2013R0099 — LT — 29.12.2013 — 001.001


Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 99/2013

2013 m. sausio 15 d.

dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos

(Tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai)

(OL L 039, 9.2.2013, p.12)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1383/2013 2013 m. gruodžio 17 d.

  L 354

84

28.12.2013




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 99/2013

2013 m. sausio 15 d.

dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos

(Tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai)



EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros ( 1 ),

kadangi:

(1)

siekiant nustatyti padarytą pažangą ir įvertinti Sąjungos politikos ir programų veiksmingumą, ypač įgyvendinant 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ nustatytą strategiją „Europa 2020“ (toliau – strategija „Europa 2020“), nepaprastai svarbu turėti patikimus empirinius ir statistinius duomenis;

(2)

remiantis 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos ( 2 ), Sąjungos veiksmams finansuoti turėtų būti nustatoma daugiametė Europos statistikos programa (toliau – daugiametė programa);

(3)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 daugiametėje programoje turėtų būti nustatoma Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos sistema bei pagrindinės ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui numatomų veiksmų sritys ir tikslai. Joje taip pat turėtų būti nustatomi prioritetai, susiję su informacijos poreikiais Sąjungos veiklai vykdyti. Šie poreikiai turi būti derinami su ištekliais, kurių reikia Sąjungos ir nacionaliniais lygmenimis, kad būtų galima teikti reikiamą statistiką, taip pat su statistinės atskaitomybės duomenų našta ir susijusiomis respondentų sąnaudomis, ypatingą dėmesį skiriant ekonominiam veiksmingumui;

(4)

pagal daugiametės programos teisės aktų sistemą Europos statistika būtų plėtojama, rengiama ir skleidžiama Europos statistikos sistemoje (ESS) glaudžiai ir koordinuotai bendradarbiaujant Sąjungos statistikos institucijai (Komisijai (Eurostatui)) ir valstybių narių paskirtiems nacionaliniams statistikos institutams bei kitoms nacionalinėms institucijoms ( 3 ) (toliau kartu – nacionalinės statistikos institucijos). Tiek nacionalinių statistikos institutų, tiek Komisijos (Eurostato) profesinis nepriklausomumas yra būtinas, kad būtų teikiami patikimi ir aukštos kokybės statistiniai duomenys;

(5)

glaudesnis Komisijos (Eurostato) ir nacionalinių statistikos institutų bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant gerinti Europos statistikos kokybę. Glaudžiau bendradarbiaujant pastangos turėtų būti daugiausia sutelktos į tolesnių metodologinių mokymų statistikos ir su ja susijusiose srityse organizavimą, esamos gerosios patirties plėtojimą ir sklaidą Europos statistikos sistemoje ir darbuotojų mainus tarp valstybių narių ir Komisijos (Eurostato);

(6)

daugiametės programos įgyvendinimas suteikia galimybę parengti suderintus Europos statistinius duomenis siekiant prisidėti prie bendros, palyginamos ir patikimos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos Sąjungos lygmeniu;

(7)

pagal daugiametę programą plėtojama, rengiama ir skleidžiama aukštos kokybės statistika yra būtina priimant įrodymais pagrįstus sprendimus, ji turėtų būti parengiama laiku ir ja turėtų būti padedama įgyvendinti Sąjungos politiką, kaip nurodyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) ir strategijoje „Europa 2020“, bei politiką kitose srityse, kurios nurodytos 2010–2014 m. Komisijos strateginiuose prioritetuose, t. y. susijusiose su sustiprintu ir integruotu ekonomikos valdymu, klimato kaita, pertvarkyta žemės ūkio politika, ekonomikos augimu ir socialine sanglauda, lyčių lygybe, piliečių Europa ir globalizacija. Politika tose srityse turėtų būti įgyvendinama veiksmais, kurie finansuojami pagal daugiametę programą tais atvejais, kai Sąjungos dalyvavimas suteiktų aiškios papildomos naudos, ir kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų vienodai atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir aplinkos rodiklius;

(8)

kai nustatomos plėtotinos statistikos sritys, turėtų būti atsižvelgiama į 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų ( 4 ) tikslus, susijusius su naujų aplinkos ekonominių sąskaitų modulių kūrimu;

(9)

be to, ypatingą dėmesį reikėtų skirti fiskalinio konsolidavimo programų poveikio darbuotojams ir kitiems piliečiams statistiniams tyrimams. Statistiniai duomenys turėtų būti renkami taip, kad iš jų būtų matomos tendencijos atskirose valstybėse narėse, pvz., tendencijos, susijusios su nedarbu, socialinių išmokų dydžiu ir jų pokyčiais, darbo vietų skaičiumi ir kokybe, darbuotojų judumu valstybėse narėse, Sąjungoje ir tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių, taip pat su atitinkamais darbo užmokesčio struktūros ir mokymo priemonių socialiniais ir geografiniais pokyčiais;

(10)

pastaraisiais metais ESS susidūrė su keletu problemų: pirma, aukštos kokybės nacionalinės statistikos trūkumas gali pakenkti valstybėms narėms ir visai Sąjungai. Taigi, norint formuoti politiką nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis ir ypač atsižvelgiant į euro zonos priežiūros mechanizmus, būtina visada tiksli aukštos kokybės statistika, parengta profesiniu požiūriu nepriklausomų nacionalinių statistikos institutų;

(11)

antra, nuolat didėjo Europos statistikos poreikis ir panašu, kad ateityje ši tendencija nesikeis. Ekonomikos globalizacija yra ypatinga problema, nes norint ją išspręsti reikia plėtoti naujas matavimo priemones, kad būtų galima tarptautiniu lygiu koordinuotai išmatuoti pasaulines vertės grandines, taip sudarant geresnį vaizdą apie ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

(12)

trečia, poreikių pobūdis nuolat kinta, todėl reikalinga vis didesnė statistikos sričių sąveika;

(13)

ketvirta, jeigu turimi duomenys būtų atitinkamai suskirstyti, būtų galima lengviau stebėti, kokius padarinius sukelia ekonomikos ir finansų krizė ir kokį poveikį įgyvendinama politika daro piliečiams, įskaitant pačius pažeidžiamiausius;

(14)

penkta, pasikeitė statistikos pobūdis. Ji jau nebėra tik vienas iš informacijos šaltinių formuojant politiką, dabar ji yra esminis sprendimų priėmimo proceso veiksnys. Įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti reikia aukštos kokybės statistikos, atitinkančios su konkrečia paskirtimi susijusius kriterijus, be to, sudėtingoms politikos sritims paremti vis dažniau reikia sudėtingos daugiamatės statistikos. Siekiant tinkamai reaguoti į politikos formavimo reikalavimus, būtina, kad tam tikrais atvejais duomenys būtų suskirstyti pagal lytį;

(15)

šešta, informacijos rinkoje atsiradus naujiems dalyviams, teikiantiems informaciją beveik tikruoju laiku, ESS ateities prioritetas yra aukšta kokybė, įskaitant savalaikiškumą;

(16)

septinta, padėtį dar labiau sunkina tiek nacionalinių, tiek Sąjungos lygmens biudžeto apribojimai ir poreikis dar labiau mažinti įmonėms ir piliečiams tenkančią naštą;

(17)

2009 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos komunikate dėl ES statistikos rengimo metodo – ateinančio dešimtmečio vizija ir to komunikato įgyvendinimo ESS strategijoje visos minėtos septynios problemos sprendžiamos keičiant ESS veikimo būdus, kad ji taptų našesnė ir lankstesnė. Šio komunikato įgyvendinimas – daugiametės programos pagrindas bendros ESS strategijos sistemoje;

(18)

siekdami užtikrinti vientisumą ir kokybės valdymą, kai plėtojama, rengiama ir skleidžiama Europos statistika pagal šį reglamentą, nacionaliniai statistikos institutai ir Komisija (Eurostatas) turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų išlaikytas visuomenės pasitikėjimas statistika ir numatytas griežtesnis galiojančio Europos statistikos praktikos kodekso ir 2011 m. balandžio 15 d. Komisijos komunikato „Patikimesnis Europos statistinių duomenų kokybės valdymas“ taikymas bei laikomasi juose išdėstytų principų;

(19)

kad nacionalinių ir Europos statistikos rengėjų turimi riboti ištekliai ir didėjantys statistikos poreikiai geriau derėtų, rengiant Komisijos metines statistikos darbų programas, kuriose nustatomi konkretūs veiksmai pagal šią daugiametę programą, turėtų būti nuolat ir išsamiai peržiūrimi statistikos prioritetai ir mažinamas mažiau svarbių reikalavimų skaičius bei paprastinami esami procesai, didinant oficialios statistikos patikimumą ir išlaikant griežtus jos kokybės standartus. Taip pat reikėtų atsižvelgti į respondentams – įmonėms, centrinės, regionų ar vietos valdžios institucijoms, namų ūkiams ar asmenims – tenkančią naštą. Šis procesas turėtų būti vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su Europos statistikos vartotojais ir rengėjais;

