a) Direktyvos 2008/57/EB I priedo 1.1 punkte apibrėžtam transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos tinklui;

b) Direktyvos 2008/57/EB I priedo 2.1 punkte apibrėžtam transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos tinklui;

c) kitoms Sąjungos geležinkelių sistemos tinklo dalims;

a) 1 dalyje nurodytas nacionalines taisykles;

b) atitikties vertinimo ir patikros procedūras, kurias reikia atlikti, kad būtų taikomos 1 dalyje nurodytos nacionalinės taisyklės;

c) įstaigas, pagal Direktyvos 2008/57/EB 17 straipsnio 3 dalį paskirtas atlikti atitikties vertinimo ir patikros procedūras, susijusias su priedo 7.4.2 punkte nurodytais specifiniais atvejais.

a) prieš išduodama EB sertifikatą pagal Direktyvos 2008/57/EB 18 straipsnį, paskelbtoji įstaiga tinkamai nustato priežastis, kodėl sąveikos sudedamosios dalys nesertifikuotos;

b) pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB ( 1 ) 16 straipsnio 2 dalies c punktą nacionalinės saugos institucijos, vykdydamos leidimų išdavimo procedūras, apie nesertifikuotų sąveikos sudedamųjų dalių naudojimą praneša savo metinėje ataskaitoje, nurodytoje Direktyvos 2004/49/EB 18 straipsnyje.

— priežastį, dėl kurios TSS taikoma tik iš dalies,

— vietoj TSS taikomas technines charakteristikas,

— įstaigas, atsakingas už Direktyvos 2008/57/EB 18 straipsnyje nurodytos patikros procedūros taikymą.

a) posistemiams, kuriems leidimai išduoti pagal tuos sprendimus;

b) naujų, atnaujinamų arba tobulinamų posistemių projektams, kurie šio reglamento paskelbimo dieną yra gerokai pažengę arba yra vykdomos sutarties dalykas.

1) Pagal Direktyvos 2008/57/EB 1 straipsnį ši TSS susijusi su Sąjungos geležinkelių sistemos energijos posistemiu ir techninės priežiūros posistemio dalimi.

2) Energijos posistemis apibrėžtas Direktyvos 2008/57/EB II priedo 2.2 punkte.

3) Šios TSS techninė taikymo sritis tiksliau apibrėžta šio reglamento 2 straipsnyje.

1) Pagal Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 3 dalį šioje TSS:

a) nurodyta numatoma jos taikymo sritis (2 skirsnis);

b) nustatomi esminiai energijos posistemiui keliami reikalavimai (3 skirsnis);

c) nustatomos funkcinės ir techninės specifikacijos, kurias turi atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais (4 skirsnis);

d) nustatomos sąveikos sudedamosios dalys ir sąsajos, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, ir kurios yra būtinos sąveikai Sąjungos geležinkelių sistemoje pasiekti (5 skirsnis);

e) kiekvienu nagrinėjamu atveju nurodoma, kokios procedūros taikomos norint įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį arba tinkamumą naudoti arba atlikti posistemių EB patikrą (6 skirsnis);

f) nustatomas šios TSS įgyvendinimo planas (7 skirsnis);

g) nurodoma atitinkamų darbuotojų profesinė kvalifikacija, profesinės sveikatos ir darbo saugos sąlygos, būtinos darbe atitinkamam posistemiui eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti, taip pat šiai TSS įgyvendinti (4 skirsnis).

2) Pagal Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 5 dalį specifinių atvejų nuostatos pateiktos 7 skirsnyje.

3) Šios TSS reikalavimai galioja bet kurio pločio vėžės sistemoms, kurioms taikoma ši TSS, nebent tam tikroje pastraipoje būtų rašoma apie konkretaus pločio vėžės sistemą arba konkretų nominalų vėžės plotį.

1) Ši TSS apima visus sąveikai užtikrinti būtinus stacionarius įrenginius, kurių reikia traukiniui tiekti traukos energiją.

2) Energijos posistemį sudaro:

3) Pagal Direktyvos 2008/57/EB II priedo 2.2 punktą elektros energijos suvartojimo matavimo sistemos kelio įranga (šioje TSS – antžeminė energijos duomenų rinkimo sistema) aprašyta šios TSS 4.2.17 punkte.

1) Energijos tiekimo sistemos paskirtis – kiekvienam traukiniui tiekti energiją, kad būtų laikomasi numatyto tvarkaraščio.

2) Pagrindiniai energijos tiekimo sistemos parametrai apibrėžti 4.2 punkte.

1) Tikslas – užtikrinti patikimą nuolatinį energijos perdavimą iš energijos tiekimo sistemos į riedmenis. Orinės kontaktinės linijos ir pantografo sąveika yra svarbus sąveikos aspektas.

2) Pagrindiniai orinės kontaktinės linijos geometrijos ir srovės ėmimo kokybės parametrai nustatyti 4.2 punkte.

1) Kad būtų užtikrintos planuojamos eksploatacinės charakteristikos, energijos posistemis turi sąsajų su kitais geležinkelių sistemos posistemiais. Šie posistemiai yra:

a) riedmenys;

b) infrastruktūra;

c) kelio kontrolė, valdymas ir signalizacija;

d) riedmens kontrolė, valdymas ir signalizacija;

e) traukinių eismo organizavimas ir valdymas.

2) Šių sąsajų funkcinė ir techninė specifikacijos pateiktos šios TSS 4.3 punkte.

