Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB

1. Šiuo reglamentu įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – Institucija).

2. Institucija veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir Direktyvos 2002/87/EB, Direktyvos 2009/110/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 ( 1 ), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES ( 2 ), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES ( 3 ), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/847 ( 4 ), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 ( 5 ) taikymo srityje ir, kai tie teisės aktai taikomi kredito ir finansų įstaigoms bei jas prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms, Direktyvos 2002/65/EB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 ( 6 ) atitinkamų dalių, įskaitant visas tais teisės aktais grindžiamas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, taip pat bet kokio tolesnio teisiškai privalomo Sąjungos akto, kuriuo Institucijai pavedamos užduotys, taikymo srityje. Institucija taip pat veikia vadovaudamasi Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 ( 7 ).

3. Institucija taip pat veikia kredito įstaigų, finansinių konglomeratų, investicinių įmonių, mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų veiklos srityje, susijusioje su klausimais, kuriems nėra tiesiogiai taikomi 2 dalyje nurodyti aktai, įskaitant įmonių valdymo, audito ir finansinės atskaitomybės klausimais, jei tokie Institucijos veiksmai yra būtini tų aktų veiksmingam ir nuosekliam taikymui užtikrinti.

4. Šio reglamento nuostatos nedaro poveikio Komisijos įgaliojimams, visų pirma suteiktiems pagal SESV 258 straipsnį, siekiant užtikrinti atitiktį Sąjungos teisei.

5. Institucijos tikslas – apsaugoti viešąjį interesą prisidedant prie trumpalaikio, vidutinės trukmės ir ilgalaikio finansų sistemos stabilumo ir veiksmingumo Sąjungos ekonomikos, jos piliečių ir verslo labui. Institucija turi padėti:

a) gerinti vidaus rinkos veikimą, įskaitant visų pirma tinkamą, veiksmingą ir nuoseklų reguliavimo ir priežiūros lygį;

d) užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui ir skatinti vienodų konkurencijos sąlygų sudarymą;

e) užtikrinti, kad kredito ėmimas ir kita rizika būtų tinkamai reguliuojami ir prižiūrimi; ir

Siekdama šių tikslų, Institucija padeda užtikrinti nuoseklų, efektyvų ir veiksmingą 2 dalyje nurodytų aktų taikymą, skatina priežiūros konvergenciją, teikia nuomones Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai bei atlieka ekonominę rinkų analizę tam, kad būtų skatinama siekti Institucijos tikslo.

Institucija, vykdydama pagal šį reglamentą jai pavestas užduotis, ypatingą dėmesį skiria sisteminei rizikai, kurią kelia finansų įstaigos, kurių nesėkmė gali pakenkti finansų sistemos veikimui arba realiajai ekonomikai.

Institucija, vykdydama savo užduotis, veikia nepriklausomai, objektyviai ir nediskriminuodama bei vadovaujasi visos Sąjungos interesais.

1. Institucija yra Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (toliau – EFPIS) dalis. Pagrindinis EFPIS tikslas – užtikrinti, kad finansų sektoriui taikomos taisyklės būtų tinkamai įgyvendinamos siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, užtikrinti pasitikėjimą visa finansų sistema ir pakankamą finansinių paslaugų vartotojų apsaugą.

a) Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV) – Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 ir šiame reglamente nurodytoms užduotims atlikti;

c) Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 ( 8 );

d) Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 ( 9 );

e) Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas) – šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010, Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 54–57 straipsniuose nurodytoms užduotims atlikti;

f) kompetentingos arba priežiūros institucijos, įskaitant Europos Centrinį Banką uždavinių, kurie jam pavesti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, atžvilgiu, nurodytos šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose.

3. Institucija per Jungtinį komitetą reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su ESRV, taip pat su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), užtikrindama veiklos įvairiuose sektoriuose nuoseklumą ir formuodama bendras pozicijas finansinių konglomeratų priežiūros srityje ir kitais įvairius sektorius apimančiais klausimais.

4. Vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, EFPIS šalys bendradarbiauja pasitikėdamos ir visapusiškai gerbdamos vienos kitas, visų pirma, užtikrindamos, kad tarpusavyje būtų keičiamasi tinkama ir patikima informacija.

5. Tos priežiūros institucijos, kurios priklauso EFPIS, turi būti įpareigotos vykdyti Sąjungoje veikiančių finansų įstaigų priežiūrą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus.

2 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytos institucijos yra atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai. Europos Centrinis Bankas yra atskaitingas Europos Parlamentui ir Tarybai priežiūros uždavinių, kurie jam pavesti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, atžvilgiu pagal tą reglamentą.

1. finansų įstaigos – kredito įstaigos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, investicinės įmonės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, finansiniai konglomeratai, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 14 punkte, mokėjimo paslaugų teikėjai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 11 punkte ir elektroninių pinigų įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 1 punkte, tačiau taikant Direktyvą (ES) 2015/849 finansų įstaigos – kredito įstaigos ir finansų įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 1 ir 2 punktuose;

i) kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte, įskaitant Europos Centrinį Banką, kai sprendžiami klausimai, susiję su jam pavestais uždaviniais pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, taip pat kaip apibrėžta Direktyvoje 2007/64/EB ir kaip nurodyta Direktyvoje 2009/110/EB;

ii) taikant direktyvas 2002/65/EB ir 2005/60/EB – institucijos, kompetentingos užtikrinti, kad kredito ir finansų įstaigos laikytųsi tų direktyvų reikalavimų;

iii) indėlių garantijų sistemų atveju – įstaigos, administruojančios indėlių garantijų sistemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/49/ES ( 10 ), arba, tais atvejais, kai indėlių garantijų sistemą administruoja privati bendrovė – tas sistemas pagal tą direktyvą prižiūrinti institucija ir;

iv) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES ( 11 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 ( 12 ) atveju – pertvarkymo institucijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnyje, ir Bendra pertvarkymo valdyba, įsteigta Reglamentu (ES) Nr. 806/2014, bei Taryba ir Komisija, kai jos vykdo veiksmus pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnį, išskyrus atvejus, kai jos naudojasi veiksmų laisve ar priima sprendimus dėl politikos.

2. Kiekvienoje valstybėje narėje Institucija naudojasi plačiausiu veiksnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę. Visų pirma, ji gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą arba disponuoti juo ir būti šalimi teismo procese.

Institucijos būstinės vieta nedaro poveikio Institucijos užduočių ir įgaliojimų vykdymui, valdymo struktūros organizavimui, pagrindinės organizacijos veiklai ar pagrindiniam jos veiklos finansavimui, sudarant sąlygas, kai taikytina, bendrai su Sąjungos agentūromis naudotis administracinės paramos paslaugomis ir infrastruktūros administravimo paslaugomis, kurios nėra susijusios su Institucijos pagrindine veikla. Ne vėliau kaip 2019 m. kovo 30 d., o vėliau – kas 12 mėnesių Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl to, kaip Europos priežiūros institucijos laikosi to reikalavimo.

a) prisidėti rengiant aukštos kokybės bendrus reguliavimo ir priežiūros standartus ir praktiką, visų pirma teikiant nuomones Sąjungos institucijoms ir rengiant gaires, rekomendacijas, techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus ir kitas priemones, kurie grindžiami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros aktais;

aa) parengti ir, inter alia, atsižvelgiant į finansų įstaigų veiklos praktikos ir verslo modelių pokyčius, atnaujinti visai Sąjungai bendrą Europos finansų įstaigų priežiūros vadovą, kuriame nustatomi geriausia priežiūros praktikos metodika ir procesai;

b) padėti nuosekliai taikyti teisiškai privalomus Sąjungos aktus, visų pirma, padedant formuoti bendrą priežiūros kultūrą, užtikrinant nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų taikymą, užkertant kelią reguliaciniam arbitražui, tarpininkaujant ir sprendžiant kompetentingų institucijų nesutarimus, užtikrinant veiksmingą ir nuoseklią finansų įstaigų priežiūrą ir darnų priežiūros institucijų kolegijų veikimą ir, inter alia, imantis priemonių kritiniais atvejais;

c) sudaryti palankesnes sąlygas kompetentingoms institucijoms viena kitai perduoti užduotis ir pareigas;

d) glaudžiai bendradarbiauti su ESRV, visų pirma teikti ESRV informaciją, būtiną jos užduotims atlikti, ir užtikrinti, kad reaguojant į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų;

e) organizuoti ir atlikti kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimo analizę, įskaitant gairių ir rekomendacijų teikimą ir pažangiausios praktikos nustatymą, siekiant, kad būtų užtikrinti nuoseklesni priežiūros rezultatai;

f) pagal savo kompetenciją stebėti ir vertinti rinkos pokyčius, įskaitant, prireikus, kreditų, ypač suteikiamų namų ūkiams ir MVĮ, tendencijas;

g) atlikti ekonomines rinkų analizes siekiant pateikti informaciją apie Institucijos pareigų vykdymą;

i) skatinti nuoseklų ir darnų priežiūros institucijų kolegijų veikimą, sisteminės rizikos stebėsenos vykdymą, vertinimą ir apskaičiavimą, atgaivinimo ir problemų sprendimo planų rengimą ir koordinavimą, aukšto lygio indėlininkų ir investuotojų apsaugos visoje Sąjungoje užtikrinimą ir sunkumus patiriančių finansų įstaigų problemų sprendimo metodų rengimą ir atitinkamų finansavimo priemonių poreikio vertinimą, siekiant stiprinti kompetentingų institucijų, kurios dalyvauja tarpvalstybinių įstaigų, galinčių sukelti sisteminę riziką, krizių valdyme, bendradarbiavimą laikantis 21–26 straipsnių;

j) vykdyti kitas specifines užduotis, nustatytas šiame reglamente arba kituose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose;

k) skelbti savo interneto svetainėje ir reguliariai atnaujinti su jos veiklos sritimi, ypač jos kompetencijos sritimi, susijusią informaciją apie registruotas finansų įstaigas, kad visuomenei būtų užtikrinta lengva prieiga prie informacijos.

b) deramai atsižvelgdama į tikslą užtikrinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą, visapusiškai atsižvelgia į skirtingas kredito įstaigų rūšis, verslo modelius ir dydį.

2. Kad galėtų atlikti 1 dalyje nustatytas užduotis, Institucijai suteikiami šiame reglamente nustatyti įgaliojimai, visų pirma:

a) rengti techninių reguliavimo standartų projektus 10 straipsnyje nurodytais konkrečiais atvejais;

b) rengti techninių įgyvendinimo standartų projektus 15 straipsnyje nurodytais konkrečiais atvejais;

e) priimti atskirus kompetentingoms institucijoms skirtus sprendimus 18 straipsnio 3 dalyje ir 19 straipsnio 3 dalyje nurodytais konkrečiais atvejais;

f) tiesiogiai taikomų Sąjungos aktų atvejais priimti atskirus finansų įstaigoms skirtus sprendimus 17 straipsnio 6 dalyje, 18 straipsnio 4 dalyje ir 19 straipsnio 4 dalyje nurodytais konkrečiais atvejais;

i) kurti bendrus metodus, kaip vertinti produkto savybių ir paskirstymo procesų poveikį įstaigų finansinei padėčiai ir vartotojų apsaugai;

j) numatyti centralizuotai prieinamą registruotų finansų įstaigų duomenų bazę pagal savo kompetenciją, kaip tai numatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose.

2a. Vykdydama 1 dalyje nurodytas užduotis ir naudodamasi 2 dalyje nurodytais įgaliojimais Institucija deramai atsižvelgia į geresnio reguliavimo principus, įskaitant sąnaudų ir naudos analizės, atliktos laikantis šio reglamento, rezultatus.

1. Institucija imasi vadovaujamojo vaidmens skatindama vartotojams skirtų finansinių produktų ir paslaugų rinkos skaidrumą, paprastumą ir sąžiningumą visoje vidaus rinkoje, įskaitant:

b) peržiūrėdama ir koordinuodama kompetentingų institucijų finansinio raštingumo ir švietimo iniciatyvas;

2. Institucija stebi naują ir jau vykdomą finansinę veiklą ir gali priimti gaires ir rekomendacijas, siekdama skatinti rinkų saugumą ir patikimumą bei reguliavimo praktikos konvergenciją.

3. Institucija taip gali teikti įspėjimus, jei finansinė veikla kelia rimtą pavojų 1 straipsnio 5 dalyje nurodytiems tikslams.

4. Institucija įsteigia Finansinių naujovių komitetą, kuris yra neatskiriama Institucijos dalis ir kuris apjungia visas atitinkamas kompetentingas priežiūros institucijas, kad būtų nustatytas suderintas požiūris į naujos ar inovacinės finansinės veiklos reguliavimą ir priežiūrą ir teikiamos konsultacijos Institucijai, kad ji jas pateiktų Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

5. Institucija gali laikinai uždrausti arba apriboti tam tikrą finansinę veiklą, kuri kelia grėsmę sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir sąlygomis arba, jei būtina, susidarius kritinei padėčiai, kaip numatyta 18 straipsnyje ir jame nustatytomis sąlygomis.

Institucija peržiūri pirmoje pastraipoje minimą sprendimą atitinkamu periodiškumu, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Jei praėjus trijų mėnesių laikotarpiui sprendimas neatnaujinamas, jis automatiškai nustoja galioti.

Valstybė narė gali paprašyti Institucijos persvarstyti savo sprendimą. Tokiu atveju, 44 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta tvarka Institucija sprendžia, ar palikti galioti savo sprendimą.

Institucija taip pat gali įvertinti poreikį uždrausti arba apriboti tam tikros rūšies finansinę veiklą ir, prireikus, informuoti apie tai Komisiją ir kompetentingas institucijas, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas tokiam draudimui arba apribojimui priimti.

