Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, III antraštinėje dalyje numatytos bendrosios išmokos schemos taikymo taisyklės

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 73/2009, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ( 1 ), ypač į jo 36 straipsnį, 39 straipsnio 2 dalį, 41 straipsnio 4 dalį, 43 straipsnio 3 dalį, 57 straipsnio 2 dalį, 68 straipsnio 7 dalį, 69 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a punktą ir 7 dalies ketvirtą pastraipą, 71 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą ir 10 dalį, 142 straipsnio c, d, f, g, h ir q punktus, 147 ir 148 straipsnius,

kadangi:

(1)

2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 795/2004, nustatantis išsamias bendrosios išmokos schemos, pateiktos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles ( 2 ), iš esmės pakeistas. Po to priimtas 2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 639/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatų dėl specialiosios paramos teikimo įgyvendinimo taisyklės ( 3 ). Kadangi turi būti padaryti kiti Reglamento (EB) Nr. 795/2004 pakeitimai, siekiant aiškumo tikslinga reglamentus (EB) Nr. 795/2004 ir (EB) Nr. 639/2009 sujungti į vieną reglamentą, kuriame būtų pateiktos visos išsamios Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinės dalies įgyvendinimo taisyklės.

(2)	Dėl teisinio tikrumo ir aiškumo reikėtų nustatyti tam tikras apibrėžtis. Tikslinga valstybėms narėms leisti apibrėžti tinkamas trumpos rotacijos želdinių rūšis, atsižvelgiant į jų tinkamumą teritorijai klimato ir agronominiu požiūriu.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 28 straipsnyje numatyti būtiniausi privalomi reikalavimai, bet 28 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktas netaikytinas ūkininkams, kurie vis dar gauna tiesiogines išmokas pagal tam tikras susietąsias schemas, tačiau neturi jokio žemės ploto. Iš esmės to reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 10 skirsnyje nurodytos priemokos už avis ir ožkas arba to reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 11 skirsnyje nurodytos išmokos už galvijieną yra mokamos būtent pagal tokias susietąsias schemas. Tie ūkininkai yra tokioje pat padėtyje, kaip ir specialiąsias teises į išmokas turintys ūkininkai, todėl siekiant užtikrinti, kad tos schemos būtų taikomos kuo veiksmingiau, taikant to reglamento 28 straipsnio 1 dalį jie turėtų būti vertinami kaip specialiąsias teises į išmokas turintys ūkininkai.

(4)

Siekiant palengvinti teisių į išmokas vieneto vertės apskaičiavimą, reikėtų nustatyti aiškias taisykles, taikytinas skaičių apvalinimui, turimų teisių į išmokas dalijimui į dalis, jei su teise į išmoką deklaruojamas ar perduodamas sklypas yra tik hektaro dalies dydžio, ir teisių į išmokas ir jų dalių sujungimui.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaisiams ir daržovėms bendrosios išmokos schemą galima pradėti taikyti vėliau. Būtina numatyti atitinkamas taisykles, kurios leistų taikymą taip atidėti. Visų pirma, siekiant užtikrinti spartesnį įtraukimą į bendrosios išmokos schemą, tos nuostatos trečia pastraipa valstybėms narėms leidžiama peržiūrėti pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 ( 4 ) 68b straipsnį priimtą sprendimą. Tačiau atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 73/2009 38 straipsnį, kad to reglamento 51 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa įsigaliotų, būtina užtikrinti, kad atitinkami plotai atitiktų bendrosios išmokos schemos reikalavimus. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę peržiūrėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 51 straipsnio antrą pastraipą priimtą sprendimą.

(6)	Turėtų būti nustatytos specialios nacionalinio rezervo valdymo nuostatos.

(7)

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 41 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos teisių į išmokas skirstymo iš nacionalinio rezervo galimybės. Reikia nustatyti taip skiriamų teisių į išmokas skaičiaus ir vertės apskaičiavimo taisykles. Siekiant suteikti daugiau veikimo laisvės valstybėms narėms, kurios gali geriausiai įvertinti kiekvieno ūkininko, besikreipiančio dėl tokių priemonių taikymo, padėtį, didžiausias skiriamų teisių į išmokas skaičius neturėtų būti didesnis už deklaruotų hektarų skaičių, o išmokų vertė neturėtų viršyti valstybės narės pagal objektyvius kriterijus nustatytos sumos.

(8)

Tam tikromis aplinkybėmis baigiantis nuomai ūkininkai galėtų turėti daugiau teisių į išmokas nei žemės joms aktyvuoti, įskaitant tuos atvejus, kai pašarų plotas naudojamas bendrai. Todėl būtų tikslinga numatyti mechanizmą, kurį taikant būtų užtikrinta, kad parama ūkininkui galėtų būti teikiama ir toliau, tą paramą skiriant už likusius hektarus. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad tuo mechanizmu nebūtų piktnaudžiaujama, turėtų būti nustatytos naudojimosi juo sąlygos.

(9)

Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nacionalinis rezervas papildomas nepanaudotomis teisėmis į išmokas arba pasirinktinai sulaikant teisių į išmokas pardavimą arba pardavimus, atliktus iki tam tikros datos, kurią toliau vykdant atsiejimą nustato valstybės narės. Todėl būtina nustatyti datą, po kurios nepanaudotos teisės grąžinamos į nacionalinį rezervą.

(10)

Kai teisių į išmokas pardavimas sulaikomas, didžiausia sulaikomų sumų procentinė dalis ir taikymo kriterijai turėtų būti nustatyti ir diferencijuoti atsižvelgiant į perdavimo rūšį ir perduotinos teisės į išmokas rūšį. Tačiau toks sulaikymas neturėtų tapti pagrindu sudaryti didelių kliūčių ar drausti perduoti teises į išmokas. Tačiau kai mišrus modelis taikomas regionams, sulaikymas turėtų būti taikomas tik su pirminėmis nuorodomis susijusioms sumoms, o ne teisių į išmokas bazinei regioninei vertei.

(11)

Siekiant palengvinti nacionalinio rezervo administravimą, derėtų užtikrinti nacionalinio rezervo vadybą regioniniu lygmeniu, išskyrus atvejus, į kuriuos daroma nuoroda Reglamento (EB) Nr. 73/2009 41 straipsnio 2 dalyje arba, kai tinka, to reglamento 41 straipsnio 4 dalyje, jei valstybės narės yra įpareigotos paskirstyti teises į išmokas.

(12)

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad parama pagal bendrosios išmokos schemą ūkininkams gali būti suteikta paskirstant arba perduodant jiems teises į išmokas. Kad valdos juridinis statusas nebūtų keičiamas siekiant apeiti įprasto valdos su nustatytomis referencinėmis sumomis perdavimo taisykles, numatomam paveldėjimui arba paveldėjimui, sujungimui ir padalijimui turėtų būti taikomi atitinkami reikalavimai.

(13)

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 62 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrosios išmokos schemą įvedusios naujosios valstybės narės ūkininkas savo teises į išmokas gali perleisti be žemės tik po to, kai bent per vienerius kalendorinius metus jis panaudoja, kaip apibrėžta to reglamento 34 straipsnyje, ne mažiau kaip 80 % savo teisių į išmokas. Siekiant atsižvelgti į žemės perdavimą iki tol, kai pradedama taikyti bendrosios išmokos schema, galima laikyti, kad valdos ar jo dalies perdavimas kartu su būsimomis teisėmis į išmokas yra galiojantis teisių į išmokas perdavimas kartu su žeme, kaip apibrėžta to reglamento 43 straipsnyje, jei įvykdomos tam tikros sąlygos, visų pirma sąlyga, kad pardavėjas turėtų kreiptis dėl teisių į išmokas nustatymo, kadangi tame reglamente numatyta, kad tik referenciniu laikotarpiu tiesiogines išmokas gavusiems asmenims turėtų būti suteikta teisė dalyvauti bendrosios išmokos schemoje.

(14)

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 41 straipsnio 4 dalimi Komisijai leidžiama apibrėžti ypatingas aplinkybes, kurioms susidarius suteikiama teisė nustatyti referencines sumas tam tikriems ūkininkams, kurie dėl susidariusių aplinkybių referenciniu laikotarpiu negalėjo gauti tiesioginių išmokų ar jų dalies. Todėl būtų tikslinga išvardyti tas ypatingas aplinkybes ir numatyti taisykles, kad tas pats ūkininkas negalėtų pasinaudoti iš įvairių teisių į išmokas sukauptomis išmokomis, kartu Komisijai suteikiant galimybę į tą sąrašą prireikus įrašyti ir kitų atvejų. Be to, valstybėms narėms turėtų būti paliekama galimybė pačioms nustatyti paskirstytinas referencines sumas.

(15)	Jei pagal nacionalinius teisės aktus arba pagal nusistovėjusią tvarką valstybė narė į ilgalaikės nuomos apibrėžtį įtraukia ir penkerių metų nuomą, tikslinga tai valstybei narei leisti taikyti šį trumpesnį laikotarpį.

(16)

Kai ūkininkas išeina į pensiją arba miršta, o jo valda ar jos dalis perduodama šeimos nariui ar kitam paveldėtojui, kuris ketina šioje valdoje tęsti žemės ūkio veiklą, tikslinga užtikrinti sklandų valdos ar jos dalies perdavimą, neapribojant paveldėtojo teisės tęsti žemės ūkio veiklą, ypač jei perduodama žemė referenciniu laikotarpiu buvo išnuomota trečiajam asmeniui.