(20)

atsižvelgiant į šias aplinkybes turėtų būti siekiama racionalaus finansinės naštos pasidalijimo tarp Sąjungos ir valstybių narių biudžetų. Todėl, be šiuo reglamentu numatytų finansinių asignavimų, nacionalinėms statistikos institucijoms turėtų būti skirtas tinkamas nacionalinis finansavimas, kad jos galėtų vykdyti atskirus statistikos srities veiksmus, kuriais įgyvendinama daugiametė programa;

(21)

atsižvelgdama į atitikties reikalavimų naštą, ypač tenkančią mažesnėms valstybėms narėms, Komisija (Eurostatas) turėtų galėti teikti techninę pagalbą ir profesines žinias valstybėms narėms, kad padėtų joms įveikti mokslinių tyrimų suvaržymus ir dideles metodines kliūtis bei užtikrinti atitiktį ir aukštos kokybės duomenų teikimą;

(22)

daugiametės programos finansinis paketas taip pat turėtų būti paskirstytas taip, kad būtų padengtos išlaidos, kurių reikia aukštos kokybės Europos statistikos rengimo procesui tobulinti ir pajėgumams, kaip tai įgyvendinti, didinti, taip pat valstybių narių statistikos specialistams rengti;

(23)

Sąjungos finansine parama turėtų būti remiami Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos veiksmai, nustatyti šiame reglamente. Ji turėtų būti teikiama kaip dotacijos, viešojo pirkimo sutartys arba bet kokios kitos intervencijos, kurių reikia daugiametės programos tikslams pasiekti. Šiuo atveju vienkartinių sumų naudojimas turėtų būti pagrindinis dotacijų valdymo supaprastinimo būdas;

(24)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 223/2009 15 straipsniu, turėtų būti sukurta tinkama finansinė struktūra bendradarbiavimo tinklams remti;

(25)

turėtų būti numatyta nuostata dėl Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių, dalyvaujančių Europos ekonominėje erdvėje (toliau – EEE/ELPA šalys), ir Šveicarijos dalyvavimo daugiametėje programoje. Taip pat turėtų būti numatyta nuostata dėl kitų šalių, visų pirma Sąjungos kaimynystėje esančių šalių, šalių, kurios pateikė paraišką dėl narystės Sąjungoje bei šalių kandidačių ir stojančiųjų šalių dalyvavimo daugiametėje programoje;

(26)

įgyvendinant daugiametę programą, kai tinkama, turėtų būti skatinama bendradarbiauti su daugiametėje programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalims, atsižvelgiant į visus atitinkamus ar numatytus tų šalių ir Sąjungos susitarimus;

(27)

norint, kad daugiametei programai įgyvendinti Komisijos priimtos metinės darbo programos būtų laikomos finansavimo sprendimais pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ( 5 ) (toliau – Finansinis reglamentas) 84 straipsnio 3 dalį, tose programose turi būti nustatyti siektini tikslai, numatomi rezultatai, jų įgyvendinimo metodas ir bendra suma. Be to, jose turi būti apibūdinti finansuotini veiksmai, nurodyta kiekvienam veiksmui skiriama suma ir orientacinis įgyvendinimo grafikas. Pageidautina, kad jose taip pat būtų nustatyta siekiamų tikslų svarba vartotojų poreikiams ir projekto planui. Dotacijų atveju jose taip pat turėtų būti numatomi prioritetai, pagrindiniai vertinimo kriterijai ir didžiausia bendro finansavimo norma. Be to, metinėse darbo programose turėtų būti nustatyti atitinkami rezultatų stebėjimo rodikliai;

(28)

kadangi šio reglamento tikslo, būtent nustatyti daugiametę programą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(29)

kad daugiametėje programoje daugiausia dėmesio būtų skirta poreikiui veiksmingai ir našiai siekti jos tikslų ir siekiant nuo pat daugiametės programos rengimo etapo atsižvelgti į biudžeto suvaržymus, pagal patikimo finansinio valdymo principą buvo atliktas ex-ante vertinimas. Priemonių, kurių imamasi pagal daugiametę programą, vertė ir poveikis turėtų būti reguliariai stebimi ir vertinami, taip pat pasitelkiant nepriklausomus išorės vertintojus. Daugiametei programai vertinti buvo parengti pamatuojami tikslai ir atitinkami rodikliai;

(30)

šiuo reglamentu nustatomas daugiametės programos finansinis paketas 2013 m., kuris, vykdant metinę biudžeto procedūrą, yra pagrindinis orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo ( 6 ) 37 punkte;

(31)

be šiame reglamente nustatyto finansinio paketo, atskiriems statistikos veiksmams, kuriais siekiama įgyvendinti daugiametę programą, įskaitant veiksmus, kurie vykdomi pagal nacionalinių statistikos institucijų ir Komisijos (Eurostato) susitarimą, kiek įmanoma, turėtų būti skiriamas atitinkamas finansavimas nacionaliniu lygmeniu;

(32)

įsipareigojimas skirti lėšų daugiametei programai grindžiamas šio reglamento poveikio vertinimu, kuriame nurodomos lėšos, kurias Sąjunga ir valstybės narės sutaupys. Lėšų bus sutaupyta ypač dėl naujų Europos statistikos rengimo metodų, t. y. dėl pažangos informacinių ir ryšių technologijų srityse;

(33)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinkama, sankcijas;

(34)

siekiant užtikrinti statistikos operacijų pagal daugiametę programą tęstinumą 2013 kalendoriniais metais bei siekiant teisinio tikrumo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną ir turėtų būti taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d. Šio reglamento įsigaliojimo data visų pirma turėtų užtikrinti apmokėjimą pagal sutartis dirbantiems asmenims, taip pat ir visoms veiklos sritims pagal daugiametę programą;

(35)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 daugiametės programos projektas buvo iš anksto pateiktas nagrinėti Europos statistikos sistemos komitetui, Europos statistikos patariamajam komitetui, įsteigtam Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 234/2008/EB ( 7 ), ir Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetui, įsteigtam Tarybos sprendimu 2006/856/EB ( 8 ),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:



1 straipsnis

Europos statistikos programos nustatymas

Šiuo reglamentu nustatoma 2013–2017 m. Europos statistikos programa (toliau – programa).

2 straipsnis

Papildoma nauda

Programos papildoma nauda – užtikrinimas, kad Europos statistikoje daugiausia dėmesio būtų skiriama informacijai, kurios reikia įvairių sričių Sąjungos politikai planuoti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti. Be to, ja prisidedama prie veiksmingo išteklių naudojimo, nes skatinama imtis veiksmų, kuriais padedama plėtoti, rengti ir skleisti suderintą, palyginamą, patikimą, lengvai naudojamą ir prieinamą statistinę informaciją, grindžiamą vienodais standartais ir bendrais principais, visų pirma reikalingumo, tikslumo ir patikimumo, savalaikiškumo ir punktualumo, prieinamumo ir aiškumo, suderinamumo ir palyginamumo kokybiniais kriterijais, nustatytais Europos statistikos sistemos komiteto (toliau – ESSK) priimtame Europos statistikos praktikos kodekse (toliau – Praktikos kodeksas).

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šiuo reglamentu nustatoma Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos programavimo sistema ir pagrindinės 2013–2017 m. laikotarpiu numatytų veiksmų sritys ir tikslai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 13 ir 14 straipsniuose.

2.  Iki 2013 m. gruodžio 31 d., kol galios Europos įmonių ir prekybos statistikos modernizavimo programa (toliau – EĮPSM programa), nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1297/2008/EB ( 9 ), joje numatytoms priemonėms šiuo reglamentu nustatoma programa nebus taikoma, tačiau į ją įtraukti įmonių ir prekybos statistikos srities tikslai, kuriuos planuojama įgyvendinti 2014–2017 m.

4 straipsnis

Tikslai

1.  Bendrasis programos tikslas – kad Europos statistikos sistema (toliau – ESS) ir toliau būtų pagrindinis aukštos kokybės Europos statistikos šaltinis.

2.  Turint mintyje nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis turimus išteklius ir statistinės atskaitomybės naštą, atliekant statistikos srities veiksmus, kurių imamasi šiai programai įgyvendinti, siekiama šių konkrečių tikslų:

1 tikslas – aiku teikti statistinę informaciją, pagal kurią būtų plėtojama, stebima ir vertinama įvairių sričių Sąjungos politika ir tinkamai atsižvelgiama į prioritetus, sykiu išlaikant ekonominės, socialinės ir aplinkos sričių pusiausvyrą ir ekonomiškai efektyviu būdu ir vengiant nereikalingo pastangų dubliavimo tenkinant įvairių Europos statistikos vartotojų, įskaitant kitus sprendimus priimančius subjektus, mokslininkus, įmones ir ES piliečius, poreikius,

2 tikslas – taikyti naujus Europos statistikos rengimo metodus, siekiant didinti našumą ir gerinti kokybę,

3 tikslas – stiprinti ESS vidaus ir išorės bendradarbiavimą, siekiant didinti našumą ir stiprinti jos, kaip oficialios statistikos srities lyderės, vaidmenį visame pasaulyje ir

4 tikslas – užtikrinti, kad tokia statistika būtų nuosekliai teikiama visu programos galiojimo laikotarpiu, jei ji neprieštarauja ESS prioritetų nustatymo mechanizmams.

