Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę Progress

1. Šiuo reglamentu sukuriama Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (toliau – programa), kuria siekiama prisidėti prie strategijos „Europa 2020“, įskaitant jos pagrindinius tikslus, integruotąsias gaires ir pavyzdines iniciatyvas, įgyvendinimo teikiant finansinę paramą, kad būtų pasiekti Sąjungos tikslai aukšto kokybiško ir tvaraus užimtumo lygio skatinimo, tinkamos ir deramos socialinės apsaugos užtikrinimo, kovos su socialine atskirtimi ir skurdu bei darbo sąlygų gerinimo srityse.

a) „Progress“ kryptis, pagal kurią, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir viešosiomis ir privačiosiomis įstaigomis, remiamas 1 straipsnyje nurodytų Sąjungos priemonių ir politikos ir atitinkamų Sąjungos teisės aktų rengimas, įgyvendinimas, stebėjimas bei vertinimas ir kuria skatinamas įrodymais grindžiamos politikos formavimas, socialinės inovacijos ir socialinė pažanga;

b) EURES kryptis, pagal kurią remiama EURES, t. y. EEE valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos paskirtų specializuotų tarnybų, ir socialinių partnerių, kitų užimtumo paslaugų teikėjų ir kitų suinteresuotųjų šalių veikla siekiant plėsti keitimąsi informacija bei jos sklaidą ir kitokio pobūdžio bendradarbiavimą, pavyzdžiui, tarpvalstybines partnerystes, kurio tikslas – skatinti savanorišką geografinį darbuotojų judumą teisingomis sąlygomis ir prisidėti prie aukšto geros kokybės ir tvaraus užimtumo lygio;

c) mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptis, pagal kurią didinamas finansavimo prieinamumas juridiniams ir fiziniams asmenims ir jų galimybės jį gauti, pagal 26 straipsnį.

2. Šios antraštinės dalies bendrosios nuostatos taikomos visoms trims 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytoms kryptims, kartu su konkrečiomis II antraštinės dalies nuostatomis.

a) stiprinti visų lygmenų politikos formuotojų atsakomybę už Sąjungos tikslų 1 straipsnyje nurodytose srityse įgyvendinimą ir siekti, kad Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis būtų imamasi konkrečių, koordinuotų ir novatoriškų veiksmų, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, taip pat pilietinės visuomenės organizacijomis ir viešosiomis bei privačiomis įstaigomis;

b) visų pirma skatinant deramą darbą ir deramas darbo sąlygas, prevencinę kultūrą darbuotojų sveikatos ir saugos srityje, teisingesnį profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo derinimą, gerą valdymą siekiant socialinių tikslų, įskaitant konvergencijos tikslą, taip pat abipusį mokymąsi ir socialines inovacijas remti tinkamų, prieinamų ir veiksmingų socialinės apsaugos sistemų bei darbo rinkų plėtojimą ir sudaryti palankesnes sąlygas politikos reformoms 1 straipsnyje nurodytose srityse;

c) užtikrinti, kad 1 straipsnyje nurodytas sritis reglamentuojantys Sąjungos teisės aktai būtų veiksmingai taikomi ir prireikus prisidėti modernizuojant Sąjungos teisę pagal deramo darbo principus ir atsižvelgiant į pažangaus reglamentavimo principus;

d) kuriant aukštos kokybės, įtraukias, atviras ir visiems prieinamas Sąjungos darbo rinkas, skatinti savanorišką geografinį darbuotojų judumą tinkamomis sąlygomis ir didinti užimtumo galimybes, kartu užtikrinant darbuotojų teises, įskaitant judėjimo laisvę visoje Sąjungoje;

e) didinant mikrofinansavimo galimybes pažeidžiamiems asmenims, norintiems įsteigti labai mažą įmonę, ir veikiančioms labai mažoms įmonėms, taip pat gerinant socialinių įmonių finansavimo galimybes skatinti užimtumą ir socialinę įtrauktį;

b) skatinti moterų ir vyrų lygybę, taip pat ir integruojant lyčių aspektą ir prireikus atsižvelgti į lyčių aspektą sudarant biudžetą;

c) kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba lytinės orientacijos;

d) nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos kryptis bei veiksmus, skatinti aukštą geros kokybės ir tvaraus užimtumo lygį, užtikrinti tinkamą ir deramą socialinę apsaugą, kovoti su ilgalaikiu nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi.

