02014R1305 — LT — 18.04.2021 — 003.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

Iš dalies keičiamas:

▼B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1305/2014

2014 m. gruodžio 11 d.

dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos telematikos priemonių, skirtų krovinių vežimo paslaugoms teikti, posistemio techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 62/2006

(Tekstas svarbus EEE)

1 straipsnis

Dalykas

Priimama priede pateikta Europos geležinkelių sistemos telematikos priemonių, skirtų krovinių vežimo paslaugoms teikti, posistemio techninė sąveikos specifikacija (TSS).

2 straipsnis

Taikymo sritis

Direktyvos 2008/57/EB 1 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ši TSS netaikoma.

3 straipsnis

Techninių dokumentų atnaujinimas ir pranešimas apie juos

Savo interneto svetainėje agentūra skelbia priedo 4.2.11.1 punkte (b ir d papunkčiuose) nurodytus vietovių kodus ir įmonių kodus, taip pat 7.2 skirsnyje nurodytus techninius dokumentus ir praneša Komisijai apie su jais susijusią pažangą.

Apie šią pažangą Komisija valstybes nares informuoja pagal Direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnio 1 dalį įsteigtame komitete.

4 straipsnis

Atitiktis tinklams ne Europos Sąjungos valstybėse

Teikiant krovinių vežimo geležinkeliais iš trečiųjų valstybių arba į jas paslaugas, atitiktis priede pateiktos TSS reikalavimams priklauso nuo subjektų, veikiančių už Europos Sąjungos ribų, teikiamos informacijos turėjimo, nebent dvišaliuose susitarimuose būtų numatytas su ta TSS suderinamas keitimasis informacija.

5 straipsnis

Įgyvendinimas

6 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 62/2006 panaikinamas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

7 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

▼M3

PRIEDAS

TURINYS

1.    ĮVADAS

1.1.    Santrumpos

1.2.    Informaciniai dokumentai

1.3.    Techninė taikymo sritis

Ši techninė sąveikos specifikacija (toliau – TAF TSS) yra susijusi su posistemio „Telematikos priemonės“, įrašyto į Direktyvos (ES) 2016/797 II priedo sąrašo funkcinę sritį, sudedamąja dalimi „priemonės krovinių vežimo paslaugoms“, apibūdinta to priedo 2.6 skirsnio b punkte.

TAF TSS tikslas – nustačius techninius pagrindus užtikrinti efektyvų keitimąsi informacija ir pasiekti, kad vežimo procesas būtų kuo gyvybingesnis ekonomiškai. Ji apima priemones, skirtas krovinių vežimo paslaugoms teikti, ir sąsajų su kitomis transporto rūšimis valdymą, o tai reiškia, kad, be tiesioginio traukinių eksploatavimo, joje daugiausia dėmesio skiriama geležinkelio įmonės transporto paslaugoms. Saugos aspektai nagrinėjami tik tiek, kiek jie siejasi su duomenų elementų buvimu; vertės neturės įtakos saugiam traukinio eksploatavimui, o šios TAF TSS reikalavimų atitikties negalima laikyti atitiktimi saugos reikalavimams.

TAF TSS taip pat turi įtakos sąlygoms, kuriomis naudotojai naudojasi geležinkelio transportu. Šiuo atžvilgiu sąvoka „naudotojai“ reiškia ne tik infrastruktūros valdytojus ar geležinkelio įmones, bet ir visus kitus paslaugų teikėjus, tokius kaip vagonų įmonės, įvairiarūšio vežimo operatoriai ir net užsakovai.

1.4.    Geografinė taikymo sritis

TSS taikoma Sąjungos tinklui, apibrėžtam Direktyvos (ES) 2016/797 I priedo 1 skirsnyje.

2.    POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR TAIKYMO SRITIS

2.1.    TSS taikymo srities funkcija

Telematikos priemonių, skirtų krovinių vežimo paslaugoms teikti, posistemis apibrėžtas Direktyvos (ES) 2016/797 II priedo 2.6 skirsnio b punkte.

Jį visų pirma sudaro:

2.2.    Ne TSS taikymo srities funkcijos

Atsiskaitymų su užsakovais ir jų sąskaitų faktūrų tvarkymo sistemos bei atsiskaitymų su įvairiais paslaugų teikėjais, tokiais kaip geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojai, ir jų sąskaitų faktūrų tvarkymo sistemos nėra įtrauktos į šios TSS taikymo sritį. Tačiau sistemos projekte, kuriuo grindžiamas duomenų perdavimas pagal 4.2 skirsnį „Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos“, yra numatyta reikiama informacija, kuria grindžiamas mokėjimas už vežimo paslaugas.

Į šios telematikos priemonių TSS taikymo sritį neįtrauktas ilgalaikis tvarkaraščių planavimas. Nepaisant to, kai kur bus daroma nuoroda į ilgalaikio planavimo rezultatą, kai tai siejasi su efektyviu informacijos perdavimu, reikalingu traukiniams eksploatuoti.

2.3.    Posistemio aprašymo apžvalga

2.3.1.    Aptariami procesai

Atsižvelgiant į užsakovo poreikius, viena iš paslaugų yra organizuoti ir tvarkyti susisiekimo liniją pagal vadovaujančios geležinkelio įmonės ir užsakovo sutartį.

Užsakovas ryšį palaiko tik su vadovaujančia geležinkelio įmone. Jei vežimo grandinėje dalyvauja daugiau negu viena geležinkelio įmonė, vadovaujanti geležinkelio įmonė taip pat yra atsakinga už veiklos koordinavimą su kitomis geležinkelio įmonėmis. Šią paslaugą taip pat gali teikti ekspeditorius arba kitas subjektas.

Pagal Direktyvą (ES) 2016/797 ši krovinių vežimo geležinkeliu sektoriui skirta TSS taikoma tik infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vadovaujančių geležinkelio įmonių) duomenų mainams. Ši TSS suteikia galimybę vadovaujančiai geležinkelio įmonei teikti užsakovui informaciją, visų pirma:

Aktualią TAF atitinkantys pranešimai, skirti šiai informacijai teikti, apibrėžti 4 skirsnyje.

Geležinkelio įmonės arba vadovaujančios geležinkelio įmonės paprastai turi gebėti bent:

Tuščių vagonų tvarkymas tampa ypač aktualus turint omenyje sąveikius vagonus. Pakrautų ir tuščių vagonų tvarkymas iš esmės nesiskiria. Tuščių vagonų gabenimas taip pat yra pagrįstas krovinių išsiuntimo užsakymais, kai šių riedmenų parko valdytojas turi būti laikomas užsakovu.

3.    ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.    Esminių reikalavimų laikymasis

Pagal Direktyvą (ES) 2016/797 Sąjungos geležinkelių sistema, posistemiai ir jų sąveikos sudedamosios dalys turi atitikti esminius reikalavimus, bendrais bruožais išdėstytus tos direktyvos III priede.

Pagal šios TSS taikymo sritį atitinkamų 3 skirsnyje išvardytų posistemio esminių reikalavimų vykdymas bus užtikrintas laikantis 4 skirsnyje „Posistemio apibūdinimas“ aprašytų specifikacijų.

3.2.    Esminių reikalavimų aspektai

Taikomi esminiai reikalavimai:

Pagal Direktyvą (ES) 2016/797 esminiai reikalavimai gali būti paprastai taikomi visai transeuropinei geležinkelių sistemai arba atskirai kiekvienam posistemiui ir jo sudedamosioms dalims.

3.3.    Su bendraisiais reikalavimais susiję aspektai

Toliau nustatyta bendrųjų reikalavimų svarba telematikos priemonių, skirtų krovinių vežimo paslaugoms teikti, posistemiui.

3.3.1.    Sauga

Direktyvos (ES) 2016/797 III priedo 1.1.1, 1.1.2, 1.1.3, 1.1.4 ir 1.1.5 esminiai reikalavimai telematikos priemonių posistemiui netaikomi.

3.3.2.    Patikimumas ir prieinamumas

„Traukiniui judant, dalyvaujančių stacionarių ar judančių sudedamųjų dalių monitoringas ir techninė priežiūra turi būti organizuojama, atliekama ir įvertinama taip, kad būtų išlaikytas jų veikimas numatytomis sąlygomis.“

Šis esminis reikalavimas vykdomas pagal šiuos skirsnius:

3.3.3.    Sveikata

Direktyvos (ES) 2016/797 III priedo 1.3.1 ir 1.3.2 esminiai reikalavimai telematikos priemonių posistemiui netaikomi.

3.3.4.    Aplinkos apsauga

Direktyvos (ES) 2016/797 III priedo 1.4.1, 1.4.2, 1.4.3, 1.4.4 ir 1.4.5 esminiai reikalavimai telematikos priemonių posistemiui netaikomi.

3.3.5.    Techninis suderinamumas

Direktyvos (ES) 2016/797 III priedo 1.5 esminis reikalavimas telematikos priemonių posistemiui netaikomas.