(17)

Ūkininkai, dėl kurių investicijų galbūt būtų padidėjusios tiesioginės išmokos, kurios jiems būtų buvę išmokėtos, jeigu nebūtų buvusi įvesta bendrosios išmokos schema arba jeigu atitinkamas sektorius nebūtų buvęs atsietas, iš teisių į išmokas paskirstymo taip pat turėtų gauti naudos. Kai ūkininkas jau turi teises į išmokas arba neturi hektarų, turėtų būti numatytos konkrečios teisių į išmokas apskaičiavimo taisyklės. Tomis pačiomis aplinkybėmis ūkininkai, kurie nusipirko arba išsinuomojo žemės arba dalyvavo nacionalinėse produkcijos, už kurią referenciniu laikotarpiu galėjo būti išmokėta tiesioginė išmoka pagal bendrosios išmokos schemą, pertvarkymo programose, teisių į išmokas negaus, jei žemę jie įsigijo arba tokiose programose dalyvavo siekdami vykdyti žemės ūkio veiklą, už kurią ateityje galėjo būti gauta tam tikrų tiesioginių išmokų. Todėl tikslinga numatyti teisių į išmokas paskirstymo tokiais atvejais taisykles.

(18)	Siekiant užtikrinti gerą schemos administravimą, tikslinga numatyti perdavimo taisykles ir leisti keisti teises į išmokas, visų pirma sujungti jų dalis.

(19)

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė narė gali nuspręsti, kad teisės į išmokas gali būti perduodamos ar kad jomis gali būti naudojamasi tik tame pačiame regione. Siekiant išvengti praktinių problemų, reikėtų numatyti dviejuose ar keliuose regionuose esančioms valdoms taikytinas konkrečias taisykles.

(20)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 39 straipsnį tam tikromis sąlygomis leidžiama auginti kanapes. Būtina nustatyti leidžiamų auginti veislių sąrašą ir tų veislių sertifikavimo tvarką.

(21)	Jei nustatomos specialiosios teisės į išmokas, reikėtų nustatyti konkrečias gyvulių vienetų apskaičiavimo taisykles, atsižvelgiant į jautienos, veršienos, avienos ir ožkienos sektoriuose taikomą konversijos lentelę.

(22)

Valstybei narei nusprendus pasinaudoti bendrosios išmokos schemos taikymo regionams galimybe, reikėtų nustatyti specialias nuostatas, kad būtų lengviau apskaičiuoti regioninę referencinę sumą dviejuose ar keliuose regionuose esančioms valdoms, taip pat siekiant užtikrinti, kad pirmaisiais schemos taikymo metais būtų paskirstoma visa regioninė suma. Kai kurios šio reglamento nuostatos, visų pirma susijusios su nacionalinio rezervo nustatymu, pradiniu teisių į išmokas paskirstymu ir teisių į išmokas perdavimu turėtų būti patikslintos, siekiant jas pritaikyti regioniniam modeliui.

(23)	Turėtų būti sukurta bendra sistema, taikytina tam tikromis aplinkybėmis, kurios susidaro toliau vykdant atsiejimą, priimamiems konkretiems sprendimams.

(24)	Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinės dalies 5 skyriuje numatyta ūkininkams teiktina specialioji parama. Reikėtų nustatyti išsamias to skyriaus įgyvendinimo taisykles.

(25)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 6 dalį reikalaujama, kad pagal tą straipsnį teikiama specialioji parama būtų derinama su kitomis Bendrijos paramos priemonėmis arba su priemonėmis, kurios finansuojamos valstybės pagalbos lėšomis. Kad schemos būtų administruojamos tvarkingai, panašios priemonės neturėtų būti finansuojamos du kartus – ir pagal specialiosios paramos, ir pagal kitas Bendrijos paramos schemas. Kadangi siūlomi įvairūs specialiosios paramos priemonių įgyvendinimo būdai, už suderinamumą turėtų būti atsakingos valstybės narės, kurios Reglamente (EB) Nr. 73/2009 nustatyta tvarka ir šiame reglamente išdėstytomis sąlygomis vadovautųsi savo sprendimais dėl specialiosios paramos priemonių įgyvendinimo.

(26)	Kadangi ūkininkai teisinių reikalavimų turėtų laikytis visada, specialioji parama už jų laikymąsi neturėtų būti skiriama.

(27)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį specialioji parama gali būti teikiama konkretiems ūkininkavimo metodams, kurie svarbūs aplinkos apsaugai ir gerinimui, paremti. Siekiant išsaugoti valstybėms narėms suteiktą teisę veikti savo nuožiūra ir kartu užtikrinti tinkamą priemonių administravimą, valstybės narės turėtų būti įpareigotos nustatyti konkrečius ūkininkavimo metodus, o tos priemonės ir toliau turėtų padėti siekti apčiuopiamos naudos aplinkai.

(28)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį specialioji parama gali būti teikiama, kad būtų pagerinta žemės ūkio produktų kokybė. Siekiant padėti valstybėms narėms, turėtų būti parengtas orientacinis sąlygų, kurių reikia laikytis, sąrašas.

(29)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį specialioji parama gali būti teikiama siekiant pagerinti prekybą žemės ūkio produktais, kuriems taikomas to reglamento 68 straipsnio 2 dalies c punktas, pagal kurį parama gali būti teikiama tik jei laikomasi 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse ( 5 ) 2–5 straipsniuose nustatytų kriterijų. Reikėtų numatyti, kad būtų tiksliai apibrėžtas reikalavimus atitinkančių priemonių turinys ir nustatytos taikytinos 2008 m. birželio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 501/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse taikymo taisyklės ( 6 ), nuostatos.

(30)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktį specialioji parama gali būti teikiama už sugriežtintų gyvūnų gerovės standartų taikymą. Norint užtikrinti, kad griežtesnių gyvūnų gerovės standartų būtų laikomasi, reikėtų numatyti, kad valstybės narės būtų įpareigotos nustatyti sistemą, padedančią vertinti pareiškėjų planus, kuriais siekiama spręsti įvairius gyvūnų gerovės klausimus.

(31)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktį specialioji parama gali būti teikiama papildomos agrarinės aplinkosaugos naudos teikiančiai žemės ūkio veiklai vykdyti. Pagal 68 straipsnio 2 dalies a punktą parama visų pirma gali būti teikiama, jei ją patvirtina Komisija. Todėl reikėtų numatyti, kad būtų nustatyta išsami sistema, kurios turėtų laikytis valstybės narės, nustatydamos tinkamumo gauti paramą kriterijus. Be to, reikėtų nustatyti pranešimų teikimo ir Komisijos atliekamo priemonės vertinimo ir patvirtinimo tvarką.

(32)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies b punktą specialioji parama gali būti teikiama siekiant išspręsti tam tikras problemas, su kuriomis susiduria ekonomiškai ar ekologiškai pažeidžiamose vietovėse tam tikruose sektoriuose veiklą vykdantys ūkininkai, arba paremti ūkininkus, kurie tuose pačiuose sektoriuose taiko ekonomiškai pažeidžiamus ūkininkavimo metodus. Siekiant išsaugoti valstybėms narėms suteiktą veiksmų laisvę ir kartu užtikrinti tinkamą priemonių administravimą, reikėtų numatyti, kad valstybės narės būtų įpareigotos apibrėžti vietoves ir (arba) ūkininkavimo metodus, kuriems gali būti teikiama parama, ir nustatyti atitinkamą paramos lygį. Siekiant išvengti rinkos iškraipymo, išmokos neturėtų priklausyti nuo rinkos kainų svyravimo arba būti lygiavertės išmokoms pagal kompensuojamųjų išmokų sistemą, pagal kurią valstybių narių ūkininkams mokama vidaus parama žemės ūkiui grindžiama tikslinės ir vidaus rinkos kainos skirtumu.

(33)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies c punktą specialioji parama gali būti teikiama vietovėse, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos, siekiant užtikrinti, kad žemė nebūtų apleista, ir (arba) išspręsti tam tikras problemas, kylančias tose vietovėse veiklą vykdantiems ūkininkams. Reikėtų suformuluoti nuostatas, visų pirma susijusias su kiekvienam reikalavimus atitinkančiam ūkininkui tenkančios referencinės sumos nustatymu, teisių į išmokas paskyrimu ir jų vertės padidėjimo apskaičiavimu, taip pat su valstybių narių vykdoma programų kontrole; siekiant nuoseklumo, šios nuostatos turėtų derėti su sumų iš nacionalinio rezervo paskirstymo nuostatomis.

(34)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies d punktą specialioji parama gali būti teikiama kaip pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokų įnašas. Siekiant užtikrinti tinkamą įnašų lygį ir kartu apsaugoti ūkininkų interesus, turėtų būti nustatyti minimalūs reikalavimai, kuriais remdamosi valstybės narės pagal nacionalinius teisės aktus nustato finansinio pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokų įnašo skyrimo taisykles.

(35)

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies e punkte pateikiama išsamios informacijos apie specialiosios paramos, kuria, mokant finansinius įnašus į savitarpio pagalbos fondus, siekiama ūkininkams kompensuoti tam tikrus ekonominius nuostolius dėl gyvūnų arba augalų ligų ir ekologinių nelaimių, teikimą. Siekiant užtikrinti tinkamą įnašų lygį ir kartu apsaugoti ūkininkų interesus, turėtų būti nustatyti minimalūs reikalavimai, kuriais remdamosi valstybės narės pagal nacionalinius teisės aktus nustato finansinio įnašo į savitarpio pagalbos fondus skyrimo taisykles.

(36)	Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 6 dalies a punkte nurodytas sumas turi apskaičiuoti Komisija remdamasi to straipsnio 7 dalimi. Todėl reikėtų numatyti, kad kiekvienai valstybei narei būtų nustatytos atitinkamos sumos ir sąlygos, kurias taikydama Komisija atliktų tų sumų peržiūrą.

(37)

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 46 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės regionus apibrėžia remdamosi objektyviais kriterijais, o to reglamento 47 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės gali pradėti bendrosios išmokos schemos regionavimą tinkamai pagrįstais atvejais ir remdamosi objektyviais kriterijais. Todėl tikslinga numatyti, kaip iki taikomų terminų turėtų būti pateikiami visi reikalingi duomenys ir informacija.

