2007R0415 — LT — 17.08.2012 — 001.001

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

iš dalies keičiamas:

▼B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 415/2007

2007 m. kovo 13 d.

dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose 5 straipsnyje minimos laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemos techninių specifikacijų

1 straipsnis

Šis reglamentas nustato laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemos Bendrijos vidaus vandenų transporte technines specifikacijas. Techninės specifikacijos yra išdėstytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

PRIEDAS

Laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemos – vidaus vandens kelių AIS (automatinė identifikavimo sistema)

NUORODOS

Šio dokumento turinys parengtas remiantis:

SANTRUMPOS

1.   LAIVŲ BUVIMO VIETOS NUSTATYMO IR SEKIMO SISTEMOS NAUDOJIMAS VIDAUS NAVIGACIJOJE

1.1.   Įžanga

IMO patvirtino jūrų navigacijoje naudojamą automatinio identifikavimo sistemą (AIS). Nuo 2004 m. pabaigos visuose jūrų laivuose, kuriems taikomos SOLAS konvencijos 5 skyriaus nuostatos, turi būti įrengta AIS. Upių informacijos paslaugų planavimo, įgyvendinimo ir taikymo rekomendacijose vidaus vandenų AIS laikoma labai svarbia technologija. Kadangi eismas vyksta labai skirtingose teritorijose, labai svarbu, kad vidaus laivybai taikomi standartai, techninės specifikacijos ir procedūros atitiktų jūrų laivybai taikomus standartus, technines specifikacijas ir procedūras.

Kad tenkintų specifinius vidaus laivybai keliamus reikalavimus, AIS buvo toliau plėtojama parengus taip vadinamas Vidaus vandenų AIS technines specifikacijas, vis dėlto užtikrinus jų visišką atitiktį TJO patvirtintoms jūros AIS ir vidaus laivyboje jau taikomiems standartams.

Šio dokumento 1 skyriuje aprašomos laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemos vidaus laivyboje funkcinės specifikacijos. 2 skyriuje pateikiamos vidaus vandenų AIS techninės specifikacijos, įskaitant standartinius vidaus vandens kelių buvimo vietos nustatymo ir sekimo pranešimus. Paslaugų ir operatorių apibrėžimų apžvalga pateikta A PRIEDE. Apibrėžimai.

Įžanginio skyriaus tikslas – apibrėžti visus būtinus funkcinius reikalavimus, taikomus laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemoms vidaus laivyboje.

Pateikiama sričių, kurioms taikomas šis dokumentas, bei vartotojų apžvalga ir apibūdinama kiekvienai sričiai reikalinga informacija. Funkcinės specifikacijos grindžiamos laivybai taikomomis taisyklėmis ir reglamentais, diskusijomis su ekspertais ir esama patirtimi.

Išskiriamos trys informacijos grupės:

Kiekvienai tokiai informacijos grupei taikomi skirtingi keitimosi informacija būdai:

Tolesnėse dalyse yra išsamiai apibūdinama informacija, kuria galima keistis laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistema tarp laivų ir tarp laivų bei pakrantės. Nurodoma laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemos veikimui užtikrinti būtina informacija. Tačiau daugumai funkcijų vykdyti reikalinga ir papildoma informacija, tokia kaip geografinė informacija, išsami informacija apie krovinį ir adresą. Šią informaciją suteikia kitos sistemos.

1.2.   Taikymo sritis

Toliau pateiktoje lentelėje apibūdinamos sritys, kurioms taikomas šis dokumentas. Kiekviena sritis toliau yra skaidoma į atskiras užduotis ir nurodomi kiekvienos srities vartotojai.

Tolesnėse dalyse yra išsamiai apibūdinama kiekvienos taikymo srities bei užduoties vartotojai ir joms taikyti būtina informacija.

Pastaba. Kiekvienai užduočiai reikalingos informacijos pateikimo tvarka nenustato tokios informacijos svarbumo. Paskutinėje dalyje pateiktoje lentelėje apibrėžiamas būtinos informacijos tikslumas.

1.3.   Navigacija

Laivo buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistema gali padėti atlikti laive vykdomus navigacijos veiksmus.

Navigacijos procesas gali būti suskirstytas į tris etapus:

Kiekvienam etapui yra nustatyti skirtingi vartotojo reikalavimai.

1.3.1.   Navigacija, vidutinės trukmės būsimasis laikotarpis

Navigacija vidutinės trukmės būsimajam laikotarpiui yra tokia navigacija, kai kapitonas stebi ir analizuoja eismo padėtį, vertindamas kelių minučių ar ne daugiau kaip valandos laikotarpiui į priekį, ir vertina galimybes susitikti, prasilenkti ar pasivyti ir aplenkti kitus laivus.

Tam reikalingas eismo vaizdas, kuris aiškiai rodo padėtį „iš už kampo“, ir dažniausiai jis apima plotą už laive esančio radaro matymo diapazono.

Keičiamasi tokia eismo informacija:

Atnaujinimo dažnumas priklauso nuo vykdomos užduoties ir nuo atitinkamo laivo situacijos (didžiausias atnaujinimo dažnumas – kas 2 sekundes).