3.3.6.    Prieinamumas

Direktyvos (ES) 2016/797 III priedo 1.6 esminis reikalavimas telematikos priemonių posistemiui netaikomas.

4.    POSISTEMIO APIBŪDINIMAS

4.1.    Įvadas

Geležinkelių sistema, kuriai taikoma Direktyva (ES) 2016/797 ir kurios dalis yra telematikos priemonių posistemis, yra integruota sistema, kurios nuoseklumas turi būti patikrintas. Visų pirma turi būti patikrintas posistemio specifikacijų nuoseklumas, jo sąsajų suderinimas su sistema, į kurią jis yra integruotas, taip pat valdymo ir techninės priežiūros taisyklių nuoseklumas.

Atsižvelgiant į visus taikomus esminius reikalavimus, telematikos priemonių, skirtų krovinių vežimo paslaugoms teikti, posistemį apibūdina:

4.2.    Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos

Atsižvelgiant į 3 skirsnyje nurodytus esminius reikalavimus, funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos apima šiuos parametrus:

Be 4 skirsnio ir jo dalių nuostatų, kiekvienas suinteresuotasis subjektas gali keistis pranešimais pagal 4.2.2.3 (tik traukinio eksploatavimo arba traukinio parengimo eksploatuoti metu), 4.2.4.2, 4.2.4.3, 4.2.5.2, 4.2.6.3 ir 4.2.6.4 punktus su kitais suinteresuotaisiais subjektais, teikiančiais tą pačią krovinių vežimo paslaugą, su sąlyga, kad suinteresuotieji subjektai yra identifikuojami. Už taip siunčiamus pranešimus siuntėjas gali imti mokestį.

Vadovaujanti geležinkelio įmonė pagal sutartinį susitarimą yra atsakinga už užsakovams teikiamą informaciją.

Išsamios duomenų specifikacijos nustatytos visų duomenų kataloge. Privalomi pranešimų formatai ir šio katalogo duomenys nustatyti I priedėlyje nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“. Be to, tuo tikslu gali būti taikomi kiti esami standartai, jei dalyvaujančios šalys yra sudariusios konkretų susitarimą, kuriuo leidžiama naudoti tuos standartus, visų pirma mišriajam arba įvairiarūšiam vežimui ar ES valstybių narių, turinčių sienas su trečiosiomis valstybėmis, teritorijoje.

Bendrosios pastabos apie pranešimo struktūrą

Pranešimą sudaro du duomenų rinkiniai:

Jei šiame reglamente nustatyta, kad pranešimas arba duomenų elementas yra neprivalomas, dėl jo naudojimo sprendžia dalyvaujančios šalys. Šių pranešimų ir duomenų elementų taikymas turėtų būti įtrauktas į sutartinį susitarimą. Jei duomenų katalogo neprivalomi elementai tam tikromis sąlygomis yra privalomi, tai turi būti nurodyta duomenų kataloge.

4.2.1.    Krovinio išsiuntimo pranešimo duomenys

4.2.1.1.    Užsakovo pateikiamas krovinio išsiuntimo pranešimas

Užsakovas vadovaujančiai geležinkelio įmonei nusiunčia krovinio išsiuntimo pranešimą. Jame turi būti visa informacija, reikalinga, kad krovinys iš krovinio siuntėjo būtų nuvežtas krovinio gavėjui pagal „Vienodąsias tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisykles“ (CIM) ir „Vienodąsias transporto priemonių naudojimo tarptautiniam geležinkelių susisiekimui sutarčių taisykles“ (CUV). Vadovaujanti geležinkelio įmonė turi papildyti šiuos duomenis papildoma informacija. Krovinio išsiuntimo pranešimo duomenų, įskaitant papildomus duomenis, prierašas yra apibrėžtas šio reglamento I priedėlio lentelėje pateiktame sąraše nurodytuose dokumentuose – TAF TSS D.2 priedo A priedėlyje „Vagono arba įvairiarūšio vežimo vieneto reiso planavimas“ ir D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“ (4).

Atvirosios prieigos atveju vadovaujanti geležinkelio įmonė, sudaranti su užsakovu sutartį, turi visą informaciją, kai papildomi turimi duomenys. Su kitomis geležinkelio įmonėmis keistis pranešimais nebūtina. Pagal šiuos duomenis taip pat pateikiamas skubus traukinio linijos užsakymas, jei to reikia krovinio išsiuntimo pranešimui vykdyti.

Toliau aprašyti pranešimai naudojami neatvirosios prieigos atveju. Šių pranešimų turinys taip pat gali būti pagrindas skubiam traukinio linijos užsakymui pateikti, jei to reikia krovinio išsiuntimo pranešimui vykdyti.

4.2.1.2.    Krovinio išsiuntimo užsakymai

Krovinio išsiuntimo užsakymas pirmiausia yra krovinio išsiuntimo pranešimo informacijos prierašas. Vadovaujančios geležinkelio įmonės jį turi siųsti geležinkelio įmonėms, dalyvaujančioms vežimo grandinėje. Krovinio išsiuntimo užsakymo turinyje turi būti atitinkama informacija, reikalinga, kad geležinkelio įmonė galėtų vežti krovinį, kol ji už jį yra atsakinga iki perleidimo kitai geležinkelio įmonei.

Privaloma krovinio išsiuntimo užsakymo duomenų struktūra ir išsami šio pranešimo forma yra pateiktos I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlio „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“ – elemento „Krovinio išsiuntimo užsakymo pranešimas“ aprašyme.

Šių krovinio išsiuntimo užsakymų pagrindinį turinį sudaro:

4.2.2.    Traukinio linijos užsakymas ir traukinio linijos paskyrimas

4.2.2.1.    Preliminarios pastabos

Nuo traukinio linijos priklauso prašomi, patvirtinti ir tikrieji duomenys apie traukinio liniją ir jos charakteristikas, kurie turi būti saugomi kiekvienoje tos traukinio linijos atkarpoje. Toliau aprašoma informacija, kurią turi turėti infrastruktūros valdytojas ir (arba) pajėgumų paskirstymo įstaiga. Įvykus pokyčiams, ši informacija visuomet turi būti atnaujinama. Todėl iš informacijos apie metinę traukinio liniją turi būti galima gauti duomenis apie trumpalaikius pakeitimus. Visų pirma vadovaujanti geležinkelio įmonė informuoja užsakovą, jei jam daromas poveikis.

Skubus traukinio linijos užsakymas

Dėl išskirtinių traukinių važiavimo atvejų arba trumpalaikių vežimo poreikių geležinkelio įmonė arba pareiškėjas turi turėti galimybę tinkle gauti ad hoc traukinio liniją.

Geležinkelio įmonė arba pareiškėjas, vykdantis atsakingo pareiškėjo funkciją, infrastruktūros valdytojui turi pateikti visus būtinus duomenis, kada ir kur traukiniui reikia važiuoti, ir fizines charakteristikas, jei jos sąveikauja su infrastruktūra. Šie reikalavimai taikomi visiems skubiems traukinio linijos užsakymams ir susijusiems pranešimams. Minimalaus laikotarpio Europos lygmeniu nenustatyta. Tinklo nuostatuose gali būti nustatyti minimalūs laikotarpiai.

Į skubų traukinio linijos užsakymą neįtraukiami eismo valdymo klausimai. Laiko riba nuo skubaus traukinio linijos užsakymo iki eismo valdymo traukinio linijos pakeitimo nustatoma vietos susitarimais ir gali būti nurodyta tinklo nuostatuose.

Reikalavimai, kuriais atsižvelgiama į geležinkelio įmonės, pareiškėjo ir infrastruktūros valdytojo pareigas vykdant traukinio linijos užsakymo ir skyrimo procesus, į šį reglamentą neįtraukti. Atitinkama informacija pateikta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/773 ( 1 ) (OPE TSS).

4.2.2.2.    Traukinio linijos užsakymo pranešimas

Norėdama užsakyti traukinio liniją, geležinkelio įmonė arba pareiškėjas, prisiimantis atsakingo pareiškėjo funkciją, infrastruktūros valdytojui arba pajėgumų paskirstymo įstaigai nusiunčia traukinio linijos užsakymo pranešimą.

Traukinio linijos užsakymo pranešimo privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.2.3.    Išsamios traukinio linijos informacijos pranešimas

Infrastruktūros valdytojas arba pajėgumų paskirstymo įstaiga, veikianti kaip planuojantis infrastruktūros valdytojas, atsakydamas (-a) į geležinkelio įmonės arba pareiškėjo traukinio linijos užsakymą, nusiunčia jam (jai) išsamios traukinio linijos informacijos pranešimą.

Išsamios traukinio linijos informacijos pranešimo privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.2.4.    Traukinio linijos patvirtinimo pranešimas

Norėdama patvirtinti infrastruktūros valdytojo arba pajėgumų paskirstymo įstaigos pasiūlytą traukinio liniją, prašanti geležinkelio įmonė arba pareiškėjas, prisiimantis atsakingo pareiškėjo funkciją, nusiunčia traukinio linijos patvirtinimo pranešimą.

