Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 182 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę ( 2 ),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 182 straipsnio 3 dalį Europos Parlamento ir 2013 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 ( 3 ) sukurta bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (toliau – programa „Horizontas 2020“) turi būti įgyvendinta specialiąja programa, kurioje nustatyti specialūs tikslai ir jų įgyvendinimo taisyklės, nustatyta jos trukmė ir būtinomis laikomos priemonės;

(2)

bendrojo programos „Horizontas 2020“ tikslo turėtų būti siekiama remiantis trimis prioritetais, skirtais pažangaus mokslo skatinimui („Pažangus mokslas“), pirmavimui pramonės srityje („Pramonės pirmavimas“) ir visuomenės uždavinių sprendimui („Visuomenės uždaviniai“). Bendrojo tikslo taip pat turėtų būti siekiama per konkrečius tikslus „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“ ir „Mokslas dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas mokslas“. Tie prioritetai ir konkretūs tikslai turėtų būti įgyvendinami specialiąja programa, kiekvienam iš trijų prioritetų nustatančia vieną dalį: viena dalis skiriama konkrečiam tikslui „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“, viena dalis skiriama konkrečiam tikslui „Mokslas dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas mokslas“ ir viena dalis skiriama nebranduoliniams tiesioginiams Jungtinio tyrimų centro (toliau – JTC) veiksmams;

(3)

į visus programos „Horizontas 2020“ prioritetus ir konkrečius tikslus turėtų būti įtrauktas tarptautinis aspektas. Tarptautinio bendradarbiavimo veikla turėtų būti išlaikyta bent Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (toliau – Septintoji bendroji programa), priimtos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB ( 4 ), lygiu;

(4)

Reglamente (ES) Nr. 1291/2013 nustatytas programos „Horizontas 2020“ bendrasis tikslas, prioritetai ir bendros konkrečių tikslų bei atliktinos veiklos kryptys, o specialiojoje programoje turėtų būti apibrėžti konkretūs kiekvienos dalies tikslai ir bendros kiekvienai daliai būdingos veiklos kryptys. Specialiajai programai visapusiškai taikomos Reglamente (ES) Nr. 1291/2013 nustatytos nuostatos dėl įgyvendinimo, įskaitant su etikos principais susijusias nuostatas;

(5)	kiekviena dalis turėtų papildyti kitas specialiosios programos dalis ir jos visos turėtų būti įgyvendinamos tarpusavyje suderinamu būdu;

(6)

būtina stiprinti, plėsti bei didinti Sąjungos mokslinės bazės pažangumą ir užtikrinti pasaulinio lygio mokslinių tyrimų ir talentų pasiūlą, kad būtų užtikrintas ilgalaikis Europos konkurencingumas ir gerovė. Prioritetu „Pažangus mokslas“ turėtų būti remiama Europos mokslinių tyrimų tarybos (toliau – EMTT) veikla, susijusi su mažai tirtų sričių moksliniais tyrimais, ateities ir besiformuojančiomis technologijomis, programa „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ ir Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra. Ši veikla turėtų būti nukreipta į ilgalaikės kompetencijos kūrimą, daug dėmesio skiriant naujos kartos mokslui, sistemoms bei mokslininkams tyrėjams ir remiant atsirandančius talentus visoje Sąjungoje ir asocijuotose šalyse. Sąjungos veikla, kuria remiamas pažangus mokslas, turėtų padėti sustiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę (toliau – EMTE) ir padaryti Sąjungos mokslo sistemą konkurencingesnę ir patrauklesnę pasauliniu mastu;

(7)

mokslinių tyrimų veiksmai, vykdomi pagal prioritetą „Pažangus mokslas“, turėtų būti nustatomi remiantis mokslo poreikiais ir galimybėmis. Mokslinių tyrimų darbotvarkė turėtų būti nustatyta palaikant glaudžius ryšius su moksline bendruomene. Moksliniai tyrimai turėtų būti finansuojami pagal pažangumo kriterijų;

(8)	EMTT turėtų pakeisti EMTT, įkurtą Komisijos sprendimu 2007/134/EB ( 5 ), bei perimti jos teises bei įsipareigojimus. Ji turėtų veikti laikydamasi nustatytų mokslo pažangumo, autonomijos, veiksmingumo ir skaidrumo principų;

(9)

norint išlaikyti ir padidinti Sąjungos pirmavimą pramonės srityje, būtina skubiai skatinti privačiojo sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei inovacijas, skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, vykdomus laikantis į verslą orientuotos darbotvarkės, ir spartinti naujų technologijų, kurios taps ateities verslo ir ekonomikos augimo pagrindu, plėtrą. Pagal prioritetą „Pramonės pirmavimas“ turėtų būti remiamos investicijos į pažangius mokslinius tyrimus ir inovacijas pagrindinių didelio poveikio technologijų ir kitų pramonės technologijų srityje, sudaromos palankesnės sąlygos novatoriškoms bendrovėms ir projektams gauti rizikos finansavimą ir visoje Sąjungoje teikiama parama inovacijoms labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse (toliau – MVĮ);

(10)	kosmoso moksliniai tyrimai ir inovacijos – bendra Sąjungos kompetencija – turėtų tapti neatsiejamu prioriteto „Pramonės pirmavimas“ elementu, kad būtų padidintas mokslinis, ekonominis bei visuomeninis poveikis ir užtikrintas veiksmingas ir ekonomiškai efektyvus įgyvendinimas;

(11)

sprendžiant Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ (toliau – strategija „Europa 2020“) nurodytus pagrindinius visuomenės uždavinius, būtinos didžiulės investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų kuriami ir įgyvendinami reikiamo lygio ir masto originalūs sprendimai, lemiantys esminius pokyčius. Šie uždaviniai taip pat suteikia didelių ekonominių galimybių novatoriškoms bendrovėms ir todėl prisideda prie Sąjungos konkurencingumo ir užimtumo didinimo;

(12)

pagal prioritetą „Visuomenės uždaviniai“ turėtų būti remiama pažangių mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla ir šitaip didinamas mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmingumas sprendžiant pagrindinius visuomenės uždavinius. Ta veikla turėtų būti vykdoma laikantis uždaviniais grindžiamo požiūrio, kuriuo susiejami skirtingų sričių, technologijų ir disciplinų ištekliai ir žinios. Moksliniai tyrimai socialinių ir humanitarinių mokslų srityse yra svarbus visų šių problemų sprendimo elementas. Veikla turėtų apimti platų mokslinių tyrimų ir inovacijų spektrą, įskaitant su inovacijomis susijusią veiklą, pavyzdžiui, bandomąją veiklą, demonstracinę veiklą, bandymo įrenginius ir paramą viešiesiems pirkimams, prieš pradedant rengti standartus atliekamus mokslinius tyrimus bei standartų kūrimą ir inovacijų įsisavinimą rinkoje. Šia veikla atitinkamais atvejais turėtų būti Sąjungos lygiu tiesiogiai remiama atitinkamų sektorių politikos kompetencija. Visi uždaviniai turėtų padėti siekti visa apimančio darnaus vystymosi tikslo;

(13)	turėtų būti užtikrinama tinkama mažų ir didelių projektų pusiausvyra pagal prioritetą „Visuomenės uždaviniai“ ir konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“;

(14)	pagal konkretų tikslą „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“ turėtų būti visapusiškai išnaudojamas Europos talentų potencialas ir užtikrinama, kad inovacijomis grindžiamos ekonomikos nauda būtų kuo didesnė ir plačiai paskirstyta visoje Sąjungoje laikantis pažangumo principo;

(15)	pagal konkretų tikslą „Mokslas dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas mokslas“ turėtų būti užmezgama veiksminga mokslo ir visuomenės sąveika, ieškoma naujų talentų, kurie galėtų dirbti mokslo srityje, o pažangioji mokslinė kompetencija susiejama su visuomenės informuotumu ir atsakomybe;

(16)

JTC, kaip neatskiriama programos „Horizontas 2020“ dalis, ir toliau turėtų teikti nepriklausomą, į užsakovų poreikius orientuotą mokslinę ir techninę pagalbą, kuri reikalinga formuojant, plėtojant bei įgyvendinant Sąjungos politiką ir vykdant jos stebėseną. Siekdamas savo tikslų JTC turėtų vykdyti aukščiausios kokybės mokslinius tyrimus. Vykdydamas tiesioginius veiksmus pagal savo misiją, JTC itin daug dėmesio turėtų skirti Sąjungai daugiausiai rūpesčių keliančioms sritims, tokioms kaip pažangus, integracinis ir tvarus augimas, ir 2014-2020m. daugiametės finansinės programos antraštėms „Saugumas ir pilietybė“ bei „Europa pasaulyje“;

(17)

tiesioginiai JTC veiksmai turėtų būti įgyvendinami lanksčiai, efektyviai ir skaidriai, atsižvelgiant į atitinkamus JTC naudotojų poreikius ir Sąjungos politikos poreikius, ir laikantis Sąjungos finansinių interesų apsaugos tikslo. Vykdant tuos mokslinių tyrimų veiksmus atitinkamais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į tuos poreikius, mokslo ir technologijų pokyčius ir turėtų būti siekiama užtikrinti mokslo pažangumą;

(18)	JTC ir toliau turėtų kurti papildomus išteklius vykdydamas konkurencinę veiklą, kuri, be kita ko, apima dalyvavimą netiesioginiuose programos „Horizontas 2020“ veiksmuose, trečiųjų šalių veiklą ir mažesne apimtimi intelektinės nuosavybės naudojimą;

(19)	specialioji programa turėtų papildyti valstybėse narėse atliekamus veiksmus ir kitus Sąjungos veiksmus, kurie reikalingi bendrai siekiant įgyvendinti strategiją „ Europa 2020“;

(20)	pagal Tarybos sprendimą 2001/822/EB ( 6 ) užjūrio šalių bei teritorijų juridiniai subjektai atitinka reikalavimus, kad dalyvautų programoje „Horizontas 2020“, jeigu laikomasi pastarojoje nustatytų specialiųjų sąlygų;

(21)

siekiant užtikrinti, kad finansinių priemonių naudojimo specialiosios sąlygos atitiktų rinkos sąlygas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų pritaikomos arba toliau apibrėžiamos finansinių priemonių naudojimo specialiosios sąlygos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų laiku ir tinkamai perduodami Tarybai;

(22)	siekiant užtikrinti vienodas specialiosios programos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti specialiosios programos įgyvendinimui skirtas darbo programas;

(23)

įgyvendinimo įgaliojimais, susijusiais su prioritetams „Pažangus mokslas“, „Pramonės pirmavimas“ ir „Visuomenės uždaviniai“ ir konkretiems tikslams „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“ bei „Mokslas dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas mokslas“ skirtomis darbo programomis, turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 ( 7 );

(24)	su JTC valdytojų taryba, sudaryta Komisijos sprendimu 96/282/Euratomas ( 8 ), buvo konsultuotasi dėl specialiosios programos, susijusios su nebranduoliniais tiesioginiais JTC veiksmais, mokslinio ir technologinio turinio;

(25)	siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo, Tarybos sprendimas 2006/971/EB ( 9 ), Tarybos sprendimas 2006/972/EB ( 10 ), Tarybos sprendimas 2006/973/EB ( 11 ), Tarybos sprendimas 2006/974/EB ( 12 ) ir Tarybos sprendimas 2006/975/EB ( 13 ) turėtų būti panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

Šiuo sprendimu sukuriama specialioji programa, kuria įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 1291/2013 ir nustatomi Sąjungos paramos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, nustatytai to reglamento 1 straipsnyje, konkretūs tikslai, taip pat nustatomos įgyvendinimo taisyklės.

1. Specialioji programa, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (toliau – specialioji programa), sukuriama laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis specialiąją programą sudaro tokios dalys:

1. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 5 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytu prioritetu „Pažangus mokslas“, Europos mokslinių tyrimų kompetencija didinama I dalimi „Pažangus mokslas“ siekiant šių konkrečių tikslų:

Bendros veiklos kryptys siekiant tų konkrečių tikslų nustatytos I priedo I dalyje.

2. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 5 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytu prioritetu „Pramonės pirmavimas“, pramonės pirmavimas ir konkurencingumas stiprinamas II dalimi „Pramonės pirmavimas“ siekiant šių konkrečių tikslų:

I priedo II dalyje nustatytos bendros veiklos kryptys siekiant tų konkrečių tikslų.

Finansinės priemonės, numatytos pagal pirmos pastraipos b punkte nurodytą konkretų tikslą, naudojamos laikantis specialių sąlygų. Tos sąlygos išdėstytos I priedo II dalies 2 skirsnyje.

Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 11 straipsnį dėl investicijų iš programos „Horizontas 2020“ Nuosavo kapitalo priemonės dalies, palyginti su visomis Sąjungos investicijomis plėtros ir augimo etapuose, susijusiomis su I priedo II dalies 2 skirsnyje nurodytomis finansinėmis priemonėmis, pakeitimų.

3. III dalimi „Visuomenės uždaviniai“ padedama įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 5 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytą prioritetą „Visuomenės uždaviniai“, vykdant mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, demonstravimo ir inovacijų veiksmus, kuriais prisidedama siekiant šių konkrečių tikslų:

Bendros veiklos kryptys siekiant tų konkrečių tikslų nustatytos I priedo III dalyje.

4. IV dalimi „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“ prisidedama prie Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto konkretaus tikslo „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“ visapusiškai išnaudojant Europos talentų potencialą ir užtikrinant, kad inovacijomis grindžiamos ekonomikos nauda būtų kuo didesnė ir plačiai paskirstyta visoje Sąjungoje laikantis pažangumo principo.

Bendros veiklos kryptys siekiant šio konkretaus tikslo nustatytos I priedo IV dalyje.

5. V dalimi „Mokslas dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas mokslas“ prisidedama prie Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto konkretaus tikslo „Mokslas dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas mokslas“ užmezgant veiksmingą mokslo ir visuomenės sąveiką, ieškant naujų talentų, kurie galėtų dirbti mokslo srityje, o pažangiąją mokslinę kompetenciją susiejant su visuomenės informuotumu ir atsakomybe.

Bendros veiklos kryptys siekiant šio konkretaus tikslo nustatytos I priedo V dalyje.

6. VI dalimi „Nebranduoliniai tiesioginiai Jungtinio tyrimų centro (JTC) veiksmai“ padedama įgyvendinti visus Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus prioritetus, siekiant konkretaus tikslo teikti į vartotojų poreikius orientuotą mokslinę ir techninę pagalbą formuojant Sąjungos politiką.

Bendros veiklos kryptys siekiant šio konkretaus tikslo nustatytos I priedo VI dalyje.

7. Specialioji programa vertinama pagal rezultatus ir poveikį, matuojamus pagal veiklos rodiklius.

1. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 6 straipsnio 1 dalį specialiajai programai įgyvendinti skirtas finansinis paketas yra 74 316,9 mln. EUR.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta suma paskirstoma šešioms dalims, nustatytoms šio sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 6 straipsnio 2 dalimi. Orientacinis biudžeto paskirstymas šio sprendimo 3 straipsnyje nustatytiems konkretiems tikslams ir didžiausia bendra JTC veiksmams skirto įnašo suma nustatyti Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 II priede.

3. Komisijos administracinėms išlaidoms skiriama ne daugiau kaip 5 % Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos, skirtos specialiosios programos I–V dalims. Komisija užtikrina, kad įgyvendinant programą jos administracinės išlaidos sumažės ir ji sieks, kad 2020 m. jos sudarytų 4,6 % ar mažiau. Šie skaičiai yra peržiūrimi atliekant programos „Horizontas 2020“ tarpinį įvertinimą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 32 straipsnio 3 dalyje.

4. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2020 m. siekiant padengti technines ir administracines išlaidas tam, kad būtų galima vykdyti iki 2020 m. gruodžio 31 d. dar neužbaigtus veiksmus.

2. Komisija priima bendras arba atskiras darbo programas, pagal kurias įgyvendinamos specialiosios programos I–V dalys, nurodytos 2 straipsnio 2 dalies a–e punktuose, išskyrus veiksmų, numatytų pagal konkretų tikslą „Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT)“, nurodytą 3 straipsnio 1 dalies a punkte, įgyvendinimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 10 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Komisija įgyvendinimo aktu, laikydamasi 10 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, priima Mokslo tarybos pagal 7 straipsnio 2 dalies b punktą sudarytas darbo programas, pagal kurias įgyvendinami veiksmai, numatyti pagal konkretų tikslą „Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT)“, nurodytą 3 straipsnio 1 dalies a punkte. Komisija nuo Mokslo tarybos sudarytos darbo programos nukrypsta tik tuo atveju, jei mano, kad ji neatitinka šio sprendimo nuostatų. Tuo atveju Komisija priima darbo programą įgyvendinimo aktu, laikydamasi 10 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisija tinkamai pagrindžia šią priemonę.

4. Komisija įgyvendinimo aktu priima atskirą daugiametę darbo programą, kuria įgyvendinama specialiosios programos VI dalis, nurodyta 2 straipsnio 2 dalies f punkte.

Šioje darbo programoje atsižvelgiama į Sprendime 96/282/Euratomas nurodytą JTC Valdytojų tarybos nuomonę.

5. Darbo programose atsižvelgiama į mokslo, technologijų ir inovacijų būklę nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu ir atitinkamą politikos, rinkos ir visuomenės raidą. Jose atitinkamais atvejais pateikiama informacija apie koordinavimą su valstybių narių (įskaitant jų regionus) vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant veiklą tose srityse, kuriose esama bendro programavimo iniciatyvų. Prireikus jos atnaujinamos.

6. Darbo programose, kuriomis įgyvendinamos šio sprendimo 2 straipsnio 2 dalies a– e punktuose nurodytos I–V dalys, nustatomi siekiami tikslai, laukiami rezultatai, įgyvendinimo metodas ir jų bendra suma, įskaitant, kai tinka, preliminarią informaciją apie su klimatu susijusių išlaidų sumą. Jose taip pat aprašomi numatomi finansuoti veiksmai, nurodoma kiekvienam veiksmui skirta orientacinė lėšų suma, pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis, taip pat daugiametis požiūris ir strateginės gairės, skirti būsimiems įgyvendinimo metams. Šiose programose nurodomi dotacijų prioritetai, atrankos ir skyrimo kriterijai, skirtingų skyrimo kriterijų lyginamasis svoris ir didžiausia galima visų finansuoti tinkamų sąnaudų finansavimo dalis. Taip pat jose nurodomi papildomi dalyviams taikomi eksploatavimo ir sklaidos įpareigojimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1290/2013 ( 14 ) 43 straipsnį. Jomis leidžiama tikslų siekti inovatyviais būdais, pagrįstais atitinkamai strateginiu principu „iš viršaus į apačią“ ir principu „iš apačios į viršų“.

Be to, į tas darbo programas įtraukiamas skirsnis, kuriame nustatomi Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 14 straipsnyje ir I priedo antraštėje „Programos „Horizontas 2020“ kompleksiniai klausimai ir paramos priemonės“ nurodyti kompleksiniai klausimai, susiję su dviem ar daugiau konkrečių tikslų, priskirtų tam pačiam prioritetui arba dviem ar daugiau prioritetų. Tie veiksmai įgyvendinami integruotai.

7. Komisija įgyvendinimo aktais, laikydamasi 10 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, priima šias priemones:

1. Komisija įsteigia Europos mokslinių tyrimų tarybą (toliau – EMTT), kuri įgyvendina pagal I dalį „Pažangus mokslas“ numatytus veiksmus, susijusius su konkrečiu tikslu „Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT)“, nurodytu šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies a punkte. EMTT pakeičia Sprendimu 2007/134/EB įsteigtą EMTT.

2. EMTT sudaro nepriklausoma Mokslo taryba, kaip numatyta 7 straipsnyje, ir tikslinė įgyvendinimo struktūra, kaip numatyta 8 straipsnyje.

3. EMTT turi pirmininką, kuris renkamas iš vyresniųjų ir tarptautiniu mastu gerbiamų mokslininkų.

Pirmininką skiria Komisija po skaidrios atrankos procedūros, kurioje dalyvauja nepriklausomas tam sudarytas paieškos komitetas, skiriamas ketverių metų kadencijai; komitetas gali būti paskirtas dar vienai kadencijai. Įdarbinimo procedūrą ir atrinktąjį kandidatą patvirtina Mokslo taryba.

Pirmininkas pirmininkauja Mokslo tarybai, užtikrina vadovavimą ir ryšius su tiksline įgyvendinimo struktūra, taip pat atstovauja Mokslo tarybai mokslo pasaulyje.

4. EMTT veikia vadovaudamasi mokslinės kompetencijos, autonomijos, rezultatyvumo, efektyvumo, skaidrumo ir atskaitomybės principais. Ji užtikrina pagal Sprendimą 2006/972/EB EMTT vykdytų veiksmų tęstinumą.

5. EMTT veikla remiami moksliniai tyrimai, kuriuos visose srityse vykdo Europos lygmeniu tarpusavyje konkuruojančios atskirų valstybių ir tarpvalstybinės grupės. EMTT mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų dotacijos skiriamos remiantis tik kompetencijos kriterijumi.

6. Komisija garantuoja EMTT autonomiją ir neliečiamumą ir užtikrina, kad EMTT pavestos užduotys būtų tinkamai vykdomos.

Komisija užtikrina, kad įgyvendinant EMTT veiksmus būtų vadovaujamasi šio straipsnio 4 dalyje išdėstytais principais ir laikomasi 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos EMTT bendrosios strategijos, nustatytos Mokslo tarybos.

1. Mokslo tarybą sudaro nepriekaištingos reputacijos ir atitinkamos kompetencijos mokslininkai, inžinieriai ir mokslo darbuotojai – įvairių amžiaus grupių moterys ir vyrai, – atstovaujantys kuo įvairesnėms mokslinių tyrimų sritims ir sprendimus priimantys asmeniškai, nepriklausomai nuo išorės interesų.

Mokslo tarybos narius skiria Komisija, laikydamasi nepriklausomos ir skaidrios tų narių atrankos tvarkos, kuriai pritarė Mokslo taryba, taip pat pasitarusi su mokslo bendruomene ir pateikusi ataskaitą Europos Parlamentui bei Tarybai.

Jie skiriami ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai, kurią, taikant Mokslo tarybos veiklos nepertraukiamumą turinčią užtikrinti rotacijos sistemą, galima vieną kartą pratęsti.

Komisija nuo pagal pirmos pastraipos a, c, d ir e punktus nustatytų Mokslo tarybos pozicijų nukrypsta tik tuo atveju, jei mano, kad nesilaikyta šio sprendimo nuostatų. Tokiu atveju Komisija patvirtina priemones, kuriomis užtikrinamas specialiosios programos įgyvendinimo tęstinumas ir jos tikslų įgyvendinimas, ir nurodo klausimus, kurių atveju ji nukrypsta nuo Mokslo tarybos pozicijų, taip pat tai tinkamai pagrindžia.

3. Mokslo taryba veikia pagal I priedo I dalies 1.1 skirsnyje išdėstytus įgaliojimus.

4. Mokslo taryba veikia tik siekdama įgyvendinti konkretų tikslą „Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT)“, nurodytą 3 straipsnio 1 dalies a punkte, vadovaudamasi 6 straipsnio 4 dalyje išdėstytais principais. Ji veikia nepažeisdama etikos ir sąžiningumo principų, o savo darbą vykdo efektyviai ir kiek įmanoma skaidriau.

1. Tikslinė įgyvendinimo struktūra atsako už administracinį įgyvendinimą ir programos vykdymą, kaip aprašyta I priedo I dalies 1.2 skirsnyje, ir padeda Mokslo tarybai vykdyti visas jos užduotis.

2. Komisija užtikrina, kad tikslinė įgyvendinimo struktūra griežtai, veiksmingai ir tiek, kiek reikia, lanksčiai laikytųsi tik EMTT tikslų ir reikalavimų.

1. Komisija kasmet vykdo programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo stebėseną ir pateikia ataskaitą dėl jos įgyvendinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 31 straipsnį ir šio sprendimo III priedą.

2. Komisija reguliariai informuoja 10 straipsnyje nurodytą Komitetą apie bendrą pažangą įgyvendinant specialiosios programos netiesioginius veiksmus, kad Komitetas galėtų anksti tinkamai prisidėti rengiant darbo programas, visų pirma dėl daugiamečio požiūrio ir strateginių gairių, ir laiku teikia jam informaciją apie visus veiksmus, siūlomus arba finansuojamus pagal programą „Horizontas 2020“, kaip nurodyta IV priede.

1. Komisijai padeda komitetas (toliau – Programos komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Komitetas posėdžiauja įvairios sudėties, kaip nustatyta V priede, priklausomai nuo aptartinos temos.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

5. Tais atvejais, komiteto nuomonė turi būti gauta pagal rašytinę procedūrą, laikoma, kad ta procedūra baigėsi be rezultatų, jei per nuomonei pateikti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji dauguma komiteto narių.

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami programos „Horizontas 2020“ trukmei.

3. Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Pagal 3 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Tarybai apie šį aktą dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nepareikš. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas vienu mėnesiu.

6. Komisija praneša Europos Parlamentui apie priimtus deleguotuosius aktus, apie visus prieštaravimus dėl jų priėmimo ir apie Tarybos sprendimus atšaukti įgaliojimų suteikimą.

1. Sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB panaikinami nuo 2014 m. sausio 1 d.

2. Tačiau pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus pradėti veiksmai ir su veiksmais, įgyvendinamais pagal tuos sprendimus, susiję finansiniai įsipareigojimai toliau reglamentuojami tais sprendimais tol, kol bus įvykdyti. Prireikus likusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytais sprendimais įsteigtų komitetų užduotis perima 10 straipsnyje nurodytas komitetas.

3. Finansiniai asignavimai specialiajai programai taip pat gali apimti techninės bei administracinės pagalbos išlaidas, būtinas užtikrinti perėjimą nuo sprendimuose 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB nurodytų priemonių prie specialiosios programos.

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Reglamente (ES) Nr. 1291/2013 pateikiami principai, siekiant puoselėti programinį požiūrį, kurio laikantis vykdoma veikla padeda strategiškai ir integruotai siekti jo tikslų, ir siekiant užtikrinti tvirtą papildomumą su kita susijusia Sąjungos politika ir programomis.

Programos „Horizontas 2020“ netiesioginiai veiksmai bus įgyvendinami taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ( 15 ) numatytas finansavimo priemones, visų pirma dotacijas, prizus, viešųjų pirkimų ir finansines priemones. Visos finansavimo formos bus lanksčiai taikomos siekiant visų programos „Horizontas 2020“ bendrųjų ir konkrečių tikslų, o jų naudojimą lems tam tikro konkretaus tikslo poreikiai ir ypatumai.

Ypač daug dėmesio bus skiriama subalansuoto požiūrio į mokslinius tyrimus ir inovacijas užtikrinimui, kai neapsiribojama tik naujų produktų ir paslaugų kūrimu proveržių mokslo ir technologijų srityje pagrindu, bet ir apimami tokie aspektai, kaip dabartinių technologijų pritaikymas naujose prietaikose, nuolatinis tobulinimas bei su technologijomis nesusijusių ir socialinių naujovių diegimas. Tik vadovaujantis holistiniu požiūriu į inovacijas įmanoma tuo pačiu metu spręsti ir visuomenės uždavinius, ir padėti sukurti konkurencingas įmones bei pramonės sektorius.

Visų pirma siekiant prioriteto „Visuomenės uždaviniai“ ir konkretaus tikslo „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, labiausiai bus akcentuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią papildytų veikla, glaudžiai susijusi su galutiniais naudotojais ir rinka, pavyzdžiui, demonstracinė veikla, bandomieji ir koncepcijos įrodymo projektai. Be to, siekiant, kad novatoriški produktai ir paslaugos greičiau patektų į rinką ir paplistų, prireikus bus įtraukta veikla, kuria remiamos socialinės inovacijos, ir parama į paklausą orientuotam požiūriui, pavyzdžiui, viešiesiems pirkimams nepasiekus standartizavimo fazės, ikiprekybiniams viešiesiems pirkimams ir novatoriškų sprendimų viešiesiems pirkimams, standartizavimui ir kitoms į naudotojus orientuotoms priemonėms. Be to, bus pakankamai galimybių kvietimams pateikti pasiūlymus taikyti principą „iš apačios į viršų“, o veiksmai darbo programose bus apibrėžiami bendrais bruožais. Bus nustatyti atviri, paprasti ir spartūs modeliai kiekvieno uždavinio ir technologijos atžvilgiu, kad Europos geriausiems mokslininkams tyrėjams, verslininkams ir įmonėms būtų suteikta galimybė pasiūlyti jų pasirinktus proveržio sprendimus.

Nustatant išsamius prioritetus įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ bus vadovaujamasi strateginiu požiūriu į mokslinių tyrimų programavimą naudojant valdymo būdus, kurie glaudžiai dera su politikos raida, tačiau peržengia tradicinės sektorių politikos ribas. Jis bus grindžiamas pagrįstais įrodymais, analize ir įžvalga, o pažanga vertinama pagal griežtus veiklos rodiklius. Šis kompleksinis požiūris į programavimą ir valdymą leis efektyviai koordinuoti visus programos „Horizontas 2020“ konkrečius tikslus ir leis spręsti su jais susijusius uždavinius, prie kurių būtų galima priskirti, pavyzdžiui, tvarumą, klimato kaitą, socialinius, humanitarinius arba jūrų mokslus ir technologijas.

Prioritetų nustatymas taip pat bus pagrįstas įvairiomis gautomis nuomonėmis ir konsultacijomis. Nustatant prioritetus tam tikrais atvejais dalyvaus nepriklausomų ekspertų grupės, specialiai sudarytos konsultuoti programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo arba bet kurių iš jos konkrečių tikslų klausimais. Šios ekspertų grupės turi būti pakankamai kompetentingos ir turėti pakankamai žinių atitinkamose srityse ir atstovauti įvairioms profesijoms, įskaitant akademinės bendruomenės, pramonės ir pilietinės visuomenės dalyvavimą. Tam tikrais atvejais taip pat atsižvelgiama į Europos mokslinių tyrimų erdvės ir inovacijų komiteto (EMTEK), kitų su EMTE susijusių grupių ir Įmonių politikos grupės (ĮPG) rekomendacijas dėl strateginių prioritetų nustatymo ir rengimo.

Nustatant prioritetus taip pat gali būti atsižvelgiama į Europos technologijų platformų, bendro programavimo iniciatyvų strategines mokslinių tyrimų darbotvarkes arba iš Europos inovacijų partnerysčių gautą medžiagą. Tam tikrais atvejais viešojo sektoriaus subjektų partnerystės ir viešojo bei privačiojo sektorių subjektų partnerystės, remiamos pagal programą „Horizontas 2020“, taip pat dalyvaus prioritetų nustatymo procese ir prisidės juos įgyvendinant, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013. Reguliarus bendravimas su galutiniais naudotojais, piliečiais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, taikant tam tinkamus metodus, tokius kaip konsensuso konferencijos, dalyvaujamasis technologijų vertinimas arba tiesioginis dalyvavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų kūrimo procesuose, taip pat bus svarbus prioritetų nustatymo proceso elementas.

Kadangi programos „Horizontas 2020“ trukmė yra septyneri metai, ekonominis, socialinis ir politinis kontekstas, kuris darys poveikį jos įgyvendinimui, per programos gyvavimo laiką gali kardinaliai pasikeisti. Programa „Horizontas 2020“ turi būti pajėgi prie šių pokyčių prisitaikyti. Todėl įgyvendinant kiekvieną konkretų tikslą atsiras galimybė paremti ir tą veiklą, kuri nėra nurodyta toliau pateikiamuose aprašymuose, jei tai tinkamai pateisinama kaip būdas reaguoti į svarbias permainas, politikos poreikius ir nenumatytus įvykius.

Pagal skirtingas dalis remiama veikla ir jos konkretūs tikslai turėtų būti įgyvendinami taip, kad būtų užtikrintas reikiamas jų tarpusavio papildomumas ir suderinamumas.

Pagal programą „Horizontas 2020“ bus padedama bendrovėms ir kitokio tipo subjektams gauti paskolų, garantijų ir nuosavo kapitalo finansavimą pasitelkiant dvi priemones.

Pagal Skolos priemonę bus teikiamos paskolos pavieniams gavėjams investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas; garantijos finansų tarpininkams, teikiantiems paskolas naudos gavėjams; taip pat kombinuotas paskolas bei garantijas ir garantijas arba priešpriešines garantijas nacionalinėms, regioninėms ir vietos skolų finansavimo schemoms. Priemonėje bus MVĮ linija, orientuota į moksliniais tyrimais ir inovacijomis pagrįstas MVĮ; jos teikiamos paskolos papildys Įmonių konkurencingumo ir mažųjų ir vidutinių įmonių programos (COSME) (2014–2020 m.) paskolų garantijų priemonės teikiamą MVĮ finansavimą.

Pagal Nuosavo kapitalo priemonę bus teikiamas rizikos ir (arba) tarpinio pobūdžio kapitalas individualioms įmonėms pradiniame etape (veiklos pradžios linija). Pagal šią priemonę taip pat bus galima skirti plėtros ir augimo etapo investicijų, kartu taikant COSME numatytą augimui skatinti skirtą nuosavo kapitalo priemonę, įskaitant investicijas į fondų fondus.

Šios priemonės bus pagrindinės siekiant konkretaus tikslo „Prieiga prie rizikos finansavimo“, tačiau tam tikrais atvejais jos gali būti naudojamos ir įgyvendinant visus kitus konkrečius programos „Horizontas 2020“ tikslus.

Nuosavo kapitalo priemonė ir MVĮ skirta Skolos priemonės linija bus taikomos įgyvendinant dvi Sąjungos finansines priemones, pagal kurias MVĮ moksliniams tyrimams ir inovacijoms bei augimui skatinti suteikiamas nuosavas kapitalas ir paskolos, be to, kartu bus taikomos COSME numatytos nuosavo kapitalo ir skolos priemonės.

Viena svarbiausių papildomos naudos, gaunamos iš mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurias finansuoja Sąjunga, dalių yra galimybė visame žemyne skleisti rezultatus ir apie juos informuoti, kad jų poveikis būtų stipresnis. Todėl įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ visus konkrečius tikslus bus vykdoma tikslinė sklaidos veikla (įskaitant prieigos prie mokslo leidinių atvėrimą), informacijos perdavimo ir dialogo veiksmai, ypač akcentuojant rezultatų paskelbimo galutiniams naudotojams, piliečiams, akademinei bendruomenei, pilietinės visuomenės organizacijoms, pramonės įmonėms ir politikos formuotojams svarbą. Šiuo atžvilgiu programa „Horizontas 2020“ gali pasinaudoti informacijos perdavimui sukurtais tinklais. Vykdant informacijos perdavimo veiklą, kurios bus imamasi įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, bus skelbiama informacija, kad rezultatai buvo gauti pasitelkus Sąjungos lėšas ir taip pat bus siekiama didinti visuomenės informuotumą apie mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą skelbiant apie jas leidiniuose, renginiuose, mokslo informacijos šaltiniuose, duomenų bazėse, interneto svetainėse arba tikslingai naudojant socialinę žiniasklaidą.

Programą „Horizontas 2020“ sudaro tikslai, kurie susiję su trimis jos prioritetais: „Pažangaus mokslo kūrimas“, „Pirmavimas pramonės srityje“ ir „Visuomenės uždaviniai“. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kad būtų užtikrinamas tinkamas veiklos pagal šiuos prioritetus koordinavimas ir iki galo pasinaudojama visų konkrečių tikslų sinergija, kad būtų padidinamas jų bendras poveikis aukštesnio lygio Sąjungos politikos tikslams. Todėl programos „Horizontas 2020“ tikslų bus siekiama itin didelį dėmesį skiriant veiksmingų sprendimų paieškai, gerokai peržengiant tik tradicinėmis mokslo ir technologijų disciplinomis ir ekonomikos sektoriais grindžiamo požiūrio ribas.

Vykdant veiklą pagal I dalį „Pažangus mokslas“, II dalį „Pramonės pirmavimas“, III dalį „Visuomenės uždaviniai“, IV dalį „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“ ir V dalį „Mokslas dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas mokslas“, bus skatinami šių dalių tarpusavio kompleksiniai veiksmai siekiant kartu kurti naujas žinias, ateities ir besiformuojančias technologijas, mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir bendrąją kompetenciją. Mokslinių tyrimų infrastruktūra taip pat bus pritaikoma platesniam visuomenės naudojimui, pavyzdžiui, teikiant viešąsias paslaugas, propaguojant mokslą, civilinę saugą ir kultūrą. Be to, JTC tiesioginių veiksmų ir Europos inovacijos ir technologijos instituto (toliau – EIT) veiklos prioritetų nustatymas įgyvendinant programą bus tinkamai derinamas su kitomis programos „Horizontas 2020“ dalimis.

Be to, daugeliu atvejų tam, kad būtų galima veiksmingai prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ ir pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų Sąjunga“ tikslų siekimo, reikės ieškoti tarpdalykinių sprendimų, susijusių su keliais programos „Horizontas 2020“ konkrečiais tikslais. Programoje „Horizontas 2020“ yra specialiosios nuostatos, skirtos tokių kompleksinių veiksmų skatinimui, įskaitant ir tas nuostatas, kuriose siūloma efektyviai susieti biudžetus. Tai, be kita ko, taip pat apima galimybę pasinaudoti šiomis nuostatomis siekiant prioriteto „Visuomenės uždaviniai“ ir konkretaus tikslo „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir rengiant finansines priemones ir tikslinę MVĮ priemonę.

Kompleksiniai veiksmai taip pat bus itin svarbūs skatinant prioriteto „Visuomenės uždaviniai“ ir konkretaus tikslo „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ sąveiką, reikalingą norint pasiekti svarbiausių technologinių proveržių. Sričių, kuriose tokia sąveika gali būti įmanoma, pavyzdžiai: e. sveikatos sritis, pažangieji tinklai, intelektinės transporto sistemos, su klimatu susijusių veiksmų integravimas, nanomedicina, lengvųjų automobilių pažangiosios medžiagos arba gamyboje naudojamų bioprocesų ar bioproduktų kūrimas. Todėl bus skatinama stipri prioriteto „Visuomenės uždaviniai“ ir bendrųjų didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimo sinergija. Į tai bus aiškiai atsižvelgiama kuriant daugiametes strategijas ir nustatant kiekvieno iš šių konkrečių tikslų prioritetą. Tam reikės, kad suinteresuotieji subjektai, atstovaujantys skirtingiems požiūriams, visapusiškai dalyvautų įgyvendinime ir daugeliu atvejų taip pat reikės imtis veiksmų, siekiant sutelkti konkretaus tikslo „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir susijusių konkrečių prioriteto „Visuomenės uždaviniai“ tikslų finansavimą.

Ypatingai daug dėmesio taip pat bus skiriama pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamos veiklos koordinavimui su veikla, remiama pagal tokias kitas Sąjungos finansavimo programas, kaip bendra žemės ūkio politika, bendra žuvininkystės politika, programa „Life“, programa „Erasmus+“ arba programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ ir Sąjungos išorės politikos bei vystymosi finansavimo programos. Tai apima tinkamą suderinimą su sanglaudos politika nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangios specializacijos strategijų srityje, kai parama gebėjimų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje stiprinimui regioniniu lygmeniu gali padėti siekti kokybės, regioninių kompetencijos centrų kūrimas gali padėti sumažinti inovacijų atotrūkį Europoje arba parama didelio masto demonstraciniams ar bandomiesiems projektams gali padėti pasiekti tikslą, susijusį su siekiu užtikrinti pirmavimą pramonės srityje Europoje.

Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai bus visiškai integruoti į kiekvieną iš konkrečių programos „Horizontas 2020“ tikslų. Taip atsiras labai daug galimybių remti tokius mokslinius tyrimus per konkrečius tikslus „Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT)“, „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ arba „Mokslinių tyrimų infrastruktūra“.

Siekiant šių tikslų socialiniai ir humanitariniai mokslai taip pat bus integruojami kaip svarbus veiklos, reikalingos didinti pirmavimą pramonės srityje ir spręsti kiekvieną iš visuomenės uždavinių, aspektas. Pastaruoju atveju tai apima: lemiamų sveikatos veiksnių supratimą ir sveikatos priežiūros nuostatų veiksmingumo optimizavimą; politikos, kuria suteikiama galių kaimo vietovių gyventojams, rėmimą; Europos kultūros paveldo ir turtų tyrimų vykdymą ir išsaugojimą; vartotojų skatinimą atsakingai rinktis prekes; integracinės skaitmeninės ekosistemos, grindžiamos žiniomis ir informacija, sukūrimą; patikimą sprendimų priėmimą energetikos politikos srityje ir dėl vartotojui patogaus Europos elektros energijos tinklo užtikrinimo bei perėjimo prie tvarios energetikos sistemos; įrodymais pagrįstos transporto politikos ir įžvalgų rėmimą; klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo strategijų rėmimą, efektyvaus išteklių naudojimo iniciatyvas ir priemones, skirtas ekologiškai ir tvariai ekonomikai sukurti; kultūrinių ir socialinių bei ekonominių saugumo, rizikos ir valdymo klausimų aspektų (įskaitant teisinius ir žmogaus teisių aspektus) supratimą.

Be to, pagal konkretų tikslą „Europa besikeičiančiame pasaulyje. Įtrauki, novatoriška ir mąstanti visuomenė“ bus remiami socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai horizontalaus pobūdžio srityse, tokiose kaip pažangaus ir tvaraus augimo kūrimas, socialinės, kultūrinės ir elgesio transformacijos Europos visuomenėse, socialinės inovacijos, inovacijos viešajame sektoriuje arba Europos, kaip pasaulinio veikėjo, pozicija.

Turi būti stiprinami mokslo ir visuomenės ryšiai ir sąveika ir atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų ir informuotumo apie mokslą, mokslinės komunikacijos ir kultūros propagavimas ir didinamas visuomenės pasitikėjimas mokslu ir inovacijomis vykdant programos „Horizontas 2020“ veiklą, kuria remiamas sąmoningas piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas mokslinių tyrimų ir inovacinėje veikloje ir dialogas su jais šiais klausimais.

Sąjunga yra įsipareigojusi propaguoti lyčių lygybę mokslo ir inovacijų srityse. Programoje „Horizontas 2020“ lyčių aspektas bus sprendžiamas kaip kompleksinis klausimas siekiant ištaisyti moterų ir vyrų disbalansą bei integruoti lyčių aspektą į mokslinių tyrimų ir inovacijų programavimą bei turinį.

Pagal programą „Horizontas 2020“ MVĮ bus skatinamos ir remiamos aktyviau integruotai dalyvauti įgyvendinant visus konkrečius tikslus.

