02015R0061 — LT — 30.04.2020 — 001.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/61

2014 m. spalio 10 d.

kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 011 2015.1.17, p. 1)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/1620 2018 m. liepos 13 d.

  L 271

10

30.10.2018




▼B

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/61

2014 m. spalio 10 d.

kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013

(Tekstas svarbus EEE)



I ANTRAŠTINĖ DALIS

PADENGIMO LIKVIDŽIUOJU TURTU RODIKLIS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente išdėstytos taisyklės, kuriomis išsamiai nustatomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 412 straipsnio 1 dalyje nustatytas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas.

2 straipsnis

Taikymo sritis ir taikymas

1.  Šis reglamentas taikomas kredito įstaigoms, kurių priežiūra vykdoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES ( 1 ).

2.  Kredito įstaigos šio reglamento laikosi individualiai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 6 straipsnio 4 dalį. Kompetentingos institucijos gali leisti šio reglamento visiškai arba iš dalies netaikyti kredito įstaigai individualiai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 8 ir 10 straipsnius, jeigu įvykdytos minėtuose straipsniuose nustatytos sąlygos.

3.  Kai grupę sudaro viena arba daugiau kredito įstaigų, ES patronuojančioji įstaiga, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojama įstaiga arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojama įstaiga šiame reglamente nustatytas prievoles vykdo konsoliduotai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 11 straipsnio 3 dalį ir laikosi visų šių nuostatų:

▼M1

a) 

turtas trečiojoje valstybėje, kurį turi patronuojamoji įmonė trečiojoje valstybėje, gali būti konsolidavimo tikslais pripažįstamas likvidžiuoju turtu, jeigu jis laikomas likvidžiuoju turtu pagal tos trečiosios valstybės nacionalinę teisę, kuria nustatomas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas, ir atitinka vieną iš šių sąlygų:

i) 

turtas atitinka visus šio reglamento II antraštinėje dalyje nustatytus reikalavimus;

ii) 

turtas neatitinka šio reglamento II antraštinėje dalyje nustatyto konkretaus reikalavimo dėl jo emisijos dydžio, tačiau atitinka visus kitus toje antraštinėje dalyje nustatytus reikalavimus.

Pagal ii papunktį pripažintinas turtas gali būti pripažintas tik iki sumos, kurią atitinka nepalankiausiomis sąlygomis dėl tos pačios patronuojamosios įmonės susidarę grynieji netenkamų pinigų srautai konkrečia valiuta, kuria denominuotas turtas;

▼B

b) 

trečiojoje valstybėje veikiančios patronuojamosios įmonės netenkamų pinigų srautai, kuriems pagal tos trečiosios valstybės nacionalinę teisę, kuria nustatomas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas, taikomos didesnės procentinės dalys, negu nustatyta III antraštinėje dalyje, turi būti konsoliduojami taikant didesnius rodiklius, nustatytus trečiosios valstybės nacionalinėje teisėje;

c) 

trečiojoje valstybėje veikiančios patronuojamosios įmonės gaunamų pinigų srautai, kuriems pagal tos trečiosios valstybės nacionalinę teisę, kuria nustatomas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas, taikomos mažesnės procentinės dalys, negu nustatyta III antraštinėje dalyje, turi būti konsoliduojami taikant mažesnius rodiklius, nustatytus trečiosios valstybės nacionalinėje teisėje;

d) 

grupės investicinėms įmonėms konsoliduotai taikomas šio reglamento 4 straipsnis, o apibrėžiant likvidųjį turtą, netenkamų pinigų srautus ir gaunamų pinigų srautus ir individualiai, ir konsoliduotai taikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 412 straipsnis. Išskyrus tai, kas nurodyta šiame punkte, investicinėms įmonėms ir toliau taikomas valstybių narių nacionalinėje teisėje investicinėms įmonėms nustatytas išsamus padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio reikalavimas, kol pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 508 straipsnį bus nustatytas padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio reikalavimas;

e) 

konsoliduotu lygmeniu specializuotoje kredito įstaigoje, nurodytoje 33 straipsnio 3 ir 4 dalyse, susidarančių gaunamų pinigų srautų suma pripažįstama tik iki tokio dydžio, kokio dydžio yra toje pačioje įmonėje susidarančių netenkamų pinigų srautų suma.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

1 lygio turtas – itin didelio likvidumo ir itin aukštos kredito kokybės turtas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 416 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje;

2.

2 lygio turtas – didelio likvidumo ir aukštos kredito kokybės turtas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 416 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Pagal šio reglamento II antraštinės dalies 2 skyrių 2 lygio turtas toliau skirstomas į 2A ir 2B lygio turtą;

3.

likvidumo atsarga – likvidžiojo turto, kurį kredito įstaiga turi pagal šio reglamento II antraštinę dalį, suma;

4.

teikiamoje informacijoje nurodoma valiuta – valiuta, kuria Reglamento (ES) Nr. 575/2013 šeštos dalies II ir III antraštinėse dalyse nurodytas likvidusis turtas turi būti įtrauktas į kompetentingai institucijai pagal to reglamento 415 straipsnio 1 dalį teikiamą informaciją;

5.

padengimo turtu reikalavimas – turto ir įsipareigojimų santykis, padengtų obligacijų atžvilgiu kredito vertės didinimo tikslais nustatytas valstybės narės arba trečiosios valstybės nacionalinėje teisėje;

6.

MVĮ – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB ( 2 );

7.

grynieji netenkamų pinigų srautai – suma, gaunama kredito įstaigos gaunamų pinigų srautus atėmus iš jos netenkamų pinigų srautų pagal šio reglamento III antraštinę dalį;

▼M1 —————

▼B

10.

asmeninio investavimo bendrovė (AIB) – įmonė arba patikos fondas, kurios arba kurio savininkas arba tikrasis savininkas atitinkamai yra fizinis asmuo arba artimai susijusių fizinių asmenų grupė ir kuri arba kuris sudarytas tik savininkų turtui valdyti ir nevykdo jokios kitos komercinės, pramoninės arba profesinės veiklos. AIB veikla gali apimti kitą papildomą veiklą, pavyzdžiui, savininkų turto atskyrimą nuo įmonės turto, sąlygų turtui perduoti šeimoje sudarymą arba neleidimą turtą padalyti po šeimos nario mirties, jeigu ta veikla yra susijusi su pagrindiniu tikslu – valdyti savininkų turtą;

▼M1

11.

nepalankiausios sąlygos – padėtis, susidaranti kredito įstaigos mokumo arba likvidumo būklei staigiai arba smarkiai pablogėjus dėl pasikeitusių rinkos sąlygų arba ypatingų veiksnių, dėl kurių kyla didelė rizika, kad kredito įstaiga artimiausiu 30 kalendorinių dienų laikotarpiu nebegalės vykdyti savo įsipareigojimų suėjus jų terminui;

▼B

12.

garantinės įmokos paskolos – klientams teikiamos užtikrinimo priemone užtikrintos paskolos sverto principu grindžiamoms prekybos pozicijoms įgyti.

4 straipsnis

Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis

1.  Išsamus padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 412 straipsnio 1 dalį yra lygus kredito įstaigos likvidumo atsargos ir jos grynųjų netenkamų pinigų srautų per 30 kalendorinių nepalankiausių sąlygų laikotarpio dienų santykis, išreiškiamas procentais. Kredito įstaigos savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį apskaičiuoja taikydamos šią formulę:

image

2.  Kredito įstaigų padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis turi būti bent 100 %.

3.  Nukrypdamos nuo 2 dalies, kredito įstaigos savo likvidųjį turtą gali paversti pinigais, kad padengtų savo grynuosius netenkamų pinigų srautus nepalankiausių sąlygų laikotarpiais, net jeigu taip naudojant likvidųjį turtą jų padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis tokiais laikotarpiais taptų mažesnis negu 100 %.

4.  Kai kredito įstaigos padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis bet kuriuo metu tampa mažesnis arba yra priežasčių manyti, kad jis taps mažesnis negu 100 %, taikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 414 straipsnyje nustatytas reikalavimas. Kol padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis atkuriamas iki 2 dalyje nurodyto lygio, kredito įstaiga kompetentingai institucijai teikia informaciją apie padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014 ( 3 ).

▼M1

5.  Kredito įstaigos apskaičiuoja ir stebi savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį visų straipsnių teikiamoje informacijoje nurodoma valiuta, nepriklausomai nuo tų straipsnių faktinės valiutos.

Be to, kredito įstaigos atskirai apskaičiuoja ir stebi savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį dėl tam tikrų straipsnių taip:

a) 

straipsnių, dėl kurių reikia teikti atskiras ataskaitas kita nei teikiamoje informacijoje nurodoma valiuta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 415 straipsnio 2 dalį, atžvilgiu kredito įstaigos atskirai apskaičiuoja ir stebi savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį ta kita valiuta;

b) 

straipsnių, denominuotų teikiamoje informacijoje nurodoma valiuta, kai kitomis valiutomis nei teikiamoje informacijoje nurodoma valiuta denominuotų įsipareigojimų bendra suma sudaro arba viršija 5 % bendros kredito įstaigos įsipareigojimų sumos, atėmus reguliuojamąjį kapitalą ir nebalansinius straipsnius, atžvilgiu kredito įstaigos atskirai apskaičiuoja ir stebi savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį teikiamoje informacijoje nurodoma valiuta.

Kredito įstaigos savo kompetentingoms institucijoms teikia informaciją apie padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014.

▼M1

6.  Kredito įstaigos negali dvigubai įskaityti likvidžiojo turto, netenkamų pinigų srautų ir gaunamų pinigų srautų.

▼B

5 straipsnis

Nustatant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį taikomi nepalankiausių sąlygų scenarijai

Toliau nurodyti scenarijai gali būti laikomi atspindinčiais aplinkybes, kuriomis gali būti laikoma, kad kredito įstaigai susidarė nepalankiausios sąlygos:

a) 

likviduojama didelė dalis jos mažmeninių indėlių;

b) 

iš dalies arba visiškai prarandamas neužtikrinto didmeninio finansavimo pajėgumas, įskaitant didmeninius indėlius ir kitus neapibrėžtojo finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, gautas paskirtas arba nepaskirtas likvidumo arba kredito linijas;

c) 

iš dalies arba visiškai netenkama užtikrinto trumpalaikio finansavimo;

d) 

susidaro papildomi netenkamų pinigų srautai dėl kredito reitingo sumažinimo ne daugiau kaip trimis laipsniais;

e) 

padidėja rinkos kintamumas, dėl kurio daromas poveikis užtikrinimo priemonės vertei ar kokybei arba atsiranda papildomų užtikrinimo priemonių poreikis;

f) 

tenka neplanuotai pasinaudoti likvidumo ir kredito priemonėmis;

g) 

yra potencialus įsipareigojimas atpirkti skolą arba vykdyti nesutartinius įsipareigojimus.



II ANTRAŠTINĖ DALIS

LIKVIDUMO ATSARGA



1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

6 straipsnis

Likvidumo atsargos sudėtis

Kad likvidųjį turtą būtų galima laikyti kredito įstaigos likvidumo atsargos dalimi, jis atitinka kiekvieną iš šių reikalavimų:

a) 

7 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus;

b) 

8 straipsnyje nustatytus veiklos reikalavimus;

c) 

atitinkamus tinkamumo kriterijus, pagal kuriuos klasifikuojamas kaip 1 lygio arba 2 lygio turtas pagal 2 skyrių.

7 straipsnis

Bendrieji likvidžiojo turto reikalavimai

1.  Kad kredito įstaigos turtą būtų galima laikyti likvidžiu, jis atitinka 2–6 dalis.

▼M1

2.  Turtas yra niekaip nesuvaržyta kredito įstaigos turima arba į a punkte nurodytą grupę įtraukta nuosavybė, teisė arba turima dalis. Tais tikslais nesuvaržytu turtas laikomas tada, kai jam netaikomi jokie teisiniai, sutartiniai, reguliavimo arba kiti apribojimai, dėl kurių kredito įstaiga negali jo likviduoti, parduoti, perleisti, paskirti arba apskritai turto realizuoti atliekant vienakryptį pardavimą arba sudarant atpirkimo sandorį per ateinančias 30 kalendorinių dienų. Nesuvaržytu laikomas šis turtas:

a) 

į grupę įtrauktas turtas, kurį galima nedelsiant panaudoti kaip užtikrinimo priemonę papildomam finansavimui gauti pagal paskirtas, bet dar nefinansuotas kredito linijas, kuriomis kredito įstaiga gali naudotis, arba, jei grupę valdo centrinis bankas, pagal nepaskirtas ir dar nefinansuotas kredito linijas, kuriomis kredito įstaiga gali naudotis. Šis punktas apima turtą, kurį kredito įstaiga laiko centrinėje bendradarbiavimo tinklo arba institucinės užtikrinimo sistemos įstaigoje. Kredito įstaigos daro prielaidą, kad į grupę įtrauktas turtas yra suvaržytas likvidumo didėjimo tvarka pagal 2 skyriuje nustatytą likvidumo klasifikaciją, pradedant nuo turto, kuris neatitinka reikalavimų, kad būtų laikomas likvidumo atsarga;

b) 

turtas, kurį kredito įstaiga gavo kaip užtikrinimo priemonę kredito rizikos mažinimo tikslais per atvirkštinio atpirkimo arba vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius ir kurį kredito įstaiga gali realizuoti.

▼B

3.  Turtas yra išleistas ne pačios kredito įstaigos, jos patronuojančiosios įmonės, išskyrus viešojo sektoriaus subjektą, kuris nėra kredito įstaiga, jos patronuojamosios įmonės arba jos patronuojančiosios įmonės kitos patronuojamosios įmonės arba specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjekto, su kuriuo kredito įstaiga turi glaudžius ryšius.

4.  Turtą išleido ne vienas iš šių subjektų:

▼M1

a) 

kita kredito įstaiga, išskyrus atvejus, kai įvykdoma viena ar daugiau iš šių sąlygų:

i) 

emitentas yra viešojo sektoriaus subjektas, nurodytas 10 straipsnio 1 dalies c punkte arba 11 straipsnio 1 dalies a ar b punkte;

ii) 

turtas yra padengtoji obligacija, nurodyta 10 straipsnio 1 dalies f punkte, 11 straipsnio 1 dalies c ar d punkte arba 12 straipsnio 1 dalies e punkte;

iii) 

turtas priskiriamas prie kategorijos, aprašytos 10 straipsnio 1 dalies e punkte;

▼B

b) 

investicinė įmonė;

c) 

draudimo įmonė;

d) 

perdraudimo įmonė;

e) 

finansų kontroliuojančioji bendrovė;

f) 

mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė;

▼M1

g) 

bet kuris kitas subjektas, kurio pagrindinė veikla yra viena ar kelios veiklos rūšys, išvardytos Direktyvos 2013/36/ES I priede. Šiame straipsnyje SPPVPS laikomas neįtrauktu į šiame punkte paminėtus subjektus.

▼B

5.  Yra galimybė turto vertę nustatyti remiantis plačiai paplitusiomis ir lengvai sužinomomis rinkos kainomis. Jeigu rinka grindžiamų kainų nėra, turi būti galimybių turto vertę nustatyti taikant lengvai apskaičiuojamą formulę, kurios sudedamosios dalys yra viešai gaunamos ir nelabai priklauso nuo stiprių prielaidų.

6.  Turtas yra pripažintos biržos prekybos sąrašuose arba jį turi būti galima parduoti atliekant aktyvų vienakryptį pardavimą arba per paprastą atpirkimo sandorį plačiai pripažintose atpirkimo rinkose. Tie kriterijai vertinami atskirai kiekvienos rinkos atveju. Turtas, kuriuo leidžiama prekiauti valstybės narės arba trečiosios valstybės organizuotoje vietoje, kuri nėra pripažinta birža, laikomas likvidžiu tik tada, kai prekybos vieta yra aktyvi ir didelė turto vienakrypčio pardavimo rinka. Kredito įstaigos, vertindamos, ar prekybos viena yra aktyvi ir didelė rinka šios dalies tikslais, atsižvelgia į šiuos būtiniausius kriterijus:

a) 

rinkos platumo ir gilumo ankstesnio laikotarpio įrodymai, grindžiami nedideliu siūlomų ir prašomų kainų skirtumu, didele prekybos apimtimi ir dideliu įvairių rinkos dalyvių skaičiumi;

b) 

yra tvirta rinkos infrastruktūra.

7.  5 ir 6 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi:

a) 

10 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems banknotams ir monetoms;

▼M1

aa) 

10 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytoms centrinės valdžios institucijų pozicijoms;

▼B

b) 

10 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose ir 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoms centrinių bankų pozicijoms;

c) 

12 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytoms riboto naudojimo paskirtoms likvidumo priemonėms;

d) 

16 straipsnyje paminėtiems indėliams ir kitam finansavimui bendradarbiavimo tinkluose ir institucinėse užtikrinimo sistemose.

8 straipsnis

Veiklos reikalavimai

1.  Kredito įstaigos yra nustačiusios politiką ir ribas, siekdamos užtikrinti, kad jų likvidumo atsargą sudarantis likvidusis turtas visą laiką būtų tinkamai diversifikuotas. Tais tikslais kredito įstaigos atsižvelgia į įvairių likvidžiojo turto kategorijų ir tos pačios likvidžiojo turto kategorijos, kaip nurodyta šios antraštinės dalies 2 skyriuje, diversifikacijos mastą ir bet kuriuos kitus svarbius diversifikacijos veiksnius, pavyzdžiui, emitentų ir sandorio šalių rūšis arba tų emitentų ir sandorio šalių geografinę vietą.

Kompetentingos institucijos gali nustatyti kredito įstaigų likvidžiajam turtui konkrečius apribojimus arba reikalavimus, siekdamos užtikrinti atitiktį šioje dalyje nustatytiems reikalavimams. Tačiau jokie tokie apribojimai arba reikalavimai netaikomi:

a) 

šių kategorijų 1 lygio turtui:

i) 

10 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems banknotams ir monetoms;

▼M1

ii) 

10 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nurodytoms centrinių bankų pozicijoms;

▼B

iii) 

10 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytam turtui, kurį sudaro reikalavimai daugiašaliams plėtros bankams ir tarptautinėms organizacijoms arba kuriam suteiktos jų garantijos;

b) 

10 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodyto 1 lygio turto, kurį sudaro reikalavimai centrinei ar regioninei valdžiai, vietos valdžios institucijoms ar viešojo sektoriaus subjektams arba kuriam suteiktos jų garantijos, kategorijoms, jeigu kredito įstaiga turi atitinkamo turto gryniesiems netenkamų pinigų srautams valstybės narės arba trečiosios valstybės valiuta padengti nepalankiausiomis sąlygomis arba turtą išleido kredito įstaigos buveinės valstybės narės centrinė arba regioninė valdžia, vietos valdžios institucijos arba viešojo sektoriaus subjektai;

c) 

12 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytoms riboto naudojimo paskirtoms likvidumo priemonėms.

