2007R1266 — LT — 05.06.2012 — 011.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1266/2007 2007 m. spalio 26 d. dėl Tarybos direktyvos 2000/75/EB įgyvendinimo taisyklių, susijusių su tam tikrų mėlynojo liežuvio ligai neatsparių rūšių gyvūnų kontrole, stebėsena, priežiūra ir judėjimo ribojimais (OL L 283, 27.10.2007, p.37) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 89 |
3 |
1.4.2008 |
||
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 384/2008 2008 m. balandžio 29 d. |
L 116 |
3 |
30.4.2008 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 394/2008 2008 m. balandžio 30 d. |
L 117 |
22 |
1.5.2008 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 708/2008 2008 m. liepos 24 d. |
L 197 |
18 |
25.7.2008 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1108/2008 2008 m. lapkričio 7 d. |
L 299 |
17 |
8.11.2008 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1304/2008 2008 m. gruodžio 19 d. |
L 344 |
28 |
20.12.2008 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 123/2009 2009 m. vasario 10 d. |
L 40 |
3 |
11.2.2009 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 789/2009 2009 m. rugpjūčio 28 d. |
L 227 |
3 |
29.8.2009 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1156/2009 2009 m. lapkričio 27 d. |
L 313 |
59 |
28.11.2009 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1142/2010 2010 m. gruodžio 7 d. |
L 322 |
20 |
8.12.2010 |
|
|
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 648/2011 2011 m. liepos 4 d. |
L 176 |
18 |
5.7.2011 |
|
|
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 456/2012 2012 m. gegužės 30 d. |
L 141 |
7 |
31.5.2012 |
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1266/2007
2007 m. spalio 26 d.
dėl Tarybos direktyvos 2000/75/EB įgyvendinimo taisyklių, susijusių su tam tikrų mėlynojo liežuvio ligai neatsparių rūšių gyvūnų kontrole, stebėsena, priežiūra ir judėjimo ribojimais
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1982 m. gruodžio 21 d. Direktyvą 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje ( 1 ), ypač į jos 5 straipsnio 2 dalies pirmąją įtrauką,
atsižvelgdama į 2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvą 2000/75/EB, nustatančią mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus ( 2 ), ypač į jos 6 straipsnio 1 ir 3 dalis, 8 straipsnio 2 dalies d punktą, 8 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnio 1 dalies c punktą, 11 ir 12 straipsnius bei 19 straipsnio trečią pastraipą,
kadangi:|
(1) |
Direktyva 2000/75/EB nustatytos kontrolės taisyklės ir kovos su mėlynojo liežuvio liga Bendrijoje priemonės, įskaitant apsaugos ir priežiūros zonos bei draudimą išvežti mėlynojo liežuvio ligai neatsparių rūšių gyvūnus iš tokių zonų. Šioje direktyvoje numatyta tvarka Komisija gali nustatyti šio draudimo išimtis. |
|
(2) |
2005 m. gegužės 23 d. Komisijos sprendime 2005/393/EB dėl apsaugos ir priežiūros zonų, susijusių su mėlynojo liežuvio liga, ir judėjimui iš tų zonų bei per tas zonas taikomų reikalavimų ( 3 ) numatyta nustatyti bendrąsias geografines sritis, kuriose dėl mėlynojo liežuvio ligos valstybės narės turi nustatyti apsaugos ir priežiūros zonas (toliau – ribojimų taikymo zonos). |
|
(3) |
Priėmus Sprendimą 2005/393/EB su mėlynojo liežuvio liga susijusi padėtis Bendrijoje labai pasikeitė – įgyta naujos ligos kontrolės patirties, ypač po to, kai buvo nustatyti nauji mėlynojo liežuvio ligos viruso serotipai, būtent 8 serotipas Bendrijos srityje, kurioje anksčiau ligos protrūkių nebuvo ir kurioje, kaip buvo manyta, nėra pavojaus užsikrėsti šia liga, ir šio viruso 1 serotipas. |
|
(4) |
Remiantis įgyta patirtimi reikėtų Bendrijos lygmeniu suderinti kontrolės, stebėsenos, priežiūros ir neatsparių rūšių gyvūnų (išskyrus laukinius gyvūnus) judėjimo taisykles, susijusias su mėlynojo liežuvio liga, nes šios taisyklės labai svarbios saugiai prekybai neatsparių rūšių ūkio gyvūnais, kurie išvežami iš ribojimų taikymo zonų bei įvežami į jas, užtikrinti. Derinant šias taisykles siekiama tvaresnės mėlynojo liežuvio kontrolės strategijos. Siekiant Bendrijos teisės aktų darnumo ir aiškumo tikslinga panaikinti Sprendimą 2005/393/EB ir pakeisti jį šiuo reglamentu. |
|
(5) |
Dėl naujų su mėlynojo liežuvio liga susijusių aplinkybių Komisija turėjo kreiptis į Europos maisto saugos tarnybą (EFSA) mokslinių rekomendacijų ir pagalbos. 2007 m. ši tarnyba pateikė dvi mokslines ataskaitas ir dvi mokslines nuomones apie mėlynojo liežuvio ligą. |
|
(6) |
Pagal Direktyvą 2000/75/EB, nustatant apsaugos ir priežiūros zonas, reikia atsižvelgti į su mėlynojo liežuvio liga susijusius geografinius, administracinius, ekologinius ir epizootologinius veiksnius bei į kontrolės priemones. Norint atsižvelgti į šiuos veiksnius, reikia nustatyti taisykles, susijusias su Bendrijos būtinaisiais suderintais mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros reikalavimais. |
|
(7) |
Priežiūra ir keitimasis informacija – esminės rizika pagrįsto požiūrio į mėlynojo liežuvio ligos kontrolės priemones sudedamosios dalys. Todėl tikslinga papildyti Direktyvos 2000/75/EB 2 straipsnyje nustatytas apibrėžtis mėlynojo liežuvio ligos atvejo apibrėžtimi, siekiant, kad būtų vienodai suprantami esminiai parametrai, susiję su mėlynojo liežuvio ligos protrūkiu. |
|
(8) |
Be to, manoma, kad Sprendime 2005/393/EB vartojama ribojimų taikymo zonos sąvoka tinkama, ypač jei mėlynojo liežuvio ligos virusas nustatomas paveiktoje srityje du metų laikus iš eilės. Dėl praktinių priežasčių ir siekiant Bendrijos teisės aktų aiškumo tikslinga nustatyti ribojimų taikymo zonos apibrėžtį, į kurią būtų įtrauktos apsaugos ir priežiūros zonos, kurias valstybės narės nustatė pagal Direktyvos 2000/75/EB 8 straipsnio 1 dalį. |
|
(9) |
Norint tvariai valdyti mėlynojo liežuvio ligos protrūkius ir užtikrinti saugų gyvūnų judėjimą, labai svarbu nustatyti tam tikrais metų laikais mėlynojo liežuvio liga neužkrėstas zonas, kuriose, pagal priežiūros programas gautais duomenimis, mėlynojo liežuvio liga nėra paplitusi arba nėra atitinkamų pernešėjų. Todėl tikslinga nustatyti suderintus kriterijus tam tikriems laikotarpiams, kuriais ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, apibrėžti. |
|
(10) |
Apie mėlynojo liežuvio ligos protrūkius turėtų būti pranešama pagal Tarybos direktyvos 82/894/EEB 3 straipsnį, remiantis 2005 m. kovo 1 d. Komisijos sprendime 2005/176/EB, nustatančiame šifruotą pranešimo apie gyvūnų ligas formą ir kodus, skirtus pranešti apie gyvūnų ligas pagal Tarybos direktyvą 82/894/EEB ( 4 ), nurodytomis formomis ir kodais. Atsižvelgiant į paskutinius mėlynojo liežuvio ligos epidemiologinės raidus etapus, reikalavimo pranešti apie protrūkį taikymo sritis turėtų būti laikinai pakeista, tiksliau apibrėžiant įpareigojimą pranešti apie pirminius protrūkius. |