Be to, kad MVĮ bus sukuriamos geresnės sąlygos dalyvauti programoje „Horizontas 2020“, pagal Reglamento (ES) Nr. 2013 22 straipsnį nustatytos konkretaus tikslo „Inovacijos 1291MVĮ“ (MVĮ skirta priemonė) priemonės taikomos įgyvendinant specialųjį tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir prioritetą „Visuomenės uždaviniai“. Toks integruotas požiūris turėtų lemti, kad mažiausiai 20 % šiems tikslams įgyvendinti skirto biudžeto bus paskirta MVĮ.

Ypač daug dėmesio skiriama pakankamam atstovavimui MVĮ viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėse, nurodytose Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 25 straipsnyje.

Spartaus inovacijų diegimo priemonė leis paspartinti idėjų pateikimo rinkai procesą ir tikimasi, kad pramonės subjektai ir pirmą kartą paraiškas teikiantys dalyviai aktyviau dalyvaus programoje „Horizontas 2020“.

Sparčiu inovacijų diegimu pagal Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 24 straipsnį bus remiama inovacinė veikla pagal konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir prioritetą „Visuomenės uždaviniai“, nuolat rengiant atviruosius konkursus pagal principą „iš apačios į viršų“, o laikotarpiui iki dotacijos suteikimo neviršijant šešių mėnesių. Spartaus inovacijų diegimo priemone bus prisidedama prie inovacijų Europoje ir taip remiamas Sąjungos konkurencingumas.

Nors pastaruoju metu vyko tam tikra valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialo konvergencija, jis tebėra labai skirtingas, ir yra didelis atotrūkis tarp „inovacijų srities lyderių“ ir „nedaug pažengusių novatorių“. Veikla turi padėti sumažinti atotrūkį Europoje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje skatinant sinergiją su Europos struktūriniais ir investicijų fondais (toliau – ESI fondai), taip pat imantis konkrečių priemonių, kad prastesnių rezultatų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityse pasiekiančiuose regionuose būtų užtikrinamas pažangumas ir taip užtikrinamas didesnis programos „Horizontas 2020“ dalyvių skaičius, tokiu būdu prisidedant prie EMTE kūrimo.

Būtina tarptautiniu mastu bendradarbiauti su partneriais trečiosiose šalyse, kad būtų efektyviai siekiama daugelio konkrečių tikslų, nustatytų programoje „Horizontas 2020“, ypač tų, kurie susiję su Sąjungos išorės ir vystymosi politika ir tarptautiniais įsipareigojimais. Tai apima programoje „Horizontas 2020“ iškeltus visuomenės uždavinius, kurių pobūdis yra bendras. Tarptautinis bendradarbiavimas taip pat būtinas mažai tirtų sričių ir pagrindiniams moksliniams tyrimams atlikti, kad būtų galima pasinaudoti besiformuojančio mokslo ir technologijų teikiamomis galimybėmis. Taigi itin svarbu skatinti mokslininkų tyrėjų ir inovacijų personalo judumą tarptautiniu mastu, kad būtų sustiprintas šis pasaulinis bendradarbiavimas. Taip pat svarbu vykdyti veiklą tarptautiniu mastu, kad skatinant naujų technologijų diegimą ir prekybą jomis, būtų didinamas Europos pramonės konkurencingumas, pavyzdžiui, kuriant pasaulinius standartus ir sąveikumo gaires ir skatinant už Europos ribų pateikiamų Europoje sukurtų sprendimų priėmimą ir diegimą. Visa tarptautinė veikla turėtų būti remiama taikant veiksmingą ir sąžiningą žinių perdavimo sistemą; tai yra itin svarbu norint užtikrinti inovacijas ir ekonomikos augimą.

Vykdant tarptautinį bendradarbiavimą pagal programą „Horizontas 2020“ daugiausia dėmesio bus skiriama bendradarbiavimui su trimis didelėmis šalių grupėmis:

Prireikus programa „Horizontas 2020“ bus skatinamas bendradarbiavimas dviejų regionų arba daugiašaliu lygiu. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje yra itin svarbus Sąjungos pasaulinių įsipareigojimų aspektas ir jam tenka svarbus vaidmuo Sąjungos partnerystėse su besivystančiomis šalimis, pavyzdžiui, darant pažangą siekiant Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 27 straipsnyje išdėstyti bendrieji trečiųjų šalių teisės subjektų ir tarptautinių organizacijų dalyvavimo programoje principai. Kadangi moksliniams tyrimams ir inovacijoms paprastai suteikiama daug naudos, jeigu jie būna atviri trečiosioms šalims, programoje „Horizontas 2020“ ir toliau bus laikomasi šio bendro atvirumo principo, kartu skatinant, kad vadovaujantis abipusiškumo principu būtų galima dalyvauti ir trečiųjų šalių programose. Prireikus ir visų pirma siekiant apsaugoti europinį interesą intelektinės nuosavybės srityje gali būti laikomasi atsargesnio požiūrio.

Be to, keletas tikslinių veiksmų bus įgyvendinta laikantis strateginio požiūrio į tarptautinį bendradarbiavimą, pagrįsto bendru interesu, prioritetais ir abipuse nauda, ir pagal kurį būtų skatinamas koordinavimas ir sinergija su valstybių narių vykdoma veikla. Jie apims bendrų kvietimų teikti paraiškas paramos mechanizmą ir galimybę bendrai finansuoti programas kartu su trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis. Bus ieškoma sinergijos su kitų sričių Sąjungos politika.

Toliau bus prašoma strateginio lygio konsultacijų iš su Tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje strateginio forumo (SFIC).

Nedarant poveikio kitoms bendradarbiavimo galimybėms, tokį strateginį tarptautinį bendradarbiavimą vystyti būtų galima, pavyzdžiui, šiose srityse:

Be to, bus remiami specialieji horizontalieji veiksmai siekiant užtikrinti darnų ir veiksmingą tarptautinio bendradarbiavimo visose programos „Horizontas 2020“ srityse plėtojimą.

Programa „Horizontas 2020“ bus skatinama ir remiama veikla, kuria siekiama pasinaudoti Europos pirmavimu konkuruojant dėl naujų procesų ir technologijų, kuriais propaguojamas darnus vystymasis bendrąja prasme ir kovojama su klimato kaita, kūrimo. Toks horizontalus požiūris, visapusiškai integruotas į visas programos „Horizontas 2020“ prioritetines sritis, padės Sąjungai klestėti mažo anglies dioksido kiekio ir ribotų išteklių pasaulyje ir tuo pačiu kurti efektyvaus išteklių naudojimo, tvarią bei konkurencingą ekonomiką.

Pritaikymo veiksmais visoje programoje „Horizontas 2000“ siekiama užtikrinti atradimų pritaikymą rinkai, visais tinkamais atvejais panaudojant ir komerciškai naudojant idėjas. Veiksmai turėtų būti pagrįsti plačia inovacijų koncepcija ir skatinti tarpsektorines inovacijas.

Kompleksiniams klausimams spręsti bus pasitelkiamos įvairių sričių paramos priemonės, įskaitant paramą: mokslininko tyrėjo profesijos patrauklumo didinimui, be kita ko, įskaitant bendrus Europos mokslininkų chartijos principus, kaip nustatyta 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacijoje ( 16 ); mokslinių duomenų bazės stiprinimui ir EMTE (įskaitant penkias EMTE iniciatyvas) bei pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ plėtrai bei paramai joms; simbolinių apdovanojimų teikimui siekiant parodyti pripažinimą geriausių rezultatų pasiekusiems įvairių sričių programos „Horizontas 2020“ naudos gavėjams ir projektams; paramos pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ pagrindinių sąlygų, įskaitant Komisijos rekomendacijos dėl intelektinės nuosavybės valdymo ( 17 ) principus, tobulinimui ir galimybių sukurti Europos intelektinės nuosavybės teisių vertinimo priemonę nagrinėjimui; ir pažangių mokslininkų tyrėjų ir inovacijų kūrėjų tarptautinių tinklų (pavyzdžiui, Europos bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje (COST)) administravimui ir koordinavimui.

Norint užtikrinti tvarų augimą Europoje, viešųjų ir privačiųjų dalyvių įnašas turi būti optimizuotas. Tai būtina norint sustiprinti EMTE ir sulaukti „Inovacijų sąjungos“, „Europos skaitmeninės darbotvarkės“ ir kitų strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų rezultatų. Be to, norint užtikrinti atsakingus mokslinius tyrimus ir inovacijas būtina, kad bendraujant skirtingų pažiūrų, bet bendrų interesų turintiems partneriams būtų randami geriausi sprendimai.

Programoje „Horizontas 2020“ nurodoma taikymo sritis ir aiškūs kriterijai, kuriais turi būti vadovaujamasi kuriant viešojo sektoriaus subjektų partnerystes bei viešojo ir privačiojo sektorių subjektų partnerystes. Viešojo ir privačiojo sektorių subjektų partnerystės gali būti grindžiamos sutartimi tarp viešojo ir privačiojo sektorių subjektų atstovų ir kai kuriais atvejais gali būti oficialiai įkurtos viešojo ir privačiojo sektorių subjektų partnerystės (pavyzdžiui, jungtinių technologijų iniciatyvos ir kitos bendrosios įmonės).

Dabartinės viešojo sektoriaus subjektų partnerystės bei viešojo ir privačiojo sektorių subjektų partnerystės gali gauti paramą iš programos „Horizontas 2020“, jeigu jos siekia programoje „Horizontas 2020“ nurodytų tikslų, prisideda prie EMTE kūrimo, atitinka programoje „Horizontas 2020“ nustatytus kriterijus ir padarė didelę pažangą pagal Septintąją bendrąją programą.

Iniciatyvos pagal SESV 185 straipsnį, remiamos pagal Europos bendrijos šeštąją pamatinę mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą (toliau – Šeštoji bendroji programa), priimtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1513/2002/EB ( 18 ) ir (arba) pagal Septintąją bendrąją programą, kurioms gali būti suteikiama kita parama, remiantis pirmiau nurodytomis sąlygomis: „Europos ir besivystančių šalių klinikinių bandymų partnerystė“ (EDCTP), bendroji programa „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ (KGPA), Jungtinė Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programa (BONUS), programa „Eurostars“ ir Europos metrologijos mokslinių tyrimų programa (EMMTP). Kita parama taip pat gali būti teikiama ir Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungai (EERA), įkurtai pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą (SET planas). Bendros programavimo iniciatyvos gali būti remiamos iš programos „Horizontas 2020“ pasitelkiant Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 26 straipsnyje nurodytas priemones, be kita ko, įgyvendinant iniciatyvas pagal SESV 185 straipsnį.

Bendrosios įmonės, įsteigtos Septintojoje bendrojoje programoje pagal SESV 187 straipsnį, kurioms gali būti teikiama kita parama, remiantis pirmiau nurodytomis sąlygomis: naujoviškų vaistų iniciatyva, „Švarus dangus“, Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa (SESAR), Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (FCH), Elektroninių komponentų ir sistemų siekiant Europos lyderystės jungtinė technologijų iniciatyva (ECSEL).

Kitos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, remiamos pagal Septintąją bendrąją programą, kurioms gali būti teikiama kita parama, remiantis pirmiau nurodytomis sąlygomis: ateities gamyklos, efektyviai energiją naudojantys pastatai, Europos ekologiškų automobilių iniciatyva ir ateities internetas. Kita parama taip pat gali būti teikiama ir Europos pramonės iniciatyvoms, sukurtoms pagal SET planą.

Pagal programą „Horizontas 2020“ gali būti sukurtos kitos viešojo sektoriaus subjektų partnerystės bei viešojo ir privačiojo sektorių subjektų partnerystės, jei jos atitinka nustatytus kriterijus.

EMTT skatins vykdyti pasaulinio lygio mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus. Mažai tirtų arba visai netirtų sričių moksliniai tyrimai yra itin svarbūs siekiant ekonominės bei socialinės gerovės ir taip pat yra iš esmės labai rizikingas darbas, atliekamas naujose ir daugiausia jėgų reikalaujančiose mokslinių tyrimų srityse, pasižymintis disciplinų neapibrėžtumu.

Siekdama skatinti daryti didelę pažangą mažai tirtose srityse, EMTT rems individualias grupes, kad jos galėtų atlikti tyrimus bet kurioje fundamentinių mokslinių ir technologinių tyrimų srityje, kuriai taikoma programa „Horizontas 2020“, įskaitant inžineriją, socialinius ir humanitarinius mokslus. Atitinkamais atvejais gali būti atsižvelgiama į specialias tikslines grupes (pvz., pradedantieji mokslininkai tyrėjai / besikuriančios grupės), vadovaujantis EMTT tikslais ir poreikiais siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą. Ypač daug dėmesio bus skiriama besiformuojančioms ir sparčiai besivystančioms sritims, susijusioms su mažai tirtų sričių mokslu ir disciplinų sąveika.

Bus teikiama parama bet kokio amžiaus ir bet kurios lyties nepriklausomiems mokslininkams tyrėjams, įskaitant pradedančiuosius mokslininkus tyrėjus iš bet kurios pasaulio šalies, kurie pradeda veikti kaip nepriklausomi mokslinių tyrimų srities lyderiai, kad jie galėtų vykdyti mokslinius tyrimus Europoje.

EMTT pirmenybę teikia visų pirma pagalbai geriausiems pradedantiesiems mokslininkams tyrėjams, turintiems pažangių idėjų, kad jie galėtų pereiti prie nepriklausomo darbo, teikiant tinkamą paramą lemiamame etape, kai jie sudaro ar stiprina savo mokslinių tyrimų grupę arba programą. Be to, EMTT toliau teiks atitinkamo lygio paramą pripažintiems mokslininkams tyrėjams.

Bus laikomasi tyrėjų iniciatyva grindžiamo požiūrio. Tai reiškia, kad EMTT rems mokslininkų tyrėjų pasirinktomis temomis vykdomus projektus, atitinkančius kvietimuose teikti pasiūlymus išdėstytus reikalavimus. Pasiūlymai bus vertinami (tarpusavio vertinimo pagrindu) remiantis vieninteliu – kompetencijos – kriterijumi, atsižvelgiant į naujų grupių, pradedančiųjų mokslininkų tyrėjų, taip pat pripažintų grupių kompetenciją, ypač daug dėmesio skiriant itin novatoriškiems pasiūlymams, pasižymintiems atitinkamai didele moksline rizika.

EMTT veiks kaip autonomiška mokslinė finansavimo įstaiga, susidedanti iš nepriklausomos Mokslo tarybos, kuriai padeda riboto dydžio ir ekonomiškai efektyvi tikslinė įgyvendinimo struktūra.

Mokslo taryba nustatys bendrą mokslinę strategiją ir turės visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansuotinų mokslinių tyrimų rūšies.

Mokslo taryba sudarys darbo programą, kad būtų pasiekti EMTT tikslai, grindžiami toliau išdėstyta moksline strategija. Ji nustatys reikiamas tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas, atitinkančias jos mokslinę strategiją, įskaitant informavimo veiklą, kad būtų padidintas EMTT matomumas viso pasaulio geriausių mokslininkų tyrėjų atžvilgiu.

Mokslo taryba nuolat stebės EMTT veikimą bei jos vertinimo procedūras ir apsvarstys, kaip geriausia pasiekti jos platesnius tikslus. Prireikus ji parengs EMTT paramos priemonių derinius, kad būtų reaguojama į atsirandančius poreikius.

EMTT sieks, kad jos veikla būtų aukštos kokybės. EMTT administracinės ir personalo išlaidos, susijusios su Mokslo taryba ir tiksline įgyvendinimo struktūra, atitiks taupaus ir ekonomiškai efektyvaus valdymo principus. Administracinės išlaidos bus kuo mažesnės, laikantis siekio užtikrinti pasaulinio lygio įgyvendinimui būtinus išteklius, siekiant kuo labiau padidinti mažai tirtų mokslinių sričių moksliniams tyrimams skirtą finansavimą.

EMTT apdovanojimai bus skiriami ir dotacijos bus valdomos pagal paprastas skaidrias procedūras, kurias taikant daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kad būtų užtikrinta pažanga, skatinama iniciatyva, o lankstumas derinamas su atskaitomybe. EMTT nuolat ieškos naujų būdų, kaip supaprastinti ir patobulinti savo procedūras, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šių principų.

Atsižvelgiant į EMTT – mokslinės finansavimo įstaigos – unikalią struktūrą ir vaidmenį, EMTT veiklos įgyvendinimas ir valdymas bus nuolat peržiūrimi ir vertinami visapusiškai dalyvaujant Mokslo tarybai, kad būtų įvertinti EMTT pasiekimai ir, remiantis patirtimi, koreguojamos ir tobulinamos procedūros ir struktūros.

Mokslo taryba turi visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansuotinų mokslinių tyrimų rūšies ir yra veiklos kokybės garantas moksliniu požiūriu.

Prireikus Mokslo taryba konsultuojasi su mokslininkų, inžinierių ir kitų mokslo žmonių bendruomene, regioninėmis bei nacionalinėmis mokslinių tyrimų finansavimo agentūromis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

Mokslo tarybos nariams už jų atliekamas užduotis atlyginama honoraru ir atitinkamais atvejais kompensuojamos jų kelionės ir pragyvenimo išlaidos.

Kadencijos metu EMTT pirmininko gyvenamoji vieta bus Briuselyje ir didžiąją dalį savo darbo laiko ( 19 ) jis skirs EMTT reikalams. Jam skiriamo atlyginimo dydis atitiks Komisijos aukščiausio lygio vadovų atlyginimo dydį.

Mokslo taryba iš savo narių išsirenka tris pirmininko pavaduotojus, kurie padeda pirmininkui vykdyti su atstovavimu ir darbo organizavimu susijusias užduotis. Jie taip pat gali būti vadinami EMTT vicepirmininkais.

Šiems trims pirmininko pavaduotojams bus teikiama parama, kad tuose institutuose, kuriuose jie dirba, būtų užtikrinta tinkama vietos administracinė pagalba.

Tikslinė įgyvendinimo struktūra bus atsakinga už visus administracinio įgyvendinimo ir programos vykdymo aspektus, kaip numatyta darbo programoje. Ji visų pirma vykdys vertinimo procedūras, tarpusavio vertinimą ir atrankos procesą, vadovaudamasi Mokslo tarybos nustatyta strategija, ir užtikrins finansinį ir mokslinį dotacijų valdymą.

Tikslinė įgyvendinimo struktūra padės Mokslo tarybai atlikti visas pirmiau nurodytas užduotis, suteiks prieigą prie jos turimų reikiamų dokumentų bei duomenų ir nuolat informuos Mokslo tarybą apie savo veiklą.

Siekiant užtikrinti veiksmingą ryšių palaikymą su tiksline įgyvendinimo struktūra strategijos ir veiklos klausimais, Mokslo tarybos vadovybė ir tikslinės įgyvendinimo struktūros direktorius reguliariai rengs koordinavimo posėdžius.

EMTT valdymą atliks šiuo tikslu įdarbintas personalas, įskaitant, jei reikės, pareigūnus iš Sąjungos institucijų, ir šis valdymas apims tik tikruosius administracinius poreikius, kad būtų užtikrintas stabilumas ir tęstinumas, reikalingi siekiant užtikrinti veiksmingą valdymą.

Ateities ir besiformuojančių technologijų (toliau – ABT) veikla bus vykdoma laikantis skirtingos konkrečios logikos – nuo visiškai atvirų iki įvairiai struktūrizuotų temų, bendruomenių ir finansavimo, suskirstytų pagal tris kryptis: ABT – atvirumas (FET Open), ABT – iniciatyvumas (FET Proactive) ir ABT pavyzdinės iniciatyvos (FET Flagships).

Norint sėkmingai ištirti naujus pagrindus iš esmės naujoms ateities mokslinėms žinioms ir technologijoms reikia teikti paramą daugeliui ankstyvame etape vykdomų, labai rizikingų ateities vizija pagrįstų mokslo ir technologijų mokslinių tyrimų projektų, vykdomų bendradarbiaujant. Kadangi ši veikla aiškiai neteminė ir jai nenustatoma jokių reikalavimų, ji sudaro sąlygas naujoms idėjoms, apimančioms kuo platesnį temų ir disciplinų spektrą, nesvarbu, kada ir iš kur jos kiltų, ir ji aktyviai skatina kūrybišką netradicinį mąstymą. Skatinant tokias ne visiškai susiformavusias idėjas reikia laikytis lankstaus, nebijojimu rizikuoti pagrįsto ir itin tarpdisciplininio požiūrio į mokslinius tyrimus, peržengiančio bet kokias griežtai technologinių sričių ribas. Siekiant ugdyti ateities mokslo ir pramonės lyderius, taip pat svarbu pritraukti ir skatinti dalyvauti naujus didelį potencialą turinčius mokslinių tyrimų ir inovacijų srities subjektus, pavyzdžiui, jaunus mokslininkus tyrėjus ir aukštųjų technologijų MVĮ.

2.2. ABT – iniciatyvumas (FET Proactive): besiformuojančių temų ir bendruomenių skatinimas

Naujos sritys ir temos turi būti gerai apgalvotos, siekiant struktūrizuoti besiformuojančias bendruomenes ir remiant transformacinių mokslinių tyrimų temų koncepciją ir vystymą. Pagrindinė šio struktūrizavimu pagrįsto tiriamojo požiūrio nauda – besiformuojančios naujos sritys, kurios dar nėra tinkamos įtraukti į pramonės mokslinių tyrimų veiksmų planus, ir su jomis susijusių mokslinių tyrimų bendruomenių kūrimas ir struktūrizavimas. Tokiu būdu pereinama nuo keleto mokslininkų tyrėjų bendradarbiavimo prie projektų grupės, kurioje kiekvienas projektas orientuotas į tam tikros mokslinio tyrimo temos aspektus ir kuriuos vykdant keičiamasi rezultatais. Tai bus daroma užtikrinant glaudų ryšį su prioritetais „Pirmavimas pramonės srityje“ ir „Visuomenės uždaviniai“.

2.3. ABT pavyzdinės iniciatyvos (FET Flagships): didelių tarpdalykinių mokslinių ir technologinių uždavinių sprendimas

Mokslinių tyrimų iniciatyvos, susijusios su šia kryptimi, yra pagrįstos mokslu ir technologijomis, didelio masto, tarpdisciplininės ir orientuotos į ateities vizija pagrįstą bendrą tikslą. Šiomis iniciatyvomis siekiama išspręsti pagrindinius mokslo ir technologijų uždavinius, kuriems išspręsti būtinas bendradarbiavimas, apimantis įvairias disciplinas, bendruomenes ir programas. Mokslo ir technologijų pažanga turėtų suteikti tvirtą ir platų pagrindą ateities inovacijoms ir ekonominiam panaudojimui, taip pat atnešti visuomenei naujos naudos, galinčios padaryti didelį poveikį. Kadangi šios iniciatyvos yra visa apimančio pobūdžio ir svarbios, jas įgyvendinti galima tik dedant bendras ilgalaikes ir tvarias pastangas.

ABT patariamoji taryba, įskaitant nepriekaištingos reputacijos ir didelės kompetencijos mokslininkus ir inžinierius, pateiks suinteresuotųjų subjektų nuomonę dėl bendros mokslinės ir technologinės strategijos, įskaitant rekomendacijas dėl darbo programos nustatymo.

ABT ir toliau bus grindžiamos mokslu ir technologijomis, padedant nesudėtingai ir veiksmingai įgyvendinimo struktūrai. Bus patvirtintos paprastos administracinės procedūros, kad daugiausia dėmesio ir toliau būtų skiriama mokslu grindžiamų technologinių inovacijų pažangumui, būtų skatinamos iniciatyvos, o sprendimų priėmimo sparta ir lankstumas būtų derinami su atskaitomybe. Siekiant ištirti ABT mokslinių tyrimų aplinką (pvz., portfelio analizė) ir įtraukti suinteresuotųjų subjektų bendruomenes (pvz., konsultacijos), bus taikomos tinkamiausios koncepcijos. Bus siekiama nuolatinės pažangos ir ieškoma naujų būdų, kaip supaprastinti ir patobulinti procedūras siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šių principų. Bus atliekami ABT veiklos efektyvumo ir poveikio vertinimai, papildant programos lygiu atliekamus vertinimus.

Kadangi ABT misija yra skatinti mokslu grindžiamus tyrimus kuriant ateities technologijas, vykdant ABT veiklą siekiama suburti mokslo, technologijų ir inovacijų sričių atstovus, prireikus įskaitant naudotojus, ir, kiek įmanoma, tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių atstovus. Todėl ABT turėtų atlikti aktyvų ir varomosios jėgos vaidmenį skatinant netradicinį mąstymą, naują praktiką ir naujus bendradarbiavimo būdus.

Pagal kryptį „ABT – atvirumas“ veikla sugrupuojama, kad taikant principą „iš apačios į viršų“ būtų galima ieškoti perspektyvių naujų idėjų. Didelė rizika, susijusi su kiekviena tokia idėja, atsveriama išbandant daugelį idėjų. Efektyvumas laiko ir išteklių požiūriu, mažos alternatyviosios sąnaudos pasiūlymų teikėjams ir neabejotinas atvirumas neįprastoms ir tarpdisciplininėms idėjoms yra pagrindinės tokios veiklos savybės. Taikant nesudėtingas, greitas ir nuolat atviras pateikimo procedūras bus ieškoma perspektyvių naujų labai rizikingų mokslinių tyrimų idėjų ir suteikiamos galimybės įtraukti naujus ir labai perspektyvius inovacijų srities subjektus, pavyzdžiui, jaunus mokslininkus tyrėjus ir aukštųjų technologijų MVĮ. Siekiant papildyti veiklą pagal kryptį „ABT – atvirumas“, veiksmais pagal prioritetus „Pirmavimas pramonės srityje“ ir „Visuomenės uždaviniai“ gali būti skatinamas iš esmės naujas žinių ir technologijų panaudojimas.

Pagal kryptį „ABT – iniciatyvumas“ bus reguliariai skelbiami kvietimai pateikti pasiūlymus dėl kelių didelės rizikos ir didelio potencialo inovacijų temų, finansuojamas tokiu lygiu, kad būtų galima pasirinkti kelis projektus. Šie projektai bus remiami vykdant bendruomenių kūrimo veiksmus, kuriais būtų skatinama tokia veikla kaip bendri renginiai, naujų mokymo programų plėtojimas ir mokslinių tyrimų veiksmų planai. Atrenkant temas bus atsižvelgiama į mokslu grindžiamų tyrimų kuriant ateities technologijas pažangumą, galimybes sukurti kritinę masę ir poveikį mokslui ir technologijoms.

Galėtų būti įgyvendintos kelios didelio masto tikslinės iniciatyvos (ABT pavyzdinės iniciatyvos), jeigu ABT parengiamųjų projektų rezultatai būtų geri. Jos turėtų būti grindžiamos atviromis partnerystėmis, kurios suteiktų galimybę savanoriškai sujungti Sąjungos, valstybinius ir privačius įnašus užtikrinant subalansuotą valdymą ir taip būtų sudarytos sąlygos už programą atsakingiems subjektams daryti atitinkamą įtaką, taip pat užtikrintų didelį savarankiškumą ir lankstumą jas įgyvendinant, kad pavyzdinė iniciatyva galėtų būti vykdoma tiksliai laikantis plačiu mastu remiamo mokslinių tyrimų veiksmų plano. Atrenkant temas, kurios turės būti įgyvendinamos kaip pavyzdinė iniciatyva, bus remiamasi moksline ir technologine kompetencija, atsižvelgiama į bendrą tikslą, galimą poveikį, suinteresuotųjų subjektų ir išteklių integravimą laikantis darnaus mokslinių tyrimų veiksmų plano ir atitinkamais atvejais paramą, teikiamą suinteresuotųjų subjektų ir gaunamą vykdant nacionalines / regionines mokslinių tyrimų programas. Ši veikla vykdoma naudojant turimas finansavimo priemones.

Trijų ABT krypčių veiklą papildo tinklų kūrimo ir bendruomeninė veikla, kad būtų sukurtas produktyvus ir dinamiškas europinis pagrindas mokslu grindžiamiems tyrimams kuriant ateities technologijas. Vykdant šią veiklą bus remiamas tolesnis ABT veiklos plėtojimas, skatinami debatai dėl naujų technologijų įdiegimo pasekmių ir užtikrintas greitesnis jų poveikis.

3.1. Naujų įgūdžių skatinimas rengiant aukštos kokybės pirminį mokslininkų tyrėjų mokymą

Europai reikia stiprios ir kūrybingos žmogiškųjų išteklių bazės, kuria būtų užtikrintas judumas tarp šalių ir sektorių ir kurioje būtų sukurtas tinkamas įgūdžių, reikalingų siekiant diegti inovacijas ir paversti žinias bei idėjas produktais ir paslaugomis ekonominei ir socialinei naudai, derinys.

Tai bus pasiekta visų pirma kuriant ir keliant daugelio aukštos kokybės pirminių mokymų, skirtų valstybių narių ir asocijuotų šalių, įskaitant atitinkamais atvejais dalyvius iš trečiųjų šalių, pradedantiesiems mokslininkams tyrėjams ir doktorantams, kokybę. Suteikus pradedantiesiems mokslininkams tyrėjams įvairių įgūdžių, kurie leis jiems spręsti esamas ir ateityje galinčias iškilti problemas, būsima mokslininkų tyrėjų karta pasinaudos geresnėmis karjeros galimybėmis ir viešajame, ir privačiajame sektoriuose ir todėl padaugės jaunų žmonių, norinčių siekti mokslininko tyrėjo karjeros.

Šie veiksmai bus vykdomi remiant Sąjungos mastu konkurso būdu atrinktas mokslinių tyrimų mokymo programas, kurias įgyvendina universitetų, mokslinių tyrimų institucijų, mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų, verslo, MVĮ ir kitų socialinių ir ekonominių subjektų iš įvairių Europos ir kitų šalių partnerystės. Taip pat bus remiamos pavienės institucijos, kurios gali pasiūlyti tokią pačią praturtinančią aplinką. Kad būtų patenkinami skirtingi poreikiai, reikės užtikrinti tikslų įgyvendinimo lankstumą. Dažniausiai sėkmingos partnerystės bus mokslinių tyrimų mokymo tinklai, galintys pasiūlyti inovatyvių mokymo rūšių, pvz., jungtinę ar daugiakryptę doktorantūrą, arba pramoninės srities doktorantūra, o pavienės institucijos dažniausiai bus susijusios su inovatyviomis doktorantūros programomis. Pramonės srities doktorantūra yra svarbus elementas, skirtas mokslininkų tyrėjų inovatyvumui skatinti ir glaudesniems pramonės ir akademinės bendruomenės ryšiams kurti. Todėl numatoma remti geriausius pradedančiuosius mokslininkus tyrėjus iš visų šalių, kad jie galėtų dalyvauti šiose pažangiose programose; tai, inter alia, gali apimti kuravimo sistemas, skirtas žinioms ir patirčiai perduoti.

Šiomis mokymo programomis bus siekiama gerinti ir plėsti pagrindines mokslinių tyrimų kompetencijas, išmokant mokslininkus tyrėjus kūrybiškai mąstyti, vadovautis verslo logika ir suteikiant jiems inovatyvių įgūdžių, kurie atitiks darbo rinkos būsimus poreikius. Programomis taip pat bus suteikiamas mokymas perduodamų kompetencijų, pavyzdžiui, darbo grupėje, rizikos prisiėmimo, projektų valdymo, standartizavimo, verslumo, etikos, intelektinės nuosavybės teisės, bendravimo ir ryšių su visuomene srityse; šios kompetencijos itin svarbos inovacijų kūrimui, plėtojimui, komercializavimui ir sklaidai.

3.2. Mokslo pažangumo puoselėjimas skatinant judumą tarp valstybių ir sektorių

Europa turi būti patraukli geriausiems Europos ir ne Europos mokslininkams tyrėjams. To bus siekiama visų pirma remiant patrauklias karjeros galimybes patyrusiems mokslininkams tyrėjams tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose ir skatinant juos judėti tarp šalių, sektorių ir disciplinų, kad jie padidintų savo kūrybinį ir inovacinį potencialą.

Finansavimas bus skiriamas geriausiems arba perspektyviausiems patyrusiems mokslininkams tyrėjams, neatsižvelgiant į jų pilietybę, kurie nori tobulinti savo įgūdžius pasinaudodami tarpvalstybinio ar tarptautinio judumo patirtimi. Parama jiems gali būti teikiama visais jų karjeros etapais, įskaitant karjerą tik pradedančius mokslininkus tyrėjus, ką tik gavusius daktaro laipsnį arba įgijusius panašios patirties. Šie mokslininkai tyrėjai finansavimą gaus su sąlyga, kad jie judės iš vienos šalies į kitą, kad išplėstų ar pagilintų savo kompetenciją universitetuose, mokslinių tyrimų institucijose, mokslinių tyrimų infrastruktūros objektuose, įmonėse, MVĮ ar kituose jų pasirinktuose socialiniuose bei ekonominiuose subjektuose (pvz., pilietinės visuomenės organizacijose), dirbančiuose su mokslinių tyrimų ir inovacijų projektais, kurie atitinka jų asmeninius poreikius ir interesus. Jie bus skatinami judėti iš viešojo sektoriaus į privatųjį sektorių arba atvirkščiai, remiant laikinus paskyrimus. Tai turėtų padidinti privačiojo sektoriaus inovatyvumą ir remti judumą tarp sektorių. Taip pat bus remiamos galimybės dirbti ne visą darbo dieną, taip sudarant sąlygas dirbti tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose vienu metu, kad būtų aktyviau perduodamos žinios iš vieno sektoriaus į kitą ir skatinamas naujų įmonių kūrimas. Tokios konkretiems poreikiams pritaikytos mokslinių tyrimų galimybės padės perspektyviems mokslininkams tyrėjams tapti visiškai nepriklausomiems ir bus sudarytos palankesnės sąlygos plėtoti karjerą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose.

Siekiant visiškai išnaudoti turimą mokslininkų tyrėjų potencialą taip pat bus remiamos galimybės mokytis ir įgyti naujų žinių trečiosios šalies aukšto lygio mokslinių tyrimų įstaigoje, iš naujo pradėti mokslininko tyrėjo karjerą po pertraukos ir (iš naujo) integruoti mokslininkus tyrėjus į ilgesnio laikotarpio mokslinių tyrimų darbo vietas Europoje, įskaitant jų kilmės šalį, jiems įgijus tarpvalstybinio ir (arba) tarptautinio judumo patirties, apimant sugrįžimo ir reintegracijos aspektus.

Visuomenės uždaviniai tampa vis labiau globalūs ir norint juos išspręsti būtinas bendradarbiavimas tarp valstybių ir sektorių. Todėl mokslinių tyrimų žinių ir idėjų pateikimas rinkai (ir atvirkščiai) yra itin svarbus ir gali būti pasiekiamas tik sujungiant žmones. Tai bus skatinama remiant lankstų keitimąsi aukštos kvalifikacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srities darbuotojais tarp sektorių, šalių ir disciplinų.

Europinis finansavimas bus skiriamas remti mokslinių tyrimų ir inovacijų srities darbuotojų mainus tarp universitetų, mokslinių tyrimų institucijų, mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų, įmonių, MVĮ ir kitų socialinių bei ekonominių subjektų partnerysčių Europoje, taip pat tarp Europos ir trečiųjų šalių, kad būtų stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas. Jį galės gauti mokslinių tyrimų ir inovacijų srities darbuotojai visuose jų karjeros etapais, nuo jaunesniųjų (ką tik baigusių studijas) iki vyresniųjų (vadovų), įskaitant taip pat administracijos ir techninius darbuotojus.

Skatinant regionines, nacionalines arba tarptautines programas, kuriomis siekiama skatinti kompetenciją ir skleisti programos „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ geriausią praktiką skatinant judumo galimybes visoje Europoje mokslininkų tyrėjų mokymo, karjeros plėtojimo ir darbuotojų mainų tikslais, padidės programos „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ kiekybinis ir struktūrinis poveikis. Tokiu būdu bus padidintas Europos kompetencijos centrų patrauklumas.

Tai bus pasiekta bendrai finansuojant naujas arba esamas regionines, nacionalines ir tarptautines, viešas ir privačias programas, kad mokslininkams tyrėjams ir inovacijų srities darbuotojams visuose jų karjeros etapuose būtų suteikiamas tarptautinis, tarpsektorinis ir tarpdisciplininis mokslinių tyrimų mokymas ir sudaromos galimybės jų judumui tarp valstybių ir sektorių.

Tai leis panaudoti Sąjungos veiksmų ir veiksmų regioniniu ir nacionaliniu lygiu sinergiją, kovojant su mokslininkų tyrėjų tikslų, vertinimo metodų ir darbo sąlygų susiskaldymu. Bendrai finansuojant veiklą bus tvirtai propaguojamas darbo sutarčių naudojimas.

Siekiant veiksmingai išspręsti problemą, bus labai svarbu stebėti pažangą. Programa „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ bus remiamas rodiklių plėtojimas ir su mokslininkų tyrėjų judumu, įgūdžiais, karjera ir lyčių lygybe susijusių duomenų analizė, siekiant nustatyti šių veiksmų spragas bei jiems kylančias kliūtis ir sustiprinti jų poveikį. Ši veikla bus įgyvendinama siekiant sinergijos ir glaudaus derinimo su politikos paramos veiksmais, skirtais mokslininkams tyrėjams, jų darbdaviams ir rėmėjams, vykdomais pagal konkretų tikslą „Europa besikeičiančiame pasaulyje. Įtrauki, novatoriška ir mąstanti visuomenė“. Specialieji veiksmai bus finansuojami siekiant paremti iniciatyvas, kuriomis didinamas informuotumas apie mokslininko tyrėjo karjeros svarbą, ir skleisti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus, gautus vykdant darbą, kuris remiamas pagal programą „Maria Skłodowska-Curie veiksmai“.

Kad toliau būtų didinamas programos „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ poveikis, bus sustiprintas programos „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ mokslininkų tyrėjų (esamų ir buvusių) tinklų kūrimas taikant buvusių studentų paslaugų strategiją. Tai apims paramą mokslininkų tyrėjų ryšiams ir keitimuisi informacija skirtam forumui, kuriame būtų sudaromos galimybės išnagrinėti bendradarbiavimo ir darbo galimybes, taip pat bendrų renginių organizavimą ir stipendininkų, atstovaujančių programai „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ ir EMTE, dalyvavimą ambasadorių informavimo veikloje.

Pagal programą „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ bus galima vykdyti mokymo ir karjeros plėtojimo veiklą visose mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, minimose SESV, nuo fundamentinių mokslinių tyrimų iki įsisavinimo rinkoje ir inovacijų paslaugų. Pareiškėjai laisvai pasirinks mokslinių tyrimų bei inovacijų sritis ir sektorius.

Siekiant gauti naudos iš pasaulinės žinių bazės, programoje „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ galės dalyvauti mokslininkai tyrėjai ir inovacijų srities darbuotojai, taip pat universitetai, mokslinių tyrimų institucijos, mokslinių tyrimų infrastruktūros objektai, įmonės ir kiti socialiniai ir ekonominiai subjektai iš visų šalių, įskaitant trečiąsias šalis, laikantis Reglamente (ES) Nr. 1290/2013 nustatytų sąlygų.

Vykdant visų pirmiau nurodytų rūšių veiklą dėmesys bus skiriamas tam, kad būtų skatinamas aktyvus įmonių, ypač MVĮ, taip pat kitų socialinių ir ekonominių subjektų dalyvavimas, kad būtų sėkmingai įgyvendinama programa „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ ir didinamas jos poveikis. Įgyvendinant visų krypčių programą „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ skatinamas aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų organizacijų ir viešojo bei privačiojo sektorių ilgalaikis bendradarbiavimas, atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės teisių apsaugą.

Programa „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ bus rengiama užtikrinant glaudžią sinergiją su kitomis programomis, kuriomis siekiama šių politikos tikslų, įskaitant programą „Erasmus+“ ir EIT žinių ir inovacijos bendrijas.

Išlieka galimybė, jei kiltų konkretus poreikis, nukreipti tam tikrą pagal programą „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ vykdomą veiklą, susijusią su specialiaisiais visuomenės uždaviniais, mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijų rūšimis arba geografinėmis vietovėmis, ta linkme, kad ji atitiktų kintančius Europos reikalavimus įgūdžių, mokslinių tyrimų mokymo, karjeros raidos ir dalijimosi žiniomis srityse.

Siekiant, kad programa būtų atvira visiems talentų šaltiniams, bus užtikrintos bendros priemonės, skirtos apsisaugoti nuo bet kokio galimybių gauti dotacijas iškraipymo, pavyzdžiui, skatinant lygias galimybes abiejų lyčių mokslininkams tyrėjams įgyvendinant visus programos „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ aspektus ir nustatant lyčių dalyvavimo kriterijus. Be to, programa „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ bus remiami mokslininkai tyrėjai, siekiant padėti jiems stabilizuoti savo karjeros raidą ir užtikrinti, kad jie galėtų pasiekti tinkamą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, atsižvelgiant į jų šeiminę padėtį, ir sudaryti palankesnes sąlygas mokslininkams tyrėjams po pertraukos tęsti karjerą mokslinių tyrimų srityje. Rekomenduojama, kad visi finansavimą gaunantys dalyviai patvirtintų ir taikytų Europos mokslininkų tyrėjų chartijos ir Mokslininkų tyrėjų įdarbinimo elgesio kodekso, kuriuose propaguojamas atviras įdarbinimas ir patraukios darbo sąlygos, principus.

Siekiant toliau stiprinti sklaidą ir visuomenės dalyvavimą, gali būti reikalaujama, kad paramą pagal programą „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ gaunantys subjektai sudarytų tinkamos plačiosios visuomenės informavimo veiklos planą. Šis planas bus vertinamas vykdant vertinimo procesą ir tolesnę veiklą, susijusią su projektu.

Šia veikla bus siekiama sukurti pažangią Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą 2020 m. ir vėliau, skatinant jos inovacijų potencialą ir žmogiškuosius išteklius ir stiprinant Europos politiką. Bus siekiama suderinimo su finansavimo sanglaudos srityje šaltiniais, kad būtų užtikrinta mokslinių tyrimų infrastruktūros vystymo sinergija ir nuoseklumas. Bus skatinama sinergija su programa „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“.

4.1.1. Naujų pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų vystymas

Tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas Europos strateginio mokslinių tyrimų infrastruktūros forumo (ESFRI) nustatytos mokslinių tyrimų infrastruktūros ir kitos pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūros, kuri padės Europai spręsti pagrindinius mokslo, pramonės ir visuomenės uždavinius, parengimui, įgyvendinimui, ilgalaikiam tvarumui ir efektyviam veikimui ir remti tai. Įgyvendinant šį tikslą bus sprendžiami konkretūs tos infrastruktūros, kurių valdymą ketinama nustatyti, kuris yra nustatomas arba yra nustatytas, pvz., Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (EMTIK), arba kitos atitinkamos struktūros Europos arba tarptautiniu lygiu, pagrindu klausimai.