1. Programos įgyvendinimo nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu finansinis paketas yra 919 469 000 EUR (dabartinėmis kainomis).

2. 3 straipsnio 1 dalyje nustatytoms programos kryptims vidutiniškai visu programos laikotarpiu taikomos šios preliminarios procentinės dalys:

3. Iki 2 proc. 1 dalyje nurodyto finansinio paketo Komisija gali panaudoti veiklos išlaidoms, susijusioms su parama programos įgyvendinimui, finansuoti.

4. Siekiant abipusės naudos Komisijai ir paramos gavėjams, Komisija gali naudotis 1 dalyje nurodytu finansiniu paketu techninės ir (arba) administracinės paramos išlaidoms finansuoti, visų pirma susijusioms su auditu, vertimo užsakomosiomis paslaugomis, ekspertų susirinkimais bei informavimo ir komunikacijos veikla.

5. Daugiametėje finansinėje programoje nustatytų ribų neviršijančius metinius asignavimus tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba.

Programos veiksmai gali būti įgyvendinami bendrai su kitomis Sąjungos priemonėmis, jei jie atitinka ir programos, ir kitų atitinkamų priemonių tikslus.

1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina, kad pagal programą vykdoma veikla derėtų su kitais Sąjungos veiksmais, pavyzdžiui, su Europos struktūrinių ir investicijų fondų veikla (toliau – ESIF), kaip nurodyta Bendroje strateginėje programoje, kuri nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 ( 2 ), ir visų pirma su ESF veikla, ir ją papildytų.

2. Programa papildomos kitos Sąjungos programos, nedarant poveikio konkrečioms tų programų procedūroms. Tos pačios tinkamos finansuoti išlaidos nefinansuojamos dvigubai; be to, plėtojama glaudi programos, kitų Sąjungos programų ir ESIF, ypač ESF, sąveika.

3. Pagal programą remiama veikla turi atitikti Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus, įskaitant valstybės pagalbos taisykles ir pagrindines TDO konvencijas.

4. Nuoseklumas ir papildomumas taip pat užtikrinami aktyviai įsitraukiant vietos bei regioninėms valdžios institucijoms.

Komisija užmezga reikiamus ryšius su Užimtumo komitetu, Socialinės apsaugos komitetu, Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu, Pramonės darbo santykių generalinių direktorių grupe ir Darbuotojų judėjimo laisvės patariamuoju komitetu, siekdama užtikrinti, kad jie būtų reguliariai ir tinkamai informuojami apie programos įgyvendinimo pažangą. Komisija taip pat informuoja kitus komitetus, kurių darbo sritys apima programai svarbias politikos kryptis, priemones ir veiksmus.

1. Komisija informuoja Sąjungos suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, apie programos įgyvendinimo rezultatus ir ragina keistis nuomonėmis ta tema.

2. Pagal programą įgyvendinamų veiksmų rezultatai, siekiant kuo didesnio jų poveikio, tvarumo ir Sąjungos pridėtinės vertės, reguliariai ir tinkamai skelbiami ir platinami Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialiniam komitetui ir Regionų komitetui, taip pat socialiniams partneriams ir visuomenei.

3. Informavimo veikla taip pat prisidedama prie korporacinio informavimo apie Europos Sąjungos politinius prioritetus, susijusius su šio reglamento bendraisiais tikslais, ir visuomenei teikiama informacija apie tuos prioritetus.

2. Susitarime dėl dotacijos nurodoma, kuri Sąjungos finansinio įnašo dalis bus grindžiama faktinių tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimu, o kuri – fiksuoto dydžio sumomis, vieneto įkainiais arba vienkartinėmis išmokomis.