1) Visa geležinkelių sistema, kuriai taikoma Direktyva 2008/57/EB ir kurios dalis yra energijos posistemis, yra integruota sistema, kurios nuoseklumas turi būti tikrinamas. Nuoseklumas pirmiausia turi būti tikrinamas pagal energijos posistemio specifikacijas, pagal jo sąsajas su sistema, į kurią jis yra integruotas, taip pat pagal eksploatavimo ir techninės priežiūros taisykles. Pagal funkcines ir technines posistemio ir jo sąsajų specifikacijas, aprašytas 4.2 ir 4.3 punktuose, konkrečių technologijų ar techninių sprendimų taikyti neprivaloma, išskyrus kai tai būtina geležinkelių tinklo sąveikai užtikrinti.

2) Tačiau inovaciniams sąveikos sprendimams, kurie neatitinka šioje TSS nustatytų reikalavimų ir negali būti vertinami taip, kaip nustatyta šioje TSS, reikia naujų specifikacijų ir (arba) vertinimo metodų. Kad technologinės naujovės būtų įmanomos, šios specifikacijos ir vertinimo metodai kuriami pagal 6.1.3 ir 6.2.3 punktuose aprašytą inovacinių sprendimų procesą.

3) Atsižvelgiant į visus taikytinus esminius reikalavimus energijos posistemis apibūdinamas 4.2–4.7 punktuose nurodytomis specifikacijomis.

4) Energijos posistemio EB patikros procedūros nurodytos šios TSS 6.2.4 punkte ir B priedėlio B.1 lentelėje.

5) Specifinius atvejus žr. 7.4 punkte.

6) Jei šioje TSS daroma nuoroda į EN standartus, EN standartuose esantys variantai (dar vad. „nacionaliniais nuokrypiais“ arba „specialiomis nacionalinėmis sąlygomis“) netaikytini ir nėra šios TSS dalis.

a) didžiausiu geležinkelio linijos greičiu;

b) traukinio tipu (-ais);

c) geležinkelių susisiekimo reikalavimais;

d) traukinių naudojamąja galia ties pantografais.

4.2.2.1. Energijos tiekimas

a) Įtampa ir dažnis (4.2.3);

b) Energijos tiekimo sistemos eksploatacinės charakteristikos (4.2.4);

c) Leidžiamoji srovinė stovinčio traukinio apkrova nuolatinės srovės sistemose (4.2.5);

d) Rekuperacinis stabdymas (4.2.6);

e) Elektros įrenginių apsaugos koordinavimo priemonės (4.2.7);

f) Harmonikos ir dinaminis poveikis traukos energijos tiekimo kintamosios srovės sistemoms (4.2.8);

4.2.2.2. Orinės kontaktinės linijos geometrija ir srovės ėmimo kokybė

a) Orinės kontaktinės linijos geometrija (4.2.9);

b) Pantografo gabaritas (4.2.10);

c) Vidutinė pantografo prispaudimo jėga (4.2.11);

d) Srovės ėmimo dinaminės sąlygos ir kokybė (4.2.12);

e) Orinės kontaktinės linijos konstrukcija atsižvelgiant į atstumą tarp pantografų (4.2.13);

f) Kontaktinio laido medžiaga (4.2.14);

g) Fazių atskyrimo sekcijos (4.2.15);

h) Sistemų atskyrimo sekcijos (4.2.16);

4.2.2.3. Antžeminė energijos duomenų rinkimo sistema (4.2.17);

4.2.2.4. Apsaugos nuo elektros smūgio priemonės (4.2.18)

1) Energijos posistemio įtampa ir dažnis – viena iš keturių sistemų, nustatytų pagal 7 skirsnį:

a) AC 25 kV, 50 Hz;

b) AC 15 kV, 16,7 Hz;

c) DC 3 kV;

d) DC 1,5 kV.

2) Pasirinktos sistemos įtampos ir dažnio vertės ir ribos atitinka standarto EN 50163:2004 4 skirsnį.

a) didžiausią traukinio srovę (4.2.4.1);

b) traukinių galios koeficientą ir vidutinę naudingąją įtampą (4.2.4.2).

1) Nuolatinės srovės sistemų orinė kontaktinė linija suprojektuojama taip, kad būtų atspari 300 A (1,5 kV tiekimo sistemoje) ir 200 A (3 kV tiekimo sistemoje) srovei, tenkančiai vienam stovinčio traukinio pantografui.

2) Leidžiamoji stovinčio traukinio srovinė apkrova pasiekiama bent su bandomąja statinės pantografo prispaudimo jėgos verte, nurodyta standarto EN 50367:2012 7.2 punkto 4 lentelėje.

3) Orinė kontaktinė linija projektuojama atsižvelgiant į standarto EN 50119:2009 5.1.2 punkte nurodytas temperatūros ribas.

1) Energijos tiekimo kintamosios srovės sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad naudojant rekuperacinį stabdymą būtų galima energiją sklandžiai perduoti kitiems traukiniams arba kitais būdais.

2) Energijos tiekimo nuolatinės srovės sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad naudojant rekuperacinį stabdymą būtų galima energiją bent perduoti kitiems traukiniams.

1) Traukos energijos tiekimo sistemos ir riedmenų sąveika gali sukelti sistemos elektrinį nestabilumą.

2) Kad būtų užtikrintas sistemos suderinamumas, nustatomi harmonikų viršįtampiai yra mažesni už standarto EN 50388:2012 10.4 punkte nurodytas kritines vertes.

1) Orinė kontaktinė linija suprojektuojama taip, kad būtų galima naudoti pantografus, kurių vežimėlio geometrija nustatyta lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS 4.2.8.2.9.2 punkte, atsižvelgiant į šios TSS 7.2.3 punkte nustatytas taisykles.

2) Kontaktinio laido aukštis ir skersinis kontaktinio laido nuokrypis pučiant šoniniam vėjui yra veiksniai, nuo kurių priklauso geležinkelių tinklo sąveika.