1. Kai Europos Parlamentas ir Taryba suteikia Komisijai įgaliojimus priimti techninius reguliavimo standartus, naudojantis teise priimti deleguotus teisės aktus pagal SESV 290 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose specialiai nustatytose srityse būtų vykdomas nuoseklus derinimas, Institucija gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus. Standartų projektus Institucija teikia tvirtinti Komisijai.

Techniniai reguliavimo standartai turi būti techniniai, juose nepateikiami strateginiai sprendimai ar politikos alternatyvos ir jų turinį nustato įstatymo galią turintys teisės aktai, kuriais jie yra grindžiami.

Prieš pateikdama juos Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę.

Kai Institucija pateikia techninio reguliavimo standarto projektą, Komisija nedelsdama jį perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

Per tris mėnesius nuo techninio reguliavimo standarto projekto gavimo Komisija turi nuspręsti, ar jį patvirtinti. Komisija gali patvirtinti techninio reguliavimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais.

Jei Komisija ketina nepatvirtinti kurio nors techninio reguliavimo standarto projekto arba patvirtinti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina techninio reguliavimo standarto projektą Institucijai paaiškindama, kodėl ji jo nepatvirtino, arba, prireikus, pateikia jo pakeitimų motyvus. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus tam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio reguliavimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.

Komisija negali pakeisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.

2. Jei Institucija techninio reguliavimo standarto projekto nepateikia Komisijai per 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali paprašyti tokį projektą pateikti per naują terminą.

3. Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio reguliavimo standarto projekto per 2 dalyje minėtus terminus, Komisija gali deleguotu teisės aktu priimti techninį reguliavimo standartą, be Institucijos parengto projekto.

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę ar patarimą.

Komisija nedelsdama perduoda techninio reguliavimo standarto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija išsiunčia savo techninio reguliavimo standarto projektą Institucijai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą ir pateikti jį oficialios nuomonės forma Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto, Komisija gali patvirtinti techninį reguliavimo standartą.

Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio reguliavimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais arba priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami. Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

4. Techniniai reguliavimo standartai priimami priimant reglamentą ar sprendimą. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 10 straipsnyje nurodytus techninius reguliavimo standartus ketverių metų laikotarpiui nuo 2010 m. gruodžio 16 d. Komisija ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos parengia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 14 straipsnį.

2. Priėmusi techninį reguliavimo standartą, Komisija nedelsdama praneša apie jį tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Įgaliojimas priimti techninius reguliavimo standartus suteikiamas Komisijai laikantis 12–14 straipsniuose nustatytų sąlygų.

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali atšaukti 10 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2. Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, siekdama nuspręsti, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti.

3. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių techninių reguliavimo standartų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl techninio reguliavimo standarto per tris mėnesius nuo pranešimo apie Komisijos priimtą techninį reguliavimo standartą dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dar trims mėnesiams.

Jei Komisija priima techninį reguliavimo standartą, kuris yra tapatus Institucijos pateiktam techninio reguliavimo standarto projektui, laikotarpis, per kurį Europos Parlamentas ir Taryba gali pareikšti prieštaravimus, yra vienas mėnuo po pranešimo dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas pradiniu vieno mėnesio laikotarpiu ir gali būti pratęsiamas papildomu vieno mėnesio laikotarpiu.

2. Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl techninio reguliavimo standarto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną.

Techninis reguliavimo standartas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3. Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba prieštarauja techniniam reguliavimo standartui, jis neįsigalioja. Pagal SESV 296 straipsnį prieštaravimus pareiškusi institucija pateikia prieštaravimo dėl techninio reguliavimo standarto motyvus.

Nepritarimas techninių reguliavimo standartų projektui arba dalinis jo keitimas

1. Jei Komisija nepritaria techninio reguliavimo standarto projektui ar iš dalies jį pakeičia, kaip numatyta 10 straipsnyje, ji apie tai praneša Institucijai, Europos Parlamentui ir Tarybai, nurodydama priežastis.

2. Prireikus Europos Parlamentas ar Taryba gali per vieną mėnesį po 1 dalyje nurodyto pranešimo pakviesti už šiuos klausimus atsakingą Komisijos narį ir Institucijos pirmininką į ad hoc posėdį, kuris vyktų kompetentingame Europos Parlamento komitete ar Taryboje, kad jie pristatytų ir paaiškintų nuomonių skirtumus.

1. Institucija gali rengti techninius įgyvendinimo standartus, naudodamasi teise priimti įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose konkrečiai nustatytose srityse. Techniniai įgyvendinimo standartai turi būti techninio pobūdžio, nenumatyti jokių strateginių sprendimų ar politikos pasirinkimo, o jų turinys turėtų būti skirtas tų aktų taikymo sąlygų nustatymui. Techninių įgyvendinimo standartų projektus Institucija teikia tvirtinti Komisijai.

Prieš pateikdama techninių įgyvendinimo standartų projektą Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę.

Kai Institucija pateikia techninio įgyvendinimo standarto projektą, Komisija nedelsdama jį perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

Per tris mėnesius nuo techninio įgyvendinimo standarto projekto gavimo dienos Komisija turi nuspręsti, ar jį patvirtinti. Tą laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu. Komisija gali patvirtinti techninio įgyvendinimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais.

Jei Komisija ketina nepatvirtinti techninio įgyvendinimo standarto projekto arba patvirtinti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina jį Institucijai paaiškindama, kodėl ji jo nepatvirtino, arba, prireikus, pateikia jo pakeitimų motyvus. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus penktoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio įgyvendinimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.

Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio įgyvendinimo standarto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.

2. Jei Institucija techninio įgyvendinimo standarto projekto nepateikia Komisijai per 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali paprašyti tokį projektą pateikti per naują terminą.

3. Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio įgyvendinimo standarto projekto per terminus, nustatytus pagal 2 dalį, Komisija gali įgyvendinimo aktu priimti techninį įgyvendinimo standartą, be Institucijos parengto projekto.

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę ar patarimą.

Komisija nedelsdama perduoda techninio įgyvendinimo standarto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija išsiunčia techninio įgyvendinimo standarto projektą Institucijai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą ir pateikti jį kaip oficialią nuomonę Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto, Komisija gali patvirtinti techninį įgyvendinimo standartą.

Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio įgyvendinimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais, arba priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami.

Komisija negali keisti Institucijos parengtų techninių įgyvendinimo standartų projektų turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

4. Techniniai įgyvendinimo standartai priimami priimant reglamentus ar sprendimus. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.

1. Siekdama nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią EFPIS priežiūros praktiką ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą, Institucija skelbia kompetentingoms institucijoms ar finansų įstaigoms skirtas gaires ir rekomendacijas.

2. Atitinkamais atvejais Institucija vykdo atviras viešas konsultacijas dėl gairių ir rekomendacijų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos gairių ar rekomendacijų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Jei reikia, Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę ar patarimą.

3. Kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos deda visas pastangas, siekdamos laikytis tų gairių ir rekomendacijų.

Per du mėnesius po to, kai paskelbiama gairė ar rekomendacija, kiekviena kompetentinga institucija patvirtina, ar ji laikosi, arba, ar ji ketina laikytis tos gairės ar rekomendacijos. Jei kompetentinga institucija nesilaiko arba neketina laikytis gairės ar rekomendacijos, ji apie tai praneša Institucijai ir nurodo priežastis.

Institucija paskelbia viešai tą faktą, kad kompetentinga institucija nesilaiko arba neketina laikytis tos gairės ar rekomendacijos. Be to, Institucija kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, ar paskelbti kompetentingos institucijos pateiktas tos gairės ar rekomendacijos nesilaikymo priežastis. Kompetentingai institucijai iš anksto pranešama apie tokį paskelbimą.

Jei to reikalaujama gairėje ar rekomendacijoje, finansų įstaigos aiškiai ir išsamiai praneša, ar jos laikosi tos gairės ar rekomendacijos.

4. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją apie priimtas gaires ir rekomendacijas, nurodydama, kuri kompetentinga institucija jų nesilaikė, pateikdama informaciją apie tai, kaip Institucija ketina užtikrinti, kad atitinkama kompetentinga institucija ateityje laikytųsi jos rekomendacijų ir gairių.

1. Kai kompetentinga institucija netaiko 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų arba juos taiko taip, kad pažeidžia Sąjungos teisę, įskaitant pagal 10–15 straipsnius nustatytus techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, visų pirma neužtikrindama, kad finansų įstaiga atitiktų tuose aktuose nustatytus reikalavimus, Institucija turi imtis veiksmų pagal įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse.

2. Vienos ar daugiau kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos ar Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali ištirti tariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymą, apie tai pranešusi atitinkamai kompetentingai institucijai.

Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, kompetentinga institucija nedelsdama pateikia Institucijai visą informaciją, kuri, Institucijos nuomone, yra būtina šiam tyrimui atlikti, įskaitant informaciją, kaip 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti aktai yra taikomi laikantis Sąjungos teisės.

3. Ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tyrimo pradžios Institucija gali pateikti atitinkamai kompetentingai institucijai rekomendaciją, nurodydama joje veiksmus, kurių būtina imtis siekiant laikytis Sąjungos teisės.

Per dešimt darbo dienų po rekomendacijos gavimo kompetentinga institucija praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, kad užtikrintų Sąjungos teisės laikymąsi.

4. Kai kompetentinga institucija per vieną mėnesį po Institucijos rekomendacijos gavimo neužtikrino Sąjungos teisės laikymosi, Komisija, gavusi Institucijos pranešimą arba savo iniciatyva, gali pateikti oficialią nuomonę, kuria kompetentinga institucija įpareigojama imtis veiksmų, būtinų laikytis Sąjungos teisės. Komisijos oficialioje nuomonėje atsižvelgiama į Institucijos rekomendaciją.

Tokią oficialią nuomonę Komisija pateikia ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo dienos. Šį laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu.

Institucija ir kompetentingos institucijos pateikia Komisijai visą būtiną informaciją.

5. Per dešimt darbo dienų po 4 dalyje nurodytos oficialios nuomonės gavimo kompetentinga institucija praneša Komisijai ir Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis siekdama įgyvendinti tą oficialią nuomonę.

6. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija neįvykdo 4 dalyje nurodytos oficialios nuomonės per toje dalyje nustatytą laikotarpį ir jeigu būtina laiku imtis priemonių dėl tokio nesilaikymo, kad rinkoje būtų palaikomos arba atkurtos neutralios sąlygos konkurencijai arba užtikrintas sklandus finansų sistemos veikimas ir vientisumas, Institucija, jeigu atitinkami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų reikalavimai tiesiogiai taikomi finansų įstaigoms, gali priimti atskirą finansų įstaigai skirtą sprendimą, kuriuo įpareigojama imtis veiksmų, įskaitant bet kokios praktikos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.

Institucijos sprendimas turi atitikti Komisijos pagal 4 dalį pateiktą oficialią nuomonę.

7. Pagal 6 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu.

Imdamosi veiksmų klausimais, dėl kurių pateikta oficiali nuomonė pagal 4 dalį arba priimtas sprendimas pagal 6 dalį, kompetentingos institucijos turi laikytis atitinkamai oficialios nuomonės arba sprendimo.

8. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija nurodo, kurios kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos nevykdė šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų oficialių nuomonių ar sprendimų.

1. Esant nepageidaujamiems pokyčiams, kurie gali sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba Sąjungos visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, Institucija aktyviai sudaro palankesnes sąlygas visiems veiksmams, kurių imasi atitinkamos kompetentingos priežiūros institucijos, ir prireikus juos koordinuoja.

Kad galėtų atlikti tą palankesnių sąlygų sudarymo ir veiksmų koordinavimo funkciją, Institucija išsamiai informuojama apie visus atitinkamus pokyčius ir kviečiama dalyvauti stebėtojos teisėmis visuose susijusiuose atitinkamų kompetentingų priežiūros institucijų susitikimuose.

2. Institucijai, Komisijai ir ESRV pateikus prašymą, Taryba, pasikonsultavusi su Komisija ir ESRV bei, atitinkamais atvejais, su EPI, gali priimti Institucijai skirtą sprendimą, kuriame pripažįstama, kad susidarė kritinė padėtis pagal šį reglamentą. Taryba peržiūri šį sprendimą tinkamu periodiškumu ir bent kartą per mėnesį. Jei pasibaigus vieno mėnesio laikotarpiui sprendimas neatnaujinamas, jis automatiškai nustoja galioti. Taryba gali bet kada paskelbti apie kritinės padėties nutraukimą.

Jei ESRV arba Institucija mano, kad gali susidaryti kritinė padėtis, jos pateikia Tarybai skirtą konfidencialią rekomendaciją ir padėties įvertinimą. Tuomet Taryba sprendžia, ar reikia surengti posėdį. Šio proceso metu užtikrinamas reikiamas konfidencialumas.

Jeigu Taryba pripažįsta, kad susidarė kritinė padėtis, ji apie tai nedelsdama tinkamai informuoja Europos Parlamentą ir Komisiją.

3. Kai Taryba priėmė sprendimą pagal 2 dalį ir išimtinėmis aplinkybėmis, kai reaguojant į nepageidaujamus pokyčius, kurie gali sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba Sąjungos visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, būtina imtis suderintų kompetentingų institucijų veiksmų, Institucija gali priimti individualius sprendimus, pagal kuriuos reikalaujama, kad kompetentingos institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus imtųsi būtinų veiksmų, kad būtų sprendžiamos su tokiais pokyčiais susijusios problemos, užtikrindama, kad finansų įstaigos ir kompetentingos institucijos atitiktų tuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

4. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija neįvykdo 3 dalyje nurodyto Institucijos sprendimo per tame sprendime nustatytą laikotarpį, Institucija gali, kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose, įskaitant pagal tuos aktus priimtuose techniniuose reguliavimo standartuose bei techniniuose įgyvendinimo standartuose nustatyti atitinkami reikalavimai tiesiogiai taikomi finansų įstaigoms, priimti atskirą finansų įstaigai skirtą sprendimą, kuriuo reikalaujama imtis veiksmų, įskaitant vykdomos veiklos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal tuos teisės aktus. Tai taikoma tik tais atvejais, kai kompetentinga institucija netaiko 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstatymo galią turinčių teisės aktų, įskaitant pagal tuos aktus priimtų techninių reguliavimo standartų bei techninių įgyvendinimo standartų, arba juos taiko taip, kad akivaizdžiai pažeidžia tuos aktus, ir kai būtina nedelsiant ištaisyti padėtį, kad būtų atkurtas tinkamas finansų rinkų veikimas ir vientisumas arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumas.

