2008R0889 — LT — 07.11.2016 — 012.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

iš dalies keičiamas:

▼B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 889/2008

2008 m. rugsėjo 5 d.

kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės

I ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮŽANGINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiame reglamente nustatytos konkrečios Reglamento (EB) Nr. 834/2007 1 straipsnio 2 dalyje minimų produktų ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės taisyklės.

▼M2

2.  Šis reglamentas netaikomas:

Tačiau II, III ir IV antraštinės dalys mutatis mutandis taikomos šiems produktams tol, kol remiantis Reglamentu (EB) Nr. 834/2007 bus nustatytos išsamios šių produktų gamybos taisyklės.

▼B

2 straipsnis

Apibrėžtys

Be terminų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 834/2007 2 straipsnyje, šiame reglamente vartojami šie terminai ir jų apibrėžtys:

▼M2

▼B

▼M2

▼M9

▼B

II ANTRAŠTINĖ DALIS

EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ GAMYBOS, PERDIRBIMO, PAKAVIMO, VEŽIMO IR LAIKYMO TAISYKLĖS

1 SKYRIUS

Augalininkystė

3 straipsnis

Dirvos dirbimas ir tręšimas

1.  Jei Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų priemonių nepakanka mitybiniams augalų poreikiams patenkinti, ekologinėje gamyboje gali būti naudojamos tik šio reglamento I priede nurodytos trąšos ir dirvos gerinimo priemonės ir tik tiek, kiek yra būtina. Ūkio subjektai laiko produkto naudojimo poreikį patvirtinančius dokumentus.

2.  Kaip nurodyta Tarybos direktyvoje 91/676/EEB ( 5 ) dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio, žemės ūkio naudmenoms tręšti skirtame gyvūnų mėšle azoto negali būti daugiau kaip 170 kg per metus vienam hektarui. Šis tręšimo apribojimas taikomas tik gyvūnų mėšlui, sausam gyvūnų mėšlui ir dehidratuotam naminių paukščių mėšlui, gyvūnų ekskrementų kompostui, kuriame yra naminių paukščių mėšlo, bei gyvūnų mėšlo komposto ir skystų gyvūnų ekskrementų naudojimui.

3.  Ekologinės gamybos ūkiai gali sudaryti rašytinius bendradarbiavimo susitarimus tik su kitais ekologinės gamybos taisyklių besilaikančiais ūkiais bei įmonėmis, kad galėtų paskleisti mėšlo perteklių, gautą ekologiškai auginant produkciją. 2 dalyje minėtas didžiausias kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į visus bendradarbiaujančius ekologinės gamybos vienetus.

4.  Bendrai dirvos būklei gerinti arba maisto medžiagų kiekiui dirvoje arba augaluose didinti galima naudoti tinkamus preparatus iš mikroorganizmų.

5.  Kompostavimo procesui aktyvinti galima naudoti tinkamus augalinius preparatus arba preparatus iš mikroorganizmų.

4 straipsnis

Hidroponinio auginimo draudimas

Hidroponinis auginimas draudžiamas.

5 straipsnis

Kenkėjų, ligų ir piktžolių valdymas

1.  Jei augalų negalima tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalies a, b, c ir g punktuose nustatytas priemones, ekologinėje gamyboje gali būti naudojami tik šio reglamento II priede nurodyti produktai. Ūkio subjektai laiko produkto naudojimo poreikį patvirtinančius dokumentus.

2.  Spąstai ir (arba) gaudymo įtaisai, išskyrus gaudymo įtaisus, kuriuose naudojami feromonai, turi neleisti juose naudojamoms medžiagoms patekti į aplinką, taip pat neleisti joms liestis su auginamomis žemės ūkio kultūromis. Panaudojus spąstus, būtina juos surinkti ir saugiai sunaikinti.

6 straipsnis

Specialiosios grybų auginimo taisyklės

Grybams auginti galima naudoti substratus, jei juos sudaro tik šios sudedamosios dalys:

▼M2

1a

SKYRIUS

Jūros dumblių gamyba

6a straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatomos išsamios jūros dumblių rinkimo ir auginimo taisyklės. Jos taikomos mutatis mutandis visų daugialąsčių jūrų dumblių arba fitoplanktono ir vienaląsčių dumblių, kurie vėliau bus naudojami kaip akvakultūros gyvūnų pašaras, produkcijai.

6b straipsnis

Vandens terpės tinkamumas ir darnaus valdymo planas

1.  Veikla vykdoma tokiose vietose, kurios nėra užterštos produktais arba medžiagomis, kurių negalima naudoti ekologinėje gamyboje, arba teršalais, kurie pakenktų produktų ekologiškumui.

2.  Ekologinės ir neekologinės gamybos vienetai tinkamai atskiriami. Tokios atskyrimo priemonės taikomos atsižvelgiant į natūralią aplinką, atskiras vandens tiekimo sistemas, atstumus, potvynių sroves ir į tai, ar ekologinės gamybos vienetas yra įrengtas prieš srovę ar pasroviui. Valstybių narių institucijos gali nustatyti vietoves arba teritorijas, kurios, jų nuomone, netinkamos ekologinei akvakultūrai arba jūros dumblių rinkimui, o taip pat jos gali nustatyti mažiausius atstumus tarp ekologinės gamybos vienetų ir neekologinės gamybos vienetų.

Nustačiusios mažiausius atstumus, valstybės narės pateikia šią informaciją ūkio subjektams, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

3.  Reikia atlikti gamybos vieneto apimtims proporcingą visų naujos ekologinės gamybos veiklos, kurią vykdant pagaminama daugiau kaip 20 tonų akvakultūros produktų per metus, poveikio aplinkai vertinimą, kad būtų galima išsiaiškinti, kokia gamybos vieneto būklė, kokia jo artimiausia aplinka bei tikėtinas jo veiklos poveikis aplinkai. Ūkio subjektas poveikio aplinkai vertinimą pateikia kontrolės įstaigai arba kontrolės institucijai. Poveikio aplinkai vertinimo turinys turi būti grindžiamas Tarybos direktyvos 85/337/EEB ( 6 ) IV priedu. Jeigu gamybos vienete jau atliktas lygiavertis vertinimas, jį leidžiama naudoti šiuo tikslu.

4.  Ūkio subjektas turi pateikti gamybos vieneto apimtims proporcingą akvakultūros ir jūros dumblių rinkimo darnaus valdymo planą.

Planas atnaujinamas kasmet, jame išsamiai apibūdinamas veiklos poveikis aplinkai bei būtinas atlikti aplinkos monitoringas ir išvardijamos priemonės, kurių reikia imtis tam, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis vandens ir sausumos aplinkai, įskaitant, kai taikoma, per vieną auginimo ciklą arba per metus į aplinką išmetamą maistingųjų medžiagų kiekį. Plane registruojami techninės įrangos priežiūros ir taisymo atvejai.

5.  Akvakultūros ir jūros dumblių gamybos verslu užsiimantys ūkio subjektai pirmenybę teikia atsinaujinančių išteklių energijai ir perdirba medžiagas, o į darnaus valdymo planą įtraukia atliekų mažinimo grafiką, kuris pradedamas taikyti pradėjus vykdyti veiklą. Kai įmanoma, liekamoji šiluma pateisinama tik jei ji gauta iš atsinaujinančių išteklių energijos.

6.  Prieš pradedant rinkti jūros dumblius, reikia atlikti vienkartinį jų biomasės apskaičiavimą.

6c straipsnis

Tausus laukinių jūros dumblių rinkimas

1.  Gamybos vienete arba patalpose laikomi apskaitos dokumentai, kurie leidžia ūkio subjektams nustatyti, o kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai patikrinti, ar asmenys, kurie surinko jūros dumblius, pristatė tik pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 išaugintus laukinius jūrų dumblius.

2.  Jūros dumbliai renkami taip, kad dėl surinkto kiekio vandens aplinkai nebūtų padaryta didelė žala. Siekiant užtikrinti, kad jūros dumbliai galėtų regeneruoti, imamasi priemonių, kaip antai nustatyti jūros dumblių rinkimo metodą, mažiausią renkamų dumblių dydį, amžių, dauginimosi ciklus arba nerenkamų jūros dumblių dydį.

3.  Jei jūros dumbliai surenkami bendro naudojimo arba bendrame plote, pateikiami patvirtinamieji dokumentai, kad visi surinkti jūros dumbliai atitinka šio reglamento reikalavimus.

4.  Dėl 73b straipsnio 2 dalies b ir c punktų šiuose įrašuose turi būti pateikiami įrodymai apie darnų valdymą ir tai, kad plotams, kuriuose buvo renkami jūros dumbliai, nepadarytas ilgalaikis poveikis.

6d straipsnis

Jūros dumblių auginimas

1.  Auginant jūros dumblius jūroje, naudojamos tik natūraliai aplinkoje esančios maistingosios medžiagos arba maistingosios medžiagos, gautos iš ekologinės akvakultūros gyvūnų gamybos, pageidautina esančios netoliese ir sudarančios mišriosios žuvivaisos sistemos dalį.

2.  Sausumoje įrengtuose įrenginiuose, kuriuose naudojami išoriniai maitinimo šaltiniai, maistingųjų medžiagų kiekis nuotekose patikrinus yra toks pats arba mažesnis negu įtekančiame vandenyje. Galima naudoti tik I priede išvardytas augalinės arba mineralinės kilmės maistingąsias medžiagas.

3.  Kultūrų tankumas arba veiklos intensyvumas yra registruojami; išlaikoma nepažeista vandens aplinka užtikrinant, kad neviršijamas didžiausias leistinas jūros dumblių kiekis, kurį auginant nedaromas neigiamas poveikis aplinkai.

4.  Kai įmanoma, dumbliams auginti naudojamos virvės ir kita įranga naudojamos pakartotinai arba perdirbamos.

6e straipsnis

Apsaugos nuo užsiteršimo priemonės ir gamybos įrangos bei įrengimų valymas

1.  Biologinės kilmės nešvarumai, kuriais gali apaugti konstrukcijos, šalinami tik fizinėmis priemonėmis arba rankomis ir, jei tinka, sugrąžinami į jūrą pakankamai toli nuo ūkio.

2.  Įranga bei įrengimai valomi naudojant fizines arba mechanines priemones. Jeigu to nepakanka, galima naudoti tik VII priedo 2 skirsnyje išvardytas medžiagas.

▼B

2 SKYRIUS

Gyvulininkystė

7 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatomos išsamios šių rūšių auginimo taisyklės: galvijų, įskaitant bubalus ir bizonų rūšis, arklinių, kiaulių, avių, ožkų, naminių paukščių (III priede nurodytos rūšys) ir bičių.

1 skirsnis

Gyvūnų kilmė

8 straipsnis

Ekologiškai auginamų gyvūnų kilmė

1.  Pasirenkant veisles arba rūšis, atsižvelgiama į gyvūnų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų, į jų gyvybingumą bei atsparumą ligoms. Be to, gyvūnų veislės arba rūšys atrenkamos ir dėl to, kad būtų išvengta su kai kuriomis intensyvaus ūkininkavimo būdu auginamomis veislėmis bei rūšimis susijusių specifinių susirgimų arba sveikatos sutrikimų, kaip antai kiaulių streso sindromas, PSE (blyškios, minkštos, vandeningos mėsos) sindromas, netikėta mirtis, savaiminis persileidimas ir sunkūs jauniklių atsivedimai, reikalaujantys Cezario pjūvio. Pirmenybė turi būti teikiama vietinėms veislėms ir rūšims.

2.  Auginant bites pirmenybė suteikiama Apis mellifera ir jų vietiniams ekotipams.

9 straipsnis

Neekologiškai auginamų gyvūnų kilmė

1.  Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį neekologiškai auginti gyvūnai gali būti atvežti į ūkį veisimui, tik jei nepakanka ekologiškai augintų gyvūnų ir laikomasi šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Neekologiškai auginti jauni žinduoliai, kai banda arba pulkas formuojamas pirmąkart, turi būti auginami pagal ekologinės gamybos taisykles iš karto po nujunkymo. Be to, gyvūnų įtraukimo į bandą dieną taikomi šie apribojimai:

3.  Atnaujinant bandą ar pulką, neekologiškai auginti suaugę patinai ir niekada neturėjusios palikuonių, tačiau galinčios būti jau apvaisintos, patelės vėliau turi būti auginami pagal ekologinės gamybos taisykles. Be to, patelių skaičiui taikomi šie metiniai apribojimai:

Ši šios dalies nuostata bus persvarstyta 2012 m., siekiant ją panaikinti.

4.  Gavus išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, 3 dalyje nurodytos procentinės dalys gali būti padidintos iki 40 % šiais ypatingais atvejais:

5.  Bitynams atnaujinti ekologinės gamybos vienetas gali per metus pakeisti 10 % motinėlių ir spiečių neekologiškai augintomis motinėlėmis ir spiečiais, su sąlyga, kad motinėlės ir spiečiai bus apgyvendinti aviliuose su koriais arba dirbtiniais koriais iš ekologinės gamybos vienetų.

2 skirsnis

Gyvūnų laikymas patalpose ir gyvulininkystės tvarka

10 straipsnis

Taisyklės dėl laikymo patalpose sąlygų

1.  Pastato izoliacija, šildymo ir vėdinimo sistemos turi užtikrinti, kad būtų palaikoma gyvūnams nekenksminga oro cirkuliacija, dulkių lygis, temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dujų koncentracija. Į pastatą turi patekti pakankamai oro ir šviesos iš lauko.

2.  Teritorijose su atitinkamomis klimato sąlygomis, leidžiančiomis gyvūnus laikyti lauke, gyvūnų laikymas patalpose nėra privalomas.

3.  Pastatuose turi būti toks gyvūnų skaičius, kuris užtikrintų gyvūnams patogumą, gerovę ir rūšims būdingų poreikių tenkinimą, kuris visų pirma priklauso nuo gyvūnų rūšies, veislės ir amžiaus. Taip pat atsižvelgiama į gyvūnų reikmes, susijusias su natūraliu elgesiu, kuris ypač priklauso nuo grupės dydžio ir gyvūno lyties. Gyvūnų tankumas turi būti toks, kad būtų užtikrinta jų gerovė, suteikiant jiems pakankamą plotą natūraliai stovėti, lengvai atsigulti, apsisukti, laižytis, būti natūralioje padėtyje ir daryti visus natūralius judesius, kaip antai rąžymasis ir mojavimas sparnais.

4.  Mažiausias privalomas įvairioms gyvūnų rūšims ir kategorijoms skirtų uždarų patalpų ir lauko aikštelių paviršiaus plotas bei kitos gyvūnų laikymo ypatybės nustatytos III priede.

11 straipsnis

Specialiosios žinduolių laikymo pastatuose sąlygos ir gyvulininkystės tvarka

1.  Gyvūnams skirtų patalpų grindys turi būti lygios, bet neslidžios. Mažiausiai pusę uždarų patalpų ploto, kaip nurodyta III priede, turi sudaryti tvirtos grindys, tai yra ne iš lentelių arba grotelių.

2.  Patalpoje turi būti įrengta pakankamo dydžio, patogi, švari ir sausa gulėjimo (poilsio) vieta, kur grindys turi būti tvirtos, o ne iš lentelių. Poilsio vieta turi būti patogi gulėti – erdvi, sausa, pabarstyta pakratais. Pakratus turi sudaryti šiaudai arba kitos tinkamos natūralios medžiagos. Pakratai gali būti pagerinti arba papildyti bet kokiu I priede išvardytu mineraliniu produktu.

3.  Neatsižvelgiant į Tarybos direktyvos 91/629/EEB ( 8 ) 3 straipsnio 3 dalį, vyresnius kaip vienos savaitės amžiaus veršelius draudžiama laikyti atskiruose garduose.

4.  Neatsižvelgiant į Tarybos direktyvos 91/630/EEB ( 9 ) 3 straipsnio 8 dalį, paršavedės turi būti laikomos grupėmis, išskyrus paskutinį nėštumo etapą ir žindymo laikotarpį.

5.  Paršeliai neturi būti laikomi be pakratų pakloto arba paršelių narvuose.

6.  Lauko aikštelėse kiaulėms turi būti sudaryta galimybė tuštintis ir knisti. Knisti gali būti naudojamas įvairus substratas.

12 straipsnis

Specialiosios naminių paukščių laikymo pastatuose sąlygos ir paukštininkystės tvarka

1.  Naminiai paukščiai neturi būti laikomi narvuose.

2.  Atsižvelgiant į rūšims būdingas reikmes ir laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų, palankiomis oro ir higienos sąlygomis vandens paukščiai turi turėti priėjimą prie upelio, tvenkinio, ežero arba vandens telkinio.

3.  Pastatai, kuriuose laikomi visų rūšių naminiai paukščiai, turi atitikti šiuos reikalavimus:

4.  Natūralus apšvietimas gali būti papildomas dirbtiniu ne daugiau kaip 16 valandų per dieną, numatant mažiausiai aštuonias valandas iš eilės be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu.

