2009L0156 — LT — 01.07.2013 — 001.001

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B	TARYBOS DIREKTYVA 2009/156/EB 2009 m. lapkričio 30 d. dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (kodifikuota redakcija) (Tekstas svarbus EEE) (OL L 192, 23.7.2010, p.1)

iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	TARYBOS DIREKTYVA 2013/20/ES 2013 m. gegužės 13 d.	L 158	234	10.6.2013

▼B

TARYBOS DIREKTYVA 2009/156/EB

2009 m. lapkričio 30 d.

dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą

(kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 1 ),

kadangi:

(1)	1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą ( 2 ) buvo keletą kartų iš esmės keičiama ( 3 ). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)	Arklinių šeimos gyvūnai, kaip gyvi gyvūnai, yra įtraukti į Sutarties I priede išvardytų produktų sąrašą.

(3)	Siekiant užtikrinti racionalią arklinių šeimos gyvūnų produkcijos plėtrą ir didinti sektoriaus produktyvumą, turėtų būti Bendrijos lygiu nustatytos taisyklės, reglamentuojančios arklinių šeimos gyvūnų judėjimą tarp valstybių narių.

(4)	Arklinių šeimos gyvūnų, ypač arklių, veisimas ir auginimas paprastai priskiriamas ūkininkavimo sektoriui. Tai yra dalies žemės ūkio darbuotojų pajamų šaltinis.

(5)	Siekiant skatinti prekybą arklinių šeimos gyvūnais Bendrijos viduje, reikėtų pašalinti valstybėse narėse nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų skirtumus.

(6)	Siekiant skatinti darnią Bendrijos vidaus prekybos plėtrą, turėtų būti laikomasi Bendrijos sistemos importui iš trečiųjų šalių reglamentuoti.

(7)	Taip pat reikėtų reglamentuoti registruotų arklinių šeimos gyvūnų su identifikavimo dokumentais judėjimo nacionalinėje teritorijoje sąlygas.

(8)	Tam, kad arklinių šeimos gyvūnus būtų galima parduoti, jie turėtų atitikti tam tikrus gyvūnų sveikatos reikalavimus, siekiant, kad neplistų infekcinės arba užkrečiamosios ligos. Nustatyta, jog itin naudinga numatyti galimybes taikyti ribojančias priemones tam tikruose regionuose.

(9)	Dėl tos pačios priežasties reikėtų nustatyti vežimo sąlygas įtraukiant 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ( 4 ) numatytas sąlygas gyvūnų gerovei.

(10)	Siekiant užtikrinti šių reikalavimų vykdymą, turėtų būti nustatyta, kad į paskirties vietą vežamiems arklinių šeimos gyvūnams oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi išduoti sveikatos sertifikatą.

(11)

Patikrinimų organizavimas ir pakartotiniai patikrinimai, kuriuos turi atlikti paskirties valstybė narė, ir apsaugos priemonės, kurios turi būti įgyvendintos, buvo nustatyti 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą ( 5 ).

(12)	Turėtų būti priimta nuostata dėl Komisijos patikrinimų galimumo. Tie patikrinimai turėtų būti atliekami bendradarbiaujant su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis.

(13)	Tam, kad būtų galima suformuluoti Bendrijos nuostatas dėl importo iš trečiųjų šalių, reikia sudaryti trečiųjų šalių ar trečiųjų šalių dalių, iš kurių arklinių šeimos gyvūnai gali būti importuojami, sąrašą.

(14)	Tos valstybės turėtų būti atrenkamos pagal bendrus kriterijus, pvz., gyvūnų sveikatos būklę, veterinarijos tarnybų struktūrą ir galias, galiojančius teisės aktus dėl sveikatos apsaugos.

(15)

Be to, neturėtų būti leidžiamas arklinių šeimos gyvūnų importas iš valstybių, kuriose yra nustatyta Bendrijos gyvūnams grėsmę keliančių infekcinių ar užkrečiamųjų gyvūnų ligų arba kuriose tokia infekcija likviduota visai neseniai. Šios sąlygos taikomos ir importui iš trečiųjų šalių, kuriose yra skiepijama nuo tokių ligų.

(16)

Bendras importo iš trečiųjų šalių sąlygas reikėtų papildyti specialiomis sąlygomis, nustatytomis atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos būklę kiekvienoje valstybėje. Šias sąlygas nulemiantys kriterijai yra techninio pobūdžio ir įvairūs, jiems apibrėžti reikalinga lanksti ir greita Bendrijos procedūra, pagal kurią Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja.

(17)

Bendros standartinės formos sertifikato pateikimas importuojant arklinių šeimos gyvūnus yra veiksmingas būdas patvirtinti, kad Bendrijos taisyklės taikomos. Tokiose taisyklėse gali būti specialių nuostatų, kurios gali skirtis, nelygu atitinkama trečioji šalis, ir kadangi į tai reikėtų atsižvelgti nustatant standartines sertifikatų formas.

(18)	Komisijos paskirti Komisijos ir valstybių narių veterinarijos ekspertai turėtų būti atsakingi už šios direktyvos reikalavimų laikymosi, ypač trečiosiose šalyse, tikrinimą.

(19)	Per patikrinimus, atliekamus importuojant, turėtų būti tikrinama arklinių šeimos gyvūnų kilmė ir sveikatos būklė.

(20)	Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 6 ).

(21)	Ši direktyva neturi poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais V priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Ši direktyva nustato gyvūnų sveikatos reikalavimus arklinių šeimos gyvūnų judėjimui tarp valstybių narių ir jų importui iš trečiųjų šalių.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje taikomos šios sąvokos:

a)	ūkis – tai žemės ūkio įmonė ar mokymo įstaiga, arklidės arba apskritai bet kokios kitos patalpos, kuriose arklinių šeimos gyvūnai paprastai laikomi ar auginami įvairiems tikslams;

b)	arklinių šeimos gyvūnai – tai laukiniai ar prijaukinti arklių (įskaitant zebrus) ar asilų rūšies gyvūnai arba sukryžmintų tų rūšių gyvūnų palikuonys;

registruoti arklinių šeimos gyvūnai –

tai 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/427/EEB dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą arklinių šeimos gyvūnais ( 7 ) nustatyta tvarka registruoti arklinių šeimos gyvūnai, kurių tapatybė nustatoma pagal identifikavimo dokumentą, kuri išdavė:

i) gyvūno kilmės valstybės veislininkystės institucija ar kita kompetentinga institucija, tvarkanti kilmės knygą ar tos gyvūnų veislės registrą arba

ii) tarptautinė asociacija ar organizacija, kuri tvarko reikalus, susijusius su varžybose ar lenktynėse dalyvaujančiais arkliais;

d)	skerstini arklinių šeimos gyvūnai – tai arklinių šeimos gyvūnai, kuriuos numatoma tiesiogiai arba tranzitu per patvirtintą paskirstymo centrą, nurodytą 7 straipsnyje, vežti į skerdyklą paskersti;

e)	veislei ir produkcijai skirti arklinių šeimos gyvūnai – tai c ir d punktuose nenurodyti arklinių šeimos gyvūnai;

afrikinės arklių ligos neapimtos valstybės narės ar trečiosios šalys – tai valstybės narės ar trečiosios šalys, kurių atitinkamoje teritorijoje per pastaruosius dvejus metus nenustatyta klinikinių, serologinių (neskiepytų arklinių šeimos gyvūnų) ar epidemiologinių afrikinės arklių ligos požymių ir kuriose per pastaruosius 12 mėnesių nebuvo skiepijama nuo šios ligos;

g)	ligos, apie kurias privaloma pranešti – tai I priede išvardytos ligos;

h)	oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas – tai valstybės narės ar trečiosios šalies kompetentingos centrinės institucijos paskirtas veterinarijos gydytojas;

i)	laikinas įvežimas – tai statusas, suteikiamas iš trečios šalies kilusiam registruotam arklinių šeimos gyvūnui, įvežtam į Bendrijos teritoriją trumpesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, kurį 21 straipsnio 2 dalies nurodyta tvarka nustato, atsižvelgiant į sveikatos būklę kilmės šalyje.

