02010R1218 — LT — 18.12.2022 — 001.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1218/2010

2010 m. gruodžio 14 d.

dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių specializacijos susitarimams

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 335 2010.12.18, p. 43)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2022/2456 2022 m. gruodžio 8 d.

  L 321

3

15.12.2022



▼B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1218/2010

2010 m. gruodžio 14 d.

dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių specializacijos susitarimams

(Tekstas svarbus EEE)



1 straipsnis

Apibrėžtys

1.  

Šio reglamento sąvokų apibrėžtys:

a) 

„specializacijos susitarimas“ – vienašalės specializacijos susitarimas, abipusės specializacijos susitarimas arba bendros gamybos susitarimas;

b) 

„vienašalės specializacijos susitarimas“ – dviejų šalių, kurios veikia toje pačioje produkto rinkoje, sudarytas susitarimas, pagal kurį viena šalis sutinka visiškai arba iš dalies nutraukti tam tikrų produktų gamybą arba atsisakyti tuos produktus gaminti ir juos pirkti iš tos kitos šalies, kuri sutinka tuos produktus gaminti ir tiekti;

c) 

„abipusės specializacijos susitarimas“ – dviejų ar daugiau šalių, veikiančių toje pačioje produktų rinkoje, sudarytas susitarimas, pagal kurį dvi ar daugiau šalių tarpusavyje susitaria visiškai arba iš dalies nustoti arba atsisakyti gaminti tam tikrus, bet skirtingus produktus ir šiuos produktus pirkti iš kitų šalių, kurios sutinka juos gaminti ir tiekti;

d) 

„bendros gamybos susitarimas“ – susitarimas, pagal kurį dvi arba daugiau šalių susitaria tam tikrus produktus gaminti bendrai;

e) 

„susitarimas“ – tai susitarimas, įmonių susivienijimo sprendimas arba suderintas veiksmas;

f) 

„produktas“ – prekė arba paslauga, įskaitant tarpines prekes arba paslaugas bei galutines prekes arba paslaugas, išskyrus platinimo ir nuomos paslaugas;

g) 

„gamyba“ – prekių gamyba arba paslaugų rengimas, įskaitant gamybą pagal subrangos sutartį;

h) 

„paslaugų rengimas“ – veikla prieš teikiant paslaugas klientams;

i) 

„atitinkama produkto rinka“ – atitinkama produkto ir geografinė rinka, kuriai priklauso specializacijos produktai, o tais atvejais, kai specializacijos produktai yra tarpiniai produktai, kuriuos viena ar daugiau šalių visiškai arba iš dalies naudoja tik vartotojų grandies produktams gaminti, atitinkama produkto ir geografinė rinka, kuriai priklauso vartotojų grandies produktai;

j) 

„specializacijos produktas“ – produktas, gaminamas pagal specializacijos susitarimą;

k) 

„vartotojų grandies produktas“ – produktas, kuriam pagaminti ar sukurti viena ar daugiau šalių kaip išteklius naudoja specializacijos produktą ir kuriuos tos šalys parduoda rinkoje;

l) 

„konkuruojanti įmonė“ – faktinis arba potencialus konkurentas;

m) 

„faktinis konkurentas“ – įmonė, kuri veikia toje pačioje atitinkamoje rinkoje;

n) 

„potencialus konkurentas“ – įmonė, kuri, jei nėra specializacijos susitarimo, reaguodama į nedidelį, bet ilgalaikį santykinių kainų padidėjimą, per ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį realiai, o ne vien teoriškai imtųsi reikalingų papildomų investicijų ar patirtų kitų veiklos perorientavimo išlaidų, kad patektų į atitinkamą rinką;

o) 

„išimtinio tiekimo įsipareigojimas“ – tai įsipareigojimas tiekti specializacijos produktą ne bet kuriai kitai konkuruojančiai įmonei, o tik susitarimo šaliai;

p) 

„išimtinio pirkimo įsipareigojimas“ – tai įsipareigojimas pirkti specializacijos produktą tik iš susitarimo šalies;

q) 

„bendrai“ platinimas atliekamas, kai šalys:

i) 

produktus platina per bendrą grupę, organizaciją arba įmonę, arba

ii) 

paskiria trečiąją asmenį išimtiniu arba neišimtiniu platintoju, jeigu tas trečiasis asmuo nėra konkuruojanti įmonė;

r) 

„platinimas“ – platinimas, įskaitant prekių pardavimą ir paslaugų teikimą.

2.  
Šiame reglamente sąvokos „įmonė“ ir „šalis“ apima ir atitinkamas su jais susijusias įmones.