5. Pagal 4 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu.

Bet kokie kompetentingų institucijų veiksmai, kurių jos imasi dėl klausimų, dėl kurių priimtas sprendimas pagal 3 arba 4 dalį, turi atitikti tuos sprendimus.

Kompetentingų institucijų nesutarimų tarpvalstybinių situacijų atvejais sprendimas

1. Nedarant poveikio 17 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, kai kompetentinga institucija nesutinka su kitos kompetentingos institucijos veiksmų arba neveikimo tvarka ar turiniu tais atvejais, kurie išvardyti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose, Institucija vienos ar daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu gali padėti kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka.

Tais atvejais, kurie išvardyti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose, ir kai remiantis objektyviais kriterijais galima nustatyti, kad skirtingų valstybių narių kompetentingos institucijos nesutaria, Institucija gali savo iniciatyva padėti toms institucijoms pasiekti susitarimą 2–4 dalyse nustatyta tvarka.

2. Institucija nustato kompetentingų institucijų taikinimo terminą, atsižvelgdama į visus 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose nustatytus svarbius terminus ir į klausimo sudėtingumą bei skubumą. Tame etape Institucija veikia kaip tarpininkė.

3. Jeigu pasibaigus 2 dalyje nurodytam taikinimo etapui atitinkamos kompetentingos institucijos nesusitaria, Institucija gali 44 straipsnio 1 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose nustatyta tvarka priimti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms privalomą sprendimą, įpareigojantį jas imtis konkrečių veiksmų arba nuo jų susilaikyti, kad klausimas būtų išspręstas, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi.

4. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nevykdo Institucijos sprendimo, taigi neužtikrina, kad finansų įstaiga laikytųsi reikalavimų, kurie jai tiesiogiai taikomi pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus, Institucija gali priimti finansų įstaigai skirtą atskirą sprendimą, kuriuo reikalaujama imtis veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.

5. Pagal 4 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu. Bet kokie kompetentingų institucijų veiksmai, kurių jos imasi dėl faktų, dėl kurių priimtas sprendimas pagal 3 arba 4 dalį, turi atitikti tuos sprendimus.

6. 50 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucijos pirmininkas nurodo kompetentingų institucijų nesutarimų pobūdį ir rūšį, pasiektus susitarimus ir siekiant išspręsti tokius nesutarimus priimtus sprendimus.

Jungtinis komitetas 19 ir 56 straipsniuose nustatyta tvarka sprendžia nesutarimus tarp įvairių sektorių, kurie gali kilti tarp kompetentingų institucijų, kaip apibrėžta šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 4 straipsnio 2 punkte.

Institucija, neviršydama savo įgaliojimų, skatina priežiūros peržiūros ir įvertinimo proceso konvergenciją pagal Direktyvą 2013/36/ES siekdama, kad Sąjungoje būtų suvienodinti griežti priežiūros standartai.

1. Institucija, neviršydama savo įgaliojimų, skatina veiksmingą, efektyvų ir nuoseklų Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nurodytų priežiūros institucijų kolegijų veikimą ir stiprina Sąjungos teisės taikymo priežiūros institucijų kolegijose darną. Siekdama priežiūros veiklos geriausios praktikos konvergencijos, Institucija skatina bendrus priežiūros planus ir bendrus patikrinimus, o Institucijos darbuotojai gali dalyvauti priežiūros institucijų kolegijų veikloje, įskaitant patikrinimus vietoje, kuriuos bendrai atlieka dvi ar daugiau kompetentingų institucijų.

2. Institucija vadovauja užtikrinant nuoseklų tarpvalstybinių įstaigų priežiūros institucijų kolegijų veikimą visoje Sąjungoje, atsižvelgdama į sisteminę riziką, kurią kelia finansų įstaigos, nurodytos 23 straipsnyje, ir, prireikus, šaukia kolegijos susirinkimą.

Šio straipsnio šioje dalyje ir 1 dalyje Institucija – kompetentinga institucija, kaip apibrėžta atitinkamuose teisės aktuose.

a) bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis rinkti visą svarbią informaciją ir ja dalintis, siekdama palengvinti kolegijos darbą, sukurti ir tvarkyti centrinę sistemą, kad tokia informacija būtų prieinama kolegijoje veikiančioms kompetentingoms institucijoms;

b) Sąjungos mastu inicijuoti ir koordinuoti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal 32 straipsnį, siekiant įvertinti finansų įstaigų atsparumą – visų pirma sisteminę riziką, kurią kelia finansų įstaigos, kaip nurodyta 23 straipsnyje – neigiamiems pokyčiams rinkoje, ir įvertinti sisteminės rizikos didėjimo nepalankiausiomis sąlygomis potencialą, užtikrinant, kad tokiam testavimui nacionaliniu lygiu būtų taikoma nuosekli metodika, ir, atitinkamais atvejais, parengti rekomendaciją kompetentingai institucijai dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu nustatytų trūkumų pašalinimo;

c) skatinti veiksmingą ir efektyvią priežiūros veiklą, įskaitant rizikos, kuri kyla ar gali kilti finansų įstaigoms, kaip nustatyta priežiūros veiklos peržiūros proceso metu arba krizių atvejais, vertinimą;

d) vykdydama šiame reglamente nurodytas užduotis ir įgaliojimus prižiūrėti, kaip kompetentingos institucijos vykdo užduotis; ir

e) prašyti kolegijoje surengti papildomus svarstymus visais atvejais, kai, jos nuomone, dėl priimto sprendimo būtų netinkamai taikoma Sąjungos teisė arba nebūtų padedama siekti priežiūros veiklos praktikos konvergencijos tikslo. Be to, ji gali prašyti konsoliduojančios priežiūros institucijos surengti kolegijos posėdį arba į vieno iš posėdžių darbotvarkę įtraukti tam tikrą klausimą.

3. Institucija gali parengti techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus, kad būtų užtikrintos vienodos nuostatų dėl priežiūros institucijų kolegijų veiklos taikymo sąlygos, ir skelbti pagal 16 straipsnį priimtas gaires ir rekomendacijas, kad būtų skatinama priežiūros institucijų kolegijų vykdomos priežiūros ir jų taikomos pažangiausios praktikos konvergencija.

4. Institucija atlieka teisiškai privalomą tarpininkės vaidmenį ir sprendžia kompetentingų institucijų ginčus 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Institucija gali priimti sprendimus dėl priežiūros, kurie tiesiogiai taikomi atitinkamai įstaigai pagal 19 straipsnį.

1. Institucija deramai atsižvelgia į sisteminę riziką, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1092/2010. Ji sprendžia klausimus, susijusius su finansinių paslaugų sutrikimo rizika:

Institucija prireikus atsižvelgia į sisteminės rizikos stebėseną ir vertinimą, kuriuos atlieka ESRV ir Institucija, bei reaguoja į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnį.

1a. Bent kartą per metus Institucija apsvarsto, ar pagal 32 straipsnį tikslinga Sąjungos mastu atlikti finansų įstaigų atsparumo vertinimus, ir apie savo motyvus informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją. Kai atliekami tokie Sąjungos masto vertinimai ir Institucija mano, kad tai tinkama, ji pateikia rezultatus kiekvienai dalyvaujančiai finansų įstaigai.

2. Institucija, bendradarbiaudama su ESRV, parengia bendrus kiekybinius ir kokybinius rodiklius (rizikos lentelę) sisteminei rizikai nustatyti ir apskaičiuoti.

Be to, Institucija parengia tinkamą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarką, kuri padės nustatyti tas įstaigas, kurios gali kelti sisteminę riziką. Šios įstaigos turi būti griežčiau prižiūrimos, o prireikus joms taikomos 25 straipsnyje nurodytos atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros.

3. Nedarant poveikio 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems aktams, Institucija prireikus parengia papildomas finansų įstaigoms skirtas gaires ir rekomendacijas, kad būtų atsižvelgta į jų keliamą sisteminę riziką.

Institucija užtikrina, kad į finansų įstaigų keliamą sisteminę riziką būtų atsižvelgta rengiant techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus tose srityse, kurios nustatytos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose.

4. Vienos ar daugiau kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali atlikti tam tikros finansų įstaigos rūšies, arba tam tikros produkto rūšies, arba tam tikros elgesio rūšies tyrimą, kad būtų įvertintos galimos grėsmės finansų sistemos stabilumui, ir pateikti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms atitinkamas rekomendacijas dėl veiksmų.

Tais tikslais Institucija gali pasinaudoti įgaliojimais, kurie jai suteikti pagal šį reglamentą, įskaitant 35 straipsnį.

5. Jungtinis komitetas užtikrina bendrą ir įvairiuose sektoriuose atliekamą pagal šį straipsnį vykdomos veiklos koordinavimą.

1. Institucija, konsultuodamasi su ESRV, parengia sisteminės rizikos nustatymo bei apskaičiavimo kriterijus ir tinkamą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarką, kuri apima finansų įstaigų keliamos sisteminės rizikos didėjimo nepalankiausiomis sąlygomis potencialo vertinimą. Finansų įstaigos, kurios gali kelti sisteminę riziką, prižiūrimos griežčiau, o prireikus joms taikomos 25 straipsnyje nurodytos atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros.

2. Institucija, rengdama finansų įstaigų keliamos sisteminės rizikos nustatymo ir apskaičiavimo kriterijus, visapusiškai atsižvelgia į atitinkamus tarptautinius metodus, įskaitant Finansinio stabilumo tarybos, Tarptautinio valiutos fondo ir Tarptautinių atsiskaitymų banko nustatytus metodus.

1. Institucija užtikrina, kad ji turėtų specializuotus ir nuolatinius pajėgumus veiksmingai reaguoti į sisteminės rizikos realizavimosi atvejus, kaip nurodyta 22 ir 23 straipsniuose, ypač įstaigų, kurios kelia sisteminę riziką, atžvilgiu.

2. Institucija atlieka jai pagal šį reglamentą ir pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus pavestas užduotis ir padeda užtikrinti nuoseklų bei koordinuotą krizių valdymą ir problemų sprendimo režimą Sąjungoje.

1. Institucija prisideda ir aktyviai dalyvauja rengiant ir koordinuojant veiksmingus, nuoseklius ir naujausius finansų įstaigų atgaivinimo ir problemų sprendimo planus. Be to, kai tai numatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose, Institucija padeda parengti kritinės padėties atvejais taikomas procedūras ir prevencines priemones, kurias taikant būtų kiek galima sumažintas bet kokių problemų sisteminis poveikis.

1a. Institucija gali organizuoti ir vykdyti Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nurodytos Valdybos ir bendro pertvarkymo mechanizmo taikyme nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų keitimosi informacija ir bendros veiklos tarpusavio peržiūras pertvarkant tarpvalstybines grupes, siekdama sustiprinti rezultatų veiksmingumą ir nuoseklumą. Tuo tikslu Institucija parengia objektyvaus įvertinimo ir palyginimo metodus.

2. Institucija gali nustatyti pažangiausią praktiką, kuria siekiama palengvinti sunkumų patiriančių įstaigų, ypač tarpvalstybiniu mastu veikiančių grupių, problemų sprendimą taip, kad būtų išvengta plintančio neigiamo poveikio, užtikrinant, kad būtų prieinamos deramos priemonės, taip pat pakankamai išteklių, ir taip sudarytos sąlygos tvarkingai, ekonominiu požiūriu efektyviai ir laiku išspręsti įstaigos ar grupės problemas.

3. Institucija gali parengti techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, kaip nustatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose, laikydamasi 10–15 straipsniuose nustatytos tvarkos.

1. Institucija padeda stiprinti nacionalinių indėlių garantijų sistemų europinę sistemą veikdama pagal įgaliojimus, kurie jai suteikti remiantis šiuo reglamentu siekiant, kad būtų teisingai taikoma Direktyva 94/19/EB siekiant užtikrinti, kad nacionalinės indėlių garantijų sistemos būtų deramai finansuojamos iš finansų įstaigų, taip pat tų finansų įstaigų, kurios įsteigtos ir priima indėlius Sąjungoje, tačiau jų pagrindinė būstinė yra ne Sąjungoje, įnašų, kaip numatyta Direktyvoje 94/19/EB, bei užtikrinti aukšto lygio visų indėlininkų apsaugą naudojantis Sąjungos mastu suderinta sistema, kurią taikant nedaroma poveikio abipusės garantijos programų stabilizavimo vaidmeniui, jei jos atitinka Sąjungos teisės aktus.

2. 16 straipsnis, susijęs su Institucijos įgaliojimais priimti gaires ir rekomendacijas, taikomas indėlių garantijų sistemoms.

4. Atliekant šio reglamento peržiūrą, kaip numatyta 81 straipsnyje, ypač daug dėmesio skiriama nacionalinių indėlių garantijų sistemų europinės sistemos konvergencijos analizei.

1. Institucija prisideda rengiant sunkumų patiriančių finansų įstaigų, ypač tų įstaigų, kurios gali kelti sisteminę riziką, problemų sprendimo metodus, kuriais būtų išvengta plintančio neigiamo poveikio ir būtų sudarytos sąlygos tvarkingai bei laiku sustabdyti tokių įstaigų veiklą, įskaitant atitinkamais atvejais - pasitelkiant nuoseklius ir tvirtus finansavimo mechanizmus.

