2013D0529 — LT — 16.03.2016 — 001.001

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 529/2013/ES

2013 m. gegužės 21 d.

dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus

(OL L 165 2013.6.18, p. 80)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2016/374 2016 m. kovo 14 d.

  L 70

20

16.3.2016



▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 529/2013/ES

2013 m. gegužės 21 d.

dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus



EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros ( 2 ),

kadangi:

(1)

žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorius Sąjungoje yra grynasis absorbentas, kurio iš atmosferos absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis prilygsta nemažai daliai viso Sąjungoje į atmosferą išmetamo ŠESD kiekio. Dėl žmogaus veiklos LULUCF sektoriuje ŠESD išmetamos į atmosferą ir absorbuojamos iš jos, kintant augalijoje ir dirvožemiuose sukauptos anglies kiekiui, taip pat išmetamos kitos nei CO2 ŠESD. Padidinus tausų iš nukirsto medžio pagamintų produktų naudojimą galima gerokai apriboti į atmosferą išmetamą ŠESD kiekį ir padidinti jo absorbavimą iš atmosferos. Pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ( 3 ), ir 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ( 4 ), LULUCF sektoriuje išmetamų ir absorbuojamų ŠESD kiekis neįskaičiuojamas siekiant įsipareigojimų iki 2020 m. Sąjungos išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 20 %, nors jis iš dalies įskaičiuojamas siekiant Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolo, patvirtinto Tarybos sprendimu 2002/358/EB ( 5 ), 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto Sąjungos išmetamo ŠESD kiekio apribojimo ir mažinimo kiekybinio įsipareigojimo;

(2)

atsižvelgiant į tai, kad iki 2050 m. planuojama sukurti konkurencingą mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, visi su žemės naudojimu susiję klausimai turėtų būti nagrinėjami laikantis holistinio požiūrio, o vykdant Sąjungos kovos su klimato kaita politiką turėtų būti atsižvelgiama į su LULUCF susijusius klausimus;

(3)

Sprendime Nr. 406/2009/EB reikalaujama, kad Komisija įvertintų sąlygas, susijusias su ŠESD, išmetamų arba absorbuojamų vykdant LULUCF veiklą, įtraukimu į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamą ŠESD kiekį, kad kartu būtų užtikrintas šio sektoriaus poveikio ilgalaikiškumas bei aplinkosauginis naudingumas ir atitinkamų išmetamų bei absorbuojamų ŠESD kiekių atidi stebėsena bei tiksli apskaita. Todėl šiame sprendime turėtų būti visų pirma išdėstytos LULUCF sektoriuje išmetamam ir absorbuojamam ŠESD kiekiui taikomos apskaitos taisyklės ir taip turėtų būti prisidėta prie politikos, kurią vykdant LULUCF sektorius atitinkamais atvejais būtų įtrauktas į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamą ŠESD kiekį, formavimo, kartu atsižvelgiant į įvairių Sąjungos regionų, įskaitant, inter alia, miškingas šalis, aplinkos sąlygas. Tuo tarpu, siekiant užtikrinti anglies sankaupų išsaugojimą ir didėjimą, šiame sprendime taip pat turėtų būti numatyta, kad valstybės narės teiktų informaciją apie savo LULUCF veiksmus, kuriais siekiama apriboti arba sumažinti LULUCF sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį ir išlaikyti nepakitusį arba padidinti jame absorbuojamą ŠESD kiekį;

(4)

šiuo sprendimu turėtų būti nustatyti valstybių narių įpareigojimai įgyvendinant tas apskaitos taisykles ir teikiant informaciją apie jų vykdomus LULUCF veiksmus. Jame neturėtų būti nustatomi jokie privačių subjektų įpareigojimai apskaitos ar ataskaitų teikimo srityje;

(5)

2005 m. gruodžio mėn. Monrealyje įvykusioje 11-oje JTBKKK Šalių konferencijoje priimtame Šalių konferencijos, kuri laikoma Kioto protokolo Šalių susitikimu, sprendime 16/CMP.1 ir 2011 m. gruodžio mėn. Durbane įvykusioje 17-oje JTBKKK Šalių konferencijoje priimtame Šalių Konferencijos, kuri laikoma Kioto protokolo Šalių susitikimu, sprendime 2/CMP.7 nustatytos LULUCF sektoriui nuo antrojo Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpio taikytinos apskaitos taisyklės. Siekiant užtikrinti Sąjungos vidaus taisyklių ir pagal JTBKKK sutartų apibrėžčių, sąlygų, taisyklių ir gairių suderinamumą, šis sprendimas turėtų būti visiškai suderintas su minėtais sprendimais, kad būtų išvengta ataskaitų nacionaliniu lygiu dubliavimosi. Be to, šiame sprendime turėtų būti atsižvelgta į Sąjungos LULUCF sektoriaus ypatumus ir į Sąjungos, kaip atskiros JTBKKK ir Kioto protokolo Šalies, prievoles;

(6)

dėl Sąjungos LULUCF sektoriui taikomų apskaitos taisyklių neturėtų susidaryti papildoma administracinė našta. Todėl neturėtų būti reikalaujama, kad į pagal tas taisykles pateikiamas ataskaitas būtų įtraukiama informacija, kurios nereikalaujama pateikti pagal JTBKKK Šalių konferencijos ir Kioto protokolo Šalių susitikimo sprendimus;

(7)

LULUCF sektorius prie klimato kaitos švelninimo gali prisidėti keliais būdais, visų pirma mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir išlaikant bei didinant absorbentus ir anglies sankaupas. Norint, kad priemonės, kuriomis siekiama visų pirma padidinti anglies dioksido sekvestraciją, būtų veiksmingos, būtina užtikrinti anglies absorbentų ilgalaikį stabilumą ir pritaikomumą;

(8)

LULUCF apskaitos taisyklės turėtų atspindėti žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose dedamas pastangas sustiprinti žemės išteklių naudojimo pokyčių poveikį mažinant išmetamą ŠESD kiekį. Šiame sprendime turėtų būtų numatytos privalomos apskaitos taisyklės, kurios būtų taikomos miško įveisimo, miško atkūrimo, miškų lydymo ir miškų ūkio veiklai, taip pat ganyklų kultivavimo ir pasėlių kultivavimo veiklai, laikantis specialių nuostatų, kuriomis būtų siekiama pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu pagerinti valstybių narių ataskaitų teikimo ir apskaitos sistemas. Be to, šiame sprendime turėtų būti numatytos savanoriškos apskaitos taisyklės, taikomos augalijos atkūrimo, šlapžemių drenažo ir drėgnumo atkūrimo veiklai. Šiuo tikslu Komisija turėtų supaprastinti ir pagerinti Sąjungos duomenų bazių (EUROSTAT-LUCAS, EEE-CORINE žemės danga ir kt.), kuriose tvarkoma atitinkama informacija, pateikiamus rezultatus, siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti joms nustatytus apskaitos vedimo įpareigojimus, ypač įpareigojimus, susijusius su pasėlių kultivavimu ir ganyklų kultivavimu, ir įpareigojimus, jeigu jie nustatyti, susijusius su augalijos atkūrimo, taip pat šlapžemių drenažo ir drėgnumo atkūrimo veiklos savanoriška apskaita;

(9)

siekiant užtikrinti Sąjungos LULUCF sektoriui taikomų apskaitos taisyklių aplinkosauginį naudingumą, šios taisyklės turėtų būti grindžiamos Sprendime 2/CMP.7, 2010 m. gruodžio mėn. Kankūne įvykusioje 16-oje JTBKKK Šalių konferencijoje priimtame Šalių Konferencijos, kuri laikoma Kioto protokolo Šalių susitikimu, sprendime 2/CMP.6 ir Sprendime 16/CMP.1 nustatytais apskaitos principais. Valstybės narės turėtų rengti ir vesti savo apskaitą užtikrindamos atitinkamos informacijos, naudojamos LULUCF sektoriuje išmetamam ir absorbuojamam ŠESD kiekiui įvertinti, tikslumą, išsamumą, nuoseklumą, palyginamumą ir skaidrumą, laikydamosi rekomendacijų, pateiktų atitinkamose Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairėse dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorių, įskaitant gaires dėl kitų nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamo kiekio apskaitos metodikos, patvirtintos pagal JTBKKK;