3.  1 ir 2 dalyse nurodyti bendrasis tikslas ir konkretūs tikslai išsamiai aprašyti priede kartu su rodikliais, skirtais programos įgyvendinimui stebėti. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 223/2009 13 ir 14 straipsniais, pagal programą rengiami išsamūs metiniai planai, šio proceso metu nustatant prioritetus. Programos tikslų siekiama glaudžiai ir koordinuotai bendradarbiaujant ESS. Įgyvendinant programą bus rengiamos atitinkamos priemonės, kurias taikant siekiama didinti kokybę, stiprinti ESS lankstumą ir gerinti gebėjimą laiku tenkinti kintančius vartotojų poreikius. Ji taip pat padės rengiant patikimus rodiklius, kurie padėtų įveikti XXI amžiaus iššūkius, t. y. įvertinti aplinkosauginį tvarumą, gyvenimo kokybę ir socialinę sanglaudą ir registruoti ekonominę veiklą paslaugų sektoriuje ir socialinėje ekonomikoje.

5 straipsnis

Statistikos valdymas, nepriklausomumas, skaidrumas ir kokybė

1.  Europos statistika rengiama profesiniu požiūriu nepriklausomai ir skaidriai.

2.  Programa įgyvendinama pagal Europos statistikos praktikos kodekso principus, siekiant rengti ir platinti aukštos kokybės suderintą ir palyginamą Europos statistiką, remiantis Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsniu, ir užtikrinti tinkamą visos ESS veikimą. Nacionaliniai statistikos institutai ir Sąjungos statistikos institucija (Komisija (Eurostatas)), veikdami profesiniu požiūriu nepriklausomai, užtikrina, kad Europos statistika atitiktų Praktikos kodeksą.

3.  Valstybių narių paskirti nacionaliniai statistikos institutai ir kitos nacionalinės institucijos (toliau kartu – nacionalinės statistikos institucijos), ir Komisija (Eurostatas), kurie yra atsakingi už Europos statistikos plėtojimą, rengimą ir sklaidą:

 siekia stiprinti institucinę ir organizacinę aplinką, kuria skatinamas statistiką rengiančių ir platinančių nacionalinių statistikos institutų ir Komisijos (Eurostato) koordinavimas, veiksmingumas ir patikimumas,

 skiria dėmesį Reglamento (EB) Nr. 223/2009 2 straipsnio 1 dalyje nustatytiems statistikos principams ir vartotojų poreikiams,

 tenkina Sąjungos institucijų vartotojų poreikius pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 ir siekia plėtoti statistiką, naudingą įvairiems Europos statistikos vartotojams, įskaitant kitus sprendimus priimančius subjektus, mokslininkus, įmones ir ES piliečius, ir

 bendradarbiauja su statistikos įstaigomis tarptautiniu lygmeniu siekdamos skatinti taikyti tarptautines sąvokas, klasifikaciją, metodus ir kitus standartus, ypač tam, kad būtų užtikrintas didesnis suderinamumas ir palyginamumas pasauliniu lygmeniu.

4.  Kiekviena valstybė narė siekia užtikrinti, kad statistika būtų rengiama taikant standartinius metodus ir, kiek įmanoma, sustiprinama audito priemonėmis.

5.  Siekdama skaidrumo, tam tikrais atvejais Komisija (Eurostatas) viešai skelbia savo atliktus pateiktos nacionalinės Europos statistikos kokybės vertinimus – tai kokybės ataskaitų rengimo ir atitikties stebėjimo proceso dalis.

6.  Komisija (Eurostatas) apsvarsto, kaip savo publikacijas, ypač tas, kurios skelbiamos jos interneto svetainėje, padaryti patogesnes naudoti ne specialistams, ir suteikia lengvą prieigą prie išsamių duomenų grupių bei pateikia lengvai suprantamas lyginamąsias diagramas, kad suteiktų daugiau papildomos naudos piliečiams. Periodiškai atnaujindama duomenis, Komisija (Eurostatas), jei įmanoma, suteikia informacijos apie kiekvieną valstybę narę ir, kai tikslinga ir kai nauda yra didesnė už duomenų rinkimo sąnaudas, pateikia duomenis pagal metus ir mėnesius ir ilgalaikių duomenų grupes.

6 straipsnis

Statistikos prioritetų nustatymas

1.  Programa skatinamos statistikos iniciatyvos, kuriomis būtų remiamas dabartinės įvairių sričių Sąjungos politikos kūrimas, įgyvendinimas ir stebėsena, ir pagal ją teikiama statistinė parama svarbiems reikalavimams, susijusiems su naujomis Sąjungos politikos iniciatyvomis, įvykdyti.

2.  Rengdama 9 straipsnyje numatytas metines darbo programas, Komisija užtikrina, kad būtų veiksmingai nustatomi statistikos prioritetai ir kad kasmet jie būtų persvarstomi ir teikiamos ataskaitos dėl jų. Todėl metinėse darbo programose siekiama užtikrinti, kad Europos statistiką galima būtų rengti naudojant nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis turimus išteklius. Nustatant prioritetus prisidedama prie sąnaudų ir naštos, susijusių su naujais statistiniais reikalavimais, mažinimo, nes mažinamas statistinių reikalavimų skaičius esamose Europos statistikos srityse, ir tai daroma glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.

3.  Komisija užtikrina, kad būtų kuriamos ir įgyvendinamos priemonės statistikos veiklos prioritetams kasmet persvarstyti, kad būtų prisidedama prie duomenų teikėjams ir statistikos rengėjams tenkančių sąnaudų ir naštos mažinimo.

4.  Komisija, vykdydama naujus veiksmus ar pradėdama iš esmės esamą statistiką persvarstyti, tinkamai pagrindžia tokius veiksmus ar persvarstymus ir kartu su valstybių narių pateiktais duomenimis pateikia informaciją apie statistinės atskaitomybės naštą ir rengimo sąnaudas pagal Reglamento (EB) Nr. 223/2009 14 straipsnio 3 dalį.

▼M1

7 straipsnis

Finansavimas

1.  Sąjungos finansinis paketas programai įgyvendinti 2013 m., kuris finansuojamas 2007–2013 m. programavimo laikotarpio lėšomis, yra 57,3 mln. EUR. Sąjungos finansinis paketas programai įgyvendinti 2014–2017 m., kuris finansuojamas 2014–2017 m. programavimo laikotarpio lėšomis, yra 234,8 mln. EUR.

2.  Komisija Sąjungos finansinę paramą naudoja laikydamasi Finansinio reglamento.

3.  Komisija priima sprendimą dėl metinių asignavimų, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos prerogatyvų.

▼B

8 straipsnis

Administracinė ir techninė pagalba

Iš programai skirtų finansinių asignavimų gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su parengiamaisiais, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiksmais, būtinais valdant programą ir siekiant jos tikslų; visų pirma kalbama apie tyrimų, ekspertų posėdžių, statistikos ekspertų išlaidų atlyginimo, informacijos ir komunikacijos veiksmų, informacijos apdorojimo ir dalijimosi ja IT tinklų išlaidas ir visas kitas techninės ir administracinės pagalbos išlaidas, Komisijos patirtas valdant programą. Asignavimai taip pat gali būti naudojami išlaidoms, susijusioms su technine pagalba ir profesinių žinių teikimu toms valstybėms narėms, kurios negali parengti tam tikros Europos statistikos arba reikiamos kokybės statistikos dėl konkrečių priežasčių, padengti.

9 straipsnis

Metinė darbo programa

Programai įgyvendinti Komisija priima Reglamento (EB) Nr. 223/2009 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančias metines darbo programas, kuriose nustatomi tomis programomis siektini tikslai bei numatomi jų rezultatai, vadovaujantis šio reglamento 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytu bendruoju tikslu ir konkrečiais tikslais. Kiekviena metinė darbo programa pateikiama Europos Parlamentui susipažinti.

10 straipsnis

Intervencijos rūšys

Sąjungos finansinė parama gali būti teikiama kaip dotacijos arba viešojo pirkimo sutartys, arba bet kokios kitos intervencijos, kurių reikia 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems bendrajam tikslui ir konkretiems tikslams įgyvendinti.

11 straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

1.  Sąjungos finansine parama remiami Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos veiksmai, kurių reikia 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems bendrajam tikslui ir konkretiems tikslams siekti. Pirmenybė teikiama veiksmams, kuriais Sąjungai teikiama didelė papildoma nauda, kaip nustatyta 2 straipsnyje.

2.  Finansinė parama bendradarbiavimo tinklams remti, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 15 straipsnyje, gali būti teikiama kaip dotacijos veiksmams ir ja gali būti dengiama iki 95 % tinkamų finansuoti išlaidų.