Traukinio linijos patvirtinimo pranešimo privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.2.5.    Išsamios traukinio linijos informacijos atmetimo pranešimas

Norėdama atmesti infrastruktūros valdytojo arba pajėgumų paskirstymo įstaigos pasiūlytą išsamią traukinio linijos informaciją, prašanti geležinkelio įmonė arba pareiškėjas, prisiimantis atsakingo pareiškėjo funkciją, tam valdytojui arba tai įstaigai nusiunčia išsamios traukinio linijos informacijos atmetimo pranešimą.

Išsamios traukinio linijos informacijos atmetimo pranešimo privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.2.6.    Traukinio linijos atsisakymo pranešimas

Norėdama atsisakyti visos arba dalies patvirtintos traukinio linijos, geležinkelio įmonė arba pareiškėjas, prisiimantis atsakingo pareiškėjo funkciją (planavimo etapu) arba atsakingos geležinkelio įmonės funkciją (eksploatavimo etapu), atitinkamam infrastruktūros valdytojui arba pajėgumų paskirstymo įstaigai nusiunčia traukinio linijos atsisakymo pranešimą.

Traukinio linijos atsisakymo pranešimo privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.2.7.    Traukinio linijos negalimumo pranešimas

Jei geležinkelio įmonės arba pareiškėjo patvirtinta traukinio linija nebegalima, infrastruktūros valdytojas arba pajėgumų paskirstymo įstaiga, prisiimanti planuojančio infrastruktūros valdytojo funkciją (planavimo etapu) arba atsakingo infrastruktūros valdytojo funkciją (eksploatavimo etapu), traukinio liniją užsakiusiai geležinkelio įmonei arba pareiškėjui nusiunčia traukinio linijos negalimumo pranešimą.

Infrastruktūros valdytojas privalo geležinkelio įmonę informuoti iš karto, kai tik sužino, kad traukinio linija nebegalima. Traukinio linijos negalimumo pranešimas gali būti siunčiamas bet kada nuo traukinio linijos užsakymo momento iki traukinio išvykimo. Priežastis siųsti šį pranešimą gali būti, pvz., kliūtis kelyje.

Traukinio linijos negalimumo pranešimas reiškia, kad traukinio linijos ar jos dalies naudoti negalima ir ji nebeegzistuoja.

Jei galima alternatyvi traukinio linija, kartu su šiuo pranešimu arba kai tik ta traukinio linija tampa žinoma, infrastruktūros valdytojas alternatyvų pasiūlymą privalo nusiųsti be papildomo geležinkelio įmonės prašymo. Tai daroma kartu su šiuo traukinio linijos negalimumo pranešimu nusiunčiant susijusį išsamios traukinio linijos informacijos pranešimą. Jei alternatyvaus pasiūlymo pateikti negalima, infrastruktūros valdytojas privalo nedelsdamas informuoti geležinkelio įmonę.

Traukinio linijos negalimumo pranešimo privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.2.8.    Gavimo patvirtinimo pranešimas

Kiekvieno pranešimo gavėjas susijusio pranešimo siuntėjui nusiunčia gavimo patvirtinimo pranešimą, patvirtindamas, kad jo senoji sistema pranešimą priėmė.

Gavimo patvirtinimo pranešimo privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.3.    Traukinio parengimas

4.2.3.1.    Bendrosios pastabos

Šiuo pagrindiniu parametru aprašomi pranešimai, kuriais turi būti apsikeista traukinio parengimo etapu iki traukinio išvykimo.

Rengiant traukinį tikrinamas traukinio ir maršruto suderinamumas. Tikrinimą atlieka geležinkelio įmonė remdamasi susijusių infrastruktūros valdytojų pateikta informacija apie infrastruktūros aprašą ir infrastruktūros apribojimus.

Jei visą traukinį perima kita geležinkelio įmonė, atsakinga geležinkelio įmonė kitai atsakingai geležinkelio įmonei nusiunčia traukinio sudėties pranešimą. Pagal sutartinius susitarimus šį pranešimą atsakinga geležinkelio įmonė privalo nusiųsti infrastruktūros valdytojui (-ams). Tai taikoma ir tuomet, jei traukinio liniją užsakė kitas atsakingas pareiškėjas, įgaliojęs atsakingą geležinkelio įmonę vykdyti traukinio važiavimą. Be to, atsakinga geležinkelio įmonė, pavedusi vykdyti traukinio važiavimą kitai geležinkelio įmonei, ir toliau lieka pranešimų mainų su infrastruktūros valdytoju dalyvė.

Jei traukinio sudėtis buvo pakeista vietoje, šiuo pranešimu turi būti apsikeista dar kartą, pateikiant atsakingos geležinkelio įmonės atnaujintą informaciją.

4.2.3.2.    Traukinio sudėties pranešimas

Atsakinga geležinkelio įmonė nusiunčia traukinio sudėties pranešimą kitai atsakingai geležinkelio įmonei, vykdančiai krovinio vežimo paslaugą, ir vadovaujančiai geležinkelio įmonei. Pagal tinklo nuostatus traukinio sudėties pranešimą atsakinga geležinkelio įmonė taip pat siunčia infrastruktūros valdytojui (-ams).

Traukinio sudėties pranešimo privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

Būtinieji traukinio sudėties pranešimų, kuriais keičiasi geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas, elementai nustatyti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/773 (OPE TSS) 4.2.2.7.2 skirsnyje.

4.2.3.3.    Traukinio parengties pranešimas

Atsakinga geležinkelio įmonė infrastruktūros valdytojui traukinio parengties pranešimą siunčia kiekvieną kartą, kai parengtas traukinys gali išvykti, nebent pagal nacionalines taisykles infrastruktūros valdytojas tvarkaraštį pripažįsta kaip traukinio parengties pranešimą.

Jei vykdomas mišrusis vežimas, terminalo operatorius geležinkelio įmonei traukinio parengties pranešimą siunčia kiekvieną kartą, kai vagonų sąstatas parengiamas važiuoti. Traukos paslaugą iki įvažiavimo į infrastruktūros valdytojo infrastruktūrą taško teikianti geležinkelio įmonė nusiunčia traukinio parengties pranešimą geležinkelio įmonei, teikiančiai traukinių eismo paslaugą infrastruktūros valdytojo tinkle.

Traukinio parengties pranešimo privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.4.    Traukinio važiavimo informacija ir traukinio važiavimo prognozė

4.2.4.1.    Bendrosios pastabos

Šiuo pagrindiniu parametru nustatoma traukinio važiavimo informacija ir traukinio važiavimo prognozė. Juo turi būti nustatoma, kaip palaikyti infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės dialogą, kad būtų keičiamasi traukinių važiavimo informacija ir traukinių važiavimo prognozėmis.

Šiuo pagrindiniu parametru nustatoma, kaip infrastruktūros valdytojas turi tinkamu laiku siųsti traukinio važiavimo informaciją geležinkelio įmonei ir kitam su traukinio eksploatavimu susijusiam gretimos infrastruktūros valdytojui.

Traukinio važiavimo informacija naudojama pranešti apie esamą traukinio būklę pagal sutartį nustatytose pranešimo vietose.

Traukinio važiavimo prognozė naudojama informacijai apie numatomąjį laiką pagal sutartį nustatytose prognozės vietose pateikti. Šį pranešimą infrastruktūros valdytojas siunčia geležinkelio įmonei ir su traukinio važiavimu susijusiam gretimos infrastruktūros valdytojui.

Sutartiniuose susitarimuose nustatomos su traukinio važiavimu susijusios pranešimo vietos.

Šis geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų keitimasis informacija visuomet vyksta tarp atsakingo infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės, kuri yra atsakinga už traukinio važiavimo vykdymą. Tai taikoma ir tuomet, jei traukinio liniją užsakė kitas atsakingas pareiškėjas, įgaliojęs atsakingą geležinkelio įmonę vykdyti traukinio važiavimą. Be to, atsakinga geležinkelio įmonė, pavedusi vykdyti traukinio važiavimą kitai geležinkelio įmonei, ir toliau lieka pranešimų mainų su infrastruktūros valdytoju dalyvė.

Pagal sutartinį susitarimą vadovaujanti geležinkelio įmonė užsakovui teikia traukinio važiavimo prognozę ir traukinio važiavimo informaciją. Pranešimo vietas abi šalys nustato sutartyje.

4.2.4.2.    Traukinio važiavimo prognozės pranešimas

Šį perleidimo vietų, perdavimo vietų ir paskirties vietos, kaip aprašyta 4.2.4.1 skirsnyje, pranešimą infrastruktūros valdytojas turi siųsti geležinkelio įmonei, kuri vykdo traukinio važiavimą.

Jei pagal sutartinį susitarimą vykdomas mišrusis vežimas, vadovaujanti geležinkelio įmonė arba atsakinga geležinkelio įmonė užtikrina, kad terminalo operatoriui būtų nusiųstas traukinio važiavimo prognozės pranešimas.