„Susijusios įmonės“ – tai:

a) 

įmonės, kuriose specializacijos susitarimo šalis tiesiogiai ar netiesiogiai:

i) 

turi daugiau kaip pusės balsų teisę;

ii) 

gali skirti daugiau nei pusę stebėtojų tarybos, valdybos ar įmonei teisiškai atstovaujančių organų narių arba

iii) 

turi teisę tvarkyti įmonės reikalus;

b) 

įmonės, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai specializacijos susitarimo šalies atžvilgiu turi a punkte išvardytas teises ar įgaliojimus;

c) 

įmonės, kuriose b punkte nurodytos įmonės tiesiogiai arba netiesiogiai turi a punkte išvardytas teises ar įgaliojimus;

d) 

įmonės, kuriose specializacijos susitarimo šalis kartu su viena ar daugiau a, b arba c punkte nurodytų įmonių arba kuriose dvi ar daugiau pastarųjų įmonių kartu turi a punkte išvardytas teises ar įgaliojimus;

e) 

įmonės, kuriose a punkte išvardytas teises arba įgaliojimus kartu turi:

i) 

specializacijos susitarimo šalys arba a–d punktuose minimos su jomis susijusios atitinkamos įmonės arba

ii) 

viena ar daugiau specializacijos susitarimo šalių arba viena ar daugiau a–d punktuose nurodytų su jomis susijusių įmonių ir vienas ar daugiau trečiųjų asmenų.

2 straipsnis

Išimtis

1.  
Remiantis Sutarties 101 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į šio reglamento nuostatas skelbiama, kad Sutarties 101 straipsnio 1 dalis netaikoma specializacijos susitarimams.

Ši išimtis taikoma tik tada, jeigu tokiuose susitarimuose yra konkurencijos apribojimų, kurie patenka į Sutarties 101 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

2.  
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis taikoma specializacijos susitarimams, kuriuose yra nuostatų, susijusių su intelektinės nuosavybės teisių perleidimu ar licencijų suteikimu vienai ar daugiau šalių, jei tos nuostatos nėra pirminis tokių susitarimų objektas, bet yra tiesiogiai susijusios su jų įgyvendinimu ir tam būtinos.
3.  

1 dalyje numatyta išimtis taikoma specializacijos susitarimams, kai:

a) 

šalys prisiima išimtinio pirkimo arba išimtinio tiekimo įsipareigojimą; arba

b) 

specializacijos produktus šalys parduoda ne savarankiškai, o bendrai platina.

3 straipsnis

Rinkos dalies riba

2 straipsnyje numatyta išimtis taikoma su sąlyga, kad šalių bendra rinkos dalis neviršija 20 % bet kurios atitinkamos rinkos.

4 straipsnis

Sunkūs apribojimai

2 straipsnyje numatyta išimtis netaikoma specializacijos susitarimams, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai, atskirai ar kartu su kitais nuo šalių priklausančiais veiksniais siekiama bet kurio iš šių tikslų:

a) 

nustatyti kainas produktus parduodant tretiesiems asmenims, išskyrus kainų tiesioginiams klientams pagal bendro platinimo susitarimą nustatymą;

b) 

riboti gamybos ar pardavimo mastą, išskyrus:

i) 

nuostatas dėl sutarto produktų kiekio pagal vienašalės ar abipusės specializacijos susitarimus arba dėl bendros gamybinės įmonės pajėgumo ir produkcijos apimties nustatymo pagal bendros gamybos susitarimą;

ii) 

pardavimo tikslų nustatymą pagal bendro platinimo susitarimą; arba

c) 

pasiskirstyti rinkas ar klientus.

5 straipsnis

Rinkos dalies ribos taikymas

Taikant 3 straipsnyje nustatytą rinkos dalies ribą, laikomasi šių taisyklių:

a) 

rinkos dalis apskaičiuojama remiantis pardavimų rinkoje verte; jei nėra duomenų apie pardavimų rinkoje vertę, šalių rinkos daliai nustatyti gali būti naudojami apytikriai duomenys, grindžiami kita patikima rinkos informacija, įskaitant pardavimo apimtį;

b) 

rinkos dalis apskaičiuojama remiantis paskutinių kalendorinių metų duomenimis;

c) 

1 straipsnio 2 dalies antros pastraipos e punkte minimų įmonių turima rinkos dalis padalinama lygiomis dalimis kiekvienai įmonei, disponuojančiai tos pastraipos a punkte išvardytomis teisėmis ar galiomis;

d) 

jei 3 straipsnyje nurodyta rinkos dalis iš pradžių neviršija 20 %, bet vėliau padidėja, tačiau neviršija 25 %, 2 straipsnyje numatyta išimtis taikoma dar dvejus iš eilės einančius kalendorinius metus po tų metų, per kuriuos 20 % riba buvo pirmą kartą viršyta;

e) 

jei 3 straipsnyje nurodyta rinkos dalis iš pradžių neviršija 20 %, bet vėliau padidėja ir viršija 25 %, 2 straipsnyje numatyta išimtis taikoma vienerius kalendorinius metus, einančius po tų metų, per kuriuos 25 % riba buvo pirmą kartą viršyta;

f) 

d ir e punktai negali būti kartu taikomi taip, kad būtų viršytas dvejų kalendorinių metų laikotarpis.

6 straipsnis

Pereinamasis laikotarpis

Sutarties 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. netaikomas 2010 m. gruodžio 31 d. jau galiojantiems susitarimams, kurie neatitinka šiame reglamente numatytų išimties suteikimo sąlygų, bet atitinka išimties suteikimo sąlygas, numatytas Reglamentu (EB) Nr. 2658/2000.

7 straipsnis

Galiojimo laikotarpis

Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

▼M1

Jis nustoja galioti 2023 m. birželio 30 d.

▼B

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.