2. Institucija pateikia savo vertinimą, ar sistemai reikalingi nuoseklūs, tvirti ir patikimi finansavimo mechanizmai, kuriems skiriamos tinkamos finansavimo priemonės, susietos su suderintomis krizių valdymo priemonėmis.

Institucija prisideda sprendžiant vienodų sąlygų užtikrinimo klausimus ir nustatant finansų įstaigoms taikytinų rinkliavų ir įmokų sistemų, kurios gali būti įvestos siekiant užtikrinti teisingą naštos pasidalijimą bei nustatyti paskatas sisteminei rizikai suvaldyti ir kurios būtų nuoseklios bei patikimos bankų problemų sprendimo sistemos dalis, bendrą poveikį.

Atliekant šio reglamento peržiūrą, kaip numatyta 81 straipsnyje, visų pirma nagrinėjama galimybė stiprinti Institucijos vaidmenį vykdant krizių prevenciją, jas valdant ir sprendžiant, ir prireikus sprendžiamas Europos problemų sprendimo fondo įsteigimo klausimas.

1. Kompetentingos institucijos gali perduoti užduotis ir pareigas Institucijai arba kitoms kompetentingoms institucijoms, gavusios institucijos, kuriai perduodamos užduotys ir pareigos, sutikimą ir laikydamosi šiame straipsnyje nustatytų sąlygų. Valstybės narės gali nustatyti konkrečias pareigų perdavimo sąlygas, kurios turi būti įvykdytos prieš jų kompetentingoms institucijoms sudarant tokius perdavimo susitarimus, ir gali apriboti perduodamų užduočių ir pareigų apimtį tiek, kiek tai yra būtina veiksmingai tarpvalstybiniu mastu veikiančių finansų įstaigų ar grupių priežiūrai.

2. Institucija skatina ir palengvina užduočių ir pareigų perdavimą tarp kompetentingų institucijų, nustatydama tas užduotis ir pareigas, kurios gali būti perduotos arba vykdomos bendrai, ir skatindama pažangiausią praktiką.

3. Perdavus pareigas perskirstoma kompetencija, nustatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose. Su perduodamomis pareigomis susijusi procedūra, vykdymo užtikrinimas ir administracinė bei teisminė peržiūra reglamentuojama pagal institucijos, kuriai perduodamos pareigos, valstybės teisę.

4. Kompetentingos institucijos praneša Institucijai apie ketinamus sudaryti perdavimo susitarimus. Jos pradeda vykdyti susitarimus ne anksčiau kaip po mėnesio nuo pranešimo Institucijai dienos.

Institucija per mėnesį nuo pranešimo gavimo gali pareikšti nuomonę apie numatomą sudaryti susitarimą.

Institucija, pasitelkdama tinkamas priemones, skelbia visus kompetentingų institucijų sudarytus perdavimo susitarimus, kad užtikrintų tinkamą visų susijusių šalių informavimą.

1. Institucija aktyviai dalyvauja kuriant bendrą Sąjungos priežiūros kultūrą ir nuoseklią priežiūros praktiką, taip pat užtikrinant vienodų procedūrų ir nuoseklių metodų taikymą visoje Sąjungoje. Institucija vykdo bent tokią veiklą:

b) skatina veiksmingą dvišalį ir daugiašalį kompetentingų institucijų keitimąsi informacija, visiškai laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų taikomų konfidencialumo ir duomenų apsaugos nuostatų;

c) padeda plėtoti aukštos kokybės ir vienodus priežiūros standartus, įskaitant ataskaitų teikimo standartus, ir tarptautinius apskaitos standartus pagal 1 straipsnio 3 dalį;

d) peržiūri atitinkamų Komisijos priimtų techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, Institucijos paskelbtų gairių ir rekomendacijų taikymą ir prireikus siūlo pakeitimus; ir

e) rengia sektorių ir horizontalias įvairiems sektoriams skirtas mokymo programas, sudaro palankias sąlygas darbuotojų mainams ir skatina kompetentingas institucijas aktyviau naudotis delegavimo programomis ir kitomis priemonėmis.

2. Institucija gali prireikus rengti naujas praktines ir konvergencijos priemones, kad paskatintų taikyti bendrus priežiūros metodus ir praktiką.

Siekdama suformuoti bendrą priežiūros kultūrą, Institucija, inter alia, atsižvelgdama į finansų įstaigų veiklos praktikos ir verslo modelių pokyčius, parengia ir atnaujina visai Sąjungai bendrą Europos finansų įstaigų priežiūros vadovą. Europos priežiūros vadove nustatoma geriausios priežiūros praktikos metodika ir procesai.

1. Institucija periodiškai organizuoja ir atlieka tam tikros arba visos kompetentingų institucijų veiklos tarpusavio vertinimo analizę, kad dar labiau padidintų priežiūros rezultatų nuoseklumą. Tuo tikslu Institucija parengia metodus, kuriuos taikant būtų galima objektyviai įvertinti ir palyginti vertinamas institucijas. Atliekant tarpusavio vertinimus atsižvelgiama į turimą informaciją ir jau atliktus vertinimus atitinkamos kompetentingos institucijos atžvilgiu.

2. Atliekant tarpusavio vertinimą vertinami toliau nurodyti dalykai, bet jais neapsiribojama:

a) kompetentingos institucijos išteklių ir valdymo susitarimų tinkamumas, skiriant ypatingą dėmesį veiksmingam 10–15 straipsniuose nurodytų techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų bei 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų taikymui ir gebėjimui reaguoti į rinkos pokyčius;

b) Sąjungos teisės taikymo ir priežiūros praktikos, įskaitant pagal 10–16 straipsnius priimtų techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, gairių ir rekomendacijų taikymą, pasiektos konvergencijos laipsnis ir kokiu mastu, taikant priežiūros praktiką, pasiekiami Sąjungos teisėje nustatyti tikslai;

c) tam tikrų kompetentingų institucijų sukaupti pažangiausios praktikos pavyzdžiai, kurie galėtų būti naudingi perimti kitoms kompetentingoms institucijoms;

d) pasiektos konvergencijos užtikrinant nuostatų, priimtų įgyvendinant Sąjungos teisę, įskaitant administracines priemones ir sankcijas, taikomas asmenims, atsakingiems už tų nuostatų nesilaikymą, vykdymą veiksmingumas ir laipsnis.

3. Remdamasi tarpusavio vertinimu, Institucija gali priimti gaires ir rekomendacijas pagal 16 straipsnį. Remdamosi 16 straipsnio 3 dalimi, kompetentingos institucijos siekia laikytis tų gairių ir rekomendacijų. Institucija, rengdama pagal 10–15 straipsnius techninių reguliavimo standartų ar techninių įgyvendinimo standartų projektus, atsižvelgia į tarpusavio vertinimo rezultatus ir bet kokią kitą informaciją, gautą vykdant savo užduotis, kad būtų užtikrinta aukščiausios kokybės standartų ir praktikos konvergencija.

3a. Institucija pateikia Komisijai nuomonę, kai tarpusavio vertinimas arba bet kokia kita informacija, gauta vykdant savo užduotis, rodo, kad būtina imtis teisėkūros iniciatyvos siekiant užtikrinti tolesnį rizikos ribojimo taisyklių suderinimą.

4. Institucija paskelbia viešai pažangiausią praktiką, kurią galima nustatyti atliekant tarpusavio vertinimus. Be to, visi kiti tarpusavio vertinimų rezultatai gali būti skelbiami viešai, gavus kompetentingos institucijos, kurios atžvilgiu atliekamas tarpusavio vertinimas, sutikimą.

Institucija atlieka kompetentingų institucijų veiklos bendro pobūdžio koordinavimą, visų pirma tais atvejais, kai dėl nepalankių pokyčių gali kilti pavojus sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba Sąjungos finansų sistemos stabilumui.

Institucija skatina koordinuotą Sąjungos atsaką, inter alia, šiomis priemonėmis:

b) nustatydama informacijos, kuri turėtų būti pateikta visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, apimtį ir, kai tinkama, patikrindama tos informacijos patikimumą;

c) atlikdama neprivalomą tarpininkavimą kompetentingų institucijų prašymu arba savo iniciatyva, nedarant poveikio 19 straipsnio taikymui;

e) imdamasi visų tinkamų priemonių esant pokyčiams, kurie gali sukelti pavojų finansų rinkų veikimui, kad galėtų užtikrinti veiksmų, kurių imasi atitinkamos kompetentingos institucijos, koordinavimą;

f) centralizuotai kaupdama informaciją, gautą iš kompetentingų institucijų pagal 21 ir 35 straipsnius, vykdant su reguliavimu susijusias įstaigų pareigas teikti ataskaitas. Institucija dalinasi ta informacija su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis.

1. Institucija stebi ir vertina rinkos pokyčius pagal savo kompetenciją ir, prireikus, praneša Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) bei Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai), ESRV, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apie atitinkamas mikrolygio rizikos ribojimo tendencijas, galimą riziką ir pažeidžiamumą. Institucija į savo vertinimą įtraukia rinkų, kuriose veikia finansų įstaigos, ekonominę analizę ir galimų rinkos pokyčių poveikio tokioms įstaigoms vertinimą.

2. Institucija, bendradarbiaudama su ESRV, inicijuoja ir koordinuoja Sąjungos mastu atliekamus finansų įstaigų atsparumo nepalankiems rinkos pokyčiams vertinimus. Tuo tikslu ji parengia:

b) bendrus informacijos apie tų finansų įstaigų atsparumo vertinimų rezultatus teikimo metodus;

c) bendras konkrečių produktų ar paskirstymo procesų poveikio įstaigai vertinimo metodikas; ir

d) bendras turto vertinimo metodikas, kurios laikomos būtinomis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tikslu.

3. Nedarant poveikio Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 nustatytoms ESRV užduotims, Institucija bent kartą per metus, o, prireikus – dažniau, teikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV tendencijų, galimos rizikos ir pažeidžiamumo savo kompetencijos srityje vertinimus.

Institucija į šiuos vertinimus įtraukia pagrindinės rizikos ir pažeidžiamumo klasifikaciją ir, jeigu būtina, rekomenduoja, kokių prevencinių ar taisomųjų veiksmų reikėtų imtis.

3a. Siekiant Sąjungos mastu atlikti finansų įstaigų atsparumo vertinimus pagal šį straipsnį, Institucija, laikydamasi 35 straipsnio ir jame nustatytų sąlygų, gali reikalauti informacijos tiesiogiai iš tų finansų įstaigų. Ji taip pat gali reikalauti, kad kompetentingos institucijos atliktų specialias peržiūras. Institucija gali reikalauti, kad kompetentingos institucijos atliktų patikrinimus vietoje, ir ji gali dalyvauti tokiuose patikrinimuose vietoje laikydamasi 21 straipsnio ir jame nustatytų sąlygų, kad būtų užtikrintas metodų, praktikos ir rezultatų palyginamumas bei patikimumas.

3b. Institucija gali reikalauti, kad kompetentingos institucijos reikalautų, kad finansų įstaigos informacijos, kurią jos turi pateikti pagal 3a dalį, atžvilgiu taikytų nepriklausomą auditą.

4. Glaudžiai bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) bei Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Institucija per Jungtinį komitetą užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į pokyčius, riziką ir pažeidžiamumą visuose sektoriuose.

1. Nedarant poveikio atitinkamai valstybių narių ir Sąjungos institucijų kompetencijai, Institucija gali plėtoti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų valstybių administracijomis. Pagal tuos susitarimus nenustatomos teisinės pareigos Sąjungai ir jos valstybėms narėms ir jais neužkertamas kelias valstybėms narėms ir jų kompetentingoms institucijoms sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su tomis trečiosiomis valstybėmis.

2. Institucija padeda rengti su trečiųjų valstybių priežiūros tvarka susijusius sprendimus dėl lygiavertiškumo pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus.

3. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija pateikia administracinius susitarimus, dėl kurių susitarta su tarptautinėmis organizacijomis ar trečiųjų valstybių administracijomis, ir informaciją apie suteiktą paramą rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo.

1. Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuomones visais su jos kompetencijos sritimi susijusiais klausimais.

2. Dėl riziką ribojančio susijungimų ir įsigijimų vertinimo, kuriam taikoma Direktyva 2006/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB, ir dėl kurio pagal tą direktyvą reikalaujama dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų konsultacijų, Institucija gali, vienai iš atitinkamų kompetentingų institucijų pateikus paraišką, parengti ir paskelbti nuomonę dėl riziką ribojančio vertinimo, išskyrus nuomones, susijusias su Direktyvos 2006/48/EB 19a straipsnio 1 dalies e punkte nustatytais kriterijais. Nuomonė parengiama nedelsiant ir bet kuriuo atveju iki įvertinimo laikotarpio pabaigos pagal Direktyvą 2006/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB. 35 straipsnis taikomas sritims, dėl kurių Institucija gali parengti nuomonę.

1. Institucijos prašymu kompetentingos institucijos specialiais formatais pateikia Institucijai visą informaciją, būtiną jai pagal šį reglamentą pavestoms užduotims vykdyti, jeigu jos turi teisėtą prieigą prie atitinkamos informacijos. Informacija turi būti tiksli, nuosekli, išsami ir pateikta laiku.

2. Institucija taip pat gali prašyti teikti informaciją periodiškai ir specialiu formatu arba naudojant Institucijos patvirtintus palyginamus šablonus. Tokiems prašymams, jei įmanoma, naudojami bendri ataskaitų teikimo formatai.

3. Kompetentingos institucijos tinkamai pagrįstu prašymu Institucija teikia bet kokią informaciją, būtiną, kad kompetentinga institucija galėtų atlikti savo užduotis, laikydamasi profesinės paslapties pareigų, nustatytų atitinkamo sektoriaus teisės aktuose ir šio reglamento 70 straipsnyje.