(10)

sprendimais 2/CMP.7 ir 16/CMP.1 grindžiamomis apskaitos taisyklėmis į apskaitą neleidžiama įtraukti pakeitimo poveikio, susijusio su iš nukirsto medžio pagamintų produktų naudojimu energetikos ir medžiagų tikslais, kadangi dėl to atsirastų dviguba apskaita. Tačiau tokiu naudojimu galima svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo; todėl valstybių narių pateikta informacija apie LULUCF veiksmus gali apimti priemones, kuriomis siekiama intensyviai ŠESD išmetančias medžiagas ir energijos žaliavas pakeisti biomase. Taip būtų padidintas politikos darnumas;

(11)

norint suteikti tvirtą pagrindą politikos formavimui ateityje ir žemės naudojimo optimizavimui Sąjungoje, būtina skirti reikiamas investicijas. Siekiant užtikrinti, kad šias investicijas būtų galima pagal prioritetus suskirstyti į pagrindines kategorijas, valstybėms narėms iš pradžių turėtų būti leidžiama tam tikrų anglies absorbentų neįtraukti į apskaitą. Tačiau ilgainiui turėtų būti siekiama pereiti prie išsamesnės sektoriaus apskaitos, įskaitant visus žemės plotus, kaupiklius ir dujas;

(12)

apskaitos taisyklėmis turėtų būti užtikrinama, kad apskaitoje būtų tiksliai atspindėti dėl žmogaus veiklos atsirandantys išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio pokyčiai. Tuo atžvilgiu šiame sprendime turėtų būti numatyta, kad skirtingai LULUCF veiklai būtų taikomos konkrečios metodikos. Su miško įveisimu, miško atkūrimu ir miškų lydymu susijęs išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis yra kryptingo žmogaus vykdomo žemės pavertimo kitomis naudmenomis pasekmė, todėl jis visas turėtų būti įtrauktas į apskaitą. Visas su ganyklų kultivavimu, pasėlių kultivavimu, augalijos atkūrimu ir šlapžemių drenažu bei drėgnumo atkūrimu susijęs išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis yra apskaitomas taikant bazinius metus, kad būtų apskaičiuoti išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio pokyčiai. Tačiau tvarkant miškus išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis priklauso nuo įvairių gamtinių sąlygų, amžiaus klasių struktūros, taip pat ankstesnės ir dabartinės tvarkymo praktikos. Naudojant bazinius metus nėra įmanoma atsižvelgti į tuos veiksnius ir į su tuo susijusį ciklišką poveikį išmetamam ir absorbuojamam ŠESD kiekiui arba jo kasmetiniam svyravimui. Todėl, siekiant, kad apskaitai neturėtų poveikio gamtiniai ir konkrečioms šalims būdingi ypatumai, atitinkamose apskaitos taisyklėseišmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio pokyčiams skaičiuoti turėtų būti numatyta taikyti orientacinius lygius. Orientaciniai lygiai – tai su miškų ūkio veikla valstybės narės teritorijoje susijęs numatomas metinis grynasis išmetamas arba absorbuojamas ŠESD kiekis visais kiekvieno ataskaitinio laikotarpio metais; tie lygiai turėtų būti nustatomi skaidriai, vadovaujantis sprendimais 2/CMP.6 ir 2/CMP.7. Šiame sprendime nurodomi orientaciniai lygiai turėtų būti identiški lygiams, patvirtintiems pagal JTBKKK procedūras. Jeigu valstybei narei atsiranda galimybė naudotis tobulesnėmis metodikomis ar duomenimis, susijusiais su orientacinio lygio nustatymu, ta valstybė narė turėtų atlikti atitinkamas technines pataisas, kad į su miškų ūkio veikla susijusią apskaitą būtų įtrauktas perskaičiavimo rezultatas.

Apskaitos taisyklėse turėtų būti numatyta viršutinė riba, taikytina su miškų ūkio veikla susijusiam grynajam absorbuojamam ŠESD kiekiui, kuris gali būti įtrauktas į apskaitą. Jeigu vykstant susijusiems tarptautiniams procesams atsirastų pokyčių, susijusių su miškininkystės veiklai taikomomis apskaitos taisyklėmis, turėtų būti apsvarstyta galimybė atnaujinti šiame sprendime nustatytas miškininkystės veiklai taikomas apskaitos taisykles, kad būtų užtikrintas suderinamumas su tais pokyčiais;

(13)

apskaitos taisyklėse turėtų būti tinkamai atspindėtas teigiamas ŠESD saugojimo medienoje ir medžio produktuose indėlis ir jomis turėtų būti prisidedama prie didesnio miškų, kaip išteklių, naudojimo vykdant tvarią miškų ūkio veiklą ir prie platesnio medienos produktų naudojimo;

(14)

pagal TKKK Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės gerosios patirties rekomendacijų 4.1.1 skyrių vienas iš gerosios patirties pavyzdžių yra tas, kad šalys, be mažiausio miško ploto, nustato ir mažiausią plotį, kurį jos taiko apibrėždamos miškus ir žemės sklypus, kuriuose vykdoma miško įveisimo, miško atkūrimo ir miškų lydymo veikla. Turėtų būti užtikrintas suderinamumas su apibrėžtimi, kurią kiekviena valstybė narė taiko teikdama ataskaitas pagal JTBKKK ir Kioto protokolą bei šį sprendimą;

(15)

siekiant skatinti ilgu gyvavimo ciklu pasižyminčių iš nukirsto medžio pagamintų produktų naudojimą, apskaitos taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių apskaitoje būtų tiksliai atspindėti iš nukirsto medžio pagamintų produktų kaupiklio pokyčiai, kai jie vyksta. Todėl su iš nukirsto medžio pagamintais produktais susijusiam išmetamam ŠESD kiekiui taikoma pirmojo laipsnio irimo funkcija turėtų atitikti 2006 m. TKKK gairėse dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorių pateiktą 12.1 lygtį, o susijusios numatytosios pusėjimo vertės turėtų būti grindžiamos 2003 m. TKKK žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės gerosios patirties rekomendacijose pateikta 3a.1.3 lentele. Vietoj jų valstybės narės turėtų turėti galimybę naudoti konkrečiai šaliai pritaikytą metodiką ir pusėjimo vertes, jeigu jos atitinka naujausias TKKK priimtas gaires;

(16)

kadangi vykdant žemės ūkio veiklą išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis skirtingais metais kinta daug mažiau, nei vykdant miškininkystės veiklą, valstybės narės turėtų įtraukti į apskaitą baziniais metais arba laikotarpiu vykdant pasėlių kultivavimo ir ganyklų kultivavimo veiklą išmestą ir absorbuotą ŠESD kiekį;

(17)

šlapžemių drenažas ir drėgnumo atkūrimas susijęs su ŠESD išmetimu iš durpynų, kuriuose susikaupęs labai didelis anglies kiekis. Nykstančių ir drenuojamų durpynų išskiriamas ŠESD kiekis atitinka apie 5 % pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio ir 2010 m. sudarė tarp 3,5 % ir 4 % Sąjungos išmetamo ŠESD kiekio. Todėl, kai tik tarptautiniu mastu bus susitarta dėl atitinkamų TKKK gairių, Sąjunga turėtų stengtis paspartinti pažangą sprendžiant šį klausimą tarptautiniu lygiu, siekiant, kad JTBKKK arba Kioto protokolo institucijose būtų pasiektas susitarimas dėl įpareigojimo parengti ir vesti metinę ŠESD kiekio, išmetamo ir absorbuojamo vykdant prie šlapžemių drenažo ir drėgnumo atkūrimo kategorijų priskiriamą veiklą, apskaitą, taip pat siekiant, kad šis įpareigojimas būtų įtrauktas į pasaulinį susitarimą klimato klausimais, kuris turi būti sudarytas ne vėliau kaip 2015 m.;

