Paaiškinimas:  Tai, kad komponentas įtrauktas į šį sąrašą, nereiškia, jog privaloma jį montuoti. Tačiau tam tikrų komponentų privalomo montavimo reikalavimai nustatyti kituose šio reglamento prieduose.

6.1. Toliau išvardytos dalys, įranga ir komponentai turi būti visam laikui nenutrinamai paženklinti identifikacinio kodo numeriu (-ais) ir simboliais. Tai turi atlikti transporto priemonės arba (atsarginių) dalių, įrangos ar komponentų gamintojas. Ženklinti galima etiketėmis, užtikrinant, kad jos išliktų įskaitomos įprastai eksploatuojant ir jų nebūtų įmanoma nuimti nesugadinant.

6.2. 6.1 punkte nurodytas ženklinimas turi būti matomas neišardžius konkrečios dalies ar kitų transporto priemonės dalių. Tačiau, jeigu transporto priemonės kėbulas ar kitos dalys uždengia ženklą, transporto priemonės gamintojas turi pateikti kompetentingoms institucijoms nurodymus, kaip atidaryti ar išmontuoti susijusias dalis, ir informaciją apie ženklų vietą.

6.3. Raidės, skaičiai ar simboliai turi būti bent 2,5 mm aukščio ir lengvai įskaitomi.

6.4. Visų kategorijų (pakategorių) transporto priemonėse yra šios 6.1 punkte nurodytos dalys, įranga ir komponentai:

6.4.1. bet kuris elektrinis (elektroninis) įtaisas, naudojamas vidaus degimo variklio ar elektros variklio valdymui (elektroninio valdymo bloko uždegimo modulis, injektoriai, įsiurbiamo oro temperatūros matuoklis ir kt.),

6.4.2. karbiuratorius ar jam lygiavertis įtaisas;

6.4.3. katalizinis konverteris (-iai) (tik jeigu nėra sujungti su duslintuvu);

6.4.4. karteris;

6.4.5. cilindras;

6.4.6. cilindro galvutė;

6.4.7. išmetimo vamzdis (-iai) (jeigu atskirti nuo duslintuvo);

6.4.8. įsiurbimo vamzdis (jeigu liejamas atskirai nuo karbiuratoriaus, cilindro, ar karterio);

6.4.9. įsiurbimo duslintuvas (oro filtras);

6.4.10. riboto priėjimo sekcija (mova ar kitos panašios dalys);

6.4.11. triukšmo mažinimo įtaisas (duslintuvas (-ai));

6.4.12. transmisijos varomoji dalis (galinė varančioji žvaigždutė ar skriemulys);

6.4.13. transmisijos varomoji dalis (priekinė varančioji žvaigždutė ar skriemulys).

6.5. Be to, pagal 6.1 punktą ženklinami šios L1e, L2e ir L6e kategorijų transporto priemonių dalys, įranga ir komponentai:

6.5.1. transmisijos CVT;

6.5.2. transmisijos valdiklis.

1.1. Gavusi transporto priemonės tipo patvirtinimo paraišką, patvirtinimo institucija:

1.1.1. patikrina, ar visuose ES tipo patvirtinimo sertifikatuose, išduotuose pagal norminius aktus, kurie taikomi transporto priemonės tipo patvirtinimui, nurodytas transporto priemonės tipas ir jie atitinka nustatytus reikalavimus;

1.1.2. nuorodomis į dokumentus užtikrina, kad transporto priemonės informaciniame dokumente nurodytos transporto priemonės specifikacijos ir duomenys būtų įtraukti į informacinius paketus ir ES tipo patvirtinimo sertifikatus, vadovaujantis atitinkamais norminiais aktais;

1.1.3. patvirtina, kad atitinkama dalis ar charakteristika atitinka informaciniame aplanke pateiktus duomenis, jeigu informaciniame dokumente esantys punktai neįtraukiami į kurio nors norminio akto informacinius paketus;

1.1.4. atlieka patvirtintino tipo transporto priemonės dalių ir sistemų atrinktų bandinių patikrinimus, reikalingus nustatyti, ar transporto priemonė (-ės) yra pagaminta (-os) taip, kaip nurodyta autentiškame informaciniame pakete pagal atitinkamų ES tipo patvirtinimo liudijimų reikalavimus, arba paveda atlikti tokius patikrinimus;

1.1.5. atlieka arba paveda atlikti reikiamus atskirų techninių mazgų įrangos patikrinimus, jei taikoma;

1.1.6. atlieka arba paveda atlikti reikiamus Reglamento (ES) Nr. 168/2013 II priede nurodytų įtaisų montavimo patikrinimus;

1.1.7. atlieka arba paveda atlikti reikiamus patikrinimus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi dujinių degalų sistemų reikalavimų, jei taikoma.

2.1. Pateiktinų transporto priemonių skaičius turi būti pakankamas, kad būtų galima tinkamai patikrinti įvairius tvirtinamo tipo derinius, atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

2.1.1. transporto priemonės tipas, variantai ir versijos;

2.1.2. transporto priemonės ir varymo sistemos šeima;

2.1.3. pavara;

2.1.4. kėbulo modelis:

2.1.5. durų skaičius;

2.1.6. sėdimųjų vietų skaičius.

3.1. Jei nėra patvirtinimo sertifikatų pagal nė vieną iš taikytinų norminių aktų, patvirtinimo institucija:

3.1.1. paveda atlikti reikiamus bandymus ir patikrinimus, kurių reikalaujama pagal kiekvieną iš atitinkamų norminių aktų;

3.1.2. patikrina, ar transporto priemonė atitinka informaciniame aplanke pateiktus duomenis ir ar ji atitinka kiekviename atitinkamame norminiame akte nustatytus techninius reikalavimus;

3.1.3. atlieka arba paveda atlikti reikiamus atskirų techninių mazgų įrangos patikrinimus, jei taikoma;

3.1.4. atlieka arba paveda atlikti reikiamus Reglamento (ES) Nr. 168/2013 II priede nurodytų įtaisų montavimo patikrinimus, jei taikoma;

3.1.5. atlieka arba paveda atlikti reikiamus patikrinimus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi dujinių degalų sistemų reikalavimų, jei taikoma.

5.1.1. Tam, kad pakopinio ES tipo patvirtinimo procesas vyktų sklandžiai, reikalingi bendri visų susijusių gamintojų veiksmai. Todėl, prieš suteikdamos pirmosios ir vėlesnių pakopų patvirtinimus, tipo patvirtinimo institucijos užtikrina, kad tarp atitinkamų gamintojų būtų sudaryti tinkami susitarimai dėl dokumentų bei informacijos suteikimo ir keitimosi ja, jog sukomplektuotos transporto priemonės tipas atitiktų visų Reglamento (ES) Nr. 168/2013 nuostatų techninius reikalavimus. Pateikiama informacija apie reikiamus sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimus ir transporto priemonės dalis, kurios yra įrengtos nekomplektinėje transporto priemonėje, tačiau dar nėra patvirtintos.

5.1.2. Tipo patvirtinimai pagal 5 punkto nuostatas suteikiami pagal esamą transporto priemonės tipo baigtumą ir turi aprėpti visus ankstesnėse pakopose suteiktus patvirtinimus.

5.1.3. Kiekvienas pakopinio ES tipo patvirtinimo procese dalyvaujantis gamintojas yra atsakingas už tai, kad visų jo gaminamų ar jo primontuojamų prie ankstesnėse pakopose pagamintos transporto priemonės konstrukcijos sistemų, komponentų ar atskirų techninių mazgų gamyba būtų patvirtinta ir atitiktų reikalavimus. Jis neatsako už ankstesnėje pakopoje patvirtintas sudėtines dalis, išskyrus atvejus, kai jis modifikuoja tokias dalis tiek, jog anksčiau suteiktas patvirtinimas netenka galios.

5.2.1. patikrina, ar visi ES tipo patvirtinimo sertifikatai, išduoti pagal norminius aktus, taikomus transporto priemonių tipo patvirtinimui, apima užbaigtą transporto priemonės tipą ir atitinka nustatytus reikalavimus;

5.2.2. pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 25 straipsnio 6 dalį patikrina, ar galutinėje pakopoje suteiktas transporto priemonės tipo patvirtinimas atitinka visus tuo metu taikomus techninius reikalavimus. Tai apima visų dokumentų, susijusių su reikalavimais, taikomais tvirtinant nekomplektinės transporto priemonės tipą, kai vykdoma pakopinė procedūra, patikrinimą, net jei patvirtinimas suteiktas skirtingai transporto priemonės kategorijai ar pakategorei;

5.2.3. pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 25 straipsnio 7 dalį užtikrina, kad patvirtinimo procedūros pasirinkimas neturi poveikio taikomiems esminiams reikalavimams, kuriuos turi atitikti patvirtintas transporto priemonių tipas suteikiant visos transporto priemonės tipo patvirtinimą.

5.2.4. užtikrina, kad visi reikiami duomenys, atsižvelgiant į transporto priemonės užbaigtumą, būtų įtraukti į informacinį aplanką;

5.2.5. nuorodomis į dokumentus užtikrina, kad transporto priemonės informacinio aplanko I dalyje nurodytos transporto priemonės specifikacijos ir duomenys būtų įtraukti į informacinius paketus ir ES tipo patvirtinimo sertifikatus pagal atitinkamus norminius aktus; ir sukomplektuotos transporto priemonės atveju, jeigu informacinio aplanko I dalyje esantys punktai neįtraukiami į kurios nors iš atskirų norminių aktų informacinius paketus, patvirtina, kad atitinkama dalis ar charakteristika atitinka informaciniame aplanke pateiktus duomenis;

5.2.6. atlieka patvirtintino tipo transporto priemonės dalių ir sistemų atrinktų pavyzdžių patikrinimus, reikalingus nustatyti, ar transporto priemonė (-ės) yra pagaminta (-os) taip, kaip nurodyta autentiškame informaciniame pakete pagal visų atitinkamų atskirųjų norminių aktų reikalavimus, arba pasirūpina, kad tokie patikrinimai būtų atlikti;

5.2.7. atlieka arba paveda atlikti reikiamus atskirų techninių mazgų įrangos patikrinimus, jei taikoma.

6.0.1. Šiame 6 punkte nustatytos atitinkamos nuostatos, taikomos virtualiems bandymams pagal Reglamento (ES). Nr. 168/2013 32 straipsnio 6 dalį. Jos netaikomos to reglamento 32 straipsnio 3 dalies antram papunkčiui.

6.0.2. Šiame 6 punkte taip pat nustatytos savarankiškų bandymų nuostatos pagal Reglamento (ES). Nr. 168/2013 64 straipsnio 1 dalį.

7.1.1. tikslas;

7.1.2. struktūros modelis;

7.1.3. ribinės sąlygos;

7.1.4. apkrovos prielaidos;

7.1.5. apskaičiavimas;

7.1.6. įvertinimas;

7.1.7. dokumentavimas.

8.1. 
3-1    pav.
Virtualių bandymų tvirtinimo proceso schema

0.1. Gamybos procedūrų atitikties tikslas – užtikrinti, kad kiekviena transporto priemonė, sistema, komponentas ar atskiras techninis mazgas atitiktų patvirtinto tipo reikalavimus.

0.2. Procedūros – tai kokybės užtikrinimo valdymo sistemų įvertinimas (toliau – pradinis įvertinimas), patvirtinimas ir su produktu susijusi kontrolė (toliau – produkto atitikties priemonės).

1.1. Prieš suteikdama tipo patvirtinimą patvirtinimo institucija patikrina, ar gamintojas turi pakankamų priemonių ir procedūrų veiksmingai kontrolei užtikrinti, kad gaminamos transporto priemonės, sistemos, komponentai ar atskiri techniniai mazgai atitiktų patvirtintą tipą.

