02015L0849 — LT — 30.06.2021 — 002.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2015/849 2015 m. gegužės 20 d. dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141 2015.6.5, p. 73) |
Iš dalies keičiama:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
Nr. |
puslapis |
data |
||
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/843 2018 m. gegužės 30 d. |
L 156 |
43 |
19.6.2018 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/2177 2019 m. gruodžio 18 d. |
L 334 |
155 |
27.12.2019 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2015/849
2015 m. gegužės 20 d.
dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB
(Tekstas svarbus EEE)
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 SKIRSNIS
Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys
1 straipsnis
Šioje direktyvoje toliau išvardinti tyčiniai veiksmai yra laikomi pinigų plovimu:
turto konversija arba perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti kokiam nors asmeniui, kuris dalyvauja tokioje veikloje, išvengti teisinių to asmens veiksmų pasekmių;
turto tikrojo pobūdžio, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, teisių ar nuosavybės teisių į turtą slėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad toks turtas yra gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje;
turto įsigijimas, turėjimas arba naudojimas, jo gavimo metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje;
dalyvavimas, bendrininkavimas, pasikėsinimas įvykdyti ir pagalba, kurstymas, palankesnių sąlygų sudarymas ir patarimai vykdant bet kurį iš a, b ir c punktuose nurodytų veiksmų.
2 straipsnis
Ši direktyva taikoma šiems įpareigotiesiems subjektams:
kredito įstaigoms;
finansų įstaigoms;
šiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kai jie vykdo savo profesinę veiklą:
auditoriams, išorės apskaitininkams ir mokesčių konsultantams bei visiems kitiems asmenims, kurie vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą įsipareigoja tiesiogiai arba per kitus asmenis, su kuriais tas kitas asmuo yra susijęs, teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais;
notarams ir kitiems nepriklausomiems teisininkams, kai jie dalyvauja kokiame nors finansų ar nekilnojamojo turto sandoryje, tiek veikdami kliento vardu ir jo naudai, tiek padėdami savo klientui planuoti ar vykdyti sandorius, susijusius su:
nekilnojamojo turto ar verslo subjektų pirkimu ir pardavimu;
klientų pinigų, vertybinių popierių ar kito turto valdymu;
banko, taupomųjų ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymu ar valdymu;
įnašų, reikalingų bendrovių sukūrimui, veikimui ar valdymui, organizavimu;
patikos, bendrovių, fondų ar panašių struktūrų sukūrimu, veikimu ar valdymu;
patikos ar bendrovių paslaugų teikėjams, nenumatytiems a arba b punkte;
nekilnojamojo turto agentams, be kita ko, atliekantiems tarpininkavimo funkcijas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, tačiau tik sandoriams, kurių atveju mėnesinis nuomos mokestis siekia 10 000 EUR arba daugiau;
kitiems asmenims, prekiaujantiems prekėmis, jeigu mokėjimai atliekami arba gaunami grynaisiais pinigais, o mokėjimo suma yra 10 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo tarpusavyje susijusios;
lošimo paslaugų teikėjams;
virtualiųjų valiutų ir dekretinių valiutų konvertavimo paslaugų teikėjams;
depozicinės piniginės paslaugų teikėjams;
asmenims, vykdantiems prekybos arba tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje (be kita ko, kai tai atlieka meno galerijos ir aukcionų namai), jei sandorio ar grupės susijusių sandorių vertė siekia 10 000 EUR arba daugiau;
asmenims, vykdantiems saugojimo, prekybos arba tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje, jei tai atlieka laisvieji uostai (angl. „freeports“) ir sandorio ar grupės susijusių sandorių vertė siekia 10 000 EUR arba daugiau.
Kaip vieną iš veiksnių, į kuriuos valstybės narės atsižvelgia atlikdamos rizikos vertinimą, jos turi įvertinti vykdomų sandorių pažeidžiamumo laipsnį, įskaitant su mokėjimo metodais susijusius aspektus.
Savo atliktame rizikos vertinime valstybės narės nurodo, kaip jos atsižvelgė į ataskaitose, kurias Komisija paskelbė pagal 6 straipsnį, pateiktas atitinkamas išvadas.
Komisijai pranešama apie pagal pirmą pastraipą valstybės narės priimtą sprendimą ir pateikiamas jo pagrindimas, grindžiamas konkrečiu rizikos vertinimu. Komisija apie tą sprendimą praneša kitoms valstybėms narėms.
Valstybės narės gali nuspręsti, kad asmenys, kurie finansine veikla užsiima retai arba labai ribotai, o pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika yra maža, nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, jei laikomasi visų šių kriterijų:
finansinės veiklos absoliuti vertė yra ribota;
finansinė veikla yra apribota sandoriais;
finansinė veikla nėra tokių asmenų pagrindinė veikla;
finansinė veikla yra tokių asmenų pagalbinė ir tiesiogiai susijusi su jų pagrindine veikla;
tokių asmenų pagrindinė veikla nėra 1 dalies 3 punkto a–d arba f papunktyje nurodyta veikla;
finansinė veikla yra teikiama tik tokių asmenų pagrindinės veiklos klientams ir nėra apskritai siūloma visuomenei.
Pirma pastraipa netaikoma asmenims, užsiimantiems piniginių perlaidų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB ( 2 ) 4 straipsnio 13 punkte, veikla.
3 straipsnis
Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
1. |
kredito įstaiga –kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 ( 3 ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įskaitant jos filialus, kaip apibrėžta to reglamento 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte, esanti Sąjungoje, nepriklausomai nuo to, ar jos pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, ar trečiojoje valstybėje; |
2. |
finansų įstaiga:
a)
įmonė, kuri nėra kredito įstaiga ir kuri verčiasi vienos ar kelių rūšių, išvardytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES ( 4 ) I priedo 2–12 punktuose ir 14 bei 15 punktuose, veikla, įskaitant valiutos keityklų veiklą;
b)
draudimo įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB ( 5 ) 13 straipsnio 1 punkte, jeigu ji vykdo gyvybės draudimo veiklą, kuriai taikoma ta direktyva;
c)
investicinė įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB ( 6 ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;
d)
kolektyvinio investavimo subjektas, prekiaujantis savo investiciniais vienetais ar akcijomis;
e)
draudimo tarpininkas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/92/EB ( 7 ) 2 straipsnio 5 punkte, kai jo veiklos objektas yra gyvybės draudimas ir kitos su investicijomis susijusios paslaugos, išskyrus priklausomą draudimo tarpininką, kaip apibrėžta to straipsnio 7 punkte;
f)
a–e punktuose nurodytų finansų įstaigų Sąjungoje esantys filialai, nepriklausomai nuo to, ar jų pagrindinė buveinė yra valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje; |
3. |
turtas –bet koks fizinis arba ne fizinis, kilnojamasis arba nekilnojamasis, materialus arba nematerialus turtas ir bet kokios formos, įskaitant elektroninę ar skaitmeninę, teisiniai dokumentai arba priemonės, įrodantys nuosavybės teisę į šį turtą arba su juo susijusias teises; |
4. |
nusikalstama veikla – bet koks nusikalstamas dalyvavimas vykdant šiuos sunkius nusikaltimus:
a)
teroristiniai nusikaltimai, su teroristine grupe susijusios nusikalstamos veikos ir su teroristine veikla susijusios nusikalstamos veikos, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2017/541 ( 8 ) II ir III antraštinėse dalyse;
b)
bet kokius nusikaltimus, nurodytus 1988 m. Jungtinių Tautų organizacijos konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 3 straipsnio 1 dalies a punkte;
c)
dalyvavimas nusikalstamų organizacijų, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR ( 9 ) 1 straipsnio 1 dalyje, veikloje;
d)
Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą, bent jau sunkų, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ( 10 ) 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnio 1 dalyje;
e)
korupciją;
f)
visus nusikaltimus, įskaitant mokestinius nusikaltimus, susijusius su tiesioginiais ir netiesioginiais mokesčiais, kaip apibrėžta valstybių narių nacionalinėje teisėje, už kuriuos numatyta ilgesnė kaip vienų metų maksimali laisvės atėmimo ar įkalinimo bausmė, arba visus nusikaltimus, už kuriuos numatyta ilgesnė kaip šešių mėnesių minimali laisvės atėmimo ar įkalinimo bausmė (valstybėse narėse, kurių teisės sistemose nusikaltimams yra nustatyta minimali riba); |
5. |
savireguliavimo organas –organas, atstovaujantis tam tikros profesijos atstovams ir atliekantis vaidmenį ją reglamentuojant, vykdant tam tikras priežiūros arba stebėsenos pobūdžio funkcijas ir užtikrinant, kad būtų laikomasi su jomis susijusių taisyklių; |
6. |
tikrasis savininkas – fizinis (-iai) asmuo (-enys), kuris (-ie) faktiškai yra kliento savininkas (-ai) arba jį kontroliuoja, ir (arba) fizinis (-iai) asmuo (-enys), kurio (-ių) vardu yra vykdomas sandoris ar veikla; tikruoju savininku laikomas bent:
a)
įmonėse:
i)
fizinis (-iai) asmuo (-enys), kuriam (-iems) faktiškai priklauso juridinio asmens nuosavybė arba kontrolė, nes jis (jie) tiesiogiai arba netiesiogiai turi pakankamą to subjekto akcijų, balsavimo teisių arba nuosavybės dalies procentą, be kita ko, per pareikštinių akcijų valdymą ar kontrolę kitomis priemonėmis, išskyrus bendroves, įtrauktas į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, kurioje taikomi reikalavimai atskleisti informaciją, atitinkantys Sąjungos teisę, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, kuriais užtikrinamas tinkamas informacijos apie savininkus skaidrumas. Fizinis asmuo, kuris turi 25 % plius vieną akciją arba didesnę nei 25 % kliento nuosavybės dalį, yra laikomas tiesioginiu savininku. Fizinis (-iai) asmuo (-enys), kontroliuojantis (-ys) įmonę arba kelias įmones, kuri (-ios) turi 25 % plius vieną akciją arba didesnę nei 25 % kliento nuosavybės dalį, yra laikomas (-i) netiesioginiu (-iais) savininku (-ais). Ši nuostata taikoma nedarant poveikio valstybių narių teisei nuspręsti, kad nuosavybę arba kontrolę gali rodyti mažesnė procentinė dalis. Nuspręsti, ar kontrolė vykdoma kitomis priemonėmis, galima, inter alia, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES ( 11 ) 22 straipsnio 1–5 dalyse išdėstytais kriterijais;
ii)
vyresniojo (-ųjų) vadovo (-ų) pareigas einantis (-ys) fizinis (-iai) asmuo (-enys), jei, panaudojus visas įmanomas priemones ir neturint pagrįstų įtarimų, i punkte nurodytas asmuo nenustatytas arba jei kyla abejonių, kad nustatytas (-i) asmuo (-enys) yra tikrasis (-ieji) savininkas (-ai), įpareigotieji subjektai saugo įrašus apie veiksmus, kurių imtasi siekiant nustatyti tikruosius savininkus pagal i ir šį papunkčius;
b)
patikos fondų atveju – visi šie asmenys:
i)
patikėtojas (-ai);
ii)
patikėtinis (-iai);
iii)
saugotojas (-ai) (jei esama);
iv)
naudos gavėjai arba (jei dar nenustatyti asmenys, gaunantys naudos iš juridinės struktūros ar juridinio asmens) asmenys, kurių interesams atstovauti ta juridinė struktūra ar juridinis asmuo yra pirmiausia įsteigti arba veikia;
v)
bet koks kitas fizinis asmuo, faktiškai kontroliuojantis patikos fondą per tiesioginę arba netiesioginę nuosavybę arba kitomis priemonėmis;
c)
tokių juridinių asmenų, kaip fondai, ir į patikos struktūras panašių juridinių vienetų atveju – fizinis (-iai) asmuo (-enys), einantis (-ys) b punkte nurodytoms pareigoms lygiavertes arba į jas panašias pareigas; |