2.  Kredito įstaigos turi galimybę laisvai naudoti savo likvidųjį turtą ir jį pakeisti pinigais bet kuriuo metu per 30 kalendorinių nepalankiausių sąlygų laikotarpio dienų atlikdamos vienakryptį pardavimą arba sudarydamos atpirkimo sandorį plačiai pripažintose atpirkimo rinkose. Laikoma, kad kredito įstaiga gali laisvai naudoti likvidųjį turtą, kai nėra teisinių arba praktinių kliūčių kredito įstaigos gebėjimui tokį turtą laiku paversti pinigais.

Turtas, kuris naudojamas kredito vertei padidinti sudarant struktūrizuotus sandorius arba kredito įstaigų veiklos išlaidoms padengti, nėra laikomas turtu, kurį kredito įstaiga gali laisvai naudoti.

Trečiojoje valstybėje turimas turtas, kai galimybės jį laisvai perleisti yra apribotos, yra laikomas turtu, kurį galima laisvai naudoti, tik tiek, kiek kredito įstaiga tą turtą naudoja netenkamų pinigų srautams toje trečiojoje valstybėje padengti. Turtas, turimas nekonvertuojama valiuta, yra laikomas turtu, kurį galima laisvai naudoti, tik tiek, kiek kredito įstaiga tą turtą naudoja netenkamų pinigų srautams ta valiuta padengti.

3.  Kredito įstaigos užtikrina, kad jų likvidųjį turtą kontroliuotų konkretūs kredito įstaigos likvidumo valdymo funkciją atliekantys asmenys. Kad laikomasi šio reikalavimo, kompetentingai institucijai įrodoma vienu iš šių būdų:

a) 

likvidųjį turtą įtraukiant į atskirą grupę, kurią tiesiogiai valdo likvidumo valdymo funkciją atliekantys asmenys, ir tą turtą ketinama naudoti tik kaip neapibrėžtųjų lėšų šaltinį, įskaitant nepalankiausių sąlygų laikotarpius;

▼M1

b) 

įdiegiant vidaus sistemas ir kontrolės priemones, kad likvidumo valdymo funkciją atliekantys asmenys galėtų vykdyti veiksmingą veiklos kontrolę ir likvidųjį turtą bet kuriuo metu per 30 kalendorinių nepalankiausių sąlygų laikotarpio dienų paversti pinigais, taip pat kad jie galėtų pasinaudoti neapibrėžtosiomis lėšomis tiesiogiai nepažeisdami nustatytos verslo arba rizikos valdymo strategijos. Visų pirma, turtas negali būti įtrauktas į likvidumo atsargą, jeigu pavertus turtą pinigais jo nepakeičiant per 30 kalendorinių nepalankiausių sąlygų laikotarpio dienų nebeliktų apsidraudimo ir dėl to atsirastų atvira rizikos pozicija, viršijanti kredito įstaigos vidaus ribas;

▼B

c) 

a ir b punktų nuostatų deriniu, jeigu kompetentingai institucijai tas derinys yra priimtinas.

4.  Kredito įstaigos reguliariai ir bent kartą per metus pinigais paverčia pakankamai tipinę savo likvidžiojo turto imtį atlikdamos vienakryptį pardavimą arba sudarydamos paprastą atpirkimo sandorį plačiai pripažintoje atpirkimo rinkoje. Kredito įstaigos parengia likvidžiojo turto imčių realizavimo strategiją, kuri būtų pakankama:

a) 

tokio turto galimybei patekti į rinką ir galimybei jį panaudoti išbandyti;

b) 

patikrinti, ar kredito įstaigos procesai, susiję su turto pakeitimu pinigais reikiamu laiku, yra veiksmingi;

c) 

maksimaliai sumažinti riziką, kad kredito įstaigai nepalankiausių sąlygų laikotarpiu savo turtą verčiant pinigais rinkai bus siunčiamas neigiamas signalas.

Pirmoje pastraipoje nustatytas reikalavimas netaikomas 10 straipsnyje nurodytam 1 lygio turtui, išskyrus itin aukštos kokybės padengtas obligacijas, 12 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytoms riboto naudojimo paskirtoms likvidumo priemonėms arba 16 straipsnyje nurodytiems indėliams ir kitam likvidumui užtikrinti skirtam finansavimui bendradarbiavimo tinkluose ir institucinėse užtikrinimo sistemose.

5.  2 dalyje nustatytas reikalavimas kredito įstaigoms netrukdo apsidrausti nuo rinkos rizikos, susijusios su jų likvidžiuoju turtu, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) 

kredito įstaiga pagal 2 ir 3 dalis įdiegia tinkamą vidaus tvarką, kuria užtikrina, kad tą turtą ir toliau būtų galima laisvai naudoti ir jį toliau kontroliuotų likvidumo valdymo funkciją atliekantys asmenys;

b) 

pagal 9 straipsnį vertinant atitinkamą turtą atsižvelgiama į grynuosius netenkamų pinigų srautus ir gaunamų pinigų srautus, kurie atsirastų dėl ankstyvo apsidraudimo termino suėjimo.

6.  Kredito įstaigos užtikrina, kad jų likvidžiojo turto denominavimo valiuta atitiktų jų grynųjų netenkamų pinigų srautų pasiskirstymą pagal valiutą. Tačiau tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad kredito įstaigos ribotų valiutų neatitikimą, nustatydamos grynųjų netenkamų pinigų srautų tam tikra valiuta, kurie nepalankiausių sąlygų laikotarpiu gali būti dengiami likvidžiuoju turtu, denominuotu ne ta valiuta, dalies ribas. Toks apribojimas gali būti taikomas tik teikiamoje informacijoje nurodomai valiutai arba valiutai, dėl kurios gali reikėti teikti atskiras ataskaitas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 415 straipsnio 2 dalį. Nustatydamos bet kokio valiutos neatitikimo apribojimo, kurį galima taikyti pagal šią dalį, lygį kompetentingos institucijos atsižvelgia bent į:

a) 

tai, ar kredito įstaiga turi galimybę:

i) 

naudoti likvidųjį turtą likvidumui užtikrinti ta valiuta, kuria susidarė grynieji netenkamų pinigų srautai, ir tokioje jurisdikcijos teritorijoje, kurioje jie susidarė;

ii) 

apsikeisti valiutomis ir gauti lėšų užsienio valiutų rinkose esant nepalankiausioms sąlygoms, atitinkančioms 4 straipsnyje nustatytą 30 kalendorinių dienų nepalankiausių sąlygų laikotarpį;

iii) 

perkelti likvidumo perteklių iš vienos valiutos į kitą ir iš vienos jurisdikcijos teritorijos ir juridinių subjektų į kitos jurisdikcijos teritoriją ir juridinius subjektus savo grupės viduje, esant nepalankiausioms sąlygoms, atitinkančioms 4 straipsnyje nustatytą 30 kalendorinių dienų nepalankiausių sąlygų laikotarpį;

b) 

staigaus nepalankaus valiutų kurso pasikeitimo poveikį esamoms pozicijoms, kurių valiuta neatitinka, ir bet kokio esamo apsidraudimo nuo užsienio valiutų rizikos efektyvumui.

Laikoma, kad bet koks pagal šią dalį nustatytas valiutos neatitikimo apribojimas yra specialus likvidumo reikalavimas, kaip nustatyta Direktyvos 2013/36/ES 105 straipsnyje.

9 straipsnis

Likvidžiojo turto vertinimas

Savo padengimo likvidžiuoju turtu rodikliui apskaičiuoti kredito įstaiga naudoja savo likvidžiojo turto rinkos vertę. Likvidžiojo turto rinkos vertė sumažinama taip, kaip atitinkamai nustatyta 2 skyriuje ir 8 straipsnio 5 dalies b punkte.



2 SKYRIUS

Likvidusis turtas

10 straipsnis

1 lygio turtas

1.  1 lygio turtas yra tik turtas, patenkantis į vieną ar kelias šias kategorijas ir kiekvienu atveju atitinkantis čia nustatytus tinkamumo kriterijus:

a) 

monetos ir banknotai;

b) 

šios centrinių bankų pozicijos:

i) 

turtas, kurį sudaro reikalavimai Europos Centriniam Bankui (ECB) arba valstybės narės centriniam bankui arba kuriam suteiktos jų garantijos;

ii) 

turtas, kurį sudaro reikalavimai trečiųjų valstybių centriniams bankams arba kuriam suteiktos jų garantijos, jeigu centrinio banko arba jo centrinės valdžios pozicijos turi pripažintos išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos (ECAI) nustatytą kredito rizikos vertinimą, lygų bent 1 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 114 straipsnio 2 dalį;

▼M1

iii) 

rezervai, kuriuos kredito įstaiga laiko i arba ii papunktyje nurodytame centriniame banke, jeigu kredito įstaigai leidžiama tokius rezervus atsiimti bet kuriuo metu nepalankiausių sąlygų laikotarpiais ir jeigu tokio atsiėmimo sąlygos yra nustatytos kredito įstaigos kompetentingos institucijos ir centrinio banko, kuriame rezervai laikomi, susitarime arba taikytinose trečiosios valstybės taisyklėse.

Taikant šį papunktį, laikomasi šių reikalavimų:

— 
kai rezervus laiko patronuojamoji kredito įstaiga, atsiėmimo sąlygos yra nustatytos patronuojamosios kredito įstaigos kompetentingos institucijos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje ir centrinio banko, kuriame rezervai laikomi, susitarime arba taikytinose trečiosios valstybės taisyklėse, atsižvelgiant į situaciją;
— 
kai rezervus laiko filialas, atsiėmimo sąlygos yra nustatytos kompetentingos institucijos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kurioje įsikūręs filialas, ir centrinio banko, kuriame rezervai laikomi, susitarime arba taikytinose trečiosios valstybės taisyklėse, atsižvelgiant į situaciją;

▼B

c) 

turtas, kurį sudaro reikalavimai toliau nurodytai centrinei arba regioninei valdžiai, vietos valdžios institucijoms arba viešojo sektoriaus subjektams arba kuriam suteiktos jų garantijos:

i) 

valstybės narės centrinei valdžiai;

ii) 

trečiosios valstybės centrinei valdžiai, jeigu ji pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 114 straipsnio 2 dalį turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygus bent 1 kredito kokybės žingsniui;

iii) 

valstybės narės regioninei valdžiai arba vietos valdžios institucijoms, jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 2 dalį tai vertinama kaip valstybės narės centrinės valdžios pozicijos;

iv) 

ii papunktyje nurodytos rūšies trečiosios valstybės regioninei valdžiai arba vietos valdžios institucijoms, jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 4 dalį tai vertinama kaip trečiosios valstybės centrinės valdžios pozicijos;

v) 

viešojo sektoriaus subjektams, jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 116 straipsnio 4 dalį tai vertinama kaip valstybės narės centrinės valdžios arba iii papunktyje nurodytos regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijos pozicijos;

▼M1

d) 

šis turtas:

i) 

turtas, kurį sudaro reikalavimai trečiosios valstybės centrinei valdžiai arba centriniam bankui, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 114 straipsnio 2 dalį neturintiems pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, lygaus 1 kredito kokybės žingsniui, arba kuriam suteiktos jų garantijos;

ii) 

rezervai, kuriuos kredito įstaiga laiko i papunktyje nurodytame centriniame banke, jeigu kredito įstaigai leidžiama tuos rezervus atsiimti bet kuriuo metu nepalankiausių sąlygų laikotarpiais ir jeigu tokio atsiėmimo sąlygos yra nustatytos arba tos trečiosios valstybės kompetentingų institucijų ir centrinio banko, kuriame rezervai laikomi, susitarime, arba taikytinose tos trečiosios valstybės taisyklėse.

Taikant ii papunktį, laikomasi šių reikalavimų:

— 
kai rezervus laiko patronuojamoji kredito įstaiga, atsiėmimo sąlygos yra nustatytos patronuojamosios kredito įstaigos kompetentingos institucijos trečiojoje valstybėje ir centrinio banko, kuriame rezervai laikomi, susitarime arba taikytinose trečiosios valstybės taisyklėse;
— 
kai rezervus laiko filialas, atsiėmimo sąlygos yra nustatytos arba kompetentingos institucijos trečiojoje valstybėje, kurioje įsikūręs filialas, ir centrinio banko, kuriame rezervai laikomi, susitarime, arba taikytinose trečiosios valstybės taisyklėse.

Bendra turto, priskiriamo pirmos pastraipos i ir ii papunkčiams ir denominuoto konkrečia valiuta, suma, kurią kredito įstaiga gali pripažinti 1 lygio turtu, neviršija sumos, lygios nepalankiausiomis sąlygomis susidarantiems kredito įstaigos gryniesiems netenkamų pinigų srautams ta pačia valiuta.

Be to, kai visas arba dalis turto, priskiriamo pirmos pastraipos i ir ii papunkčiams, yra denominuota valiuta, kuri nėra konkrečios trečiosios valstybės nacionalinė valiuta, kredito įstaiga 1 lygio turtu gali pripažinti tik tokią to turto sumą, kuri lygi nepalankiausiomis sąlygomis susidarantiems kredito įstaigos gryniesiems netenkamų pinigų srautams ta užsienio valiuta, susijusiems su jos operacijomis tos jurisdikcijos teritorijoje, kurioje prisiimama likvidumo rizika;

▼B

e) 

kredito įstaigų išleistas turtas, atitinkantis bent vieną iš šių dviejų reikalavimų:

i) 

emitentas yra kredito įstaiga, įregistruota arba įsteigta valstybės narės centrinės valdžios arba valstybės narės regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijos, centrinės arba vietos valdžios institucijai yra nustatyta teisinė prievolė saugoti kredito įstaigos ekonominį pagrindą ir išlaikyti jos finansinį gyvybingumą visą jos veikimo laiką, ir kiekviena atitinkamai tos regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijos pozicija vertinama kaip valstybės narės centrinės valdžios pozicija pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 2 dalį;

ii) 

kredito įstaiga yra skatinamųjų paskolų teikėja ir taikant šį straipsnį tai turėtų būti suprantama kaip bet kuri kredito įstaiga, kurios tikslas yra paremti Sąjungos arba valstybės narės centrinės, regioninės ar vietos valdžios institucijos viešosios politikos tikslus, daugiausia teikiant skatinamąsias paskolas nekonkurencinėmis ir ne pelno sąlygomis, jeigu bent 90 % jos suteiktų paskolų tiesiogiai arba netiesiogiai garantuoja centrinės, regioninės ar vietos valdžios institucija ir bet kuri atitinkamai tos regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijos pozicija vertinama kaip valstybės narės centrinės valdžios pozicija pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 2 dalį;

f) 

itin aukštos kokybės padengtų obligacijų pozicijos, atitinkančios visus šiuos reikalavimus:

i) 

jos yra obligacijos, nurodytos Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje, arba atitinka reikalavimus, kad joms būtų galima taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytą tvarką;

ii) 

►M1  įstaigų pozicijos, įtrauktos į užtikrinamojo turto grupę, atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas sąlygas arba, jei kompetentinga institucija yra leidusi iš dalies netaikyti tvarkos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies paskutinėje pastraipoje, toje pastraipoje nurodytas sąlygas; ◄

iii) 

į padengtas obligacijas investuojanti kredito įstaiga ir emitentas atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 7 dalyje nustatytą skaidrumo reikalavimą;

iv) 

jų emisijos dydis yra bent 500 mln. EUR (arba lygiavertė suma nacionaline valiuta);

v) 

padengtos obligacijos turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygus bent 1 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 4 dalį, lygiaverčiam kredito kokybės žingsniui tuo atveju, kai kredito rizikos vertinimas yra trumpalaikis, arba, jeigu nėra kredito rizikos vertinimo, joms nustatytas 10 % rizikos koeficientas pagal to reglamento 129 straipsnio 5 dalį;

vi) 

užtikrinamojo turto grupė visą laiką atitinka padengimo turtu reikalavimą, kuris yra bent 2 % didesnis už sumą, kurios reikia su padengtomis obligacijomis susijusiems reikalavimams padengti;

g) 

turtas, kurį sudaro reikalavimai daugiašaliams plėtros bankams ir tarptautinėms organizacijoms, kaip nurodyta atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 117 straipsnio 2 dalyje ir 118 straipsnyje, arba kuriam suteiktos jų garantijos.

▼M1

2.  Itin aukštos kokybės padengtųjų obligacijų, nurodytų 1 dalies f punkte, rinkos vertė sumažinama bent 7 %. Išskyrus tai, kas 15 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nustatyta KIS akcijoms ir investiciniams vienetams, likusio 1 lygio turto vertės sumažinti nereikalaujama.

▼B

11 straipsnis

2A lygio turtas

1.  2A lygio turtas yra tik turtas, patenkantis į vieną ar kelias toliau nurodytas kategorijas ir kiekvienu atveju atitinkantis čia nustatytus tinkamumo kriterijus:

a) 

turtas, kurį sudaro reikalavimai valstybės narės regioninei valdžiai, vietos valdžios institucijoms arba viešojo sektoriaus subjektams, kai jų pozicijoms yra nustatytas 20 % rizikos koeficientas atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 1 ir 5 dalis ir 116 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, arba kuriam suteiktos jų garantijos;

b) 

turtas, kurį sudaro reikalavimai trečiosios valstybės centrinei valdžiai ar centriniam bankui arba trečiosios valstybės regioninei valdžiai, vietos valdžios institucijai ar viešojo sektoriaus subjektui, kai jiems nustatytas 20 % rizikos koeficientas atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 114 straipsnio 2 dalį, 115 arba 116 straipsnį, arba kuriam suteiktos jų garantijos;

c) 

aukštos kokybės padengtų obligacijų pozicijos, atitinkančios visus šiuos reikalavimus:

i) 

jos yra obligacijos, nurodytos Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje, arba atitinka reikalavimus, kad joms būtų galima taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytą tvarką;

▼M1

ii) 

įstaigų pozicijos, įtrauktos į užtikrinamojo turto grupę, atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas sąlygas arba, jei kompetentinga institucija yra leidusi iš dalies netaikyti tvarkos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies paskutinėje pastraipoje, toje pastraipoje nurodytas sąlygas;

▼B

iii) 