4. Prieš pateikdama prašymą dėl informacijos suteikimo pagal šį straipsnį ir siekdama išvengti pareigų teikti ataskaitas dubliavimo, Institucija atsižvelgia į atitinkamus turimus statistinius duomenis, surinktus ir išplatintus pagal Europos statistikos sistemą bei Europos centrinių bankų sistemą.

5. Jei šios informacijos nėra arba kompetentingos institucijos jos nepateikia laiku, Institucija gali pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą kitoms priežiūros institucijoms, atitinkamos valstybės narės ministerijai, atsakingai už finansus, jei ji disponuoja su rizikos ribojimu susijusia informacija, nacionaliniam centriniam bankui arba statistikos tarnybai.

6. Kai išsamios ar tikslios informacijos nėra arba ji nepateikiama laiku pagal 1 arba 5 dalį, Institucija gali, pateikusi tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą, informacijos tiesiogiai reikalauti iš:

c) atitinkamų finansų įstaigų finansinei veiklai svarbių finansinių grupių arba konglomeratų nereguliuojamų veiklos padalinių.

Tokio prašymo adresatai nedelsdami laiku pateikia Institucijai aiškią, tikslią ir išsamią informaciją.

Apie prašymus Institucija praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pagal 5 dalį ir šią dalį.

Institucijos prašymu, kompetentingos institucijos padeda Institucijai rinkti tokią informaciją.

7. Institucija gali naudoti pagal šį straipsnį gautą konfidencialią informaciją tik vykdyti jai pagal šį reglamentą pavestas pareigas.

7a. Kai prašymo pateikti informaciją pagal 6 dalį adresatai nedelsiant nepateikia aiškios, tikslios ir išsamios informacijos, Institucija, kai taikoma, informuoja Europos Centrinį Banką ir atitinkamų valstybių narių atitinkamas institucijas, kurios, laikydamosi nacionalinės teisės, bendradarbiauja su Institucija, kad būtų užtikrinta visapusiška prieiga prie informacijos ir prie visų pirminių dokumentų, buhalterinių knygų ar apskaitos dokumentų, prie kurių adresatai turi teisėtą prieigą, kad būtų galima patikrinti informaciją.

2. Institucija reguliariai ir laiku teikia ESRV jos užduotims atlikti būtiną informaciją. ESRV pateikus motyvuotą prašymą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 15 straipsnyje, jai nedelsiant pateikiami bet kokie jos užduotims atlikti būtini duomenys, kurie pateikti ne apibendrinta ar suvestine forma. Institucija, bendradarbiaudama su ESRV, parengia konfidencialios informacijos, visų pirma informacijos apie atskiras finansų įstaigas, perdavimo tinkamas vidaus procedūras.

3. Vadovaudamasi 4 ir 5 dalimis, Institucija užtikrina, kad būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų dėl ESRV įspėjimų ir rekomendacijų, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnyje.

4. Institucija, gavusi jai skirtą ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, nedelsdama sušaukia Priežiūros tarybos posėdį ir įvertina tokio įspėjimo ar rekomendacijos poveikį savo užduočių atlikimui.

Laikydamasi atitinkamos sprendimų priėmimo tvarkos, Institucija priima sprendimą dėl bet kokių veiksmų, kurių turi būti imtasi pagal jai šiuo reglamentu suteiktus įgaliojimus, siekiant išspręsti įspėjimuose ir rekomendacijose nurodytus klausimus.

Jeigu Institucija nesiima priemonių rekomendacijai įgyvendinti, ji paaiškina Tarybai ir ESRV tokio neveikimo priežastis. ESRV apie tai informuoja Europos Parlamentą pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 19 straipsnio 5 dalį.

5. Institucija, gavusi ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, skirtą kompetentingai nacionalinei priežiūros institucijai, prireikus, naudojasi jai pagal šį reglamentą pavestais įgaliojimais, siekdama užtikrinti, kad būtų laiku imtasi tolesnių veiksmų.

Jeigu adresatas ketina nesilaikyti ESRV rekomendacijos, jis informuoja Priežiūros tarybą ir su ja aptaria tokio nesilaikymo priežastis.

Kai kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnio 1 dalį informuoja Tarybą ir ESRV apie veiksmus, kurių ji ėmėsi pagal ESRV rekomendaciją, ji deramai atsižvelgia į Priežiūros tarybos nuomonę ir taip pat informuoja Komisiją.

6. Atlikdama šiame reglamente nustatytas užduotis, Institucija kiek įmanoma atsižvelgia į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas.

1. Siekiant palengvinti konsultavimąsi su suinteresuotaisiais subjektais Institucijos užduotims svarbiose srityse, įsteigiama Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė. Su Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupe konsultuojamasi dėl veiksmų, kurių pagal 10–15 straipsnius imamasi dėl techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, ir, jei tie veiksmai nesusiję su atskiromis finansų įstaigomis, pagal 16 straipsnį dėl gairių ir rekomendacijų. Jei būtina skubiai imtis veiksmų ir konsultacijos tampa neįmanomos, nedelsiant informuojama Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė.

Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės posėdžiai rengiami jos iniciatyva, kai tai būtina, tačiau bet kuriuo atveju jie rengiami bent keturis kartus per metus.

2. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupę sudaro 30 narių, kurie skiriami užtikrinant proporcingą kredito įstaigų ir investicinių įmonių, veikiančių Sąjungoje, jų darbuotojų atstovų, taip pat vartotojų, bankininkystės paslaugų naudotojų ir MVĮ atstovavimą. Ne mažiau kaip 5 jos nariai yra nepriklausomi aukšto lygio mokslininkai. Dešimt jos narių atstovauja finansų įstaigoms, iš kurių trys atstovauja kooperatyviniams ir taupomiesiems bankams.

3. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narius skiria Priežiūros taryba, atsižvelgdama į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų pasiūlymus. Priimdama sprendimą, Priežiūros taryba kiek įmanoma stengiasi užtikrinti tinkamą geografinę ir lyčių pusiausvyrą ir atstovavimą suinteresuotiesiems subjektams iš visos Sąjungos.

4. Institucija Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupei teikia visą būtiną informaciją, laikydamasi profesinės paslapties reikalavimo, kaip nustatyta 70 straipsnyje, ir užtikrina, kad grupei būtų teikiamos tinkamos sekretoriato paslaugos. Nustatomos tinkamos Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių, atstovaujančių ne pelno organizacijoms, išskyrus pramonės atstovus, kompensacijos. Tokios kompensacijos turi prilygti bent pareigūnų atlyginimo tarifams, nustatytiems pagal Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 ( 13 ) nustatytų Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (Pareigūnų tarnybos nuostatai) V antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnį. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė gali steigti techninių klausimų darbo grupes. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių kadencija yra dveji su puse metų, kuriai pasibaigus surengiama nauja atrankos procedūra.

Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių kadencija gali būti pratęsiama vieną kartą.

5. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė gali teikti Institucijai nuomones ir patarimus bet kuriuo su Institucijos užduotimis susijusiu klausimu, ypatingą dėmesį skirdama 10–16, 29, 30 ir 32 straipsniuose nustatytoms užduotims.

6. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles.

7. Institucija viešai skelbia Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės nuomones ir patarimus bei konsultacijų su ja rezultatus.

1. Institucija užtikrina, kad joks pagal 18 ar 19 straipsnį priimtas sprendimas jokiu būdu nepažeistų valstybių narių fiskalinės atsakomybės.

2. Jeigu valstybė narė mano, kad pagal 19 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę, ji gali per dvi savaites nuo tos dienos, kai kompetentingai institucijai pranešama apie Institucijos sprendimą, pranešti Institucijai ir Komisijai, kad kompetentinga institucija sprendimo neįgyvendins.

Valstybė narė savo pranešime aiškiai ir tiksliai paaiškina, kodėl ir kaip sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę.

Institucija per mėnesį nuo valstybės narės pranešimo gavimo dienos praneša valstybei narei, ar ji laikosi savo sprendimo, ar jį pakeičia ar atšaukia. Jei sprendimas lieka galioti arba iš dalies pakeičiamas, Institucija nurodo, kad fiskalinei atsakomybei poveikis nedaromas.

Jei Institucija laikosi savo sprendimo, Taryba balsų dauguma viename iš savo posėdžių ne vėliau kaip per du mėnesius po to, kai Institucija informavo valstybę narę, kaip nustatyta ketvirtoje pastraipoje, nusprendžia, ar palikti galioti Institucijos sprendimą.

Jeigu Taryba, išnagrinėjusi šį klausimą, nepriima sprendimo palikti galioti Institucijos sprendimo pagal penktą pastraipą, Institucijos sprendimo galiojimas nutrūksta.

3. Jeigu valstybė narė mano, kad pagal 18 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę, ji gali per tris darbo dienas nuo tos dienos, kai kompetentingai institucijai pranešama apie Institucijos sprendimą, pranešti Institucijai, Komisijai ir Tarybai, kad kompetentinga institucija sprendimo neįgyvendins.

Valstybė narė savo pranešime aiškiai ir tiksliai paaiškina, kodėl ir kaip sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę.

Taryba per dešimt darbo dienų surengia posėdį ir paprasta jos narių balsų dauguma nusprendžia, ar panaikinti Institucijos sprendimą.

Jeigu Taryba, išnagrinėjusi šį klausimą, nepriima sprendimo panaikinti Institucijos sprendimą pagal ketvirtą pastraipą, Institucijos sprendimo galiojimo laikinas sustabdymas nutrūksta.

4. Jeigu Taryba pagal 3 dalį priėmė sprendimą nepanaikinti Institucijos sprendimo, susijusio su 18 straipsnio 3 dalimi, o atitinkama valstybė narės vis tiek mano, kad Institucijos sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę, ta valstybė narė gali apie tai pranešti Komisijai bei Institucijai ir paprašyti Tarybos iš naujo nagrinėti šį klausimą. Atitinkama valstybė narė aiškiai paaiškina, kodėl ji nesutinka su Tarybos sprendimu.

Per keturias savaites nuo pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo Taryba patvirtina savo ankstesnį sprendimą arba priima naują sprendimą pagal 3 dalį.

Keturių savaičių laikotarpis gali būti pratęstas dar keturioms savaitėms, jei tai reikalinga dėl ypatingų šio klausimo aplinkybių.

5. Piktnaudžiavimas šiuo straipsniu, visų pirma Institucijos sprendimo, kuris neturi reikšmingo ar esminio fiskalinio poveikio, atžvilgiu yra draudžiamas, nes jis yra nesuderinamas su vidaus rinkos principais.

1. Prieš priimdama šiame reglamente numatytus sprendimus, Institucija praneša visiems nurodytiems adresatams apie ketinimą priimti sprendimą ir nustato terminą, per kurį adresatas gali pareikšti nuomonę šiuo klausimu, visapusiškai atsižvelgdama į to klausimo skubumą, sudėtingumą ir galimas pasekmes. Tai mutatis mutandis taikoma rekomendacijoms, kaip nurodyta 17 straipsnio 3 dalyje.

3. Institucijos sprendimų adresatai informuojami apie teisių gynimo priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal šį reglamentą.

4. Jeigu Institucija priėmė sprendimą pagal 18 straipsnio 3 ar 4 dalį, ji peržiūri tą sprendimą tinkamais intervalais.

5. Sprendimai, kuriuos Institucija priima pagal 17, 18 arba 19 straipsnį, skelbiami viešai ir juose nurodoma atitinkamos kompetentingos institucijos ar finansų įstaigos tapatybė bei pagrindinis sprendimo turinys, nebent toks paskelbimas prieštarautų teisėtiems finansų įstaigų interesams apsaugoti savo verslo paslaptis arba galėtų sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar kurio nors jos dalies stabilumui.

b) nacionalinės valdžios institucijos, kompetentingos prižiūrėti kredito įstaigas kiekvienoje valstybėje narėje, vadovas, kuris asmeniškai dalyvauja Priežiūros tarybos posėdžiuose bent du kartus per metus;

d) Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos paskirtas atstovas, neturintis balsavimo teisės;

f) po vieną balsavimo teisės neturintį atstovą iš kitų dviejų Europos priežiūros institucijų.

2. Priežiūros taryba reguliariai, bent du kartus per metus, rengia posėdžius su Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupe.

3. Kiekviena kompetentinga institucija turi paskirti iš savo įstaigos aukšto lygio pakaitinį narį, kuris galėtų pakeisti 1 dalies b punkte nurodytą Priežiūros tarybos narį, jeigu tas asmuo negalėtų dalyvauti posėdyje.

4. Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta institucija nėra centrinis bankas, tame punkte nurodytas Priežiūros tarybos narys gali nuspręsti pakviesti dalyvauti tos valstybės narės centrinio banko atstovą, kuris dalyvautų neturėdamas balsavimo teisės.

4a. Diskusijose, nesusijusiose su atskiromis finansų įstaigomis, kaip nustatyta 44 straipsnio 4 dalyje, kartu su Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos paskirtu atstovu gali dalyvauti Europos Centrinio Banko atstovas, turintis specialių žinių su centrinės bankininkystės užduotimis susijusiais klausimais.

5. Valstybėse narėse, kuriose daugiau nei viena institucija yra atsakinga už priežiūros vykdymą pagal šį reglamentą, tos institucijos susitaria dėl bendro atstovo. Vis dėlto tais atvejais, kai klausimas, kurį turi svarstyti Priežiūros taryba, nepriskiriamas nacionalinės valdžios institucijos, kuriai atstovauja 1 dalies b punkte nurodytas narys, kompetencijai, tas narys gali pakviesti dalyvauti atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos atstovą, kuris dalyvautų neturėdamas balsavimo teisės.

6. Kad būtų galima veikti pagal Direktyvą 94/19/EB, 1 dalies b punkte nurodytą Priežiūros tarybos narį atitinkamomis aplinkybėmis gali lydėti indėlių garantijų sistemas kiekvienoje valstybėje narėje administruojančios atitinkamos įstaigos atstovas, kuris dalyvautų neturėdamas balsavimo teisės.