1) 4.2.9.1 lentelėje pateikiami leidžiamieji kontaktinio laido aukščio duomenys.

2) Kaip kontaktinio laido aukščiai siejasi su darbiniais pantografo aukščiais, žr. standarto EN 50119:2009 1 paveikslą.

3) Kontaktinio laido aukštis pervažose nustatomas nacionalinėmis taisyklėmis arba pagal standarto EN 50122–1:2011 5.2.4 ir 5.2.5 punktus, jei nacionalinių taisyklių nėra.

4) 1 520 ir 1 524 mm vėžės sistemose kontaktinio laido aukščio vertės yra šios:

a) nominalus kontaktinio laido aukštis – tarp 6 000 ir 6 300 mm;

b) mažiausias projektinis kontaktinio laido aukštis – 5 550 mm;

c) didžiausias projektinis kontaktinio laido aukštis – 6 800 mm.

1) Didžiausias skersinis kontaktinio laido nuokrypis nuo kelio vidurio linijos pučiant šoniniam vėjui nustatytas 4.2.9.2 lentelėje.

2) Daugiabėgiame kelyje skersinio kontaktinio laido nuokrypio reikalavimas vykdomas kiekvienai bėgių porai (suprojektuotai eksploatuoti kaip atskiras kelias), kuri bus vertinama pagal TSS.

3) 1 520 mm vėžės sistema

1) Į mechaninį kinematinį pantografo gabaritą neturi patekti jokia energijos posistemio dalis (žr. D priedėlio D.2 paveikslą), išskyrus kontaktinį laidą ir jo šoninį laikiklį.

2) Sąveikių linijų mechaninis kinematinis pantografo gabaritas nustatomas D priedėlio D.1.2 punkte nurodytu metodu ir taikant lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS 4.2.8.2.9.2.1 ir 4.2.8.2.9.2.2 punktuose apibrėžtus pantografų profilius.

3) Šis gabaritas apskaičiuojamas kinematiniu metodu su šiomis vertėmis:

a) pantografo nuosvyriu epu 0,110 m apatiniame patikros aukštyje h′u = 5,0 m ir

b) pantografo nuosvyriu epu 0,170 m viršutiniame patikros aukštyje h′o = 6,5 m,

4) 1 520 mm vėžės sistema

1) Vidutinė pantografo prispaudimo jėga Fm yra statistinė vidutinė prispaudimo jėgos vertė. Fm sudaryta iš pantografo prispaudimo jėgos statinio, dinaminio ir aerodinaminio komponentų.

2) Kiekvienos energijos tiekimo sistemos Fm intervalai nustatyti standarto EN 50367:2012 6 lentelėje.

3) Orinės kontaktinės linijos projektuojamos taip, kad išlaikytų viršutinę projektinę Fm ribą, nustatytą standarto EN 50367:2012 6 lentelėje.

4) Kreivės taikomos greičiui iki 320 km/h. Didesniam kaip 320 km/h greičiui taikomos 6.1.3 punkte nustatytos procedūros.

1) Priklausomai nuo vertinimo metodo, orinės kontaktinės linijos dinaminių eksploatacinių charakteristikų ir kontaktinio laido pakilimo (esant projektiniam greičiui) vertės nustatytos 4.2.12 lentelėje.

2) Dydis S0 yra apskaičiuotas, sumodeliuotas arba išmatuotas kontaktinio laido pakilimas prie šoninio laikiklio normaliomis veikimo darbo sąlygomis, kai vieno arba daugiau pantografų Fm lygi viršutinei ribai, o važiuojama didžiausiu geležinkelio linijos greičiu. Jei šoninio laikiklio pakilimą fiziškai riboja orinės kontaktinės linijos konstrukcija, leidžiama reikalingą tarpą sumažinti iki 1,5S0 (žr. standarto EN 50119:2009 5.10.2 punktą).

3) Didžiausia jėga (Fmax) paprastai yra intervale Fm plius trys standartiniai nuokrypiai σmax; tam tikrose vietose vertės gali būti didesnės ir yra pateiktos standarto EN 50119:2009 4 lentelės 5.2.5.2 punkte. Nejudamųjų komponentų, pavyzdžiui, orinės kontaktinės linijos sistemose esančių sekcijos izoliatorių, atveju prispaudimo jėga gali siekti ne daugiau kaip 350 N.

1) Nuo kontaktinio laido medžiagos ir kontaktinių intarpų medžiagos derinio labai priklauso kontaktinių intarpų ir kontaktinio laido dėvėjimasis.

2) Leidžiamos kontaktinio intarpo medžiagos nustatytos lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS 4.2.8.2.9.4.2 punkte.

3) Leidžiamos kontaktinio laido medžiagos yra varis ir vario lydiniai. Kontaktinis laidas atitinka EN 50149:2012 standarto 4.2 punkto (išskyrus nuorodą į to standarto B priedą), 4.3 ir 4.6–4.8 punktų reikalavimus.

1) Projektuojant fazių atskyrimo sekcijas užtikrinama, kad traukiniai galėtų važiuoti iš vienos tokios sekcijos į kitą gretimą sekciją be dviejų fazių sujungimo. Prieš traukiniui įvažiuojant į fazių atskyrimo sekciją jo (traukos, pagalbinės įrangos ir neapkrauto transformatoriaus) energijos naudojimas sumažinamas iki nulio. Turi būti užtikrintos atitinkamos priemonės (išskyrus trumpą atskyrimo sekciją), kad fazių atskyrimo sekcijoje sustojęs traukinys galėtų vėl pradėti važiuoti.