Be to, infrastruktūros valdytojas geležinkelio įmonei turi pateikti pranešimą apie kitas pranešimo vietas, numatytas geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo sutartyse.

Traukinio važiavimo prognozė taip pat gali būti siunčiama prieš traukiniui pradedant važiuoti. Papildomo vėlavimo tarp dviejų pranešimo vietų riba turi būti nustatyta geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo, kuriam turi būti siunčiama pradinė ar nauja prognozė, sutartyje. Jei vėlavimo trukmė nežinoma, infrastruktūros valdytojas turi siųsti paslaugos nutraukimo pranešimą (žr. 4.2.5 skirsnį „Paslaugos nutraukimo informacija“).

Traukinio važiavimo prognozės pranešime turi būti nurodytas numatomas laikas, taikomas sutartinei prognozės vietai.

Infrastruktūros valdytojas šį pranešimą siunčia kitam su traukinio važiavimu susijusiam gretimos infrastruktūros valdytojui.

Traukinio važiavimo prognozės pranešimo privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.4.3.   Traukinio važiavimo informacijos pranešimas ir traukinio vėlavimo priežasties pranešimas

Traukinio važiavimo informacijos pranešimą infrastruktūros valdytojas atsakingai geležinkelio įmonei turi siųsti:

Kai tik sužinoma vėlavimo priežastis (pirma prielaida), taip pat jei vėlavimo priežasties informacija pasikeičia, ją infrastruktūros valdytojas turi pateikti atsakingai geležinkelio įmonei atskiru traukinio vėlavimo priežasties pranešimu.

Traukinio važiavimo informacijos ir traukinio vėlavimo priežasties pranešimų privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.5.    Paslaugos nutraukimo informacija

4.2.5.1.    Bendrosios pastabos

Šiuo pagrindiniu parametru nustatoma, kaip geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas tarpusavyje keičiasi paslaugos nutraukimo informacija.

Sužinojusi apie paslaugos nutraukimą važiuojant traukiniui, už kurį ji yra atsakinga, geležinkelio įmonė turi nedelsiant informuoti atitinkamą infrastruktūros valdytoją (geležinkelio įmonė apie tai gali pranešti žodžiu). Jei traukinio važiavimas nutraukiamas, infrastruktūros valdytojas siunčia traukinio važiavimo nutraukimo pranešimą liniją užsakiusiai geležinkelio įmonei ir kitam su traukinio važiavimu susijusiam gretimos infrastruktūros valdytojui.

Jei vėlavimo trukmė yra žinoma, infrastruktūros valdytojas turi siųsti traukinio važiavimo prognozės pranešimą.

4.2.5.2.    Traukinio važiavimo nutraukimo pranešimas

Jei traukinio važiavimas nutraukiamas, infrastruktūros valdytojas šį pranešimą siunčia kitam su traukinio važiavimu susijusiam gretimos infrastruktūros valdytojui ir atsakingai geležinkelio įmonei.

Jei pagal sutartinį susitarimą vykdomas mišrusis vežimas, vadovaujanti geležinkelio įmonė arba geležinkelio įmonė užtikrina, kad terminalo operatoriui būtų nusiųstas traukinio važiavimo nutraukimo pranešimas.

Traukinio važiavimo nutraukimo pranešimo privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.6.    Numatomas krovinio perdavimo / atvykimo laikas

4.2.6.1.    Preliminarios pastabos

4.2.2 skirsnyje „Traukinio linijos užsakymas“ daugiausia aprašomas geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo ryšys. Atskirai vykdomas vagonų arba įvairiarūšio vežimo vienetų stebėjimas į šį keitimąsi informacija neįtrauktas. Tai daroma geležinkelio įmonės (vadovaujančios geležinkelio įmonės) lygmeniu, remiantis su traukiniu susijusiais pranešimais, ir yra aprašyta nuo 4.2.6 skirsnio „Numatomas krovinio perdavimo / atvykimo laikas“ iki 4.2.7 skirsnio „Vagono judėjimas“.

Keitimasis su vagonais arba įvairiarūšio vežimo vienetais susijusia informacija ir jos atnaujinimas iš esmės yra galimas kaupiant krovinio reiso planus ir vagono judėjimo informaciją (4.2.10.2 skirsnis „Kitos duomenų bazės“).

Užsakovui svarbiausia informacija visada yra numatomas jo krovinio atvykimo laikas ir numatomas traukinio atvykimo laikas. Su vagonu susijęs numatomas atvykimo laikas ir numatomas perdavimo laikas taip pat yra esminė ryšio tarp vadovaujančios geležinkelio įmonės ir geležinkelio įmonės informacija. Ši informacija yra pagrindinė vadovaujančios geležinkelio įmonės priemonė fiziniam krovinio vežimui stebėti ir jam tikrinti pagal įsipareigojimą užsakovui.

Visi su traukiniu susijusiuose pranešimuose prognozuojami laikai yra susiję su traukinio atvykimu į tam tikrą vietą, kuri gali būti perleidimo vieta, perdavimo vieta, traukinio paskirties vieta arba kita pranešimo vieta. Vis šie laikai – numatomi traukinio atvykimo laikai.

Pagal sutartinį susitarimą vadovaujanti geležinkelio įmonė užsakovui pateiks krovinio lygmens numatomą atvykimo laiką ir numatomą perdavimo laiką ir traukinio lygmens numatomą traukinio atvykimo laiką. Informacijos išsamumą abi šalys nustato sutartyje.

Mišriojo vežimo duomenų pranešimuose, kuriuose yra krovinių vežimo vienetų (pvz., konteinerių, universaliųjų konteinerių, puspriekabių) identifikatoriai, pagal standartus ISO 6346 ir EN 13044 naudojami atitinkamai kodai BIC arba ILU.

4.2.6.2.    Numatomo perdavimo / atvykimo laiko skaičiavimas

Numatomo perdavimo / atvykimo laiko skaičiavimas grindžiamas informacija, gauta iš atsakingo infrastruktūros valdytojo, kuris traukinio važiavimo prognozės pranešimu siunčia numatomą traukinio atvykimo į sutartoje traukinio linijoje nustatytas pranešimo vietas laiką (bet kuriuo atveju perleidimo, perdavimo arba atvykimo vietas, įskaitant įvairiarūšio vežimo terminalus), pvz., perleidimo vietos iš vieno infrastruktūros valdytojo kitam infrastruktūros valdytojui (šiuo atveju numatomas traukinio atvykimo laikas sutampa su numatomu perleidimo laiku).

Geležinkelio įmonė turi apskaičiuoti kitai krovinio vežimo grandinės geležinkelio įmonei perdavimo vietų arba kitų nustatytų pranešimo vietų sutartoje traukinio linijoje numatomą vagonų ir (arba) įvairiarūšio vežimo vienetų perdavimo laiką.

Pastaba dėl mišriojo vežimo. Jei vagone yra įvairiarūšio vežimo vienetų, numatomas vagono perdavimo laikas kartu yra ir numatomas įvairiarūšio vežimo vienetų perdavimo laikas. Pažymėtina, kad geležinkelio įmonė negali apskaičiuoti numatomo įvairiarūšio vežimo vienetų ar traukinio atvykimo laiko už vežimo viešuoju geležinkeliu ribų. Todėl geležinkelio įmonė susijusius numatomus perdavimo laikus gali pateikti tik terminale veikiančiai geležinkelio įmonei, kuri numatomą atvykimo laiką arba numatomą traukinio atvykimo laiką pateiks atvykimo terminalo operatoriui. Remdamasis šiuo numatomu atvykimo laiku arba numatomu traukinio atvykimo laiku terminalo operatorius pateiks ETP mišriojo vežimo operatoriui, o šis tą patį ETP pateiks galutiniam užsakovui (pvz., važtos ekspeditoriui, logistikos paslaugų teikėjui ir t. t.).

Vadovaujanti geležinkelio įmonė yra atsakinga už numatomo atvykimo laiko ir numatomo traukinio atvykimo laiko palyginimą su įsipareigojimu užsakovui.

Numatomo atvykimo laiko ir numatomo traukinio atvykimo laiko nuokrypis nuo įsipareigojimo užsakovui turi būti reguliuojamas pagal sutartį ir dėl jo vadovaujanti geležinkelio įmonė gali pradėti įspėjimo valdymo procesą. Informacijai apie šio proceso rezultatą pranešti yra numatytas įspėjimo pranešimas.

Kad galėtų pradėti įspėjimo valdymo procesą, vadovaujanti geležinkelio įmonė turi turėti galimybę teikti traukinio arba vagono nuokrypių užklausas. Ši vadovaujančios geležinkelio įmonės užklausa ir geležinkelio įmonės atsakymas taip pat yra nurodyti toliau.

4.2.6.3.    Vagono numatomo perdavimo / atvykimo laiko pranešimas

Šio pranešimo tikslas – iš vienos vežimo grandinei priklausančios atsakingos geležinkelio įmonės kitai nusiųsti numatomą perdavimo laiką arba atnaujintą numatomą perdavimo laiką.