Kad būtų galima veikti taikant Direktyvą 2014/59/ES, 1 dalies b punkte nurodytą Stebėtojų tarybos narį, jei tinkama, gali lydėti kiekvienos valstybės narės pertvarkymo institucijos atstovas, neturintis balso teisės.

Kad būtų galima veikti pagal Direktyvą 2014/59/ES, Bendros pertvarkymo valdybos pirmininkas yra Priežiūros tarybos stebėtojas.

7. Priežiūros taryba gali nuspręsti leisti posėdžiuose dalyvauti stebėtojams.

Vykdomasis direktorius gali dalyvauti Priežiūros tarybos posėdžiuose neturėdamas teisės balsuoti.

1. Priežiūros taryba gali steigti vidaus komitetus ar komisijas Priežiūros tarybai priskirtoms specialioms užduotims atlikti ir gali numatyti tam tikrų aiškiai apibrėžtų užduočių ir sprendimų perdavimą vidaus komitetams ar komisijoms, Administracinei valdybai arba pirmininkui.

1a. Taikant 17 straipsnį, Priežiūros taryba suformuoja nepriklausomą komisiją, kurią sudaro Priežiūros tarybos pirmininkas ir šeši kiti nariai, kurie nėra kompetentingos institucijos, įtariamos pažeidus Sąjungos teisę, atstovai ir kurie neturi nei jokių su tuo klausimu susijusių interesų, nei tiesioginių ryšių su atitinkama kompetentinga institucija.

Komisijos sprendimai priimami, kai bent keturi komisijos nariai balsuoja teigiamai už sprendimą.

2. Taikant 19 straipsnį, Priežiūros taryba suformuoja nepriklausomą komisiją, kurią sudaro Priežiūros tarybos pirmininkas ir šeši kiti nariai, kurie nėra nesutariančių kompetentingų institucijų atstovai ir neturi jokių su konfliktu susijusių interesų, nei tiesioginių ryšių su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis.

Komisijos sprendimai priimami, kai bent keturi komisijos nariai balsuoja teigiamai už sprendimą.

3. Šiame straipsnyje nurodytos komisijos pasiūlo sprendimus pagal 17 straipsnį arba 19 straipsnį, kad juos galutinai priimtų Priežiūros taryba.

4. Priežiūros taryba priima šiame straipsnyje nurodytų komisijų darbo tvarkos taisykles.

Atlikdami pagal šį reglamentą jiems paskirtas užduotis, Priežiūros tarybos pirmininkas ir balsavimo teisę turintys nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės Vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Priežiūros tarybos nariams jiems vykdant užduotis.

Pirma ir antra pastraipos neturi poveikio uždaviniams, kurie Europos Centriniam Bankui pavesti Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013.

1. Priežiūros taryba nustato Institucijos darbo gaires ir atsako už II skyriuje nurodytų sprendimų priėmimą.

2. Priežiūros taryba priima nuomones, rekomendacijas ir sprendimus bei teikia patarimus, kaip nurodyta II skyriuje.

4. Kiekvienais metais iki rugsėjo 30 d. Priežiūros taryba, remdamasi Administracinės valdybos pasiūlymu, priima Institucijos kitų metų darbo programą ir perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Darbo programa priimama nepažeidžiant metinės biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.

5. Priežiūros taryba, atsižvelgdama į Administracinės valdybos pasiūlymą, tvirtina metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą, remdamasi 53 straipsnio 7 dalyje nurodytu ataskaitos projektu, ir kasmet ne vėliau kaip birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ši ataskaita skelbiama viešai.

6. Priežiūros taryba priima daugiametę Institucijos darbo programą ir perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Daugiametė darbo programa priimama nepažeidžiant metinės biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.

8. Priežiūros taryba turi įgaliojimus taikyti drausmines priemones pirmininkui ir vykdomajam direktoriui ir gali pašalinti juos iš pareigų pagal 48 straipsnio 5 dalį arba 51 straipsnio 5 dalį.

1. Priežiūros taryba priima sprendimus paprasta savo narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi vieną balsą.

Kiek tai susiję su 10–16 straipsniuose nurodytais aktais ir priemonėmis bei sprendimais, priimtais pagal 9 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą ir VI skyrių, ir nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, Priežiūros taryba priima sprendimus kvalifikuota savo narių balsų dauguma, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnyje, kurią sudaro bent paprasta jos narių iš valstybių narių, kurios yra dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnio 1 punkte (toliau – dalyvaujančios valstybės narės), kompetentingų institucijų balsų dauguma ir paprasta jos narių iš valstybių narių, kurios nėra dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnio 1 punkte (toliau – nedalyvaujančios valstybės narės), kompetentingų institucijų balsų dauguma.

Kiek tai susiję su sprendimais pagal 17 ir 19 straipsnius, komisijos pasiūlytas sprendimas priimamas paprasta Priežiūros tarybos balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma, kurią sudaro paprasta jos narių iš dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsų dauguma ir paprasta jos narių iš nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsų dauguma.

Nukrypstant nuo trečios pastraipos, nuo tos dienos, kai keturi ar mažiau balsavimo teisę turinčių narių yra iš nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų, komisijos pasiūlytas sprendimas priimamas paprasta Priežiūros tarybos balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma, kurią sudaro bent vienas narių iš nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsas.

Priežiūros taryba siekia bendro sutarimo dėl komisijos sudėties pagal 41 straipsnio 2 dalį. Nepasiekus bendro sutarimo, Priežiūros taryba priima sprendimus trijų ketvirtadalių savo balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma. Kiekvienas balsavimo teisę turintis narys turi vieną balsą.

Kiek tai susiję su sprendimais, priimtais pagal 18 straipsnio 3 ir 4 dalis, ir nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, Priežiūros taryba priima sprendimus paprasta jos balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma, kurią sudaro paprasta jos narių iš dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsų dauguma ir paprasta jos narių iš nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsų dauguma.

2. Priežiūros tarybos posėdžius pirmininkas rengia savo iniciatyva arba trečdalio savo narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas.

3. Priežiūros taryba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

4. Balsavimo teisės neturintys nariai ir stebėtojai, išskyrus pirmininką, vykdomąjį direktorių ir Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos paskirtą Europos Centrinio Banko atstovą, nedalyvauja jokiose Priežiūros tarybos diskusijose atskirų finansų įstaigų klausimais, nebent 75 straipsnio 3 dalyje arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose būtų numatyta kitaip.

4a. Institucijos pirmininkas turi teisę bet kuriuo metu prašyti, kad būtų balsuojama. Nedarant poveikio šiai teisei ir Institucijos sprendimų priėmimo procedūrų veiksmingumui, Institucijos priežiūros taryba, priimdama sprendimus, siekia bendro sutarimo.

1. Administracinę valdybą sudaro pirmininkas ir dar šeši Priežiūros tarybos nariai, kuriuos iš savo tarpo renka balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai.

Kiekvienas Administracinės valdybos narys, išskyrus pirmininką, turi pakaitinį narį, kuris gali jį pakeisti šiam negalint dalyvauti posėdyje.

Priežiūros tarybos išrinktų narių kadencija yra dveji su puse metų. Ta kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Administracinės valdybos sudėtis yra subalansuota ir proporcinga bei atspindi visą Sąjungą. Administracinės valdybos nariais turi būti bent du nedalyvaujančių valstybių narių atstovai. Kadencijos iš dalies sutampa, todėl taikoma tinkama rotacijos tvarka.

2. Administracinės valdybos sprendimai priimami dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi vieną balsą.

Vykdomasis direktorius ir Komisijos atstovas Administracinės valdybos posėdžiuose dalyvauja neturėdami teisės balsuoti.

Administracinė valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

3. Administracinės valdybos posėdžius pirmininkas rengia savo iniciatyva arba bent trečdalio narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas.

Administracinė valdyba posėdžiauja prieš kiekvieną Priežiūros tarybos posėdį ir taip dažnai, kaip Administracinė valdyba mano esant būtina. Administracinė valdyba posėdžiauja bent penkis kartus per metus.

4. Pagal darbo tvarkos taisykles Administracinės valdybos nariams gali padėti patarėjai ar ekspertai. Balsavimo teisės neturintys nariai, išskyrus vykdomąjį direktorių, nedalyvauja jokiose Administracinės valdybos diskusijose, susijusiose su atskiromis finansų įstaigomis.

Administracinės valdybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės Vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos administracinės valdybos nariams jiems vykdant savo užduotis.

1. Administracinė valdyba užtikrina, kad Institucija vykdytų savo misiją ir atliktų pagal šį reglamentą jai paskirtas užduotis.

2. Administracinė valdyba siūlo metinę ir daugiametę darbo programą, kurią priima Priežiūros taryba.

3. Administracinė valdyba naudojasi savo su biudžetu susijusiais įgaliojimais pagal 63 ir 64 straipsnius.

4. Administracinė valdyba priima Institucijos pareigūnų politikos planą ir pagal 68 straipsnio 2 dalį patvirtina būtinas Pareigūnų tarnybos nuostatų įgyvendinimo priemones.

5. Administracinė valdyba priima specialias nuostatas dėl prieigos prie Institucijos dokumentų pagal 72 straipsnį.

6. Administracinė valdyba, remdamasi 53 straipsnio 7 dalyje nurodytu ataskaitos projektu, siūlo metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą Priežiūros tarybai, kuri ją patvirtina.

7. Administracinė valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

8. Administracinė valdyba skiria ir šalina iš pareigų Apeliacinės tarybos narius pagal 58 straipsnio 3 ir 5 dalis.

1. Institucijai atstovauja pirmininkas, kuris yra visu etatu dirbantis nepriklausomas specialistas.

Pirmininkas atsako už Priežiūros tarybos darbo parengimą ir pirmininkauja Priežiūros tarybos bei Administracinės valdybos posėdžiams.

2. Pirmininką skiria Priežiūros taryba, atsižvelgdama į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų išmanymą bei su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį, surengus atviros atrankos procedūrą.

Prieš pradedant pirmininkui eiti pareigas ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai pirmininką atrenka Priežiūros taryba, Europos Parlamentas, išklausęs Priežiūros tarybos atrinktą kandidatą, gali pareikšti prieštaravimų atrinkto asmens skyrimui.

Priežiūros taryba iš savo narių tarpo taip pat išrenka pakaitinį narį, kuris atliktų pirmininko pareigas jam nesant. Šis pakaitinis narys negali būti išrinktas iš Administracinės valdybos narių.

3. Pirmininko kadencija yra penkeri metai ir gali būti pratęsta vieną kartą.

4. Per devynis mėnesius iki pirmininko penkerių metų kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina:

Priežiūros taryba, atsižvelgdama į vertinimą, gali vieną kartą pratęsti pirmininko kadenciją, jeigu tam pritaria Europos Parlamentas.

5. Pirmininką pašalinti iš pareigų gali tik Europos Parlamentas, remdamasis Priežiūros tarybos sprendimu.

Pirmininkas neturi teisės neleisti Priežiūros tarybai svarstyti su pirmininku susijusių klausimų, ypač klausimų dėl būtinybės jį pašalinti iš pareigų, ir nedalyvauja su tokiu klausimu susijusiuose svarstymuose.

Nedarant poveikio Priežiūros tarybos vaidmeniui, susijusiam su pirmininko užduotimis, pirmininkas neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės Vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos pirmininkui jam vykdant savo užduotis.

Vadovaujantis 68 straipsnyje nurodytais Pareigūnų tarnybos nuostatais, nutraukęs tarnybą pirmininkas toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.

Pirmininkas viešai skelbia apie surengtus posėdžius ir gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų.

1. Europos Parlamentas ir Taryba gali pakviesti pirmininką ar jo pakaitinį narį, visapusiškai gerbdami jo nepriklausomumą, padaryti pareiškimą. Pirmininkas daro pareiškimą Europos Parlamente ir atsako į visus jo narių pateiktus klausimus, jei to yra prašoma.

2. Pateikus prašymą ir bent 15 dienų prieš darydamas 1 dalyje nurodytą pareiškimą, pirmininkas Europos Parlamentui raštu pateikia Institucijos pagrindinės veiklos ataskaitą.

3. Kartu su 11–18, 20 ir 33 straipsniuose nurodyta informacija, ataskaitoje taip pat pateikiama bet kokia atitinkama informacija, kurios ad hoc tvarka paprašo Europos Parlamentas.

1. Institucijai vadovauja vykdomasis direktorius, kuris yra visu etatu dirbantis nepriklausomas specialistas.

2. Surengus atvirą atrankos procedūrą ir po to, kai jo kandidatūrai pritaria Europos Parlamentas, vykdomąjį direktorių skiria Priežiūros taryba, atsižvelgdama į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų išmanymą, su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį bei valdymo patirtį.

3. Vykdomojo direktoriaus kadencija yra penkeri metai ir gali būti pratęsta vieną kartą.

4. Per devynis mėnesius iki vykdomojo direktoriaus kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina visų pirma:

Priežiūros taryba, atsižvelgdama į pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją.

5. Vykdomasis direktorius gali būti pašalintas iš pareigų tik Priežiūros tarybos sprendimu.

Nedarant poveikio atitinkamoms Administracinės valdybos ir Priežiūros tarybos funkcijoms, susijusioms su vykdomojo direktoriaus užduotimis, vykdomasis direktorius neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės Vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos vykdomajam direktoriui jam vykdant savo užduotis.

Vadovaujantis 68 straipsnyje nurodytais Pareigūnų tarnybos nuostatais, nutraukęs tarnybą vykdomasis direktorius toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.

Vykdomasis direktorius viešai skelbia apie surengtus posėdžius ir gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų.

1. Vykdomasis direktorius atsako už Institucijos valdymą ir rengia Administracinės valdybos darbą.

2. Vykdomasis direktorius atsako už Institucijos metinės darbo programos įgyvendinimą, vadovaujant Priežiūros tarybai ir kontroliuojant Administracinei valdybai.