į padengtas obligacijas investuojanti kredito įstaiga ir emitentas atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 7 dalyje nustatytą skaidrumo reikalavimą;

iv) 

jų emisijos dydis yra bent 250 mln. EUR (arba lygiavertė suma nacionaline valiuta);

v) 

padengtos obligacijos turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygus bent 2 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 4 dalį, lygiaverčiam kredito kokybės žingsniui tuo atveju, kai kredito rizikos vertinimas yra trumpalaikis, arba, jeigu nėra kredito rizikos vertinimo, joms nustatytas 20 % rizikos koeficientas pagal to reglamento 129 straipsnio 5 dalį;

vi) 

užtikrinamojo turto grupė visą laiką atitinka padengimo turtu reikalavimą, kuris yra bent 7 % didesnis už sumą, kurios reikia su padengtomis obligacijomis susijusiems reikalavimams padengti. Tačiau, kai padengtos obligacijos, turinčios 1 kredito kokybės žingsnio kredito rizikos vertinimą, neatitinka mažiausio emisijos dydžio reikalavimo, nustatyto itin aukštos kokybės padengtoms obligacijoms pagal 10 straipsnio 1 dalies f punkto iv papunktį, bet atitinka i, ii, iii ir iv papunkčiuose aukštos kokybės padengtoms obligacijoms nustatytus reikalavimus, joms taikomas mažiausias 2 % padengimo turtu reikalavimas;

d) 

kredito įstaigų trečiosiose valstybėse išleistų padengtų obligacijų pozicijos, atitinkančios visus šiuos reikalavimus:

i) 

jos yra padengtos obligacijos pagal trečiosios valstybės nacionalinę teisę, pagal kurią jos turi būti apibrėžtos kaip skolos vertybiniai popieriai, išleisti kredito įstaigų arba kredito įstaigai visiškai priklausančios patronuojamosios įmonės, kuri garantuoja emisiją, ir užtikrinti užtikrinamojo turto grupės, kurių atžvilgiu obligacijų turėtojai turi tiesioginio atgręžtinio reikalavimo teisę į pagrindinės sumos ir palūkanų pirmenybinį grąžinimą, jeigu emitentas neįvykdytų įsipareigojimų;

ii) 

pagal trečiosios valstybės nacionalinę teisę vykdoma speciali emitento ir padengtų obligacijų viešoji priežiūra, kuria siekiama apsaugoti obligacijų turėtojus, o trečiojoje valstybėje taikoma priežiūros ir reguliavimo tvarka yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai;

iii) 

padengtos obligacijos yra užtikrintos vienos arba kelių Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies b punkte, d punkto i papunktyje, f punkto i papunktyje arba g punkte apibūdintų rūšių turto grupės. Kai grupę sudaro nekilnojamuoju turtu užtikrintos paskolos, turi būti įvykdyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 208 straipsnio ir 229 straipsnio 1 dalies reikalavimai;

▼M1

iv) 

įstaigų pozicijos, įtrauktos į užtikrinamojo turto grupę, atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas sąlygas arba, jei kompetentinga institucija yra leidusi iš dalies netaikyti tvarkos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies paskutinėje pastraipoje, toje pastraipoje nurodytas sąlygas;

▼B

v) 

į padengtas obligacijas investuojanti kredito įstaiga ir emitentas atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 7 dalyje nustatytą skaidrumo reikalavimą;

vi) 

padengtos obligacijos turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygus bent 1 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 4 dalį, lygiaverčiam kredito kokybės žingsniui tuo atveju, kai kredito rizikos vertinimas yra trumpalaikis, arba, jeigu nėra kredito rizikos vertinimo, joms nustatytas 10 % rizikos koeficientas pagal to reglamento 129 straipsnio 5 dalį; ir

vii) 

užtikrinamojo turto grupė visą laiką atitinka padengimo turtu reikalavimą, kuris yra bent 7 % didesnis už sumą, kurios reikia su padengtomis obligacijomis susijusiems reikalavimams padengti. Tačiau, kai padengtų obligacijų emisija yra 500 mln. EUR (arba lygiavertė suma nacionaline valiuta) arba didesnė, joms taikomas mažiausias 2 % padengimo turtu reikalavimas;

e) 

įmonių skolos vertybiniai popieriai, atitinkantys visus šiuos reikalavimus:

i) 

jie turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygus bent 1 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 122 straipsnį arba lygiaverčiam kredito kokybės žingsniui tuo atveju, kai kredito rizikos vertinimas yra trumpalaikis;

ii) 

vertybinių popierių emisijos dydis yra bent 250 mln. EUR (arba lygiavertė suma nacionaline valiuta);

iii) 

ilgiausias laikas iki vertybinių popierių išpirkimo termino emisijos metu yra 10 metų.

2.  Kiekvieno 2A lygio turto vieneto rinkos vertė sumažinama bent 15 %.

12 straipsnis

2B lygio turtas

1.  2B lygio turtas yra tik turtas, patenkantis į vieną ar kelias toliau nurodytas kategorijas ir kiekvienu atveju atitinkantis čia nustatytus tinkamumo kriterijus:

a) 

turtu užtikrintų vertybinių popierių pozicijos, atitinkančios 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

b) 

įmonių skolos vertybiniai popieriai, atitinkantys visus šiuos reikalavimus:

i) 

jie gavo pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygus bent 3 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 122 straipsnį arba lygiaverčiam kredito kokybės žingsniui tuo atveju, kai kredito rizikos vertinimas yra trumpalaikis;

ii) 

vertybinių popierių emisijos dydis yra bent 250 mln. EUR (arba lygiavertė suma nacionaline valiuta);

iii) 

ilgiausias laikas iki vertybinių popierių išpirkimo termino emisijos metu yra 10 metų;

c) 

akcijos, jeigu atitinka visus šiuos reikalavimus:

i) 

jos yra įtrauktos į valstybės narės arba trečiosios valstybės pagrindinį biržos indeksą ir taikant šį punktą kaip tokios nurodomos valstybės narės kompetentingos institucijos arba trečiosios valstybės atitinkamos valdžios institucijos. Jeigu nėra jokio kompetentingos institucijos arba valdžios institucijos sprendimo dėl pagrindinio biržos indekso, kredito įstaigos tokiu laiko biržos indeksą, kurį sudaro atitinkamos jurisdikcijos teritorijos pagrindinės bendrovės;

ii) 

jos yra denominuotos kredito įstaigos buveinės valstybės narės valiuta arba, jeigu denominuotos kita valiuta, 2B lygio turtu jų laikoma tik tiek, kiek reikia grynųjų netenkamų pinigų srautų sumai ta valiuta arba tos jurisdikcijos teritorijoje, kurioje kyla likvidumo rizika, padengti nepalankiausiomis sąlygomis; ir

iii) 

yra įrodyta, kad jos yra patikimas likvidumo šaltinis bet kuriuo metu, įskaitant nepalankiausių sąlygų laikotarpius. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, kai akcijos biržos kainos mažėjimo arba jos vertės mažinimo didėjimo lygis per 30 kalendorinių nepalankiausių sąlygų rinkoje laikotarpio dienų neviršijo atitinkamai 40 % arba 40 procentinių punktų; ir

d) 

riboto naudojimo paskirtos likvidumo priemonės, kurias gali pateikti ECB, valstybės narės centrinis bankas arba trečiosios valstybės centrinis bankas, jeigu įvykdyti 14 straipsnyje nustatyti reikalavimai;

e) 

aukštos kokybės padengtų obligacijų pozicijos, atitinkančios visus šiuos reikalavimus:

i) 

jos yra obligacijos, nurodytos Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje, arba atitinka reikalavimus, kad joms būtų galima taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytą tvarką;

ii) 

į padengtas obligacijas investuojanti kredito įstaiga atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 7 dalyje nustatytą skaidrumo reikalavimą;

iii) 

padengtų obligacijų emitentas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 7 dalies a punkte nurodytą informaciją investuotojams teikia bent kartą per ketvirtį;

iv) 

jų emisijos dydis yra bent 250 mln. EUR (arba lygiavertė suma nacionaline valiuta);

v) 

padengtos obligacijos yra užtikrintos tik Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies a punkte, d punkto i papunktyje ir e punkte nurodytos rūšies turtu;

vi) 

pagrindinio turto grupę sudaro tik pozicijos, kurioms kredito rizikos atžvilgiu galima taikyti 35 % arba mažesnį rizikos koeficientą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 125 straipsnį;

vii) 

užtikrinamojo turto grupė visą laiką atitinka padengimo turtu reikalavimą, kuris yra bent 10 % didesnis už sumą, kurios reikia su padengtomis obligacijomis susijusiems reikalavimams padengti;

viii) 

kredito įstaiga emitentė kas mėnesį turi viešai atskleisti informaciją, kad užtikrinamojo turto grupė atitinka 10 % padengimo turtu reikalavimą;

f) 

kredito įstaigoms, kurios pagal savo įstatus dėl religinių priežasčių negali turėti palūkaninio turto, – nepalūkaninis turtas, kurį sudaro reikalavimai centriniams bankams, trečiosios valstybės centrinei valdžiai ar centriniam bankui arba trečiosios valstybės regioninei valdžiai, vietos valdžios institucijai ar viešojo sektoriaus subjektui arba kuriam suteiktos jų garantijos, jeigu tas turtas turi pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygus bent 5 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 114 straipsnį, arba lygiaverčiam kredito kokybės žingsniui tuo atveju, kai kredito rizikos vertinimas yra trumpalaikis.

2.  Kiekvieno 2B lygio turto vieneto rinkos vertei taikomi šie mažiausio vertės mažinimo reikalavimai:

a) 

2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms taikomas 13 straipsnio 14 dalyje nustatytas vertės mažinimas;

b) 

1 dalies b punkte nurodytų įmonių skolos vertybinių popierių vertė mažinama 50 %;

c) 

1 dalies c punkte nurodytų akcijų vertė mažinama 50 %;

d) 

1 dalies e punkte nurodytų padengtų obligacijų programų arba emisijų vertė mažinama 30 %;

e) 

1 dalies f punkte nurodyto nepalūkaninio turto vertė mažinama 50 %.

3.  Kredito įstaigoms, kurios pagal savo įstatus dėl religinių priežasčių negali turėti palūkaninio turto, kompetentinga institucija gali leisti nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalies b punkto ii ir iii papunkčių, jeigu yra įrodymų, kad tuos reikalavimus atitinkančio nepalūkaninio turto yra nepakankamai, ir toks nepalūkaninis turtas yra pakankamai likvidus privačiose rinkose.

Siekdama pirmos pastraipos taikymo tikslais nustatyti, ar nepalūkaninis turtas yra pakankamai likvidus, kompetentinga institucija atsižvelgia į šiuos veiksnius:

a) 

turimus duomenis, susijusius su jo rinkos likvidumu, įskaitant prekybos apimtį, stebimus siūlomų ir prašomų kainų skirtumus, kainų svyravimą ir kainos poveikį; ir

b) 

kitus veiksnius, susijusius su jo likvidumu, įskaitant ankstesnio laikotarpio duomenis apie to nepalūkaninio turto rinkos plotį ir gylį, rinkos dalyvių skaičių ir įvairovę ir tai, ar egzistuoja tvirta rinkos infrastruktūra.

13 straipsnis

2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės

▼M1

1.  12 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos turtu užtikrintų vertybinių popierių pozicijos laikomos 2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a) 

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2402 ( 4 ) yra leidžiama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas žymėti ir jos yra žymimos nuoroda „PSS“ ar „paprastas, skaidrus ir standartizuotas“, arba nuoroda, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai nurodo tas sąlygas;

b) 

tenkinami šio straipsnio 2 ir 10–13 dalyse nustatyti kriterijai.

▼B

2.  Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija ir jos pagrindinės pozicijos atitinka visus šiuos reikalavimus:

▼M1

a) 

pozicija turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygus 1 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 264 straipsnį arba lygiaverčiam kredito kokybės žingsniui tuo atveju, kai kredito rizikos vertinimas yra trumpalaikis;

b) 

pozicija yra didžiausio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais segmente arba segmentuose ir per visą sandorio vykdymo laikotarpį visuomet turi aukščiausio lygio prioritetą. Šiais tikslais segmentas laikomas didžiausio prioriteto tada, kai įteikus vykdymo nurodymą ir, kai taikoma, paspartinimo nurodymą, pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimų gavimo atžvilgiu segmentas nėra mažesnio prioriteto negu kiti to paties pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio ar schemos segmentai, neatsižvelgiant į sumas, mokėtinas pagal palūkanų normos arba valiutos išvestinių finansinių priemonių sutartis, mokesčius arba kitus panašius mokėjimus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 242 straipsnio 6 dalį;

▼M1 —————

▼B

g) 

►M1  pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją palaiko pagrindinių pozicijų grupė ir tos pagrindinės pozicijos arba visos priklauso tik vienai iš toliau nurodytų pakategorių, arba jas sudaro i ir ii papunkčiuose nurodytos būsto paskolos: ◄

i) 

pirmenybine hipoteka užtikrintos būsto paskolos, suteiktos fiziniams asmenims pagrindiniam būstui įsigyti, jeigu laikomasi vienos iš šių dviejų sąlygų:

— 
grupę sudarančios paskolos vidutiniškai atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies d punkto i papunktyje nustatytą paskolos ir už ją įsigyto turto vertės santykio reikalavimą,
— 
valstybės narės, kurioje paskolos inicijuotos, nacionalinėje teisėje numatyta paskolos ir pajamų santykio riba, taikoma sumai, kurią įsipareigojantysis asmuo gali pasiskolinti imdamas būsto paskolą, o ta valstybė narė apie tą teisės nuostatą yra pranešusi Komisijai ir EBI. Paskolos ir pajamų santykio riba apskaičiuojama pagal bendrąsias metines įsipareigojančiojo asmens pajamas, atsižvelgiant į įsipareigojančiojo asmens mokestines prievoles bei kitus įsipareigojimus ir palūkanų normų pokyčių paskolos laikotarpiu riziką. Kiekvienos grupę sudarančios būsto paskolos atveju bendrosios įsipareigojančiojo asmens pajamos, kurios gali būti išleidžiamos paskolai, įskaitant palūkanų, pagrindinės sumos ir mokesčių mokėjimus, grąžinti, neviršija 45 %;
ii) 

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos visapusiškai užtikrintos būsto paskolos, jeigu jos atitinka užtikrinimo reikalavimus, nustatytus toje straipsnio dalyje, ir vidutinio paskolos ir už ją įsigyto turto vertės santykio reikalavimą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies d punkto i papunktyje;

iii) 

komercinės paskolos, išperkamoji nuoma ir kredito priemonės valstybėje narėje įsisteigusioms įmonėms, skirtos finansuoti kapitalo išlaidoms arba verslo operacijoms, išskyrus komercinio nekilnojamojo turto įsigijimą arba plėtojimą, jeigu bent 80 % skolininkų, sudarančių grupę, portfelio pusiausvyros požiūriu pakeitimo vertybiniais popieriais emisijos metu yra mažosios ir vidutinės įmonės ir nė vienas skolininkas nėra įstaiga, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte;

▼M1

iv) 

valstybėje narėje įsisteigusiems arba jos rezidentais esantiems skolininkams suteiktos automobilių įsigijimo paskolos arba išperkamoji nuoma valstybėje narėje įsisteigusiems arba jos rezidentais esantiems nuomininkams. Šiais tikslais automobilių įsigijimo paskolos ir išperkamoji nuoma yra paskolos arba išperkamoji nuoma, skirtos finansuoti motorinėms transporto priemonėms arba priekaboms, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB ( 5 ) 3 straipsnio 11 ir 12 punktuose, žemės ūkio arba miškų ūkio traktoriams, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 167/2013 ( 6 ), dviračiams motociklams arba motoriniams triračiams, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 168/2013 ( 7 ), arba vikšrinėms transporto priemonėms, kaip nurodyta Direktyvos 2007/46/EB 2 straipsnio 2 dalies c punkte. Tokios paskolos arba išperkamoji nuoma gali apimti papildomus draudimo ir paslaugų produktus arba papildomas transporto priemonės dalis, o išperkamosios nuomos atveju – likutinę transporto priemonių, kurioms taikoma išperkamoji nuoma, vertę. Visos grupei priklausančios paskolos ir išperkamoji nuoma yra užtikrintos transporto priemonei taikomu pirmenybiniu užstatu ar užtikrinimo priemone arba tinkama garantija, suteikta SPPVPS naudai, pavyzdžiui, nuosavybės teisės išlaikymo nuostata;

▼B

v) 

paskolos ir kredito priemonės fiziniams asmenims, gyvenantiems valstybėje narėje, asmeninėms, šeimos ar naudojimo buityje reikmėms.

▼M1 —————

▼B

10.  Pagrindinės pozicijos yra inicijuotos ne tos kredito įstaigos, į kurios likvidumo atsargą įtraukta pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, jos patronuojamosios įmonės, jos patronuojančiosios įmonės, jos patronuojančiosios įmonės patronuojamosios įmonės arba bet kurios kitos glaudžiai su ta kredito įstaiga susijusios įmonės.

11.  Segmento emisijos dydis yra bent 100 mln. EUR (arba lygiavertė suma nacionaline valiuta).

12.  Likęs svertinis vidutinis segmento laikotarpis yra 5 metų arba trumpesnis; šis laikotarpis apskaičiuojamas pasirenkant mažesnįjį iš šių dydžių: sandorio išankstinio grąžinimo kainos prielaidą arba 20 % nuolatinę grąžinimo normą, kai kredito įstaiga daro prielaidą, kad grąžinti bus pareikalauta anksčiausią galimą pareikalavimo dieną.

13.  Pagrindinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų iniciatorė yra Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 3 dalyje apibrėžta įstaiga arba įmonė, kurios viena pagrindinė veiklos rūšis arba kelios pagrindinės veiklos rūšys yra įtrauktos į Direktyvos 2013/36/ES I priedo 2–12 ir 15 punktus.

14.  2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių rinkos vertei taikomi šie mažiausio vertės mažinimo reikalavimai:

a) 

25 %, kai pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės yra užtikrintos 2 dalies g punkto i, ii ir iv papunkčiuose nurodytų pakategorių turtu;

b) 

35 %, kai pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės yra užtikrintos 2 dalies g punkto iii ir v papunkčiuose nurodytų pakategorių turtu.

14 straipsnis

Riboto naudojimo paskirtos likvidumo priemonės

Kad galėtų būti laikomos 2B lygio turtu, riboto naudojimo paskirtos likvidumo priemonės, kurias gali pateikti centrinis bankas, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalies d punkte, atitinka visus šiuos kriterijus:

a) 

per laikotarpį, kuris nėra nepalankiausių sąlygų laikotarpis, priemonei taikomas įsipareigojimo mokestis, pagrįstas visa paskirta suma, ir jis yra bent didesnioji iš šių verčių:

i) 

75 baziniai punktai per metus arba

ii) 

bent 25 baziniai punktai per metus, pridedami prie turto, kuriuo užtikrinta priemonė, pelningumo ir likvidžiojo turto tipinio portfelio pelningumo skirtumo, pakoregavus pagal bet kokius reikšmingus kredito rizikos skirtumus.

Nepalankiausių sąlygų laikotarpiu centrinis bankas gali sumažinti šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytą įsipareigojimo mokestį, jeigu įvykdomi būtiniausi reikalavimai, taikomi likvidumo priemonėms pagal 19 straipsnyje nurodytus alternatyvius likvidumo metodus;

b) 

priemonė yra užtikrinta nesuvaržytu centrinio banko nurodytos rūšies turtu. Turtas, pateiktas kaip užtikrinimo priemonė, atitinka visus šiuos kriterijus:

i) 

jis turi būti tokios formos, dėl kurios būtų lengviau jį skubiai perleisti centriniam bankui, jeigu priemonės būtų pareikalauta;

ii) 

jo vertė po vertės sumažinimo, kurį taiko centrinis bankas, yra pakankama visai priemonės sumai padengti;

iii) 

jis neskaičiuojamas kaip likvidusis turtas kredito įstaigos likvidumo atsargos tikslais;

c) 

priemonė dera su centrinio banko sandorio šalių politikos sistema;

d) 

priemonės įsipareigojimo laikotarpis yra ilgesnis negu 30 kalendorinių nepalankiausių sąlygų laikotarpio dienų, kaip nurodyta 4 straipsnyje;

e) 

priemonės centrinis bankas neatšaukia anksčiau, negu sueina sutartyje nustatytas terminas, ir joks kitas kredito sprendimas nepriimamas tol, kol susijusi kredito įstaiga toliau vertinama kaip moki;

f) 

yra oficiali centrinio banko skelbiama strategija, kuria nurodomas banko sprendimas teikti riboto naudojimo paskirtas likvidumo priemones, tokių priemonių sąlygos ir kredito įstaigų, kurioms gali būti taikomos tokios priemonės, rūšys.