3.  Kai tinkama, dotacijos veiklai gali būti skiriamos 12 straipsnio 3 dalyje nurodytų organizacijų veikimui, neviršijant 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

4.  Prie valstybių narių išlaidų, patirtų vykdant duomenų rinkimu pagrįstus veiksmus, gali būti prisidedama vienkartine išmoka už konkretų duomenų rinkinį, kurio išsamūs rezultatai turi būti perduodami Komisijai, neviršijant duomenų rinkimui nustatytos didžiausios sumos. Komisija nustato vienkartinės išmokos dydį, tinkamai atsižvelgdama į duomenų rinkimo sudėtingumą.

12 straipsnis

Dotacijomis finansuoti tinkami paramos gavėjai

1.  Remiantis Finansinio reglamento 128 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, Reglamento (EB) Nr. 223/2009 5 straipsnio 2 dalyje nurodytoms nacionalinėms statistikos institucijoms galima skirti dotacijas neskelbiant kvietimo teikti paraiškas.

2.  Bendradarbiavimo tinkluose gali dalyvauti 1 dalyje nurodyti paramos gavėjai ir kitos įstaigos, neskelbiant kvietimo teikti paraiškas ir laikantis Finansinio reglamento 128 straipsnio 1 dalies.

3.  11 straipsnio 3 dalyje minėtos veiklos dotacijos gali būti skiriamos organizacijoms, atitinkančioms toliau nurodytus abu kriterijus:

a) jos yra ne pelno įstaigos, neturinčios pramonės, komercinių ir verslo ar kitų nesuderinamų interesų, kurių pagrindiniai tikslai ir veikla yra susiję su Praktikos kodekso taikymo skatinimu ir rėmimu, ir naujų Europos statistikos rengimo metodų įgyvendinimu, siekiant didinti našumą ir gerinti kokybę Sąjungos lygmeniu, ir

b) jos pateikė Komisijai tinkamas narystės, vidaus taisyklių ir finansavimo šaltinių ataskaitas.

13 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.  Komisija imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, vykdant nuoseklius ir veiksmingus patikrinimus, o jei nustatoma pažeidimų – išieškant neteisingai išmokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas.

2.  Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, kurie yra gavę finansavimą pagal šį reglamentą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

Siekdama nustatyti sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos, turinčios poveikio Sąjungos finansiniams interesams ir susijusios su susitarimu ar sprendimu dėl dotacijų skyrimo arba sutartimi, kuria skiriamas finansavimas pagal šį reglamentą, atvejus, prireikus Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), remdamasi 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų ( 10 ) nustatytomis procedūromis, atlieka tiesiogiai ar netiesiogiai tokį finansavimą gavusių ekonominės veiklos vykdytojų patikrinimus vietoje ir inspektavimus.

Nedarant poveikio pirmai ir antrai pastraipoms, bendradarbiavimo susitarimais su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis bei susitarimais ir sprendimais dėl dotacijų skyrimų bei sutartimis, sudarytomis įgyvendinant šį reglamentą, Komisija, Audito Rūmai ir OLAF tiesiogiai įgaliojami atlikti tokius auditus, patikrinimus vietoje ir inspektavimus.

14 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas programoje

Programoje gali dalyvauti:

a) EEE/ELPA šalys Europos ekonominės erdvės bendradarbiavimo susitarime nustatytomis sąlygomis;

b) Šveicarija 2004 m. spalio 26 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl bendradarbiavimo statistikos srityje ( 11 ) nustatytomis sąlygomis ir

c) šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, paraišką dėl narystės Sąjungoje pateikusios šalys, šalys kandidatės ir stojančiosios šalys bei stabilizacijos ir asociacijos procese dalyvaujančios Vakarų Balkanų šalys atitinkamuose su tomis šalimis sudarytuose dvišaliuose arba daugiašaliuose susitarimuose, kuriuose įtvirtinami tokių šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, nustatytomis sąlygomis.

15 straipsnis

Programos vertinimas ir peržiūra

1.  Komisija, pasikonsultavusi su ESSK, ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai tarpinę programos įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

2.  Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodyta tarpine pažangos ataskaita ir pasikonsultavusi su ESSK, ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. gali pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl programos pratęsimo 2018–2020 m. laikotarpiui, laikydamasi 2014–2020 m. DFP.

3.  Komisija, pasikonsultavusi su ESSK ir Europos statistikos patariamuoju komitetu, iki 2018 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia galutinę programos įgyvendinimo vertinimo ataskaitą.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.




PRIEDAS

Statistikos infrastruktūra ir tikslai pagal 2013–2017 m. Europos statistikos programą

Įvadas

Norint įgyvendinti įvairių sričių Sąjungos politiką, reikia aukštos kokybės palyginamos ir patikimos Sąjungos ekonominės, socialinės ir aplinkos padėties statistinės informacijos bei jos nacionalinių ir regioninių sudedamųjų dalių. Be to, Europos statistika yra būtina, kad ji leistų visuomenei ir ES piliečiams suprasti demokratinius procesus ir juose dalyvauti bei diskutuoti apie Sąjungos dabartį ir ateitį.

Europos statistikos programa – Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos 2013–2017 m. teisės aktų sistema.

Europos statistika plėtojama, rengiama ir skleidžiama pagal šią teisės aktų sistemą glaudžiai ir koordinuotai bendradarbiaujant Europos statistikos sistemoje (toliau – ESS).

Pagal 2013–2017 m. Europos statistikos programą (toliau – programa) plėtojama, rengiama ir skleidžiama statistika padedama įgyvendinti įvairių sričių Sąjungos politiką, kaip nurodyta SESV ir strategijoje „Europa 2020“, jos atitinkamose pavyzdinėse iniciatyvose ir kituose Komisijos strateginiuose prioritetuose.

Kadangi tai daugiametė (penkerių metų) programa, o ESS siekia išlaikyti savo svarbų vaidmenį statistikos srityje, šios programos taikymo sritis ir tikslai yra plataus masto, tačiau faktiškai programa bus įgyvendinama paetapiui. Vienas iš programos tikslų bus veiksmingo prioritetų nustatymo ir paprastinimo mechanizmo kūrimas.

Statistikos infrastruktūra

Programa bus siekiama nustatyti statistinės informacijos infrastruktūrą. Ši infrastruktūra bus tinkama daugeliui įvairių reikmių.

Sprendimai rengti Europos statistiką priimami atsižvelgiant į politikos formavimą. Tačiau ta statistika taip pat turėtų būti prieinama ir lengvai pasiekiama kitiems sprendimus priimantiems subjektams, mokslininkams, įmonėms ir ES piliečiams, nes ji yra viešoji gėrybė, už kurią moka piliečiai ir įmonės, todėl jiems turėtų būti suteiktos vienodos galimybės naudotis teikiamomis paslaugomis. Tam, kad infrastruktūra atliktų savo funkcijas, ji turi būti parengta pagal patikimą koncepcinę sistemą, kuri, viena vertus, užtikrintų tinkamumą įvairioms paskirtims ir, kita vertus, leistų lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių.

Statistinės informacijos infrastruktūra apibūdinama toliau.

STATISTINĖS INFORMACIJOS INFRASTRUKTŪRA

KONKRETI PASKIRTISRODIKLIAIĮVAIRI PASKIRTISSĄSKAITŲ SISTEMOSDUOMENYS

Paaiškinimai

Duomenys :

informacija, sukaupta nacionalinėms statistikos institucijoms vykdant tradicinę statistinę veiklą (imties tyrimus, surašymus ir pan.) ir kitų šaltinių duomenys, kurie naudojami statistikos reikmėms. Ši informacija pritaikoma konkrečiai politikos sričiai ir jos poreikiams, pvz., darbo rinkos, migracijos ar žemės ūkio klausimams.

Ši sąvoka taip pat aprėpia administracinėms reikmėms surinktus duomenis, kuriuos nacionalinės statistikos institucijos naudoja statistikos reikmėms (paprastai šie duomenys vadinami administracinių šaltinių duomenimis).

Sąskaitų sistemos : nuoseklios ir integruotos sąskaitos, balansai ir lentelės, pagrįstos tarptautiniu mastu sutartų taisyklių rinkiniu. Sąskaitų sistema užtikrina aukšto lygio nuoseklumą ir palyginamumą; statistinius duomenis galima rinkti ir teikti analizės ir politikos formavimo reikmėms pritaikytu formatu.

Rodikliai : rodiklis yra suvestinis matas, susijęs su svarbiu klausimu ar reiškiniu ir gautas pagal tiriamų faktų eilę. Rodikliai gali būti naudojami sąlyginėms pozicijoms atskleisti arba teigiamam (ar neigiamam) pokyčiui parodyti. Paprastai į rodiklius tiesiogiai atsižvelgiama įvairių sričių ES ir bendrojoje politikoje. Strateginės politikos srityse rodikliai svarbūs, nes pagal juos nustatomi tikslai ir stebima, kaip jie įgyvendinami.

Remiantis šia visa apimančia sistema programoje bus išskiriamos trys statistinės informacijos ramsčiai: verslo, piliečių Europos ir geoerdvinės, aplinkos, žemės ūkio ir kitų sektorių statistika.