7. |
patikos arba bendrovių paslaugų teikėjas – asmuo, kuris verslo tikslais trečiosioms šalims teikia bet kurias iš toliau išvardytų paslaugų:
a)
steigia bendroves ar kitokius juridinius asmenis;
b)
eina bendrovės direktoriaus ar sekretoriaus, partnerystės subjekto partnerio ar panašias pareigas kituose juridiniuose asmenyse arba pasirūpina, kad kitas asmuo eitų tokias pareigas;
c)
suteikia registruotą buveinę, verslo adresą, korespondencijos ar administracinį adresą ir kitas su tuo susijusias paslaugas bendrovei, partnerystės subjektui arba bet kokiam kitam juridiniam asmeniui ar juridiniam vienetui;
d)
veikia kaip tiesioginės patikos ar panašaus juridinio vieneto patikėtinis arba pasirūpina, kad kitas asmuo eitų tokias pareigas;
e)
veikia kaip nominalus akcininkas už kitą asmenį, jei tai nėra bendrovė, įtraukta į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, kurioje taikomi reikalavimai atskleisti informaciją pagal Sąjungos teisę arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba pasirūpina, kad kitas asmuo eitų tokias pareigas; |
8. |
korespondentiniai santykiai:
a)
vieno banko (korespondento) kitam bankui (respondentui) teikiamos banko paslaugos, įskaitant einamosios sąskaitos arba kitų įsipareigojimų sąskaitos ir susijusių paslaugų, pavyzdžiui, pinigų valdymo, tarptautinių lėšų pervedimų, čekių kliringo, perleidžiamųjų sąskaitų ir užsienio valiutos keitimo paslaugų, suteikimą;
b)
kredito įstaigų, finansų įstaigų ir kredito bei finansų įstaigų tarpusavio santykiai, įskaitant atvejus, kai korespondento įstaiga teikia panašias paslaugas respondento įstaigai, ir įskaitant santykius, kurie užmegzti vertybinių popierių sandorių arba lėšų pervedimo tikslais; |
9. |
politikoje dalyvaujantis asmuo – fizinis asmuo, kuriam yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, be kita ko:
a)
valstybių vadovai, Vyriausybių vadovai, ministrai, viceministrai arba ministrų pavaduotojai;
b)
parlamentų arba panašių teisėkūros institucijų nariai;
c)
politinių partijų valdymo organų nariai;
d)
aukščiausiųjų teismų, Konstitucinių Teismų ar kitų aukščiausiųjų teisminių institucijų, kurių sprendimai negali būti apskundžiami, išskyrus išskirtinius atvejus, nariai;
e)
audito rūmų ar centrinių bankų valdybų nariai;
f)
ambasadoriai, laikinieji reikalų patikėtiniai ir aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkai;
g)
valstybės valdomų įmonių administracinių, valdymo ar priežiūros organų nariai;
h)
tarptautinės organizacijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir valdybos nario arba lygiavertes pareigas einantys asmenys. Nė viena iš a–h papunkčiuose nurodytų viešųjų pareigų neapima vidutinio ar žemesnio rango pareigūnų; |
10. |
šeimos nariai:
a)
politikoje dalyvaujančio asmens sutuoktinis arba jam prilyginamas asmuo;
b)
politikoje dalyvaujančio asmens vaikai ir jų sutuoktiniai arba jiems prilyginami asmenys;
c)
politikoje dalyvaujančio asmens tėvai; |
11. |
artimi pagalbininkai:
a)
fiziniai asmenys, apie kuriuos yra žinoma, kad jie turi bendrą tikrąją nuosavybės teisę į juridinius asmenis ar juridinius vienetus, arba kitus artimus verslo ryšius su politikoje dalyvaujančiu asmeniu;
b)
fiziniai asmenys, kurie yra vieninteliai tikrieji juridinio asmens arba juridinio vieneto, apie kuriuos yra žinoma, kad jie buvo įsteigti de facto siekiant naudos politikoje dalyvaujančiam asmeniui, savininkai; |
12. |
vyresnioji vadovybė –pareigūnas arba darbuotojas, turintis pakankamai žinių apie įstaigai kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir einantis pakankamai aukštas pareigas, kad priimtų sprendimus, turinčius įtakos jai kylančiai rizikai, ir jis ne visais atvejais turi būti direktorių valdybos narys; |
13. |
verslo santykiai –verslo, profesiniai arba komerciniai santykiai, kurie susiję su įpareigotojo subjekto profesine veikla ir kuriuos kontaktų užmezgimo momentu numatoma tęsti tam tikrą laiką; |
14. |
lošimo paslaugos –paslaugos, susijusios su piniginės vertės statymu azartiniuose lošimuose, įskaitant paslaugas, kurioms reikia tam tikrų įgūdžių, pvz., loterijas, kazino žaidimus, pokerį ir lažybų operacijas, kurios teikiamos fizinėje vietoje arba bet kokiu būdu per atstumą, elektroninėmis priemonėmis arba bet kokiomis kitomis ryšių technologijomis ir atskiru paslaugų gavėjo prašymu; |
15. |
grupė –įmonių grupė, kurią sudaro patronuojančioji įmonė, jos patronuojamosios įmonės ir subjektai, kuriuose patronuojančioji įmonė arba jos patronuojamosios įmonės turi kapitalo dalį, taip pat įmonės, kurias sieja tarpusavio ryšiai, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnyje; |
16. |
elektroniniai pinigai –elektroniniai pinigai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 2 punkte, išskyrus piniginę vertę, nurodytą tos direktyvos 1 straipsnio 4 ir 5 punktuose; |
17. |
fiktyvus bankas –kredito ar finansų įstaiga arba įstaiga, vykdanti veiklą, lygiavertę kredito ir finansų įstaigų vykdomai veiklai, kuri įsteigta jurisdikcijoje, kurioje tokia įstaiga fiziškai neegzistuoja ir kartu neturi adekvačios valdymo ir kontrolės struktūros, ir kuri nėra reguliuojamos finansų grupės dalis; |
18. |
virtualioji valiuta –skaitmeninė vertės forma, kuri nėra išleista arba užtikrinta centrinio banko ar viešosios valdžios institucijos, nebūtinai susieta su teisės aktais nustatyta valiuta ir neturinti teisinio valiutos ar pinigų statuso, tačiau pripažįstama fizinių arba juridinių asmenų kaip atsiskaitymo priemonė ir galinti būti perduodama, laikoma arba parduodama elektroniniu būdu; |
19. |
depozicinės piniginės paslaugų teikėjas –subjektas, kuris teikia paslaugas, skirtas privatiems šifravimo raktams savo klientų vardu apsaugoti ir virtualiosioms valiutoms laikyti, saugoti ir perduoti. |
4 straipsnis
5 straipsnis
Siekdamos užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, valstybės narės šios direktyvos taikymo srityje gali priimti arba palikti galioti griežtesnes nuostatas, neviršydamos Sąjungos teisėje nustatytų apribojimų.
2 SKIRSNIS
Rizikos vertinimas
6 straipsnis
Tuo tikslu Komisija ne vėliau kaip 2017 m. birželio 26 d. parengia ataskaitą, kurioje nustatoma, analizuojama ir įvertinama ta rizika Sąjungos lygiu. Po to Komisija savo ataskaitą atnaujina kas dvejus metus arba, jei tikslinga, dažniau.
1 dalyje nurodyta ataskaita apima bent šiuos aspektus:
vidaus rinkos sritis, kurioms kyla didžiausia rizika;
su kiekvienu atitinkamu sektoriumi susijusią riziką, įskaitant (jei yra duomenų) pinigų plovimo veiklos pinigų srautų apimties įverčius, kuriuos Eurostatas pateikia kiekvienam iš tų sektorių;
labiausiai paplitusias priemones, kuriomis naudojasi nusikaltėliai iš neteisėtos veiklos gautoms pajamoms plauti, įskaitant, jei yra duomenų, priemones, ypač naudojamas sandoriams tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių, nepriklausomai nuo trečiosios valstybės nustatymo kaip didelės rizikos trečiosios valstybės pagal 9 straipsnio 2 dalį.
7 straipsnis
Dėl 1 dalyje nurodyto rizikos vertinimo kiekviena valstybė narė:
tą vertinimą naudoja siekdama tobulinti savo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimą, visų pirma nustatydama sritis, kuriose įpareigotieji subjektai turi taikyti griežtesnes priemones, ir atitinkamais atvejais patikslindama, kokių priemonių imtis;
prireikus nustato, kuriuose sektoriuose arba srityse pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika yra mažesnė ar didesnė;
tą vertinimą naudoja siekdama padėti paskirstyti išteklius kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ir nustatyti jų naudojimo prioritetus;
tą vertinimą naudoja siekdama užtikrinti, kad kiekvienam sektoriui arba sričiai būtų parengtos atitinkamos taisyklės, atsižvelgiant į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką;
nedelsdama leidžia įpareigotiesiems subjektams susipažinti su atitinkama informacija, kad jiems būtų lengviau atlikti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą;
praneša apie savo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tvarkos institucinę struktūrą ir bendras procedūras, įskaitant, be kita ko, apie FŽP, mokesčių administratorius ir prokurorus, taip pat apie tam skirtus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, jei tokios informacijos esama;
praneša apie nacionalines pastangas ir išteklius (darbo jėgos ir biudžeto), skirtus kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.
8 straipsnis
3 dalyje nurodyta politika, kontrolė ir procedūros apima:
vidaus politikos, kontrolės priemonių ir procedūrų, įskaitant pavyzdines rizikos valdymo priemones, deramą klientų tikrinimą, pranešimą, įrašų saugojimą, vidaus kontrolę, atitikties užtikrinimo valdymą, įskaitant atitikties užtikrinimo pareigūno paskyrimą vadovybės lygiu, kai tikslinga atsižvelgiant į verslo apimtį ir pobūdį, taip pat darbuotojų tikrinimą, parengimą;
kai tikslinga atsižvelgiant į verslo apimtį ir pobūdį – nepriklausomą audito funkciją, a punkte nurodytai vidaus politikai, kontrolės priemonėms ir procedūroms išbandyti.
3 SKIRSNIS
Politika trečiųjų valstybių atžvilgiu
9 straipsnis
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 64 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos didelės rizikos trečiosios valstybės, atsižvelgiant į strateginius trūkumus, visų pirma susijusius su šiomis sritimis:
atitinkamos trečiosios valstybės teisine ir institucine kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistema, be kita ko:
pinigų plovimo ir teroristų finansavimo kriminalizavimu;
priemonėmis, susijusiomis su deramu klientų tikrinimu;
reikalavimais, susijusiais su įrašų tvarkymu;
reikalavimais pranešti apie įtartinus sandorius;
tikslios ir laiku pateikiamos informacijos apie juridinių asmenų ir struktūrų tikruosius savininkus prieinamumu kompetentingoms institucijoms;
trečiosios valstybės kompetentingų institucijų įgaliojimais ir procedūromis kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, įskaitant atitinkamas veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas, taip pat trečiųjų valstybių praktiką bendradarbiaujant ir keičiantis informacija su valstybių narių kompetentingomis institucijomis;
trečiosios valstybės kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos veiksmingumu mažinant pinigų plovimo ar teroristų finansavimo riziką.
II SKYRIUS
DERAMAS KLIENTŲ TIKRINIMAS
1 SKIRSNIS
Bendrosios nuostatos
10 straipsnis
11 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai deramo klientų tikrinimo priemones taikytų šiais atvejais:
pradėdami verslo santykius;
vykdydami nenuolatinį sandorį:
kurio vertė – 15 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje, arba
kuriuo pervedamos 1 000 EUR sumą viršijančios lėšos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/847 ( 13 ) 3 straipsnio 9 punkte;
prekėmis prekiaujančių asmenų atveju, kai vykdomi nenuolatiniai sandoriai grynaisiais pinigais, kurių vertė – 10 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje;
lošimo paslaugų teikėjams – laimėjimo atsiėmimo ar sumų statymo metu arba abiem atvejais, kai vykdomi sandoriai, kurių vertė – 2 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje;
kai įtariamas pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, nepaisant jokios leidžiančios nukrypti nuostatos, išimties ar ribinės vertės;
kai esama abejonių dėl anksčiau gautų kliento tapatybės duomenų teisingumo ar pakankamumo.