15 straipsnis

KIS

1.  KIS akcijos arba investiciniai vienetai laikomi likvidžiuoju turtu, esančiu to paties lygmens kaip ir atitinkamos įmonės likvidusis turtas, iki absoliučiosios 500 mln. EUR sumos (arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta), tenkančios kiekvienai kredito įstaigai atskirai, jeigu:

a) 

laikomasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 132 straipsnio 3 dalies reikalavimų;

b) 

KIS investuoja tik į likvidųjį turtą ir išvestines finansines priemones, ir jeigu investuoja į pastarąsias, tai tik tiek, kiek būtina portfelio palūkanų normos, valiutos kurso arba kredito rizikai sumažinti.

2.  Kredito įstaigos, atsižvelgdamos į pagrindinio likvidžiojo turto kategoriją, savo KIS akcijų arba investicinių vienetų vertei taiko toliau nustatyto dydžio mažiausią vertės mažinimą:

a) 

0 % – monetoms ir banknotams, taip pat centrinių bankų pozicijoms, nurodytoms 10 straipsnio 1 dalies b punkte;

b) 

5 % – 1 lygio turtui, išskyrus itin aukštos kokybės padengtas obligacijas;

c) 

12 % – itin aukštos kokybės padengtoms obligacijoms, nurodytoms 10 straipsnio 1 dalies f punkte;

d) 

20 % – 2A lygio turtui;

e) 

30 % – 2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms, užtikrintoms 13 straipsnio 2 dalies g punkto i, ii ir iv papunkčiuose nurodytų pakategorių turtu;

f) 

35 % – 2B lygio padengtoms obligacijoms, nurodytoms 12 straipsnio 1 dalies e punkte;

g) 

40 % – 2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms, užtikrintoms 13 straipsnio 2 dalies g punkto iii ir v papunkčiuose nurodytų pakategorių turtu; ir

h) 

55 % – 12 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems 2B lygio įmonių skolos vertybiniams popieriams, 12 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytoms akcijoms ir 12 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytam nepalūkaniniam turtui.

3.  2 dalyje paminėtas metodas taikomas taip:

a) 

kai kredito įstaiga žino apie pagrindines KIS pozicijas, ji gali tas pagrindines pozicijas įvertinti taikydama skaidrumo metodą ir nustatyti joms tinkamą vertės mažinimą pagal 2 dalį;

▼M1

b) 

kai kredito įstaiga nežino pagrindinių KIS pozicijų, siekdama nustatyti pagrindinio turto likvidumo lygį ir tam turtui priskirti tinkamą vertės sumažinimą, ji daro prielaidą, kad KIS į likvidųjį turtą investuoja iki maksimalios sumos, kuri leidžiama pagal jo įgaliojimą, ta pačia tvarka iš apačios į viršų, kuria tas turtas yra klasifikuojamas taikant 2 dalį, pradėdamas nuo 2 dalies h punkte nurodyto turto ir kildamas į viršų tol, kol pasiekia maksimalią bendrą investicijų ribą.

▼B

4.  Kredito įstaigos parengia griežtą KIS akcijų arba investicinių vienetų rinkos vertės ir vertės mažinimo apskaičiavimo ir pranešimo metodiką ir procesus. Kai pozicija nėra pakankamai reikšminga, kad kredito įstaiga galėtų parengti savo metodiką, ir kai kiekvienu atveju kompetentinga institucija yra įsitikinusi, kad ši sąlyga įvykdyta, kredito įstaiga KIS akcijų arba investicinių vienetų vertės mažinimui apskaičiuoti ir pranešti gali taikyti tik šių trečiųjų šalių metodiką:

a) 

KIS depozitoriumo, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus tuos vertybinius popierius laiko šiame depozitoriume; arba

b) 

kai KIS yra kitokie, KIS valdymo įmonės, jeigu KIS valdymo įmonė atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 132 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus reikalavimus.

▼M1

Depozitoriumo arba KIS valdymo įmonės atliktų skaičiavimų nustatant KIS akcijų ar investicinių vienetų rinkos vertę ir vertės sumažinimą teisingumą bent kas metus tvirtina išorės auditorius.

▼B

5.  Kai KIS akcijų arba investicinių vienetų atžvilgiu kredito įstaiga neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų, ji pagal 18 straipsnį nutraukia jų pripažinimą likvidžiuoju turtu šio reglamento taikymo tikslais.

▼M1

16 straipsnis

Indėliai ir kitos lėšos bendradarbiavimo tinkluose ir institucinėse užtikrinimo sistemose

1.  Kai kredito įstaiga priklauso Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nurodytos rūšies institucinei užtikrinimo sistemai, tinklui, kuriam būtų galima netaikyti reikalavimų, kaip nustatyta to reglamento 10 straipsnyje, arba valstybėje narėje esančiam bendradarbiavimo tinklui, kredito įstaigos indėliai iki pareikalavimo, laikomi centrinėje įstaigoje, gali būti vertinami kaip likvidusis turtas, išskyrus atvejus, jei priimanti indėlius centrinė įstaiga jų nelaiko veiklos indėliais. Kai indėliai vertinami kaip likvidusis turtas, tai daroma pagal vieną iš šių nuostatų:

a) 

kai pagal nacionalinę teisę arba teisiškai privalomus dokumentus, kuriais reglamentuojama sistema arba tinklas, centrinė įstaiga privalo laikyti indėlius arba juos investuoti į nustatyto lygio arba kategorijos likvidųjį turtą, pagal šį reglamentą indėliai vertinami kaip to paties lygio arba kategorijos likvidusis turtas;

b) 

kai centrinė įstaiga neprivalo laikyti indėlių arba jų investuoti į nustatyto lygio arba kategorijos likvidųjį turtą, pagal šį reglamentą indėliai vertinami kaip 2B lygio turtas, o jų neapmokėtai sumai taikomas mažiausias 25 % vertės sumažinimas.

2.  Kai pagal valstybės narės teisę arba teisiškai privalomus dokumentus, kuriais reglamentuojamas vienas iš 1 dalyje apibūdintų tinklų arba sistemų, kredito įstaiga per 30 kalendorinių dienų gali gauti nepanaudotų lėšų likvidumui užtikrinti iš centrinės įstaigos arba kitos to pat tinklo arba sistemos įstaigos, tokios lėšos laikomos 2B lygio turtu, tačiau tik tokia jų dalis, kuri neužtikrinta likvidžiuoju turtu ir kuri nėra naudojama pagal 34 straipsnio nuostatas. Nepanaudotai paskirtai pagrindinei sumai likvidumui užtikrinti yra taikomas mažiausias 25 % vertės sumažinimas.

▼B

17 straipsnis

Likvidumo atsargos sudėtis pagal turto lygį

1.  Kredito įstaigos visą laiką laikosi šių su jų likvidumo atsargos sudėtimi susijusių reikalavimų:

a) 

bent 60 % likvidumo atsargos turi sudaryti 1 lygio turtas;

b) 

bent 30 % likvidumo atsargos turi sudaryti 1 lygio turtas, išskyrus 10 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas itin aukštos kokybės padengtas obligacijas;

c) 

ne daugiau kaip 15 % likvidumo atsargos gali sudaryti 2B lygio turtas.

▼M1

2.  1 dalyje nustatyti reikalavimai yra taikomi pakoregavus pagal užtikrintųjų finansavimo, užtikrintųjų skolinimo arba užtikrinimo priemone padengtų apsikeitimo sandorių, kurių bent vienoje sudėtinėje dalyje naudojamas likvidusis turtas, kai tų sandorių terminas sueina per 30 kalendorinių dienų, poveikį likvidžiajam turtui, atėmus bet kokį taikytiną vertės sumažinimą ir jeigu kredito įstaiga laikosi 8 straipsnyje nustatytų veiklos reikalavimų.

▼B

3.  Kredito įstaigos savo likvidumo atsargos sudėtį nustato taikydamos šio reglamento I priede nustatytą formulę.

▼M1

4.  Kiekvienu konkrečiu atveju kompetentinga institucija gali leisti visa apimtimi arba iš dalies netaikyti 2 ir 3 dalių vienam ar daugiau užtikrintųjų finansavimo, užtikrintųjų skolinimo arba užtikrinimo priemone padengtų apsikeitimo sandorių, kurių bent vienoje sudėtinėje dalyje naudojamas likvidusis turtas ir kurių terminas sueina per 30 kalendorinių dienų, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

sandorio ar sandorių šalis yra ECB arba valstybės narės centrinis bankas;

b) 

yra susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės, keliančios vienos ar daugiau valstybių narių bankų sektoriui sisteminę riziką;

c) 

prieš duodamos leidimą tų dalių netaikyti kompetentingos institucijos pasikonsultavo su centriniu banku, kuris yra sandorio ar sandorių šalis, ir ECB, kai tas centrinis bankas yra Eurosistemos centrinis bankas.

5.  Iki 2020 m. lapkričio 19 d. EBI pateikia Komisijai ataskaitą dėl neįskaičiavimo tvarkos, nustatytos 2–4 dalyse, techninio tinkamumo ir to, ar ši tvarka galėtų turėti neigiamą poveikį Sąjungoje įsisteigusių kredito įstaigų veiklai ir rizikos pobūdžiui, finansų rinkų stabilumui ir tvarkingam veikimui, ekonomikai arba pinigų politikos poveikiui ekonomikai. Šioje ataskaitoje EBI įvertina galimybę pakeisti 2–4 dalyse nustatytą neįskaičiavimo tvarką ir, jeigu nustatytų, kad dabartinė neįskaičiavimo tvarka yra techniškai netinkama arba daro neigiamą poveikį, turėtų pateikti alternatyvių sprendimų bei įvertinti jų poveikį.

Rengdama papildomus deleguotuosius aktus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 460 straipsnyje nurodytą įgaliojimą, Komisija atsižvelgia į ankstesnėje pastraipoje nurodytą EBI ataskaitą.

▼B

18 straipsnis

Reikalavimų nesilaikymas

1.  Kai likvidusis turtas nebeatitinka 7 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų, 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiklos reikalavimų arba bet kurių šiame skyriuje nustatytų taikytinų tinkamumo kriterijų, kredito įstaiga nutraukia jo pripažinimą likvidžiuoju turtu vėliausiai po 30 dienų nuo tos dienos, kai nustojama laikytis reikalavimų.

2.  1 dalis KIS akcijoms arba investiciniams vienetams, nebeatitinkantiems tinkamumo reikalavimų, taikoma tik tada, kai tos akcijos ir investiciniai vienetai sudaro ne daugiau kaip 10 % KIS viso turto.

19 straipsnis

Alternatyvūs likvidumo metodai

1.  Kai kredito įstaiga turi nepakankamai likvidžiojo turto konkrečia valiuta, kad atitiktų 4 straipsnyje nustatytą padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, taikoma viena arba kelios iš šių nuostatų:

a) 

8 straipsnio 6 dalyje nustatytas valiutos nuoseklumo reikalavimas tai valiutai netaikomas;

b) 

kredito įstaiga likvidžiojo turto tam tikra valiuta trūkumą gali padengti kredito priemonėmis, kurias suteikia valstybės narės arba trečiosios valstybės, kurios valiuta tai yra, centrinis bankas, jeigu tik priemonė atitinka visus šiuos reikalavimus:

i) 

sutartimi yra neatšaukiamai įsipareigota ją teikti ateinančias 30 kalendorinių dienų;

ii) 

ji yra įkainota mokesčiu, kurį reikia sumokėti neatsižvelgiant į sumą, paimamą (jeigu ji paimama) pagal tą priemonę;

iii) 

nustatyta mokesčio suma yra tokia, kad grynasis pelningumas, susijęs su turtu, naudojamu priemonei užtikrinti, nebūtų didesnis už grynąjį pelningumą, susijusį su tipiniu likvidžiojo turto portfeliu, pakoregavus pagal bet kokius reikšmingus kredito rizikos skirtumus;

c) 

kai trūksta 1 lygio turto, bet yra pakankamai 2A lygio turto, kredito įstaiga gali laikyti papildomą 2A lygio turtą likvidumo atsargoje, o viršutinės ribos, taikomos pagal 17 straipsnyje nustatytą turto lygį, atitinkamai pakoreguojamos. Tokiam papildomam 2A lygio turtui taikomas mažiausias vertės mažinimas, lygus 20 % Bet kuriam kredito įstaigos turimam 2B lygio turtui ir toliau yra taikomas vertės mažinimas, pagal šį straipsnį taikomas kiekvienu atveju.

2.  Kredito įstaigos taikomos 1 dalyje nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos yra atvirkščiai proporcingos turimam tinkamam likvidžiajam turtui. Kad galėtų taikyti šį straipsnį, kredito įstaigos įvertina savo likvidumo poreikį atsižvelgdamos į savo gebėjimą patikimai valdant likvidumą sumažinti šio likvidžiojo turto poreikį ir kitų rinkos dalyvių turimą minėto turto dalį.

3.  Valiutos, kurių atžvilgiu gali būti taikomos 1 dalyje nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, ir kokiu mastu viena ar kelios nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti iš viso taikomos konkrečios valiutos atžvilgiu, turi būti nustatyta įgyvendinimo reglamentu, kurį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 419 straipsnio 4 dalį turi priimti Komisija.

4.  Išsamios sąlygos, taikytinos 1 dalies a ir b punktuose nustatytoms nukrypti leidžiančioms nuostatoms, turi būti nustatytos deleguotuoju aktu, kurį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 419 straipsnio 5 dalį turi priimti Komisija.



III ANTRAŠTINĖ DALIS

NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTAI IR GAUNAMŲ PINIGŲ SRAUTAI



1 SKYRIUS

Grynieji netenkamų pinigų srautai

20 straipsnis

Grynųjų netenkamų pinigų srautų apibrėžtis

1.  Grynieji netenkamų pinigų srautai yra a punkte nurodyta netenkamų pinigų srautų suma, iš kurios atimta b punkte nurodyta gaunamų pinigų srautų suma, tačiau ta suma negali būti mažesnė už nulį ir ji apskaičiuojama taip:

a) 

2 skyriuje apibrėžtų netenkamų pinigų srautų suma;

b) 

3 skyriuje apibrėžtų gaunamų pinigų srautų suma, apskaičiuojama taip:

i) 

gaunamų pinigų srautai, kuriems netaikoma 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta viršutinė riba;

ii) 

pasirenkant mažesnįjį iš šių dydžių: 33 straipsnio 4 dalyje nurodyti gaunamų pinigų srautai arba 90 % a punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų, iš kurių atimti 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti gaunamų pinigų srautai, kuriems netaikoma riba, tačiau ta suma negali būti mažesnė už nulį;

iii) 

pasirenkant mažesnįjį iš šių dydžių: gaunamų pinigų srautai, išskyrus nurodytuosius 33 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, arba 75 % a punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų, iš kurių atimti 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti gaunamų pinigų srautai, kuriems netaikoma riba, ir 33 straipsnio 4 dalyje nurodyti gaunamų pinigų srautai, padalyti iš 0,9, kad būtų atsižvelgta į 90 % viršutinės ribos poveikį, tačiau ta suma negali būti mažesnė už nulį.

2.  Gaunamų pinigų srautai ir netenkamų pinigų srautai yra vertinami per 30 kalendorinių dienų nepalankiausių sąlygų laikotarpį, atsižvelgiant į galimą ypatingo scenarijaus ir visą rinką apimančio nepalankiausių sąlygų scenarijaus derinį, kaip nurodyta 5 straipsnyje.

3.  1 dalyje nustatytas skaičiavimas atliekamas taikant II priede nustatytą formulę.

▼M1

21 straipsnis

Išvestinių finansinių priemonių sandorių užskaita

1.  Kredito įstaigos netenkamų pinigų srautus ir gaunamų pinigų srautus, kurių tikimasi per 30 kalendorinių dienų laikotarpį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede išvardytus sandorius ir kredito išvestines finansines priemones, apskaičiuoja pagal grynąją vertę ir kiekvieną sandorio šalį, jeigu yra to reglamento 295 straipsnio sąlygas atitinkantys dvišaliai užskaitos susitarimai.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, kredito įstaigos apskaičiuoja netenkamų ir gaunamų pinigų srautus, susidarančius dėl užsienio valiutos išvestinių finansinių priemonių sandorių, susijusių su visišku apsikeitimu pagrindinėmis sumomis vienu metu (arba tą pačią dieną), grynąja verte, net jei tiems sandoriams netaikomas dvišalis užskaitos susitarimas.

3.  Taikant šį straipsnį, grynoji vertė yra suma atskaičius per ateinančias 30 kalendorinių dienų pateiktiną ar gautiną užtikrinimo priemonę. Vis dėlto per ateinančias 30 kalendorinių dienų gautinos užtikrinimo priemonės atveju grynoji vertė yra suma atskaičius tą užtikrinimo priemonę tik tais atvejais, kai tenkinamos abi šios sąlygos:

a) 

gauta užtikrinimo priemonė bus laikoma likvidžiuoju turtu pagal šio reglamento II antraštinę dalį;

b) 

kredito įstaiga turės teisę ir veiklos požiūriu galės gautą užtikrinimo priemonę pakartotinai panaudoti.

▼B



2 SKYRIUS

Netenkamų pinigų srautai

22 straipsnis

Netenkamų pinigų srautų apibrėžtis

1.  Netenkamų pinigų srautai apskaičiuojami įvairių kategorijų arba rūšių įsipareigojimų ir nebalansinių įsipareigojimų neapmokėtas sumas dauginant iš tikėtinų jų likvidavimo arba panaudojimo rodiklių, kaip nurodyta šiame skyriuje.

2.  Į 1 dalyje nurodytus netenkamų pinigų srautus yra įtrauktos toliau nurodytos sumos, kiekvienu atveju padaugintos iš taikytino netenkamų pinigų srauto koeficiento:

▼M1

a) 

esama neapmokėta suma, susijusi su stabiliais mažmeniniais indėliais ir kitais mažmeniniais indėliais, nustatytais pagal 24 ir 25 straipsnius;

b) 

esamos neapmokėtos sumos, susijusios su kitais įsipareigojimais, kurių terminas suėjo, pagal kuriuos emitentas arba finansavimo teikėjas gali pareikalauti išmokėjimo arba dėl kurių finansavimo teikėjas gali tikėtis, kad kredito įstaiga įvykdys įsipareigojimą per ateinančias 30 kalendorinių dienų, kaip nustatyta 27, 28 ir 31a straipsniuose;

▼B

c) 

papildomi netenkamų pinigų srautai, nustatyti pagal 30 straipsnį;

d) 

didžiausia suma, kurią galima per ateinančias 30 kalendorinių dienų panaudoti pagal nepanaudotas paskirtas kredito ir likvidumo priemones, kaip nustatyta pagal 31 straipsnį;

e) 

papildomi netenkamų pinigų srautai, nustatyti pagal 23 straipsnį atliekant vertinimą.

▼M1

3.  Apskaičiuojant netenkamų pinigų srautus pagal 1 dalį taikoma bet kokių susijusių gaunamų pinigų srautų užskaita, patvirtinta pagal 26 straipsnį.