(38)

Pranešimų teikimo Komisijai datos turėtų būti nustatytos tiems atvejams, kai valstybė narė nusprendžia taikyti bet kurią iš galimybių, numatytų Reglamento (EB) Nr. 73/2009 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 38 straipsnyje, 41 straipsnio 2–5 dalyse, 45 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 46 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 47 straipsnio 1–4 dalyse, 49 straipsnyje, 51 straipsnio 1 dalyje, 67 straipsnio 1 dalyje, 68–72 straipsniuose ir 136 straipsnyje.

(39)	Siekiant įvertinti bendrosios išmokos schemos taikymą, tikslinga nustatyti Komisijos ir valstybių narių informacijos mainų išsamias taisykles ir terminus, taip pat pranešti Komisijai apie plotus, už kuriuos nacionaliniu (o tam tikrais atvejais – ir regioniniu) lygmeniu parama jau išmokėta.

(40)	Todėl reglamentai (EB) Nr. 795/2004 ir (EB) Nr. 639/2009 turėtų būti panaikinti.

(41)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

Šiuo reglamentu nustatomos išsamios Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinėje dalyje numatytos bendrosios išmokos schemos taikymo taisyklės.

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinėje dalyje ir šiame reglamente vartojamos šios apibrėžtys:

1. Jei paveldėjimas ar numatomas paveldėjimas turi įtakos mokėjimo išmokų paskirstymui, valdą ar jos dalį gavęs ūkininkas savo vardu kreipiasi dėl teisių į išmokas už gautą valdą ar jos dalį apskaičiavimo.

2. Atšaukiamo numatomo paveldėjimo atvejais paskirtasis paveldėtojas bendrosios išmokos schema iki išmokos paraiškos pagal bendrosios išmokos schemą pateikimo datos gali pasinaudoti tiktai vieną kartą.

Teisių perėmimas pagal nuomos sutartį arba paveldėjimo ar numatomo paveldėjimo būdu iš ūkininko, kuris yra fizinis asmuo ir kuris atitinkamu referenciniu laikotarpiu buvo valdos ar jos dalies, už kurią būtų suteiktos teisės į išmokas arba dėl kurios padidėtų teisių į išmokas vertė, nuomininkas, yra laikomas valdos paveldėjimu.

3. Kai 1 dalyje nurodytas ūkininkas jau turi teisę gauti teises į išmokas arba teisę į tai, kad būtų nustatyta didesnė jo teisių į išmokas vertė, referencinė suma nustatoma atitinkamai remiantis referencinių sumų, susijusių su jo pirmine valda ir paveldėtais ūkiniais vienetais, suma.

4. Šiame reglamente naudojamos nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos paveldėjimo ir numatomo paveldėjimo apibrėžtys.

Jeigu pasikeičia juridinis statusas ar pavadinimas, ūkininkas turi galimybę pasinaudoti bendrosios išmokos schema tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir ūkininkas, kuris iš pradžių valdė valdą, taikant tai pirminei valdai nustatytas teises į išmokas, o jeigu teisės į išmokas paskirstomos arba padidėja teisių į išmokas vertė – taikant su pirmine valda susijusiam teisių į išmokas paskirstymui nustatytas ribas.

Kai pasikeičia juridinio asmens juridinis statusas, kai fizinis asmuo pakeičia statusą ir tampa juridiniu asmeniu arba kai juridinis asmuo pakeičia statusą ir tampa fiziniu asmeniu, naująjį ūkį valdantis ūkininkas yra tas ūkininkas, kuris pirminę valdą valdė, iš jos turėjo naudos ir prisiėmė su ja susijusią finansinę riziką.

Jeigu susijungimas ar padalijimas turi įtakos teisių į išmokas paskirstymui arba jeigu dėl to padidėja teisių į išmokas vertė, naująją valdą ar valdas valdantis ūkininkas ar ūkininkai turi galimybę pasinaudoti bendrosios išmokos schema tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir pirminę valdą ar valdas valdantis ūkininkas ar ūkininkai.

Referencinė suma nustatoma remiantis ūkiniais vienetais, susijusiais su pirmine valda ar valdomis.

Taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 28 straipsnio 1 dalį ūkininkai, kurie gauna to reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 10 skirsnyje nurodytas priemokas už avis ir ožkas arba to reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 11 skirsnyje nurodytas priemokas už galvijieną ir kurie valdo mažiau nei valstybės narės nustatytą ribinį hektarų skaičių, yra vertinami taip pat, kaip ir ūkininkai, kurie turi to reglamento 44 straipsnio 1 dalyje nurodytas specialiąsias teises į išmokas.

1. Teisės į išmokas apskaičiuojamos tūkstantųjų tikslumu ir apvalinamos didinant arba mažinant iki šimtųjų. Jei gautas skaičius yra per vidurį, suma apvalinama didinant iki šimtųjų.

2. Jei sklypas, pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 43 straipsnį perduodamas kartu su teise į išmoką, yra hektaro dalies dydžio, ūkininkas gali perduoti tos teisės į išmokas dalį su žeme; tos teisės į išmokas dalies vertė apskaičiuojama pagal tos paties hektaro dalies sklypo dydį. Likusioji teisės į išmokas dalis, kurios vertė apskaičiuojama atitinkamai, ir toliau priklauso ūkininkui.

Nepažeidžiant to reglamento 43 straipsnio 2 dalies, jeigu ūkininkas perduoda teisės į išmokas dalį be žemės, abiejų dalių vertė apskaičiuojama proporcingai.

3. Valstybės narės gali pakeisti teises į išmokas sujungdamos ūkininko turimas tos pačios rūšies teisių į išmokas dalis. 1 dalis taikoma tokio susijungimo rezultatui.

1. Deklaruoti savo teises į išmokas ūkininkas gali tik kartą per metus ir ne vėliau kaip bendrosios paraiškos pateikimo dieną pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 ( 16 ) 11 straipsnį.

Tačiau jeigu ūkininkas pasinaudoja galimybe iš dalies pakeisti bendrąją paraišką pagal to reglamento 14 straipsnį, savo turimas teises į išmokas jis taip pat gali deklaruoti tą dieną, kai apie pakeitimus jis praneša kompetentingai institucijai, su sąlyga, kad tų pačių teisių į išmokas tais pačiais metais nedeklaruoja kitas ūkininkas.

Jeigu ūkininkui atitinkamas teises į išmokas perduoda kitas ūkininkas, kuris jau yra deklaravęs tas teises į išmokas, papildomas tų teisių į išmokas deklaravimas priimamas tik jeigu perdavėjas apie perdavimą jau yra informavęs kompetentingą instituciją pagal šio reglamento 12 straipsnį ir pašalina tas teises į išmokas iš savo bendrosios paraiškos iki Reglamento (EB) Nr. 1122/2009 14 straipsnyje nurodyto termino.

2. Kai ūkininkas, deklaravęs sklypus, atitinkančius visas jo turimas teises į išmokas pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 35 straipsnio 1 dalį, vis dar turi dalies hektaro dydžio sklypą, jis gali deklaruoti dar vieną visą teisę į išmokas, kuri suteikia teisę gauti išmoką, apskaičiuotą proporcingai sklypo dydžiui. Tačiau, taikant to reglamento 42 straipsnį, laikoma, kad teisė į išmoką visiškai išnaudota.

Taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalies a punktą, jei valdos žemės ūkio paskirties žemė yra naudojama ir ne žemės ūkio veiklai, laikoma, kad tas plotas daugiausia naudojamas žemės ūkio veiklai, jei žemės ūkio veiklos intensyvumas, pobūdis, trukmė ir pasirinktas laikas netrukdo vykdyti žemės ūkio veiklos.

Valstybės narės nustato pirmos pastraipos taikymo jų teritorijoje kriterijus.

Taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 39 straipsnį, teisės į išmokas už kanapių plotus nustatomos atsižvelgiant į tų metų, už kuriuos skiriama išmoka, kovo 15 d. pagal Tarybos direktyvos 2002/53/EB ( 17 ) 17 straipsnį paskelbtame Bendrajame žemės ūkio augalų rūšių veislių kataloge pateiktų veislių sėklos naudojimą. Vis dėlto plotai, kuriuose auginamos Finola veislės kanapės, paramos skyrimo reikalavimus atitinka tik Suomijoje, o plotai, kuriuose auginamos Tiborszállási veislės kanapės, paramos skyrimo reikalavimus atitinka tik Vengrijoje. Sėkla sertifikuojama vadovaujantis Tarybos direktyva 2002/57/EB ( 18 ).

1. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. valstybės narės, pasinaudojusios viena iš galimybių, numatytų Reglamento (EB) Nr. 73/2009 51 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, gali leisti antrines kultūras auginti reikalavimus atitinkančiuose plotuose ne daugiau kaip tris mėnesius, pradedant kiekvienų metų rugpjūčio 15 d. arba II priede atitinkamai valstybei narei ir regionui nurodytą datą.

2. Jeigu valstybė narė pasinaudojo viena iš galimybių, numatytų Reglamento (EB) Nr. 73/2009 51 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, prireikus per dvi savaites nuo šio reglamento įsigaliojimo ji gali peržiūrėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 51 straipsnio antrą pastraipą priimtą sprendimą.

2. Perdavėjas per valstybės narės nustatytą laikotarpį apie perdavimą informuoja valstybės narės, kurioje atliekamas perdavimas, kompetentingą instituciją.