Vykdant šią veiklą, remiantis požiūriu „iš apačios į viršų“ taip pat bus remiami naujos mokslinių tyrimų infrastruktūros projektavimo tyrimai.

4.1.2. Esamos nacionalinės ir regioninės Europai svarbios mokslinių tyrimų infrastruktūros integravimas ir atvėrimas

Tikslas – atitinkamais atvejais užtikrinti, kad pagrindinė nacionalinė ir regioninė mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų prieinama visiems Europos mokslininkams tyrėjams, atstovaujantiems tiek akademinei bendruomenei, tiek pramonei, ir užtikrinti, kad ši infrastruktūra būtų optimaliai naudojama ir bendrai vystoma.

Sąjunga rems tinklus ir grupes, kurie Europos mastu sujungia ir integruoja svarbiausią nacionalinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Bus skiriamas finansavimas siekiant remti visų pirma mokslininkų tyrėjų tarpvalstybinę ir internetinę prieigą ir infrastruktūros teikiamų paslaugų suderinimą ir tobulinimą.

4.1.3. Informacinėmis ir ryšių technologijomis pagrįstos e. infrastruktūros vystymas, diegimas ir veikimas ( 21 )

Tikslas – ne vėliau kaip 2020 m. užtikrinti pasaulinio lygio gebėjimus tinklų kūrimo, skaičiavimo ir mokslinių duomenų srityse moksliniams tyrimams atlikti internetu skirtoje bendroje ir atviroje Europos erdvėje; šioje erdvėje mokslininkai tyrėjai turės galimybę naudotis moderniausiomis, populiariomis ir patikimomis tinklų kūrimo ir skaičiavimo paslaugomis ir vientisa bei atvira prieiga prie e. mokslo aplinkų ir pasaulinių duomenų šaltinių.

Siekiant šio tikslo bus remiamos šios sritys: pasauliniai mokslinių tyrimų ir švietimo tinklai, teikiantys aukštesnio lygio, standartizuotas ir kintamo mastelio tarpsritines užsakomąsias paslaugas, tinklo ir debesų kompiuterijos infrastruktūra, suteikianti beveik neribotas skaičiavimo ir duomenų apdorojimo galimybes, superkompiuterių ekosistema, siekiant eksa galingumo, programinės įrangos ir paslaugų infrastruktūra, pvz., skirta imitavimui ir vizualizacijai; realaus laiko bendrieji įrankiai ir sąveiki, atvira ir patikima mokslinių duomenų infrastruktūra.

4.2. Mokslinių tyrimų infrastruktūros ir jos žmogiškųjų išteklių inovacijų potencialo skatinimas

Tikslas – skatinti inovacijas tiek pačioje infrastruktūroje, tiek pramonės sektoriuje, pavyzdžiui, tiekimo ir naudojimo srityse.

Sąjungos veiksmai taip pat darys poveikį mokslinių tyrimų infrastruktūros naudojimui, ypač e. infrastruktūros, skirtos viešosioms paslaugoms, socialinei inovacijai, kultūrai, švietimui, mokymui, naudojimui.

Kadangi mokslinių tyrimų infrastruktūra yra sudėtinga, norint visiškai išnaudoti jos potencialą, būtina, kad jos valdytojai, inžinieriai, technikai, taip pat naudotojai turėtų reikiamų įgūdžių.

Teikiant Sąjungos finansavimą bus remiamas visai Europai svarbiai mokslinių tyrimų infrastruktūrą valdančio ir ją eksploatuojančio personalo mokymas, objektų darbuotojų mainai bei keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais ir pakankamų žmogiškųjų išteklių užtikrinimas pagrindinėse disciplinose, įskaitant specialiųjų mokymo programų rengimą. Bus skatinama sinergija su programa „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“.

4.3. Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politikos ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas

Tikslai – išnaudoti nacionalinių ir Sąjungos iniciatyvų sinergiją steigiant atitinkamų politiką formuojančių subjektų, finansuojančių organų ar patariamųjų grupių (pvz., Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos forumo (ESFRI), e. infrastruktūros svarstymo grupės (e-IRG), EIRO forumo organizacijų ir nacionalinių valdžios institucijų) partnerystes, plėtoti mokslinių tyrimų infrastruktūros ir veiklos papildomumą ir bendradarbiavimą šioje srityje įgyvendinant kitų krypčių Sąjungos politiką (pvz., regioninę, sanglaudos, pramonės, sveikatos priežiūros, aplinkos, užimtumo arba vystymosi politiką) ir užtikrinti skirtingų Sąjungos finansavimo šaltinių derinimą. Sąjungos veiksmais taip bus remiami mokslinių tyrimų infrastruktūros tyrimai, stebėsena ir vertinimas Sąjungos lygiu, taip pat atitinkami politikos tyrimai ir ryšių uždaviniai.

Programa „Horizontas 2020“ bus sudarytos palankesnės sąlygos valstybėms narėms dėti pastangas, kuriomis siekiama optimizuoti jų mokslinių tyrimų priemones remiant modernią Sąjungos masto duomenų bazę apie atvirai prieinamą mokslinių tyrimų infrastruktūrą Europoje.

4.3.2. Palankesnių sąlygų strateginiam tarptautiniam bendradarbiavimui sudarymas

Tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas pasaulinės mokslinių tyrimų infrastruktūros, t.y. tokios mokslinių tyrimų infrastruktūros, kuriai reikalingas pasaulinio masto finansavimas ir susitarimai, vystymui. Taip pat siekiama sudaryti palankesnes sąlygas Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų bendradarbiavimui su ne Europos infrastruktūros objektais, užtikrinant jų pasaulinę sąveiką ir aprėptį ir siekti, kad būtų sudaryti tarptautiniai susitarimai dėl infrastruktūros abipusio naudojimo, atvirumo ar bendro finansavimo. Šiuo atžvilgiu bus tinkamai atsižvelgiama į vyresniųjų pareigūnų Carnegie grupės pasaulinės mokslinių tyrimų infrastruktūros klausimais rekomendacijas. Taip pat bus skiriamas dėmesys tam, kad būtų užtikrintas tinkamas Sąjungos dalyvavimas, derinant veiklą su tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis (JT) arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

Įgyvendinant bus konsultuojamasi su nepriklausomomis ekspertų grupėmis, taip pat su suinteresuotaisiais subjektais ir patariamaisiais organais, pavyzdžiui, ESFRI arba e-IRG.

Įgyvendinant bus remiamasi trejopu požiūriu: „iš apačios į viršų“, kai nėra žinomas tikslus projektų turinys ir partneriai, tiksliniu požiūriu, kai konkreti mokslinių tyrimų infrastruktūra ir (arba) bendruomenė yra aiškiai nustatytos, ir išvardijant naudos gavėjus, pavyzdžiui, kai veiklos sąnaudoms skirtas įnašas yra teikiamas infrastruktūros valdytojui (-ų) (konsorciumui).

4.2 ir 4.3 skirsniuose išdėstytų veiklos krypčių tikslų siekiama vykdant specialius veiksmus, taip pat atitinkamais atvejais pagal 4.1 skirsnį įgyvendinamus veiksmus.

Sėkmingas didelio poveikio technologijų įvaldymas, integravimas ir panaudojimas Europos pramonėje yra labai svarbus veiksnys didinant Europos produktyvumą ir inovacijų pajėgumus bei užtikrinant Europos ekonomikos pažangumą, tvarumą ir konkurencingumą, pasaulinį pirmavimą aukštųjų technologijų prietaikų sektoriuose ir gebėjimą kurti veiksmingus ir tvarius visuomenės uždavinių sprendimus, atsižvelgiant į, inter alia, naudotojų poreikius. Inovacijų srityje veikla bus derinama su moksliniais tyrimais ir plėtra, kurie yra neatsiejama finansavimo dalis.

Vienas iš pagrindinių konkretaus tikslo „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ elementų yra bazinės didelio poveikio technologijos (DPT), kurios apibrėžiamos kaip mikro ir nanoelektronika, fotonika, nanotechnologijos, biotechnologijos, pažangiosios medžiagos ir pažangiosios gamybos sistemos. Dauguma inovacinių produktų gaminami naudojant kelias iš šių technologijų vienu metu kaip atskiras arba bendras dalis. Nors kiekviena technologija atskirai kuria technologinę inovaciją, bendra nauda, gauta įvairiai susiejant ir derinant DPT su kitomis pramoninėmis didelio poveikio technologijomis, taip pat gali prisidėti prie technologinių šuolių. Panaudojant kompleksines didelio poveikio technologijas padidės produktų konkurencingumas ir poveikis, bus skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas bei sudaromos naujos galimybės spręsti visuomenės uždavinius. Todėl daugelis šių technologijų sąveikų bus panaudojamos. Didesnės apimties bandomosioms linijoms ir demonstraciniams projektams, įgyvendinamiems įvairiose aplinkose ir įvairiomis sąlygomis, bus skiriama tikslinė parama.

Prie to bus galima priskirti DPT ir kompleksinių DPT (daugialypių DPT) veiklą, kuria sujungiamos ir integruojamos įvairios atskiros technologijos ir sudaromos sąlygos patvirtinti technologijas pramonės aplinkoje kaip išbaigtą ir kokybišką pateikti rinkai paruoštą ar beveik paruoštą sistemą. Aktyvus privačiojo sektoriaus dalyvavimas tokioje veikloje ir pademonstravimas, kaip projekto rezultatais bus prisidedama prie Sąjungos rinkos vertės didinimo, bus būtinas, todėl įgyvendinti būtų galima visų pirma pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes. Tam tikslui ir pasinaudojant programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo struktūra bus sukurta jungtinė darbo programa DPT kompleksinei veiklai. Atsižvelgiant į rinkos poreikius ir visuomenės uždavinių sprendimo reikalavimus, ta programa bus siekiama sukurti bendrųjų DPT ir daugialypių DPT tipinius komponentus įvairioms taikymo sritims, įskaitant visuomenės uždaviniams spręsti. Be to, atitinkamais atvejais, reikės siekti sinergijos tarp DPT veiklos ir veiklos pagal Sanglaudos politiką, vykdant nacionalines ir regionines pažangiosios specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas, taip pat sinergijos su EIT, Europos investicijų banku (EIB) ir, atitinkamais atvejais, su valstybių narių iniciatyva vykdoma veikla pagal bendro programavimo iniciatyvas.

Prie inovacinės veiklos bus priskiriama atskirų technologijų integracija; pajėgumų kurti ir tiekti inovacinius produktus, sistemas bei procesus ir teikti paslaugas demonstravimas; vartotojų ir naudotojų vykdomi bandomieji projektai, kuriais siekiama įrodyti įgyvendinamumą ir pridėtinę vertę; ir technologijų plataus masto demonstracinių projektų veikla, kuria sudaromos palankesnės sąlygos mokslinių tyrimų rezultatų perkėlimui į rinką. Tinkamas dėmesys bus skiriamas mažo ir vidutinio masto projektams. Be to, vykdant įgyvendinimo veiklą pagal šią dalį bus skatinamas mažo ir vidutinio dydžio mokslinių tyrimų grupių dalyvavimas; taip pat bus prisidedama prie aktyvesnio MVĮ dalyvavimo.

Įvairios atskiros technologijos bus integruotos, todėl technologija bus patvirtinama pramoninėje aplinkoje kaip išbaigta ir kokybiška pateikti rinkai paruošta sistema. Aktyvus privačiojo sektoriaus dalyvavimas tokioje veikloje bus būtinas, įskaitant viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes.

Su paklausa susiję veiksmai prisidės prie mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvų remiamos pažangos technologijų srityje. Prie šių veiksmų priskirtinas kuo geresnis naudojimasis viešaisiais inovacijų pirkimais; tinkamų techninių standartų rengimas ir techninė veikla remiant standartizavimą ir reguliavimą; privačiojo sektoriaus paklausa ir naudotojų įtraukimas, kad būtų galima sukurti inovacijoms atviresnes rinkas.

Nanotechnologijų, o ypač biotechnologijų atveju bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais ir visuomene bus siekiama geriau informuoti apie naudą ir riziką. Saugos įvertinimas ir bendros rizikos valdymas diegiant šias technologijas bus vykdomas sistemingai. Atitinkamais atvejais remiantis socialiniais ir humanitariniais mokslais bus atsižvelgiama į naudotojų poreikius, prioritetus bei priimtinumą jiems, kartu užtikrinant visuomenės įsitraukimą ir informacija paremto vartotojų pasirinkimo galimybes.

Pagal šį konkretų tikslą remiama veikla papildys paramą didelio poveikio technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurią gali teikti nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos iš Sanglaudos politikos fondų pagal pažangiosios specializacijos strategijas.

Šiuo konkrečiu tikslu, kaip veiksmų finansavimo dalimi, taip pat bus remiama technologijų perdavimo veikla (tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu), įskaitant tarptautinių ir regioninių inovacijų diegimo grupių kūrimą, siekiant skatinti efektyvesnius universitetų ir pramonės ryšius.

Strateginių tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyva bus vykdomas su pirmaujančiomis valstybėmis partnerėmis abipusiai svarbiose srityse ir siekiant abipusės naudos. Toliau išvardyti didelio poveikio ir pramonės technologijoms (ir ne tik joms) labai svarbūs aspektai:

Keletu veiklos krypčių bus siekiama spręsti IRT pramonės ir technologijų pirmavimo uždavinius visoje vertės grandinėje ir įtraukti bendruosius IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių uždavinius, visų pirma:

1.1.1. Nauja komponentų ir sistemų karta. Pažangiųjų įterptųjų ir energiją bei išteklius efektyviai naudojančių komponentų ir sistemų kūrimas

Tikslas – išlaikyti ir sustiprinti Europos pirmavimą technologijų, susijusių su pažangiaisiais įterptaisiais, energiją bei išteklius efektyviai naudojančiais ir patikimais komponentais ir sistemomis, srityje. Šios technologijos apima ir mikro-, nano-, biosistemas, organinę elektroniką, plačios erdvės integraciją, pagrindines daiktų interneto ( 22 ) technologijas, įskaitant sistemas, padedančias teikti pažangiąsias paslaugas, jutiklius, pažangiąsias integruotąsias sistemas, įterptąsias ir išskaidytąsias sistemas, sistemų sistemas ir kompleksinių sistemų inžineriją.

1.1.2. Naujos kartos skaičiavimo sistemos. pažangiosios ir saugios kompiuterinės sistemos ir technologijos įskaitant nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugas

Tikslas – sukurti Europos išteklių, skiriamų procesoriaus ir sistemos architektūrai, prisijungimo ir duomenų lokalizavimo technologijoms, debesų kompiuterijai, lygiagrečiajai kompiuterijai, modeliavimui ir simuliavimo programinei įrangai visose rinkos srityse, įskaitant inžinerines prietaikas (pavyzdžiui, neapibrėžtumo kiekybinis įvertinimas, rizikos analizė ir sprendimai inžinerijos srityje), dauginamąją įtaką.

1.1.3. Ateities internetas. Programinė įranga, kompiuterinė įranga, infrastruktūra, technologijos ir paslaugos

Tikslas – sustiprinti Europos pramonės konkurencingumą, plėtojant, įvaldant ir formuojant naujos kartos internetą, kuris palaipsniui pakeis ir pralenks dabartinį žiniatinklį, fiksuotuosius ir mobiliuosius tinklus ir paslaugų infrastruktūras ir leis sujungti trilijonus prietaisų (daiktų internetas) pasitelkiant daugybę operatorių ir duomenų sričių, kurie pakeis mūsų ryšių palaikymo, žinių gavimo ir naudojimosi jomis būdus. Tai apima mokslinius tyrimus ir inovacijas šiose srityse: tinklų; programinės įrangos, procesų ir paslaugų, kompiuterinio saugumo, privatumo, patikimumo ir pasitikėjimo, belaidžio ( 23 ) ryšio ir visų optinių tinklų, įtraukiosios interaktyviosios daugialypės terpės ir sujungtosios ateities įmonės.

1.1.4. Turinio technologijos ir informacijos valdymas. Skaitmeniniam turiniui bei kultūros ir kūrybingumo pramonei skirtos IRT

Tikslas – sustiprinti Europos, kaip produktų tiekėjos ir paslaugų teikėjos, poziciją, pagrįstą individualiu ir verslo kūrybingumu. Šio tikslo bus siekiama suteikiant specialistams ir piliečiams naujų įrankių, padedančių kurti, gauti, naudoti, išsaugoti ir pakartotinai panaudoti bet kokios formos skaitmeninį turinį bet kuria kalba ir modeliuoti, analizuoti ir vaizdu pateikti didelius duomenų kiekius (dideli duomenų rinkiniai), įskaitant susietuosius duomenis. Tai apima naujas technologijas, skirtas menams, kalboms, mokymuisi, bendravimui, skaitmeniniam išsaugojimui, tinklalapių dizainui, turinio prieigai, analitikai ir žiniasklaidai; ir pažangiąsias bei taikomąsias informacijos tvarkymo sistemas, pagrįstas pažangia duomenų gavyba, mašininiu mokymusi, statistine analize ir vizualinėmis kompiuterijos technologijomis.

Tikslas – sustiprinti Europos pirmavimą mokslo ir pramonės srityje gaminant pramonės ir paslaugų robotų techniką, kognityviąsias ir komunikuojančias sistemas, pažangiąsias sąsajas bei išmaniąsias erdves ir jutimines mašinas, pasinaudojant geresniais kompiuterių ir tinklų veikimo rezultatais ir pažanga užtikrinant gebėjimą projektuoti ir gaminti sistemas, kurios gali mokytis, save surinkti, prisitaikyti ir reaguoti arba kurios optimizuoja žmogaus ir mašinos sąveikas. Prireikus kuriamas sistemas ir naujausių pasiekimų aukštųjų technologijų srityje tinkamumą reikėtų patvirtinti realioje aplinkoje.

1.1.6. Mikro ir nanoelektronika ir fotonika. Bazinės didelio poveikio technologijos, susijusios su mikro ir nanoelektronika ir fotonika, taip pat apimančios kvantines technologijas

Tikslas – pasinaudoti kompetencija šių Europos bazinių didelio poveikio technologijų srityje ir skatinti bei toliau didinti šio pramonės sektoriaus konkurencingumą ir pirmavimą rinkoje. Veikla taip pat apims mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusias su projektavimu, pažangiaisiais procesais, bandomosiomis gamybos linijomis, susijusiomis gamybos technologijomis ir demonstracine veikla, skirta patvirtinti technologinius pasiekimus ir novatoriškus veiklos modelius, taip pat pagrindines naujos kartos technologijas, grindžiamas kvantinės fizikos srityje daroma pažanga.

Šios šešios pagrindinės veiklos kryptys turėtų patenkinti visus poreikius, atsižvelgiant į Europos pramonės konkurencingumą pasaulio mastu. Prie šių krypčių galima priskirti pirmavimą pramonės srityje kuriant bendrus IRT grindžiamus sprendimus, produktus ir paslaugas, kurių reikia sprendžiant pagrindinius visuomenės uždavinius, taip pat prietaikomis grindžiamų IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų uždavinius, kurie bus remiami kartu su konkretaus visuomenės uždavinio sprendimu. Atsižvelgiant į nuolatinį technologijų tobulėjimą visose gyvenimo srityse, šiuo požiūriu bus svarbi žmonių ir technologijų sąveika, ir šiai sričiai bus skirta pirmiau minėtų prietaikomis grindžiamų IRT mokslinių tyrimų dalis. Moksliniais tyrimais, grindžiamais į vartotoją orientuotu požiūriu, bus prisidedama plėtojant konkurencingus sprendimus.

Prie šių šešių pagrindinių veiklų krypčių reikėtų priskirti ir IRT specialiųjų mokslinių tyrimų infrastruktūras, pvz., eksperimentams skirtas „gyvąsias laboratorijas“ ir didelio poveikio technologijų infrastruktūrą ir tokių technologijų integraciją į pažangiuosius produktus ir inovacines išmaniąsias sistemas, įskaitant įrangą, įrankius, paramos paslaugas, švarias patalpas ir galimybę naudotis liejyklomis prototipų gamybai.

Tai turėtų būti įgyvendinta taip, kad būtų užtikrintas papildomumas ir suderinamumas su konkrečiu tikslu „Mokslinių tyrimų infrastruktūra“ pagal prioritetą „Pažangus mokslas“.

Veikla bus remiami IRT sistemų moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra visapusiškai gerbiant fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, visų pirma jų teisę į privatumą.

1.2.1. Naujos kartos nanomedžiagų, nanoprietaisų ir nanotechnologijų kūrimas

Gilinamos ir integruojamos kelioms mokslo sritims aktualios žinios nanomasto reiškinių srityje, siekiant sukurti iš esmės naujus produktus ir sistemas, kurios daugelyje sektorių leistų sukurti tvarius sprendimus.

Mokslinių žinių apie nanotechnologijų įtaką sveikatai arba aplinkai gerinimas, kad būtų galima užtikrinti iniciatyva, mokslu grindžiamą nanotechnologijų valdymą ir teikti patvirtintas mokslo priemones, metodus ir sistemas, skirtas pavojaus, poveikio ir rizikos įvertinimui ir valdymui viso nanomedžiagų ir nanosistemų gyvavimo ciklo metu.

Atsižvelgimas į žmogiškuosius ir materialiuosius poreikius diegiant nanotechnologijas ir didelio dėmesio skyrimas nanotechnologijų valdymui, kuriuo siekiama naudos visuomenei ir aplinkai, įskaitant komunikavimo strategijas, kuriomis užtikrinamas visuomenės dalyvavimas.

1.2.4. Veiksminga ir tvari nanomedžiagų, komponentų ir sistemų sintezė ir gamyba

Dėmesys naujiems, lankstiems, kintamiems ir kartotiniems funkciniams blokams, išmaniajam naujų ir esamų procesų integravimui, įskaitant technologijų konvergenciją, pvz., kuriant nanobiotechnologiją, ir proporcingam didinimui, siekiant sudaryti sąlygas tvariai didelio tikslumo plataus masto produktų gamybai ir lanksčių bei daugiafunkcinių įmonių įrengimui, kurie užtikrintų veiksmingą žinių perdavimą ir panaudojimą pramonės inovacijoms.

1.2.5. Pajėgumų didinimo metodų, matavimo būdų ir įrangos plėtojimas ir standartizavimas

Didelis dėmesys pagrindinėms technologijoms, kuriomis skatinamas saugių kompleksinių nanomedžiagų ir nanosistemų kūrimas ir teikimas rinkai, įskaitant nanometrologiją, materijos charakterizavimą ir manipuliavimą nano mastu, modeliavimą, kompiuterinį dizainą ir pažangiąją inžineriją atomų lygiu.

Medžiagų dizaino, funkcinių medžiagų, daugiafunkcinių medžiagų, kurioms sukurti reikia daugiau žinių, kurios pasižymi naujomis funkcijomis ir geresnėmis savybėmis, tokių kaip save pataisančių arba biologiškai suderinamų medžiagų, save surenkančių medžiagų, naujoviškų magnetinių medžiagų ir struktūrinių medžiagų, moksliniai tyrimai, skirti inovacijoms visuose pramonės sektoriuose, visų pirma didelės vertės rinkose, ir įskaitant kūrybos pramonę.

Moksliniai tyrimai ir plėtra, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą, saugų ir darnų vystymąsi ir didėjantį mastą, kad būtų sudarytos sąlygos pramoninei būsimų projektavimu grindžiamų produktų gamybai siekiant medžiagų valdymo be atliekų Europoje, t. y. metalo, chemijos ar biotechnologijos pramonės sektoriuose, ir siekiant gilinti žinias medžiagų irimo procesų srityje (nusidėvėjimas, korozija ir mechaninis patikimumas).

Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, skirti naujiems ir inovaciniams medžiagų, sudedamųjų dalių ir sistemų gamybos metodams, skirtiems medžiagų sudedamųjų dalių sujungimui, sukibimui, atskyrimui, surinkimui, savaiminiam surinkimui, išrinkimui, skaidymui ir dekonstrukcijai, taip pat išlaidų per gyvavimo ciklą ir poveikio aplinkai valdymas pasitelkiant naujovišką pažangiųjų medžiagų technologijos panaudojimą.

1.3.4. Tvariai, efektyviai išteklius naudojančiai ir nedaug teršalų išskiriančiai pramonei skirtos medžiagos

Naujų produktų ir prietaikų kūrimas, veiklos modelių ir atsakingos vartotojų elgsenos skatinimas, kuriais didinamas atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas tvariam pritaikymui, kurie grindžiami energijos paklausos mažinimu per visą produkto gyvavimo ciklą, ir kuriais sudaromos palankesnės sąlygos gamybai, kurios metu išskiriamas mažas anglies dioksido kiekis, taip pat procesų intensyvumo didinimas, perdirbimas, užterštumo šalinimas, energijos kaupimo medžiagų ir didelės pridėtinės vertės potencialą turinčių medžiagų iš atliekų gavimas ir perdirbimas.

Kelias sritis aprėpiančių technologijų kūrimas ir plėtojimas siekiant užtikrinti naujas verslo galimybes, įskaitant Europos paveldo ir istoriniu ar kultūriniu požiūriu vertingų medžiagų, taip pat naujoviškų medžiagų, išsaugojimą ir atkūrimą.

Technologijų, pavyzdžiui, charakterizavimo, neardomojo vertinimo, nuolatinio vertinimo ir stebėsenos, prognozėmis grindžiamo veiklos modeliavimo, skatinimas, siekiant pažangos ir poveikio medžiagotyros ir inžinerijos srityse.

Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, siekiant ištirti medžiagų naudojimo pakaitalus ir alternatyvas, be kita ko, padedantys spręsti aprūpinimo žaliavomis problemą, kuriant konkrečiam tikslui pritaikytas medžiagas arba retų, itin svarbių arba pavojingų medžiagų pakeitimo klausimą, ir apimantys novatorišką požiūrį į verslo modelius, taip pat itin svarbių išteklių nustatymą.

1.4.1. Pažangiausių biotechnologijų, kurios yra vienas iš svarbiausių būsimų inovacijų veiksnių, kūrimo skatinimas

Tikslas – sukurti Europos pramonei tokius pagrindus, kad ji pirmautų inovacijų srityje tiek vidutiniu, tiek ilguoju laikotarpiu. Tai apima naujai atsirandančių technologijų sričių, tokių kaip sintetinė biologija, bioinformatika ir sistemų biologija, plėtojimą, taip pat konvergencijos su kitomis didelio poveikio technologijomis, pavyzdžiui, nanotechnologijomis (pvz., bionanotechnologijomis), informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) (pvz., bioelektronika) ir inžinerinėmis technologijomis, panaudojimą. Šioms ir kitoms pažangiausioms sritims reikalingos tinkamos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros priemonės, sudarančios palankesnes sąlygas veiksmingam perkėlimui į naujas prietaikas.

Tikslas yra dvejopas: viena vertus, sudaryti galimybes Europos pramonei (pvz., chemijos, sveikatos, kasybos, energetikos, celiuliozės ir popieriaus, šviesolaidinių gaminių ir medžio, tekstilės, krakmolo ir maisto perdirbimo pramonei) kurti naujus produktus ir procesus, tenkinant pramonės ir visuomenės poreikius, pirmenybę teikiant ekologiškiems ir tvariems gamybos metodams, bei konkurencingas ir išplėstas biotechnologijomis grindžiamas alternatyvas, kurios pakeistų jau įprastus produktus; kita vertus, panaudoti biotechnologijų potencialą taršos aptikimui, stebėsenai, prevencijai ir pašalinimui. Tai apima naujoviškų fermentų su optimizuotomis biokatalizės funkcijomis, fermentinių ir metabolinių procesų mokslinius tyrimus ir inovacijas, pramoninio masto biologinių procesų projektavimą, biologinių procesų integravimą į pramoninės gamybos procesus, pažangią fermentaciją, pirminį ir tolesnį apdorojimą bei žinių apie mikrobų bendruomenių dinamiką įgijimą. Tai taip pat apims prototipų kūrimą, siekiant įvertinti sukurtų produktų ir procesų technines ir ekonomines galimybes bei tvarumą.

Tikslas – kurti technologijos platformas (pvz., genomikos, metagenomikos, proteomikos, metabolomikos, molekulinių priemonių, ekspresijos sistemų, fenotipo nustatymo platformas ir ląstelėmis pagrįstas platformas) siekiant užtikrinti daugelio ekonominį poveikį turinčių ekonomikos sektorių pirmavimą ir konkurencinį pranašumą. Apimami tokie aspektai, kaip biologinių išteklių su optimizuotomis savybėmis ir kitokiomis nei įprastos alternatyvos prietaikomis plėtojimo rėmimas; galimybių tirti, suprasti ir tausiai naudoti sausumos ir jūrų biologinę įvairovę inovacinėms prietaikoms, biologiniams produktams ir procesams sudarymas; ir biotechnologijomis grindžiamos sveikatos priežiūros sprendimų (pvz., diagnostika, biologiniai preparatai ir biologinės medicinos prietaisai) plėtojimo rėmimas.

Tvaraus pramonės augimo skatinimas sudarant palankesnes sąlygas strateginiam perėjimui Europoje nuo išlaidomis grindžiamos gamybos prie metodo, kurį taikant būtų sukuriami didelės pridėtinės vertės produktai ir vystoma IRT grindžiama pažangi ir naši gamyba integruotoje sistemoje. Dėl to reikia išspręsti uždavinį, kaip gaminti daugiau, naudojant mažiau medžiagų, mažiau energijos ir pagaminant mažiau atliekų bei mažiau teršiant ir siekiant didelio ekologinio veiksmingumo. Daugiausia dėmesio bus skiriama būsimų taikomųjų gamybos sistemų plėtojimui ir integravimui, ypač akcentuojant Europos MVĮ poreikius, siekiant įgyvendinti pažangias ir tvarias gamybos sistemas ir procesus. Dėmesys taip pat bus skiriamas metodikoms, kuriomis siekiama gerinti lanksčią, saugią ir išmaniąją gamybą, kurioje taikomi tinkami automatizavimo lygiai ir užtikrinama darbuotojams palanki aplinka.

1.5.2. Technologijos, sudarančios palankias sąlygas kurti energiją tausojančias sistemas ir statyti energiją tausojančius ir nedidelį poveikį aplinkai darančius pastatus

Energijos sunaudojimo ir išmetamo CO2 kiekio sumažinimas plėtojant ir diegiant tvarias statybos technologijas ir sistemas bei įgyvendinant ir perimant priemones, skirtas intensyviau taikyti efektyviai energiją naudojančias sistemas ir medžiagas naujuose, renovuotuose ir modifikuotuose pastatuose. Gyvavimo ciklo aspektai ir didėjanti koncepcijos „projektuoti-statyti-eksploatuoti“ svarba bus labai svarbūs veiksniai sprendžiant perėjimo prie beveik nulinės energijos pastatų Europoje iki 2020 m. uždavinį ir įgyvendinant efektyviai energiją naudojančių rajonų planą bendradarbiaujant su plačia suinteresuotųjų subjektų bendruomene.

1.5.3. Tvarios, efektyviai išteklius naudojančios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijos daug energijos sunaudojančiuose perdirbimo pramonės sektoriuose

Perdirbimo pramonės sektorių, pavyzdžiui, chemijos, cemento, celiuliozės ir popieriaus, stiklo, naudingųjų iškasenų arba spalvotųjų metalų ir plieno pramonės, konkurencingumo didinimas iš esmės gerinant išteklių ir energijos naudojimo efektyvumą ir mažinant tokios pramonės veiklos poveikį aplinkai. Daug dėmesio bus skiriama didelio poveikio technologijų plėtojimui ir patvirtinimui; jos būtų skirtos inovacinėms medžiagoms, medžiagoms ir technologiniams sprendimams dėl mažo anglies dioksido kiekio produktų ir mažiau energijos naudojančių procesų bei paslaugų vertės grandinėje; taip pat daug dėmesio bus skiriama itin mažo anglies dioksido kiekio gamybos technologijų ir metodų įdiegimui, norint pasiekti konkretų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio intensyvumo sumažinimą.

Tarpsektorinis bendradarbiavimas žiniomis pagrįstos, specializuotos gamybos koncepcijų ir metodikos srityje gali paskatinti mokymąsi organizacijose, kūrybingumą ir inovacijas, didžiausią dėmesį skiriant individualiai pritaikytiems veiklos modeliams, kurie gali atitikti globalizuotos vertės grandinių ir tinklų, besikeičiančių rinkų ir atsirandančių bei būsimų pramonės sektorių poreikius. Tai apima tvarių veiklos modelių, apimančių visą produkto ir proceso gyvavimo ciklą, kūrimą.

Kosmoso mokslinių tyrimų srityje veiksmai Sąjungos lygiu bus vykdomi kartu su valstybių narių ir Europos kosmoso agentūros (EKA) kosmoso mokslinių tyrimų veikla, kuria siekiama užtikrinti įvairių subjektų veiklos papildomumą.

1.6.1. Europos konkurencingumo, savarankiškumo ir inovacijų Europos kosmoso sektoriuje užtikrinimas

Tikslas – išlaikyti pirmaujantį vaidmenį kosmoso srityje pasauliniu mastu, išlaikant ir toliau vystant ekonomiškai efektyvų, konkurencingą ir inovacijas diegiantį kosmoso sektorių (įskaitant MVĮ) bei mokslinių tyrimų bendruomenę ir skatinant kosmoso srities inovacijas.

1.6.1.1. Konkurencingos, tvarios ir verslios kosmoso pramonės ir mokslinių tyrimų bendruomenės išlaikymas ir tolesnis vystymas ir Europos savarankiškumo kosmoso sistemose didinimas

Europa pirmauja kosmoso mokslinių tyrimų ir kosmoso technologijų plėtojimo srityje ir toliau plėtoja savo veikiančią kosmoso infrastruktūrą (pvz., Galileo programą ir Copernicus programą). Iš tiesų Europos pramonė įsitvirtino kaip aukščiausios kokybės palydovų ir kitų su kosmosu susijusių technologijų eksportuotoja. Vis dėlto šioje srityje susiduriama su kitų didžiųjų kosmoso srities veiklą vykdančių valstybių konkurencija. Šios priemonės tikslas yra mokslinių tyrimų bazės plėtojimas, užtikrinant kosmoso mokslinių tyrimų ir inovacijų programų tęstinumą, pavyzdžiui, vykdant mažesnius ir dažnesnius kosmoso demonstracinius projektus. Taip Europa galės plėtoti savo pramoninę bazę ir kosmoso mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (toliau – MTTP) bendruomenę, tokiu būdu darydama pažangą, viršijančią dabartinius naujausius pasiekimus ir didindama nepriklausomumą nuo ypatingos svarbos technologijų importo.

Reikėtų remti standartizaciją, kad būtų optimizuojamos investicijos ir didinamos galimybės patekti į rinką.

Nemažai uždavinių kosmoso technologijų srityje gali būti palyginami su uždaviniais Žemei skirtų technologijų srityje, pavyzdžiui, aeronautikos, energetikos, aplinkos, telekomunikacijų ir IRT, gamtos išteklių žvalgymo, jutiklių, robotų technikos, pažangiųjų medžiagų, saugumo ir sveikatos srityse. Šie bendrumai suteikia bendro pirminio technologijų plėtojimo galimybių, pirmiausia MVĮ, visose kosmoso ir su kosmosu nesusijusiose bendruomenėse, įskaitant ne kosmoso pramonę, kurio pagalba proveržio inovacijos gali būti sukurtos greičiau, nei perduodant technologijas vėlesniame etape. Esamos Europos kosmoso infrastruktūros eksploatavimas turėtų būti skatinamas remiant inovacinių produktų ir paslaugų, grindžiamų nuotoliniu stebėjimu, geografinės vietos nustatymu ar kitų rūšių palydovais gautais duomenimis, plėtojimą. Europa turėtų toliau stiprinti pradėtą verslaus kosmoso sektoriaus vystymą, atitinkamais atvejais imdamasi tinkamai orientuotų priemonių, įskaitant paramą kosmoso technologijų perdavimo iniciatyvoms.

Tikslas – plėtoti pažangias ir didelio poveikio kosmoso technologijas bei veiklos koncepcijas – nuo idėjos iki demonstravimo kosmose.

Galimybė naudotis kosmosu ir plėtoti, eksploatuoti bei valdyti kosmoso sistemas Žemės orbitoje ir už jos ribų, yra itin svarbi Europos visuomenės ateičiai. Būtiniems pajėgumams reikia investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas kuriant įvairias kosmoso technologijas (pvz., paleidimo ir kitus įrenginius, palydovus, robotų techniką, prietaisus ir jutiklius) ir veiklos koncepcijas nuo idėjos iki demonstravimo kosmose. Europa šiuo metu yra vienas iš trijų pirmaujančių kosmoso srities veiklą vykdančių subjektų, kurio veiklą daugiausia skatina valstybių narių investicijos per EKA ir nacionalines programas, tačiau, palyginus su investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą kosmoso srityje Jungtinėse Valstijose (pvz., apie 20 % viso NASA biudžeto) lygiu, darytina išvada, kad Europos dėmesys ateities kosmoso technologijoms ir prietaikoms turi būti didinamas visoje grandinėje, t. y.:

Tikslas – užtikrinti platesnį iš esamų, pasibaigusių ir būsimų Europos misijų palydovais gautų duomenų panaudojimą mokslo, viešojoje ir komercinėje srityse.

Kosmoso sistemos teikia informaciją, kurios dažniausiai neįmanoma gauti jokiu kitu būdu. Nepaisant pasaulinio lygio Europos misijų, skelbiami skaičiai rodo, kad iš Europos misijų gauti duomenys negali būti panaudoti taip, kaip iš JAV misijų gauti duomenys. Galima būtų panaudoti kur kas daugiau Europos palydovais gautų duomenų (mokslo, visuomeniniais ar komerciniais tikslais), jeigu būtų dedama daugiau pastangų tvarkyti, archyvuoti, patvirtinti, standartizuoti ir nuolat pateikti iš Europos misijų palydovais gautus duomenis, taip pat remti su šiais duomenimis susijusių naujų informacinių produktų ir paslaugų kūrimą, atitinkamais atvejais derinant su duomenimis, gautais iš antžeminių stebėjimo įrenginių. Inovacijų diegimas duomenų gavimo ir tvarkymo, duomenų sugretinimo ir duomenų sklaidos bei sąveikumo srityse, visų pirma skatinant prieigą prie Žemės mokslų duomenų ir metaduomenų ir keitimąsi jais, naudojant ir novatoriškas IRT grindžiamas bendradarbiavimo formas gali užtikrinti didesnę investicijų į kosmoso infrastruktūrą grąžą ir padėti spręsti visuomenės uždavinius. Kosmoso duomenų kalibravimas ir patvirtinimas (atskiroms priemonėms, tarp priemonių ir misijų, ir in-situ objektų atžvilgiu) yra labai svarbūs veiksniai veiksmingam palydovais gautų duomenų naudojimui visose srityse ir yra poreikis didinti iš kosmoso gautų duomenų standartizavimą ir nuorodų pagrindus.

Prieiga prie duomenų ir kosminių misijų naudojimas yra klausimas, kuriam spręsti reikia visuotinio koordinavimo. Žemės stebėjimo duomenys, suderinti metodai ir geriausia praktika yra iš dalies pasiekti koordinuojant veiklą su tarpvyriausybine organizacija „Žemės stebėjimo grupe“ (GEO), siekiančia išlaikyti Pasaulinę Žemės stebėjimo sistemų sistemą (GEOSS), kurioje Sąjunga dalyvauja, būtent visapusiškai panaudodama Copernicus programą. Bus remiamas spartus šių inovacijų diegimas atitinkamose prietaikose ir sprendimų priėmimo procesuose. Tai, be kita ko, apima duomenų panaudojimą tolesniems moksliniams tyrimams.

1.6.4. Europos mokslinių tyrimų, skirtų tarptautinėms kosmoso srities partnerystėms remti, užtikrinimas

Tikslas – remti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų indėlį į ilgalaikes tarptautines kosmoso srities partnerystes.

Nors palydovais gauta informacija suteikia didelę naudą vietos mastu, kosmoso įmonės yra iš esmės pasaulinio masto įmonės. Tai visų pirma yra akivaizdu kalbant apie kosminę grėsmę Žemei ir kosmoso sistemoms. Skaičiuojama, kad palydovų praradimas dėl kosmoso meteorologinių reiškinių ir kosminių šiukšlių per metus kainuoja maždaug 100 milijonų EUR. Daugelis kosmoso mokslo ir žvalgymo projektų taip pat yra pasaulinio masto. Pažangiausių kosmoso technologijų kūrimas vis dažniau vykdomas pasitelkiant tokias tarptautines partnerystes, todėl svarbiu sėkmės veiksniu Europos mokslininkams tyrėjams bei pramonei tampa galimybė dalyvauti tokiuose tarptautiniuose projektuose. Sąjungos indėlį į tokią pasaulinę veiklą kosmoso srityje reikia apibrėžti ilgalaikiuose strateginiuose veiksmų planuose (10 ir daugiau metų), derinant su Sąjungos kosmoso politikos prioritetais ir koordinuojant veiksmus su valstybėmis narėmis ir vidiniais Europos partneriais, pavyzdžiui, EKA ir nacionalinėmis kosmoso agentūromis, o prireikus ir su tarptautiniais partneriais bei su kosmoso srities veiklą vykdančių valstybių kosmoso agentūromis.

Kosmoso mokslinių tyrimų ir inovacijų įgyvendinimo prioritetai pagal programą „Horizontas 2020“ atitinka Sąjungos kosmoso politikos prioritetus, apibrėžtus Kosmoso tarybos ir 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikate „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“. Įgyvendinimas bus atitinkamais atvejais grindžiamas strateginėmis mokslinių tyrimų darbotvarkėmis, parengtomis konsultuojantis su valstybėmis narėmis, nacionalinėmis kosmoso agentūromis, EKA, Europos kosmoso pramonės suinteresuotaisiais subjektais (įskaitant MVĮ), akademine bendruomene, technologijų institutais ir Patariamąja grupe kosmoso klausimais. Kalbant apie dalyvavimą tarptautinėse įmonėse, mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė bus nustatyta bendradarbiaujant su Europos suinteresuotaisiais subjektais ir tarptautiniais partneriais (pvz., NASA, ROSCOSMOS ir JAXA).

Atitinkamais atvejais parama kosmoso technologijų taikymui bus teikiama vykdant atitinkamus konkrečius prioriteto „Visuomenės uždaviniai“ tikslus.

Programoje „Horizontas 2020“ bus sukurtos dvi priemonės (Nuosavo kapitalo priemonė ir Skolos priemonė), sudarytos iš kelių elementų. Nuosavo kapitalo priemonė ir Skolos priemonės MVĮ elementas bus įgyvendinami veiklą derinant su COSME kaip dviejų Sąjungos finansinių priemonių, pagal kurias teikiamas nuosavas kapitalas ir paskolos, skirti MVĮ moksliniams tyrimams, inovacijoms ir ekonomikos augimui remti, dalis.