(18)

natūralūs trikdžiai, kurių valstybė narė negali kontroliuoti ir kuriems ji negali daryti esminės įtakos, pavyzdžiui, gaisrai, vabzdžiai ir ligos, ekstremalios oro sąlygos ir geologiniai trikdžiai, gali sukelti laikiną ŠESD išmetimą LULUCF sektoriuje arba gali nulemti anksčiau absorbuotų ŠESD kiekių grąžinimą į atmosferą. Kadangi tokį grįžtamąjį procesą gali lemti ir valdymo sprendimai, pavyzdžiui, sprendimai kirsti arba sodinti medžius, šiuo sprendimu turėtų būti užtikrinta, kad dėl žmogaus veiklos į atmosferą grąžinti anksčiau absorbuoti ŠESD kiekiai visada būtų tiksliai atspindėti LULUCF apskaitoje. Be to, šiame sprendime valstybėms narėms turėtų būti numatyta ribota galimybė į LULUCF apskaitą neįtraukti dėl trikdžių, kurių valstybės narės negali kontroliuoti, vykdant miško įveisimą, miško atkūrimą ir miškų ūkio veiklą išmesto ŠESD kiekio, taikant foninius lygius ir paklaidas pagal Sprendimą 2/CMP.7. Tačiau valstybės narės tas nuostatas turėtų taikyti taip, kad į apskaitą nebūtų nepagrįstai neįtraukiami tam tikri duomenys;

(19)

ataskaitų apie išmetamą ŠESD kiekį teikimo taisyklėms ir kitai su klimato kaita susijusiai informacijai, įskaitant informaciją apie LULUCF sektorių, taikomas 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ( 6 ), todėl joms šis sprendimas netaikomas. Vykdydamos šiame sprendime išdėstytus apskaitos vedimo įpareigojimus, valstybės narės turėtų laikytis tų stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklių;

(20)

kasmetinė LULUCF apskaita būtų netiksli ir nepatikima dėl metinių išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio svyravimų, dažno poreikio perskaičiuoti tam tikrus teikiamus duomenis ir ilgo laiko, kurio reikia, kad žemės ūkyje ir miškininkystėje pakeitus tvarkymo metodus būtų padarytas poveikis augalijoje ir dirvožemiuose sukauptos anglies kiekiui. Todėl šiame sprendime turėtų būti numatyta ilgesnio laikotarpio apskaita;

(21)

valstybės narės turėtų teikti informaciją apie savo dabartinius ir būsimus LULUCF veiksmus, kuriais nacionaliniu lygiu nustatomos tinkamos priemonės, kuriomis būtų siekiama LULUCF sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį apriboti arba sumažinti, o absorbuojamą ŠESD kiekį – išlaikyti nepakitusį arba padidinti. Ši informacija turėtų apimti tam tikrus šiame sprendime nurodytus elementus. Be to, siekiant skatinti gerąją patirtį ir sinergiją su kitų sričių politika bei priemonėmis, susijusiomis su miškininkyste ir žemės ūkiu, šio sprendimo priede turėtų būti pateiktas priemonių, kurios taip pat galėtų būti nurodytos pateikiamoje informacijoje, orientacinis sąrašas. Komisija gali pateikti gaires, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis palyginama informacija;

(22)

rengdamos arba įgyvendindamos savo LULUCF veiksmus, valstybės narės atitinkamais atvejais gali išnagrinėti, ar yra galimybių skatinti investicijas į žemės ūkį;

(23)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, kuriais būtų atnaujinamos šiame sprendime nustatytos apibrėžtys pagal apibrėžčių pakeitimus, priimtus JTBKKK arba Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų institucijų; būtų iš dalies keičiamas I priedas siekiant įtraukti arba iš dalies pakeisti ataskaitinius laikotarpius tam, kad būtų užtikrinta, jog tie laikotarpiai atitiktų atitinkamus laikotarpius, priimtus JTBKKK arba Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų institucijų, ir būtų suderinami su ataskaitiniais laikotarpiais, priimtais JTBKKK arba Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų institucijų, kurie yra taikomi Sąjungos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo įsipareigojimams kituose sektoriuose; būtų iš dalies keičiamas II priedas, atnaujinant orientacinius lygius pagal šiame sprendime išdėstytas nuostatas; būtų tikslinama III priede nurodyta informacija pagal JTBKKK arba Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų institucijų priimtus apibrėžčių pakeitimus; būtų iš dalies keičiamas V priedas pagal JTBKKK arba Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų institucijų priimtus apibrėžčių pakeitimus; ir, atsižvelgiant į JTBKKK arba Kioto protokolo institucijų priimtų aktų pakeitimus, būtų tikslinami informavimo reikalavimai, susiję su natūraliems trikdžiams taikomomis šiame sprendime nustatytomis apskaitos taisyklėmis. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(24)

kadangi šio sprendimo tikslų, t. y. vykdant LULUCF veiklą išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio apskaitos taisyklių nustatymo ir valstybių narių vykdomo informacijos apie LULUCF veiksmus teikimo, dėl jų pobūdžio valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Tvirtindama priemones Sąjunga turėtų atsižvelgti į valstybių narių kompetenciją miškų politikos srityje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:



1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo sprendimu, kuris yra pirmas žingsnis siekiant žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) veiklą atitinkamais atvejais įtraukti į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamą ŠESD kiekį, nustatomos vykdant tą veiklą išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio apskaitos taisyklės. Juo nėra nustatomos pareigos privatiems subjektams apskaitos ar ataskaitų teikimo srityje. Juo nustatoma pareiga valstybėms narėms teikti informaciją apie savo LULUCF veiksmus, kuriais siekiama apriboti arba sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, o absorbuojamą ŠESD kiekį išlaikyti nepakitusį arba padidinti.

2 straipsnis

Apibrėžtys

1.  Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

išmetamas ŠESD kiekis – iš įvairių šaltinių dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

b)

absorbuojamas ŠESD kiekis – dėl žmogaus veiklos absorbentais iš atmosferos absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

c)

miško įveisimas – kryptingas žmogaus vykdomas ne miško žemės, kurioje bent 50 metų neaugo miškas, pavertimas mišku apsodinant, apsėjant ir (arba) žmogui skatinant natūralų sėklų plitimą, įvykdytas po 1989 m. gruodžio 31 d.;

d)

miško atkūrimas – kryptingas žmogaus vykdomas žemės, kuri nėra miškas, pavertimas vėl mišku apsodinant, apsėjant ir (arba) žmogui skatinant natūralų sėklų plitimą, taikomas tik žemei, kurioje ankščiau augo miškas, tačiau kuri iki 1990 m. sausio 1 d. nustojo būti laikoma mišku, ir kuri vėl buvo paversta mišku laikotarpiu po 1989 m. gruodžio 31 d.;

e)

miškų lydymas – kryptingas žmogaus vykdomas miško pavertimas žeme, kuri nėra miškas, įvykdytas po 1989 m. gruodžio 31 d.;

f)

miškų ūkio veikla – su miškui taikoma metodų sistema susijusi veikla, kuri veikia ekologines, ekonomines ar socialines miško funkcijas;

g)

pasėlių kultivavimas – veikla, susijusi su žemės dirbimo sistema, kuri taikoma žemės ūkio augalams auginti naudojamoje, atidėtoje arba augalams auginti laikinai nenaudojamoje žemėje;

h)

ganyklų kultivavimas – veikla, susijusi su metodų sistema, kuri taikoma gyvuliams auginti naudojamoje žemėje ir kuria siekiama kontroliuoti arba paveikti augalijos ir auginamų gyvulių kiekį ir tipą;

i)

augalijos atkūrimas – kryptinga žmogaus veikla, išskyrus miško įveisimą arba miško atkūrimą, kuria ne mažesniame kaip 0,05 hektaro plote, skatinant augalijos vešėjimą, siekiama padidinti anglies sankaupas;

j)

anglies sankaupos – anglies absorbente susikaupusios anglies masė;

k)

šlapžemių drenažas ir drėgnumo atkūrimas – su žemės, kuri buvo nudrenuota ir (arba) kurioje drėgnumas atkurtas po 1989 m. gruodžio 31 d., drenažo ar drėgnumo atkūrimo sistema susijusi veikla, vykdoma ne mažesniame kaip 1 hektaro plote, kuriame yra organinio dirvožemio, jeigu ji nėra kuri nors kita veikla, kurios apskaita rengiama ir vedama pagal 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, ir jei drenažas yra kryptingas žmogaus vykdomas dirvožemio vandeningojo sluoksnio mažinimas, o drėgnumo atkūrimas yra kryptingas žmogaus vykdomas dalinis drenažo padarinių šalinimas ar visiškas pašalinimas;

l)

šaltinis – bet koks procesas, veikla ar mechanizmas, dėl kurio į atmosferą išmetamos ŠESD, aerozolis arba ŠESD pirmtakas;

m)

absorbentas – bet koks procesas, veikla ar mechanizmas, kuriuo iš atmosferos absorbuojamos ŠESD, aerozolis arba ŠESD pirmtakas;

n)

anglies absorbentas – visas biogeocheminis vietovės elementas ar sistema arba jų dalis valstybės narės teritorijoje, kuriuose kaupiasi anglis arba ŠESD pirmtakas ar ŠESD, kuriose yra anglies;

o)