▼B

23 straipsnis

Papildomi su kitais produktais ir paslaugomis susiję netenkamų pinigų srautai

▼M1

1.  Kredito įstaigos reguliariai vertina netenkamų pinigų srautų tikimybę ir galimą dydį per ateinančias 30 kalendorinių dienų, kai jie susiję su 27–31a straipsniuose nenurodytais produktais arba paslaugomis, kuriuos jos siūlo arba remia arba kuriuos galimi pirkėjai sietų su jomis. Šie produktai arba paslaugos, be kita ko, apima:

a) 

kitas nebalansines ir neapibrėžtąsias finansavimo prievoles, įskaitant nepaskirtas finansavimo priemones;

b) 

nepanaudotas paskolas ir išankstinius mokėjimus didmeninėms sandorio šalims;

c) 

hipotekos paskolas, dėl kurių buvo susitarta, bet kurios dar nepanaudotos;

d) 

kredito korteles;

e) 

kredito perviršį;

f) 

numatytus netenkamų pinigų srautus, susijusius su esamų mažmeninių arba didmeninių paskolų atnaujinimu arba naujų mažmeninių arba didmeninių paskolų pratęsimu;

g) 

mokėtinas sumas pagal išvestines finansines priemones, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede išvardytus sandorius ir kredito išvestines finansines priemones;

h) 

su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusius produktus.

▼B

2.  1 dalyje nurodyti netenkamų pinigų srautai vertinami atsižvelgiant į galimą ypatingo scenarijaus ir visą rinką apimančio nepalankiausių sąlygų scenarijaus derinį, kaip nurodyta 5 straipsnyje. Atlikdamos minėtą vertinimą, kredito įstaigos visų pirma atsižvelgia į reikšmingus su reputacijos praradimu susijusius nuostolius, kurių gali atsirasti, jeigu jos neužtikrintų tokių produktų arba paslaugų likvidumo. Apie tuos produktus ir paslaugas, dėl kurių 1 dalyje nurodytų netenkamų pinigų srautų tikimybė ir galimas dydis yra reikšmingi, kredito įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms bent kartą per metus, o kompetentingos institucijos nustato priskirtiną netenkamų pinigų srauto dydį. Kompetentingos institucijos gali taikyti iki 5 % netenkamo pinigų srauto koeficientą su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusiems produktams, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnyje ir I priede.

3.  Kompetentingos institucijos bent kartą per metus EBI praneša apie produktų arba paslaugų rūšis, kurioms jos nustatė netenkamų pinigų srautus atsižvelgdamos į kredito įstaigų ataskaitas, savo ataskaitoje jos taip pat paaiškina metodiką, taikytą nustatant netenkamų pinigų srautus.

24 straipsnis

Su stabiliais mažmeniniais indėliais susiję netenkamų pinigų srautai

1.  Išskyrus atvejus, kai įvykdyti didesnio netenkamų pinigų srauto koeficiento kriterijai pagal 25 straipsnio 2, 3 arba 5 dalį, mažmeninių indėlių, kuriems taikoma indėlių garantijų sistema pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/19/EB ( 8 ) arba Direktyvą 2014/49/ES arba lygiavertė trečiosios valstybės indėlių garantijų sistema, suma laikoma stabilia ir dauginama iš 5 %, kai indėlis yra arba:

a) 

dalis įtvirtintų santykių, dėl kurių indėlio atsiėmimo tikimybė yra itin menka; arba

b) 

laikomas atsiskaitomojoje sąskaitoje.

2.  Taikant 1 dalies a punktą, indėlį reikėtų laikyti įtvirtintų santykių dalimi, kai indėlininkas atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

a) 

yra užmezgęs bent 12 mėnesių aktyvius sutartinius ryšius su kredito įstaiga;

b) 

turi iš kredito įstaigos gautų būsto paskolų arba kitokių ilgalaikių paskolų;

c) 

turi bent vieną aktyvų kredito įstaigos produktą, bet ne paskolą.

3.  Taikant 1 dalies b punktą, laikoma, kad mažmeninis indėlis yra laikomas atsiskaitomojoje sąskaitoje, kai atlyginimai, pajamos arba sandoriai yra reguliariai į ją įskaitomi arba iš jos nuskaitomi.

4.  Nukrypstant nuo 1 dalies, nuo 2019 m. sausio 1 d. kompetentingos institucijos kredito įstaigoms gali leisti 1 dalyje paminėtą stabilių mažmeninių indėlių, kuriems taikoma indėlių garantijų sistema pagal Direktyvą 2014/49/ES neviršijant 100 000  EUR, kaip nurodyta tos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje, sumą dauginti iš 3 %, jeigu Komisija yra patvirtinusi, kad oficialiai pripažinta indėlių garantijų sistema atitinka visus šiuos kriterijus:

a) 

kaip nurodyta Direktyvos 2014/49/ES 10 straipsnyje, indėlių garantijų sistema turi finansinių išteklių, surinktų ex ante iš įnašų, kuriuos nariai moka bent kartą per metus;

b) 

indėlių garantijų sistema turi tinkamų priemonių, kuriomis užtikrinamos galimybės lengvai gauti papildomą finansavimą, jeigu būtų pareikalauta didelės jos rezervų dalies, įskaitant galimybes iš kredito įstaigų narių gauti specialius įnašus ir atitinkamas alternatyvaus finansavimo struktūras, suteikiančias joms galimybę gauti trumpalaikį finansavimą iš viešųjų arba privačių trečiųjų šalių;

c) 

indėlių garantijų sistema užtikrina septynių darbo dienų grąžinimo laikotarpį, kaip nustatyta Direktyvos 2014/49/ES 8 straipsnio 1 dalyje, nuo tos dienos, kurią pradedama taikyti 3 % netenkamų pinigų srauto koeficientą.

5.  Kompetentingos institucijos 4 dalyje nurodytą leidimą gali suteikti tik prieš tai gavusios Komisijos sutikimą. Tokio sutikimo prašoma pateikiant pagrįstą pranešimą, į kurį yra įtraukti įrodymai, kad stabilių mažmeninių indėlių likvidavimo rodikliai būtų mažesni negu 3 % per bet kurį nepalankiausių sąlygų laikotarpį, atitinkantį 5 straipsnyje nurodytus scenarijus. Pagrįstas pranešimas Komisijai pateikiamas bent prieš tris mėnesius iki dienos, nuo kurios prašoma leidimo. Komisija įvertina, kaip atitinkama indėlių garantijų sistema atitinka 4 dalies a, b ir c punktuose nustatytas sąlygas. Kai tokios sąlygos įvykdytos, Komisija patvirtina kompetentingos institucijos prašymą suteikti leidimą, išskyrus atvejus, kai yra svarbesnių priežasčių patvirtinimo nesuteikti atsižvelgiant į mažmeninių indėlių vidaus rinkos veikimą. Visos kredito įstaigos, susijusios su tokia patvirtinta indėlių garantijų sistema, turi teisę taikyti 3 % netenkamų pinigų srauto koeficientą. Komisija teiraujasi EBI nuomonės apie tai, ar atitinkama indėlių garantijų sistema atitinka 4 dalies a, b ir c punktuose nustatytas sąlygas.

6.  Kredito įstaigoms jų kompetentinga institucija gali leisti mažmeninių indėlių, kuriems taikoma trečiosios valstybės indėlių garantijų sistema, lygiavertė 1 dalyje nurodytai sistemai, sumą dauginti iš 3 %, jeigu trečioji valstybė leidžia taikyti tokią tvarką.

25 straipsnis

Su kitais mažmeniniais indėliais susiję netenkamų pinigų srautai

1.  Kredito įstaigos kitus mažmeninius indėlius, įskaitant mažmeninių indėlių, kuriems netaikomas 24 straipsnis, dalį, daugina iš 10 %, išskyrus atvejus, kai taikomos 2 dalyje nustatytos sąlygos.

2.  Kitiems mažmeniniams indėliams taikomi didesni netenkamų pinigų srauto koeficientai, kuriuos pagal 3 dalį nustato kredito įstaiga, kai įvykdytos šios sąlygos:

a) 

bendras indėlių balansas, įskaitant visas kliento indėlių sąskaitas toje kredito įstaigoje arba grupėje, yra didesnis negu 500 000  EUR;

▼M1

b) 

indėlis yra tik internetu pasiekiamoje sąskaitoje;

▼B

c) 

indėlio palūkanų norma atitinka bet kurią iš šių sąlygų:

i) 

norma yra gerokai didesnė už vidutinę panašiems mažmeniniams produktams taikomą normą;

ii) 

jo grąža apskaičiuojama pagal rinkos indekso arba indeksų grupės grąžą;

iii) 

jo grąža apskaičiuojama pagal bet kurį rinkos kintamąjį, išskyrus kintamąją palūkanų normą;

d) 

indėlis iš pradžių padėtas kaip terminuotasis indėlis, kurio terminas baigiasi per 30 kalendorinių dienų laikotarpį, arba indėlis, kuriam pagal sutarties sąlygas yra taikomas trumpesnis negu 30 kalendorinių dienų įspėjamasis laikotarpis, išskyrus indėlius, kuriems taikoma 4 dalis;

e) 

Sąjungoje įsisteigusių kredito įstaigų indėlininkas yra trečiosios valstybės rezidentas arba indėlis yra denominuotas valiuta, kuri nėra euro arba valstybės narės nacionalinė valiuta. Trečiųjų valstybių kredito įstaigų arba filialų indėlininkas yra ne trečiosios valstybės rezidentas arba indėlis yra denominuotas ne trečiosios valstybės nacionaline valiuta.

3.  Kredito įstaigos taiko didesnį netenkamų pinigų srauto koeficientą, nustatytą taip:

a) 

kai mažmeniniai indėliai atitinka 2 dalies a punkto kriterijų arba du iš b–e punktų kriterijų, taikomas 10–15 % netenkamų pinigų srauto koeficientas;

b) 

kai mažmeniniai indėliai atitinka 2 dalies a punktą ir dar bent vieną kitą 2 dalyje nustatytą kriterijų arba tris ar daugiau 2 dalies kriterijų, taikomas 15–20 % netenkamų pinigų srauto koeficientas.

Kiekvienu konkrečiu atveju kompetentingos institucijos gali taikyti didesnį netenkamų pinigų srauto koeficientą, kai tai pagrįsta dėl ypatingų kredito įstaigos aplinkybių. Kredito įstaiga 3 dalies b punkte nurodytą netenkamų pinigų srauto koeficientą taiko mažmeniniams indėliams, kai nebuvo atliktas arba yra neužbaigtas 2 dalyje nurodytas vertinimas.

4.  Kredito įstaigos, skaičiuodamos netenkamų pinigų srautus, gali neįtraukti tam tikrų aiškiai apribotų mažmeninių indėlių kategorijų, jeigu kiekvienu atveju kredito įstaiga tiksliai taiko toliau nurodytas sąlygas visai tų indėlių kategorijai, išskyrus atvejus, kai galima taikyti išimtį dėl to, kad indėlininkas pagrįstai patiria sunkumų:

a) 

indėlininkui neleidžiama atsiimti indėlio 30 kalendorinių dienų arba

b) 

jeigu indėlį atsiima iš anksto per 30 kalendorinių dienų laikotarpį, indėlininkas turi sumokėti baudą, apimančią palūkanų praradimą tarp indėlio atsiėmimo datos ir sutartyje nustatyto termino datos, pridėjus reikšmingą baudą, kuri neturi būti didesnė nei palūkanos už laiką, praėjusį nuo indėlio padėjimo datos iki indėlio atsiėmimo datos.

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodyto indėlio dalis gali būti atsiimama ir dėl to nereikia mokėti tokios baudos, tik ta dalis laikoma indėliu iki pareikalavimo, o likusi dalis laikoma terminuotuoju indėliu, kaip nurodyta šioje dalyje. 100 % netenkamų pinigų srauto koeficientas taikomas panaikintiems indėliams, kurių likęs terminas yra trumpesnis negu 30 kalendorinių dienų, o dėl išmokėjimo susitarta su kita kredito įstaiga.

5.  Nukrypstant nuo 1–4 dalių ir 24 straipsnio, kredito įstaigos mažmeninius indėlius, kuriuos priėmė trečiosiose valstybėse, gali dauginti iš didesnės netenkamų pinigų srauto koeficiento procentinės dalies, jeigu tokia procentinė dalis yra nustatyta tos trečiosios valstybės nacionalinėje teisėje, kuria nustatyti likvidumo reikalavimai.

26 straipsnis

Netenkamų pinigų srautai ir susiję gaunamų pinigų srautai

Gavusios išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą, kredito įstaigos gali netenkamų pinigų srautą apskaičiuoti iš jo atėmusios susijusį gaunamų pinigų srautą, atitinkantį visas šias sąlygas:

a) 

susijęs gaunamų pinigų srautas yra tiesiogiai siejamas su netenkamų pinigų srautu ir į jį neatsižvelgiama pagal 3 skyrių apskaičiuojant gaunamų pinigų srautus;

b) 

susijusio gaunamų pinigų srauto reikalaujama pagal teisinius, reguliavimo arba sutartinius įsipareigojimus;

c) 

susijęs gaunamų pinigų srautas atitinka vieną iš šių sąlygų:

i) 

jis būtinai turi susidaryti prieš susidarant netenkamų pinigų srautui;

ii) 

jis gaunamas per 10 dienų ir jį garantuoja valstybės narės centrinė valdžia.

▼M1

Kompetentingos institucijos EBI praneša, kurios įstaigos naudojasi netenkamų pinigų srautų ir susijusių gaunamų pinigų srautų užskaita pagal šį straipsnį. EBI gali prašyti pateikti patvirtinamuosius dokumentus.

▼B

27 straipsnis

Su veiklos indėliais susiję netenkamų pinigų srautai

1.  Kredito įstaigos iš 25 % daugina įsipareigojimus, susijusius su indėliais, kurie tvarkomi taip:

a) 

indėlį turi indėlininkas, kad dėl nustatytų veiklos ryšių iš kredito įstaigos gautų tarpuskaitos, saugojimo, pinigų valdymo ar kitas panašias paslaugas;

b) 

jie laikomi, atsižvelgiant į bendrą užduočių pasidalijimą, institucinėje užtikrinimo sistemoje, atitinkančioje Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalies reikalavimus, arba su centrine įstaiga nuolat susijusių bendradarbiaujančių kredito įstaigų, atitinkančių to reglamento 113 straipsnio 6 dalies reikalavimus, grupėje arba kaip kitos kredito įstaigos, kuri yra tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos arba bendradarbiavimo tinklo narė, teisiškai arba pagal sutartį privalomas indėlis, jeigu tokie indėliai nepripažįstami kaip kredito įstaigos indėlininkės likvidusis turtas, kaip nurodyta 3 dalyje ir 16 straipsnyje;

c) 

juos turi indėlininkas esant įtvirtintiems veiklos santykiams, išskyrus a punkte nurodytus santykius;

d) 

juos turi indėlininkas, kad gautų pinigų tarpuskaitos ir centrinės įstaigos paslaugas, kai kredito įstaiga yra 16 straipsnyje nurodyto tinklo arba sistemos narė.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, kredito įstaigos įsipareigojimų, atsirandančių dėl 1 dalies a punkte paminėtų indėlių, kuriems pagal Direktyvą 94/19/EB arba Direktyvą 2014/49/ES taikoma indėlių garantijų sistema arba lygiavertė trečiosios valstybės indėlių garantijų sistema, dalį daugina iš 5 %.

3.  Kredito įstaigų indėliai centrinėje įstaigoje, pagal 16 straipsnį laikomi kredito įstaigos indėlininkės likvidžiuoju turtu, dauginami iš 100 % netenkamų pinigų srauto koeficiento, taikomo centrinei įstaigai šio likvidžiojo turto sumos, sumažinus jo vertę, atžvilgiu. Šis likvidusis turtas neskaičiuojamas padengiant netenkamų pinigų srautus, išskyrus šios dalies pirmame sakinyje nurodytą netenkamų pinigų srautą, ir į jį neatsižvelgiama pagal 17 straipsnį individualiu lygmeniu apskaičiuojant centrinės įstaigos likusios likvidumo atsargos sudėtį.

4.  Tarpuskaitos, saugojimo, pinigų valdymo ar kitos panašios paslaugos, nurodytos 1 dalies a ir d punktuose, apima tik paslaugas, teikiamas esant įtvirtintiems santykiams, kurie indėlininkui yra ypač svarbūs. Indėliams, nurodytiems a, c ir d punktuose, nustatomi reikšmingi teisiniai arba veiklos apribojimai, dėl kurių didesnių sumų atsiėmimas per 30 kalendorinių dienų nebūtų tikėtinas. Lėšos, viršijančios sumą, kurios reikia veiklos paslaugoms teikti, laikomos ne veiklos indėliais.

5.  Indėliai, atsirandantys dėl korespondentinės bankininkystės ryšių arba pagrindinio finansų tarpininko paslaugų, nelaikomi veiklos indėliais ir jiems taikomas 100 % netenkamų pinigų srauto koeficientas.

6.  Siekdama nustatyti 1 dalies c punkte nurodytus indėlius, kredito įstaiga turi manyti, kad yra įtvirtinti veiklos santykiai su ne finansiniu klientu, išskyrus terminuotuosius indėlius, taupomuosius indėlius ir per tarpininkus dedamus indėlius, kai laikomasi visų šių kriterijų:

a) 

yra nustatyta, kad su sąskaita susijęs atlygis yra 5 baziniais punktais mažesnis už vyraujančią panašių savybių didmeninių indėlių normą, bet neturi būti neigiamas;

b) 

indėlis laikomas specialiose sąskaitose, o su juo susijęs atlygis nustatomas nesukuriant ekonominių paskatų, dėl kurių indėlininkas indėlyje laikytų daugiau lėšų, negu reikia veiklos santykiams palaikyti;

c) 

į tokią sąskaitą dažnai įskaitomi arba iš jos nuskaitomi esminiai sandoriai;

d) 

laikomasi vieno iš šių kriterijų:

i) 

ryšys su indėlininku tęsiasi bent 24 mėnesius;

ii) 

indėlio tikslais naudojamasi bent 2 aktyviomis paslaugomis. Šios paslaugos gali būti tiesioginė arba netiesioginė prieiga prie nacionalinių arba tarptautinių mokėjimo paslaugų, vertybinių popierių prekybos arba saugojimo paslaugų.

Tik ta indėlio dalis, kuri būtina, kad būtų galima naudotis paslauga, kurios atžvilgiu indėlis yra šalutinis produktas, laikoma veiklos indėliu. Perteklius laikomas ne veiklos indėliu.

28 straipsnis

Su kitais įsipareigojimais susiję netenkamų pinigų srautai

1.  Kredito įstaigos įsipareigojimų, kurie atsiranda dėl klientų, kurie yra ne finansiniai klientai, valstybės, centriniai bankai, daugiašaliai plėtros bankai, viešojo sektoriaus subjektai, kredito unijos, kurioms veiklos leidimą suteikė kompetentinga institucija, asmeninio investavimo bendrovės, arba klientų, kurie yra indėlių tarpininkai, indėlių, dalį, kuriai netaikomas 27 straipsnis, daugina iš 40 %.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai toje pastraipoje paminėtiems įsipareigojimams pagal Direktyvą 94/19/EB arba Direktyvą 2014/49/EB taikoma indėlių garantijų sistema arba lygiavertė trečiosios valstybės indėlių garantijų sistema, jie dauginami iš 20 %.