SKYRIUS

ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ JUDĖJIMO TARP VALSTYBIŲ NARIŲ TAISYKLĖS

3 straipsnis

Valstybės narės leidžia registruotų arklinių šeimos gyvūnų, judėjimą jų teritorijoje, arba juos siunčia į kitą valstybę narę tik tais atvejais, kai jie atitinka 4 ir 5 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Tačiau paskirties valstybių narių kompetentingos institucijos gali suteikti bendrą ar ribotą išimtį judėjimui arklinių šeimos gyvūnų:

— kuriais sporto ar rekreacijos tikslais jojama ar kurie yra vežami netoli Bendrijos vidaus sienų esančiais keliais,

— kurie dalyvauja įgaliotos vietinės institucijos organizuojamuose kultūros ar panašiuose renginiuose arba veikloje netoli Bendrijos vidaus sienų,

— kuriuos tik laikinai leista ganyti ar jais dirbti netoli Bendrijos vidaus sienų.

Šia galimybe pasinaudojančios valstybės narės informuoja Komisiją apie suteiktų išimčių turinį.

4 straipsnis

1. Per patikrinimą arklinių šeimos gyvūnai turi neturėti jokių klinikinių ligos požymių. Patikrinimas turi būti atliekamas ne anksčiau kaip likus 48 valandoms iki jų išvežimo ar pakrovimo. Tačiau registruotų arklinių šeimos gyvūnų patikrinimas nepažeidžiant 6 straipsnio taikomas tik Bendrijos vidaus prekyboje.

2. Nepažeidžiant 5 dalies reikalavimų dėl ligų, apie kurias privaloma pranešti, oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, atlikdamas patikrinimą, privalo įsitikinti, remdamasis visų pirma savininko ar augintojo teiginiais, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog likus 15 dienų iki patikrinimo arklinių šeimos gyvūnai turėjo kontaktą su arklinių šeimos gyvūnais, sergančiais infekcinėmis ar užkrečiamosiomis ligomis.

3. Nacionalinėje infekcinių ar užkrečiamųjų ligų likvidavimo programoje negalima numatyti arklinių šeimos gyvūnų skerdimo.

4. Arklinių šeimos gyvūnai turi būti identifikuojami taip:

a) registruoti arklinių šeimos gyvūnai identifikuojami pagal identifikavimo dokumentą, kaip nustatyta Direktyvoje 90/427/EEB, kuriame visų pirma turi būti patvirtinama, kad laikomasi šio straipsnio5 ir 6 dalių ir šios direktyvos 5 straipsnio reikalavimų.

Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi sustabdyti identifikavimo dokumento galiojimą laikotarpiui, kuriam taikomi šio straipsnio 5 dalyje arba šios direktyvos 5 straipsnyje numatyti draudimai. Paskerdus registruotą arklį identifikavimo dokumentas turi būti grąžinamas jį išdavusiai institucijai. Šio punkto įgyvendinimo tvarką patvirtina Komisija 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

b) veislei ir produkcijai skirti arklinių šeimos gyvūnai taikant metodą, nustatytą 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

5. Be reikalavimų, nustatytų 5 straipsnyje, arklinių šeimos gyvūnai negali būti kilę iš ūkio, kuriam buvo taikomas vienas iš šių draudimų:

a) jei visi ūkyje esantys tai ligai imlūs tos veislės gyvūnai nebuvo paskersti, kilmės ūkiui skirtas draudimas turi būti taikomas ne trumpiau kaip:

i) šešis mėnesius arklinių šeimos gyvūnams, įtariamiems užsikrėtus kergimo liga, skaičiuojant nuo paskutinio žinomo ar galimo kontakto su sergančiu gyvūnu dienos, tačiau eržilams šis draudimas taikomas iki gyvūno iškastravimo;

ii) šešis mėnesius įnosių ar arklių encefalomielito atvejais, skaičiuojant nuo šiomis ligomis sergančių arklinių šeimos gyvūnų paskerdimo dienos;

iii) infekcinės anemijos atveju, iki to dienos, kurią, paskerdus užkrėstus gyvūnus ir likusiems gyvūnams kas tris mėnesius atlikus du Coggins tyrimus, abiejų tyrimų rezultatai yra neigiami;

iv) šešis mėnesius nuo paskutinio registruoto atvejo, vezikulinio stomatito atveju;

v) vieną mėnesį nuo paskutinio užregistruoto pasiutligės atvejo;

vi) 15 dienų nuo paskutinio užregistruoto juodligės atvejo;

b) jei visi ligai imlūs veislės gyvūnai, buvę ūkyje, buvo paskersti, o patalpos dezinfekuotos, draudimas galioja 30 dienų, o juodligės atveju – 15 dienų, skaičiuojant nuo gyvūnų sunaikinimo ir patalpų dezinfekavimo dienos.

Hipodromų ir lenktynių takų atžvilgiu kompetentinga institucija gali nukrypti nuo šių draudimų ir apie visų suteiktų nukrypimų pobūdį ji praneša Komisijai.

Kai valstybė narė rengia ar yra parengusi savanorišką ar privalomą ligos, kuriai arklinių šeimos gyvūnai yra imlūs, kontrolės programą, ji gali pateikti tą programą Komisijai per šešis mėnesius: Belgija, Danija, Vokietija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija ir Jungtinė Karalystė – nuo 1990 m. liepos 4 d., Austrija, Suomija ir Švedija – nuo 1995 m. sausio 1 d., Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija – nuo 2004 m. gegužės 1 d., Bulgarija ir Rumunija – nuo 2007 m. sausio 1 d., Kroatija – nuo 2013 m. liepos 1 d., visų pirma nurodydama:

◄

a) ligos paplitimą jos teritorijoje;

b) programos motyvus, atsižvelgiant į ligos reikšmingumą bei programos ekonominę naudą;

c) geografinę teritoriją, kurioje bus įgyvendinama programa;

d) įmonėms taikyti numatomas statuso kategorijas, standartus, kurių turės būti laikomasi kiekvienai veislei, ir tyrimo procedūras;

e) programos monitoringo tvarką;

f) veiksmus, kurių bus imamasi, jei dėl tam tikrų priežasčių ūkis prarastų savo statusą;

g) priemones, kurių bus imamasi, jei pagal programos nuostatas atlikus tyrimus, bus gauti teigiami tyrimo rezultatai;

h) nediskriminacinis prekybos, vykdomos suinteresuotos valstybės narės teritorijoje, pobūdis, Bendrijos vidaus prekybos atžvilgiu.

Komisija išanalizuoja valstybių narių pateiktas programas. Kai galima, ji jas tvirtina 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Visos papildomos bendrosios ar specialiosios garantijos, kurių gali būti pareikalauta Bendrijos vidaus prekyboje, gali būti nustatytos ta pačia tvarka. Tokios garantijos neturi viršyti valstybės narės savo teritorijoje reikalaujamų garantijų.

21 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka valstybių narių pateiktos programos gali būti iš dalies keičiamos ar papildomos. Ta pačia tvarka gali būti tvirtinami jau patvirtintų programų arba garantijų, nustatytų pagal antrą pastraipą, pakeitimai arba papildymai.

5 straipsnis

1. Valstybė narė, kuri yra apimta afrikinės arklių ligos, gali išsiųsti arklinius iš savo teritorijos dalies, kuri laikoma apimta ligos pagal šio straipsnio 2 dalies apibrėžimą, tik 5 dalyje nurodytoms sąlygoms.

2. Valstybės narės teritorijos dalis laikoma apimta afrikinės arklių ligos, jei:

a) klinikiniai, serologiniai (nevakcinuotų gyvūnų) ir (arba) epidemiologiniai duomenys rodo, kad per pastaruosius dvejus metus buvo afrikinės arklių ligos atvejų,

b) per pastaruosius 12 mėnesių buvo skiepyta nuo afrikinės arklių ligos.