2) Bendras neutralių sekcijų ilgis D nustatytas standarto EN 50367:2012 4 skirsnyje. Pagal standartą EN 50119:2009 skaičiuojant D gabaritus, atsižvelgiama į 5.1.3 punktą ir į šoninio laikiklio pakilimą S0.

a) fazių išskirstymo būdas, kai visi pantografai ilgiausiame, TSS atitinkančiame traukinyje yra neutralioje sekcijoje. Bendras neutralios sekcijos ilgis turi būti bent 402 m.

b) trumpesnė fazių išskirstymo sekcija su trimis izoliuotais persidengimais, kaip parodyta standarto EN 50367:2012 A priedo 1.4 punkte. Bendras neutralios sekcijos ilgis su gabaritais ir nuokrypomis mažesnis kaip 142 m.

1) Projektuojant sistemų atskyrimo sekcijas užtikrinama, kad traukiniai galėtų nuo vienos energijos tiekimo sistemos pervažiuoti prie gretimos kitokios energijos tiekimo sistemos nesujungdami abiejų sistemų. Yra du sistemų atskyrimo sekcijų pervažiavimo metodai:

a) pantografas pakeltas ir liečia kontaktinį laidą;

b) pantografas nuleistas ir neliečia kontaktinio laido.

2) Atsižvelgdami į vyraujančias aplinkybes greta veikiantys infrastruktūros valdytojai susitaria dėl a arba b punkto taikymo.

3) Bendras neutralių sekcijų ilgis D nustatytas standarto EN 50367:2012 4 skirsnyje. Pagal standartą EN 50119:2009 skaičiuojant D gabaritus, atsižvelgiama į 5.1.3 punktą ir į šoninio laikiklio pakilimą S0.

1) Prieš traukinio įvažiavimą į sistemų atskyrimo sekciją jo (traukos, pagalbinės įrangos ir neapkrauto transformatoriaus) energijos suvartojimas sumažinamas iki nulio.

2) Jei per sistemų atskyrimo sekcijas važiuojama pakėlus pantografus prie kontaktinio laido, jų konstrukcija ir veikimo principas tokie:

a) įvairių orinės kontaktinės linijos elementų geometrija užtikrina, kad pantografai nepadarytų trumpojo jungimo ir nesujungtų abiejų energijos sistemų;

b) energijos posistemyje turi būti numatytos priemonės išvengti abiejų gretimų energijos tiekimo sistemų sujungimo, jei srovės nepavyktų išjungti riedmens išjungikliu (-iais);

c) kontaktinio laido aukščio pokytis visoje atskyrimo sekcijoje atitinka standarto EN 50119:2009 5.10.3 punkte nustatytus reikalavimus.

1) Šis variantas pasirenkamas, jei negalima užtikrinti eksploatavimo su pakeltu pantografu sąlygų.

2) Jei per sistemų atskyrimo sekciją važiuojama nuleidus pantografus, jos konstrukcija užtikrina, kad atsitiktinai paliktas pakeltas pantografas elektriškai nesujungtų dviejų energijos tiekimo sistemų.

1) Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS 4.2.8.2.8 punkte pateikti reikalavimai, taikomi riedmenyse įrengtoms energijos matavimo sistemoms, kurių paskirtis – suformuoti ir pateikti kompiliuotus energijos sąskaitų išrašymo duomenis antžeminei energijos duomenų rinkimo sistemai.

2) Antžeminė energijos duomenų rinkimo sistema pagal standarto EN 50463–3:2017 4.12 punkte nurodytus reikalavimus gauna, saugo ir eksportuoja energijos sąskaitų išrašymo duomenis jų negadindama.

3) Antžeminė energijos duomenų rinkimo sistema turi atitikti visus LOC&PAS TSS 4.2.8.2.8.4 punkte ir standarto EN 50463–4:2017 4.3.6 ir 4.3.7 punktuose nustatytus duomenų mainų reikalavimus.

1) Galios valdymo sąsaja yra energijos ir riedmenų posistemių sąsaja.

2) Vis dėlto informacija perduodama per kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius, todėl perdavimo sąsaja nustatyta kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio TSS ir lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS.

3) Aktuali srovės išjungiklių perjungimo, didžiausios traukinio srovės keitimo, energijos tiekimo sistemos keitimo ir pantografų valdymo informacija perduodama per Europos traukinių kontrolės sistemą (ERTMS), jei ta sistema įrengta geležinkelio linijoje.

4) Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemį veikiančios harmonikų srovės išvardytos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio TSS.

1) Eksploatavimo taisyklės rengiamos pagal infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemoje aprašytas procedūras. Rengiant šias taisykles atsižvelgiama į dokumentus, susijusius su eksploatavimu ir įtrauktus į techninę bylą, kaip reikalaujama Direktyvos 2008/57/EB 18 straipsnio 3 dalyje ir nustatyta tos direktyvos VI priede.

2) Kai kuriose situacijose, kai atliekami iš anksto suplanuoti darbai, gali reikėti daryti laikinas energijos posistemio ir jo sąveikos sudedamųjų dalių, apibrėžtų šios TSS 4 ir 5 skirsniuose, specifikacijų išimtis.

1) Techninės priežiūros taisyklės rengiamos pagal infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemoje aprašytas procedūras.

2) Sąveikos sudedamųjų dalių ir posistemio elementų techninės priežiūros byla, kaip prie patikros deklaracijos pridedamos techninės bylos dalis, parengiama iki posistemio atidavimo eksploatuoti.

3) Parengiamas posistemio techninės priežiūros planas, kuriuo užtikrinama, kad šioje TSS nustatytų reikalavimų būtų laikomasi per visą jo eksploatavimo laikotarpį.

1) Energijos posistemio eksploatavimo ir techninės priežiūros darbuotojų sveikatos ir darbo saugos sąlygos atitinka susijusius Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus.

2) Šį klausimą taip pat apima infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemoje aprašytos procedūros.