1.2. Įvertinimo rekomendacijos pateikiamos standarte EN ISO 19011:2011 „Kokybės ir (arba) aplinkos vadybos sistemų audito rekomendacijos“.

1.3. Patvirtinimo institucijai, suteikiančiai tipo patvirtinimą, priimtinu būdu patvirtinama, kad įvykdyti 1.1 punkto reikalavimai. Patvirtinimo institucijai priimtinu būdu turi būti atliktas pradinis įvertinimas ir imtasi toliau 2 skirsnyje nurodytų produkto atitikties priemonių, atsižvelgiant prireikus į vieną iš 1.3.1–1.3.3 punktuose apibūdintų priemonių arba į visų ar kelių (pagal poreikį) priemonių derinį.

1.3.1. Pradinį įvertinimą ir (arba) produkto atitikties priemonių patikrinimą atlieka patvirtinimą suteikianti tipo patvirtinimo institucija arba jos vardu veikianti paskirta techninė tarnyba.

1.3.1.1. Svarstydama pradinio įvertinimo, kuris turi būti atliktas, apimtį patvirtinimo institucija gali atsižvelgti į turimą informaciją apie:

1.3.1.1.1. 1.3.3 punkte apibūdintą gamintojo, kuriam nebuvo suteikta kvalifikacija arba kuris nebuvo pripažintas pagal tą punktą, sertifikavimą;

1.3.1.1.2. tai, ar tvirtinant sistemų, komponentų ar atskirų techninių mazgų tipą, transporto priemonės gamintojas (-ai) kokybės sistemų įvertinimą atlieka sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo gamintojo (-ų) patalpose, laikydamasis vienos ar kelių pramonės sektoriaus specifikacijų, atitinkančių standartus EN ISO 9001:2008 arba ISO/TS16949:2009.

1.3.2. Pradinį produkto atitikties priemonių įvertinimą ir (arba) patikrinimą taip pat gali atlikti kitos valstybės narės patvirtinimo institucija arba šiam tikslui patvirtinimo institucijos paskirta techninė tarnyba.

1.3.2.1. Tokiu atveju kitos valstybės narės patvirtinimo institucija parengia atitikties pareiškimą, kuriame nurodo sritis ir gamybos įmones, kurias ji laiko susijusiomis su patvirtintino tipo produktu (-ais) ir nurodo ES reglamentus, pagal kuriuos turi būti patvirtintas šių produktų tipas.

1.3.2.2. Kitos valstybės narės patvirtinimo institucija, gavusi tipo patvirtinimą suteikiančios patvirtinimo institucijos paraišką dėl atitikties pareiškimo, nedelsdama nusiunčia atitikties pareiškimą arba nurodo, kad ji negali pateikti tokio pareiškimo.

1.3.2.3. Atitikties pareiškime nurodomi šie privalomieji duomenys:

1.3.2.3.1. grupė ar bendrovė (pvz., „XYZ Automotive“);

1.3.2.3.2. smulkesnis padalinys (pvz.: regioninis skyrius);

1.3.2.3.3. gamyklos ir (arba) gamybos vietos (pvz., 1 variklių gamykla (A šalyje) – 2 transporto priemonių gamykla (B šalyje));

1.3.2.3.4. transporto priemonių ir (arba) komponentų skalė (pvz., visi LXe kategorijos modeliai);

1.3.2.3.5. įvertintos sritys (pvz., variklių surinkimas, kėbulų presavimas ir surinkimas, transporto priemonių surinkimas);

1.3.2.3.6. išnagrinėti dokumentai (pvz., bendrovės ir gamybos vietos kokybės vadovas bei procedūros);

1.3.2.3.7. įvertinimo data (pvz., auditas atliktas … m. … mėn. … d. – … m. … mėn. … d.);

1.3.2.3.8. numatytas stebėsenos vizitas (pvz., … m. … mėn.);

1.3.3. Patvirtinimo institucija taip gali sutikti su gamintojo sertifikavimu pagal tarptautinius standartus EN ISO 9001:2008 arba ISO/TS16949:2009 (tokiu atveju sertifikavimas turi būti taikomas gaminiui (-iams), kuris (-ie) turi būti patvirtintas (-i)) arba lygiaverčius standartus, atitinkančius 1.1 punkto pradinio įvertinimo reikalavimus, jeigu gamybos atitikčiai iš tiesų taikoma kokybės valdymo sistema. Gamintojas pateikia išsamius duomenis apie sertifikavimą ir įsipareigoja pranešti patvirtinimo institucijai apie bet kokį sertifikavimo galiojimo arba taikymo srities keitimą.

1.4. Jeigu tipo patvirtinimas suteikiamas transporto priemonei, pradinių įvertinimų, kurie buvo atlikti suteikiant tipo patvirtinimą transporto priemonės sistemoms, komponentams ir atskiriems techniniams mazgams, nebūtina kartoti, tačiau tie įvertinimai papildomi įvertinimu, apimančiu su visos transporto priemonės surinkimu susijusias vietas ir veiklą, kuri nebuvo įtraukta į ankstesnius įvertinimus.

2.1. Pagal JT EEK taisyklę, pridėtą prie pataisyto 1958 m. susitarimo, ir Reglamentą (ES) Nr. 168/2013, visos transporto priemonės, sistemos, komponentai, atskiri techniniai mazgai, dalys arba įrangos elementai turi būti pagaminti taip, kad atitiktų tipą, patvirtintą laikantis šio priedo, minėtos (-ų) JT EEK taisyklės (-ių) ir Reglamento (ES) Nr. 168/2013 reikalavimus.

2.2. Prieš suteikdama tipo patvirtinimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 168/2013 ir JT EEK taisyklę, pridėtą prie pataisyto 1958 m. susitarimo, patvirtinimo institucija patikrina, ar parengtos atitinkamos priemonės ir dokumentais pagrįsti kontrolės planai, dėl kurių su gamintoju turi būti susitarta suteikiant kiekvieną patvirtinimą, kad nustatytais intervalais būtų atlikti tie bandymai arba susiję patikrinimai, kurie yra būtini siekiant patikrinti, ar tebesilaikoma patvirtinto tipo reikalavimų, įskaitant, jeigu taikoma, Reglamente (ES) Nr. 168/2013 ir minėtoje JT EEK taisyklėje nurodytus bandymus.

2.3. Tipo patvirtinimo turėtojas pirmiausia:

2.3.1. užtikrina, kad būtų parengtos ir taikomos veiksmingos procedūros kontroliuoti, ar gaminiai (transporto priemonės, sistemos, komponentai arba atskiri techniniai mazgai) atitinka patvirtintą tipą;

2.3.2. turi galimybę naudotis bandymų arba kita reikiama įranga, kuri yra būtina siekiant patikrinti, ar laikomasi kiekvieno patvirtinto tipo reikalavimų;

2.3.3. užtikrina, kad bandymo arba patikrinimo rezultatų duomenys būtų registruojami ir kad su patvirtinimo institucija sutartu laikotarpiu (iki 10 metų) būtų galima naudotis pridėtais dokumentais;

2.3.4. analizuoja kiekvieno bandymo tipo arba patikrinimo rezultatus, kad patikrintų ir užtikrintų produkto rodiklių pastovumas, pramonės gaminių variantams taikant leistinąsias nuolaidas;

2.3.5. užtikrina, kad būtų atliekami bent Reglamente (ES) Nr. 168/2013 ir jo deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose bei nurodytoje ir taikytinoje JT EEK taisyklėje nustatyti kiekvieno gaminio patikrinimai ir bandymai;

2.3.6. užtikrina, kad bet kurie bandiniai arba tikrinamos dalys, kurie akivaizdžiai neatitinka minėtojo tikrinamo tipo, būtų toliau atrenkami ir tiriami. Imamasi visų būtinų priemonių gamybos procesui atkurti, kad būtų užtikrinta atitiktis patvirtintam tipui.

2.4. Jeigu suteikiamas laipsniškas, mišrus arba pakopinis tipo patvirtinimas, patvirtinimo institucija, suteikianti visos transporto priemonės tipo patvirtinimą, gali paprašyti bet kuriose patvirtinimo institucijos, suteikusios bet kurios susijusios sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimą, pateikti konkrečių duomenų apie šiame priede nustatytų gamybos atitikties reikalavimų laikymąsi.

2.5. Jeigu visos transporto priemonės tipo patvirtinimą suteikiančios patvirtinimo institucijos netenkina pateikta informacija, nurodyta 2.4 punkte, ir ji apie tai raštu pranešė atitinkamam gamintojui bei patvirtinimo institucijai, suteikusiai sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimą, visos transporto priemonės tipo patvirtinimą suteikianti patvirtinimo institucija pareikalauja atlikti papildomą gamybos atitikties auditą arba patikrinimus tų sistemų, komponentų arba atskirų techninių mazgų gamintojo (-ų) patalpose, o rezultatai nedelsiant pateikiami susijusiai patvirtinimo institucijai.

2.6. Jeigu taikomi 2.4 ir 2.5 punktai, ir jeigu visos transporto priemonės tipo patvirtinimą suteikiančios patvirtinimo institucijos netenkina papildomo audito arba patikrinimų rezultatai, gamintojas įrodo visos transporto priemonės tipo patvirtinimą suteikiančiai patvirtinimo institucijai ir sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimą suteikiančiai institucijai, kad būtų taikomi taisomieji veiksmai ir kuo greičiau atkurta gamybos atitiktis.

3.1 Tipo patvirtinimą suteikusi institucija bet kada gali atlikti periodinį auditą ir patikrinti, ar kiekvienoje gamybos vietoje taikomi gamybos atitikties kontrolės metodai atitinka reikalavimus. Šiuo tikslu gamintojas leidžia tikrintojams patekti į gamybos, tikrinimų, bandymų, laikymo ir paskirstymo vietas ir pateikia visą reikalingą informaciją apie kokybės valdymo sistemą, dokumentus ir įrašus.

3.1.1. Taikomos tokios periodinio audito įprastinės priemonės: stebimas 1 ir 2 skirsniuose nustatytų procedūrų (pradinio įvertinimo ir produkto atitikties priemonių) nuolatinis veiksmingumas.

3.1.1.1. Pripažįstama, kad techninių tarnybų (kurioms suteikta kvalifikacija arba kurios pripažintos pagal 1.3.3 punkto reikalavimus) atliekama priežiūros veikla atitinka 3.1.1 punkto reikalavimus dėl pradinio įvertinimo metu nustatytų procedūrų.

3.1.1.2. Paprastai patvirtinimo institucija atlieka tokius patikrinimus (išskyrus nurodytuosius 3.1.1.1 dalyje) taip dažnai, kad reikiamos gamybos atitikties kontrolės priemonės, taikomos remiantis 1 ir 2 skirsniais, būtų peržiūrėtos per laiką, kurio trukmė atitiktų patvirtinimo institucijos keliamo pasitikėjimo lygį.

3.2. Kaskart atliekant peržiūrą inspektoriui pateikiami įrašai apie bandymus, patikrinimus ir gamybą, visų pirma tuos bandymus ir patikrinimus, kurių reikalaujama pagal 2.2 punktą.

3.3. Inspektorius gali atsitiktine tvarka pasirinkti bandinius išbandyti gamintojo laboratorijoje arba techninės tarnybos patalpose (tokiu atveju atliekami tik fiziniai bandymai). Mažiausią bandinių skaičių galima nustatyti remiantis paties gamintojo patikros rezultatais.