Sąjungos ir susijusi įvairių sričių globali politika yra priemonės, pagal kurias bus nustatomi statistikos reikalavimai, į kuriuos ESP bus atsižvelgta pertvarkyta struktūra ir atitinkamais statistinės informacijos rengimo procesais. Todėl skirtingose statistinės infrastruktūros sudedamosiose dalyse atsižvelgiama į konkrečių sričių Sąjungos ir globalią politiką, o programoje jai numatomi konkretūs veiksmai. Į naujų rūšių politiką, kuri bus nustatyta ateityje, bus atsižvelgiama naujais rodiklių apskaičiavimo arba sąskaitų rengimo būdais, pagrįstais pagal tris ramsčius gautais statistiniais duomenimis.

STATISTINĖS INFORMACIJOS STRUKTŪRA IR DINAMIKA

Statistikos poreikiai, susieti su ES ir visuotine politika. RodikliaiSąskaitų sistemos ir suderintos statistikos sistemos rodikliams rengtiStatistika turi būti naudojama kaip duomenų šaltinis rengiant sąskaitas„Europa 2020“, ekonomikos valdymas ir ekonomikos globalizacijaEkonominės ir socialinės veiklos rezultataiAplinkos tvarumasVerslasPiliečių EuropaGeoerdvinė aplinkos, žemės ūkio ir kitų sektorių statistika

Tikslai

Bendrasis programos tikslas – kad ESS būtų pagrindinis aukštos kokybės Europos statistikos šaltinis.

Turint mintyje nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis turimus išteklius ir statistinės atskaitomybės naštą, atliekant statistikos srities veiksmus, kurių imamasi programai įgyvendinti, siekiama šių konkrečių tikslų:

 1 tikslas – laiku teikti statistinę informaciją, pagal kurią būtų plėtojama, stebima ir vertinama įvairių sričių Sąjungos politika ir tinkamai atsižvelgiama į prioritetus, kartu išlaikant ekonominės, socialinės ir aplinkos sričių pusiausvyrą ir ekonomiškai efektyviu būdu ir vengiant nereikalingo pastangų dubliavimo patenkinant įvairių Europos statistikos vartotojų, įskaitant kitus sprendimus priimančius subjektus, mokslininkus, įmones ir ES piliečius, poreikius,

 2 tikslas – taikyti naujus Europos statistikos rengimo metodus, siekiant didinti našumą ir gerinti kokybę,

 3 tikslas – stiprinti ESS vidaus ir išorės bendradarbiavimą, siekiant didinti našumą ir stiprinti jos, kaip oficialios statistikos srities lyderės, vaidmenį visame pasaulyje, ir

 4 tikslas – užtikrinti, kad tokia statistika būtų nuosekliai teikiama visu programos galiojimo laikotarpiu, jei ji neprieštarauja ESS prioritetų nustatymo mechanizmams.

Tie konkretūs tikslai skirstomi į toliau apibūdintas prioritetines sritis. „I. Statistinės veiklos rezultatai“ atitinka 1 ir 4 tikslus, „II. ES statistikos rengimo metodai“ – 2 tikslą, o „III. Partnerystė“ – 3 tikslą.

I.    STATISTINĖS VEIKLOS REZULTATAI

1.    Rodikliai

1.1.    Strategija „Europa 2020“

2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje strategijoje „Europa 2020“ iš esmės pateikiama būsimos Sąjungos ir nacionalinės politikos strateginė darbotvarkė. Šioje darbotvarkėje numatyta keletas pagrindinių tikslų ir pavyzdinių iniciatyvų, kurioms ESS turi parengti įvairių sričių (pvz., inovacijų, mokslinių tyrimų ir plėtros sąlygų gerinimo, užimtumo skatinimo, Sąjungos klimato kaitos ir energetikos tikslų, išteklių efektyvumo, išsilavinimo lygio gerinimo, įskaitant besimokančiųjų judumą, aktyvaus ir sveiko senėjimo bei socialinės įtraukties skatinimo mažinant skurdą) statistinius rodiklius.

1.1.1.    Tikslas

Laiku teikti kokybišką statistinę informaciją pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui stebėti. Nauji rodikliai grindžiami, kiek įmanoma, turimais statistiniais duomenimis.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 Komisijos (Eurostato) svetainėje skelbiant atnaujintus pagrindinius tikslinius strategijos „Europa 2020“ rodiklius (užimtumo, mokslinių tyrimų ir plėtros, inovacijų, energetikos ir klimato kaitos, švietimo, aplinkos, socialinės apsaugos, socialinės įtraukties ir skurdo sričių),

 teikiant statistiką strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų įgyvendinimo stebėsenai remti,

 teikiant papildomus rodiklius, kuriais būtų galima naudotis ex-ante ir ex-post vertinant Sąjungos ekonominę, socialinę ir aplinkos politiką, ir

 teikiant užimtumo rodiklius, suskirstytus pagal visą ir ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, ir nedarbo rodiklius, apskaičiuotus atsižvelgiant į asmenis, dalyvaujančius aktyvinimo politikos priemonėse, pvz., mokymuose.

1.2.    Ekonomikos valdymas

Finansų rinkų krizė ir įtampa pabrėžė poreikį stiprinti Sąjungos ekonomikos valdymą. ES jau imtasi ryžtingų ekonomikos valdymo ir koordinavimo veiksmų, kurių dalis turės didelį poveikį statistikai ir prisidės prie įgyvendinamų statistikos veiksmų.

1.2.1.    Tikslas

Plėtoti naują sprendimus priimantiems Sąjungos subjektams ir visuomenei svarbią statistinę informaciją ir didinti esamos patikimumą, atsižvelgiant į sustiprintą ir integruotą Sąjungos ekonomikos valdymą bei stabilumo ir augimo paktą bei ekonomikos politiką jungiantį stebėjimo ciklą.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 teikiant statistiką makroekonominio disbalanso suvestinei ir susijusiai analizei,

 teikiant statistiką sustiprintam stabilumo ir augimo paktui, konkrečiai siekiant, kad būtų rengiama ir teikiama aukštos kokybės valstybės skolos statistika,

 plėtojant ir rengiant rodiklių rinkinį konkurencingumui vertinti ir

 statistikos rengimo grandinėje įdiegiant patikimą kokybės valdymą, taip pat aprėpiantį pradinę valstybės finansų statistiką ir susijusius darbo srautus valstybėse narėse.

1.2.2.    Tikslas

Teikti sprendimus priimantiems Sąjungos subjektams patikimą statistiką ir rodiklius administracinėms ir reglamentavimo reikmėms bei konkretiems Sąjungos politiniams įsipareigojimams stebėti.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 kartu su vartotojais nustatant ir sutariant administracinėms ir reglamentavimo reikmėms apskaičiuoti būtinos statistikos aprėptį ir

 jei reikia, nustatant, įdiegiant ir paaiškinant patikimą tų rodiklių kokybės valdymo sistemą.

1.3.    Ekonomikos globalizacija

Dėl finansų krizės socialinių, ekonominių ir kitų padarinių, padidėjusių tarpvalstybinių srautų ir gamybos procesų suskaidymo išryškėjo nuoseklesnės ir stipresnės globalizuotos gamybos vertinimo sistemos poreikis.

1.3.1.    Tikslas

Teikti sprendimus priimantiems Sąjungos subjektams ir visuomenei patikimesnius ekonomikos globalizacijos ir pasaulinių vertės grandinių rodiklius ir statistinę informaciją.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 atnaujinant esamus ekonominės globalizacijos rodiklius Komisijos (Eurostato) svetainėje,

 rengiant naujus pasaulinių vertės grandinių rodiklius, įskaitant gamtos išteklių srautus ir priklausomybę nuo jų,

 nagrinėjant pasaulines vertės grandines, galbūt naudojant tinkamas išteklių ir panaudojimo lenteles, ir užsienio prekybos ir verslo statistiką, įskaitant mikroduomenų siejimą, ir

 įvertinant poreikį reformuoti finansinio tarpininkavimo paslaugų apskaičiavimą ir paskirstymą.

2.    Sąskaitų sistemos

2009 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos komunikate „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“ bei J. E. Stiglitzo, A. Seno ir J.-P. Fitoussi ataskaitoje dėl ekonominės veiklos ir socialinės pažangos vertinimo naujai pažvelgta į pagrindines ESS problemas – kaip rengti geresnę kompleksinių klausimų statistiką ir labiau integruotą statistiką sudėtingiems socialiniams, aplinkos ir ekonominiams reiškiniams apibūdinti, neapsiribojant vien tradiciniais ekonominės veiklos rezultatų rodikliais. Pasitelkiant Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą (angl. ESA) galima integruotai ir nuosekliai rengti visą ekonomikos statistiką, kurią reikėtų papildyti kitais rodikliais, kad politikai formuoti ir sprendimams priimti būtų teikiama išsamesnė informacija.

2.1.    Ekonominės ir socialinės veiklos rezultatai

Dėl ekonomikos krizės sustiprėjo poreikis turėti aukštos kokybės makroekonominių rodiklių rinkinį, kad būtų galima geriau suprasti ir nagrinėti ekonomikos svyravimus ir jų poveikį visuomenei, prisidedant prie sprendimų priėmimo proceso. Kadangi gamyba vis labiau globalizuojama, reikia parengti nuoseklią sistemą, pagal kurią būtų galima lengviau nagrinėti ir integruoti įvairių sričių statistiką.

