(1) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(2) Sutarties 107 straipsnio 2 dalyje nurodytos pagalbos rūšys, kurios yra suderinamos su vidaus rinka, įskaitant to straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą pagalbą gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti. Sutarties 107 straipsnio 3 dalyje išvardytos pagalbos rūšys, kurias galima laikyti suderinamomis su vidaus rinka, įskaitant to straipsnio 3 dalies c punkte nurodytą pagalbą, skirtą tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(3) Pagal Sutarties 108 straipsnio 1 ir 2 dalis Komisija turi, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nuolat kontroliuoti visas valstybėse narėse esamas pagalbos sistemas. Pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį kiekviena valstybė narė turi informuoti Komisiją apie visus ketinimus suteikti arba pakeisti pagalbą. Išsamios Sutarties 108 straipsnio taikymo procedūrinės taisyklės nustatytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 659/1999 ( 1 ) ir Komisijos reglamente (EB) Nr. 794/2004 ( 2 ).

(4) Sutarties 42 straipsnyje nustatyta, kad Sutarties nuostatos dėl konkurencijos taisyklių, įskaitant valstybės pagalbos taisykles, žemės ūkio produktų, kurie apima ir žvejybos bei akvakultūros sektoriaus produktus, gamybai ir prekybai taikomos tokiu mastu, kokį nustato Europos Parlamentas ir Taryba. Su valstybės pagalba susijusių Sutarties nuostatų taikymo pagalbai, teikiamai žvejybos ir akvakultūros sektoriui, mastas nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 ( 3 ), kuriuo įsteigiamas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF), 8 straipsnyje.

(5) Reglamento (ES) Nr. 508/2014 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagalbai, kurią valstybės narės teikia žvejybos ir akvakultūros sektoriui, taikomi Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai. To reglamento 8 straipsnio 2 dalyje yra numatyta šios bendrosios taisyklės išimtis ir numatoma, kad Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi žvejybos ir akvakultūros sektoriui skirtiems mokėjimams, kuriuos valstybės narės atlieka pagal tą reglamentą ir laikydamosi jo nuostatų. Tačiau pagal to reglamento 8 straipsnio 3 dalį Sutarties nuostatos dėl valstybės pagalbos taikomos, jei nacionalinėmis nuostatomis nustatomas žvejybos ir akvakultūros sektoriaus viešasis finansavimas, kuriuo siekiama daugiau nei numatyta to reglamento nuostatomis. Tokiu atveju valstybės pagalbos taisyklės taikomos visam viešajam finansavimui.

(6) Kai kurie valstybių narių pagal Reglamentą (ES) Nr. 508/2014 atliekami mokėjimai, pavyzdžiui, mokėjimai pagal to reglamento V antraštinės dalies VIII skyrių, susijusį su integruotos jūrų politikos (IJP) priemonėmis, finansuojamomis pagal pasidalijamojo valdymo principą, nėra mokėjimai žvejybos ir akvakultūros sektoriui ir nėra su juo sietini. Be to, mokėjimai pagal to reglamento V antraštinės dalies III skyrių, susijusį su tvariu žuvininkystės ir akvakultūros regionų plėtojimu, paprastai taip pat nėra sietini su žvejybos ir akvakultūros sektoriumi. Vis dėlto, jeigu tie mokėjimai yra susiję su to reglamento V antraštinės dalies I, II ir IV skyriuose numatytomis priemonėmis, kaip nustatyta to reglamento 63 straipsnio 2 dalyje, jie yra sietini su žvejybos ir akvakultūros sektoriumi.

(7) Mokėjimams pagal Reglamentą (ES) Nr. 508/2014, kurie nėra sietini su žvejybos ir akvakultūros sektoriumi, taikomos Sutartyje nustatytos valstybės pagalbos taisyklės. Jei tie mokėjimai yra valstybės pagalba, jie turėtų būti vertinami vadovaujantis atitinkamų valstybės pagalbos priemonių nuostatomis. Tokiu atveju šios gairės, Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1388/2014 ( 4 ) ir Komisijos reglamentas (ES) Nr. 717/2014 ( 5 ) netaikomi.

(8) Šiose gairėse nustatomi principai, kuriuos Komisija taikys vertindama, ar pagalbą žvejybos ir akvakultūros sektoriui galima laikyti suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 2 dalį arba 107 straipsnio 3 dalį.

(9)  ►M1  Valstybės pagalba žvejybos ir akvakultūros sektoriui yra įtraukta į platesnio masto bendrą žuvininkystės politiką (toliau – BŽP). Todėl valstybės pagalbos teikimas gali būti pateisinamas tik jei ši pagalba atitinka BŽP tikslus. Taigi Komisija taiko ir aiškina šias gaires remdamasi BŽP taisyklėmis. Pagal BŽP Sąjunga teikia finansinę paramą žvejybos ir akvakultūros sektoriui EJRŽF lėšomis. Nepriklausomai nuo to, ar viešąją paramą (kad ir iš dalies) finansuoja Sąjunga, ar tik valstybė narė, socialinis ir ekonominis jos poveikis yra toks pats. Todėl Komisija mano, kad jos valstybės pagalbos kontrolės politika ir pagal BŽP teikiama parama turėtų būti nuoseklios ir suderintos. Nors iš esmės valstybės pagalba neturėtų būti teikiama veiksmams, kurie neatitinka EJRŽF paramos reikalavimų, tam tikros valstybės pagalbos priemonės, atsižvelgiant į jų teigiamą indėlį siekiant BŽP tikslų konkrečiomis aplinkybėmis, vis dėlto galėtų būti suderinamos su vidaus rinka. ◄

(10) Bendra žuvininkystės politika, kurios tikslai nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 ( 6 ) 2 straipsnyje, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosaugos požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir kad jos valdymo būdas derėtų su tikslais gauti ekonominės, socialinės ir su užimtumu susijusios naudos ir tikslu padėti užtikrinti maisto tiekimą.

(11) Pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 5 straipsnį EJRŽF tikslai yra: skatinti konkurencingą, aplinkosaugos požiūriu tvarią, ekonomiškai gyvybingą ir socialiai atsakingą žvejybą ir akvakultūrą; skatinti BŽP įgyvendinimą; skatinti subalansuotą ir integracinį žvejybos ir akvakultūros regionų teritorinį plėtojimą; taip pat skatinti Sąjungos IJP plėtojimą ir įgyvendinimą, papildant sanglaudos politiką ir BŽP. Siekiant tų tikslų apskritai neturi būti didinami žvejybos pajėgumai.

(12) EJRŽF finansinė parama teikiama pagal įvairias konkrečias Reglamente (ES) Nr. 508/2014 nustatytas temas ir jame nustatytoms sritims. EJRŽF lėšomis remiamos priemonės įgyvendinamos remiantis tiesioginio arba pasidalijamojo valdymo principais.

(13) 2012 m. gegužės 8 d. komunikate „ES valstybės pagalbos modernizavimas“ (toliau – Komunikatas dėl valstybės pagalbos modernizavimo) ( 7 ) Komisija nurodė tris bendruosius valstybės pagalbos kontrolės modernizavimo tikslus: a) skatinti tvarų, pažangų ir integracinį ekonomikos augimą konkurencingoje vidaus rinkoje; b) Komisijai atliekant ex ante nagrinėjimą, daugiausia dėmesio skirti didžiausią poveikį vidaus rinkai darančioms byloms, kartu stiprinant bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis valstybės pagalbos teisės vykdymo srityje; c) supaprastinti taisykles ir pagreitinti sprendimų priėmimą.