Nuosavo kapitalo priemonė ir Skolos priemonė tam tikrais atvejais gali būti papildytos sutelkiant finansinius išteklius iš valstybių narių ar regionų, norinčių dalį jiems skirtų ESI fondų lėšų skirti toms priemonėms, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr.1303 /2013 ( 24 ).

Komisija galutiniams naudos gavėjams neteiks tiesiogiai, pavyzdžiui, paskolų, garantijų ar nuosavo kapitalo, bet įgalios finansų įstaigas teikti paramą visų pirma šiais būdais: rizikos pasidalijimu, garantijų schemomis ir investicijomis į nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą.

Pagal Skolos priemonę bus teikiamos paskolos atskiriems naudos gavėjams investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas; (priešpriešinės) garantijos finansų tarpininkams, teikiantiems paskolas naudos gavėjams; paskolų ir (priešpriešinių) garantijų deriniai; taip pat garantijos ir (arba) priešpriešinės garantijos nacionalinėms ar regioninėms paskolų finansavimo programoms. Pagal Skolos priemonę bus vykdoma paskolų poveikio ir rizikos mažinimo veikla ir teikiama parama specialiai MVĮ priemonei, atsižvelgiant į paklausos lygį (žr. II dalies 3 skirsnį „Inovacijos MVĮ“). Asignavimai iš Skolos priemonės gali būti jungiami su asignavimais iš Nuosavo kapitalo priemonės pagal vieną ar kelias integruotas schemas, su galimybe įtraukti dotacijas (įskaitant vienkartines išmokas). Taip pat gali būti teikiamos lengvatinės paskolos, konvertuojamosios paskolos, subordinuotosios paskolos, dalyvavimo paskolos, išperkamosios nuomos paskolos ir pakeitimas vertybiniais popieriais.

Kartu su paskolų ir garantijų teikimu remiantis rinkos vadovavimo ir pirmumo tvarkos principais tam tikri Skolos priemonės segmentai bus orientuoti į konkrečias politikos kryptis ir sektorius. Šiuo atžvilgiu tiksliniai biudžeto įnašai gali būti atitinkamais atvejais gauti iš:

Tokie biudžeto įnašai gali būti daromi arba papildomi bet kuriuo programos „Horizontas 2020“ metu.

Rizikos pasidalijimas ir kiti rodikliai įvairiuose politikos ar sektoriaus segmentuose gali skirtis, su sąlyga, kad jų vertės arba būsenos atitinka bendrąsias skolų priemonių taisykles. Be to, segmentų atžvilgiu gali būti laikomasi specialios ryšių strategijos bendroje Skolos priemonės propagavimo kampanijoje. Taip pat jei paskolų perspektyvumui įvertinti kuriame nors segmente reikalingos specialios žinios, nacionaliniu lygiu gali būti pasinaudota specialistų tarpininkų paslaugomis.

Skolos priemonės MVĮ linija skirta moksliniais tyrimais ir inovacijomis pagrįstoms MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms; pagal ją teikiamos paskolos viršys 150 000 EUR ir taip papildys COSME paskolų garantijų priemonės teikiamą MVĮ finansavimą. Pagal Skolos priemonės MVĮ liniją moksliniais tyrimais ir inovacijomis pagrįstoms MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms bus teikiamos ir mažesnės nei 150 000 EUR paskolos.

Skolos priemonės dauginamosios įtakos rodiklis – apibrėžiamas kaip visas finansavimas (t. y. Sąjungos finansavimas kartu su kitų finansų įstaigų indėliu), padalytas iš Sąjungos finansinio indėlio, – turėtų būti vidutiniškai 1,5 – 6,5, atsižvelgiant į taikomų operacijų pobūdį (rizikos lygis, tiksliniai naudos gavėjai ir konkreti atitinkama skolos finansinė priemonė). Daugiklio – apibrėžiamo kaip visos remiamų naudos gavėjų investicijos, padalytos iš Sąjungos finansinio indėlio, – poveikis turėtų būti lygus nuo 5 iki 20, taip pat atsižvelgiant į taikomų operacijų pobūdį.

Nuosavo kapitalo priemonė iš esmės bus skirta pradinių etapų rizikos kapitalo fondams ir viešiesiems bei privatiems fondų fondams, teikiantiems rizikos kapitalą ir (arba) tarpinio pobūdžio kapitalą individualaus portfelio įmonėms. Šios įmonės gali papildomai siekti skolos finansavimo iš finansinių tarpininkų, įgyvendinančių Skolos priemonę. Be to, taip pat bus nagrinėjamos galimybės pagal Nuosavo kapitalo priemonę remti neformalius investuotojus ir kitus galimus nuosavo kapitalo finansavimo šaltinius. Be to, tai galėtų apimti MVĮ priemonės trečios pakopos etapu teikiamą paramą, atsižvelgiant į paklausos lygį, taip pat paramą technologijų perdavimui (įskaitant mokslinių tyrimų rezultatų ir išradimų, padarytų viešųjų mokslinių tyrimų srityje, perdavimą gamybos sektoriui, pavyzdžiui, įrodant koncepciją).

Pagal Nuosavo kapitalo priemonę taip pat bus galima skirti plėtros ir augimo etapo investicijų, kartu taikant COSME numatytą Augimui skatinti skirtą nuosavo kapitalo priemonę (įskaitant investicijas į fondų fondus, kurių investuotojų bazė plati, ir įskaitant privačius institucinius ir strateginius investuotojus, taip pat nacionalines viešas ir pusiau viešas finansų įstaigas). Pastaruoju atveju investicijos pagal programos „Horizontas 2020“ Nuosavo kapitalo priemonę neturi viršyti 20 % visų Sąjungos investicijų, išskyrus daugiaetapių fondų atvejais, kai finansavimas pagal Augimui skatinti skirtą nuosavo kapitalo priemonę ir programai „Horizontas 2020“ skirtą Nuosavo kapitalo priemonę teikiamas proporcingai, atsižvelgiant į fondų investavimo politiką. Kaip ir Augimui skatinti skirtos nuosavo kapitalo priemonės atveju, Nuosavo kapitalo priemonė neturi būti naudojama įgyjamai įmonei išardyti skirtam akcijų išpirkimo ar pakeitimo kapitalui finansuoti. Komisija gali nuspręsti pakeisti 20 % ribą atsižvelgdama į kintančias rinkos sąlygas.

2 skirsnio pirmoje pastraipoje nurodyta Sąjungos nuosavo kapitalo finansinė priemonė, skirta MVĮ moksliniams tyrimams bei inovacijoms ir ekonomikos augimui, turi būti tinkamos apimties ir masto siekiant finansuoti novatoriškas bendroves nuo ankstyviausio etapo iki augimo ir plėtros, laikantis integruoto požiūrio.

Investicijų parametrai bus išdėstyti taip, kad specialieji politikos tikslai, įskaitant dėmesį konkrečioms potencialių naudos gavėjų grupėms, gali būti pasiekiami tebesilaikant į rinką ir paklausą orientuoto šios priemonės požiūrio.

Nuosavo kapitalo priemonės dauginamosios įtakos rodiklis – apibrėžiamas kaip visas finansavimas (t. y. Sąjungos finansavimas kartu su kitų finansų įstaigų indėliu), padalytas iš Sąjungos finansinio indėlio, – turėtų būti lygus maždaug 6, atsižvelgiant į rinkos ypatumus, o laukiamas daugiklio – apibrėžiamo kaip visos remiamų naudos gavėjų investicijos, padalytos iš Sąjungos finansinio indėlio, – poveikio rodiklis būtų vidutiniškai 18.

Šių abiejų priemonių įgyvendinimas bus patikėtas Europos investicijų banko grupei (EIB ir Europos investicijų fondui (toliau – EIF)) ir (arba) kitoms finansų įstaigoms, kurioms gali būti pavestas finansinių priemonių įgyvendinimas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012. Priemonių struktūra ir įgyvendinimas bus suderinti su tame reglamente išdėstytomis bendrosiomis finansinių priemonių nuostatomis ir su konkretesniais veiklos reikalavimais, kurie bus išdėstyti Komisijos gairėse. Naudojant finansines priemones turi būti: sukuriama akivaizdi europinė pridėtinė vertė, sukuriamas sverto poveikis ir papildomos nacionalinės priemonės.

Finansų tarpininkai, atrinkti subjektų, kuriems patikėtas finansinių priemonių įgyvendinimas pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 139 straipsnio 4 dalį remiantis atviromis, skaidriomis, proporcingomis ir nediskriminuojančiomis procedūromis, gali būti privačios finansų įstaigos, vyriausybinės arba pusiau vyriausybinės finansų įstaigos, nacionaliniai ir regioniniai valstybiniai bankai bei nacionaliniai ir regioniniai investicijų bankai.

Jų elementai gali būti sujungiami (su galimybe įtraukti dotacijas (įskaitant vienkartines išmokas) vienoje ar daugiau integruotų schemų, kuriomis remiamos konkrečios naudos gavėjų arba specialios paskirties projektų kategorijos, pvz., MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės, turinčios augimo potencialą, arba inovacinių technologijų plataus masto demonstraciniai projektai.

Jų įgyvendinimas bus remiamas taikant papildomas priemones. Šias priemones gali sudaryti techninė pagalba finansiniams tarpininkams, dalyvaujantiems vertinant paskolos paraiškos tinkamumą arba žinių turto vertę; pasirengimo investicijoms schemos, skirtos MVĮ brandinimui, instruktavimui bei kuravimui ir skatinančios jų sąveiką su potencialiais investuotojais; priemonės, skirtos atkreipti rizikos kapitalo bendrovių ir neformalių investuotojų dėmesį į novatoriškų MVĮ, dalyvaujančių Sąjungos finansavimo programose, augimo potencialą; schemos, skirtos pritraukti privačius investuotojus, galinčius paremti novatoriškų MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių augimą; veiksmai, kuriais siekiama pagerinti tarpvalstybinį ir daugelį šalių apimantį skolos ir nuosavo kapitalo finansavimą; schemos, skirtos skatinti filantropinius fondus ir individualius asmenis remti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, ir schemos, skirtos aktyvinti bendrų įmonių kūrimą ir skatinti šeimos bendrovių bei neformalių investuotojų veiklą.

Prireikus šios veiklos planavimo ir įgyvendinimo klausimais galima konsultuotis su tokiomis organizacijomis kaip regioninės valdžios institucijos, MVĮ asociacijos, prekybos rūmai ir atitinkami finansiniai tarpininkai.

Bus užtikrinamas šių priemonių ir COSME finansinių priemonių papildomumas.

Vykdant programą „Horizontas 2020“ visose srityse bus remiamos MVĮ. Šiuo tikslu bus nustatytos geresnės sąlygos MVĮ dalyvauti programoje „Horizontas 2020“. Be to, visų rūšių novatoriškoms MVĮ, rodančioms ryžtingą siekį vystytis, augti ir tapti tarptautinėmis, yra skirta speciali MVĮ priemonė. Ši priemonė bus skirta visų rūšių inovacijoms, įskaitant su technologijomis nesusijusias, socialines ir paslaugų inovacijas, su sąlyga, kad kiekviena veikla būtų sukurta akivaizdi europinė pridėtinė vertė. Tikslas – padėti panaikinti pradinio etapo didelės rizikos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo spragą, skatinti proveržio inovacijas ir didinti mokslinių tyrimų rezultatų pateikimą rinkai per privatųjį sektorių.

MVĮ skirta priemonė turi būti naudojama ir jai turi būti skiriamos atitinkamos lėšos siekiant visų konkrečių prioriteto „Visuomenės uždaviniai“ tikslų ir konkretaus tikslo „Didelio poveikio bei pramonės technologijos“, kad būtų pasiektas tikslas, kad MVĮ būtų skiriama ne mažiau kaip 20 % bendrų sujungtų biudžetų, skirtų visiems konkretiems prioriteto „Visuomenės uždaviniai“ tikslams ir konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.

Teikti paraiškas dėl finansavimo ir paramos galės tik MVĮ. Jos gali, atsižvelgdamos į savo poreikius, bendradarbiauti, įskaitant bendradarbiavimą sudarant subrangos sutartis moksliniams tyrimams ir plėtros darbui. Projektai turi aiškiai atitikti MVĮ interesus ir turėti joms potencialios naudos ir būti akivaizdaus europinio masto.

MVĮ priemonė apims visas mokslo, technologijų ir inovacijų sritis taikant požiūrį „iš apačios į viršų“ konkretaus visuomenės uždavinio arba didelio poveikio technologijos atžvilgiu, kad liktų pakankamai erdvės įvairioms perspektyvioms idėjoms, ypač tarpsektoriniams ir tarpdisciplininiams projektams, finansuoti.

MVĮ priemonė bus vykdoma taikant vieną centralizuotą valdymo sistemą, negriežtą administravimo tvarką ir vieno langelio principą. Ji įgyvendinama visų pirma nuolat vykdant atvirus konkursus taikant požiūrį „iš apačios į viršų“.

Pagal MVĮ priemonę bus teikiama supaprastinta ir etapinė parama. Jos trys etapai apims visą inovacijų ciklą. Perėjimas iš vieno etapo į kitą bus nenutrūkstamas, jei pirmesniame etape pasitvirtins, kad MVĮ projektas yra vertas tolesnio finansavimo. Teikiantieji paraiškas neprivalo paeiliui įveikti visų trijų etapų. Tuo pačiu metu visoms MVĮ bus prieinamas kiekvienas etapas.

Vienodas MVĮ priemonės skatinimas, įgyvendinimas ir stebėsena visoje programoje „Horizontas 2020“ užtikrins, kad MVĮ būtų paprasta ja naudotis. Remiantis esamais MVĮ paramos tinklais, pavyzdžiui, Europos įmonių tinklu ir kitais inovacijų veiklos paslaugų teikėjais, turi būti sukurta naudą gaunančioms MVĮ skirta kontrolės schema, kad būtų paspartinamas teikiamos paramos poveikis. Be to, bus išnagrinėtos sąsajų su atitinkamais nacionaliniais ir (arba) regioniniais tarpininkais galimybės, siekiant užtikrinti veiksmingą kuravimo schemos įgyvendinimą.

Bus įkurta speciali moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiamų MVĮ suinteresuotųjų subjektų ir ekspertų institucija, siekiant paskatinti ir papildyti konkrečias programos „Horizontas 2020“ MVĮ priemones.

Specialia veikla bus skatinamos į tarptautinę rinką orientuotos mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą vykdančių MVĮ inovacijos. Ji skirta aktyvią mokslinių tyrimų veiklą įvairiuose sektoriuose vykdančioms MVĮ, kurios taip pat turi pademonstruoti galinčios komerciškai panaudoti projekto rezultatus.

Šia veikla bus apimamos visos mokslo ir technologijos sritys, laikantis požiūrio „iš apačios į viršų“, kad būtų patenkintas mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vykdančių MVĮ poreikiai.

Ši veikla bus įgyvendinama pagal SESV 185 straipsnyje nurodytą iniciatyvą, susijusią su programa „Eurostars“ ir pakeičiančią ją pagal tarpiniame vertinime pateiktas gaires.

Bus remiama tarptautinė veikla, padedanti įgyvendinti ir papildanti konkrečias MVĮ priemones visoje programoje „Horizontas 2020“, visų pirma siekiant padidinti MVĮ inovacijų pajėgumus. Šią veiklą, be kita ko, gali sudaryti informuotumo didinimas, informavimas ir sklaida, mokymo ir judumo veikla, tinklų kūrimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, aukštos kokybės MVĮ skirtų paramos inovacijoms mechanizmų ir paslaugų, turinčių didelę pridėtinę Sąjungos vertę, kūrimas (pvz., intelektinės nuosavybės ir inovacijų valdymas, žinių perdavimas, novatoriškas IRT panaudojimas ir skaitmeninis MVĮ raštingumas), taip pat pagalba MVĮ užmezgant ryšius su mokslinių tyrimų ir inovacijų partneriais Sąjungoje, taip sudarant joms sąlygas įvaldyti technologiją ir vystyti inovacijų pajėgumus. Siekiant sukurti naujas pramonės vertės grandines, tarpininkaujančių organizacijų, atstovaujančių novatoriškų MVĮ grupėms, turi būti paprašyta vykdyti tarpsektorinę ir tarpregioninę inovacijų veiklą su MVĮ, turinčiomis tarpusavyje papildančias kompetencijas.

Ši veikla prireikus derinama su panašiomis nacionalinėmis priemonėmis. Numatoma glaudžiai bendradarbiauti su Nacionalinių informacijos centrų (NIC) tinklu. Nustatant nacionalines ir regionines pažangios specializacijos inovacijų strategijas bus siekiama sinergijos su Sąjungos sanglaudos politika.

Numatoma palaikyti glaudesnį ryšį su Europos įmonių tinklu (pagal COSME), užtikrinant jo veiklos koordinavimą su nacionaliniais informacijos centrais. Parama galėtų apimti platų spektrą veiksmų nuo geresnių informavimo ir konsultavimo paslaugų vykdant kuravimo, instruktavimo ir partnerių paieškos MVĮ, pageidaujančioms plėtoti tarpvalstybinius inovacijų projektus, veiklą iki inovacijų paramos paslaugų teikimo. Šia veikla bus sustiprintas vieno langelio principas, kurį taiko Europos įmonių tinklas, siekdamas paremti MVĮ, ir bus prisidėta prie geresnio šio tinklo matomumo regioniniu ir vietos lygiu.

Šia veikla bus teikiama parama tarptautinėms į rinką orientuotoms inovacijoms, kad būtų padidinti MVĮ inovacijų pajėgumai, gerinant bendrąsias inovacijų sąlygas, taip pat šalinant konkrečias kliūtis, kurios stabdo novatoriškų MVĮ, turinčių greito augimo potencialą, augimą. Bus teikiama specializuota parama inovacijoms (pvz., intelektinės nuosavybės teisių naudojimo, tiekėjų tinklų, paramos technologijų perdavimo įstaigoms ir strateginio projektavimo srityse) ir parama su inovacijomis susijusios viešosios politikos peržiūroms.

Veiksmingas sveikatos ugdymas, pagrįstas patikima faktinių duomenų baze, užkerta kelią ligoms, prisideda prie gerovės ir yra ekonomiškai efektyvus. Sveikatos ugdymas, vyresnių žmonių aktyvumo, gerovės ir ligų prevencijos skatinimas taip pat priklauso nuo sveikatą lemiančių veiksnių išmanymo, veiksmingų prevencinių priemonių, pavyzdžiui, vakcinų, veiksmingos sveikatos ir ligų priežiūros bei pasirengimo šioje srityje ir efektyvių patikros programų.

Siekiant, kad ligų, negalios, silpnumo ir sutrikusių funkcijų prevencijos, ankstyvo nustatymo, valdymo, gydymo ir išgydymo pastangos būtų sėkmingos, jos turi būti grindžiamos giliu ligas, negalias, silpnumą ir funkcijų sutrikimą sukeliančių priežasčių ir jų procesų bei poveikio, taip pat veiksnių, kurie lemia gerą sveikatą ir gerovę, išmanymu. Norint užtikrinti geresnį supratimą apie sveikatą ir ligas, reikės glaudžiai sieti fundamentinius, klinikinius, epidemiologinius ir socioekonominius mokslinius tyrimus. Taip pat labai svarbu užtikrinti veiksmingus duomenų mainus ir tokių duomenų susiejimą su realiais didelio masto kohortiniais tyrimais, be to, užtikrinti mokslinių tyrimų rezultatų taikymą klinikinėje praktikoje, visų pirma atliekant klinikinius tyrimus.

Vienas iš visuomenės uždavinių yra prisitaikyti prie naujų sveikatos priežiūros ir rūpybos sektoriams kylančių reikalavimų dėl visuomenės senėjimo. Norint, kad visoms amžiaus grupėms būtų toliau veiksmingai teikiamos sveikatos priežiūros ir rūpybos paslaugos, reikia dėti pastangas pagerinti ir paspartinti sprendimų priėmimo procesą prevencijos ir gydymo srityse, nustatyti geriausią praktiką sveikatos priežiūros ir rūpybos sektoriuje bei remti jos pavyzdžių sklaidą, didinti informuotumą ir remti integruotą rūpybą. Būtina užtikrinti geresnį senėjimo procesų supratimą ir su amžiumi susijusių ligų prevenciją, kad Europos piliečiai išliktų sveiki ir aktyvūs visą savo gyvenimą. Taip pat svarbu plačiai diegti technologines, organizacines ir socialines inovacijas, suteikiančias galimybę vyresnio amžiaus žmonėms, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms ir neįgaliesiems išlikti aktyviems ir nepriklausomiems. Imantis šių veiksmų bus prisidėta prie didesnės šių žmonių fizinės, socialinės bei psichinės gerovės ir ilgesnės tokios gerovės trukmės.

Šiuo konkrečiu tikslu, vykdant atitinkamą veiklą, turėtų būti sprendžiami klausimai, susiję su lėtine būkle ir lėtinėmis ligomis, įskaitant, bet ne tik, širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, medžiagų apykaitos ligas ir rizikos veiksnius, įskaitant diabetą, lėtinį skausmą, neurologinius, neurodegeneracinius, psichikos sveikatos ir dėl žalingų medžiagų vartojimo atsiradusius sutrikimus, retas ligas, antsvorį ir nutukimą, autoimunines ligas, reumatinių ir raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus ir įvairias skirtingų organų ligas, taip pat ūmias ligas ir įvairius funkcinius sutrikimus. Taip pat turėtų būti sprendžiami klausimai, susiję su infekcinėmis ligomis, įskaitant, bet ne tik, ŽIV/AIDS, tuberkuliozę ir maliariją, apleistas bei su skurdu susijusias ligas ir gyvūnų perduodamas ligas, kylančias epidemijas, pasikartojančias infekcines ligas (įskaitant su vandeniu susijusias ligas) ir didėjančio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsmę, taip pat profesines ligas ir su darbu susijusius sutrikimus.

Siekiant prevencijos ir gydymo metodus pritaikyti prie pacientų poreikių, reikėtų plėtoti tikslinę mediciną, kuri turi būti grindžiama ankstyva ligų diagnostika.

Visa ši veikla bus vykdoma taip, kad būtų teikiama parama viso mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklo metu, stiprinant Europos pramonės sektorių konkurencingumą ir kuriant naujas rinkos galimybes. Parama bus teikiama transliaciniams metodams, kuriais siekiama į sveikatos priežiūros pramonę integruoti kelis inovacijų proceso etapus.

1.1.1. Sveikatą lemiančių veiksnių išmanymas, sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos gerinimas

Geresnis sveikatą lemiančių veiksnių išmanymas yra reikalingas norint suteikti veiksmingo sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos pagrindą, be to, užtikrinus tokį išmanymą bus suteikta galimybė, remiantis turimais duomenų šaltiniais ir rodiklių sistemomis, parengti visapusiškus sveikatos ir gerovės Sąjungoje rodiklius. Bus tiriami aplinkos, elgsenos (įskaitant gyvenimo būdą), psichologiniai, organizaciniai, kultūriniai, socioekonominiai, biologiniai ir genetiniai veiksniai pačia plačiausia prasme. Taikomi metodai apims ilgalaikius kohortinius tyrimus ir jų sąsajų su įvairių „-omikų“ mokslinių tyrimų duomenimis tyrimus, sisteminės biomedicinos naudojimą, įskaitant atitinkamas sisteminės medicinos prietaikas, ir kitus metodus.

Visų pirma, siekiant užtikrinti geresnį aplinkos kaip sveikatą lemiančio veiksnio suvokimą, reikės laikytis tarpdisciplininio požiūrio, pagal kurį, be kita ko, būtų integruojami žmonėms svarbūs molekulinės biologijos, epidemiologijos ir toksikologijos metodai ir juos taikant gauti duomenys, pagal kuriuos būtų tiriami įvairių cheminių medžiagų veikimo būdai, bendras teršalų poveikis ir kiti stresą sukeliantys aplinkos ir klimato veiksniai, būtų vykdomi integruoti toksikologiniai bandymai ir ieškoma alternatyvų bandymams su gyvūnais. Reikalingos novatoriškos poveikio vertinimo koncepcijos, pagal kurias būtų naudojami naujos kartos biologiniai žymenys, grindžiami „-omikų“ ir epigenetikos principais, žmogaus biologiniu stebėjimu, individualiais poveikio vertinimais ir modeliavimu siekiant suprasti mišrų, kaupiamąjį ir atsirandantį poveikį, integruojant socioekonominius, kultūrinius, profesinius, psichologinius ir elgsenos veiksnius. Naudojant pažangias informacines sistemas bus tobulinamos sąsajos su aplinkos duomenimis.

Tokiu būdu gali būti įvertintos esamos ir numatytos strategijos bei programos ir remiamas strategijų įgyvendinimas. Analogiškai gali būti plėtojamos patobulintos elgsenos koregavimo intervencijos, rengiamos prevencinės ir švietimo programos, įskaitant programas, susijusias su sveikatos raštingumu mitybos, fizinės veiklos, vakcinacijos ir kitų pirminės sveikatos priežiūros intervencijų srityse.

Kad būtų galima kurti naujas ir geresnes prevencijos priemones, diagnozavimo, gydymo būdus ir reabilitacijos priemones, būtina pagerinti sveikatos ir ligų per visą žmogaus gyvenimo ciklą supratimą. Tarpdisciplininiai, fundamentiniai ir transliaciniai ligų patofiziologijos moksliniai tyrimai yra itin svarbūs siekiant pagerinti ligos procesų visų aspektų supratimą, įskaitant naują ribų tarp įprastų pakitimų ir ligų nustatymą remiantis molekuliniais duomenimis, ir patvirtinti bei naudoti mokslinių tyrimų rezultatus klinikinėje praktikoje.

Vykdant pamatinius mokslinius tyrimus bus kuriamos ir naudojamos naujos priemonės ir nauji biomedicininių duomenų kūrimo metodai, taip pat bus skatinamas toks kūrimas ir naudojimas, ir šie moksliniai tyrimai apims biovizualizavimą, „-omikas“, didelio našumo ir sisteminės medicinos metodus. Vykdant šią veiklą bus būtina užtikrinti glaudų fundamentinių ir klinikinių tyrimų ryšį ir ryšį su ilgalaikiais kohortiniais tyrimais (ir atitinkamomis mokslinių tyrimų sritimis), kaip apibūdinta pirmiau. Taip pat reikės užtikrinti glaudžias sąsajas su mokslinių tyrimų ir medicinos infrastruktūra (duomenų bazėmis, biobankais ir pan.) duomenų standartizavimo, saugojimo, dalijimosi jais ir prieigos prie jų tikslais, nes visi šie procesai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti kuo didesnį duomenų naudingumą ir skatinti novatoriškesnius bei veiksmingesnius duomenų rinkinių analizės ir derinimo būdus.

Žmonijai gresia naujos ir atsirandančios infekcijos, įskaitant zoonozinės kilmės infekcijas, taip pat infekcijos, atsirandančios dėl esamų patogenų atsparumo vaistams, dėl kitų tiesioginių ir netiesioginių klimato kaitos padarinių ir dėl tarptautinio žmonių judėjimo. Siekiant užtikrinti epidemijų modeliavimą ir efektyvų atsaką į pandemijas, būtini nauji arba patobulinti stebėjimo ir diagnozės metodai, išankstinio įspėjimo tinklai, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas ir pasirengimo kampanijos. Taip pat reikia dėti pastangas išlaikyti ir sustiprinti gebėjimus kovoti su vaistams atspariomis infekcinėmis ligomis.

1.2.1. Veiksmingų prevencijos ir patikros programų rengimas ir polinkio susirgti tam tikromis ligomis vertinimo tobulinimas

Prevencijos ir patikros programų kūrimas priklauso nuo ankstyvam rizikos identifikavimui ir ligos pradžios diagnozavimui skirtų biologinių žymenų (įskaitant funkcinius ir elgsenos žymenis) nustatymo, o jas rengiant turėtų būti remiamasi tarptautiniu mastu pripažintais kriterijais. Jų naudojimas priklauso nuo patikros metodų ir programų išbandymo ir patvirtinimo. Turėtų būti kaupiamos žinios ir rengiami metodai, kad būtų galima nustatyti klinikiniu požiūriu svarbiai padidėjusios ligos rizikos grupei priklausančius asmenis ir asmenų grupes. Nustačius didelės ligos rizikos grupei priklausančius asmenis ir asmenų grupes bus sudaryta galimybė kurti individualias, išskaidytas ir bendras veiksmingos ir ekonomiškai efektyvios ligų prevencijos strategijas.

Siekiant plėtoti naują ir efektyvesnę diagnostiką ir teranostiką, būtina užtikrinti geresnį sveikatos, ligų ir ligų procesų per visą gyvenimo ciklą supratimą. Bus plėtojami novatoriški ir jau naudojami metodai, technologijos ir priemonės, kad taikant ankstyvesnį ir tikslesnį diagnozavimą bei prognozavimą ir sudarant sąlygas prieinamam, labiau pacientui pritaikytam gydymui būtų užtikrintos daug geresnės ligų pasekmės.

Reikia veiksmingesnių prevencinių ir terapinių intervencijų bei vakcinų ir faktiniais duomenimis pagrįstų vakcinacijos schemų, kurios būtų taikomos įvairesnėms ligoms, įskaitant su skurdu susijusias ligas, pavyzdžiui, ŽIV/AIDS, tuberkuliozę, maliariją ir apleistas infekcines ligas bei kitas sunkias ligas. Šiuo tikslu turi būti užtikrintas geresnis ligos, ligos procesų ir jų sukeliamų epidemijų bei vykdomų klinikinių bandymų bei susijusių tyrimų supratimas.

Būtina remti kompleksinių paramos technologijų, skirtų vaistams, bioterapijoms, vakcinoms ir kitiems gydymo metodams, įskaitant transplantaciją, chirurgiją, genų ir ląstelių terapiją bei branduolinę mediciną, tobulinimą, užtikrinti, kad vaistų ir vakcinų kūrimo procesas būtų sėkmingesnis (įskaitant alternatyvius metodus, kuriais būtų pakeisti klasikiniai saugos ir efektyvumo bandymai, pavyzdžiui, naujų metodų kūrimas), kurti regeneracinės medicinos metodus, įskaitant kamieninių ląstelių naudojimu pagrįstus metodus, kurti naujus augalinius vaistus, įskaitant terapines vakcinas, kurti patobulintus medicinos ir pagalbinius prietaisus ir sistemas, gerinti palaikomąjį gydymą, išlaikyti ir didinti gebėjimus kovoti su ligomis ir imtis medicininių intervencijų, kurios priklauso nuo veiksmingų ir saugių antimikrobinių vaistų prieinamumo, ir kurti visapusiškus metodus, skirtus visų amžiaus grupių bendram sergamumui gydyti ir išvengti polifarmacijos. Padarius tokius patobulinimus bus sudarytos palankesnės sąlygos naujų, efektyvesnių, veiksmingų, tvarių ir personalizuoto ligų gydymo ir negalios bei silpnumo valdymo būdų plėtojimui, įskaitant pažangiąją terapiją ir ląstelių terapiją lėtinėms ligoms gydyti.

1.3.2. Žinių perkėlimas į klinikinę praktiką ir įvairaus masto inovaciniai veiksmai

Klinikiniai tyrimai yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti, kad biomedicinos žinios būtų pritaikytos gydant pacientus, ir todėl bus remiamas tokių tyrimų vykdymas ir jų praktikos gerinimas. Galimi pavyzdžiai – geresnių metodikų kūrimas, kad klinikinius tyrimus būtų galima orientuoti į atitinkamas gyventojų grupes, įskaitant tas, kurios serga kitomis susijusiomis šalutinėmis ligomis ir (arba) jau yra gydomos; intervencijų bei sprendimų lyginamojo efektyvumo nustatymas ir aktyvesnis duomenų bazių bei elektroninių sveikatos įrašų – klinikinių tyrimų ir žinių perkėlimo duomenų šaltinių – naudojimas. Bus remiami specialių retųjų vaistų ikiklinikiniai ir (arba) klinikiniai tyrimai. Analogiškai bus teikiama parama kitų rūšių intervencijų, pavyzdžiui, su savarankišku gyvenimu susijusių intervencijų, perkėlimui į realią aplinką.

1.4.1. Vyresnių žmonių aktyvumas ir savarankiškas gyvenimas bei kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka

Kad būtų galima priimti ekonomiškai efektyvius, naudotojui palankius sprendimus dėl senėjančios visuomenės ir žmonių su negalia aktyvaus, savarankiško gyvenimo bei kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos (namuose, darbo vietoje, viešose vietose ir t. t.), atsižvelgiant į lyčių skirtumus, reikia tarpdisciplininių pažangių ir taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų užtikrinant sąsajas su socioekonomikos, elgsenos, gerontologijos, skaitmeninės srities ir kitų sričių mokslu. Tai galioja įvairioje aplinkoje ir yra susiję su technologijoms, sistemoms ir paslaugoms, kuriomis gerinama gyvenimo kokybė ir žmogaus funkcijos, įskaitant judumą, pažangiomis individualiai pritaikytomis pagalbinėmis technologijomis, paslaugų ir socialine robotika ir kasdienį gyvenimą palengvinančia aplinka. Bus remiamos mokslinių tyrimų ir inovacijų bandomosios programos, skirtos sprendimų įgyvendinimui ir plačiam panaudojimui įvertinti. Bus akcentuotas galutinių naudotojų, naudotojų bendruomenių ir oficialiai arba neoficialiai priežiūros paslaugas teikiančių asmenų dalyvavimas.

1.4.2. Asmenų informuotumas ir galimybių patiems rūpintis savo sveikata sudarymas

Suteikus galimybę atskiriems asmenims visą gyvenimą gerinti savo sveikatą ir patiems ja rūpintis, bus užtikrinta, kad sveikatos priežiūros ir rūpybos sistemos būtų ekonomiškai efektyvesnės, sudarant sąlygas lėtines ligas valdyti už medicinos įstaigų ribų ir pagerinant sveikatos priežiūros rezultatus. Šiuo tikslu reikia vykdyti socioekonominių veiksnių ir kultūros vertybių, elgsenos ir socialinių modelių, nuostatų ir siekių mokslinius tyrimus, susijusius su personalizuotomis sveikatos priežiūros technologijomis, mobiliosiomis ir (arba) nešiojamosiomis priemonėmis, naujomis diagnostikos priemonėmis, stebėjimui skirtais jutikliais bei prietaisais ir personalizuotomis paslaugomis, įskaitant (bet ne vien tik tai) nanomedicina grindžiamas priemones, kuriomis būtų skatinamas sveikas gyvenimo būdas, gerovė, psichikos sveikata, savarankiška sveikatos priežiūra, geresnis piliečių ir sveikatos priežiūros profesionalų bendravimas, ligos bei negalios valdymui pritaikytos personalizuotos programos siekiant, inter alia, padidinti pacientų savarankiškumą, taip pat remiama žinių infrastruktūra. Bus kuriami ir bandomi sprendimai naudojant atviras inovacijų platformas, pavyzdžiui, vykdant socialinių ir paslaugų inovacijų plataus masto demonstracinius projektus.

1.5.1. Informacijos apie sveikatą gerinimas ir geresnis sveikatos duomenų naudojimas

Bus remiamas infrastruktūros ir informacijos struktūrų bei šaltinių (įskaitant duomenis, gautus iš kohortinių tyrimų, protokolų, duomenų rinkinių, rodiklių, sveikatos patikrinimo tyrimų ir pan.) integravimas ir duomenų standartizavimas, suderinamumas, saugojimas, dalijimasis duomenimis bei prieiga prie jų, kad tokie duomenys būtų tvarūs ilgą laikotarpį ir juos būtų galima tinkamai panaudoti. Reikėtų skirti dėmesio duomenų tvarkymui, žinių valdymui, modeliavimui, vizualizacijai, IRT saugumui ir su privatumu susijusiems klausimams. Visų pirma turi būti gerinamos galimybės gauti informaciją ir duomenis apie neigiamus gydymo rezultatus ir nepageidaujamą poveikį.

1.5.2. Mokslinių priemonių ir metodų gerinimas siekiant remti politikos formavimą ir reguliavimo poreikius

Būtina remti mokslinių priemonių, metodų ir statistikos mokslinius tyrimus, plėtojimą, integravimą ir naudojimą, kad būtų galima sparčiai, tiksliai ir prognozuojant įvertinti sveikatos intervencijų ir technologijų, įskaitant naujus vaistus, biologinius preparatus, pažangias terapijas ir medicinos prietaisus, saugą, veiksmingumą ir kokybę. Tai ypač svarbu norint užtikrinti naujus pasiekimus srityse, susijusiose su augaliniais vaistais, vakcinomis, antimikrobiniais vaistais, ląstelių / audinių ir genų terapija, organais ir transplantacija, specializuota gamyba, biobankais, naujais medicinos prietaisais, sudėtiniais produktais, diagnostikos / gydymo procedūromis, genetiniais tyrimais, sąveikumu ir e. sveikata, įskaitant privatumo aspektus. Analogiškai reikia remti pagerintas rizikos vertinimo metodikas, atitikties sistemas, bandymų būdus ir strategijas, susijusias su aplinka ir sveikata. Taip pat reikia remti atitinkamų pagalbinių metodų, skirtų pirmiau minėtų sričių etikos aspektų vertinimui, plėtojimą.

1.5.3. In silico metodo naudojimas medicinoje siekiant pagerinti ligų valdymą ir prognozavimą

Siekiant numatyti polinkį susirgti tam tikromis ligomis, ligos raidą ir galimą medicininio gydymo sėkmę gali būti naudojamos kompiuteriniu modeliavimu grindžiamos medicinos sistemos, naudojant konkrečius paciento duomenis ir remiantis sisteminės medicinos koncepcijomis bei fiziologiniu modeliavimu. Modeliavimas gali būti naudojamas siekiant remti klinikinius tyrimus, reakcijos į gydymą nuspėjamumą ir gydymo personalizavimą bei optimizavimą.

Paramos lėtinių ligų valdymui, be kita ko, neįgalių pacientų atveju, teikimas už medicinos įstaigų ribų taip pat priklauso nuo gilesnio bendradarbiavimo tarp sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir socialinės rūpybos ar neoficialios priežiūros paslaugų teikėjų. Bus remiamos mokslinių tyrimų ir inovacijų prietaikos, siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami remiantis platinama informacija apie fizinės ir psichikos sveikatos klausimus, įskaitant psichosocialinius aspektus, ir siekiant suteikti mokslinį pagrindą naujų sprendimų, įskaitant sąveikias nuotolines sveikatos priežiūros ir rūpybos paslaugas, plataus masto įdiegimui ir panaudojimui rinkoje. Be to, atsižvelgiant visų pirma į demografinius pokyčius, bus remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos siekiant pagerinti ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo organizavimą, taip pat inovacijos politikos ir valdymo srityje. Įgyvendinant naujus ir integruotus sprendimus priežiūros srityje siekiama asmenų įgalinimo ir turimų gebėjimų stiprinimo, taip pat daug dėmesio skiriama trūkumų atitaisymui.

1.6.2. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo efektyvumo ir produktyvumo optimizavimas ir skirtumų mažinimas priimant faktiniais duomenimis grindžiamus sprendimus ir skleidžiant geriausios praktikos pavyzdžius, inovacines technologijas bei metodus

Turi būti remiamas sisteminio požiūrio į sveikatos technologijų vertinimą ir sveikatos priežiūros sektoriaus ekonomiką plėtojimas, taip pat faktinių duomenų rinkimas ir geriausios praktikos pavyzdžių, inovacinių technologijų ir metodų skleidimas sveikatos priežiūros ir rūpybos sektoriuje, įskaitant IRT ir e. sveikatos prietaikas. Bus remiamos Europos ir trečiųjų šalių viešųjų sveikatos priežiūros sistemų reformos lyginamosios analizės ir jų vidutinės trukmės bei ilgalaikio ekonominio ir socialinio poveikio vertinimai. Bus remiamos sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų būsimų poreikių analizės tiek jų skaičiaus, tiek reikiamų įgūdžių atsižvelgiant į naujus priežiūros modelius požiūriu. Bus remiami sveikatos priežiūros skirtumų raidos, jų sąsajų su kitais ekonominiais bei socialiniais skirtumais ir šiems skirtumams Europoje ir už jos ribų mažinti skirtos politikos efektyvumo moksliniai tyrimai. Galiausiai turi būti remiamas sprendimų pacientų saugos srityje ir kokybės užtikrinimo sistemų, įskaitant pacientų vaidmenį, vertinimas.

Įgyvendinant šį konkretų tikslą bus, be kita ko, teikiama parama žinių bei technologijų perkėlimui ir kitų formų sklaidai, didelio masto bandomiesiems bei demonstraciniams veiksmams ir standartizavimui. Tokiu būdu bus paspartintas produktų bei paslaugų diegimas rinkoje ir patvirtinti priimtino masto sprendimai Europoje ir už jos ribų. Vykdant tokius veiksmus bus remiamas Europos pramonės konkurencingumas ir novatoriškų MVĮ dalyvavimas, be to, juos vykdant turės aktyviai dalyvauti visi suinteresuotieji subjektai. Bus siekiama sinergijos su kitomis susijusiomis tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus programomis ir veikla Sąjungos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Visų pirma bus siekiama sinergijos su veikla, plėtojama pagal programą „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“.

Sveikatos mokslo grupė bus mokslinis suinteresuotųjų subjektų centras, rengiantis mokslinių tyrimų duomenis sprendžiant šį visuomenės uždavinį. Ši mokslinė grupė teiks nuoseklią tikslinę su šiuo visuomenės uždaviniu susijusių kliūčių ir galimybių vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas mokslinę analizę, padės nustatyti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetus bei skatins visos Sąjungos mokslininkus joje dalyvauti. Aktyviai bendradarbiaudama su suinteresuotaisiais subjektais, ji padės kurti pajėgumus ir skatinti dalytis žiniomis bei glaudžiau bendradarbiauti šioje srityje visoje Sąjungoje.

Gali būti apsvarstyta galimybė remti atitinkamas bendro programavimo iniciatyvas (BPI) ir atitinkamas viešojo sektoriaus subjektų bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes.

Taip pat bus sukurtos tinkamos sąsajos su veiksmais pagal atitinkamas Europos inovacijų partnerystes ir atitinkamais Europos technologijų platformų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių aspektais.