3.4. Jei manoma, kad kontrolės lygis yra nepakankamas arba kad būtina patikrinti bandymų, atliktų pagal 3.2 punktą, tinkamumą, inspektorius parenka bandinius, siųstinus techninei tarnybai, kuri turi atlikti fizinius bandymus pagal gamybos atitikties reikalavimus, nustatytus 4 punkte ir Reglamente (ES) Nr. 168/2013 bei jo deleguotuosiuose aktuose nurodytose JT EEK taisyklėse.

3.5. Jeigu patikros arba stebėsenos metu gaunami nepatenkinami rezultatai, patvirtinimo institucija užtikrina, kad būtų imtasi visų būtinų veiksmų gamybos atitikčiai kuo greičiau atkurti.

3.6. Jeigu Reglamentu (ES) Nr. 168/2013 arba jo deleguotaisiais aktais reikalaujama laikytis JT EEK taisyklių, gamintojas gali pasirinktinai taikyti šio priedo nuostatas kaip lygiavertę alternatyvą atitinkamose JT EEK taisyklėse nustatytiems gamybos atitikties reikalavimams. Tačiau jeigu taikomi 3.5 arba 3.6 punktai, patvirtinimo institucijai turi būti įrodoma, kad laikomasi visų atskirų JT EEK taisyklėse nustatytų gamybos reikalavimų, kol minėta institucija nenuspręs, kad gamybos atitiktis atkurta.

1.1. Šis priedas taikomas L kategorijos transporto priemonės sukabinimo įtaisams ir prikabintuvams (jei yra įmontuoti).

1.2. Šiame priede nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti L kategorijos transporto priemonių sukabinimo įtaisai, kad:

1.2.1. būtų užtikrintas suderinamumas, prie L kategorijos transporto priemonių prikabinant skirtingų tipų priekabas;

1.2.2. būtų užtikrintas saugus transporto priemonės ir priekabos sukabinimas esant bet kokioms eksploatavimo sąlygoms;

1.2.3. būtų užtikrinti saugūs sukabinimo ir atkabinimo būdai.

2.1. L kategorijos transporto priemonėms skirti sukabinimo įtaisai turi būti pagaminti ir pritvirtinti laikantis geros techninės praktikos, jų eksploatacija turi būti saugi. Jie gali būti patvirtinti kaip atskiri techniniai mazgai pagal šį reglamentą arba patvirtinti pagal JT EEK taisyklę Nr. 55 ( 1 ).

2.2. Sukabinimo įtaisai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad įprastai naudojant, tinkamai prižiūrint ir laiku pakeičiant susidėvinčias dalis jie veiktų patenkinamai.

2.3. Kiekvienas sukabinimo įtaisai turi būti pateiktas su įrengimo ir eksploatacijos instrukcijomis, kuriose būtų pakankamai informacijos, kad kompetentingas asmuo pritaisytų sukabinimo įtaisą prie transporto priemonės ir tinkamai jį naudotų. Instrukcijos turi būti parengtos oficialiąja valstybės narės, kurioje sukabinimo įtaisas bus parduodamas, kalba ar kalbomis.

2.4. Medžiagos, kurias galima naudoti, yra tos, kurių savybės, susijusios su paraiška, yra nustatytos standarte, arba tos, kurių savybės yra nurodytos paraiškos dokumentuose.

2.5. Visos sukabinimo įtaisų dalys, dėl kurių gedimo atsiskirtų dvi transporto priemonės, turi būti pagamintos iš plieno. Galima naudoti kitas medžiagas, jeigu gamintojas techninei tarnybai įrodo jų lygiavertiškumą.

2.6. Visi sukabintuvai turi būti suprojektuoti, kad galėtų patikimai mechaniškai sukibti, ir užfiksuotoji padėtis turi būti bent kartą sutvirtinta patikimu mechaniniu sukabinimu.

2.7. Jeigu L kategorijos transporto priemonėje įrengtas sukabinimo įtaisas, turi būti naudojamas ir rutulinis sukabinimo įtaisas, kaip nurodyta 1 priedėlio Ap1-1 brėžinyje. Sukabinimo tipą reikia pasirinkti ir pritvirtinti taip, kad būtų numatytas maksimalus suderinamumas su įvairių tipų priekabomis. Tačiau vietoj rutulinių sukabinimo įtaisų galima naudoti kitokius įtaisus, jeigu laikomasi 2.8 punkte nustatytų reikalavimų, o priekabų suderinamumas ir sukeitimas nėra būtinas ar įmanomas (specialūs deriniai).

2.8. Sukabinimo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad atitiktų reikalavimus, susijusius su eksploatavimu, pritvirtinimu, mobilumu ir tvirtumu, nustatytus 2.9, 2.10, 2.11 ir 3, 4 ir 5 punktuose.

2.9. Sukabinimo įtaisai turi būti suprojektuoti ir pritvirtinti taip, kad užtikrintų maksimalų saugumą pagal pažangią techninę praktiką; šis reikalavimas taip pat taikomas sukabinimo procesui.

2.10. Turi būti įmanoma vienam žmogui, nenaudojant įrankių, saugiai sukabinti ir atkabinti transporto priemones.

2.11. Turi būti įmanoma laisvai rankomis, nenaudojant įrankių, pritvirtinti ir atkabinti nuimamus sukabinimo įtaisus.

2.12. Sukabintuvų ir prikabintuvų gamintojai, pateikdami produktus rinkai parengia vartotojams gaires ir informaciją apie L kategorijos transporto priemonės su priekaba važiavimo charakteristikas visomis oficialiosiomis kalbomis.

3.1. Prie transporto priemonės pritvirtinti sukabinimo įtaisai turi užtikrinti netrukdomą ir saugų naudojimą.

3.2. Prie transporto priemonės pritvirtinti rutuliniai sukabinimo įtaisai turi atitikti 1 priedėlio Ap1-2 brėžinyje nustatytas geometrines sąlygas.

3.3. Sukabinimo įtaiso, išskyrus rutulinį sukabinimo įtaisą, sukabinimo taško aukštis turi atitikti priekabos grąžulo sukabinimo taško aukštį su ± 35 mm paklaida, jeigu priekaba yra horizontalioje padėtyje.

3.4. Vilkimo menčių forma ir matmenys turi atitikti transporto priemonės gamintojo reikalavimus, susijusius su tvirtinimo taškais ir kitais reikalingais papildomais atraminiais įtaisais.

3.5. Reikia laikytis transporto priemonės gamintojo reikalavimų, susijusių su sukabinimo įtaiso tipu, leidžiamąja priekabos mase ir leidžiamąja statine vertikaliąja apkrova, tenkančia sukabinimo taškui.

3.6. Sumontuotas sukabinimo įtaisas negali užstoti užpakalyje pritvirtinto valstybinio numerio ženklo ir (arba) apšvietimo komponentų; priešingu atveju reikia naudoti sukabinimo įtaisą, kurį galima atkabinti be specialių įrankių.

3.7. Vilkimo menčių gamintojai turi numatyti tvirtinimo vietas, prie kurių būtų galima pritvirtinti pagalbinius sukabinimo įtaisus arba priemones, turėsiančias automatiškai sustabdyti priekabą, jeigu atsijungtų pagrindinis sukabinimo įtaisas.

3.7.1. Pagalbinio sukabinimo įtaiso ir (arba) atsikabinusią priekabą sulaikančio lyno pritvirtinimo vietos turi būti parenkamos taip, kad eksploatuojant pagalbinį sukabinimo įtaisą arba atsikabinusią priekabą sulaikantį lyną nebūtų ribojama galimybė įprastai sujungti sukabinimo įtaiso arba kad nebūtų kliudomai įprastai veikti inercinei stabdymo sistemai.

3.7.2. Viena pritvirtinimo vieta turi būti per 100 mm nuo sukabinimo įtaiso sujungimo centrą kertančios vertikalios plokštumos. Jeigu šio reikalavimo įvykdyti neįmanoma, turi būti numatomos dvi pritvirtinimo vietos: viena iš abiejų vertikaliosios vidurinės linijos pusės ir vienodu ne didesniu nei 250 mm atstumu nuo vidurinės linijos. Pritvirtinimo vieta (-os) turi būti numatoma (-os) kuo arčiau transporto priemonės galinio krašto ir kuo aukščiau.

4.1. Sukabinimo įtaisą, nepritvirtintą prie transporto priemonės, turi būti įmanoma sujungti taip:

4.1.1. laisvo 20° vertikalaus pasisukimo kampas aukščiau ir žemiau horizontalios centrinės linijos esant bet kokiam mažiausiai iki 90° horizontalaus pasisukimo į abi mechanizmo išilginės centrinės linijos puses kampui.

4.1.2. Esant bet kokiam iki 90° horizontalaus pasisukimo į abi mechanizmo išilginės centrinės linijos puses kampui, laisvo ašinio pasisukimo į abi vertikalios centrinės linijos puses kampas turi būti 25° triratėms ir keturratėms transporto priemonėms arba 40° dviratėms transporto priemonėms.

4.2. Esant bet kokiam horizontalaus pasisukimo kampui, turi būti galimi šie sujungimo deriniai:

4.2.1. dviratėms transporto priemonėms, išskyrus atvejus, kai įtaisas naudojamas su vienratėmis priekabomis, kurios pasvirimas su dvirate transporto priemone:

4.2.1.1. ± 15° vertikalus pasvirimas su ± 40° ašiniu pasisukimu;

4.2.1.2. ± 30 ° ašinis pasisukimas su ± 20° vertikaliu pasvirimu;

4.2.2. triratėms ar keturratėms transporto priemonėms:

4.2.2.1. ± 15° vertikalus pasvirimas su ± 25° ašiniu pasisukimu;

4.2.2.2. ± 10° ašinis pasisukimas su ± 20° vertikaliu pasvirimu.

4.3. Taip pat turi būti įmanoma sukabinti ir atkabinti rutulinius sukabinimo įtaisus tada, jeigu išilginė rutulinio sukabinimo įtaiso ašis atsižvelgiant į rutulinio sukabinimo įtaiso ir jo tvirtinimo vidurinę liniją:

4.3.1. yra horizontaliai β = 60° pasisukusi į dešinę arba kairę;

4.3.2. yra vertikaliai α = 10° pasisukusi aukštyn arba žemyn;

4.3.3. yra pasisukusi apie ašį 10° į dešinę arba kairę.

6.1. Sukabinimo galvutės turi būti suprojektuotos taip, kad jas būtų galima saugiai naudoti su 1 priedėlio Ap1-1 brėžinyje pavaizduotais rutuliniais sukabinimo įtaisais.

6.2. Sukabinimo galvutės, skirtos montuoti prie nestabdomų priekabų, turi turėti pagalbinį sukabinimo įtaisą arba bent pritvirtinimo vietą (-as), prie kurios (-ių) būtų galima prijungti pagalbinį (-ius) sukabinimo įtaisą (-us). Pritvirtinimo vieta (-os) parenkama (-os) taip, kad eksploatuojant pagalbinį (-ius) sukabinimo įtaisą (-us) nebūtų ribojama galimybė įprastai sujungti sukabinimo įtaiso.

6.3. Patvarumo bandymas atliekamas naudojant kintamą bandymo jėgą ir statinis bandymas (kėlimo bandymas), atliekamas su kiekvienu bandymo bandiniu.