|
(11) |
Remiantis 2007 m. balandžio 27 d. EFSA gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslininkų grupės nuomone dėl mėlynojo liežuvio ligos kilmės ir atsiradimo ( 5 ) labai svarbu įgyvendinti tinkamas priežiūros programas, skirtas kuo anksčiau nustatyti mėlynojo liežuvio ligos atvejus. Į šias priežiūros programas turėtų būti įtraukti klinikiniai, serologiniai ir entomologiniai veiksmai, vieningai vykdomi visose valstybėse narėse. |
|
(12) |
Norint tirti pagal mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programas gautą epidemiologinę informaciją, įskaitant regionų ir bendrą mėlynojo liežuvio infekcijos pasiskirstymą bei pernešėjus, reikia integruoto Bendrijos lygmens metodo. |
|
(13) |
1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendime 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje ( 6 ) nustatyta Bendrijos finansinė parama mėlynojo liežuvio ligai likviduoti, kontroliuoti ir stebėti. |
|
(14) |
Kaip numatyta Sprendime 90/424/EEB, 2007 m. gegužės 25 d. priimtu Komisijos sprendimu 2007/367/EB dėl Bendrijos finansinės paramos Italijai epidemiologinių duomenų apie mėlynojo liežuvio ligą rinkimo ir analizės sistemai įgyvendinti ( 7 ) nustatyta sistema „BlueTongue NETwork“ (toliau – sistema „BT-Net“) – internetinė sistema, skirta valstybių narių duomenims apie mėlynojo liežuvio ligos priežiūrą rinkti, saugoti ir analizuoti. Norint nustatyti tinkamiausias ligos kontrolės priemones, tikrinti jų veiksmingumą ir sudaryti sąlygas saugiam neatsparių rūšių gyvūnų judėjimui, labai svarbu visapusiškai naudotis šia sistema. Siekiant veiksmingesnio valstybių narių ir Komisijos keitimosi informacija apie mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programas, reikėtų naudoti sistemą „BT-Net“. |
|
(15) |
Išskyrus atvejus, kai apsaugos ir priežiūros zonas reikia nustatyti Bendrijos lygmeniu pagal Direktyvos 2000/75/EB 8 straipsnio 2 dalies d punktą, tokias zonas turėtų nustatyti pačios valstybės narės. Tačiau siekiant skaidrumo valstybės narės turėtų nedelsdamos pranešti Komisijai apie nustatytas apsaugos ir priežiūros zonas bei bet kokius jų pakeitimus. Visų pirma, jei valstybė narė neketina ribojimų taikymo zonos daliai toliau taikyti atitinkamos epidemiologinės srities statuso, ji turėtų iš anksto pateikti Komisijai atitinkamos informacijos, pagrindžiančios, kad šioje srityje mėlynojo liežuvio ligos virusas nepaplitęs. |
|
(16) |
Neatsparių rūšių gyvūnų, jų spermos, kiaušialąsčių ir embrionų judėjimui iš šių ribojimų taikymo zonų nustatytos išvežimo draudimo išimtys turėtų būti pagrįstos rizikos analize, kurioje būtų atsižvelgta į pagal mėlynojo liežuvio ligos priežiūros programą surinktus duomenis, sistema „BT-Net“ valstybių narių ir Komisijos pasikeistus duomenis, gyvūnų paskirties vietas ir jų atitiktį tam tikriems sveikatos reikalavimams, užtikrinantiems gyvūnų saugumą. Gyvūnų judėjimui siekiant nedelsiant juos paskersti taip pat turėtų būti taikoma išvežimo draudimo išimtis, jeigu patenkinamos tam tikros sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad nedelsiant skersti skirtų gyvūnų judėjimas nekelia didelio pavojaus, ir į tam tikrus rizikos mažinimo veiksnius, tikslinga nustatyti konkrečias sąlygas, kuriomis viruso perdavimo rizika būtų kuo mažesnė, nukreipiant gyvūnus iš ribojimų taikymo zonos į skerdyklas, paskirtas rizikos remiantis vertinimais. |
|
(17) |
Kadangi gyvūnų judėjimas toje pačioje ribojimų taikymo zonoje, kurioje yra tas pats arba tie patys mėlynojo liežuvio ligos serotipai, nekelia papildomo pavojaus gyvūnų sveikatai, tam tikromis sąlygomis kompetentingos valdžios institucijos turėtų jį leisti. |
|
(18) |
Remiantis 2007 m. balandžio 27 d. EFSA gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslininkų grupės nuomone dėl pernešėjų ir vakcinų ( 8 ), manoma, kad po vakcinacijos arba natūraliai imunitetą įgijusių gyvūnų judėjimas yra saugus, nepriklausomai nuo viruso paplitimo kilmės vietoje arba pernešėjų aktyvumo paskirties vietoje. Todėl reikia nustatyti sąlygas, kurias imunitetą įgiję gyvūnai privalo atitikti, prieš pervežant juos iš ribojimų taikymo zonos. |
|
(19) |
1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis ( 9 ), 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis ( 10 ), 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją ( 11 ) ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos sprendimu 93/444/EEB dėl išsamių taisyklių, reguliuojančių Bendrijos vidaus prekybą tam tikrais gyvais gyvūnais ir produktais, skirtais eksportuoti į trečiąsias šalis ( 12 ) nustatyta, kad pervežant gyvūnus būtina turėtų sveikatos sertifikatus. Jei neatsparių rūšių gyvūnų judėjimui iš ribojimų taikymo zonų nustatytos išvežimo draudimo išimtys taikomos Bendrijos vidaus prekybai arba eksportui į trečiąją šalį skirtiems gyvūnams, šiuose sertifikatuose reikėtų pateikti nuorodą į šį reglamentą. |
|
(20) |
Remiantis EFSA nuomone apie pernešėjus ir vakcinas, tikslinga nustatyti transporto priemonių, kuriose iš ribojimų taikymo zonos į kitas sritis už jų ribų arba per šias sritis gabenami neatsparių rūšių gyvūnai, apdorojimo patvirtintais insekticidais pakrovimo vietoje sąlygas. Jeigu gabenant gyvūnus tranzitu per ribojimų taikymo zoną nustatyta poilsio trukmė kontrolės punkte, gyvūnai turėtų būti apsaugoti nuo ligos sukėlėjo pernešėjų. Tačiau gyvūnai, patalpos ir užkrėstų ūkių aplinka turėtų būti apdorojama patvirtintais insekticidais tik pagal nustatytą procedūrą, remiantis teigiamais konkrečių atvejų rizikos vertinimo, kuriame atsižvelgiama į geografinius, epidemiologinius, ekologinius, aplinkos ir entomologinius duomenis, rezultatais ir sąnaudų bei naudos vertinimu. |
|
(21) |
Į direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB, 92/65/EEB ir Sprendime 93/444/EEB nurodytus sveikatos sertifikatus, skirtus gyvūnams, kuriais ketinama prekiauti Bendrijoje arba kuriuos ketinama eksportuoti į trečiąją šalį, reikėtų įtraukti informaciją apie pagal šį reglamentą taikytą apdorojimą insekticidais. |
|
(22) |
Siekiant išvengti nereikalingų prekybos trikdymų, būtina kuo greičiau nustatyti tvarią mėlynojo liežuvio ligos viruso kontrolės strategiją, pagal kurią būtų galima saugiau prekiauti neatsparių rūšių gyvūnais, pervežamais ribojimų taikymo zonose ir išvežamais iš jų. |
|
(23) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1
SKYRIUS
DALYKAS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos su mėlynojo liežuvio liga susijusios gyvūnų judėjimo į ribojimų taikymo zonas ir iš jų kontrolės, stebėsenos, priežiūros ir judėjimo ribojimų taisyklės kaip numatyta Direktyvos 2000/75/EB 2 straipsnio c punkte.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente taikomos Direktyvos 2000/75/EB 2 straipsnyje pateiktos apibrėžtys.