5.  Siekiant užkirsti kelią intensyvaus auginimo būdų taikymui, naminiai paukščiai turi būti auginami, kol pasieks minimalų amžių arba turi būti auginamos lėto augimo naminių paukščių rūšys. Jei ūkio subjektas neaugina lėto augimo naminių paukščių rūšių, minimalus skerdžiamų naminių paukščių amžius turi būti toks:

Kompetentinga institucija apibrėžia lėto augimo rūšių kriterijus arba parengia jų sąrašą ir pateikia šią informaciją ūkio subjektams, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

13 straipsnis

Specialieji reikalavimai ir bičių laikymo aviliuose sąlygos bitininkystėje

1.  Bitynų vieta turi būti parenkama taip, kad nektaras ir žiedadulkės būtų renkamos iš ekologiškai auginamų pasėlių ir (arba) natūralios augmenijos 3 kilometrų spinduliu nuo bityno vietos ir (arba) kultūrų, kurioms taikomos mažą poveikį aplinkai turinčios auginimo technologijos, prilygstančios apibūdintosioms Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 ( 10 ) 36 straipsnyje arba Tarybos reglamento Nr. 1257/1999 ( 11 ) 22 straipsnyje, kurias taikant nesudaroma kliūčių laikyti bitininkystės produkciją ekologiška. Pirmiau nurodyti reikalavimai netaikomi tiems plotams, kuriuose nėra žiedų arba kai bitės miega žiemos miegu.

2.  Valstybės narės gali nustatyti regionus arba plotus, kuriuose nepraktikuojama ekologinės gamybos taisykles atitinkanti bitininkystė.

3.  Iš esmės aviliai turi būti padaryti iš natūralių medžiagų, nekeliančių aplinkai arba bičių produktams užteršimo pavojaus.

4.  Vaškas naujiems koriams turi būti iš ekologinės gamybos vienetų.

5.  Nepažeidžiant 25 straipsnio nuostatų, aviliuose gali būti naudojami tik tokie natūralūs produktai kaip pikis, vaškas ir augalinės kilmės aliejai.

6.  Cheminių sintetinių repelentų naudojimas imant medų yra draudžiamas.

7.  Draudžiama imti medų iš korių su perais.

14 straipsnis

Prieiga prie diendaržių

1.  Diendaržiai gali būti iš dalies dengti.

2.  Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktį žolėdžiai turi turėti galimybę ganytis lauke, kai tai leidžia oro sąlygos.

3.  Kai ganymo laikotarpiu žolėdžiams yra prieinamos ganyklos ir kai žiemos metu gyvūnai turi sąlygas laisvai judėti, galima nevykdyti reikalavimo išvesti į diendaržius žiemą.

4.  Neatsižvelgiant į 2 dalies nuostatas, vyresniems kaip vienerių metų buliukams turi būti suteikta galimybė ganytis ganykloje arba diendaržyje.

5.  Naminiams paukščiams diendaržiai turi būti prieinami mažiausiai trečdalį jų gyvenimo.

6.  Didžioji naminiams paukščiams skirtų diendaržių ploto dalis turi būti padengta augalija bei aprūpinta apsaugos įranga ir leisti naminiams paukščiams laisvai prieiti prie pakankamo skaičiaus vandens ir lesalo lovių.

7.  Jei dėl remiantis Bendrijos teisės aktais nustatytų apribojimų ar įsipareigojimų naminiai paukščiai laikomi uždarose patalpose, jiems turi būti nuolat duodama pakankamai stambiųjų pašarų ir tinkamų medžiagų, kurie patenkintų jų fiziologinius poreikius.

15 straipsnis

Gyvūnų tankumas

1.  Bendras gyvūnų tankumas turi būti toks, kad nebūtų viršijamas 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas 170 kg azoto kiekis per metus vienam hektarui žemės ūkio naudmenų ploto.

2.  Kad būtų galima nustatyti tinkamą pirmiau minėtą gyvūnų tankį, kompetentinga institucija, remdamasi IV priede nustatytais skaičiais arba atitinkamomis nacionalinėmis nuostatomis, priimtomis pagal Direktyvą 91/676/EEB, nustato gyvūnų vieneto ekvivalentą pirmiau minėtam kiekiui.

16 straipsnis

Gyvūnų auginimo neturint žemės draudimas

Draudžiama gyvūnus auginti ūkio subjekto, kuris nevaldo žemės ūkio naudmenų ir (arba) nėra sudaręs rašytinio bendradarbiavimo susitarimo su kitu ūkio subjektu pagal 3 straipsnio 3 dalį, ūkyje.

17 straipsnis

Ekologiškas ir neekologiškas gyvūnų auginimas vienu metu

1.  Valdoje gali būti neekologiškai auginamų gyvūnų, jei tuose vienetuose pastatai ir sklypai yra griežtai atskirti nuo vienetų, kuriuose auginama laikantis ekologinės gamybos taisyklių, ir auginami gyvūnai yra kitokių rūšių.

2.  Neekologiškai auginami gyvūnai gali kasmet ribotą laikotarpį ganytis ekologinėse ganyklose, jei tokie gyvūnai yra iš 3 dalies b punkte apibrėžtos ūkininkavimo sistemos ir tuo pat metu toje ganykloje nebus ekologiškai auginamų gyvūnų.

3.  Ekologiškai auginami gyvūnai gali ganytis bendroje žemėje, jei:

4.  Sezoninio gyvūnų pervarymo į naujas ganyklas laikotarpiu gyvūnai, pervaromi iš vienos ganyklos į kitą, gali ganytis neekologiškuose žemės plotuose. Neekologiški pašarai – žolė ir kita augmenija, kurią ėda gyvūnai – šiuo laikotarpiu neturi viršyti 10 % viso pašarų raciono per metus. Šie skaičiai apskaičiuojami kasmet ir išreiškiami žemės ūkio kilmės pašarų sausosios medžiagos procentais.

5.  Ūkio subjektai laiko šiame straipsnyje minimų nuostatų naudojimą patvirtinančius dokumentus.

18 straipsnis

Gyvūnų valdymas

1.  Užsiimant ekologine žemdirbyste, tokie veiksmai kaip elastinių raiščių tvirtinimas prie avių uodegų, uodegų nupjovimas iki stimburio, dantų pjovimas, snapų apipjaustymas ir ragų trumpinimas arba šalinimas neturi būti atliekami reguliariai. Tačiau kompetentinga institucija tam tikrais atvejais gali leisti atlikti kai kuriuos iš šių veiksmų dėl saugumo arba siekiant pagerinti gyvūnų sveikatą, gerovę arba higieną.

Gyvūnų kančios turi būti kuo labiau mažinamos taikant tinkamą nejautrą ir (arba) nuskausminimą ir pasirenkant tinkamiausią amžių, o veiksmus turi atlikti kvalifikuoti darbuotojai.

2.  Tam, kad būtų išsaugota produktų kokybė bei tradicinė gamybos tvarka, leidžiama fizinė kastracija, bet tik tuo atveju, jei laikomasi 1 dalies antrojoje pastraipoje nurodytų sąlygų.

3.  Bičių motinėlių sužalojimas, pavyzdžiui, joms nukerpant sparnus, yra draudžiamas.

4.  Gyvūnai turi būti pakraunami ir iškraunami nenaudojant jokių elektrinių stimuliatorių kaip prievartos prieš gyvūnus priemonės. Tiek prieš vežimą, tiek jo metu draudžiama naudoti alopatinius trankvilizatorius.

3 skirsnis

Pašarai

▼M8

19 straipsnis

Pašarai iš nuosavos valdos ir kitų šaltinių

1.  Žolėdžių atveju, išskyrus gyvūnų pervarymo į ganyklas laikotarpį kiekvienais metais pagal 17 straipsnio 4 dalį, mažiausiai 60 % viso pašaro turi būti teikiama iš ūkio vieneto arba tuo atveju, kai tai neįmanoma, jį reikėtų pagaminti bendradarbiaujant su kitais to paties regiono ekologiniais ūkiais.

2.  Kiaulių ir naminių paukščių atveju mažiausiai 20 % viso pašaro turi būti teikiama iš ūkio vieneto arba tuo atveju, kai tai neįmanoma, jį reikėtų pagaminti tame pačiame regione bendradarbiaujant su kitais ekologiniais ūkiais ar pašarų verslo subjektais.

3.  Bičių atveju pasibaigus sezonui aviliuose turi būti paliekama pakankamai medaus ir bičių duonelės atsargų, kad bitės išgyventų per žiemą.

Bičių šeimas leidžiama maitinti dirbtiniu būdu tik kai dėl ekstremalių klimato sąlygų kyla pavojus jų gyvybei. Maitinama ekologiškai pagamintu medumi, ekologiškai pagamintais cukraus sirupais arba ekologiškai pagamintu cukrumi.

▼B

20 straipsnis

Pašarai, tenkinantys gyvūnų mitybos reikalavimus

1.  Visi jauni žinduoliai turi būti maitinami pageidautina motinos pienu, o ne natūraliu pienu; galvijai, įskaitant bubalus ir bizonus, ir kumeliukai – ne mažiau kaip tris mėnesius, avys ir ožkos – 45 dienas, o paršeliai – 40 dienų.

2.  Žolėdžių auginimo sistemos turi būti pagrįstos maksimaliu ganyklų panaudojimu, atsižvelgiant į galimybes įvairiais metų laikotarpiais. Bent 60 % sausosios medžiagos, įeinančios į žolėdžių dienos racioną, turi sudaryti stambusis pašaras, žali arba džiovinti pašariniai augalai arba silosas. Pieniniams gyvūnams šią dalį leidžiama sumažinti iki 50 % ankstyvosios laktacijos metu ne daugiau kaip trims mėnesiams.

3.  Kiaulių ir naminių paukščių dienos racionas turi būti papildytas stambiaisiais pašarais, žaliais arba džiovintais pašarais ar silosu.

4.  Draudžiama laikyti gyvūnus tokiose sąlygose arba skirti tokią dietą, kurios gali sukelti anemiją.

5.  Penėjimas leidžiamas tuo atveju, jei jį galima atšaukti bet kurioje auginimo stadijoje. Prievartinis šėrimas draudžiamas.

21 straipsnis

Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pašarai

▼M1

1.  Pereinamojo laikotarpio pašarai gali sudaryti vidutiniškai iki 30 % pašarų raciono. Jei pereinamojo laikotarpio pašarai yra iš to paties ūkio, kuriame jie naudojami, vieneto, ši procentinė dalis gali būti padidinta iki 100 %.

▼M2

2.  Iki 20 % viso vidutinio pašarų, kuriais šeriami gyvūnai, kiekio gali sudaryti pašarai, gaunami gyvūnus ganant daugiametėse ganyklose arba šienaujant daugiamečių pašarų arba baltymingų augalų sklypuose, kurie užsėti ekologinės gamybos sąlygomis pirmaisiais perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio metais, jeigu tie sklypai yra tos pačios valdos dalis ir per pastaruosius penkerius metus nebuvo tos valdos ekologinės gamybos vieneto dalis. Naudojant perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pašarus ir pirmaisiais perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio metais užaugintus pašarus, visa abiejų pašarų procentinė dalis juos sudėjus neviršija 1 dalyje nustatytų didžiausių procentinių dalių.

▼B

3.  1 ir 2 dalyse nurodyti kiekiai apskaičiuojami kasmet kaip augalinės kilmės pašarų sausosios medžiagos procentas.

▼M8

22 straipsnis

Tam tikrų produktų ir medžiagų naudojimas pašarui

Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies d punkto iv papunktį, ekologiškam pašarui gaminti ir ekologiškai auginamiems gyvūnams šerti galima naudoti tik šias medžiagas:

▼B

4 skirsnis

Ligų profilaktika ir veterinarinis gydymas

23 straipsnis

Ligų profilaktika

1.  Chemiškai susintetintų alopatinių veterinarinių vaistų arba antibiotikų skyrimas profilaktiniam gydymui yra draudžiamas, nepažeidžiant 24 straipsnio 3 dalies.

2.  Draudžiama naudoti augimą arba gamybą skatinančias medžiagas (įskaitant antibiotikus, kokcidiostatikus ir kitas dirbtines augimą skatinančias priemones) bei naudoti hormonus arba panašias medžiagas reprodukcijai kontroliuoti (pvz., rujos skatinimas arba sinchronizavimas) ar kitiems tikslams.

3.  Jei gyvūnai įsigyti neekologiškuose vienetuose, atsižvelgiant į vietos sąlygas gali būti taikomos specialiosios priemonės, kaip antai kontroliniai patikrinimai ar karantino laikotarpiai.

4.  Patalpos, aptvarai, įrenginiai ir indai turi būti tinkamai valomi ir dezinfekuojami, kad būtų išvengta kryžminės infekcijos ir kad nesusikauptų ligas nešiojančių organizmų. Išmatos, šlapimas ir nesuėstas arba išpiltas maistas turi būti kuo dažniau šalinamas, siekiant sumažinti kvapą ir nepritraukti vabzdžių ar graužikų.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies f punktą tik VII priede išvardyti produktai gali būti naudojami patalpoms ir įrenginiams, kuriuose laikomi gyvūnai, bei gyvūnams šerti naudojamiems indams valyti ir dezinfekuoti. Vabzdžiams bei kitiems kenkėjams, esantiems pastatuose ir kituose įrenginiuose, kur laikomi gyvūnai, išnaikinti gali būti naudojami rodenticidai (naudotini tik spąstuose) ir II priede išvardyti produktai.

5.  Pastatai turi būti ištuštinti nuo gyvūnų tarp visų auginamų naminių paukščių partijų. Pastatai ir įranga per tą laiką turi būti išvalyta ir išdezinfekuota. Be to, kiekvienąsyk, pabaigus auginti naminių paukščių partiją, lauke esantys aptvarai paliekami tušti tam, kad ataugtų augalija. Valstybės narės nustato laiką, kurį aptvarai turi būti laikomi tušti. Ūkio subjektas laiko šio laikotarpio taikymą patvirtinančius dokumentus. Šie reikalavimai netaikomi, kai naminiai paukščiai neauginami partijomis, nelaikomi lauko aptvaruose, o laisvai vaikštinėja visą dieną.

24 straipsnis

Veterinarinis gydymas

1.  Jei, nepaisant profilaktikos priemonių gyvūnų sveikatai apsaugoti, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje, gyvūnai suserga arba susižeidžia, juos tuoj pat būtina gydyti, jei reikia, izoliavus ir patalpinus į tinkamą patalpą.

▼M13

2.  Fitoterapiniams ir homeopatiniams produktams, mikroelementams bei produktams, išvardytiems V priedo 1 skirsnyje ir VI priedo 3 skirsnyje, teikiama pirmenybė prieš chemiškai susintetintus alopatinius veterinarinius vaistus arba antibiotikus, jei jų terapinis poveikis yra veiksmingas konkrečių rūšių gyvūnams ir jie tinka vartoti esant tai būklei, dėl kurios skiriamas gydymas.

▼B

3.  Jei 1 ir 2 dalyse minėtos priemonės neveiksmingos gydant konkrečią ligą ar sužeidimą, o gydymas iš esmės reikalingas tam, kad gyvūnas išvengtų kančių arba skausmo, veterinarijos gydytojo atsakomybe gali būti skiriami chemiškai susintetinti alopatiniai veterinariniai vaistai arba antibiotikai.

4.  Išskyrus skiepijimą, parazitų naikinimą ir visus kitus privalomus likvidavimo planus, pagal kuriuos gyvūnui arba gyvūnų grupei per 12 mėnesių taikomi daugiau kaip trys gydymo chemiškai susintetintais alopatiniais veterinariniais vaistais arba antibiotikais kursai arba daugiau kaip vienas gydymo kursas, jei jų reprodukcijos ciklas yra trumpesnis kaip vieneri metai, tie gyvūnai arba iš jų gauti produktai negali būti parduodami kaip ekologiški produktai ir gyvūnams turi būti taikomi 38 straipsnio 1 dalyje nustatyti pereinamieji laikotarpiai.

Turi būti laikomi tokių aplinkybių patvirtinamųjų dokumentų įrašai, kad kontrolės įstaiga ar institucija galėtų juos patikrinti.

5.  Išlauka, kuri prasideda paskutinį kartą paskyrus gyvūnui įprastu būdu vartojamą alopatinį veterinarinį vaistą ir baigiasi ekologiškų maisto produktų gaminimu iš tokių gyvūnų, turi būti dukart ilgesnė už teisėtą išlauką, kaip minėta Direktyvos 2001/82/EB 11 straipsnyje, arba, kai išlaukos trukmė nenurodyta – 48 valandos.

25 straipsnis

Konkrečios ligų profilaktikos ir veterinarinio gydymo taisyklės bitininkystėje

1.  Rėmams, aviliams ir koriams apsaugoti, ypač nuo kenkėjų, leidžiama naudoti tik rodenticidus (naudojamus tik spąstuose) ir II priede išvardytus tinkamus produktus.

2.  Bitynams dezinfekuoti galima naudoti garus ir tiesioginę liepsną.

3.  Tranų perų naikinimas leidžiamas tik tuo atveju, jei tai yra būdas užkirsti kelią Varroa destructor plitimui.

4.  Jei, nepaisant visų profilaktinių priemonių, bičių šeimos suserga arba apsikrečia, jos turi būti tuoj pat gydomos ir, jei reikia, perkeliamos į izoliuotus bitynus.