3. Valstybė narė gali reikalauti, kad perdavėjas, atsižvelgdamas į paskutinį paraiškos dalyvauti bendrosios išmokos schemoje pateikimo terminą, apie perdavimą praneštų valstybės narės, kurioje atliekamas perdavimas, kompetentingai institucijai per tos valstybės narės nustatytą laikotarpį, bet ne anksčiau kaip prieš šešias savaites iki perdavimo. Perdavimas įvyksta kaip numatyta pranešime, nebent kompetentinga institucija prieštarautų perdavimui ir per tą laikotarpį apie savo prieštaravimą praneštų perdavėjui.

Kompetentinga institucija gali prieštarauti perdavimui tik jei perdavimas neatitinka Reglamento (EB) Nr. 73/2009 ar šio reglamento nuostatų.

4. Taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 62 straipsnio 3 dalį, ūkininko panaudotų teisių į išmokas, išskyrus su žeme parduotų teisių į išmokas, procentas apskaičiuojamas pagal pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais jam suteiktų teisių į išmokas skaičių; šios teisės turi būti panaudotos per vienerius kalendorinius metus.

1. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 50 straipsnio 1 dalies ir 62 straipsnio 1 dalies, kai valstybė narė pasinaudoja to reglamento 43 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatyta galimybe, regioną ji apibrėžia atitinkamu teritoriniu lygmeniu taikydama objektyvius kriterijus ir taip, kad visiems ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir kad būtų išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymo.

2. Valstybė narė 1 dalyje nurodytą regioną apibrėžia pirmaisiais to reglamento 43 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatytais tos galimybės taikymo metais, likus bent mėnesiui iki datos, kurią valstybė narė nustato pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 35 straipsnį.

Ūkininkas, kurio valda yra atitinkamame regione, negali perduoti arba už regiono ribų naudoti savo teisių į išmokas, kurios atitinka pirmaisiais Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 46 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatytos galimybės taikymo metais arba Reglamento (EB) Nr. 73/2009 43 straipsnio 1 dalyje numatytais tos galimybės taikymo metais jo deklaruotų skaičių hektarų.

Ūkininkas, kurio valdos dalis yra atitinkamame regione, negali perduoti ar už regiono ribų naudoti savo teisių į išmokas, kurios atitinka pirmaisiais tos galimybės taikymo metais jo deklaruotų hektarų skaičių.

3. Reglamento (EB) Nr. 73/2009 43 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytas teisių į išmokas perdavimo apribojimas netaikomas, kai teisės į išmokas paveldimos (arba kai toks paveldėjimas numatomas) be atitinkamo reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiaus.

Sutartinių gyvulių apskaičiavimas nustatant specialiąsias teises į išmokas

1. Taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 44 straipsnio 2 dalies a punktą, sutartiniais gyvuliais (SG) išreikšta referenciniu laikotarpiu vykdyta žemės ūkio veikla yra veikla, apskaičiuota pagal Reglamento (EB) Nr. 795/2004 30 straipsnį.

2. Taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 65 straipsnį ir apskaičiuojant žemės ūkio veiklą, vykdytą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 67 bei 68 straipsnius ir išreikštą sutartiniais gyvuliais, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 44 straipsnio 2 dalies c punkte, toliau pateikta konvertavimo lentelė taikoma vidutiniam gyvulių, už kuriuos atitinkamu referenciniu laikotarpiu numatyta skirti tiesioginę išmoką, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 67 ir 68 straipsniuose, skaičiui.

Taikant skerdimo priemoką, kai nėra galimybės gauti reikiamų duomenų apie gyvulių amžių, valstybė narė bulius, jaučius, karves ir telyčias į sutartinius gyvulius gali konvertuoti taikydama koeficientą 0,7, o veršelius – taikydama koeficientą 0,25.

Kai už tą patį gyvulį skirtos kelios priemokos, taikytinas koeficientas yra skirtingoms priemokoms taikomų koeficientų vidurkis.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytas sutartinių gyvulių skaičius apskaičiuojamas proporcingai teisėms į išmokas, su kuriomis susijusių hektarų ūkininkas neturi susietosios paramos schemos įtraukimo į bendrosios išmokos schemą arba bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo metais ir kurioms ūkininkas prašo skirti teises į išmokas, kurioms taikomos specialios sąlygos. Tai taikoma pradedant nuo mažiausios vertės teisių į išmokas.

Šis prašymas pateikiamas tik pirmaisiais susietosios paramos schemos įtraukimo į bendrosios išmokos schemą arba bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo metais. Valstybės narės nustato prašymo datą. Prašymas gali būti atnaujintas vėlesniais metais ir taikomas tam pačiam praėjusių metų specialiųjų teisių į išmokas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 44 straipsnyje, skaičiui arba, kai kurios nors iš tų teisių į išmokas perduodamos arba deklaruojamos su atitinkamu hektarų skaičiumi, – likusioms iš tų teisių į išmokas.

Tais atvejais sutartinių gyvulių skaičius perskaičiuojamas proporcingai likusioms teisėms į išmokas, kurioms ūkininkas prašo taikyti specialias sąlygas.

Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 44 straipsnio 3 dalies, joks su tomis teisėmis į išmokas susijęs prašymas atkurti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 44 straipsnyje nurodytas sąlygas negali būti pateiktas, kai tokios teisės į išmokas deklaruotos su atitinkamu hektarų skaičiumi arba jau perduotos.

4. Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimo vykdyti minimalią sutartiniais gyvuliais išreikštą žemės ūkio veiklą, valstybės narės naudoja 2 dalyje pateiktą konvertavimo lentelę ir gyvulių skaičių nustato pagal vieną iš šių metodų:

5. Laikoma, kad minimalios žemės ūkio veiklos reikalavimų laikomasi, kai sutartinių gyvulių skaičius per tam tikrą laikotarpį arba tam tikromis valstybių narių nustatytomis datomis pasiekia 50 %. Atsižvelgiama į visus per atitinkamus kalendorinius metus parduotus arba paskerstus gyvulius.

6. Valstybės narės imasi priemonių, kurios būtinos siekiant taikyti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 30 straipsnį, jeigu gamintojai tam tikrą metų dalį nustato neįprastai didelį sutartinių gyvulių skaičių ir taip dirbtinai sukuria būtinas minimalios žemės ūkio veiklos sąlygas.

1. Išskyrus force majeure ar išskirtines aplinkybes, laikoma, kad nepanaudotos teisės į išmokas grąžinamos į nacionalinį rezervą kitą dieną po tų kalendorinių metų, kuriais baigiasi Reglamento (EB) Nr. 73/2009 28 straipsnio 3 dalyje ir 42 straipsnyje nurodytas laikotarpis, paskutinės dienos, iki kurios galima atlikti pagal bendrosios išmokos schemą pateikiamos paraiškos pakeitimus.

Laikoma, kad teisė į išmokas nepanaudota, jei per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį pagal tą teisę į išmokas neskirta jokia išmoka. Laikoma, kad teisėms į išmokas, dėl kurių pateikta paraiška ir kurios susijusios su plotu, nustatytu pagal Reglamento (EB) Nr. 1122/2009 2 straipsnio 23 punktą, pasinaudota.

Kai taikant bendrosios išmokos schemą nustatytas plotas yra mažesnis nei deklaruotas plotas, siekiant nustatyti, kurios teisės į išmokas turėtų būti grąžintos į nacionalinį rezervą pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 42 straipsnį, taikomos tokios nuostatos:

2. Ūkininkai gali savanoriškai atsisakyti teisių į išmokas ir grąžinti jas į nacionalinį rezervą.

1. Kai valstybė narė pasinaudoja Reglamento (EB) Nr. 73/2009 43 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe, ji gali nuspręsti į nacionalinį rezervą grąžinti:

Joks sulaikymas netaikomas, kai teisės į išmokas parduodamos su žeme ar be jos ūkininkui, kuris pradeda savo žemės ūkio veiklą, ir kai teisės į išmokas paveldimos arba jų paveldėjimas numatomas.

2. Nustatydama 1 dalyje nurodytą procentą valstybė narė pagal objektyvius kriterijus ir taip, kad visiems ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir kad būtų išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymo, bet kuriuo iš 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų atvejų gali nustatyti skirtingą procentą.

3. Jeigu valstybė narė, pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 59 straipsnio 1 dalį regionavusi bendrosios išmokos schemą arba pasinaudojusi Reglamento (EB) Nr. 73/2009 48 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, nusprendžia pasinaudoti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 43 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas sumažinimo procentas taikomas iš teisių į išmokas atskaičiavus franšizę, lygią regioninei vieneto vertei, apskaičiuotai pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 59 straipsnio 2 ar 3 dalį arba pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 46 straipsnio 2 ir 3 dalį.

1. Kai valstybė narė pasinaudoja Reglamento (EB) Nr. 73/2009 41 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytomis galimybėmis, ūkininkai šiame skirsnyje numatytomis sąlygomis ir pagal atitinkamos valstybės narės nustatytus objektyvius kriterijus gali gauti teisių į išmokas iš nacionalinio rezervo.

2. Kai ūkininkas, kuris neturi nė vienos teisės į išmokas, pateikia paraišką gauti teisių į išmokas iš nacionalinio rezervo, jis gali gauti ne daugiau teisių į išmokas, nei jis tuo metu valdo (turi pagal nuosavybės teisę arba nuomojasi) hektarų.

3. Kai ūkininkas, kuris turi teisių į išmokas, pateikia paraišką gauti teisių į išmokas iš nacionalinio rezervo, jis gali gauti ne daugiau teisių į išmokas, nei jis valdo hektarų, už kuriuos jis neturi teisių į išmokas.

4. Kiekvienos teisės į išmokas, gautos pagal 2 ar 3 dalį, išskyrus 3 dalies antrą pastraipą, vertė apskaičiuojama referencinę sumą, valstybės narės nustatytą pagal objektyvius kriterijus ir taip, kad visiems ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir kad būtų išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymo, padalijant iš skirtinų teisių į išmokas skaičiaus.