Be to, taikomos šios apibrėžtys:
a) mėlynojo liežuvio ligos atvejis – atvejis, kai gyvūnas atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:
i) gyvūnui būdingi klinikiniai mėlynojo liežuvio ligos požymiai;
ii) kontrolinio gyvūno ankstesnio serologinio tyrimo rezultatai buvo neigiami, o per kitą tyrimą įvyko serokonversija ir nustatyta ne mažiau kaip vieno mėlynojo liežuvio ligos serotipo antikūnų;
iii) iš šio gyvūno buvo išskirtas ir nustatytas mėlynojo liežuvio ligos virusas;
iv) gyvūno mėlynojo liežuvio ligos serologiniai tyrimai teigiami arba nustatytas vienam ar keliems mėlynojo liežuvio ligos serotipams būdingas virusinis antigenas ar virusinė ribonukleino rūgštis (RNR).
Be to, epidemiologiniuose duomenyse turi būti nurodyta, kad pagal klinikinius požymius arba laboratorinių tyrimų rezultatus galima daryti prielaidą, kad mėlynojo liežuvio infekcija atsirado dėl viruso paplitimo ūkyje, kuriame gyvūnas laikomas, o ne dėl vakcinuotų gyvūnų arba gyvūnų, kurių serologinių tyrimų rezultatas teigiamas, atvežtų iš ribojimų taikymo zonų;
b) mėlynojo liežuvio ligos protrūkis – šios ligos protrūkis pagal Direktyvos 82/894/EEB 2 straipsnio c punktą;
c) pirminis mėlynojo liežuvio ligos protrūkis – protrūkis pagal Direktyvos 82/894/EEB 2 straipsnio d punktą, atsižvelgiant į tai, kad taikant šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies pirmąją įtrauką, mėlynojo liežuvio ligos atvejis laikomas pirminiu protrūkiu, jei:
i) jis nėra epidemiologiškai susijęs su ankstesniu protrūkiu; arba
ii) dėl jo nustatyta ribojimų taikymo zona arba egzistuojanti ribojimų taikymo zona pakeičiama kaip nurodyta 6 straipsnyje;
d) ribojimų taikymo zona – zona, apimanti tiek apsaugos, tiek priežiūros zonas, nustatytas pagal Direktyvos 2000/75/EB 8 straipsnio 1 dalį;
e) tam tikru metų laiku mėlyno liežuvio liga neužkrėsta zona – atitinkama valstybės narės epidemiologinė geografinė sritis, kurioje tam tikrą metų dalį pagal priežiūros duomenis mėlynojo liežuvio ligos virusas neperduodamas arba nėra suaugusių Culicoides, kurie galėtų pernešti mėlynojo liežuvio ligos virusą;
f) tranzitas – gyvūnų gabenimas:
i) iš ribojimų taikymo zonos arba per ją;
ii) iš ribojimų taikymo zonos per ribojimų netaikymo zoną atgal į tą pačią ribojimų taikymo zoną; arba
iii) iš ribojimų taikymo zonos per ribojimų netaikymo zoną atgal į kitą ribojimų taikymo zoną.
2
SKYRIUS
STEBĖSENA, PRIEŽIŪRA IR KEITIMASIS INFORMACIJA
3 straipsnis
Pranešimas apie mėlynojo liežuvio ligą
Valstybės narės praneša apie mėlynojo liežuvio ligos pirminius ir kitus protrūkius, taikydamos pranešimų apie gyvūnų ligas sistemą ir kodifikuotas formas bei kodus, nustatytus Sprendime 2005/176/EB.
4 straipsnis
Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programos
Valstybės narės mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programas įgyvendina vadovaudamosi I priede nustatytais būtinaisiais reikalavimais.
▼M12 —————
3
SKYRIUS
GYVŪNŲ, JŲ SPERMOS, KIAUŠIALĄSČIŲ IR EMBRIONŲ JUDĖJIMO RIBOJIMAI
6 straipsnis
Ribojimų taikymo zonos
1. Valstybės narės per 24 valandas praneša Komisijai apie nustatytas ribojimų taikymo zonas ir bet kokius pasikeitimus jose.
2. Prieš nuspręsdama panaikinti ribojimų taikymo zonos atitinkamos epidemiologinės geografinės srities statusą valstybė narė pateikia Komisijai pagrįstą informaciją, įrodančią, kad šioje srityje per dvejus metus, įskaitant du visus ligos sukėlėjo pernešėjų aktyvumo laikotarpius, nuo mėlynojo liežuvio stebėsenos ir priežiūros programos įgyvendinimo pagal I priedo 3 dalį pradžios mėlynojo liežuvio ligos viruso neaptikta.
3. Komisija praneša valstybėms narėms apie ribojimų taikymo zonų sąrašą per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą.
4. Valstybės narės rengia ir nuolat atnaujina jų teritorijoje esančių ribojimų taikymo zonų sąrašą ir sudaro valstybėms narėms bei visuomenei sąlygas su juo susipažinti.
5. Komisija savo svetainėje skelbia atnaujintą ribojimų taikymo zonų sąrašą (tik informavimo tikslais).
Šiame sąraše teikiama informacija apie kiekvienoje ribojimų taikymo zonoje paplitusius mėlynojo liežuvio ligos serotipus, pagal kurią 7 ir 8 straipsnių tikslams galima nustatyti skirtingų valstybių narių ribojimų taikymo zonas, kuriose paplitę tie patys mėlynojo liežuvio ligos viruso serotipai.
7 straipsnis
Gyvūnų judėjimo toje pačioje ribojimų taikymo zonoje sąlygos
1. Kompetentingos valdžios institucijos leidžia pervežti gyvūnus toje pačioje ribojimų taikymo zonoje, kurioje paplitęs tas pats mėlynojo liežuvio ligos viruso serotipas ar serotipai, jei gyvūnams, kuriuos ketinama pervežti, pervežimo dieną nepasireiškia jokie klinikiniai mėlynojo liežuvio ligos požymiais.
2. Tačiau gyvūnų judėjimą iš apsaugos zonos į priežiūros zoną galima leisti tik:
a) jei gyvūnai atitinka III priede išdėstytas sąlygas; arba
b) jei gyvūnai atitinka kitas tinkamas gyvūnų sveikatos užtikrinimo sąlygas, pagrįstas teigiamu priemonių, skirtų kovai su mėlynojo liežuvio ligos viruso paplitimu ir apsaugai nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, kurias reikalauja taikyti kilmės vietos kompetentinga valdžios institucija ir kurias prieš tokių gyvūnų pervežimą patvirtina paskirties vietos kompetentinga valdžios institucija, rizikos vertinimo rezultatu; arba
c) jei gyvūnai skirti nedelsiant paskersti.
2a. Valstybės narės ribojimų taikymo zonose gali nustatyti atitinkamas epidemiologines geografines sritis, kurios laikomos laikinai neužkrėstomis sritimis, jeigu vienerius metus, įskaitant visą ligos sukėlėjo pernešėjų aktyvumo laikotarpį, stebėsenos ir priežiūros, kaip nustatyta I priedo 3 dalyje, rezultatai rodo, kad toje ribojimų taikymo zonoje mėlynojo liežuvio ligos viruso tam tikro serotipo ar serotipų kombinacijos neaptikta.
Valstybė narė, ketinanti ribojimų taikymo zoną ar jos dalį laikyti laikinai neužkrėsta sritimi, apie šį ketinimą praneša Komisijai. Drauge su pranešimu teikiama I priedo 3 dalyje nurodyta informacija.