(14) Visų pirma Komisija paragino, vadovaujantis bendru požiūriu, persvarstyti įvairias gaires ir sistemas, siekiant stiprinti vidaus rinką, skatinti veiksmingiau naudoti viešąsias lėšas valstybės pagalba tinkamiau prisidedant prie bendros svarbos tikslų ir daugiau dėmesio skiriant skatinamajam poveikiui, apriboti pagalbą iki minimumo ir vengti galimo neigiamo pagalbos poveikio konkurencijai ir prekybai. Šiose gairėse nustatyti principai ir sąlygos yra pagrįsti Komunikate dėl valstybės pagalbos modernizavimo nustatytais tikslais.

(15) Šios gairės taikomos bet kokiai pagalbai, teikiamai žvejybos ir akvakultūros sektoriui. Jos taikomos pagalbos schemoms ir individualiai pagalbai.

(16) Šios gairės taikomos regioninės pagalbos elementams, susijusiems su žvejybos ir akvakultūros sektoriumi ( 8 ). Jos taip pat taikomos visų kitų rūšių pagalbai, teikiamai žvejybos ir akvakultūros sektoriui iš kitų nei EJRŽF Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų).

(17) Šios gairės netaikomos pagalbai, kuri teikiama kaip papildomas finansavimas Reglamento (ES) Nr. 508/2014 72 straipsnyje nurodytiems kompensavimo planams įgyvendinti. Tokia pagalba pagal to reglamento 73 straipsnį tvirtinama kaip tų planų dalis.

(18) Komisija primena kiekvienai valstybei narei jos pareigą pranešti apie visus ketinimus suteikti naują pagalbą, kaip numatyta Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 659/1999 2 straipsnyje.

(19) Tačiau valstybė narė neprivalo pranešti Komisijai apie:

a) pagalbą, atitinkančią vieną iš bendrosios išimties reglamentų, priimtų pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/98 ( 9 ) 1 straipsnį, jei šie reglamentai taikomi žvejybos ir akvakultūros sektoriui, visų pirma apie:

i. pagalbą, atitinkančią Reglamentą (ES) Nr. 1388/2014, ir

ii. pagalbą mokymui, pagalbą MVĮ gauti finansavimą, pagalbą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, inovacijų pagalbą MVĮ ir pagalbą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems darbuotojams bei neįgaliems darbuotojams, atitinkančią Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014 ( 10 );

b)  de minimis pagalbą, atitinkančią Reglamentą (ES) Nr. 717/2014.

(20) Komisija primena kiekvienai valstybei narei, kad jei pagalbos priemonės finansavimo sistema, pavyzdžiui, finansavimas parafiskaliniais mokesčiais, sudaro neatskiriamą pagalbos priemonės dalį, apie ją taip pat turėtų būtų pranešama ( 11 ).

(21) Komisija primena valstybėms narėms, kad apie pagalbą, kuri teikiama kaip papildomas finansavimas Reglamento (ES) Nr. 508/2014 72 straipsnyje nurodytiems kompensavimo planams įgyvendinti, privaloma pranešti Komisijai kaip apie tų kompensavimo planų dalį. Pagal to reglamento 73 straipsnį bus laikoma, kad apie valstybės pagalbą, apie kurią taip pranešta, yra pranešta ir pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį.

(22) Šiose gairėse vartojamų terminų apibrėžtys:

a) pagalba – bet kokia priemonė, atitinkanti Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

b) pagalbos schema – bet koks aktas, pagal kurį bendrai ir abstrakčiai akte nurodytoms įmonėms galima skirti individualią pagalbą netaikant kitų įgyvendinimo priemonių, ir bet koks aktas, pagal kurį vienai arba kelioms įmonėms gali būti skiriama su konkrečiu projektu nesusijusi pagalba neribotam laikotarpiui ir (arba) neriboto dydžio pagalba;

c)  ad hoc pagalba – ne pagal pagalbos schemą skirta pagalba;

d) individuali pagalba – ad hoc pagalba ir pagal pagalbos schemą atskiriems pagalbos gavėjams skiriama pagalba;

e) pagalbos suteikimo data – diena, kurią pagalbos gavėjui pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą suteikiama juridinė teisė gauti pagalbą;

f) pagalbos intensyvumas – bendras pagalbos dydis prieš mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą, išreikštas tinkamų finansuoti išlaidų procentine dalimi;

g) žvejybos ir akvakultūros sektorius – ūkio sektorius, apimantis visą žvejybos arba akvakultūros produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos jais veiklą;

h) žvejybos ir akvakultūros produktai – Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 ( 12 ) I priede išvardyti produktai;

i) MVĮ (arba mažosios ir vidutinės įmonės) – įmonės, atitinkančios Reglamento (ES) Nr. 1388/2014 I priede nustatytus kriterijus;

j) didelė įmonė – bet kokia įmonė, neatitinkanti Reglamento (ES) Nr. 1388/2014 I priede nustatytų kriterijų;

k) atokiausi regionai – Sutarties 349 straipsnyje nurodyti regionai. Pagal Europos Vadovų Tarybos sprendimą 2010/718/ES ( 13 ) Sen Bartelemi nuo 2012 m. sausio 1 d. nebelaikomas atokiausiu regionu. Pagal Europos Vadovų Tarybos sprendimą 2012/419/ES ( 14 ) Majotas nuo 2014 m. sausio 1 d. laikomas atokiausiu regionu;

l) veiklos pagalba – pagalba, kuria mažinant įmonės gamybos sąnaudas arba didinant jos pajamas siekiama padidinti jos verslo likvidumą arba dėl kurios poveikio jos verslo likvidumas padidėja, visų pirma pagalba, apskaičiuojama atsižvelgiant tik į pagamintą arba parduotą kiekį, produktų kainas, pagamintus vienetus arba gamybos priemones.

(23) Siekdama nustatyti, ar pagalbos priemonė, apie kurią jai pranešta, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, Komisija nagrinėja, ar pagalbos priemonės struktūra užtikrinama, kad teigiamas pagalbos poveikis siekiant bendros svarbos tikslo viršytų galimą neigiamą jos poveikį prekybai ir konkurencijai.

(24) Komunikate dėl valstybės pagalbos modernizavimo paraginta nustatyti ir apibrėžti bendruosius principus, pagal kuriuos Komisija turėtų vertinti visų pagalbos priemonių suderinamumą. Todėl Komisija laikys pagalbos priemonę suderinama su vidaus rinka tik jei ji atitiks visus šiuos principus:

a) prisidėjimas prie tiksliai apibrėžto bendros svarbos tikslo: valstybės pagalbos priemone turi būti siekiama bendros svarbos tikslo pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį (3.3 skirsnis);

b) valstybės intervencijos būtinybė: valstybės pagalbos priemonė turi būti skirta tokiems atvejams, kai ja, pavyzdžiui, pašalinant rinkos nepakankamumą arba išsprendžiant teisingumo ar sanglaudos problemą, galima iš esmės pagerinti padėtį taip, kaip to negali padaryti pati rinka (3.4 skirsnis);

c) pagalbos priemonės tinkamumas: siūloma pagalbos priemonė turi būti politikos priemonė, tinkama bendros svarbos tikslui pasiekti (3.5 skirsnis);

d) skatinamasis poveikis: pagalba turi būti keičiamas atitinkamos (-ų) įmonės (-ių) elgesys – jis (jos) turi pradėti vykdyti papildomą veiklą, kurios, negavusi (-ios) pagalbos, ji (jos) nevykdytų arba vykdytų ją ribotai, kitaip ar kitoje vietoje (3.6 skirsnis);

e) pagalbos proporcingumas (iki būtino minimumo apribota pagalba): pagalbos suma turi būti apribota iki minimumo, būtino papildomoms investicijoms arba veiklai atitinkamoje srityje paskatinti (3.7 skirsnis);

f) nederamo neigiamo poveikio konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai vengimas: neigiamas pagalbos poveikis turi būti pakankamai ribotas, kad bendras priemonės poveikis būtų teigiamas (3.8 skirsnis);

g) pagalbos skaidrumas: valstybės narės, Komisija, ekonominės veiklos vykdytojai ir visuomenė turi turėti galimybę lengvai susipažinti su visais atitinkamais aktais ir susijusia informacija apie pagalbą, skirtą pagal tuos aktus (3.9 skirsnis).