ŠESD pirmtakas – cheminis junginys, dalyvaujantis cheminėse reakcijose, kuriose susidaro 3 straipsnio 4 dalyje nurodytų ŠESD;

p)

produktas, pagamintas iš nukirsto medžio – nukirtus medį gautas produktas, išvežtas iš medžio kirtimo vietos;

q)

miškas – žemės plotas, apibrėžtas nurodant ploto dydžio, medžių lajos dangos arba lygiaverčio skalsumo ir galimo augančių medžių aukščio brandos amžiuje jų augimo vietoje minimalias vertes, kaip nurodyta kiekvienos valstybės narės atveju V priede. Jis apima plotus su medžiais, įskaitant natūraliai augančių jaunų medžių grupes arba plantacijas, kuriose pirmiau nurodytos medžių lajos dangos ar lygiaverčio skalsumo minimalios vertės arba minimalus medžių aukštis, kaip nurodyta V priede, dar nepasiekti, įskaitant žemės plotą, kuris paprastai yra miško dalis, bet kuriame dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui, kirtimo, arba gamtinių priežasčių medžiai laikinai neauga, tačiau kuris, tikimasi, vėl gali tapti mišku;

r)

lajos danga – nustatytos vietovės dalis, kurią dengia medžių lajos perimetro vertikali projekcija, išreikšta procentais;

s)

skalsumas – žemėje, kurioje auga miškas, nenukirstų ir augančių medžių tankumas, matuojamas pagal valstybės narės nustatytą metodiką;

t)

natūralūs trikdžiai – bet kokie ne žmogaus nulemti įvykiai ar aplinkybės, dėl kurių miškuose išmetamas didelis ŠESD kiekis ir kurių atitinkama valstybė narė nepajėgia kontroliuoti, jei ta valstybė narė dėl objektyvių priežasčių negali pastebimai apriboti dėl tų įvykių ar aplinkybių išmetamo ŠESD kiekio, net jiems įvykus;

u)

foninis lygis – vidutinis ŠESD kiekis, išmestas dėl natūralių trikdžių per tam tikrą laikotarpį, išskyrus statistines išskirtis, apskaičiuotas pagal 9 straipsnio 2 dalį;

v)

pusėjimo vertė – skaičius metų, per kuriuos tam tikros kategorijos iš nukirsto medžio pagamintuose produktuose susikaupusios anglies kiekis sumažėja per pusę, palyginti su jo pradine verte;

w)

staigi oksidacija – apskaitos metodas, pagal kurį daroma prielaida, kad visas iš nukirsto medžio pagamintuose produktuose esančios anglies kiekis išmetamas į atmosferą nukirtimo metu;

x)

sanitariniai kirtimai – kirtimo veikla, kurią sudaro medienos, kuri dar gali būti bent iš dalies panaudota, surinkimas iš dėl natūralių trikdžių nuniokotų vietovių.

2.  Komisija pagal 12 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos apibrėžtys, siekiant užtikrinti tų apibrėžčių ir JTBKKK arba Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų institucijų priimtų atitinkamų apibrėžčių pakeitimų suderinamumą.

3.  Komisija pagal 12 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas V priedas, siekiant atnaujinti jame išvardytas vertes pagal JTBKKK arba Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų institucijų priimtus apibrėžčių pakeitimus, susijusius su V priede nurodytais aspektais.

3 straipsnis

Įpareigojimas parengti ir vesti LULUCF apskaitą

1.  Valstybės narės parengia ir veda kiekvieno ataskaitinio laikotarpio, nurodyto I priede, apskaitą, kurioje tiksliai nurodo visą jų teritorijoje vykdant prie toliau nurodytų kategorijų priskiriamą veiklą išmetamą ir absorbuojamą ŠESD kiekį:

a) miško įveisimo;

b) miško atkūrimo;

c) miškų lydymo;

d) miškų ūkio veiklos.

2.  Valstybės narės parengia ir veda ataskaitinio laikotarpio, prasidedančio 2021 m. sausio 1 d., metinę apskaitą, kurioje tiksliai nurodo visą jų teritorijoje vykdant prie toliau nurodytų kategorijų priskiriamą veiklą išmetamą ir absorbuojamą ŠESD kiekį:

a) pasėlių kultivavimo;

b) ganyklų kultivavimo.

2013 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. ataskaitiniu laikotarpiu ŠESD kiekio, išmetamo ir absorbuojamo tvarkant pasėlius ir ganyklas, metinei apskaitai taikoma ši tvarka:

a) 2016–2018 m. laikotarpiu valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 15 d. praneša Komisijai apie įdiegtas ir kuriamas sistemas, skirtas tvarkant pasėlius ir ganyklas išmetamam ir absorbuojamam ŠESD kiekiui įvertinti. Valstybės narės turėtų pranešti, kaip užtikrinama šių sistemų atitiktis TKKK metodikoms ir JTBKKK ataskaitų teikimo reikalavimams, susijusiems su ŠESD išmetimu ir šalinimu;

b) iki 2022 m. sausio 1 d. valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 15 d., prireikus taikydamos TKKK metodikas, parengia ir pateikia Komisijai pirminius, preliminarius ir neprivalomus ŠESD kiekio, išmetamo ir absorbuojamo tvarkant pasėlius ir ganyklas, metinius įverčius. Valstybės narės turėtų naudoti bent atitinkamose TKKK gairėse nurodytą metodiką, apibūdintą kaip 1 lygio metodika. Valstybės narės raginamos taikyti šiuos įverčius nustatant pagrindines kategorijas ir rengiant konkrečiai šaliai pritaikytas 2 ir 3 lygių pagrindines metodikas, pagal kurias būtų galima patikimai ir tiksliai įvertinti išmetamą ir absorbuojamą ŠESD kiekį;

c) galutinius metinius įverčius, skirtus pasėlių kultivavimo ir ganyklų kultivavimo apskaitai, valstybės narės pateikia ne vėliau kaip 2022 m. kovo 15 d.;

d) valstybė narė gali paprašyti leisti jai taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo c punkte nustatyto termino, jeigu per šioje dalyje nustatytą laikotarpį galutiniai įverčiai, skirti pasėlių kultivavimo ir ganyklų kultivavimo apskaitai, negali būti pagrįstai nustatyti dėl bent vienos iš toliau nurodytų priežasčių:

i) dėl priežasčių, susijusių su techninėmis galimybėmis, reikalaujama apskaita gali būti vykdoma tik etapais, viršijančiais nustatytą laikotarpį;

ii) užbaigti apskaitą per nustatytą laikotarpį būtų neproporcingai brangu.

Valstybės narės, norinčios pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata, pateikia Komisijai pagrįstą prašymą ne vėliau kaip 2021 m. sausio 15 d.

Jeigu Komisija mano, kad prašymas pagrįstas, ji leidžia taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą ne ilgesniam kaip trejų kalendorinių metų laikotarpiui nuo 2022 m. kovo 15 d. Kitu atveju ji atmeta prašymą ir paaiškina, dėl kokių priežasčių ji priėmė tokį sprendimą.

Prireikus Komisija gali paprašyti per nurodytą pagrįstą laikotarpį pateikti papildomos informacijos.

Jeigu Komisija per šešis mėnesius nuo valstybės narės pirminio prašymo arba prašomos papildomos informacijos gavimo dienos nepareiškia prieštaravimų, laikoma, kad prašymas dėl nukrypti leidžiančios nuostatos yra patenkintas.

3.  Be to, valstybės narės gali parengti ir vesti kiekvieno ataskaitinio laikotarpio, nurodyto I priede, apskaitą, kurioje būtų tiksliai nurodytas ŠESD kiekis, išmetamas ir absorbuojamas vykdant su augalijos atkūrimu ir šlapžemių drenažu bei drėgnumo atkūrimu susijusią veiklą.

4.  Į 1, 2 ir 3 dalyse nurodytą apskaitą įtraukiamos toliau nurodytos išmetamos ir absorbuojamos ŠESD:

a) anglies dioksido (CO2);

b) metano (CH4);

c) azoto suboksido (N2O).