Komisija per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą pateikia valstybėms narėms laikinai neužkrėstų sričių sąrašą.
Toje pačioje ribojimų taikymo zonoje pervežti gyvūnus iš srities, kurioje paplitęs tas pats mėlynojo liežuvio ligos viruso serotipas ar serotipai, į tos pačios ribojimų taikymo zonos dalį, laikomą laikinai neužkrėsta sritimi, leidžiama tik tada, jei:
a) gyvūnai atitinka III priede nustatytas sąlygas arba
b) gyvūnai atitinka kitas gyvūnų sveikatos užtikrinimo sąlygas, pagrįstas teigiamais priemonių, skirtų kovai su mėlynojo liežuvio ligos viruso paplitimu ir apsaugai nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, kurias reikalauja taikyti kilmės vietos kompetentinga valdžios institucija ir kurias prieš tokių gyvūnų pervežimą patvirtina paskirties vietos kompetentinga valdžios institucija, rizikos vertinimo rezultatais, arba
c) gyvūnai skirti nedelsiant paskersti.
3. Kilmės valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie 2 dalies b punkte arba 2a dalies b punkte nurodytas gyvūnų sveikatos užtikrinimo sąlygas.
4. Šio straipsnio 1, 2 ir 2a dalyse nurodytų gyvūnų sveikatos sertifikatuose, pateiktuose direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, arba nurodytuose Sprendime 93/444/EEB, įrašoma papildoma frazė:
„Gyvūnai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 … (nurodyti atitinkamai – 7 straipsnio 1 dalies, arba 7 straipsnio 2 dalies a punkto, arba 7 straipsnio 2 dalies b punkto, arba 7 straipsnio 2 dalies c punkto, arba 7 straipsnio 2a dalies a punkto arba 7 straipsnio 2a dalies b punkto, arba 7 straipsnio 2a dalies c punkto) nuostatas“.
8 straipsnis
Direktyvoje 2000/75/EB nustatytos išvežimo draudimo išimties sąlygos
1. Gyvūnus, jų spermą, kiaušialąstes ir embrionus pervežti iš ribojimų taikymo zonos ūkio ar spermos surinkimo arba saugojimo centro į kitą ūkį ar spermos surinkimo arba saugojimo centrą netaikant išvežimo draudimo, nustatyto pagal Direktyvos 2000/75/EB 9 straipsnio 1 dalies c punktą ir 10 straipsnio 1 punktą, leidžiama tik jei gyvūnai, jų sperma, kiaušialąstės ir embrionai atitinka:
a) šio reglamento III priede nustatytas sąlygas; arba
b) kitas tinkamas gyvūnų sveikatos užtikrinimo sąlygas, pagrįstas teigiamu priemonių, skirtų kovai su mėlynojo liežuvio ligos viruso paplitimu ir apsaugai nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, kurias reikalauja taikyti kilmės vietos kompetentinga valdžios institucija ir kurias prieš tokių gyvūnų pervežimą patvirtina paskirties vietos kompetentinga valdžios institucija, rizikos vertinimo rezultatu.
2. Kilmės valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie 1 dalies b punkte minėtas gyvūnų sveikatos užtikrinimo sąlygas.
3. Kontroliuojant paskirties vietos kompetentingai valdžios institucijai nustatoma gyvūnų nukreipimo procedūra, skirta užtikrinti, kad pagal 1 dalies b punkte nustatytas sąlygas pervežami gyvūnai, jų sperma, kiaušialąstės ir embrionai nebūtų po to pervežti į kitą valstybę narę, išskyrus tuos atvejus, kai jie atitinka 1 dalies a punkte nustatytas sąlygas.
4. Gyvūnų, skirtų nedelsiant paskersti, judėjimui iš ribojimų taikymo zonos ūkio netaikomas išvežimo draudimas, nustatytas pagal Direktyvos 2000/75/EB 9 straipsnio 1 dalies c punktą ir 10 straipsnio 1 punktą, jei:
a) per ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį iki išvežimo dienos kilmės ūkyje nebuvo užregistruotas nė vienas mėlynojo liežuvio ligos atvejis;
b) gyvūnai vežami:
— prižiūrint veterinarui į paskirties skerdyklą, kur jie turi būti paskerdžiami per 24 valandas nuo jų atvežimo, ir
— tiesiai be sustojimo, jeigu nenumatytas poilsis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 ( 13 ) kontrolės punkte toje pačioje ribojimų taikymo zonoje;
c) išvežimo vietos kompetentinga valdžios institucija praneša apie ketinamus pervežti gyvūnus kompetentingai paskirties vietos valdžios institucijai ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki gyvūnų pakrovimo.
5. Neatsižvelgiant į 4 dalies b punkto nuostatas, paskirties vietos kompetentinga valdžios institucija, remdamasi rizikos vertinimu, gali reikalauti, kad kilmės vietos kompetentinga valdžios institucija nustatytų 4 dalies b punkte minėtą pervežamų gyvūnų nukreipimo į paskirtąsias skerdyklas procedūrą.
Visos paskirtosios skerdyklos nustatomos pagal rizikos vertinimą, kuriame atsižvelgiama į IV priede nustatytus kriterijus.
Kitoms valstybėms narėms ir visuomenei sudaromos sąlygos susipažinti su informacija apie paskirtąsias skerdyklas.
5a. Pagal šio straipsnio 1 dalį neleidžiamam gyvūnų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis, pervežimui iš ribojimų taikymo zonos ūkio tiesiai be sustojimo į išvežimo punktą, kaip numatyta Sprendimo 93/444/EEB 1 straipsnio 2 dalies a punkte, netaikomas išvežimo draudimas pagal Direktyvos 2000/75/EB 9 straipsnio 1 dalies c punktą ir 10 straipsnio 1 punktą, jeigu:
a) per ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį iki išvežimo dienos kilmės ūkyje nebuvo užregistruotas nė vienas mėlynojo liežuvio ligos atvejis;
b) į išvežimo punktą gyvūnai vežami:
— prižiūrint veterinarui ir
— tiesiai be sustojimo, jeigu nenustatytas poilsis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 kontrolės punkte toje pačioje ribojimų taikymo zonoje.
6. Šio straipsnio 1, 4 ir 5a dalyse minėtų gyvūnų, jų spermos, kiaušialąsčių ir embrionų sveikatos sertifikatuose, nustatytuose direktyvomis 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, arba minėtuose Sprendime 93/444/EEB, įrašomas šis papildomas tekstas:
„… (nurodyti tinkamą gyvūnų spermą, kiaušialąstę ir embrionus) atitinka Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 … (nurodyti tinkamą 8 straipsnio 1 dalies a punktą arba 8 straipsnio 1 dalies b punktą arba 8 straipsnio 4 dalį arba 8 straipsnio 5a dalį)“.
9 straipsnis
Papildomos gyvūnų tranzito sąlygos
1. Kompetentingos valdžios institucijos leidžia pervežti gyvūnus tranzitu, jei:
a) tinkamai išvalius ir dezinfekavus krovimo vietą gyvūnų transportavimo priemonės apdorojamos patvirtintais insekticidais ir (arba) repelentais. Apdorojimas turi būti atliekamas prieš išvykstant iš ribojimų taikymo zonos arba prieš atvykstant į ją;
b) pervežant gyvūnus tranzitu per ribojimų taikymo zoną, kai nustatytas ilgesnis nei vienos dienos poilsis kontrolės punkte, gyvūnai apsaugomi nuo ligos sukėlėjo pernešėjų patalpose, apsaugotose nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, vadovaujantis II priede nustatytais kriterijais.