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 41 straipsnio 3 dalies taikymas, kai hektarų yra mažiau nei teisių į išmokas

1. Kai valstybė narė pasinaudoja Reglamento (EB) Nr. 73/2009 41 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe, gavusi prašymą pagal šį straipsnį ji gali skirti teisių į išmokas atitinkamuose plotuose veikiantiems ūkininkams, kurie deklaruoja mažiau hektarų, nei pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 43 ir 59 straipsnius jiems buvo skirta teisių į išmokas.

Tokiu atveju ūkininkas į nacionalinį rezervą grąžina visas teises į išmokas, kurias jis turi arba kurios jam turėjo būti skirtos, išskyrus teises į išmokas, kurioms taikomos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 44 straipsnyje nurodytos sąlygos.

Šiame straipsnyje teisės į išmokas reiškia tik tas teises į išmokas, kurias valstybė narė paskiria pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais, įskaitant bet kuriuos susietosios paramos integravimo metus.

2. Iš nacionalinio rezervo paskirtų teisių į išmokas skaičius lygus hektarų, kuriuos ūkininkas deklaruoja prašymo pateikimo metais, skaičiui.

3. Iš nacionalinio rezervo paskirtų teisių į išmokas vieneto vertė apskaičiuojama ūkininko referencinę sumą padalijant iš jo deklaruotų hektarų skaičiaus.

4. 1, 2 ir 3 dalys netaikomos ūkininkui, kuris deklaruoja mažiau kaip 50 % visų hektarų, jo valdytų (nuomotų ar turėtų pagal nuosavybės teisę) referenciniu laikotarpiu, skaičiaus.

5. Taikant 1, 2 ir 3 dalis, hektarai, kurie perduodami juos parduodant ar išnuomojant ir nepakeičiami atitinkamų hektarų skaičiumi, įtraukiami į ūkininko deklaruojamų hektarų skaičių.

6. Atitinkamas ūkininkas deklaruoja visus hektarus, kuriuos jis valdo pateikdamas prašymą.

1. Taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 41 straipsnio 4 dalį ypatingoje padėtyje atsidūrę ūkininkai yra ūkininkai, nurodyti šio reglamento 20–23 straipsniuose.

2. Kai ypatingoje padėtyje atsidūręs ūkininkas atitinka dviejų ar daugiau iš 20, 21 ir 22 straipsnių taikymo sąlygą, jis gauna tiek teisių į išmokas, kiek numatyta pagal 17 straipsnio 2 ir 3 dalį, o tokių teisių į išmokas vertė yra didžiausia vertė, kurią jis gali gauti atskirai taikydamas kiekvieną iš minėtų straipsnių, kurių sąlygas jis atitinka.

Kai ūkininkas pasinaudoja teisių į išmokas paskirstymu ►M1 pagal 17 straipsnį, ◄ bendras paskirstytinų teisių į išmokas skaičius neviršija pagal tą straipsnį nustatyto skaičiaus.

3. Kai 20 ir 22 straipsniuose nurodyta nuoma baigiasi po pirmųjų jos taikymo metų paskutinės dienos pateikti paraišką pagal bendrosios išmokos schemą, atitinkamas ūkininkas gali kreiptis dėl jo teisių į išmokas nustatymo po nuomos pabaigos iki valstybės narės nustatytos datos, tačiau ne vėliau nei paskutinę kitų metų datą, iki kurios galima pataisyti paramos paraišką.

4. Kai pagal nacionalinę teisę ar nusistovėjusią tvarką ilgalaikės nuomos apibrėžtis apima ir nuomą penkeriems metams, valstybės narės gali nuspręsti tai nuomai taikyti 20, 21 ir 22 straipsnius.

1. Kai ūkininkas nemokamai gauna ar simboline kaina perka arba išsinuomoja šešeriems ar daugiau metų arba paveldi ar numatoma, kad paveldės ūkininko, kuris pasitraukė iš žemės ūkio veiklos arba mirė prieš paraiškos pagal bendrąją išmokos schemą pateikimo pirmaisiais taikymo metais datą, valdą ar jos dalį, kuri referenciniu laikotarpiu buvo išnuomota trečiajam asmeniui, jis gali gauti teises į išmokas, kurios apskaičiuojamos pagal objektyvius kriterijus ir taip, kad visiems ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir kad būtų išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymo, valstybės narės nustatytą referencinę sumą padalijant iš hektarų skaičiaus, kuris yra ne didesnis nei jo gautos valdos ar jos dalies hektarų skaičius.

2. 1 dalyje nurodyti ūkininkai yra asmenys, kurie gali gauti 1 dalyje nurodytą valdą ar jos dalį paveldėjimo ar numatomo paveldėjimo būdu.

1. Taikydamos objektyvius kriterijus ir siekdamos visiems ūkininkams užtikrinti vienodas sąlygas ir išvengti rinkos ir konkurencijos iškraipymo, valstybės narės gali padidinti teisių į išmokas vertę arba jas skirti ūkininkams, investavusiems į sektorių, kuris integruojamas į bendrosios išmokos schemą pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinės dalies 4 skyrių.

Nustatydamos pirmoje pastraipoje nurodytus kriterijus valstybės narės atsižvelgia į referencinį laikotarpį ir (arba) kitus kriterijus, taikomus atitinkamo sektoriaus integracijai.

2. 1 dalis taikoma mutatis mutandis, jeigu vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymas nutraukiamas pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 122 straipsnį.

1. Nuo atitinkamo bendrosios išmokos schemos taikymo pradžiai nustatyto referencinio laikotarpio pabaigos iki 2004 m. gegužės 15 d. (kai bendrosios išmokos schemos pradedama taikyti iki 2009 m. pradžios) arba prieš 2009 m. sausio 31 d., jeigu taikomas Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinės dalies 3 skyrius, ūkininkas, šešeriems ar daugiau metų išsinuomojęs ūkį (ar jo dalį), kurio nuomos sąlygų keisti negalima, gali gauti teises į išmokas, kurios apskaičiuojamos referencinę sumą, valstybės narės nustatytą pagal objektyvius kriterijus ir taip, kad visiems ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymo, padalijant iš hektarų skaičiaus, kuris yra ne didesnis negu jo nuomojamų hektarų skaičius.

Nustatydamos pirmoje pastraipoje nurodytus kriterijus, valstybės narės visų pirma atsižvelgia į atvejus, kai ūkininkai nevaldo jokių kitų hektarų, išskyrus išsinuomotus hektarus.

2. 1 dalis taikoma ūkininkui, kuris (kai bendrosios išmokos schema pradedama taikyti iki 2009 m. pradžios) jos įvedimui nustatytu laikotarpiu, prieš 2004 m. gegužės 15 d. arba, Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinės dalies 3 skyriaus taikymo atveju, – prieš 2009 m. sausio 31 d. įsigijo valdą (ar jos dalį), kurios žemė buvo išnuomota atitinkamu referenciniu laikotarpiu, o tas ūkininkas imasi žemės ūkio veiklos per vienerius metus arba ją plėtoja vienerius metus nuo nuomos pabaigos.

Taikant pirmą pastraipą, išnuomota žemė reiškia žemę, kuri perkant arba po to buvo išnuomota, o ta nuoma niekada nebuvo atnaujinta, nebent atnaujinti privaloma teisiškai.

Jeigu pagal galutinį teismo sprendimą arba pagal galutinį valstybės narės kompetentingos institucijos administracinį aktą ūkininkas turėtų teisę gauti teises į išmokas arba į tai, kad būtų padidinta jau jo turimų teisių į išmokas vertė, ūkininkas gauna tiek ir tokios vertės teisių į išmokas, kaip nustatyta tokiame sprendime ar teisės akte valstybės narės nustatytą datą, tačiau ne vėliau nei paskutinę paraiškos pagal bendrosios išmokos schemą pateikimo datą po sprendimo ar teisės akto paskelbimo dienos, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 73/2009 34 ir (arba) 35 straipsnio taikymą.

1. Valstybės narės gali administruoti nacionalinį rezervą regioniniu lygmeniu.

Tokiu atveju valstybės narės visas nacionaliniu lygmeniu turimas sumas ar jų dalį perduoda į regioninį lygmenį pagal objektyvius nediskriminacinius kriterijus ir taip, kad visiems ūkininkams užtikrintų vienodas sąlygas ir kad būtų išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymo.

2. Kiekvienam regioniniam lygmeniui skirtos sumos gali būti vertinamos kaip paskirtinos tik atitinkamam regionui, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 73/2009 41 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus arba, valstybės narės nuožiūra, taikant to reglamento 41 straipsnio 2 dalį.

1. Teisių į išmokas, paskirtų pagal ūkininko paraišką, vertė ir skaičius arba didesnė vertė gali būti nustatoma laikinai. Galutinė teisių į išmokas vertė ir skaičius nustatomi iki metų, einančių po pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų, arba vėliausiai susietosios paramos integravimo metų balandžio 1 d. po to, kai atlikti atitinkami tikrinimai pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 20 straipsnį.

2. Po to, kai teisės į išmokas nustatomos galutinai, ūkininkai, remdamiesi laikinosiomis teisėmis į išmokas arba, jeigu valstybė narė pasinaudoja 26 ir 27 straipsniuose numatyta galimybe, teisėmis į išmokas, įgytomis pagal šiuose straipsniuose nurodytus atskirus sutarčių punktus, gali pateikti paraiškas pagal bendrosios išmokos schemą.

3. Pareiškėjas valstybei narei priimtinu būdu įrodo, kad teisių į išmokas paraiškos pateikimo datą jis buvo ūkininkas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 2 straipsnio a punkte.