Visos vagonų vežimo grandinei priklausančios atsakingos geležinkelio įmonės numatomą atvykimo laiką arba atnaujintą numatomą atvykimo laiką siunčia vadovaujančiai geležinkelio įmonei. Pagal sutartinį susitarimą, remdamasi sužinotais numatomais perdavimo laikais, vadovaujanti geležinkelio įmonė apskaičiuoja ir savo užsakovui bei terminalo operatoriui pateikia tikslų numatomą atvykimo laiką arba numatomą traukinio atvykimo laiką.

Vagono numatomo perdavimo / atvykimo laiko pranešimo privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.6.4.    Įspėjimo pranešimas

Numatomą atvykimo laiką palyginusi su įsipareigojimu užsakovui, vadovaujanti geležinkelio įmonė dalyvaujančioms geležinkelio įmonėms gali siųsti įspėjimo pranešimą. Privalomos įspėjimo pranešimo struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

Pastaba. Atvirosios prieigos atveju numatomo perdavimo laiko ir numatomo atvykimo laiko skaičiavimas yra geležinkelio įmonės vidaus procesas. Šiuo atveju pati geležinkelio įmonė yra vadovaujanti geležinkelio įmonė.

4.2.7.    Vagono judėjimas

4.2.7.1.    Preliminarios pastabos

Į pranešimus apie vagono judėjimą įtraukiami duomenys turi būti saugomi ir prieinami elektroniniu būdu. Jie taip pat pagal sutartį turi būti pranešimu pateikti įgaliotoms šalims:

Pagal sutartinį susitarimą vadovaujanti geležinkelio įmonė privalo užsakovui toliau aprašytais pranešimais teikti vagono judėjimo informaciją.

4.2.7.2.    Vagono išleidimo pranešimas

Vadovaujanti geležinkelio įmonė nebūtinai yra pirmoji vežimo grandinės geležinkelio įmonė. Šiuo atveju vadovaujanti geležinkelio įmonė atsakingai geležinkelio įmonei turi pranešti, kad vagonas yra parengtas išvilkti iš užsakovo atsarginio kelio (išvykimo vieta pagal vadovaujančios geležinkelio įmonės įsipareigojimą) nurodytu išleidimo laiku (išvykimo data ir laikas).

Šie įvykiai gali būti saugomi vagonų ir įvairiarūšio vežimo vienetų judėjimo duomenų bazėje. Vagono išleidimo pranešimo privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.7.3.    Vagono išvykimo pranešimas

Geležinkelio įmonė turi informuoti vadovaujančią geležinkelio įmonę apie tikrąją datą ir laiką, kada vagonas buvo išvilktas iš išvykimo vietos.

Šie įvykiai gali būti saugomi vagonų ir įvairiarūšio vežimo vienetų judėjimo duomenų bazėje. Išsiuntus šį pranešimą, atsakomybė už vagoną iš užsakovo pereina geležinkelio įmonei. Vagono išvykimo pranešimo privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.7.4.    Vagono atvykimo į depą pranešimas

Geležinkelio įmonė turi informuoti vadovaujančią geležinkelio įmonę, kad vagonas atvyko į jos depą. Šis pranešimas gali būti pagrįstas traukinio važiavimo informacijos pranešimu, aprašytu 4.2.4 skirsnyje „Traukinio važiavimo prognozė“. Šis įvykis gali būti saugomas vagonų ir įvairiarūšio vežimo vienetų judėjimo duomenų bazėje. Vagono atvykimo į depą pranešimo privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.7.5.    Vagono išvykimo iš depo pranešimas

Geležinkelio įmonė turi informuoti vadovaujančią geležinkelio įmonę, kad vagonas išvyko iš jos depo. Šis pranešimas gali būti pagrįstas traukinio važiavimo informacijos pranešimu, aprašytu 4.2.4 skirsnyje „Traukinio važiavimo prognozė“. Šis įvykis gali būti saugomas vagonų ir įvairiarūšio vežimo vienetų judėjimo duomenų bazėje. Vagono išvykimo iš depo pranešimo privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.7.6.    Su vagonu susijusios išimties pranešimas

Geležinkelio įmonė turi informuoti vadovaujančią geležinkelio įmonę, jei vagonui atsitinka kas nors nenumatyta, kas galėtų turėti įtakos numatomam perdavimo / atvykimo laikui arba dėl ko reikėtų imtis papildomų veiksmų. Dėl šio pranešimo daugeliu atvejų taip pat reikia iš naujo skaičiuoti numatomą perdavimo / atvykimo laiką. Jei vadovaujanti geležinkelio įmonė nusprendžia nustatyti naują numatomą perdavimo / atvykimo laiką, ji atsakydama siunčia pranešimą geležinkelio įmonei, kuri šį pranešimą nusiuntė kartu su nuoroda „Numatomo perdavimo / atvykimo laiko prašymas“ (pranešimas „Su vagonu susijusios išimties pranešimas, naujo numatomo perdavimo / atvykimo laiko prašymas“). Naujas numatomas perdavimo / atvykimo laikas turi būti skaičiuojamas taikant 4.2.6 skirsnyje „Numatomas krovinio perdavimo / atvykimo laikas“ nurodytą procedūrą.

Ši informacija gali būti saugoma vagonų ir įvairiarūšio vežimo vienetų judėjimo duomenų bazėje. Su vagonu susijusių išimčių pranešimo privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.7.7.    Vagono atvykimo pranešimas

Paskutinė geležinkelio įmonė vagono arba įvairiarūšio vežimo vieneto vežimo grandinėje turi vadovaujančią geležinkelio įmonę informuoti, kad vagonas atvyko į jos depą (geležinkelio įmonės vietą). Vagono atvykimo pranešimo privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.7.8.    Vagono pristatymo pranešimas

Paskutinė geležinkelio įmonė vagono vežimo grandinėje turi vadovaujančią geležinkelio įmonę informuoti, kad vagonas pastatytas krovinio gavėjo atsarginiame kelyje.

Pastaba. Jei prieiga yra atviroji, aprašytas vagono judėjimas yra geležinkelio įmonės (vadovaujančios geležinkelio įmonės) vidaus procesas. Nepaisant to, ji turi atlikti visus skaičiavimus ir saugoti duomenis kaip vadovaujanti geležinkelio įmonė, sudariusi sutartį su užsakovu ir jam įsipareigojusi.

Numatomo 1 ir 2 vagonų perdavimo laiko apskaičiavimo 1 pavyzdžiu grindžiamų pranešimų sekos diagrama (žr. 4.2.6.2 skirsnį „Numatomo perdavimo / atvykimo laiko apskaičiavimas“) įtraukta į perdavimo pranešimo diagramą I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS A.5 priedo „TAF TSS paveikslai ir pranešimų sekos diagramos“ 6 skirsnyje.

4.2.8.    Keitimasis duomenimis kokybei pagerinti

Kad būtų konkurencingas, Europos geležinkelių ūkis savo užsakovams turi teikti aukštesnės kokybės paslaugas (taip pat žr. Direktyvos (ES) 2016/797 III priedo 2.7.1 punktą). Įvertinimo procesas yra pagrindinis procesas po reiso, padedantis gerinti kokybę. Be užsakovui suteiktos paslaugos įvertinimo, vadovaujančios geležinkelio įmonės, geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi įvertinti paslaugos komponentų, kurie kartu sudaro užsakovui pateikiamą produktą, kokybę. Procese dalyvauja infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (ypač jei jos yra vadovaujančios), parinkdamos atskirus kokybės parametrus, maršrutą arba vietą ir įvertinimo laikotarpį, kurių tikrieji rezultatai turi būti įvertinti pagal nustatytus kriterijus ir kurie paprastai numatomi sutartyje. Vertinimo proceso rezultatai turi aiškiai rodyti pasiektą lygį, palyginti su siektinu rodikliu, dėl kurio susitarė sutarties šalys.

4.2.9.    Pagrindiniai informaciniai duomenys

4.2.9.1.    Įvadas

Siekiant remti traukinių parengimą ir vagonų naudojimą, vagonų valdytojas duomenis apie riedmenis pateikia informacinėje riedmenų duomenų bazėje.

4.2.9.2.    Informacinės riedmenų duomenų bazės

Valdytojas yra atsakingas už duomenų apie riedmenis kaupimą informacinėje riedmenų duomenų bazėje.

Informacija, kuri turi būti įtraukta į atskiras informacines riedmenų duomenų bazes, yra išsamiai aprašyta I priedėlyje (C priedėlis).

Informacinės riedmenų duomenų bazės turi užtikrinti galimybę lengvai gauti bazinius riedmenų duomenis, kad atliekant kiekvieną operaciją perduodamų duomenų kiekis būtų kuo mažesnis. Duomenų bazių turinys turi būti prieinamas, pagrįstas struktūrinės prieigos teisėmis pagal visiems paslaugų teikėjams (ypač infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms) suteiktas teises.