(25) Be to, tam tikrų kategorijų pagalbos schemoms gali būti taikomas ex post vertinimo reikalavimas, kaip nurodyta 118–121 punktuose. Komisija gali apriboti tų schemų taikymo trukmę (paprastai iki ketverių metų ar trumpesnio laikotarpio), palikdama galimybę vėliau pranešti apie jų pratęsimą.

(26) Jei pagalbos priemone arba su ja susijusiomis sąlygomis (įskaitant jos finansavimo metodą, jei tas metodas yra neatskiriama tos priemonės dalis) pažeidžiama Sąjungos teisė, pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka ( 15 ).

(27) Su vidaus rinka yra nesuderinama pagalba, skiriama veiklai, susijusiai su eksportu į trečiąsias šalis arba valstybes nares, t. y. pagalba, tiesiogiai susijusi su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu ir veikimu arba kitomis su eksporto veikla susijusiomis išlaidomis, ir pagalba, teikiama, kai naudojama daugiau vietinių, o ne importuotų prekių.

(28) Vertindama pagalbą, skirtą įmonei, kuriai pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame pagalba paskelbta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, yra išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti, Komisija atsižvelgs į dar negrąžintą pagalbos sumą ( 16 ). Tačiau tai netaikoma pagalbai, kuria pagal Sutarties 107 straipsnio 2 dalies b punktą kompensuojama gaivalinių nelaimių padaryta žala.

(29) Bendrieji vertinimo principai apskritai turi būti taikomi atsižvelgiant į specifinį BŽP kontekstą. Todėl jie taikomi visų šiose gairėse numatytų rūšių pagalbai, nebent 4 ir 5 skirsniuose, atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes žvejybos ir akvakultūros sektoriuje, būtų numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos.

(30) Be 3.1 skirsnyje nustatytų bendrųjų vertinimo principų, Komisija žvejybos ir akvakultūros sektoriui taiko šiame skirsnyje nustatytus konkrečius principus.

(31) Kiekvienas valstybės pagalbos gavėjas turi laikytis BŽP taisyklių.

(32) Pagalbos paraiška arba, jei paraiška nenumatyta, lygiavertis dokumentas turi būti laikomi nepriimtinais, jeigu Reglamento (ES) Nr. 508/2014 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija nustatė, kad atitinkamas veiklos vykdytojas padarė vieną arba daugiau to reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų arba nusikalstamų veikų arba sukčiavo, kaip nurodyta to reglamento 10 straipsnio 3 dalyje. Laikotarpiai, kuriais paraiška arba lygiavertis dokumentas laikomi nepriimtinais, nustatomi deleguotuosiuose aktuose, priimtuose remiantis to reglamento 10 straipsnio 4 dalimi. Šis principas netaikomas pagalbai, kuri atitinka šių gairių 4, 5.3 ir 5.4 skirsniuose nustatytas specialiąsias sąlygas.

(33) Kiekviena įmonė, pateikusi pagalbos paraišką arba, jei paraiška nenumatyta, lygiavertį dokumentą, turi laikytis BŽP taisyklių visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir penkerius metus po galutinio mokėjimo pagalbos gavėjui. Pagalbos priemonėse turi būti aiškiai numatoma, kad pagalbos gavėjas ar gavėjai tais laikotarpiais turi laikytis BŽP taisyklių. Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad pagalbos gavėjas tais laikotarpiais padarė vieną ar daugiau Reglamento (ES) Nr. 508/2014 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, ir todėl pagalbos paraiška tapo nepriimtina, jis turi grąžinti pagalbos sumą.

(34) Pagalbos priemonė, kuri yra tos pačios rūšies kaip ir veiksmas, tinkamas finansuoti pagal Reglamentą (ES) Nr. 508/2014, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka tik jei atitinka atitinkamas to reglamento nuostatas, taikomas tos rūšies veiksmui, visų pirma nuostatas dėl viešosios pagalbos intensyvumo. Jei pagalba viršija tame reglamente nustatytus kriterijus, valstybė narė privalo įrodyti tokios pagalbos pagrįstumą ir būtinybę.

(35)  ►M1  Pagalba negali būti teikiama veiklai, kuri yra lygiavertė Reglamento (ES) Nr. 508/2014 11 straipsnyje nurodytiems netinkamiems finansuoti veiksmams, išskyrus atvejus, kai šiose gairėse nurodyta kitaip. ◄

(36) Pagalbos priemonė turi padėti siekti vieno arba daugiau Sutarties 107 straipsnio 3 dalyje nustatytų bendros svarbos tikslų.

(37) Be to, kiekvienoje pagalbos priemonėje turi būti nurodoma, kokių BŽP tikslų ji padeda siekti, ir aiškiai parodoma, kaip ji padės siekti tų tikslų nedarydama neigiamo poveikio kitiems BŽP tikslams. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nustatyti BŽP tikslai, be kita ko, apima siekį užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosaugos požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir kad jos valdymo būdas derėtų su tikslais gauti ekonominės, socialinės ir su užimtumu susijusios naudos ir tikslu padėti užtikrinti maisto tiekimą.

(38)  ►M1  Komisija mano, kad pagalbos priemonės, tenkinančios šių gairių 4, 5.1, 5.3, 5.4 ir 5.6a skirsniuose nustatytas specialiąsias sąlygas, padeda siekti bendros svarbos tikslo. ◄

(39) Norint įvertinti, ar valstybės pagalba yra būtina bendros svarbos tikslui pasiekti, pirmiausia nustatoma spręstina problema. Valstybės pagalba turėtų būti skiriama tais atvejais, kai ja galima iš esmės pagerinti padėtį taip, kaip to rinka negali padaryti pati. Tai ypač svarbu esant ribotiems viešiesiems ištekliams.

(40) Tam tikromis sąlygomis valstybės pagalbos priemonėmis galima išspręsti rinkos nepakankamumo problemas ir taip padėti užtikrinti efektyvų rinkų veikimą bei padidinti konkurencingumą. Be to, kai rinkos duoda veiksmingų rezultatų, tačiau teisingumo ar sanglaudos požiūriu jie laikomi nepakankamais, valstybės pagalba gali būti naudojama labiau pageidaujamiems, teisingumo požiūriu geresniems rinkos rezultatams pasiekti.

(41) Apskritai valstybės pagalba neturi būti siekiama ir pasiekiama apsauginio poveikio: ji turi skatinti žvejybos ir akvakultūros sektoriaus racionalizavimą ir veiksmingumą. Bet kokia valstybės pagalba turi būti siekiama nuolatinės sektoriaus pažangos, kad jis veiktų pagal rinkos dėsnius.

(42)  ►M1  Taikydama šias gaires, Komisija laikosi nuomonės, kad pagalbos, kuri tenkina šių gairių 4, 5.1, 5.3, 5.4 ir 5.6a skirsniuose nustatytas specialiąsias sąlygas, atveju rinka be valstybės intervencijos nepasiekia numatytų tikslų ir dėl to valstybės intervencija yra būtina. ◄

(43) Siūloma pagalbos priemonė turi būti atitinkamiems tikslams pasiekti tinkama politikos priemonė. Pagalbos priemonė nebus laikoma suderinama su vidaus rinka, jei tą patį teigiamą indėlį siekiant BŽP tikslų galima pasiekti kitomis mažesnį iškraipomąjį poveikį turinčiomis politikos priemonėmis ar pagalbos formomis.