2. APSIRŪPINIMO MAISTU SAUGUMAS, TVARUS ŽEMĖS ŪKIS IR MIŠKININKYSTĖ, MOKSLINIAI TYRIMAI JŪRŲ, LAIVYBOS IR VIDAUS VANDENŲ SRITYSE BEI BIOEKONOMIKA

Siekiant remti produktyvesnes, aplinką tausojančias, efektyviai išteklius naudojančias ir atsparias žemės ūkio ir miškininkystės sistemas, kuriomis būtų užtikrintas pakankamas maisto, pašarų, biomasės bei kitų žaliavų tiekimas ir užtikrinamos ekosistemų funkcijos, kartu saugant biologinę įvairovę ir remiant klestinčio kaimo pragyvenimo šaltinių vystymą, reikalingos tinkamos žinios, priemonės, paslaugos ir inovacijos. Vykdant mokslinius tyrimus ir inovacijas bus pasiūlyta sprendimų, kaip agronominius ir aplinkos apsaugos tikslus būtų galima integruoti į tvarią gamybą, taigi – padidinti žemės ūkio produktyvumą ir išteklių naudojimo efektyvumą, įskaitant vandens naudojimo efektyvumą, padidinti gyvūninės produkcijos ir augalų auginimo saugą, sumažinti žemės ūkio veikloje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, sumažinti atliekų susidarymą, sumažinti maistinių medžiagų ir kitų cheminių medžiagų išplovimą iš dirbamos žemės į sausumos ir vandens aplinką, sumažinti priklausomybę nuo augalinių baltymų importo į Europą, padidinti biologinės įvairovės lygį pirminėse gamybos sistemose ir skatinti biologinės įvairovės atkūrimą.

2.1.1. Gamybos efektyvumo didinimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos, užtikrinant tvarumą ir atsparumą

Bus vykdoma veikla siekiant padidinti produktyvumą ir augalų, gyvūnų bei gamybos sistemų gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai kintančių aplinkos / klimato sąlygų ir vis labiau senkančių gamtos išteklių. Taip sukurtos inovacijos padės visoje maisto ir pašarų tiekimo grandinėje pereiti prie mažai energijos suvartojančios, išmetamų teršalų kiekio bei susidarančių atliekų kiekio mažinimu grindžiamos ekonomikos ir sumažinti gamtos išteklių paklausą. Bus ne tik prisidedama prie apsirūpinimo maistu saugumo, bet ir bus sukurtos naujos galimybės biomasę ir žemės ūkio šalutinius produktus panaudoti įvairiose su maistu nesusijusiose srityse.

Bus ieškoma daugiadisciplininių požiūrių siekiant pagerinti augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų savybes, kartu užtikrinant efektyvų išteklių (vandens, žemės, dirvožemio, maistinių medžiagų, energijos ir kitų išteklių) naudojimą ir ekologinį kaimo vietovių vientisumą. Daug dėmesio bus skiriamas integruotoms ir įvairioms gamybos sistemoms ir agronominei praktikai, įskaitant tikslių technologijų ir intensyvesnės ekologinės veiklos metodų naudojimą siekiant suteikti naudos tiek tradiciniam, tiek ekologiniam žemės ūkiui. Taip pat bus skatinamas miestų ekologizavimas, miestų ir priemiesčių teritorijose taikant naujas žemės ūkio, sodininkystės ir miškininkystės formas. Į jas bus atsižvelgta sprendžiant klausimus, susijusius su naujais reikalavimais, taikomais augalų savybėms, auginimo metodams, technologijoms, rinkodarai ir miestų planavimui, šiuos aspektus siejant su žmogaus sveikata ir gerove, aplinka ir klimato kaita. Siekiant augalų ir gyvūnų prisitaikymo, sveikatos ir produktyvumo savybių genetinio tobulinimo reikės imtis visų tinkamų tradicinių bei modernių auginimo būdų ir užtikrinti genetinių išteklių išsaugojimą ir geresnį panaudojimą.

Deramas dėmesys bus skirtas dirvožemio valdymui siekiant padidinti kultūrinių augalų produktyvumą. Atsižvelgiant į bendrą tikslą – užtikrinti aukštos kokybės ir saugią maisto produktų gamybą – bus skatinama augalų ir gyvūnų sveikata. Vykdant veiklą augalų sveikatos ir augalų apsaugos srityje bus sukaupta daugiau žinių ir padidinta parama ekologiškų integruotų kenksmingų organizmų valdymo strategijų, produktų ir priemonių kūrimui siekiant užkirsti kelią patogenų atsiradimui, kontroliuoti kenksmingus organizmus bei ligas ir sumažinti iki derliaus nuėmimo ir po jo patiriamus derliaus nuostolius. Gyvūnų sveikatos srityje bus skatinamos ligų, įskaitant zoonozes, išnaikinimo arba veiksmingo valdymo strategijos ir moksliniai tyrimai atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje. Bus stiprinama integruota ligų, parazitų ir kenksmingų organizmų kontrolė – pradedant geresniu užkrėsto šeimininko ir patogeno sąveikos supratimu ir baigiant stebėjimu, diagnostika bei gydymo metodais. Ištyrus įvairios praktikos poveikį gyvūnų gerovei bus padedama spręsti visuomenei rūpimus klausimus. Veikla pirmiau išvardytose srityse bus grindžiama fundamentalesniais moksliniais tyrimais, kad būtų sprendžiami atitinkami biologiniai klausimai ir remiamas Sąjungos politikos plėtojimas ir įgyvendinimas; taip pat bus remiamasi atitinkamu šių sričių ekonominio ir rinkos potencialo vertinimu.

Žemės ūkis ir miškininkystė yra unikalios sistemos, teikiančios ne tik komercinius produktus, bet ir visuomenei skirtas platesnio masto viešąsias gėrybes (įskaitant kultūrinę ir rekreacinę vertę), ir atliekančios svarbias ekologines funkcijas, pavyzdžiui, funkcinę ir in situ biologinę įvairovę, apdulkinimą, vandens kaupimą ir reguliavimą, dirvožemio funkcijas, kraštovaizdį, erozijos mažinimą, atsparumą potvyniams ir sausroms ir anglies dioksido sekvestraciją / išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą bus padedama geriau suprasti pirminės gamybos sistemų ir ekosistemų funkcijų sudėtingą sąveiką ir bus remiamas šių viešųjų gėrybių teikimas ir funkcijų užtikrinimas, vykdant valdymo sprendimus, įgyvendinant sprendimų priėmimo priemones ir vertinant jų rinkos ir ne rinkos vertę. Konkretūs nagrinėtini klausimai apima kaimo vietovių ir priemiesčių bei miestų teritorijų ūkininkavimo / miškininkystės sistemų ir kraštovaizdžio modelių, kuriuos taikant galima pasiekti šiuos tikslus, nustatymą. Pasikeitus aktyviam žemės ūkio sistemų valdymui, įskaitant technologijų naudojimą ir kitokios praktikos taikymą, sumažės žemės ūkio sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir padidės žemės ūkio sektoriaus pajėgumai prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio.

2.1.3. Kaimo vietovių savarankiškumo didinimas, parama politikai ir kaimo inovacijoms

Kaimo bendruomenių vystymosi galimybės bus sutelktos stiprinant tokių bendruomenių pajėgumus pirminės gamybos bei ekosistemų funkcijų užtikrinimo srityje ir atveriant galimybes naujų ir įvairių rūšių produktų (įskaitant maisto, pašarų, medžiagų ir energijos) gamybai, atitinkančias augančią mažo anglies dioksido kiekio ir trumpos grandinės pristatymo sistemų paklausą. Turi būti vykdomi socioekonominiai moksliniai tyrimai ir mokslo bei visuomenės tyrimai, kartu kuriant naujas koncepcijas ir institucines inovacijas, kad būtų užtikrinta kaimo vietovių sanglauda ir užkirstas kelias ekonominei ir socialinei marginalizacijai, skatinamas ekonominės veiklos įvairinimas (įskaitant paslaugų sektorių), užtikrinti tinkami kaimo ir miesto vietovių santykiai, taip pat sudarytos palankesnės sąlygos keitimuisi žiniomis, demonstracinei veiklai, inovacijoms bei sklaidai ir skatinamas dalyvavimo principu grindžiamas išteklių valdymas. Taip pat reikia išnagrinėti, kaip viešosiomis gėrybėmis kaimo vietovėse gali būti suteikiama socioekonominė nauda vietos / regionų lygiais. Regionų ir vietos lygiais apibrėžti inovacijų poreikiai bus papildyti tarpsektoriniais mokslinių tyrimų veiksmais tarptautiniu, tarpregioniniu ir Europos lygiais. Vykdant mokslinių tyrimų projektus bus teikiamos reikiamos analitinės priemonės, rodikliai, integruoti modeliai bei numatoma ateities perspektyvų veikla ir tokiu būdu jais bus teikiama parama politinius sprendimus priimantiems subjektams bei kitiems subjektams įgyvendinant, stebint ir vertinant atitinkamas strategijas, politiką ir teisės aktus, skirtus ne tik kaimo vietovėms, bet ir visai bioekonomikai. Priemonių ir duomenų taip pat reikia tam, kad būtų galima tinkamai vertinti galimus įvairių išteklių (žemės, vandens, dirvožemio, maistinių medžiagų, energijos ir kitų išteklių) naudojimo ir bioekonomikos produktų derinimo būdus. Bus atliekamas socioekonominis ir lyginamasis ūkininkavimo / miškininkystės sistemų ir jų tvarumo vertinimas.

Siekiama tvariai gaminti biologinius produktus, užtikrinti ekosistemas, funkcijas (įskaitant su vandeniu susijusias ir klimato kaitos švelninimo funkcijas) ir gaminti pakankamai biomasės, tinkamai atsižvelgiant į ekonominius, ekologinius ir socialinius miškininkystės aspektus ir į regioninius skirtumus. Apskritai vykdant veiklą miškininkystės sektoriuje bus siekiama skatinti veisti daugiafunkcinius miškus, kurie suteiktų įvairios ekologinės, ekonominės ir socialinės naudos. Vykdant veiklą daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kad būtų toliau plėtojamos tvarios miškininkystės sistemos, kurios suteiktų galimybę spręsti su visuomenės uždaviniais ir poreikiais, įskaitant miškų savininkų poreikius, susijusius uždavinius, nustačius daugiafunkcines koncepcijas, kuriomis poreikis užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą būtų suderintas su poreikiu atsižvelgti į klimato kaitą. Tokioms tvarioms miškininkystės sistemoms tenka itin svarbus vaidmuo stiprinant miškų atsparumą bei biologinės įvairovės apsaugą ir tenkinant poreikį patenkinti padidėjusią biomasės paklausą. Ši veikla turės būti grindžiama moksliniais tyrimais medžių sveikatos, miško apsaugos nuo gaisro ir miško atkūrimo po gaisro.

2.2. Tvarus ir konkurencingas žemės ūkio maisto produktų sektorius siekiant saugios ir sveikos mitybos

Turi būti sprendžiamas vartotojų poreikių gauti saugių, sveikų, aukštos kokybės ir įperkamų maisto produktų klausimas, kartu atsižvelgiant į maisto vartojimo įpročių ir maisto bei pašarų gamybos poveikį žmogaus sveikatai, aplinkai ir pasaulinei ekosistemai. Bus sprendžiami apsirūpinimo maistu bei pašarais saugumo ir jų saugos, Europos žemės ūkio maisto produktų pramonės konkurencingumo ir maisto produktų gamybos, tiekimo ir vartojimo tvarumo klausimai, atsižvelgiant į visą maisto tiekimo grandinę ir susijusias funkcijas (ir tradicines, ir ekologines) nuo pirminės gamybos iki vartojimo. Toks požiūris padės užtikrinti maisto saugą ir apsirūpinimo maistu saugumą visiems Europos gyventojams ir panaikinti badą pasaulyje, sumažinti su maistu ir mityba susijusių ligų keliamą naštą, skatinant pereiti prie sveikos ir tvarios mitybos, šviečiant vartotojus ir diegiant inovacijas žemės ūkyje ir maisto pramonėje, sumažinti vandens ir energijos suvartojimą perdirbant, vežant ir platinant maisto produktus, ne vėliau kaip 2030 m. 50 % sumažinti maisto atliekų kiekį ir visus aprūpinti labai įvairiu sveiku, aukštos kokybės ir saugiu maistu.

Bus sprendžiami su vartotojų prioritetais, požiūriu, poreikiais, elgesiu, gyvenimo būdu ir švietimu, taip pat kultūriniu maisto kokybės aspektu susiję klausimai ir stiprinamas vartotojų ir maisto tiekimo grandinės mokslinių tyrimų bendruomenės bei jos suinteresuotųjų subjektų ryšių palaikymas, kad būtų gerinamas visuomenės supratimas apie maisto produktų gamybą apskritai, suteikta galimybė pagrįstai pasirinkti, sudarytos sąlygos tvariam ir sveikam vartojimui ir būtų pagerintas tokių galimybių suteikimo bei vartojimo poveikis gamybai, integraciniam augimui ir gyvenimo kokybei, ypač pažeidžiamų grupių atveju. Vykdant socialines inovacijas bus atsižvelgiama į visuomenės uždavinius, o taikant vartojimo tyrimų inovacinius prognozavimo modelius ir metodikas bus pateikta palyginamųjų duomenų ir sukurtas pagrindas atsakomiesiems veiksmams į Sąjungos politikos poreikius.

Bus sprendžiami klausimai, susiję su mitybos poreikiais, subalansuota mityba ir maisto poveikiu fiziologinėms funkcijoms, fizinei ir psichinei savijauta, taip pat ryšiai tarp mitybos, demografinių tendencijų (pavyzdžiui, senėjimo) ir lėtinių ligų bei sveikatos sutrikimų. Bus nustatyta, kokių sprendimų ir inovacijų reikia mitybos srityje, kad būtų užtikrinti patobulinimai sveikatos ir gerovės srityje. Cheminė ir mikrobinė maisto ir pašarų tarša, jos rizika ir poveikis bei alergenai bus analizuojami, vertinami, stebimi, kontroliuojami ir atsekami visose maisto, pašarų ir geriamojo vandens tiekimo grandinėse – nuo gamybos ir sandėliavimo iki perdirbimo, pakavimo, platinimo, aprūpinimo maistu bei gėrimais paslaugų teikimo ir paruošimo namuose. Pasitelkus inovacijas maisto saugos srityje, pagerintas rizikos vertinimo ir rizikos bei naudos vertinimo priemones ir informavimui apie riziką skirtas priemones, taip pat nustačius griežtesnius maisto saugos standartus, kurie turi būti įgyvendinti visoje maisto tiekimo grandinėje, Europoje padidės vartotojų pasitikėjimas ir jų apsauga. Pasauliniu mastu sugriežtinti maisto saugos standartai taip pat padės stiprinti Europos maisto pramonės konkurencingumą.

Į būtinybę maisto ir pašarų pramonės sektoriuose spręsti uždavinius, susijusius su socialiniais, aplinkos, klimato ir ekonominiais pokyčiais (tiek vietos, tiek pasauliniu mastu), bus atsižvelgiama visuose maisto ir pašarų gamybos grandinės etapuose, įskaitant maisto kūrimą, perdirbimą, pakavimą, proceso kontrolę, atliekų kiekio mažinimą, šalutinių produktų kainų nustatymą ir gyvūninės kilmės šalutinių produktų saugų naudojimą arba naikinimą. Remiantis mokslo duomenimis, bus kuriamos novatoriškos ir tvarios efektyvaus išteklių naudojimo technologijos bei procesai ir įvairūs, saugūs, sveiki, įperkami ir aukštos kokybės produktai. Taip bus stiprinamas Europos maisto tiekimo grandinės inovacijų potencialas, didinamas jos konkurencingumas, didinamas ekonomikos augimas bei užimtumas ir sudaryta galimybė Europos maisto pramonei prisitaikyti prie pokyčių. Kiti aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra atsekamumas, logistika ir paslaugos, socialiniai bei ekonominiai ir kultūriniai veiksniai, gyvūnų gerovė ir kiti etiniai klausimai, maisto tiekimo grandinės atsparumas su aplinka ir klimatu susijusiai rizikai, maisto tiekimo grandinės veiklos ir kintančių mitybos bei gamybos sistemų neigiamo poveikio aplinkai apribojimas.

Viena pagrindinių gyvųjų vandens išteklių savybių – jie atsinaujina, o tausojantis jų naudojimas priklauso nuo vandens ekosistemų nuodugnaus išmanymo ir jų aukštos kokybės bei produktyvumo. Bendras tikslas – valdyti gyvuosius vandens išteklius siekiant užtikrinti, kad naudojantis Europos vandenynais, jūromis ir vidaus vandenimis būtų suteikta kuo didesnė socialinė ir ekonominė nauda / pelnas.

Tai apima poreikį optimizuoti tvarų žuvininkystės ir akvakultūros indėlį į aprūpinimą maistu pasaulinės ekonomikos sąlygomis bei sumažinti didelę Sąjungos priklausomybę nuo jūros produktų importo (apie 60 % visų Europoje suvartojamų jūros produktų yra importuojama, o Sąjunga yra didžiausia pasaulyje žuvininkystės produktų importuotoja) ir skatinti su jūra ir laivyba susijusių inovacijų diegimą naudojant biotechnologijas, kad būtų skatinamas pažangus „mėlynasis“ augimas. Vadovaujantis dabartinėmis politikos sistemomis, visų pirma integruota jūrų politika ir Jūrų strategijos pagrindų direktyva ( 25 ), vykdant mokslinių tyrimų veiklą bus remiamas ekosistemomis grindžiamas požiūris į gamtinių išteklių valdymą bei naudojimą, kartu sudarant sąlygas tvariam jūrų išteklių naudojimui ir tvariam naudojimuisi jūrų paslaugomis, ir susijusių sektorių ekologizavimas.

Naujoje bendroje žuvininkystės politikoje, Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje ir 2020 m. Sąjungos biologinės įvairovės strategijoje raginama užtikrinti, kad Europos žuvininkystė būtų tvaresnė, konkurencingesnė ir labiau tausojanti aplinką. Perėjimas prie ekosistemomis grindžiamo požiūrio į žuvininkystės valdymą pareikalaus nuodugnaus jūrų ekosistemų išmanymo. Siekiant pagerinti supratimą apie tai, dėl kokių priežasčių jūrų ekosistemos tampa sveikos ir produktyvios, ir siekiant įvertinti ir sušvelninti žuvininkystės poveikį jūrų ekosistemoms (įskaitant giliųjų vandenų ekosistemas), bus kuriamos naujos žinios, priemonės ir modeliai. Bus kuriamos naujos išteklių surinkimo strategijos ir technologijos, kurias pasitelkus bus teikiamos paslaugos visuomenei kartu išlaikant sveikas jūrų ekosistemas. Bus įvertintas valdymo galimybių socialinis ir ekonominis poveikis. Taip pat bus tiriamas aplinkos pokyčių, įskaitant klimato kaitą, poveikis bei prisitaikymas prie jų ir naujos vertinimo ir valdymo priemonės, kuriomis būtų mažinama rizika ir neaiškumai. Vykdant veiklą bus remiami moksliniai tyrimai, susiję su žuvų populiacijų biologija, genetika ir dinamika, pagrindinių rūšių vaidmeniu ekosistemose, žuvininkystės veikla ir jos stebėsena, elgsena žuvininkystės sektoriuje bei prisitaikymu prie naujų rinkų (pavyzdžiui, ekologinis ženklinimas) ir žuvininkystės pramonės sektoriaus dalyvavimu priimant sprendimus. Taip pat bus sprendžiami klausimai, susiję su bendru jūrų erdvės naudojimu kartu vykdant kitą veiklą, ypač pakrantės zonoje, ir tokio naudojimo socioekonominiu poveikiu.

Tvari akvakultūra turi didelį potencialą siekiant kurti sveikus, saugius ir konkurencingus produktus, pritaikytus pagal vartotojų poreikius ir prioritetus, taip pat teikti aplinkosaugos paslaugas (bioremediacija, žemės valdymas ir vandentvarka ir kt.) ir gaminti energiją, tačiau Europoje šis potencialas dar nėra visiškai realizuotas. Žinios ir technologijos bus stiprinamos visais aspektais, susijusiais su nustatytų rūšių jaukinimu ir naujų rūšių diversifikacija, kartu atsižvelgiant į akvakultūros ir vandens ekosistemų sąsajas, kad būtų sumažintas akvakultūros poveikis aplinkai, taip pat į klimato kaitos poveikį ir būdus, kaip šis sektorius gali prie jo prisitaikyti. Visų pirma būtina toliau vykdyti mokslinius tyrimus, susijusius su auginamų vandens organizmų sveikata ir ligomis (įskaitant prevencijos ir švelninimo priemones bei metodus), mitybos klausimais (įskaitant alternatyvių akvakultūrai pritaikytų ingredientų ir pašarų kūrimą) ir dauginimusi bei veisimu – tai yra vienos iš pagrindinių kliūčių darniam Europos akvakultūros vystymui. Taip pat bus skatinamos inovacijos tvarių gamybos sistemų (vidaus vandenyse, pakrantės zonoje ir atviroje jūroje) srityje. Taip pat bus atsižvelgta į Europos atokiausios periferijos ypatumus. Taip pat bus skirta dėmesio šio sektoriaus socialinių ir ekonominių aspektų supratimui, kad būtų remiama ekonomiškai efektyvi ir efektyviai energiją vartojanti gamyba, atitinkanti rinkos ir vartotojų poreikius, kartu užtikrinant konkurencingumą ir investuotojams bei gamintojams patrauklias perspektyvas.

Tebėra neištirta daugiau kaip 90 % jūrų biologinės įvairovės, taigi yra daug galimybių atrasti naujų rūšių ir naujų taikymo galimybių jūrų biotechnologijų srityje; numatoma, kad įgyvendinus tokias galimybes šio sektoriaus metinis augimas padidės 10 %. Bus teikiama parama, kad būtų toliau tiriamas ir išnaudojamas jūrų biologinės įvairovės ir vandens biomasės teikiamas didelis potencialas, siekiant į rinkas diegti novatoriškus ir tvarius procesus, produktus bei paslaugas, kurie galėtų būti taikomi įvairiuose sektoriuose, įskaitant chemijos ir medžiagų pramonę, žuvininkystės ir akvakultūros bei farmacijos, energijos tiekimo ir kosmetikos pramonę.

2.4. Tvarūs ir konkurencingi biologinės pramonės sektoriai ir Europos bioekonomikos plėtojimo rėmimas

Bendras tikslas – paspartinti perėjimą nuo iškastiniu kuru grindžiamų Europos pramonės sektorių prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, efektyviai išteklius naudojančių ir tvarių sektorių. Vykdant mokslinius tyrimus ir inovacijas bus sukurta priemonių Sąjungos priklausomybei nuo iškastinio kuro sumažinti ir taip bus prisidėta prie 2020 m. energetikos ir kovos su klimato kaita politikos tikslų įgyvendinimo (10 % transporto kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių užtikrinimas ir 20 % išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas). Skaičiavimai rodo, kad perėjus prie biologinių žaliavų ir biologinių apdorojimo metodų iki 2030 m. galėtų būtų sutaupyta iki 2,5 milijardo tonų CO2 ekvivalento per metus, taip žymiai padidinant biologinių žaliavų ir naujų vartotojų produktų rinkas. Norint išnaudoti šias galimybes, reikia sukurti plačią žinių bazę ir kurti atitinkamas (bio)technologijas, daugiausia dėmesio skiriant trims esminiams elementams: a) dabartinių iškastiniu kuru grindžiamų procesų keitimui procesais, grindžiamais efektyvaus išteklių naudojimo ir energijos vartojimo biotechnologijomis; b) patikimų, tvarių ir tinkamų biomasės, šalutinių produktų ir atliekų srautų tiekimo grandinių ir plataus biologinio perdirbimo įmonių tinklo visoje Europoje sukūrimui ir c) paramai biologinių produktų ir procesų rinkos kūrimui, atsižvelgiant į susijusią riziką ir naudą. Bus siekiama sinergijos su konkrečiu tikslu „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.

Didelės pažangos pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios pramonės bus siekiama atrandant ir panaudojant žemės ir vandens biologinius išteklius, kartu kuo labiau sumažinant neigiamą poveikį aplinkai ir vandens naudojimo rodiklį, pavyzdžiui, sukuriant uždarąsias maistinių medžiagų grandines, be kita ko, tarp miestų ir kaimo vietovių. Turėtų būti nagrinėjamas galimas įvairių biomasės naudojimo būdų derinimas. Veikla turėtų būti nukreipta į nemaistinę konkurencingą biomasę, tuo pačiu atsižvelgiant į susijusių žemės naudojimo sistemų tvarumą. Bus siekiama kurti naujas ypatybes bei funkcijas turinčius ir didesnio tvarumo biologinius produktus ir biologiškai aktyvius junginius, skirtus pramonei ir vartotojams. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių, biologinių atliekų ir šalutinių produktų ekonominė vertė bus kuo labiau didinama taikant naujus ir efektyvaus išteklių naudojimo procesus, be kita ko, miestų biologines atliekas paverčiant žemės ūkyje panaudojamomis medžiagomis.

Bus remiama veikla, kuria būtų skatinami tvarūs biologiniai produktai, tarpinės cheminės medžiagos ir bioenergija / biokuras, pirmiausia laikantis pakopinio požiūrio, pagal kurį prioritetas teikiamas didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Bus kuriamos technologijos ir strategijos žaliavų tiekimui užtikrinti. Biomasės rūšių, skirtų naudoti antrosios ir trečiosios kartos biologinio perdirbimo įmonėse, įskaitant miškininkystės produktus, biologines atliekas ir pramonės šalutinius produktus, įvairovės išplėtimas padės išvengti konfliktų dėl maisto / kuro ir remti Sąjungos kaimo vietovių ir pakrančių rajonų ekonominį ir aplinką tausojantį vystymąsi.

Paklausos priemonės atvers naujas rinkas biotechnologijų inovacijoms. Standartizavimas ir sertifikavimas Sąjungos ir tarptautiniu lygiais yra reikalinga, be kita ko, biologinių produktų turiniui, produktų funkcijoms ir biologiniam skaidumui nustatyti. Reikia toliau vystyti gyvavimo ciklo analizės metodikas bei koncepcijas ir nuolat jas pritaikyti prie mokslo ir pramonės pažangos. Laikoma, kad mokslinių tyrimų veiklai, kuria remiamas produktų ir procesų standartizavimas (įskaitant tarptautinių standartų derinimą), ir reguliavimo veiklai biotechnologijų srityje tenka itin svarbus vaidmuo norint remti naujų rinkų kūrimą ir realizuoti prekybos galimybes.

Siekiama didinti Sąjungos jūrų ir vandenynų poveikį visuomenei ir ekonomikos augimui naudojant jūrų išteklius, taip pat naudojant įvairius jūrų energijos išteklius ir įvairiais būdais panaudojant jūrų išteklius. Daugiausia dėmesio skiriama veiklai, susijusiai su jūrų ir laivybos moksliniais ir technologiniais uždaviniais, siekiant panaudoti įvairiuose jūrų ir laivybos pramonės sektoriuose esančias jūrų ir vandenynų galimybes ir kartu apsaugoti aplinką bei prisitaikyti prie klimato kaitos. Sprendžiant visus su programa „Horizontas 2020“ susijusius uždavinius ir vykdant visus jos prioritetus bus vadovaujamasi suderintu strateginiu požiūriu į jūrų ir laivybos mokslinius tyrimus, todėl bus lengviau įgyvendinti atitinkamų sričių Sąjungos politiką, kad būtų pasiekti svarbiausi mėlynojo augimo tikslai.

Dėl to, kad jūrų ir laivybos moksliniai tyrimai yra tarpdisciplininio pobūdžio, bus stengiamasi veiklą glaudžiai derinti su kitomis programos „Horizontas 2020“ dalių veiklomis, visų pirma susijusiomis su prioriteto „Visuomenės uždaviniai“ konkrečiu tikslu „Kova su klimato kaita, aplinka, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavos“, ir vykdyti bendrą veiklą.

Veikla bus remiama siekiant didinti dabartinį sąmoningumą jūrų ekosistemų veikimo bei vandenynų ir atmosferos sąveikos klausimais. Dėl to padidės gebėjimas įvertinti vandenynų poveikį klimatui ir klimato kaitos bei vandenynų rūgštėjimo poveikį jūrų ekosistemoms ir pakrančių zonoms.

Siekiant skatinti ilgalaikį, tvarų laivybos augimą ir kurti sinergiją visuose laivybos sektoriuose, reikia taikyti integruotą požiūrį. Mokslinių tyrimų veikla daugiausia dėmesio bus skiriama jūrų aplinkos išsaugojimui ir jūrinės veiklos ir produktų poveikiui ne jūrų sektoriams. Tai leis daryti pažangą ekologinių inovacijų srityje, pavyzdžiui, kuriant naujus produktus, procesus ir taikant valdymo koncepcijas, taikant įrankius ir priemones siekiant įvertinti ir sušvelninti žmonių veiklos poveikį jūrų aplinkai, kad būtų galima toliau siekti tvaraus jūrinės veiklos valdymo.

2.5.3. Kompleksinės koncepcijos ir technologijos, sudarančios sąlygas laivybai augti

Pažanga kompleksinių didelio poveikio technologijų (pvz., IRT, elektronika, nanomedžiagos, lydiniai, biotechnologijos ir kt.) srityje ir nauji pokyčiai ir sampratos inžinerijoje ir toliau sudarys sąlygas augti. Veikla leis labai išsiveržti į priekį jūrų ir laivybos mokslinių tyrimų ir vandenynų stebėjimo srityje (pvz., tyrimai jūros giluminiuose vandenyse, stebėjimo sistemos, jutikliai, automatizuotos veiklos stebėsenos ir priežiūros sistemos, jūrų biologinės įvairovės tyrinėjimas, jūriniai geopavojai bei nuotolinio valdymo transporto priemonės ir kt.). Siekiama sumažinti poveikį jūrų aplinkai (pvz., povandeninis triukšmas bei invazinių rūšių įveisimas ir jūros ir sausumos teršalai) ir sumažinti anglies dioksido išmetimo dėl žmogaus veiklos rodiklį. Kompleksinės didelio poveikio technologijos padės įgyvendinti Sąjungos jūrų ir jūrininkystės politiką.

Bus ne tik naudojamasi bendro pobūdžio išorės rekomendacijų šaltiniais, bet ir siekiama konkrečių Nuolatinio žemės ūkio tyrimų komiteto konsultacijų įvairiais klausimais, įskaitant strateginius aspektus, susijusius su jo vykdoma prognozavimo veikla, ir nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu vykdomų žemės ūkio tyrimų koordinavimą. Taip pat bus sukurtos tinkamos sąsajos su veiksmais pagal atitinkamas Europos inovacijų partnerystes ir atitinkamais Europos technologijų platformų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių aspektais.

Mokslinių tyrimų rezultatų poveikis ir sklaida bus aktyviai remiami visos projektų vykdymo trukmės metu vykdant konkrečius ryšių palaikymo veiksmus, keičiantis žiniomis ir įtraukiant įvairius subjektus. Įgyvendinant bus derinama įvairių rūšių veikla, įskaitant svarbią demonstracinę ir bandomąją veiklą. Bus skatinama sudaryti lengvą ir atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų ir geriausios praktikos pavyzdžių.

Teikiant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) specialiai skirtą paramą bus sudarytos sąlygos aktyvesniam ūkių, žvejų ir kitų rūšių MVĮ dalyvavimui mokslinių tyrimų ir demonstracinėje veikloje. Bus atsižvelgiama į konkrečius pirminės gamybos sektoriaus poreikius, susijusius su inovacijų paramos paslaugomis ir informavimo struktūromis. Įgyvendinant bus derinama įvairių rūšių veikla, įskaitant keitimosi žiniomis veiksmus, kurią vykdant bus užtikrintas aktyvus ūkininkų arba kitų pirminių gamintojų ir tarpininkų dalyvavimas, kad būtų padarytos išvados dėl galutinių naudotojų poreikių mokslinių tyrimų srityje. Bus skatinama sudaryti lengvą ir atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų ir geriausios praktikos pavyzdžių.

Siekiant paspartinti naujų biologinių produktų ir paslaugų diegimą rinkoje, bus remiami standartizavimo ir reguliavimo aspektai.

Gali būti apsvarstyta galimybė remti atitinkamas bendro programavimo iniciatyvas (BPI) ir atitinkamas viešojo sektoriaus subjektų bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes.

Bus siekiama sinergijos su kitais Sąjungos fondais, susijusiais su šiuo visuomenės uždaviniu, pavyzdžiui, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF), taip pat bus siekiama užtikrinti tolesnį produktų ir paslaugų diegimą naudojant šiuos fondus.

Bioekonomikos sektoriuose bus vykdoma ateities perspektyvų veikla, be kita ko, kuriamos duomenų bazės, rodikliai ir modeliai, susiję su pasauliniais, Europos, nacionaliniais ir regioniniais aspektais. Kuriamas Europos bioekonomikos stebėjimo centras, kuris sudarytų Sąjungos ir pasaulio mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos schemas ir ją stebėtų, įskaitant technologijų vertinimą, kurtų pagrindinius veiklos rodiklius ir stebėtų inovacijų politiką bioekonomikos srityje.

3.1. Energijos suvartojimo ir anglies dioksido išmetimo rodiklio mažinimas užtikrinant pažangų ir tausų naudojimą

Europos pramonės sektorių, transporto sistemų, pastatų, rajonų, miestų ir didmiesčių energijos šaltiniai ir jų vartojimo įpročiai didžiąja dalimi nėra tvarūs, ir todėl atsiranda didelis poveikis aplinkai ir klimato kaitos poveikis. Norint užtikrinti energijos valdymą tikruoju laiku naujai statomuose ir esamuose beveik anglies dioksido neišskiriančiuose, beveik energijos nenaudojančiuose ir teigiamos energijos pastatuose, renovuotuose pastatuose ir aktyviuose pastatuose, kurti labai efektyvias pramonės šakas ir užtikrinti, kad bendrovės, atskiri asmenys, bendrijos, miestai ir rajonai masiškai diegtų efektyvaus energijos vartojimo metodus, bus būtina ne tik daryti technologinę pažangą, bet ir rasti netechnologinių sprendimų, pavyzdžiui, kurti naujas konsultavimo, finansavimo bei paklausos valdymo paslaugas ir naudotis elgsenos bei socialinių mokslų indėliu, kartu atsižvelgiant į priimtinumo visuomenei klausimus. Tokiu būdu padidintas energijos vartojimo efektyvumas gali būti vienas iš ekonomiškai efektyviausių būdų mažinti energijos poreikį, taip sustiprinant energijos tiekimo saugumą, mažinant poveikį aplinkai ir klimatui ir skatinant konkurencingumą. Siekiant įveikti šiuos iššūkius svarbu toliau plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir išnaudoti efektyvaus energijos vartojimo galimybes.

3.1.1. Technologijų ir paslaugų įdiegimas į masinę rinką siekiant pažangaus ir efektyvaus energijos vartojimo

Norint sumažinti energijos suvartojimą ir panaikinti energijos eikvojimą, kartu teikiant visuomenei ir ekonomikai reikalingas paslaugas, būtina ne tik užtikrinti, kad į masinę rinką būtų diegiama daugiau efektyvių, konkurencingos kainos, aplinką tausojančių ir pažangesnių įrenginių, produktų ir paslaugų, bet ir užtikrinti sąveikų komponentų ir prietaisų integravimą, kad būtų optimizuotas bendras energijos suvartojimas pastatuose, teikiant paslaugas ir pramonėje.

Siekiant užtikrinti visišką šių technologijų ir paslaugų įsisavinimą ir visišką jų naudą vartotojams (įskaitant jų galimybę stebėti, kiek energijos jie suvartoja), jų energinis efektyvumas turi būti pritaikytas ir optimizuotas jų taikymo aplinkai ir tokioje aplinkoje. Šiuo tikslu reikia tirti, vystyti ir bandyti novatoriškas IRT ir stebėsenos ir kontrolės metodus, taip pat vykdyti demonstracinius projektus ir ikiprekybinę diegimo veiklą, kad būtų užtikrintas suderinamumas ir masto keitimas. Tokiais projektais turėtų būti siekiama prisidėti norint gerokai sumažinti arba optimizuoti bendrą energijos suvartojimą bei energijos sąnaudas ir šiuo tikslu kurti bendras duomenų apie energijos suvartojimą ir teršalų išmetimą rinkimo, lyginimo ir analizės procedūras, kad būtų pagerintas energijos suvartojimo ir jo poveikio aplinkai išmatuojamumas, skaidrumas, priimtinumas visuomenei, planavimas ir matomumas. Vykdant šiuos procesus turėtų būti užtikrintas saugumas ir užtikrinta projektuojant numatyta privatumo apsauga, siekiant apsaugoti stebėsenos ir kontrolės metodus. Siekiant užtikrinti patikimumą bus naudinga kurti ir taikyti tokių sistemų stabilumo tikrinimo platformas.

3.1.2. Efektyvių ir atsinaujinančiųjų šildymo ir vėsinimo sistemų potencialo išnaudojimas

Didelė dalis energijos visoje Sąjungoje yra suvartojama šildymo arba vėsinimo tikslais, ir didelis poveikis mažinant energijos paklausą būtų padarytas kuriant ekonomiškai efektyvias bei veiksmingas technologijas ir sistemų integravimo metodus, kaip antai, tinklo junglumą su standartinėmis kalbomis ir paslaugomis šioje srityje. Šiuo tikslu reikia tirti ir demonstruoti pramoninėms, komercinėms ir gyventojų reikmėms skirtus naujus projektavimo metodus ir sistemas bei komponentus, pavyzdžiui, karšto vandens, patalpų šildymo ir vėsumos decentralizuoto ir centralizuoto tiekimo atveju. Tai turėtų apimti įvairias technologijas, kaip antai, saulės, šiluminę, geoterminę, biomasės, šilumos siurblių, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos technologijas bei atliekų naudojimą energijai gaminti, ir atitikti beveik nulinės energijos pastatams bei rajonams taikomus reikalavimus, taip pat turėtų būti remiami išmanieji pastatai. Reikia naujų didelių atradimų, visų pirma iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaunamos šiluminės energijos kaupimo srityje, ir siekiant skatinti centralizuotai ir decentralizuotai taikomų hibridinių šildymo ir vėsinimo sistemų efektyvių derinių vystymą ir diegimą.

Miestų teritorijos yra vieni iš didžiausių energijos vartotojų Sąjungoje ir išmeta atitinkamai didelę šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį, taip pat kartu sukuria didelį oro teršalų kiekį. Tuo pačiu metu miestų teritorijoms poveikį daro prastėjanti oro kokybė bei klimato kaita ir turi būti kuriamos pačių teritorijų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijos. Todėl vykdant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenės itin svarbu rasti novatoriškus sprendimus energetikos srityje (pvz., energijos vartojimo efektyvumas, elektros energijos ir šildymo bei vėsumos tiekimo sistemos ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas pastatuose), integruotus transporto sistemose, pažangius statybų ir miestų planavimo sprendimus, su atliekomis ir vandens valymu susijusius sprendimus bei IRT sprendimus, skirtus miesto aplinkai. Turi būti numatytos tikslinės iniciatyvos, kuriomis būtų remiama energetikos, transporto ir IRT sektorių pramonės vertės grandinių konvergencija pažangių miestų prietaikų tikslais. Tuo pačiu metu, atsižvelgiant į miestų bei bendruomenių ir jų gyventojų poreikius ir turimas lėšas, turi būti kuriami ir visa apimtimi išbandomi nauji technologiniai, organizaciniai, planavimo ir veiklos modeliai. Moksliniai tyrimai taip pat yra reikalingi su šiuo perėjimu susijusiems socialiniams, aplinkos, ekonominiams ir kultūriniams klausimams suprasti.

Elektros energija bus itin svarbi kuriant ekologiškai tvarią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką. Tokio vystymosi pagrindas – atsinaujinantieji energijos ištekliai. Mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos gamyba diegiama per lėtai, nes su tuo susijusios didelės sąnaudos. Būtina skubiai rasti sprendimų, kuriais būtų labai sumažintos sąnaudos, užtikrinant didesnį veiksmingumą, tvarumą ir priimtinumą visuomenei, kad būtų paspartintas pigios ir patikimos mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos gamybos diegimas rinkoje. Vykdant atitinkamą veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir plataus masto demonstravimui, susijusiems su naujoviškais atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, įskaitant mažas ir labai mažas energijos sistemas, veiksmingas, lanksčias ir mažą anglies dioksido kiekį išskiriančias iškastinę energiją naudojančias elektrines, anglies dioksido surinkimo bei saugojimo arba pakartotinio CO2 naudojimo technologijas.

Vėjo energijos srityje keliamas tikslas – ne vėliau kaip 2020 m. sumažinti sausumos ir jūros vėjo elektros energijos gamybos sąnaudas iki maždaug 20 %, palyginti su 2010 m., intensyviau naudoti jūros vėjo energiją ir sudaryti sąlygas tinkamam jos integravimui į elektros tinklą. Daugiausia dėmesio bus skiriama naujos kartos vėjo energijos transformavimo sistemų, kurioms būtų būdingas didesnis mastas (įskaitant inovacines energijos kaupimo sistemas), didesnis transformavimo efektyvumas ir didesnės galimybės jas naudoti tiek sausumos, tiek jūros vėjo energijos atveju (įskaitant nuošalias vietas ir nepalankias oro sąlygas), vystymui, bandymui ir demonstravimui, taip pat naujiems serijinės gamybos procesams. Bus atsižvelgta į vėjo energijos gamybos aplinkosauginius ir biologinės įvairovės aspektus.

3.2.2. Efektyvių, patikimų ir ekonomiškai konkurencingų saulės energijos sistemų plėtojimas

Siekiant gerokai padidinti saulės energijai tenkančią elektros energijos rinkos dalį, saulės energijos sąnaudos, apimančios fotovoltinę technologiją (PV) ir saulės energijos koncentravimą, ne vėliau kaip 2020 m. turėtų būti sumažintos per pusę, palyginti su 2010 m.

Fotovoltinės technologijos atveju šiuo tikslu reikės vykdyti tolesnius mokslinius tyrimus, susijusius su, inter alia, naujomis koncepcijomis bei sistemomis ir masinės gamybos demonstravimu bei bandymais, siekiant fotovoltinės technologijos plataus masto diegimo ir integravimo į pastatus.

Saulės energijos koncentravimo atveju daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kad būtų kuriami būdai, kaip padidinti efektyvumą kartu mažinant sąnaudas ir poveikį aplinkai, ir sudaromos sąlygos pademonstruotų technologijų taikymui pramonės lygmeniu, pastatant pirmąsias tokio tipo elektrines. Bus išbandomi sprendimai dėl efektyvaus saulės elektros energijos gamybos derinimo su vandens gėlinimu.