2.1.1.    Tikslas

Papildyti ekonominės veiklos rezultatų vertinimą įvairiais globalizacijos, gyvenimo kokybės, prieigos prie prekių ir paslaugų, aplinkos tvarumo, sveikatos, gerovės, socialinės sanglaudos ir socialinės įtraukties aspektais. Parengti globalizuotos gamybos analizės sistemą.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 diegiant ir rengiant metines ir ketvirtines nacionalines sąskaitas, taip pat metines regionines sąskaitas pagal ESA,

 rengiant pajamų ir vartojimo pasiskirstymo tarp namų ūkių rodiklius (derinant nacionalinių sąskaitų suvestinius rodiklius su namų ūkių tyrimų duomenimis ar administraciniais duomenimis),

 laiku ir kokybiškai rengiant kainų statistiką, visų pirma – suderintus vartotojų kainų indeksus,

 parengiant naujų sričių palydovines sąskaitas,

 sukuriant augimo ir produktyvumo vertinimo duomenų bazę, atsižvelgiant į viešojo sektoriaus ir privačiojo sektoriaus produktyvumo pokyčius,

 parengiant globalizuotos gamybos analizės koncepcinę sistemą,

 sukuriant konceptualią gyvenimo kokybės ir gerovės vertinimo sistemą ir

 derinant, kiek įmanoma, atitinkamas apskaitos ir statistikos koncepcijas.

2.1.2.    Tikslas

Teikti pagrindinius makroekonominius ir socialinius rodiklius bei pagrindinius Europos ekonominius rodiklius (toliau – PEER), kurie sudarytų išsamų rodiklių, susijusių su Sąjungos ir bendraisiais reikalavimais statistikai, rinkinį, ir derinti PEER prie kintančių vartotojų poreikių.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 koordinuotai rengiant pagrindinių makroekonominių, socialinių ir tvaraus vystymosi rodiklių suvestines,

 taikant suderintą pagrindinių makroekonomikos ir socialinių rodiklių bei PEER metodiką,

 didinant rodiklių palyginamumą tarptautiniu mastu,

 taikant geresnes rodiklių aiškinimo ir viešinimo priemones ir

 teikiant suderintą visų valstybių narių būsto ir susijusią statistiką.

2.2.    Aplinkos tvarumas

Aplinkos apsauga, tausojimas ir gerinimas esamoms ir būsimoms kartoms bei kova su klimato kaitos padariniais – Europai labai svarbūs tikslai, kurių siekiama Sutarčių nuostatomis. Veiksmingai tų sričių politikai yra būtina įvairių sričių statistinė informacija.

2.2.1.    Tikslas

Rengti aplinkos sąskaitas ir teikti su klimato kaita susijusią statistiką, atsižvelgiant į tarptautinę šios srities raidą.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 parengiant nuoseklią aplinkos (palydovinių) sąskaitų, papildančių pagrindines nacionalines sąskaitas, sistemą, pagal kurią bus galima gauti informacijos apie išmetamuosius atmosferos teršalus, energijos vartojimą, pagrindinių gamtos išteklių ir vandens srautus ir atsargas, prekybą pagrindinėmis ir svarbiausiomis žaliavomis, aplinkos mokesčius ir išlaidas aplinkosaugai, galbūt įtraukiant ekologiškai tvarų ekonomikos augimą ir pirkimą,

 tobulinant, plėtojant, rengiant ir skleidžiant šalutinių problemų, klimato kaitos poveikio, taip pat poveikio sveikatai, pažeidžiamų aspektų ir prisitaikymo pažangos rodiklius ir

 parengiant pagrindinį rodiklį, pagal kurį būtų vertinama visuotinė grėsmė aplinkai.

3.    Duomenys

3.1.    Verslo statistika

Daug dėmesio įgyvendinant daugelio įvairių sričių Sąjungos politiką skiriama Europos įmonių klausimams. Be to, būtent šios įmonės teikia pagrindinius duomenis. Todėl priimant sprendimus labai reikia įvairios verslo statistikos, be to, ji padeda ES piliečiams ir įmonėms suprasti skirtingą tos politikos poveikį didelėms įmonėms, vidutinės kapitalizacijos įmonėms bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių išsamios ir suderintos statistikos poreikis vis didėja. Be to, reikia mažinti administracinę ir duomenų teikimo naštą.

3.1.1.    Tikslas

Didinti statistikos rengimo procesų našumą ir rezultatyvumą. Teikti kokybišką pagrindinių įmonėms svarbių sričių statistiką, kaip antai verslo statistiką, trumpojo laikotarpio rodiklius, įmonių investicijų į žmogiškąjį kapitalą ir įgūdžius, tarptautinių sandorių, globalizacijos, bendrosios rinkos stebėsenos, MTTP ir inovacijų bei turizmo statistiką. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti didelės papildomos vertės pramonės ar paslaugų sektorių, visų pirma ekologiškos, skaitmeninės ar socialinės ekonomikos (pvz., sveikatos ir švietimo) sektorių duomenų prieinamumui.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 pakartotinai naudojant turimus statistikos sistemos ar visuomenės duomenis ir rengiant bendrą infrastruktūrą bei priemones,

 teikiant metinę ir tarpinę verslo statistinę informaciją ir rodiklius,

 teikiant Europos poziciją pasaulyje ir Sąjungos ryšius su kitomis pasaulio šalimis apibūdinančią statistinę informaciją,

 teikiant pasaulinėms vertės grandinėms analizuoti reikiamą statistinę informaciją ir plėtojant euro grupės registrą įvairių sričių globalizacijos informacijai rinkti,

 teikiant daugiau duomenų apie paslaugas ir imantis veiksmų paslaugų ir prekių statistinei informacijai suderinti, atitinkamai suderinant prekybos prekėmis ir prekybos paslaugomis statistikos rinkimą,

 plėtojant bendrosios rinkos stebėsenos priemones, pvz., maisto produktų kainų stebėsenos priemonę ir susijusius rodiklius,

 teikiant pagrindinių inovacinės ir MTTP veiklos rezultatų statistiką, šioms reikmėms plačiau naudojant patentų registrus ir atskirus mikroduomenis mokslinių tyrimų ir statistikos reikmėms,

 teikiant turizmo pasiūlos ir paklausos statistiką, šioms reikmėms geriau renkant duomenis ir integruojant turizmo ir kitų sričių duomenis ir

 teikiant išteklių naudojimo ir išteklių naudojimo efektyvumo statistiką, pagrįstą, kiek įmanoma, jau surinktais duomenimis.

3.2.    Piliečių europa

Daug dėmesio įgyvendinant daugelio įvairių sričių Sąjungos politiką skiriama ES piliečiams. Todėl įvairios socialinės statistikos labai reikia tiek priimant sprendimus, tiek stebint socialinės politikos rezultatus, tiek padedant ES piliečiams vertinti tos politikos poveikį jų gyvenimui ir gerovei.

3.2.1.    Tikslas

Teikti pagrindinių, į piliečių poreikius orientuotų socialinės politikos sričių, pvz., gerovės, tvarumo, socialinės sanglaudos, skurdo, nelygybės, demografinių problemų (visų pirma senėjančios visuomenės ir migracijos), darbo rinkos, švietimo ir mokymo, taip pat ikimokyklinio ugdymo, suaugusiųjų mokymosi, profesinio mokymo ir besimokančio jaunimo judumo, kultūros, fizinės veiklos, gyvenimo kokybės, saugos, sveikatos, negalios, vartojimo, laisvo judėjimo ir bendrosios rinkos, jaunimo judumo, technologinių inovacijų ir naujoviško gyvenimo būdo statistiką. Jei tikslinga, socialinės politikos formuotojams svarbių grupių statistika suskirstoma pagal lytį. Prioritetai nustatomi pagal 6 straipsnį.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 nustatant konsoliduotą pagrindinę Europos socialinės statistikos infrastruktūrą, įskaitant duomenis, gautus vykdant tyrimus, iš administracinių šaltinių renkamus duomenis ir bendrąjį pagrindinių rodiklių sąrašą,

 plėtojant pagrindinius socialinius tyrimus, kuriuos vykdant gaunami duomenys (įskaitant mikroduomenis) apie asmenis ir namų ūkius, šiuos tyrimus supaprastinant ir papildant kitais, retesniais mikroduomenų rinkimo veiksmais,

 teikiant švietimo ir mokymo statistiką, taip pat racionalizuojant ir atnaujinant suaugusiųjų švietimo tyrimą,

 teikiant pajamų nelygybės statistiką, pateikiant palyginamą pagrindinį nacionalinį rodiklį, taip pat duomenis apie nevienodas galimybes gauti pagrindinių prekių ir paslaugų,

 vykdant metodologinį darbą, susijusį su fizinės veiklos ir kultūros statistika,

 teikiant saugumo nuo nusikalstamumo, sveikatos, kaip susitarta pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe ( 12 ), ir negalios sričių statistiką,

 įgyvendinant darbo programose nustatytus migracijos statistikos paprastinimo veiksmus,

 teikiant gyvenimo kokybės rodiklius visuomenės pažangai vertinti ir

 pradedant rengtis kitam gyventojų surašymui (numatytas 2021 m.).