(44)  ►M1  Komisija mano, kad pagalba, kuri tenkina šių gairių 4, 5.1, 5.3, 5.4 ir 5.6a skirsniuose nustatytas specialiąsias sąlygas, yra tinkama politikos priemonė. Visais kitais atvejais valstybė narė turi įrodyti, kad nėra kitų mažesnį iškraipomąjį poveikį turinčių politikos priemonių. ◄

(45) Komisija ypač atsižvelgs į visus valstybės narės pateiktus siūlomos pagalbos schemos poveikio vertinimus. Vertinant, ar nėra kitų mažesnį iškraipomąjį poveikį turinčių politikos priemonių, taip pat gali būti atsižvelgiama į 6 skirsnyje aprašytų ex post vertinimų rezultatus.

(46) Pagalba gali būti teikiama įvairiomis formomis. Kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad pagalba būtų teikiama tokia forma, kad konkurencijos ir prekybos iškraipymo tikimybė būtų kuo mažesnė.

(47) Jei pagalbos forma yra tokia, kad pagalba suteikiamas tiesioginis piniginis pranašumas (pavyzdžiui, skiriamos tiesioginės dotacijos, atleidžiama nuo mokesčių, socialinio draudimo ar kitų privalomųjų įmokų arba jie sumažinami), valstybė narė turi įrodyti, kodėl yra mažiau tikslinga teikti pagalbą kitomis, galbūt mažesnį iškraipomąjį poveikį turinčiomis formomis, tokiomis kaip grąžintini avansai arba skolos ar nuosavo kapitalo priemonėmis pagrįsta pagalba (pavyzdžiui, lengvatinės paskolos ar palūkanų subsidijos, valstybės garantijos, akcijų įsigijimas ar kiti kapitalo suteikimo palankiomis sąlygomis būdai).

(48) Vertinant, ar nėra kitų mažesnį iškraipomąjį poveikį turinčių pagalbos formų, gali būti atsižvelgiama į 6 skirsnyje aprašytų ex post vertinimų rezultatus.

(49) Pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka tik jei ji turi skatinamąjį poveikį. Pagalba turi skatinamąjį poveikį, jei dėl jos pasikeičia įmonės elgesys: ji pradeda vykdyti papildomą veiklą, kurios, negavusi pagalbos, ji nevykdytų arba vykdytų ją ribotai arba kitaip. Pagalba negali būti subsidijuojamos veiklos išlaidos, kurias įmonė būtų patyrusi bet kuriuo atveju, taip pat neturi būti kompensuojama įprasta ekonominės veiklos verslo rizika ( 17 ).

(50) Veiklos pagalba ir pagalba, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laikytis privalomųjų standartų, iš esmės yra nesuderinamos su vidaus rinka, išskyrus atvejus, kai Sąjungos teisės aktuose ar šiose gairėse yra aiškiai numatytos išimtys, ir kitus tinkamai pagrįstus atvejus.

(51) Pagalba, skiriama veiksmui, kurį pagalbos gavėjas jau buvo pradėjęs vykdyti prieš pateikdamas pagalbos paraišką nacionalinėms valdžios institucijoms, negali būti laikoma turinčia skatinamąjį poveikį.

(52)  ►M1  Kompensacinio pobūdžio pagalba, pavyzdžiui, pagalba, kuri atitinka 4, 5.3 ir 5.4 skirsniuose nustatytas specialiąsias sąlygas, taip pat pagalba, kuri atitinka 5.6 skirsnyje nustatytas sąlygas, ir pagalba, kuri atitinka 5.6a skirsnyje nustatytas specialiąsias sąlygas, neprivalo turėti skatinamojo poveikio. ◄

(53) Mokesčių lengvatų pavidalo pagalba bus laikoma turinčia skatinamąjį poveikį, jei taikant tokią priemonę teisė gauti pagalbą nustatoma remiantis objektyviais kriterijais, nepaliekant valstybei narei teisės spręsti savo nuožiūra, ir jei ta priemonė yra priimta ir įsigaliojusi prieš pradedant vykdyti su remiamu projektu ar veikla susijusį darbą. Pastarasis reikalavimas netaikomas fiskalinių teisių perėmimo schemoms, jeigu priemonė jau buvo numatyta ankstesnėse mokesčių lengvatų pavidalo schemose.

(54) Pagalba turi būti apribota iki minimumo, būtino paskatinti pagalbos gavėją vykdyti veiklą.

(55) Paprastai pagalba bus laikoma apribota iki minimumo, jei jos suma atitiks grynąsias papildomas išlaidas, patiriamas atliekant investiciją atitinkamoje srityje, palyginti su priešingos padėties scenarijumi, jei pagalba nebūtų skirta (grynųjų papildomų išlaidų metodas).

(56) Taigi pagalba negali viršyti minimalios sumos, būtinos projekto pelningumui užtikrinti. Pavyzdžiui, suteikus pagalbą projekto vidinė grąžos norma (toliau – VGN) ( 18 ) negali tapti didesnė už įprastas grąžos normas, kurias atitinkama įmonė yra nustačiusi kitiems panašiems investiciniams projektams. Jei tokios normos nenustatytos, suteikus pagalbą projekto VGN neturėtų tapti didesnė už visos bendrovės kapitalo kainą arba už grąžos normas, įprastai taikomas atitinkamame sektoriuje.

(57) Jei pagalbos priemonė yra tos pačios rūšies kaip ir veiksmas, tinkamas finansuoti pagal Reglamentą (ES) Nr. 508/2014, laikoma, kad pagalbos proporcingumo principo laikomasi, jeigu pagalbos suma neviršija didžiausio taikytino viešosios pagalbos intensyvumo, nustatyto to reglamento 95 straipsnyje ir I priede. Jei pagal priemonę teikiamos viešosios pagalbos didžiausias intensyvumas viršija tose nuostatose nustatytą intensyvumą, laikoma, kad pagalbos proporcingumo principo laikomasi, jeigu valstybė narė įrodo tokios pagalbos pagrįstumą ir būtinybę.

(58)  ►M1  Kompensacinio pobūdžio pagalba, pavyzdžiui, pagalba, kuri atitinka 4, 5.3 ir 5.4 skirsniuose nustatytas specialiąsias sąlygas, taip pat pagalba, kuri atitinka 5.6 skirsnyje nustatytas sąlygas, ir pagalba, kuri atitinka 5.6a skirsnyje nustatytas specialiąsias sąlygas, yra laikoma proporcinga. ◄

(59) Pagalba gali būti skiriama pagal kelias schemas tuo pačiu metu arba sumuojama su ad hoc pagalba, jeigu bendra veiklai skirto viešojo finansavimo suma neviršija šiose gairėse nurodyto atitinkamo didžiausio pagalbos intensyvumo.

(60) Kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka, neigiamas pagalbos priemonės poveikis (konkurencijos iškraipymas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai) turi būti ribotas ir mažesnis už teigiamą poveikį siekiant bendros svarbos tikslo.

(61) Iš principo, pagalba žvejybos ir akvakultūros sektoriui gali iškraipyti produktų rinkas ir padaryti poveikį vietovės pasirinkimui. Todėl ji gali lemti neveiksmingą išteklių paskirstymą, dėl kurio prastėja ekonominiai vidaus rinkos rezultatai, ir pasiskirstymo problemas, dėl kurių iškraipomas ekonominės veiklos pasiskirstymas įvairiuose geografiniuose rajonuose.

(62)  ►M1  Kadangi pagalba daro teigiamą poveikį sektoriaus plėtrai, Komisija laikosi nuomonės, kad tuo atveju, kai ji tenkina 4, 5.1, 5.3, 5.4 ir 5.6a skirsniuose nustatytas specialiąsias sąlygas, neigiamas poveikis konkurencijai ir prekybai yra apribotas iki minimumo. ◄

(63) Komisija apskritai manys, kad poveikis konkurencijai ir prekybai yra labiau ribotas, jeigu pagalba bus proporcinga (apribota iki būtino minimumo), o pagalbos suma bus kuo mažesnė, palyginti su bendromis tinkamomis finansuoti išlaidomis.