1) Sąveikos sudedamosioms dalims taikomos atitinkamos Direktyvos 2008/57/EB nuostatos; energijos posistemio sudedamosios sąveikos dalys yra šios:

2) orinė kontaktinė linija:

a) sąveikos sudedamoji dalis (orinė kontaktinė linija) – toliau išvardytos sudedamosios dalys, kurios turi būti įrengtos energijos posistemyje, ir atitinkama konstrukcija ir konfigūravimo taisyklės;

b) orinės kontaktinės linijos sudedamosios dalys yra virš geležinkelio linijos pakabinti laidai, kuriais elektriniams traukiniams tiekiama elektros energija, kartu su movomis, linijoje naudojamais izoliatoriais ir kitais priedais, įskaitant maitinimo elementus ir junges. Jie tvirtinami virš transporto priemonės gabarito viršutinės ribos ir per pantografus tiekia transporto priemonėms elektros energiją;

c) laikančiosios sudedamosios dalys, t. y. kronšteinai, stulpai ir pamatai, grįžtamosios srovės laidininkai, maitinimo autotransformatoriai, jungikliai ir kiti izoliatoriai, nėra orinės kontaktinės linijos sąveikos sudedamosios dalys. Joms posistemio reikalavimai taikomi tik sąveikos srityje.

3) Šios TSS 6.1.4 punkte nurodytiems ir A priedėlio A.1 lentelės X simboliu pažymėtiems etapams ir savybėms taikomas atitikties vertinimo reikalavimas.

1) Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo procedūros, aprašytos šios TSS 5 skirsnyje, taikomos naudojantis atitinkamais moduliais.

2) Konkrečių sąveikos sudedamųjų dalių atitikties reikalavimams vertinimo procedūros išdėstytos 6.1.4 punkte.

1) Taikomi šie sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo moduliai:

2) Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo moduliai pasirenkami iš nurodytų 6.1.2 lentelėje.

3) Jei gaminiai pateikiami rinkai iki atitinkamos TSS paskelbimo, tipas laikomas patvirtintu, todėl EB tipo tyrimo (CB modulio) nereikia, jei gamintojas įrodo, kad panašiomis sąlygomis ankstesnėms paraiškoms patvirtinti atliktų bandymų ir sąveikos sudedamųjų dalių patikrų rezultatai teigiami ir atitinka šios TSS reikalavimus. Šiuo atveju tokie vertinimai lieka galioti sudedamąsias dalis ėmus naudoti pagal naują paskirtį. Jei įrodyti, kad sprendimas praeityje buvo teigiamas, neįmanoma, taikoma sąveikos sudedamųjų dalių, pateiktų ES rinkai po šios TSS paskelbimo, procedūra.

1) Metodika

a) Srovės ėmimo dinaminių sąlygų ir kokybės vertinimas apima orinę kontaktinę liniją (energijos posistemis) ir pantografą (riedmenų posistemis).

b) Atitiktis dinaminių sąlygų reikalavimams tikrinama įvertinant:

— kontaktinio laido pakilimą

— ir arba

— vidutinę pantografo prispaudimo jėgą Fm ir standartinį nuokrypį σmax,

— arba

— kibirkščiavimo procentą.

c) Perkančioji organizacija paskelbia, koks metodas bus naudojamas patikrai.

d) Orinės kontaktinės linijos konstrukcija vertinama naudojant pagal standartą EN 50318:2002 patvirtintą modeliavimo priemonę ir atliekant matavimą pagal standartą EN 50317:2012.

e) Jei esama orinės kontaktinės linijos konstrukcija buvo naudojama bent 20 metų, 2 punkte nustatytas modeliavimo reikalavimas nebūtinas. 3 punkte nustatytas matavimas atliekamas taikant blogiausią sąveikos eksploatacinių charakteristikų atžvilgiu pantografų išdėstymą šios konkrečios konstrukcijos orinei kontaktinei linijai.

f) Matavimas gali būti atliekamas specialiai pastatytoje bandomojoje sekcijoje arba geležinkelio linijoje, kurios orinė kontaktinė linija statoma.

2) Modeliavimas

a) Modeliavimo ir rezultatų analizės tikslais atsižvelgiama į būdingus ypatumus (pavyzdžiui, tunelius, dviejų lygių pervažas, neutralias sekcijas).

b) Modeliavimas atliekamas naudojant bent dviejų TSS atitinkančių tipų pantografus, tinkamus duotajam greičiui ( 4 ) ir energijos tiekimo sistemai, pasiekiant siūlomos sąveikos sudedamosios dalies orinės kontaktinės linijos projektinį greitį.

c) Modeliavimą galima atlikti naudojant pantografus, kurių, kaip sąveikos sudedamųjų dalių, sertifikavimas dar vyksta, jei jie atitinka kitus lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS reikalavimus.

d) Modeliavimas atliekamas su vienu ir su keliais pantografais, atstumo tarp kurių reikalavimai pateikti 4.2.13 punkte.

e) Kad būtų priimtina, modeliuojama kiekvieno pantografo srovės ėmimo kokybė atitinka 4.2.12 punkte nustatytus šoninio laikiklio pakilimo, vidutinės pantografo prispaudimo jėgos ir standartinio nuokrypio reikalavimus.