1.3.2.   Navigacija, trumpas būsimasis laikotarpis

Navigacija trumpu būsimuoju laikotarpiu yra sprendimo priėmimo navigacijos procese etapas. Šiame etape eismo informacija reikalinga navigacijos procesui užtikrinti, prireikus įskaitant susidūrimo išvengimo priemones. Vykdant šią funkciją taip pat yra stebimi netoliese esantys laivai. Keičiamasi tokia informacija:

Faktine eismo informacija, tokia kaip padėtis, identifikavimas, pavadinimas, kryptis, greitis žemėje, kursas ir ketinimas (mėlynas ženklas), nepertraukiamai yra keičiamasi ne rečiau kaip kas 10 sekundžių. Kai kuriems maršrutams kompetentingos institucijos nustato atnaujinimo dažnumą (daugiausia kas 2 sekundes).

1.3.3.   Navigacija, labai trumpas būsimasis laikotarpis

Navigacija labai trumpu būsimuoju laikotarpiu yra navigacijos veiklos procesas. Šiame etape įgyvendinami sprendimai, kurie buvo priimti anksčiau, nusprendžiant iš karto ir kontroliuojant sprendimo poveikį. Šioje situacijoje iš kitų laivų būtina gauti informacija yra susijusi su paties laivo padėties charakteristikomis, tokiomis kaip santykinė padėtis, santykinis greitis ir t. t. Šiame etape reikalinga tokia labai tiksli informacija:

Pagal pirmiau išvardytus reikalavimus ir remiantis šiandienos žiniomis tampa aišku, kad labai trumpo laikotarpio navigacija negali naudoti laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemos informacijos.

1.4.   Laivų eismo valdymas

Laivų eismo valdymo paslaugas sudaro bent jau šie toliau išvardyti elementai:

1.4.1.   Laivų eismo paslaugos

Laivų eismo paslaugos apima tokių rūšių paslaugas:

Tolesnėse dalyse yra apibūdinta vartotojui reikalinga eismo informacija.

1.4.1.1.    Informacinės paslaugos

Informacinės paslaugos teikiamos perduodant informaciją nustatytu laiku ar intervalais arba kai tokia informacija reikalinga LEP ar laivo prašymu; tai gali būti, pavyzdžiui, pranešimai apie padėtį, kitų laivų tapatybę ir ketinimus; vandens kelio sąlygos, oro sąlygos, pavojai ir kiti veiksniai, kurie gali turėti įtakos laivų judėjimui.

Informacinėms paslaugoms teikti būtina apžvelgti laivų eismą tinkle ar farvaterio ruože. Eismo informacija apima tokią informaciją apie laivą:

Kompetentinga institucija nustato informacijos atnaujinimo dažnumą.

1.4.1.2.    Navigacinės pagalbos tarnyba

Navigacinės pagalbos tarnyba informuoja laivo kapitoną apie sunkias navigacines ar meteorologines sąlygas arba padeda įvykus gedimui ar atsiradus laivo defektui. Ši paslauga dažniausiai teikiama laivo prašymu arba ją teikia LEP pagal poreikį.

Kad galėtų suteikti kapitonui reikalingą informaciją, LEP operatorius turi turėti išsamų eismo vaizdą.

Laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistema gali suteikti tokią informacija:

Kita reikalinga informacija yra aplinkosauginė, geografinė informacija ir pranešimai kapitonams.

Faktine informacija apie laivo padėtį, kryptį, greitį, kursą ir ketinimus (mėlynas ženklas) keičiamasi nuolat (kas 3 sekundes beveik realiu laiku ar kitokiu kompetentingos institucijos nustatytu dažnumu).

Visa kita informacija turi būti pateikiama LEP operatoriaus prašymu arba specialiai (įvykus nelaimei).

1.4.1.3.    Eismo organizavimo paslauga

Eismo organizavimo paslauga yra susijusi su eismo valdymu ir laivų judėjimo išankstiniu planavimu siekiant išvengti laivų susigrūdimo ir pavojingų situacijų, ir ji yra ypač svarbi esant dideliam eismo intensyvumui arba jeigu specialiųjų laivų judėjimas gali daryti įtaką kitų laivų srautams. Teikiant šią paslaugą taip pat gali būti sukurta ir valdoma laivų praplaukimo sistema arba LEP plaukimo planai, arba abu, kuriuose nustatoma judėjimo pirmenybė, paskirstoma teritorija, privalomi teikti pranešimai apie judėjimą LEP teritorijoje, privalomi maršrutai, taikomi greičio apribojimai ir kitos atitinkamos priemonės, kurias LEP vadovybė gali laikyti reikalingomis. Eismo organizavimo paslaugai teikti nustatomi tokie patys eismo vaizdo reikalavimai kaip ir aprašytieji 1.4.1.2 dalyje „Navigacinės pagalbos tarnyba“.

1.4.2.   Šliuzų planavimas ir eksploatavimas

Tolesnėse dalyse apibūdinamas šliuzų planavimo procesas ilguoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu ir šliuzo eksploatavimo procesas.

1.4.2.1.    Šliuzo planavimas ilguoju laikotarpiu

Šliuzų planavimas ilguoju laikotarpiu yra šliuzo veikimo planavimas valandai ar dienai į priekį.

Šiuo atveju eismo informacija naudojama patikslinti informacijai apie laukimo prie šliuzų ir šliuzų praplaukimo laiką, kuris iš pradžių nustatomas pagal statistinę informaciją.