3.2.3. Konkurencingų ir aplinkos požiūriu saugių CO2 surinkimo, gabenimo, saugojimo ir pakartotinio naudojimo technologijų plėtojimas

Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas (toliau – CCS) yra itin svarbus metodas, kuris komerciniu mastu turi būti plačiai naudojamas pasauliniu lygiu, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų įvykdytas uždavinys užtikrinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą energijos gamybos srityje ir sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų pramonę. Siekiama kuo labiau sumažinti papildomas sąnaudas, susijusias su CCS, kurias energijos gamybos sektoriuje patiria akmens anglimi, dujomis ir skalūnų alyva kūrenamos elektrinės, palyginti su panašiomis elektrinėmis, kuriose nėra naudojami CCS ir energijai imlūs pramoniniai įrenginiai.

Parama bus teikiama visų pirma siekiant pademonstruoti visą CCS grandinę, kad būtų pristatytos skirtingos surinkimo, gabenimo, saugojimo ir pakartotinio naudojimo technologinės galimybės. Kartu bus atliekami moksliniai tyrimai siekiant toliau vystyti šias technologijas ir sukurti konkurencingesnes surinkimo technologijas, pagerintus komponentus, integruotas sistemas ir procesus, užtikrinti saugų geologinį saugojimą ir rasti racionalius sprendimus, susijusius su surinkto CO2 pakartotiniu naudojimu, taip pat užtikrinti tokio naudojimo priimtinumą visuomenei, kad būtų sudarytos sąlygos komerciniais tikslais įdiegti CCS technologijas iškastinį kurą naudojančiose elektrinėse ir kitose daug anglies dioksido išskiriančiose pramonės šakose, pradėsiančiose veikti po 2020 m. Parama taip pat bus teikiama švarioms anglies technologijoms, kaip technologijoms, papildančioms CCS.

3.2.4. Geoterminės energijos, hidroenergijos, jūros energijos ir kitų atsinaujinančiosios energijos būdų vystymas

Geoterminė energija, hidroenergija, jūros energija bei kitos atsinaujinančiosios energijos rūšys gali padėti sumažinti Europoje tiekiamos energijos išskiriamą anglies dioksido kiekį, tuo pačiu didinant įvairių energijos gamybos ir naudojimo būdų lankstumą. Šios veiklos tikslas yra toliau komerciniu požiūriu plėtoti ekonomiškai naudingas ir tvarias technologijas, kad būtų galima plačiai įdiegti pramoniniu lygiu, įskaitant tinklų integravimą. Reikia toliau tirti, plėtoti ir demonstruoti pažangiųjų geoterminių sistemų technologiją, visų pirma žvalgymo, gręžinių ir šilumos gamybos srityse. Vandenyno energija, kaip antai potvynių, srovių ar bangų energija, ir osmosinė energija, gaunama visiškai neišmetant anglies dioksido, ją galima numatyti ir ja taip pat galima prisidėti prie visapusiškų vėjo energijos galimybių vystymo jūroje (įvairių jūros energijos rūšių derinimas). Mokslinių tyrimų veikla turėtų apimti laboratorinius novatoriškus nebrangių ir patikimų komponentų bei medžiagų, naudojamų didelės korozijos ir apaugimo aplinkoje, moksliniai tyrimai, taip pat demonstravimas įvairiomis Europos vandenų sąlygomis.

Siekiant Europos energijos ir CO2 sumažinimo tikslų taip pat reikia plėtoti naują kurą ir mobiliuosius energijos šaltinius. Tai ypač svarbu norint išspręsti išmanių, netaršių ir integruotų transporto sistemų problemą. Šių technologijų ir alternatyvaus kuro vertės grandinės nėra pakankamai išvystytos ir turi būti greičiau parengtos demonstravimo etapui.

Bioenergijos tikslas – perspektyviausias technologijas pritaikyti komerciniams tikslams, leisti skirtingos vertės grandinių pažangaus biokuro sausumos, jūrų ir oro transportui plataus masto ir tvarią gamybą ir labai efektyvią kombinuotos šilumos ir elektros bei ekologiškų dujų iš biomasės ir atliekų gamybą, įskaitant CCS. Siekiama vystyti ir demonstruoti technologijas, skirtas skirtingiems bioenergijos vystymo būdams įvairiu mastu, atsižvelgiant į skirtingas geografines ir klimato sąlygas ir logistikos apribojimus, tuo pačiu kuo labiau sumažinant neigiamą poveikį aplinkai ir neigiamą socialinį poveikį, susijusį su žemės naudojimu. Ilgalaikiais moksliniais tyrimais bus prisidedama prie tvarios bioenergijos pramonės plėtojimo po 2020 m. Ši veikla papildys tiekimo (pvz., žaliavos, biologiniai ištekliai) ir vartojimo (pvz., integravimo į transporto priemonių parkus) mokslinių tyrimų veiklą, atliekamą vykdant kitus susijusius konkrečius prioriteto „Visuomenės uždaviniai“ tikslus.

3.3.2. Vandenilio ir kuro elementų technologijų patekimo į rinką laiko sumažinimas

Kuro elementai ir vandenilis turi didelį potencialą padėti spręsti Europos energetikos problemas. Norint šias technologijas paversti rinkoje konkurencingomis reikia smarkiai sumažinti sąnaudas. Pavyzdžiui, kuro elementų sistemų sąnaudas transportavimo srityje per kitus 10 metų reikės sumažinti dešimteriopai. Kad tai būtų galima padaryti, parama bus teikiama kilnojamųjų, stacionariųjų bei mikrostacionariųjų ir transporto įrenginių demonstravimui ir ikikomercinio diegimo veiksmams ir susijusioms paslaugoms, taip pat ilgalaikiams moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, siekiant Sąjungoje sukurti konkurencingą kuro elementų grandinę ir tvarią vandenilio energijos gamybą ir infrastruktūrą. Reikia stipraus nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo, kad rinkos laimėjimai pasiektų tinkamą mastą, įskaitant atitinkamų standartų parengimą.

Yra daug naujų būdų, turinčių ilgalaikį potencialą, pavyzdžiui, metalo miltelių kuras, kuras iš fotosintezės mikroorganizmų (vandens ir žemės aplinkoje) ir iš dirbtinės fotosintezės imitatorių bei iš saulės energijos. Šie nauji būdai gali sudaryti galimybę efektyvesniam energijos keitimui ir kurti ekonomiškai konkurencingesnes bei tvaresnes technologijas. Parama bus pirmiausiai teikiama tam, kad šios naujos ir kitos potencialios technologijos iš laboratorijų būtų pateiktos ikikomerciniam demonstravimui ne vėliau kaip 2020 m.

Elektros tinklai turi susidoroti su trimis tarpusavyje susijusiais iššūkiais, kad būtų sukurta vartotojui patogi ir vis mažiau anglies dioksido į aplinką išskirianti elektros sistema: visos Europos rinkos sukūrimas; labai išaugusių atsinaujinančiųjų energijos išteklių integracija; ir milijonų tiekėjų ir klientų (vis daugiau namų ūkiai bus ir tiekėjai, ir klientai), įskaitant elektrinių transporto priemonių savininkus, bendravimo valdymas. Ateities elektros tinklai atliks vieną iš pagrindinių vaidmenų pereinant prie anglies dioksido neišskiriančios energijos sistemos, kartu vartotojams suteikiant papildomą lankstumą ir sumažinant išlaidas. Pagrindinis tikslas ne vėliau kaip 2020 m. yra apie 35 % elektros energijos perduoti ir paskirstyti ( 26 ) iš išskirstytų ir koncentruotų atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Gerai integruotais moksliniais tyrimais ir demonstravimo pastangomis bus remiamas naujų komponentų ir technologijų vystymas ir procedūros, kurios atitiks su perdavimo ir paskirstymo tinklais susijusius specialius poreikius, taip pat lankstus energijos kaupimas.

Siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir sąnaudas turi būti svarstomos visos galimybės sėkmingai subalansuoti energijos pasiūlą ir paklausą. Siekiant pagerinti perdavimo pajėgumą bei kokybę ir tinklų patikimumą reikia plėtoti naujas pažangias elektros energijos tinklų technologijas, atsargų užtikrinimo ir balansavimo technologijas, kurios suteikia galimybę užtikrinti didesnį lankstumą ir efektyvumą, įskaitant įprastas elektrines, ir naujus tinklo komponentus. Turi būti išnagrinėtos ir į elektros tinklą įdiegtos naujos elektros energijos sistemų technologijos bei dvikryptė, skaitmeninė komunikacijos infrastruktūra; jos turėtų būti naudojamos ir siekiant sukurti pažangius ryšius su kitais energijos tinklais. Tai leis geriau planuoti, stebėti, kontroliuoti ir saugiai naudoti tinklus, įskaitant standartizacijos klausimus, normaliomis ir kritinėmis sąlygomis, taip pat valdyti tiekėjų ir klientų bendravimą, transportuoti bei valdyti energijos srautą ir juo prekiauti. Būsimos infrastruktūros diegimo tikslais rodikliai yra nustatomi, o išlaidų ir pajamų analizė atliekama atsižvelgiant į visą energijos sistemą. Be to, bus padidintos sinergijos tarp pažangių tinklų ir telekomunikacijos sistemų, kad būtų išvengta investicijų dubliavimo, padidintas saugumas ir pagreitintas pažangių energetikos paslaugų diegimas.

Naujoviški energijos kaupimo būdai (įskaitant tiek baterijas, tiek didelio masto kaupimo būdus, pavyzdžiui, elektros energijos naudojimą dujoms gaminti) ir transporto priemonių sistemos suteiks reikiamą tarpusavio lankstumą gamybos ir paklausos atžvilgiu. Naudojant patobulintas IRT technologijas bus toliau didinamas elektros poreikio lankstumas aprūpinant vartotojus (pramoninius, komercinius ir namų) reikiamais automatizuotais įrankiais. Saugumas, patikimumas ir privatumas šiuo atveju taip pat yra svarbūs klausimai.

Naujas planavimas, rinkos ir reguliavimo konstrukcijos turi sąlygoti bendrą elektros tiekimo tinklo veiksmingumą bei ekonominį efektyvumą ir infrastruktūrų suderinamumą, o taip pat atviros ir konkurencingos pažangių energijos tinklų technologijų, produktų ir paslaugų rinkos atsiradimą. Didelio masto demonstraciniai projektai yra reikalingi sprendimams patikrinti ir pagrįsti bei naudai sistemai ir atskiriems suinteresuotiesiems subjektams įvertinti, prieš pritaikant juos visoje Europoje. Kartu turėtų būti atliekami tyrimai siekiant išsiaiškinti, kaip vartotojai ir verslas reaguoja į ekonomines iniciatyvas, elgsenos pokyčius, informavimo paslaugas ir kitas pažangių tinklų teikiamas naujoviškas galimybes.

Naujos, efektyvesnės ir labiau konkurencingų sąnaudų bei švarios, saugios ir tvarios energijos technologijos bus reikalingos ilgą laiką. Pažanga turi būti pagreitinta atliekant daugiadalykinius mokslinius tyrimus ir bendrai įgyvendinant Europos masto mokslinių tyrimų programas ir pasaulinio lygio infrastuktūrą, kad būtų pasiekti moksliniai laimėjimai energijos koncepcijų ir didelio poveikio technologijų (pvz., nanomokslai, medžiagų mokslai, kietųjų kūnų fizika, IRT, biologiniai mokslai, geologijos mokslai, kompiuterių naudojimas ir kosmosas) srityje. Atitinkamais atvejais bus remiamas saugių ir ekologiškai tvarių netradicinių dujų ir naftos išteklių žvalgymas ir gamyba, taip pat ateities ir naujų atsirandančių technologijų inovacijų plėtojimas.

Pažangūs moksliniai tyrimai taip pat bus reikalingi siekiant pateikti sprendimus, kaip pritaikyti energijos sistemas prie besikeičiančių klimato sąlygų. Prioritetai gali būti tikslinami atsižvelgiant į naujausius mokslinius ir technologinius poreikius ir galimybes arba atsižvelgiant į naujus pastebimus reiškinius, kurie galėtų nurodyti daug žadančius pokyčius ar riziką visuomenei ir kurie gali atsirasti įgyvendinant programą „Horizontas 2020“.

Energetikos srities moksliniais tyrimais turėtų būti remiama energetikos politika ir jie turėtų būti glaudžiai su ja susieti. Reikia nuodugnių žinių ir mokslinių tyrimų apie energijos technologijų ir paslaugų diegimą ir naudojimą, infrastruktūrą, rinkas (įskaitant reguliavimo sistemas) ir vartotojų elgseną, kad politiką formuojantiems subjektams būtų pateiktos pagrįstos analizės. Parama bus teikiama, visų pirma pagal Strateginio energetikos technologijų (SET) plano Komisijos informacijos sistemą (SETIS), pagrįstoms ir skaidrioms teorijoms, priemonėms, metodams, modeliams ir į ateitį orientuotiems bei perspektyviems scenarijams, skirtiems pagrindinių su energija susijusių ekonominių ir socialinių klausimų vertinimui, vystyti; duomenų bazėms ir veiksmų planams išsiplėtusioje Sąjungoje kurti; energetikos ir su energija susijusios politikos poveikiui energijos tiekimo saugumui, vartojimui, aplinkai, gamtos ištekliams, klimato kaitai, visuomenei ir energetikos pramonės sektoriaus konkurencingumui vertinti; ir socioekonominių mokslinių tyrimų veiklai bei mokslo visuomenėje tyrimams vykdyti.

Naudojantis interneto ir socialinių technologijų teikiamomis galimybėmis bus tiriama vartotojų elgsena, įskaitant tokius pažeidžiamus vartotojus kaip žmonės su negalia ir elgesio sutrikimais, pasitelkiant atviras inovacijų platformas, pavyzdžiui, „realybės laboratorijas“ ir didelio masto paslaugų inovacijų demonstracinius projektus bei atliekant grupines apklausas ir kartu užtikrinant privatumą.

3.7. Energetikos inovacijų įsisavinimas rinkoje remiantis programa „Pažangi energetika Europai“

Novatoriški diegimo rinkoje ir kopijavimo sprendimai yra itin svarbūs laiku išplėtojant naujas energijos technologijas ir ekonomiškai efektyviai jas įgyvendinant. Tam reikia ne tik technologijomis grįstų mokslinių tyrimų ir demonstravimo veiklos, bet ir veiksmų, turinčių aiškią papildomą naudą Sąjungai turint tikslą kurti, taikyti, dalytis ir atkartoti netechnologines, didelį poveikį darančias inovacijas Sąjungos tvariose energijos rinkose įvairiuose sektoriuose ir įvairiais valdymo lygiais.

Tokiomis inovacijomis labiausiai turėtų būti siekiama reguliavimo, administravimo ir finansavimo lygiais sukurti palankias rinkos sąlygas mažo anglies dioksido kiekio, atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumu pagrįstoms technologijoms ir sprendimams. Parama bus teikiama priemonėms, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos įgyvendinti energetikos politiką, rengiamas pagrindas investicijoms, remiamas gebėjimų stiprinimas ir kurios yra pripažįstamos visuomenės. Dėmesys taip pat bus skiriamas inovacijoms, kuriomis siekiama išmaniai ir tausiai naudoti esamas technologijas.

Moksliniai tyrimai ir analizė pakartotinai patvirtina lemiamą žmogiškojo faktoriaus vaidmenį tvarios energetikos politikos sėkmei arba nesėkmei. Bus skatinamos novatoriškos organizacinės struktūros, gerosios praktikos pavyzdžių sklaida ir keitimasis jais, specialūs mokymai ir pajėgumų stiprinimo veiksmai.

Veiklos, kuria siekiama įgyvendinti šį visuomenės uždavinį, prioritetų nustatymas priklauso nuo poreikio stiprinti energetikos mokslinius tyrimus ir inovacijas Europos lygiu. Pagrindinis tikslas bus remti Strateginio energijos technologijų plano (SET plano) ( 27 ) mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės įgyvendinimą, kad būtų pasiekti Sąjungos energetikos ir klimato kaitos politikos tikslai. Todėl SET plano veiksmų planais ir įgyvendinimo planais bus vertingai prisidedama rengiant darbo programas. SET plano valdymo struktūra bus naudojama kaip svarbiausias strateginio prioritetų nustatymo ir Energetikos mokslinių tyrimų ir inovacijų visoje Sąjungoje koordinavimo pagrindas.

Įgyvendinant ne technologijų darbotvarkę bus vadovaujamasi Sąjungos energetikos politika ir teisės aktais. Bus remiamas sąlygų sudarymas Sąjungoje masiškai diegti demonstruotus technologijų ir paslaugų sprendimus, procesus ir politikos iniciatyvas, susijusius su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis ir energijos vartojimo efektyvumu. Tai gali apimti techninę pagalbą energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos investicijų vystymui ir taikymui.

Vykdant veiklą diegimo rinkoje srityje bus remiamasi pagal programą „Pažangi energetika Europai“ vykdoma veikla ir ši veikla bus toliau plėtojama.

Partnerystė su Europos suinteresuotaisiais subjektais bus svarbi dalijantis ištekliais ir įgyvendinant bendrą veiklą. Atskirais atvejais galima numatyti, kad esamos SET plano Europos pramonės iniciatyvos prireikus gali tapti oficialiomis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis, kad būtų padidintas finansavimo lygis ir nuoseklumas bei skatinami viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų bendri moksliniai tyrimai ir inovacijų kūrimo veiksmai. Dėmesys bus teikiamas paramos teikimui (prisidedant valstybėmis narėmis) viešųjų mokslinių tyrimų vykdytojų sąjungoms, visų pirma Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungai (EERA), įsteigtai pagal SET planą, kad būtų sutelkti viešieji mokslinių tyrimų ištekliai ir infrastruktūra Europai itin svarbių mokslinių tyrimų sričių klausimams spręsti. Tarptautinio koordinavimo veiksmais turi būti remiami SET plano prioritetai pagal kintamos geometrijos principą, atsižvelgiant į šalių pajėgumą ir specifiką. Taip pat bus sukurtos tinkamos sąsajos su veiksmais pagal atitinkamas Europos inovacijų partnerystes ir atitinkamais Europos technologijų platformų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių aspektais.

Gali būti apsvarstyta galimybė remti atitinkamas bendro programavimo iniciatyvas (BPI) ir atitinkamas viešojo sektoriaus subjektų bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes. Vykdant veiklą daug dėmesio taip pat bus skiriama paramos MVĮ teikimui ir jų dalyvavimo skatinimui.

SET plano Komisijos informacinė sistema (SETIS) bus pasitelkta siekiant kartu su suinteresuotaisiais subjektais kurti pagrindinius veiklos rodiklius, skirtus įgyvendinimo pažangai stebėti. Šie pagrindiniai veiklos rodikliai bus reguliariai peržiūrimi, atsižvelgiant į paskutinius atnaujinimus. Žvelgiant plačiau, įgyvendinant šį visuomenės uždavinį bus siekiama gerinti atitinkamų Sąjungos programų, iniciatyvų ir politikos, pavyzdžiui, sanglaudos politikos, koordinavimą visų pirma pasitelkiant pažangios specializacijos nacionalines ir regionines strategijas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, pavyzdžiui, dėl paramos demonstraciniams projektams.

Europa nustatė politikos tikslą ne vėliau kaip 2050 m. 60 % sumažinti išmetamo CO2 kiekį, palyginti su 1990 m. lygiais. Tuo siekiama perpus sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose ir iki 2030 m. pasiekti, kad vykdant miestų logistikos veiklą didžiuosiuose urbanistiniuose centruose CO2 iš esmės nebūtų išmetamas. Ne vėliau kaip 2050 m. aviacijos sektoriuje naudojami mažai anglies dioksido išskiriantys degalai turėtų sudaryti 40 % naudojamo kuro, o jūrų transporto bunkerių kuro išmetamo CO2 kiekis ne vėliau kaip 2050 m. turėtų būti sumažintas 40 % ( 28 ), palyginti su 2005 m. lygiais.

Itin svarbu sumažinti šį poveikį aplinkai tikslingai tobulinant technologijas, atsižvelgiant į tai, kad kiekviena transporto rūšis susiduria su įvairiais sunkumais ir visoms joms būdingi skirtingi technologijų integravimo ciklai.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos iš esmės prisidės kuriant ir taikant visoms transporto rūšims reikalingus sprendimus, kurie smarkiai sumažintų aplinkai kenkiančių transporto teršalų (tokių kaip CO2, NOx, SOx ir triukšmo) išmetimą, transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro ir taip sumažėtų transporto poveikis biologinei įvairovei ir būtų apsaugoti gamtos ištekliai.

4.1.1. Kuriami švaresni ir tylesni orlaiviai, transporto priemonės ir laivai pagerins aplinkosauginį veiksmingumą ir sumažins juntamą triukšmą bei vibraciją

Šios srities veikla bus nukreipta į galutinius produktus, tačiau bus kreipiamas dėmesys ir į griežtus ir ekologiškus projektavimo ir gamybos procesus, atsižvelgiant į viso gyvavimo ciklo procesą ir į projektavimo stadiją įtraukiant antrinio perdirbimo klausimus. Taip pat bus siekiama atnaujinti esamus produktus ir paslaugas integruojant naujas technologijas.

Tai padės optimizuoti transporto operacijas ir sumažinti išteklių vartojimą. Dėmesys bus sutelktas į efektyvaus oro uostų, uostų, logistikos platformų ir sausumos transporto infrastruktūros planavimo, projektavimo, naudojimo ir valdymo sprendimus, taip pat į autonomiškas ir efektyvias priežiūros, stebėjimo bei tikrinimo sistemas. Siekiant padidinti pajėgumą reikia priimti naujas strategijas, veiklos modelius, koncepcijas, technologijas ir IT sprendimus. Ypač daug dėmesio bus atkreipta į įrangos ir infrastruktūros atsparumą klimatui, ekonomiškai naudingus sprendimus, pagrįstus gyvavimo ciklo požiūriu, ir platesnį naujų medžiagų ir technologijų, skirtų efektyvesnei ir mažiau sąnaudų reikalaujančiai priežiūrai, diegimą. Taip pat dėmesys bus skiriamas prieinamumui, patogumui vartotojui ir socialinei įtraukčiai.

Tai bus naudinga didelei ir vis didėjančiai gyventojui grupei, kuri gyvena ir dirba miestuose, arba būna juose, kai naudojasi paslaugomis ir leidžia laisvalaikį. Turi būti vystomos ir bandomos naujos judumo koncepcijos, transporto organizavimas, daugiarūšės prieigos modeliai, logistika, novatoriškos transporto priemonės, miestuose teikiamos viešosios paslaugos ir planavimo sprendimai, kurie padės sumažinti spūstis, oro taršą ir triukšmą, ir padidinti miesto transporto efektyvumą. Viešojo ir nemotorizuoto transporto bei kiti efektyviu išteklių naudojimu grindžiamo keleivių ir krovinių vežimo būdai turėtų būti plėtojami kaip reali alternatyva privačių motorinių transporto priemonių naudojimui, remiantis didesniu intelektinių transporto sistemų naudojimu ir novatorišku pasiūlos ir paklausos valdymu. Ypač daug dėmesio turi būti skiriama transporto sistemos ir kitų miesto sistemų sąveikai.

4.2. Didesnis judumas, mažesnės transporto spūstys, daugiau saugos ir saugumo

Pagrindiniais Europos transporto politikos tikslais siekiama optimizuoti veiklą ir efektyvumą, augant judumo poreikiams, padaryti Europą saugiausios aviacijos, geležinkelių ir vandens transporto regionu ir ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti tikslinį nulinį žuvusiųjų keliuose lygį, o ne vėliau kaip 2020 m. perpus sumažinti aukų keliuose skaičių. Ne vėliau kaip 2030 m. 30 % keliais ilgesnį kaip 300 km atstumą vežamų krovinių turėtų būti vežama kitų rūšių transportu – geležinkelių arba vandens transportu. Sklandžiai veikiančiam, prieinamam, įperkamam, į naudotoją orientuotam ir efektyviam paneuropiniam keleivių ir krovinių vežimui, be kita ko, įskaičiuojant išorės sąnaudas, reikia naujos Europos daugiarūšio transporto valdymo, informavimo bei mokėjimo sistemos ir tinkamų tolimojo susisiekimo ir miesto transporto tinklų sąsajų.

Geresne Europos transporto sistema bus prisidedama prie veiksmingesnio transporto naudojimo, ji padės pagerinti piliečių gyvenimo kokybę ir palaikyti sveikesnę aplinką.

Siekiant šių plataus užmojo politikos tikslų bus svariai prisidedama vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą šiose konkrečiose srityse:

Tai galima pasiekti įgyvendinant intelektinio, daugiarūšio ir visapusiškai įvairiarūšio „nuo durų iki durų“ transporto sistemą ir išvengiant nereikalingo transporto naudojimo. Tai reiškia, kad turi būti skatinamas glaudesnis transporto rūšių integravimas, transporto tinklų optimizavimas ir geresnės integruotos transporto operacijos ir paslaugos. Tokiais inovaciniais sprendimais taip pat bus sudarytos palankesnės sąlygos prieigai ir keleivių, įskaitant senėjančią visuomenę ir pažeidžiamus naudotojus, pasirinkimui, ir bus sudarytos galimybės sumažinti spūstis užtikrinant geresnį eismo įvykių valdymą ir parengiant eismo optimizavimo schemas.

Tai galima pasiekti kuriant, demonstruojant ir plačiai naudojant intelektines transporto prietaikas ir valdymo sistemas. Tai apima planavimo poreikių analizę ir valdymo, informacijos bei mokėjimo sistemas, naudojamas visoje Europoje, ir visišką informacijos srautų, valdymo sistemų, infrastruktūros tinklų ir judumo paslaugų integravimą į naują bendrą atviromis platformomis pagrįstą įvairiarūšio transporto sistemą. Tai taip pat užtikrins lankstumą ir spartų reagavimą krizių ir sudėtingų oro sąlygų atveju, perkonfigūruojant keliavimą ir krovinių vežimą pasitelkiant kitas transporto rūšis. Siekiant šio tikslo bus naudojamos naujos, per Galileo ir Europos geostacionarios navigacijos tarnybos (EGNOS) palydovinės navigacijos sistemas veikiančios padėties nustatymo, navigacijos ir laiko skaičiavimo prietaikos.

Tai gali sumažinti įtampą transporto sistemoje ir poveikį aplinkai bei padidinti saugos ir krovinių vežimo pajėgumus. Veikla galima, pavyzdžiui, derinti aukštos kokybės ir mažai aplinką teršiančias transporto priemones su išmaniosiomis, saugiomis, įmontuotomis, infrastruktūra pagrįstomis sistemomis. Tai turėtų būti grindžiama integruotos logistikos požiūriu transporto srityje. Šia veikla taip pat bus remiamas e. krovinio vizijos – nedokumentuoto krovinių vežimo proceso, kuriame elektroniniai informacijos srautai, paslaugos ir mokėjimai būtų susieti su fizinių krovinių srautais pagal transporto rūšis – plėtojimas.

4.2.4. Avarijų, žuvusiųjų ir sužalotų asmenų skaičiaus mažinimas ir saugumo didinimas

Tai bus pasiekta nagrinėjant transporto sistemų veiklos ir rizikos organizavimui, valdymui ir stebėjimui būdingus aspektus ir sutelkiant dėmesį į orlaivių, transporto priemonių, laivų, infrastruktūros ir terminalų projektavimą, gamybą ir jų vykdomas operacijas. Dėmesys bus sutelktas į pasyvią ir aktyvią saugą, prevencinę saugą, didesnį automatizavimą ir mokymo procesus, kaip sumažinti žmogaus klaidų riziką ir poveikį. Siekiant geriau numatyti, įvertinti ir sušvelninti oro sąlygų, gamtos pavojų ir kitų krizinių situacijų poveikį, bus sukurtos specialios priemonės ir metodai. Veikla taip pat bus nukreipta į saugumo aspektų integravimą į keleivių ir krovinių srautų planavimą ir valdymą, orlaivių, transporto priemonių ir laivų koncepciją, eismo ir sistemų valdymą ir transporto infrastruktūros bei krovinių ir keleivių terminalų projektavimą. Intelektinės transporto ir ryšių prietaikos taip pat gali pasitarnauti užtikrinant didesnį saugumą. Vykdant veiklą dėmesys taip pat bus skiriamas visų kelių eismo dalyvių, ypač tų, kuriems kyla didžiausia rizika, saugai, visų pirma miestuose.

Pirmaujant technologinės plėtros srityje ir gerinant esamų gamybos procesų konkurencingumą, moksliniais tyrimais ir inovacijomis bus prisidedama prie Europos transporto pramonės augimo ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikio, atsirandančio didėjant konkurencijai. Tai svarbu, nes kalbame apie tolesnį konkurencingumo vystymą viename iš didžiausių ekonomikos sektorių, kuris tiesiogiai sukuria 6,3 % Sąjungos bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) ir kuriame dirba beveik 13 milijonų Europos gyventojų. Konkretūs tikslai apima naujos kartos novatoriškų ir aplinką tausojančių oro, vandens ir sausumos transporto priemonių vystymą, užtikrinant tvarią novatoriškų sistemų ir įrangos gamybą ir rengiant pagrindą būsimoms transporto priemonėms, kuriant naujoviškas technologijas, koncepcijas ir projektus, išmaniąsias kontrolės sistemas, efektyvius vystymo ir gamybos procesus, novatoriškas paslaugas ir sertifikavimo procedūras. Europa siekia tapti pasauline lydere pagal visų transporto rūšių efektyvumą, aplinkosauginį veiksmingumą bei saugą ir sustiprinti pirmavimą tiek galutinių produktų, tiek posistemių pasaulio rinkose.

4.3.1. Naujos kartos transporto priemonių vystymas kaip būdas išsaugoti rinkos dalį ateityje

Tai padės sustiprinti Europos pirmavimą orlaivių, greitųjų traukinių, įprastinio ir miestų (priemiesčių) geležinkelių transporto, kelių transporto priemonių, elektromobilių, keleivinių kruizinių laivų, keltų ir specialiųjų, aukštų technologijų laivų bei jūrininkystės platformų srityse. Tai taip pat paskatins Europos pramonės šakų konkurencingumą būsimų technologijų ir sistemų srityje ir prisidės prie jų įvairovės naujose rinkose, įskaitant ir ne transporto sektorius. Tai apima novatoriškų, saugių ir aplinką tausojančių orlaivių, transporto priemonių ir laivų vystymą, apimantį efektyvias varymo sistemas, didelio našumo ir intelektines veiklos ir kontrolės sistemas.

Jos yra reikalingos aukštesniems našumo lygiams pasiekti ir sistemų integravimui į transportą. Siekiant apibrėžti bendrus naudojimo standartus, bus plėtojamos atitinkamos ryšių tarp orlaivių, transporto priemonių, laivų ir infrastruktūros objektų sąsajos visais atitinkamais deriniais, atsižvelgiant į elektromagnetinių laukų poveikį. Jos gali apimti eismo valdymo ir naudotojų informacijos perdavimą tiesiogiai į transporto priemonėje esančius įrenginius, remiantis iš tų pačių įrenginių perduodamais patikimais eismo duomenimis realiuoju laiku apie sąlygas keliuose ir spūstis.

Šie procesai leis orlaivius, transporto priemones ir laivus bei jų komponentus, įrangą ir susijusią infrastruktūrą priderinti pagal individualius poreikius, sumažinti jų gyvavimo ciklo sąnaudas ir sukūrimo laiką ir palengvinti jų standartizavimą ir sertifikavimą. Vykdant veiklą šioje srityje bus vystomi greito ir ekonomiškai naudingo projektavimo ir gamybos metodai, įskaitant surinkimą, gamybą, priežiūrą ir antrinį perdirbimą, naudojant skaitmenines ir automatines priemones, taip pat išnaudojamas gebėjimas integruoti sudėtingas sistemas. Taip bus skatinamos konkurencinės tiekimo grandinės, galinčios tiekti rinkai produktus per trumpą laiką ir sumažintomis sąnaudomis nesumažinant eksploatavimo saugos ir saugumo. Novatoriškų medžiagų naudojimui transporte taip pat bus teikiamas prioritetas siekiant tiek aplinkosaugos, tiek konkurencingumo tikslų bei didesnės saugos ir saugumo.

Tai padės sustiprinti Europos konkurencinį pranašumą ilgalaikėje perspektyvoje. Strateginiais daugiadalykiniais moksliniais tyrimais ir koncepcijos pagrindimo veikla siekiama rasti novatoriškus transporto sistemų uždavinių sprendimus. Tai apims visiškai automatizuotas ir kitas naujas orlaivių, transporto priemonių ir laivų rūšis, turinčias ilgalaikį potencialą ir didelį aplinkosauginį veiksmingumą, taip pat naujas paslaugas.

4.4. Politikos formavimo reikmėms skirti socialiniai ir ekonominiai ir elgsenos moksliniai tyrimai bei į ateitį orientuota veikla

Siekiant skatinti inovacijas ir sukurti bendrą faktinių duomenų bazę, kad būtų sprendžiami transporto keliami uždaviniai, reikia imtis veiksmų, kuriais būtų remiama politinė analizė ir plėtojimas, įskaitant duomenų rinkimą siekiant suprasti elgseną, atsižvelgiant į įvairius erdvinius, socioekonominius ir platesnius visuomenės aspektus transporto srityje. Veikla bus nukreipta į Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos transporto ir judumo srityje vystymą ir įgyvendinimą, numatomus tyrimus bei technologijų numatymą ir EMTE stiprinimą.

Vietos ir regioninių ypatumų, vartotojo elgesio ir nuostatų išmanymas, socialinis priimtinumas, politikos priemonių poveikis, judumas, besikeičiantys poreikiai ir būdai, paklausos ateityje raida, verslo modeliai ir jų poveikis yra ypač svarbūs Europos transporto sistemos raidai. Scenarijus bus rengiamas atsižvelgiant į visuomenines tendencijas, duomenis apie priežastinius ryšius, politikos tikslus ir iki 2050 m. numatomas technologijas. Norint geriau suprasti sąsajas tarp teritorinės plėtros, socialinės sanglaudos ir Europos transporto sistemos, reikia pagrįstų modelių, kuriais remiantis būtų galima priimti patikimus politikos sprendimus.

Moksliniais tyrimais daug dėmesio bus skiriama klausimams, kaip sumažinti socialinę ir teritorinę nelygybę siekiant naudotis judumo galimybėmis, ir kaip pagerinti pažeidžiamų transporto naudotojų padėtį. Ekonominiai klausimai taip pat privalo būti nagrinėjami, daugiausia dėmesio skiriant būdams, kaip įskaičiuoti visų transporto rūšių išorės poveikį, taip pat apmokestinimo ir kainų nustatymo modeliams. Reikia numatyti mokslinius tyrimus, siekiant įvertinti būsimus gebėjimų ir darbo vietų, mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtotės ir diegimo bei tarpvalstybinio bendradarbiavimo reikalavimus.

Veikla bus organizuojama taip, kad atitinkamai būtų galima taikyti integruotą ir konkrečioms vežimo rūšims pritaikytą požiūrį. Reikės užtikrinti daugiametį matomumą ir nuoseklumą siekiant atsižvelgti į kiekvienos transporto rūšies ypatumus ir holistinį uždavinių pobūdį, taip pat į atitinkamus Europos technologijų platformų strateginių mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių aspektus.

Gali būti apsvarstyta galimybė remti atitinkamas bendro programavimo iniciatyvas (BPI) ir atitinkamas viešojo sektoriaus subjektų bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes. Taip pat bus sukurtos tinkamos sąsajos su veiksmais pagal atitinkamas Europos inovacijų partnerystes. Vykdant veiklą daug dėmesio taip pat bus skiriama paramos MVĮ teikimui ir jų dalyvavimo skatinimui.

5. KOVA SU KLIMATO KAITA, APLINKA, IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO EFEKTYVUMAS IR ŽALIAVOS

Dabartinis CO2 koncentracijos lygis atmosferoje yra beveik 40 % didesnis negu buvo iki pramonės revoliucijos ir pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 2 milijonus metų. Kitos nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančios dujos taip pat turi įtakos klimato kaitai, ir jų vaidmuo vis didėja. Jeigu nebus imtasi ryžtingų veiksmų, klimato kaita pasauliui gali kainuoti mažiausiai 5 % BVP kiekvienais metais, o pagal kai kuriuos scenarijus – iki 20 %. Tačiau jeigu bus imtasi ankstyvų ir efektyvių veiksmų, grynosios sąnaudos gali būti sumažintos iki maždaug 1 % BVP per metus. Norint pasiekti 2°C tikslą ir išvengti blogiausio klimato kaitos poveikio, išsivysčiusioms šalims reikės išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ne vėliau kaip 2050 m. sumažinti 80–95 %, palyginti su 1990 m. lygiu.

Todėl šios veiklos tikslas yra vystyti ir įvertinti novatoriškas, ekonomiškai naudingas ir tvarias prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemones bei strategijas, nukreiptas į CO2 ir kitas nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančias dujas bei aerozolius, bei akcentuojančias technologinius ir ne technologinius ekologiškus sprendimus, kuriant pagrindą įrodymais pagrįstiems, išankstiniams ir efektyviems veiksmams bei reikalingų kompetencijų tinklaveikai.

5.1.1. Klimato kaitos supratimo didinimas ir patikimų klimato projekcijų pateikimas

Geresnis klimato kaitos priežasčių ir raidos supratimas ir tikslesnės klimato projekcijos yra itin svarbios visuomenei, norint apsaugoti gyvybes, turtą ir infrastruktūrą, užtikrinti veiksmingą sprendimų priėmimą ir tinkamas klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos galimybes. Labai svarbu yra toliau gilinti mokslines žinias apie pagrindinius klimato veiksnius, procesus, mechanizmus, grįžtamąjį ryšį ir ribas, susijusias su sausumos, jūrų ir poliarinių ekosistemų ir atmosferos funkcionavimu. Geresnis supratimas taip pat leis tiksliau nustatyti klimato kaitos reiškinius ir juos priskirti gamtos ir antropogeniniams veiksniams. Geresnis klimato projekcijų ir prognozės patikimumas atitinkamais laiko ir vietos mastais bus užtikrintas gerinant matavimus ir rengiant tikslesnius scenarijus ir modelius, įskaitant visiškai susietus Žemės sistemos modelius, atsižvelgiant į istorinę klimato perspektyvą.

5.1.2. Poveikio ir pažeidžiamų vietų vertinimas ir novatoriškų ekonomiškai efektyvių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių, rizikos prevencijos ir valdymo priemonių kūrimas

Dar nėra sukaupta pakankamai žinių apie visuomenės, ekonomikos ir ekosistemų galimybes prisitaikyti prie klimato kaitos. Norint nustatyti efektyvias, teisingas ir socialiai priimtinas priemones, kuriomis siekiama klimatui atsparios aplinkos, ekonomikos ir visuomenės, reikia atlikti integruotą analizę, kuri apimtų: esamą ir būsimą poveikį, pažeidžiamumą, poveikį gyventojams, riziką ir jos valdymą, antrinį poveikį, pavyzdžiui, migraciją ir konfliktus, sąnaudas ir galimybes, susijusias su klimato kaita ir nepastovumu; atsižvelgiant į ekstremalius reiškinius ir susijusius klimato keliamus pavojus ir jų pasikartojimą. Ši analizė taip pat bus atliekama dėl nepalankaus klimato kaitos poveikio biologinei įvairovei, ekosistemoms ir ekosistemų funkcijoms, vandens ištekliams, infrastruktūrai, ūkio ir gamtos ištekliams. Ypač daug dėmesio bus teikiama labiausiai vertinamoms gamtos ekosistemoms ir sukurtoms aplinkoms, taip pat pagrindiniams visuomeniniams, kultūriniams ir ekonominiams sektoriams visoje Europoje. Šiais veiksmais bus tiriamas klimato kaitos, klimato keliamų pavojų ir didesnės šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje daromas poveikis ir jų keliama vis didėjanti rizika žmonių sveikatai. Moksliniais tyrimais bus vertinamos novatoriškos, teisingai paskirstytos ir ekonomiškai naudingos prisitaikymo reagavimo priemonės į klimato kaitą, įskaitant gamtos išteklių ir ekosistemų apsaugą ir prisitaikymą, ir susijęs poveikis, siekiant teikti žinių ir paremti jų vystymą ir įgyvendinimą visais lygiais ir įvairiu mastu. Tai taip pat apims geoinžinerijos galimybių potencialų poveikį, sąnaudas, riziką ir naudą. Bus nagrinėjami sudėtingi prisitaikymo ir rizikos prevencijos politikos sprendimų tarpusavio ryšiai, konfliktai ir sinergija su kita klimato ir sektorių politika, įskaitant poveikį pažeidžiamų grupių užimtumui ir gyvenimo lygiui.

5.1.3. Klimato kaitos švelninimo politikos, įskaitant tyrimus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama kitų sektorių politikos poveikiui, rėmimas

Tam, kad Sąjunga ne vėliau kaip 2050 m. pereitų prie konkurencingos, efektyviai išteklius naudojančios ir klimato kaitai atsparios ekonomikos ir visuomenės, reikia kurti efektyvias ir ilgalaikes, mažo anglies dioksido kiekio technologijų strategijas, ir užtikrinti didelę pažangą gerinant mūsų gebėjimą kurti inovacijas. Moksliniais tyrimais bus įvertinta klimato kaitos švelninimo būdų aplinkos ir socioekonominė rizika, poveikis ir galimybės. Jais taip pat bus vertinamas kitų sektorių politikos poveikis. Moksliniais tyrimais bus remiamas naujų klimato, energijos ir ekonomikos modelių kūrimas ir tvirtinimas, atsižvelgiant į ekonomines priemones ir susijusius išorės veiksnius, siekiant išbandyti švelninimo politikos būdus ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų taikymą įvairiu mastu pagrindiniuose ekonominiuose ir visuomeniniuose sektoriuose Sąjungos ir pasauliniu lygiu. Šiais veiksmais bus sudarytos palankesnės sąlygos technologinių, institucinių ir socioekonominių inovacijų kūrimui, stiprinant ryšius tarp mokslinių tyrimų bei taikymo ir tarp verslininkų, galutinių vartotojų, mokslininkų, politikos formuotojų ir žinių institucijų.