Teritorijos dalyje, kuri laikoma apimta afrikinės arklių ligos turėtų bent:

a) apsaugos zona, esanti ne mažesniu kaip 100 km spinduliu nuo infekcijos centro;

b) ne mažesnio kaip 50 km spindulio už apsaugos zonos ribų esanti priežiūros zona, kurioje per pastaruosius 12 mėnesių nebuvo skiepijama.

3. Afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimai ir kovos su ja priemonės, skirtos2 dalyje nurodytoms teritorijoms ir zonoms, ir atitinkamos leidžiančios nukrypti nuostatos yra nurodytos 1992 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 92/35/EEB, nustatančioje afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimus ir kovos su ja priemones ( 8 ).

4. Vakcinavimo metu visi apsaugos zonoje esantys paskiepyti arkliniai turi būti registruojami ir paženklinti kaip nurodyta Direktyvos 92/35/EEB 6 straipsnio 1 dalies d punkte.

Toks vakcinavimas aiškiai nurodomas identifikavimo dokumente ir (arba) sveikatos sertifikate.

5. Valstybė narė gali išsiųsti iš 2 dalies antroje pastraipoje minimos teritorijos tik tuos arklinių šeimos gyvūnus, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

a) jie turi būti išsiunčiami tik tam tikrais 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka nustatomais metų laikotarpiais, atsižvelgiant į ligos sukėlėjus pernešančių vabzdžių aktyvumą;

b) atliekant 4 straipsnio 1 dalyje numatytą patikrinimą turi būti nepastebėta jokių klinikinių afrikinės arklių ligos požymių;

c) turi būti du kartus atliktas afrikinės arklių ligos tyrimas IV priede aprašytu komplemento sujungimo metodu, darant 21–30 dienų pertrauką tarp tyrimų,; antrasis tyrimas atliekamas likus ne daugiau kaip 10 dienų iki išsiuntimo:

i) esant neigiamiems rezultatams, jei nebuvo skiepyta nuo afrikinės arklių ligos arba

ii) nenustačius antikūnų skaičiaus padidėjimo ir neskiepijus per paskutinius du mėnesius, jei buvo skiepyta nuo afrikinės arklių ligos.

Pagal 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką ir atsižvelgus į Europos maisto saugos tarnybos nuomonę, gali būti pripažinti kiti kontrolės vykdymo metodai;

d) prieš išsiuntimą jie turi būti ne mažiau kaip 40 dienų išbuvę karantino stotyje;

e) karantino laikotarpiu ir vežant iš karantino stoties į išsiuntimo vietą jie turi būti apsaugoti nuo ligos sukėlėjus pernešančių vabzdžių.

6 straipsnis

Valstybės narės, įgyvendinančios alternatyvią kontrolės sistemą, suteikiančią garantijas, lygiavertes numatytosioms 4 straipsnio 5 dalyje dėl arklinių šeimos gyvūnų judėjimo jų teritorijoje, gali viena kitai abipusiu pagrindu leisti nukrypti nuo4 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio nuostatų ir 8 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų.

Apie tai jos praneša Komisijai.

7 straipsnis

1. Arklinių šeimos gyvūnai iš kilmės ūkio į paskirties vietą turi būti vežami kuo skubiau tiesiogiai arba per patvirtintą paskirstymo centrą, kaip apibrėžta 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis ( 9 ) 2 straipsnio 2 dalies o punkte – „gyvūnų surinkimo centras“ – transporto priemonėmis ar konteineriais, kurie reguliariai, siunčiančiosios valstybės narės nustatytais laikotarpiais, yra valomi ir dezinfekuojami dezinfekavimo medžiagomis. Transporto priemonės turi būti suprojektuotos taip, kad arklinių šeimos gyvūnų mėšlas, kraikas ar pašaras vežant neiškristų iš transporto priemonės. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1/2005,vežama turi būti taip, kad gyvūnų sveikata ir gerovė būtų veiksmingai apsaugota.

2. Paskirties valstybė narė gali suteikti bendras ar ribotas leidžiančias nukrypti nuostatas nuo kai kurių 4 straipsnio 5 dalies reikalavimų, keliamų gyvūnui, paženklintam specialia žyma, rodančia, kad jį numatyta skersti, jei tokia leidžianti nukrypti nuostata nurodyta pagal sveikatos sertifikato III priedą.

Kai tokios leidžiančios nukrypti nuostatos suteikiamos, skerstini arklinių šeimos gyvūnai turi būti vežami tiesiai į paskirtą skerdyklą ir paskersti per penkias dienas nuo atvežimo į skerdyklą.

3. Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi užregistruoti skerdžiamo gyvūno identifikacijos numerį arba identifikavimo dokumento numerį ir, kompetentingai išsiuntimo vietos institucijai pareikalavus, – perduoti patvirtinimą, kad gyvūnas paskerstas.

8 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad:

a) registruoti arklinių šeimos gyvūnai iš savo ūkio yra vežami su 4 straipsnio 4 dalies a punkte numatytais identifikavimo dokumentais ir, jeigu jie skirti Bendrijos vidaus prekybai, – su II priede numatyta sveikatos pažyma;

b) arklinių šeimos gyvūnai, skirti veislei, produkcijai ir skerdimui, yra vežami su III priedo reikalavimus atitinkančiu sveikatos sertifikatu.

2. Sveikatos sertifikatas arba, jei yra registruotų arklinių šeimos gyvūnų sveikatos pažyma, nepažeidžiant 6 straipsnio, likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki jų pakrovimo arba kitais atvejais – ne anksčiau kaip paskutinę darbo dieną prieš pakrovimą, turi būti parengtas nors viena iš siunčiančiosios ir paskirties valstybės narės oficialių kalbų. Sveikatos pažymos arba sveikatos sertifikato galiojimo laikas turėtų būti 10 dienų. Sveikatos pažyma arba sveikatos sertifikatas turi būti vieno lapo.

3. Esant judėjimui tarp valstybių narių arklinių šeimos gyvūnai, išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus, gali turėti vieną sveikatos sertifikatą siuntai, o ne 1 dalies b punkte minimą atskirą sveikatos sertifikatą.

9 straipsnis

Taisyklės, pateiktos Direktyvoje 90/425/EEB yra visų pirma taikomos gyvūnų patikrinimams jų kilmės vietoje, patikrinimų organizavimui ir vėlesniems patikrinimams, kurie turi būti atliekami paskirties šalyje, ir apsaugos priemonėms, kurios turi būti įgyvendinamos.

10 straipsnis

Komisijos veterinarijos ekspertai tiek, kiek būtina užtikrinti šios direktyvos vienodą taikymą ir bendradarbiaudami su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, gali atlikti patikrinimus vietoje. Komisija informuoja valstybes nares apie tokių patikrinimų rezultatus.

Valstybės narės, kurių teritorijoje atliekamas patikrinimas, teikia ekspertams visą jų darbui atlikti reikalingą pagalbą.

Bendroji šio straipsnio taikymo tvarka tvirtinama 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

III

SKYRIUS

ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ IMPORTO IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ TAISYKLĖS

11 straipsnis

Į Bendriją importuoti arklinių šeimos gyvūnai turi atitikti 12–16 straipsniuose nustatytas sąlygas.

12 straipsnis

1. Importuoti į Bendriją arklinių šeimos gyvūnus leidžiama tiktai iš patvirtintų trečiųjų šalių, kurios įrašytos į sąrašą, sudaromą arba keičiamą, vadovaujantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos padėtį ir trečiosios šalies arklinių šeimos gyvūnams suteiktas garantijas, vadovaujantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, gali būti priimamas sprendimas dėl to, ar šios dalies pirmoje pastraipoje numatytas leidimas galioja visai trečiosios šalies teritorijai ar tiktai jos teritorijos daliai.

Tuo tikslu ir remiantis atitinkamais tarptautiniais standartais, atsižvelgiama į tai, kaip šalis tuos standartus, ypač regionavimo principą, taiko ir įgyvendina savo pačios teritorijoje ir sieja juos su sanitarijos reikalavimais, taikomais importui iš kitų trečiųjų šalių ir iš Bendrijos.