12 straipsnis
Nukrypdamos nuo 13 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktų bei 14 straipsnio, ir remdamosi tinkamu rizikos vertinimu, kuris įrodo mažą riziką, valstybės narės gali leisti įpareigotiesiems subjektams netaikyti tam tikrų deramo klientų tikrinimo priemonių elektroninių pinigų atžvilgiu, jei laikomasi visų toliau išdėstytų rizikos mažinimo sąlygų:
mokėjimo priemonės negalima papildyti arba jai taikoma maksimali 150 EUR dydžio mėnesinė mokėjimo sandorių riba ir ją galima naudoti tik toje valstybėje narėje;
didžiausia elektroniniu būdu saugoma suma neviršija 150 EUR;
mokėjimo priemonė yra naudojama tik prekėms ar paslaugoms pirkti;
mokėjimo priemonė negali būti finansuojama anoniminiais elektroniniais pinigais;
tokių pinigų išleidėjas vykdo pakankamą sandorių arba verslo santykių stebėseną, kad būtų galima nustatyti neįprastus ar įtartinus sandorius.
▼M1 —————
Valstybės narės gali nuspręsti, kad jų teritorijoje nepriimami mokėjimai naudojantis anoniminėmis išankstinio mokėjimo kortelėmis.
13 straipsnis
Deramo klientų tikrinimo priemones sudaro:
kliento tapatybės nustatymas ir patikrinimas remiantis iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio gautais dokumentais, duomenimis ar informacija, įskaitant, kai naudojamos, elektroninės atpažinties priemones ir patikimumo užtikrinimo paslaugas, išdėstytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 ( 15 ), arba kitus saugius nuotolinės arba elektroninės atpažinties procesus, reglamentuojamus, pripažįstamus, patvirtintus arba priimamus atitinkamų nacionalinės valdžios institucijų;
tikrojo savininko tapatybės nustatymas ir pagrįstų priemonių, reikalingų to asmens tapatybei patikrinti tam, kad įpareigotasis subjektas įsitikintų žinantis, kas yra tikrasis savininkas, taikymas, be kita ko, juridinių asmenų, patikos struktūrų, bendrovių, fondų ir panašių juridinių vienetų atveju imantis pagrįstų priemonių, reikalingų kliento nuosavybės ir kontrolės struktūrai suprasti. ►M1 Tais atvejais, kai nustatytas tikrasis savininkas yra vyresnysis vadovas, kaip nurodyta 3 straipsnio 6 dalies a punkto ii papunktyje, įpareigotieji subjektai imasi būtinų pagrįstų priemonių, kad patikrintų vyresniojo vadovo pareigas užimančio fizinio asmens tapatybę, ir saugo įrašus apie atliktus veiksmus ir iškilusius sunkumus patikrinimo proceso metu, jei tokių esama; ◄
verslo santykių tikslo ir numatomo pobūdžio vertinimas, o atitinkamais atvejais – informacijos apie juos gavimas;
nuolatinė verslo santykių stebėsena, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tikrinimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų įpareigotojo subjekto turimas žinias apie klientą, jo verslą ir rizikos pobūdį, prireikus įskaitant žinias apie lėšų šaltinį bei užtikrinant, kad turimi dokumentai, duomenys ar informacija būtų nuolat atnaujinami.
Vykdant pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytas priemones įpareigotieji subjektai taip pat patikrina, kad asmuo, kuris teigia veikiantis kliento vardu, turėtų leidimą tai daryti, ir nustato bei patikrina to asmens tapatybę.
Gyvybės draudimo ar kito su investicijomis susijusio draudimo veiklos atveju valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos ir finansų įstaigos, be deramo klientų tikrinimo priemonių, kurias reikalaujama taikyti klientui ir tikrajam savininkui, gyvybės draudimo ir kito su investicijomis susijusio draudimo sutarčių naudos gavėjų atžvilgiu, kai tik naudos gavėjai yra nustatomi arba nurodomi, taikytų toliau nurodytas deramo klientų tikrinimo priemones:
naudos gavėjų, kurie nustatomi kaip konkrečiai įvardyti asmenys arba juridiniai vienetai, atžvilgiu – pasižymėtų asmens vardą ir pavardę arba pavadinimą;
naudos gavėjų, kurie nurodomi pagal požymius ar klasę arba kitais būdais, atžvilgiu – gautų pakankamai informacijos apie tuos naudos gavėjus, kad kredito įstaigos ar finansų įstaiga įsitikintų, jog galės nustatyti naudos gavėjo tapatybę išmokų išmokėjimo metu.
Pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytais atvejais naudos gavėjų tapatybė patikrinama išmokant išmokas. Kai gyvybės draudimas ar kitas su investicijomis susijęs draudimas visiškai arba iš dalies perduodamas trečiajai šaliai, kredito įstaigos ir finansų įstaigos, žinodamos apie perdavimą, tikrojo savininko tapatybę nustato draudimą perduodant fiziniam ar juridiniam asmeniui arba juridiniam vienetui, savo naudai gaunantiems perduodamos draudimo sutarties vertę.
14 straipsnis
Valstybės narės notarams, kitiems nepriklausomiems teisininkams, auditoriams, išorės apskaitininkams ir mokesčių konsultantams pirmos pastraipos netaiko tik tokia apimtimi, kiek tie asmenys nustato savo kliento teisinį statusą, gina tą klientą arba jam atstovauja teismo procese ar su tokiu procesu susijusiais atvejais, įskaitant konsultacijų dėl proceso pradėjimo arba jo išvengimo teikimą.
2 SKIRSNIS
Supaprastintas deramas klientų tikrinimas
15 straipsnis
16 straipsnis
Vertindamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, susijusią su klientų tipais, geografinėmis sritimis ir tam tikrais produktais, paslaugomis, sandoriais ar paslaugų teikimo kanalais, valstybės narės ir įpareigotieji subjektai atsižvelgia bent jau į II priede išdėstytus galimai mažesnės rizikos situacijų veiksnius.
17 straipsnis
►M2 EPI ne vėliau kaip 2017 m. birželio 26 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia kompetentingoms institucijoms, kredito įstaigoms ir finansų įstaigoms skirtas gaires dėl rizikos veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir priemonių, kurių reikia imtis tais atvejais, kai tikslinga taikyti supaprastinto deramo klientų tikrinimo priemones. EBI tokias gaires paskelbia, jei tikslinga, nuo 2020 m. sausio 1 d. ◄ Ypač atsižvelgiama į veiklos pobūdį bei apimtį, ir, prireikus ir kai tai proporcinga, nustatomos konkrečios priemonės.
3 SKIRSNIS
Sustiprintas deramas klientų tikrinimas
18 straipsnis
Sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemonės neprivalo būti automatiškai taikomos Sąjungoje įsisteigusių įpareigotųjų subjektų filialams ar patronuojamosioms įmonėms, kuriose jie turi daugumą akcijų, esantiems didelės rizikos trečiosiose valstybėse, jei tie filialai ar patronuojamosios įmonės, kuriose jie turi daugumą akcijų, visiškai laikosi visos grupės politikos ir procedūrų pagal 45 straipsnį. Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai tokiais atvejais taikytų rizika grindžiamą požiūrį.
Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai išnagrinėtų, kiek tai pagrįstai įmanoma, aplinkybes ir paskirtį visų sandorių, kurie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
tai sudėtingi sandoriai;
tai neįprastai dideli sandoriai;
tie sandoriai vykdomi neįprastu būdu;
tie sandoriai neturi akivaizdžios ekonominės arba teisėtos paskirties.
Visų pirma, įpareigotieji subjektai padidina verslo santykių stebėsenos apimtį ir sugriežtina jos metodus, kad nustatytų, ar tie sandoriai ar veiksmai atrodo įtartini.
18a straipsnis
Verslo santykių arba sandorių su didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis, nustatytomis pagal 9 straipsnio 2 dalį, atveju valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai taikytų bent toliau pateiktas sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones:
gauti papildomos informacijos apie klientą ir tikrąjį (-uosius) savininką (-us);
gauti papildomos informacijos apie numatomą verslo santykių pobūdį;
gauti informacijos apie kliento ir tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) lėšų ir turto šaltinį;
gauti informacijos apie numatomų arba įvykdytų sandorių priežastis;
gauti vyresniosios vadovybės leidimą verslo santykiams užmegzti arba pratęsti;
vykdyti sugriežtintą verslo santykių stebėjimą padidinant taikomų kontrolės priemonių kiekį ir terminus ir atrenkant sandorių, kuriems reikės tolesnio ištyrimo, tipus.
Valstybės narės gali reikalauti, kad prireikus įpareigotieji subjektai užtikrintų, kad pirmasis mokėjimas būtų atliktas per sąskaitą kliento vardu kredito įstaigoje, kuriai taikomi deramo klientų tikrinimo standartai, ne mažiau griežti nei šioje direktyvoje išdėstyti standartai.
Be 1 dalyje pateiktų priemonių ir vykdydamos Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus valstybės narės papildomai reikalauja, kad įpareigotieji subjektai, kai taikytina, taikytų vieną ar kelias papildomas rizikos mažinimo priemones asmenims ir juridiniams asmenims, vykdantiems sandorius su didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis, nustatytomis pagal 9 straipsnio 2 dalį. Tos priemonės apima vieną ar daugiau iš šių elementų:
papildomų sustiprinto deramo tikrinimo elementų taikymą;
atitinkamų sugriežtintų pranešimų mechanizmų diegimą arba sistemingą pranešimų apie finansinius sandorius teikimą;
verslo santykių arba sandorių su fiziniais asmenimis ar juridiniais asmenimis iš trečiųjų valstybių, kurios priskiriamos prie didelės rizikos valstybių pagal 9 straipsnio 2 dalį, ribojimą.
Be 1 dalyje pateiktų priemonių valstybės narės atitinkamais atvejais papildomai taiko vieną ar kelias iš šių priemonių didelės rizikos trečiosioms valstybėms, nustatytoms pagal 9 straipsnio 2 dalį, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų:
neleidžia steigti atitinkamos šalies įpareigotųjų subjektų dukterinių įmonių, filialų ar atstovybių arba kitaip atsižvelgia į faktą, kad atitinkamas įpareigotasis subjektas priklauso šaliai, neturinčiai adekvačių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemų;
įpareigotiesiems subjektams neleidžia steigti filialų ar atstovybių atitinkamoje šalyje arba kitaip atsižvelgia į faktą, kad atitinkamas filialas ar atstovybė veiks šalyje, neturinčioje adekvačių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemų;
reikalauja sustiprinti atitinkamoje šalyje esančių įpareigotųjų subjektų filialų ir dukterinių įmonių priežiūros analizę arba išorinio audito reikalavimus;
reikalauja sustiprinti išorinio audito reikalavimus bet kokiems finansinių grupių filialams ir dukterinėms įmonėms, įsteigtoms atitinkamoje šalyje;
reikalauja, kad kredito ir finansų įstaigos persvarstytų ir pakeistų arba, jei reikia, nutrauktų bendravimo ryšius su atitinkamos šalies įstaigomis respondentėmis.
19 straipsnis
Valstybės narės reikalauja, kad tarpvalstybinių korespondentinių santykių, kurie apima mokėjimų vykdymą, su trečiosios valstybės įstaigomis respondentėmis atveju, be 13 straipsnyje nustatytų deramo klientų tikrinimo priemonių, užmegzdamos verslo santykius jų kredito įstaigos ir finansų įstaigos:
surinktų pakankamai informacijos apie įstaigą respondentę, kad būtų galima visiškai suprasti įstaigos respondentės veiklos pobūdį ir remiantis viešai prieinama informacija nustatyti, kokia yra įstaigos reputacija bei priežiūros kokybė;
įvertintų įstaigos respondentės kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu kontrolės mechanizmus;
prieš pradėdamos naujus korespondentinius santykius gautų vyresniosios vadovybės pritarimą;
dokumentais įtvirtintų atitinkamus kiekvienos įstaigos įsipareigojimus;
perleidžiamųjų sąskaitų atžvilgiu įsitikintų, kad įstaiga respondentė patikrino klientų, turinčių tiesioginę prieigą prie įstaigos korespondentės sąskaitų, tapatybę ir atlieka nuolatinį jų deramą tikrinimą, ir kad tokia įstaiga, gavusi prašymą, gali įstaigai korespondentei pateikti atitinkamus deramo klientų tikrinimo duomenis.