1. Komisija imasi atitinkamų prevencinių priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad įgyvendinant pagal šią programą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų apsaugoti nuo sukčiavimo, korupcijos ir kitokios neteisėtos veiklos, šiuo tikslu atlikdama veiksmingas patikras, o nustačiusi pažeidimų, susigrąžindama, pirmiausia įskaitymo būdu, neteisingai išmokėtas sumas ir atitinkamais atvejais taikydama veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas pagal SESV 325 straipsnį, Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ( 3 ) ir Finansinį reglamentą

2. Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, kurie yra gavę Sąjungos lėšų pagal programą, dokumentų auditą ir patikras vietoje.

3. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ( 4 ) ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ( 5 ) nuostatų ir juose nustatytų procedūrų, gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir patikras vietoje, siekdama nustatyti, ar būta su susitarimu ar sprendimu dėl dotacijos arba sutartimi, finansuojamų pagal programą, susijusio sukčiavimo, korupcijos ar bet kokios kitokios neteisėtos veikos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų.

4. Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, sutartyse, susitarimuose ir sprendimuose dėl dotacijų, kurie sudaromi įgyvendinant šią programą, numatomos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti auditą ir tyrimus, nurodytus tose dalyse, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją.

Siekdama reguliariai stebėti programą ir padaryti reikiamus jos politikos bei finansavimo prioritetų pakeitimus, Komisija parengia pirmuosius metus apimančią pradinę kokybinę ir kiekybinę stebėjimo ataskaitą, o vėliau parengia tris ataskaitas, apimančias iš eilės einančius dvejų metų laikotarpius ir teikia tas ataskaitas Europos Parlamentui bei Tarybai. Ataskaitos taip pat perduodamos susipažinti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. Ataskaitose išdėstomi programos rezultatai ir aprašoma, kaip jos veikloje taikyti moterų ir vyrų lygybės ir lyčių aspekto integravimo principai ir kaip spręsti kovos su diskriminacija, įskaitant prieinamumą, klausimai. Siekiant padidinti programos skaidrumą, ataskaitos skelbiamos viešai.

1. Ne vėliau kaip 2017 m. liepos 1 d. turi būti atliktas programos laikotarpio vidurio vertinimas, siekiant pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius įvertinti programos tikslų įgyvendinimo pažangą, atsižvelgti į socialinę aplinką Sąjungoje ir visus didelius Sąjungos teisės aktais padarytus pokyčius, nustatyti, ar veiksmingai naudojami programos ištekliai, ir įvertinti jos Sąjungos pridėtinę vertę. To laikotarpio vidurio vertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertinimas arba bet koks vertinimas, atliktas pagal Sprendimo Nr. 1672/2006/EB 19 straipsnį arba Sprendimo Nr. 283/2010/ES 9 straipsnį, atskleidžia svarbius programos trūkumus, Komisija, jei tikslinga, pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai, įskaitant dėl atitinkamų programos pakeitimų, kuriame būtų atsižvelgta į vertinimo rezultatus.

3. Prieš pateikdama pasiūlymą pratęsti programą po 2020 m. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2014–2020 m. laikotarpio programos koncepcijos privalumų ir trūkumų vertinimą.

4. Ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka ex post vertinimą, kurio metu įvertina programos poveikį ir Sąjungos pridėtinę vertę, ir pateikia to vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Ataskaita skelbiama viešai.

1. Pagal „Progress“ kryptį remiami veiksmai teminiuose skirsniuose, nurodytuose a, b ir c punktuose. Per visą programos laikotarpį visų „Progress“ krypčiai skirtų asignavimų procentinė dalis preliminariai paskirstoma tarp įvairių teminių skirsnių laikantis šių mažiausių procentinių dydžių:

Likusi dalis paskirstoma vienam ar daugiau pirmos pastraipos a, b arba c punktuose nurodytų teminių skirsnių arba jų deriniui.

2. Didelė dalis visų „Progress“ krypčiai skirtų asignavimų skiriama socialiniams eksperimentams, kaip novatoriškų sprendimų bandymo ir vertinimo, siekiant vėliau juos taikyti platesniu mastu, metodui, skatinti.