2.  Kredito įstaigos įsipareigojimus, kurie atsiranda dėl pačios įstaigos veiklos išlaidų, daugina iš 0 %.

▼M1

3.  Kredito įstaigos įsipareigojimus, kurių terminas sueina per 30 kalendorinių dienų ir kurie atsiranda dėl atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 192 straipsnio 2 ir 3 punktuose apibrėžtų užtikrintųjų skolinimo sandorių arba kapitalo rinkos veikiamų sandorių, daugina iš:

a) 

0 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris, jei nebūtų naudojamas kaip tų sandorių užtikrinimo priemonė, pagal šio reglamento 7 ir 10 straipsnius būtų laikomas bet kurios 10 straipsnyje nurodytos 1 lygio turto kategorijos, išskyrus 10 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas itin aukštos kokybės padengtąsias obligacijas, likvidžiuoju turtu;

b) 

7 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris, jei nebūtų naudojamas kaip tų sandorių užtikrinimo priemonė, pagal šio reglamento 7 ir 10 straipsnius būtų laikomas 10 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytos kategorijos likvidžiuoju turtu;

c) 

15 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris, jei nebūtų naudojamas kaip tų sandorių užtikrinimo priemonė, pagal šio reglamento 7 ir 11 straipsnius būtų laikomas bet kurios 11 straipsnyje nurodytos 2A lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

d) 

25 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris, jei nebūtų naudojamas kaip tų sandorių užtikrinimo priemonė, pagal šio reglamento 7 ir 13 straipsnius būtų laikomas bet kurios 13 straipsnio 2 dalies g punkto i, ii ar iv papunktyje nurodytos 2B lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

e) 

30 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris, jei nebūtų naudojamas kaip tų sandorių užtikrinimo priemonė, pagal šio reglamento 7 ir 12 straipsnius būtų laikomas 12 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos 2B lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

f) 

35 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris, jei nebūtų naudojamas kaip tų sandorių užtikrinimo priemonė, pagal šio reglamento 7 ir 13 straipsnius būtų laikomas bet kurios 13 straipsnio 2 dalies g punkto iii ar v papunktyje nurodytos 2B lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

g) 

50 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris, jei nebūtų naudojamas kaip tų sandorių užtikrinimo priemonė, pagal šio reglamento 7 ir 12 straipsnius būtų laikomas bet kurios 12 straipsnio 1 dalies b, c arba f punkte nurodytos 2B lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

h) 

procentais išreikšto mažiausio vertės sumažinimo, nustatyto pagal šio reglamento 15 straipsnio 2 ir 3 dalis, kai jie yra užtikrinti KIS akcijomis ar investiciniais vienetais, kurie, jei nebūtų naudojami kaip tų sandorių užtikrinimo priemonė, pagal 7 ir 15 straipsnius būtų laikomi to paties lygio kaip pagrindinis likvidusis turtas likvidžiuoju turtu;

i) 

100 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris šios pastraipos a–h punktuose nenurodytas.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai užtikrintojo skolinimo sandorio ar kapitalo rinkos veikiamo sandorio šalis yra kredito įstaigos šalies centrinis bankas, netenkamų pinigų srauto koeficientas lygus 0 %. Tais atvejais, kai sandoris sudaromas per filialą su valstybės narės arba trečiosios valstybės, kurioje įsikūręs filialas, centriniu banku, 0 % netenkamų pinigų srauto koeficientas taikomas tik tuo atveju, jei filialas turi tokią pačią galimybę naudotis centrinio banko likvidumu, taip pat ir nepalankiausiomis sąlygomis, kaip toje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje įsisteigusios kredito įstaigos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, užtikrintiesiems skolinimo sandoriams ar kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams, kuriems pagal tą pirmą pastraipą reikėtų taikyti didesnį nei 25 % netenkamų pinigų srauto koeficientą, netenkamų pinigų srauto koeficientas yra lygus 25 %, jeigu sandorio šalis yra tinkama sandorio šalis.

4.  Dėl užtikrinimo priemone padengtų apsikeitimo sandorių ir kitų panašios formos sandorių, kurių terminas sueina per ateinančias 30 kalendorinių dienų, susidaro netenkamų pinigų srautas, kai pasiskolintam turtui pagal 2 skyrių taikomas mažesnis vertės sumažinimas nei paskolintam turtui. Netenkamų pinigų srautas apskaičiuojamas padauginant pasiskolinto turto rinkos vertę iš paskolintam turtui taikytino netenkamų pinigų srauto koeficiento ir pasiskolintam turtui taikytino netenkamų pinigų srauto koeficiento, apskaičiuotų pagal 3 dalyje nurodytus koeficientus, skirtumo. Atliekant šį skaičiavimą, turtui, neatitinkančiam likvidžiojo turto reikalavimų, taikomas 100 % vertės sumažinimas.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai užtikrinimo priemone padengto apsikeitimo sandorio ar kito panašios formos sandorio šalis yra kredito įstaigos šalies centrinis bankas, pasiskolinto turto rinkos vertei taikomas 0 % netenkamų pinigų srauto koeficientas. Tais atvejais, kai sandoris sudaromas per filialą su valstybės narės arba trečiosios valstybės, kurioje įsikūręs filialas, centriniu banku, 0 % netenkamų pinigų srauto koeficientas taikomas tik tuo atveju, jei filialas turi tokią pačią galimybę naudotis centrinio banko likvidumu, taip pat ir nepalankiausiomis sąlygomis, kaip toje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje įsisteigusios kredito įstaigos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, užtikrinimo priemone padengtų apsikeitimo sandorių ar kitų panašios formos sandorių, kuriems pagal tą pirmą pastraipą reikėtų taikyti didesnį nei 25 % netenkamų pinigų srauto koeficientą, pasiskolinto turto rinkos vertei taikomas 25 % netenkamų pinigų srauto koeficientas, jeigu sandorio šalis yra tinkama sandorio šalis.

▼B

5.  Atskirose sąskaitose laikomi užskaitos likučiai, susiję su nacionaliniais nuostatais nustatyta klientų apsaugos sistema, yra vertinami kaip gaunamų pinigų srautai pagal 32 straipsnį ir nėra įtraukiami į likvidųjį turtą.

6.  Kredito įstaigos 100 % netenkamų pinigų srauto koeficientą taiko visiems vekseliams, obligacijoms ir kitiems kredito įstaigos išleistiems skolos vertybiniams popieriams, išskyrus atvejus, kai obligacijos parduodamos tik mažmeninėje rinkoje ir laikomos mažmeninėje sąskaitoje, ir tada tos finansinės priemonės gali būti vertinamos kaip atitinkamos kategorijos mažmeninis indėlis. Turi būti nustatyti apribojimai, kad tokių finansinių priemonių negalėtų įsigyti ir turėti ne mažmeniniai klientai.

▼M1

7.  Be užtikrinimo pasiskolintas turtas, kurio terminas sueina per ateinančias 30 kalendorinių dienų, yra laikomas visiškai likviduojamu ir jam taikomas likvidžiojo turto 100 % netenkamų pinigų srauto koeficientas, išskyrus atvejus, kai pasiskolintas turtas nuosavybės teise priklauso kredito įstaigai ir nesudaro kredito įstaigos likvidumo atsargos.

8.  Taikant šį straipsnį, šalies centrinis bankas yra:

a) 

bet kuris Eurosistemos centrinis bankas, kai kredito įstaigos buveinės valstybė narė yra įsivedusi eurą kaip savo valiutą;

b) 

kredito įstaigos buveinės valstybės narės nacionalinis centrinis bankas, kai ta valstybė narė nėra įsivedusi euro kaip savo valiutos;

c) 

trečiosios valstybės, kurioje yra įsisteigusi kredito įstaiga, centrinis bankas.

9.  Taikant šį straipsnį, tinkama sandorio šalis yra:

a) 

kredito įstaigos buveinės valstybės narės centrinė valdžia, viešojo sektoriaus subjektas, regioninė valdžia arba vietos valdžios institucija, arba

b) 

kredito įstaigos vykdomų sandorių atžvilgiu – valstybės narės arba trečiosios valstybės, kurioje ta kredito įstaiga įsisteigusi, centrinė valdžia, viešojo sektoriaus subjektas, regioninė valdžia arba vietos valdžios institucija, arba

c) 

daugiašalis plėtros bankas.

Tačiau viešojo sektoriaus subjektai, regioninė valdžia ir vietos valdžios institucijos laikomi tinkamomis sandorio šalimis tik tuo atveju, jei jiems priskirtas 20 % ar mažesnis rizikos koeficientas pagal atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 arba 116 straipsnį.

▼B

29 straipsnis

Netenkamų pinigų srautai grupėje arba institucinėje užtikrinimo sistemoje

1.  Nukrypstant nuo 31 straipsnio, kompetentingos institucijos gali kiekvienu atveju atskirai leisti taikyti mažesnį netenkamų pinigų srauto koeficientą nepanaudotoms kredito arba likvidumo priemonėms, kai įvykdytos visos šios sąlygos:

a) 

yra priežasčių tikėtis mažesnio netenkamų pinigų srauto net ir tuo atveju, kai teikėjas susiduria ir su visos rinkos, ir su išskirtinėmis nepalankiausiomis sąlygomis;

b) 

sandorio šalis yra kredito įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įstaiga, kita tos pačios patronuojančiosios įstaigos patronuojamoji įmonė arba yra susijusi su įstaiga Tarybos direktyvos 83/349/EEB ( 9 ) 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais, yra tos pačios Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nurodytos institucinės užtikrinimo sistemos narė arba to reglamento 10 straipsnyje nurodyto tinklo ar bendradarbiavimo grupės centrinė įstaiga ar narė;

c) 

mažesnis netenkamų pinigų srauto koeficientas netampa mažesnis už sandorio šalies taikomą gaunamų pinigų srauto koeficientą;

d) 

kredito įstaiga ir sandorio šalis yra įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje.

2.  Kompetentingos institucijos gali leisti nesilaikyti 1 dalies d punkte nustatytos sąlygos, kai taikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 1 dalies b punktas. Tokiu atveju reikia atitikti šiuos papildomus objektyvius kriterijus:

▼M1

a) 

likvidumo teikėjo ir gavėjo likvidumo rizika yra nedidelė pritaikius pagal 1 dalį siūlomą mažesnį netenkamų pinigų srauto koeficientą ir tos dalies c punkte nurodytą gaunamų pinigų srauto koeficientą;

▼B

b) 

tarp grupės subjektų yra teisiškai privalomų susitarimų ir įsipareigojimų, susijusių su nepanaudota kredito arba likvidumo linija;

▼M1

c) 

valdant likvidumo teikėjo likvidumo riziką tinkamai atsižvelgiama į likvidumo gavėjo likvidumo rizikos pobūdį.

▼B

Kai leidžiama taikyti tokį mažesnį netenkamų pinigų srauto koeficientą, kompetentinga institucija EBI praneša Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto proceso rezultatus. Kompetentinga institucija reguliariai tikrina, ar įvykdytos sąlygos, dėl kurių leidžiama taikyti tokius mažesnius netenkamų pinigų srauto koeficientus.

30 straipsnis

Papildomi netenkamų pinigų srautai

1.  Užtikrinimo priemonei, išskyrus grynuosius pinigus ir 10 straipsnyje nurodytą turtą, kuria kredito įstaiga užtikrina Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede išvardytas sutartis ir kredito išvestines priemones, taikomas 20 % papildomo netenkamo pinigų srauto koeficientas.

Užtikrinimo priemonei, kuri yra 10 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas turtas ir kuria kredito įstaiga užtikrina Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede išvardytas sutartis ir kredito išvestines priemones, taikomas 10 % papildomo netenkamo pinigų srauto koeficientas.

▼M1

2.  Kredito įstaiga apskaičiuoja papildomą netenkamų pinigų srautą, susijusį su visomis sudarytomis sutartimis, dėl kurių sutartinių sąlygų, iš esmės pablogėjus kredito įstaigos kredito kokybei, per 30 kalendorinių dienų atsiranda papildomi netenkamų pinigų srautai arba prireikia papildomų užtikrinimo priemonių, ir apie jį praneša kompetentingai institucijai. Kredito įstaiga kompetentingai institucijai praneša apie tą netenkamų pinigų srautą ne vėliau negu tada, kai teikia informaciją pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 415 straipsnį. Kai kompetentinga institucija mano, kad tas netenkamų pinigų srautas yra reikšmingas galimų kredito įstaigos netenkamų pinigų srautų požiūriu, ji reikalauja, kad kredito įstaiga tokioms sutartims pridėtų papildomą netenkamų pinigų srautą, atitinkantį papildomų užtikrinimo priemonių poreikį arba netenkamų pinigų srautus, atsirandančius dėl kredito įstaigos kredito kokybės esminio pablogėjimo, t. y. kai įstaigos išorės kredito rizikos vertinimas sumažinamas bent trimis laipsniais. Kredito įstaiga toms papildomoms užtikrinimo priemonėms arba netenkamų pinigų srautams taiko 100 % netenkamų pinigų srauto koeficientą. Kredito įstaiga reguliariai peržiūri tokio esminio pablogėjimo mastą atsižvelgdama į tai, kas yra svarbu pagal jos sudarytas sutartis, ir savo atliktos peržiūros rezultatus praneša kompetentingai institucijai.

3.  Kredito įstaiga prideda papildomą netenkamų pinigų srautą, atitinkantį užtikrinimo priemonių poreikį, kuris atsirastų dėl neigiamo rinkos scenarijaus poveikio kredito įstaigos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, jeigu jie reikšmingi. Šis skaičiavimas atliekamas pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/208 ( 10 ).

4.  Į netenkamų pinigų srautus ir gaunamų pinigų srautus, kurių tikimasi per 30 kalendorinių dienų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede išvardytus sandorius ir kredito išvestines finansines priemones, atsižvelgiama grynąja verte, kaip nustatyta šio reglamento 21 straipsnyje. Rezultatą, susijusį su grynuoju netenkamų pinigų srautu, kredito įstaiga daugina iš 100 % netenkamų pinigų srauto koeficiento. Kredito įstaigos atlikdamos tokį skaičiavimą neįtraukia tų likvidumo reikalavimų, kurie atsiranda taikant šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.

5.  Kai kredito įstaiga turi trumpąją poziciją, padengtą neužtikrintu vertybinių popierių skolinimusi, kredito įstaiga prideda papildomą netenkamų pinigų srautą, atitinkantį 100 % parduotų skolintų vertybinių popierių arba kito turto rinkos vertės, išskyrus atvejus, kai kredito įstaiga yra juos pasiskolinusi su sąlyga, kad privalo grąžinti tik po 30 kalendorinių dienų. Kai trumpoji pozicija yra padengta užtikrintu vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriu, kredito įstaiga daro prielaidą, kad trumpoji pozicija bus išlaikyta visą 30 kalendorinių dienų laikotarpį ir jai bus taikomas 0 % netenkamų pinigų srautas.

▼B

6.  Kredito įstaiga prideda papildomą netenkamų pinigų srautą, atitinkantį 100 %:

a) 

kredito įstaigos turimo užtikrinimo priemonės perviršio, kurio bet kuriuo metu pagal sutartį gali pareikalauti sandorio šalis;

b) 

užtikrinimo priemonės, kuri turi būti grąžinta sandorio šaliai per 30 kalendorinių dienų;

c) 

užtikrinimo priemonės, kuri atitinka turtą, kuris taikant II antraštinę dalį būtų laikomas likvidžiuoju turtu, kuriuo būtų galima pakeisti turtą, atitinkantį turtą, kuris taikant II antraštinę dalį negalėtų būti laikomas likvidžiuoju turtu neturint kredito įstaigos pritarimo.

▼M1

7.  Indėliai, gauti kaip užtikrinimo priemonė, taikant 24, 25, 27, 28 arba 31a straipsnį nelaikomi įsipareigojimais, tačiau atitinkamais atvejais jiems taikomos šio straipsnio 1–6 dalių nuostatos. Gautų grynųjų pinigų suma, viršijanti grynųjų pinigų, gautų kaip užtikrinimo priemonė, sumą, laikoma indėliais pagal 24, 25, 27, 28 arba 31a straipsnį.

▼B

8.  Kredito įstaigos nustato 100 % netenkamų pinigų srautą dėl netenkamų lėšų, susijusių su turtu užtikrintais vertybiniais popieriais, padengtomis obligacijomis ir kitomis struktūrizuotomis finansavimo priemonėmis, kurių terminas sueina per ateinančias 30 kalendorinių dienų, kai šias finansines priemones išleidžia pati kredito įstaiga, arba kredito įstaigos remiamos struktūrinio investavimo įmonės arba specialios paskirties įmonės.

9.  Kredito įstaigos nustato 100 % netenkamų pinigų srautą dėl netenkamų lėšų, susijusių su turtu užtikrintais komerciniais vekseliais, struktūrinio investavimo įmonėmis, vertybinių popierių investavimo subjektais ir kitomis panašiomis tokio finansavimo priemonėmis. Šis 100 % netenkamų pinigų srauto koeficientas taikomas sumai termino suėjimo metu, turto, kuris gali būti potencialiai grąžintas, sumai arba reikalaujamai likvidumo sumai.

10.  Tos 8 ir 9 dalyse nurodytų finansavimo programų dalies atžvilgiu kredito įstaigos, kurios yra susijusių likvidumo priemonių teikėjos, neturi dvigubai įskaityti sueinančio termino finansinės priemonės ir likvidumo priemonės, skirtos konsoliduotoms programoms.

▼M1 —————

▼M1

12.  Kalbant apie pagrindinio finansų tarpininko paslaugų teikimą, kai kredito įstaiga yra finansavusi kliento pasiskolinto turto pardavimą, viduje suderindama pasiskolinto turto pardavimą su kito kliento turtu, ir tas turtas nelaikomas likvidžiuoju turtu, tiems sandoriams taikomas 50 % netenkamų pinigų srauto, susijusio su neapibrėžtuoju įsipareigojimu, koeficientas.

▼B

31 straipsnis

Netenkamų pinigų srautas pagal kredito ir likvidumo priemones

1.  Taikant šį straipsnį turėtų būti laikoma, kad likvidumo priemonė reiškia bet kurią paskirtą nepanaudotą užtikrinimo priemonę, kuri būtų panaudota kliento skolos įsipareigojimams refinansuoti susidarius situacijoms, kai klientas negali tos skolos pratęsti finansų rinkose. Jos suma apskaičiuojama kaip kliento išleistos skolos suma, kuri dabar yra neapmokėta, kurios terminas sueina per 30 kalendorinių dienų ir kurios finansinis stabilumas yra sustiprintas ta priemone. Priemonės apibrėžtis netaikoma likvidumo priemonės daliai, kuria užtikrinta skola, kurios terminas nesueina per 30 kalendorinių dienų. Bet koks papildomas priemonės pajėgumas vertinamas kaip paskirta kredito priemonė, kurios susijęs panaudojimo rodiklis yra toks, koks nustatytas šiame straipsnyje. Bendrosios įmonėms skirtos apyvartinių lėšų priemonės bus klasifikuojamos ne kaip likvidumo priemonės, bet kaip kredito priemonės.