20 straipsnis
Valstybės narės reikalauja, kad sandorių arba verslo santykių su politikoje dalyvaujančiais asmenimis atžvilgiu, be 13 straipsnyje nustatytų deramo klientų tikrinimo priemonių, įpareigotieji subjektai:
turėtų įdiegtas atitinkamas rizikos valdymo sistemas, įskaitant rizika grindžiamas procedūras, kuriomis nustatoma, ar klientas arba kliento tikrasis savininkas yra politikoje dalyvaujantis asmuo;
verslo santykių su politikoje dalyvaujančiais asmenimis atvejais taikytų šias priemones:
verslo santykiams su tokiais asmenimis pradėti arba jiems tęsti gautų vyresniosios vadovybės pritarimą;
imtųsi atitinkamų priemonių turto šaltiniui ir lėšų, kurios yra susijusios su verslo santykiais arba sandoriais su tokiais asmenimis, šaltiniui nustatyti;
vykdytų sustiprintą nuolatinę tų verslo santykių stebėseną.
20a straipsnis
21 straipsnis
Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai imtųsi pagrįstų priemonių nustatyti, ar gyvybės draudimo ar kito su investicijomis susijusio draudimo sutarties naudos gavėjai ir (arba), atitinkamais atvejais, naudos gavėjo tikrasis savininkas yra politikoje dalyvaujantys asmenys. Tų priemonių imamasi ne vėliau kaip išmokant išmokas arba visiškai ar iš dalies perduodant draudimo sutartį. Nustačius didesnę riziką, valstybės narės reikalauja, kad, be 13 straipsnyje nustatytų deramo klientų tikrinimo priemonių, įpareigotieji subjektai:
informuotų vyresniąją vadovybę prieš išmokėdami pajamas pagal draudimo sutartį;
atliktų griežtesnį visų verslo santykių su draudėju patikrinimą.
22 straipsnis
Kai politikoje dalyvaujantis asmuo nustoja eiti svarbias viešąsias pareigas valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje arba svarbias viešąsias pareigas tarptautinėje organizacijoje, įpareigotieji subjektai ne trumpesnį nei 12 mėnesių laikotarpį privalo toliau atsižvelgti į to asmens tebekeliamą riziką ir taikyti tinkamas pagal rizikos lygį pritaikytas priemones tol, kol nustatoma, kad tas asmuo nebekelia politikoje dalyvaujantiems asmenims būdingos rizikos.
23 straipsnis
Priemonės, nurodytos 20 ir 21 straipsniuose, taip pat taikomos politikoje dalyvaujančių asmenų šeimos nariams ir artimiems pagalbininkams.
24 straipsnis
Valstybės narės draudžia kredito įstaigoms ir finansų įstaigoms pradėti ar tęsti korespondentinius santykius su fiktyviu banku. Jos reikalauja, kad tos įstaigos imtųsi tinkamų priemonių užtikrinti, kad jos nepradėtų ir netęstų korespondentinių ryšių su kredito įstaiga ar finansų įstaiga, apie kurią yra žinoma, kad ji leidžia fiktyviam bankui naudotis savo sąskaitomis.
4 SKIRSNIS
Trečiųjų šalių veikla
25 straipsnis
Valstybės narės gali leisti įpareigotiesiems subjektams, vykdant 13 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nustatytus deramo klientų tikrinimo reikalavimus, remtis trečiosiomis šalimis. Vis dėlto galutinė atsakomybė už tų reikalavimų įvykdymą tenka trečiąja šalimi besiremiančiam įpareigotajam subjektui.
26 straipsnis
Šiame skirsnyje terminas „trečiosios šalys“ reiškia 2 straipsnyje išvardytus įpareigotuosius subjektus, tiems įpareigotiesiems subjektams priklausančias organizacijas ar federacijas arba kitas įstaigas ar asmenis, esančius valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje:
kurie taiko deramo klientų tikrinimo reikalavimus ir įrašų saugojimo reikalavimus, atitinkančius šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus, ir
kurių atitiktis šios direktyvos reikalavimams yra prižiūrima laikantis VI skyriaus 2 skirsnio.
27 straipsnis
28 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija (kiek tai susiję su visos grupės politika ir procedūromis) ir priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija (kiek tai susiję su filialais ir patronuojamosiomis įmonėmis) galėtų laikyti, kad įpareigotasis subjektas laikosi pagal 26 ir 27 straipsnius priimtų nuostatų taikydamas savo grupės programą, kai laikomasi visų šių sąlygų:
įpareigotasis subjektas remiasi trečiosios šalies, kuri priklauso tai pačiai grupei, pateikta informacija;
ta grupė taiko deramo klientų tikrinimo priemones, įrašų saugojimo taisykles ir kovos su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu programas pagal šią direktyvą arba lygiavertes taisykles;
buveinės valstybės narės arba trečiosios valstybės kompetentinga institucija grupės lygiu prižiūri, ar veiksmingai įgyvendinami b punkte nurodyti reikalavimai.
29 straipsnis
Šis skirsnis netaikomas užsakomųjų paslaugų ar atstovavimo santykiams, kai pagal sutartinį susitarimą užsakomųjų paslaugų teikėjas arba atstovas laikytinas įpareigotojo subjekto dalimi.
III SKYRIUS
INFORMACIJA APIE TIKRUOSIUS SAVININKUS
30 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad būtų reikalaujama, jog tie subjektai, be informacijos apie savo teisėtą savininką, įpareigotiesiems subjektams pateiktų informaciją apie tikrąjį savininką, kai įpareigotieji subjektai pagal II dalį įgyvendina deramo klientų tikrinimo priemones.
Valstybės narės reikalauja, kad tikrieji bendrovių ar kitų juridinių asmenų savininkai, be kita ko, per akcijas, balsavimo teises, nuosavybės dalį, pareikštinių akcijų valdymą ar kontrolę kitomis priemonėmis, teiktų tiems subjektams visą reikalingą informaciją, kad bendrovė ar kitas juridinis asmuo galėtų laikytis pirmos pastraipos reikalavimų.
Valstybės narės užtikrina, kad informaciją apie tikruosius savininkus visais atvejais galėtų gauti:
kompetentingos institucijos ir FŽP be jokių apribojimų;
įpareigotieji subjektai, kai vykdomas deramas klientų tikrinimas pagal II skyrių;
bet kuris plačiosios visuomenės atstovas.
Asmenys, nurodyti c punkte, gauna bent tokią informaciją: tikrojo savininko vardą ir pavardę, gimimo metus ir mėnesį, gyvenamosios vietos šalį ir pilietybę, taip pat jo turimų naudos teisių pobūdį ir apimtį.
Valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis gali suteikti prieigą prie papildomos informacijos, pagal kurią galima identifikuoti tikrąjį savininką. Ta papildoma informacija apima bent gimimo datą arba kontaktinius duomenis vadovaujantis duomenų apsaugos taisyklėmis.
Prieigą prie 3 dalyje nurodyto centrinio registro gavusios kompetentingos institucijos ‒ tai valdžios institucijos su priskirtomis kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu funkcijomis, taip pat mokesčių administratoriai, įpareigotųjų subjektų priežiūros institucijos ir institucijos, kurių užduotis yra tirti arba atlikti baudžiamąjį persekiojimą dėl pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo, aptikti ir areštuoti arba įšaldyti ir konfiskuoti nusikaltėlių turtą.
Pagal šios dalies pirmą pastraipą suteikiamos išimtys netaikomos kredito ir finansų įstaigoms arba 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodytiems įpareigotiesiems subjektams, kurie yra valstybės pareigūnai.
Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija būtų pasiekiama per sujungtų registrų sistemą, sukurtą pagal Direktyvos (ES) 2017/1132 22 straipsnio 1 dalį, laikantis valstybių narių nacionalinės teisės aktų, įgyvendinančių šio straipsnio 5, 5a ir 6 dalis.
1 dalyje nurodyta informacija turi būti pasiekiama per nacionalinius registrus ir registrų sąveikos sistemą bent penkerius metus ir ne daugiau kaip 10 metų nuo tada, kai bendrovė ar kitas juridinis asmuo išbraukiamas iš registro. Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija, kad įdiegtų įvairius prieigos tipus pagal šį straipsnį.
31 straipsnis
Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad bet kokios tiesioginės patikos, administruojamos toje valstybėje narėje, patikėtiniai gautų ir laikytų tinkamą, tikslią ir aktualią informaciją apie patikos fondo tikruosius savininkus. Ta informacija apima šių subjektų tapatybę:
patikėtojo (-ų);
patikėtinio (-ių);
saugotojo (-ų) (jei jų esama);
naudos gavėjų arba naudos gavėjų kategorijos;
bet kurio kito fizinio asmens, realiai kontroliuojančio patikos fondą.
Valstybės narės užtikrina, kad už šio straipsnio pažeidimus būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios priemonės arba sankcijos.
Kai patikos fondo patikėtinis ar asmuo, einantis lygiavertes pareigas panašioje juridinėje struktūroje, yra įsisteigęs arba gyvena ne Sąjungoje, 1 dalyje nurodyta informacija saugoma valstybės narės, kurioje patikos fondo patikėtinis ar asmuo, einantis lygiavertes pareigas panašioje juridinėje struktūroje, užmezga verslo santykius arba įsigyja nekilnojamą turtą patikos fondo arba panašios juridinės struktūros vardu, sukurtame centriniame registre.
Kai patikos fondo patikėtiniai arba asmenys, einantys lygiavertes pareigas panašioje juridinėje struktūroje, yra įsisteigę arba gyvena skirtingose valstybėse narėse arba kai patikos fondo patikėtinis ar asmuo, einantis lygiavertes pareigas panašioje juridinėje struktūroje, užmezga daug verslo santykių patikos fondo arba panašios juridinės struktūros vardu skirtingose valstybėse narėse, registracijos įrodymo pažyma arba išrašas iš vienos valstybės narės turimo informacijos apie tikruosius savininkus registro gali būti laikomas pakankamu registravimo prievolės įvykdymo įrodymu.
Valstybės narės užtikrina, kad informaciją apie patikos fondo ar panašios juridinės struktūros tikruosius savininkus visais atvejais galėtų gauti:
kompetentingos institucijos ir FŽP be jokių apribojimų;
įpareigotieji subjektai, kai vykdomas deramas klientų tikrinimas pagal II skyrių;
bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kurie gali įrodyti teisėtą interesą;
bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, pateikęs prašymą raštu dėl patikos fondo ar panašios juridinės struktūros, tiesiogiai arba netiesiogiai turintis bet kokios bendrovės ar kito juridinio asmens, išskyrus tuos, kurie nurodyti 30 straipsnio 1 dalyje, kontrolinį akcijų paketą, be kita ko, per pareikštinių akcijų valdymą ar kontrolę kitomis priemonėmis.
Pirmos pastraipos c ir d punktuose nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims teikiama informacija apima tikrojo savininko vardą ir pavardę, gimimo metus ir mėnesį, gyvenamosios vietos šalį ir pilietybę, taip pat jo turimų naudos teisių pobūdį ir apimtį.
Valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis gali suteikti prieigą prie papildomos informacijos, pagal kurią galima identifikuoti tikrąjį savininką. Ta papildoma informacija apima bent gimimo datą arba kontaktinius duomenis, laikantis duomenų apsaugos taisyklių. Valstybės narės gali suteikti didesnę prieigą prie registre sukauptos informacijos laikydamosi nacionalinės teisės aktų.
Prieigą prie 3a dalyje nurodyto centrinio registro gavusios kompetentingos institucijos ‒ tai valdžios institucijos su priskirtomis kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu funkcijomis, taip pat mokesčių institucijos, įpareigotųjų subjektų priežiūros institucijos ir institucijos, kurių užduotis – tirti pinigų plovimo atvejus, susijusius pirminius nusikaltimus ir teroristų finansavimo atvejus arba atlikti baudžiamąjį persekiojimą dėl pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo, aptikti ir areštuoti arba įšaldyti ir konfiskuoti nusikaltėlių turtą.
Pagal pirmą pastraipą suteikiamos išimtys netaikomos kredito įstaigoms ir finansų įstaigoms, taip pat 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodytiems įpareigotiesiems subjektams, kurie yra valstybės pareigūnai.