Ilgalaikiam šliuzų planavimui reikalinga tokia eismo informacija:

ETA duomenys teikiami pagal prašymą arba tokia informacija yra keičiamasi, jeigu nukrypimas nuo nustatytojo ETA viršija kompetentingos institucijos nustatytą normą. RTA nurodomas atsakant į pranešimą apie ETA.

1.4.2.2.    Šliuzų planavimas vidutinės trukmės laikotarpiu

Šliuzų veiklos planavimas vidutinės trukmės laikotarpiu yra susijęs su šliuzų veiklos planavimu dviem arba ne daugiau kaip keturiems ciklams į priekį.

Šiuo atveju eismo informacija naudojama atvykstančių laivų grafikui pagal galimus šliuzų ciklus sudaryti ir remiantis tokiu planu pranešti kapitonams RAT (reikiamą atvykimo laiką).

Šliuzų veiklos planavimui vidutinės trukmės laikotarpiu reikalinga tokia eismo informacija:

ETA duomenys teikiami pagal prašymą arba tokia informacija keičiamasi, jeigu nukrypimas nuo nustatytojo ETA viršija kompetentingos institucijos nustatytą normą. RTA nurodomas atsakant į pranešimą apie ETA.

1.4.2.3.    Šliuz eksploatavimas

Šiame etape yra faktiškai naudojamasi šliuzais.

Šliuzų veikimui pagerinti reikalinga tokia eismo informacija:

Faktine informacija apie laivo padėtį, kryptį, greitį ir kursą nuolat yra keičiamasi kompetentingos institucijos nustatytu dažnumu.

1.4.3.   Tiltų pakėlimo planavimas ir eksploatavimas

Tolesnėse dalyse yra apibūdinti tiltų pakėlimo planavimo vidutinės trukmės bei trumpuoju laikotarpiu ir tiltų eksploatavimo procesai.

1.4.3.1.    Tiltų pakėlimo planavimas vidutinės trukmės laikotarpiu

Planuojant tiltų veiklą vidutinės trukmės laikotarpiu yra siekiama eismo srautus taip optimizuoti, kad tiltai būtų pakeliami laivų praplaukimo metu (žalioji banga). Planuojama nuo 15 minučių iki 2 valandų laikotarpiui. Toks laikotarpis priklauso nuo padėties vietoje.

Tiltų pakėlimo planavimui vidutinės trukmės laikotarpiu yra reikalinga tokia eismo informacija:

ETA ir padėties duomenys teikiami pagal prašymą arba tokia informacija yra keičiamasi, jeigu nukrypimas nuo nustatytojo ETA viršija kompetentingos institucijos nustatytą normą. RTA nurodomas atsakant į pranešimą apie ETA.

1.4.3.2.    Tiltų pakėlimo planavimas trumpuoju laikotarpiu

Jeigu planuojamas tiltų veikimas trumpuoju laikotarpiu, priimami sprendimai dėl tiltų pakėlimo strategijos.

Tiltų pakėlimo planavimui trumpuoju laikotarpiu yra reikalinga tokia eismo informacija:

Visa faktinė informacija apie laivo padėtį, greitį ir kryptį teikiama pagal prašymą arba kompetentingos institucijos nustatytu dažnumu, pvz., kas 5 minutes. ETA ir padėties duomenys teikiami pagal prašymą arba tokia informacija yra keičiamasi, jeigu nukrypimas nuo nustatytojo ETA viršija kompetentingos institucijos nustatytą normą. Visa kita informacija teikiama tik pirmą kartą susisiekus arba pagal prašymą. RTA nurodomas atsakant į pranešimą apie ETA.

1.4.3.3.    Tiltų eksploatavimas

Šiame etape faktiškai yra pakeliami tiltai ir laivai po jais praplaukia. Šiam procesui palengvinti būtina tokia eismo informacija:

Faktine informacija apie laivo padėtį, kryptį, greitį ir kursą nuolat yra keičiamasi kompetentingos institucijos nustatytu dažnumu.

1.5.   Nelaimių prevencija

Šiame kontekste nelaimių prevencija įgyvendinama taikant represines priemones: reaguojant į faktinius nelaimingus atsitikimus ir teikiant pagalbą įvykus avarijai. Šiam procesui palengvinti reikalinga tokia eismo informacija:

Įvykus nelaimingam atsitikimui eismo informacija gali būti teikiama automatiškai arba ją pateikti gali paprašyti gelbėjimo tarnybos darbuotojai.

1.6.   Transporto valdymas

Ši paslauga skirstoma į tokią keturių rūšių veiklą:

1.6.1.   Reiso planavimas

Šiuo atveju planuojant reisą daugiausia yra planuojama būsimoji kelionė. Reiso metu laivo kapitonas patikrina savo pradinį reiso planą.

Šiuo tikslu jam reikalinga tokia eismo informacija:

Eismo informacija yra reikalinga pagal pareikalavimą arba įvykus atitinkamam atsitikimui, pavyzdžiui, pasikeitus ETA ar RTA.

1.6.2.   Transporto logistika

Transporto logistikos operacijos apima transporto organizavimo, planavimo, vykdymo ir kontrolės veiklą.

Šiems procesams yra reikalinga tokia eismo informacija:

Visa eismo informacija yra pateikiama laivo savininko ar logistikos operatoriaus prašymu.

1.6.3.   Intermodalinio uosto ir terminalo valdymas

Įgyvendinant intermodalinio uosto ir terminalo valdymą yra planuojami uostų ir terminalų ištekliai.