6.4. Dinaminis bandymas atliekamas su tinkamu atitinkamo tvirtumo rutuliniu sukabinimo įtaisu. Sukabinimo galvutė ir rutulinis sukabinimo įtaisas ant bandymo prietaiso turi būti pritvirtinti pagal gamintojo instrukcijas ir būdu, atitinkančiu jų pritvirtinimą prie transporto priemonės. Bandinio neturi veikti papildomos jėgos, išskyrus bandymo jėgą. Bandymo jėga turi būti nukreipta išilgai linijos, kertančios rutulio vidurį ir 15° kampu pakreiptos į apačią atgal (žr. 3 priedėlio Ap3-1 brėžinį). Patvarumo bandymas su bandymo bandiniu atliekamas naudojant tokią bandymo jėgą:

6.5. Bandymas atliekamas su rutuliniu sukabinimo įtaisu, kurio skersmuo turi būti 49 – 0+0;13 mm tam, kad būtų imituojamas susidėvėjęs rutulinis sukabinimo įtaisas. Kėlimo jėga FA turi būti tolygiai ir greitai didinama iki

6.6. Jeigu naudojami ne rutuliniai, o kitokie sukabinimo įtaisai, sukabinimo galvutę reikia išbandyti pagal atitinkamus JT EEK taisyklės Nr. 55 reikalavimus.

1. Priekaboms skirta rutulinio sukabinimo įtaiso sistema nepanaikina galimybės naudoti kitas sistemas (pvz., kardaninius sukabintuvus); tačiau jeigu naudojama rutulinio sukabinimo įtaiso sistema ji turi atitikti Ap1-1 brėžinyje nustatytas specifikacijas.

1.1. 
Ap1-1    brėžinys
Rutulinio sukabinimo įtaiso matmenys

1.1.1. Jungiamasis spindulys tarp rutulio ir kakliuko yra liestinis kakliuko ir sukabintuvo rutulio apatinio horizontalaus paviršiaus atžvilgiu.

1.1.2. Atitinka standartus ISO/R468:1982 ir ISO 1302:2002; šiurkštumo skaičius N9 atitinka Ra 6,3 μm vertę.

1.2. 
Ap1-2    brėžinys
Rutulinio sukabinimo įtaiso laisvumas

1) 350–420 mm matuojant didžiausios leidžiamos transporto priemonės masės taške = T;

2) min. = mažiausias atstumas, max. = didžiausias atstumas.

1.1. Transporto priemonės tipas pagal apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisus – transporto priemonių, kurios nesiskiria tokiais pagrindiniai požymiais, kaip apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo transporto priemone įtaisų konstrukcinės savybės, kategorija;

1.2. L1e kategorijos transporto priemonės, kai tokių parengtų naudoti transporto priemonių masė yra didesnė kaip 35 kg, ir L2e, L3e, L4e ir L5e kategorijų transporto priemonės, kuriose yra įrengtas vairas su rankenomis, turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklės Nr. 62 reikalavimus ( 2 ).

1.2.1. L1e, L2e, L3e, L4e ir L5e kategorijų transporto priemonės, kuriose nėra vairo su rankenomis, turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklės Nr. 18 ( 3 ) N2 kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

1.3. L6e kategorijos transporto priemonės, kuriose yra vairas su rankenomis, turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 62 L2e kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

1.3.1. L6e kategorijos transporto priemonės, kuriose nėra vairo su rankenomis, turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 18 N2 kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

1.4. L7e kategorijos transporto priemonės, kuriose yra vairas su rankenomis, turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 62 L5e kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

1.4.1. L7e kategorijos transporto priemonės, kuriose nėra vairo su rankenomis, turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 18 N2 kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

1.1. Transporto priemonės tipas elektromagnetinio suderinamumo atžvilgiu – transporto priemonių, kurios nesiskiria tokiais esminiais dalykais, kaip elektroninių komponentų, žvakių ir jų laidų rinkinių konstrukcinės savybės, kategorija;

1.2. L1e, L2e, L3e, L4e, L5e, L6e ir L7e kategorijų transporto priemonės turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 10 ( 4 ) nustatytus reikalavimus.

1.1.1.1. Transporto priemonių išorėje neturi būti smailių, aštrių ar kyšančių dalių, nukreiptų į išorę, turinčių tokią formą, dydį, pokrypio kampą ar tokių kietų, kad avarijos atveju dėl jų padidėtų rizika, kad su transporto priemone susidūręs ar jos užkliudytas asmuo patirs kūno sužalojimų arba dėl jų sužalojimai bus didesni. Transporto priemonės turi būti suprojektuotos taip, kad dalys ir kraštai, su kuriomis kiti pažeidžiami eismo dalyviai, pvz., pėstieji, gali susiliesti įvykus avarijai, atitiktų 1–1.3.8 punktuose išdėstytus reikalavimus.

1.1.1.2. Laikoma, kad visi išorinės iškyšos, pagamintos iš minkštos gumos arba plastmasės arba padengtos tokia medžiaga, kurios kietumas mažesnis negu 60 pagal Šoro A skalę, atitinka 1.3–1.3.8 punktuose išdėstytus reikalavimus. Išmatuojamas transporto priemonėje pagal paskirtį panaudotos medžiagos kietumas.

1.1.2.1. Transporto priemonės vertinamos pagal 1.2–1.2.4.1 punktų nuostatas.

1.1.2.2. Jei transporto priemonė turi tam tikrą konstrukciją ar skydus, skirtus iš dalies arba visiškai pridengti vairuotoją, keleivius, bagažą arba tam tikras transporto priemonės dalis, transporto priemonės gamintojas gali kaip alternatyvą pasirinkti taikyti atitinkamus JT EEK taisyklėje Nr. 26 ( 5 ) M1 kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus, taikomus specialiai išorinėms iškyšoms arba visam transporto priemonės išoriniam paviršiui. Tokiais atvejais ypatingas dėmesys skiriamas reikiamam spinduliui, kadangi rankenėlių, vyrių, mygtukų ir antenų tikrinti nereikia.

1.1.3.1. Jeigu prie motociklo prijungta neatkabinama arba atkabinama šoninė priekaba, erdvė tarp motociklo ir šoninės priekabos į vertinimą neįtraukiama (žr. 8–1 brėžinį).

1.1.3.2. Jeigu priekaba gali būti atkabinta nuo motociklo, o motociklas gali būti naudojamas be jos, pats motociklas turi atitikti 1–1.3.8 punktuose motociklams nustatytus reikalavimus.

— atskiros plokštės briaunos turi turėti bent 0,5 mm kreivio spindulį;

— kampai turi turėti mažiausiai 3,0 mm kreivio spindulį. Kampas – trijų dimensijų paviršius, kuris nėra nei plokštės briauna, nei atrama;

— atramų ar panašių dalių skersmuo turi būti bent 10 mm;

— atramos galo briaunos turi turėti bent 2,0 mm kreivio spindulį.

— atskiros plokštės briaunos turi turėti bent 2,0 mm kreivio spindulį;

— kampai turi turėti bent 2,0 mm kreivio spindulį;

— atramų ar panašių dalių skersmuo turi būti bent 20 mm;

— tačiau atramų ar panašių dalių bendras skersmuo gali būti mažesnis nei 20 mm, jeigu jo iškyša yra mažesnė nei pusė jo bendro skersmens;

— atramos galo briaunos turi turėti bent 2,0 mm kreivio spindulį.

1.1. Transporto priemonės tipas pagal degalų talpyklą – transporto priemonių, kurios nesiskiria tokiais pagrindiniais požymiais, kaip forma, dydis ir medžiagų savybės, taip pat degalų talpyklos tvirtinimo metodas bei vieta, kategorija;

1.2. Degalų bakai, kurių vienas ar daugiau įrengta transporto priemonėse, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:

1.2.1. Degalų bakai turi būti pagaminti iš tokių medžiagų, kurių šiluminės, mechaninės ir cheminės savybės atitinka numatomas naudojimo sąlygas.

1.2.2. Degalų bakai ir susijusios transporto priemonės dalys turi būti taip suprojektuotos, kad nesusidarytų elektrostatinis krūvis, kuris galėtų sukelti kibirkščiavimą tarp bako ir transporto priemonės važiuoklės, dėl ko galėtų užsidegti degalų ir oro mišinys.

1.2.3. Degalų bakai turi būti pagaminti taip, kad būtų atsparūs korozijai.

1.2.4. Degalų bakuose turi būti įrengti atitinkami įtaisai (pvz., sklendės ar saugos vožtuvai), kurių paskirtis – sumažinti perteklinį slėgį arba slėgį, kuris yra didesnis nei darbo metu esantis slėgis. Tokie įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų išvengta užsidegimo pavojaus.

1.2.5. Degalų bakai turi būti suprojektuoti taip, kad degalai, ištekėję juos pilant, negalėtų užlašėti ant transporto priemonės išmetimo sistemos, variklio ar kitos transmisijos dalies, arba ant keleivių ar bagažo salono, o būtų nukreipiami ant žemės.

1.2.6. Degalai negali ištekėti pro bako dangtelį ar bet kurį kitą slėgio mažinimo įtaisą net bakui visiškai apsivertus. Leidžiamas lašėjimas ne didesne nei 30 g/min sparta; tikrinama atliekant 2.1–2.1.4 punktuose aprašytą bandymą. Jeigu lašėjimo sparta nėra tolygi, užtikrinama, kad didžiausia lašėjimo sparta būtų nustatoma vienos minutės laikotarpiu (t. y. nenustatomas lašėjimo spartos vidurkis ilgesniu laikotarpiu).

1.2.7. Transporto priemonių su kėbulu bakai negali būti keleivių salone ar kitame jame integruotame salone arba būti jų paviršius (pvz., grindys, sienos, stogas arba pertvaros).

1.2.7.1. Šiame priede laikoma, kad transporto priemonėje yra keleivių salonas arba kitas jame integruotas salonas, jeigu joje įrengti apsauginiai stiklai, šoninės durelės, galinės durelės, šoninės kolonos ir (arba) stogas, sudarantys uždarą arba iš dalies uždarą saloną. Techninė tarnyba bandymo protokole aiškiai pagrindžia atitinkamo sprendimo kriterijus.

1.2.8. Degalų pylimo anga neturi būti keleivių salone, bagažinėje arba variklio skyriuje (jei tokie yra).

1.2.8.1. Pagal 1.2.7.1 punktą, laikoma, kad transporto priemonėje yra variklio skyrius arba bagažinė, jeigu joje įrengti šoniniai skydai kartu su variklio dangčiu arba gaubtu ir (arba) bagažinės durimis arba dangčiu, sudarantys uždarą arba iš dalies uždarą saloną. Techninė tarnyba bandymo protokole aiškiai pagrindžia atitinkamo sprendimo kriterijus.

1.2.9. Išbandomas degalų bakų sandarumas esant tokiam vidaus slėgiui, kuris lygus dvigubam santykiniam slėgiui darbo metu (projektinis slėgis), arba 30 kPa pertekliniu slėgiu (taikomas didesnis dydis), kaip aprašyta 2.2–2.2.1 punktuose. Atliekant šį bandymą gali būti uždaroma bet kuri anga. Bandymo metu degalų bakas neturi įskilti ar prakiurti, tačiau gali likti deformuotas.

1.2.9.1. Laikoma, kad iš kitų nei metalas medžiagų pagaminti bakai atitinka šį reikalavimą, jei jie išlaikė 3.4–3.4.1 punktuose aprašytą bandymą.

1.2.10. Iš kitų nei metalas medžiagų pagaminti degalų bakai išbandomi atliekant ne tik 2.1–2.1.4, bet ir 3–3.7.5.1 punktuose aprašytus bandymus.

1.3. Transporto priemonės, kuriose įrengtas vienas ar daugiau degalų bakų, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:

1.3.1. Degalų bakai turi būti įrengti ir sumontuoti taip, kad atliktų savo funkciją esant bet kokioms numatomoms eksploatavimo sąlygoms.