Jei valstybė narė nusprendžia padaryti išimtį pagal pirmą pastraipą, tai neapriboja kompetentingų institucijų ir FŽP prieigos prie informacijos.
▼M1 —————
Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija būtų pasiekiama per sujungtų registrų sistemą, sukurtą pagal Direktyvos (ES) 2017/1132 22 straipsnio 2 dalį, laikantis valstybių narių nacionalinių įstatymų, kuriais įgyvendinamos šio straipsnio 4 ir 5 dalys.
Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad tik 1 dalyje nurodyta atnaujinta ir realius tikruosius savininkus atitinkanti informacija būtų pasiekiama per jų nacionalinius registrus ir sujungtų registrų sistemą, o prieiga prie tos informacijos atitiktų duomenų apsaugos taisykles.
1 dalyje nurodyta informacija turi būti pasiekiama per nacionalinius registrus ir registrų sąveikos sistemą bent penkerius metus ir ne daugiau kaip 10 metų nuo tada, kai nebelieka pagrindų registruoti 3a dalyje nurodytą informaciją apie tikruosius savininkus. Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, kad įdiegtų įvairius prieigos tipus pagal 4 ir 4a dalis.
Komisija ne vėliau kaip 2020 m. birželio 26 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinama, ar visi patikos fondai ir panašios juridinės struktūros, kaip nurodyta 1 dalyje, valdomos pagal valstybių narių teisę, buvo tinkamai identifikuotos ir ar joms taikomi įpareigojimai, nustatyti šioje direktyvoje. Kai tinkama, Komisija imasi reikiamų priemonių, kad veiktų atsižvelgdama į tos ataskaitos rezultatus.
31a straipsnis
Įgyvendinimo aktai
Prireikus, be įgyvendinimo aktų, kuriuos Komisija priima pagal Direktyvos (ES) 2017/1132 24 straipsnį ir laikydamasi šios direktyvos 30 ir 31 straipsniuose nustatytos taikymo apimties, Komisija įgyvendinimo aktais nustato technines specifikacijas ir procedūras, kurios reikalingos norint tarpusavyje sujungti valstybių narių centrinius registrus, kaip nurodyta 30 straipsnio 10 dalyje ir 31 straipsnio 9 dalyje, atsižvelgiant į:
technines specifikacijas, kuriose apibrėžiami techniniai duomenys, kurių reikia platformos funkcijoms vykdyti, taip pat tokių duomenų saugojimo, naudojimo ir apsaugos metodas;
bendruosius kriterijus, pagal kuriuos informacija apie tikruosius savininkus prieinama per sujungtų registrų sistemą, priklausomai nuo valstybių narių suteiktos prieigos laipsnio;
techninius duomenis, kaip galima susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus;
galimybės naudotis registrų sąveikos sistemos teikiamomis paslaugomis technines sąlygas;
technines įvairių rūšių prieigos prie informacijos apie tikruosius savininkus pagal 30 straipsnio 5 dalį ir 31 straipsnio 4 dalį sąlygas;
mokėjimo tvarką, kai prieiga prie informacijos apie tikruosius savininkus apmokestinama pagal 30 straipsnio 5a dalį ir 31 straipsnio 4a dalį, atsižvelgiant į prieinamas mokėjimų priemones, pavyzdžiui, nuotolinio mokėjimo operacijas.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 64a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Savo įgyvendinimo aktuose Komisija siekia naudoti jau išbandytas technologijas ir egzistuojančią tvarką. Komisija užtikrina, kad rengiant sistemas patiriamos išlaidos neviršytų to, kas absoliučiai būtina siekiant įgyvendinti šią direktyvą. Komisijos įgyvendinimo aktai turi pasižymėti skaidrumu ir turi būti rengiami Komisijai ir valstybėms narėms keičiantis patirtimi ir informacija.
IV SKYRIUS
PRANEŠIMO ĮPAREIGOJIMAI
1 SKIRSNIS
Bendrosios nuostatos
32 straipsnis
Valstybės narės savo FŽP suteikia atitinkamus finansinius, žmogiškuosius ir techninius išteklius, kad jie galėtų vykdyti savo pareigas.
FŽP analitinė funkcija apima:
operatyvinę analizę, kurią atliekant daugiausia dėmesio skiriama atskiriems atvejams ir konkretiems tikslams arba atitinkamai atrinktai informacijai, priklausomai nuo gautos atskleistos informacijos rūšies bei apimties ir nuo to, kaip ketinama naudoti išplatintą informaciją, ir
strateginę analizę, kurioje vertinamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tendencijos ir modeliai.
32a straipsnis
Toliau nurodyta informacija pasiekiama ir paieška joje galima per 1 dalyje nurodytus centralizuotus mechanizmus:
— |
kliento sąskaitos turėtojo ir bet kokio asmens, ketinančio veikti kliento vardu : pavardė, papildyta arba kitais pagal nacionalines nuostatas, kuriomis perkeliamas 13 straipsnio 1 dalies a punktas, reikalaujamais atpažinties duomenimis, arba unikaliu atpažinties kodu; |
— |
kliento sąskaitos turėtojo tikrojo savininko : pavardė, papildyta arba kitais pagal nacionalines nuostatas, kuriomis perkeliamas 13 straipsnio 1 dalies b punktas, reikalaujamais atpažinties duomenimis, arba unikaliu atpažinties kodu; |
— |
banko arba mokėjimo sąskaitos : IBAN kodas, sąskaitos atidarymo ir uždarymo data; |
— |
banko seifo : nuomininko pavardė arba pavadinimas, papildytas kitais pagal nacionalines nuostatas, kuriomis perkeliama 13 straipsnio 1 dalis, reikalaujamais atpažinties duomenimis arba unikaliu atpažinties kodu, ir nuomos laikotarpis. |
32b straipsnis
33 straipsnis
Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai ir atitinkamais atvejais jų direktoriai ir darbuotojai visapusiškai bendradarbiautų, skubiai:
savo iniciatyva informuodami FŽP, be kita ko, parengdami ataskaitą, jeigu įpareigotasis subjektas žino, įtaria ar turi pakankamai pagrindo įtarti, kad lėšos, neatsižvelgiant į atitinkamą sumą, yra pajamos iš nusikalstamos veiklos arba yra susijusios su teroristų finansavimu, ir skubiai reaguodami į FŽP prašymus tokiais atvejais pateikti papildomos informacijos ir
FŽP pateikus prašymą jam tiesiogiai suteikiant visą reikiamą informaciją.
Pranešama apie visus įtartinus sandorius, įskaitant bandymus įvykdyti sandorius.
34 straipsnis
Nedarant poveikio 2 daliai, paskirtasis savireguliavimo organas šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytais atvejais informaciją skubiai ir nefiltruodamas perduoda FŽP.
Valstybės narės paskirtas savireguliavimo organas viešai skelbia metinę ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie:
priemones, kurių imtasi pagal 58, 59 ir 60 straipsnius;
gautų pranešimų apie pažeidimus skaičių, kaip nurodyta 61 straipsnyje, jei taikoma;
savireguliavimo organo gautų pranešimų skaičių, kaip nurodyta 1 dalyje, ir, atitinkamais atvejais, savireguliavimo organo FŽP persiųstus pranešimus;
jei taikoma, skaičių ir aprašymą priemonių, kurių imtasi pagal 47 ir 48 straipsnius siekiant stebėti, kaip įpareigotieji subjektai laikosi savo prievolių pagal:
10–24 straipsnius (deramas klientų tikrinimas);
33, 34 ir 35 straipsnius (pranešimas apie įtartinus sandorius);
40 straipsnį (įrašų saugojimas); ir
45 ir 46 straipsnius (vidaus kontrolė).
35 straipsnis
36 straipsnis
37 straipsnis
Kai įpareigotasis subjektas arba tokio įpareigotojo subjekto darbuotojas ar direktorius gera valia atskleidžia informaciją pagal 33 ir 34 straipsnius, laikoma, kad šitaip nebuvo pažeistas joks informacijos atskleidimo apribojimas, nustatytas sutartimi arba bet kokia teisės aktų, reglamentavimo arba administracine nuostata, o įpareigotajam subjektui arba jo direktoriams ar darbuotojams netaikoma jokia atsakomybė, net ir tokiomis aplinkybėmis, kai jie tiksliai nežinojo, kokia buvo susijusi nusikalstama veikla, ir nepriklausomai nuo to, ar neteisėta veikla iš tikrųjų įvyko.
38 straipsnis
2 SKIRSNIS
Draudimas atskleisti informaciją
39 straipsnis
V SKYRIUS
DUOMENŲ APSAUGA, ĮRAŠŲ SAUGOJIMAS IR STATISTINIAI DUOMENYS
40 straipsnis
Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai pagal nacionalinę teisę saugotų toliau nurodytus dokumentus ir informaciją FŽP ar kitų kompetentingų institucijų vykdomos galimo pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos, nustatymo ir tyrimo tikslais:
deramo klientų tikrinimo atveju – dokumentų ir informacijos, kurie būtini vykdant II skyriuje nustatytus deramo klientų tikrinimo reikalavimus, kopijas, įskaitant, kai prieinama, informaciją, gautą elektroninės atpažinties priemonėmis, atitinkamas patikimumo užtikrinimo paslaugas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 910/2014, ar bet kurį kitą saugų nuotolinės arba elektroninės atpažinties procesą, kurį pripažįsta, yra patvirtinusios arba priėmusios atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos, penkerius metus po verslo santykių su klientu pabaigos arba pavienio sandorio datos;
patvirtinamuosius sandorių įrodymus ir įrašus, kuriuos sudaro dokumentų originalai ar kopijos, priimtini teismo procese pagal taikytiną nacionalinę teisę, ir kurie būtini sandoriams nustatyti, – penkerius metus po to, kai baigiasi verslo santykiai su klientu, arba po nenuolatinio sandorio įvykdymo dienos.
Pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytiems saugojimo laikotarpiams, valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai asmens duomenis sunaikintų, jei nacionalinėje teisėje, kurioje nustatoma, kokiomis aplinkybėmis įpareigotieji subjektai gali ar privalo toliau saugoti duomenis, nenustatyta kitaip. Valstybės narės gali leisti arba reikalauti toliau saugoti informaciją, atlikusios išsamų tokio tolesnio pratęsimo būtinumo ir proporcingumo vertinimą ir laikydamos jį pateisinamu dėl būtinybės užkirsti kelią pinigų plovimui ar teroristų finansavimui, tas veikas nustatyti arba ištirti. Tas tolesnio saugojimo pratęsimo laikotarpis negali viršyti penkerių papildomų metų.
Šioje dalyje nurodytas saugojimo laikotarpis, įskaitant tolesnį saugojimo laikotarpį, neviršijantį papildomų penkerių metų, taip pat taikomas duomenims, gaunamiems per 32a straipsnyje nurodytus centralizuotus mechanizmus.
41 straipsnis
Taikydamos 39 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą atskleisti informaciją, valstybės narės priima teisėkūros priemones, kuriomis visiškai arba iš dalies apribojama duomenų subjekto teisė susipažinti su asmens duomenimis, kurie susiję su juo, ir kurios yra tokio masto, kad toks dalinis arba visiškas apribojimas, deramai atsižvelgiant į atitinkamo asmens teisėtus interesus, būtų demokratinėje visuomenėje būtina ir proporcinga priemonė siekiant:
sudaryti sąlygas įpareigotajam subjektui arba kompetentingai nacionalinei institucijai tinkamai atlikti savo pareigas šios direktyvos tikslais arba
išvengti trukdymo oficialiam arba teisiniam nagrinėjimui, analizei, tyrimui ar procedūroms šios direktyvos tikslais ir užtikrinti, kad nebūtų pakenkta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai, tyrimui ir nustatymui.
42 straipsnis
Valstybės narės reikalauja, kad jų įpareigotieji subjektai būtų įdiegę sistemas, kurios leistų saugiais kanalais ir užtikrinant visapusišką užklausų konfidencialumą visapusiškai ir greitai atsakyti į jų FŽP ar kitų institucijų – pagal jų nacionalinę teisę – užklausas, ar jos turi arba per penkerių metų iki tos užklausos laikotarpį turėjo verslo santykių su nurodytais asmenimis ir koks yra arba buvo tokių santykių pobūdis.
