemos pretenzijos dėl eurų banknotų apyvartoje, įskaitant tas, kurios atsiranda taikant šio sprendimo 4 straipsnį (SB turto 9.4 straipsnio dalis).

5. 

Grynosios vidinės Eurosistemos pretenzijos, atsirandančios iš TARGET2 sandorių, atlyginamų orientacine palūkanų norma (SB 9.5 turto straipsnio dalis).

6. 

Tokia aukso suma, įskaitant pretenzijas dėl ECB pervesto aukso, kad kiekvienas NCB galėtų atskirti savo aukso dalį, atitinkančią jo dalies pasirašyto kapitalo rakte taikymą bendrai visų nacionalinių centrinių bankų atskirto aukso sumai (SB 1 turto straipsnis ir 9.2 turto straipsnio dalis).

Šiame sprendime auksas vertinamas pagal vienos grynos aukso uncijos kainą eurais 2002 m. gruodžio 31 d.

7. 

Pretenzijos, atsirandančios iš eurų banknotų, kurie buvo iš anksto pristatyti pagal Gaires ECB/2006/9 ir kurie tuomet pateko į apyvartą iki grynųjų pinigų keitimo dienos (iki grynųjų pinigų keitimo dienos – SB 4.1 turto straipsnio dalis, po to – korespondentinių sąskaitų dalis SB 9.5 turto straipsnyje), bet tik kol tokios pretenzijos tampa vidinių Eurosistemos pretenzijų, kylančių iš TARGET2 sandorių, dalimi.

8. 

Likusios pretenzijos, atsirandančios kitoms Eurosistemos sandorio šalims nevykdant įsipareigojimų Eurosistemos kredito operacijų kontekste, ir (arba) finansinis turtas arba pretenzijos (trečiųjų šalių atžvilgiu), perimti nuosavybėn ir (arba) įgyti realizuojant Eurosistemos kredito operacijų kontekste įsipareigojimų nevykdančių kitų Eurosistemos sandorio šalių pateiktą įkaitą, perklasifikuoti iš SB 5 turto straipsnio (SB 11.6 turto straipsnio dalis).

9. 

Iš pinigų politikos turto, kurio terminas yra vieneri metai arba ilgesnis, sukauptos palūkanos, kurias ketvirčio pabaigoje apskaito kiekvienas NCB (SB 11.5 turto straipsnio dalis).

▼M1

9a. 

Likučiai, susiję su sukauptomis pinigų politikos tikslais laikomų nuvertėjusių vertybinių popierių atkarpos palūkanomis (išskyrus sukauptas nuvertėjusių vertybinių popierių, nurodytų šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies b punkte (SB 11.5 turto straipsnio dalis), atkarpos palūkanas).

▼B

10. 

Su apsikeitimo sandoriais tarp ECB ir ne Eurosistemos centrinio banko susijusios pretenzijos kitoms euro zonos sandorio šalims, generuojančios Eurosistemos grynąsias pajamas (SB 3.1 turto straipsnio dalis).

▼M1

11. 

Su likvidumo didinimo operacijomis susijusios pretenzijos ne Eurosistemos centriniams bankams (SB turto straipsnio 4.1 dalis arba nebalansinio turto dalis).

▼B

B. Kiekvieno NCB atskirto turto vertė apskaičiuojama laikantis suderintų apskaitos principų ir taisyklių, nustatytų Gairėse (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34).



III PRIEDAS

A.    Pirmasis nenumatytas patikslinimas

Jei bendras grynųjų pinigų keitimo metais apyvartoje esančių banknotų vertės vidurkis yra mažesnis negu bendras ataskaitiniu laikotarpiu apyvartoje esančių banknotų (įskaitant eurą įsivedusios valstybės narės banknotus nacionaline valiuta, perskaičiuotus į eurus kiekvienos ataskaitinio laikotarpio dienos užsienio valiutos keitimo kursu) vertės vidurkis eurais, „S“ koeficientas, kuris grynųjų pinigų keitimo metams taikomas vadovaujantis 4 straipsnio 1 dalimi, atgaline tvarka mažinamas proporcingai tiek, kiek sumažėja bendras apyvartoje esančių banknotų vidurkis.

Po sumažinimo koeficientas negali būti mažesnis negu 0,8606735. Jei taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata, po ketvirtadalį nacionalinių centrinių bankų kompensacinės sumos („C“), taikytinos grynųjų pinigų keitimo metais, sumažinimo pridedama prie kiekvieno NCB kompensacinės sumos, kuri, vadovaujantis 4 straipsnio 1 dalimi, taikoma antraisiais – penktaisiais metais po grynųjų pinigų keitimo metų.

B.    Antrasis nenumatytas patikslinimas

Tiems nacionaliniams centriniams bankams, kurių 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės sumos sudaro teigiamą skaičių, o į pelno (nuostolio) ataskaitos pajamų straipsnį „Pinigų politikos pajamų grynasis rezultatas“ metų gale įtraukus sumokėtą grynąjį atlygį už vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su apyvartoje esančiais banknotais, susidaro grynosios išlaidos, „S“ koeficientas, kuris grynųjų pinigų keitimo metams taikomas vadovaujantis 4 straipsnio 1 dalimi, mažinamas iki tiek, kad būtų išvengta tokios padėties.

Po sumažinimo koeficientas negali būti mažesnis negu 0,8606735. Jei taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata, po ketvirtadalį nacionalinių centrinių bankų kompensacinės sumos („C“), taikytinos grynųjų pinigų keitimo metais,sumažinimo pridedama prie kiekvieno NCB kompensacinės sumos, kuri, vadovaujantis 4 straipsnio 1 dalimi, taikoma antraisiais – penktaisiais metais po grynųjų pinigų keitimo metų.



IV PRIEDAS

PANAIKINTAS SPRENDIMAS IR VĖLESNI DALINIAI PAKEITIMAI



Sprendimas ECB/2010/23

OL L 35, 2011 2 9, p. 17

Sprendimas ECB/2011/18

OL L 319, 2011 12 2, p. 116

Sprendimas ECB/2014/24

OL L 117, 2014 6 7, p. 168

Sprendimas ECB/2014/56

OL L 53, 2015 2 25, p. 21

Sprendimas ECB/2015/37

OL L 313, 2015 11 28, p. 42


( 1 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

( 2 ) 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (Bendrųjų dokumentų gairės) (ECB/2014/60) (OL L 91, 2015 4 2, p. 3).

( 3 ) Nurodant Vidurio Europos laiką atsižvelgiama į perėjimą prie Vidurio Europos vasaros laiko.

( 4 ) 2016 m. lapkričio 3 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2016/2249 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2016/34) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 37).

( 5 ) 2020 m. vasario 3 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2020/188 dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (ECB/2020/9) (OL L 39, 2020 2 12, p. 12).

( 6 ) 2020 m. kovo 24 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2020/440 dėl laikinos specialiosios pandeminės pirkimo programos (ECB/2020/17) (OL L 91, 2020 3 25, p. 1).