Be 4 straipsnyje nustatytų bendrųjų tikslų, nustatomi programos „Progress“ krypties konkretūs tikslai:

a) rinkti ir platinti aukštos kokybės palyginamus analitinius duomenis, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos politika 1 straipsnyje nurodytose srityse būtų grindžiama patikimais įrodymais ir atitiktų poreikius, problemas bei sąlygas atskirose valstybėse narėse ir kitose programoje dalyvaujančiose šalyse;

b) sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingam ir įtraukiam dalijimuisi informacija, abipusiam mokymuisi ir dialogui apie Sąjungos politiką 1 straipsnyje nurodytose srityse Sąjungos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais, siekiant padėti valstybėms narėms ir kitoms programoje dalyvaujančioms šalims formuoti savo politiką ir valstybėms narėms įgyvendinti Sąjungos teisės aktus;

c) teikti finansinę paramą, skirtą išbandyti socialinės ir darbo rinkos politikos inovacijas ir, kai būtina, didinti pagrindinių veikėjų gebėjimą rengti ir įgyvendinti socialinės politikos eksperimentus ir sudaryti sąlygas naudotis susijusiomis žiniomis ir patirtimi;

d) teikti Sąjungos ir nacionalinėms organizacijoms finansinę paramą, siekiant padidinti jų gebėjimus plėtoti, skatinti ir remti 1 straipsnyje nurodytų Sąjungos priemonių ir politikos bei atitinkamų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą.

Pagal „Progress“ kryptį gali būti finansuojami toliau nurodytų rūšių veiksmai.

a) duomenų ir statistinių duomenų rinkimas, atsižvelgiant į kokybinius ir kiekybinius kriterijus, taip pat bendrų metodikų, klasifikacijų, mikrosimuliavimo priemonių, rodiklių ir kriterijų, tam tikrais atvejais suskirstytų pagal lytį ir amžių, rengimas;

b) apklausos, tyrimai, analizės ir ataskaitos, taip pat ekspertų tinklų finansavimas ir kompetencijos teminių skirsnių srityje plėtojimas;

c) kokybiniai ir kiekybiniai įvertinimai ir poveikio įvertinimai, kuriuos atlieka viešosios ir privačiosios įstaigos;

e) socialinės politikos eksperimentų, kaip novatoriškų sprendimų bandymo ir vertinimo, siekiant vėliau juos taikyti platesniu mastu, metodo, rengimas ir vykdymas;

a) keitimasis gerosios praktikos pavyzdžiais, novatoriškais metodais ir patirtimi bei jų skleidimas, tarpusavio vertinimai, lyginamoji analizė ir abipusis mokymasis Europos lygiu;

d) vadovų, ataskaitų ir mokomosios medžiagos rengimas ir publikavimas ir informavimo, komunikacijos ir nušvietimo žiniasklaidoje veikla, susijusi su pagal programą remiamomis iniciatyvomis;

f) informacinių sistemų kūrimas ir priežiūra siekiant keistis informacija apie Sąjungos politiką ir teisės aktus bei apie darbo rinką, ir tokią informaciją skleisti.

a) pagrindinių Sąjungos lygmens tinklų, kurių veikla yra susijusi su „Progress“ kryptimi ir padeda siekti jos tikslų, veiklos sąnaudomis;

b) nacionalinių administracijų ir valstybių narių paskirtų specialių tarnybų, atsakingų už geografinio judumo skatinimą, ir mikrokreditų teikėjų gebėjimų stiprinimu;

d) specializuotų įstaigų ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų, nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų ir Europos lygmens užimtumo tarnybų tinklų kūrimu ir bendradarbiavimu;

e) Europos lygmens stebėjimo centrų, įskaitant tuos, kurie susiję su teminiais skirsniais, finansavimu;

Kai veikla pagal „Progress“ kryptį finansuojama remiantis kvietimu teikti paraiškas, jai gali būti suteiktas Sąjungos bendras finansavimas, kuris paprastai neviršija 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Šią viršutinę ribą viršijanti finansinė parama suteikiama tik tinkamai pagrįstomis išimtinėmis aplinkybėmis.

c) šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytas su jais sudarytuose bendruosiuose susitarimuose dėl jų dalyvavimo Sąjungos programose.

2. „Progress“ krypties veikloje gali dalyvauti visos viešosios ir (arba) privačiosios įstaigos, kiti subjektai ir institucijos, visų pirma:

3. Komisija gali bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma su Europos Taryba, EBPO, TDO ir kitomis Jungtinių Tautų institucijomis, taip pat su Pasaulio banku.