43 straipsnis
Asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais, kaip nurodyta 1 straipsnyje, laikomas viešojo intereso klausimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 ( 22 ).
44 straipsnis
1 dalyje nurodyti statistiniai duomenys apima:
skirtingų sektorių, kuriems taikoma ši direktyva, dydį ir svarbą rodančius duomenis, įskaitant kiekvieno sektoriaus fizinių asmenų ir subjektų skaičių bei reikšmę ekonomikai;
duomenis, kuriais vertinami nacionalinės kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos pranešimų, tyrimų ir teisminiai etapai, įskaitant pranešimų FŽP apie įtartinus sandorius skaičių, priemones, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į tuos pranešimus, taip pat per metus ištirtų atvejų skaičių, baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų skaičių, už pinigų plovimo ar teroristų finansavimo nusikaltimus nuteistų asmenų skaičių, pirminių nusikaltimų rūšis, jei tokia informacija prieinama, ir įšaldyto, areštuoto ar konfiskuoto turto vertę eurais;
jei yra, duomenis, rodančius pranešimų, kuriais remiantis vėliau atlikti tyrimai, skaičių ir procentinę dalį, kartu su metine ataskaita įpareigotiesiems subjektams, kurioje išsamiau išdėstoma jų pateiktų pranešimų nauda ir tolesni su jais susiję veiksmai;
duomenis apie tai, kiek tarpvalstybinių prašymų dėl informacijos FŽP buvo pateikta, gauta, atmesta ir iš dalies arba visiškai patenkinta, suskirstytus pagal valstybę partnerę;
už kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūrą atsakingoms kompetentingoms institucijoms skirtus žmogiškuosius išteklius ir FŽP skirtus žmogiškuosius išteklius 32 straipsnyje nurodytoms užduotims atlikti;
priežiūros veiksmų skaičių vietoje ir ne vietoje, atliekant priežiūros veiksmus nustatytų pažeidimų skaičių ir priežiūros institucijų paskirtas sankcijas ir (arba) administracines priemones.
VI SKYRIUS
POLITIKA, PROCEDŪROS IR PRIEŽIŪRA
1 SKIRSNIS
Vidaus procedūros, mokymas ir grįžtamoji informacija
45 straipsnis
EBI pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 26 d.
EBI pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2017 m. birželio 26 d.
46 straipsnis
Tokios priemonės apima jų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti operacijas, galimai susijusias su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais.
Kai fizinis asmuo, priskiriamas vienai iš 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardytų kategorijų, vykdo profesinę veiklą kaip juridinio asmens darbuotojas, šiame skirsnyje nustatyti įpareigojimai yra taikomi tam juridiniam asmeniui, o ne minėtam fiziniam asmeniui.
2 SKIRSNIS
Priežiūra
47 straipsnis
48 straipsnis
Komisija savo svetainėje viešai paskelbia tų institucijų registrą ir jų kontaktinius duomenis. Į registrą įtrauktos institucijos, neviršydamos savo įgaliojimų, atlieka ryšių su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis kitose valstybėse narėse palaikymo funkcijas. ►M2 Valstybių narių finansų priežiūros institucijos taip pat atlieka EBI kontaktinio punkto funkcijas. ◄
Siekdamos užtikrinti tinkamą šios direktyvos įgyvendinimą valstybės narės reikalauja, kad visiems įpareigotiesiems subjektams būtų taikoma tinkama priežiūra, įskaitant įgaliojimus atlikti priežiūrą vietoje ir ne vietoje, o pažeidimų atveju imasi tinkamų ir proporcingų administracinių priemonių padėčiai ištaisyti.
Tais atvejais, kai į grupės sudėtį įeina kredito ir finansų įstaigos, valstybės narės užtikrina, kad pirmoje pastraipoje nustatytais tikslais valstybės narės, kurioje įsteigta patronuojančioji įmonė, kompetentingos institucijos bendradarbiautų su valstybių narių, kuriose įsteigti į grupės sudėtį įeinantys padaliniai, kompetentingomis institucijomis.
45 straipsnio 9 dalyje nurodytų padalinių atveju priežiūra, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, gali apimti tinkamas ir proporcingas priemones, skirtas dideliems trūkumams, kuriuos reikia nedelsiant šalinti, spręsti. Tos priemonės yra laikinos ir nutraukiamos pašalinus nustatytus trūkumus, be kita ko, padedant įpareigotojo subjekto buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms arba su jomis bendradarbiaujant, vadovaujantis 45 straipsnio 2 dalimi.
Tais atvejais, kai į grupės sudėtį įeina kredito ir finansų įstaigos, valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės, kurioje įsteigta patronuojančioji įmonė, kompetentingos institucijos prižiūrėtų, kad būtų veiksmingai įgyvendinama visos grupės politika ir procedūros, kaip nurodyta 45 straipsnio 1 dalyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės, kurioje įsteigtos į grupės sudėtį įeinančios kredito ir finansų įstaigos, kompetentingos institucijos bendradarbiautų su valstybės narės, kurioje įsteigta patronuojančioji įmonė, kompetentingomis institucijomis.
Valstybės narės užtikrina, kad priežiūrai taikydamos rizika grindžiamą požiūrį kompetentingos institucijos:
aiškiai suprastų jų valstybėje narėje kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką;
turėtų galimybę vietoje ir nuotoliniu būdu susipažinti su visa atitinkama informacija apie konkrečią vietinę ir tarptautinę riziką, susijusią su įpareigotųjų subjektų klientais, produktais ir paslaugomis, ir
vietoje ir nuotoliniu būdu vykdomos priežiūros periodiškumą ir nuodugnumą grįstų įpareigotųjų subjektų rizikos pobūdžiu ir toje valstybėje narėje kylančia pinigų plovimo bei teroristų finansavimo rizika.
3 SKIRSNIS
Bendradarbiavimas
49 straipsnis
Valstybės narės, be kita ko, siekdamos įgyvendinti įpareigojimą pagal 7 straipsnį, užtikrina, kad politikos formuotojai, FŽP, priežiūros institucijos ir kitos kompetentingos institucijos, dalyvaujančios kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veikloje, taip pat mokesčių administratoriai ir teisėsaugos institucijos, veikiančios pagal šią direktyvą, turėtų veiksmingus mechanizmus, kad galėtų šalies viduje bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus plėtojant ir įgyvendinant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politiką ir veiklą.
50 straipsnis
Kompetentingos institucijos teikia EBI visą informaciją, būtiną jos pareigoms pagal šią direktyvą vykdyti.
50a straipsnis
Taikydamos šią direktyvą valstybės narės nedraudžia kompetentingų institucijų savitarpio informacijos mainų arba pagalbos ir tuo tikslu nenustato nepagrįstų ar per didelių apribojimų. Valstybės narės ypatingai užtikrina, kad kompetentingos institucijos neatsisakytų vykdyti pagalbos prašymo tokiu pagrindu:
laikant, kad prašymas taip pat susijęs su mokesčių klausimais;
nacionalinėje teisėje reikalaujama, kad įpareigotieji subjektai išlaikytų slaptumą ar konfidencialumą, išskyrus tuos atvejus, kai atitinkama informacija, kurios prašoma, saugoma pagal teisinę privilegiją arba jai taikomas teisinės profesinės paslapties principas, kaip nurodyta 34 straipsnio 2 dalyje;
užklausą gavusioje valstybėje narėje vyksta apklausa, tyrimas arba nagrinėjimas, išskyrus atvejus, kai pagalbos teikimas kliudytų tai apklausai, tyrimui arba nagrinėjimui;
prašymą pateikusios kompetentingos institucijos partnerės įgaliojimų pobūdis ar statusas skiriasi nuo prašymą gavusios kompetentingos institucijos įgaliojimų.
51 straipsnis
Komisija gali suteikti būtiną paramą, kad palengvintų koordinavimą, taip pat ir keitimąsi informacija tarp FŽP Sąjungoje. Ji gali reguliariai rengti ES FŽP platformos, kurią sudaro valstybių narių FŽP atstovai, susitikimus, kad sudarytų palankesnes sąlygas FŽP bendradarbiauti tarpusavyje, būtų keičiamasi nuomonėmis ir ji teiktų konsultacijas FŽP ir pranešimus teikiantiems subjektams svarbiais įgyvendinimo klausimais ir su bendradarbiavimu susijusiais klausimais, tokiais kaip veiksmingas FŽP bendradarbiavimas, įtartinų tarpvalstybinio pobūdžio sandorių nustatymas, pranešimų teikimo formų standartizavimas per „FIU.net“ arba jį pakeisiančią priemonę, bendra tarpvalstybinių atvejų analizė, taip pat pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimui nacionaliniu ir viršvalstybiniu lygmeniu svarbių tendencijų bei veiksnių nustatymas.
52 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad FŽP kuo labiau bendradarbiautų tarpusavyje nepriklausomai nuo jų organizacinio statuso.
53 straipsnis
Prašyme nurodomi svarbūs faktai, bendrosios aplinkybės, prašymo priežastys ir tai, kaip prašoma informacija bus naudojama. Gali būti taikomi skirtingi keitimosi mechanizmai, jei taip susitarta tarp FŽP, visų pirma keičiantis informacija per „FIU.net“ arba jį pakeisiančią priemonę.
FŽP, pagal 33 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą gavęs pranešimą, susijusį su kita valstybe nare, nedelsdamas perduoda jį tos valstybės narės FŽP.
Kai FŽP nori gauti papildomos informacijos iš kitoje valstybėje narėje įsisteigusio įpareigotojo subjekto, kuris veikia jos teritorijoje, prašymas adresuojamas valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs įpareigotasis subjektas, FŽP. ►M1 Tas FŽP gauna informaciją pagal 33 straipsnio 1 dalį ir nedelsdamas perduoda atsakymus. ◄
54 straipsnis
Pagal 52 ir 53 straipsnius gauta informacija ir dokumentai naudojami šioje direktyvoje nustatytoms FŽP pareigoms vykdyti. Pagal 52 ir 53 straipsnius keisdamasis informacija ir dokumentais, juos teikiantis FŽP gali nustatyti tos informacijos naudojimo apribojimus ir sąlygas. Juos gaunantis FŽP laikosi tokių apribojimų ir sąlygų.
Valstybės narės užtikrina, kad FŽP paskirtų bent vieną asmenį ryšiams ar punktą, atsakingą už gaunamus informacijos prašymus iš FŽP kitose valstybėse narėse.
55 straipsnis
56 straipsnis
57 straipsnis
Pirminių nusikaltimų, kaip nurodyta 3 straipsnio 4 punkte, apibrėžčių nacionalinėje teisėje skirtumai netrukdo FŽP teikti pagalbos kitam FŽP ir neriboja keitimosi informacija, jos platinimo ir naudojimo pagal 53, 54 ir 55 straipsnius.
57a straipsnis
Nedarant poveikio atvejams, kuriems taikoma baudžiamoji teisė, konfidenciali informacija, kurią pirmoje pastraipoje nurodyti asmenys gauna atlikdami savo pareigas pagal šią direktyvą, gali būti atskleidžiama tik santraukos ar apibendrinta forma tokiu būdu, kad nebūtų įmanoma atpažinti konkrečių kredito ir finansų įstaigų.
1 dalies nuostatos netrukdo keistis informacija:
kompetentingoms institucijoms, prižiūrinčioms kredito ir finansų įstaigas valstybėje narėje pagal šią direktyvą arba kitus teisėkūros aktus, susijusius su kredito ir finansų įstaigų priežiūra;
kompetentingoms institucijoms, prižiūrinčioms kredito ir finansų įstaigas skirtingose valstybėse narėse pagal šią direktyvą arba kitus teisėkūros aktus, susijusius su kredito ir finansų įstaigų priežiūra, įskaitant Europos Centrinį Banką (ECB), kuris veikia vadovaudamasis Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 ( 23 ). Tiems informacijos mainams taikomos 1 dalyje nurodytos profesinės paslapties sąlygos.
Ne vėliau kaip 2019 m. sausio 10 d. kompetentingos institucijos, pagal šią direktyvą prižiūrinčios kredito ir finansų įstaigas, ir ECB, veikdamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 27 straipsnio 2 dalį bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES ( 24 ) 56 straipsnio pirmos pastraipos g punktą, padedami Europos priežiūros institucijų, sudaro susitarimą dėl praktinių informacijos mainų aspektų.