Šiems procesams vykdyti yra reikalinga tokia eismo informacija:

Terminalo ir uosto valdytojas prašo pateikti eismo informaciją arba susitaria, kad esant tam tikroms iš anksto apibrėžtoms situacijoms tokia uosto informacija jam bus automatiškai siunčiama.

1.6.4.   Krovinių ir laivyno valdymas

Įgyvendinant krovinių ir laivyno valdymą yra planuojamas ir optimizuojamas laivų naudojimas, tvarkomi kroviniai ir organizuojamas jų vežimas.

Toliau nurodyta šiems procesams vykdyti reikalinga eismo informacija:

Kapitonas arba laivo savininkas prašo pateikti jam tokią informaciją arba ji jam siunčiama esant iš anksto nustatytoms situacijoms.

1.7.   Įgyvendinimas

Toliau aprašytas uždavinys užtikrinti įgyvendinimą taikomas tik paslaugoms, susijusioms su pavojingomis prekėmis, imigracijos kontrole ir muitinės veikla.

Šiems procesams įgyvendinti laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistema gali suteikti tokią informaciją:

Eismo informacija keičiasi atitinkamos institucijos. Eismo informacija yra keičiamasi pagal prašymą arba tam tikru nustatytu laiku, arba tam tikrų atsakingų institucijų iš anksto nustatytomis aplinkybėmis.

1.8.   Vandens kelių ir uosto infrastruktūros mokesčiai

Įvairiose Europos vietose yra imamas mokestis už naudojimąsi vandens keliais ir uostų infrastruktūra.

Toliau nurodyta šiems procesams vykdyti reikalinga eismo informacija:

Eismo informacija yra keičiamasi pagal prašymą arba atsakingų vandens kelių ar uostų vadovybės nustatytu laiku.

1.9.   Farvaterių informacinės paslaugos

Apibūdinamos trijų rūšių su farvaterių informacinėmis paslaugomis susijusios paslaugos:

Tolesnėse dalyse yra apibūdinama pateikiama informacija.

1.9.1.   Įspėjimai apie orą (EMMA)

Šiuo metu vykdomu Europos projektu EMMA (angl. European Multiservice Meteorological Awareness System) yra siekiama standartizuoti įspėjimus apie orą. Pagal EMMA projektą buvo patvirtinti standartizuoti meteorologinių įspėjimų ženklai, kurie gali būti naudojami rodant pranešimus vidaus vandenų ECDIS ekranuose.

EMMA nenumato nuolat teikti nuolatinės informacijos apie oro sąlygas, numatoma tik siųsti pranešimus esant ypatingoms meteorologinėms sąlygoms. Tokie įspėjimai siunčiami regionams.

Įspėjimuose apie orą naudojami tik tokie parametrai: km/h (vėjas), oC (temperatūra), cm/h (sniegas), l/m2h (lietus) ir m (esant rūkui matomas atstumas).

Reikalinga tokia informacija:

Tokia informacija keičiamasi ypatingais atvejais, esant ekstremalioms oro sąlygoms.

1.9.2.   Signalo būklė

Laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemos gali būti naudojamos perduodant informaciją apie eismo signalų būklę vidaus vandenų laivyboje. Keičiamasi tokia informacija:

Signalų pavyzdžiai yra pateikti C priede.

Informacija platinama tik tam tikroje ribotoje teritorijoje.

1.9.3.   Vandens lygis

Laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistema gali būti naudojama informacijai apie esamą vandens lygį perduoti:

Keičiamasi tokia informacija:

Ši informacija siunčiama reguliariai arba pagal prašymą.

1.10.   Išvada

Funkcinėse specifikacijose apibūdinama vartotojui reikalinga informacija ir kiekvienoje srityje reikalingi duomenys. Laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistema ypač naudojama kintančia informacija keistis.

1.2 lentelėje apžvelgiami šiame skyriuje nurodytoms užduotims vykdyti reikalingai kintančiai informacijai taikomi tikslumo reikalavimai.

2.   VIDAUS VANDENŲ KELIŲ AIS TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

2.1.   Įžanga

IMO patvirtino jūrų laivyboje taikomą automatinę identifikavimo sistemą (AIS). Visuose tarptautiniais reisais jūra plaukiojančiuose laivuose, kuriems taikomas SOLAS konvencijos 5 skyrius, nuo 2004 m. pabaigos turi būti įrengta AIS.

Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 2002/59/EB ( 2 ), įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir eismo informacijos sistemą, taikomą pavojingus ar gendančius krovinius vežantiems laivams, pranešimams iš laivų ir jų stebėsenai naudojantiems AIS.

AIS technologija laikoma tinkama naudoti laivams automatiškai identifikuoti ir laivų buvimo vietai nustatyti bei sekti vidaus vandenų laivyboje. Su saugumu susijusioms taikomosioms programoms taikyti ypač vertingos tokios AIS savybės kaip veikimas realiu laiku ir visame pasaulyje galiojantys vienodi standartai bei naudojimo gairės.

Kad galėtų tenkinti konkrečius vidaus vandenų laivyboje galiojančius reikalavimus, AIS turi būti toliau plėtojama parengiant vadinamąsias Vidaus vandenų kelių AIS technines specifikacijas ir kartu užtikrinant jų suderinamumą su TJO nustatyta jūrų laivybos AIS ir vidaus vandenų laivyboje jau taikomais standartais bei techninėmis specifikacijomis.