(64) Pagalbos schemomis neturi būti stipriai iškraipoma konkurencija ir prekyba. Visų pirma, net jei atskiri iškraipymai gali būti laikomi nedideliais, turėtų būti užtikrinta, kad bendras schemos iškraipomasis poveikis nebūtų labai didelis.

(65) Todėl valstybė narė turi įrodyti, kad neigiamas pagalbos poveikis bus apribotas iki minimumo, atsižvelgiant į, pavyzdžiui, atitinkamų projektų dydį, atskiras ir bendras pagalbos sumas, numatomus pagalbos gavėjus ir tikslinio sektoriaus ypatybes. Kad Komisija galėtų įvertinti pagalbos poveikį, valstybė narė gali pateikti bet kokius turimus poveikio vertinimus ir ankstesnių panašių schemų ex post vertinimus.

(66) Vertindama individualios pagalbos, apie kurią pranešama, poveikį, Komisija ypatingą dėmesį skiria neigiamam poveikiui, susijusiam su pasitraukimo iš rinkos kliūtimis ir didelės įtakos rinkoje sąvoka. Šį neigiamą poveikį turi atsverti teigiamas pagalbos poveikis.

(67) Kad būtų galima nustatyti ir įvertinti galimus konkurencijos ir prekybos iškraipymus, kiekviena valstybė narė turėtų pateikti Komisijai įrodymų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti atitinkamą produkto rinką, t. y. produktus, kuriems turės įtakos pasikeitęs pagalbos gavėjo elgesys, geografinę rinką, konkurentus ir atitinkamus klientus bei vartotojus.

(68) Galimus konkurencijos ir prekybos iškraipymus Komisija vertins remdamasi įvairiais kriterijais, tokiais kaip atitinkamo produkto rinkos struktūra, rinkos veiklos rezultatai (nuosmukį patirianti ar auganti rinka), pagalbos gavėjo atrankos procesas ir pagalbos gavėjo rinkos strategija.

(69) Kiekviena valstybė narė išsamioje valstybės pagalbos interneto svetainėje nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu privalo skelbti bent toliau nurodytą informaciją:

a) visą pagalbos schemos ir jos įgyvendinimo nuostatų tekstą arba individualios pagalbos teisinį pagrindą ar nuorodą į jį;

b) pagalbą teikiančios (-ių) institucijos (-ų) pavadinimą (-us);

c) atskirų pagalbos gavėjų tapatybės duomenis, kiekvienam gavėjui suteiktos pagalbos formą ir sumą, pagalbos suteikimo datą, įmonės rūšį (MVĮ ar didelė bendrovė), regioną, kuriame įsisteigęs pagalbos gavėjas (NUTS II lygmeniu), ir pagrindinį ekonomikos sektorių, kuriame pagalbos gavėjas vykdo veiklą (NACE grupės lygmeniu). Šis skelbimo reikalavimas gali būti netaikomas individualiai pagalbai, kuri neviršija 30 000 EUR ( 19 ).

(70) Mokesčių lengvatų pavidalo pagalbos schemų atveju informacija apie atskiras pagalbos sumas gali būti teikiama tokiais intervalais (mln. EUR): 0,03 –0,5 ; daugiau kaip 0,5 –1; daugiau kaip 1–2; daugiau kaip 2.

(71) Tokia informacija turi būti skelbiama priėmus sprendimą teikti pagalbą, ji turi būti saugoma mažiausiai 10 metų ir be apribojimų prieinama plačiajai visuomenei ( 20 ). Iki 2017 m. liepos 1 d. valstybės narės šios informacijos skelbti neprivalo ( 21 ).

(72) Pagalba gaivalinių nelaimių ir ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti yra suderinama su vidaus rinka, jeigu ji atitinka 3 skirsnyje nustatytus principus ir tenkina šiame skirsnyje nustatytas specialiąsias sąlygas.

(73) Gaivalinių nelaimių ir ypatingų įvykių sąvokos turi būti aiškinamos siaurai ( 22 ).

(74) Iki šiol Komisija sutikdavo, kad žvejybos ir akvakultūros sektoriuje gaivalinėmis nelaimėmis gali būti laikomos itin smarkios audros ir potvyniai. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1388/2014 numatyta galimybė taikyti bendrąją išimtį ir įvykus šių kategorijų gaivalinėms nelaimėms: žemės drebėjimams, griūtims, nuošliaužoms, tornadams, uraganams, ugnikalnių išsiveržimams ir natūraliems laukinės augmenijos gaisrams.

(75) Atvejų, kuriuos Komisija pripažįsta ypatingais įvykiais ne žvejybos ir akvakultūros sektoriuje, pavyzdžiai: karai, vidaus neramumai, streikai ir, taikant tam tikras išlygas bei atsižvelgiant į mastą, didelės pramoninės bei branduolinės avarijos ir gaisrai, kurie padaro didelių nuostolių. Gyvūnų ligų ar augalų kenkėjų protrūkis paprastai nėra laikomas ypatingu įvykiu. Tačiau konkrečiais atvejais žvejybos ir akvakultūros sektoriuje Komisija pripažįsta labai plačiai išplitusius naujos gyvūnų ligos protrūkius ypatingais įvykiais.

(76) Komisija pasiūlymus skirti pagalbą ir toliau vertins kiekvienu atveju atskirai, remdamasi Sutarties 107 straipsnio 2 dalies b punktu ir atsižvelgdama į šioje srityje anksčiau įgytą patirtį.

(77) Pagal šį skirsnį teikiama pagalba papildomai turi atitikti šias sąlygas:

a) valstybės narės kompetentinga institucija oficialiai pripažino, kad įvykis yra gaivalinės nelaimės arba ypatingo įvykio pobūdžio;

b) gaivalinę nelaimę arba ypatingą įvykį ir įmonės patirtą žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys.

(78) Pagalba turi būti mokama tiesiogiai atitinkamai įmonei.

(79) Pagalbos schemos, susijusios su konkrečia gaivaline nelaime ar ypatingu įvykiu, turi būti nustatomos per trejus metus nuo įvykio dienos. Pagalba turi būti išmokama per ketverius metus nuo tos dienos.

(80) Kad sudarytų palankias sąlygas imtis skubių veiksmų, Komisija leis taikyti ex ante pagrindines pagalbos schemas, kuriomis siekiama kompensuoti žemės drebėjimų, griūčių, nuošliaužų, potvynių, tornadų, uraganų, ugnikalnių išsiveržimų ir natūralių laukinės augmenijos gaisrų padarytą žalą, jeigu bus aiškiai nustatytos pagalbos skyrimo tokiais gaivalinių nelaimių atvejais sąlygos. Tokiais atvejais valstybės narės turi laikytis 130 punkte nustatytos pareigos teikti ataskaitas.

(81) Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su žala susijusios išlaidos, kurios yra tiesioginė gaivalinės nelaimės ar ypatingo įvykio pasekmė ir kurias nustato valdžios institucija, pagalbą teikiančios institucijos pripažintas nepriklausomas ekspertas arba draudimo įmonė. Žala gali apimti:

a) materialinę žalą turtui (pavyzdžiui, pastatams, įrenginiams, mašinoms, atsargoms ir gamybos priemonėms) ir

b) pajamas, prarastas dėl sunaikintos visos arba dalies žvejybos arba akvakultūros produkcijos arba tokių produktų gamybos priemonių.

(82) Materialinės žalos apskaičiavimas turi būti grindžiamas remonto išlaidomis arba turto, kuriam padaryta žala, ekonomine verte prieš gaivalinę nelaimę ar ypatingą įvykį. Apskaičiuota žala neturi viršyti remonto išlaidų arba gaivalinės nelaimės ar ypatingo įvykio nulemto tikrosios rinkos vertės sumažėjimo, t. y. turto vertės prieš pat gaivalinę nelaimę ar ypatingą įvykį ir jo vertės iš karto po tos nelaimės ar įvykio skirtumo.