2. 1 dalis netaikoma, jei gyvūnai tranzitu gabenami:
a) išimtinai iš ribojimų taikymo zonos atitinkamų epidemiologinių geografinių sričių arba per jas pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo mėlynojo liežuvio ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, arba
b) iš ribojimų taikymo zonos sričių, laikomų laikinai neužkrėstomis sritimis, arba per jas pagal 7 straipsnio 2a dalį.
3. Šio straipsnio 1 dalyje minėtų gyvūnų atitinkamuose sveikatos pažymėjimuose, nustatytuose direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB arba minėtame Sprendime 93/444/EEB, įrašoma papildoma frazė: „Apdorota insekticidu ir (arba) repelentu … [įrašyti produkto pavadinimą] … [įrašyti datą] pagal Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 9 straipsnį.
▼M12 —————
4
SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
10 straipsnis
Panaikinimas
Sprendimas 2005/393/EB panaikinamas.
11 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja penktą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
Būtiniausi mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programų reikalavimai (kaip nurodyta 4 straipsnyje)
1. Bendrieji reikalavimai
Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programomis siekiama:
a) nustatyti galimus mėlynojo liežuvio ligos viruso protrūkius;
b) prireikus įrodyti, kad valstybėje narėje ar atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje nėra tam tikrų to viruso serotipų, arba
c) nustatyti laikotarpius, kuriais ligos sukėlėjų pernešėjų nėra (entomologinė priežiūra).
Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros reikmėms geografinis matavimo vienetas nustatomas pagal apytiksliai 45 × 45 km tinklelį (apie 2 000 km2), išskyrus tuos atvejus, kai dėl konkrečių aplinkos sąlygų reikėtų nustatyti kitokio dydžio vienetą.
Prireikus stebėsenos ir priežiūros tikslais valstybių narių naudojamas geografinis matavimo vienetas gali būti regionas, kaip nustatyta Direktyvos 64/432/EEB 2 straipsnio 2 dalies p punkte, arba regionai, kaip nustatyta 2005 m. kovo 1 d. Komisijos sprendimo 2005/176/EB, nustatančio šifruotą pranešimo apie gyvūnų ligas formą ir kodus, remiantis Tarybos direktyva 82/894/EEB ( 14 ), X priede.
2. Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programos, kuriomis siekiama nustatyti galimus mėlynojo liežuvio ligos viruso protrūkius
Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programas, kuriomis siekiama nustatyti galimus mėlynojo liežuvio ligos viruso protrūkius, sudaro bent pasyvi klinikinė priežiūra ir aktyvi laboratorinė priežiūra.
2.1. Pasyvi klinikinė priežiūra apima oficialią ir tinkamai dokumentais pagrįstą nuolat taikomą sistemą, skirtą bet kokiems įtarimams nustatyti ir patikrinti, įskaitant išankstinio perspėjimo sistemą, kuria naudojantis pranešama apie įtarimus. Savininkai ar laikytojai ir veterinarai privalo nedelsdami pranešti kompetentingai institucijai apie bet kokius įtarimus.
2.2. Aktyvią laboratorinę priežiūrą sudaro metinė programa, į kurią įeina bent vienas ar keli iš toliau paminėtų dalykų: kontrolinių gyvūnų serologinė ir (arba) virusologinė stebėsena, serologiniai ir (arba) virusologiniai tyrimai ir tikslinė rizikos vertinimu grindžiama stebėsena ir priežiūra.
— Mėginiai gali būti imami nustatytu intervalu visus metus, tačiau turi būti imami ne mažiau kaip vieną kartą per metus tuo metų laiku, kai yra didžiausia tikimybė nustatyti infekciją arba serokonversiją.
— Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programos turi būti parengtos taip, kad mėginiai būtų imami iš neatsparių gyvūnų (t. y. gyvūnų, kurie nebuvo skiepyti ir nebuvo apsaugoti nuo atitinkamų pernešėjų), kurie atitiktų neatsparių rūšių populiacijos struktūrą atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje.
— Mėginio dydis turi būti toks, kad būtų galima su 95 % pasikliaujamuoju intervalu nustatyti numatomą serotipų paplitimą, remiantis žinoma rizika tikslinei populiacijai, tos atitinkamos epidemiologinės geografinės srities neatsparių rūšių populiacijoje. Jeigu nėra mokslinės informacijos apie numatomą paplitimą tikslinėje populiacijoje, mėginio dydis turi būti apskaičiuojamas taip, kad būtų galima nustatyti 20 % paplitimą.
— Tais atvejais, kai mėginiai paimami ne iš konkrečių gyvūnų, mėginio dydis turi būti nustatytas pagal taikomų diagnostikos procedūrų tikslumą.
— Laboratorinė priežiūra suplanuojama taip, kad po teigiamų atrankinės patikros rezultatų būtų atliekami konkrečių serotipų serologiniai ir (arba) virusologiniai tyrimai, skirti mėlynojo liežuvio ligos serotipui arba serotipams, kurie gali būti atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje, nustatyti, ir būtini konkretaus serotipo paplitimui patvirtinti.
3. Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programos, kuriomis siekiama įrodyti, kad valstybėje narėje ar atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje nėra tam tikrų mėlynojo liežuvio ligos viruso serotipų
Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programos, kuriomis siekiama įrodyti, kad mėlynojo liežuvio ligos viruso nėra, turi atitikti 2.1 ir 2.2 punktuose nustatytas sąlygas. Aktyvios laboratorinės priežiūros mėginio dydis turi būti toks, kad leistų su 95 % pasikliaujamuoju intervalu nustatyti 5 % viruso paplitimą ( 15 ). Be to:
a) siekdama panaikinti ribojimų taikymo zonos atitinkamos epidemiologinės geografinės srities statusą, kaip nustatyta 6 straipsnio 2 dalyje, valstybė narė turi įrodyti, kad šioje srityje per dvejus metus, įskaitant du visus ligos sukėlėjo pernešėjų aktyvumo laikotarpius, viruso neaptikta;
Valstybės narės pateikia Komisijai aktualią epidemiologinę informaciją apie vykdomą stebėsenos ir priežiūros programą ir jos metinius pastarųjų trejų metų rezultatus, įskaitant bent tokią informaciją:
i) atliekamų tyrimų aprašas ir atliktų diagnostinių tyrimų rūšis (ELISA, serumo neutralizacijos, polimerazės grandinės tyrimas (PCR), viruso išskyrimo);
ii) tirtos rūšys ir paimtų mėginių skaičius kiekvienai neatspariai gyvūnų rūšiai; naudojant jungtinius serumo mėginius, pateikiamas apytikslis gyvūnų, atitinkančių tirto jungtinio mėginio dydį, skaičius;
iii) geografinė mėginių aprėptis;
iv) mėginių ėmimo dažnumas ir laikas;
v) gyvūnų, kurių tyrimo rezultatai teigiami, skaičius pagal rūšis ir geografinę vietą.
b) siekdamos nustatyti laikinai neužkrėstas sritis, kaip nurodyta 7 straipsnio 2a dalyje, valstybės narės turi įrodyti, kad šioje srityje bent vienerius metus, įskaitant vieną ligos sukėlėjo pernešėjų aktyvumo laikotarpį, mėlynojo liežuvio ligos viruso neaptikta.
Valstybės narės pateikia Komisijai aktualią epidemiologinę informaciją apie vykdomą stebėsenos ir priežiūros programą ir jos metinius pastarųjų dvejų metų rezultatus, įskaitant bent a punkto i–v papunkčiuose nurodytą informaciją.
4. Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programos, kuriomis siekiama nustatyti laikotarpius, kuriais ligos sukėlėjų pernešėjų nėra (entomologinė priežiūra)
Entomologinė priežiūra, kuria siekiama nustatyti laikotarpius, kuriais ligos sukėlėjų pernešėjų nėra, kaip nurodyta V priede, turi tenkinti šiuos reikalavimus:
a) ją turi sudaryti bent jau aktyvi metinė programa, skirta ligos sukėlėjo pernešėjams gaudyti stacionariomis aspiracinėmis gaudyklėmis siekiant nustatyti ligos sukėlėjo pernešėjų populiacijos dinamiką;
b) aspiracinės gaudyklės, kuriose įrengtas ultravioletinės šviesos šaltinis, turi būti naudojamos pagal iš anksto nustatytą procedūrą; gaudyklės turi būti naudojamos visą naktį ir ne rečiau kaip:
— vieną naktį per savaitę visą mėnesį prieš numatomą laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, pradžią ir pabaigą,
— vieną naktį per mėnesį visą laikotarpį, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra.
Remiantis rezultatais, gautais per pirmuosius trejus gaudyklių naudojimo metus, jų naudojimo dažnumas gali būti koreguojamas;
c) bent viena aspiracinė gaudyklė turi būti įrengta kiekvienoje atitinkamoje epidemiologinėje srityje visoje tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje. Aspiracine gaudykle sugautų mašalų dalį būtina nusiųsti į specializuotą laboratoriją, kurioje suskaičiuojamos ir nustatomos ligos sukėlėjo pernešėjų rūšys.
II PRIEDAS
Patalpų, apsaugotų nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, kriterijai (kaip nurodyta III priedo A skirsnio 2, 3 ir 4 dalyse, B skirsnio b punkte ir C skirsnio 2 dalies b punkte)
1. Patalpos, apsaugotos nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, turi tenkinti bent šiuos kriterijus:
a) įėjimo ir išėjimo vietose turi būti įrengti tinkami fiziniai užtvarai;
b) patalpų, apsaugotų nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, angos turi būti uždengtos nuo pernešėjų saugančiu tinkamo tankumo tinkleliu, kuris reguliariai impregnuojamas patvirtintu insekticidu laikantis gamintojo nurodymų;
c) pernešėjų priežiūra ir kontrolė turi būti vykdoma patalpose, apsaugotose nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, ir aplink jas;
d) turi būti imamasi priemonių apriboti ar panaikinti pernešėjų veisimosi vietas, esančias netoli patalpų, apsaugotų nuo ligos sukėlėjo pernešėjų;
e) turi būti nustatytos standartinės veiklos procedūros, įskaitant atsarginių ir apsauginių sistemų aprašus, taikomos patalpose, apsaugotose nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, ir pervežant gyvūnus į pakrovimo vietas.
2. Kompetentinga valdžios institucija patvirtina, kad patalpos yra apsaugotos nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, jei tenkinami 1 dalyje nustatyti kriterijai. Ji pakankamai dažnai ir ne rečiau kaip tris kartus per nustatytą apsaugos laikotarpį (laikotarpio pradžioje, viduryje ir pabaigoje) tikrina priemonių, susijusių su ligos sukėlėjo pernešėjų gaudyklių naudojimu patalpose, apsaugotose nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, veiksmingumą.
III PRIEDAS
Išvežimo draudimo išimties taikymo sąlygos (nurodytos 7 straipsnio 2 dalies a punkte ir 8 straipsnio 1 dalies a punkte)
A. Gyvūnai
Vežami į paskirties vietą gyvūnai turi būti apsaugoti nuo ligos sukėlėjų pernešėjo Culicoides.
Be to, privaloma laikytis bent vienos iš 1–7 punktuose išdėstytų sąlygų.
|
1. |
Ne mažiau kaip 60 dienų iki pervežimo dienos gyvūnai laikomi tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje V priede nustatytu laikotarpiu, kuriuo nėra ligos sukėlėjų pernešėjų, jiems ne anksčiau kaip prieš septynias dienas iki pervežimo buvo atliktas sukėlėjų nustatymo tyrimas pagal Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) parengtą Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovą (toliau – OIE Sausumos gyvūnų vadovas) ir šio tyrimo rezultatai buvo neigiami. Sukėlėjų nustatymo tyrimo galima neatlikti valstybėse narėse arba valstybės narės regionuose, kuriuose pagal stebėsenos programą gauta pakankamai ne trumpesnio kaip trejų metų laikotarpio epidemiologinių duomenų, kuriais remiantis pagal V priedo nuostatas nustatomas laikotarpis, kuriuo ligos sukėlėjų pernešėjų nėra. Šią galimybę pasirinkusios valstybės narės praneša apie tai Komisijai ir kitoms valstybėms narėms per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą. Šiame punkte minėtų gyvūnų, skirtų Bendrijos vidaus prekybai, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, įrašomas šis papildomas tekstas: „Gyvūnas (-ai) iki išsiuntimo buvo laikomas (-i) tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjų pernešėjų nėra ir kuris prasidėjo … (įrašyti datą) nuo gimimo arba bent 60 dienų, jei reikia (nurodyti, jei taikoma), neužkrėstoje zonoje, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo A dalies 1 punkto jam (jiems) paėmus mėginius prieš septynias dienas iki išsiuntimo buvo atliktas sukėlėjų nustatymo tyrimas pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą ir šio tyrimo rezultatai buvo neigiami.“ |
|
2. |
►M12
Ne mažiau kaip 60 dienų iki išsiuntimo gyvūnai buvo laikomi patalpose, apsaugotose nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, vadovaujantis II priede nustatytais kriterijais, ir buvo apsaugoti nuo ligos sukėlėjo pernešėjų. ◄Šiame punkte minėtų gyvūnų, skirtų Bendrijos vidaus prekybai, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, įrašomas šis papildomas tekstas: „Gyvūnas (-ai) atitinka Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo A dalies 2 punktą.“ |
|
3. |
►M12
Iki išsiuntimo pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, gyvūnai buvo laikomi tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje arba saugomi nuo ligos sukėlėjo pernešėjų patalpose, apsaugotose nuo sukėlėjo pernešėjų, vadovaujantis II priede nustatytais kriterijais, ne trumpiau kaip 28 dienas, per tą laiką, praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms nuo apsaugos nuo ligos sukėlėjo pernešėjų laikotarpio ar laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, pradžios, jiems buvo atliktas serologinis tyrimas pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą siekiant nustatyti mėlynojo liežuvio ligos viruso grupės antikūnus ir šio tyrimo, atlikto su šių gyvūnų mėginiais, rezultatai buvo neigiami. ◄Šiame punkte minėtų gyvūnų, skirtų Bendrijos vidaus prekybai, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, įrašomas šis papildomas tekstas: „Gyvūnas (-ai) atitinka Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo A dalies 3 punktą.“ |
|
4. |
►M12
Iki išsiuntimo pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, gyvūnai buvo laikomi tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje arba saugomi nuo ligos sukėlėjo pernešėjų patalpose, apsaugotose nuo sukėlėjo pernešėjų, vadovaujantis II priede nustatytais kriterijais, ne trumpiau kaip 14 dienų, per tą laiką, praėjus ne mažiau kaip 14 dienų nuo apsaugos nuo ligos sukėlėjo pernešėjų laikotarpio ar laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, pradžios, jiems buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą, ir šio tyrimo, atlikto su šių gyvūnų mėginiais, rezultatai buvo neigiami. ◄Šiame punkte minėtų gyvūnų, skirtų Bendrijos vidaus prekybai, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, įrašomas šis papildomas tekstas: „Gyvūnas (-ai) atitinka Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo A dalies 4 punktą.“ |
|
5. |