Kadangi vidaus vandenų AIS atitinka TJO patvirtintą pagal SOLAS konvencija taikomą AIS, ji užtikrina galimybę keistis duomenimis jūrų laivams ir vidaus vandenų laivams, plaukiojantiems jūra mišraus eismo plotuose.

AIS naudojimas automatiškai laivams identifikuoti ir laivų buvimo vietai nustatyti bei sekti vidaus vandenų laivyboje yra susijęs su tokiomis AIS charakteristikomis:

AIS yra:

Šio dokumento tikslas – apibrėžti visus privalomuosius funkcinius reikalavimus, esamo jūrų AIS pakeitimus ir papildymus, reikalingus sukurti vidaus vandenų kelių AIS, kuri bus naudojama vidaus vandenų laivyboje.

2.2.   Taikymo sritis

Automatinė identifikavimo sistema (AIS) yra laive esanti radijo duomenų sistema, užtikrinanti keitimąsi statiniais, kintančiais ir su reisu susijusiais duomenimis tarp tokias sistemas turinčių laivų ir tarp tokių laivų ir krante esančių stočių. Laive esanti AIS reguliariais intervalais perduoda laivo identifikavimo, jo padėties ir kitus duomenis. Gaudamos tokius radijo signalais siunčiamus pranešimus, radijo dažnių diapazone esančios AIS stotys gali automatiškai atsekti ir identifikuoti AIS turinčius laivus tokiais prietaisais, kaip vidaus vandenų ECDIS radaras. AIS sistemos yra skirtos navigaciniam saugumui padidinti keičiantis duomenimis tarp laivų, galimybėms stebėti (LEP), buvimo vietai nustatyti ir laivams atsekti, taip pat nelaimių prevencijai reikalingiems duomenims teikti.

Gali būti išskiriami keli AIS stočių tipai:

Gali būti išskiriami tokie veikimo režimai:

Būdinga AIS savybė yra autonominis veikimas naudojant SOTDMA, kai centrinė stotis nėra būtina. Radijo protokolas sukurtas taip, kad visos laivuose esančios stotys gali veikti autonomiškai, savireguliavimo principu pasikeisdamos prieigos parametrais. Laikas dalijamas į 1 minutės intervalus, kurie yra sinchronizuoti pagal GNSS UTC laiką, kiekvienam radijo kanalui skiriant 2,250 laiko intervalo. Kiekvienas dalyvis savo prieigos prie radijo kanalų seansus planuoja pasirinkdamas laisvus laiko intervalus ir atsižvelgdamas į tai, kaip tokius laiko intervalus naudos kitos stotys ateityje. Centrinė stotis, kontroliuojanti laiko intervalų priskyrimą, nereikalinga.

Vidaus vandenų AIS stotį dažniausiai sudaro tokios sudedamosios dalys:

Universalios laivuose montuojamos AIS, kaip apibrėžia TJO, ITU ir IEC, ir rekomenduojamos naudoti vidaus vandenų laivyboje naudoja savireguliuojančią laiko paskirstymo lygiagrečios prieigos funkciją (SOTDMA) VHF jūros mobiliajame diapazone. AIS veikia tarptautiniu mastu paskirtuose VHF dažniuose AIS 1 (161,975 MHz) ir AIS 2 (162,025 MHz) ir gali būti perjungta į kitus dažnius VHF jūros mobiliajame diapazone.

Kad galėtų tenkinti konkrečius vidaus vandenų laivyboje galiojančius reikalavimus, AIS turi būti toliau plėtojama parengiant vadinamąsias vidaus vandenų kelių AIS, kartu užtikrinant jų suderinamumą su TJO nustatyta jūrų laivybos AIS.

Laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistema turi būti suderinama su jūrų AIS, kaip apibrėžta TJO. Todėl AIS pranešimuose nurodoma:

▼M1

Judantiems laivams taktinio lygio duomenų atnaujinimo dažnumas gali būti keičiamas iš SOLAS konvencija nustatyto dažnumo į vidaus vandenų laivybai taikomą dažnumą. Vidaus vandenų laivyboje toks dažnumas gali būti padidintas iki 2 sek. Laivams su nuleistu inkaru rekomenduojama nustatyti kelių minučių duomenų atnaujinimo dažnį arba kad duomenys būtų atnaujinami kai informacija pasikeičia.

▼B

AIS yra papildomas navigacinės informacijos šaltinis. AIS ne pakeičia tokias navigacines paslaugas kaip sekimas radaru arba VTS, o jas papildo. AIS privalumas yra jos gebėjimas stebėti ir sekti tokias sistemas turinčius laivus. Dėl skirtingų savybių AIS ir radarai vienas kitą papildo.

2.3.   Funkciniai reikalavimai

2.3.1.   Vidaus vandenų AIS bendrieji reikalavimai

Vidaus vandenų AIS grindžiama jūrų AIS pagal TJO SOLAS taisykles.

Vidaus vandenų AIS užtikrina pagrindines TJO SOLAS funkcijas, atsižvelgiant į specifinius vidaus vandenų laivybai taikomus reikalavimus.

Vidaus vandenų AIS yra suderinama su TJO SOLAS AIS ir užtikrina galimybę tiesiogiai keistis duomenimis tarp jūrų ir vidaus vandenų laivų, plaukiojančių mišraus eismo plotuose.