Informacinės riedmenų duomenų bazės įrašai gali būti skirstomi taip:

Prižiūrėtojas privalo užtikrinti, kad šie duomenys būtų turimi ir kad būtų įvykdyti su jais susiję procesai;

Informacinės riedmenų duomenų bazės privalomos struktūros apibrėžtis ir elementai, kurių reikia laikytis, pateikti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.10.    Įvairios informacijos rinkmenos ir duomenų bazės

4.2.10.1.    Informacijos rinkmenos

Krovininius traukinius eksploatuojant Europos tinkle, šios informacijos rinkmenos turi būti turimos ir prieinamos visiems paslaugų teikėjams (infrastruktūros valdytojams, geležinkelio įmonėms, logistikos paslaugų teikėjams ir riedmenų parko valdytojams). Duomenys visada turi atitikti tikrąją būseną. Jei informacijos rinkmena naudojama kartu su TAP TSS, jos rengimas ir keitimas turi atitikti TAP TSS, kad būtų gauta optimali sinergija.

Europos Sąjungos geležinkelių agentūra centralizuotai saugos ir tvarkys vienintelius šių informacinių duomenų kodus:

Agentūra saugos vietos kodų ir įmonių kodų informacijos rinkmenos kopiją. Su šiais duomenimis gali susipažinti kiekvienas pateikęs atskirą prašymą ir laikydamasis intelektinės nuosavybės teisės.

Kitų kodų sąrašai nustatyti I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS D.2 priedo F priedėlyje „TAF TSS duomenų ir pranešimų pavyzdys“.

4.2.10.2.    Vagonų ir įvairiarūšio vežimo vienetų judėjimo duomenų bazė (neprivaloma)

Kad būtų galima sekti traukinių ir vagonų judėjimą, gali būti įdiegta vagonų ir įvairiarūšio vežimo vienetų judėjimo duomenų bazė, atnaujinama realiuoju laiku po kiekvieno aktualaus įvykio. Įgalioti subjektai, tokie kaip prižiūrėtojai ir riedmenų parko valdytojai, gali turėti prieigą prie svarbių duomenų, kad galėtų vykdyti savo funkcijas pagal dvišalius susitarimus.

Vadovaujančios geležinkelio įmonės ir kitų geležinkelio įmonių ryšys bendradarbiavimo režimu grindžiamas vagonų ir (arba) įvairiarūšio vežimo vienetų numeriais. Todėl geležinkelio įmonė, kuri ryšį su infrastruktūros valdytojais palaiko traukinio lygmeniu, turi suskaidyti šią informaciją į susijusią su vagonais ir į susijusią su įvairiarūšio vežimo vienetais. Ši su vagonais ir įvairiarūšio vežimo vienetais susijusi informacija gali būti saugoma vagonų ir įvairiarūšio vežimo vienetų judėjimo duomenų bazėje. Siekiant informuoti užsakovą, vagonų ir įvairiarūšio vežimo vienetų judėjimo duomenų bazėje daromi nauji informacijos apie traukinių judėjimą įrašai arba tokie įrašai atnaujinami. Vagono arba įvairiarūšio vežimo vieneto judėjimo dalis duomenų bazėje parengiama iš karto, kai iš užsakovo gaunamas vagonų arba įvairiarūšio vežimo vieneto išleidimo laikas. Šis išleidimo laikas yra pirmasis vagono judėjimo įrašas vagonų ir įvairiarūšio vežimo vienetų judėjimo duomenų bazėje, susijęs su pačiu vežimo reisu. Vagono judėjimo pranešimai yra aprašyti 4.2.7 skirsnyje „Vagono judėjimas“. Ši duomenų bazė prieinama per bendrąją sąsają (4.2.11.1 skirsnis „Bendroji architektūra“ ir 4.2.11.6 skirsnis „Bendroji sąsaja“).

Vagonų ir įvairiarūšio vežimo vienetų judėjimo duomenų bazė yra svarbiausia duomenų bazė vagonų judėjimui sekti, taip pat dalyvaujančių geležinkelio įmonių ir vadovaujančios geležinkelio įmonės ryšiui palaikyti. Šioje duomenų bazėje matomas vagono ir įvairiarūšio vežimo vieneto judėjimas nuo išvykimo iki galutinio pristatymo į užsakovo atsarginį kelią, kartu su numatomu perdavimo laiku ir tikruoju buvimo skirtingose vietose laiku iki galutinio pristatymo numatomo atvykimo laiko. Duomenų bazėje taip pat rodomos įvairios riedmenų būsenos, pvz.:

4.2.10.3.    Papildomi duomenų bazėms taikomi reikalavimai

Kiekviena sistema (duomenų bazė) turi būti aiškiai apibrėžta ir jos duomenų nuoseklumas turi būti palaikomas duomenų prieinamumo taisyklėmis.

4.2.11.    Tinklų naudojimas ir ryšiai

4.2.11.1.    Bendroji architektūra

IT architektūros tikslas – užtikrinti visiems geležinkelių sektoriaus subjektams galimybę keistis informacija saugioje ir patikimoje aplinkoje bendroje Europos geležinkelių erdvėje.

Ilgainiui atsiras su šiuo posistemiu susijusi didelė ir sudėtinga geležinkelio telematikos priemonių sąveikos bendruomenė, kurią sudarys šimtai dalyvaujančių subjektų (geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ir t. t.), kurie konkuruodami ir (arba) bendradarbiaudami tenkins rinkos poreikius.

Tinklo ir ryšių infrastruktūra, palaikanti tokią geležinkelio sąveikos bendriją, bus grindžiama bendra keitimosi informacija architektūra, kurią žino ir taiko visi jos dalyviai.

Siūloma keitimosi informacija architektūra:

Keitimosi informacija architektūra grindžiama ilgalaikiais IT sektoriaus bendraisiais standartais, kurie, atsižvelgiant į nustatytą riziką, užtikrina tinkamą kibernetinio saugumo lygį. Sąveikaujant visiems subjektams turi būti teikiamas centralizuotų paslaugų rinkinys ir taip užtikrinamas bendras geležinkelio sąveikos vientisumas ir nuoseklumas.

Architektūros koncepcijos įgyvendinimas, pvz., lygiarangių subjektų ryšys, grindžiamas bendrosios sąsajos techniniais standartais, aprašytais I priedėlyje nurodytame techniniame dokumente ERA-TD-104 D2 priedo E priedėlyje „Bendroji sąsaja“.

Grafiškai bendroji architektūra yra pavaizduota I priedėlio sąraše nurodytame dokumente – TAF TSS A.5 priedo „TAF TSS paveikslai ir pranešimų sekos diagramos“ 1.5 skirsnyje.

4.2.11.2.    Tinklas ir saugumas

Tinklas šiuo atveju yra ryšio metodas ir koncepcija, o ne fizinis tinklas.

Tinklas užtikrina būtiną kibernetinio saugumo lygį.

Geležinkelių sąveika grindžiama bendra keitimosi informacija architektūra, kurią žino ir taiko visi dalyviai; taip skatinami nauji dalyviai, ypač užsakovai, ir mažinamos kliūtys jiems prisidėti.

Saugumo koncepcija gali būti įgyvendinta įvairiuose dviejų lygiarangių subjektų ryšio struktūros lygmenyse.

Kad būtų pasiektas aukštas saugumo lygis, visi pranešimai turi būti savarankiški, o tai reiškia, kad pranešimo informacija yra apsaugota ir gavėjas gali patikrinti pranešimo autentiškumą. Tai gali būti išspręsta taikant šifravimo ir parašo schemą, panašią į elektroninio pašto šifravimą.

4.2.11.3.    Šifravimas

Atsižvelgiant į verslo reikalavimus, duomenims perduoti ir saugoti gali būti naudojamas nesimetrinis arba simetrinis šifravimas. Šiuo tikslu turi būti įgyvendinta viešojo rakto infrastruktūra (PKI).

Šifravimas grindžiamas bendrosios sąsajos techniniais standartais, aprašytais I priedėlyje nurodytame techniniame dokumente ERA-TD-104 D2 priedo E priedėlyje „Bendroji sąsaja“.

4.2.11.4.    Centrinė saugykla

Centrinė saugykla turi gebėti apdoroti:

Už centrinės saugyklos valdymą turėtų atsakyti nekomercinė jungtinė Europos organizacija. Jei centrinė saugykla naudojama kartu su TAP TSS, jos rengimas ir pakeitimai turi būti atliekami kuo tiksliau laikantis įgyvendintos TAP TSS, kad būtų gauta optimali sinergija.

4.2.11.5.    Bendroji sąsaja

TSS laikymasis, kiek tai susiję su duomenų mainais, reiškia keitimąsi TAF duomenų katalogo privalomais elementais (XSD) pagal TAF TSS 4.2 skirsnio nuostatas.

Tam gali būti naudojamos bendrosios sąsajos specifikacijos, įskaitant XSD naudojimą be jokio konkretaus dalyvaujančių šalių susitarimo. Bendrosios sąsajos specifikacijos turėtų būti reguliariai pritaikomos atsižvelgiant į naujas ryšio technologijas.