5.2. Aplinkos apsauga, tvarus gamtos išteklių, vandens, biologinės įvairovės ir ekosistemų valdymas

Visuomenė susiduria su dideliu uždaviniu – sukurti tvarią žmogaus poreikių ir aplinkos pusiausvyrą. Aplinkos ištekliai, įskaitant vandenį, orą, biomasę, derlingą dirvožemį, biologinę įvairovę ir ekosistemas bei jų funkcijas, yra Europos ir pasaulio ekonomikos veikimo ir gyvenimo kokybės pagrindas. Manoma, kad ne vėliau kaip 2050 m. pasaulio verslo galimybės, susijusios su gamtos ištekliais, pasieks daugiau kaip 2 trilijonus eurų ( 29 ). Nepaisant to, ekosistemos Europoje ir pasaulyje yra sumenkusios taip, kad natūraliai atsikurti nebegali, o aplinkos ištekliai yra pereikvojami ir netgi sunaikinami. Pavyzdžiui, Sąjungoje kiekvienais metais prarandama 1 000 km2 derlingiausių žemių ir vertingiausių ekosistemų, o ketvirtadalis gėlo vandens yra iššvaistoma. Toliau taip elgtis negalima. Moksliniais tyrimais turi būti prisidedama prie aplinką žalojančių tendencijų keitimo ir užtikrinimo, kad ekosistemos toliau teiktų išteklius, prekes ir paslaugas, kurios yra labai svarbios gerovei, ekonominiam klestėjimui ir darniam vystymuisi.

Todėl šios veiklos tikslas yra suteikti žinių ir priemonių, skirtų taip valdyti ir saugoti gamtos išteklius, kad būtų užtikrinama tvari ribotų išteklių ir dabartinių bei būsimų visuomenės ir ekonomikos poreikių pusiausvyra.

5.2.1. Mūsų žinių apie biologinę įvairovę ir ekosistemų veikimą, jų sąveiką su socialinėmis sistemomis bei jų svarbą palaikant ekonomiką ir žmonių gerovę gilinimas

Žmonių veikla gali sukelti aplinkos pokyčius, kurie būtų negrįžtami ir keistų ekosistemų pobūdį ir jų biologinę įvairovę. Labai svarbu numatyti tokią riziką vertinant, stebint ir prognozuojant žmogaus veiklos, įskaitant žemės naudojimo paskirties keitimą, poveikį aplinkai ir aplinkos pokyčių poveikį žmogaus gerovei. Jūros (nuo pakrančių zonų iki giliųjų vandenų, įskaitant jūrų išteklių tvarumą), poliarinių, gėlo vandens, sausumos ir miestų ekosistemų, įskaitant nuo požeminių vandenų priklausomas ekosistemas, moksliniai tyrimai pagerins mūsų supratimą apie sudėtingas gamtos išteklių ir socialinių, ekonominių ir ekologinių sistemų sąsajas, įskaitant natūralias kritines ribas, bei žmogaus ir biologinių sistemų atsparumą ar trapumą. Bus tiriama, kaip biologinė įvairovė ir ekosistemos veikia ir reaguoja į antropogeninį poveikį, kaip jas galima atkurti ir kokį poveikį tai turės ekonomikai ir žmonių gerovei. Taip pat bus tiriami išteklių problemų sprendimai Europos ir tarptautiniu mastu. Jais bus prisidedama prie politikos ir praktikos, užtikrinančios, kad socioekonominė veikla būtų vykdoma neviršijant ekosistemų ir biologinės įvairovės tvarumo ir pritaikomumo ribų.

5.2.2. Integruotų metodų, skirtų su vandeniu susijusiems uždaviniams spręsti ir pereiti prie tvaraus vandens išteklių ir paslaugų valdymo bei naudojimo, plėtojimas

Apsirūpinimas gėlu vandeniu ir jo kokybė tapo pasaulinio lygio uždaviniais, turinčiais rimtų ekonominių ir socialinių pasekmių. Vandens naudotojams įvairiuose sektoriuose ir vandens ekosistemoms vienu ypač svarbiu uždaviniu tampa vandens kokybės ir apsirūpinimo juo užtikrinimas bei gerinimas ir žmogaus veiklos poveikio gėlo vandens ekosistemoms sušvelninimas dėl vis didėjančio vandens poreikio įvairioms ir dažnai prieštaringoms reikmėms (pvz., žemės ūkio, pramonės, poilsio organizavimo, viešųjų paslaugų, ekosistemų ir kraštovaizdžio priežiūros, aplinkos atkūrimo ir būklės gerinimo) tenkinti, dėl didesnio išteklių pažeidžiamumo, kurį didina klimato kaita ir globaliniai pokyčiai, urbanizacija, tarša ir gėlo vandens išteklių pereikvojimas.

Moksliniais tyrimais ir inovacijomis bus sprendžiami šie įtampą keliantys klausimai ir bus kuriamos integruotos strategijos, priemonės, technologijos ir inovaciniai sprendimai siekiant patenkinti dabartinius ir būsimus poreikius. Bus siekiama parengti tinkamas vandentvarkos strategijas, pagerinti vandens kokybę, spręsti vandens paklausos ir apsirūpinimo juo arba tiekimo įvairiais lygiais ir įvairiu mastu pusiausvyros klausimus, uždaryti vandens ciklą, skatinti galutinių naudotojų tausojamąją elgseną ir spręsti su vandeniu susijusios grėsmės klausimą, kartu palaikant vandens ekosistemų vientisumą, struktūrą ir veikimą, atsižvelgiant į vykdomą Sąjungos politiką

5.2.3. Žinių ir priemonių suteikimas efektyviam sprendimų priėmimui ir visuomenės dalyvavimui

Socialinėmis, ekonominėmis ir valdymo sistemomis vis dar turi būtų sprendžiami išteklių išeikvojimo ir žalos ekosistemoms klausimai. Moksliniais tyrimais ir inovacijomis bus remiami politiniai sprendimai, reikalingi gamtos ištekliams ir ekosistemoms valdyti, siekiant išvengti ardančių klimato ar aplinkos pokyčių arba prisitaikyti prie jų ir skatinti institucinius, ekonominius, elgsenos ir technologinius pokyčius, kurie užtikrintų tvarumą. Taigi, moksliniais tyrimais bus palaikomas sistemų plėtojimas siekiant įvertinti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijas, įskaitant supratimą apie gamtos turto išteklius ir ekosistemų funkcijų gausą. Didėlis dėmesys bus skiriamas itin svarbioms politiškai aktualiomis ekosistemoms ir ekosistemų funkcijoms, pavyzdžiui, gėlo vandens, jūrų ir vandenynų (įskaitant pakrantės rajonus), miškų, poliarinių regionų, oro kokybės, biologinės įvairovės, žemės naudojimo ir dirvožemio. Visuomenės ir ekosistemų atsparumas teršalams ir patogenams, katastrofiškiems reiškiniams, įskaitant gamtinius pavojus (pavyzdžiui, seisminius bei ugnikalnių keliamus pavojus, potvynius ir sausras) ir miškų gaisrus, bus remiamas didinant prognozavimo, išankstinio įspėjimo, pažeidžiamumo ir poveikio, įskaitant įvairios rizikos dimensiją, vertinimo gebėjimus. Taigi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis bus remiama aplinkos bei efektyvaus išteklių naudojimo politika ir suteikiama galimybė pasirinkti efektyvų įrodymais pagrįstą valdymą, neviršijant saugaus veikimo ribų. Novatoriški būdai bus kuriami, siekiant padidinti politikos sanglaudą, rinktis kompromisus ir valdyti prieštaringus interesus, didinti visuomenės informuotumą apie mokslinių tyrimų rezultatus ir piliečių dalyvavimą priimant sprendimus.

5.3. Tvaraus ne energetinių ir ne žemės ūkio žaliavų tiekimo užtikrinimas

Tokie sektoriai kaip statybų, chemijos, automobilių, orlaivių ir erdvėlaivių, mechanizmų ir įrangos, kurių bendra pridėtinė vertė viršija 1 000 milijardų EUR ir kuriuose dirba maždaug 30 milijonų žmonių, priklauso nuo galimybės gauti žaliavų. Sąjunga turi pakankamai statybinių mineralinių medžiagų. Nepaisant to, kad Sąjunga yra viena didžiausių pasaulyje tam tikrų pramoninių mineralinių medžiagų gamintojų, ji yra daugumos šių medžiagų grynoji importuotoja. Be to, Sąjunga yra labai priklausoma nuo metalo mineralų importo ir yra visiškai priklausoma nuo kai kurių itin svarbių žaliavų importo.

Pastarosios tendencijos rodo, kad žaliavų paklausą palaikys besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių vystymasis ir spartus bazinių didelio poveikio technologijų plitimas. Europa turi užtikrinti tvarų valdymą ir tvarų žaliavų tiekimą valstybių viduje ir už jų ribų visuose sektoriuose, kurie priklauso nuo galimybių gauti žaliavų. Politikos tikslai dėl svarbiausių žaliavų yra nustatyti Komisijos žaliavų iniciatyvoje ( 30 ).

Todėl vykdant šią veiklą siekiama išplėsti žinias apie žaliavas ir parengti inovacinius sprendimus, leisiančius ekonomiškai veiksmingai ir nedarant žalos aplinkai žvalgyti, išgauti, apdirbti, pakartotinai naudoti, perdirbti ir utilizuoti žaliavas bei jas pakeisti ekonomiškai priimtinais ir aplinkos požiūriu tvariais bei aplinkai mažesnį poveikį darančiais pakaitalais.

Bus tiksliau įvertintas pasaulio ir Sąjungos išteklių ilgalaikio prieinamumas, įskaitant prieigą prie urbanistinių atliekų telkinių (sąvartynai ir gavyba iš atliekų), pakrančių zonų ir jūros gelmių išteklių (pvz., retų žemės mineralų kasyba jūros dugne), o susiję neaiškumai bus išspręsti. Šios žinios padės visuomenei efektyviau panaudoti, perdirbti ir dar kartą panaudoti retas arba aplinkai pavojingas žaliavas. Tokiu būdu taip pat bus kuriamos pasaulinės taisyklės, praktika ir standartai, taikomi ekonomiškai perspektyviam, ekologiškam ir socialiai priimtinam išteklių žvalgymui, gavybai ir apdorojimui, įskaitant žemės naudojimo ir jūrų erdvės planavimo praktiką remiantis ekosistemomis grindžiamu požiūriu.

5.3.2. Tvaraus žaliavų, įskaitant sausumos ir jūros mineralinius išteklius, tiekimo ir jų naudojimo, įskaitant žvalgymą, gavybą, apdirbimą, pakartotinį naudojimą, antrinį perdirbimą ir utilizavimą, skatinimas

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra reikalingi visą medžiagų gyvavimo ciklą, kad būtų užtikrintas prieinamas, patikimas ir tvarus Europos pramonei svarbių žaliavų tiekimas ir valdymas. Ekonomiškai perspektyvaus, socialiai priimtino ir aplinką tausojančio išteklių žvalgymo, gavybos ir apdorojimo technologijų vystymas ir diegimas paskatins efektyvų išteklių naudojimą. Tai apims sausumos ir jūros mineralinius išteklius; taip pat bus išnaudojamos gavybos iš urbanistinių atliekų galimybės. Naujas, ekonomiškai perspektyvus ir efektyvaus išteklių naudojimo antrinis perdirbimas ir medžiagų utilizavimo technologijos, veiklos modeliai ir procesai, įskaitant uždarojo ciklo procesus ir sistemas, taip pat padės mažinti Sąjungos priklausomybę nuo pirminių žaliavų tiekimo. Ši veikla apims ilgesnio naudojimo, aukštos kokybės antrinio perdirbimo ir utilizavimo poreikį bei poreikį smarkiai sumažinti išteklių švaistymą. Bus laikomasi viso gyvavimo ciklo požiūrio – nuo galimo prieinamų žaliavų tiekimo iki jų gyvavimo ciklo pabaigos, užtikrinant minimalų energijos ir išteklių poreikį.

Numatant galimą tam tikrų medžiagų prieinamumo pasauliniu lygiu sumažėjimą, pavyzdžiui, dėl prekybos apribojimų, bus tiriami ir vystomi svarbiausių žaliavų tvarūs pakaitalai ir alternatyvos, pasižyminčios panašiomis taikymo funkcijomis. Tai sumažins Sąjungos priklausomybę nuo pirminių žaliavų tiekimo ir pagerins poveikį aplinkai.

Perėjimui prie labiau nepriklausomos ir efektyviai išteklius naudojančios ekonomikos reikės kultūrinių, elgsenos, socioekonominių, sisteminių ir institucinių pokyčių. Tam, kad būtų galima spręsti didėjančią kvalifikuotų darbuotojų trūkumo Sąjungos žaliavų sektoriuje problemą, įskaitant Europos kasybos pramonę, bus skatinama sudaryti veiksmingesnes universitetų, geologijos tarnybų, pramonės ir kitų suinteresuotųjų subjektų partnerystes. Taip pat labai svarbu bus remti novatoriškų ekologiškų įgūdžių vystymą. Be to, visuomenė vis dar nedaug žino apie vidaus žaliavų svarbą Europos ekonomikai. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas reikiamiems struktūriniams pokyčiams, moksliniais tyrimais ir inovacijomis bus siekiama įgalinti piliečius, politiką formuojančius asmenis, praktinius naudotojus ir institucijas.

5.4. Sąlygų perėjimui prie ekologiškos ekonomikos ir visuomenės sudarymas taikant ekologines inovacijas

Sąjunga negali klestėti pasaulyje, kuriame sunaudojama vis daugiau išteklių, blogėja aplinka ir prarandama biologinė įvairovė. Augimo ir gamtos išteklių naudojimo atsiejimui reikia struktūrinių tų išteklių naudojimo, pakartotinio naudojimo ir tvarkymo pokyčių, kartu saugant aplinką. Ekologinės inovacijos leis mums sumažinti poveikį aplinkai, padidinti išteklių naudojimo efektyvumą, o Sąjungą nukreipti efektyviai išteklius ir energiją naudojančios ekonomikos link. Ekologinės inovacijos taip pat sukuria plačias galimybes ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, didina Europos konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, kuri, kaip numatoma, po 2015 m. pasieks trilijoną eurų ( 31 ). 45 % įmonių jau įdiegė vienos ar kitos rūšies ekologines inovacijas. Apskaičiuota, kad apie 4 % ekologinių inovacijų lėmė daugiau kaip 40 % medžiagų naudojimo gamybos vienetui sumažinimą ( 32 ), tai atskleidžia puikias ateities galimybes. Tačiau neretai labai perspektyvios ir techniškai pažangios bei ekologiniu požiūriu inovacinės technologijos, procesai, paslaugos ir produktai nepasiekia rinkos dėl ikiprekybinių sunkumų ir negalima visiškai išnaudoti jų aplinkosauginio ir ekonominio potencialo, nes privatūs investuotojai mano, kad juos plėtoti ir pateikti rinkai yra pernelyg rizikinga.

Todėl šios veiklos tikslas yra skatinti visas ekologinių inovacijų formas, kurios padeda pereiti prie ekologiškos ekonomikos.

5.4.1. Ekologinių inovacinių technologijų, procesų, paslaugų ir produktų stiprinimas, įskaitant būdų, kaip sumažinti gamybai ir vartojimui reikalingų žaliavų kiekį, paiešką ir su tuo susijusių kliūčių įveikimą, ir jų įdiegimo rinkoje skatinimas

Bus remiamos visos ekologinių inovacijų formos, tiek naudingos, tiek radikalios, derinant technologines, organizacines, visuomenines, elgsenos, verslo ir politikos inovacijas ir stiprinant pilietinės visuomenės dalyvavimą. Šia veikla bus remiamas labiau žiedinės ekonomikos kūrimas, mažinant poveikį aplinkai, didinant aplinkos atsparumą ir atsižvelgiant į grįžtamąjį poveikį aplinkai bei galbūt kitiems sektoriams. Tai apims naudotojų poreikiais grindžiamas inovacijas, verslo modelius, pramonės simbiozę, produktų aptarnavimo sistemas, produktų projektavimą, viso gyvavimo ciklo ir grįžtamojo ciklo metodus, taip pat būdų, kaip sumažinti gamybai ir vartojimui reikalingų žaliavų kiekį, paiešką ir su tuo susijusių kliūčių įveikimą. Bus nagrinėjamos galimybės plėtoti tausesnio vartojimo modelius. Bus siekiama padidinti išteklių naudojimo efektyvumą, sumažinant (absoliučiąja verte) sąnaudas, atliekas ir pavojingų medžiagų (pvz., nurodytųjų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 ( 33 )) išleidimą vertės grandinėje, ir skatinti pakartotinį panaudojimą, antrinį perdirbimą ir išteklių pakeitimą.

Daug dėmesio bus skiriama palankesnių sąlygų sudarymui siekiant pereiti nuo mokslinių tyrimų etapo prie rinkos, įtraukiant pramonę ir visų pirma naujai įsteigtas įmones ir novatoriškas MVĮ, pilietinės visuomenės organizacijas ir galutinius naudotojus, nuo Sąjungai svarbių ekologiniu požiūriu inovacinių technologijų, produktų, paslaugų ir procesų prototipų kūrimo ir techninio, socialinio bei aplinkosauginio veiksmingumo demonstravimo iki pirmo pritaikymo ir naudojimo rinkoje. Atitinkamais veiksmais bus padedama šalinti kliūtis, trukdančias kurti ir plačiai taikyti ekologiškas inovacijas, kurti arba plėsti rinkas, kad būtų galima priimti atitinkamus sprendimus, ir didinti Sąjungos įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą pasaulio rinkose. Ekologinių inovacijų kūrėjų ryšių palaikymu taip pat bus siekiama sustiprinti žinių sklaidą bei naudojimą ir užtikrinti glaudesnį pasiūlos ir paklausos ryšį.

Reikia struktūrinių ir institucinių pokyčių, kad būtų galima pereiti prie ekologiškos ekonomikos ir visuomenės. Moksliniais tyrimais ir inovacijomis bus sprendžiami su visuomenės ir rinkos pokyčių pagrindinėmis kliūtimis susiję klausimai ir bus siekiama suteikti vartotojams, verslo lyderiams ir politiką formuojantiems asmenims galimybių užtikrinti novatorišką ir tvarią elgseną, remiantis socialinių ir humanitarinių mokslų įnašu. Bus kuriamos pagrįstos ir skaidrios priemonės, metodai ir modeliai pagrindiniams ekonominiams, visuomeniniams, kultūriniams ir instituciniams pokyčiams, reikalingiems esminiam perėjimui prie ekologiškos ekonomikos, įvertinti ir užtikrinti galimybes jiems pasireikšti. Moksliniais tyrimais bus tiriama, kaip skatinti tvarius gyvensenos ir vartojimo modelius, apimančius socioekonominius mokslinius tyrimus, elgsenos mokslus, vartotojų dalyvavimą ir inovacijų pripažinimą visuomenėje, tai pat bus tiriama veikla, kaip gerinti ryšius ir visuomenės informuotumą. Bus visokeriopai naudojamasi demonstravimo veiksmais.

Reikia sukurti pagrįstus rodiklius visais atitinkamais vietos mastais, kurie papildo BVP, metodus ir sistemas perėjimui prie ekologiškos ekonomikos ir atitinkamos politikos efektyvumui remti ir vertinti. Gyvavimo ciklo požiūriu pagrįstais moksliniais tyrimais ir inovacijomis bus gerinama duomenų kokybė ir prieinamumas, matavimo metodai ir sistemos, susijusios su efektyviu išteklių naudojimu ir ekologinėmis inovacijomis, ir bus sudarytos palankesnės sąlygos novatoriškų atsvaros schemų plėtojimui. Socioekonominiai moksliniai tyrimai suteiks geresnį gamintojo ir vartotojo elgsenos pagrindinių priežasčių supratimą ir taip prisidės prie veiksmingesnių politikos priemonių kūrimo, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pereiti prie efektyviai išteklius naudojančios ir klimato kaitai atsparios ekonomikos. Be to, siekiant remti efektyvų išteklių naudojimą ir ekologinių inovacijų politiką visais lygiais, bus plėtojamos technologijų vertinimo metodikos ir integruotas modeliavimas, kartu didinant politikos sanglaudą ir darant kompromisus. Rezultatai suteiks galimybę stebėti, vertinti ir sumažinti medžiagų ir energijos srautus gamyboje ir vartojime, o politiką formuojantiems asmenims ir įmonėms – integruoti aplinkos sąnaudas ir išorės poveikį į veiksmus ir sprendimus.

5.4.4. Efektyvaus išteklių naudojimo skatinimas pasitelkiant skaitmenines sistemas

Informacinių ir ryšių technologijų inovacijos gali būti viena iš pagrindinių priemonių efektyviam išteklių naudojimui remti. Kad būtų pasiektas šis tikslas, šiuolaikinėmis ir novatoriškomis IRT bus žymiai prisidedama prie produktyvumo, visų pirma taikant automatizuotus procesus, realaus laiko stebėjimo ir sprendimų palaikymo sistemas. Naudojant IRT bus siekiama pagreitinti laipsnišką ekonomikos dematerializavimą, paspartinant perėjimą prie skaitmeninių paslaugų, ir sudaryti palankesnes sąlygas keisti vartojimo elgseną ir verslo modelius naudojant ateities IRT.

5.5. Išsamių bei tvarių aplinkos pasaulinio stebėjimo ir informavimo sistemų kūrimas

Išsamios aplinkos stebėjimo ir informavimo sistemos yra itin svarbios, siekiant užtikrinti šio visuomenės uždavinio sprendimui reikalingų ilgalaikių duomenų ir informacijos teikimą. Šios sistemos bus naudojamos klimato, gamtos išteklių, įskaitant žaliavas, sausumos ir jūrų (nuo pakrančių zonų iki giliųjų vandenų) ekosistemų ir ekosistemų funkcijų padėčiai, statusui ir tendencijoms stebėti, vertinti ir numatyti, taip pat mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos politikai ir būdams visuose ekonomikos sektoriuose įvertinti. Pagal šias sistemas teikiama informacija ir žinios bus naudojamos pažangiam strateginių išteklių naudojimui skatinti, įrodymais pagrįstos politikos plėtojimui remti, naujoms aplinkos ir klimato funkcijoms skatinti ir naujoms galimybėms pasaulinėse rinkose vystyti.

Žemės stebėjimo ir stebėsenos pajėgumai, technologijos ir duomenų infrastruktūros turi būti sukurti remiantis pažanga, susijusia su IRT, kosmoso technologijomis ir tinkliniais pajėgumais, nuotoliniu būdu fiksuojamomis stebėjimo sistemomis, naujoviškais in situ jutikliais, judriojo ryšio paslaugomis, ryšių tinklais, aktyvių žiniatinklio paslaugų priemonėmis ir pagerinta kompiuterijos ir modeliavimo infrastruktūra, siekiant nuolatos laiku teikti tikslią informaciją, prognozes ir projekcijas. Bus skatinama nemokama, atvira ir neribota prieiga prie sąveikių duomenų ir informacijos bei mokslinių tyrimų rezultatų efektyvus ir, prireikus, saugus kaupimas, valdymas ir platinimas. Vykdant veiklą turi būti padedama apibrėžti būsimą Copernicus programos veiklą ir didinti Copernicus duomenų naudojimą mokslinių tyrimų veikloje.

Kultūros paveldo turtas yra unikalus ir nepakeičiamas tiek materialiąja, tiek nematerialiąja forma, turintis kultūrinę reikšmę ir prasmę. Jis yra vienas iš pagrindinių veiksnių užtikrinant visuomenės sanglaudą, tapatybę ir gerovę ir juo žymiai prisidedama prie tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo. Tačiau Europos kultūros paveldas dėvisi ir yra sugadinamas; jam daromą žalą dar labiau padidina žmogaus veiklos poveikis (pvz., turizmas), dėl klimato kaitos pasireiškiančios ekstremalios oro sąlygos ir kiti gamtiniai pavojai bei gaivalinės nelaimės.

Šia veikla siekiama suteikti žinių bei pateikti inovacinių sprendimą, kaip pasitelkiant prisitaikymo ir švelninimo strategijas, metodikas, technologijas, produktus ir paslaugas išsaugoti ir valdyti materialinį Europos kultūros paveldą, kuriam gresia klimato kaitos keliamas pavojus.

Norint tai pasiekti, daugiadalykiniai moksliniai tyrimai ir inovacijos bus sutelkti į šias veiklas:

5.6.1. Atsparumo lygių nustatymas vykdant priežiūrą, stebėseną ir modeliavimą

Nauji ir tobulesni žalos įvertinimo, stebėsenos ir modeliavimo metodai bus parengti siekiant pagerinti mokslines žinias apie klimato kaitos poveikį kultūros paveldui ir kitus aplinkos ir žmogaus keliamos rizikos veiksnius. Remiantis scenarijais, modeliais ir priemonėmis, įskaitant vertės suvokimo analizę, sukauptos žinios ir supratimas padės suteikti tvirtą mokslinį pagrindą atsparumo strategijų, politikos ir standartų kūrimui, remiantis darnia rizikos vertinimo ir kultūros paveldo turto valdymo sistema.

5.6.2 Geresnio supratimo apie tai, kaip bendruomenės suvokia klimato kaitą ir seisminius bei ugnikalnių pavojus ir į juos reaguoja, užtikrinimas

Vykdant mokslinius tyrimus ir inovacijas, taikant integruotą požiūrį, bus plėtojami efektyviu išteklių naudojimu pagrįsti sprendimai, skirti prevencijos, prisitaikymo ir poveikio švelninimo veiksmams, taikant naujoviškas metodikas, technologijas, produktus ir paslaugas, siekiant išsaugoti kultūros paveldo turtą, kultūrinius kraštovaizdžius ir istorines gyvenvietes.

Vykdant veiklą bus sustiprintas Sąjungos dalyvavimas daugiašaliuose procesuose ir iniciatyvose, pavyzdžiui, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos, Tarpvyriausybinės biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų platformos (IPBES) ir Žemės stebėjimo grupės veikloje, ir padidintas jos finansinis įnašas juos vykdant. Bendradarbiaujant su kitais svarbiais viešaisiais ir privačiaisiais mokslinių tyrimų finansuotojais bei kitais didžiaisiais mokslinių tyrimų tinklais bus padidintas pasaulio ir Europos mokslinių tyrimų efektyvumas ir prisidėta prie pasaulinio mokslinių tyrimų valdymo.

Bendradarbiaujant mokslo ir technologijų srityje bus prisidėta prie Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) pasaulinių technologijų mechanizmo ir sudarytos palankesnės sąlygos technologinei plėtrai, inovacijoms ir perkėlimui, remiant prisitaikymą prie klimato kaitos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą.

Remiantis JT konferencijos „Rio+20“ rezultatais, bus tiriamas mechanizmas, pagal kurį būtų galima sistemiškai rinkti, lyginti ir analizuoti mokslines ir technologines žinias apie svarbiausius darnaus vystymosi ir ekologiškos ekonomikos klausimus; šis mechanizmas apims pažangos vertinimo sistemą. Šia veikla bus prisidėta prie esamų mokslo grupių bei organizacijų darbo ir siekiama sinergijos su jomis.

Vykdant mokslinių tyrimų veiksmus šio visuomenės uždavinio srityje bus prisidėta prie Copernicus programos eksploatavimo paslaugų, suteikiant vystymo žinių pagrindą Copernicus.

Gali būti apsvarstyta galimybė remti atitinkamas bendro programavimo iniciatyvas (BPI) ir atitinkamas viešojo sektoriaus subjektų bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes.

Taip pat bus sukurtos atitinkamos sąsajos su veiksmais pagal atitinkamas Europos inovacijų partnerystes ir su atitinkamais Europos technologijų platformų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių aspektais.

Specialiomis priemonėmis bus užtikrinta, kad Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų klimato, išteklių efektyvumo ir žaliavų srityse rezultatai būtų naudojami pagal kitas plataus masto Sąjungos programas, pavyzdžiui, programą „Life“, ESI fondus ir išorines bendradarbiavimo programas.

Be to, vykdant veiklą, inter alia, bus remiamasi veiksmais, kurių imtasi pagal Ekologinių inovacijų programą, juos sustiprinant.

Vykdant veiksmus taip pat bus užtikrinta mokslo ir technologijų pažangos Sąjungoje ir jos svarbiausiose šalyse partnerėse ir regionuose partneriuose nuolatinė analizė, atliktas naujų aplinkos technologijų ir praktikos rinkos galimybių išankstinis tyrimas ir numatytos mokslinių tyrimų bei inovacijų politikos tendencijos.

6. EUROPA BESIKEIČIANČIAME PASAULYJE. ĮTRAUKI, NOVATORIŠKA IR MĄSTANTI VISUOMENĖ

Šiame skirsnyje aptariama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kuria prisidedama norint užtikrinti, kad visuomenės taptų įtraukesnės, novatoriškesnės ir labiau mąstančios, ir specialios priemonės, kuriomis remiami konkretūs kompleksiniai klausimai, paminėti kalbant apie šį visuomenės uždavinį ( 34 ).

Dabartinės tendencijos Europos visuomenėje atneša ne tik galimybes labiau suvienyti Europą, bet ir riziką ir iššūkius. Šias galimybes, riziką ir iššūkius reikia suprasti ir juos numatyti, kad Europa galėtų vystytis likdama pakankamai solidari ir bendradarbiaudama socialiniu, ekonominiu, politiniu, švietimo ir kultūriniu lygiais, atsižvelgiant į tai, kad pasaulis tampa vis labiau tarpusavyje susietas sąveikos ir priklausomybės ryšiais.

Todėl siekiama suprasti, analizuoti ir plėtoti socialinę, ekonominę ir politinę įtrauktį, taip pat įtraukias darbo rinkas, kovoti su skurdu ir marginalizacija, stiprinti žmogaus teises, skaitmeninę įtrauktį, lygybę, solidarumą ir tarpkultūrinę dinamiką, remiant pažangiausią mokslą, tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, kuriant rodiklius, vystant technologijas, diegiant organizacines inovacijas ir kuriant regionines inovacijų diegimo grupes bei naujas bendradarbiavimo ir bendros kūrybos formas. Moksliniais tyrimais ir kita veikla turi būti remiamas strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas ir kita susijusi Sąjungos politika. Šiuo požiūriu svarbiausias vaidmuo tenka socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimams. Norint apibrėžti Europos strategijų ir politikos tikslus, juos stebėti, vertinti ir spręsti susijusias problemas, reikės tikslinių mokslinių tyrimų, kuriais būtų užtikrinama, kad politiką formuojantys asmenys galėtų analizuoti ir vertinti numatytų priemonių poveikį ir veiksmingumą, visų pirma jų naudingumo socialinei įtraukčiai požiūriu. To siekiant visų amžiaus grupių asmenims ir visose gyvenimo srityse turėtų būti taikoma visavertė socialinė įtrauktis ir skatinamas jų aktyvumas.

Toliau išdėstytų konkrečių tikslų bus siekiama, kad būtų geriau suprantami, puoselėjami arba įgyvendinami toliau išvardyti aspektai:

6.1.1. Mechanizmai, kuriais skatinamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas

Europa sukūrė ypatingą ir gana unikalų ekonominės pažangos, socialinės politikos, kuria siekiama aukšto lygio socialinės sanglaudos, bendrų humanistinių kultūros vertybių, apimančių demokratiją ir teisinę valstybę, žmogaus teisių, pagarbos įvairovei ir jos išsaugojimo, švietimo ir mokslo skatinimo, meno ir humanitarinių mokslų, kaip esminių socialinę ir ekonominę pažangą ir gerovę skatinančių veiksnių, derinį. Nuolatinis ekonomikos augimo siekis reikalauja daugybės didelių žmogiškųjų, socialinių, aplinkos ir ekonominių sąnaudų. Pažangus, tvarus ir integracinis augimas Europoje reiškia esminius pokyčius, kad einant laikui iš esmės keisis ekonomikos augimo bei visuomeninės gerovės apibrėžimo, matavimo (įskaitant pažangos vertinimą naudojant kitus, ne įprastinį BVP rodiklį), generavimo ir išlaikymo būdai.

Moksliniais tyrimais bus analizuojamas piliečių dalyvavimo, tvarios gyvensenos būdų, kultūrų supratimo ir socioekonominio elgesio ir vertybių vystymas, ir analizuojama tai, kaip šie aspektai susiję su Europos institucijų, bendruomenių, rinkų, bendrovių, valdymo ir tikėjimo sistemų paradigmomis, politika bei veikimu ir jų ryšiais su kitais regionais ir ekonomikos sistemomis. Jais bus kuriamos priemonės, leidžiančios geriau įvertinti tokio pobūdžio raidos kontekstinį bei abipusį poveikį, palyginti viešąją politiką su įvairiais uždaviniais visoje Europoje ir analizuoti galimas politikos priemones bei sprendimų priėmimo mechanizmus tokiose srityse kaip užimtumas, apmokestinimas, nelygybė, skurdas, socialinė įtrauktis, švietimas ir gebėjimai, bendruomenių vystymasis, konkurencingumas ir vidaus rinka siekiant suvokti naujas didesnės Europos integracijos sąlygas bei galimybes ir jos socialinių, kultūrinių, mokslinių ir ekonominių komponentų bei sąveikų, kaip santykinių Sąjungos pranašumų pasaulio lygiu šaltinių, vaidmenį.

Demografiniai pokyčiai dėl senėjančių visuomenių ir migrantų judėjimo bus analizuojami jų poveikio ekonomikos augimui, darbo rinkai ir gerovei atžvilgiu. Todėl tam, kad būtų įmanoma spręsti ateities augimo keliamus uždavinius, svarbu atsižvelgti į įvairius žinių komponentus, dėmesį moksliniuose tyrimuose sutelkiant į mokymosi, švietimo ir mokymo klausimus, arba skiriant dėmesio jaunimo vaidmeniui ir vietai visuomenėje. Vykdant mokslinius tyrimus taip pat bus kuriamos geresnės priemonės, skirtos įvairios ekonominės politikos poveikio tvarumui įvertinti. Jais taip pat bus analizuojama, kaip vystosi įvairių šalių nacionalinė ekonomika ir kurios valdymo formos Europos ir tarptautiniu lygmeniu galėtų padėti išvengti makroekonominio disbalanso, piniginių sunkumų, konkurencijos mokesčių srityje, nedarbo ir užimtumo problemų ir kitų visuomenės, ekonominių ir finansinių sutrikimų formų. Bus atsižvelgta į augančią tarpusavio priklausomybę tarp Sąjungos ir pasaulinės ekonomikos, rinkų ir finansų sistemų ir iš to kylančius institucinio vystymosi ir viešojo administravimo uždavinius. Atsižvelgiant į Europos valstybės skolos krizę taip pat bus akcentuojami moksliniai tyrimai, kuriais siekiama apibrėžti stabilių Europos finansų ir ekonomikos sistemų bendras sąlygas.

6.1.2. Patikimos organizacijos, praktika, paslaugos ir politika, kurių reikia atsparioms, įtraukioms, dalyvavimu grindžiamoms, atviroms ir kūrybingoms visuomenėms Europoje kurti, visų pirma atsižvelgiant į migraciją, integraciją ir demografinius pokyčius

Norinti suprasti socialines, kultūrines ir politines transformacijas Europoje, reikia analizuoti kintančią demokratinę praktiką bei lūkesčius ir tapatybių, įvairovės, teritorijų, religijų, kultūrų, kalbų ir vertybių istorinę raidą. Tam būtina gerai išmanyti Europos integracijos istoriją. Vykdant mokslinius tyrimus bus siekiama nustatyti būdus, kaip pritaikyti ir tobulinti Europos gerovės sistemas, viešąsias paslaugas ir platesnį politikos socialinio saugumo aspektą, kad būtų pasiekta sanglauda ir lyčių lygybė, būtų skatinamos dalyvavimu paremtos, atviros ir kūrybingos visuomenės ir būtų propaguojama socialinė bei ekonominė lygybė ir kartų solidarumas. Moksliniais tyrimais bus analizuojama, kaip visuomenė ir politika tampa labiau europietiškos plačiąja prasme, vykstant tapatybių, kultūrų ir vertybių raidai, plintant žinioms, idėjoms ir įsitikinimams, taip pat taikant abipusiškumo, bendrumo ir lygybės principus bei didėjant jų praktiniam taikymui, visų pirma dėmesį teikiant migracijai, integracijai ir demografiniams pokyčiams. Bus analizuojama, kaip pažeidžiamos visuomenės grupės (pvz., romai) gali visapusiškai dalyvauti švietimo sistemoje, visuomenės ir demokratiniame gyvenime, visų pirma užtikrinant, kad jos įgytų įvairių gebėjimų, ir užtikrinant žmogaus teisių apsaugą. Todėl pagrindiniu analizės objektu išliks tai, kaip politinės sistemos vystosi ir taip pat kaip jos reaguoja į pirmiau minėtą socialinę raidą.

Moksliniais tyrimais taip pat bus nagrinėjama, kaip vystosi pagrindinės sistemos, kurios yra pamatinės žmoniškųjų ir socialinių ryšių formos, pavyzdžiui, šeima, darbas, išsilavinimas ir užimtumas, ir kurios padeda kovoti su socialine nelygybe, atskirtimi ir skurdu. Socialinė sanglauda ir nešališkas bei patikimas teisingumas, švietimas, demokratija, tolerancija ir įvairovė yra veiksniai, kuriuos reikia atidžiai apsvarstyti siekiant nustatyti ir geriau išnaudoti santykinius Europos pranašumus pasaulio lygiu ir teikti geresnę įrodymais pagrįstą paramą politikai. Vykdant mokslinius tyrimus bus atsižvelgta į judumo ir migracijos, įskaitant srautus Europos viduje, taip pat demografijos svarbą toliau vystantis Europos politikai.

Be to, labai svarbu suprasti sunkumus ir galimybes, kylančius diegiant IRT, tiek individualiu, tiek kolektyviniu lygiu, kad būtų galima atverti naujus kelius įtraukioms inovacijoms. Atsižvelgiant į didėjančią skaitmeninės įtraukties socioekonominę svarbą, mokslinių tyrimų ir inovacijų kūrimo veiksmais bus skatinami įtraukūs IRT sprendimai ir faktinis skaitmeninio raštingumo užtikrinimas, įgalinant piliečius ir kompetentingus darbuotojus. Daug dėmesio bus skiriama naujiems technologiniams laimėjimams, kuriais bus iš esmės patobulintas technologijų asmeninis pritaikymas, patogumas naudoti ir prieinamumas remiantis piliečių, vartotojų ir naudotojų, įskaitant ir žmonių su negalia, elgesio ir jų vertybių geresniu supratimu. Tam reikės mokslinių tyrimų „užprogramuotos įtraukties“ srityje ir inovacinio požiūrio.

6.1.3. Europos kaip pasaulinio masto veikėjos vaidmuo, visų pirma žmogaus teisių ir teisingumo pasaulyje srityse

Europos ypatinga istorinė, politinė, socialinė ir kultūrinė sistema vis labiau patiria pasaulinių pokyčių poveikį. Norėdama toliau plėtoti išorinės veiksmus kaimynystėje ir už jos ribų ir išlaikyti savo, kaip pasaulinio masto veikėjos, poziciją, Europa turi pagerinti savo gebėjimus apibrėžti, išdėstyti pirmenybės tvarka, aiškinti, vertinti ir propaguoti savo politikos tikslus, bendradarbiaudama su kitais pasaulio regionais ir bendruomenėmis, siekdama stiprinti bendradarbiavimo ryšius, išvengti konfliktų ar juos spręsti. Šiuo atžvilgiu Europa taip pat turi padidinti savo gebėjimus numatyti globalizacijos raidą bei poveikį ir į juos reaguoti. Tam reikia geriau išmanyti kitų pasaulio regionų istoriją, kultūrą ir politines bei ekonomines sistemas bei iš jų pasimokyti, taip pat suprasti tarpvalstybinių subjektų vaidmenį ir įtaką. Galiausiai pati Europa taip pat turi efektyviai prisidėti prie pasaulinio valdymo ir teisingumo pasaulyje pagrindinėse srityse, pavyzdžiui, prekybos, vystymosi, darbo, ekonominio bendradarbiavimo, aplinkos apsaugos, švietimo, lyčių lygybės bei žmogaus teisių, gynybos ir saugumo srityse. Tam reikia turėti potencialą kurti naujus pajėgumus, tiek analizės priemonių, paslaugų, sistemų ir instrumentų forma, tiek diplomatijos srityje oficialioje ir neoficialioje tarptautinėje arenoje su valstybiniais ir nevalstybiniais veikėjais.

6.1.4 Tvarios ir integracinės aplinkos propagavimas pasitelkiant inovacinius teritorijų ir miestų planavimo ir projektavimo metodus

80 % Sąjungos piliečių šiandien gyvena miestuose ir aplink miestus, tad netinkamas miestų planavimas ir projektavimas gali jų gyvenimui turėti milžiniškų pasekmių. Kad Europa sėkmingai užtikrintų ekonomikos augimą, kurtų darbo vietas ir tvarią ateitį, labai svarbu suprasti, kokias funkcijas miestai atlieka visų piliečių atžvilgiu, taip pat suprasti jų projektavimą, kokios juose sąlygos gyventi, kiek jie patrauklūs, inter alia, investicijoms ir įgūdžių kūrimui.

Europos moksliniais tyrimais ir inovacijomis turėtų būtu suteiktos priemonės ir metodai siekiant: tvaresnio, atviresnio, novatoriškesnio ir įtraukesnio miestų ir priemiesčių planavimo ir projektavimo; geriau suprasti miestų bendruomenių ir socialinės raidos dinamiką ir energijos, aplinkos, transporto ir žemės naudojimo ryšį, įskaitant sąveiką su aplinkinėmis kaimo vietovėmis; geriau suprasti viešosios erdvės projektavimą ir naudojimą miestuose, be kita ko, ir migracijos požiūriu, siekiant pagerinti socialinę įtrauktį bei raidą ir mažinti miestų rizikos ir nusikalstamumo lygį; rasti naujus gamtos išteklių naudojimo mažinimo būdus ir skatinti tvarų ekonomikos augimą kartu gerinant Europos miestų gyventojų gyvenimo kokybę; ir sukurti perspektyvią socialinio ir ekologinio perėjimo prie naujo miestų plėtros modelio viziją, stiprinant Sąjungos miestus – inovacijų ir darbo vietų kūrimo bei socialinės sanglaudos centrus.

Kuriant pasaulinę žinių bazę Sąjungos dalis tebėra gana didelė, tačiau dar reikia maksimaliai išplėtoti šių žinių socioekonominį poveikį. Bus stengiamasi padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos efektyvumą ir jų sinergiją bei darnumą tarptautiniu politikos lygiu. Inovacijos bus suvokiamos plačiąja prasme, įskaitant plataus masto politines, taip pat socialines, vartotojams skirtas bei rinkos veikiamas inovacijas. Bus atsižvelgta į kūrybos ir kultūros pramonės sektorių patirtį ir inovacinę galią. Ši veikla padės kurti EMTE ir rems jos funkcionavimą, visų pirma ja bus remiamas strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimas ir taikymas.