1.3.2. Visos transporto priemonės degalų tiekimo sistemos dalys ir komponentai turi būti deramai apsaugoti rėmo arba korpuso dalimis, kad negalėtų liestis su galimomis ant žemės esančiomis kliūtimis. Tokios apsaugos nereikia, jeigu atitinkamos po transporto priemone esančios dalys ar komponentai yra toliau nuo žemės nei rėmo arba korpuso dalis, kuri yra tiesiai prieš tą sudėtinę dalį.

1.3.3. Visos transporto priemonės degalų tiekimo sistemos dalys ir komponentai turi būti suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti taip, kad išlaikytų juos veikiančios vidinės ir išorinės korozijos poveikį. Joks transporto priemonės konstrukcijos, variklio ir transmisijos sukimasis, lenkimasis ar vibracija neturi sukelti degalų tiekimo sistemos dalių ar komponentų nenormalios trinties ar įtempimo.

1.3.4. Transporto priemonės, kurių varymo sistemoje naudojamos suskystintosios naftos dujos (SND), ir SND bakai turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 67 ( 6 ) nustatytus montavimo ir įrengimo reikalavimus, kaip nustatyta dėl transporto priemonių kategorijos M1.

1.3.5. Transporto priemonės, kurių varymo sistemoje naudojamos suslėgtos gamtinės dujos (SGD), ir SGD bakai turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 110 ( 7 ) nustatytus montavimo ir įrengimo reikalavimus, kaip nustatyta dėl transporto priemonių kategorijos M1.

2.1.1. Bakas ir visa papildoma jo įranga sumontuojami bandymų stende taip, kad montavimas būtų panašus į transporto priemonėje, kuriai bakas skirtas, taikomą montavimą. Šis reikalavimas taip pat taikomas ir vidaus slėgio perviršį mažinančioms sistemoms.

2.1.2. Bandymų stendas sukamas aplink ašį, lygiagrečią transporto priemonės išilginei ašiai.

2.1.3. Bandymas atliekamas, kai užpildyta 30 % bako bendrosios vardinės talpos, taip pat kai 90 % jo bendrosios vardinės talpos užpildyta nedegiu skysčiu, kurio tankis ir klampumas yra panašus į paprastai naudojamų degalų charakteristikas, arba vandeniu.

2.1.4. Bakas nuo įrengimo padėties pasukamas į kairę 90° kampu. Bakas šioje padėtyje laikomas bent penkias minutes. Tada bakas toliau sukamas 90° kampu ta pačia kryptimi. Bakas šioje padėtyje (iki galo apverstas) taip pat laikomas bent penkias minutes. Tada bakas sugrąžinamas į įprastą padėtį.

2.2.1. Bako hidraulinis vidaus slėgio bandymas atliekamas izoliavus įrenginį su visa papildoma įranga. Bakas turi būti visiškai užpildytas nedegiu skysčiu, kurio tankis ir klampumas yra panašūs į paprastai naudojamų degalų charakteristikas, arba vandeniu. Nutraukus visus ryšius su išore, slėgis laipsniškai didinamas naudojant vamzdžio jungtį, kuria degalai tiekiami į variklį, kol vidaus slėgis tampa toks, kaip aprašyta 1.2.9 punkte, ir toks slėgis išlaikomas bent 60 sekundžių.

1.1. Jeigu L2e, L5e-B, L6e-B, L7e-B arba L7e-C pakategorių transporto priemonėje yra įrengta krovininė platforma, transporto priemonė ir krovininė platforma turi būti surinktos laikantis būtiniausių konstrukcijos kriterijų, kad krovinį būtų galima vežti saugiai.

2.1. Jeigu yra sumontuota krovininė platforma, ji turi būti suprojektuota tik kroviniams vežti ir turi turėti atvirą arba uždarą iš esmės lygų ir horizontalų pagrindą.

2.2. L kategorijos transporto priemonės su pakrauta platforma, be vairuotojo, sunkio centras yra tarp ašių.

2.3. Platformos matmenys yra tokie, kad:

2.3.1. krovininės platformos pagrindo ilgis, t. y. atstumas tarp krovininio ploto priekinio vidinio taško ir galinio vidinio taško, išmatuotas horizontaliai išilginei transporto priemonės plokštumai, turi neviršyti 1,4 karto L kategorijos transporto priemonės priekinės arba galinės vėžės pločio (pasirenkama ilgesnė);

2.3.2. Krovininės platformos pagrindo plotis neviršija L kategorijos transporto priemonės be platformos didžiausio bendro pločio.

2.3.3. Turi būti įrengta tinkama apsauga šonuose, kad ant platformos sukrauti kroviniai nenukristų.

2.4. Vidurinės išilginės L kategorijos transporto priemonės plokštumos atžvilgiu krovininė platforma montuojama simetriškai.

2.5. Atstumas nuo žemės paviršiaus iki krovininės platformos yra ne didesnis kaip 1 000 mm.

2.6. Krovininė platforma prie L kategorijos transporto priemonės turi būti prijungta taip, kad netyčia neatsijungtų.

2.7. Platformos tipas ir kėbulo tvirtinimo būdas yra tokie, kad gabenant įprastą krovinį vairuotojo regėjimo laukas nebūtų ribojamas, o įvairūs privalomieji apšvietimo ir šviesos signalų įtaisai galėtų būti tinkamai naudojami.

2.8. Transporto priemonės gamintojas patvirtina tokios krovininės platformos saugų krovumą.

2.9. Krovininėje platformoje turi būti paruošti tinkami naudingos krovinio masės apsaugos įtaisų tvirtinimo taškai.

1.1. Šiame priede nustatyti L kategorijos transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimai dėl jų masės ir matmenų

2.1. Paraiškoje suteikti transporto priemonės ES tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į jo masę ir matmenis gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia duomenis apie kiekvieno transporto priemonės tipo kiekvienos versijos (nepaisant transporto priemonės baigtumo) masę:

2.1.1. parengtos eksploatuoti transporto priemonės masę, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 168/2013 5 straipsnyje;

2.1.2. faktinę masę;

2.1.3. didžiausią techniškai leidžiamą pakrautos transporto priemonės masę;

2.1.4. didžiausią techniškai leidžiamą masę ašims;

2.1.5. jei taikoma, didžiausią techniškai leidžiamą velkamąją masę;

2.1.6. jei taikoma, didžiausia techniškai leidžiamą masę sukabinimo taške atsižvelgiant į sukabinimo įtaisų, kurie įrengti arba kuriuos prireikus galima įrengti, technines savybes;

2.1.7. jei taikoma, pasirenkamos įrangos masę;

2.1.8. jei taikoma, aukštutinės konstrukcijos masę;

2.1.9. jei taikoma, varymo baterijos masę.

2.2. Nustatydamas 2 punkte nurodytas mases, gamintojas atsižvelgia į geriausią gamybos praktiką ir geriausias turimas technines žinias, siekdamas sumažinti mechaninio gedimo riziką, ypač susijusią su medžiagų nusidėvėjimu, ir išvengti žalos kelių infrastruktūrai.

2.3. Nustatydamas 2 punkte nurodytas mases, gamintojas atsižvelgia į didžiausią konstrukcinį transporto priemonės greitį.

2.4. Nustatydamas 2 punkte nurodytas mases, gamintojas nenustato transporto priemonės eksploatavimo apribojimų, išskyrus susijusiuosius su padangų apkrovomis, kurias galima pritaikyti konstrukciniam greičiui.

2.5. Nekomplektinių transporto priemonių, įskaitant transporto priemones, kuriose įrengta tik važiuoklė su kabina ir kurios turės būti užbaigtos kitu etapu, atveju gamintojas pateikia visą susijusią informaciją kito etapo gamintojams, kad ir toliau būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų.

2.6. Jeigu dėl pasirenkamos įrangos gerokai keičiasi transporto priemonės masė ar matmenys, gamintojas technikos tarnybai pateikia informaciją apie sunkio centro vietą, masę ir geometrinę padėtį atsižvelgiant į papildomos įrangos, kuri gali būti montuojama transporto priemonėje, ašis.

2.7. Kai patvirtinimą suteikianti institucija arba technikos tarnyba mano esant būtina, jos gali pareikalauti, kad gamintojas tikrinimo tikslais pateiktų tvirtinamo tipo transporto priemonės pavyzdį.

2.8. Jei tai L5e-B, L6e-BU ir L7e-CU pakategorių darbinės transporto priemonės, kurių paskirtis vežti krovinius ir kurios suprojektuotos taip, kad jose būtų galima įrengti pakeičiamas aukštutines konstrukcijas, tų aukštutinių struktūrų bendroji masė turi būti naudingos krovinio masės dalis. Tokiu atveju turi būti įvykdytos šios papildomos sąlygos:

2.8.1. aukštutinė konstrukcija laikoma pakeičiama, jeigu ją galima lengvai nuimti nuo važiuoklės su kabina;

2.8.2. transporto priemonės gamintojas informaciniame dokumente nurodo didžiausius leidžiamus matmenis, aukštutinės konstrukcijos bendrąją masę, sunkio centro padėties ribas ir brėžinį, kuriose nurodyta tvirtinimo įtaisų padėtis.

2.9. Siekiant nustatyti masę, kurią gamintojas turi nurodyti patvirtinimo institucijai, turi būti tenkinamos 1 priedėlyje nurodytos bandymų sąlygos ir reikalavimai.

3.1. Paraiškoje suteikti transporto priemonės ES tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į jo masę ir matmenis gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia duomenis apie kiekvieno transporto priemonės tipo kiekvienos versijos (nepaisant transporto priemonės baigtumo) matmenis [mm]:

3.1.1. transporto priemonės ilgį, t. y. atstumą tarp dviejų vertikalių plokštumų, kurios statmenai kerta transporto priemonės išilginę plokštumą ir atitinkamai sudaro liestinę transporto priemonės priekinės bei užpakalinės dalies atžvilgiu;

3.1.2. transporto priemonės plotį, t. y. atstumą tarp dviejų plokštumų, kurios yra lygiagrečios transporto priemonės išilginei plokštumai ir atitinkamai sudaro liestinę transporto priemonės bet kurios šoninės plokštumos atžvilgiu;

3.1.3. transporto priemonės aukštį, t. y. atstumą tarp plokštumos, ant kurios stovi transporto priemonė, ir lygiagrečios plokštumos, sudarančios liestinę transporto priemonės viršutinės dalies atžvilgiu;

3.1.4. transporto priemonės važiuoklės bazę, t. y. atstumą, nurodytą standarto ISO 612:1978 6.4.1 punkte;

3.1.5. jei tai transporto priemonės dvigubais, trigubais ar keturgubais ratais: priekinės ir (arba) galinės tarpvėžės plotį, t. y. atstumą, nurodytą standarto ISO 612:1978 6.5 punkte;

3.1.6. jei taikoma, ilgįkrovininės platformos pagrindas ir plotįkrovininės platformos pagrindas

3.2. Siekiant nustatyti matmenis, kuriuos gamintojas turi nurodyti patvirtinimo institucijai, turi būti tenkinamos 1 priedėlyje nurodytos bandymų sąlygos ir reikalavimai.

3.3. 3.1 punkte ir gamintojo nurodyti faktiniai matmenys negali skirtis daugiau nei 3 %.

1.1. Matuojant matmenis, nurodytus XI priedo 3 punkte:

1.1.1. transporto priemonės masė turi būti lygi eksploatuoti parengtos transporto priemonės masei, transporto priemonė įtvirtinama ant horizontalaus lygaus paviršiaus, o slėgis padangose yra toks, kokį rekomenduoja gamintojas;

1.1.2. transporto priemonė turi stovėti vertikaliai, o ratai turi būti nustatyti judėjimo tiesia linija kryptimi;

1.1.3. visi transporto priemonės ratai, išskyrus atsarginį, turi remtis į plokštumą, ant kurios stovi transporto priemonė.