5.  Veterinariniai vaistai gali būti naudojami ekologiškoje bitininkystėje, jei valstybė narė leidžia atitinkamai juos naudoti, vadovaudamasi atitinkamomis Bendrijos nuostatomis arba Bendrijos teisės aktams neprieštaraujančiomis nacionalinėmis nuostatomis.

6.  Užsikrėtus Varroa destructor gali būti naudojama skruzdžių rūgštis, pieno rūgštis, acto rūgštis ir oksalo rūgštis, taip pat mentolas, timolas, eukaliptolas arba kamparas.

7.  Jei gydoma cheminiu būdu susintetintais alopatiniais vaistais, tą laikotarpį gydomos bičių šeimos turi būti perkeltos į izoliuotus bitynus, o visas vaškas po gydymo pakeistas ekologiškai bitininkaujant gautu vašku. Paskui toms bičių šeimoms taikomas 38 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis.

8.  7 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi 6 dalyje išvardytiems produktams.

▼M2

2a

SKYRIUS

Akvakultūros gyvūnų gamyba

1

skirsnis

Bendrosios taisyklės

25a straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatomos išsamios XIIIa priede išvardytų žuvų, vėžiagyvių, dygiaodžių ir moliuskų rūšių auginimo taisyklės.

Jos taikomos mutatis mutandis zooplanktonui, mikroskopiniams vėžiagyviams, žiuželiniams, kirmėlėms ir kitiems gyvūnams, kurie naudojami kaip pašaras vandenyje auginamiems gyvūnams.

25b straipsnis

Vandens terpės tinkamumas ir darnaus valdymo planas

1.  Šiam skyriui taikomos 6b straipsnio 1–5 dalių nuostatos.

2.  Apsaugos ir prevencinės priemonės, kurių imamasi kovojant su plėšriosiomis rūšimis pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB ( 12 ) ir nacionalines taisykles, įtraukiamos į darnaus valdymo planą.

3.  Kaimynystėje įsikūrę ūkio subjektai, kai taikoma, tarpusavyje derina rengiamus valdymo planus ir turi būti galima patikrinti, ar jie juos derino.

4.  Kai akvakultūros gyvūnai auginami žuvininkystės tvenkiniuose, vandens talpyklose arba kanaluose, ūkiuose įrengiamos natūralios filtruojamosios lysvės, nusodinimo tvenkiniai, biologiniai arba mechaniniai filtrai, kad būtų galima surinkti maistingųjų medžiagų atliekas, arba ūkiuose naudojami jūros dumbliai ir (arba) gyvūnai (dvigeldžiai moliuskai ir dumbliai), kurie padeda gerinti nuotekų kokybę. Kai taikoma, reguliariai atliekamas nuotekų monitoringas.

25c straipsnis

Paralelinė ekologiškų ir neekologiškų akvakultūros gyvūnų gamyba

1.  Kompetentinga institucija gali leisti tos pačios valdos inkubatoriuose ir augyklose auginti ekologiškus ir neekologiškus jauniklius, jei šie vienetai yra aiškiai fiziškai atskirti ir yra įrengta atskira vandens tiekimo sistema.

2.  Suaugusių gyvūnų gamybos atveju kompetentinga institucija gali leisti toje pačioje valdoje įrengti akvakultūros gyvūnų ekologinės ir neekologinės gamybos vienetus, jei laikomasi šio reglamento 6b straipsnio 2 dalies ir jei juose vykdomi skirtingi gamybos etapai ir skirtingi akvakultūros gyvūnų priežiūros etapai.

3.  Ūkio subjektai laiko šiame straipsnyje minimų nuostatų naudojimą patvirtinančius dokumentus.

2

skirsnis

Akvakultūros gyvūnų kilmė

25d straipsnis

Ekologiškai auginamų akvakultūros gyvūnų kilmė

1.  Naudojamos vietoje auginamos rūšys, o jų veisimo tikslas – geriau prie auginimo sąlygų prisitaikiusios veislės, kurios yra sveikos ir sudaro sąlygas gerai panaudoti pašarų išteklius. Patvirtinamieji dokumentai apie jų kilmę ir apdorojimą pateikiami kontrolės įstaigai arba kontrolės institucijai.

2.  Pasirenkamos tos rūšys, kurios gali būti auginamos nedarant didelės žalos laukinių gyvūnų ištekliams.

25e straipsnis

Neekologiškai auginamų akvakultūros gyvūnų kilmė ir laikymas

1.  Jei nepakanka ekologiškai augintų akvakultūros gyvūnų, veisimo tikslais arba siekiant pagerinti išteklių genetines savybes į valdą galima atgabenti sugautus laukinius arba neekologiškai augintus akvakultūros gyvūnus. Prieš panaudojant juos veisimui, šie gyvūnai laikomi ekologinės gamybos sąlygomis bent tris mėnesius.

2.  Jei nepakanka ekologiškai augintų akvakultūros gyvūnų jauniklių, auginimo tikslais į valdą galima atgabenti neekologiškai augintų akvakultūros gyvūnų jauniklių. Bent paskutiniuosius du auginimo ciklo trečdalius gyvūnai laikomi ekologinės gamybos sąlygomis.

▼M16

3.  Į ūkį pristatomų neekologiškai augintų akvakultūros gyvūnų jauniklių didžiausia procentinė dalis iki 2011 m. gruodžio 31 d. turi sumažėti iki 80 %, iki 2014 m. gruodžio 31 d. – iki 50 %, o iki 2016 m. gruodžio 31 d. – iki 0 %.

▼M15

4.  Laukinių akvakultūros gyvūnų jauniklius rinkti auginimo tikslais galima tik šiais atvejais:

▼M2

3

skirsnis

Akvakultūros gyvūnų auginimo praktika

25f straipsnis

Bendrosios akvakultūros gyvūnų auginimo taisyklės

1.  Aplinka auginamiems akvakultūros gyvūnams sudaroma tokia, kad, atsižvelgiant į jų rūšiai būdingus poreikius, akvakultūros gyvūnai:

▼M15

2.  Atskirų rūšių arba rūšių grupių suleidimo tankumas ir auginimo praktika nustatyti XIIIa priede. Atsižvelgiant į suleidimo tankumo ir auginimo praktikos poveikį auginamų žuvų gerovei, stebima žuvų būklė (pvz., pelekų sužalojimai ir kiti sužeidimai, augimo tempas, elgsena ir bendra sveikatos būklė) ir vandens kokybė.

▼M2

3.  Vandenyje esančios atskyrimo sistemos projektuojamos ir konstruojamos taip, kad vandens srauto greitis ir fiziniai bei cheminiai parametrai užtikrintų gyvūnų sveikatą bei gerovę ir tenkintų jų elgsenos poreikius.

4.  Atskyrimo sistemos projektuojamos, įrengiamos ir veikia taip, kad būtų sumažinta gyvūnų ištrūkimo rizika.

5.  Ištrūkus žuviai arba vėžiagyviui reikia imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų sumažintas poveikis vietos ekosistemai, jei tinka, juos vėl reikia sugauti. Išlaikomi patvirtinamieji dokumentai.

25g straipsnis

Vandens atskyrimo sistemoms taikomos specialiosios taisyklės

1.  Akvakultūros gyvūnams auginti draudžiama naudoti uždarus recirkuliacinius akvakultūros įrenginius, išskyrus inkubatorius ir augyklas arba, jei auginamos ekologiškam pašarui skirtos rūšys.

2.  Sausumoje įrengti auginimo vienetai atitinka šiuos reikalavimus:

3.  Jūroje įrengtos atskyrimo sistemos:

4.  Tik inkubatoriuose ir augyklose leidžiama vandenį šildyti arba aušinti dirbtiniu būdu. Vandeniui šildyti arba aušinti visuose auginimo etapuose galima naudoti vandenį iš natūralių gręžinių.

25h straipsnis

Akvakultūros gyvūnų laikymo ir priežiūros sąlygos

1.  Kad būtų išvengta su priežiūra susijusių akvakultūros gyvūnų streso ir fizinių sužalojimų, jie liečiami kuo mažiau, labai atsargiai, naudojant tinkamą įrangą ir tvarką. Veisliniai vandens gyvūnai liečiami taip, kad patirtų kuo mažiau fizinių sužalojimų ir streso, tam tikrais atvejais taikant anesteziją. Jų rūšiavimas atliekamas kuo rečiau ir laikantis žuvų gerovės reikalavimų.

2.  Dirbtiniam apšvietimui taikomi šie apribojimai:

3.  Aeracija, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir sveikatą, leidžiama su sąlyga, kad mechaniniams aeratoriams energija būtų tiekiama iš, pageidautina, atsinaujinančių šaltinių.

Visi šie atvejai turi būti registruojami akvakultūros gamybos įrašuose.

4.  Deguonį leidžiama naudoti tik jei tai susiję su gyvūnų sveikatos reikalavimų užtikrinimu ir svarbiais auginimo ar gabenimo etapais šiais atvejais:

Išlaikomi patvirtinamieji dokumentai.

5.  Taikomas toks skerdimo būdas, kad žuvis iškart prarastų sąmonę ir nejaustų skausmo. Pasirenkant tinkamiausią skerdimo būdą reikia atsižvelgti į žuvų dydį, rūšis ir gamybos vietas.

4

skirsnis

Veisimas

25i straipsnis

Draudimas naudoti hormonus

Hormonus ir jų darinius naudoti draudžiama.

5

skirsnis

Žuvų, vėžiagyvių ir dygiaodžių pašarai

25j straipsnis

Pašarams taikomos bendrosios taisyklės

Šėrimo tvarka nustatoma atsižvelgiant į šiuos prioritetus:

25k straipsnis

Plėšriųjų akvakultūros gyvūnų pašarams taikomos specialiosios taisyklės

1.  Plėšrieji akvakultūros gyvūnai šeriami pirmenybę teikiant:

▼M8

▼M15

▼M15 —————

▼M2

3.  Ekologiški augaliniai produktai gali sudaryti ne daugiau kaip 60 % pašarų raciono.

4.  Lašišų ir upėtakių racione, neviršijant kiekio, reikalingo jų fiziologiniams poreikiams tenkinti, gali būti astaksantino, gauto visų pirma iš ekologiškų šaltinių, tokių kaip ekologiškų vėžiagyvių kiautai. Jei ekologiškų šaltinių nėra, galima naudoti astaksantiną iš natūralių šaltinių, tokių kaip Phaffia mielių preparatas.

▼M15

5.  Jei 1 dalyje išvardytuose pašarų šaltiniuose nėra pakankamai histidino, kad būtų patenkinti lašišinių šeimos žuvų mitybos poreikiai ir būtų išvengta kataraktos formavimosi, šių žuvų pašarų racioną galima papildyti histidinu, gautu fermentacijos būdu.

▼M2

25l straipsnis

Tam tikrų akvakultūros gyvūnų pašarams taikomos specialiosios taisyklės

1.  XIIIa priedo 6, 7 ir 9 skirsniuose nurodytos akvakultūros gyvūnų rūšys šeriamos natūraliai tvenkiniuose ir ežeruose esančiais pašarais.

2.  Jei 1 dalyje nurodytų natūralių pašarų išteklių nepakanka, galima naudoti ekologišką augalinės kilmės pašarą, pageidautina, išaugintą tame pačiame ūkyje. Ūkio subjektai laiko papildomų pašarų naudojimo poreikį patvirtinančius dokumentus.

▼M15

3.  Jei natūralus pašaras papildomas pagal 2 dalį:

▼M15

25la straipsnis

Ekologiškai augintų jauniklių pašarui taikomos specialiosios taisyklės

Iš lervų ekologiškai auginant jauniklius, kaip pašaras gali būti naudojami įprastinis fitoplanktonas ir zooplanktonas.

▼M2

25m straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 834/2007 15 straipsnio 1 dalies d punkto iii papunktyje nurodyti produktai ir medžiagos

▼M8

1.  Ekologinėje akvakultūroje galima naudoti tik V priedo 1 skirsnyje išvardytas mineralinės kilmės pašarines žaliavas.

▼M2

2.  Pašarų priedai, tam tikri gyvūnams šerti naudojami produktai ir perdirbimo pagalbinės priemonės gali būti naudojami tik jei jie išvardyti VI priede ir laikomasi tame priede nustatytų apribojimų.

6

skirsnis

Moliuskams taikomos specialiosios taisyklės

25n straipsnis

Auginimo plotas

1.  Dvigeldžius moliuskus galima auginti tame pačiame vandens plote kaip ir ekologiškas žuvis ir jūros dumblius mišriosios žuvivaisos sistemoje ir apie tai reikia įrašyti darnaus valdymo plane. Užsiimant mišriąja žuvivaisa dvigeldžius moliuskus taip pat galima auginti kartu su pilvakojais moliuskais, pavyzdžiui, krantinėmis sraigėmis.

2.  Dvigeldžiai moliuskai ekologiškai auginami plotuose, kurių ribos pažymėtos poliais, plūdurais ar kitais aiškiais ženklais ir, atitinkamai, izoliuojami tinkliniais maišais, varžomis ar kitokiomis žmogaus pagamintomis priemonėmis.

3.  Ekologiniai moliuskų ūkiai kuo labiau mažina saugotinoms rūšims kylantį pavojų. Jeigu apsisaugoti nuo plėšrių rūšių naudojami tinklai, jie turi būti tokie, kad nesužalotų nardančių paukščių.

25o straipsnis

Kiaušinių kilmė

1.  Jeigu nedaroma didelė žala aplinkai ir jei leidžiama pagal vietos teisės aktus, galima naudoti dvigeldžių moliuskų kiaušinius ne iš gamybos vieneto, jei jie surinkti iš:

Laikomi įrašai apie tai, kaip, kur ir kada surinkti laukinių dvigeldžių moliuskų kiaušiniai, kad būtų galima atsekti plotą, kur jie buvo surinkti.

▼M16

Tačiau neekologiškų dvigeldžių moliuskų kiaušinius iš inkubatorių galima pristatyti į ekologinės gamybos vienetus neviršijant šių didžiausių procentinių dalių: 80 % iki 2011 m. gruodžio 31 d., 50 % iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir 0 % iki 2016 m. gruodžio 31 d.

▼M2

2.  Kad didžiosios austrės (Crassostrea gigas) natūralioje aplinkoje nerštų kuo rečiau, pirmenybė teikiama selektyviai veisiamoms austrėms.

25p straipsnis

Laikymo ir priežiūros sąlygos

1.  Moliuskų suleidimo tankumas neviršija neekologiniu būdu toje vietovėje auginamų moliuskų tankumo. Pakeitimai, susiję su rūšiavimu, retinimu ir suleidimo tankumo reguliavimu, atliekami atsižvelgiant į biomasę ir siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir aukštą produkto kokybę.

2.  Biologinės kilmės nešvarumai, kuriais gali apaugti konstrukcijos, šalinami fizinėmis priemonėmis arba rankomis ir, jei tinka, sugrąžinami į jūrą pakankamai toli nuo moliuskų ūkių. Auginimo ciklo metu moliuskus vieną kartą galima apdoroti kalkių tirpalu tam, kad būtų galima kovoti su kartu augančiais organizmais.

25q straipsnis

Auginimo taisyklės

1.  Ekologiškai auginti midijas leidžiama ant lynų, taip pat galima taikyti kitus XIIIa priedo 8 skirsnyje išvardytus metodus.

2.  Moliuskus leidžiama auginti ant dugno, tik jeigu rinkimo ir auginimo plotuose nedaromas didelis poveikis aplinkai. Įrodymai apie tai, kad poveikis aplinkai nedidelis, patvirtinami tyrimu ir ataskaita apie naudojamą plotą, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti kontrolės įstaigai ar kontrolės institucijai. Ataskaita įtraukiama į darnaus valdymo planą kaip atskiras skyrius.

25r straipsnis

Austrių auginimo specialiosios taisyklės

Leidžiama auginti maišuose ant estakadų. Šios ar kitos struktūros, kuriose laikomos austrės, įrengiamos taip, kad palei pakrantės liniją nesusiformuotų visiška užtvara. Gamybai optimizuoti austrės kruopščiai sudėliojamos į lysves pagal tai, kur teka srovė per potvynius ir atoslūgius. Auginama laikantis XIIIa priedo 8 skirsnyje išvardytų kriterijų.

7

skirsnis

Ligų profilaktika ir veterinarinis gydymas

25s straipsnis

Bendrosios taisyklės dėl ligų profilaktikos

1.  Pagal Direktyvos 2006/88/EB 9 straipsnį gyvūnų sveikatos valdymo plane nurodomos biologinės saugos ir ligų prevencijos priemonės, įskaitant rašytinį susitarimą dėl konsultacijų sveikatos klausimais, kurių skaičius proporcingas gamybos vieneto apimtims, su kvalifikuota akvakultūros gyvūnų sveikatos tarnyba, kuri lankosi ūkyje bent kartą per metus, o auginant dvigeldžius moliuskus – bent kartą per dvejus metus.

2.  Laikymo sistemos, įranga ir reikmenys yra tinkamai išvalomi ir dezinfekuojami. Galima naudoti tik VII priedo 2.1 ir 2.2 skirsniuose išvardytus produktus.