Toliau apibrėžti reikalavimai yra specifiniai vidaus vandenų AIS taikomi arba papildomi reikalavimai, kurie skiriasi nuo TJO SOLAS AIS taikomų reikalavimų.

▼M1

Vidaus vandenų AIS turi būti kuriama atsižvelgiant į vidaus vandenų AIS technines gaires, kurias parengė ir tvarko laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemų ekspertų grupė ( 3 ).

▼B

2.3.2.   Informacijos turinys

Dažniausiai per vidaus vandenų AIS perduodama tik laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo bei su saugumu susijusi informacija. Atsižvelgiant į šį reikalavimą, AIS pranešimuose nurodoma tokia informacija:

„*“ simboliu pažymėti parametrai taikomi kitaip nei jūrų laivams.

2.3.2.1.    Statinė informacija apie laivą

Statinės laivų informacijos apie vidaus vandenų keliais plaukiojančius laivus parametrai yra tokie patys kaip ir TJO AIS naudojamos informacijos, jeigu ji taikoma. Nenaudojamų parametrų laukai pažymėti kaip „netaikoma“.

Papildomai nurodoma specifinė vidaus vandenų keliams būdinga statinė informacija.

Statinė laivo informacija yra perduodama iš laivo automatiškai arba pagal prašymą.

2.3.2.2.    Kintanti informacija apie laivą

Kintančios laivų informacijos apie vidaus vandenų keliais plaukiojančius laivus parametrai yra tokie patys kaip ir TJO AIS naudojamos informacijos, jeigu ji taikoma. Nenaudojamų parametrų laukai pažymėti kaip „netaikoma“.

Papildomai nurodoma specifinė vidaus vandenų keliams būdinga kintanti informacija.

Kintanti laivo informacija yra perduodama iš laivo automatiškai arba pagal prašymą.

2.3.2.3.    Su reisu susijusi informacija apie laivą

Su reisu susijusios informacijos apie vidaus vandenų keliais plaukiojančius laivus parametrai yra tokie patys kaip ir TJO AIS naudojamos informacijos, jeigu ji taikoma. Nenaudojamų parametrų laukai pažymėti kaip „netaikoma“.

Papildomai nurodoma specifinė vidaus vandenų keliams būdinga su reisu susijusi informacija.

Su reisu susijusi laivo informacija yra perduodama iš laivo automatiškai arba pagal prašymą.

2.3.2.4.    Eismo valdymo informacija

Eismo valdymo informacija yra skirta naudoti specialiai vidaus vandenų laivyboje. Ši informacija perduodama pagal poreikį arba prašymą tik iš vidaus vandenų kelių laivo ir į jį.

ETA prie šliuzo, tilto, terminalo informacija perduodama kaip pranešimas iš laivo į krantą.

RTA prie šliuzo, tilto, terminalo informacija perduodama kaip pranešimas iš kranto į laivą.

Informacija apie laive esančių asmenų skaičių perduodama kaip pranešimas iš laivo į krantą pagal prašymą arba įvykus nelaimei.

Informacija apie signalo būklę perduodamas iš kranto į laivą siunčiamu pranešimu.

EMMA įspėjimas perduodamas iš kranto į laivą siunčiamu pranešimu

Informacija apie vandens lygį perduodama iš kranto į laivą siunčiamu pranešimu

Su saugumu susiję pranešimai perduodami pagal poreikį kaip transliuojamas arba adresuotas pranešimas.

2.3.3.    Siunčiamos informacijos perdavimo intervalai

Skirtinga vidaus vandenų sistema perduodama informacija perduodama skirtingais intervalais.

▼M1

Vidaus vandenų kelių teritorijose judantiems laivams taktinio lygio duomenų atnaujinimo dažnumas gali būti keičiamas iš SOLAS konvencija nustatyto dažnumo į vidaus vandenų laivybai taikomą dažnumą. Vidaus vandenų laivyboje toks dažnumas gali būti padidintas iki 2 sek. Mišraus eismo vietovėse, kaip antai jūrų uostuose, kompetentingos institucijos gali leisti sumažinti kintančios informacijos teikimo dažnumą, siekdamos suderinti SOLAS laivų ir vidaus vandenų laivų informacijos teikimo dažnumą. Ataskaitų teikimo dažnumo režimą galima pakeisti iš centrinės stoties siunčiamais TDMA perjungimo nurodymais (automatinis perjungimas TDMA ryšio nurodymu 23 pranešimu) ir komandomis iš laive esančių sistemų, pvz., MKD, ECDIS arba naudojant laive esantį kompiuterį, per sąsają, pvz., IEC 61162 (automatinis perjungimas laive esančios sistemos komanda). Statinę ir su reisu susijusią informaciją rekomenduojama teikti arba kas kelias minutes, arba pagal prašymą, arba kai informacija pasikeičia.

▼B

Ataskaitos teikiamos tokiu dažnumu:

▼M1

Pastaba. Vidaus vandenų AIS mobilioji stotis veikia arba vidaus vandenų kelių režimu (grupės priskyrimas 23 pranešimu), arba SOLAS režimu (autonominis režimas, grupės priskyrimas neveikia).

▼B

2.3.4.   Technologinė platforma

▼M1

Vidaus vandenų AIS techninis sprendimas grindžiamas tais pačiais techniniais standartais kaip ir TJO SOLAS AIS (Rec. ITU-R M.1371, IEC 61993).