2. Rengiant ir keičiant 1 dalyje nurodytą sąrašą, visų pirma atsižvelgiama į:

a) arklinių šeimos gyvūnų, kitų naminių ir laukinių gyvūnų sveikatos būklę trečiojoje šalyje, ypatingą dėmesį skiriant egzotiškoms gyvūnų ligoms ir tam tikriems bendrosios sveikatos aspektams bei trečiosios šalies aplinkos apsaugos padėčiai, kuri gali kelti riziką Bendrijos sveikatos ir aplinkos apsaugos statusui;

b) trečiosios šalies teisės aktus, susijusius su gyvūnų sveikata ir gerove;

c) valstybinės veterinarijos tarnybos darbo organizavimą ir veterinarinius patikrinimus vykdančias tarnybas bei į jų darbą prižiūrinčių tarnybų galias, jų turimas priemones, įskaitant darbuotojus ir laboratorijos įrengimus, leidžiančius veiksmingai taikyti savo šalies įstatymus;

d) trečiosios šalies kompetentingos veterinarijos tarnybos duodamus patvirtinimus dėl atitikimo ar lygiavertiškumo atitinkamiems Bendrijoje galiojantiems gyvūnų sveikatos reikalavimams;

e) tai, ar trečioji šalis yra Pasaulio sveikatos organizacijos (TEB) narė ir į trečiosios šalies pateikiamos informacijos apie jos teritorijoje nustatytas gyvūnų infekcines ar užkrečiamas ligas, visų pirma TEB ir šios direktyvos I priede išvardytas ligas, reguliarumą ir informacijos pateikimo greitį;

f) trečiosios šalies garantijas tiesiogiai informuoti Komisiją ir valstybes nares:

i) per 24 valandas apie patvirtintus susirgimus bet kuriomis I priede išvardytomis arklinių šeimos gyvūnų ligomis ir bet kokius šių ligų vakcinacijos politikos pokyčius;

ii) per atitinkamą laikotarpį apie visus siūlomus su arklinių šeimos gyvūnais susijusių nacionalinių sveikatos taisyklių, ypač susijusių su importu, pakeitimus;

iii) reguliariais laiko tarpais apie jos teritorijoje esančių arklinių šeimos gyvūnų sveikatos būklę;

g) visą turimą ankstesnio gyvų arklinių šeimos gyvūnų importavimo iš trečiosios šalies patirtį ir atliktos importo kontrolės rezultatus;

h) trečiojoje šalyje Bendrijos atliktų patikrinimų ir (arba) audito rezultatus, visų pirma į kompetentingos institucijos įvertinimus arba, Komisijos pageidavimu, kompetentingos institucijos pateiktą ataskaitą apie atliktus patikrinimus;

i) trečiojoje šalyje galiojančias gyvūnų infekcinių ar užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės taisykles ir jų įgyvendinimą, įskaitant arklinių šeimos gyvūnų importavimo iš kitų trečiųjų šalių taisykles.

3. Komisija organizuoja atnaujintos 1 dalyje nurodytų sudarytų ar iš dalies pakeistų sąrašų redakcijos skelbimą visuomenei.

Sąrašai gali būti skelbiami kartu su kitais gyvūnų ir visuomenės sveikatos tikslais sudarytais sąrašais, į juos taip pat gali būti įtraukiami sveikatos sertifikatų pavyzdžiai.

4. Specialieji kiekvienos atskiros trečiosios šalies ar trečiųjų šalių grupės importą reglamentuojantys gyvūnų sveikatos reikalavimai, atsižvelgiant į trečiosios šalies ar šalių grupės arklinių šeimos gyvūnų sveikatos būklę, nustatomi vadovaujantis 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

5. Vadovaujantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti patvirtinamos išsamios 1–4 dalių taikymo taisyklės ir trečiųjų šalių ar trečiųjų šalių dalių įrašymo į 1 dalyje nurodytus sąrašus kriterijai.

13 straipsnis

1. Arklinių šeimos gyvūnai turi būti iš trečiųjų šalių, kurios:

a) nėra apimtos afrikinės arklių ligos;

b) dvejus metus nebuvo apimtos Venesuelos arklių encefalomielito (VEE);

c) šešis mėnesius nebuvo apimtos kergimo ir įnosių ligų.

2. 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti nuspręsta:

a) kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik trečiosios šalies teritorijos daliai.

Tuo atveju, kai reikalavimai dėl afrikinės arklių ligos taikomi tik tam tikriems regionams, turi būti laikomasi bent jau 5 straipsnio 2 ir 5 dalyse numatytų priemonių;

b) reikalauti papildomų garantijų nuo Bendrijos teritorijoje nebūdingų ligų.

14 straipsnis

Iki pakrovimo, kad būtų nuvežti į paskirties valstybę narę, dienos arklinių šeimos gyvūnai turi būti nuolat išbuvę trečiosios šalies ar jos dalies teritorijoje arba, jei valstybė suskirstyta į regionus, – pagal 13 straipsnio 2 dalies a punktą apibrėžtoje teritorijos dalyje tiek laiko, kiek nustatyta pagal 15 straipsnį priimamais sprendimais.

Jie turi būti kilę iš veterinarinėje priežiūroje esančio ūkio.

15 straipsnis

Arklinių šeimos gyvūnų importas iš trečiosios šalies ar jos dalies teritorijos, kurios, nustatytos pagal 13 straipsnio 2 dalies a punktą, yra įtrauktos į pagal 12 straipsnio 1 dalį sudarytą sąrašą, leidžiamas, tik jei arklinių šeimos gyvūnai atitinka ne tik 13 straipsnio reikalavimus, bet ir:

a) atitinka konkrečių veislių atveju arklinių šeimos gyvūnų kategorijai nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus, 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priimtus dėl arklinių šeimos gyvūnų importo iš tos šalies.

Minimi tų gyvūnų sveikatos reikalavimai nustatomi remiantis 4 ir 5 straipsniuose numatytais standartais;

b) jei importuojama iš trečiosios šalies, kuri pastaruosius šešis mėnesius buvo apimta vezikulinio stomatito ar virusinio arterito, arklinių šeimos gyvūnai turi atitikti šiuos reikalavimus:

i) turi būti kilę iš ūkio, kuris bent šešis mėnesius nebuvo apimtas vezikulinio stomatito ir serologinio tyrimo, atlikto prieš jų išsiuntimą, rezultatas turi būti neigiamas;

ii) virusinio arterito atveju, arklinių šeimos gyvūnų patinams – nepaisant 19 straipsnio b punkto nuostatų, – atlikus serologinį tyrimą, viruso išskyrimo tyrimą ar kokį kitą tyrimą, pripažintą 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, šių tyrimų rezultatai turi būti neigiami, tuo užtikrinant, kad gyvūnai nėra užsikrėtę virusu.

21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ir remdamasi Europos maisto saugos tarnybos nuomone, turėtų būti nustatytos vyriškos lyties arklinių šeimos gyvūnų kategorijos, kurioms taikomas šis reikalavimas.

16 straipsnis

1. Arklinių šeimos gyvūnai turi būti identifikuojami pagal 4 straipsnio 4 dalį ir būti lydimi eksportuojančios trečiosios šalies oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo išduoto sveikatos sertifikato. Šis sveikatos sertifikatas:

a) turi būti išduotas gyvūnų pakrovimo, kad būtų išsiųsti į paskirties valstybę narę, dieną arba, registruotų arklių atveju, paskutinę darbo dieną prieš jų pakrovimą;

b) turi būti parengtas bent viena iš paskirties valstybės narės ir tos valstybės narės, kurioje atliekamas importo patikrinimas, oficialių kalbų;

c) jo originalas turi lydėti gyvūnus;

d) turi patvirtinti, kad gyvūnai atitinka šios direktyvos reikalavimus ir pagal šią direktyvą nustatytus reikalavimus dėl importo iš trečiųjų šalių;

e) turi būti surašytas viename lape;

f) turi būti skirtas vienam gavėjui arba, skerstinų gyvūnų atveju, vienai siuntai, jei tik gyvūnai yra tinkamai paženklinti ir identifikuoti.