4. Komisija gali bendradarbiauti su programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis. Tokių trečiųjų šalių atstovai gali dalyvauti bendrus interesus atitinkančiuose renginiuose (pavyzdžiui, konferencijose, praktiniuose užsiėmimuose ir seminaruose) programoje dalyvaujančiose valstybėse, o jų dalyvavimo išlaidos gali būti dengiamos programos lėšomis.

Pagal EURES kryptį remiami veiksmai teminiuose skirsniuose, nurodytuose a, b ir c punktuose. Per visą programos laikotarpį visų EURES krypčiai skirtų asignavimų procentinė dalis preliminariai paskirstoma tarp įvairių teminių skirsnių laikantis šių mažiausių procentinių dydžių:

a) informavimo apie laisvas darbo vietas, darbo prašymų ir visos susijusios informacijos, skirtos darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams, skaidrumas: 15 %;

b) darbuotojų atrankos ir įdarbinimo paslaugų užpildant laisvas darbo vietas ir patenkinant darbo prašymus Sąjungos lygmeniu, visų pirma tikslinių judumo programų, plėtojimas: 15 %;

Likusi dalis paskirstoma vienam ar daugiau pirmos pastraipos a, b arba c punktuose nurodytų teminių skirsnių arba jų deriniui.

Kartu su 4 straipsnyje nustatytais bendraisiais tikslais nustatomi EURES krypties konkretūs tikslai:

a) užtikrinti atitinkamai darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams teikiamos informacijos apie laisvas darbo vietas ir darbo prašymų tvarką, atitinkamos informacijos ir konsultacijų, taip pat bet kokios susijusios informacijos, pavyzdžiui, apie gyvenimo ir darbo sąlygas, skaidrumą. To siekiama dalijimusi ir sklaida tarptautiniu, tarpregioniniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis naudojantis įprastais sąveikiais būdais skelbimams apie laisvas darbo vietas ir darbo prašymams teikti, taip pat kitomis tinkamomis priemonėmis, kaip antai teikiant individualias konsultacijas ir kuruojant, ypač žemos kvalifikacijos asmenis;

b) remti EURES darbuotojų atrankos ir įdarbinimo paslaugų dėl geros kokybės ir tvarių laisvų darbo vietų užpildymo ir darbo prašymų patenkinimo, teikimą; EURES paslaugų rėmimas apima įvairius įdarbinimo etapus, pradedant parengimu įsidarbinti ir baigiant pagalba įsidarbinusiems asmenims, siekiant, kad darbo ieškantis asmuo sėkmingai integruotųsi į darbo rinką; tokios paramos paslaugos gali apimti tikslines judumo programas, kuriomis siekiama užpildyti laisvas darbo vietas tam tikrame sektoriuje, profesijoje, šalyje ar šalių grupėje arba skirtas konkrečioms darbuotojų grupėms, kaip antai jauniems žmonėms, kurie linkę būti judūs, kai nustatytas akivaizdus ekonominis poreikis.

Pagal EURES kryptį gali būti finansuojami veiksmai, skatinantys savanorišką asmenų judumą tinkamomis sąlygomis Sąjungoje, ir veiksmai, šalinantys judumo kliūtis, visų pirma:

a) EURES tarpvalstybinių partnerysčių plėtojimas ir veikla, kai to prašo tarnybos, kurios pagal teritoriją atsakingos už pasienio regionus;

b) informacijos teikimas, konsultavimo, darbuotojų atrankos ir įdarbinimo paslaugų teikimas tarpvalstybiniams darbuotojams;

c) daugiakalbės skaitmeninės platformos, reikalingos darbo vietoms užpildyti ir darbo prašymams patenkinti, kūrimas;

d) tikslinių judumo programų paskelbus kvietimus teikti paraiškas rengimas siekiant užpildyti laisvas darbo vietas ten, kur nustatytas darbuotojų trūkumas, ir (arba) siekiant padėti darbuotojams, kurie linkę būti judūs, ir tais atvejais, kai nustatytas akivaizdus ekonominis poreikis;

e) EURES veikėjų mokymasis vieniems iš kitų ir EURES konsultantų mokymas, įskaitant EURES tarpvalstybinės partnerystės konsultantus;

f) informavimo ir komunikacijos veikla, skirta informuotumui apie geografinio ir profesinio darbuotojų judumo naudą bendrai ir apie EURES veiklą ir teikiamas paslaugas didinti.