(83) Prarastos pajamos turi būti apskaičiuojamos:

a) atimant sumą, gautą padauginus žvejybos ir akvakultūros produktų, pagamintų tais metais, kuriais įvyko gaivalinė nelaimė ar ypatingas įvykis, arba kiekvienais vėlesniais metais, kuriais patiriamas visų gamybos priemonių ar jų dalies sunaikinimo poveikis, kiekį iš tų metų vidutinės pardavimo kainos, iš

b) sumos, gautos padauginus vidutinį metinį žvejybos ir akvakultūros produktų, pagamintų per trejų metų laikotarpį prieš įvykstant gaivalinei nelaimei ar ypatingam įvykiui, kiekį arba trejų metų vidurkį, apskaičiuotą remiantis penkerių metų laikotarpio prieš įvykstant gaivalinei nelaimei ar ypatingam įvykiui duomenimis (išskyrus didžiausią ir mažiausią užregistruotas vertes), iš vidutinės pardavimo kainos.

(84) Žala turi būti apskaičiuojama atskiro pagalbos gavėjo lygmeniu.

(85) Pagalba ir bet kokios kitos žalai kompensuoti gautos išmokos, įskaitant draudimo išmokas, neturi viršyti 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

(86) Jei MVĮ ar didelėms bendrovėms teikiama pagalba yra tokio paties pobūdžio kaip ir tam tikros kategorijos pagalba, kurią galima laikyti suderinama su vidaus rinka pagal vieną iš 19 punkto a papunktyje nurodytų bendrosios išimties reglamentų, Komisija tą pagalbą vertins remdamasi šių gairių 3 skirsnyje nustatytais principais, šiuo skirsniu ir kriterijais, nustatytais kiekvienai tuose reglamentuose nustatytai pagalbos kategorijai.

(87) Jei pagalba neatitinka visų 86 punkte nurodytų kriterijų, valstybė narė privalo įrodyti tokios pagalbos pagrįstumą ir būtinybę. Tokią pagalbą Komisija vertins kiekvienu atveju atskirai.

(88) Taikant išimtį, kitaip nei numatyta 86 punkte, pagalba, kuri yra tokio paties pobūdžio kaip ir Reglamento (ES) Nr. 1388/2014 44 straipsnyje nurodytos kategorijos pagalba gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, yra laikoma suderinama su Sutartimi, jei ji atitinka šių gairių 4 skirsnyje nustatytas specialiąsias sąlygas.

(89) Jei pagalba patenka į Komisijos priimtų tam tikrų horizontaliųjų gairių ar kitų dokumentų ( 23 ) taikymo sritį, Komisija tokią pagalbą vertins remdamasi principais, nustatytais šių gairių 3 skirsnyje ir atitinkamuose tų dokumentų skirsniuose.

(90) Jei pagalba siekiama atitaisyti pavojingų meteorologinių reiškinių padarytą žalą, Komisija tą pagalbą vertins remdamasi šių gairių 3 skirsnyje nustatytais principais ir šiame skirsnyje nustatytomis specialiosiomis sąlygomis.

(91) Taikydama išimtį, kitaip nei numatyta 90 punkte, Komisija pagalbą, kuri yra tokio paties pobūdžio kaip Reglamento (ES) Nr. 1388/2014 20 straipsnyje nurodytos kategorijos pagalba savitarpio pagalbos fondams pavojingų meteorologinių reiškinių (nepalankių klimato reiškinių) atvejais, vertins remdamasi šių gairių 5.1 skirsniu.

(92) Iki šiol Komisija sutikdavo, kad žvejybos ir akvakultūros sektoriuje pavojingais meteorologiniais reiškiniais gali būti laikomos audros, itin dideles bangas sukeliantys vėjo gūsiai, nepaliaujamas smarkus lietus, potvyniai ir ilgai nekrentanti itin aukšta vandens temperatūra. Komisija pasiūlymus skirti pagalbą pavojingų meteorologinių reiškinių padarytai žalai atitaisyti ir toliau vertins kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgdama į šioje srityje anksčiau įgytą patirtį.

(93) Pagal šį skirsnį teikiama pagalba papildomai turi atitikti šias sąlygas:

a) pavojingo meteorologinio reiškinio padaryta žala turi sudaryti daugiau kaip 30 proc. vidutinės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis ankstesnių trejų kalendorinių metų duomenimis arba trejų metų vidurkiu, apskaičiuotu remiantis penkerių metų laikotarpio prieš pavojingą meteorologinį reiškinį duomenimis (išskyrus didžiausią ir mažiausią užregistruotas vertes);

b) pavojingą meteorologinį reiškinį ir įmonės patirtą žalą turi sieti tiesioginis priežastinis ryšys;

c) jei patiriama nuostolių dėl Reglamento (ES) Nr. 508/2014 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pavojingų meteorologinių reiškinių, valstybė narė turi pagrįsti, kodėl ji ketina skirti pagalbą, o ne finansinę kompensaciją, mokamą iš pavojingų meteorologinių reiškinių atvejams skirtų savitarpio pagalbos fondų pagal to reglamento 35 straipsnį.

(94) Komisija leis taikyti ex ante pagrindines pagalbos schemas pavojingų meteorologinių reiškinių padarytai žalai kompensuoti, jeigu bus aiškiai nustatytos tokios pagalbos skyrimo sąlygos. Tokiais atvejais valstybės narės turi laikytis 130 punkte nustatytos pareigos teikti ataskaitas.

(95) Pagalba turi mokama tiesiogiai atitinkamai įmonei.

(96) Pagalbos schemos, susijusios su pavojingais meteorologiniais reiškiniais, turi būti nustatomos per trejus metus nuo įvykio dienos. Pagalba turi būti išmokama per ketverius metus nuo tos dienos.

(97) Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su žala susijusios išlaidos, kurios yra tiesioginė pavojingo meteorologinio reiškinio pasekmė ir kurias nustato valdžios institucija, pagalbą teikiančios institucijos pripažintas nepriklausomas ekspertas arba draudimo įmonė. Žala gali apimti:

a) materialinę žalą turtui (pavyzdžiui, pastatams, laivams, įrenginiams, mašinoms, atsargoms ir gamybos priemonėms) ir

b) pajamas, prarastas dėl sunaikintos visos arba dalies žvejybos arba akvakultūros produkcijos arba tokių produktų gamybos priemonių.

(98) Materialinės žalos turtui atveju produkcijos nuostoliai turi sudaryti daugiau kaip 30 proc. vidutinės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis ankstesnių trejų kalendorinių metų duomenimis arba trejų metų vidurkiu, apskaičiuotu remiantis penkerių metų laikotarpio prieš pavojingą meteorologinį reiškinį duomenimis (išskyrus didžiausią ir mažiausią užregistruotas vertes).

(99) Materialinės žalos apskaičiavimas turi būti grindžiamas remonto išlaidomis arba turto, kuriam padaryta žala, ekonomine verte prieš pavojingą meteorologinį reiškinį. Apskaičiuota žala neturi viršyti remonto išlaidų arba pavojingo meteorologinio reiškinio nulemto tikrosios rinkos vertės sumažėjimo, t. y. turto vertės prieš pat pavojingą meteorologinį reiškinį ir jo vertės iškart po to reiškinio skirtumo.