Valstybės narės informuoja Komisiją, jei jos pasinaudoja šia galimybe.

2. Išduodamo sveikatos sertifikato blankas turi atitikti 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatytą pavyzdį.

17 straipsnis

1. Patekę į paskirties valstybę narę skerstini arklinių šeimos gyvūnai iškart vežami, tiesiogiai arba tranzitu per patvirtintą paskirstymo centrą, kaip nurodyta 7 straipsnyje, į skerdyklą ir pagal gyvūnų sveikatos reikalavimus paskerdžiami per laikotarpį, nurodytą pagal 15 straipsnį priimamuose sprendimuose.

2. Nepažeisdama jokių specialių sąlygų, kurios gali būti priimtos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, paskirties valstybės narės kompetentinga institucija dėl priežasčių, susijusių su gyvūnų sveikata, gali paskirti skerdyklą, į kurią tokie arklinių šeimos gyvūnai turi būti vežami.

18 straipsnis

Valstybių narių ir Komisijos veterinarijos ekspertai atlieka patikrinimus vietoje, kurių tikslas – patikrinti, ar šios direktyvos, visų pirma 12 straipsnio 2 dalies, nuostatos yra taikomos praktiškai.

Jei pagal šį straipsnį atliekant patikrinimus paaiškėja svarbūs patvirtintam ūkiui nepalankūs faktai, Komisija nedelsdama informuoja valstybes nares ir priima sprendimą, laikinai sustabdantį patvirtinimą. Galutinis sprendimas priimamas 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

Valstybių narių ekspertus, kuriems patikima atlikti tokius patikrinimus, paskiria Komisija, gavusi valstybės narės pasiūlymą.

Tokie patikrinimai atliekami Bendrijos, kuri padengia visas su jais susijusias išlaidas, vardu.

Tokių patikrinimų dažnumas ir tvarka nustatomi 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

19 straipsnis

21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka:

a) gali būti nuspręsta, kad iš tam tikros trečiosios šalies ar jos dalies importuojami gali būti tik tam tikros nustatytos veislės ar kategorijos arklinių šeimos gyvūnai;

b) nepaisant 15 straipsnio, turėtų būti nustatytos specialios sąlygos laikinam registruotų ar specialios paskirties arklinių šeimos gyvūnų įvežimui į Bendrijos teritoriją arba jų sugrąžinimui į Bendrijos teritoriją, jeigu jie buvo laikinai eksportuoti;

c) turėtų būti nustatytos sąlygos, kaip pakeisti laikiną įvežimą nuolatiniu;

d) vienai ar daugiau I priede išvardytų arklinių šeimos gyvūnų ligoms galėtų būti paskirta referencinė Bendrijos laboratorija, kuri numatytų bendradarbiavimo su atsakingomis už arklinių šeimos gyvūnų infekcinių ligų diagnozavimą valstybėse narėse funkcijas, užduotis ir procedūras.

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

I–IV priedai iš dalies keičiami laikantis 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos.

21 straipsnis

1. Komisijai padeda 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras ( 10 ) 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (toliau – Komitetas).

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.

3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra 15 dienų.

22 straipsnis

Direktyva 90/426/EEB su pakeitimais, padarytais aktais, nurodytais V priedo A dalyje, yra panaikinama nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais V priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikmenų lentelę.

23 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

24 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

I PRIEDAS

LIGOS, APIE KURIAS PRIVALOMA PRANEŠTI

Apie šias ligas privaloma pranešti:

— kergimo liga,

— įnosės,

— arklių encefalomielitas (visų rūšių, įskaitant Venesuelos arklių encefalomielitą),

— infekcinė anemija,

— pasiutligė,

— juodligė,

— afrikinė arklių liga,

— vezikulinis stomatitas.

II PRIEDAS

PAVYZDYS

SVEIKATOS PAŽYMA ( 11 )

Paso Nr.: ….

Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu ( 12 ), kad nurodytasis arklinių šeimos gyvūnas atitinka šiuos reikalavimus:

a) jis buvo apžiūrėtas šiandien, ir nepastebėta jokių klinikinių ligos požymių;

b) jo nenumatyta skersti pagal nacionalinę užkrečiamųjų ar infekcinių ligų likvidavimo programą;

— jis nėra iš valstybės narės teritorijos ar jos teritorijos dalies, kuriai taikomi apribojimai dėl afrikinės arklių ligos,

— jis yra iš valstybės narės teritorijos ar jos teritorijos dalies, kuriai dėl priežasčių, susijusių su …gyvūnų sveikata, buvo taikomi apribojimai, tačiau karantino stotyje … nuo …iki … atlikus Direktyvos 2009/156/EC 5 straipsnio 5 dalyje numatytus tyrimus, ligų nebuvo aptikta ( 13 );

— jis nėra skiepytas nuo afrikinės arklių ligos arba

— jis buvo skiepytas nuo afrikinės arklių ligos … (data) (13) ( 14 );

d) jis nėra kilęs iš ūkio, kuriam dėl priežasčių, susijusių su gyvūno sveikata, buvo taikomas draudimas, ir neturėjo kontakto su arklinių šeimos gyvūnais iš ūkio, kuriam dėl priežasčių, susijusių su gyvūno sveikata, apribojimai buvo taikomi:

— šešis mėnesius arklinių šeimos gyvūnams, įtariamiems užsikrėtus kergimo liga, skaičiuojant nuo paskutinio buvusio ar galimo kontakto su sergančiu gyvūnu dienos, tačiau eržilams šis draudimas taikomas iki gyvūno iškastravimo,

— šešis mėnesius įnosių ar arklinių encefalomielito atvejais, skaičiuojant nuo šiomis ligomis sergančio arklinių šeimos gyvūno paskerdimo dienos,

— infekcinės anemijos atveju iki tos dienos, kurią, paskerdus užkrėstus gyvūnus ir likusiems gyvūnams kas tris mėnesius atlikus du Coggins tyrimus, abiejų tyrimų rezultatai yra neigiami,

— šešis mėnesius vezikulinio stomatito atveju,

— vieną mėnesį nuo paskutinio užregistruoto pasiutligės atvejo,

— 15 dienų nuo paskutinio užregistruoto juodligės atvejo,

— jei visi ligai imlios rūšies gyvūnai, buvę ūkyje, buvo paskersti, o patalpos dezinfekuotos, draudimas galioja 30 dienų, o juodligės atveju – 15 dienų, skaičiuojant nuo gyvūnų sunaikinimo ir patalpų dezinfekavimo dienos;

e) kiek man žinoma, jie per paskutines 15 dienų neturėjo kontakto su infekcinėmis ar užkrečiamosiomis ligomis sergančiais arklinių šeimos gyvūnais;

f) patikrinimo metu pirmiau nurodyti gyvūnai pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatas buvo tinkami vežti numatytu reisu ( 15 ).

Data	Vieta	Oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo antspaudas ir parašas (1)

(1) Vardas, pavardė didžiosiomis raidėmis ir pareigos.

III PRIEDAS

PAVYZDYS

SVEIKATOS SERTIFIKATAS

Prekybai tarp valstybių narių

ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNAIS

IV PRIEDAS

AFRIKINĖ ARKLIŲ LIGA

DIAGNOZĖ

Toliau aprašytam imunofermentinės analizės tyrimui (ELISA) atlikti reagentų galima gauti iš Europos bendrijos etaloninės laboratorijos arba OIE afrikinės arklių ligos tyrimų etaloninių laboratorijų.

1. KONKURENCINIS ELISA TYRIMAS ANTIKŪNAMS PRIEŠ AFRIKINĖS ARKLIŲ LIGOS VIRUSĄ (AALV) NUSTATYTI (PRIVALOMASIS TYRIMAS)

Konkurencinis ELISA tyrimas naudojamas aptikti būdingus afrikinės arklių ligos AALV antikūnus bet kurios rūšies arklinių serume. Plataus spektro polikloninis imuninis anti-AALV jūrų kiaulytės serumas (toliau – jūrų kiaulytės antiserumas) yra būdingas serogrupėms ir juo galima nustatyti visus žinomus AAL virusų serotipus.