5.  Kai apskaita parengiama ir vedama pagal šį sprendimą, konkrečią 1, 2 ir 3 dalyse nurodytą veiklą valstybės narės į savo apskaitą įtraukia nuo tos veiklos pradžios dienos arba nuo 2013 m. sausio 1 d., atsižvelgdamos į tai, kuri data yra vėlesnė.

4 straipsnis

Bendrosios apskaitos taisyklės

1.  3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytoje apskaitoje valstybės narės išmestą ŠESD kiekį žymi pliuso (+), o absorbuotą ŠESD kiekį – minuso (-) ženklu.

2.  Rengdamos ir vesdamos apskaitą valstybės narės užtikrina atitinkamos informacijos tikslumą, išsamumą, nuoseklumą, palyginamumą ir skaidrumą, vertindamos su 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta veikla susijusį išmestą ir absorbuotą ŠESD kiekį.

3.  Vykdant prie daugiau nei vienos 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų veiklos kategorijų priskiriamą veiklą išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis apskaitoje priskiriamas tik prie vienos veiklos kategorijos, kad būtų išvengta dvigubo apskaičiavimo.

4.  Valstybės narės, remdamosi skaidriais ir patikrinamais duomenimis, nustato žemės plotus, kuriuose vykdoma prie vienos iš 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų kategorijų priskiriama veikla. Jos užtikrina, kad visi tokie žemės plotai būtų nurodyti su atitinkama veiklos kategorija susijusioje apskaitoje.

5.  Į 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytą apskaitą valstybės narės įtraukia visus toliau nurodytuose anglies absorbentuose esančių anglies sankaupų pokyčius:

a) antžeminėje biomasėje;

b) požeminėje biomasėje;

c) miško paklotėje;

d) negyvojoje medienoje;

e) dirvožemio organinėje anglyje;

f) iš nukirsto medžio pagamintuose produktuose.

Tačiau valstybės narės gali nuspręsti į savo apskaitą neįtraukti pirmos pastraipos a–e punktuose nurodytuose anglies absorbentuose esančių anglies sankaupų pokyčių, jei tas anglies absorbentas nėra šaltinis. Valstybės narės laiko, kad anglies absorbentas nėra šaltinis, tik jei tai įrodoma remiantis skaidriais ir patikrinamais duomenimis.

6.  3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytą apskaitą valstybės narės baigia vesti kiekvieno I priede nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, toje apskaitoje nurodydamos per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį bendro išmesto ir absorbuoto ŠESD grynojo kiekio balansą.

7.  Bent tol, kol galioja šis sprendimas, valstybės narės išsamiai ir tiksliai registruoja visus duomenis, naudotus vykdant pagal šį sprendimą nustatytus jų įpareigojimus.

8.  Komisija pagal 12 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas I priedas, įtraukiant arba iš dalies keičiant ataskaitinius laikotarpius, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų atitinkamus laikotarpius, priimtus JTBKKK arba Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų institucijų, ir būtų suderinami su ataskaitiniais laikotarpiais, priimtais JTBKKK arba Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų institucijų, kurie yra taikomi Sąjungos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo įsipareigojimams kituose sektoriuose.

5 straipsnis

Miško įveisimui, miško atkūrimui ir miškų lydymui taikomos apskaitos taisyklės

1.  Su miško įveisimu ir miško atkūrimu susijusioje apskaitoje valstybės narės nurodo tik žemės plotuose, kurie 1989 m. gruodžio 31 d. nebuvo miškas, vykdant tokią veiklą išmetamą ir absorbuojamą ŠESD kiekį. Vykdant miško įveisimo ir miško atkūrimo veiklą išmestą ŠESD kiekį valstybės narės gali nurodyti vienoje apskaitoje.

2.  Vykdant miško įveisimo, miško atkūrimo ir miškų lydymo veiklą atsiradusį grynąjį išmetamą ir absorbuojamą ŠESD kiekį valstybės narės į apskaitą įtraukia kaip bendrą per atitinkamo ataskaitinio laikotarpio kiekvienus metus išmetamą ir absorbuojamą ŠESD kiekį, remdamosi skaidriais ir patikrinamais duomenimis.

3.  Valstybes narės veda žemėje, kuri pagal 4 straipsnio 4 dalį apskaitoje nustatyta kaip žemė, kurioje vykdoma miško įveisimo, miško atkūrimo ir miškų lydymo kategorijos veikla, išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio apskaitą, net jei tokia veikla toje žemėje nebevykdoma.

4.  Atlikdama su miško įveisimo, miško atkūrimo ir miškų lydymo veikla susijusius apskaičiavimus, kiekviena valstybė narė nustato miško plotą naudodama tą patį erdvės vertinimo vienetą, kaip nurodyta V priede.

6 straipsnis

Miškų ūkio veiklai taikomos apskaitos taisyklės

1.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia vykdant miškų ūkio veiklą išmetamą ir absorbuojamą ŠESD kiekį, kuris apskaičiuojamas iš ŠESD kiekio, išmetamo ir absorbuojamo per kiekvieną I priede nurodytą ataskaitinį laikotarpį, atėmus vertę, kuri gaunama to ataskaitinio laikotarpio metų skaičių padauginus iš II priede nurodyto joms taikomo orientacinio lygio.

2.  Jeigu atlikus 1 dalyje nurodytus ataskaitinio laikotarpio apskaičiavimus gaunamas neigiamas rezultatas, valstybės narės į savo miškų ūkio veiklos apskaitą įtraukia bendrą išmestą ir absorbuotą ŠESD kiekį, kuris sudarytų ne daugiau kaip 3,5 proc. valstybės narės VI priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, nurodyto tos valstybės narės JTBKKK pateiktoje atitinkamoje ataskaitoje, priimtoje pagal atitinkamus CMP sprendimus dėl antruoju įsipareigojimų laikotarpiu pagal Kioto protokolą taikomų bazinių metų arba bazinio laikotarpio, išskyrus vykdant 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytą veiklą išmestą ir absorbuotą ŠESD kiekį, ir kuris padauginamas iš to ataskaitinio laikotarpio metų skaičiaus.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad apskaičiavimo metodai, kuriuos jos taiko vesdamos miškų ūkio veiklos apskaitą, atitiktų Sprendimo 2/CMP.6 II priedėlį ir būtų suderinami su II priede nurodytiems orientaciniams lygiams apskaičiuoti taikomais apskaičiavimo metodais, kai apskaičiavimai susiję bent su šiais aspektais:

a) anglies absorbentais ir ŠESD;

b) žemės plotu, kuriame vykdoma miškų ūkio veikla;

c) iš nukirsto medžio pagamintais produktais;

d) natūraliais trikdžiais.

4.  Ne vėliau kaip likus vieniems metams iki kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigos, valstybės narės praneša Komisijai patikslintus orientacinius lygius. Šie orientaciniai lygiai turi būti identiški lygiams, nustatytiems JTBKKK arba Kioto protokolo institucijų patvirtintais aktais, arba, jeigu tokių aktų nėra, jie apskaičiuojami vadovaujantis procedūromis ir metodikomis, išdėstytomis JTBKKK arba Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų institucijų priimtuose atitinkamuose sprendimuose.

5.  Jei būtų pakeistos atitinkamos sprendimų 2/CMP.6 arba 2/CMP.7 nuostatos, valstybės narės ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tų pakeitimų priėmimo praneša Komisijai orientacinius lygius, patikslintus atsižvelgiant į tuos pakeitimus.

6.  Jeigu valstybei narei atsiranda galimybių taikyti patobulintą metodiką, susijusią su duomenimis, naudojamais nustatant II priede nurodytą orientacinį lygį, arba gerokai pagerėja valstybei narei prieinamų duomenų kokybė, atitinkama valstybė narė atlieka atitinkamas technines pataisas, kad į su miškų ūkio veikla susijusią apskaitą būtų įtrauktas perskaičiavimo rezultatas. Tos techninės pataisos turi atitikti panašias pataisas, patvirtintas su JTBKKK susijusiame peržiūros procese, laikantis Sprendimo 2/CMP.7. Atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip pateikdama informaciją pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnio 1 dalies d punktą praneša Komisijai apie tas pataisas.

7.  Taikydamos 4, 5 ir 6 dalis valstybės narės nurodo metinį dėl natūralių trikdžių išmetamą ŠESD kiekį, kuris buvo įtrauktas į jų patikslintus orientacinius lygius, ir to kiekio apskaičiavimo būdą.