Kai veikla pagal EURES kryptį finansuojama remiantis kvietimu teikti paraiškas, jai gali būti suteiktas Sąjungos bendras finansavimas, kuris paprastai neviršija 95 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Šią viršutinę ribą viršijanti finansinė parama suteikiama tik tinkamai pagrįstomis išimtinėmis aplinkybėmis.

b) EEE šalys pagal EEE susitarimą ir Šveicarijos Konfederacija pagal Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo ( 6 ).

2. EURES krypties veikloje gali dalyvauti visos valstybių narių arba Komisijos paskirtos įstaigos, subjektai ir institucijos, tenkinantys dalyvavimo EURES sąlygas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/589 ( 7 ). Tokios įstaigos, subjektai ir institucijos pirmiausia yra:

Pagal mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptį remiami veiksmai teminiuose skirsniuose, nurodytuose a ir b punktuose. Per visą programos laikotarpį visų mikrofinansų ir socialinio verslumo krypčiai skirtų asignavimų procentinė dalis preliminariai paskirstoma tarp įvairių teminių skirsnių laikantis šių mažiausių procentinių dydžių:

Likusi dalis paskirstoma pirmos pastraipos a arba b punktuose nurodytiems teminiams skirsniams arba jų deriniui.

Kartu su 4 straipsnyje nustatytais bendraisiais tikslais nustatomi mikrofinansų ir socialinio verslumo krypties konkretūs tikslai:

i) pažeidžiamiems asmenims, kurie prarado arba kuriems gresia pavojus prarasti darbą arba kuriems sunku patekti ar sugrįžti į darbo rinką, arba asmenims, kuriems gresia socialinė atskirtis arba kurie yra socialiai atskirti ir kurie neturi palankių sąlygų pasinaudoti įprastos kredito rinkos paslaugomis ir nori įsteigti arba išplėsti savo labai mažą įmonę;

ii) labai mažoms įmonėms, ypač toms, kuriose dirba a punkte nurodyti asmenys, tiek steigimosi, tiek plėtros etapais;

c) remti socialinių investicijų rinkos plėtojimą ir socialinėms įmonėms sudaryti palankesnes galimybes gauti finansavimą, sudarant socialinėms įmonėms, kurių metinė apyvarta neviršija 30 mln. EUR arba metinis balansas neviršija 30 mln. EUR ir kurios pačios nėra kolektyvinio investavimo subjektai, galimybę įgyti nuosavo kapitalo, iš dalies nuosavo kapitalo, paskolų priemonių ir subsidijų iki 500 000 EUR.

Siekdamos užtikrinti papildomumą, Komisija ir valstybės narės savo atitinkamose kompetencijos srityse glaudžiai koordinuoja šiuos veiksmus su sanglaudos politikos ir nacionalinės politikos veiksmais.

Pagal mikrofinansų ir socialinių įmonių kryptį gali būti finansuojamos mikrofinansų ir socialinės įmonės, įskaitant paramą institucinių pajėgumų stiprinimui, ypač naudojant Finansinio reglamento pirmos dalies VIII antraštinėje dalyje nurodytas finansines priemones ir dotacijas.

1. Mikrofinansų ir socialinio verslumo krypties veikloje gali dalyvauti 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybių nacionalinio, regioninio arba vietos lygmens viešosios ir privačiosios įstaigos, kurios tose šalyse:

2. Komisija užtikrina, kad ši kryptis nediskriminuojant būtų prieinama visoms valstybių narių viešosioms ir privačiosioms įstaigoms.