Gyvūnai buvo vakcinuoti nuo serotipo ar serotipų, kurių yra arba gali būti atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje kilmės srityje, o gyvūnų imuniteto laikotarpis, užtikrintas vakcinacijos programai patvirtintos vakcinos specifikacijose, dar nepasibaigęs, be to, gyvūnai atitinka bent vieną iš šių reikalavimų: a) jie skiepyti daugiau nei prieš 60 dienų iki pervežimo; b) jie skiepyti inaktyvuota vakcina mažiausiai prieš tiek dienų iki imuniteto įgijimo pradžios, kiek nurodyta vakcinos apraše, be to, praėjus ne mažiau kaip 14 dienų nuo imuniteto įgijimo pradžios, nurodytos vakcinos apraše, jiems buvo atliktas sukėlėjų nustatymo tyrimas pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą ir šio tyrimo rezultatai buvo neigiami; c) po skiepijimo jie buvo pakartotinai skiepijami inaktyvuota vakcina, kurios imuniteto galiojimo laikas užtikrinamas vakcinos apraše; d) nuo gimimo arba ne mažiau kaip 60 dienų iki vakcinacijos dienos gyvūnai buvo laikomi pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjų pernešėjų nėra, tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje ir buvo vakcinuoti inaktyvuota vakcina bent prieš tiek dienų iki imuniteto įgijimo pradžios, kiek nurodyta vakcinos apraše. Šiame punkte minėtų gyvūnų, skirtų Sąjungos vidaus prekybai, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, įrašomas šis papildomas tekstas: „Nuo mėlynojo liežuvio ligos serotipo (-ų) … [įrašyti serotipą (-us)] vakcinuotas (-i) gyvūnas (-ai) ... [įrašyti vakcinos pavadinimą] vakcina [inaktyvuota ir (arba) modifikuota gyva vakcina ... (nurodyti reikiamą)] pagal Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo A skirsnio 5 dalį.“ |
|
6. |
Gyvūnai visada buvo laikomi atitinkamoje kilmės epidemiologinėje geografinėje srityje, kurioje yra, buvo arba gali būti ne daugiau kaip vienas serotipas, ir: a) jiems buvo atlikti du serologiniai tyrimai pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą antikūnams prieš mėlynojo liežuvio ligos virusą nustatyti ir šio tyrimo rezultatai buvo teigiami; pirmasis tyrimas turi būti atliktas paėmus mėginius 60–360 dienų iki pervežimo dienos, antrasis – paėmus mėginius ne anksčiau kaip septynios dienos iki pervežimo dienos; arba b) jiems buvo atliktas serologinis tyrimas pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą antikūnams prieš mėlynojo liežuvio ligos virusą nustatyti ir šio tyrimo rezultatai buvo teigiami; tyrimas turi būti atliktas ne mažiau kaip 30 dienų iki pervežimo dienos, be to, ne anksčiau kaip prieš 7 dienas iki pervežimo pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą buvo atliktas sukėlėjų nustatymo tyrimas ir jo rezultatai buvo neigiami. Šiame punkte minėtų gyvūnų, skirtų Bendrijos vidaus prekybai, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, įrašomas šis papildomas tekstas: „Gyvūnui (-ams) pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą atliktas serologinis tyrimas mėlynojo liežuvio viruso serotipo … (nurodyti serotipą) antikūnams nustatyti laikantis Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo A dalies 6 punkto.“ |
|
7. |
Atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje kilmės srityje gyvūnams buvo atlikti du tinkami serologiniai tyrimai pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą siekiant aptikti specifinius antikūnus prieš visus esamus arba tikėtinus mėlynojo liežuvio ligos serotipus ir gauti teigiami rezultatai ir: a) pirmasis tyrimas turėjo būti atliktas paėmus mėginius 60–360 dienų iki pervežimo dienos, antrasis – paėmus mėginius ne anksčiau kaip septynios dienos iki pervežimo dienos; arba b) serotipų serologinis tyrimas turėjo būti atliktas likus ne mažiau kaip 30 dienų iki pervežimo, be to, ne anksčiau kaip prieš 7 dienas iki pervežimo pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą gyvūnams turėjo būti atliktas sukėlėjų nustatymo tyrimas ir jo rezultatai buvo neigiami. Šiame punkte minėtų gyvūnų, skirtų Bendrijos vidaus prekybai, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, įrašomas šis papildomas tekstas: „Gyvūnui (-ams) pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą atliktas serologinis tyrimas mėlynojo liežuvio viruso serotipo … (nurodyti serotipus) esamiems ar galimiems antikūnams nustatyti laikantis Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo A dalies 7 punkto.“ |
Perkeliant vaikingas pateles iš ribojimų taikymo zonos dėl mėlynojo liežuvio ligos viruso 8 serotipo, turėjo būti laikomasi bent vienos iš 5, 6 ir 7 dalyse nustatytų sąlygų prieš apvaisinimą ar kergimą arba 3 dalyje nustatytos sąlygos. Jeigu atliekamas serologinis tyrimas, kaip nurodyta 3 dalyje, tas tyrimas atliekamas ne anksčiau kaip septynios dienos iki pervežimo.
Gyvūnų, skirtų Bendrijos vidaus prekybai, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, įrašomas vienas iš šių papildomų tekstų (nurodyti tinkamą):
„Patelė(-s) nėra vaikinga (-os)“ arba
„Patelė(-s) gali būti vaikinga (-os) ir atitinka … sąlygą (-as) (pagal šio straipsnio 5, 6 ir 7 punktus – prieš apvaisinimą ar kergimą arba pagal šio straipsnio 3 punktą; nurodyti tinkamą)“.
B. Gyvūnų sperma
Sperma turi būti gauta iš gyvūnų donorų, kurie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
a) jie buvo laikomi ne ribojimų taikymo zonose ne mažiau kaip 60 dienų prieš spermos rinkimo pradžią ir jo metu;
b) jie buvo apsaugoti nuo ligos sukėlėjo pernešėjų patalpose, apsaugotose nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, vadovaujantis II priede nustatytais kriterijais, ne mažiau kaip 60 dienų prieš spermos rinkimo pradžią ir jo metu;
c) pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, ne mažiau kaip 60 dienų iki spermos rinkimo pradžios ir jo metu gyvūnai buvo laikomi tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje, be to, likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki spermos rinkimo pradžios pagal TEB Sausumos gyvūnų vadovą gyvūnams buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas, o jo rezultatai buvo neigiami.
Šio sukėlėjo nustatymo tyrimo galima neatlikti valstybėse narėse arba valstybės narės regionuose, kuriuose pagal stebėsenos programą gauta pakankamai ne trumpesnio kaip trejų metų laikotarpio epidemiologinių duomenų, kuriais remiantis pagal V priede nurodytus kriterijus nustatytas laikotarpis, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra.
Šią galimybę pasirinkusios valstybės narės apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą;
d) jiems buvo atliktas TEB Sausumos gyvūnų vadove numatytas serologinis tyrimas, skirtas nustatyti mėlynojo liežuvio ligos viruso grupės antikūnus, ne rečiau kaip kas 60 dienų rinkimo laikotarpiu ir praėjus 21–60 dienų po paskutinio spermos, kuri turi būti išsiųsta, rinkimo, ir buvo gauti neigiami rezultatai;
e) jiems buvo atliktas TEB Sausumos gyvūnų vadove numatytas sukėlėjo nustatymo tyrimas ir gauti neigiami rezultatai, o tyrimui naudoti kraujo mėginiai, surinkti:
i) spermos, kuri turi būti išsiųsta, rinkimo pradžioje ir pabaigoje; ir
ii) spermos rinkimo laikotarpiu:
— ne rečiau kaip kas 7 dienas viruso išskyrimo tyrimo atveju, arba
— ne rečiau kaip kas 28 dienas polimerazės grandinės reakcijos tyrimo atveju.
Kai šiame punkte minėta sperma yra skirta Bendrijos vidaus prekybai arba eksportui į trečiąją šalį, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose Tarybos direktyvoje 88/407/EEB ( 16 ) ir Komisijos sprendime Nr. 95/388/EEB ( 17 ) arba minėtuose Sprendime 93/444/EEB, įrašomas papildomas sakinys:
„Sperma gauta iš gyvūnų donorų, atitinkančių … (Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo B dalies a, b, c, d ar e punktus (įrašyti tinkamą))“.