4. Valstybė narė gali nuspręsti nustatyti mažiausią valdos dydį žemės ūkio paskirties žemėje, už kurią gali būti prašoma nustatyti teises į išmokas. Tačiau mažiausias dydis negali viršyti ribų, nustatytų pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 28 straipsnio 1 dalies b punktą.

Nustatant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 60 ar 65 straipsnyje nurodytas specialiąsias teises į išmokas, kaip numatyta to reglamento 28 straipsnio 1 dalyje, joks mažiausias dydis nenustatomas.

1. Kai pardavimo sutartyje, sudarytoje ar pakeistoje ne vėliau kaip pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų arba susietosios paramos integravimo metų teisių į išmokas skyrimo paraiškos pateikimo dieną, nurodoma, kad visa valda ar jos dalis visiškai ar iš dalies parduota kartu su teisėmis į išmokas ar padidėjusios vertės teisėmis į išmokas, paskirtinomis už hektarus ar už dalį perduotos valdos, valstybė narė pardavimo sutartį gali vertinti kaip teisių į išmokas perdavimą su žeme.

2. Pardavėjas kreipiasi dėl teisių į išmokas skyrimo ar padidinimo, prie paraiškos pridėdamas pardavimo sutarties kopiją ir nurodydamas ūkinius vienetus ir hektarų, su kuriais susijusias teises į išmokas jis ketina perduoti, skaičių.

3. Valstybė narė gali leisti pirkėjui su aiškiu pardavėjo įgaliojimu jo vardu kreiptis dėl teisių į išmokas skyrimo. Tokiu atveju valstybė narė patikrina, ar perdavimo dieną pardavėjas atitinka tinkamumo kriterijus, visų pirma 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąlygą. Pirkėjas kreipiasi dėl išmokos pagal bendrosios išmokos schemą, prie paraiškos pridėdamas pardavimo sutarties kopiją.

4. Valstybė narė gali reikalauti, kad pirkėjo ir pardavėjo paraiškos būtų pateiktos kartu arba kad antrojoje paraiškoje būtų nuoroda į pirmąją.

1. Punktas nuomos sutartyje, kuriame būtų numatyta perduoti ne daugiau teisių į išmokas nei išnuomota hektarų, gali būti vertinamas kaip teisių į išmokas nuoma su žeme, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 43 straipsnio 2 dalyje, tais atvejais, kai:

2. Nuomotojas kreipiasi dėl teisių į išmokas skyrimo ar padidinimo, prie paraiškos pridėdamas nuomos sutarties kopiją ir nurodydamas hektarų, su kuriais susijusias teises į išmokas jis ketina, skaičių.

3. Nuomininkas kreipiasi dėl išmokos pagal bendrosios išmokos schemą, prie paraiškos pridėdamas nuomos sutarties kopiją.

4. Valstybė narė gali reikalauti, kad nuomininko ir nuomotojo paraiškos būtų pateiktos kartu arba kad antrojoje paraiškoje būtų nuoroda į pirmąją.

Bendrosios išmokos schemos įgyvendinimas naujosiose valstybėse narėse, kurios taikė vienkartinės išmokos už plotus schemą

1. Išskyrus tai, kas šiame skyriuje numatyta kitaip, šis reglamentas taikomas naujosioms valstybėms narėms, taikiusioms vienkartinės išmokos už plotus schemą.

2. Bet kokia Visos šio reglamento nuorodos į Reglamento (EB) Nr. 73/2009 41 straipsnį laikomos nuorodomis į to reglamento 57 straipsnį.

3. Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 57 straipsnio 3 dalį naujoji valstybė narė gali nustatyti reprezentacinį laikotarpį, einantį prieš pirmuosius bendrosios išmokos schemos taikymo metus.

4. Visos šio reglamento nuorodos į referencinį laikotarpį laikomos nuorodomis į pirmuosius bendrosios išmokos schemos taikymo metus arba į referencinį laikotarpį, nustatytą pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 59 straipsnio 3 dalį.

1. Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 59 straipsnio 2 dalį ir nepažeisdamos jo 59 straipsnio 3 dalies, naujosios valstybės narės nustato minėtoje 2 dalyje nurodytų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių, teises į išmokas nustatydamos pagal pirmaisiais bendrosios išmokos taikymo metais deklaruotų hektarų skaičių.

2. Nukrypdamos nuo 1 dalies naujosios valstybės narės gali nustatyti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 59 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių, panaudodamos metais, ėjusiais prieš pirmuosius bendrosios išmokos schemos taikymo metus, deklaruotų hektarų skaičių.

Kai pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais ūkininkų deklaruotų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičius yra mažesnis už reikalavimus atitinkančių hektarų, nustatytų pagal pirmą pastraipą, skaičių, naujoji valstybė narė gali perskirti visas sumas, atitinkančias dar nedeklaruotus hektarus, ar jų dalį, kaip priedą prie kiekvienos teisės į išmokas, paskirtos pirmaisiais bendrosios išmokos taikymo metais. Priedas apskaičiuojamas atitinkamą sumą padalijant iš paskirtų teisių į išmokas skaičiaus.

3. Kai valstybė narė pasinaudoja Reglamento (EB) Nr. 73/2009 59 straipsnio 3 dalyje nurodyta galimybe, nuo kalendorinių metų, einančių prieš pirmuosius bendrosios išmokos schemos taikymo metus, ji gali pradėti nustatinėti reikalavimus atitinkančius ūkininkus, laikinai nustatyti toje dalyje nurodytų hektarų skaičių ir atlikti šio reglamento 25 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų išankstinį patikrinimą.

Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 61 straipsnio, teisių į išmokas vertė apskaičiuojama to reglamento 59 straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą padalijant iš viso pagal šią dalį skirtų teisių į išmokas skaičiaus.

4. Ūkininkas informuojamas apie laikinąsias teises į išmokas likus bent mėnesiui iki paraiškos pateikimo termino, nustatyto pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 56 straipsnio 1 dalį.

Apskaičiuojant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 44 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą žemės ūkio veiklą, išreikštą sutartiniais gyvuliais, ūkininko laikomų gyvulių skaičius valstybės narės nustatytu laikotarpiu perskaičiuojamas į sutartinius gyvulius taikant 14 straipsnio 2 dalyje numatytą konvertavimo lentelę. Tikrinant, kaip naujosiose valstybėse narės vykdoma minimali žemės ūkio veikla pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 44 straipsnio 2 dalies b punktą, taikomos 14 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys.

1. Kai vaisių ir daržovių sektorių integruojant į bendrosios išmokos schemą reikia nustatyti paramos dydį ir apibrėžti teises į išmokas, Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IX priedo A skirsnis taikomas atsižvelgiant į šio reglamento 31 straipsnis, o jeigu valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 59 straipsnyje numatyta galimybe – šio reglamento 32 straipsnį.

2. Atitinkamais atvejais Reglamento (EB) Nr. 73/2009 40 straipsnis taikomas visų teisių į išmokas, egzistavusių prieš paramos už vaisius ir daržoves integravimą, vertei ir paramos už vaisius ir daržoves referencinėms sumoms.

3. Taikant šį reglamentą pirmieji bendrosios išmokos schemos taikymo vaisių ir daržovių sektoriui metai yra metai, kuriais valstybė narė nustato sumas ir reikalavimus atitinkančius hektarus, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IX priedo A skirsnyje, atsižvelgiant į to skirsnio 2 punkto antroje pastraipoje nurodytą trejų metų pasirinktinį pereinamąjį laikotarpį.

1. Jeigu ūkininkas teisių į išmokas neturi arba turi tik specialiąsias teises į išmokas iki paskutinės dienos, iki kurios galima kreiptis dėl teisių į išmokas nustatymo, jam suteikiamos teisės į išmokas, apskaičiuotos už vaisius ir daržoves pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IX priedo A skirsnį.

Pirma pastraipa taip pat taikoma, kai ūkininkas išsinuomoja teises į išmokas tarp pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų ir vaisių ir daržovių sektoriaus integravimo metų.

2. Jeigu ūkininkui paskirtos teisės į išmokas arba jeigu jis jas nusipirko ar gavo iki paskutinės dienos, iki kurios galima kreiptis dėl teisių į išmokas nustatymo, jo turimų teisių į išmokas vertė ir skaičius perskaičiuojami taip:

Atliekant šioje dalyje nurodytą apskaičiavimą į specialiąsias teises į išmokas neatsižvelgiama.

3. Atliekant 2 dalyje nurodytą apskaičiavimą atsižvelgiama į teises į išmokas, išnuomotas prieš paraiškos pagal bendrąją išmokos schemą pateikimo datą. Tačiau atliekant šio straipsnio 2 dalyje nurodytą apskaičiavimą į teises į išmokas, išnuomotas taikant 27 straipsnyje nurodytą sutarties punktą, atsižvelgiama tik jei nuomos sąlygos gali būti pakoreguotos.

1. Kai valstybė narė pasinaudoja Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta galimybe, ūkininkas gauna tiek teisių į išmokas, kiek 2008 m. bendrojoje paraiškoje jis deklaravo naujų reikalavimus atitinkančių hektarų, kuriuose auginami vaisiai ir daržovės, maistinės bulvės ir daigynai.

Teisių į išmokas vertė apskaičiuojama remiantis objektyviais nediskriminaciniais kriterijais.

2. Nukrypdamos nuo 1 dalies pirmos pastraipos, valstybės narės vaisiams ir daržovėms, maistinėms bulvėms ir daigynams gali nustatyti papildomą teisių į išmokas skaičių vienam ūkininkui remdamosi objektyviais kriterijais pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IX priedo A skirsnį.