3.  Dėl telkinių laikymo tuščių:

4.  Kai taikoma, nepanaudotas pašaras žuvims, išmatos ir nugaišę gyvūnai iškart pašalinami, kad nebūtų labai pakenkta aplinkai, ypač vandens kokybei, kad būtų sumažinta ligų rizika ir kad tai nepritrauktų vabzdžių ir graužikų.

5.  Ultravioletinį apšvietimą ir ozoną galima naudoti tik inkubatoriuose ir augyklose.

▼M15

6.  Vykdant biologinę ektoparazitų kontrolę, pirmenybė teikiama žuvims valytojoms ir gėlam vandeniui, jūros vandeniui ir natrio chlorido tirpalui.

▼M2

25t straipsnis

Veterinarinis gydymas

1.  Jeigu, nepaisant prevencinių priemonių užtikrinti gyvūnų sveikatą pagal Reglamento 834/2007 15 straipsnio 1 dalies f punkto i papunktį, kyla sveikatos problemų, galima taikyti veterinarinį gydymą tokia pirmumo seka:

2.  Per metus gali būti taikomi tik du alopatinio gydymo kursai, išskyrus skiepijimus ir jei to reikia pagal privalomus likvidavimo planus. Tačiau kai auginimo ciklas trumpesnis negu metai, per metus galima taikyti tik vieną alopatinio gydymo kursą. Jei minėti alopatinio gydymo apribojimai viršijami, atitinkami akvakultūros gyvūnai negali būti parduodami kaip ekologiški produktai.

3.  Parazitai naikinami ne dažniau kaip du kartus per metus arba kartą per metus, jei auginimo ciklas trumpesnis negu 18 mėnesių, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės narės vykdo privalomus kontrolės planus.

4.  Jei pagal 3 dalį taikytas alotopinis veterinarinis gydymas arba naikinami parazitai, įskaitant gydymą pagal privalomus kontrolės ir likvidavimo planus, išlauka yra dvigubai ilgesnė už Direktyvos 2001/82/EB 11 straipsnyje nurodytą išlauką, o jei išlaukos trukmė ten nenurodyta – 48 valandos.

5.  Jei naudojami veterinariniai vaistai, apie tai reikia pranešti kontrolės įstaigai arba kontrolės institucijai prieš pateikiant šiuos gyvūnus į rinką kaip ekologiškus. Galima lengvai nustatyti, kurie ištekliai buvo gydyti.

▼B

3 SKYRIUS

Produktų gamyba

26 straipsnis

Pašarų ir maisto produktų gamybos taisyklės

1.  Priedai, perdirbimo pagalbinės medžiagos ir kitos medžiagos bei sudedamosios dalys, naudojamos maisto produktams ar pašarams gaminti, ir bet koks taikomas perdirbimas, pavyzdžiui, rūkymas, turi atitikti gerosios gamybos praktikos principus.

2.  Pašarus ar maisto produktus gaminantys ūkio subjektai nustato ir atnaujina atitinkamas procedūras, pagrįstas sistemingu svarbiausių perdirbimo etapų nustatymu.

3.  2 dalyje minimų procedūrų taikymas bet kuriuo metu užtikrina, kad pagaminti perdirbti produktai atitinka ekologinės gamybos taisykles.

4.  Ūkio subjektai laikosi ir įgyvendina 2 dalyje minimas procedūras. Visų pirma ūkio subjektai:

5.  Be 2 ir 4 dalyse nustatytų nuostatų, jei atitinkamoje gamybos vietoje taip pat ruošiami ar laikomi neekologiški produktai, ūkio subjektas:

27 straipsnis

Tam tikrų produktų ir medžiagų naudojimas gaminant maistą

►M7

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies b punktą, perdirbant ekologiškus maisto produktus, išskyrus vyno sektoriaus produktus, kuriems taikomos 3a skyriaus nuostatos, galima naudoti tik šias medžiagas:

 ◄

2.  Atliekant skaičiavimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 4 dalies a punkto ii papunktyje,

▼M1

▼B

3.  Iki 2010 m. gruodžio 31 d. turi būti peržiūrėtas šių VIII priede išvardytų medžiagų naudojimas:

Atliekant a punkte minėtą peržiūrėjimą atsižvelgiama į valstybių narių pastangas rasti saugius nitritų (nitratų) pakaitalus ir parengti ekologiškos mėsos perdirbėjams (gamintojams) alternatyvių gamybos būdų ir higienos švietimo programas.

▼M1

4.  Kompetentinga institucija gali leisti pirmiau nurodytu laikotarpiu naudoti gamtinius dažus ir gamtines padengimo medžiagas virtų kiaušinių, skirtų tiekti rinkai tam tikru metų laiku, lukštams tradiciškai dažyti puošybos tikslais. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. gali būti leidžiama naudoti ir sintetinius geležies oksidus bei geležies hidroksidus. Apie išduotus leidimus pranešama Komisijai ir valstybėms narėms.

27a straipsnis

Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 20 straipsnio 1 dalį, gaminant mieles, mielių ruošinius ir mišinius gali būti naudojamos šios medžiagos:

▼B

28 straipsnis

Tam tikrų neekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių naudojimas gaminant maistą

Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies c punktą šio reglamento IX priede išvardytos neekologiškos žemės ūkio sudedamosios dalys gali būti naudojamos gaminant ekologišką maistą.

29 straipsnis

Valstybės narės leidimo naudoti neekologiškas žemės ūkio kilmės maisto sudedamąsias dalis išdavimas

1.  Kol žemės ūkio kilmės sudedamoji dalis neįtraukta į šio reglamento IX priedą, ta sudedamoji dalis gali būti naudojama tik šiomis sąlygomis:

Valstybė narė gali pratęsti b punkte nustatyto leidimo terminą ne daugiau kaip tris kartus po 12 mėnesių.

2.  Jei išduotas 1 dalyje nurodytas leidimas, valstybė narė kitoms valstybėms narėms ir Komisijai nedelsdama pateikia šią informaciją:

3.  Jei iš informacijos, kurią valstybės narės pateikia Komisijai ir leidimą išdavusiai valstybei narei, paaiškėja, kad stygiaus metu atsargų yra, valstybė narė sprendžia dėl išduoto leidimo panaikinimo arba numatomo jo galiojimo laiko sutrumpinimo ir informuoja Komisiją bei kitas valstybes nares apie priemones, kurių ji ėmėsi ar imsis, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tokios informacijos gavimo datos.

4.  Valstybei narei paprašius arba Komisijos iniciatyva šis klausimas teikiamas nagrinėti Komitetui, įsteigtam pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 37 straipsnį. Laikantis to straipsnio 2 dalyje numatytos tvarkos gali būti nuspręsta panaikinti leidimą arba pakeisti jo galiojimo trukmę, arba, jei tinka, priimti sprendimą dėl šios sudedamosios dalies įtraukimo į šio reglamento IX priedą.

5.  Pratęsimo atveju, kaip nurodyta 1 dalies antroje pastraipoje, taikomos 2 ir 3 dalyse nurodytos procedūros.

▼M2

29a straipsnis

Jūros dumbliams taikomos specialiosios nuostatos

1.  Jeigu galutinis produktas yra švieži jūros dumbliai, ką tik nurinkti jūros dumbliai praplaunami jūros vandeniu.

Jeigu galutinis produktas yra dehidratuoti jūros dumbliai, juos praplauti galima geriamuoju vandeniu. Drėgmei pašalinti galima naudoti druską.

2.  Džiovinant draudžiama naudoti tiesioginę liepsną, kuri tiesiogiai susiliečia su jūros dumbliais. Jeigu džiovinant naudojamos virvės ar kita įranga, jose nėra apsaugos nuo užsiteršimo medžiagų ir valymo arba dezinfekavimo medžiagų, išskyrus tuos atvejus, kai naudojamas tam skirtas produktas, išvardytas VII priede.

▼M7

3a SKYRIUS

Specialiosios vyno gamybos taisyklės

29b straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šiame skyriuje nustatomos specialios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 ( 16 ) 1 straipsnio 1 dalies l punkte nurodyto vyno sektoriaus produktų ekologinės gamybos taisyklės.

2.  Jei šiame skyriuje aiškiai nenurodyta kitaip, taikomi Komisijos reglamentai (EB) Nr. 606/2009 ( 17 ) ir (EB) Nr. 607/2009 ( 18 ).

29c straipsnis

Tam tikrų produktų ir medžiagų naudojimas

1.  Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies a punktą, vyno sektoriaus produktai gaminami iš ekologiškos žaliavos.

2.  Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies b punktą, gaminant vyno sektoriaus produktus, be kita ko, taikant procesus bei vynininkystės metodus, galima naudoti tik šio reglamento VIIIa priede išvardytus produktus ir medžiagas, laikantis Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 ir Reglamente (EB) Nr. 606/2009, ir visų pirma to reglamento IA priede, nustatytų specialiųjų sąlygų ir apribojimų.

3.  Jei įmanoma, naudojami šio reglamento VIIIa priede išvardyti ir žvaigždute pažymėti produktai bei medžiagos, gauti iš ekologiškos žaliavos.

29d straipsnis

Vynininkystės metodai ir apribojimai

1.  Nepažeidžiant 29c straipsnio ir šio straipsnio 2–5 dalyse numatytų specialiųjų draudimų bei apribojimų, leidžiama taikyti tik iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. taikytus vynininkystės metodus, procesus ir apdorojimo būdus, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 120c bei 120d straipsniuose ir Reglamento (EB) Nr. 606/2009 3, 5–9, 11–14 straipsniuose ir jų prieduose numatytus apribojimus.

2.  Draudžiama taikyti šiuos vynininkystės metodus, procesus ir apdorojimo būdus:

3.  Toliau nurodytus vynininkystės metodus, procesus ir apdorojimo būdus taikyti leidžiama laikantis šių sąlygų:

4.  Iki ►M16  2018 m. rugpjūčio 1 d. ◄ Komisija iš naujo išnagrinėja šių vynininkystės metodų, procesų ir apdorojimo būdų taikymą, kad laipsniškai panaikintų arba dar labiau apribotų tų metodų taikymą:

5.  Bet koks po 2010 m. rugpjūčio 1 d. priimtas pakeitimas, susijęs su Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 arba Reglamente (EB) Nr. 606/2009 numatytais vynininkystės metodais, procesais ir apdorojimo būdais, ekologiškai gaminant vyną gali būti taikomas tik priėmus priemones, būtinas Reglamento (EB) Nr. 834/2007 19 straipsnio 3 dalyje numatytoms gamybos taisyklėms įgyvendinti, ir, jei reikia, atlikus vertinimą pagal to reglamento 21 straipsnį.

▼B

4 SKYRIUS

Produktų surinkimas, pakavimas, vežimas ir laikymas

30 straipsnis

Produktų surinkimas ir vežimas į tvarkymo vienetus

Ūkio subjektai gali tuo pat metu kaupti ekologiškus ir neekologiškus produktus, tik jei imtasi atitinkamų priemonių, neleidžiančių sumaišyti arba sukeisti ekologiškus produktus su neekologiškais ir užtikrinančių ekologiškų produktų identifikavimą. Ūkio subjektas laiko ir teikia kontrolės įstaigai ar institucijai informaciją apie produktų surinkimo dienas, valandas, sistemą bei priėmimo datą ir laiką.

31 straipsnis

Produktų pakavimas ir vežimas kitiems ūkio subjektams ar į kitus vienetus

1.  Ūkio subjektai užtikrina, kad ekologiški produktai vežami kitiems vienetams, įskaitant didmeninės ir mažmeninės prekybos įmones, tik atitinkamoje pakuotėje, taroje arba transporto priemonėse, uždarytose tokiu būdu, kad jų turinio nebūtų galima pakeisti nesuklastojus arba nepažeidus plombos, ir paženklinus juos etikete, kurioje, nepažeidžiant jokių kitų pagal teisės aktus privalomų nuorodų, nurodoma:

Informaciją, nurodytą pirmosios dalies a–d punktuose, galima pateikti ir lydimajame dokumente, jei šį dokumentą galima neginčijamai susieti su produkto pakuote, tara arba transporto priemone. Šiame lydimajame dokumente nurodoma informacija apie tiekėją ir (arba) vežėją.

2.  Pakuotė, tara arba transporto priemonės neprivalo būti uždaros, jeigu:

32 straipsnis

Specialiosios pašarų vežimo į kitus gamybos (paruošiamuosius) vienetus arba sandėliavimo patalpas taisyklės

Be 31 straipsnio nuostatų, vežant pašarus į kitus gamybos ar paruošiamuosius vienetus arba sandėliavimo patalpas, ūkio subjektai užtikrina, kad būtų tenkinamos šios sąlygos:

▼M2

32a straipsnis

Gyvų žuvų gabenimas

1.  Gyvos žuvys gabenamos tinkamose talpyklose su švariu vandeniu, kurio temperatūra ir ištirpusio deguonies kiekis atitinka jų fiziologinius poreikius.

2.  Prieš gabenant ekologiškas žuvis ir žuvų produktus, vandens talpyklos kruopščiai išvalomos, dezinfekuojamos ir išskalaujamos.

3.  Imamasi atsargumo priemonių stresui sumažinti. Gabenant žuvų tankumas nesiekia lygio, kuris būtų kenksmingas atitinkamai rūšiai.

4.  Išlaikomi patvirtinamieji dokumentai apie 1–3 dalyse pateiktų nuostatų taikymą.

▼B

33 straipsnis

Produktų priėmimas iš kitų vienetų ir kitų ūkio subjektų

Priimdamas ekologišką produktą, ūkio subjektas patikrina, ar jo pakuotė arba tara, kai reikalaujama, yra uždara, ir ar yra 31 straipsnyje minimos nuorodos.

Ūkio subjektas kryžminiu būdu patikrina, ar 31 straipsnyje nurodyta informacija ant etiketės sutampa su lydraščiuose pateikta informacija. Šių patikrinimų rezultatas aiškiai nurodomas 66 straipsnyje nurodytoje dokumentais pagrįstoje apskaitoje.

34 straipsnis

Specialiosios produktų iš trečiosios šalies priėmimo taisyklės

Ekologiški produktai importuojami iš trečiosios šalies atitinkamoje pakuotėje arba taroje, uždarytoje taip, kad nebūtų galima pakeisti jų turinio, ir turinčioje eksportuotojo identifikaciją bei visas kitas žymas ir numerius, padedančius atpažinti partiją, ir, atitinkamai, importo iš trečiųjų šalių kontrolės sertifikatą.

Gavęs iš trečiosios šalies importuotą ekologišką produktą, pirmasis gavėjas patikrina, ar uždaryta jo pakuotė arba tara ir, kai produktai importuoti pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnį, patikrina, ar tame straipsnyje nurodytas patikrinimo sertifikatas apima siuntoje esančio produkto rūšį. Šio patikrinimo rezultatas aiškiai nurodomas šio reglamento 66 straipsnyje nurodytoje dokumentais pagrįstoje apskaitoje.

35 straipsnis

Produktų laikymas

1.  Produktų laikymo vieta turi būti tvarkoma siekiant užtikrinti partijų identifikavimą ir išvengti bet kokio susimaišymo su produktais ir (arba) medžiagomis, kurios neatitinka ekologinės gamybos taisyklių, arba užteršimo jomis. Ekologiški produktai turi būti aiškiai identifikuojami bet kuriuo metu.

▼M2

2.  Ekologiškų augalininkystės, jūros dumblių, gyvulininkystės ir akvakultūros gyvūnų produkcijos gamybos vienete draudžiama laikyti kitus produktus nei tie, kurie leidžiami pagal šį reglamentą.

3.  Valdose leidžiama laikyti alopatinius veterinarinius vaistus ir antibiotikus su sąlyga, kad juos veterinarijos gydytojas skyrė gydymui, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje arba jo 15 straipsnio 1 dalies f punkto ii papunktyje, jie yra laikomi prižiūrimoje vietoje ir įtraukiami į gyvūnų apskaitos registrą, kaip nurodyta šio reglamento 76 straipsnyje arba, atitinkamai, į akvakultūros gamybos apskaitą, kaip nurodyta šio reglamento 79b straipsnyje.

▼B

4.  Jei ūkio subjektai tvarko ir neekologiškus produktus, ir ekologiškus produktus, ir po to pastarieji laikomi sandėliavimo patalpose, kuriose taip pat laikomi kiti žemės ūkio produktai ar maisto produktai:

5 SKYRIUS

Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio taisyklės

36 straipsnis

Augalai ir augalinės kilmės produktai

1.  Augalai ir augalinės kilmės produktai laikomi ekologiškais, jei gamybos taisyklės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 9, 10, 11 ir 12 straipsniuose ir šio reglamento 1 skyriuje ir, kai taikoma, šio reglamento 6 skyriuje nustatytos išimtinės gamybos taisyklės, buvo taikytos sklypuose pereinamuoju laikotarpiu bent dvejus metus iki sėjos arba, pievų ar daugiamečių pašarų sklypų atveju – bent dvejus metus iki jų naudojimo pašarams iš ekologinės žemdirbystės, arba, daugiamečių kultūrų, išskyrus pašarus, atveju – bent trejus metus iki pirmojo ekologiškų produktų derliaus.