3.3.    Geoerdvinė, aplinkos, žemės ūkio ir kitų sektorių statistika

Derinant statistiką su erdviniais duomenimis ir atliekant geoerdvinę analizę atsivers naujų galimybių, kurias ESS ketina toliau nagrinėti. Ypač daug dėmesio reikės skirti konkretiems klausimams, pvz., konfidencialumui ir mažų imčių apskaičiavimų statistiniam pagrįstumui.

Ateityje energetikos ir transporto statistika bus labai svarbi strategijai „Europa 2020“ ir klimato kaitos politikai remti.

2013–2017 m. žemės ūkio vaidmuo Sąjungos politikoje tebebus didelis. Bendros žemės ūkio politikos persvarstymo po 2013 m. rezultatai turės didelį poveikį statistikos veiklai. Daug dėmesio bus skiriama aplinkos, su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusiems, ekonomikos, žmonių sveikatos ir saugos bei socialiniams aspektams.

3.3.1.    Tikslas

Remti įrodymais pagrįstą politikos formavimą, lanksčiau ir aktyviau naudojant erdvinę informaciją, suderintą su socialine, ekonomine ir aplinkos statistine informacija.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 pasitelkiant Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB ( 13 ), ir toliau plėtojant, prižiūrint ir eksploatuojant Europos infrastruktūrą, visų pirma Sąjungos geoportalą,

 teikiant įvairią geografinę informaciją, gautą bendradarbiaujant su Sąjungos žemės naudojimo tyrimų ir nuotolinės patikros programomis, ir

 prireikus, integruojant statistinius duomenis, kad būtų nustatyta lanksti daugelio šaltinių tikslinės erdvės ir laiko analizės infrastruktūra.

3.3.2.    Tikslas

Teikti aplinkos statistiką Sąjungos politikos formavimui remti.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 teikiant nacionalinio ir, jei įmanoma, regionų pagrindinės aplinkos išteklių statistikos, kaip antai atliekų ir perdirbimo, vandens, žaliavų telkinių, ekosistemų paslaugų ir biologinės įvairovės, rinkinį ir pagrindinės su klimato kaita susijusios statistikos švelninimo ir prisitaikymo veiksmams ir politikai paremti visais susijusiais lygmenimis (nuo vietos iki Sąjungos) rinkinį.

3.3.3.    Tikslas

Teikti energetikos ir transporto statistiką Sąjungos politikai remti.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 rengiant ir skleidžiant atsinaujinančiosios energijos statistiką,

 rengiant ir skleidžiant energijos taupymo ir energijos vartojimo efektyvumo statistiką ir

 rengiant ir skleidžiant transporto saugos, keleivių judumo, kelių eismo vertinimo ir įvairiarūšio krovinių vežimo statistiką.

3.3.4.    Tikslas

Teikti žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės statistiką, pagal kurią būtų galima plėtoti ir stebėti bendrą žemės ūkio politiką ir bendrą žuvininkystės politiką, laikantis pagrindinių Europos strateginių tikslų, susijusių su tvarumu ir kaimo plėtra ir reguliariai vykdant su statistikos plėtojimu, rengimu ir sklaida susijusią veiklą.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 peržiūrint ir supaprastinant žemės ūkio duomenų rinkimą, vadovaujantis po 2013 m. atnaujinta bendra žemės ūkio politika,

 pertvarkant žemės ūkio duomenų rinkimo procesus, visų pirma, kad būtų pagerinta duomenų kokybė ir sutrumpintas statistinės informacijos pateikimo vartotojui laikas,

 išsamiai persvarstant žemės naudojimo ir dangos duomenų valdymo sistemą ir rengiant bei įgyvendinant ja pagrįstą naują sistemą,

 diegiant nuoseklių žemės ūkio ir aplinkos rodiklių duomenų rinkimo sistemą, jei įmanoma, pagrįstą turimais duomenimis,

 teikiant tinkamą suskirstymą pagal regionus ir

 rengiant ir skleidžiant pagrindinių miškininkystės statistinių rodiklių, kaip antai miškų ploto, stačio miško apimties ir vertės bei miškininkystės ir kirtimo ekonominių sąskaitų, rinkinį pagal integruotas miškininkystės aplinkos ir ekonomines sąskaitas.

II.    EUROPOS STATISTIKOS RENGIMO METODAI

Šiuo metu ESS susiduria su keliomis problemomis: didėjantis aukštos kokybės statistikos ir sudėtingos daugiamatės statistikos poreikis, nauji informacijos rinkos dalyviai, išteklių apribojimai, poreikis toliau mažinti respondentams tenkančią statistinės atskaitomybės naštą ir komunikacijos priemonių įvairinimas. Sprendžiant šias problemas reikia progresyviai derinti Europos oficialios statistikos rengimo ir sklaidos metodus.

1.    ESS kokybės valdymas

1.1.    Tikslas

Įdiegti ESS kokybės valdymo sistemą, pagrįstą Praktikos kodeksu.

Aktyviau dalytis gera Praktikos kodekso įgyvendinimo patirtimi ir užtikrinti, kad teikiami kokybės rodikliai atitiktų įvairius vartotojų poreikius.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 įdiegiant naujas stebėsenos priemones ir vykdant antrąjį tarpusavio vertinimo etapą Praktikos kodekso laikymuisi vertinti,

 derinant ESS ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) kokybės užtikrinimo sistemas,

 tenkinant vartotojų poreikius, susijusius su kokybės ataskaitomis, ir

 standartizuojant įvairių statistikos sričių kokybės ataskaitas Sąjungos lygmeniu.

2.    Prioritetų nustatymas ir paprastinimas

ESS susiduria su didele problema: kaip teikti aukštos kokybės Europos statistiką ir tenkinti didėjančius statistikos poreikius, kai valstybių narių biudžetai labai sumažinti, o Komisija ir valstybės narės taiko bendro darbuotojų skaičiaus nedidinimo politiką (kai kuriose tarnybose darbuotojų skaičius realiai sumažės). Atsižvelgiant į tuos Europos ir nacionalinių išteklių apribojimus svarbu tikslingiau nustatyti prioritetus ir paprastinti procesus, o tam būtinas visų ESS partnerių įsipareigojimas. Prioritetų nustatymo mechanizmas integruotas į metinių darbo programų rengimo tvarką ir bus taikomas visą programos įgyvendinimo laikotarpį. Be kitų dalykų, kasmet bus peržiūrimi taikomi statistikos reikalavimai remiantis Komisijos pasiūlytomis iniciatyvomis, kad būtų sumažinti statistiniai reikalavimai atsižvelgiant į vartotojų, statistikos rengėjų ir respondentų interesus. Šis procesas turėtų būti vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su Europos statistikos vartotojais ir rengėjais.

2.1.    Tikslas

ESS taikyti prioritetų nustatymo tvarką, kuria paprastinami atsiskaitymo reikalavimai ir prisitaikoma prie naujų statistikos poreikių, atsižvelgiant į statistikos rengėjų apribojimus, statistinės atskaitomybės naštą ir vartotojų poreikius.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 apibrėžiant prioritetus ir pagal juos skirstant išteklius,

 ESS prioritetus apibrėžiant 9 straipsnyje nurodytoje metinėje darbo programoje,

 metinėje darbo programoje atsižvelgiant į konsultacijas su statistikos vartotojais ir rengėjais ir

 vartotojams pranešant apie paprastinamas statistikos sritis ir duomenų rinkimo procedūras, kurių mastas bus mažinamas arba kurios iš viso nebus vykdomos.

3.    Įvairioms paskirtims tinkama statistika ir statistikos rengimo proceso našumo didinimas

3.1.    Tikslas

Laipsniškai, atsižvelgiant į sąnaudas, patiriamas įgyvendinant ESS, diegti ESS veikimo architektūrą, leisiančią labiau integruotai rengti Europos statistiką; derinti ir standartizuoti statistikos rengimo metodus ir metaduomenis; stiprinti ESS horizontalų (įvairių statistinių sričių) ir vertikalų (įvairių ESS partnerių) statistikos rengimo procesų integravimą, laikantis subsidiarumo principo; naudoti ir integruoti įvarius duomenų šaltinius; rengti įvairioms paskirtims tinkamą statistiką. Ypač daug dėmesio bus skiriama konfidencialumo klausimams, kurių kils intensyviau, pakartotinai naudojant mikroduomenis ir administracinius duomenis ir jais keičiantis.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 intensyviau naudojant tinkamus administracinius duomenis visose statistikos srityse,

 nustatant ir naudojant naujus Europos statistikos duomenų šaltinius,

 labiau įtraukiant Komisiją (Eurostatą) ir nacionalines statistikos institucijas į administracinių duomenų šaltinių rengimą,

 plačiau naudojant statistinio derinimo ir siejimo technologijas, kad būtų galima siūlyti daugiau Europos statistikos,

 taikant Europos statistikos rengimo būdą, konkrečiais ir tinkamai pagrįstais atvejais leidžiantį greitai reaguoti į politikos poreikius,

 koordinuotais ESS veiksmais labiau integruojant Europos statistikos rengimo procesus,

 toliau derinant įvairių statistikos sričių statistines sąvokas,

 plėtojant ir diegiant lanksčią IT pagrindinę infrastruktūrą ir techninius standartus, siekiant gerinti sąveiką, dalijimąsi duomenimis bei metaduomenimis ir bendrą duomenų modeliavimą,

 įvairiems statistiniams procesams taikant standartines IT priemones,

 sukuriant metodikos standartus, kad būtų galima intensyviau naudoti suderintas metodikas (įskaitant mišrius duomenų rinkimo metodus) bei suderintus metaduomenis ir užtikrinti, kad šios metodikos ir metaduomenys būtų prieinami,

 stiprinant statistinių verslo duomenų registrų, kuriuose kaupiama informacija apie statistinius vienetus ir kurie yra visos su verslu susijusios statistikos, taip pat nacionalinių sąskaitų duomenų šaltinis, vaidmenį ir

 gerinant metaduomenų teikimą, t. y. aiškinamosios informacijos apie duomenų surinkimą, kokybę ir pateikimą vartotojams teikimą, kad jie tuos duomenis galėtų geriau suprasti.