3. Vykdomasis direktorius imasi priemonių, būtinų visų pirma priimti vidaus administracines taisykles ir viešai paskelbti pranešimus, kad būtų užtikrintas Institucijos veikimas pagal šį reglamentą.

4. Vykdomasis direktorius rengia daugiametę darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje.

5. Vykdomasis direktorius kasmet iki birželio 30 d. parengia kitų metų Institucijos darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje.

6. Vykdomasis direktorius parengia preliminarų Institucijos biudžeto projektą pagal 63 straipsnį ir vykdo Institucijos biudžetą pagal 64 straipsnį.

7. Vykdomasis direktorius kiekvienais metais parengia ataskaitos projektą, kuriame yra skirsnis apie Institucijos reguliavimo ir priežiūros veiklą ir skirsnis dėl finansinių ir administracinių klausimų.

8. Vykdomasis direktorius Institucijos darbuotojų atžvilgiu naudojasi 68 straipsnyje nustatytus įgaliojimais ir sprendžia su darbuotojais susijusius klausimus.

1. Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas.

2. Jungtinis komitetas veikia kaip forumas, kuriame Institucija reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), bei užtikrina įvairius sektorius apimančių veiksmų suderinamumą, visų pirma susijusių su:

— mikrolygio rizikos ribojimo įvairius sektorius apimančių pokyčių, rizikos ir pažeidžiamumo, keliančių pavojų finansiniam stabilumui, analizėmis,

3. Jungtinis komitetas turi savo darbuotojus, kuriuos skiria EPI ir kurie atlieka sekretoriato funkciją. Institucija skiria pakankamai išteklių administravimo, infrastruktūros ir veiklos išlaidoms.

4. Jei finansų įstaiga veikia įvairiuose sektoriuose, Jungtinis komitetas, vadovaudamasis 56 straipsniu, sprendžia nesutarimus.

1. Jungtinį komitetą sudaro EPI pirmininkai ir, atitinkamais atvejais, bet kurio pagal 57 straipsnį įsteigto pakomitečio pirmininkas.

2. Vykdomasis direktorius, Komisijos atstovas ir ESRV kviečiami į Jungtinio komiteto, taip pat į bet kurio 57 straipsnyje minimo pakomitečio, posėdžius kaip stebėtojai.

3. Jungtinio komiteto pirmininkas skiriamas iš EPI pirmininkų taikant metinės rotacijos principą. Jungtinio komiteto pirmininkas eina ESRV pirmininko pavaduotojo pareigas.

4. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai. Taisyklėse papildomai gali būti nurodyti kiti Jungtinio komiteto posėdžių dalyviai.

Vykdydama II skyriuje nustatytas užduotis, visų pirma susijusias su Direktyvos 2002/87/EB įgyvendinimu, Institucija, atitinkamais atvejais, siekia suformuoti bendrą poziciją kartu su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija).

Aktus pagal šio reglamento 10–15, 17, 18 arba 19 straipsnius, kurie yra susiję su Direktyvos 2002/87/EB ir bet kurių kitų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos aktų, kurie taip pat patenka į Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ar Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) kompetencijos sritį, taikymu, prireikus lygiagrečiai priima Institucija, Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija).

1. Siekiant 56 straipsnio tikslų įsteigiamas Jungtinio komiteto finansinių konglomeratų pakomitetis.

2. Pakomitetį sudaro 55 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ir vienas kiekvienos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos esamo personalo aukšto lygio atstovas.

3. Pakomitetis iš savo narių išsirenka pirmininką, kuris taip pat yra Jungtinio komiteto narys.

2. Apeliacinę tarybą sudaro šeši nariai ir šeši pakaitiniai nariai, kurie turi turėti gerą reputaciją bei dokumentais pagrįstą atitinkamų žinių ir profesinės patirtį, įskaitant patirtį priežiūros srityje, įgytą pakankamai aukštu lygiu bankininkystės, draudimo, profesinių pensijų, vertybinių popierių ar kitų finansinių paslaugų srityje, tačiau jais negali būti esami kompetentingų institucijų ar kitų Institucijos veikloje dalyvaujančių nacionalinių ar Sąjungos institucijų darbuotojai. Apeliacinė taryba turi turėti pakankamai teisės žinių, kad galėtų teikti profesionalias teisines konsultacijas Institucijos naudojimosi įgaliojimais teisėtumo klausimais.

3. Du Apeliacinės tarybos narius ir du pakaitinius narius iš Komisijos pasiūlyto galutinio kandidatų sąrašo, sudaryto paskelbus viešą kvietimą dalyvauti konkurse Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, skiria Institucijos Administracinė valdyba, prieš tai pasikonsultavusi su Priežiūros taryba.

Kiti nariai skiriami pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

4. Apeliacinės tarybos narių kadencija yra penkeri metai. Ji gali būti pratęsta vieną kartą.

5. Institucijos Administracinės valdybos paskirtas Apeliacinės tarybos narys negali būti pašalintas iš pareigų nepasibaigus jo kadencijai, nebent būtų nustatyta, kad jis įvykdė rimtą nusižengimą; tuomet Administracinė valdyba, pasikonsultavusi su Priežiūros taryba, priima atitinkamą sprendimą.

6. Apeliacinės tarybos sprendimai priimami bent keturių iš šešių jos narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai apskųstam sprendimui taikomas šis reglamentas, į lemiamą balsų daugumą turi įeiti bent vienas iš dviejų Institucijos paskirtų Apeliacinės tarybos narių.

8. EPI per Jungtinį komitetą užtikrina, kad Apeliacinė taryba turėtų adekvačių veiklos ir sekretoriato išteklių.

1. Apeliacinės tarybos nariai priimdami sprendimus veikia nepriklausomai. Jų nevaržo jokie nurodymai. Jie negali eiti jokių kitų pareigų Institucijoje, jos Administracinėje valdyboje ar Priežiūros taryboje.

2. Apeliacinės tarybos nariai negali dalyvauti jokiame apeliaciniame procese, jeigu turi kokių nors su juo susijusių asmeninių interesų arba jeigu anksčiau dalyvavo procese kaip vienos iš proceso šalių atstovai, arba dalyvavo priimant apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą.

3. Jeigu Apeliacinės tarybos narys dėl vienos iš 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių arba dėl bet kurios kitos priežasties mano, kad kitas narys neturėtų dalyvauti apeliaciniame procese, jis atitinkamai informuoja Apeliacinę tarybą.

4. Bet kuri apeliacinio proceso šalis gali paprieštarauti Apeliacinės tarybos nario dalyvavimui, remdamasi bet kuria iš 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių arba jei įtaria narį esant šališku.

Prieštaravimas negali būti grindžiamas narių pilietybe; prieštaravimas taip pat yra nepriimtinas, jeigu apeliacinio proceso šalis, nors ir žinojusi apie esamą pagrindą prieštarauti, vis dėlto ėmėsi kitos procesinės priemonės nei prieštaravimo dėl Apeliacinės tarybos sudėties pareiškimas.

5. Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, nedalyvaujant atitinkamam nariui.

Tam sprendimui priimti atitinkamą narį Apeliacinėje taryboje pakeičia jo pakaitinis narys. Jeigu pakaitinio nario padėtis yra panaši, pirmininkas paskiria pavaduojantį asmenį iš esamų pakaitinių narių.

6. Apeliacinės tarybos nariai įsipareigoja veikti nepriklausomai ir vadovaudamiesi viešuoju interesu.

Tuo tikslu jie pateikia įsipareigojimų deklaraciją ir interesų deklaraciją, kuriose nurodo, kad neturi jokių interesų, kurie gali būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui, arba kokių nors tiesioginių ar netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui.

1. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas, gali pateikti apeliacinį skundą dėl 17, 18 ir 19 straipsniuose nurodyto Institucijos sprendimo ir dėl bet kurio kito Institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus priimto sprendimo, skirto tam asmeniui, arba dėl sprendimo, kuris, nors ir skirtas kitam asmeniui, tačiau yra tiesiogiai ir asmeniškai susijęs su tuo asmeniu.

2. Apeliacinis skundas kartu su jo pagrindimu Institucijai pateikiamas raštu per du mėnesius nuo pranešimo atitinkamam asmeniui apie sprendimą dienos arba, jei pranešimo nebuvo - per du mėnesius nuo tos dienos, kai Institucija paskelbė sprendimą.

Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo per du mėnesius nuo jo pateikimo.

3. Jeigu apeliacinis skundas pateiktas pagal 1 dalį, sprendimo vykdymas nesustabdomas.

Vis dėlto Apeliacinė taryba gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą, jeigu mano, kad to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių.

4. Jeigu apeliacinis skundas yra priimtinas, Apeliacinė taryba nagrinėja, ar jis yra pagrįstas. Ji kviečia apeliacinio proceso šalis per nustatytus terminus pateikti pastabas dėl savo pranešimų arba dėl kitų apeliacinio proceso šalių pateiktų pranešimų. Apeliacinio proceso šalys turi teisę pateikti paaiškinimus žodžiu.

5. Apeliacinė taryba gali patvirtinti kompetentingo Institucijos organo priimtą sprendimą arba perduoti bylą kompetentingam Institucijos organui. Tam organui Apeliacinės tarybos sprendimas yra privalomas, ir jis priima iš dalies pakeistą sprendimą dėl tos bylos.

6. Apeliacinė taryba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

7. Apeliacinės tarybos priimti sprendimai turi būti pagrįsti ir Institucija juos paskelbia viešai.

1. Pagal SESV 263 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme gali būti inicijuotas procesas ginčijant Apeliacinės tarybos priimtą sprendimą arba, tais atvejais, kai teisė kreiptis apeliacine tvarka į Apeliacinę tarybą nesuteikta - Institucijos priimtą sprendimą

2. Pagal SESV 263 straipsnį valstybės narės ir Sąjungos institucijos, taip pat bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali inicijuoti procesą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme dėl Institucijos sprendimų.

3. Jeigu Institucija yra įpareigota veikti, bet nepriima sprendimo, Europos Sąjungos Teisingumo Teisme gali būti pareikštas ieškinys dėl neveikimo pagal SESV 265 straipsnį.

4. Institucija privalo imtis priemonių, būtinų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.

1. Institucijos, kuri yra Europos įstaiga pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento ( 14 ) (toliau – Finansinis reglamentas) 185 straipsnį, pajamas sudaro būtent bet kokia šių komponentų kombinacija:

a) privalomi nacionalinės valdžios institucijų, kompetentingų prižiūrėti finansų įstaigas, įnašai, kurie atliekami taikant formulę, grindžiamą balsų paskirstymu, nustatytu Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje. Pagal šį straipsnį Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 dalis taikoma ir pasibaigus joje nustatytam terminui, t. y. 2014 m. spalio 31 d.;

b) Sąjungos subsidija, įtraukta į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis);

c) visi Institucijai mokami mokesčiai atitinkamose Sąjungos teisės priemonėse nurodytais atvejais.

2. Institucijos išlaidas sudaro bent personalo, darbo užmokesčio, administracinės, infrastruktūros, profesinio mokymo ir veiklos išlaidos.

4. Visų Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatos parengiamos kiekvieniems finansiniams metams, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiamos Institucijos biudžete.

1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 15 d. vykdomasis direktorius parengia kitų finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir jį kartu su etatų planu pateikia Administracinei valdybai ir Priežiūros tarybai. Kiekvienais metais Priežiūros taryba pagal vykdomojo direktoriaus parengtą ir Administracinės valdybos patvirtintą sąmatos projektą sudaro ateinančių finansinių metų Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatą. Tą sąmatą, apimančią ir etatų plano projektą, Priežiūros taryba pateikia Komisijai ne vėliau kaip kovo 31 d. Prieš patvirtinant sąmatą, vykdomojo direktoriaus parengtą projektą patvirtina Administracinės valdyba.

2. Komisija pateikia sąmatą Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau kartu – biudžeto valdymo institucija) kartu su Europos Sąjungos biudžeto projektu.

3. Remdamasi sąmata, Komisija įtraukia į Europos Sąjungos biudžeto projektą išlaidas, kurios, jos manymu, reikalingos pagal etatų planą, ir subsidijos, kuri bus mokama iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto pagal SESV 313 ir 314 straipsnius, sumą.

4. Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijos etatų planą. Biudžeto valdymo institucija patvirtina asignavimus Institucijos subsidijai.

5. Institucijos biudžetą patvirtina Priežiūros taryba. Jis tampa galutiniu, kai galutinai priimamas Europos Sąjungos bendrasis biudžetas. Prireikus, jis atitinkamai patikslinamas.

6. Administracinė valdyba nedelsdama praneša biudžeto valdymo institucijai apie ketinimą įgyvendinti bet kurį projektą, kuris gali turėti didelę reikšmę Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma apie bet kurį projektą, susijusį su nuosavybe, pavyzdžiui, su pastatų nuoma arba pirkimu. Apie tai ji informuoja Komisiją. Jeigu bet kuri biudžeto valdymo institucijai priklausanti institucija ketina pateikti nuomonę, ji apie tai praneša Institucijai per dvi savaites nuo informacijos apie projektą gavimo dienos. Negavus atsakymo, Institucija gali pradėti vykdyti planuotą veiksmą.

1. Vykdomasis direktorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir įgyvendina Institucijos biudžetą.

2. Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip kovo 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas pateikia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams preliminarias finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita. Institucijos apskaitos pareigūnas taip pat nusiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Priežiūros tarybos nariams, Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip ateinančių metų kovo 31 d.

Po to Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų preliminarias finansines ataskaitas pagal Finansinio reglamento 128 straipsnį.

3. Gavęs Audito Rūmų pastabas apie Institucijos preliminarias finansines ataskaitas pagal Finansinio reglamento 129 straipsnį, vykdomasis direktorius savo atsakomybe parengia galutines Institucijos finansines ataskaitas ir pateikia jas Administracinės valdybai, kad ji pateiktų nuomonę.