Jei yra sudarytas konkretus dalyvaujančių šalių susitarimas, galima naudoti bet kokių ryšio technologijų derinį, jei tik jis dera su bendrosios sąsajos specifikacijomis.

Bendroji sąsaja turi gebėti apdoroti:

Kiekvienam bendrosios sąsajos objektui suteikiama prieiga prie visų pagal TSS reikalingų kiekvieno vagonų prižiūrėtojo, vadovaujančios geležinkelio įmonės, geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojo ir kt. duomenų, nepaisant to, ar atitinkamos duomenų bazės yra centrinės, ar atskiros (taip pat žr. I priedėlio sąraše nurodytą dokumentą – TAF TSS A.5 priedo „TAF TSS paveikslai ir pranešimų sekos diagramos“ 1.6 skirsnį).

Jei bendroji sąsaja naudojama kartu su TAP TSS, jos rengimas ir pakeitimai turi būti atliekami kuo tiksliau laikantis įgyvendintos TAP TSS, kad būtų gauta optimali sinergija. Remiantis gaunamų pranešimų autentiškumo patikrinimu galima įdiegti būtiniausią pranešimų patvirtinimo lygį:

Minėtoms užduotims atlikti bendroji sąsaja naudoja centrinėje saugykloje esančią informaciją.

Jei subjektas naudoja vietinę centrinės saugyklos kopiją, jis privalo savo priemonėmis užtikrinti, kad ta kopija būtų tiksli ir aktuali centrinės saugyklos kopija.

4.2.11.6.    Protokolai

Gali būti naudojami tik pagrindinių interneto protokolų rinkinio (vadinamųjų TCP/IP, UDP/IP ir t. t.) protokolai.

4.3.    Funkcinės ir techninės sąsajų specifikacijos

Atsižvelgiant į 3 skirsnyje nurodytus esminius reikalavimus, čia pateikiamos funkcinės ir techninės sąsajų specifikacijos.

4.3.1.    Sąsajos su infrastruktūros TSS

Infrastruktūros posistemis apima traukinių eismo valdymo, sekimo ir navigacijos sistemas: techninius duomenų apdorojimo ir telekomunikacijų įrenginius, skirtus tolimojo susisiekimo keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms teikti tinkle, kad būtų užtikrintas saugus ir darnus tinklo eksploatavimas ir veiksmingas traukinių eismo valdymas.

Telematikos priemonių, skirtų krovinių vežimo paslaugoms teikti, posistemyje naudojami infrastruktūros valdytojo pateikti eksploatavimui reikalingi duomenys yra nustatyti traukinio linijos sutartyje ir gali būti papildyti infrastruktūros apribojimų duomenimis. Taigi tarp šios TSS ir infrastruktūros TSS tiesioginės sąsajos nėra.

4.3.2.    Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS

Ryšys su kontrole, valdymu ir signalizacija yra tik per:

4.3.3.    Sąsajos su riedmenų posistemiu

Telematikos priemonių, skirtų krovinių vežimo paslaugoms teikti, posistemyje nurodomi reikiami riedmenų techniniai ir eksploatavimo duomenys.

Riedmenų TSS nustatomos vagono charakteristikos. Jei vagono charakteristikos pasikeičia, jos turi būti atnaujintos informacinėse riedmenų duomenų bazėse vykdant einamąją duomenų bazės priežiūrą. Taigi šios TSS ir riedmenų TSS tiesioginės sąsajos nėra.

4.3.4.    Sąsajos su traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemyje nurodomos procedūros ir naudojama įranga, leidžianti skirtingus struktūrinius posistemius nuosekliai eksploatuoti įprastomis ir pablogėjusiomis sąlygomis, visų pirma įskaitant traukinių valdymą, traukinių eismo planavimą ir valdymą.

Telematikos priemonių, skirtų krovinių vežimo paslaugoms teikti, posistemyje daugiausia nurodomos krovinių vežimo paslaugoms skirtos priemonės, įskaitant tikralaikį krovinių ir traukinių stebėjimą, taip pat sąsajų su kitų rūšių transportu valdymą. Siekiant užtikrinti nuoseklumą tarp abiejų TSS, taikoma čia aprašyta tvarka.

Kai bus parengtos ir (arba) keičiamos su šios TSS reikalavimais susijusios traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS, turės būti tariamasi su įstaiga, atsakinga už šią TSS.

Jei būtų keičiamos šios su traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS nurodytais eksploatavimo reikalavimais susijusios TSS, turi būti tariamasi su įstaiga, atsakinga už traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS.

4.3.5.    Sąsajos su telematikos priemonių, skirtų keleivių vežimo paslaugoms teikti, posistemiu

4.4.    Eksploatavimo taisyklės

Atsižvelgiant į 3 skirsnyje nurodytus esminius reikalavimus, čia pateikiamos konkrečios posistemio, kuriam taikoma ši TSS, eksploatavimo taisyklės.

4.4.1.    Duomenų kokybė

Užtikrinant duomenų kokybę, TSS pranešimo siuntėjas bus atsakingas už pranešimo duomenų turinio teisingumą pranešimo siuntimo metu. Jei duomenų kokybei užtikrinti turimi šaltinio duomenys iš duomenų bazių, suteiktų pagal TSS, tose duomenų bazėse esantys duomenys turi būti naudojami duomenų kokybei užtikrinti.

Jei duomenų kokybei užtikrinti šaltinio duomenys nėra suteikiami iš duomenų bazių, suteiktų kaip šios TSS dalis, pranešimo siuntėjas, naudodamasis savo ištekliais, turi atlikti duomenų kokybės užtikrinimo patikrinimą.

Duomenų kokybės užtikrinimą sudaro palyginimas su duomenimis iš duomenų bazių, suteiktų kaip šios TSS dalis, kaip aprašyta pirmiau, bei tam tikrais atvejais loginėmis patikromis, siekiant užtikrinti duomenų ir pranešimų pateikimą laiku ir nuoseklumą.

Duomenys yra aukštos kokybės, jei jie yra tinkami naudoti pagal paskirtį, t. y. jie:

Duomenų kokybę daugiausia apibūdina:

Tikslumas

Reikiama informacija (duomenys) turi būti kaupiama kuo ekonomiškiau. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei registruojami tik pirminiai viso vežimo duomenys ir tik vieną kartą. Todėl pirminiai duomenys turėtų būti įvedami į sistemą kuo arčiau jų šaltinio, kad juos būtų galima visiškai integruoti vykdant bet kurią paskesnio apdorojimo operaciją.

Išsamumas

Prieš išsiunčiant pranešimus, pagal metaduomenis turi būti patikrintas išsamumas ir sintaksė. Taip išvengiama nebūtinos informacijos perdavimo tinklu.

Pagal metaduomenis turi būti tikrinamas ir visų gaunamų pranešimų išsamumas.

Nuoseklumas

Siekiant užtikrinti nuoseklumą, turi būti įgyvendintos veiklos taisyklės. Turėtų būti vengiama dvigubų įrašų, o duomenų savininkas turėtų būti aiškiai įvardytas.

Šių veiklos taisyklių įgyvendinimo pobūdis priklauso nuo taisyklės sudėtingumo. Nesudėtingoms taisyklėms įgyvendinti pakanka nustatyti duomenų bazių apribojimus ir įvykių sužadinimo sąlygas. Sudėtingesnėms taisyklėms, kurioms reikia duomenų iš įvairių lentelių, turi būti įdiegtos patikimumo tikrinimo procedūros, kuriomis duomenų versijos nuoseklumas patikrinamas prieš suformuojant sąsajos duomenis ir imant naudoti naują duomenų versiją. Turi būti užtikrinta, kad perduodami duomenys būtų tikrinami pagal nustatytas veiklos taisykles.

Pateikimas laiku

Svarbu informaciją pateikti, kai jos reikia. Kadangi duomenų saugojimo arba pranešimų siuntimo sužadinimas yra tiesiogiai iš IT sistemos vykdomas įvykis, dėl pateikimo laiku sunkumų nekyla, jei sistema yra tinkamai suprojektuota pagal veiklos procesų reikmes. Tačiau daugeliu atvejų pranešimo siuntimą pradeda operatorius arba jis bent jau grindžiamas papildomais operatoriaus veiksmais. Kad būtų įvykdyti pateikimo laiku reikalavimai, duomenys turi būti atnaujinami kuo greičiau, kartu siekiant užtikrinti, kad automatiškai sistemos siunčiamuose pranešimuose bus tikrieji duomenys.

Pagal išsamias IT specifikacijas turi būti nustatytas atsako į užklausas laikas, atsižvelgiant į įvairias taikymo sritis ir vartotojų tipą. Visi duomenys turi būti atnaujinami ir jais keičiamasi kuo greičiau.