6.2.1. Inovacijų sąjungos bei EMTE mokslinių duomenų bazės stiprinimas ir paramos joms didinimas

Siekiant įvertinti ir pagal prioritetus išdėstyti investicijas ir sustiprinti Inovacijų sąjungą bei EMTE bus remiama mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų politikos, sistemų ir pagrindinių subjektų Europoje ir trečiosiose valstybėse analizė ir remiamas rodiklių, duomenų ir informacijos infrastruktūros vystymas. Taip pat reikės imtis į ateitį orientuotos veiklos, bandomųjų iniciatyvų, ekonominės ir lyčių problemų analizės, politikos stebėsenos, tarpusavio mokymosi, koordinavimo priemonių ir veiklos, poveikio vertinimo metodikų plėtojimo, pasinaudojant tiesioginiais suinteresuotųjų subjektų, įmonių, valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų ir piliečių atsiliepimais. Ši analizė turėtų būti atliekama ją derinant su aukštojo mokslo sistemų tyrimais Europoje ir trečiosiose valstybėse pagal programą „Erasmus+“.

Siekiant užtikrinti mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrą rinką, bus įgyvendinamos priemonės, skirtos su EMTE suderinamai praktikai skatinti. Bus remiama su mokslinių tyrimų mokymo kokybe, mokslininkų tyrėjų judumo ir karjeros plėtojimu susijusią politiką palaikanti veikla, įskaitant iniciatyvas, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas judumo paslaugoms, atviram įdarbinimui, moterų dalyvavimui moksle, mokslininkų tyrėjų teisėms ir ryšių su pasaulinėmis mokslininkų tyrėjų bendruomenėmis užmezgimui. Ši veikla bus įgyvendinama siekiant sinergijos ir glaudaus koordinavimo su programa „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ pagal prioritetą „Pažangus mokslas“. Bus remiamos institucijos, teikiančios pažangias koncepcijas dėl spartaus EMTE principų įgyvendinimo, įskaitant Europos mokslo darbuotojų chartiją ir Mokslo darbuotojų įdarbinimo elgesio kodeksą, taip pat Komisijos rekomendaciją dėl intelektinės nuosavybės valdymo vykdant žinių perdavimo veiklą ir dėl universitetų bei kitų viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų praktikos kodekso ( 35 ).

Politikos koordinavimo srityje bus nustatyta konsultavimo politikos klausimais priemonė, kad nacionalinės institucijos, nustatydamos savo nacionalines reformų programas ir mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas, galėtų gauti ekspertines politines konsultacijas.

Siekiant įgyvendinti Inovacijų sąjungos pavyzdinę iniciatyvą, taip pat reikia remti rinkos principais grindžiamas inovacijas, atviras inovacijas, viešąjį sektorių ir socialines inovacijas, kad būtų stiprinami bendrovių inovacijų pajėgumai ir skatinamas Europos konkurencingumas. Tam reikės pagerinti visas bendras inovacijų sąlygas ir šalinti konkrečias kliūtis, stabdančias novatoriškų įmonių augimą. Bus remiami galingi inovacijų rėmimo mechanizmai (kaip antai, skirti geresniam grupių valdymui, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms ir tinklų bendradarbiavimui), labai siauros specializacijos inovacijų rėmimo paslaugos (pvz., intelektinės nuosavybės valdymas ir naudojimasis ja, intelektinės nuosavybės teisių turėtojų ir naudotojų tinklų kūrimas, inovacijų valdymas, verslumo gebėjimai ir perkančiųjų organizacijų tinklai) ir su inovacijomis susijusios viešosios politikos peržiūros. Su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis susiję aspektai bus remiami pagal konkretų tikslą „Inovacijos mažosiose ir vidutinėse įmonėse“.

6.2.2. Naujų inovacijų formų tyrimai, ypač daug dėmesio skiriant socialinėms inovacijoms bei kūrybingumui, ir supratimas apie tai, kaip įvairių formų inovacijos kuriamos, susilaukia sėkmės ar žlunga

Socialinės inovacijos padeda kurti naujas prekes, paslaugas, procesus ir modelius, kurie atitinka visuomenės poreikius, ir kurti naujus socialinius ryšius. Kadangi inovacijų būdai nuolat kinta, reikia atlikti tolesnius tyrimus, kaip vystosi visų formų inovacijos ir kaip inovacijos atitinka visuomenės poreikius. Svarbu suprasti, kaip socialinės inovacijos ir kūrybingumas gali įnešti pokyčių į esamas struktūras, praktiką ir politiką, kaip jas galima skatinti ir didinti jų mastą. Svarbu įvertinti internetinių sistemų poveikį į tinklus įtrauktiems piliečiams. Parama taip pat bus teikiama projektavimo naudojimui įmonėse, tinklų kūrimui ir eksperimentams, susijusiems su IRT naudojimu, siekiant tobulinti mokymosi procesus, taip pat parama bus teikiama socialinių inovacijų kūrėjų ir socialinių verslininkų tinklams. Moksliniuose tyrimuose daug dėmesio taip pat bus skiriama inovacijų procesams ir tam, kaip inovacijos kuriamos, sulaukia sėkmės ar žlunga (įskaitant rizikavimą ir įvairių reguliavimo aplinkų vaidmenį).

Bus labai svarbu skatinti inovacijas, kad būtų puoselėjamos efektyvios, atviros, į piliečius orientuotos viešosios paslaugos (pvz., e. valdžia). Tam reikės tarpdisciplininių naujų technologijų mokslinių tyrimų ir plataus masto inovacijų, visų pirma susijusių su skaitmeninių duomenų privatumu, sąveikumu, individualia elektronine atpažintimi, atvirais duomenimis, dinamiškomis naudotojo sąsajomis, mokymosi visą gyvenimą ir e. mokymosi sistemomis, platinamosioms mokymo sistemoms, į piliečius orientuotų viešųjų paslaugų konfigūracija ir naudotojų skatinamu integravimu ir inovacijomis, be kita ko, socialiniuose ir humanitariniuose moksluose. Tokiais veiksmais taip pat bus sprendžiami klausimai, susiję su socialinių tinklų dinamika, kolektyviniu turinio kūrimu ir išmaniuoju turinio kūrimu siekiant bendrai kurti socialinių uždavinių sprendimus, naudojant, pavyzdžiui, atvirus duomenų rinkinius. Šie veiksmai padės valdyti sudėtingą sprendimų priėmimą, ypač didelių duomenų kiekių tvarkymą ir analizę siekiant modeliuoti bendrą politiką, atlikti bandomąjį sprendimų priėmimo modeliavimą, rengti vizualizacijos metodus, modeliuoti procesus bei imituoti dalyvavimo sistemas ir analizuoti kintančius piliečių ir viešojo sektoriaus santykius.

Turi būti rengiamos specialios priemonės, siekiant į veiklą nacionaliniu ir Sąjungos lygiu įtraukti viešąjį sektorių, kaip inovacijų ir pokyčių kūrėją, visų pirma kuo platesniu geografiniu mastu teikiant politinę paramą ir taikant tarpvalstybines inovacijų priemones, sudarančias galimybes viešajai administracijai (tiek kaip pasyviam vartotojui, tiek imantis iniciatyvos) pažangiai naudoti IRT, kad būtų sklandžiai teikiamos viešosios paslaugos piliečiams ir įmonėms.

Veikla padės nagrinėti Europos galimybes vykdyti inovacijas, susijusias su naujais produktais ir technologijomis, patobulintomis paslaugomis ir naujais verslo ir socialiniais modeliais, pritaikytais prie visuomenės kintančios demografinės struktūros. Veikla padės geriau išnaudoti visų kartų potencialą, puoselėjant pažangios politikos kūrimą, kad vyresnių žmonių aktyvumas kintančiomis kartų santykių sąlygomis virstų realybe, ir skatinant jaunų europiečių kartų integravimą į visų sričių socialinį, politinį, kultūrinį ir ekonominį gyvenimą, be kita ko, atsižvelgiant į galimybių diegti inovacijas suvokimą esant dideliam nedarbui daugelyje Sąjungos regionų.

6.2.4. Darnaus ir efektyvaus bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėms skatinimas

Vykdant horizontaliąją veiklą bus užtikrintas tarptautinio bendradarbiavimo strateginis vystymas visose programos „Horizontas 2020“ srityse ir siekiama kompleksinių politikos tikslų. Vykdant veiklą, skirtą dvišaliams, daugiašaliams ir dviejų regionų politiniams dialogams mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimais su trečiosiomis valstybėmis, regionais, tarptautiniais forumais ir organizacijomis remti, bus sudarytos palankesnės sąlygos politikos mainams, tarpusavio mokymuisi ir prioritetų nustatymui, skatinama abipusė galimybė dalyvauti programose ir stebimas bendradarbiavimo poveikis. Tinklų kūrimo ir porinė veikla sudarys palankesnes sąlygas užtikrinti abiems pusėms optimalią mokslinių tyrimų ir inovacijų subjektų partnerystę, pagerins kompetenciją ir bendradarbiavimo pajėgumus mažiau išsivysčiusiose trečiosiose valstybėse. Veikla bus skatinamas Sąjungos ir nacionalinės bendradarbiavimo politikos ir programų derinimas, taip pat valstybių narių ir asocijuotųjų šalių bendri veiksmai su trečiosiomis valstybėmis siekiant sustiprinti jų bendrą poveikį. Galiausiai, Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų „matomumas“ trečiosiose valstybėse bus sustiprintas ir pagerintas, visų pirma nagrinėjant galimybes sukurti Europos virtualius „mokslo ir inovacijų namus“, teikti paslaugas Europos organizacijoms, išplečiant jų veiklą į trečiąsias valstybes, ir atidaryti bendrai su trečiosiomis valstybėmis įkurtus mokslinių tyrimų centrus, skirtus organizacijoms ar mokslininkams tyrėjams iš kitų valstybių narių ir asocijuotųjų šalių.

Siekiama prisidėti prie Europos intelektualinio pagrindo – jos istorijos ir daugelio europinių ir ne europinių veiksnių – supratimo; šis supratimas praturtintų mūsų šiandieninį gyvenimą. Vienas Europos bruožų – jos tautų įvairovė (įskaitant mažumas ir čiabuvius), tradicijų, regioninių ir nacionalinių tapatybių įvairovė, taip pat skirtingi ekonominio ir visuomenės išsivystymo lygiai. Migracija ir judumas, žiniasklaida, pramonė ir transportas prisideda prie požiūrių ir gyvensenų įvairovės. Ši įvairovė ir jos teikiamos galimybės turėtų būti pripažintos ir į jas turėtų būti atsižvelgta.

Europos bibliotekose, įskaitant skaitmenines bibliotekas, archyvuose, muziejuose, galerijose ir kitose viešosiose įstaigose sukauptose kolekcijose yra gausybė tyrinėtinų dokumentų ir objektų lobių. Šie archyviniai ištekliai kartu su nematerialiu paveldu atspindi ne tik atskirų valstybių narių istoriją, bet ir bendrą Sąjungos per ilgus metus sukauptą paveldą. Pasitelkiant taip pat ir naujas technologijas, mokslininkams tyrėjams ir piliečiams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su šia medžiaga, kad per praeities archyvus jie galėtų pažvelgti į ateitį. Galimybė susipažinti su kultūros paveldu tokiomis formomis ir jo apsauga reikalingi siekiant išsaugoti dabartinės veiklos visose Europos kultūrose bendrai ir kiekvienoje jų atskirai gyvybingumą, ir taip būtų prisidedama prie tvaraus ekonomikos augimo.

6.3.1. Europos paveldo, atminimo, tapatybės, integracijos bei kultūros sąveikos tyrimai ir aiškinimas, įskaitant jų demonstravimą kultūros ir mokslo kolekcijose, archyvuose ir muziejuose, kad išsamiau aiškinant praeitį būtų geriau informuojama apie dabartį ir ji būtų geriau suprantama

Ši veikla padės kritiškai analizuoti, kaip einant laikui vystėsi materialus ir nematerialus Europos paveldas, įskaitant kalbas, atsiminimus, praktinius darbus, institucijas ir tapatybes. Vienas iš minėtos veiklos aspektų – kultūrų sąveikų, integracijos ir atskirties interpretavimo ir praktikos tyrimai.

Intensyvesniame Europos integracijos procese buvo pabrėžta, kad egzistuoja platesnė Europos tapatybė, kuri papildo kitų rūšių tapatybes Europoje. Platų Europos tapatybės erdvių egzistavimo įrodymų ir jos apraiškų spektrą atspindi europinės ir neeuropinės mokslinės kolekcijos, archyvai, muziejai, bibliotekos ir kultūros paveldo vietos. Juose sukaupta medžiaga ir dokumentai, kurie padeda geriau suprasti tapatybės formavimo procesus, kuriais remiantis galima mąstyti apie socialinius, kultūrinius ar net ekonominius procesus, prisidedančius prie buvusių, dabartinių ir būsimų Europos tapatybės formų. Siekiama kurti inovacijas ir naudoti bei analizuoti kultūrinių ir mokslo kolekcijų, archyvų ir muziejų objektus ir (arba) dokumentus, kad pagilintumėme supratimą, kaip galima nustatyti, kurti Europos tapatybę ar apie ją diskutuoti.

Bus svarstomi daugiakalbiškumo, vertimo ir idėjų, kurios cirkuliuoja Europoje, iškeliauja iš Europos ir į ją ateina, srautai ir tai, kaip šios idėjos prisideda prie bendro Europos intelektualinio paveldo.

6.3.2. Europos šalių ir regionų istorijos, literatūros, meno, filosofijos ir religijų moksliniai tyrimai, taip pat jų poveikio šiuolaikinei Europos įvairovei moksliniai tyrimai

Kultūrų įvairovė yra svarbus Europos savitumo aspektas ir stiprybės, dinamiškumo bei kūrybingumo šaltinis. Vykdant veiklą bus siekiama atsakyti į su šiuolaikine Europos įvairove susijusius klausimus ir suprasti šios įvairovės istorinį formavimą, kartu padedant analizuoti, kaip ši įvairovė gali stimuliuoti naujus tarpkultūrinius pokyčius ar net sukelti naują įtampą ir konfliktus. Menų, žiniasklaidos, kraštovaizdžių, literatūros, kalbų, filosofijos ir religijų vaidmuo šioje įvairovėje bus esminis, nes šie aspektai siūlo įvairias socialinių, politinių ir kultūrinių realijų interpretacijas ir daro įtaką asmenų ir socialinių veikėjų vizijai ir praktinei veiklai.

6.3.3. Europos vaidmens pasaulyje, abipusės įtakos ir ryšių tarp pasaulio regionų moksliniai tyrimai ir žvilgsnis į Europos kultūras iš šalies

Vykdant šią veiklą bus nagrinėjami sudėtingi socioekonominiai ir kultūriniai Europos ir likusio pasaulio regionų ryšiai ir vertinamos geresnių kultūrų mainų ir dialogų galimybės, atsižvelgiant į bendresnius socialinius, politinius ir ekonominius įvykius. Bus siekiama analizuoti įvairius Europoje susidariusius požiūrius apie kitus pasaulio regionus ir atvirkščiai, likusio pasaulio požiūrius į Europą.

Siekiant propaguoti optimalų metodų derinį, šį visuomenės uždavinį ir prioritetą „Pirmavimas pramonės srityje“ įgyvendinančių subjektų bendradarbiavimas bus vykdomas kompleksinių veiksmų, kuriais sprendžiami žmonių ir technologijų sąveikos plotmės klausimai, pagrindu. IRT pagrįstos technologinės inovacijos atliks svarbų vaidmenį didinant produktyvumą ir panaudojant visų kartų piliečių kūrybingumą inovacinėje visuomenėje.

Įgyvendinant veiksmus pagal šį visuomenės uždavinį taip pat bus teikiama administravimo ir koordinavimo parama kompetentingų mokslininkų tyrėjų ir išradėjų tarptautiniams tinklams, pavyzdžiui, Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijos srityje priemonei (COST) ir tinklui EURAXESS, todėl taip pat bus prisidedama prie EMTE kūrimo.

Gali būti apsvarstyta galimybė remti atitinkamas bendro programavimo iniciatyvas (BPI) ir atitinkamas viešojo sektoriaus subjektų bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes.

Pagal šį visuomenės uždavinį vykdomais mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmais bus prisidėta įgyvendinant Sąjungos tarptautinių mokslinių tyrimų ir inovacijų bendradarbiavimo veiklą, intensyviau strateginiu požiūriu bendradarbiaujant mokslo, technologijų ir inovacijų srityje su svarbiausiomis trečiosiomis valstybėmis partnerėmis. Šiuo požiūriu Tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje strateginis forumas (SFIC) ir toliau Tarybai ir Komisijai teiks strateginio lygio konsultacijas apie EMTE tarptautinį aspektą.

Sąjunga, jos piliečiai ir tarptautiniai partneriai susiduria su įvairiomis grėsmėmis saugumui ir uždaviniais, pavyzdžiui, nusikaltimais, terorizmu ir didelio masto ekstremaliosiomis situacijomis dėl žmogaus sukeltų ar gaivalinių nelaimių. Tai gali peržengti sienas ir daryti poveikį materialiems objektams ar kibernetinei erdvei. Atakos, nukreiptos į ypatingos svarbos infrastruktūrą, valstybės valdžios institucijų ir privačių subjektų tinklus ir interneto svetaines ne tik pakerta piliečių pasitikėjimą, bet ir gali rimtai paveikti tokius esminius sektorius kaip energetikos, transporto, sveikatos, finansų ar telekomunikacijų sektoriai.

Siekiant numatyti šias grėsmes, užkirsti joms kelią ir jas valdyti reikia sukurti ir taikyti inovacines technologijas, sprendimus, numatymo priemones ir žinias, skatinti paslaugų teikėjų ir naudotojų bendradarbiavimą, rasti civilinio saugumo sprendimus, pagerinti Europos saugumo, pramonės ir paslaugų, įskaitant IRT, konkurencingumą ir užkirsti kelią privatumo pažeidimams ir žmogaus teisių pažeidimams internete bei kitur ir kovoti su jais, kartu užtikrinant Europos piliečių individualias teises ir laisvę.

Todėl mokslinių tyrimų ir inovacijų saugumo srityje koordinavimas ir padėties šioje srityje gerinimas bus esminis ir padės susieti esamas mokslinių tyrimų pastangas, įskaitant numatymą, ir pagerinti atitinkamas koordinavimo teisines sąlygas ir procedūras, įskaitant veiklos iki teisinio įtvirtinimo atžvilgiu.

Veikla pagal šį visuomenės uždavinį bus išskirtinai orientuota į civilinį taikymą ir vykdoma laikantis į misijas orientuoto požiūrio, ja bus remiamas veiksmingas galutinių naudotojų, pramonės ir mokslininkų tyrėjų bendradarbiavimas ir integruojami atitinkami visuomeniniai aspektai kartu laikantis etinių principų. Šia veikla bus remiama Sąjungos vidaus ir išorės saugumo politika, įskaitant bendrą užsienio ir saugumo politiką ir bendrą saugumo ir gynybos politiką, ir gerinamas kibernetinis saugumas, pasitikėjimas ir privatumas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. Vykdant veiklą, be kita ko, daug dėmesio bus skiriama naujos kartos inovacinių sprendimų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, kuriant naujas koncepcijas bei projektus ir sąveikius standartus. Tuo tikslu bus kuriamos inovacinės technologijos ir sprendimai, kuriais bus siekiama panaikinti saugumo spragas ir bus sumažinta grėsmių saugumui rizika.

7.1. Kova su nusikalstamumu, neteisėta prekyba ir terorizmu, be kita ko, siekiant suprasti terorizmo idėjas ir įsitikinimus bei kovoti su jais

Užmojis – išvengti incidentų ir atitinkamais atvejais sušvelninti jų galimas pasekmes. Tam reikia naujų technologijų ir pajėgumų kovai su nusikalstamumu (įskaitant elektroninius nusikaltimus), neteisėta prekyba ir terorizmu (įskaitant kibernetinį terorizmą) ir jų prevencijai, taip pat būtina suprasti radikalizacijos ir smurtinio ekstremizmo priežastis bei poveikį, kovoti su terorizmo idėjomis ir įsitikinimais, kad būtų išvengta ir su aviacija susijusių grėsmių.

7.2. Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, tiekimo grandinių ir transporto rūšių apsauga ir atsparumo didinimas

Naujos technologijos, procesai, metodai ir specialiai skirti pajėgumai padės apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus (įskaitant objektus miestuose), sistemas ir paslaugas, būtinas tinkamam visuomenės ir ekonomikos veikimui (įskaitant komunikacijas, transportą, finansus, sveikatos priežiūrą, maistą, vandenį, energiją, logistiką ir tiekimo tinklus bei aplinką). Tai apims valstybinių ir privačių ypatingos svarbos tinklų infrastruktūros bei paslaugų analizę ir apsaugą nuo visų rūšių grėsmių, įskaitant su aviacija susijusias grėsmes. Tai taip pat apims jūrų transporto maršrutų apsaugą.

Technologijos ir pajėgumai taip pat reikalingi siekiant gerinti sistemas, įrangą, įrankius, procesus ir greito tapatybės nustatymo metodus, siekiant pagerinti sausumos, jūrų ir pakrantės sienų apsaugą ir valdymą, įskaitant tiek kontrolės, tiek ir sekimo problemas, visiškai išnaudojant Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) galimybes. Jos bus vystomos ir bandomos atsižvelgiant į jų efektyvumą, atitiktį teisiniams ir etiniams principams, proporcingumą, socialinį priimtinumą ir pagarbą pagrindinėms teisėms. Moksliniais tyrimais taip pat bus prisidedama gerinant integruotą Europos sienų valdymą, be kita ko, intensyviau bendradarbiaujant su šalimis kandidatėmis, potencialiomis kandidatėmis ir Europos kaimynystės politikos valstybėmis.

Kibernetinio saugumo žmonėms, įmonėms ir viešosioms tarnyboms užtikrinimas yra būtina sąlyga, kad būtų pasinaudota interneto arba kitų papildomų duomenų tinklų ir komunikacinės infrastruktūros objektų teikiamomis galimybėmis. Šiuo tikslu būtina užtikrinti sistemų, tinklų, prieigos įrangos, programinės įrangos ir paslaugų, įskaitant debesų kompiuteriją, didesnį saugumą, kartu atsižvelgiant į įvairių technologijų sąveikumą. Moksliniai tyrimai ir inovacijos bus remiami siekiant padėti užkirsti kelią kibernetinėms atakoms, jas nustatyti ir realiuoju laiku valdyti įvairiose srityse ir jurisdikcijose ir apsaugoti ypatingos svarbos IRT infrastruktūros objektus. Skaitmeninė visuomenė sparčiai vystosi, kartu nuolat keičiasi interneto naudojimas bei piktnaudžiavimas jo teikiamomis galimybėmis, atsiranda nauji socialinio bendravimo būdai, naujos judriojo ryšio ir su vieta susietos paslaugos ir atsiranda daiktų internetas. Šiems reiškiniams reikia naujos rūšies mokslinių tyrimų, juos vykdyti turėtų paskatinti naujos atsirandančios taikomosios programos, naudojimo ir visuomenės tendencijos. Bus imamasi lanksčių tyrimų iniciatyvų, įskaitant iniciatyvius mokslinius tyrimus ir techninę plėtrą, kad būtų greitai reaguojama į naujausius pokyčius, susijusius su pasitikėjimu ir saugumu. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama vaikų apsaugai, nes jie yra labai pažeidžiami dėl naujų atsirandančių elektroninių nusikaltimų ir piktnaudžiavimo formų.

Darbas šioje srityje turėtų būti vykdomas jį glaudžiai koordinuojant su prioriteto „Pirmavimas pramonės srityje“ IRT dalimi.

Šiuo tikslu būtina vystyti specialias technologijas ir pajėgumus, kuriais būtų remiamos įvairių rūšių ekstremaliųjų situacijų valdymo operacijos krizių ir nelaimių atvejais (pavyzdžiui, civilinės saugos, gaisrų gesinimo, aplinkos užterštumo, jūrų taršos, civilinės gynybos, medicininės informacijos infrastruktūros vystymo, gelbėjimo užduočių ir atsigavimo po nelaimių procesų srityse), ir užtikrinti teisėsaugą. Moksliniai tyrimai apims visą krizių valdymo grandinę ir visuomenės atsparumą ir jais bus remiamas Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų įkūrimas.

7.6. Privatumo ir laisvės užtikrinimas, taip pat ir internete, ir visuomenės teisinio bei etinio supratimo apie visas saugumo, rizikos ir valdymo sritis didinimas

Siekiant užtikrinti žmogaus teisės į privatumą apsaugą, įskaitant apsaugą skaitmeninėje visuomenėje, reikės vystyti projektuojant numatytos privatumo apsaugos struktūras ir technologijas, kuriomis būtų paremti nauji produktai ir paslaugos. Bus vystomos technologijos, kuriomis naudotojams bus sudaryta galimybė kontroliuoti jų asmens duomenis ir tai, kaip juos naudoja trečiosios šalys, taip pat bus vystomos priemonės, leidžiančios aptikti ir blokuoti nelegalų turinį ir duomenų pažeidimus ir apsaugoti žmogaus teises internete, užkertant kelią tam, kad asmenų ar grupių elgesys būtų apribotas vykdant neteisėtas paieškas ar profiliavimą.

Bet koks naujas saugumo sprendimas ir technologija turi būti priimtini visuomenei, atitikti Sąjungos ir tarptautinę teisę bei būti efektyvūs ir proporcingi nustatant grėsmę saugumui ir imantis atitinkamų veiksmų. Todėl būtina geriau suprasti socioekonominius, kultūrinius ir antropologinius saugumo aspektus, nesaugumo priežastis, žiniasklaidos ir komunikavimo vaidmenį ir piliečių požiūrį. Bus sprendžiami etiniai ir teisiniai klausimai, žmogiškųjų vertybių ir pagrindinių teisių apsaugos problemos, taip pat rizikos ir valdymo klausimai.

7.7. Sistemų standartizavimo ir sąveikumo didinimas, įskaitant ekstremaliųjų situacijų tikslais

Visose misijos srityse bus remiama veikla iki teisinio įtvirtinimo ir standartizavimo veikla. Dėmesys bus skiriamas standartizavimo spragoms ir naujai priemonių bei technologijų kartai. Visose misijos srityse vykdoma veikla taip pat bus nukreipta į sistemų ir paslaugų integravimą ir sąveikumą, įskaitant tokius aspektus kaip komunikacija, paskirstytųjų sistemų architektūros ir žmogiškieji veiksniai, įskaitant ypatingos skubos tikslais.

7.8. Sąjungos išorės saugumo politikos, įskaitant konfliktų prevenciją ir taikos kūrimą, rėmimas

Siekiant remti Sąjungos išorės saugumo politiką sprendžiant civilinius uždavinius nuo civilinės saugos iki humanitarinės pagalbos, sienų valdymo ar taikos palaikymo ir padėties po krizės stabilizavimo, įskaitant konfliktų prevenciją, taikos kūrimą ir tarpininkavimą, reikalingos naujosios technologijos, pajėgumai ir sprendimai. Šiuo tikslu bus reikalingi tyrimai konfliktų sprendimo ir taikos bei teisingumo atkūrimo, ankstyvo konflikto veiksnių nustatymo ir atkuriamojo teisingumo modelių poveikio srityse.

Šiuo tikslu taip pat reikės skatinti civilinių ir karinių pajėgumų sąveikumą sprendžiant civilinius uždavinius nuo civilinės saugos iki humanitarinės pagalbos, sienų valdymo ar taikos palaikymo. Tai apims technologinę plėtrą jautrioje dvejopo naudojimo technologijų srityje, kad būtų pagerintas civilinės saugos ir ginkluotųjų pajėgų operacinis suderinamumas bei civilinės saugos pajėgų tarpusavio operacinis suderinamumas visame pasaulyje, o taip pat patikimumas, organizaciniai, teisiniai ir etiniai aspektai, sprendžiami prekybos klausimai, apsaugomas informacijos konfidencialumas bei vientisumas ir gerinama galimybė atsekti visus sandorius ir apdorojimo veiksmus.

Kadangi moksliniai tyrimai ir inovacijų veikla bus išskirtinai orientuoti į civilinį taikymą, bus aktyviai siekiama derinti veiklą su Europos gynybos agentūros (EGA) veikla, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas su EGA, ypač pagal jau įsteigtą Europos bendradarbiavimo sistemą (EBS), pripažįstant, kad yra įvairių sričių dvejopo naudojimo technologijų. Koordinavimo mechanizmai su atitinkamomis Sąjungos agentūromis, pavyzdžiui, Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX), Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) ir Europos policijos biuru (Europolu), taip pat bus toliau stiprinami, kad būtų pagerintas Sąjungos programų ir politikos vidaus ir išorės saugumo srityje koordinavimas, taip pat kitų Sąjungos iniciatyvų koordinavimas.

Atsižvelgiant į ypatingą saugumo pobūdį, bus nustatyta speciali tvarka dėl programavimo ir valdymo, įskaitant tvarką, susijusią su 10 straipsnyje nurodytu komitetu. Bus apsaugota įslaptinta ar kita su saugumu susijusi neskelbtina informacija, o tarptautinio bendradarbiavimo konkretūs reikalavimai ir kriterijai gali būti išdėstyti darbo programose. Tai taip pat bus atspindėta programavimo ir valdymo susitarimuose, skirtuose konkrečiam tikslui „Saugi visuomenė. Europos ir jos piliečių laisvės bei saugumo apsauga“ (įskaitant komiteto procedūros aspektus).

Tikslas – visapusiškai išnaudoti Europos talentų potencialą ir užtikrinti, kad inovacijomis grindžiamos ekonomikos nauda būtų kuo didesnė ir plačiai paskirstyta visoje Sąjungoje laikantis pažangumo principo.

Europoje esama didelių skirtumų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų srityje, ir su šiais skirtumais susijusius uždavinius reikia spręsti taikant specialias priemones. Šiomis priemonėmis bus siekiama atskleisti kompetencijos bei inovacijų galimybes ir jos bus skirtingos, prireikus papildomosios ir sinergetinės ESI fondų politikos ir veiksmų atžvilgiu. Jos apima:

Tikslas – užmegzti veiksmingą mokslo ir visuomenės sąveiką, rasti naujų talentų, kurie galėtų dirbti mokslo srityje, ir susieti pažangiąją mokslinę kompetenciją su visuomenės informuotumu ir atsakomybe.

Europos mokslo ir technologijų sistemos tvirtumas priklauso nuo jos gebėjimo panaudoti talentus ir idėjas, nepriklausomai nuo to, kur jų esama. Tai galima pasiekti tik užmezgus produktyvų ir turiningą mokslo bendruomenės ir visuomenės dialogą bei aktyvų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad moksliniai projektai būtų įgyvendinami atsakingiau, ir sudaryti galimybes plėtoti piliečiams aktualesnes politikos kryptis. Dėl sparčios šiuolaikinių mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangos iškilo svarbių etinių, teisinių ir socialinių klausimų, darančių poveikį mokslo ir visuomenės santykiui.

Mokslo ir visuomenės sąveikos gerinimo siekiant platesnės socialinės ir politinės paramos mokslui ir technologijoms visose valstybėse narėse klausimas yra vis svarbesnis ir dėl dabartinės ekonomikos krizės tapo dar opesnis. Viešosioms investicijoms į mokslą būtina plati visuomenės ir politikų, puoselėjančių tas pačias mokslo vertybes, išmanančių apie jo procesus bei juose dalyvaujančių ir pripažįstančių mokslo indėlį į žinias, visuomenę ir ekonominę pažangą, parama.

JTC, bendradarbiaudamas su atitinkamais nacionaliniais ir regioniniais mokslinių tyrimų srities suinteresuotaisiais subjektais, prireikus teikia Sąjungos politikai įgyvendinti reikalingą mokslinę ir techninę paramą ir taip padeda siekti programos „Horizontas 2020“ bendrojo tikslo ir prioritetų. JTC veikla bus vykdoma atsižvelgiant į atitinkamas iniciatyvas regionų, valstybių narių arba Sąjungos lygiu, siekiant suformuoti EMTE.

JTC vykdys mokslinius tyrimus, siekdamas išplėsti politikos formavimo reikmėms reikalingą mokslinių duomenų bazę ir tirti naujas mokslo sritis ir technologijas, be kita ko, taikant tiriamąją mokslinių tyrimų programą.

JTC prisidės prie inovacijų ir konkurencingumo sutelkdamas pastangas į šias sritis:

JTC padės derinti metodus, standartus ir praktiką, kuriais remiami Sąjungos teisės aktai sveikatos ir vartotojų apsaugos srityse, sutelkdamas pastangas į šias sritis:

3.2. Apsirūpinimo maistu saugumas, tvarus žemės ūkis ir miškininkystė, moksliniai tyrimai jūrų, laivybos ir vidaus vandenų srityse bei bioekonomika

JTC prisidės prie Europos žemės ūkio ir žuvininkystės politikos (įskaitant apsirūpinimo maistu saugumą ir bioekonomikos plėtojimą) sričių vystymo, įgyvendinimo ir stebėsenos sutelkdamas pastangas į šias sritis:

JTC pagrindinį dėmesį kreips į 20-20-20 tikslus klimato ir energijos srityje ir Sąjungos perėjimą prie konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ne vėliau kaip 2050 m., sutelkdamas pastangas į šių sričių technologinių ir socioekonominių aspektų mokslinius tyrimus:

JTC prisidės prie 2050 m. planuojamos įgyvendinti konkurencingos, pažangios, efektyviai išteklius naudojančios ir integruotos transporto sistemos patikimam ir saugiam žmonių ir prekių transportui, pasitelkdamas laboratorinius tyrimus, modeliavimą ir stebėseną; jo veikimo sritys:

3.5. Kova su klimato kaita, aplinka, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavos

JTC prisidės prie Europos ekologizavimo, išteklių tiekimo saugumo ir tvaraus gamtos išteklių valdymo pasauliniu mastu šiomis priemonėmis:

3.6. Europa besikeičiančiame pasaulyje. Įtrauki, novatoriška ir mąstanti visuomenė

JTC prisidės prie pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ ir 2014-2020 m. daugiametės finansinės programos antraštės „Europa pasaulyje“ uždavinių įgyvendinimo šiomis priemonėmis:

JTC prisidės prie 2014-2020 m. daugiametės finansinės programos antraštės „Saugumas ir pilietybė“ tikslų įgyvendinimo vykdydamas šią veiklą:

Vadovaudamasis 2014-2020 m. daugiametės finansinės programos antraštės „Europa pasaulyje“ prioritetais, JTC stiprins bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje su pagrindinėmis tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis (pavyzdžiui, Jungtinių Tautų institucijomis, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Jungtinėmis Valstijomis, Japonija, Rusija, Kinija, Brazilija ir Indija) svarbiose visuotinio pobūdžio veiklos srityse, pavyzdžiui, klimato kaitos, aprūpinimo maistu ar nanotechnologijų srityse. Šis bendradarbiavimas bus glaudžiai koordinuojamas su Sąjungos ir valstybių narių tarptautinio bendradarbiavimo veikla.

Siekdamas dar efektyviau prisidėti prie politinių sprendimų priėmimo, JTC toliau stiprins savo gebėjimus analizuoti ir teikti siūlymus dėl konkrečių pasirinkimo galimybių tarpsektorinės politikos srityse ir vykdyti atitinkamus poveikio vertinimus. Šie gebėjimai bus stiprinami sutelkiant pastangas į šias veiklos sritis:

Įgyvendindamas Europos konkurencingumo stiprinimo programos horizontalųjį komponentą, JTC stiprins savo paramą standartizavimo proceso ir standartų atžvilgiu. Ši veikla apims prieš parengiant standartus atliekamus mokslinius tyrimus, pamatinių medžiagų ir matavimų plėtojimą ir metodikų derinimą. Išskirtos penkios pagrindinės veiklos sritys: energetika, transportas, pavyzdinė iniciatyva „Skaitmeninė darbotvarkė“, patikimumas bei sauga (įskaitant branduolinę veiklą pagal Euratomo programą) ir vartotojų apsauga. Be to, JTC skatins savo tyrimų rezultatų skleidimą ir Sąjungos institucijoms ir tarnyboms teiks paramą intelektinės nuosavybės teisių valdymo klausimais.

JTC stiprins savo gebėjimus ir elgsenos mokslų srityje, siekdamas prisidėti prie dar efektyvesnio šios srities reguliavimo ir papildydamas savo veiklą tam tikrose atrinktose srityse, pavyzdžiui, mitybos, energijos vartojimo efektyvumo ir produktų politikos srityse.

Socioekonominiai tyrimai bus priskirti JTC veiklai pagal atskiras sritis, pavyzdžiui, pavyzdinė iniciatyva „Skaitmeninė darbotvarkė“, tvari gamyba ir vartojimas ar visuomenės sveikata.

Tam, kad JTC įgyvendintų savo kaip Sąjungos informacinio centro misiją, išlaikytų svarų vaidmenį EMTE ir vykdytų mokslinius tyrimus naujose srityse, JTC turi turėti pačią moderniausią infrastruktūrą. Tuo tikslu JTC tęs savo renovacijos ir atnaujinimo programos įgyvendinimą, siekdamas užtikrinti atitinkamų aplinkos ir saugos bei saugumo reikalavimų vykdymą, ir jis investuos į mokslinių tyrimų infrastruktūrą (įskaitant modeliavimo platformų ar naujų veiklos sričių (pavyzdžiui, genetinių tyrimų ar kt.) plėtojimą. Šios investicijos bus atliekamos vadovaujantis Europos strateginio mokslinių tyrimų infrastruktūros forumo veiksmų planu ir atsižvelgiant į valstybių narių turimą infrastruktūrą.

Šioje lentelėje pateikiama keletas pagrindinių rodiklių, pagal kuriuos bus vertinami programos „Horizontas 2020“ konkrečių tikslų rezultatai ir poveikis. Šiuos pagrindinius rodiklius galima patikslinti įgyvendinant programą „Horizontas 2020“.

Be to, kiekvieno iš šių uždavinių atžvilgiu pažanga vertinama atsižvelgiant į indėlį siekiant konkrečių tikslų, kurie išdėstyti Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 I priede.

4. VI DALIS. NEBRANDUOLINIAI TIESIOGINIAI JUNGTINIO TYRIMŲ CENTRO (JTC) VEIKSMAI

Komisija vykdys programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo stebėseną, visų pirma stebės šiuos aspektus:

( 3 ) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 104).

( 4 ) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).

( 5 ) 2007 m. vasario 2 d. Komisijos sprendimas 2007/134/EB, kuriuo įsteigiama Europos mokslinių tyrimų taryba (OL L 57, 2007 2 24, p. 14).

( 6 ) 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos („Užjūrio asociacijos sprendimas“) (OL L 314, 2001 11 30, p. 1).

( 7 ) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

( 8 ) 1996 m. balandžio 10 d. Komisijos sprendimas 96/282/Euratomas dėl Jungtinio tyrimų centro reorganizavimo (OL L 107, 1996 4 30, p. 12).

( 9 ) 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/971/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 87).

( 10 ) 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/972/EB dėl specialiosios programos „Idėjos“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 244).

( 11 ) 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/973/EB dėl specialiosios programos „Žmonės“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 271).

( 12 ) 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/974/EB dėl specialiosios programos „Pajėgumai“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 300).

( 13 ) 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/975/EB dėl Specialiosios programos, kurią vykdys Jungtinis tyrimų centras savo tiesiogine veikla pagal Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 369).

( 14 ) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 81).

( 15 ) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

( 17 ) 2008 m. balandžio 10 d. Komisijos rekomendacija dėl intelektinės nuosavybės valdymo žinių perdavimo veikloje ir universitetų bei kitų viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų praktikos kodekso (C(2008) 1329).

( 18 ) 2002 birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1513/2002/EB dėl Europos bendrijos šeštosios pamatinės mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos, prisidedančios prie Europos mokslinių tyrimų srities kūrimo ir naujovių (2002-2006 m.) (OL L 232, 2002 8 29, p. 1).

( 20 ) Regioninės partnerystės priemonė (RPF) yra nacionalinės ar regioninės svarbos mokslinių tyrimų infrastruktūra, kadangi teikia socialinę bei ekonominę naudą, pagal ją vykdomas mokymas ir pritraukiami mokslininkai tyrėjai bei technikai; ji pripažįstama kaip visą Europą apimančio ESFRI arba kitos pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūros partneris. Regioninės partnerystės priemonės kokybė, įskaitant jos mokslinių paslaugų lygį, valdymą ir prieigos politiką, turi atitikti tokius pačius standartus, kurie keliami visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrai.

( 21 ) Kadangi visų mokslinių tyrimų metu neapsieinama be kompiuterių ir dirbama su dideliu kiekiu duomenų, visiems mokslininkams tyrėjams būtina turėti prieigą prie moderniausios e. infrastruktūros. Pavyzdžiui, GÉANT jungia 40 milijonų naudotojų 8 000 institucijų 40 šalių, o Europos tinklo infrastruktūra yra didžiausia pasaulyje paskirstytojo duomenų apdorojimo infrastruktūra, veikianti daugiau negu 290 vietų 50 šalių. Nuolatinė informacinių ir ryšių technologijų pažanga ir didėjantys mokslo poreikiai naudotis kompiuteriais ir apdoroti didelius kiekius duomenų kelia didelių finansinių ir organizacinių uždavinių siekiant mokslininkams tyrėjams užtikrinti vientisas paslaugas.

( 24 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 320).

( 25 ) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

( 26 ) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SEC(2009) 1295, pridedamas prie Komunikato „Investavimas į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą (SET planas)“ (KOM (2009) 519 galutinis).

( 28 ) Komisijos baltoji knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (KOM(2011) 144 galutinis).

( 29 ) Skaičiavimus pateikė „PricewaterhouseCoopers“ dėl „tvarių pasaulio verslo galimybių, susijusių su gamtos ištekliais (įskaitant energiją, miškininkystę, maistą ir žemės ūkį, vandenį ir metalus)“ ir Pasaulinė verslo taryba tvariai plėtrai (2010 m.) 2050 m. vizija: „The New Agenda for Business, World Business Council for Sustainable Development“: Ženeva, URL: http://www.wbcsd.org/web/projects/BZrole/Vision2050-FullReport_Final.pdf.

( 31 ) Europos Parlamentas, Politikos departamentas, Ekonomikos ir mokslo politika. „Ekologinės inovacijos. ES kelio nukreipimas į efektyviai išteklius ir energiją naudojančią ekonomiką. Tyrimas ir pastabos“, 2009 m. kovo mėn.

( 32 ) Ekologinių inovacijų stebėjimo centras. „Ekologinių inovacijų uždaviniai. Kelias siekiant efektyviai išteklius naudojančios Europos. 2010 m. metinė ataskaita“, 2011 m. gegužės mėn.

( 33 ) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

( 37 ) Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti programą, Komisija pagal savo nustatytas gaires padengs vieno valstybės narės atstovo bei vieno valstybės narės eksperto/patarėjo dalyvavimo kiekviename Programos komiteto posėdyje, nustatytame darbotvarkėje, išlaidas svarstant tuos darbotvarkės klausimus, kai valstybei narei reikalingos specialios ekspertinės žinios.