2.  Kompetentinga institucija gali nuspręsti atgaline data pripažinti, kad pereinamojo laikotarpio dalimi buvo bet kuris ankstesnis laikotarpis, kurio metu:

B punkte nurodytam laikotarpiui gali būti taikoma atgalinė data tik tuo atveju, jeigu kompetentingai institucijai buvo pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių jai įsitikinti, kad atitinkamų sąlygų buvo laikytasi bent trejus metus.

3.  Tam tikrais atvejais, kai žemė buvo užteršta ekologinei gamybai neleistinais produktais, kompetentinga institucija gali nuspręsti pratęsti pereinamąjį laikotarpį ir po 1 dalyje nustatyto termino.

4.  Tais atvejais, kai sklypams jau buvo pasibaigęs parėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis arba jiems dar tęsėsi perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis, ir juose buvo panaudotas neleistinas ekologinei gamybai produktas, valstybė narė gali sutrumpinti 1 dalyje nurodytą pereinamąjį laikotarpį šiais dviem atvejais:

Pirmesnės dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais pereinamojo laikotarpio trukmė nustatoma atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

Atitinkama valstybė narė praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie savo sprendimą reikalauti privalomų priemonių.

▼M2

36a straipsnis

Jūros dumbliai

1.  Jūros dumblių rinkimo vietoms taikomas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis – šeši mėnesiai.

2.  Jūros dumblių auginimo vietoms taikomas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis – ilgesnis negu šeši mėnesiai arba visas auginimo ciklas.

▼B

37 straipsnis

Specialiosios perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio taisyklės, taikomos žemei, susijusiai su ekologine gyvulininkystės produkcija

1.  Šio reglamento 36 straipsnyje nustatytos perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio taisyklės taikomos visam gamybos vieneto, kuriame gaminami gyvūnų pašarai, plotui.

2.  Neatsižvelgiant į 1 dalies nuostatas, pereinamasis laikotarpis, skirtas ganykloms ir diendaržiams, kuriuose ganosi ne žolėdžiai, gali būti sutrumpintas iki vienerių metų. Šis laikotarpis gali būti sumažintas iki šešių mėnesių, jei minėta žemė per pastaruosius metus nebuvo tręšta arba gerinta ekologinei gamybai neleistinais produktais.

38 straipsnis

Gyvūnai ir gyvulininkystės produktai

1.  Jei neekologiškai auginami gyvūnai buvo atgabenti į ūkį pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir šio reglamento 9 straipsnį ir (arba) 42 straipsnį, ir jei gyvulininkystės produktus ketinama parduoti kaip ekologiškus, gamybos taisyklės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 9, 10, 11 ir 14 straipsniuose ir šio reglamento II antraštinės dalies 2 skyriuje ir, jei taikoma, šio reglamento 42 straipsnyje, turi būti taikomos mažiausiai tokį laiką:

2.  Jei neekologiškai auginami gyvūnai buvo laikomi perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pradžioje pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį, iš jų pagaminti produktai gali būti laikomi ekologiškais, jei perėjimas prie ekologinės gamybos vienu metu vyksta visame gamybos vienete, įskaitant gyvūnus, ganyklas ir (arba) bet kokią žemę, skirtą gyvūnų pašarui. Bendras pereinamasis laikotarpis esamiems gyvūnams ir jų palikuonims, ganykloms ir (arba) gyvūnų pašarui naudojamai žemei, gali būti sutrumpintas iki 24 mėnesių, jei gyvūnai yra daugiausia šeriami produktais iš to paties gamybos vieneto.

3.  Bitininkystės produktai gali būti parduodami pažymėti nuorodomis, kad jie yra ekologiški tik tada, jei ekologinės gamybos taisyklių buvo laikytasi mažiausiai vienerius metus.

4.  Bitynams nustatytas pereinamasis laikotarpis netaikomas, kai taikoma šio reglamento 9 straipsnio 5 dalis.

5.  Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu vaškas turi būti pakeistas vašku iš ekologinės bitininkystės vienetų.

▼M2

38a straipsnis

Akvakultūros gyvūnų gamyba

1.  Šiems akvakultūros gamybos vienetų akvakultūros įrenginių tipams, įskaitant tuos, kuriuose yra akvakultūros gyvūnų, taikomi tokie perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiai:

2.  Kompetentinga institucija gali nuspręsti atgaline data pripažinti pereinamojo laikotarpio dalimi bet kurį laikotarpį, per kurį, kaip pagrįsta dokumentais, įrenginiai nebuvo apdoroti ar veikiami produktais, kurių negalima naudoti ekologinėje gamyboje.

▼B

6 SKYRIUS

Išimtinės gamybos taisyklės

1 skirsnis

Išimtinės gamybos taisyklės, susijusios su klimato, geografiniais arba struktūriniais suvaržymais pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies a punktą

39 straipsnis

Gyvūnų rišimas

Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos, kompetentingos institucijos gali leisti rišti nedideliuose ūkiuose auginamus galvijus, jei neįmanoma galvijų laikyti grupėmis, atitinkančiomis jų elgesio reikalavimus, tačiau su sąlyga, kad ganymo laikotarpiu jie būtų išgenami į diendaržius pagal 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir, kai ganymas neįmanomas, būtų išgenami į diendaržius bent dukart per savaitę.

40 straipsnis

Paralelinė gamyba

1.  Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos, gamintojas gali valdyti ekologiškus ir neekologiškus gamybos vienetus toje pačioje vietovėje:

2.  Kompetentinga institucija gali leisti žemės ūkio tyrimus arba oficialius mokymus atliekantiems ūkiams auginti tų pat rūšių gyvūnus ekologiškai ir neekologiškai, jei atitinkamos šios sąlygos:

41 straipsnis

Bitininkystės vienetų valdymas augalų apdulkinimo tikslais

Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos, apdulkinimui užtikrinti ūkio subjektas gali tame pat ūkyje laikyti ekologiškus ir neekologiškus bitininkystės vienetus, jeigu atitinkamai tenkinami visi ekologinės gamybos taisyklių reikalavimai, išskyrus nuostatas dėl bitynų vietos. Tokiu atveju produktas negali būti parduodamas kaip ekologiškas.

Ūkio subjektas laiko dokumentais pagrįstus šios nuostatos taikymo įrodymus.

2 skirsnis

Išimtinės gamybos taisyklės, susijusios su ekologiškų ūkyje naudojamų medžiagų nebuvimu pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies b punktą

42 straipsnis

Neekologiškų gyvūnų naudojimas

Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos sąlygos, ir iš anksto gavus kompetentingos institucijos leidimą,

▼M8

43 straipsnis

Neekologiškų augalinės ir gyvūninės kilmės baltymingų pašarų naudojimas gyvuliams

Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos sąlygos ir jei ūkininkai negali gauti baltymingų pašarų, pagamintų vien tik iš ekologiškų produktų, kiaulėms šerti ir naminiams paukščiams lesinti leidžiama naudoti ribotą neekologiškų baltymingų pašarų kiekį.

▼M14

2015, 2016 ir 2017 kalendoriniais metais minėtų gyvūnų racione neekologiškų baltymingų pašarų 12 mėnesių laikotarpiu gali būti ne daugiau kaip 5 %.

▼M8

Šie skaičiai apskaičiuojami kasmet ir išreiškiami žemės ūkio kilmės pašarų sausosios medžiagos procentais.

Ūkio subjektas saugo dokumentais pagrįstus būtinybės taikyti šią nuostatą įrodymus.

▼B

44 straipsnis

Neekologiško bičių vaško naudojimas

Kai perkamas naujas inventorius arba pereinamuoju laikotarpiu neekologiškas bičių vaškas gali būti naudojamas, tik jei

45 straipsnis

Neekologiškų sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos naudojimas

1.  Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos sąlygos,

2.  Neekologiškos sėklos ar sėklinės bulvės gali būti naudojamos, jei jos neapdorotos kitomis nei 5 straipsnio 1 dalyje sėklų apdorojimui patvirtintomis augalų apsaugos priemonėmis, išskyrus atvejus, kai Tarybos direktyva 2000/29/EB ( 19 ) nustatyta tvarka teritorijoje, kurioje bus naudojamos sėklos ar sėklinės bulvės, tam tikros rūšies visų veislių cheminį apdorojimą fitosanitariniais tikslais atlieka valstybės narės kompetentinga institucija.

3.  Rūšys, kurioms nustatyta, kad ekologiškos sėklos ar sėklinių bulvių kiekis yra pakankamas, ir yra didelis skaičius veislių visose Bendrijos dalyse, išvardytos X priede.

X priede išvardytoms rūšims gali būti neišduodami leidimai pagal 1 dalies b punkto nuostatas, išskyrus atvejus, kai tokių leidimų išdavimas pagrįstas vienu iš 5 dalies d punkte nurodytų tikslų.

4.  Valstybės narės gali deleguoti funkcijas 1 dalies b punkte nurodytiems leidimams išduoti kitai jos kontroliuojamai viešojo administravimo įstaigai arba Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnyje minėtoms kontrolės institucijoms ar įstaigoms.

5.  Leidimai naudoti neekologiškas sėklas ar sėklines bulves gali būti išduodami tik šiais atvejais:

6.  Leidimas išduodamas prieš kultūros sėją.

7.  Leidimas išduodamas tik tam tikriems vartotojams vienam sezonui, o už leidimo išdavimą atsakinga institucija ar įstaiga užregistruoja, kokiam sėklų ar sėklinių bulvių kiekiui buvo išduotas leidimas.

8.  Nukrypstant nuo 7 dalies nuostatų, valstybės narės kompetentinga institucija gali išduoti visiems vartotojams bendrą leidimą:

Pirmojoje pastraipoje minėti leidimai aiškiai nurodomi 48 straipsnyje minimoje duomenų bazėje.

9.  Leidimai gali būti išduodami tik laikotarpiais, kuriems pagal 49 straipsnio 3 dalį atnaujinama duomenų bazė.

3 skyrius

Išimtinės gamybos taisyklės, susijusios su specifinėmis ekologinės gyvulininkystės valdymo problemomis pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies d punktą

46 straipsnis

Specifinės ekologinės gyvulininkystės valdymo problemos

Paskutinės penėjimo stadijos metu mėsai skirti suaugę galvijai gali būti laikomi uždarose patalpose, tačiau šis laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip vienas penktadalis jų gyvenimo ir bet kuriuo atveju negali tęstis ilgiau kaip tris mėnesius.

▼M1

3a

skirsnis

Išimtinės gamybos taisyklės, susijusios su specifinių produktų ir medžiagų naudojimu gamyboje pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies e punktą

46a straipsnis

Neekologiškų mielių ekstrakto naudojimas

Kai taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies e punkte išdėstytos sąlygos, gaminant ekologiškas mieles į substratą leidžiama pridėti iki 5 % neekologiškų mielių ekstrakto ar autolizato (apskaičiuojama sausoji medžiaga), jei gamintojai negali gauti ekologiškų mielių ekstrakto ar autolizato.

Siekiant šią nuostatą panaikinti, iki 2013 m. gruodžio 31 d. bus persvarstytos ekologiškų mielių ekstrakto ar autolizato naudojimo galimybės.

▼B

4 skyrius

Išimtinės gamybos taisyklės, susijusios su didelio masto nelaimėmis pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies f punktą

47 straipsnis

Didelio masto nelaimės

Kompetentinga institucija gali laikinai leisti:

▼M16

▼B

▼M7

▼M16

▼M7

Gavę kompetentingos institucijos patvirtinimą, atskiri ūkio subjektai saugo dokumentais pagrįstus pirmiau minėtų išimčių taikymo įrodymus. Valstybės narės informuoja viena kitą ir Komisiją apie išimtis, suteiktas pagal pirmosios pastraipos c ir e punktus.

▼B

7 SKYRIUS

Sėklų duomenų bazė

48 straipsnis

Duomenų bazė

1.  Kiekviena valstybė narės užtikrina, kad yra įdiegta kompiuterizuota duomenų bazė, į kurią įtrauktos jų teritorijoje gautos ekologiškų sėklų ar sėklinių bulvių veislės.

2.  Duomenų bazę tvarko valstybės narės kompetentinga institucija arba šiam tikslui valstybės narės paskirta institucija ar įstaiga (toliau – duomenų bazės valdytojas). Valstybės narės taip pat gali paskirti instituciją arba privačią įstaigą kitoje šalyje.

3.  Kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie paskirtą valdyti duomenų bazę instituciją ar privačią įstaigą.

49 straipsnis

Registracija

1.  Veislės, kurių ekologiškos sėklos ar sėklinių bulvių galima įsigyti, 48 straipsnyje nurodytoje duomenų bazėje registruojamos tiekėjo prašymu.

2.  Taikant 45 straipsnio 5 dalį, laikoma, kad veislės atsargų nėra, jei veislė neužregistruota duomenų bazėje.

3.  Kiekviena valstybė narė nusprendžia, kokiu metų laikotarpiu duomenų bazėje laikomi duomenys apie jos teritorijoje auginamas visas rūšis arba rūšių grupes turi būti reguliariai atnaujinami. Duomenų bazėje turi būti informacija apie tokį sprendimą.

50 straipsnis

Registracijos sąlygos

1.  Norėdamas užregistruoti tiekėjas turi gebėti:

2.  Duomenų bazės valdytojas, gavęs valstybės narės kompetentingos institucijos pritarimą, gali atmesti tiekėjo prašymą dėl registracijos arba panaikinti jau priimtą registraciją, jei tiekėjas nesilaiko 1 dalyje išdėstytų reikalavimų.

51 straipsnis

Užregistruota informacija

1.  48 straipsnyje nurodytoje duomenų bazėje apie kiekvieną užregistruotą veislę ir kiekvieną tiekėją pateikiama bent ši informacija:

2.  Tiekėjas nedelsdamas informuoja duomenų bazės valdytoją, jei duomenų bazėje užregistruotos veislės atsargų nebėra. Šie pokyčiai registruojami duomenų bazėje.

3.  Be 1 dalyje nurodytos informacijos, į duomenų bazę taip pat įtraukiamas X priede išvardytų rūšių sąrašas.

52 straipsnis

Informacijos prieinamumas

1.  Sėklų ir sėklinių bulvių vartotojai bei plačioji visuomenė 48 straipsnyje nustatytoje duomenų bazėje registruotą informaciją internete gali gauti nemokamai. Valstybės narės gali nuspręsti, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 28 straipsnio 1 dalies a punktą užsiregistravę vartotojai, pateikę prašymą duomenų bazės valdytojui, gali gauti duomenų fragmentą apie vieną ar kelias rūšių grupes.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad visi 1 dalyje minėti vartotojai mažiausiai kartą per metus informuojami apie sistemą ir apie tai, kaip galima gauti į duomenų bazę įtrauktą informaciją.

53 straipsnis

Registracijos mokestis

Kiekviena registracija gali būti apmokestinama mokesčiu, kurio dydis atitinka informacijos įtraukimo į 48 straipsnyje nustatytą duomenų bazę ir laikymo joje išlaidas. Valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina mokesčio dydį, taikomą duomenų bazės valdytojo.

54 straipsnis

Metinė ataskaita

1.  Pagal 45 straipsnį paskirtos leidimus išduoti institucijos ar įstaigos registruoja visus leidimus ir teikia apie tai informaciją ataskaitoje, pateikiamoje valstybės narės kompetentingai institucijai ir duomenų bazės valdytojui.

Ataskaitoje apie kiekvieną rūšį, susijusią su leidimo išdavimu pagal 45 straipsnio 5 dalį, pateikiama tokia informacija:

2.  Ataskaitoje apie pagal 45 straipsnio 8 dalį išduotus leidimus pateikiama šio straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos a punkte nurodyta informacija, taip pat nurodomas leidimo galiojimo laikotarpis.

55 straipsnis

Suvestinė ataskaita

Kiekvienais metais iki kovo 31 d. valstybės narės kompetentinga institucija surenka ataskaitas ir siunčia Komisijai bei kitoms valstybėms narėms suvestinę ataskaitą, kurioje yra duomenys apie visus valstybės narės per praėjusius kalendorinius metus išduotus leidimus. Ataskaitoje pateikiama 54 straipsnyje nurodyta informacija. Informacija skelbiama 48 straipsnyje nurodytoje duomenų bazėje. Užduotį surinkti ataskaitas kompetentinga institucija gali pavesti duomenų bazės valdytojui.

56 straipsnis

Pagal prašymą suteikiama informacija

Valstybei narei arba Komisijai pageidaujant išsamios informacijos apie konkrečiais atvejais išduotus leidimus, tokia informacija suteikiama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

ŽENKLINIMAS

1 SKYRIUS

▼M3

Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas

57 straipsnis

ES ekologinės gamybos logotipas

Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 25 straipsnio 3 dalį Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas (toliau – ES ekologinės gamybos logotipas) atitinka šio reglamento XI priedo A dalyje pateiktą pavyzdį.

▼M4

Ženklinimo tikslu ES ekologinės gamybos logotipas naudojamas tik jei atitinkamas produktas yra pagamintas ūkio subjektų, atitinkančių Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27, 28, 29, 32 ir 33 straipsniuose nurodytos kontrolės sistemos reikalavimus, laikantis Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Komisijos reglamento (EB) Nr. 1235/2008 ( 23 ) ir šio reglamento reikalavimų.