Duomenų kokybės rodikliai

Išsamiose IT specifikacijose apibrėžiamos šios tinkamos procentinės vertės:

4.4.2.    Centrinės saugyklos eksploatavimas

Centrinės saugyklos funkcijos yra apibrėžtos 4.2.11.5 skirsnyje „Centrinė saugykla“. Siekiant užtikrinti duomenų kokybę, centrinę saugyklą eksploatuojantis subjektas yra atsakingas už metaduomenų atnaujinimą ir kokybę, taip pat už prieigos kontrolės administravimą. Metaduomenų kokybės, t. y. išsamumo atžvilgiu pasakytina, kad nuoseklumas, pateikimas laiku ir tikslumas suteikia galimybę užtikrinti tinkamą saugyklos veikimą, būtiną šios TSS taikymo tikslais.

4.5.    Techninės priežiūros taisyklės

Atsižvelgiant į 3 skirsnyje nurodytus esminius reikalavimus, čia pateikiamos konkrečios posistemio, kuriam taikoma ši TSS, techninės priežiūros taisyklės.

Vežimo paslaugos kokybė turi būti užtikrinta, net jei duomenų apdorojimo įranga buvo visiškai ar iš dalies sugedusi. Todėl patartina diegti sudvejintas sistemas arba kompiuterius, kurie yra ypač patikimi ir kurių veikimas nenutrūksta dėl techninės priežiūros.

Įvairių duomenų bazių techninės priežiūros aspektai aptarti 4.2.10.3 skirsnyje „Papildomi duomenų bazėms taikomi reikalavimai“.

4.6.    Profesinė kvalifikacija

Čia pateikiamos personalo profesinės kvalifikacijos, reikalingos atitinkamam posistemiui eksploatuoti ir techninei priežiūrai atlikti ir TSS įgyvendinti.

Šiai TSS įgyvendinti nereikia visiškai naujos techninės ir programinės įrangos sistemos ir naujo personalo. TSS reikalavimams įgyvendinti reikia atlikti tik esamo personalo jau vykdomo eksploatavimo pakeitimus, patobulinimus arba išplėsti funkcijas. Todėl, be galiojančių nacionalinių ir Europos profesinės kvalifikacijos taisyklių, papildomų reikalavimų nėra.

Prireikus papildomo personalo, mokymas neturėtų būti vien parodymas jiems, kaip dirbti su įranga. Personalo narys turi žinoti ir suprasti konkretų savo vaidmenį visame vežimo procese. Visų pirma personalas turi būti informuotas apie reikalavimą išlaikyti aukštą darbo atlikimo lygį, kadangi tai yra lemiamas veiksnys tolesniame etape apdorotinos informacijos patikimumui užtikrinti.

Traukinių sudėčiai ir eksploatavimui reikalinga profesinė kvalifikacija apibrėžta traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS.

4.7.    Sveikatos ir darbo saugos sąlygos

Čia pateikiamos personalo sveikatos ir darbo saugos sąlygos, reikalingos atitinkamam posistemiui eksploatuoti ir techninei priežiūrai atlikti (arba pagal techninę taikymo sritį, kaip apibrėžta 1.1 punkte) ir TSS įgyvendinti.

Be galiojančių nacionalinių ir Europos sveikatos ir darbo saugos taisyklių, papildomų reikalavimų nėra.

5.    SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.    Apibrėžtis

Pagal Direktyvos (ES) 2016/797 2 straipsnio 7 punktą:

„sąveikos sudedamosios dalys – bet kuri nedaloma įrengimo sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas arba sukomplektuotas blokas, įtrauktas arba ketinamas įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso geležinkelių sistemos sąveika, įskaitant ir materialius objektus, ir nematerialius objektus“.

5.2.    Sudedamųjų dalių sąrašas

Sąveikos sudedamosioms dalims taikomos atitinkamos Direktyvos (ES) 2016/797 nuostatos.

Telematikos priemonių, skirtų krovinių vežimo paslaugoms teikti, posistemio sąveikos sudedamųjų dalių nenustatyta.

Šios TSS reikalavimams įvykdyti reikia tik standartinės informacinių technologijų įrangos, be jokių konkrečių sąveikos aspektų geležinkeliuose. Tai taikoma techninės įrangos komponentams, standartinei operacinei sistemai ir duomenų bazėms naudojamai programinei įrangai. Taikomoji programinė įranga yra individuali kiekvienam naudotojui ir gali būti pritaikyta bei tobulinama pagal individualų tikrąjį funkcionalumą ir poreikius. Taikomųjų sistemų integravimo architektūros pasiūlyme daroma prielaida, kad jų vidiniai informacijos modeliai gali būti skirtingi. Taikomųjų sistemų integravimas apibrėžiamas kaip procesas, kuriuo pasiekiama, kad atskirai suprojektuotos taikomosios sistemos veiktų kartu.

5.3.    Sudedamųjų dalių charakteristikos ir specifikacijos

Žr. 5.2 skirsnį; telematikos priemonių, skirtų krovinių vežimo paslaugoms teikti, techninei sąveikos specifikacijai neaktualu.

6.    SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.1.    Sąveikos sudedamosios dalys

6.1.1.    Vertinimo procedūros

Telematikos priemonių, skirtų krovinių vežimo paslaugoms teikti, techninei sąveikos specifikacijai neaktualu.

6.1.2.    Modulis

Telematikos priemonių, skirtų krovinių vežimo paslaugoms teikti, techninei sąveikos specifikacijai neaktualu.

6.2.    Telematikos priemonių, skirtų krovinių vežimo paslaugoms teikti, posistemis

Pagal Direktyvos (ES) 2016/797 II priedą posistemiai suskirstyti pagal struktūrines ir funkcines sritis.

Struktūrinės srities posistemių atitikties TSS vertinimas yra privalomas. Telematikos priemonių, skirtų krovinių vežimo paslaugoms teikti, posistemis priklauso funkcinei sričiai, todėl šioje TSS atitikties vertinimo modulių nenustatoma.

6.2.1.    IT priemonių suderinamumo vertinimas

Galima prašyti, kad Agentūra įvertintų Europos geležinkelių sektoriuje diegiamų IT priemonių projektų atitiktį TSS reikalavimams.

Prie vertinimo prašymo pridedama:

Per tris mėnesius nuo išsamumo patvirtinimo Agentūra atlieka TAF TSS atitikties testą ir pareiškėjui pateikia atitikties vertinimo ataskaitą. Atitikties ataskaitoje aprašomi šie aspektai:

Gali būti pateikiami ir kiti nei XML pranešimai, kad būtų nustatyta, ar juose yra TAF TSS nustatyti privalomi elementai. Tokiu atveju vietoje IT sistemos XSD rinkmenos (-ų) pateikiamas pranešimo struktūros aprašas, kuriame aprašomi duomenų elementai arba laukai, kai tinkama, nurodant taikytą standartą (-us) ir jo (jų) versiją.

7.    ĮGYVENDINIMAS

7.1.    Įvadas

Ši TSS taikoma telematikos priemonių, skirtų krovinių vežimo paslaugoms, posistemiui. Šis posistemis pagal Direktyvos (ES) 2016/797 II priedą yra funkcinis posistemis. Todėl šios TSS taikymas nėra grindžiamas naujo, atnaujinamo arba modernizuojamo posistemio sąvoka, kaip įprasta su struktūriniais posistemiais susijusių TSS taikymo atveju, išskyrus konkrečius TSS nurodytus atvejus.

7.2.    Pakeitimų valdymas

7.2.1.    Pakeitimų valdymo procesas

Nustatomos pakeitimų valdymo procedūros, kurias taikant užtikrinama, kad su pakeitimu susijusios sąnaudos bei nauda būtų tinkamai išnagrinėtos ir kad pakeitimo įgyvendinimas būtų kontroliuojamas. Šias procedūras nustato, įdiegia, palaiko ir tvarko Agentūra; jas sudaro:

Pakeitimų kontrolės valdyba sudaroma iš Agentūros, geležinkelio sektoriui atstovaujančių organų ir valstybių narių. Toks šalių dalyvavimas užtikrina, kad numatyti pakeitimai bus tinkamai išnagrinėti ir jų pasekmės bendrai įvertintos. Numatyta, kad galiausiai Pakeitimų kontrolės valdyba bus atiduota Agentūros globai.

7.2.2.    Specifinis šio reglamento I priedėlyje išvardytų dokumentų pakeitimų valdymo procesas

Šio reglamento I priedėlyje išvardytų dokumentų pakeitimų valdymo tvarką nustato Agentūra pagal šiuos kriterijus:

I priedėlis.

Techninių dokumentų sąrašas

Galiojanti šių techninių dokumentų versija skelbiama Agentūros interneto svetainėje.

II PRIEDĖLIS.

Žodynėlis

III priedėlis

Užduotys, kurias vykdo Telematikos priemonių, skirtų krovinių arba keleivių vežimo paslaugoms teikti, nacionalinė ryšių palaikymo institucija (NCP)

( 1 ) 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/773 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio sąveikos techninės specifikacijos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2012/757/ES (OL L 139 I, 2019 5 27, p. 5).

( 2 ) 2011 m. gegužės 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 445/2011 dėl subjektų, atsakingų už prekinių vagonų priežiūrą, sertifikavimo sistemos, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 653/2007 (OL L 122, 2011 5 11, p. 22).