(100) Prarastos pajamos turi būti apskaičiuojamos:

a) atimant sumą, gautą padauginus žvejybos ir akvakultūros produktų, pagamintų tais metais, kuriais įvyko pavojingas meteorologinis reiškinys, arba kiekvienais vėlesniais metais, kuriais patiriamas visų gamybos priemonių ar jų dalies sunaikinimo poveikis, kiekį iš tų metų vidutinės pardavimo kainos, iš

b) sumos, gautos padauginus vidutinį metinį žvejybos ir akvakultūros produktų, pagamintų per trejų metų laikotarpį prieš įvykstant pavojingam meteorologiniam reiškiniui, kiekį arba trejų metų vidurkį, apskaičiuotą remiantis penkerių metų laikotarpio prieš įvykstant pavojingam meteorologiniam reiškiniui duomenimis (išskyrus didžiausią ir mažiausią užregistruotas vertes), iš vidutinės pardavimo kainos.

(101) Žala turi būti apskaičiuojama atskiro pagalbos gavėjo lygmeniu.

(102) Pagalba ir bet kokios kitos žalai kompensuoti gautos išmokos, įskaitant draudimo išmokas, neturi viršyti 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

(103) Jei pagalba siekiama finansuoti su akvakultūros gyvūnų ligų prevencija, kontrole ir likvidavimu susijusias išlaidas, Komisija tą pagalbą vertins remdamasi šių gairių 3 skirsnyje nustatytais principais ir šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis.

(104) Taikydama išimtį, kitaip nei numatyta 103 punkte, Komisija pagalbą, kuri yra tokio paties pobūdžio kaip Reglamento (ES) Nr. 1388/2014 39 straipsnyje nurodytos kategorijos pagalba gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonėms, vertins remdamasi šių gairių 5.1 skirsniu.

(105) Pagalba pagal šį skirsnį gali būti teikiama tik:

a) ligų, nurodytų Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos sudarytame gyvūnų ligų sąraše, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 652/2014 ( 24 ) II priede arba Tarybos direktyvos 2006/88/EB ( 25 ) IV priedo II dalyje, atveju;

b) pagal

i. Sąjungos, nacionaliniu arba regioniniu mastu taikomą gyvūnų ligų prevencijos, kontrolės arba likvidavimo programą arba

ii. kompetentingos nacionalinės institucijos taikomas neatidėliotinas priemones.

(106) Pagalba turi mokama tiesiogiai atitinkamai įmonei.

(107) Pagalba neturėtų būti teikiama, jei nustatoma, kad ligą sukėlė tyčiniai arba aplaidūs pagalbos gavėjo veiksmai.

(108) Pagalbos schemos turi būti nustatomos per trejus metus nuo dienos, kurią dėl gyvūnų ligos buvo patirta išlaidų. Pagalba turi būti išmokama per ketverius metus nuo tos dienos.

(109) Komisija leis taikyti ex ante pagrindines schemas, jeigu bus aiškiai nustatytos pagalbos skyrimo sąlygos. Tokiais atvejais valstybės narės turi laikytis 130 punkte nustatytos pareigos teikti ataskaitas.

(110) Tinkamos finansuoti išlaidos yra išlaidos, susijusios su:

a) sveikatos patikrinimais, analizėmis, tyrimais ir kitomis patikrinimo priemonėmis;

b) skiepų, vaistų ir gyvūnų sveikatos priežiūros medžiagų įsigijimu, laikymu, naudojimu ar platinimu;

c) gyvūnų skerdimu, žudymu ir sunaikinimu;

d) gyvūninių produktų ir su gyvūnais susijusių produktų sunaikinimu;

e) valdos patalpų ir įrangos valymu bei dezinfekavimu;

f) žala, patirta dėl gyvūnų skerdimo, žudymo ar sunaikinimo ir dėl gyvūninių produktų bei su gyvūnais susijusių produktų sunaikinimo; šios išlaidos turi neviršyti tokių gyvūnų ir produktų rinkos vertės tuo atveju, jei jie nebūtų buvę paveikti ligos;

g) pajamomis, prarastomis dėl sunkumų atkuriant išteklius;

h) išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais – kitomis išlaidomis, patirtomis dėl akvakultūros gyvūnų ligų.

(111) Pagalba ir bet kokios kitos žalai kompensuoti gautos išmokos, įskaitant draudimo išmokas, neturi viršyti 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

(112) Jeigu pagalbos schemos yra finansuojamos specialiais mokesčiais, taikomais tam tikriems žvejybos ar akvakultūros produktams, nepriklausomai nuo jų kilmės, visų pirma parafiskaliniais mokesčiais, Komisija vertins schemą remdamasi šių gairių 3 skirsnyje nustatytais principais ir šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis. Pagalbą galima laikyti suderinama su vidaus rinka tik jei ji vienodai naudinga tiek vietos, tiek importuojamiems produktams.

(113) Jeigu pagalba yra veiklos pagalba, skiriama atokiausiems regionams siekiant sumažinti tokiems regionams būdingas kliūtis, atsirandančias dėl jų izoliuotumo, nuošalumo ir labai didelio atokumo, Komisija vertins tokią pagalbą kiekvienu atveju atskirai, remdamasi šių gairių 3 skirsnyje nustatytais principais, šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis ir konkrečiai tiems regionams taikomomis teisės nuostatomis. Ji taip pat atsižvelgs (jei taikoma) į pagalbos suderinamumą su priemonėmis, kurios taikomos atitinkamame regione pagal EJRŽF nuostatas, ir į jos poveikį konkurencijai tiek atitinkamuose regionuose, tiek kitose Sąjungos dalyse.

(114) Pagalba neturi viršyti to, kas būtina siekiant sumažinti tokiems regionams būdingas kliūtis, atsirandančias dėl jų izoliuotumo, nuošalumo ir labai didelio atokumo. Kad būtų išvengta kompensacijos permokų, valstybė narė turi atsižvelgti į kitas viešosios intervencijos rūšis, įskaitant (jei taikoma) su žvejybos ir akvakultūros produktais susijusių papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose kompensavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 70–72 straipsnius ir pagalbą kompensavimo planams įgyvendinti pagal to reglamento 73 straipsnį.

(114a) Atsižvelgdama į ypatingą atokiausių regionų statusą pagal Sutarties 349 straipsnį ir vyraujančius jų socialinio ir ekonominio vystymosi sunkumus, kuriuos lemia tame straipsnyje nustatyti konkretūs veiksniai, taip pat atsižvelgdama į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ ( 26 ), kuriame pripažįstama, kad tvari žuvininkystė yra svarbi tų regionų mėlynosios ekonomikos plėtrai, ir į teigiamą pagalbos poveikį BŽP atokiausiuose regionuose, visų pirma susijusį su aplinkos požiūriu tvaria žvejybos veikla, taip pat su nauda ekonominėje, socialinėje bei užimtumo srityse ir maisto tiekimo užtikrinimu, tais atvejais, kai pagalba siekiama padengti išlaidas, susijusias su naujo žvejybos laivo, kuris bus užregistruotas atokiausiame regione, įsigijimu, Komisija vertins pagalbą remdamasi šių gairių 3 skirsnyje nustatytais principais ir šiame skirsnyje išdėstytomis konkrečiomis sąlygomis.

(114b) Pagalba naujam žvejybos laivui įsigyti pagal šį skirsnį gali būti teikiama tik jei:

a) naujasis žvejybos laivas atitinka Sąjungos ir nacionalines taisykles, susijusias su higiena, sveikata, sauga, darbo žvejybos laivuose sąlygomis ir žvejybos laivų charakteristikomis, ir

b) pagalbos paraiškos teikimo dieną gavėjo pagrindinė registracijos vieta yra atokiausiame regione, kuriame naujasis laivas bus registruojamas.

(114c) Pagalbos suteikimo dieną naujausia ataskaita, iki tos dienos parengta pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 ir 3 dalis, turi rodyti, kad atokiausio regiono laivyno segmento, kuriam priklausys naujasis laivas, žvejybos pajėgumas atitinka žvejybos galimybes. Parama neteikiama, jeigu toje ataskaitoje pateiktas laivyno segmento, kuriam priklausys atitinkamas laivas, pusiausvyros vertinimas buvo parengtas ne pagal to reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nurodytose bendrosiose gairėse nustatytus biologinius, ekonominius ir laivo naudojimo rodiklius ( 27 ).