▼B

58 straipsnis

Kodo numerio ir kilmės vietos naudojimo sąlygos

1.  Reglamento (EB) Nr. 834/2007 24 straipsnio 1 dalies a punkte minimos kontrolės institucijos arba įstaigos kodo numerio nuoroda:

▼M3

▼B

2.  Vietos, kurioje buvo užaugintos produktų sudėtyje esančios žemės ūkio žaliavos, nuoroda, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 24 straipsnio 1 dalies c punkte, pateikiama iš karto 1 dalyje minėto kodo numerio apačioje.

2 SKYRIUS

Specialieji pašarų ženklinimo reikalavimai

▼M8

59 straipsnis

Taikymo sritis, prekių ženklų ir prekybinių aprašymų naudojimas

Šis skyrius netaikomas naminių gyvūnėlių ėdalui ir kailinių gyvūnų pašarams.

Prekių ženklai ir prekybiniai aprašymai su Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 dalyje minima nuoroda gali būti naudojami tik tada, jei visos augalinės arba gyvūninės kilmės sudedamosios dalys yra pagamintos ekologiškai ir tokios sudedamosios dalys sudaro ne mažiau kaip 95 % produkto sausosios medžiagos.

60 straipsnis

Nuorodos ant perdirbtų pašarų

1.  Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai ir ES ekologinės gamybos logotipas gali būti naudojami ženklinant perdirbtus pašarus, jei įvykdomi visi šie reikalavimai:

2.  Atsižvelgiant į 1 dalies a ir b punktuose nustatytus reikalavimus, produktams, į kuriuos įeina nepastovūs ekologiškai pagamintų pašarinių žaliavų kiekiai ir (arba) pašarinės žaliavos iš produktų, pagamintų pereinant prie ekologinio ūkininkavimo, ir (arba) šio reglamento 22 straipsnyje nurodytų produktų, leidžiama naudoti tokį įrašą:

„galima naudoti ekologinėje gamyboje remiantis reglamentais (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008“.

▼B

61 straipsnis

Nuorodų naudojimo ant perdirbtų pašarų sąlygos

1.  60 straipsnyje nustatyta nuoroda:

2.  Prie 60 straipsnyje nustatytos nuorodos taip pat gali būti pateikta nuoroda apie reikalavimą naudoti pašarus pagal 21 ir 22 straipsnių nuostatas.

3 SKYRIUS

Kiti specialieji ženklinimo reikalavimai

62 straipsnis

Augalinės kilmės produktai, pagaminti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu

Augalinės kilmės produktai, pagaminti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu, gali būti žymimi nuoroda „perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktas“, jeigu:

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

KONTROLĖS PRIEMONĖS

1 SKYRIUS

Būtiniausi kontrolės reikalavimai

63 straipsnis

Ūkio subjekto pasirengimas tikrinimui ir įsipareigojimai

1.  Kai patikrinimas atliekamas pirmą kartą, ūkio subjektas parengia ir vėliau tvarko:

▼M6

▼B

Kai taikoma, pirmoje pastraipoje nurodytas aprašymas ir priemonės gali būti ūkio subjekto parengtos kokybės sistemos dalis.

2.  1 dalyje nurodytas aprašymas ir priemonės nurodomos pareiškime, kurį pasirašo atsakingas ūkio subjektas. Be to, šiame pareiškime nurodomas ūkio subjekto įsipareigojimas:

▼M9

▼B

Pirmojoje pastraipoje nustatytą pareiškimą patikrina kontrolės įstaiga arba institucija, kuri parengia ataskaitą apie galimus trūkumus ir neatitiktį ekologinės gamybos taisyklėms. Ūkio subjektas pasirašydamas patvirtina šią ataskaitą ir imasi būtinų taisomųjų priemonių.

3.  Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 28 straipsnio 1 dalį, ūkio subjektas pateikia kompetentingai institucijai šią informaciją:

64 straipsnis

Kontrolės priemonių pakeitimas

Atsakingas ūkio subjektas tinkamu laiku praneša kontrolės įstaigai arba institucijai apie bet kurį 63 straipsnyje nurodyto aprašymo arba priemonių bei 70, 74, 80, 82, 86 ir 88 straipsniuose numatytų nuostatų dėl pirminės tikrinimo tvarkos pasikeitimą.

65 straipsnis

Tikrinimai

1.  Kontrolės institucija ar įstaiga atlieka fizinį visų ūkio subjektų patikrinimą ne rečiau kaip kartą per metus.

▼M9

2.  Kontrolės institucija ar įstaiga ima ir tiria bandinius, kad nustatytų, ar nenaudojami ekologinei gamybai neleistini produktai, ir kad patikrintų, ar gamybos būdai atitinka ekologinės gamybos taisykles, arba kad nustatytų galimą užteršimą ekologinei gamybai neleistinais produktais. Bandinių, kuriuos kasmet turi imti ir tirti kontrolės institucija ar įstaiga, skaičius turi atitikti bent 5 % viso jos kontroliuojamų ūkio subjektų skaičiaus. Ūkio subjektai, kurių bandiniai turi būti paimti, atrenkami remiantis bendru rizikos, galinčios kilti nesilaikant ekologinės gamybos taisyklių, vertinimu. Į šį bendrą vertinimą įtraukiami visi gamybos, paruošimo ir paskirstymo etapai.

Kontrolės institucija ar įstaiga ima ir tiria bandinius kiekvienu atveju, kai įtariama, kad naudojami ekologinei gamybai neleistini produktai arba būdai. Tokiais atvejais netaikomas mažiausio bandinių, kurie turi būti paimti ir ištirti, reikalavimas.

Kad nustatytų, ar nenaudojami ekologinei gamybai neleistini produktai, ir kad patikrintų, ar gamybos būdai atitinka ekologinės gamybos taisykles, arba kad nustatytų galimą užteršimą ekologinei gamybai neleistinais produktais, kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos gali bet kuriuo kitu atveju paimti ir ištirti bandinius.

▼B

3.  Po kiekvieno tikrinimo parengiama tikrinimo ataskaita, kurią patvirtindamas pasirašo vieneto ūkio subjektas arba jo atstovas.

4.  Be to, kontrolės institucija ar įstaiga atlieka atsitiktinius patikrinimus, apie kuriuos paprastai nepranešama, ir kurie pagrįsti bendru ekologinės gamybos taisyklių nesilaikymo rizikos įvertinimu, atsižvelgiant bent į ankstesnių patikrinimų išvadas, atitinkamų produktų kiekį ir pavojų, kad produktai gali būti pakeisti kitais produktais.

66 straipsnis

Apskaita

1.  Prekių ir finansinė apskaita turi būti laikoma vienete arba patalpose ir tvarkoma taip, kad ūkio subjektas galėtų nurodyti, o kontrolės institucija ar įstaiga galėtų patikrinti informaciją apie:

2.  Apskaitos duomenys taip pat turi apimti ekologiškų produktų patikrinimo juos gavus rezultatus ir bet kurią kitą informaciją, kuri kontrolės institucijai ar įstaigai reikalinga siekiant tinkamai atlikti patikrinimą. Apskaitos duomenys turi būti patvirtinti atitinkamais dokumentais. Apskaita turi rodyti sąnaudų ir išeigos balansą.

3.  Jeigu ūkio subjektas toje pat teritorijoje valdo kelis gamybos vienetus, būtiniausios kontrolės reikalavimai taip pat turi būti taikomi ir neekologiškų produktų vienetams bei pagalbinių produktų sandėliavimo patalpoms.

67 straipsnis

Infrastruktūros prieinamumas

1.  Ūkio subjektas:

2.  Be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, importuotojai ir pirmieji gavėjai pateikia 84 straipsnyje nurodytą informaciją apie importuotas siuntas.

▼M6

68 straipsnis

Patvirtinamieji dokumentai

1.  Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kontrolės institucijos ir įstaigos naudoja šio reglamento XII priede pateiktą patvirtinamųjų dokumentų pavyzdį.

▼M9

Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą elektroninį sertifikavimą, nereikalaujama laukelyje Nr. 8 parašu patvirtinti patvirtinamųjų dokumentų, jeigu šių dokumentų autentiškumas įrodomas apsaugą nuo klastojimo užtikrinančiu elektroniniu metodu.

▼M6

2.  Jei 1-oje dalyje nurodytų kontrolės institucijų ir įstaigų kontroliuojamas ūkio subjektas, per minėtų kontrolės institucijų ar įstaigų nurodytą laikotarpį to paprašo, naudodamosi XIIa priede nurodytu pavyzdžiu, kontrolės institucijos ir įstaigos turi pateikti papildomus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais tvirtinami gamybos metodo ypatumai.

Prašymuose pateikti papildomus patvirtinamuosius dokumentus XIIa priede nurodyto pavyzdžio 2 laukelyje turi būti atitinkamas įrašas, įtrauktas į XIIb priedo sąrašą.

▼B

69 straipsnis

Pardavėjo pareiškimas

Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 9 straipsnio 3 dalį, pardavėjo pareiškimas, kad pateikti produktai nebuvo pagaminti iš GMO ar naudojant GMO, gali būti teikiamas pagal šio reglamento XIII priede pateiktą pavyzdį.

2 SKYRIUS

Specialieji kontrolės reikalavimai augalams ir augalinės kilmės produktams, pagamintiems ūkyje arba surinktiems

70 straipsnis

Kontrolės priemonės

1.  63 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas išsamus vieneto aprašymas turi:

2.  Jei renkami laukiniai augalai, prie 63 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų praktinių priemonių priskiriamos bet kokios trečiųjų šalių suteiktos garantijos, kurias ūkio subjektas gali pateikti siekdamas užtikrinti, kad laikomasi Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 2 dalies nuostatų.

71 straipsnis

Pranešimai

Kiekvienais metais iki kontrolės institucijos ar įstaigos nurodytos dienos ūkio subjektas informuoja kontrolės instituciją ar įstaigą apie augalininkystės produktų gamybos planą kiekvienam ūkio laukui.

72 straipsnis

Augalų gamybos apskaita

Turi būti vedamas augalų gamybos apskaitos registras, kuris yra laikomas ūkio patalpose taip, kad jį kontrolės institucijos ar įstaigos galėtų bet kuriuo metu patikrinti. Be 71 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tokioje apskaitoje teikiama bent ši informacija:

73 straipsnis

Keli gamybos vienetai, priklausantys tam pačiam ūkio subjektui

Jeigu ūkio subjektui toje pačioje vietovėje priklauso keli gamybos vienetai, vienetams, užsiimantiems neekologine augalininkyste, kartu su sandėliavimo patalpomis, skirtomis pagalbinėms priemonėms, taip pat taikomi šios antraštinės dalies 1 skyriuje ir šiame skyriuje nustatyti bendrieji ir specialieji kontrolės reikalavimai.

▼M2

2a

SKYRIUS

Jūros dumblių specialieji kontrolės reikalavimai

73a straipsnis

Jūros dumbliams taikoma kontrolės tvarka

Kai tikrinimo sistema, taikoma būtent jūros dumbliams, įgyvendinama pirmą kartą, išsamus vietos aprašymas, nurodytas 63 straipsnio 1 dalies a punkte, apima:

73b straipsnis

Jūros dumblių gamybos apskaita

1.  Ūkio subjektas veda jūros dumblių gamybos apskaitos registrą, kuris laikomas valdos patalpose, kad kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos galėtų jį bet kuriuo metu patikrinti. Jame pateikiama bent ši informacija:

2.  Registre taip pat nurodoma ši informacija apie surinktus laukinius jūros dumblius:

▼B

3 SKYRIUS

Kontrolės reikalavimai gyvūnams ir gyvulininkystės produktams, pagamintiems gyvulininkystės ūkyje

74 straipsnis

Kontrolės priemonės

1.  Kai tikrinimo sistema, taikoma būtent gyvulininkystei, įgyvendinama pirmą kartą, išsamus vieneto aprašymas, nurodytas 63 straipsnio 1 dalies a punkte, apima:

2.  63 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos praktinės priemonės apima:

75 straipsnis

Gyvūnų identifikavimas

Gyvūnai turi būti ženklinami visam laikui, naudojant kiekvienai rūšiai pritaikytus ženklinimo būdus, stambius žinduolius ženklinant atskirai, o paukščius ir smulkius žinduolius – atskirai arba partijomis.

76 straipsnis

Gyvūnų apskaita

Turi būti vedamas gyvūnų apskaitos registras, kuris yra laikomas ūkio patalpose ir kurį kontrolės institucijos ar įstaigos gali patikrinti bet kuriuo metu. Tokioje apskaitoje pateikiamas išsamus bandos arba pulko tvarkymo sistemos apibūdinimas, apimantis bent šią informaciją:

77 straipsnis

Gyvūnams skirtų veterinarinių vaistų kontrolės priemonės

Kiekvienąkart naudojant veterinarinius vaistus, prieš parduodant gyvūnus ar gyvulininkystės produktus pažymėtus kaip ekologiškus, kontrolės institucijai ar įstaigai turi būti pateikta informacija pagal 76 straipsnio e punktą. Gydyti gyvūnai turi būti aiškiai paženklinti: stambūs gyvūnai – kiekvienas atskirai; naminiai paukščiai, smulkūs gyvūnai ar bitės – kiekvienas atskirai arba partijoms, arba aviliais.

78 straipsnis

Specialiosios bitininkystės kontrolės priemonės

1.  Bitininkas pateikia kontrolės institucijai ar įstaigai atitinkamo dydžio planą su avilių išdėstymo vietomis. Jei pagal 13 straipsnio 2 dalį nepažymėta jokių plotų, bitininkas pateikia kontrolės institucijai ar įstaigai reikalingus dokumentus ir įrodymus, įskaitant, jei reikia, tinkamą analizę, kad jo bičių ganyklos atitinka šiame reglamente reikalaujamas sąlygas.

2.  Į bitynų registrą įrašoma tokia informacija apie bičių maitinimą: produkto rūšis, datos, kiekiai ir aviliai, kur tai buvo atliekama.

3.  Kiekvienąkart, kai turi būti naudojami veterinariniai vaistai, turi būti aiškiai įrašyta vaisto rūšis, įskaitant nuorodą į veikliąją farmakologinę medžiagą, išsami informacija apie diagnozę, dozes, vartojimo būdą, gydymo trukmę bei leistiną išlauką ir, prieš parduodant produktus kaip ekologiškus, pateikiama informacija kontrolės įstaigai ar institucijai.

4.  Bityno išdėstymo vieta registruojama identifikuojant avilius. Kontrolės įstaigai ar institucijai pranešama apie bitynų perkėlimą į kitą vietą iki termino, sutarto su kontrolės institucija ar įstaiga.

5.  Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, kad būtų užtikrintas tinkamas bitininkystės produktų išėmimas, perdirbimas ir laikymas. Visos priemonės, užtikrinančios šių reikalavimų laikymąsi, registruojamos.

6.  Papildomą maitinimą medumi ir medaus išėmimo veiksmus reikia užregistruoti bityno registre.

79 straipsnis

Keli gamybos vienetai, priklausantys tam pačiam ūkio subjektui

Jeigu ūkio subjektas valdo kelis gamybos vienetus, kaip nustatyta 17 straipsnio 1 dalyje ir 40 bei 41 straipsniuose, 1 skyriuje ir šios antraštinės dalies šiame skyriuje nustatyta kontrolės sistema taip pat taikoma ir vienetams, kurie neekologiškai augina gyvūnus ar gamina neekologiškus gyvulininkystės produktus.

▼M2

3a

SKYRIUS

Akvakultūros gyvūnų gamybai taikomi specialieji kontrolės reikalavimai

79a straipsnis

Akvakultūros gyvūnų gamybai taikoma kontrolės tvarka

Kai tikrinimo sistema, taikoma būtent akvakultūros gyvūnų gamybai, įgyvendinama pirmą kartą, išsamus vieneto aprašymas, nurodytas 63 straipsnio 1 dalies a punkte, apima:

79b straipsnis

Akvakultūros gyvūnų gamybos apskaita

Toliau nurodytą informaciją ūkio subjektas pateikia nuolat atnaujinamame registre, kuris laikomas valdos patalpose, kad kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos galėtų jį bet kuriuo metu patikrinti:

79c straipsnis

Specialūs dvigeldžių moliuskų tikrinimai

Dvigeldžių moliuskų auginimo patikrinimai vyksta prieš intensyviausią biomasės gamybos etapą ir jo metu.

79d straipsnis

Keli gamybos vienetai, priklausantys tam pačiam ūkio subjektui

Jeigu ūkio subjektas valdo kelis gamybos vienetus, kaip nustatyta 25c straipsnyje, kontrolės sistema taip pat taikoma ir vienetams, kuriuose akvakultūros gyvūnai auginami neekologiškai, kaip nustatyta 1 skyriuje ir šiame skyriuje.