1.2. Matuojant transporto priemonės matmenis neatsižvelgiama tik į 1 punkte nurodytus įtaisus ir įrangą.

1.3. Kalbant apie transporto priemonės ilgį, visi transporto priemonės komponentai ir ypač visi stacionarieji į priekį arba į galą praplėsti komponentai (buferiai, sparnai ir kt.) turi būti XI priedo 3.1.1 punkte nurodytose dviejose plokštumose, išskyrus sukabinimo įtaisą.

1.4. Kalbant apie transporto priemonės plotį, visi transporto priemonės komponentai ir ypač visi stacionarieji į šonus praplėsti komponentai turi būti XI priedo 3.1.2 punkte nurodytose dviejose plokštumose, išskyrus galinio vaizdo veidrodį (-džius).

1.5. Kalbant apie transporto priemonės aukštį, visi stacionarieji transporto priemonės komponentai turi būti XI priedo 3.1.3 punkte nurodytose dviejose plokštumose, išskyrus galinio vaizdo veidrodį (-džius).

1.6.1. Matuojant L kategorijos transporto priemonės važiuoklės prošvaisą bandomoji transporto priemonė turi būti pakrauta iki faktinės masės.

1.6.2. Nukrypstant nuo 1.6.1 punkto, matuojant L3e-AxE pakategorės tipo transporto priemonės (x = 1, 2 arba 3, dviratis enduro motociklas) arba L3e-AxT pakategorės tipo transporto priemonės (x = 1, 2 arba 3, dviratis trialo motociklas) važiuoklės prošvaisą, bandomas enduro ir trialo motociklas turi būti pakrautas taip, kad jo masė būtų lygi parengtos eksploatuoti transporto priemonės masei.

1.6.3. Jeigu transporto priemonėje įmontuota rankiniu arba automatiniu būdu valdoma pakabos sistema, dėl kurios važiuoklės prošvaisa gali pakisti, nustatoma mažiausia tos sistemos vertė, leidžianti nustatyti mažiausią atstumą nuo transporto priemonės iki pagrindo.

1.6.4. Trumpiausias atstumas tarp pagrindo ir žemiausio stacionaraus transporto priemonės taško matuojamas tarp ašių ir po ašimi (-s), jei taikoma, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB ( 8 ) II priedo 1 priedėlį. Tas mažiausias išmatuotas atstumas laikomas transporto priemonės važiuoklės prošvaisa.

1.7. L7e-B2 kategorijos transporto priemonė (visureigis bagis), atitinkanti 1.6 punkte nustatytus reikalavimus, turi tenkinti bent penkis iš šių šešių reikalavimų:

1.7.1. užvažiavimo kampas ne mažesnis kaip 25 laipsniai;

1.7.2. nuvažiavimo kampas ne mažesnis kaip 20 laipsnių;

1.7.3. nuožulni plokštuma ne mažesnė kaip 20 laipsnių;

1.7.4. prošvaisa po priekine ašimi ne mažesnė kaip 180 mm;

1.7.5. prošvaisa po galine ašimi ne mažesnė kaip 180 mm;

1.7.6. prošvaisa tarp ašių ne mažesnė kaip 180 mm.

1.8. Užvažiavimo kampas, nuvažiavimo kampas ir važiuoklės prošvaisos matuojami pagal Direktyvos 2007/46/EB II priedo 1 priedėlį.

2.1. Transporto priemonės diagnostikos sistemos aplinkosauginis veiksmingumas ir funkciniai pajėgumai patikrinami ir patvirtinimo institucijai parodomi atliekant Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A skirsnyje nurodytą VIII tipo bandymą.

3.1. Nustačius pirmą bet kurios sudedamosios dalies arba sistemos veikimo sutrikimą, kompiuterio atmintyje išsaugoma tuo metu užfiksuota variklio būklė. Į kompiuterio atmintį turi būti įrašyti šie variklio parametrai (išvardyti ne visi parametrai): apskaičiuotoji apkrovos vertė, variklio sūkių skaičius, degalų vertė (-ės) (jei žinoma), degalų slėgis (jei žinomas), transporto priemonės greitis (jei žinomas), aušinamojo skysčio temperatūra, įsiurbimo kolektoriaus slėgis (jei žinomas), veikimas uždaruoju arba atviruoju ciklu (jei žinomas) ir gedimo kodas, dėl kurio duomenys turėjo būti įrašyti į kompiuterio atmintį.

3.1.1. Gamintojas pasirenka tinkamiausią sąlygų rinkinį, leidžiantį efektyviai ir veiksmingai atlikti remontą pagal kompiuterio atmintyje saugomus variklio būklės parametrus. Reikalingas tik vienas duomenų rinkinys. Gamintojai gali pasirinkti, kad į kompiuterio atmintį būtų įrašomi papildomi duomenų rinkiniai, jeigu bent privalomą duomenų rinkinį galima nuskaityti 3.9 ir 3.10 punktų specifikacijas atitinkančiu bendruoju skaitymo įrankiu. Jeigu gedimo kodas, dėl kurio į kompiuterio atmintį buvo įrašyti sąlygų parametrai, ištrinamas pagal XII priedo 3.8 punktą, į kompiuterio atmintį įrašyti variklio būklės parametrai gali būti taip pat ištrinti.

3.1.2. Jeigu vėliau sutrinka degalų sistemos veikla arba įvyksta uždegimo pertrūkis, visa pirmiau išsaugota variklio būklės informacija pakeičiama degalų sistemos arba uždegimo pertrūkio informacija (atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau).

3.2. Jei įmanoma, be privalomos gedimo metu užfiksuojamos variklio būklės informacijos, naudojant standartinės diagnostinės jungties nuoseklųjį prievadą, pareikalavus turi būti prieinami nurodyti signalai, jeigu informacija yra prieinama transporto priemonės kompiuteriui arba jeigu ją galima nustatyti naudojant transporto priemonės kompiuteriui prieinamą informaciją: diagnostiniai trikties kodai, variklio aušalo temperatūra, degalų kontrolės sistemos būklė (veikimas uždaruoju arba atviruoju ciklu, kita), degalų tiekimo reguliavimas, uždegimo paskuba, įsiurbiamo oro temperatūra, kolektoriaus oro slėgis, oro srautas, variklio sūkių skaičius, droselinės sklendės padėties jutiklio išvesties vertė, antrinio oro būklė (aukštyn, žemyn ar į atmosferą), apskaičiuotoji apkrovos vertė, transporto priemonės greitis, stabdžių antiblokavimo sistemos jungiklio padėtis (įjungta / išjungta), įjungtas numatytasis režimas (-ai) ir degalų slėgis.

3.3. Visų kontrolės sistemų, su kuriomis atliekami specialūs vertinimo bandymai (katalizatoriaus, deguonies jutiklio ir kt.), išskyrus uždegimo pertrūkio nustatymą, degalų sistemos stebėseną ir išsamią komponentų stebėseną, naujausio su transporto priemone atlikto bandymo rezultatai ir ribos, su kuriomis sistema lyginama, turi būti prieinami naudojant standartinės diagnostinės jungties nuoseklųjį prievadą pagal 3.8 punkte pateiktas specifikacijas. Naudojantis standartine diagnostine jungtimi, turi būti prieinami stebimų sudedamųjų dalių ir sistemų, išskyrus paminėtas pirmiau, naujausio bandymo rezultatai (teigiami arba neigiami).

3.4. OBD reikalavimai, pagal kuriuos transporto priemonei buvo išduotas sertifikatas (t. y. XII priede arba 5 punkte apibrėžti pakaitiniai reikalavimai) ir pagrindinės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos, kurias OBD sistema stebi pagal 3.10 punktą, turi būti prieinamos naudojant standartinės diagnostinės jungties nuoseklųjį prievadą pagal šio priedėlio 3.8 punkte pateiktas specifikacijas.

3.5. Naudojant standartinės diagnostinės jungties nuoseklųjį prievadą turi būti prieinami programinės įrangos identifikavimo ir kalibravimo patikros numeriai. Abu numeriai pateikiami standartinio formato.

3.6. Nereikalaujama, kad diagnostikos sistema komponentus įvertintų įvykus trikčiai, jeigu dėl tokio įvertinimo galėtų kilti pavojus saugai arba komponentas galėtų sugesti.

3.7. Diagnostikos sistema turi garantuoti standartizuotą ir neribojamą prieigą prie OBD ir atitikti toliau nurodytus ISO standartus ir (arba) SAE specifikaciją.

3.8. Transporto priemonėje įrengtai arba išorinei ryšio linijai turi būti naudojami nurodyti standartai, taikant aprašytus apribojimus:

— ISO 9141-2:1994/Amd 1:1996: „Kelių transporto priemonės. Diagnostikos sistemos. 2 dalis. CARB reikalavimai dėl keitimosi skaitmenine informacija“,

— SAE J1850: 1998 m. kovo mėn. „B klasės duomenų perdavimo tinklo sąsaja. Su teršalų išmetimu susijusių pranešimų atveju taikomas cikliškas perteklinis patikrinimas bei 3 baitų antraštė ir netaikomas atskyrimas baitais arba kontrolinės sumos“,

— ISO 14229-3:2012: „Kelių transporto priemonės. Jungtinės diagnostikos paslaugos (UDS). 3 dalis. Jungtinių diagnostikos paslaugų įdiegimas valdiklio tinkle CAN“,

— ISO 14229-4:2012: „Kelių transporto priemonės. Jungtinės diagnostikos paslaugos (UDS). 3 dalis. Jungtinių diagnostikos paslaugų įdiegimas FlexRay programinėje įrangoje“,

— ISO 14230-4:2000: „Kelių transporto priemonės. „Raktažodis 2000“ protokolas diagnostikos sistemoms. 4 dalis. Su išmetamaisiais teršalais susijusių sistemų reikalavimai“,

— ISO 15765-4:2011 „Kelių transporto priemonės. Vietinių tinklų valdiklio diagnostika (CAN). 4 dalis. Su išmetamaisiais teršalais susijusių sistemų reikalavimai“, 2001 m. lapkričio 1 d.,

— ISO 22901-2:2011: „Kelių transporto priemonės. Atvirasis diagnostikos duomenų perdavimas (ADDP). 2dalis. Su išmetamaisiais teršalais susiję diagnostiniai duomenys“.

3.9. Įranga ir diagnostikos įrankiai, reikalingi, kad su OBD sistemomis būtų galima keistis duomenimis, turi atitikti standarte ISO 15031-4:2005 „Kelių transporto priemonės. Transporto priemonės ir išmetamųjų teršalų diagnostikos išorinės įrangos ryšys. 4 dalis. Išorinė bandymo įranga.“ pateiktųjų veikimo specifikacijų arba dar griežtesnius reikalavimus.

3.10. Pagrindiniai diagnostikos duomenys (kaip nurodyta 6.5.1 punkte) ir dvikryptė valdymo informacija turi būti pateikti taikant formatą ir vienetus, aprašytus standarte ISO 15031-5:2011 „Kelių transporto priemonės. Transporto priemonės ir išmetamųjų teršalų diagnostikos išorinės įrangos ryšys. 5 dalis. Išmetamųjų teršalų diagnostikos paslaugos.“ ir jie turi būti prieinami taikant standarte ISO 15031-4:2005 nustatytus reikalavimus atitinkančius diagnostikos įrankius.

3.10.1. Transporto priemonės gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia informaciją apie visus diagnostikos duomenis, pvz., standarte ISO 15031-5:2011 nenurodytus, bet su šia taisykle susijusius PID, OBD stebėjimo įtaiso ir bandymų identifikavimo numerius.