Kredito ir finansų įstaigas prižiūrinčios kompetentingos institucijos, gaunančios konfidencialią informaciją pagal 1 dalį, šia informacija naudojasi tik:
tiek, kiek tai būtina atliekant savo pareigas pagal šią direktyvą arba kitus teisėkūros aktus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, riziką ribojančio kredito ir finansų įstaigų reguliavimo ir priežiūros srityse, įskaitant sankcijų skyrimą;
pateikdamos apeliacinį skundą dėl kredito ir finansų įstaigas prižiūrinčios kompetentingos institucijos sprendimo, įskaitant teismo procesą;
kai inicijuojami teismo procesai pagal specialias nuostatas, numatytas šios direktyvos taikymo sritį arba prudencinio reguliavimo bei kredito ir finansų įstaigų priežiūros sritis apimančiuose Sąjungos teisės aktuose.
Jeigu informacijos, kuria keičiamasi, šaltinis yra kita valstybė narė, informacija gali būti atskleista tik gavus aiškų kompetentingos institucijos, kuri pateikė tą informaciją, sutikimą ir, atitinkamais atvejais, gali būti atskleista tik tais tikslais, kuriais ta institucija davė savo sutikimą.
57b straipsnis
Gautai informacijai visais atvejais taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie turi būti bent lygiaverčiai nurodytiems 57a straipsnio 1 dalyje.
Tačiau konfidenciali informacija, kuria keičiamasi pagal šią dalį, turi būti naudojama tik atitinkamų institucijų teisinėms užduotims atlikti. Prieigą prie tokios informacijos turintiems asmenims taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie turi būti bent lygiaverčiai nurodytiems 57a straipsnio 1 dalyje.
Valstybės narės gali leisti atskleisti tam tikrą su kredito įstaigų priežiūra atitikties šiai direktyvai užtikrinimo tikslais susijusią informaciją parlamentų tyrimų komitetams, audito rūmams ir kitiems už tyrimus atsakingiems subjektams atitinkamoje valstybėje narėje šiomis sąlygomis:
subjektai turi tikslius nacionalinėje teisėje apibrėžtus įgaliojimus tirti arba tikrinti valdžios institucijų, atsakingų už tų kredito įstaigų priežiūrą arba įstatymus dėl tokios priežiūros, veiksmus;
informacija yra tikrai būtina a punkte nurodytiems įgaliojimams vykdyti;
prieigą prie informacijos turintiems asmenims pagal nacionalinę teisę taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai nurodytiems 57a straipsnio 1 dalyje;
informacija, kurios šaltinis yra kitoje valstybėje narėje, atskleidžiama tik gavus aiškų kompetentingų institucijų, kurios pateikė tą informaciją, sutikimą ir tik tais tikslais, kuriais tos institucijos davė sutikimą.
4 SKIRSNIS
Sankcijos
58 straipsnis
Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų ar priemonių už pažeidimus, kuriems taikomos baudžiamosios sankcijos pagal jų nacionalinę teisę. Tokiu atveju valstybės narės pateikia Komisijai atitinkamas jų baudžiamosios teisės nuostatas.
Valstybės narės taip pat užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms nustačius pažeidimų, už kuriuos taikomos baudžiamosios sankcijos, jos apie tai laiku praneštų teisėsaugos institucijoms.
Kompetentingos institucijos naudojasi savo įgaliojimais pagal šią direktyvą ir nacionalinę teisę taikyti administracines sankcijas ir priemones bet kuriuo iš toliau nurodytų būdų:
tiesiogiai;
bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;
savo atsakomybe perduodamos funkcijas kitoms tokioms institucijoms;
kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.
Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti administracines sankcijas ir priemones, kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad tomis administracinėmis sankcijomis ar priemonėmis būtų pasiekti norimi rezultatai, ir koordinuoja savo veiksmus spręsdamos tarpvalstybinius klausimus.
59 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad šis straipsnis būtų taikomas bent tais atvejais, kai įpareigotieji subjektai šiurkščiai, pakartotinai, sistemingai arba keliais iš šių būdų pažeidžia reikalavimus, išdėstytus:
10–24 straipsniuose (deramas klientų tikrinimas);
33, 34 ir 35 straipsniuose (pranešimas apie įtartinus sandorius);
40 straipsnyje (įrašų saugojimas) ir
45 ir 46 straipsniuose (vidaus kontrolė).
Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais būtų galima taikyti bent šias administracines sankcijas ir priemones:
viešą pranešimą, kuriame nurodomas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;
įsakymą fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;
tais atvejais, kai įpareigotajam subjektui būtina turėti leidimą – leidimo panaikinimą arba jo galiojimo sustabdymą;
laikiną draudimą bet kuriam vadovaujamas pareigas įpareigotajame subjekte einančiam asmeniui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, laikomam atsakingu už pažeidimą, atlikti valdymo funkcijas įpareigotuosiuose subjektuose;
maksimalias administracines pinigines baudas, kurių suma būtų bent du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, jeigu tokią naudą galima nustatyti, arba siektų bent 1 000 000 EUR.
Valstybės narės užtikrina, kad, nukrypstant nuo 2 dalies e punkto, tais atvejais, kai atitinkamas įpareigotasis subjektas yra kredito įstaiga arba finansų įstaiga, taip pat būtų galima taikyti šias sankcijas:
juridinio asmens atžvilgiu – maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis būtų bent 5 000 000 EUR arba 10 % bendros metinės apyvartos pagal naujausias turimas valdymo organo patvirtintas ataskaitas; tuo atveju, kai įpareigotasis subjektas yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, kuri turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnį, atitinkama bendra metinė apyvarta – tai bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal susijusias apskaitos direktyvas, remiantis naujausiomis turimomis konsoliduotosiomis ataskaitomis, patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo;
fizinio asmens atžvilgiu – maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis būtų bent 5 000 000 EUR, o tose valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą 2015 m. birželio 25 d.
60 straipsnis
Jeigu, kiekvienu atveju atskirai įvertinusi atsakingų asmenų, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, tapatybės arba tokių asmenų asmens duomenų paskelbimo proporcingumą, kompetentinga institucija mano, kad tokių duomenų paskelbimas būtų neproporcinga priemonė, arba jeigu paskelbus tokius duomenis kiltų grėsmė finansų rinkų stabilumui ar tebevykstančiam tyrimui, kompetentingos institucijos:
atideda sprendimo skirti administracinę sankciją ar priemonę paskelbimą tol, kol nelieka priežasčių jo neskelbti;
nacionalinę teisę atitinkančiu būdu paskelbia sprendimą skirti administracinę sankciją ar priemonę anoniminiu pagrindu, jei tokiu anoniminiu sprendimo paskelbimu užtikrinama veiksminga atitinkamų asmens duomenų apsauga. Tuo atveju, kai nusprendžiama anoniminiu pagrindu paskelbti sprendimą dėl administracinės sankcijos ar priemonės, atitinkamų duomenų paskelbimas gali būti atidėtas pagrįstam laikotarpiui, jei numatoma, jog per tą laikotarpį neliks priežasčių, dėl kurių sprendimą reikėtų skelbti anoniminiu pagrindu;
apskritai neskelbia sprendimo skirti administracinę sankciją ar priemonę, jeigu manoma, jog taikant a ir b punktuose nurodytas galimybes būtų nepakankamai užtikrinta, kad:
finansų rinkų stabilumui nekiltų pavojus arba
sprendimo paskelbimas būtų proporcingas priemonių, kurios laikomos nereikšmingomis, atžvilgiu.
Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių rūšį ir dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, atitinkamais atvejais įskaitant:
pažeidimo sunkumą ir trukmę;
atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;
atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas, pavyzdžiui, pagal bendrą atsakingu laikomo juridinio asmens apyvartą arba atsakingu laikomo fizinio asmens metines pajamas;
atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens iš pažeidimo gautą naudą, jei ją galima nustatyti;
trečiųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;
atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį;
atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus.
Valstybės narės užtikrina, kad juridinius asmenis būtų galima traukti atsakomybėn už 59 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, kuriuos juridinio asmens naudai padarė bet koks asmuo, veikdamas tiek individualiai, tiek kaip to juridinio asmens organo dalis ir tame juridiniame asmenyje einantis vadovaujamas pareigas, remdamasis:
įgaliojimu atstovauti juridiniam asmeniui;
įgaliojimais juridinio asmens vardu priimti sprendimus arba
įgaliojimais vykdyti kontrolę juridinio asmens struktūroje.
61 straipsnis
Tuo tikslu jos suteikia vieną ar daugiau saugaus ryšio kanalų asmenims, pranešantiems apie pirmoje pastraipoje nurodytus atvejus. Tokiais kanalais užtikrinama, kad informaciją teikiančių asmenų tapatybė būtų žinoma tik kompetentingoms institucijoms arba, atitinkamais atvejais, savireguliavimo institucijoms.
1 dalyje nurodyti mechanizmai apima bent:
konkrečias pranešimų apie pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūras;
tinkamą įpareigotųjų subjektų darbuotojų arba panašioje padėtyje esančių asmenų, kurie praneša apie įpareigotajame subjekte padarytus pažeidimus, apsaugą;
tinkamą kaltinamo asmens apsaugą;
asmens duomenų, susijusių su asmeniu, kuris praneša apie pažeidimus, ir su fiziniu asmeniu, kuris gali būti atsakingas už pažeidimą, apsaugą laikantis Direktyvoje 95/46/EB nustatytų principų;
aiškias taisykles, kuriomis užtikrinama, kad visais atvejais būtų garantuotas asmens, kuris praneša apie įpareigotajame subjekte padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus atvejus, kai atskleisti informaciją reikalaujama pagal nacionalinę teisę atliekant tolesnius tyrimus arba vėliau vykdant teisminį procesą.
Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, įskaitant įpareigotojo subjekto darbuotojus ir atstovus, kurie pačioje įstaigoje arba FŽP pateikia informaciją apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą, būtų teisiškai apsaugoti nuo grasinimų, atsakomųjų ar priešiškų veiksmų, visų pirma nuo priešiškų ar diskriminacinių su darbo santykiais susijusių veiksmų.
Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, kurie susiduria su grasinimais, priešiškais veiksmais arba priešiškais ar diskriminaciniais su darbo santykiais susijusiais veiksmais dėl to, kad įstaigos viduje arba FŽP pateikė informaciją apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą, turėtų teisę saugiai pateikti skundą atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. Nedarant poveikio FŽP surinktos informacijos konfidencialumui, valstybės narės taip pat užtikrina, kad tokie asmenys turėtų teisę į veiksmingą teisinę gynybą siekdami apsaugoti savo teises pagal šią dalį.
62 straipsnis
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
63 straipsnis
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 ( 25 ) 25 straipsnio 2 dalies d punktas pakeičiamas taip:
„d) pagrindinė sandorio šalis įsteigta arba gavo leidimą trečiojoje valstybėje, kurios nacionalinio kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimo Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 ( 26 ) nelaiko turinčiu strateginių trūkumų, kurie keltų didelę grėsmę Sąjungos finansų sistemai.
64 straipsnis
64a straipsnis
65 straipsnis
Toje ataskaitoje visų pirma nurodoma:
Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis priimtos specialios priemonės ir nustatyti mechanizmai, skirti kylančių problemų ir vykstančių pokyčių, keliančių grėsmę Sąjungos finansų sistemai, prevencijai ir šalinimui;
tolesni veiksmai, kurių buvo imtasi Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis ir kurie susiję su problemomis, apie kurias buvo pranešta, įskaitant skundus dėl nacionalinės teisės aktų, kurie apsunkina kompetentingų ir savireguliavimo institucijų galimybes naudotis priežiūros ir tyrimo įgaliojimais;
ar valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir FŽP prieinama reikiama informacija, kad būtų galima apsaugoti finansų sistemą nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui;
kaip vykdomas tarptautinis kompetentingų institucijų ir FŽP bendradarbiavimas ir informacijos mainai;
kokių būtinų veiksmų imasi Komisija, siekdama patikrinti, ar valstybės narės imasi priemonių pagal šią direktyvą, ir siekdama įvertinti kylančias problemas ir vykstančius pokyčius valstybėse narėse;
pateikiama analizė, ar Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis taikant konkrečias priemones ir mechanizmus galima surinkti informaciją apie ne Sąjungos teritorijoje įsteigtų bendrovių ir kitų juridinių asmenų tikruosius savininkus ir gauti prieigą prie jos, taip pat ar 20 straipsnio b punkte nurodytos priemonės yra proporcingos;
įvertinimas, kaip laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų pagrindinių teisių ir principų.