8.  Komisija patikrina informaciją apie 4 ir 5 dalyse nurodytus patikslintus orientacinius lygius ir 6 dalyje nurodytas technines pataisas siekiant užtikrinti valstybių narių JTBKKK institucijoms išsiųstos informacijos ir Komisijai praneštos informacijos suderinamumą.

9.  Komisijai pagal 12 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų atnaujinti II priede nurodyti orientaciniai lygiai, kai valstybė narė pakeičia savo orientacinį lygį pagal 4 bei 5 dalis ir tai patvirtinama vykdant JTBKKK procedūras.

10.  Su miškų ūkio veikla susijusioje apskaitoje valstybės narės nurodo bet kokio II priedo pakeitimo poveikį visu atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu.

7 straipsnis

Iš nukirsto medžio pagamintiems produktams taikomos apskaitos taisyklės

1.  Pagal 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis vedamoje apskaitoje kiekviena valstybė narė nurodo dėl pokyčių iš nukirsto medžio pagamintų produktų kaupiklyje išmestą ir absorbuotą ŠESD kiekį, įskaitant iš produktų, pagamintų iš nukirsto medžio, išgabentų iš jos miškų iki 2013 m. sausio 1 d., išmestą ŠESD kiekį. Į apskaitą neįtraukiamas iš produktų, pagamintų iš nukirsto medžio, išmestas ŠESD kiekis, kuris 2008–2012 m. laikotarpiu jau apskaitomas pagal Kioto protokolą remiantis staigia oksidacija.

2.  Su iš nukirsto medžio pagamintais produktais susijusioje pagal 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis vedamoje apskaitoje valstybės narės nurodo dėl pokyčių iš nukirsto medžio pagamintų produktų, kurie priskiriami prie toliau nurodytų kategorijų, kaupiklyje išmestą ir absorbuotą ŠESD kiekį, naudodamosi III priede nustatyta pirmojo laipsnio irimo funkcija ir numatytosiomis pusėjimo vertėmis:

a) popieriaus;

b) medienos skydų;

c) pjautinės medienos.

Valstybės narės gali papildyti tas kategorijas informacija apie žievę, jei turimi duomenys yra skaidrūs ir patikrinami. Valstybės narės taip pat gali naudoti konkrečioje šalyje taikomas tų kategorijų pakategores. Valstybės narės gali vietoj III priede nustatytos metodikos ir numatytųjų pusėjimo verčių naudoti konkrečioje šalyje taikomą metodiką ir pusėjimo vertes, jei ta metodika ir vertės nustatytos remiantis skaidriais ir patikrinamais duomenimis, o naudojami metodai yra bent tokie pat išsamūs ir tikslūs, kaip nurodytieji III priede.

Eksportuojamų iš nukirsto medžio pagamintų produktų atveju konkrečios šalies duomenys apima konkrečioje šalyje taikomas pusėjimo vertes ir iš nukirsto medžio pagamintų produktų naudojimą importuojančioje šalyje.

Valstybės narės nenaudoja konkrečioje šalyje taikomų pusėjimo verčių iš nukirsto medžio pagamintiems produktams, pateiktiems rinkai Sąjungoje, jei jos nukrypsta nuo pusėjimo verčių, taikomų importuojančios valstybės narės apskaitoje pagal 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.

Vykdant miškų lydymą gauti iš nukirsto medžio pagaminti produktai į apskaitą įtraukiami remiantis staigia oksidacija.

3.  Jeigu valstybės narės pagal 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis vedamoje apskaitoje nurodo iš kietųjų atliekų šalinimo vietose esančių iš nukirsto medžio pagamintų produktų išmetamą anglies dioksido (CO2) kiekį, apskaita vykdoma remiantis staigia oksidacija.

4.  Jei valstybės narės savo apskaitoje nurodo iš energijos tikslais iš nukirsto medžio pagamintų produktų išmetamą ŠESD kiekį, jos taip pat remiasi staigia oksidacija.

Teikdamos informaciją, valstybės narės gali tik informavimo tikslais pateikti duomenis apie energijos tikslais naudojamos medienos, importuotos iš Sąjungai nepriklausančių šalių, dalį ir apie tokios medienos kilmės šalis.

5.  Importuojamų iš nukirsto medžio pagamintų produktų, neatsižvelgiant į jų kilmę, importuojanti valstybė narė į apskaitą neįtraukia. Todėl valstybės narės savo apskaitoje nurodo tik tą iš produktų, pagamintų iš nukirsto medžio, išmestą ir absorbuotą ŠESD kiekį, kuris išmestas ir absorbuotas iš produktų, pagamintų iš nukirsto medžio, išgabentų iš jų apskaitoje pagal 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis nurodytų žemės plotų.

6.  Komisijai pagal 12 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų patikslinta III priede nurodyta informacija, siekiant atspindėti JTBKKK arba Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų institucijų priimtų aktų pakeitimus.

8 straipsnis

Pasėlių kultivavimui, ganyklų kultivavimui, augalijos atkūrimui, šlapžemių drenažui ir drėgnumo atkūrimui taikomos apskaitos taisyklės

1.  Su pasėlių kultivavimu ir ganyklų kultivavimu susijusioje apskaitoje kiekviena valstybė narė nurodo vykdant tą veiklą išmetamą ir absorbuojamą ŠESD kiekį, kuris apskaičiuojamas kaip per kiekvieną I priede nustatytą ataskaitinį laikotarpį išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą to ataskaitinio laikotarpio metų skaičių padauginus iš toje valstybėje narėje vykdant tą veiklą baziniais metais, kaip nurodyta VI priede, išmesto ir absorbuoto ŠESD kiekio.

2.  Jei valstybė narė nusprendžia parengti ir vesti augalijos atkūrimo ir (arba) šlapžemių drenažo ir drėgnumo atkūrimo apskaitą, ji taiko 1 dalyje nustatytą apskaičiavimo metodą.

9 straipsnis

Natūraliems trikdžiams taikomos apskaitos taisyklės

1.  Jei tenkinamos šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytos sąlygos, valstybės narės, atlikdamos apskaičiavimus, susijusius su joms pagal 3 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktus taikomais apskaitos vedimo įpareigojimais, į juos gali neįtraukti neantropogeninės kilmės dėl natūralių trikdžių iš atskirų šaltinių išmesto ŠESD kiekio.

2.  Jeigu valstybės narės taiko šio straipsnio 1 dalį, jos pagal VII priede nurodytą metodiką kiekvienos 3 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose nurodytos veiklos rūšies atveju apskaičiuoja foninį lygį. 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos veiklos rūšies atveju foninis lygis turi būti vienodas. Kaip alternatyvą valstybės narės gali taikyti skaidrią ir palyginamą konkrečiai šaliai pritaikytą metodiką naudodamos nuoseklias ir iš karto išsamias laikotarpio duomenų eilutes, įskaitant 1990–2009 m. laikotarpio duomenų eilutes.

3.  Į savo LULUCF apskaitą valstybės narės gali kasmet arba atitinkamo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje neįtraukti iš atskirų šaltinių išmetamo neantropogeninės kilmės ŠESD kiekio, viršijančio foninį lygį, apskaičiuotą pagal 2 dalį, kai:

a) išmestas ŠESD kiekis tam tikrais ataskaitinio laikotarpio metais viršija foninį lygį pridėjus paklaidą. Jeigu foninis lygis apskaičiuojamas pagal VII priede nurodytą metodą, ta paklaida yra lygi apskaičiuojant foninį lygį naudotos laiko eilutės standartiniam nuokrypiui, padaugintam iš dviejų. Jeigu foninis lygis apskaičiuojamas naudojant konkrečiai šaliai pritaikytą metodiką, valstybės narės aprašo, kokiu būdu buvo nustatyta paklaida tais atvejais, kai tokia paklaida reikalinga. Naudojant bet kurią metodiką siekiama išvengti tikimybės, kad ataskaitiniu laikotarpiu susidarys grynųjų kreditų;

b) valstybės narės laikosi 5 dalyje nustatytų informavimo reikalavimų ir apie juos praneša.