3. Kad parama pasiektų galutinius jos gavėjus ir kad steigiamos labai mažos įmonės būtų konkurencingos ir perspektyvios, 1 dalies a punkte nurodytą veiklą vykdančios viešosios ir privačiosios įstaigos glaudžiai bendradarbiauja su įstaigomis, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, kurios atstovauja mikrokreditais teikiamos paramos galutinių gavėjų interesams, ir su įstaigomis, kurias remia ESF, ir tiems galutiniams gavėjams siūlo kuravimo ir mokymo programas. Šiuo atžvilgiu užtikrinama pakankama šių paramos gavėjų priežiūra, tiek prieš įsteigiant labai mažą įmonę, tiek po jos įsteigimo.

4. 1 dalies a punkte nurodytą veiklą vykdančios viešosios ir privačiosios įstaigos laikosi aukštų valdymo, administravimo ir vartotojų apsaugos standartų pagal Europos mikrokreditų teikėjų gero elgesio kodeksą ir stengiasi, kad asmenys ir įmonės per daug neįsiskolintų, pavyzdžiui, imdami kreditus, teikiamus su didelėmis palūkanomis ir tokiomis sąlygomis, dėl kurių asmenys ar įmonės gali tapti nemokūs.

Išskyrus bendrus veiksmus, iš mikrofinansų ir socialinio verslumo krypčiai skiriamų finansinių asignavimų taip pat padengiamos visos pagal finansines priemones įgyvendinamų veiksmų išlaidos, įskaitant mokėjimo įsipareigojimus finansiniams tarpininkams, pavyzdžiui, dėl garantijų patiriamus nuostolius, Sąjungos išteklius administruojančių subjektų administravimo mokesčius ir kitas reikalavimus atitinkančias išlaidas.

1. Siekdama įgyvendinti 27 straipsnyje nurodytas priemones ir dotacijas, Komisija gali sudaryti susitarimus su Finansinio reglamento 139 straipsnio 4 dalyje išvardytais subjektais, ypač su Europos investicijų banku ir Europos investicijų fondu. Tokiuose susitarimuose išdėstomos išsamios tiems subjektams patikėtų užduočių vykdymo nuostatos, įskaitant nuostatas, numatančias būtinybę užtikrinti papildomumą ir koordinavimą su esamomis Sąjungos ir nacionalinėmis finansinėmis priemonėmis ir proporcingai paskirstyti išteklius valstybėms narėms ir kitoms dalyvaujančioms šalims. Finansinės priemonės pagal Finansinio reglamento Pirmos dalies VIII antraštinę dalį gali būti įgyvendinamos pasitelkiant tam skirtą investavimo priemonę, kuri gali būti finansuojama programos lėšomis, kitų investuotojų arba abiejų.

2. Pagal 1 dalyje nurodytą tam tikros paskirties finansavimo priemonę gali būti, inter alia, teikiamos paskolos, nuosavas kapitalas ir rizikos dalijimosi priemonės tarpininkams ir (arba) tiesioginis finansavimas socialinėms įmonėms. Nuosavas kapitalas, be kita ko, gali būti teikiamas kaip atviras dalyvavimas kitų įmonių kapitale, neskelbiamosios akcijos, akcininkų paskolos, taip pat siūlant investuotojams išleistus įvairių tipų dalyvavimo kitų įmonių kapitale derinius.

3. Atitinkamos sąlygos, pavyzdžiui, mikrokreditų, tiesiogiai arba netiesiogiai remiamų pagal šią kryptį, palūkanų normos, atspindi paramos naudą ir yra pagrindžiamos atsižvelgiant į pagrindinę riziką ir faktines finansavimo išlaidas, susijusias su kreditu.

4. Pagal Finansinio reglamento 140 straipsnio 6 dalį, pagal vieną finansinę priemonę atlikti metiniai grąžinimai priskiriami tai finansinei priemonei iki 2024 m. sausio 1 d., o pajamos įtraukiamos į Sąjungos bendrąjį biudžetą iš jų atėmus administravimo išlaidas ir mokesčius. Jei finansinės priemonės jau buvo įtrauktos į ankstesnę daugiametę finansinę programą laikotarpiu 2007–2013 m., kasmet grąžinamos sumos ir gautos pajamos, kurios yra ankstesniu laikotarpiu pradėtų operacijų rezultatas, priskiriamos einamojo laikotarpio finansinei priemonei.