3.11. Kai užregistruojamas gedimas, gamintojas gedimą identifikuoja taikydamas tinkamiausią iš gedimo kodų, nurodytų standarto ISO 15031-6:2010 „Kelių transporto priemonės. Transporto priemonės ir išmetamųjų teršalų diagnostikos išorinės įrangos ryšys. 6 dalis. Diagnozuojamų trikčių kodo apibrėžtys“ 6.3 skirsnyje, kuriame kalbama apie „su teršalų išmetimu susijusios sistemos diagnostinius gedimų kodus“. Jei gamintojas to negali padaryti, jis gali naudoti standarto ISO DIS 15031-6:2010 5.3. ir 5.6 skirsniuose nurodytus diagnostinius trikčių kodus. Pasirinktinai gedimo kodus galima surinkti ir pateikti pagal standartą ISO14229:2006. Gedimo kodai turi būti be apribojimų prieinami naudojant standartinė diagnostikos įrangą, atitinkančią 3.9 punktą.

3.12. Transporto priemonės ir diagnostikos tikrintuvo jungties sąsaja turi būti standartizuota ir atitikti visus standarto ISO DIS 15031-3:2004 „Kelių transporto priemonės. Transporto priemonės ir išmetamųjų teršalų diagnostikos išorinės įrangos ryšys. 3 dalis. Diagnostinė jungtis ir susijusios elektros grandinės, specifikacija ir naudojimas“ reikalavimus. Jei įmanoma, ji turėtų būti montuojama po sėdimąja vieta. Bet kuriai kitai diagnostinės jungties padėčiai turi pritarti patvirtinimo institucija, prie diagnostinės jungties turi galėti lengvai prieiti techninės tarnybos personalas, tačiau ji turi būti apsaugota, kad jos negalėtų neteisėtai keisti nekvalifikuoti darbuotojai. Jungties sąsajos padėtis turi būti aiškiai nurodyta vartotojo instrukcijose.

3.13. Kol standartizuota jungties sąsaja, skirta L kategorijos transporto priemonėms, nėra patvirtinta ir paskelbta ISO ar CEN lygmeniu, o nuoroda į tą techninį standartą nėra įtraukta į šį reglamentą, transporto priemonės gamintojo prašymu gali būti įrengta pakaitinė jungties sąsaja. Jeigu įrengiama tokia pakaitinė jungties sąsaja, transporto priemonės gamintojas bandymo įrangos gamintojams nemokamai pateikia išsamius duomenis apie transporto priemonės jungties kontaktų konfigūraciją. Transporto priemonės gamintojas turi pateikti adapterį, leidžiantį prisijungti prie bendrinio skaitytuvo. Toks adapteris turi būti profesionaliam naudojimui tinkamos kokybės. Jis pateikiamas visiems jo paprašiusiems nepriklausomiems veiklos vykdytojams, nė vieno iš jų nediskriminuojant. Gamintojai gali nustatyti pagrįstą ir proporcingą šio adapterio kainą, atsižvelgdami į papildomas kliento išlaidas pasirinkus gamintoją. Jungties sąsaja ir adapteris negali turėti jokių konkrečios konstrukcijos elementų, kuriuos prieš naudojimą reikėtų patvirtinti arba sertifikuoti arba kurie apribotų keitimąsi transporto priemonės duomenimis naudojant bendrinio skaitytuvo užklausą.

4.1.1. Kiekvienas OBD sistemos kontrolinis įtaisas turi suveikti bent kartą per važiavimo ciklą, kurio metu laikomasi XII priedo 3.2 punkte nurodytų stebėjimo sąlygų. Gamintojai negali taikyti apskaičiuoto santykio (arba bet kurio jo elemento) arba kitokių kontrolinio įtaiso dažnio rodiklių, kurie turėtų įtakos bet kurio kontrolinio įtaiso vykdomo stebėjimo sąlygoms.

4.1.2. OBD sistemos konkretaus kontrolinio įtaiso (M) atveju eksploatacinių savybių koeficientas (IUPR) ir taršos kontrolės įtaisų eksploatacinės savybės apskaičiuojamas taip:

4.1.3. Skaitiklio ir vardiklio santykis rodo, kaip dažnai veikia tam tikras kontrolinis rodmuo, palyginti su transporto priemonės veikimu. Siekiant užtikrinti, kad visi gamintojai vienodai registruotų IUPRM, nustatyti išsamūs šių matuoklių apibrėžties ir verčių didinimo reikalavimai.

4.1.4. Jei pagal šio priedo reikalavimus transporto priemonėje įrengtas tam tikras kontrolinis įtaisas M, visų kontrolinių įtaisų M atveju IUPRM turi būti ne mažesnis kaip 0,1.

4.1.5. Laikoma, kad šio punkto reikalavimų, taikomų tam tikram kontroliniam rodmeniui M, yra laikomasi, jei visos tam tikrai transporto priemonių ir varymo sistemos šeimai priklausančios transporto priemonės, pagamintos tam tikrais kalendoriniais metais, atitinka šiuos statistinius kriterijus:

a) vidutinis IUPRM yra ne mažesnis už mažiausiąją kontroliniam įtaisui taikomą vertę;

b) daugiau kaip pusės visų transporto priemonių IUPRM vertė yra ne mažesnė už mažiausiąją kontroliniam įtaisui taikomą vertę.

4.1.6. Gamintojas per 18 mėnesių nuo kalendorinių metų pabaigos turi įrodyti patvirtinimo institucijai, kad visi tais kalendoriais metais pagamintose transporto priemonėse yra kontroliniai įtaisai, apie kuriuos OBD sistema turi pranešti, kaip nustatyta šio priedėlio 4.6 punkte, atitinka šiuos statistinius kriterijus. Šiuo tikslu, taikant pripažintus statistikos principus ir patikimumo lygmenis, atliekami statistiniai bandymai.

4.1.7. Kad įrodytų tai, ko reikalaujama šioje dalyje, gamintojas gali suskirstyti tai pačiai transporto priemonių ir varymo sistemų šeimai priklausančias transporto priemones pagal kitokius vėlesnius nė kiek nesutampančius 12 mėnesių gamybos laikotarpius, o ne pagal kalendorinius metus. Nustatant bandymui skirtą transporto priemonių imtį, turi būti taikomi bent 3 priedėlio 2 punkte nustatyti atrankos kriterijai. Gamintojas patvirtinimo institucijai perduoda visus visos bandymams skirtos transporto priemonių imties eksploatacinių savybių duomenis, apie kuriuos OBD sistema turi pranešti pagal šio priedėlio 4.6 skirsnį. Gavusi prašymą, patvirtinimą suteikianti patvirtinimo institucija šiuos duomenis ir statistinio vertinimo rezultatus pateikia kitoms patvirtinimo institucijoms.

4.1.8. Kad patikrintų, ar laikomasi šio priedo reikalavimų, patvirtinimo institucija ir techninės tarnybos gali siekti, kad būtų atlikti papildomi transporto priemonių bandymai, arba rinkti reikiamus transporto priemonių užregistruotus duomenis.

4.1.9. Gamintojas užtikrina, kad nacionalinės institucijos ir nepriklausomi operatoriai galėtų lengvai gauti nekoduotus duomenis apie eksploatacines savybes, kurie yra įrašyti transporto priemonės OBD sistemoje ir apie kuriuos ji pranešė.

4.2.1. Tam tikro kontrolinio įtaiso skaitiklis yra matuoklis, matuojantis, kiek kartų transporto priemone buvo važiuota taip, kad susidarė visos stebėjimo sąlygos, būtinos tam, kad tam tikras kontrolinis įtaisas nustatytų veikimo triktį ir įspėtų vairuotoją, kaip tai numatė gamintojas. Per vieną važiavimo ciklą skaitiklis neturėtų padidėti daugiau kaip vienetu, išskyrus atvejus, kai tai yra techniškai pagrįsta.

4.3.1. Vardiklio paskirtis – atsižvelgiant į tam tikras konkretaus kontrolinio įtaiso veikimo sąlygas, matuoti ir rodyti, kiek kartų transporto priemone buvo važiuota. Vardiklio vertė padidinama ne mažiau kaip vieną kartą per važiavimo ciklą, jei šio važiavimo ciklo metu susidaro tokios sąlygos, o bendrojo vardiklio vertė didinama taip, kaip nurodyta 4.5 punkte, išskyrus atvejus, kai pagal 4.7 punktą uždraudžiama keisti vardiklio vertę.

4.3.2. Be 4.3.1 punkto reikalavimų, taikomi toliau pateiktieji.

Antrinio oro sistemos kontrolinio įtaiso vardiklis (-iai) padidinamas (-i), kai duodama komanda „įjungti“ antrinio oro sistemą ne trumpesniam kaip 10 sekundžių laikotarpiui. OBD sistema, nustatydama komandos „įjungti“ vykdymo trukmę, gali neįskaičiuoti laiko, kurį antrinio oro sistema priverstinai veikia tik stebėjimo tikslais.

Sistemų, kurios veikia tik šaltojo užvedimo metu, kontrolinių įtaisų vardikliai padidinami, jei duodama komanda „įjungti“ sudedamąją dalį ar taikyti tam tikrą strategiją ne trumpiau kaip 10 sekundžių.

Kintamo vožtuvų uždarymo ir atidarymo takto (VVT) kontrolinių įtaisų ir (arba) kontrolės sistemų vardiklis (-ai) padidinamas (-i), jei važiavimo ciklo metu sudedamajai daliai komanda veikti (pvz., komanda „įjungti“, „atidaryti“, „uždaryti“, „blokuoti“ ir kt.) duodama du kartus arba daugiau arba ne trumpiau kaip 10 sekundžių (taikoma pirmoji įvykdyta sąlyga).

Be šio punkto reikalavimų dėl ne mažiau kaip vieno važiavimo ciklo, toliau nurodytų kontrolinių įtaisų vardikliai padidinami vienetu, transporto priemonei iš viso nuvažiavus ne mažiau kaip 800 km nuo to laiko, kai vardiklis buvo padidintas paskutinį kartą:

4.3.3. Hibridinių transporto priemonių, transporto priemonių, kuriose taikoma alternatyvi techninė variklio užvedimo įranga arba metodai (pvz., integruotas starteris ir generatoriai), arba alternatyvius degalus naudojančių transporto priemonių (pvz., naudojančių paskirtuosius degalus, dviejų rūšių degalus arba mišrius degalus) gamintojas gali prašyti patvirtinimo institucijos, kad ji leistų taikyti kitokius skaitiklio ir vardiklio padidinimo kriterijus nei nustatyta šiame punkte. Apskritai patvirtinimo institucija netvirtina alternatyvių kriterijų transporto priemonėms, kurių variklis išjungiamas tik varikliui veikiant tuščiąja eiga ir (arba) transporto priemonei sustojus arba kai susidaro labai panašios į šias aplinkybes sąlygos. Patvirtinimo institucija alternatyvius kriterijus patvirtina remdamasi principu, kad alternatyvūs transporto priemonės eksploatavimo apimties nustatymo kriterijai būtų lygiaverčiai šiame punkte nustatytiems įprasto transporto priemonės eksploatavimo apimties nustatymo kriterijams.

4.4.1. Uždegimo ciklų matuoklis rodo faktinį transporto priemonės uždegimo ciklų skaičių. Per vieną važiavimo ciklą uždegimo ciklo matuoklio vertė negali būti padidinta daugiau kaip vieną kartą.