Tyrimo principas yra reakcijos tarp AALV antigeno ir jūrų kiaulytės antiserumo nutraukimas tiriamojo serumo mėginiu. AALV antikūnai tiriamajame serume kovos su antikūnais, esančiais jūrų kiaulytės antiserume, dėl ko pasikeis spalva, kurios tikimasi (pridėjus fermentu žymėtų jūrų kiaulytės antikūnų ir substrato). Serumus galima ištirti vienu praskiedimu 1:5 (taškinis tyrimo metodas) arba titruojant (serumo titravimo metodas) galutiniam praskiedimui nustatyti. Didesnės kaip 50 % nuslopinimo vertės laikomos teigiamomis.

Toliau aprašomas tyrimo protokolas yra naudojamas regioninėje etaloninėje laboratorijoje AAL ligai diagnozuoti Pirbright, Jungtinėje Karalystėje.

1.1. Tyrimo procedūra

1.1.1. Plokštelių paruošimas

1.1.1.1. ELISA plokštelės padengiamos AALV antigenu, iš infekuotų ląstelių kultūrų ir praskiestu karbonato-bikarbonato buferiu, kurio pH 9,6. ELISA plokštelės inkubuojamos per naktį 4 °C temperatūroje.

1.1.1.2. Plokštelės tris kartus praplaunamos pripildant duobutes fosfatinio buferio druskų tirpalo (PBS) ir ištuštinant juos, pH nuo 7,2 iki 7,4, ir nusausinamos sugeriamuoju popieriumi.

1.1.2. Kontrolinės duobutės

1.1.2.1. Teigiami kontroliniai serumai titruojami dvigubu atskiedimu nuo 1:5 iki 1:640 pirmajame stulpelyje su blokuojančiu buferiu (PBS su 0,05 % (v/v) Tween-20, 5,0 % (w/v) nugriebto pieno milteliais (Cadbury’s MarvelTM ) ir 1 % (v/v) – suaugusio jaučio serumu), į duobutę įpilant 50 μl.

1.1.2.2. Į antrojo stulpelio A ir B duobutes pripilama 50 μl neigiamo kontrolinio serumo, praskiesto santykiu 1:5 (10 μl serumo + 40 μl blokuojančio buferio).

1.1.2.3. Į antrojo stulpelio C ir D (tuščia) duobutes pripilama po 100 μl blokuojančio buferio.

1.1.2.4. Į antrojo stulpelio E, F, G ir H (jūrų kiaulytės kontrolė) duobutes pripilama po 50 μl blokuojančio buferio.

1.1.3. Taškinis tyrimo metodas

1.1.3.1. Blokuojančiame buferyje atskiedžiami kiekvieno tiriamo serumo santykiu 1:5 mėginiai įlašinant į dvigubas 3–12 stulpelių duobutes (10 μl serumo + 40 μl blokuojančio buferio)

arba

1.1.4. Serumo titravimo metodas

1.1.4.1. Paruošiamos dvigubo skiedimo kiekvieno tiriamo mėginio eilutės (nuo 1:5 iki 1:640) blokuojančiame buferyje aštuoniose duobutėse atskiruose stulpeliuose (3–12).

tuomet

1.1.5. Į visas duobutes, išskyrus tuščias ELISA plokštelės duobutes, pripilama po 50 μl jūrų kiaulytės antiserumo, praskiesto blokuojančiu buferiu (visose duobutėse dabar yra po 100 μl).

1.1.5.1. Vieną valandą inkubuojama 37 °C temperatūroje ant rotacinio kratytuvo.

1.1.5.2. Plokštelės tris kartus nuplaunamos ir nusausinamos kaip anksčiau.

1.1.5.3. Į kiekvieną duobutę pripilama po 50 μl triušio prieš jūros kiaulytę krienų peroksidazės (HRP) konjugato, praskiesto blokuojančiu buferiu.

1.1.5.4. Vieną valandą inkubuojama orbitiniame kratytuve 37 °C temperatūroje.

1.1.5.5. Plokštelės tris kartus nuplaunamos ir nusausinamos kaip nurodyta pirmiau.

1.1.6. Chromogenas

Prieš pat naudojimą pagal gamintojo nurodymus paruošiamas chromogeno OPD (orto-fenildiamino) tirpalas (0,4 mg/ml steriliame distiliuotame vandenyje). Pripilama substrato (vandenilio peroksido – H2O2), kad galutinė koncentracija būtų 0,05 % tūrio (1:2000 30 % H2O2 tirpalo). Į kiekvieną duobutę pripilama po 50 μl OPD tirpalo ir plokštelės paliekamos ant stalo 10 minučių aplinkos temperatūroje. Reakcija sustabdoma pripilant į kiekvieną duobutę po 50 μl 1M sieros rūgšties (H2SO4).

1.1.7. Vertinimas

Vertinama spektrofotometru prie 492 nm.

1.2. Rezultatų pateikimas

1.2.1. Pasinaudojant programine įranga išspausdinamos optinio tankio (OT) vertės ir tiriamojo bei kontrolinio serumo procentinės inhibicijos (PI) vidutinė vertė, gauta iš keturių jūrų kiaulytės kontrolinių duobučių. Duomenys, išreikšti kaip OT ir PI reikšmės, yra naudojami nustatyti, ar tyrimas atliktas tinkamai. Jūrų kiaulytės kontrolės viršutinės kontrolinės ribos (VKR) ir apatinės kontrolinės ribos (AKR) yra atitinkamai tarp 1,4 ir 0,4 OT reikšmių. Galutinis titras teigiamai kontrolei (50 % PI) turėtų būti 1:240 (nuo 1:120 iki 1:480 ribose). Bet kokia plokštelė, kuri neatitinka šių kriterijų, turi būti atmesta. Tačiau jeigu teigiamo kontrolinio serumo titras yra didesnis nei 1:480, o tiriamieji mėginiai išlieka neigiami, tokiu atveju tiriamus mėginius galima laikyti neigiamais.

PI vertės atsarginėse neigiamų kontrolinių serumų duobutėse ir atsarginėse tuščiose duobutėse turėtų būti atitinkamai nuo + 25 % iki - 25 % ir nuo + 95 % iki + 105 %. Jeigu vertės nėra tarp šių ribų, tai nereiškia, jog plokštelės negalioja, bet rodo, kad pagrindo spalva dar kinta.

1.2.2. Tiriamųjų serumų diagnostinė riba (ribinė vertė) yra 50 % (PI 50 %). Mėginiai, kurių PI vertės yra didesnės kaip 50 %, laikomi teigiamais. Mėginiai, kurių PI vertės yra mažesnės kaip 50 %, laikomi neigiamais.

Mėginiai, kurių PI vertės yra virš arba žemiau atsarginių duobučių ribinių verčių, yra laikomi abejotinais. Tokius mėginius galima tirti iš naujo taškiniu tyrimu ir titruojant. Teigiami mėginiai taip pat gali būti titruojami teigiamumo laipsniui nustatyti.

Takinio tyrimo schema

	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
	+ kontr.		Tiriamieji serumai
A	1:5	– kontr.	31	32	33	34	35	36	37	38	39	40
B	1:10	– kontr.	31	32	33	34	35	36	37	38	39	40
C	1:20	Tuščia
D	1:40	Tuščia
E	1:80	JK kontr.
F	1:160	JK kontr.
G	1:320	JK kontr.	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10
H	1:640	JK kontr.	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10
– kontr. = neigiama kontrolė + kontr. = teigiama kontrolė JK kontr. = jūrų kiaulytės kontrolė

Tiriamieji serumai

+ kontr.

Tiriamieji serumai

1:5

– kontr.

1:5

1:10

– kontr.

1:10

1:20

Tuščia

1:20

1:40

Tuščia

1:40

1:80

JK kontr.

1:80

1:160

JK kontr.

1:160

1:320

JK kontr.