3) Matavimas

a) Jei modeliavimo rezultatai priimtini, atliekamas realus dinaminis tipinės naujos orinės kontaktinės linijos sekcijos bandymas.

b) Šis matavimas gali būti atliekamas iki atidavimo eksploatuoti arba visiško eksploatavimo sąlygomis.

c) Atliekant minėtąjį realų bandymą, vienas iš dviejų modeliavimui pasirinktų skirtingų tipų pantografų įrengiamas ant riedmenų, kuriais tipinėje sekcijoje galima pasiekti tinkamą greitį.

d) Bandymai atliekami bent pagal modeliuojant nustatytus sąveikos eksploatacinių charakteristikų atžvilgiu blogiausius pantografų išdėstymo variantus. Jei bandymo, kai atstumas tarp pantografų yra 8 m, atlikti neįmanoma, tuomet bandymui ne didesniu kaip 80 km/h greičiu galima atstumą tarp dviejų gretimų pantografų padidinti iki 15 m.

e) Vidutinė kiekvieno pantografo prispaudimo jėga atitinka 4.2.11 punkto reikalavimus iki numatyto bandomosios orinės kontaktinės linijos projektinio greičio.

f) Kad būtų priimtina, matuojama srovės ėmimo kokybė atitinka 4.2.12 punkte nustatytus šoninio laikiklio pakilimo ir arba vidutinės pantografo prispaudimo jėgos ir standartinio nuokrypio, arba kibirkščiavimo procento reikalavimus.

g) Jei visi išvardyti bandymai išlaikomi sėkmingai, laikoma, kad bandoma orinės kontaktinės linijos konstrukcija atitinka reikalavimus ir gali būti naudojama geležinkelių linijose, su kuriomis suderinamos konstrukcijos charakteristikos.

h) Sąveikos sudedamosios dalies – pantografo – srovės ėmimo dinaminių sąlygų ir kokybės vertinimo reikalavimai nustatyti lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS 6.1.3.7 punkte.

a) didžiausias projektinis greitis;

b) nominali įtampa ir dažnis;

c) pastovi vardinė srovė;

d) priimtas pantografo profilis.

1) Pareiškėjo prašymu paskelbtoji įstaiga pagal Direktyvos 2008/57/EB 18 straipsnį ir atitinkamų modulių nuostatas atlieka EB patikrą.

2) Jei pareiškėjas įrodo, kad ankstesnių su projektu susijusių paraiškų atveju energijos posistemio bandymai arba patikra panašiomis aplinkybėmis buvo sėkmingi, paskelbtoji įstaiga, atlikdama EB patikrą, atsižvelgia į šiuos bandymus ir patikrą.

3) Konkrečių posistemio reikalavimų atitikties vertinimo procedūros pateiktos 6.2.4 punkte.

4) Pagal Direktyvos 2008/57/EB V priedo 18 straipsnio 1 dalį pareiškėjas parengia energijos posistemio EB patikros deklaraciją.

a) SG modulį – EB patikrą, pagrįstą vieneto patikra, arba

b) SH1 modulį – EB patikrą, pagrįstą visiško kokybės valdymo sistema ir projekto tyrimu.

1) Vertinimas įrodomas pagal standarto EN 50388:2012 15.4 punktą.

2) Įrodomas tik naujai pastatytų arba patobulintų posistemių vertinimas.

1) Stacionarių kintamosios srovės energijos tiekimo įrenginių vertinimas įrodomas pagal standarto EN 50388:2012 15.7.2 punktą.

2) Nuolatinės srovės energijos tiekimo įrenginių vertinimas įrodomas atliekant konstrukcijos peržiūrą.

1) Suderinamumo tyrimas atliekamas pagal standarto EN 50388:2012 10.3 punktą.

2) Šis tyrimas atliekamas tik jei energijos tiekimo sistemoje įrengiami keitikliai su aktyviaisiais puslaidininkiniais įtaisais.

3) Paskelbtoji įstaiga vertina, ar įvykdyti standarto EN 50388:2012 10.4 punkto reikalavimai.

1) Pagrindinis šio bandymo tikslas yra surasti paskirstymo projekto ir konstrukcijos klaidas, o ne iš esmės įvertinti pagrindinę konstrukciją.

2) Sąveikos parametrai matuojami pagal standartą EN 50317:2012.

3) Šis matavimas atliekamas naudojant sąveikos sudedamąją dalį – pantografą, kurio vidutinės prispaudimo jėgos charakteristikos yra tokios, kokios šios TSS 4.2.11 punkte nustatytos orinės kontaktinės linijos projektiniam greičiui, atsižvelgiant į aspektus, susijusius su mažiausiu greičiu ir atsarginiais keliais.

4) Įrengta orinė kontaktinė linija yra priimama, jei matavimo rezultatai atitinka 4.2.12 punkto reikalavimus.

5) Geležinkelio linijų, kurių važiavimo greitis yra iki 120 km/h (kintamosios srovės sistemos) ir iki 160 km/h (nuolatinės srovės sistemos), dinaminių sąlygų matuoti neprivaloma. Šiuo atveju naudojami kiti konstrukcijos klaidų suradimo metodai, pavyzdžiui, orinės kontaktinės linijos geometrijos matavimas pagal 4.2.9 punktą

6) Pantografo integravimo į riedmenų posistemį srovės ėmimo dinaminių sąlygų ir kokybės vertinimas nustatytas lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS 6.2.3.20 punkte.

1) Įrodoma, kad kiekvieno įrenginio apsaugos nuo elektros smūgio priemonių pagrindinė konstrukcija atitinka 4.2.18 punkto reikalavimus.

2) Be to, tikrinama, ar yra taisyklės ir procedūros, kuriomis užtikrinama, kad įrenginys įrengiamas pagal projektą.

1) Vertinant tikrinama, ar yra techninės priežiūros planas.

2) Paskelbtoji įstaiga nėra atsakinga už plane išdėstytų išsamių reikalavimų tinkamumo vertinimą.