Perėjimas nuo paramos vyno sektoriui programų prie bendrosios išmokos schemos

1. Kai pereinant nuo paramos vyno sektoriui programų prie bendrosios išmokos schemos reikia nustatyti sumą ir teises į išmokas, Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IX priedo C skirsnis taikomas atsižvelgiant į šio reglamento 34 straipsnį, o jeigu valstybė narė pasinaudoja Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 59 ar 71f straipsnyje arba Reglamento (EB) Nr. 73/2009 47 ar 58 straipsnyje nurodyta galimybe – atsižvelgiant į šio reglamento 35 straipsnį.

2. Valstybės narės gali nuo 2009 m. sausio 1 d. imti nustatinėti reikalavimus atitinkančius ūkininkus, kad būtų galima skirti teises į išmokas, susijusias su perėjimu nuo paramos vyno sektoriui programų prie bendrosios išmokos schemos.

3. Taikant reglamento 18 straipsnį pirmieji bendrosios išmokos schemos taikymo vyno sektoriui metai yra metai, kuriais valstybė narė nustato sumas ir reikalavimus atitinkančius hektarus, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IX priedo C skirsnyje.

1. Jeigu iki paskutinės dienos, iki kurios galima kreiptis pagal šį reglamentą dėl teisių į išmokas nustatymo, ūkininkas teisių į išmokas neturi arba turi tik specialiąsias teises į išmokas, jam suteikiamos teisės į išmokas už vyną, apskaičiuotos pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IX priedo C skirsnį.

Pirma pastraipa taip pat taikoma, kai ūkininkas išsinuomoja teises į išmokas laikotarpiu tarp pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų ir perėjimo nuo paramos programų metų.

2. Jeigu ūkininkui paskirtos teisės į išmokas arba jeigu jis jas nusipirko ar gavo iki paskutinės pagal šį reglamentą nustatytos dienos, iki kurios galima kreiptis dėl teisių į išmokas nustatymo, jo turimų teisių į išmokas vertė ir skaičius perskaičiuojami taip:

Atliekant šioje dalyje nurodytą apskaičiavimą į specialiąsias teises į išmokas neatsižvelgiama.

3. Atliekant 2 dalyje nurodytą apskaičiavimą atsižvelgiama į teises į išmokas, išnuomotas prieš paraiškos pagal bendrąją išmokos schemą pateikimo datą, nustatytą pagal šį reglamentą.

1. Kai valstybė narė pasinaudoja Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 59 ar 71f straipsnyje arba Reglamento (EB) Nr. 73/2009 47 ar 58 straipsnyje nurodyta galimybe, ūkininkas gauna tiek teisių į išmokas, kiek 2008 m. bendrojoje paraiškoje jis deklaravo naujų reikalavimus atitinkančių vynuogynų hektarų.

Teisių į išmokas vertė apskaičiuojama remiantis objektyviais nediskriminaciniais kriterijais.

2. Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės gali nustatyti vienam ūkininkui tenkančių teisių į išmokas skaičių remdamosi objektyviais kriterijais pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IX priedo C skirsnį.

Kai taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IX priedo B skirsnį reikia nustatyti teisių į išmokas vertę, regioninį vidurkį valstybės narės nustato atitinkamu teritoriniu lygmeniu. Jis nustatomas valstybės narės nustatytą datą. Toks vidurkis gali būti peržiūrimas kasmet. Jis grindžiamas teisių į išmokas, ūkininkams skirtų atitinkamame regione, verte. Jis neskirstomas pagal gamybos sektorių.

1. Valstybės narės nustato atitikties specialiosios paramos priemonių reikalavimams kriterijus pagal Reglamente (EB) Nr. 73/2009 išdėstytą sistemą ir šioje antraštinėje dalyje išdėstytas sąlygas.

2. Valstybės narės įgyvendina šią antraštinę dalį, visų pirma 1 dalį, pagal objektyvius kriterijus ir taip, kad visiems ūkininkams užtikrintų vienodas sąlygas ir kad būtų išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymo.

Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad specialiosios paramos priemonės netrukdytų tinkamai taikyti priemones, įgyvendinamas pagal kitas Bendrijos paramos programas, ar iš valstybės pagalbos finansuojamas priemones.

2. Kai parama, teikiama pagal specialiosios paramos priemonę, gali būti suteikta ir pagal priemonę, įgyvendinamą pagal kitą Bendrijos paramos programą, arba pagal kitą specialiosios paramos priemonę, valstybės narės užtikrina, kad paramą konkrečiai veiklai ūkininkas galėtų gauti tik pagal vieną tokią priemonę.

1. Iš Specialiosios paramos priemonės nenaudojamos kompensuoti už privalomų įsipareigojimų laikymąsi, o konkrečiai – už teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų ir geros žemės ūkio ir aplinkos būklės standartų, išdėstytų atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 73/2009 II ir III prieduose, arba už kitų Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų reikalavimų laikymąsi.

3. Valstybės narės užtikrina, kad jų įgyvendinamas specialiosios paramos priemones būtų galima patikrinti ir kontroliuoti.

Valstybės narės apibrėžia ūkininkavimo metodus, kurie yra svarbūs aplinkos apsaugai ar gerinimui ir už kurių taikymą Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje numatyta papildoma metinė išmoka. Tokie ūkininkavimo metodai suteikia nemažos apčiuopiamos naudos aplinkai.

Papildoma metinė išmoka žemės ūkio produktų kokybei gerinti, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, gali padėti ūkininkams:

Jeigu specialiosios paramos priemonės suteikiamos taikant pirmos dalies b punktą, Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 ( 24 ) 22 straipsnio 2 dalis taikoma mutatis mutandis.

1. Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje numatytomis papildomomis metinėmis išmokomis, kuriomis siekiama gerinti prekybą žemės ūkio produktais, ūkininkai skatinami gerinti prekybą savo žemės ūkio produktais ir tuo tikslu užtikrinti, kad būtų geriau informuojama apie produktų kokybę ar savybes arba jų gamybos metodus ir (arba) kad jie būtų geriau reklamuojami.

2. Reglamento (EB) Nr. 501/2008 4, 5 ir 6 straipsniai ir I bei II priedai taikomi mutatis mutandis.

1. Nustatydamos specialiosios paramos teikimo reikalavimus ūkininkams, taikantiems sugriežtintus gyvūnų gerovės užtikrinimo standartus, valstybės narės prireikus atsižvelgia į:

2. Sugriežtinti gyvūnų gerovės standartai yra standartai, kurie neapsiriboja minimaliais reikalavimais, išdėstytais taikomuose Bendrijos ir nacionaliniuose teisės aktuose, visų pirma Reglamento (EB) Nr. 73/2009 II priedo C punkte nurodytuose teisės aktuose. Tos normos gali apimti Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 27 straipsnio 7 dalyje nurodytus atnaujintus standartus.

1. Nustatydamos specialiosios paramos teikimo reikalavimus ūkininkams, užsiimantiems Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktyje numatytos papildomos agrarinės aplinkosaugos naudos teikiančia žemės ūkio veikla, valstybės narės atsižvelgia į:

2. Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 27 straipsnio 2–6, 8, 9 ir 13 dalys, 48 ir 53 straipsniai taikomi mutatis mutandis specialiajai paramai ūkininkams, užsiimantiems papildomos agrarinės aplinkosaugos naudos teikiančia žemės ūkio veikla.

3. Komisija įvertina ūkininkams, užsiimantiems papildomos agrarinės aplinkosaugos naudos teikiančia žemės ūkio veikla, numatytas siūlomas specialiosios paramos priemones, apie kurias jai praneša valstybės narės laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 73/2009 ir šio reglamento reikalavimų.

Kai Komisija mano, kad siūlomos priemonės reikalavimus atitinka, ji priemones patvirtina pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį per keturis mėnesius nuo tada, kai gauna informaciją, pateikiamą pagal šio reglamento 50 straipsnio 3 dalį.

Kai Komisija mano, kad siūlomos priemonės reikalavimų neatitinka, ji reikalauja, kad valstybė narė atitinkamai peržiūrėtų siūlomas priemones ir apie jas praneštų Komisijai. Komisija priemones patvirtina, jei mano, kad peržiūrėtos tinkamai.

Pienininkystės, galvijienos, avienos ir ožkienos, taip pat ryžių sektorių ūkininkų konkrečios problemos

1. Kai Nustatydamos specialiosios paramos, skirtos konkrečioms ūkininkų problemoms ekonomiškai arba ekologiškai pažeidžiamų vietovių pienininkystės, galvijienos, avienos ir ožkienos, taip pat ryžių sektoriuose spręsti arba tuose pačiuose sektoriuose ekonomiškai pažeidžiamiems ūkininkavimo metodams pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies b punktą remti, teikimo reikalavimus, valstybės narės apibrėžia ekonomiškai ir (arba) ekologiškai pažeidžiamas vietovės ir (arba) ekonomiškai pažeidžiamus ūkininkavimo metodus, už kuriuos gali būti skiriama parama, visų pirma atsižvelgdamos į atitinkamas gamybos struktūras ir sąlygas.

2. Specialioji parama nesiejama su rinkos kainų svyravimu ir nėra lygiavertė kompensuojamųjų išmokų sistemai.

1. Reikalavimų atitikties sąlygose, taikytinose specialiosios paramos priemonėms vietovėse, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos, siekiant užtikrinti, kad žemė nebūtų apleista, ir (arba) spręsti konkrečias problemas, su kuriomis susiduria ūkininkai tose vietovėse, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies c punkte, visų pirma:

2. Kai nė vienos teisės į išmokas neturintis ūkininkas pateikia paraišką gauti 1 dalyje nurodytą paramą, jis gali gauti ne daugiau teisių į išmokas, nei jis tuo metu valdo (turi pagal nuosavybės teisę arba nuomojasi) hektarų.

Kai teisių į išmokas turintis ūkininkas pateikia paraišką gauti 1 dalyje nurodytą paramą, jis gali gauti ne daugiau teisių į išmokas, nei jis valdo hektarų be teisių į išmokas.