1:320

1:640

JK kontr.

1:640

– kontr. = neigiama kontrolė

+ kontr. = teigiama kontrolė

JK kontr. = jūrų kiaulytės kontrolė

2. NETIESIOGINIS ELISA TYRIMAS ANTIKŪNAMS PRIEŠ AFRIKINĖS ARKLIŲ LIGOS VIRUSĄ (AALV) NUSTATYTI (PRIVALOMASIS TYRIMAS)

Toliau aprašytas metodas pateiktas pagal OIE Diagnostinių tyrimų ir vakcinų standartų vadovo 2000 m. ketvirto leidimo 2.1.11. skyrių.

Antigenu AAL viruso antikūnams nustatyti naudojamas rekombinantinis VP7 baltymas, kurio jautrumo ir specifiškumo indeksas yra didelis. Kiti privalumai – jis yra stabilus ir nesukelia infekcijos.

2.1. Tyrimo procedūra

2.1.1. Kietoji fazė

2.1.1.1. ELISA plokštelės yra padengiamos rekombinantiniu AALV-4 VP 7, praskiestu karbonato-bikarbonato buferiu, kurio pH 9,6. Plokštelės per naktį inkubuojamos 4 °C temperatūroje.

2.1.1.2. Plokštelės penkis kartus nuplaunamos distiliuotu vandeniu, kuriame yra 0,01 % tūrio Tween 20 (plaunamojo tirpalo). Apverstos plokštelės atsargiai patapšnojamos ant sugeriamosios medžiagos, kad nusikratytų ant jų likęs plaunamasis tirpalas.

2.1.1.3. Plokštelės vienai valandai 37 °C temperatūroje blokuojamos fosfatinio buferio druskų tirpalu (PBS) + 5 % (w/v) nugriebto pieno (Nestlé Dry Skim Milk TM) po 200 μl duobutėje.

2.1.1.4. Blokuojantis tirpalas pašalinamas ir plokštelės atsargiai patapšnojamos ant sugeriamosios medžiagos.

2.1.2. Tiriamieji mėginiai

2.1.2.1. Serumo mėginiai, kuriuos reikia ištirti, bei teigiami ir neigiami kontroliniai serumai praskiedžiami santykiu 1:25 PBS + 5 % (w/v) nugriebto pieno + 0,05 % (v/v) Tween 20, po 100 μl į duobutę. Vieną valandą inkubuojama 37 °C temperatūroje.

Titravimui paruošiamos dvigubo skiedimo eilutės nuo 1:25 (100 μl/duobutėje), po vieną serumų mėginį plokštelės stulpeliui, ir tą patį atlikite su teigiamais ir neigiamais kontroliniais mėginiais. Vieną valandą inkubuojama 37 °C temperatūroje.

2.1.2.2. Nuplaukite plokšteles kaip aprašyta aukščiau.

2.1.3. Konjugatas

2.1.3.1. Paruošiama po 100 μl/duobutėje krienų peroksidaze (HRP) konjuguoto arklio gamaglobulino, praskiesto su PBS + 5 % pieno + 0,05 % Tween 20, kurių pH 7,2. Vieną valandą inkubuojama 37 °C temperatūroje.

2.1.3.2. Plokštelės nuplaunamos kaip aprašyta 2.1.1.2.

2.1.4. Chromogenas / Substratas

2.1.4.1. Į duobutes pripilama po 200 μl chromogeno / substrato tirpalo (10 ml 80,6 mM DMAB (dimetil-aminobenzaldehido) + 10 ml 1,56 mM MBTH (3-metil-2-benzo-tiazolino hidrazono hidrochlorido) + 5 μl H2O2).

Spalvos kaita sustabdoma maždaug po 5–10 minučių pripylus 50 μl 3N H2SO2 (prieš neigiamam kontroliniam mėginiui pradedant nusidažyti).

Galima naudoti ir kitus chromogenus, pvz., ABTS (2,2’-Azino-bis-[3-etilbenzotiazolino-6-sulfoninė rūgštis]), TMB (tetra-metil benzidinas) arba OPD (orto-fenildiaminas).

2.1.4.2. Plokštelės vertinamos prie 600 nm (arba 620 nm).

2.2. Rezultatų vertinimas

2.2.1. Ribinė reikšmė apskaičiuojama prie neigiamos kontrolės vertės pridedant 0,6 (0,6 yra standartinis 30 neigiamų serumų grupės nuokrypis).

2.2.2. Tiriamieji mėginiai, kurių absorbavimo vertės yra mažesnės už ribinę vertę, laikomi neigiamais.

2.2.3. Tiriamieji mėginiai, kurių absorbavimo vertės yra didesnės už ribinę vertę + 0,15, laikomi teigiamais.

2.2.4. Tiriamieji mėginiai, kurių absorbavimo vertės yra tarp pirmiau nurodytų, yra abejotini, ir rezultatams patvirtinti reikia atlikti kitą tyrimą.

3. BLOKUOJAMASIS ELISA TYRIMAS ANTIKŪNAMS PRIEŠ AFRIKINĖS ARKLIŲ LIGOS VIRUSĄ (AALV) NUSTATYTI (PRIVALOMASIS TYRIMAS)

Blokuojamasis ELISA tyrimas skirtas nustatyti specifiniams AALV antikūnams bet kokių jam jautrių rūšių serumuose. VP7 yra pagrindinis antigeninis virusinis AALV devynių serotipų baltymas. Kadangi monokloninis antikūnas (Mab) taip pat veikia prieš VP7, tyrimo jautrumas ir specifiškumas yra labai dideli. Be to, rekombinantinis VP7 antigenas yra visiškai nežalingas, todėl užtikrinama didelė sauga.

Šio tyrimo principas yra reakcijos tarp rekombinantinio VP7, antigeno, prijungto prie ELISA plokštelės, ir VP7 būdingo konjuguoto Mab, nutraukimas. Tiriamojo serumo antikūnai stabdys reakciją tarp antigeno ir Mab, todėl pasikeis spalva.

Toliau aprašomas tyrimas atliekamas Europos bendrijos etaloninėje laboratorijoje afrikinei arklių ligai tirti Algete, Ispanija.

3.1. Tyrimo procedūra

3.1.1. ELISA plokštelės

3.1.1.1. ELISA plokštelės padengiamos rekombinantiniu AALV-4 VP7, praskiestu karbonato-bikarbonato buferiu, kurio pH 9,6. Inkubuojama per naktį 4 °C temperatūroje.

3.1.1.2. Plokštelės penkis kartus nuplaunamos fosfatinio buferio druskų tirpalu (PBS), kuriame yra 0,05 % tūrio Tween 20 (PBST).

3.1.1.3. Plokštelė stabilizuojama paveikiant ją stabilizuojančiu tirpalu (tam, kad būtų galima ilgai laikyti 4 °C temperatūroje neprarandant aktyvumo) ir nusausinama absorbuojančia medžiaga.

3.1.2. Tiriamieji ir kontroliniai mėginiai

Tikrinimui

tiriamieji serumai ir kontrolės praskiedžiami santykiu 1:10 tiesiai plokštelėje su PBST, kad galutinis tūris būtų 100 μl/duobutėje. Vieną valandą inkubuojama 37 °C temperatūroje.

Tikrinimui

aštuoniose duobutėse nuo 1:10 iki 1:1 280 paruošiamas dvigubo skiedimo tiriamasis serumas ir teigiamos kontrolės eilutės (100 μl/duobutėje). Neigiama kontrolė tikrinama praskiedus santykiu 1:10.

3.1.3. Konjugatas

Į visas duobutes pripilama po 50 μl prieš tai praskiesto krienų peroksidaze (HRP) – konjuguoto Mab (VP7 būdingi monokloniniai antikūnai) ir atsargiai išmaišoma, kad tirpalas būtų homogeniškas. 30 minučių inkubuojama 37 °C temperatūroje.

3.1.4.

Plokštelės penkis kartus nuplaunamos PBST ir nusausinamos kaip nurodyta pirmiau.

3.1.5.