Prireikus su pirmąja ataskaita, kuri turi būti paskelbta ne vėliau kaip 2022 m. sausio 11 d., pateikiami teisėkūros pasiūlymai, įskaitant, jei tinkama, dėl virtualiųjų valiutų, įgaliojimų įsteigti ir tvarkyti centrinę duomenų bazę, kurioje registruojama naudotojų tapatybė ir depozicinių piniginių adresai, prieinami FŽP, taip pat savanoriško atskleidimo formų, skirtų virtualiųjų valiutų naudotojams, ir būdų pagerinti valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimą ir 20 straipsnio b punkte nurodytų rizika paremtų priemonių taikymą.
66 straipsnis
Direktyvos 2005/60/EB ir 2006/70/EB panaikinamos nuo 2017 m. birželio 26 d.
Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.
67 straipsnis
Valstybės narės 12 straipsnio 3 dalį taiko nuo 2020 m. liepos 10 d.
Valstybės narės sukuria 30 straipsnyje nurodytus registrus ne vėliau kaip 2020 m. sausio 10 d., 31 straipsnyje nurodytus registrus – ne vėliau kaip 2020 m. kovo 10 d., o 32a straipsnyje nurodytus centralizuotus automatizuotus mechanizmus – ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 10 d.
Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija užtikrina 30 ir 31 straipsniuose nurodytų registrų sąveiką ne vėliau kaip 2021 m. kovo 10 d.
Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai šioje dalyje nurodytų priemonių tekstus.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
68 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
69 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
I PRIEDAS
Toliau pagal 13 straipsnio 3 dalį pateikiamas nebaigtinis rizikos kintamųjų, kuriuos įpareigotieji subjektai turi apsvarstyti nustatydami, kokiu mastu taikyti deramo klientų tikrinimo priemones, sąrašas:
sąskaitos ar santykių tikslas;
kliento įnešamo turto arba vykdomų sandorių dydis;
verslo santykių periodiškumas arba trukmė.
II PRIEDAS
Toliau pateikiamas nebaigtinis 16 straipsnyje nurodytos galimai mažesnės rizikos veiksnių ir įrodymų rūšių sąrašas.
Su klientu susijusios rizikos veiksniai:
į biržos sąrašus įtrauktos akcinės bendrovės, kurioms (pagal biržos taisykles, teisės aktus arba vykdytinas priemones) taikomi informacijos atskleidimo reikalavimai, kuriais reikalaujama užtikrinti pakankamą skaidrumą dėl tikrųjų savininkų;
viešojo administravimo įstaigos arba įmonės;
klientai, kurie reziduoja mažesnės rizikos geografinėse teritorijose, kaip nustatyta 3 punkte.
Su produktu, paslauga, sandoriu ar paslaugų teikimo kanalu susijusios rizikos veiksniai:
gyvybės draudimo sutartys, kurių įmokos nedidelės;
pensijų sistemų draudimo sutartys, jeigu jose nėra išankstinio nutraukimo galimybės ir jeigu draudimo sutartys negali būti naudojamos kaip įkaitai;
pensijos, senatvės pensijos ar panaši sistema, kuria numatomos pensijos darbuotojams, kai įmokos yra išskaičiuojamos iš atlyginimų, o sistemų taisyklės neleidžia kitam asmeniui perduoti nario dalies pagal sistemą;
finansiniai produktai arba paslaugos, kai tam tikrų rūšių klientams teikiamos tinkamai apibrėžtos ir ribotos paslaugos, kad būtų didinamos galimybės jas gauti finansinės įtraukties tikslais;
produktai, kai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika valdoma kitaip, pvz., ribojant prieinamą pinigų sumą arba užtikrinant su nuosavybės teise susijusį skaidrumą (pvz., tam tikrų rūšių elektroniniai pinigai).
Geografinės rizikos veiksniai – registravimas, steigimas, gyvenamoji vieta:
valstybės narės;
trečiosios valstybės, turinčios veiksmingas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemas;
trečiosios valstybės, kurių atveju, remiantis patikimais šaltiniais, nustatyta, kad korupcija ar kita nusikalstama veikla yra nedidelė;
trečiosios valstybės, kuriose, remiantis patikimais šaltiniais, tokiais kaip abipusis vertinimas, išsamaus vertinimo ataskaitos arba paskelbtos tolesnių veiksmų ataskaitos, taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, atitinkantys peržiūrėtas FATF rekomendacijas, ir kurios veiksmingai tuos reikalavimus įgyvendina.
III PRIEDAS
Toliau pateikiamas nebaigtinis 18 straipsnio 3 dalyje nurodytos galimai didesnės rizikos veiksnių ir įrodymų rūšių sąrašas.
Su klientu susijusios rizikos veiksniai:
verslo santykiai vykdomi neįprastomis aplinkybėmis;
klientai, kurie reziduoja didesnės rizikos geografinėse teritorijose, kaip nustatyta 3 punkte;
juridiniai asmenys arba juridiniai vienetai, kurie yra asmeninės turto valdymo įmonės;
bendrovės, turinčios nominalių akcininkų arba pareikštinės formos akcijų;
įmonės, kurių veikloje labai svarbūs grynieji pinigai;
bendrovės nuosavybės struktūra atrodo neįprasta arba pernelyg sudėtinga atsižvelgiant į bendrovės veiklos pobūdį;
klientas yra trečiosios šalies pilietis, kuris kreipiasi dėl teisės gyventi valstybėje narėje arba dėl jos pilietybės mainais už kapitalo pervedimus, turto ar Vyriausybės obligacijų įsigijimą arba investicijas į bendroves toje valstybėje narėje.
Su produktu, paslauga, sandoriu ar paslaugų teikimo kanalu susijusios rizikos veiksniai:
privati bankininkystė;
produktai ar sandoriai, kuriais gali būti sudarytos palankios sąlygos anonimiškumui;
netiesioginiai verslo santykiai arba sandoriai be tam tikrų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, elektroninės atpažinties priemonių, atitinkamų patikimumo užtikrinimo paslaugų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 910/2014, arba bet kurio kito saugaus nuotolinės arba elektroninės atpažinties proceso, kurį reglamentuoja, pripažįsta, yra patvirtinusios arba priėmusios atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos;
mokėjimai, gauti iš nežinomų arba nesusijusių trečiųjų šalių;
nauji produktai ir nauja verslo praktika, įskaitant naują paslaugų teikimo mechanizmą, taip pat naujų arba vystomų technologijų naudojimas dirbant tiek su naujais, tiek su anksčiau egzistavusiais produktais;
su nafta, ginklais, brangiaisiais metalais, tabako produktais, kultūriniais artefaktais ir kitais archeologiniu, istoriniu, kultūriniu ir religiniu požiūriu svarbiais arba retos mokslinės vertės daiktais, taip pat su dramblio kaulu ir saugomomis rūšimis susiję sandoriai.
Geografinės rizikos veiksniai:
nedarant poveikio 9 straipsniui, valstybės, kurių atveju, remiantis patikimais šaltiniais, tokiais kaip abipusis vertinimas, išsamaus vertinimo ataskaitos arba paskelbtos tolesnių veiksmų ataskaitos, nustatyta, kad jose nėra veiksmingų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemų;
valstybės, kuriose, remiantis patikimais šaltiniais, nustatytas didelis korupcijos ar kitos nusikalstamos veiklos lygis;
valstybės, kurioms taikomos sankcijos, embargas ar panašios priemonės, paskelbtos, pvz., Sąjungos arba Jungtinių Tautų;
valstybės, kurios finansuoja arba remia teroristų veiklą arba kurių teritorijoje veikia į sąrašus įtrauktos teroristų organizacijos.
IV PRIEDAS
Atitikties lentelė
Ši direktyva |
Direktyva 2005/60/EB |
Direktyva 2006/70/EB |
— |
|
1 straipsnis |
— |
|
3 straipsnis |
— |
|
5 straipsnis |
— |
|
6 straipsnis |
— |
|
7 straipsnis |
1 straipsnis |
1 straipsnis |
|
2 straipsnis |
2 straipsnis |
|
2 straipsnio 3–9 dalys |
|
4 straipsnis |
3 straipsnis |
3 straipsnis |
|
3 straipsnio 9, 10 ir 11 dalys |
|
2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys |
4 straipsnis |
4 straipsnis |
|
5 straipsnis |
5 straipsnis |
|
6–8 straipsniai |
— |
|
10 straipsnis |
6 straipsnis |
|
11 straipsnis |
7 straipsnis |
|
13 straipsnis |
8 straipsnis |
|
14 straipsnis |
9 straipsnis |
|
11 straipsnio d punktas |
10 straipsnio 1 dalis |
|
— |
10 straipsnio 2 dalis |
|
15, 16 ir 17 straipsniai |
11 straipsnis |
|
— |
12 straipsnis |
|
18–24 straipsniai |
13 straipsnis |
|
22 straipsnis |
|
2 straipsnio 4 dalis |
25 straipsnis |
14 straipsnis |
|
— |
15 straipsnis |
|
26 straipsnis |
16 straipsnis |
|
— |
17 straipsnis |
|
27 straipsnis |
18 straipsnis |
|
28 straipsnis |
— |
|
29 straipsnis |
19 straipsnis |
|
30 straipsnis |
— |
|
31 straipsnis |
— |
|
— |
20 straipsnis |
|
32 straipsnis |
21 straipsnis |
|
33 straipsnis |
22 straipsnis |
|
34 straipsnis |
23 straipsnis |
|
35 straipsnis |
24 straipsnis |
|
36 straipsnis |
25 straipsnis |
|
37 straipsnis |
26 straipsnis |
|
38 straipsnis |
27 straipsnis |
|
39 straipsnis |
28 straipsnis |
|
— |
29 straipsnis |
|
40 straipsnis |
30 straipsnis |
|
45 straipsnis |
31 straipsnis |
|
42 straipsnis |
32 straipsnis |
|
44 straipsnis |
33 straipsnis |
|
45 straipsnis |
34 straipsnis |
|
46 straipsnis |
35 straipsnis |
|
47 straipsnis |
36 straipsnis |
|
48 straipsnis |
37 straipsnis |
|
49 straipsnis |
— |
|
50 straipsnis |
37a straipsnis |
|
51 straipsnis |
38 straipsnis |
|
52–57 straipsniai |
— |
|
58–61 straipsniai |
39 straipsnis |
|
— |
40 straipsnis |
|
— |
41 straipsnis |
|
— |
41a straipsnis |
|
— |
41b straipsnis |
|
65 straipsnis |
42 straipsnis |
|
— |
43 straipsnis |
|
66 straipsnis |
44 straipsnis |
|
67 straipsnis |
45 straipsnis |
|
68 straipsnis |
46 straipsnis |
|
69 straipsnis |
47 straipsnis |
|
( 1 ) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL L 164, 2002 6 22, p. 3).
( 2 ) 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL L 319, 2007 12 5, p. 1).
( 3 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
( 4 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
( 5 ) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).
( 6 ) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).
( 7 ) 2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (OL L 9, 2003 1 15, p. 3).
( 8 ) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).
( 9 ) 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL L 300, 2008 11 11, p. 42).
( 10 ) OL C 316, 1995 11 27, p. 49.
( 11 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
( 12 ) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
( 13 ) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).
( 14 ) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).
( 15 ) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).
( 16 ) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).
( 17 ) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/101/EB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės reikalauja iš Sutarties 48 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių siekiant apsaugoti narių ir trečiųjų asmenų interesus, koordinavimo, siekiant suvienodinti tokias apsaugos priemones (OL L 258, 2009 10 1, p. 11).
( 18 ) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).
( 19 ) 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL L 94, 2012 3 30, p. 22).
( 20 ) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1);
( 21 ) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
( 22 ) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
( 23 ) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).
( 24 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
( 25 ) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).
( 26 ) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).“
( 27 ) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).
( 28 ) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).