4.  Kiekviena valstybė narė, kuri neįtraukia neantropogeninės kilmės tam tikrais ataskaitinio laikotarpio metais iš atskirų šaltinių dėl natūralių trikdžių išmesto ŠESD kiekio:

a) likusios ataskaitinio laikotarpio dalies metu neįtraukia į apskaitą žemės plotuose, kuriuose buvo natūralių trikdžių ir kuriuose buvo išmestas 3 dalyje nurodytas ŠESD kiekis, viso vėliau absorbuoto ŠESD kiekio;

b) įtraukia išmestą ŠESD kiekį, susidariusį dėl miško kirtimo ir sanitarinių kirtimų darbų, vykdytų tuose žemės plotuose po natūralių trikdžių;

c) įtraukia išmestą ŠESD kiekį, susidariusį dėl reikalaujamo deginimo, vykdyto tuose žemės plotuose tais atitinkamais ataskaitinio laikotarpio metais;

d) įtraukia išmestą ŠESD kiekį, susidariusį žemės plotuose, kuriuose po natūralių trikdžių vyko miškų lydymas.

5.  Neantropogeninės kilmės dėl natūralių trikdžių iš atskirų šaltinių išmesto ŠESD kiekio valstybės narės gali neįtraukti tik tuo atveju, jei jos pateikia skaidrią informaciją, kuria įrodoma:

a) kad yra nustatyti visi žemės plotai, kuriuose tais ataskaitiniais metais buvo natūralių trikdžių, įskaitant jų geografinę vietą, natūralių trikdžių metus ir rūšis;

b) kad žemės plotuose, kuriuose buvo natūralių trikdžių ir kuriuose išmestas ŠESD kiekis nebuvo įtrauktas į apskaitą, likusios atitinkamo ataskaitinio laikotarpio dalies metu nevyko miškų lydymas;

c) kokie patikrinami metodai ir kriterijai bus naudojami nustatant, ar tuose žemės plotuose vyko miškų lydymas vėlesniais ataskaitinio laikotarpio metais;

d) jei praktiškai įmanoma, kokių priemonių valstybė narė ėmėsi tų natūralių trikdžių poveikiui valdyti ar kontroliuoti;

e) jei įmanoma, kokių priemonių valstybė narė ėmėsi nuo tų natūralių trikdžių nukentėjusiems žemės plotams atkurti.

6.  Komisijai pagal 12 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šio straipsnio 5 dalyje nurodyti informavimo reikalavimai būtų patikslinami atsižvelgiant į JTBKKK ar Kioto protokolo institucijų priimtų aktų pakeitimus.

10 straipsnis

Informacija apie LULUCF veiksmus

1.  Ne vėliau kaip per 18 mėnesių po kiekvieno I priede nustatyto ataskaitinio laikotarpio pradžios valstybės narės parengia ir Komisijai atskiru dokumentu arba kaip aiškiai identifikuojamą Reglamento (ES) Nr. 525/2013 4 straipsnyje nurodytų jų nacionalinių anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamų vystymosi strategijų ar kitų su LULUCF susijusių nacionalinių strategijų ar planų dalį perduoda informaciją apie savo dabartinius ir būsimus LULUCF veiksmus, kuriais siekiama apriboti arba sumažinti vykdant šio sprendimo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytą veiklą išmetamą ŠESD kiekį ir išlaikyti nepakitusį arba padidinti ją vykdant šalinamą ŠESD kiekį. Valstybės narės užtikrina, kad būtų konsultuojamasi su plačiu suinteresuotųjų subjektų ratu. Jeigu valstybė narė tokią informaciją pateikia kaip anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamų vystymosi strategijų pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013 dalį, taikomas atitinkamas tame reglamente nurodytas tvarkaraštis.

Informacija apie LULUCF veiksmus apima visą atitinkamą I priede nurodytą ataskaitinį laikotarpį.

2.  Valstybės narės į informaciją apie LULUCF veiksmus įtraukia bent šią toliau nurodytą informaciją, susijusią su kiekvienos rūšies 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta veikla:

a) ankstesnių ŠESD išmetimo ir absorbavimo tendencijų aprašymą, įskaitant, kai įmanoma, istorines tendencijas tokiu mastu, kuriuo jas galima pagrįstai atkurti;

b) ataskaitiniu laikotarpiu numatomą išmesti ir absorbuoti ŠESD kiekį;

c) gebėjimo riboti ar mažinti išmetamą ir išlaikyti nepakitusį ar didinti absorbuojamą ŠESD kiekį analizę;

d) tinkamiausių nacionalines aplinkybes atspindinčių priemonių, kurias valstybė narė planuoja arba kurios turi būti įgyvendintos siekiant išnaudoti klimato kaitos švelninimo potencialą, jei jis buvo nustatytas atlikus c punkte nurodytą analizę, sąrašą, įskaitant, atitinkamais atvejais, IV priede nurodytas orientacines priemones, tačiau neapsiribojant jomis;

e) esamą ir planuojamą politiką d punkte nurodytoms priemonėms įgyvendinti, įskaitant tų priemonių numatomo poveikio išmetamam ir absorbuojamam ŠESD kiekiui kiekybinį arba kokybinį aprašymą, atsižvelgiant į kitą su LULUCF sektoriumi susijusią politiką ir priemones;

f) orientacinius d punkte nurodytų priemonių priėmimo ir įgyvendinimo tvarkaraščius.

3.  Komisija gali teikti gaires ir techninę pagalbą valstybėms narėms, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija.

Komisija gali, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, apibendrinti iš visų valstybių narių informacijos apie LULUCF veiksmus padarytas išvadas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos valstybėms narėms keistis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais.

4.  Iki kiekvieno ataskaitinio laikotarpio vidurio ir kiekvieno I priede nustatyto ataskaitinio laikotarpio pabaigos valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje aprašo savo LULUCF veiksmų įgyvendinimo pažangą.

Komisija gali paskelbti suvestinę ataskaitą, grindžiamą pirmoje pastraipoje nurodytomis ataskaitomis.

Valstybės narės pateikia visuomenei informaciją apie savo LULUCF veiksmus ir pirmoje pastraipoje nurodytas ataskaitas per tris mėnesius nuo jų pateikimo Komisijai dienos.

11 straipsnis

Peržiūra

Komisija atlieka šiame sprendime nustatytų apskaitos taisyklių peržiūrą laikydamasi JTBKKK ar Kioto protokolo institucijų priimtų atitinkamų sprendimų arba kitos Sąjungos teisės arba, jei tokių sprendimų nėra, ne vėliau kaip 2017 m. birželio 30 d., ir atitinkamais atvejais pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai.

12 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  Įgaliojimai priimti 2 straipsnio 2 dalyje, 2 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 8 dalyje, 6 straipsnio 9 dalyje, 7 straipsnio 6 dalyje ir 9 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami aštuonerių metų laikotarpiui nuo 8 m. liepos 2013 d.. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki aštuonerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 2 straipsnio 2 dalyje, 2 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 8 dalyje, 6 straipsnio 9 dalyje, 7 straipsnio 6 dalyje ir 9 straipsnio 6 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 2 straipsnio 2 dalį, 2 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 8 dalį, 6 straipsnio 9 dalį, 7 straipsnio 6 dalį ir 9 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.



I PRIEDAS



3 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTI ATASKAITINIAI LAIKOTARPIAI

Ataskaitinis laikotarpis

Metai

Pirmas ataskaitinis laikotarpis

Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.



II PRIEDAS



6 STRAIPSNYJE NURODYTI VALSTYBIŲ NARIŲ ORIENTACINIAI LYGIAI

Valstybė narė

Gg anglies dioksido (CO2) ekvivalentų per metus

Belgija

–2 499

Bulgarija

–7 950

▼M1

Kroatija

–6 289

▼B

Čekija

–4 686

Danija

409

Vokietija

–22 418

Estija

–2 741

Airija

–142

Graikija

–1 830

Ispanija

–23 100

Prancūzija

–67 410

Italija

–22 166

Kipras

–157

Latvija

–16 302

Lietuva

–4 552

Liuksemburgas

–418

Vengrija

–1 000

Malta

–49

Nyderlandai

–1 425

Austrija

–6 516

Lenkija

–27 133

Portugalija

–6 830

Rumunija

–15 793

Slovėnija

3 171

Slovakija

–1 084

Suomija

–20 466

Švedija

–41 336

Jungtinė Karalystė

–8 268



III PRIEDAS

7 STRAIPSNYJE NURODYTA PIRMOJO LAIPSNIO IRIMO FUNKCIJA IR NUMATYTOSIOS PUSĖJIMO VERTĖS

Pirmojo laipsnio irimo funkcija nuo i = 1900 iki šių metų:

A)  image

su C(1900) = 0,0

B)  image

kur:

i = metai

C(i) = iš nukirsto medžio pagamintų produktų kaupiklyje i metų pradžioje esančios anglies sankaupos, Gg C

k = pirmojo laipsnio irimo konstanta, išreikšta vienetais metai-1

image

, kur HL – tai iš nukirsto medžio pagamintų produktų kaupiklio pusėjimas, išreikštas metais

Inflow(i) = iš nukirsto medžio pagamintų produktų kaupiklio pasipildymas per metus i, Gg C metai-1

ΔC(i) = iš nukirsto medžio pagamintų produktų kaupiklyje per metus i įvykęs anglies sankaupų pokytis, Gg C metai-1

Numatytosios pusėjimo vertės (HL):

2 metai popieriui,

25 metai medžio skydams,

35 metai pjautinei medienai.