5. Baigus galioti susitarimams su 1 dalyje nurodytais subjektais arba pasibaigus investavimo pagal specialiąją investavimo priemonę laikotarpiui, Sąjungai grąžintinas likutis grąžinamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą.

6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai ir, atitinkamais atvejais, jų fondų valdytojai raštu sudaro susitarimus su 28 straipsnyje nurodytomis viešosiomis ir privačiosiomis įstaigomis. Tokiuose susitarimuose nustatoma viešųjų ir privačių mikrokreditų teikėjų pareiga panaudoti pagal mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptį skirtus išteklius siekiant 26 straipsnyje nustatytų tikslų ir teikti informaciją rengiant 31 straipsnyje nurodytas metines įgyvendinimo ataskaitas.

1. 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai ir, atitinkamais atvejais, jų fondų valdytojai Komisijai siunčia metines įgyvendinimo ataskaitas, kuriose nurodo remiamą veiklą ir aprašo jos finansinį įgyvendinimą, lėšų ir investicijų paskirstymą bei prieinamumą pagal sektorius, geografinę zoną ir gavėjų rūšis. Tose ataskaitose taip pat nurodomos priimtos arba atmestos paraiškos, susijusios su kiekvienu konkrečiu tikslu, ir atitinkamų viešųjų ir privačiųjų įstaigų sudarytos sutartys, finansuoti veiksmai ir rezultatai, įskaitant socialinį poveikį, sukurtas darbo vietas ir paramos tvarumą. Komisija siunčia tas ataskaitas Europos Parlamentui susipažinti.

2. Šiose metinėse įgyvendinimo ataskaitose pateikta informacija remiamasi rengiant 12 straipsnyje nurodytas dvejų metų stebėjimo ataskaitas. Į tokias stebėsenos ataskaitas įtraukiamos Sprendimo Nr. 283/2010/ES 8 straipsnio 3 dalyje nurodytos metinės ataskaitos, išsamiai pranešama apie informavimo veiklą ir pateikiama informacija apie tai, kaip ši priemonė papildo kitas Sąjungos priemones, visų pirma ESF.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, nustatydama darbo programas, apimančias tris kryptis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 36 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Darbo programos, kai tinkama, yra trejų metų nenutrūkstamam laikotarpiui ir jose pateikiamas finansuotinų veiksmų aprašymas, Sąjungos remtinų veiksmų atrankos procedūros, geografinė aprėptis, tikslinė grupė ir orientacinis įgyvendinimo laikotarpis. Darbo programose taip pat nurodoma kiekvienam konkrečiam tikslui paskirta suma. Darbo programose sustiprinamas Programos nuoseklumas nurodant sąsajas tarp trijų krypčių.

Programai įgyvendinti būtinos priemonės, pavyzdžiui, programos vertinimo kriterijai, įskaitant su ekonominiu efektyvumu susijusius kriterijus, taip pat rezultatų sklaidos ir perdavimo tvarka, priimamos laikantis 36 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Iki 2014 m. sausio 1 d. pagal Sprendimą Nr. 1672/2006/EB pradėti vykdyti veiksmai, nurodyti jo 4, 5 ir 6 straipsniuose, toliau vykdomi pagal šį sprendimą. Vykdant šiuos veiksmus, Komisijai padeda šio reglamento 36 straipsnyje nurodytas komitetas.

1. 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas galutinis vertinimas apima Sprendimo Nr. 283/2010/ES 9 straipsnyje nurodytą galutinį vertinimą.

2. Komisija ne vėliau kaip po metų nuo susitarimo (-ų) su subjektais galiojimo pabaigos atlieka mikrofinansų ir socialinio verslumo krypties specialų galutinį vertinimą.

„4. Pasibaigus priemonės galiojimo trukmei, Sąjungai grąžintinas likutis skiriamas mikrofinansams ir paramai socialinėms įmonėms pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ( *1 ).

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

( 1 ) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

( 2 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 320).

( 3 ) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

( 4 ) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

( 5 ) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

( 7 ) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013 (OL L 107, 2016 4 22, p. 1).

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/589 2016 m. balandžio 13 d.	L 107	1	22.4.2016
►M2	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES, Euratomas) 2018/1046 2018 m. liepos 18 d.	L 193	1	30.7.2018