3.2.    Tikslas

Veiksminga bendradarbiavimo ir komunikacijos veikla užtikrinti, kad ESS veiktų gerai ir būtų nuosekli.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 veiksmingai ir našiai stiprinant partnerystę ESS,

 nustatant ir diegiant ESS naštos ir darbo pasidalijimo priemones ir

 toliau plėtojant bendradarbiavimo tinklus ir užtikrinant jų veikimą.

4.    Sklaida ir komunikacija

4.1.    Tikslas

Remiantis laisvos ir nesudėtingos Europos statistikos prieigos principais teikti kokybišką statistinę informaciją ir užtikrinti, kad ESS būtų pagrindinis Europos statistikos šaltinis visiems vartotojams, visų pirma sprendimus priimantiems viešiems ir privatiems subjektams.

Intensyvinti ir plėsti statistikos rengėjų ir vartotojų dialogą, kad pastarųjų kokybiškos statistikos poreikiai būtų patenkinti. Geresniam ESS rezultatyvumui ir našumui užtikrinti ypač svarbu anksti įtraukti vartotojus į naujus procesus.

Pasitelkiant naująsias technologijas plėsti ir racionalizuoti sklaidos priemonių asortimentą vartotojų poreikiams tenkinti.

Nustatyti ESS išlaidų veiksmingumu pagrįstą, integruotą ir saugią infrastruktūrą prieigai prie konfidencialių duomenų mokslo reikmėms.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 įtvirtinant ESS kaip pagrindinio Europos statistikos vartotojų informacinio centro vaidmenį,

 nustatant integruotą saugią infrastruktūrą prieigai prie Sąjungos mikroduomenų,

 nustatant sistemą, kuria būtų tvarkomi vartotojų prašymai skubiai suteikti prieigą prie statistinės informacijos ir konsultuoti dėl jos interpretavimo,

 naujosiomis technologijomis pritaikant sklaidos priemones prie vartotojų poreikių,

 pateikiant daugiau statistinės veiklos rezultatų kompleksiniais klausimais,

 intensyviau naudojant naujas komunikacijos ir sklaidos technologijas (pvz., pagrįstas SDMX),

 statistinių mokslinių tyrimų reikmėms siūlant daugiau mikroduomenų rinkinių laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių duomenų konfidencialumą, ir

 rengiant duomenų rinkinius, kurie padėtų naudotis statistiniais duomenimis švietimo ir mokslinių tyrimų tikslais.

5.    Mokymai, inovacijos ir moksliniai tyrimai

5.1.    Tikslas

Tenkinti ESS mokymosi ir tobulinimosi poreikius, remiantis suderintomis mokomųjų kursų, mokymosi ir tobulinimosi galimybėmis.

Gerinti ESS narių bendradarbiavimą, perduodant žinias ir dalijantis gerąja patirtimi bei bendrais naujoviškais statistikos rengimo metodais ir tą patirtį taikant.

Organizuoti mokslininkų bendruomenės veiklą, dalyvauti joje ir prisidėti prie jos, siekiant tobulinti statistikos rengimo grandines ir gerinti oficialios statistinės informacijos kokybę.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 įdiegiant antrosios pakopos studijų laipsnį (pvz., oficialios statistikos magistro laipsnį),

 siūlant vartotojų ir kitų piliečių poreikiams pritaikytas mokymo programas,

 mokslinių tyrimų projektų rezultatus plačiau taikant statistikai rengti ir skleisti,

 įtvirtinant ESS kaip informacinio centro vaidmenį statistinių mokslinių tyrimų bendruomenėse,

 aktyviai įtraukiant mokslininkų bendruomenes į oficialios statistikos mokslinius tyrimus ir

 ESS taikant tinkamas priemones dalytis praktika ir taikyti bendrus sprendimus.

III.    PARTNERYSTĖ

1.    ESS vidaus ir išorės partnerystė

Bendradarbiaudamos nacionalinės statistikos institucijos ir Komisija (Eurostatas) yra atsakingos už Europos statistikos plėtojimą, rengimą ir sklaidą.

1.1.    Tikslas

Stiprinti ESS valdymo sistemą.

Tikslo bus siekiama įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 223/2009 ir 2012 m. rugsėjo 17 d. Komisijos sprendimo 2012/504/ES dėl Eurostato ( 14 ) peržiūrą.

1.2.    Tikslas

Stiprinti Komisijos (Eurostato) koordinuojamąjį Europos Sąjungos statistikos tarnybos vaidmenį.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 anksti įtraukiant Komisiją (Eurostatą) į veiklą, susijusią su visų Komisijos iniciatyvų statistiniais aspektais, ir

 nuolat rengiant suinteresuotųjų šalių diskusijas vadovų lygmeniu.

1.3.    Tikslas

Bendrais projektais ir koordinuota veikla stiprinti bendradarbiavimą su ECBS ir Europos bei tarptautinėmis organizacijomis, dalyvaujančiomis rengiant statistinėms ar administracinėms reikmėms būtinus duomenis. Užtikrinti Sąjungos ir tarptautinių standartų derėjimą.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 įgyvendinant ESS ir ECBS bendrą kokybės sistemą,

 Komisijai (Eurostatui) aktyviau dalyvaujant tarptautinėse patariamosiose grupėse,

 nustatant ir taikant naujus bendradarbiavimo būdus siekiant užtikrinti, kad statistikos plėtojimas būtų gerai koordinuojamas su tarptautinėmis organizacijomis ir kad būtų veiksmingai paskirstomi darbai, ir

 įdiegiant naujus Jungtinių Tautų nacionalinių sąskaitų sistemos, Europos sąskaitų sistemos, Jungtinių Tautų aplinkos ir ekonomikos sąskaitų sistemos, Europos aplinkos ir ekonomikos sąskaitų ir Mokėjimų balanso vadovus.

1.4.    Tikslas

Skatinti ir vykdyti statistikos patariamąją ir paramos veiklą ne Sąjungos šalyse, remiantis Sąjungos užsienio politikos prioritetais ir daugiausia dėmesio skiriant plėtrai ir Europos kaimynystės politikai.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

 įtvirtinant pirmaujančią ESS poziciją tarptautiniu mastu,

 teikiant statistiką Sąjungos užsienio politikos reikmėms,

 teikiant paramą Komisijos tarnyboms, įgyvendinančioms vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo politiką, joms palaikant ryšius su tarptautinėmis organizacijomis bei kitais statistikos srities klausimais, bendrai dominančiais ES ir ne Europos regionus ar šalis,

 skleidžiant atitinkamą statistiką plėtros procesui ir deryboms remti,

 mažinant atvejų, kai statistika yra neprieinama dėl naujų valstybių narių prašymų taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas,

 pasirašant susitarimus ar susitarimų memorandumus su ne ES šalimis,

 rengiant ir įgyvendinant techninio bendradarbiavimo programas,

 teikiant techninę pagalbą ir daugiausia dėmesio skiriant duomenų derinimui ir teikimui ir

 gerinant ESS narių bendradarbiavimo ir koordinavimo veiklą.



( 1 ) 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas.

( 2 ) OL L 87, 2009 3 31, p. 164.

( 3 ) Nedarant poveikio Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 4 protokolo 5 straipsniui.

( 4 ) OL L 192, 2011 7 22, p. 1.

( 5 ) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

( 6 ) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

( 7 ) OL L 73, 2008 3 15, p. 13.

( 8 ) OL L 332, 2006 11 30, p. 21.

( 9 ) OL L 340, 2008 12 19, p. 76.

( 10 ) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

( 11 ) OL L 90, 2006 3 28, p. 2.

( 12 ) OL L 354, 2008 12 31, p. 70.

( 13 ) OL L 108, 2007 4 25, p. 1.

( 14 ) OL L 251, 2012 9 18, p. 49.