▼B

4 SKYRIUS

►M2   Kontrolės reikalavimai gamybos vienetams, kuriuose ruošiami augalinės kilmės, jūros dumblių, gyvulininkystės ir akvakultūros gyvūnų produktai ir iš jų sudaryti maisto produktai  ◄

80 straipsnis

Kontrolės priemonės

Vieneto, kuriame savo poreikiams arba trečiosios šalies poreikiams tvarkomi produktai, visų pirma įskaitant vienetus, kurie užsiima tokių produktų įpakavimu ir (arba) perpakavimu, arba vienetus, kurie užsiima tokių produktų ženklinimu etiketėmis ir (arba) pakartotiniu ženklinimu etiketėmis, atveju, išsamus vieneto aprašymas, nurodytas 63 straipsnio 1 dalies a punkte, turi atspindėti žemės ūkio produktų priėmimo, perdirbimo, pakavimo, ženklinimo etiketėmis ir laikymo procesus iki su jais susijusių veiksmų ir po jų bei produktų vežimo procedūras.

5 SKYRIUS

►M2   Kontrolės reikalavimai ekologiškų produktų importui iš trečiųjų šalių  ◄

81 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas bet kuriam ūkio subjektui, kuris kaip importuotojas ir (arba) pirmasis gavėjas dalyvauja importuojant ir (arba) priimant savo arba kito ūkio subjekto poreikiams ekologiškus produktus.

82 straipsnis

Kontrolės priemonės

1.  Importuotojo atveju į išsamų vieneto aprašymą, nurodytą 63 straipsnio 1 dalies a punkte, turi būti įtrauktos importuotojo patalpos ir importo veikla, nurodant produktų įvežimo į Bendriją vietas ir visas kitas patalpas, kurias importuotojas ketina naudoti importuotiems produktams laikyti iki jų pristatymo pirmajam gavėjui.

Be to, 63 straipsnio 2 dalyje nurodytame pareiškime turi būti importuotojo įsipareigojimas užtikrinti, kad visos patalpos, kurias importuotojas naudos produktams laikyti, yra pateikiamos tikrinimui, kurį atlieka kontrolės įstaiga ar institucija arba, jei šios sandėliavimo patalpos yra kitoje valstybėje narėje arba regione, kontrolės įstaiga ar institucija, kuri yra patvirtinta atlikti tikrinimą toje valstybėje narėje arba regione.

2.  Pirmojo gavėjo atveju išsamiame vieneto aprašyme, nurodytame 63 straipsnio 1 dalies a punkte, turi būti nurodytos priėmimui ir laikymui naudojamos patalpos.

3.  Jeigu importuotojas ir pirmasis gavėjas yra tas pats juridinis asmuo ir dirba viename vienete, 63 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje nurodytus dokumentus galima įforminti vienu bendru dokumentu.

83 straipsnis

Apskaita

Importuotojas ir pirmasis gavėjas tvarko atskirą prekių ir finansinę apskaitą, nebent jie dirbtų viename vienete.

Kontrolės institucijai ar įstaigai pareikalavus pateikiama visa informacija apie susitarimus dėl vežimo iš eksportuotojo trečiojoje šalyje iki pirmojo gavėjo ir iš pirmojo gavėjo patalpų arba laikymo vietų iki Bendrijoje esančių gavėjų.

84 straipsnis

Informacija apie importuotas siuntas

Importuotojas tinkamu laiku praneša kontrolės įstaigai arba institucijai apie kiekvieną į Bendriją importuojamą siuntą ir nurodo:

Importuotojo kontrolės įstaigai ar institucijai pareikalavus, importuotojas perduoda pirmoje dalyje nurodytą informaciją pirmojo gavėjo kontrolės įstaigai ar institucijai.

85 straipsnis

Tikrinimai

Kontrolės institucija ar įstaiga tikrina šio reglamento 83 straipsnyje nustatytą buhalterinę apskaitą ir Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą sertifikatą arba to reglamento 32 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus patvirtinamuosius dokumentus.

Jeigu importuotojas importo veiksmus atlieka skirtinguose vienetuose arba patalpose, jis pareikalavus pateikia kiekvienos patalpos aprašymus, nurodytus šio reglamento 63 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje.

6 SKYRIUS

Kontrolės reikalavimai vienetams, gaminantiems, tvarkantiems arba importuojantiems ekologiškus produktus, kuriems pagal sutartį trečiosios šalys atlieka dalį veiksmų arba visus faktinius minėtuosius veiksmus

86 straipsnis

Kontrolės priemonės

Kai trečiosios šalys pagal sutartį atlieka gamybinius veiksmus, išsamiame vieneto aprašyme, nustatytame 63 straipsnio 1 dalies a punkte, pateikiama:

7 SKYRIUS

Kontrolės reikalavimai pašarus ruošiantiems vienetams

87 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas visiems vienetams, ruošiantiems Reglamento (EB) Nr. 834/2007 1 straipsnio 2 dalies c punkte minimus produktus sau arba trečiosios šalies vardu.

88 straipsnis

Kontrolės priemonės

1.  Į 63 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą išsamų vieneto aprašymą įtraukiamas:

2.  Priemonės, kurių turi imtis ūkio subjektai, kaip nurodyta 63 straipsnio 1 dalies b punkte, kad garantuotų atitiktį ekologinės gamybos taisyklėms, apima 26 straipsnyje nurodytas priemones.

3.  Kontrolės institucija arba įstaiga šias priemones taiko bendram kiekvieno paruošiamojo vieneto rizikos įvertinimui atlikti ir kontrolės planui parengti. Šiame kontrolės plane nustatomas mažiausias imtinas atsitiktinių ėminių skaičius atsižvelgiant į galimą riziką.

89 straipsnis

Apskaita

Siekiant tinkamai kontroliuoti gamybinius veiksmus, 66 straipsnyje minimoje apskaitoje pateikiama informacija apie pašarinių žaliavų kilmės šalį, rūšį ir kiekius, priedus, pardavimus ir paruoštus vartoti produktus.

90 straipsnis

Tikrinimai

65 straipsnyje nustatytas patikrinimas apima išsamų fizinį visų patalpų tikrinimą. Be to, kontrolės institucija arba įstaiga atlieka tikslinius tikrinimus remdamasi bendru galimos neatitikties ekologinės gamybos taisyklėms rizikos įvertinimu.

Kontrolės įstaiga arba institucija kreipia ypač didelį dėmesį į ūkio subjektui nurodytus svarbiuosius kontrolės taškus, siekdama nustatyti, ar priežiūros ir kontrolės veiksmai vykdomi teisingai.

Visos patalpos, kurias ūkio subjektas naudoja savo veiklai vykdyti, gali būti tikrinamos taip dažnai, kiek tam pagrindo suteikia su šia veikla susijusi rizika.

8 SKYRIUS

Pažeidimai ir keitimasis informacija

91 straipsnis

Priemonės, taikomos įtarus esant pažeidimams ir neatitikimams

1.  Jeigu ūkio subjektas mano arba įtaria, kad jo pagamintas, tvarkytas, importuotas arba iš kito ūkio subjekto gautas produktas neatitinka ekologinės gamybos taisyklių, jis pradeda procedūras dėl ženklinimo, rodančio ekologišką produkto kilmę, panaikinimo arba dėl produkto atskyrimo ir identifikavimo. Jis gali perdirbti arba supakuoti produktą arba pateikti jį į rinką, tik jeigu dėl jo nebeabejojama, nebent produktas pateikiamas į rinką be nuorodų į ekologinę gamybą. Jei kyla tokių abejonių, ūkio subjektas apie tai nedelsdamas praneša kontrolės įstaigai ar institucijai. Kontrolės institucija ar įstaiga gali neleisti pateikti produkto į rinką su nuoroda į ekologinę gamybą, kol iš ūkio subjekto arba iš kitų šaltinių gauta informacija nepanaikins abejonių.

2.  Jeigu kontrolės institucija ar įstaiga turi rimtų įtarimų, kad ūkio subjektas ketina pateikti į rinką produktą, kuris neatitinka ekologinės gamybos taisyklių, bet paženklintas nuoroda į ekologinę gamybą, ši kontrolės institucija ar įstaiga gali pareikalauti, kad ūkio subjektas laikinai sustabdytų šio paženklinto produkto pateikimą į rinką tos kontrolės institucijos ar įstaigos nustatytu laikotarpiu. Prieš priimdama tokį sprendimą kontrolės institucija ar įstaiga leidžia ūkio subjektui pateikti pastabas. Prie sprendimo pridedamas įpareigojimas panaikinti bet kokį produkto ženklinimą, rodantį ekologišką produkto kilmę, jei kontrolės institucija ar įstaiga neabejoja, kad produktas neatitinka ekologinės gamybos reikalavimų.

Tačiau jei įtarimas nustatytu laikotarpiu nepasitvirtina, pirmojoje pastraipoje minėtas sprendimas panaikinamas ne vėliau kaip iki to laikotarpio pabaigos. Ūkio subjektas visapusiškai bendradarbiauja su kontrolės įstaiga ar institucija išsklaidant įtarimą.

3.  Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių ir sankcijų, siekdamos užkirsti kelią nesąžiningam Reglamento (EB) Nr. 834/2007 IV antraštinėje dalyje ir šio reglamento III antraštinėje dalyje ir (arba) XI priede nurodytų nuorodų naudojimui.

▼M9

92 straipsnis

Kontrolės institucijų, kontrolės įstaigų ir kompetentingų institucijų keitimasis informacija

1.  Kai ūkio subjekto ir (arba) to ūkio subjekto subrangovų patikrinimus atlieka skirtingos kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos, kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos keičiasi susijusia informacija apie jų kontroliuojamą veiklą.

2.  Pasikeitus ūkio subjektų ir (arba) jų subrangovų kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai, kontrolės institucijos arba atitinkamos kontrolės įstaigos kompetentingai institucijai nedelsiant praneša apie pakeitimą.

Ankstesnioji kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga paskesniajai kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai perduoda atitinkamo ūkio subjekto patikrinimų bylos aktualią informaciją ir 63 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytas ataskaitas.

Naujoji kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga užtikrina, kad ūkio subjektas pašalintų arba mėgintų pašalinti ankstesnės kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos ataskaitoje nurodytus neatitikimus.

3.  Kai ūkio subjektas atsisako taikyti kontrolės sistemą, to ūkio subjekto kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga nedelsiant apie tai praneša kompetentingai institucijai.

4.  Kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga, nustačiusi neatitikimus ar pažeidimus, turinčius įtakos produktų ekologiniam statusui, nedelsiant apie tai praneša valstybės narės, kuri ją paskyrė ir patvirtino pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnį, kompetentingai institucijai.

Ta kompetentinga institucija gali savo iniciatyva pareikalauti ir bet kokios kitos informacijos apie neatitikimus ar pažeidimus.

Kai nustatoma neatitikimų ar pažeidimų, susijusių su kitų kontrolės institucijų arba kontrolės įstaigų kontroliuojamais produktas, ji taip pat turi nedelsiant pranešti toms kontrolės institucijoms arba kontrolės įstaigoms.

5.  Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių ir parengia dokumentais įformintą darbo tvarką, kuria remiantis visos jų pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnį paskirtos kontrolės institucijos ir (arba) visos jų patvirtintos kontrolės įstaigos galėtų keistis informacija, įskaitant tvarką, pagal kurią informacija keičiamasi siekiant tikrinti patvirtinamuosius dokumentus, kaip nurodyta to reglamento 29 straipsnio 1 dalyje.

6.  Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių ir parengia dokumentais įformintą darbo tvarką, padedančią užtikrinti, kad informacija apie patikrinimų ir tikrinimų vietoje, kaip nurodyta šio reglamento 65 straipsnyje, rezultatus būtų perduodama mokėjimo agentūrai pagal tos mokėjimo agentūros poreikius, kaip numatyta Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011 ( 26 ) 33 straipsnio 1 dalyje.

92a straipsnis

Skirtingų valstybių narių ir Komisijos keitimasis informacija

1.  Valstybė narė, nustačiusi neatitikimų ar pažeidimų, susijusių su šio reglamento taikymu kitos valstybės narės produktui su nuorodomis, nustatytomis Reglamento (EB) Nr. 834/2007 IV antraštinėje dalyje ir šio reglamento III antraštinėje dalyje ir (arba) XI priede, naudodamasi šio reglamento 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta sistema nedelsiant apie tai praneša valstybei narei, paskyrusiai kontrolės instituciją arba patvirtinusiai kontrolės įstaigą, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

2.  Valstybė narė, nustačiusi neatitikimų ar pažeidimų, susijusių su produktų importo pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 2 arba 3 dalį reikalavimų, nustatytų tame reglamente arba Reglamente (EB) Nr. 1235/2008, laikymusi, naudodamasi šio reglamento 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta sistema nedelsiant apie tai praneša valstybėms narėms ir Komisijai.

3.  Valstybė narė, nustačiusi neatitikimų ar pažeidimų, susijusių su produktų importo pagal Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 19 straipsnį reikalavimų, nustatytų tame reglamente arba Reglamente (EB) Nr. 834/2007, laikymusi, naudodamasi šio reglamento 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta sistema nedelsiant apie tai praneša leidimą išdavusiai valstybei narei, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Pranešimas siunčiamas kitoms valstybėms narėms ir Komisijai tuo atveju, kai nustatomas neatitikimas arba pažeidimas, susijęs su produktais, kuriems valstybė narė išdavė Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 19 straipsnyje nurodytą leidimą.

4.  Valstybė narė, gavusi pranešimą, susijusį su reikalavimų neatitinkančiais produktais pagal 1 arba 3 pastraipas, arba valstybė narė, išdavusi Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 19 straipsnyje nurodytą leidimą produktui, su kuriuo susijęs nustatytas neatitikimas arba pažeidimas, išsiaiškina neatitikimų arba pažeidimų priežastis. Ji nedelsiant imasi atitinkamų veiksmų.

Atsakydama į pradinį pranešimą naudojant 94 straipsnio 1 dalyje nurodytą sistemą, ji pranešimą pateikusiai valstybei narei, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai pateikia tyrimo rezultatus ir nurodo, kokių priemonių imtasi. Atsakymas išsiunčiamas per 30 kalendorinių dienų nuo pradinio pranešimo pateikimo dienos.

5.  Jei reikia, pradinį pranešimą pateikusi valstybė narė gali paprašyti atsakymą teikiančios valstybės narės pateikti papildomos informacijos. Bet kuriuo atveju pradinį pranešimą pateikusi valstybė narė, gavusi atsakymą arba papildomos informacijos iš pranešimą gavusios valstybės narės, naudodama 94 straipsnio 1 dalyje nurodytą sistemą, įrašo reikiamus įrašus ir atnaujintą informaciją.

92b straipsnis

Informacijos skelbimas

Valstybės narės tinkamu būdu, įskaitant skelbimą internete, ir naudojant šio reglamento XII priede pateiktą pavyzdį pateikia visuomenei Reglamento (EB) Nr. 834/2007 28 straipsnio 5 dalyje nurodytus atnaujintus sąrašus, kuriuose išvardyti su kiekvienu ūkio subjektu susiję atnaujinti patvirtinamieji dokumentai, numatyti to reglamento 29 straipsnio 1 dalyje. Valstybės narės tinkamai laikosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB nustatytų asmens duomenų apsaugos reikalavimų ( 27 ).

▼M9

9

SKYRIUS

Kompetentingų institucijų vykdoma priežiūra

92c straipsnis

Su kontrolės įstaigomis susijusi priežiūros veikla

1.  Kompetentingų institucijų, pavedančių kontrolės įstaigoms kontrolės užduotis pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnio 4 dalies b punktą, vykdomoje priežiūros veikloje daugiausia dėmesio skiriama tų kontrolės įstaigų veiklos rodiklių vertinimui atsižvelgiant į nacionalinės akreditacijos įstaigos darbo rezultatus, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008 ( 28 ) 2 straipsnio 11 dalyje.

Ta priežiūros veikla apima kontrolės įstaigų vidaus kontrolės procedūrų vertinimą, patikrinimų bylų valdymą ir nagrinėjimą atsižvelgiant į Reglamente (EB) Nr. 834/2007 nustatytus įpareigojimus ir tikrinimą, kaip šalinami neatitikimai ir nagrinėjamos apeliacijos bei skundai.

2.  Kompetentingos institucijos kreipiasi į kontrolės įstaigas prašydamos pateikti jų rizikos analizės procedūros dokumentus.

Rizikos analizės procedūra turi padėti užtikrinti, kad:

3.  Kompetentingos institucijos, kontrolės įstaigoms pavedančios kontrolės užduotis, tikrina, ar kontrolės įstaigų darbuotojai yra pakankamai gerai susipažinę su atitinkama sritimi, įskaitant žinias apie susijusius rizikos elementus, turinčius įtakos produktų ekologiniam statusui, ir ar jų kvalifikacija, parengimas ir patirtis, susiję su ekologine gamyba ir visų pirma su atitinkamomis Sąjungos taisyklėmis, yra pakankami; taip pat ar galioja atitinkamos inspektorių rotacijos taisyklės.

4.  Kompetentingos institucijos nustato dokumentais įformintą užduočių pavedimo kontrolės įstaigoms pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnio 5 dalį ir priežiūros pagal šio straipsnio nuostatas darbo tvarką, kuria išsamiai apibrėžiama, kokią informaciją turi pateikti kontrolės įstaigos.