▼B

Kaip vidaus vandenų AIS platformą rekomenduojama naudoti A klasės mobiliąsias išvestines stotis arba B klasės B „SO“ klasės mobiliąsias išvestines stotis, kurios abi naudoja SOTDMA techniką. B klasės „S“, naudojančių CSTDMA techniką, stočių naudoti negalima, kadangi jos negali užtikrinti tokių pačių eksploatacinių savybių kaip A klasės arba B klasės „SO“ įranga. Ji negali užtikrinti sėkmingo pranešimo perdavimo į radijo jungtį, taip pat neturi šiose techninėse specifikacijose apibrėžtų specialių vidaus vandenų AIS pranešimų perdavimo funkcijos.

Kol negalima naudoti B klasės „SO“ prietaisų, vidaus vandenų mobilioji įranga gali būti naudojama kaip jūrų AIS A klasės mobiliosios įrangos išvestinės stotys, kaip apibrėžta TJO SOLAS taisyklėse.

▼M1

2.3.5.    Suderinamumas su TJO A klasės atsakikliais

Vidaus vandenų AIS atsakikliai turi būti suderinti su TJO A klasės atsakikliais, todėl gali priimti ir apdoroti visus TJO AIS pranešimus (pagal ITU-R M.1371 ir IALA pateiktus ITU-R M.1371 techninius išaiškinimus) bei šių techninių specifikacijų 2.4 skyriuje apibrėžtus pranešimus.

Vidaus vandenų AIS atsakikliams nėra privaloma DSC perdavimo (tx) funkcija ir jie gali būti be MKD, tačiau reikalaujama, kad veiktų MKD funkcija ir DSC kanalo valdymas. Todėl gamintojai iš A klasės atsakiklių gali pašalinti atitinkamą programinę ir techninę įrangą.

▼B

2.3.6.   Unikalus identifikatorius

Kad būtų užtikrintas suderinamumas su jūrų laivais, vidaus vandenų AIS atsakikliuose naudojamas jūros mobiliosios tarnybos identifikavimo numeris (MMSI).

2.3.7.   Specialiai vidaus vandenų AIS pranešimų taikymo identifikatorius

Kad būtų tenkinami specialiai vidaus vandenų navigacijai reikalingos informacijos reikalavimai, naudojami specialūs vidaus vandenų laivybai taikomi pranešimai.

Specialiai šiam tikslui naudojamus pranešimus sudaro standartinis AISD pagrindas (pranešimo identifikatorius, pakartojimo indikatorius, šaltinio identifikatorius, atvykimo laivo identifikatorius), taikymo identifikatorius (AI = DAC + FI) ir duomenų turinys (kintančio ilgio iki nustatyto didžiausio).

16 bitų taikymo identifikatorių (AI = DAC + FI) sudaro

Vidaus vandenų AIS pranešimams naudojamas SAC „200“.

2.3.8.   Taikymo reikalavimai

Vidaus vandenų AIS pranešimai turi būti įvedami į sistemą ir rodomi ekrane (užkoduoti dviženkliu kodu). Šias operacijas atlieka taikomoji programa (geriausia su GUI, užtikrinančiu sąsają su AIS atsakikliu) arba pateikimo sąsają (PS), ar pačiame atsakiklyje. Čia taip pat atliekami būtini duomenų, – (pvz., mazgų į km/h) arba su ERI kodais susijusios informacijos (vieta, laivo rūšis) konversijos veiksmai.

Be to, atsakiklio arba atitinkamos taikomosios programos vidaus atmintyje gali būti kaupiami ir saugojami vidaus vandenų laivybai būdingi duomenys, kad nutrūkus elektros srovės tiekimui informacija būtų išsaugota.

Kad būtų galima įvesti vidaus vandenų laivybai būdingus duomenis į atsakiklį, rekomenduojama naudoti įvedimo sakinius, išvardytus D PRIEDE: vidaus vandenų AIS.

Vidaus vandenų AIS įranga privalo užtikrinti bent jau išorinę sąsają su RTCM SC 104, per kurią būtų galima įvesti DGNSS koreguojamą arba duomenų teisingumo informaciją.

▼M1

2.3.9.    Tipo patvirtinimas

Vidaus vandenų AIS įranga turi būti patvirtinto tipo, kad būtų suderinta su šiomis techninėmis specifikacijomis.

▼B

2.4.   Vidaus vandenų AIS protokolo pakeitimai

▼M1

2.4.1.    1, 2, 3 pranešimai: padėties pranešimai (ITU-R 1371)

▼B

▼M1

2.4.2.    5 pranešimas. Laivo statiniai ir su reisu susiję duomenys (ITU-R 1371)

▼B

▼M1

2.4.3.    23 pranešimas. Grupės priskyrimo komanda (ITU-R M.1371)

▼M1

Grupės priskyrimo komandą perduoda bazinė stotis, veikianti kaip kontroliuojantis subjektas. Pranešimas taikomas mobiliajai stočiai apibrėžtame regione ir pasirenkamas pagal „Laivo ir krovinio tipą“ arba „Stoties tipą“. Priimančioji stotis aprėpia visus sektoriaus laukus vienu metu. Ji kontroliuoja šiuos mobiliosios stoties veikimo parametrus: siuntimo ir priėmimo režimą, perdavimo intervalą ir ramybės laiką.