Kiekvienos ūkininko jau turimos teisės į išmokas vieneto vertė gali būti padidinta.

Kiekvienos pagal šią dalį, išskyrus jos trečią pastraipą, gautos teisės į išmokas vertė apskaičiuojama valstybės narės nustatytą individualią referencinę sumą padalijant iš antroje pastraipoje nustatyto teisių į išmokas skaičiaus.

3. Pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą už hektarą skiriamos sumos, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 131 straipsnio 2 dalyje, padidėjimas nustatomas ūkininko referencinę sumą padalijus iš reikalavimus atitinkančių hektarų, kuriuos jis deklaruoja išmokoms pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą gauti, skaičiaus.

4. Valstybės narės užtikrina, kad už vietovėse, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos, ūkininkams kylančias konkrečias problemas, kurioms spręsti teikiama specialioji parama, tuo pačiu tikslu nebūtų kompensuojama pagal jokią kitą tokios programos nuostatą.

1. Valstybės narės nustato sutarčių sąlygas, kurias tenkinant būtų galima gauti specialiąją paramą kaip pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies d punkte.

3. Sutartys netaikomos daugiau nei vienerių metų produkcijai. Kai sutarties laikotarpis apima dvejų kalendorinių metų dalis, valstybės narės užtikrina, kad pagal tą pačią sutartį kompensacija nebūtų skiriama du kartus.

4. Valstybės narės priima taisykles, taikytinas sunaikintai vidutinei metinei ūkininko produkcijai apskaičiuoti pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 70 straipsnio 2 dalį.

5. Ūkininkas kasmet valstybei narei nurodo savo draudimo poliso numerį ir pateikia sutarties kopiją ir įmoką patvirtinantį dokumentą.

Savitarpio pagalbos fondai gyvūnų ir augalų ligų, taip pat ekologinių nelaimių atveju

1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 71 straipsnio 9 dalį valstybių narių nustatytose taisyklėse, taikytinose savitarpio pagalbos fondams, kuriems gali būti skiriami finansiniai įnašai gyvūnų ir augalų ligų, taip pat ekologinių nelaimių atveju, kaip nurodyta to reglamento 68 straipsnio 1 dalies e punkte, visų pirma pateikiama:

2. Kai savitarpio pagalbos fondo mokėtinos finansinės kompensacijos šaltinis yra komercinė paskola, jos mažiausia ir didžiausia trukmė atitinkamai yra nuo vienerių iki penkerių metų.

3. Valstybės narės užtikrina, kad jų ūkininkų bendruomenės būtų informuotos apie:

1. Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 6 dalies a punkte nurodytos sumos pateikiamos šio reglamento III priede.

2. Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 7 dalies ketvirtą pastraipą nuo 2010 m. valstybės narės iki bet kurių metų rugpjūčio 1 d. gali reikalauti peržiūrėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sumas, kai suma, gauta taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje atitinkamiems finansiniams metams nurodytą apskaičiavimą, daugiau kaip 20 % skiriasi nuo sumos, nustatytos šio reglamento III priede.

Bet kuri Komisijos numatyta peržiūrėta suma taikoma nuo kalendorinių metų, einančių po prašymo pateikimo metų.

1. Kai valstybė narė pasinaudoja Reglamento (EB) Nr. 73/2009 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 38 straipsnyje, 41 straipsnio 2–5 dalyse, 45 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 46 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 47 straipsnio 1–4 dalyse, 48 ir 49 straipsniuose, 51 straipsnio 1 dalyje ir 67 straipsnyje, taip pat šio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje numatytomis galimybėmis, ji informuoja Komisiją apie priimtą sprendimą, apie pagrindą ir apie objektyvius kriterijus, kuriais remiantis sprendimas taikyti atitinkamą galimybę pasirinktas:

Kai valstybė narė priima naują sprendimą dėl pasinaudojimo galimybėmis, nurodytomis Reglamento (EB) Nr. 73/2009 41 straipsnio 2–5 dalyse, ji per dvi savaites nuo sprendimo priėmimo datos informuoja Komisiją apie priimtą sprendimą, apie pagrindą ir apie objektyvius kriterijus, kuriais remiantis sprendimas taikyti atitinkamą galimybę pasirinktas.

2. Jei naujoji valstybė narė, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 73/2009 122 straipsnio 3 dalimi, ketina nutraukti vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymą, ji ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš pirmuosius bendrosios išmokos schemos taikymo metus, rugpjūčio 1 d. Komisijai pateikia išsamią informaciją apie bendrosios išmokos schemos įgyvendinimą, įskaitant galimybes, numatytas to reglamento 55 straipsnio 3 dalyje, 57 straipsnio 3–6 dalyse, 59 straipsnio 3 dalyje ir 61 straipsnyje, ir objektyvius kriterijus, kuriais remiantis sprendimai priimti.

3. Valstybės narės informuoja Komisiją apie specialiosios paramos priemones, kurias jos ketina taikyti iki metų, einančių prieš pirmuosius tos priemonės taikymo metus, rugpjūčio 1 d.

Informacija pateikiama pagal IV priedo A dalį, išskyrus atvejus, kai taikomos specialiosios paramos priemonės, skirtos papildomos agrarinės aplinkosaugos naudos teikiančiai žemės ūkio veiklai remti; tokiu atveju informacija pateikiama pagal to priedo B dalį.

Valstybės narės, naudodamosi Komisijos joms pateikta forma, Komisijai elektroniniu būdu pateikia tokią informaciją:

Tačiau jie ir toliau taikomi paramos paraiškoms, susijusioms su priemokų laikotarpiais, kurie prasideda iki 2010 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d., išskyrus 11 straipsnio 2 dalį ir 50 straipsnio 1 dalies a punktą, kurie taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

49 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 6 dalies a punktą

Apie visas specialiosios paramos priemones, išskyrus žemės ūkio veiklos, kurios įgyvendinimas teikia papildomos agrarinės aplinkosaugos naudos, priemones, teiktina tokia informacija:

Apie visas specialiosios paramos priemones, susijusias su papildomos agrarinės aplinkosaugos naudos teikiančia žemės ūkio veikla, teiktina tokia informacija:

Informacija, įtrauktina į metinę ataskaitą apie savitarpio pagalbos fondus, kaip nurodyta 51 straipsnio 3 dalies d punkte

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 730/2010 2010 m. rugpjūčio 13 d.	L 214	1	14.8.2010
►M2	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 331/2011 2011 m. balandžio 6 d.	L 93	16	7.4.2011
►M3	KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1126/2011 2011 m. lapkričio 7 d.	L 289	24	8.11.2011

Vyresni nei 24 mėnesių galvijų patinai ir telyčios, karvės žindenės ir melžiamos karvės	1,0 SG
Galvijų patinai ir telyčios nuo šešių iki 24 mėnesių	0,6 SG
Jaunesni nei šešių mėnesių galvijų patinai ir patelės	0,2 SG
Avys	0,15 SG
Ožkos	0,15 SG

KN kodas	ir aprašymas
I. GRŪDINIAI
1001 10 00	Kietieji kviečiai
1001 90	Kiti kviečiai ir meslinas, išskyrus kietuosius kviečius
1002 00 00	Rugiai
1003 00	Miežiai
1004 00 00	Avižos
1005	Kukurūzai
1007 00	Grūdinis sorgas
1008	Grikiai, soros ir kanarėlių lesalas kiti grūdiniai
0709 90 60	Cukriniai kukurūzai
II. ALIEJINIAI AUGALAI
1201 00	Sojos pupelės
ex12 05 00	Rapsai
ex120600 10	Saulėgrąžų sėklos
III. BALTYMINGI AUGALAI
0713 10	Žirniai
0713 50	Pašarinės pupos
ex120929 50	Saldieji lubinai
IV. LINAI
ex12 04 00	Sėjamasis linas (Linum usitatissimum L.)
ex530110 00	Linai, žaliaviniai arba mirkyti, pluoštiniai (Linum usitatissimum L.)
V. KANAPĖS
ex530210 00	Kanapės, žaliavinės arba mirkytos, pluoštinės (Canabis sativa L.)

Valstybės narės ir regionai	Data
Ispanija: Kastilija-La Manča	birželio 1 d.
Ispanija: Aragonas, Astūrija, Balearų salos, Kantabrija, Kastilija ir Leonas, Katalonija, Galicija, Madridas, Mursija, Baskija, La Riocha, Valensija	liepos 1 d.
Ispanija: Andalūzija	rugsėjo 1 d.
Ispanija: Ekstremadūra	rugsėjo 15 d.
Ispanija: Navara	rugpjūčio 15 d.
Prancūzija: Akvitanija, Pietūs-Pirėnai ir Langedokas-Rusijonas	liepos 1 d.
Prancūzija: Elzasas, Overnė, Burgundija, Bretanė, Centras, Šampanė-Ardėnai, Korsika, Franš Kontė, Il de Fransas, Limuzenas, Lotaringija, Šiaurė-Pa de Kalė, Žemutinė Normandija, Aukštutinė Normandija, Luaros regionas (išskyrus Atlanto Luaros ir Vandėjos departamentus), Pikardija, Puatu-Šarantos, Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas, Rona-Alpės	liepos 15 d.
Prancūzija: Atlanto Luaros ir Vandėjos departamentai	spalio 15 d.
Austrija	birželio 30 d.

(mln. EUR)
Belgija	8,6
▼M3
Danija	23,25
▼B
Vokietija	42,6
Airija	23,9
Graikija	74,3
Ispanija	144,4
Prancūzija	97,4
Italija	144,9
Liuksemburgas	0,8
Malta	0,1
Nyderlandai	31,7
Austrija	11,9
Portugalija	21,7
▼M3
Suomija	6,19
Slovėnija	3,52
▼B
Švedija	13,9
Jungtinė Karalystė	42,8