Chromogenas/Substratas

Į kiekvieną duobutę pripilama po 100 μl chromogeno substrato tirpalo (1 ml ABTS (2,2’-Azino-bis-[3-etilbenzotiazolino-6-sulfoninė rūgštis]) 5 mg/ml + 9 ml substrato buferio (0,1 M Fosfato-Citrato buferio, kurio pH 4 ir jame yra 0,03 % H2O2) ir 10 minučių inkubuojama kambario temperatūroje. Spalvos kaita sustabdoma pripilant į kiekvieną duobutę 100 μl 2 % (w/v) SDS (natrio dodecilo sulfato).

3.1.6.

Vertinimas

Vertiname ELISA analizatoriumi, nustačius 405 nm.

3.2. Rezultatų vertinimas

3.2.1. Tyrimo tinkamumas

Tyrimas galioja, kai neigiamos kontrolės (NK) optinis tankis (OT) yra didesnis kaip1,0 ir teigiamos kontrolės (TK) OT yra mažesnis kaip 0,2.

3.2.2. Ribos apskaičiavimas

Teigiamoji riba

NK - [(NK - TK) × 0,3]

Neigiamoji riba

NK - [(NK - TK) × 0,2]

Čia NK yra neigiamos kontrolės OT, o TK – teigiamos kontrolės OT.

3.2.3. Rezultatų vertinimas

Mėginiai, kurių OT yra mažesnis už teigiamąją ribą, laikomi teigiamais AALV antikūnams.

Mėginiai, kurių OT yra didesnis už neigiamąją ribą, laikomi neigiamais AALV antikūnams.

Mėginiai, kurių OT yra tarp minėtų dviejų verčių, laikomi abejotinais, ir gyvūnai turėtų būti pakartotinai tiriami po 2–3 savaičių.

V PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva ir jos vėlesni pakeitimai

(nurodyta 22 straipsnyje)

Tarybos direktyva 90/426/EEB (OL L 224, 1990 8 18, p. 42).
Tarybos direktyva 90/425/EEB (OL L 224, 1990 8 18, p. 29).	tik 15 straipsnio 3 dalis
Tarybos direktyva 91/496/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56).	tik 26 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į Direktyvą 90/426/EEB
Komisijos sprendimas 92/130/EEB (OL L 47, 1992 2 22, p. 26).
Tarybos direktyva 92/36/EEC (OL L 157, 1992 6 10, p. 28).	tik 1 straipsnis
1994 m. Stojimo akto I priedo V.E.I.A.3 punktas (OL C 241, 1994 8 29, p. 132).
Komisijos sprendimas 2001/298/EB (OL L 102, 2001 4 12, p. 63).	tik 1 straipsnio 1 dalyje ir I priedo 2 punkte pateikta nuoroda į Direktyvą 90/426/EEB
Komisijos sprendimas 2002/160/EB (OL L 53, 2002 2 23, p. 37).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).	tik III priedo 10 punktas
2003 m. Stojimo akto II priedo 6.B.I.16 punktas (OL L 236, 2003 9 23, p. 381).
Tarybos direktyva 2004/68/EB (OL L 139, 2004 4 30, p. 321).	tik 15 straipsnis
Tarybos direktyva 2006/104/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 352).	tik Priedo I.2. punktas
Tarybos direktyva 2008/73/EB (OL L 219, 2008 8 14, p. 40).	tik 7 straipsnis

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas

(nurodytas 22 straipsnyje)

Direktyva	Taikymo pradžios data
90/426/EEB	1992 m. sausio 1 d.
90/425/EEB	1992 m. liepos 1 d.
91/496/EEB	1992 m. liepos 1 d.
92/36/EEB	1992 m. gruodžio 31 d.
2004/68/EB	2005 m. lapkričio 19 d.
2006/104/EB	2007 m. sausio 1 d.
2008/73/EB	2010 m. sausio 1 d.

VI PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 90/426/EEB	Ši direktyva
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnio a ir b punktai	2 straipsnio a ir b punktai
2 straipsnio c dalis	2 straipsnio c dalies i ir ii punktai
2 straipsnio d–i dalys	2 straipsnio d–i dalys
3 straipsnis	3 straipsnis
4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	4 straipsnio 1, 2 iki 3 dalys
4 straipsnio 4 dalies i ir ii punktai	4 straipsnio 4 dalies a ir b punktai
4 straipsnio 5 dalies a punkto pirma–šešta įtraukos	4 straipsnio 5 dalies a punkto i–vi įtraukos
4 straipsnio 5 dalies b punktas	4 straipsnio 5 dalies b punktas
4 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos pirma–aštunta įtraukos	4 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a–h įtraukos
4 straipsnio 6 dalies antra ir trečia pastraipos	4 straipsnio 6 dalies antra ir trečia pastraipos
5 straipsnio 1 dalis	5 straipsnio 1 dalis
5 straipsnio 2 dalies a punktas	5 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai
5 straipsnio 2 dalies b punktas	5 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a ir b punktai
5 straipsnio 2 dalies c punktas	5 straipsnio 3 dalis
5 straipsnio 2 dalies d punktas	5 straipsnio 4 dalis
5 straipsnio 3 dalies a ir b punktai	5 straipsnio 5 dalies a ir b punktai
5 straipsnio 3 dalies c punkto pirma ir antra įtraukos	5 straipsnio 5 dalies c punkto pirmos pastraipos i ir ii punktai
5 straipsnio 3 dalies c punkto antros įtraukos paskutinis sakinys	5 straipsnio 5 dalies c punkto antra pastraipa
5 straipsnio 3 dalies d ir e punktai	5 straipsnio 5 dalies d ir e punktai
6 straipsnis	6 straipsnis
7 straipsnis	7 straipsnis
8 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirma ir antra įtraukos	8 straipsnio 1 dalies a ir b punktai
8 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	8 straipsnio 2 dalis
8 straipsnio 2 dalis	8 straipsnio 3 dalis
9 straipsnis	9 straipsnis
10 straipsnis	10 straipsnis
11 straipsnio 1 dalis	11 straipsnis
11 straipsnio 2 dalis	—
12 straipsnis	12 straipsnis
13 straipsnis	13 straipsnis
14 straipsnis	14 straipsnis
15 straipsnis	15 straipsnis
16 straipsnio 1 dalies a–f punktai	16 straipsnio 1 dalies a–f punktai
16 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys	—
16 straipsnio 2 dalis	16 straipsnio 2 dalis
17 straipsnis	18 straipsnis
18 straipsnis	17 straipsnis
19 straipsnio i–iv punktai	19 straipsnio a–d punktai
22 straipsnis	—
23 straipsnis	20 straipsnis
24 straipsnio 1 ir 2 dalys	21 straipsnio 1 ir 2 dalys
24 straipsnio 3 dalis	—
25 straipsnio 1 ir 2 dalys	21 straipsnio 1 ir 3 dalys
26 straipsnis	—
27 straipsnis	—
—	22 straipsnis
—	23 straipsnis
28 straipsnis	24 straipsnis
A priedas	I priedas
B priedas	II priedas
C priedas	III priedas
D priedas	IV priedas
—	V priedas
—	VI priedas

( 1 ) 2009 m. balandžio 22 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

( 2 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 42.

( 3 ) Žr. V priedo A dalį.

( 4 ) OL L 3, 2005 1 5, p. 1.

( 5 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

( 6 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

( 7 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 55.

( 8 ) OL L 157, 1992 6 10, p. 19.

( 9 ) OL L 121, 1964 7 29, p. 1977.

( 10 ) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

( 11 ) Ši pažyma nereikalinga esant dvišaliam susitarimui, numatytam Direktyvos 2009/156/EC 6 straipsnyje.

( 12 ) Galioja 10 dienų.

( 13 ) Netinkamą išbraukti.

( 14 ) Pase būtina nurodyti paskiepijimo datą.

( 15 ) Ši pažyma neatleidžia vežėjų nuo pareigų pagal galiojančias Bendrijos nuostatas, ypač dėl gyvūnų tinkamumo vežti.