1) Iki 2021 m. gegužės 31 d. paskelbtoji įstaiga gali išduoti posistemio EB patikros sertifikatą pagal šią TSS net jei kai kurios jo sąveikos sudedamosios dalys neturi atitinkamos EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos, jei laikomasi šių kriterijų:

a) paskelbtoji įstaiga patikrino posistemio atitiktį šios TSS 4 skyriaus reikalavimams ir susijusioms 6.2, 6.3 punktų ir 7 skirsnio (išskyrus 7.4 punktą) nuostatoms. Be to, sąveikos sudedamosioms dalims netaikomi atitikties 5 skirsniui ir 6.1 punktui reikalavimai;

b) neturinčios atitinkamos EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos sąveikos sudedamosios dalys buvo naudojamos patvirtintame ir pradėtame eksploatuoti posistemyje bent vienoje valstybėje narėje iki šios TSS įsigaliojimo.

2) EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos tokiu būdu įvertintoms sąveikos sudedamosioms dalims nerengiamos.

1) Posistemio EB patikros sertifikate aiškiai nurodoma, kurias sąveikos sudedamąsias dalis paskelbtoji įstaiga įvertino atlikdama posistemio patikrą.

2) Posistemio EB patikros deklaracijoje aiškiai nurodoma:

a) kurios sąveikos sudedamosios dalys įvertintos kaip posistemio dalis,

b) kad posistemyje yra sąveikos sudedamųjų dalių, visiškai tapačių toms, kurios patvirtintos kaip posistemio dalis,

c) priežastys, dėl kurių gamintojas nepateikė tų sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos iki jų įtraukimo į posistemį, įskaitant nacionalinių taisyklių, apie kurias pranešta pagal Direktyvos 2008/57/EB 17 straipsnį, taikymą.

1) Pereinamuoju laikotarpiu ir jam pasibaigus, kol posistemis nebus patobulintas arba atnaujintas (atsižvelgiant į valstybės narės sprendimą dėl TSS taikymo), EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos neturinčias to paties tipo sąveikos sudedamąsias dalis galima naudoti kaip techninei priežiūrai skirtas dalis senosioms posistemio dalims pakeisti (atsargines dalis); už tai atsako techninę priežiūrą atliekanti organizacija.

2) Bet kuriuo atveju techninę priežiūrą atliekanti organizacija turi užtikrinti, kad šios techninei priežiūrai naudojamos dalys būtų tinkamos pagal paskirtį, būtų naudojamos pagal paskirtį ir jomis būtų galima užtikrinti geležinkelių sistemos sąveiką kartu įvykdant esminius reikalavimus. Šios dalys turi būti atsekamos ir sertifikuotos pagal nacionalines arba tarptautines taisykles arba geležinkelių srityje plačiai pripažįstamas praktikos nuostatas.

1) Šiame skirsnyje „nauja geležinkelio linija“ – geležinkelio linija, nutiesta ten, kur geležinkelio linijos iki šiol nebuvo.

2) Esamos geležinkelio linijos tobulinimu arba atnaujinimu gali būti laikomas:

a) dalies eksploatuojamo maršruto trasos atnaujinimas;

b) aplinkkelio tiesimas;

c) vieno arba daugiau papildomų kelių tiesimas eksploatuojamame maršrute (nesvarbu, koks atstumas tarp pirminių kelių ir papildomų kelių).

3) Pagal Direktyvos 2008/57/EB 20 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas įgyvendinimo plane nurodoma, kaip bus pritaikomi 2.1 punkte nurodyti esami stacionarūs įrenginiai, kai ekonomiškai pagrįsta tai daryti.

1) Energijos tiekimo sistemos pasirinkimas yra valstybės narės kompetencijos dalykas. Sprendimas turėtų būti priimtas remiantis ekonominiais ir techniniais motyvais, atsižvelgiant bent jau į šiuos elementus:

a) esamą tos valstybės narės energijos tiekimo sistemą;

b) jungtis su kaimyninių šalių geležinkelių linijomis ir jose naudojamą energijos tiekimo sistemą;

c) energijos paklausą.

2) Naujoms geležinkelio linijoms, kurių greitis didesnis kaip 250 km/h, energija tiekiama viena iš 4.2.3 punkte nurodytų kintamosios srovės sistemų.

a) spragų tarp skirtingos geometrijos orinių kontaktinių linijų užpildymą;

b) ryšius su esamomis įvairios geometrijos orinėmis kontaktinėmis linijomis kaimyninėse srityse;

c) esamas orines kontaktines linijas, sertifikuotas kaip sąveikos sudedamąsias dalis.

a) Naujos geležinkelio linijos, kurių greitis didesnis kaip 250 km/h, yra tinkamos naudoti abiejų tipų, nurodytų lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS 4.2.8.2.9.2.1 (1 600 mm) ir 4.2.8.2.9.2.2 (1 950 mm) punktuose, pantografus.

b) Atnaujintos arba patobulintos geležinkelio linijos, kurių greitis ne mažesnis kaip 250 km/h, yra tinkamos bent pantografui, kurio vežimėlio geometrija nustatyta lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS 4.2.8.2.9.2.1 punkte (1 600 mm).

c) Kitais atvejais orinė kontaktinė linija projektuojama taip, kad būtų galima naudoti bent vieną iš pantografų, kurių vežimėlio geometrija nustatyta lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS 4.2.8.2.9.2.1 (1 600 mm) arba 4.2.8.2.9.2.2 (1 950 mm) punkte.

a) jei taikoma Direktyvos 2008/57/EB 20 straipsnio 2 dalis, valstybės narės, atsižvelgdamos į įgyvendinimo planus, sprendžia, kurie TSS reikalavimai taikomi;

b) jei Direktyvos 2008/57/EB 20 straipsnio 2 dalis netaikoma, rekomenduojama užtikrinti atitiktį šiai TSS. Jei atitikties pasiekti neįmanoma, perkančioji organizacija informuoja valstybę narę apie priežastį;

c) jei valstybėje narėje reikalaujama gauti naują eksploatacijos pradžios leidimą, perkančioji organizacija apibrėžia praktines projekto priemones ir įvairius etapus, būtinus reikiamoms eksploatacinėms charakteristikoms pasiekti. Šie projekto etapai gali apimti pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos galima pradėti eksploatuoti žemesnio lygio eksploatacinių charakteristikų įrangą;

d) esamas posistemis gali būti tinkamas eksploatuoti TSS atitinkančias transporto priemones laikantis esminių Direktyvos 2008/57/EB reikalavimų. Atitikties pagrindiniams TSS parametrams lygio įrodymo procedūra atitinka Komisijos rekomendaciją 2014/881/ES ( 5 ).