IV PRIEDAS

ORIENTACINĖS PRIEMONĖS, KURIOS GALI BŪTI ĮTRAUKTOS Į INFORMACIJĄ APIE LULUCF VEIKSMUS, PATEIKTĄ PAGAL 10 STRAIPSNIO 2 DALIES d PUNKTĄ

a) Su pasėlių kultivavimu susijusios priemonės, pavyzdžiui:

— ūkininkavimo metodų tobulinimas parenkant geresnes pasėlių rūšis,

— platesnis sėjomainos taikymas ir vengimas žemę palikti pūdymui arba mažesnis šios praktikos taikymas,

— maistinių medžiagų valdymo, žemės dirbimo ir (arba) likučių tvarkymo ir vandentvarkos gerinimas,

— žemės ūkio ir miškininkystės veiklos ir galimybių keisti žemės paviršių ir (arba) naudojimą skatinimas.

b) Su ganyklų kultivavimu ir gerinimu susijusios priemonės, pavyzdžiui:

— siekimas, kad pievos nebūtų paverstos pasėlių plotais, ir vietos augalijos atkūrimas pasėliams naudotuose plotuose,

— ganyklų kultivavimo gerinimas keičiant ganiavos intensyvumą ir laiką,

— našumo didinimas,

— maistinių medžiagų valdymo gerinimas,

— gaisrų valdymo gerinimas,

— tinkamesnių rūšių augalų, visų pirma giliašaknių augalų, introdukcija.

c) Žemės ūkio paskirties organinių dirvožemių, visų pirma durpynų, valdymui gerinti skirtos priemonės, pavyzdžiui:

— tvaraus durpynų kultivavimo skatinimas,

— pritaikytų žemės ūkio metodų, kuriais, pavyzdžiui, siekiama kuo mažiau ardyti dirvožemį ar kuo mažiau taikyti ekstensyviojo ūkininkavimo metodus, naudojimo skatinimas.

d) Priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią šlapžemių drenažui ir skatinti šlapžemių drėgnumo atkūrimą.

e) Su esamomis ar iš dalies drenuotomis pelkėmis susijusios priemonės, pavyzdžiui:

— tolesnio drenažo prevencija,

— pelkių drėgnumo atkūrimo ir pačių pelkių atkūrimo skatinimas,

— aukštapelkių gaisrų prevencija.

f) Nualintų žemių atkūrimas.

g) Su miškininkystės veikla susijusios priemonės, pavyzdžiui:

— miško įveisimas ir miško atkūrimas,

— esamuose miškuose kaupiamos anglies išlaikymas,

— esamų miškų produktyvumo didinimas,

— iš nukirsto medžio pagamintų produktų kaupiklio didinimas,

— miškotvarkos gerinimas, be kita ko, siekiant optimalios augalų rūšinės sudėties, prižiūrint ir retinant miškus ir saugant dirvožemį.

h) Miškų lydymo prevencija.

i) Apsaugos nuo natūralių trikdžių, pavyzdžiui, gaisrų, kenkėjų ir audrų, stiprinimas.

j) Priemonės, kuriomis siekiama intensyviai ŠESD išmetančias energijos žaliavas ir medžiagas pakeisti iš nukirsto medžio pagamintais produktais.



V PRIEDAS



VALSTYBIŲ NARIŲ NURODYTOS PLOTO DYDŽIO, MEDŽIŲ LAJOS DANGOS IR MEDŽIŲ AUKŠČIO MINIMALIOS VERTĖS MIŠKUI APIBRĖŽTI

Valstybė narė

Plotas (ha)

Medžių lajos danga (%)

Medžių aukštis (m)

Belgija

0,5

20

5

Bulgarija

0,1

10

5

▼M1

Kroatija

0,1

10

2

▼B

Čekija

0,05

30

2

Danija

0,5

10

5

Vokietija

0,1

10

5

Estija

0,5

30

2

Airija

0,1

20

5

Graikija

0,3

25

2

Ispanija

1,0

20

3

Prancūzija

0,5

10

5

Italija

0,5

10

5

Kipras

 

 

 

Latvija

0,1

20

5

Lietuva

0,1

30

5

Liuksemburgas

0,5

10

5

Vengrija

0,5

30

5

Malta

 

 

 

Nyderlandai

0,5

20

5

Austrija

0,05

30

2

Lenkija

0,1

10

2

Portugalija

1,0

10

5

Rumunija

0,25

10

5

Slovėnija

0,25

30

2

Slovakija

0,3

20

5

Suomija

0,5

10

5

Švedija

0,5

10

5

Jungtinė Karalystė

0,1

20

2



VI PRIEDAS



BAZINIAI METAI ARBA LAIKOTARPIS

Valstybė narė

Baziniai metai

Belgija

1990

Bulgarija

1988

▼M1

Kroatija

1990

▼B

Čekija

1990

Danija

1990

Vokietija

1990

Estija

1990

Airija

1990

Graikija

1990

Ispanija

1990

Prancūzija

1990

Italija

1990

Kipras

 

Latvija

1990

Lietuva

1990

Liuksemburgas

1990

Vengrija

1985–1987

Malta

 

Nyderlandai

1990

Austrija

1990

Lenkija

1988

Portugalija

1990

Rumunija

1989

Slovėnija

1986

Slovakija

1990

Suomija

1990

Švedija

1990

Jungtinė Karalystė

1990



VII PRIEDAS

NATŪRALIŲ TRIKDŽIŲ FONINIO LYGIO APSKAIČIAVIMAS

1. Foniniam lygiui apskaičiuoti valstybės narės pateikia informaciją apie ankstesnius dėl natūralių trikdžių išmestų ŠESD kiekius. Tai darydamos valstybės narės:

a) pateikia informaciją apie į apskaitą įtrauktą (-as) natūralių trikdžių rūšį (-is);

b) nurodo su tų rūšių natūraliais trikdžiais susijusius bendrus metinius įvertintus kiekius 1990–2009 m. laikotarpiu, išskaidydamos juos pagal 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklos rūšis;

c) įrodo, kad laiko eilučių nuoseklumas yra užtikrinamas pagal visus atitinkamus parametrus, įskaitant minimalų plotą, išmetamo ŠESD kiekio įvertinimo metodikas, įtrauktus kaupiklius ir dujas.

2. 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiklos rūšių, kurių atveju valstybė narė ketina taikyti nuostatas dėl natūralių trikdžių, foninis lygis apskaičiuojamas kaip 1990–2009 m. (išskyrus visus metus, kai buvo užregistruotas nenormalus išmestas ŠESD kiekis, t. y. atmetus visas statistines išskirtis) laiko eilutės vidurkis. Statistinės išskirtys nustatomos taikant kartotinį procesą, kuris apibūdinamas taip:

a) apskaičiuojamas visos 1990–2009 m. laiko eilutės aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis;

b) iš laiko eilutės pašalinami visi metai, kuriais metinis išmestas ŠESD kiekis nuo vidurkio skiriasi daugiau nei standartinio nuokrypio, padauginto iš dviejų, verte;

c) vėl apskaičiuojamas 1990–2009 m. laiko eilutės, išskyrus pagal b punktą pašalintus metus, aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis;

d) b ir c punktai kartojami, kol nebenustatoma jokių išskirčių.


( 1 ) OL C 351, 2012 11 15, p. 85.

( 2 ) 2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos sprendimas.

( 3 ) OL L 140, 2009 6 5, p. 136.

( 4 ) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

( 5 ) 2002 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas Nr. 2002/358/EB dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo patvirtinimo Europos bendrijos vardu ir bendro jame numatytų įsipareigojimų vykdymo (OL L 130, 2002 5 15, p. 1).

( 6 ) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 13.