4. Administracinės valdyba pateikia nuomonę dėl Institucijos galutinių finansinių ataskaitų.

5. Ne vėliau kaip liepos 1 d. po finansinių metų pabaigos vykdomasis direktorius pateikia tas galutines finansines ataskaitas kartu su Administracinės valdybos nuomone Priežiūros tarybos nariams, Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

7. Ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius išsiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Šio atsakymo kopiją jis taip pat nusiunčia Administracinei valdybai ir Komisijai.

8. Kaip nustatyta Finansinio reglamento 146 straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius pateikia jam visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūra.

9. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, iki n + 2 metų gegužės 15 d. priima sprendimą, kad Institucija įvykdė n finansinių metų biudžetą, apimantį pajamas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir kompetentingų institucijų.

Pasikonsultavusi su Komisija, Administracinė valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės negali nukrypti nuo 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje ( 15 ), nebent to reikėtų atsižvelgiant į konkrečius Institucijos veiklos poreikius ir tik gavus išankstinį Komisijos pritarimą.

1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla, Institucijai be apribojimų taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999.

2. Institucija prisijungia prie Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems Institucijos darbuotojams.

3. Sprendimuose dėl finansavimo, susitarimuose ir su jais susijusiose įgyvendinimo priemonėse aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF, prireikus, gali atlikti Institucijos skirtų lėšų gavėjų ir už tų lėšų skyrimą atsakingų darbuotojų patikrinimus vietoje.

Institucijai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV.

1. Institucijos darbuotojams, įskaitant jos vykdomąjį direktorių ir pirmininką, taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės šiems nuostatams ir sąlygoms taikyti.

2. Komisijai pritarus, Administracinė valdyba Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.

3. Darbuotojų atžvilgiu Institucija naudojasi įgaliojimais, kurie pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus suteikiami Paskyrimų tarnybai ir kurie pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas suteikiami įgaliojimus sudaryti tarnybos sutartis turinčiai institucijai.

4. Administracinė valdyba priima nuostatas, leidžiančias valstybėms narėms deleguoti į Instituciją nacionalinius ekspertus.

1. Nesutartinės atsakomybės atveju Institucija pagal valstybių narių teisei būdingus bendruosius principus atlygina žalą, kurią ji arba jos darbuotojai padarė eidami pareigas. Bet koks ginčas, kylantis dėl tokios žalos atlyginimo, priskiriamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

2. Institucijos darbuotojų asmeninę finansinę ir drausminę atsakomybę Institucijos atžvilgiu reglamentuoja Institucijos darbuotojams taikomos atitinkamos nuostatos.

1. Priežiūros tarybos ir Administracinės valdybos nariams, vykdomajam direktoriui ir Institucijos darbuotojams, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus ir visus kitus asmenis, pagal darbo sutartis atliekančius užduotis Institucijoje, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir atitinkamos Sąjungos teisės aktų nuostatos, net ir jiems nustojus eiti savo pareigas.

Vadovaujantis Pareigūnų tarnybos nuostatais tarnybą nutraukę darbuotojai toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.

Valstybės narės, Sąjungos institucijos ar įstaigos arba bet kurios kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Institucijos darbuotojams, šiems vykdant savo užduotis.

2. Nedarant poveikio atvejams, kuriems taikoma baudžiamoji teisė, jokia konfidenciali informacija, kurią 1 dalyje nurodyti asmenys gavo vykdydami savo užduotis, negali būti atskleista jokiam asmeniui ar institucijai, nebent tokia apibendrinta ar suvestine forma, kad nebūtų galima nustatyti konkrečių finansų įstaigų.

Be to, pareiga pagal 1 dalį ir šios dalies pirmą pastraipą nedraudžia Institucijai ir nacionalinėms priežiūros institucijoms naudoti informaciją 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų vykdymui užtikrinti ir ypač teisinėse procedūrose, susijusiose su sprendimų priėmimu.

3. 1 ir 2 dalių nuostatomis Institucijai nedraudžiama keistis informacija su nacionalinėmis priežiūros institucijomis pagal šį reglamentą ir kitus finansų įstaigoms taikomus Sąjungos teisės aktus.

Tai informacijai taikomos 1 ir 2 dalyse nurodytos profesinės paslapties saugojimo sąlygos. Institucija savo vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustato praktinę 1 ir 2 dalyse nurodytų konfidencialumo taisyklių įgyvendinimo tvarką.

4. Institucija taiko 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą 2001/844/EB/EAPB/Euratomas, iš dalies keičiantį jos darbo tvarkos taisykles ( 16 ).

Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Direktyvą 95/46/EB, ar Institucijos pareigoms, susijusioms su jos atliekamu asmens duomenų tvarkymu vykdant pareigas pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

2. Administracinė valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 31 d.

3. Dėl Institucijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį priimtų sprendimų gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, prieš tai atitinkamai apskundus sprendimą Apeliacinei tarybai, laikantis atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

1. Institucijai taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis Europos ekonominėje bendrijoje vartotinas kalbas ( 17 ).

2. Dėl Institucijos kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia Administracinė valdyba.

3. Institucijos veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

Reikiamos nuostatos dėl patalpų, suteiktinų Institucijai valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė, ir infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialios taisyklės, taikytinos toje valstybėje narėje vykdomajam direktoriui, Administracinės valdybos nariams, Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams, nustatoma Institucijos ir tos valstybės narės susitarime dėl būstinės, sudarytame gavus Administracinės valdybos pritarimą.

Ta valstybė narė sudaro geriausias įmanomas sąlygas, kad būtų užtikrintas tinkamas Institucijos veikimas, įskaitant daugiakalbį europinį mokyklinį lavinimą ir tinkamą transporto infrastruktūrą.

1. Institucijos veikloje gali dalyvauti trečiosios valstybės, kurios su Sąjunga yra sudariusios susitarimus, pagal kuriuos jos priėmė ir taiko Sąjungos teisę Institucijos kompetencijos srityje, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalyje.

2. Institucija gali bendradarbiauti su 1 dalyje nurodytomis valstybėmis, taikančiomis teisės aktus, kurie pripažinti lygiaverčiais 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose Institucijos kompetencijos srityse, kaip numatyta pagal SESV 216 straipsnį Sąjungos sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose.

3. Pagal atitinkamas 1 ir 2 dalyse nurodytų susitarimų nuostatas, įskaitant su finansiniais įnašais ir darbuotojais susijusias nuostatas, nustatoma 1 dalyje nurodytų valstybių dalyvavimo Institucijos veikloje tvarka, konkrečiai nustatant jų dalyvavimo pobūdį, apimtį ir procedūrinius aspektus. Tose nuostatose gali būti numatytas atstovavimas stebėtojo teisėmis Priežiūros taryboje, tačiau užtikrinama, kad tos valstybės nedalyvautų jokiose su atskiromis finansų įstaigomis susijusiose diskusijose, išskyrus atvejus, kai jos yra tiesiogiai suinteresuotos.

1. Įsigaliojus šiam reglamentui ir iki Institucijos įsteigimo EBPIK glaudžiai bendradarbiauja su Komisija, kad būtų pasirengta, jog EBPIK pakeis Institucija.

2. Įsteigus Instituciją, Komisija yra atsakinga už Institucijos administracinį įsteigimą ir pradinę administracinę veiklą, kol Institucija paskirs vykdomąjį direktorių.

Tuo tikslu Komisija gali laikinai paskirti vieną pareigūną vykdyti vykdomojo direktoriaus funkcijas, kol pareigas pradės eiti Priežiūros tarybos pagal 51 straipsnį paskirtas vykdomasis direktorius. Šis laikotarpis trunka tik tiek, kiek būtina paskirti Institucijos vykdomąjį direktorių.

Laikinai vykdomojo direktoriaus pareigas einantis asmuo, patvirtinus Administracinei valdybai, gali leisti atlikti visus mokėjimus, kurie yra padengti kreditoriniais įsiskolinimais Institucijos biudžete, ir, patvirtinus Institucijos etatų planą, gali sudaryti sutartis, įskaitant darbo sutartis.

3. 1 ir 2 dalių nuostatos nedaro poveikio Priežiūros tarybos ir Administracinės valdybos įgaliojimams.

4. Institucija laikoma EBPIK teisių perėmėja. Ne vėliau kaip Institucijos įsteigimo dieną visas EBPIK turtas ir visi įsipareigojimai bei visos neįvykdytos operacijos automatiškai perkeliamos Institucijai. EBPIK parengia ataskaitą, atspindinčią jo turto ir įsipareigojimų padėtį tokio perkėlimo dieną. EBPIK ir Komisija atlieka tos ataskaitos auditą ir ją patvirtina.

1. Nukrypstant nuo 68 straipsnio, visos EBPIK ar jo sekretoriato sudarytos darbo sutartys ir delegavimo susitarimai, galiojantys 2011 m. sausio 1 d., vykdomi iki jų galiojimo pabaigos. Tos sutartys ir susitarimai nepratęsiami.

2. Visiems pagal 1 dalyje nurodytas sutartis dirbantiems darbuotojams siūloma galimybė sudaryti laikinosios tarnybos sutartis pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą priskiriant įvairiems Institucijos etatų plane numatytiems lygiams.

Įsigaliojus šiam reglamentui, sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba surengia vidaus atrankos procedūrą, skirtą tik darbuotojams, sudariusiems tarnybos sutartis su EBPIK ar jo sekretoriatu, kad būtų patikrinti darbuotojų, kuriuos ketinama įdarbinti, gebėjimai, našumas ir sąžiningumas. Vidaus atrankos procedūros metu visapusiškai atsižvelgiama į įgūdžius ir patirtį, kuriuos asmuo įgijo vykdydamas savo užduotis prieš įdarbinimą.

3. Atsižvelgiant į atliktinų funkcijų rūšį ir lygį, atrinktiems kandidatams pasiūloma sudaryti laikinosios tarnybos sutartis laikotarpiui, kurio trukmė atitiktų bent pagal ankstesnę sutartį likusį laikotarpį.

4. Atitinkama nacionalinė teisė, taikoma darbo sutartims, ir kiti atitinkami teisės aktai ir toliau taikomi darbuotojams, kurie turi anksčiau sudarytas sutartis ir nusprendžia neteikti savo kandidatūros dėl laikinosios tarnybos sutarties arba kuriems nepasiūloma sudaryti laikinosios tarnybos sutarties pagal 2 dalį.

Valstybės narės priima visas nuostatas, kurių reikia veiksmingam šio reglamento taikymui užtikrinti.

Šiuo reglamentu iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB, išbraukiant EBPIK iš to sprendimo priedo B dalyje pateikto paramos gavėjų sąrašo.

Komisijos sprendimas 2009/78/EB, kuriuo įsteigiamas EBPIK, panaikinamas nuo 2011 m. sausio 1 d.

1. Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 2 d., o vėliau kas treji metai Komisija skelbia bendrąją ataskaitą apie patirtį, įgytą veikiant Institucijai ir taikant šiame reglamente nustatytas procedūras. Toje ataskaitoje, inter alia, įvertinama:

i) kompetentingų institucijų veiklos nepriklausomumo konvergencija ir standartų konvergencija, prilygstanti konvergencijai įmonių valdymo srityje;

c) pažanga siekiant konvergencijos krizių prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse, įskaitant Sąjungos finansavimo mechanizmus;

a) tikslinga bankininkystės, draudimo, profesinių pensijų, vertybinių popierių ir finansų rinkų priežiūrą toliau vykdyti atskirai;

b) tikslinga vykdyti rizikos ribojimo priežiūrą ir komercinės veiklos priežiūrą atskirai, ar ją turėtų vykdyti ta pati priežiūros institucija;

c) tikslinga supaprastinti ir sustiprinti EFPIS struktūrą siekiant padidinti EPI tarpusavio ir makrolygio bei mikrolygio tarpusavio darną;

h) tikslinga išsaugoti Institucijos būstinę, ir ar reikėtų EPI būstines perkelti į vieną vietą, siekiant pagerinti jų veiklos koordinavimą.

3. Apsvarsčiusi visos Europos įstaigų ar infrastruktūros tiesioginės priežiūros klausimą ir atsižvelgdama į pokyčius rinkoje, vidaus rinkos stabilumą ir visos Sąjungos sanglaudą, Komisija rengia metinę ataskaitą dėl tinkamumo pavesti Institucijai papildomas priežiūros pareigas šioje srityje.

4. Ataskaita ir, prireikus, visi prie jos pridedami pasiūlymai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.

Nuo tos dienos, kai nedalyvaujančių valstybių narių skaičius pasiekia keturis, Komisija, atsižvelgdama į visą patirtį, įgytą taikant šį reglamentą, peržiūri 41 ir 44 straipsniuose apibrėžtos balsavimo tvarkos veikimą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai.

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d., išskyrus 76 straipsnį ir 77 straipsnio 1 ir 2 dalis, kurios taikomos nuo reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

( 1 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

( 2 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

( 3 ) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

( 4 ) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).

( 5 ) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB, 2013/36/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

( 6 ) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

( 7 ) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

( 10 ) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

( 11 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

( 12 ) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1)

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1022/2013 2013 m. spalio 22 d.	L 287	5	29.10.2013
►M2	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/17/ES Tekstas svarbus EEE 2014 m. vasario 4 d.	L 60	34	28.2.2014
►M3	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/59/ES Tekstas svarbus EEE 2014 m. gegužės 15 d.	L 173	190	12.6.2014
►M4	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 806/2014 2014 m. liepos 15 d.	L 225	1	30.7.2014
►M5	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2015/2366 Tekstas svarbus EEE 2015 m. lapkričio 25 d.	L 337	35	23.12.2015
►M6	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1717 2018 m. lapkričio 14 d.	L 291	1	16.11.2018