1) Kad būtų pasiekta atitiktis šiai TSS, įmanoma laipsniškai – elementą po elemento – modifikuoti orinę kontaktinę liniją ir (arba) energijos tiekimo sistemą arba tam tikras jų dalis.

2) Tačiau visos sistemos atitiktis gali būti deklaruojama tik kai visi elementai visoje maršruto sekcijoje atitinka TSS.

3) Atliekant tobulinimo ir (arba) atnaujinimo darbus, būtina atsižvelgti į tai, kad reikia išlaikyti suderinamumą su esamu energijos posistemiu ir kitais posistemiais. Projektui, kuriame yra TSS neatitinkančių elementų, taikytinos atitikties vertinimo ir EB patikros procedūros turėtų būti suderintos su valstybe nare.

1) Pateikiant 7.4.2 punkte nurodytus specifinius atvejus, aprašomos būtinos nuostatos, kurias leidžiama taikyti tam tikruose kiekvienos valstybės narės tinkluose.

2) Šie specifiniai atvejai klasifikuojami taip:

—  Nimes–Port Bou,

— Toulouse–Narbonne

— lyginant su pavyzdžiu, kur energijos tiekimo sprendimas buvo naudotas esant panašiam arba intensyvesnio traukinių judėjimo grafikui. Lyginamajame pavyzdyje:

—

— apytiksliai apskaičiuojant Umean useful, kai paprastais atvejais atsiranda didesnis pajėgumas būsimam eismo poreikiui.

— Projektuojamo ir vertinamo objekto modeliavimas vykdomas zonoje, kuri atitinka reikšmingą geležinkelio linijos arba tinklo dalį (-is), pavyzdžiui, atitinkamą (-as) tinklo energijos tiekimo sekciją (-as).

— Modeliuojant (traukinio) Umean useful ir (zonos) Umean useful, atsižvelgiama tik į tuos traukinius, kurie per susijusį laikotarpį, pavyzdžiui, visai energijos tiekimo sekcijai pervažiuoti būtiną laiką, yra modelio dalis.

— orinės kontaktinės linijos įrangai,

— laisvam pantografo judėjimui.

— dalis pantografo turi įtampą, todėl atstumą iki srovinės dalies reikia užtikrinti atsižvelgiant į kliūties pobūdį (izoliuota ar ne),

— atitinkamais atvejais reikia atsižvelgti į izoliacinių iškyšų buvimą. Todėl turi būti apibrėžtas dvigubas atskaitos kontūras, kad būtų atsižvelgta į mechaninius ir elektrinius trukdžius,

— imdamas srovę pantografas nuolat liečia kontaktinį laidą, todėl jo aukštis kinta. Atitinkamai kinta ir pantografo gabaritas.

— laisvo judėjimo atskaitos profilis apima pantografo vežimėlio ilgį ir pantografo nuosvyrį ep, taikomą iki išorinio bėgio atskaitos pakylos arba iki jo atskaitos pakylos stygiaus,

— į mechaninį gabaritą neturi patekti įtampą turinčių ar izoliuotų kliūčių,

— į mechaninį ir elektrinį gabaritą neturi patekti neizoliuotų kliūčių (įžemintų arba turinčių kitą nei orinės kontaktinės linijos potencialą).

— viršutiniame patikros taške h′o ,

— apatiniame patikros taške h′u .

— ašidėžių laisvumo ir vežimėlio ir korpuso laisvumo q + w,

— korpuso pokrypio, kuriam pritaikyta transporto priemonė (priklauso nuo specifinio leidžiamojo svyravimo s0′, išorinio bėgio atskaitos pakylos D′0 ir išorinio bėgio atskaitos pakylos stygiaus I′0 ),

— pantografo montavimo ant stogo leidžiamosios nuokrypos,

— ant stogo esančio montavimo įtaiso skersinių leidžiamųjų svyravimų,

— vertinamo aukščio h′.

— apkrovos asimetrija,

— skersinis kelio poslinkis tarp dviejų paeiliui atliekamų techninės priežiūros veiksmų,

— išorinio bėgio pakylos pokytis tarp dviejų paeiliui atliekamų techninės priežiūros veiksmų,

— dėl kelio nelygumų kylantys svyravimai.

— kontaktinio laido pakėlimą fs dėl pantografo prispaudimo jėgos. fs vertė priklauso nuo orinės kontaktinės linijos tipo, todėl ją pagal 4.2.12 punktą nustato infrastruktūros valdytojas,

— pantografo vežimėlio pakilimą dėl jo nuožulnumo, atsirandančio dėl pasislinkusio sąlyčio taško ir kontaktinio srovės imtuvo kontaktinio intarpo nusidėvėjimo fws + fwa . Leidžiamoji fws vertė nurodyta lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS, o fwa priklauso nuo techninės priežiūros reikalavimų.

— l – pagal kelio gabaritą

— s′o = 0,225

— h′co = 0,5 m

— I′ 0 = 0,066 m ir D′0 = 0,066 m

— h′o = 6,500 m ir h′u = 5,000 m