92d straipsnis

Neatitikimų ir pažeidimų atvejais taikomų priemonių sąrašas

Kompetentingos institucijos tvirtina ir perduoda kontrolės įstaigoms, kurioms buvo pavestos kontrolės užduotys, sąrašą, kuriame išvardyti bent pažeidimai ir neatitikimai, turintys įtakos produktų ekologiniam statusui, bei atitinkamos priemonės, kurių turi imtis kontrolės įstaigos tuo atveju, kai nustatoma su jų kontroliuojamais ūkio subjektais, kurie dalyvauja ekologinėje gamyboje, susijusių pažeidimų arba neatitikimų.

Kompetentingos institucijos savo iniciatyva gali į sąrašą įtraukti kitą aktualią informaciją.

92e straipsnis

Metinis kontrolės įstaigų patikrinimas

Kompetentingos institucijos organizuoja kontrolės įstaigų, kurioms pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnio 4 dalies b punktą buvo pavestos kontrolės užduotys, metinį patikrinimą. Metinio patikrinimo tikslais kompetentinga institucija atsižvelgia į nacionalinės akreditavimo įstaigos darbo rezultatus, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 dalyje. Patikrinimą atliekanti kompetentinga institucija visų pirma patikrina:

92f straipsnis

Daugiamečiame nacionaliniame kontrolės plane ir metinėje ataskaitoje pateikiami ekologinės gamybos duomenys

Valstybės narės užtikrina, kad į jų daugiamečius nacionalinius kontrolės planus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 882/2004 41 straipsnyje, būtų įtraukta pagal šį reglamentą vykdomos ekologinės gamybos kontrolės funkcijų priežiūra, o konkretūs tos priežiūros duomenys (toliau – ekologinės gamybos duomenys) būtų nurodyti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 44 straipsnyje numatytoje metinėje ataskaitoje. Ekologinės gamybos duomenys pateikiami pagal šio reglamento XIIIb priede išvardytas temas.

Ekologinės gamybos duomenys pateikiami remiantis informacija, susijusia su kontrolės įstaigų ir (arba) kontrolės institucijų vykdoma kontrole ir kompetentingos institucijos atliekamais auditais.

Duomenys pateikiami naudojantis šio reglamento XIIIc priede pateiktais šablonais nuo 2015 m. už 2014 metus.

Valstybės narės gali ekologinės gamybos duomenis pateikti atskirame savo nacionalinio kontrolės plano ir metinės ataskaitos ekologinės gamybos duomenų skyriuje.

▼B

V ANTRAŠTINĖ DALIS

INFORMACIJOS PERDAVIMAS KOMISIJAI, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

Informacijos perdavimas Komisijai

93 straipsnis

Statistinė informacija

1.  Valstybės narės teikia Komisijai Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 36 straipsnyje minimą metinę statistinę informaciją apie ekologinę gamybą, pasitelkdamos kompiuterinę elektroninio keitimosi dokumentais ir informacija sistemą, kurią Komisija (GD Eurostat) parengia iki kiekvienų metų liepos 1 d.

2.  1 dalyje nurodytoje statistinėje informacijoje visų pirma pateikiami šie duomenys:

▼M2

▼B

3.  1 ir 2 dalyse nurodytai statistinei informacijai perduoti valstybės narės naudojasi Komisijos (Eurostato generalinio direktorato) parengta vienintele duomenų prieiga.

4.  Nuostatos dėl statistinių duomenų ir metaduomenų charakteristikų apibrėžiamos atsižvelgiant į Bendrijos statistinę programą, remiantis modeliais ir klausimynais, kurie prieinami naudojantis 1 dalyje nurodyta sistema.

94 straipsnis

Kita informacija

1.  Valstybės narės, pasitelkdamos kompiuterinę elektroninio keitimosi dokumentais ir informacija sistemą, kurią Komisija (Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas) parengė kitai nei statistinė informacijai, teikia Komisijai šią informaciją:

▼M7

▼B

2.  Duomenys perduodami, suvedami ir atnaujinami 1 dalyje nurodytoje sistemoje kontroliuojant kompetentingai institucijai, laikantis Reglamento (EB) Nr. 834/2007 35 straipsnio reikalavimų; šią funkciją atlieka pati institucija arba įstaiga, kuriai ta funkcija buvo deleguota.

3.  Nuostatos dėl statistinių duomenų ir metaduomenų charakteristikų apibrėžiamos remiantis modeliais arba klausimynais, kurie prieinami naudojantis 1 dalyje nurodyta sistema.

2 SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

95 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.  Pereinamuoju laikotarpiu iki 2010 m. gruodžio 31 d. galvijai gali būti laikomi pririšti tuose pastatuose, kurie jau buvo eksploatuojami iki 2000 m. rugpjūčio 24 d., su sąlyga, kad jie reguliariai išvedami mankštintis ir auginami pagal gyvūnų gerovės reikalavimus patogiai pakreiktuose plotuose, taikant individualią priežiūrą, ir su sąlyga, kad kompetentinga institucija leido taikyti šią priemonę. Atskiriems ūkio subjektams paprašius kompetentinga institucija gali leisti toliau taikyti šią priemonę ribotu laikotarpiu, kuris baigiasi iki 2013 m. gruodžio 31 d., su papildoma sąlyga, kad mažiausiai du kartus per metus bus atliekami 65 straipsnio 1 dalyje nurodyti patikrinimai.

2.  Kompetentinga institucija gali leisti pereinamuoju laikotarpiu iki 2010 m. gruodžio 31 d. taikyti išimtis dėl laikymo uždarose patalpose sąlygų ir gyvūnų tankio, kurios buvo suteiktos gyvulininkystės ūkiams remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 I priedo B dalies 8.5.1 punkte nustatyta nukrypti leidžiančia nuostata. Ūkio subjektai, kuriems taikomas šis pratęsimas, pateikia kontrolės institucijai ar įstaigai planą, kuriame apibūdinamos priemonės, skirtos užtikrinti atitiktį ekologinės gamybos taisyklių nuostatoms iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Atskiriems ūkio subjektams paprašius kompetentinga institucija gali leisti toliau taikyti šią priemonę ribotu laikotarpiu, kuris baigiasi iki 2013 m. gruodžio 31 d., su papildoma sąlyga, kad mažiausiai du kartus per metus bus atliekami 65 straipsnio 1 dalyje nurodyti patikrinimai.

3.  Pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d., mėsai skirtos avys ir kiaulės galutinio panėjimo stadijos metu gali būti laikomos uždarose patalpose, kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 I.B priedo 8.3.4 punkte, su sąlyga, kad mažiausiai du kartus per metus bus atliekami 65 straipsnio 1 dalyje nurodyti patikrinimai.

4.  Paršeliai gali būti kastruojami netaikant nejautros ir (arba) nuskausminimo pereinamuoju laikotarpiu iki 2011 m. gruodžio 31 d.

5.  Kol bus nustatytos išsamios naminių gyvūnėlių ėdalo perdirbimo taisyklės, taikomos nacionalinės taisyklės, o jų nesant – valstybių narių priimti arba pripažinti privatūs standartai.

▼M2

6.  Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalies j punktą ir kol bus įtrauktos specialiosios medžiagos pagal to reglamento 16 straipsnio 1 dalies f punktą, gali būti naudojami tik kompetentingos institucijos patvirtinti produktai.

▼B

7.  Valstybių narių pagal Reglamentą (EEB) Nr. 207/93 suteikti leidimai žemės ūkio kilmės neekologiškiems ingredientams gali būti laikomi išduotais pagal šį reglamentą. Tačiau leidimų, išduotų pagal pirmiau minėto reglamento 3 straipsnio 6 dalį, galiojimas baigiasi 2009 m. gruodžio 31 d.

8.  Pereinamuoju laikotarpiu iki 2010 m. liepos 1 d. ūkio subjektai atlikdami ženklinimą gali toliau naudotis Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 nuostatomis dėl:

▼M3

9.  Produktų, kurie vadovaujantis Reglamentu (EEB) Nr. 2092/91 arba Reglamentu (EB) Nr. 834/2007 pagaminti, supakuoti ir paženklinti iki 2010 m. liepos 1 d., atsargos gali būti toliau teikiamos rinkai su nuorodomis apie ekologinę gamybą, kol baigsis turimi ištekliai.

10.  Produktų, teikiamų rinkai su nuorodomis apie ekologinę gamybą, pakuotės, atitinkančios Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 arba Reglamento (EB) Nr. 834/2007 reikalavimus, gali būti ir toliau naudojamos iki 2012 m. liepos 1 d., tačiau produktas turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 834/2007 reikalavimus.

▼M7

10a.  Vyno sektoriaus produktams taikomas 8 dalyje nurodytas pereinamasis laikotarpis baigiasi 2012 m. liepos 31 d.

Iki 2012 m. liepos 31 d. pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 arba Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 pagamintą vyną galima ir toliau teikti rinkai, kol atsargos nebus išnaudotos, laikantis šių ženklinimo reikalavimų:

▼M2

11.  Tiems akvakultūros gyvūnų ir jūros dumblių gamybos vienetams, kurie įsteigti ir gamino šiuos produktus pagal šalyje priimtas ekologinės gamybos taisykles dar iki šio reglamento įsigaliojimo, kompetentinga institucija gali leisti laikotarpiu, kuris baigiasi ►M11  2015 m. sausio 1 d. ◄ , išlaikyti turimą ekologiškų produktų statusą, kol jie prisitaiko prie šio reglamento taisyklių, su sąlyga, jog vanduo nėra užteršiamas medžiagomis, kurių negalima naudoti ekologinėje gamyboje. Ūkio subjektai, norintys pasinaudoti šia priemone, praneša kompetentingai institucijai apie atitinkamus įrenginius, žuvininkystės tvenkinius ir varžas arba jūros dumblių lysves.

▼B

96 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (EEB) Nr. 207/93, (EB) Nr. 223/2003 ir (EB) Nr. 1452/2003 panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus ir į Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal XIV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

97 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

Tačiau 27 straipsnio 2 dalies a punktas ir 58 straipsnis taikomas nuo 2010 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

I PRIEDAS

▼M2

Trąšos, dirvos gerinimo priemonės ir maistingosios medžiagos, minimos 3 straipsnio 1 dalyje ir 6d straipsnio 2 dalyje

▼B

Pastabos

▼M16

II PRIEDAS

Pesticidai. 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai

Visos šiame priede išvardytos medžiagos turi atitikti bent Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 ( 29 ) priede nurodytas naudojimo sąlygas. Griežtesnės naudojimo ekologinėje gamyboje sąlygos nurodytos kiekvienos lentelės antroje skiltyje.

1.    Augalinės ar gyvūninės kilmės medžiagos

2.    Mikroorganizmai arba mikroorganizmų gaminamos medžiagos

3.    1 ir 2 skirsniuose nepaminėtos medžiagos

▼B

III PRIEDAS

Mažiausias vidaus ir lauko plotas bei kitos įvairių veislių ir rūšių gyvūnų laikymo charakteristikos, minimos 10 straipsnio 4 dalyje

1.   Galvijai, arkliai, avys, ožkos ir kiaulės

2.   Naminiai paukščiai

IV PRIEDAS

Didžiausias gyvūnų skaičius vienam hektarui, minimas 15 straipsnio 2 dalyje

▼M8

V PRIEDAS

Pašarinės žaliavos, nurodytos 22 straipsnio d punkte, 24 straipsnio 2 dalyje ir 25m straipsnio 1 dalyje

▼M13

1.   MINERALINĖS KILMĖS PAŠARINĖS MEDŽIAGOS

▼M8

2.   KITOS PAŠARINĖS ŽALIAVOS

Fermentacijos produktai (ir šalutiniai produktai) iš mikroorganizmų, kurių ląstelės inaktyvuotos arba numarintos

▼M16

VI PRIEDAS

Gyvūnų mitybai naudojami pašarų priedai, nurodyti 22 straipsnio g punkte, 24 straipsnio 2 dalyje ir 25m straipsnio 2 dalyje

Šiame priede išvardytus pašarų priedus turi būti leidžiama naudoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ( 30 ).

1.   TECHNOLOGINIAI PRIEDAI

a)    Konservantai

b)    Antioksidantai

c)    Emulsikliai, stabilizatoriai, tirštikliai ir standikliai

d)    Rišamosios medžiagos ir birumą gerinančios medžiagos

e)    Siloso priedai

2.   JUSLINIAI PRIEDAI

3.   MITYBOS PRIEDAI

a)    Vitaminai, provitaminai ir panašaus poveikio gerai apibrėžtos cheminės sandaros medžiagos

b)    Mikroelementų junginiai

4.   ZOOTECHNINIAI PRIEDAI

▼M2

VII PRIEDAS

Valymo ir dezinfekavimo produktai

▼M15

▼B

VIII PRIEDAS

▼M1

Tam tikri produktai ir medžiagos, skirti naudoti gaminant perdirbtą ekologišką maistą, mieles ir mielių produktus, nurodytus 27 straipsnio 1 dalies a punkte ir 27a straipsnio a punkte

▼M16 —————

▼B

A SKIRSNIS – MAISTO PRIEDAI, ĮSKAITANT NEŠIKLIUS

Atliekant skaičiavimą, minimą Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 4 dalies a punkto ii papunktyje, kodo numerio skiltyje žvaigždute pažymėti maisto priedai skaičiuojami kaip žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys.

B SKIRSNIS – PERDIRBIMO PAGALBINĖS MEDŽIAGOS IR KITI PRODUKTAI, LEIDŽIAMI VARTOTI PERDIRBANT EKOLOGINĖS GAMYBOS ŽEMĖS ŪKIO KILMĖS SUDEDAMĄSIAS DALIS

▼M16 —————

▼B

▼M1

C SKIRSNIS.   PERDIRBIMO PAGALBINĖS PRIEMONĖS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI MIELŲ IR MIELIŲ PRODUKTŲ GAMYBOJE

▼M7

VIIIa PRIEDAS

▼B

IX PRIEDAS

Žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys, minimos 28 straipsnyje, kurios užaugintos neekologiškai

1.   NEPERDIRBTI IR PERDIRBTI AUGALINĖS KILMĖS PRODUKTAI

1.1.   Valgomieji vaisiai, riešutai ir sėklos:

1.2.   Valgomieji prieskoniai ir žolės:

1.3.   Kiti:

Dumbliai, įskaitant jūros dumblius, leidžiami neekoliškiems maisto produktams ruošti.

2.   AUGALINĖS KILMĖS PRODUKTAI

2.1.   Riebalai ir aliejai, rafinuoti ar ne, bet chemiškai nepakeisti, gaunami iš kitų nei šie augalų:

2.2.   Cukrus, krakmolas, kiti produktai, pagaminti iš grūdinių kultūrų ir šakniavaisių:

2.3.   Kiti:

3.   GYVULINĖS KILMĖS PRODUKTAI

Vandens augalai, bet ne akvakultūrų kilmės, kurie leistini naudoti neekologiškų maisto produktų gamyboje

X PRIEDAS

Rūšys, minimos 45 straipsnio 3 dalyje, kurioms nustatyta, kad ekologiškos sėklos ar sėklinių bulvių kiekis yra pakankamas, ir yra nemažas skaičius veislių visose Bendrijos dalyse

▼M3

XI PRIEDAS

A.    ES ekologinės gamybos logotipas, nurodytas 57 straipsnyje

▼M4 —————

▼M3

B.    Kodai, nurodyti 58 straipsnyje

Bendras kodų formatas:

AB-CDE-999

Čia:

Komisija, pasinaudodama visomis tinkamomis techninėmis priemonėmis, kodus skelbia viešai, įskaitant skelbimą internete.

▼M2

PRIEDAS XII

Patvirtinamųjų dokumentų, skirtų ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, pavyzdys, minimas šio reglamento ►M6  68 straipsnio 1 dalį ◄

▼M6

XIIa PRIEDAS

Papildomų patvirtinamųjų dokumentų, skirtų ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, pavyzdys, minimas šio reglamento 68 straipsnio 2 dalyje

XIIb PRIEDAS

68 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje nurodytas įrašas:

▼M10

▼M6

▼B

XIII PRIEDAS

Pardavėjo pareiškimo pavyzdys, minimas 69 straipsnyje

▼M2

XIIIa PRIEDAS

1    skirsnis

Gėlame vandenyje ekologiškai auginamos lašišinės žuvys:

Šlakiai (Salmo trutta) – vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss) – amerikinės palijos (Salvelinus fontinalis) – atlantinės lašišos (Salmo salar) – arktinės palijos (Salvelinus alpinus) – europiniai kiršliai (Thymallus thymallus) – amerikiniai ežeriniai upėtakiai (Salvelinus namaycush) – dunojinės lašišos (Hucho hucho)

2    skirsnis

Jūros vandenyje ekologiškai auginamos lašišinės žuvys:

Atlantinės lašišos (Salmo salar), šlakiai (Salmo trutta) – vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss).

3    skirsnis

Ekologiškai auginamos atlantinės menkės (Gadus morhua) ir kitos menkinės žuvys, paprastieji vilkešeriai (Dicentrarchus labrax), auksaspalviai sparai (Sparus aurata), paprastieji sidabriniai kupriai (Argyrosomus regius), paprastieji otai (Psetta maxima [= Scopthalmus maximux]), paprastieji pagrai (Pagrus pagrus [= Sparus pagrus]), raudonieji kupriai (Sciaenops ocellatus) ir kiti jūriniai karosai (Sparidae), paprastosios triušiažuvės (Siganus spp).