4.5.1. Bendrasis vardiklis yra matuoklis, matuojantis, kiek kartų transporto priemone buvo važiuota. Vardiklio vertė padidinama per 10 sekundžių tiktai tuo atveju, jei įvykdomi šie vieno važiavimo ciklo kriterijai:

a) bendras laikas, praėjęs nuo variklio užvedimo, ne trumpesnis kaip 600 sekundžių, esant mažesniame kaip 2 440 m aukštyje virš jūros lygio ir aplinkos temperatūrai esant ne mažesnei kaip 266,2 K (–7 °C);

b) bendra transporto priemonės važiavimo 25 km/h greičiu trukmė ne trumpesnė kaip 300 sekundžių, važiuojant mažesniame kaip 2 440 m aukštyje virš jūros lygio ir aplinkos temperatūrai esant ne mažesnei kaip 266,2 K (–7 °C);

c) transporto priemonė nenutrūkstamai veikia tuščiąja eiga (t. y. vairuotojui nenuspaudus greičio pedalo ir transporto priemonei važiuojant ne greičiau kaip 1,6 km/h greičiu) ne trumpiau kaip 30 sekundžių, esant mažesniame kaip 2 440 m aukštyje virš jūros lygio ir aplinkos temperatūrai esant ne mažesnei kaip 266,2 K (–7 °C).

4.6.1. OBD sistema pagal ISO 15031–5:2011 specifikacijas turi pateikti uždegimo ciklo matuoklio rodmenį ir bendrąjį vardiklį, taip pat atskirus toliau nurodytų kontrolinių įtaisų skaitiklius ir vardiklius, jei šiame priede reikalaujama, kad jie būtų įrengti transporto priemonėje:

a) katalizatorių (atskirai pateikiama informacija apie kiekvieną bloką);

b) deguonies ir (arba) išmetamųjų dujų jutiklių, įskaitant antrinio deguonies jutiklius (atskirai pateikiama informacija apie kiekvieną jutiklį);

c) garavimo sistemos;

d) išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistemos;

e) kintamo vožtuvų uždarymo ir atidarymo takto (VVT) sistemos;

f) antrinio oro sistemos;

g) kietųjų dalelių gaudyklės;

h) NOx papildomo apdorojimo sistemos (pvz., NOx adsorberio, NOx reagentų/ katalizatorių sistemos);

i) slėgio didinimo kontrolės sistemos.

4.6.2. Jei tai yra specifinės sudedamosios dalys arba sistemos, kuriose yra keletas kontrolinių įtaisų, kuriuos šiame punkte reikalaujama nurodyti (pvz., I deguonies jutiklių blokas gali turėti keletą kontrolinių įtaisų, rodančių jutiklių atsaką ir kitas jutiklių charakteristikas), OBD sistema turėtų atskirai registruoti specifinių kontrolinių įtaisų skaitiklius ir vardiklius ir pateikti tik tą specifinio kontrolinio įtaiso skaitiklio ir vardiklio derinį, kurio skaitinis santykis yra mažiausias. Jei dviejų arba daugiau specifinių kontrolinių įtaisų atveju nustatomi vienodi santykiai, apie specifinę sudedamąją dalį pateikiamas tas specifinio kontrolinio įtaiso skaitiklio ir vardiklio derinys, kurio vardiklis yra didžiausias.

4.6.3. Didinant matuoklių vertes, jos didinamos vienetu.

4.6.4. Mažiausia kiekvieno matuoklio vertė yra 0; didžiausia vertė – ne mažesnė kaip 65 535 , nepaisant jokių kitų reikalavimų dėl standartizuoto OBD sistemos duomenų saugojimo ir pateikimo.

4.6.5. Specifinio kontrolinio įtaiso skaitikliui arba vardikliui pasiekus didžiausiąją vertę, abiejų specifinio kontrolinio įtaiso matuoklių vertės, prieš jas vėl padidinant pagal 4.2 ir 4.3 punktų nuostatas, dalijamos iš dviejų. Jei uždegimo ciklų matuoklio vertė arba bendrojo vardiklio vertė pasiekia didžiausią vertę, kitą kartą atitinkamai pagal 4.4 ir 4.5 punktų nuostatas prireikus padidinti vertę, atitinkama matuoklio vertė pakeičiama nuliu.

4.6.6. Kiekvieno matuoklio vertė grąžinama į nulinę vertę, jei ištrinama išliekamoji atmintis (pvz., perprogramavimo atveju ir kt.) arba jei skaičiai yra laikomi palaikymo atmintyje (angl. keep-alive memory, KAM) ir ši atmintis ištrinama nutrūkus elektros tiekimui į kontrolės modulį (pvz., atsijungia baterija ir pan.).

4.6.7. Gamintojas imasi priemonių, kad užtikrintų, jog skaitiklio ir vardiklio vertės nebūtų grąžintos į pradinę padėtį arba pakeistos, išskyrus šiame punkte aiškiai numatytus atvejus.

4.7.1. Per 10 sekundžių nuo trikties, dėl kurios nustoja veikti kontrolinis įtaisas, turintis atitikti šiame priede nustatytus stebėjimo reikalavimus (t. y. įrašomas nepatvirtintas arba patvirtintas kodas), nustatymo momento OBD sistema turi neleisti toliau didinti kiekvieno nustojusio veikti kontrolinio įtaiso skaitiklio ir vardiklio verčių. Jei trikties nebenustatoma (t. y. nepatvirtintas kodas ištrinamas automatiškai arba taikant skaitytuvo komandą), per 10 sekundžių vėl leidžiama didinti visų atitinkamų skaitiklių ir vardiklių vertes.

4.7.2. Per 10 sekundžių nuo galios mažinimo operacijos, dėl kurios nustoja veikti kontrolinis įtaisas, turintis atitikti šio priedo reikalavimus, pradžios OBD sistema turi neleisti toliau didinti kiekvieno nustojusio veikti kontrolinio įtaiso skaitiklio ir vardiklio verčių. Baigus galios mažinimo operaciją, per 10 sekundžių vėl leidžiama didinti visų atitinkamų skaitiklių ir vardiklių vertes.

4.7.3. OBD sistema per 10 sekundžių turi neleisti toliau didinti konkretaus kontrolinio įtaiso skaitiklio ir vardiklio verčių, jei nustatoma kurio nors komponento, naudojamo nustatyti, ar vykdomi tam tikro kontrolinio įtaiso vardiklio apibrėžtį atitinkantys kriterijai (t. y. transporto priemonės greitis, aplinkos temperatūra, aukštis virš jūros lygio, veikimas tuščiąja eiga, šaltasis variklio užvedimas arba veikimo trukmė), triktis ir užregistruojamas atitinkamas nepatvirtintas gedimo kodas. Jei trikties nebenustatoma (pvz., nepatvirtintas kodas ištrinamas automatiškai arba taikant skaitytuvo komandą), per 10 sekundžių vėl leidžiama didinti skaitiklio ir vardiklio vertes.

4.7.4. OBD sistema per 10 sekundžių turi uždrausti toliau didinti bendrojo vardiklio vertę, jei nustatoma kurio nors komponento, naudojamo nustatyti, ar vykdomi 3.5 punkte nustatyti kriterijai (t. y. transporto priemonės greitis, aplinkos temperatūra, aukštis virš jūros lygio, veikimas tuščiąja eiga arba veikimo trukmė), triktis ir užregistruojamas tam tikras nepatvirtintas gedimo kodas. Jokiomis kitomis aplinkybėmis negalima uždrausti didinti bendrojo vardiklio verčių. Jei trikties nebenustatoma (pvz., nepatvirtintas kodas ištrinamas automatiškai arba pagal skaitytuvo komandą), per 10 sekundžių vėl leidžiama didinti bendrojo vardiklio vertę.

5.1. Su paraiškomis suteikti tipo patvirtinimą arba iš dalies pakeisti tipo patvirtinimą pateikiama svarbi informacija, susijusi su transporto priemonės OBD sistema. Ši informacija reikalinga keičiamųjų arba modifikuotų komponentų gamintojams, kad būtų galima garantuoti, jog dalys yra suderinamos su transporto priemonės OBD sistema, t. y. kad sistema veiktų negesdama ir transporto priemonės naudotojui nereikėtų šalinti gedimų. Be to, ta susijusi informacija yra svarbi diagnostikos įrankių ir bandymų įrangos gamintojams, kad būtų galima gaminti prietaisus ir įrangą, tinkamą veiksmingai ir tiksliai transporto priemonės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų diagnostikai atlikti.

5.2. Jeigu pateikiamas prašymas, gamintojas, laikydamasis nediskriminavimo principo, turi suteikti galimybę naudotis informacija apie OBD sistemą, visiems suinteresuotiems komponentų, diagnostikos įrankių arba bandymų įrangos gamintojams:

5.2.1. Per transporto priemonės pradinį tipo patvirtinimą taikytų pirminio kondicionavimo ciklų tipo ir skaičiaus aprašymas;

5.2.2. OBD sistemos parodomojo ciklo, kuris buvo taikomas atliekant transporto priemonės pirminį patvirtinimą, atsižvelgiant į OBD sistemos stebimą komponentą, tipo aprašas;

5.2.3. Išsamus dokumentas, kuriame apibūdinami visi stebimi komponentai ir gedimų nustatymo bei MI įjungimo strategija (nustatytas važiavimo ciklų skaičius arba statistinis metodas), įskaitant kiekvieno komponento, kurį stebi OBD sistema, susijusių stebimų antrinių parametrų sąrašą, ir visų naudojamų OBD sistemos išvesties kodų ir formatų (pateikiant kiekvieno iš jų paaiškinimą), siejamų su atskirais galios pavaros komponentais, susijusiais su išmetamųjų teršalų kiekiu, ir su atskirais su išmetamųjų teršalų kiekiu nesusijusiais komponentais, jeigu stebint komponentą siekiama nustatyti, ar būtina įjungti MI, sąrašą. Ypač išsamiai reikia paaiškinti $05 veiksenos ID $21 bandymo FF bei $06 veiksenos duomenis 21 bandymo FF bei $06 veiksenos duomenis. Jei tai transporto priemonių tipai, naudojantys ryšio jungtį pagal ISO 15765–4 „Kelių transporto priemonės. Vietinių tinklų valdiklio diagnostika (CAN). 4 dalis. Su išmetamaisiais teršalais susijusių sistemų reikalavimai“, reikia išsamiai paaiškinti $06 veiksenos ID $ 00 bandymo FF duomenis apie kiekvieną palaikomą OBD kontrolės įtaiso ID.

5.2.4. Ši informacija gali būti pateikiama tokioje lentelėje:

5.2.5. Jei patvirtinimo institucija gauna prašymą iš bet kurio suinteresuotojo komponentų, diagnostikos įrankių arba bandymų įrangos gamintojo dėl informacijos apie transporto priemonės OBD sistemą:

a) institucija per 30 dienų turi tam tikro tipo transporto priemonių gamintojo paprašyti pateikti informaciją, nurodytą 5.1 ir 5.2 punktuose;

b) gamintojas šią informaciją pateikia patvirtinimo institucijai per du mėnesius nuo prašymo dienos;

c) institucija šią informaciją perduoda valstybių narių patvirtinimo institucijoms, o pirminį tipo patvirtinimą suteikusi patvirtinimo institucija šią informaciją prideda prie tos transporto priemonės tipo patvirtinimo informacijos.

5.2.6. Informacijos galima prašyti tik apie keičiamuosius arba atsarginius komponentus, kuriems suteiktas JT EEK tipo patvirtinimas, arba apie komponentus, kurie yra JT EEK tipo patvirtinimą turinčios sistemos dalis.

5.2.7. Informacijos prašyme tiksliai nurodomas transporto priemonės modelis, dėl kurio prašoma informacijos. Prašyme patvirtinama, kad informacija reikalinga atsarginiams arba modifikuotiems komponentams, diagnostikos įrankiams arba bandymo įrangai gaminti.