2.  Kredito įstaigos su kredito ir likvidumo priemonėmis susijusius netenkamų pinigų srautus apskaičiuoja kredito ir likvidumo priemonių sumą daugindamos iš atitinkamų 3–5 dalyse nustatytų netenkamų pinigų srauto koeficientų. Su paskirtomis kredito ir likvidumo priemonėmis susiję netenkamų pinigų srautai nustatomi kaip procentinė didžiausios sumos, kurią galima panaudoti per 30 kalendorinių dienų, dalis atėmus bet kokį likvidumo reikalavimą, kuris pagal 23 straipsnį būtų taikytinas su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusiems produktams, ir atėmus bet kokią kredito įstaigai pateiktą užtikrinimo priemonę, įvertintą pagal 9 straipsnį, jeigu užtikrinimo priemonė atitinka visas šias sąlygas:

a) 

kredito įstaiga gali ją pakartotinai panaudoti arba įkeisti;

b) 

ji turima kaip likvidusis turtas, bet nepripažįstama likvidumo atsargos dalimi; ir

c) 

ji nėra dalis turto, kurį išleido priemonės sandorio šalis arba vienas iš su ja susijusių subjektų.

Jeigu kredito įstaiga turi reikiamą informaciją, didžiausia pagal kredito ir likvidumo priemones panaudotina suma yra didžiausia suma, kurią galima panaudoti atsižvelgiant į sandorio šalies nuosavas prievoles arba į iš anksto nustatytą sutartinį panaudojimo tvarkaraštį, kurį įvykdyti reikia per 30 kalendorinių dienų.

3.  Didžiausia suma, kurią galima panaudoti pagal nepanaudotas paskirtas kredito priemones ir nepanaudotas paskirtas likvidumo priemones per ateinančias 30 kalendorinių dienų, dauginama iš 5 %, jeigu jos priskiriamos mažmeninių indėlių pozicijos klasei.

4.  Didžiausia suma, kurią galima panaudoti pagal nepanaudotas paskirtas kredito priemones per 30 kalendorinių dienų, dauginama iš 10 %, jeigu priemonės atitinka šiuos reikalavimus:

a) 

jos nepriskiriamos mažmeninių indėlių pozicijos klasei;

b) 

jos suteiktos klientams, kurie nėra finansiniai klientai, įskaitant ne finansų įmones, valstybes, centrinius bankus, daugiašalius plėtros bankus ir viešojo sektoriaus subjektus;

c) 

jos suteiktos ne siekiant pakeisti kliento finansavimą tais atvejais, kai jis negali padengti savo finansavimo poreikių finansų rinkose.

5.  Didžiausia suma, kurią galima panaudoti pagal nepanaudotas paskirtas likvidumo priemones per ateinančias 30 kalendorinių dienų, dauginama iš 30 %, jeigu priemonės atitinka 4 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas, ir iš 40 %, jeigu jos suteiktos asmeninio investavimo bendrovėms.

▼M1

6.  Nepanaudota paskirta likvidumo priemonės, suteiktos SPPVPS siekiant, kad tas SPPVPS galėtų iš klientų, kurie nėra finansiniai klientai, įsigyti turtą, kuris nėra vertybiniai popieriai, suma dauginama iš 10 %, jeigu ji viršija dabar iš klientų įsigyto turto sumą ir kai didžiausia suma, kurią galima panaudoti, yra pagal sutartį apribota dabar įsigyto turto suma.

▼B

7.  16 straipsnyje paminėtos sistemos arba tinklo centrinė įstaiga iš 75 % netenkamų pinigų srauto koeficiento daugina kredito įstaigai narei paskirtą likvidumo finansavimą, kai tokia kredito įstaiga narė likvidumo finansavimą pagal 16 straipsnio 2 dalį gali laikyti likvidžiuoju turtu. 75 % netenkamų pinigų srauto koeficientas taikomas paskirtai pagrindinei likvidumo finansavimo sumai.

8.  Kredito įstaiga didžiausią sumą, kurią galima panaudoti pagal kitas nepanaudotas paskirtas kredito priemones ir nepanaudotas paskirtas likvidumo priemones per 30 kalendorinių dienų, daugina iš atitinkamo netenkamų pinigų srauto koeficiento taip:

a) 

40 % – kredito ir likvidumo priemonėms, suteiktoms kredito įstaigoms, ir kredito priemonėms, suteiktoms kitoms reguliuojamoms finansų įstaigoms, įskaitant draudimo ir investicines įmones, KIS arba uždarojo tipo investavimo subjektą;

b) 

100 % – likvidumo priemonėms, kurias kredito įstaiga suteikė SPPVPS, išskyrus nurodytąsias 6 dalyje, ir susitarimams, pagal kuriuos įstaiga privalo pirkti turtą iš SPPVPS arba su juo įvykdyti apsikeitimo sandorį;

c) 

100 % – kredito ir likvidumo priemonėms, skirtoms finansiniams klientams, nepaminėtiems a ir b punktuose ir 1–7 dalyse.

9.  Nukrypstant nuo 1–8 dalių, kredito įstaigos, kurias įsteigė ir remia bent vienos valstybės narės centrinė arba regioninė valdžia, 3 ir 4 dalyse nustatytą tvarką gali taikyti kredito ir likvidumo priemonėms, kurios skatinamąsias paskolas teikiantiems skolininkams suteikiamos tik siekiant tiesiogiai arba netiesiogiai finansuoti skatinamąsias paskolas, jeigu tos paskolos atitinka 3 ir 4 dalyse nustatytus netenkamų pinigų srauto koeficientų reikalavimus.

▼M1

Nukrypstant nuo 32 straipsnio 3 dalies g punkto, jeigu tokios skatinamosios paskolos kaip perleidžiamosios paskolos suteikiamos per kitą kredito įstaigą kaip tarpininkę, kredito įstaiga, veikianti kaip tarpininkė, gali taikyti simetrinį gaunamų pinigų srauto ir netenkamų pinigų srauto dydį. Tas gaunamų pinigų srautas ir netenkamų pinigų srautas apskaičiuojami gautai ir suteiktai nepanaudotai paskirtai kredito arba likvidumo priemonei pritaikius koeficientą, jai taikytiną pagal šios dalies pirmą pastraipą, ir atsižvelgiant į sąlygas ir reikalavimus, kurie kitu atveju jai taikomi pagal šią dalį.

▼B

Šioje dalyje paminėtos skatinamosios paskolos suteikiamos ne konkurso tvarka ir nesiekiant pelno tik tiems asmenims, kurie nėra finansiniai klientai, siekiant skatinti Sąjungos arba tos valstybės narės centrinės arba regioninės valdžios viešosios politikos tikslų įgyvendinimą. Šiomis priemonėmis galima pasinaudoti tik pateikus pagrįstai tikėtiną skatinamosios paskolos paraišką ir neviršijant tokioje paraiškoje nurodytos sumos, jeigu vėliau atsiskaitoma už išmokėtų lėšų panaudojimą.

▼M1 —————

▼M1

31a straipsnis

Dėl įsipareigojimų susidarantys netenkamų pinigų srautai, nepatenkantys į kitų šio skyriaus nuostatų taikymo sritį

1.  Kredito įstaigos iš 100 % netenkamų pinigų srauto koeficiento daugina bet kokius įsipareigojimus, vykdytinus per 30 kalendorinių dienų, išskyrus 24–31 straipsniuose nurodytus įsipareigojimus.

2.  Kai visų sutartinių įsipareigojimų suteikti finansavimą nefinansiniams klientams per ateinančias 30 kalendorinių dienų, išskyrus 24–31 straipsniuose nurodytus įsipareigojimus, bendra suma viršija iš tų nefinansinių klientų gaunamų pinigų srautų sumą, apskaičiuotą pagal 32 straipsnio 3 dalies a punktą, tam perviršiui taikomas 100 % netenkamų pinigų srauto koeficientas. Taikant šią dalį, nefinansiniai klientai, be kita ko, yra fiziniai asmenys, MVĮ, įmonės, valstybės, daugiašaliai plėtros bankai ir viešojo sektoriaus subjektai, bet nėra finansiniai klientai ir centriniai bankai.

▼B



3 SKYRIUS

Gaunamų pinigų srautai

32 straipsnis

Gaunamų pinigų srautai

1.  Gaunamų pinigų srautai vertinami per 30 kalendorinių dienų laikotarpį. Jie apima tik pagal sutartis gaunamų pinigų srautus, susijusius su nepradelstomis pozicijomis, kurių atžvilgiu kredito įstaiga neturi pagrindo tikėtis įsipareigojimų neįvykdymo per 30 kalendorinių dienų laikotarpį.

▼M1

2.  Kredito įstaigos taiko 100 % gaunamų pinigų srauto koeficientą 1 dalyje nurodytiems gaunamų pinigų srautams, visų pirma įskaitant šiuos gaunamų pinigų srautus:

a) 

iš centrinių bankų ir finansinių klientų gautinas pinigų sumas, kurių likutinis terminas yra ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų;

b) 

iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 162 straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punkte paminėtų prekybos finansavimo sandorių, kurių likutinis terminas yra ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, gautinas pinigų sumas;

c) 

iš vertybinių popierių, kurių terminas sueina per 30 kalendorinių dienų, gautinas sumas;

d) 

iš akcijų, kurių pagrindu nustatomi pagrindiniai akcijų indeksai, gautinas sumas, jeigu nėra dvigubo skaičiavimo su likvidžiuoju turtu. Tos sumos apima lėšas, kurios pagal sutartis yra gautinos per 30 kalendorinių dienų, pavyzdžiui, dividendai pinigais iš akcijų, susijusių su tais pagrindiniais indeksais, arba pinigai, gautini iš tų nuosavybės priemonių, kurios parduotos, bet už jas dar neatsiskaityta, jeigu tai pagal II antraštinę dalį nepripažįstama likvidžiuoju turtu.

3.  Nukrypstant nuo 2 dalies, šioje dalyje nustatytiems gaunamų pinigų srautams taikomi šie reikalavimai:

a) 

iš nefinansinių klientų gautinos sumos, kurių likutinis terminas yra ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus iš tų klientų gautinas sumas pagal prekybos finansavimo sandorius arba vertybinius popierius, kurių terminas baigiasi, pagrindinio mokėjimo tikslais yra sumažinamos 50 % jų vertės. Taikant šį punktą, terminas „nefinansiniai klientai“ reiškia tą patį kaip ir 31a straipsnio 2 dalyje. Vis dėlto kredito įstaigos, veikiančios kaip tarpininkės ir, kaip nurodyta 31 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje, iš kredito įstaigos, kurią įsteigė ir remia bent vienos valstybės narės centrinė arba regioninė valdžia, gavusios įsipareigojimą išmokėti galutiniam gavėjui skatinamąją paskolą arba gavusios panašų įsipareigojimą iš daugiašalio plėtros banko arba viešojo sektoriaus subjekto, gali atsižvelgti į gaunamų pinigų srautą neviršydamos netenkamų pinigų srauto sumos dydžio, kurį jos taiko atitinkamam įsipareigojimui suteikti tas skatinamąsias paskolas;

b) 

iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 192 straipsnio 2 ir 3 dalyse apibrėžtų atitinkamai užtikrintųjų skolinimo sandorių ir kapitalo rinkos veikiamų sandorių, kurių likutinis terminas yra ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, gautinos sumos dauginamos iš:

i) 

0 %, kai tie sandoriai yra užtikrinti turtu, kuris nepriklausomai nuo to, ar yra pakartotinai naudojamas kitam sandoriui, pagal šio reglamento 7 ir 10 straipsnius būtų laikomas bet kurios 10 straipsnyje nurodytos 1 lygio turto kategorijos, išskyrus 10 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas itin aukštos kokybės padengtąsias obligacijas, likvidžiuoju turtu;

ii) 

7 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris nepriklausomai nuo to, ar yra pakartotinai naudojamas kitam sandoriui, pagal šio reglamento 7 ir 10 straipsnius būtų laikomas 10 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytos kategorijos likvidžiuoju turtu;

iii) 

15 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris nepriklausomai nuo to, ar yra pakartotinai naudojamas kitam sandoriui, pagal šio reglamento 7 ir 11 straipsnius būtų laikomas bet kurios 11 straipsnyje nurodytos 2A lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

iv) 

25 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris nepriklausomai nuo to, ar yra pakartotinai naudojamas kitam sandoriui, pagal šio reglamento 7 ir 13 straipsnius būtų laikomas bet kurios 13 straipsnio 2 dalies g punkto i, ii ar iv papunktyje nurodytos 2B lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

v) 

30 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris nepriklausomai nuo to, ar yra pakartotinai naudojamas kitam sandoriui, pagal šio reglamento 7 ir 12 straipsnius būtų laikomas 12 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos 2B lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

vi) 

35 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris nepriklausomai nuo to, ar yra pakartotinai naudojamas kitam sandoriui, pagal šio reglamento 7 ir 13 straipsnius būtų laikomas bet kurios 13 straipsnio 2 dalies g punkto iii ar v papunktyje nurodytos 2B lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

vii) 

50 %, jeigu jie yra užtikrinti turtu, kuris nepriklausomai nuo to, ar yra pakartotinai naudojamas kitam sandoriui, pagal šio reglamento 7 ir 12 straipsnius būtų laikomas bet kurios 12 straipsnio 1 dalies b, c ar f punkte nurodytos 2B lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

viii) 

procentais išreikšto mažiausio vertės sumažinimo, nustatyto pagal šio reglamento 15 straipsnio 2 ir 3 dalis, jeigu jie yra užtikrinti turtu, kuris nepriklausomai nuo to, ar yra pakartotinai naudojamas kitam sandoriui, pagal 7 ir 15 straipsnius būtų laikomas to paties lygio kaip pagrindinis likvidusis turtas KIS akcijomis ar investiciniais vienetais;

ix) 

100 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris šio punkto i–viii papunkčiuose nenurodytas.

Tačiau gaunamų pinigų srautai nepripažįstami, kai užtikrinimo priemonę kredito įstaiga naudoja trumpajai pozicijai padengti pagal 30 straipsnio 5 dalies antrą sakinį;

c) 

iš sutartinių garantinės įmokos paskolų, kurių terminas sueina per ateinančias 30 kalendorinių dienų ir kurios užtikrintos nelikvidžiuoju turtu, gautinoms sumoms gali būti taikomas 50 % gaunamų pinigų srauto koeficientas. Į tuos gaunamų pinigų srautus gali būti atsižvelgiama tik tuomet, kai kredito įstaiga nenaudoja užtikrinimo priemonės, kurią iš pat pradžių gavo teikdama paskolas, bet kokioms trumposioms pozicijoms padengti;

d) 

gautinos sumos, kurioms jas skolinga kredito įstaiga taiko 27 straipsnį, išskyrus 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus indėlius centrinėje įstaigoje, dauginamos iš atitinkamo simetrinio gaunamų pinigų srauto koeficiento. Kai atitinkamo koeficiento nustatyti negalima, taikomas 5 % gaunamų pinigų srauto koeficientas;

e) 

dėl užtikrinimo priemone padengtų apsikeitimo sandorių ir kitų panašios formos sandorių, kurių terminas sueina per 30 kalendorinių dienų, susidaro gaunamų pinigų srautas, kai paskolintam turtui pagal 2 skyrių taikomas mažesnis vertės sumažinimas nei pasiskolintam turtui. Gaunamų pinigų srautas apskaičiuojamas padauginant paskolinto turto rinkos vertę iš pasiskolintam turtui taikytino gaunamų pinigų srauto koeficiento ir paskolintam turtui taikytino gaunamų pinigų srauto koeficiento, nustatytų pagal b punkte nurodytus koeficientus, skirtumo. Atliekant šį skaičiavimą, turtui, neatitinkančiam likvidžiojo turto reikalavimų, taikomas 100 % vertės sumažinimas;

f) 

jeigu užtikrinimo priemonė, gauta per atvirkštinio atpirkimo, vertybinių popierių skolinimosi, užtikrinimo priemone padengtus apsikeitimo sandorius ar kitus panašios formos sandorius, kurių terminas sueina per 30 kalendorinių dienų, yra naudojama trumposioms pozicijoms, kurias galima pratęsti viršijant 30 kalendorinių dienų laikotarpį, padengti, kredito įstaiga laiko, kad tokie atvirkštinio atpirkimo, vertybinių popierių skolinimosi, užtikrinimo priemone padengti apsikeitimo sandoriai ar kiti panašios formos sandoriai bus pratęsti ir nesusidarys jokie gaunamų pinigų srautai, taigi ji turi toliau dengti trumpąją poziciją arba atpirkti atitinkamus vertybinius popierius. Trumposios pozicijos apima tiek atvejus, kai turto ir įsipareigojimų suderinimo knygoje (angl. matched book) kredito įstaiga pardavė pasiskolintą vertybinį popierių per vienakryptį sandorį, sudarantį dalį prekybos arba apsidraudimo strategijos, tiek atvejus, kai kredito įstaiga turto ir įsipareigojimų suderinimo knygoje pasiskolino vertybinį popierių tam tikram laikotarpiui ir tą vertybinį popierių paskolino ilgesniam laikotarpiui;

g) 

į gautas nepanaudotas kredito ar likvidumo priemones, įskaitant iš centrinių bankų gaunamas nepanaudotas paskirtas likvidumo priemones, ir kitus įsipareigojimus, išskyrus nurodytuosius 31 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje ir 34 straipsnyje, kaip į gaunamų pinigų srautą neatsižvelgiama;

h) 

į iš pačios kredito įstaigos arba su ja glaudžiais ryšiais susijusio SPPVPS išleistų vertybinių popierių gautinas sumas atsižvelgiama pagal jų grynąją vertę, o gaunamų pinigų srauto koeficientas yra taikomas toks, koks pagal šį straipsnį taikomas pagrindiniam turtui;

i) 

į paskolas su sutartyje nenurodytu galutiniu terminu atsižvelgiama taikant 20 % gaunamų pinigų srauto koeficientą, jeigu sutartyje leidžiama kredito įstaigai pasitraukti arba pareikalauti sumokėti sumą per 30 kalendorinių dienų.

▼B

4.  3 dalies a punktas netaikomas sumoms, gautinoms pagal užtikrinto skolinimo sandorius ir sandorius kapitalo rinkoje, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 192 straipsnio 2 ir 3 punktuose, kurie pagal II antraštinę dalį užtikrinami likvidžiuoju turtu, kaip nurodyta 3 dalies b punkte. Į gaunamų pinigų srautus, susidarančius atsiradus galimybei naudoti pagal teisės aktų reikalavimus siekiant apsaugoti kliento prekybos turtą atskirose sąskaitose laikomus likučius, visiškai atsižvelgiama, jeigu tie atskirai laikomi likučiai yra įtraukti į likvidųjį turtą, kaip apibrėžta II antraštinėje dalyje.

▼M1

5.  Per 30 kalendorinių dienų laikotarpį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede išvardytus sandorius ir kredito išvestines finansines priemones tikėtini netenkamų ir gaunamų pinigų srautai yra apskaičiuojami pagal jų grynąsias vertes pagal 21 straipsnį ir, jeigu gaunama grynoji gaunamų pinigų srauto suma, ji dauginama iš 100 % gaunamų pinigų srauto koeficiento.