C. Gyvūnų kiaušialąstės ir embrionai
1. In vivo gauti galvijų embrionai ir kiaušialąstės turi būti gauti iš gyvūnų donorų, kurie rinkimo dieną neturi jokių klinikinių mėlynojo liežuvio ligos požymių.
2. Gyvūnų, išskyrus galvijus, embrionai ir kiaušialąstės ir in vitro būdu gauti galvijų embrionai turi būti gauti iš gyvūnų donorų, kurie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
a) jie buvo laikomi ne ribojimų taikymo zonose ne mažiau kaip 60 dienų prieš embrionų ir (arba) kiaušialąsčių rinkimo pradžią ir jo metu;
b) jie buvo apsaugoti nuo ligos sukėlėjo pernešėjų patalpose, apsaugotose nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, vadovaujantis II priede nustatytais kriterijais, ne mažiau kaip 60 dienų prieš embrionų ir (arba) kiaušialąsčių rinkimo pradžią ir jo metu;
c) jiems buvo atliktas serologinis tyrimas, numatytas TEB Sausumos gyvūnų vadove ir skirtas mėlynojo liežuvio ligos viruso antikūnams nustatyti, praėjus 21–60 dienų po paskutinio embrionų ir (arba) kiaušialąsčių rinkimo, ir jo rezultatai buvo neigiami;
d) jiems buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas, numatytas TEB Sausumos gyvūnų vadove, kuriam kraujo mėginiai surenkami embrionų ir (arba) kiaušialąsčių rinkimo dieną, ir jo rezultatai buvo neigiami.
3. Kai 1 ir 2 punktuose minėtos kiaušialąstės ir embrionai skirti Bendrijos vidaus prekybai arba eksportui į trečiąją šalį, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose Tarybos direktyvoje 89/556/EEB ( 18 ) ir Komisijos sprendime Nr. 95/388/EEB arba minėtuose Sprendime 93/444/EEB, įrašomas toks papildomas sakinys:
„Embrionai/kiaušialąstės gauti iš gyvūnų donorų, atitinkančių … Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo C2 dalies (1 punktą; 2a, 2b, 2c ar 2d punktus (įrašyti tinkamą))“.
Direktyvos 89/556/EEB B priedo 2a punktas netaikomas kiaušialąstėms ir embrionams, surinktiems iš gyvūnų donorų, laikytų ūkiuose, kuriems taikytas su mėlynojo liežuvio liga susijęs veterinarinis draudimas arba karantino priemonės.
IV PRIEDAS
Skerdyklų, kurioms netaikomas išvežimo draudimas, skyrimo kriterijai (nurodyti 8 straipsnio 5 dalyje)
Paskirties vietos kompetentinga valdžios institucija, vertindama riziką, susijusią su skerdyklų, skirtų nukreipti gyvūnus iš ribojimų taikymo zonoje esančio ūkio tiesiai skerdimui, paskyrimu, taiko bent šiuos kriterijus:
1. Stebėsenos ir priežiūros programų duomenys, ypač susiję su ligos sukėlėjo pernešėjų aktyvumu.
2. Nuotolis nuo ribojimų netaikymo zonos pradžios iki skerdyklos.
3. Pervežimo maršruto entomologiniai duomenys.
4. Paros metas, kuomet gabenami gyvūnai ir ligos sukėlėjo pernešėjo aktyvumo metas.
5. Galimas insekticidų ir repelentų naudojimas remiantis Tarybos direktyva 96/23/EB ( 19 ).
6. Skerdyklų vieta gyvulių ūkių atžvilgiu.
7. Skerdykloje taikomos biologinio saugumo priemonės.
V PRIEDAS
Laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, nustatymo kriterijai (kaip nurodyta 9 straipsnio 2 dalyje)
Siekdamos nustatyti zoną, tam tikru metų laiku neužkrėstą mėlynojo liežuvio liga, kompetentinga valdžios institucija, vadovaudamasi bent toliau nurodytais kriterijais, nustato laikotarpį, kuriuo valstybės narės atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje (toliau – atitinkama epidemiologinė geografinė sritis) ligos sukėlėjo pernešėjų nėra.
1. Bendrieji kriterijai
a) Turi būti įgyvendinama mėlynojo liežuvio stebėsenos ir (arba) priežiūros programa;
b) nustatant konkrečius kriterijus ir ribinius dydžius, naudojamus laikotarpiui, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, apibrėžti, atsižvelgiama į Culicoides genties rūšis, kurios, kaip įrodyta arba įtariama, yra pagrindiniai ligos sukėlėjo pernešėjai atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje;
c) kriterijai, pagal kuriuos nustatomas laikotarpis, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, taikomi atsižvelgiant į šių ir ankstesnių metų duomenis. Be to, atsižvelgiama į priežiūros duomenų standartizacijos aspektus.
2. Konkretūs kriterijai
a) Remiantis mėlynojo liežuvio ligos priežiūros programomis ar kitais mėlynojo liežuvio ligos viruso sustabdymo įrodymais, atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje mėlynojo liežuvio ligos virusas neplinta;
b) remiantis pagal mėlynojo liežuvio stebėsenos ir (arba) priežiūros programas vykdoma entomologine priežiūra, ligos sukėlėjo pernešėjų ir galimų ligos sukėlėjo pernešėjų aktyvumo laikotarpis pasibaigęs;
c) pagauta mažiau Culicoides genties rūšių vabzdžių, patvirtintų arba įtariamų atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje esančio serotipo pernešėjų, nei didžiausias ribinis dydis, nustatytas atitinkamai epidemiologinei geografinei sričiai. Jei didžiausiam ribiniam dydžiui nustatyti trūksta patikimų įrodymų, turi būti visiškai nepagauta Culicoides imicola ir mažiau nei penkios kiaušinėlius brandinančios Culicoides patelės vienoje gaudyklėje.
3. Papildomi kriterijai
a) Temperatūros sąlygos, turinčios įtakos ligos sukėlėjo pernešėjų aktyvumui atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje. Temperatūros ribos nustatomos, atsižvelgiant į Culicoides genties rūšių, patvirtintų arba įtariamų atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje esančio serotipo pernešėjų, ekologinę elgseną.
( 1 ) OL L 378, 1982 12 31. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2004/216/EB (OL L 67, 2004 3 5, p. 27).
( 2 ) OL L 327, 2000 12 22, p. 74. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/104/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 352).
( 3 ) OL L 130, 2005 5 24, p. 22. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2007/357/EB (OL L 133, 2007 5 25, p. 44).
( 4 ) OL L 59, 2005 3 5, p. 40. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/924/EB (OL L 354, 2006 12 14, p. 48).
( 5 ) EFSA leidinys (2007 m.) 480, p. 1–20.
( 6 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 19. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).
( 7 ) OL L 139, 2007 5 31, p. 30.
( 8 ) EFSA leidinys (2007 m.) 479, p. 1–29.
( 9 ) OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/104/EB.
( 10 ) OL L 46, 1991 2 19, p. 19. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/104/EB.
( 11 ) OL L 268, 1992 9 14, p. 54. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2007/265/EB (OL L 114, 2007 5 1, p. 17).
( 12 ) OL L 208, 1993 8 19, p. 34.
( 13 ) OL L 3, 2005 1 5, p. 1.
( 14 ) OL L 59, 2005 3 5, p. 40.
( 15 ) Pereinamuoju laikotarpiu iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. nustatomas toks tyrimo mėginio dydis, kad būtų galima nustatyti 20 % paplitimą.
( 16 ) OL L 194, 1988 7 22, p. 10.
( 17 ) OL L 234, 1995 10 3, p. 30.
( 18 ) OL L 302, 1989 10 19, p. 1.
( 19 ) OL L 125, 1996 5 23, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/104/EB.