(114d) Bet kuriuo metu negalima viršyti kiekvienos valstybės narės ir kiekvieno atokiausių regionų laivyno segmento žvejybos pajėgumo viršutinių ribų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 II priede, atsižvelgiant į galimą tų viršutinių ribų sumažinimą pagal to reglamento 22 straipsnio 6 dalį. Pagalbos lėšomis įsigytas naujasis pajėgumas į laivyną turi būti įtraukiamas visapusiškai laikantis šių pajėgumui taikomų viršutinių ribų ir dėl jo negali susidaryti padėtis, kai šios ribos yra viršijamos.

(114e) Teikiant pagalbą neturi būti keliama sąlyga, kad naujasis laivas būtų įsigytas iš konkrečios laivų statyklos.

(114f) Laivų, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų, atveju didžiausias viešosios pagalbos intensyvumas neturi viršyti 60 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, laivų, kurių bendras ilgis 12 metrų ir didesnis, bet mažesnis nei 24 metrai, atveju – 50 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, o laivų, kurių bendras ilgis 24 metrai ir didesnis, atveju – 25 % visų tinkamų finansuoti išlaidų.

(114g) Pagalbos lėšomis įsigytas laivas turi likti registruotas atokiausiame regione bent 15 metų nuo pagalbos suteikimo dienos ir tuo laikotarpiu visas laimikis turi būti iškraunamas atokiausiame regione. Jei šios sąlygos nesilaikoma, pagalba turi būti kompensuojama suma, proporcinga nesilaikymo laikotarpiui ar mastui.

(115)  ►M1  Jeigu pagalba neatitinka vienos iš 4, 5.1–5.6a skirsniuose nurodytų rūšių pagalbos, ji iš principo nėra suderinama su vidaus rinka. ◄

(116) Jeigu valstybė narė vis dėlto ketina teikti tokią pagalbą arba ją teikia, ji turi aiškiai įrodyti, kad pagalba atitinka 3 skirsnyje nustatytus principus. Atskirai įvertinusi kiekvieną atvejį Komisija gali paskelbti pagalbą suderinama su vidaus rinka.

(117) Komisija leis taikyti tik ribotos trukmės pagalbos schemas. Pagalbos schemos iš principo neturi būti taikomos ilgiau kaip septynerius metus.

(118) Siekdama dar geriau užtikrinti, kad konkurencijos ir prekybos iškraipymai būtų kuo mažesni, Komisija gali reikalauti, kad tam tikrų schemų taikymo trukmė būtų papildomai apribota (paprastai iki ketverių metų ar trumpesnio laikotarpio) ir kad būtų atliekamas 25 punkte nurodytas jų ex post vertinimas. Pagalbos schemos ex post vertinimas bus atliekamas tuo atveju, jei jos iškraipomasis poveikis konkurencijai gali būti itin didelis, t. y. jei, laiku neperžiūrėjus jos įgyvendinimo, gali būti labai suvaržyta ar iškraipyta konkurencija.

(119) Atsižvelgiant į ex post vertinimo tikslus ir siekiant išvengti neproporcingos naštos valstybėms narėms mažesnių pagalbos sumų atžvilgiu, ex post vertinimo reikalavimas taikomas tik toms pagalbos schemoms, kurių pagalbos biudžetai dideli, kurios turi naujų savybių ar kuriomis numatomi dideli rinkos, technologijų ar reglamentavimo pokyčiai. Ex post vertinimą turi atlikti nuo pagalbą teikiančios institucijos nepriklausantis ekspertas, remdamasis bendra metodika; vertinimas turi būti viešinamas. Pranešdama apie atitinkamą pagalbos schemą, kiekviena valstybė narė kartu privalo pateikti vertinimo plano projektą, kuris bus neatsiejama Komisijos atliekamo schemos vertinimo dalis.

(120) Jeigu pagalbos schemoms bendrosios išimties reglamentas netaikomas vien dėl jų didelio biudžeto, jų suderinamumą Komisija vertins remdamasi tik vertinimo planu.

(121)  Ex post vertinimas Komisijai turi būti pateiktas tinkamu laiku, kad ji galėtų įvertinti galimybę pratęsti pagalbos schemos galiojimą, ir bet kuriuo atveju – pasibaigus schemos galiojimui. Rengiant vėlesnes pagalbos priemones, kurių tikslas panašus, turi būti atsižvelgiama į ex post vertinimo rezultatus.

(122) Komisija šias gaires taikys vertindama visą pagalbą, kuri bus suteikta pradedant nuo 2015 m. liepos 1 d., nepriklausomai nuo pranešimo apie pagalbą dienos.

(123) Pagal patvirtintą pagalbos schemą teikiama individuali pagalba, apie kurią Komisijai pranešama vykdant pareigą atskirai pranešti apie tokią pagalbą, bus vertinama remiantis gairėmis, kurios taikomos patvirtintai pagalbos schemai.

(124) Neteisėtai suteikta pagalba bus vertinama remiantis gairėmis, galiojusiomis pagalbos suteikimo dieną.

(125) Po 2015 m. birželio 30 d. nebebus taikomos 2008 m. priimtos Gairės dėl valstybės pagalbos žvejybos ir akvakultūros sektoriuje tikrinimo, išskyrus atvejus, nurodytus 123 ir 124 punktuose.

(126) Atsižvelgdama į Sutarties 108 straipsnio 1 dalį, Komisija siūlo kiekvienai valstybei narei ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš dalies pakeisti esamas pagalbos schemas, kad jos atitiktų šias gaires.

(127) Komisija ragina kiekvieną valstybę narę per du mėnesius nuo šių gairių paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti aiškų besąlygišką pritarimą šiose gairėse pasiūlytoms atitinkamoms priemonėms.

(128) Jeigu valstybė narė per numatytą laikotarpį nepareikš aiškaus besąlygiško pritarimo, Komisija manys, kad valstybė narė pasiūlytoms priemonėms nepritaria. Jeigu valstybė narė nepritars pasiūlytoms priemonėms, Komisija imsis veiksmų pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 19 straipsnio 2 dalį.

(129) Komisija primena kiekvienai valstybei narei apie jos pareigą teikti Komisijai metines ataskaitas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 659/1999 21 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 794/2004 5, 6 ir 7 straipsniuose.

(130) Metinėje ataskaitoje taip pat turi būti pateikiama meteorologinė informacija apie gaivalinės nelaimės arba pavojingo meteorologinio reiškinio, nurodytų 4 ir 5.3 skirsniuose, rūšį, laiką, santykinį dydį ir vietą, taip pat informacija apie 5.4 skirsnyje nurodytas prevencijos, kontrolės ir likvidavimo programas. Ši pareiga teikti ataskaitas yra susijusi tik su ex ante pagrindinėmis schemomis.

(131) Kiekviena valstybė narė privalo saugoti išsamius įrašus, susijusius su visomis jos pagalbos priemonėmis. Tokie įrašai turi apimti visą informaciją, kurios reikia norint nustatyti, ar laikytasi šiose gairėse nustatytų sąlygų dėl (kai taikytina) tinkamumo finansuoti ir pagalbos intensyvumo. Šie įrašai turi būti saugomi 10 metų nuo pagalbos suteikimo datos ir paprašius turi būti pateikti Komisijai.

(132) Komisija gali bet kada nuspręsti peržiūrėti arba pakeisti šias gaires, jei tai reikalinga dėl priežasčių, susijusių su konkurencijos politika, kitomis Sąjungos politikos sritimis, tarptautiniais įsipareigojimais, pokyčiais rinkose, arba dėl kitų pagrįstų priežasčių.