▼B

6.  Kredito įstaigos neatsižvelgia į jokius gaunamų pinigų srautus, susijusius su bet kokiu II antraštinėje dalyje paminėtu likvidžiuoju turtu, išskyrus su turtu susijusius mokėjimus, kurie neatspindimi turto rinkos vertėje.

7.  Kredito įstaigos neatsižvelgia į gaunamų pinigų srautus, susijusius su bet kokiais naujai prisiimtais įsipareigojimais.

8.  Kredito įstaigos atsižvelgia į gaunamų pinigų srautus, gautinus trečiosiose valstybėse, kuriose taikomi turto perleidimo apribojimai, arba išreikštus nekonvertuojamomis valiutomis, tik tiek, kiek jie atitinka netenkamų pinigų srautą atitinkamai trečiojoje valstybėje arba atitinkama valiuta.

33 straipsnis

Viršutinė gaunamų pinigų srautų riba

1.  Kredito įstaigos gaunamų pinigų srautus pripažįsta tik iki 75 % visų netenkamų pinigų srautų, kaip apibrėžta 2 skyriuje, išskyrus atvejus, kai konkrečiam gaunamų pinigų srautui ši viršutinė riba netaikoma, kaip nurodyta 2, 3 arba 4 dalyje.

2.  Gavusi išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą, kredito įstaiga 1 dalyje nurodytos viršutinės ribos gali visiškai arba iš dalies netaikyti šiems gaunamų pinigų srautams:

a) 

gaunamų pinigų srautams, kai teikėjas yra kredito įstaigos patronuojančioji įmonė arba patronuojamoji įmonė, kita tos pačios patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė arba yra susijęs su kredito įstaiga Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais;

b) 

gaunamų pinigų srautams, susijusiems su indėliais, laikomais kitose kredito įstaigose, įtrauktose į subjektų, kuriems gali būti taikoma Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 6 arba 7 dalyje nustatyta tvarka, grupę;

c) 

26 straipsnyje nurodytiems gaunamų pinigų srautams, įskaitant gaunamų pinigų srautus, susidarančius dėl su hipotekos skolinimu susijusių paskolų arba 31 straipsnio 9 dalyje paminėtų skatinamųjų paskolų, arba gaunamų pinigų srautus, susijusius su daugiašaliais plėtros bankais arba viešojo sektoriaus subjektu, kurių atžvilgiu kredito įstaiga veikė kaip tarpininkė.

3.  Gavusios išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą, specializuotos kredito įstaigos gali gaunamų pinigų srautams netaikyti viršutinės ribos, kai jų pagrindinė veikla yra išperkamoji nuoma ir faktoringas, išskyrus 4 dalyje apibūdintą veiklą, ir laikomasi 5 dalyje nustatytų sąlygų.

4.  Gavusios išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą, specializuotos kredito įstaigos gaunamų pinigų srautams gali taikyti 90 % viršutinę ribą, kai laikomasi 5 dalyje nustatytų sąlygų, o jų pagrindinė veikla yra ši:

a) 

motorinių transporto priemonių įsigijimo finansavimas;

b) 

vartojimo kreditai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/48/EB.

5.  3 dalyje paminėtos kredito įstaigos gaunamų pinigų srautams gali netaikyti viršutinės ribos, o 4 dalyje paminėtos įstaigos gali taikyti didesnę – 90 % – viršutinę ribą, jeigu jos laikosi šių sąlygų:

a) 

verslo veiklos likvidumo rizika yra nedidelė atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

i) 

gaunamų pinigų srautų laikas sutampa su netenkamų pinigų srautų laiku;

ii) 

individualiu lygmeniu kredito įstaiga nėra iš esmės finansuojama mažmeniniais indėliais;

b) 

individualiu lygmeniu jų pagrindinės veiklos, nuodytos 3 arba 4 dalyje, rodiklis yra didesnis negu 80 % viso balanso;

c) 

nukrypti leidžiančios nuostatos nurodomos metinėse ataskaitose.

Kompetentingos institucijos EBI praneša, kurioms specializuotoms kredito įstaigoms leista netaikyti viršutinės ribos arba kurioms leista taikyti aukštesnę viršutinę ribą, kartu pateikiant pagrindimą. EBI skelbia ir tvarko specializuotų kredito įstaigų, kurioms leista netaikyti viršutinės ribos arba taikyti aukštesnę viršutinę ribą, sąrašą. EBI gali prašyti pateikti patvirtinamuosius dokumentus.

6.  Kompetentingai institucijai sutikus, 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos išimtys pagal 2 straipsnio 3 dalies e punktą gali būti taikomos tiek individualiai, tiek konsoliduotai.

7.  Kredito įstaigos savo grynųjų netenkamų pinigų srautų, kuriems taikoma gaunamų pinigų srautų viršutinė riba, sumą nustato pagal šio reglamento II priede nustatytą formulę.

34 straipsnis

Gaunamų pinigų srautai grupėje arba institucinėje užtikrinimo sistemoje

1.  Nukrypstant nuo 32 straipsnio 3 dalies g punkto, kompetentingos institucijos gali kiekvienu atveju atskirai leisti taikyti didesnį gaunamų pinigų srauto koeficientą nepanaudotoms kredito ir likvidumo priemonėms, kai įvykdytos visos šios sąlygos:

a) 

yra priežasčių tikėtis didesnio gaunamų pinigų srauto net ir tuo atveju, kai teikėjas susiduria su visos rinkos ir ypatingu scenarijų deriniu esant nepalankiausioms sąlygoms;

b) 

sandorio šalis yra kredito įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įmonė, kita tos pačios patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, yra susijusi su kredito įstaiga Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais, yra tos pačios Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nurodytos institucinės užtikrinimo sistemos narė arba yra Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnyje nurodyto tinklo arba bendradarbiavimo grupės centrinė įstaiga ar tinklo narė;

c) 

kai gaunamų pinigų srauto koeficientas yra didesnis negu 40 %, sandorio šalis, nukrypdama nuo 31 straipsnio, taiko atitinkamą simetrinį netenkamų pinigų srauto koeficientą;

d) 

kredito įstaiga ir sandorio šalis yra įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje.

2.  Kai kredito įstaiga ir kredito įstaiga, esanti sandorio šalimi, yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti 1 dalies d punkte nustatytos sąlygos, jeigu, kartu su 1 dalyje nustatytais kriterijais, yra įvykdyti šie papildomi objektyvūs a–c punktuose išvardyti kriterijai:

▼M1

a) 

likvidumo teikėjo ir gavėjo likvidumo rizika yra nedidelė pritaikius pagal 1 dalį siūlomą didesnį gaunamų pinigų srauto koeficientą ir tos dalies c punkte nurodytą netenkamų pinigų srauto koeficientą;

▼B

b) 

tarp grupės subjektų yra teisiškai privalomų susitarimų ir įsipareigojimų, susijusių su kredito arba likvidumo linija;

▼M1

c) 

valdant likvidumo teikėjo likvidumo riziką tinkamai atsižvelgiama į likvidumo gavėjo likvidumo rizikos pobūdį.

▼B

Siekdamos nustatyti, ar įvykdyti šioje dalyje nustatyti papildomi kriterijai, kompetentingos institucijos veikia kartu ir išsamiai konsultuodamosi pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 1 dalies b punktą.

3.  Kai 2 dalyje nustatyti papildomi kriterijai yra įvykdyti, likvidumo gavėjo kompetentingai institucijai leidžiama taikyti lengvatinį iki 40 % gaunamų pinigų srauto koeficientą. Tačiau norint taikyti bet kokį didesnį negu 40 % lengvatinį koeficientą, taikomą simetriškai, reikia gauti abiejų kompetentingų institucijų sutikimą.

Kai leidžiama taikyti didesnį negu 40 % lengvatinį gaunamų pinigų srauto koeficientą, kompetentingos institucijos EBI informuoja apie 2 dalyje nurodyto proceso rezultatus. Kompetentingos institucijos reguliariai peržiūri, ar tebevykdomos sąlygos, dėl kurių leista taikyti tokius didesnius gaunamų pinigų srautus.



IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

35 straipsnis

Valstybių narių garantuojamo bankų turto tęstinumas

1.  Kredito įstaigų išleistas turtas, kuriam suteikta valstybės narės centrinės valdžios garantija, 1 lygio turtu laikomas tik tada, kai garantija:

a) 

maksimalios sumos atžvilgiu buvo suteikta arba ją suteikti maksimalios sumos atžvilgiu įsipareigota iki 2014 m. birželio 30 d.;

b) 

yra tiesioginė, aiški, neatšaukiama ir besąlyginė garantija ir apima negebėjimo suėjus terminui sumokėti pagrindinės sumos ir palūkanų atvejus.

2.  Kai garantas yra valstybės narės regioninė valdžia arba vietos valdžios institucija, garantuojamas turtas 1 lygio turtu laikomas tik tada, kai tokios regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijos pozicijos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 2 dalį yra laikomos jų centrinės valdžios pozicijomis, o garantija atitinka 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

3.  1 ir 2 dalyse nurodytas turtas ir toliau laikomas 1 lygio turtu, kol galioja garantija, atitinkamai suteikta atitinkamam emitentui arba jo turtui ir kartkartėmis pataisoma arba pakeičiama. Kai emitento arba jo turto atžvilgiu suteiktos garantijos suma yra padidinama bet kuriuo metu po 2014 m. birželio 30 d., tik tokia dalis turto laikoma likvidžiuoju turtu, kokia buvo maksimali garantijos, įsipareigotos iki tos dienos, suma.

4.  Šiame straipsnyje nurodytam turtui taikomi tokie pat reikalavimai, kokie pagal šį reglamentą taikomi 1 lygio turtui, kurį sudaro reikalavimai centrinei ar regioninei valdžiai, vietos valdžios institucijoms ar viešojo sektoriaus subjektams arba kuriam suteiktos jų garantijos, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalies c punkte.

5.  Kai kredito įstaigai arba jos turtui taikoma garantijų sistema, taikant šį straipsnį garantija laikoma visa sistema.

36 straipsnis

Valstybių narių remiamoms sumažėjusios vertės turto valdymo agentūroms taikoma pereinamojo laikotarpio nuostata

1.  Iki 2023 m. gruodžio 31 d. 1 lygio turtu laikomos toliau išvardytų valstybių narių remiamų sumažėjusios vertės turto valdymo agentūrų išleistos pirmaeilės obligacijos:

a) 

Nacionalinės turto valdymo agentūros (angl. National Asset Management Agency, NAMA), Airija;

b) 

„Sociedad de Gestión de Activos Procedentes de la Reestructuración Bancaria, S.A“ (SAREB), Ispanija;

c) 

agentūros „Bankų turto valdymo įmonė“ (angl. Bank Asset Management Company), įsteigtos pagal Slovėnijos Respublikos bankų stabilumo didinimo priemonių įstatymą, Slovėnija.

2.  1 dalyje nurodytam turtui taikomi tokie pat reikalavimai, kokie pagal šį reglamentą taikomi 1 lygio turtui, kurį sudaro reikalavimai centrinei ar regioninei valdžiai, vietos valdžios institucijoms ar viešojo sektoriaus subjektams arba kuriam suteiktos jų garantijos, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalies c punkte.

37 straipsnis

Būsto paskolomis užtikrintam pakeitimui vertybiniais popieriais taikoma pereinamojo laikotarpio nuostata

1.  Nukrypstant nuo 13 straipsnio, iki 2015 m. spalio 1 d. išleistos pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės, kai pagrindinės pozicijos yra 13 straipsnio 2 dalies g punkto i papunktyje nurodytos būsto paskolos, laikomos 2B lygio turtu, jeigu jos atitinka visus 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus 13 straipsnio 2 dalies g punkto i papunktyje nustatytus paskolos ir už ją įsigyto turto vertės santykio arba paskolos ir pajamų santykio reikalavimus.

2.  Nukrypstant nuo 13 straipsnio, po 2015 m. spalio 1 d. išleistos pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės, kai pagrindinės pozicijos yra 13 straipsnio 2 dalies g punkto i papunktyje nurodytos būsto paskolos, neatitinkančios tame papunktyje nustatytų vidutinių paskolos ir už ją įsigyto turto vertės santykio arba paskolos ir pajamų santykio reikalavimų, 2B lygio turtu laikomos iki 2025 m. spalio 1 d., jeigu pagrindinės pozicijos apima būsto paskolas, kurioms suteikimo metu nebuvo taikoma nacionalinė teisė, kuria reglamentuojamos paskolos ir pajamų santykio ribos, ir tokios būsto paskolos suteiktos bet kuriuo metu iki 2015 m. spalio 1 d.

38 straipsnis

Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio taikymo pereinamojo laikotarpio nuostata

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 460 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnyje nustatytas padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis pradedamas taikyti taip:

a) 

60 % padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas – nuo 2015 m. spalio 1 d.;

b) 

70 % – nuo 2016 m. sausio 1 d.;

c) 

80 % – nuo 2017 m. sausio 1 d.;

d) 

100 % – nuo 2018 m. sausio 1 d.

2.  Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 412 straipsnio 5 dalį, valstybės narės arba kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad jose veiklos leidimą gavusios kredito įstaigos arba tų kredito įstaigų pogrupis toliau taikytų didesnį (iki 100 %) padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimą iki to laiko, kol pagal šį reglamentą bus visiškai nustatytas privalomas mažiausias 100 % standartas.

39 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. spalio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.




I PRIEDAS

Likvidumo atsargos sudėties nustatymo formulės

1. Pagal 17 straipsnį kredito įstaigos savo likvidumo atsargos sudėtį nustato taikydamos šiame priede nustatytas formules.

2. Likvidumo atsargos apskaičiavimas. Kredito įstaigos likvidumo atsargą skaičiavimo dieną sudaro:

a) 

1 lygio turto suma plius

b) 

2 A lygio turto suma, plius

c) 

2 B lygio turto suma,

atėmus mažesnįjį iš šių dydžių:

d) 

a, b ir c sumą arba

e) 

perteklinę likvidžiojo turto sumą, apskaičiuojamą pagal šio priedo 3 ir 4 punktus.

▼M1

3. Perteklinę likvidžiojo turto sumą sudaro toliau apibrėžtos sudedamosios dalys:

a) 

pakoreguota nepadengtųjų obligacijų, priskiriamų 1 lygio turtui, suma, kuri yra lygi viso 1 lygio likvidžiojo turto, išskyrus 1 lygio padengtąsias obligacijas, kurį kredito įstaiga turėtų likviduodama bet kurį užtikrintąjį finansavimo, užtikrintąjį skolinimo arba užtikrinimo priemone padengtą apsikeitimo sandorį, kurio terminas sueina per 30 kalendorinių dienų nuo skaičiavimo dienos, kai kredito įstaiga ir sandorio šalis likvidžiuoju turtu apsikeičia bent per vieną sudėtinę sandorio dalį, vertei po vertės sumažinimo;

b) 

pakoreguota 1 lygio padengtųjų obligacijų suma, kuri yra lygi visų 1 lygio padengtųjų obligacijų, kurias kredito įstaiga turėtų likviduodama bet kurį užtikrintąjį finansavimo, užtikrintąjį skolinimo arba užtikrinimo priemone padengtą apsikeitimo sandorį, kurio terminas sueina per 30 kalendorinių dienų nuo skaičiavimo dienos, kai kredito įstaiga ir sandorio šalis likvidžiuoju turtu apsikeičia bent per vieną sudėtinę sandorio dalį, vertei po vertės sumažinimo;

c) 

pakoreguota 2A lygio turto suma, kuri yra lygi viso 2A lygio turto, kurį kredito įstaiga turėtų likviduodama bet kurį užtikrintąjį finansavimo, užtikrintąjį skolinimo arba užtikrinimo priemone padengtą apsikeitimo sandorį, kurio terminas sueina per 30 kalendorinių dienų nuo skaičiavimo dienos, kai kredito įstaiga ir sandorio šalis likvidžiuoju turtu apsikeičia bent per vieną sudėtinę sandorio dalį, vertei po vertės sumažinimo;

d) 

pakoreguota 2B lygio turto suma, kuri yra lygi viso 2B lygio turto, kurį kredito įstaiga turėtų likviduodama bet kurį užtikrintąjį finansavimo, užtikrintąjį skolinimo arba užtikrinimo priemone padengtą apsikeitimo sandorį, kurio terminas sueina per 30 kalendorinių dienų nuo skaičiavimo dienos, kai kredito įstaiga ir sandorio šalis likvidžiuoju turtu apsikeičia bent per vieną sudėtinę sandorio dalį, vertei po vertės sumažinimo.

▼B

4. Perteklinės likvidžiojo turto sumos apskaičiavimas. Ši suma yra:

a) 

pakoreguota nepadengtų obligacijų, priskiriamų 1 lygio turtui, suma plius

b) 

pakoreguota 1 lygio padengtų obligacijų suma, plius

c) 

pakoreguota 2A lygio turto suma, plius

d) 

pakoreguota 2B lygio turto suma,

atėmus mažesnįjį iš šių dydžių:

e) 

a, b, c ir d sumą;

f) 

dydį, gaunamą 100/30 padauginus iš a;

g) 

dydį, gaunamą 100/60 padauginus iš a ir b sumos;

h) 

dydį, gaunamą 100/85 paauginus iš a, b ir c sumos.

▼M1 —————

▼B




II PRIEDAS

Grynojo netenkamų pinigų srauto apskaičiavimo formulė

NLO

=

grynasis netenkamų pinigų srautas

TO

=

visi netenkamų pinigų srautai

TI

=

visi gaunamų pinigų srautai

FEI

=

gaunamų pinigų srautai, kuriems netaikoma viršutinė riba

IHC

=

gaunamų pinigų srautai, kuriems taikoma didesnė viršutinė 90 % netenkamų pinigų srautų riba

IC

=

gaunamų pinigų srautai, kuriems taikoma viršutinė 75 % netenkamų pinigų srautų riba

Grynasis netenkamų pinigų srautas yra lygus visų netenkamų pinigų srautų sumai atėmus gaunamų pinigų srautų, kuriems netaikoma viršutinė riba, sumą, gaunamų pinigų srautų, kuriems taikoma viršutinė 90 % riba, sumą ir gaunamų pinigų srautų, kuriems taikoma viršutinė 75 % riba, sumą.

NLO = TO – MIN(FEI, TO) – MIN(IHC, 0,9*MAX(TO – FEI, 0)) – MIN(IC, 0,75*MAX(TO – FEI – IHC/0,9, 0))



( 1 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

( 2 ) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

( 3 ) 2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).

( 4 ) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).

( 5 ) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

( 6 ) 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 1).

( 7 ) 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 52).

( 8 ) 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 135, 1994 5 31, p. 5).

( 9 ) 1983 m. birželio 13 d. Septintoji Tarybos Direktyva, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl konsoliduotos atskaitomybės (OL L 193, 1983 7 18, p. 1).

( 10 ) 2016 m. spalio 31 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/208, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su papildomu netenkamų pinigų srautu, atitinkančiu užtikrinimo poreikius, atsirandančius dėl neigiamo rinkos scenarijaus poveikio įstaigos išvestinių finansinių priemonių sandoriams (OL L 33, 2017 2 8, p. 14).