▼B

▼M1

Pastaba. Kai Tx/Rx režimo 1 arba 2 komanda laikinai sustabdomas perdavimas dviem kanalais, būtinas ataskaitų teikimo intervalas išlaikomas naudojant likusį perdavimo kanalą.

2.4.4.    Specifinių pranešimų taikymas (ITU-R 1371)

▼B

Keitimuisi duomenimis vidaus vandenų laivyboje yra apibrėžiami specifiniai vidaus vandenų AIS taikomi pranešimai.

Specifiniuose vidaus vandenų AIS pranešimuose regioninio taikymo identifikatorius (RAI) yra DAC „200“, veikiantis kaip funkcinis identifikatorius (FI), kaip apibrėžta toliau šiame skyriuje.

2.4.4.1.    Funkcinių identifikatorių (FI) paskyrimas vidaus vandenų AIS šakoje

►M1  Vidaus vandenų AIS FI paskirstomi ir naudojami kaip nurodyta ITU-R M.1371. ◄ Kiekvienas FI vidaus vandenų šakoje yra priskyrimas vienai iš toliau nurodytų taikymo sričių grupei:

Kai kurie FI vidaus vandenų laivybos šakoje yra rezervuoti naudoti ateityje.

2.4.4.2.    Vidaus vandenyse naudojamų pranešimų apibrėžimas

Šį pranešimą naudoja tik vidaus vandenų laivai, perduodami laivo statinius ir su reisu susijusius duomenis kartu su 5 pranešimu. Šis pranešimas siunčiamas su dvinariu 8 pranešimu kaip galima greičiau (vertinant pagal AIS), iš karto po 5 pranešimo.

Išsami informacija apie ERI laivų kodus pateikta E priede.

Šis pranešimas naudojamas tik vidaus vandenų laivams, kai siunčiamas pranešimas apie planuojamą atvykimo prie šliuzo, tilto ar terminalo laiką, prašant už išteklių planavimą atsakingų operatorių suteikti reikalingą laiko intervalą. Šis pranešimas siunčiamas su 6 dvinariu pranešimu.

Pranešimo gavimo patvirtinimas funkciniu 22 pranešimu gaunamas per 15 minučių. Kitokiu atveju vidaus vandenų šakos funkcinis 21 pranešimas kartojamas dar vieną kartą.

Šį pranešimą siunčia tik bazinė stotis, priskirdama reikiamą atvykimo prie šliuzo, tilto ar terminalo laiką konkrečiam laivui. Pranešimas siunčiamas su dvinariu 6 pranešimu kaip atsakymas į vidaus vandenų funkcinį 21 pranešimą.

Šį pranešimą siunčia tik vidaus vandenų laivai, pranešdami apie laive esančių asmenų skaičių (keleiviai, įgula ir laivo darbuotojai). Šis pranešimas siunčiamas su dvinariu 6 pranešimu, geriausiai įvykiui įvykus arba pagal prašymą naudojant dvinarį IAI 2 funkcinį pranešimą.

Kitaip gali būti naudojamas standartinis TJO pranešimas „asmenų skaičius laive“ IAI Nr. 16).

EMMA įspėjimas naudojamas kapitonams įspėti apie sunkias oro sąlygas naudojant grafinius simbolius ECDIS ekrane. Šiuo pranešimu galima persiųsti EMMA duomenis AIS kanalu. Šis pranešimas nepakeičia įspėjimų, kurie siunčiami su Pranešimais kapitonams. Šį pranešimą siunčia tik bazinė stotis, taip tam tikroje teritorijoje esančius laivus įspėdama apie oro sąlygas. Šis pranešimas siunčiamas su dvinariu 8 pranešimu pagal pareikalavimą.

Šis pranešimas naudojamas laivų kapitonams informuoti apie jų teritorijoje esantį vandens lygį. Tai papildoma trumpąjį laikotarpį apimanti informacija platinama kartu su pranešimais kapitonams. Tokių pranešimų atnaujinimo dažnį nustato kompetentinga institucija. Tokiais pranešimais galima perduoti duomenis apie daugiau nei 4 vandens lygius naudojant sudėtinius pranešimus.

Šį pranešimą siunčia tik bazinė stotis, ir taip ji teikia informaciją apie vandens lygį visiems tam tikroje teritorijoje esantiems laivams. Šis pranešimas reguliariais intervalais siunčiamas su dvinariu 8 pranešimu.

Šis pranešimas naudojamas laivų kapitonams informuoti apie jų teritorijoje esančių signalų būklę. Informacija rodoma išoriniame vidaus vandenų ECDIS ekrane kaip kintantis simbolis. Pranešimas siunčiamas su dvinariu 8 pranešimu reguliariais intervalais.

Signalo būklės pavyzdys pateiktas C PRIEDE. Signalo būklės pavyzdys.

A priedas

APIBRĖŽIMAI

A.1   Paslaugos

▼M1

Upių informacinės paslaugos (UIP)

Suderintų informacijos paslaugų, skirtų eismo ir transporto valdymui vidaus navigacijos srityje palengvinti, įskaitant sąsajas su kitų rūšių transportu, Europos koncepcija.

▼B

Laivų eismo valdymas

Teikiant laivų eismo valdymo paslaugą yra teikiama informacija žodžiu, taip pat elektroniniais kanalais, be to, yra duodami nurodymai palaikant ryšį su kitais laivais, siekiant užtikrinti sklandų (veiksmingą) ir saugų transportą.

Laivų eismo valdymo paslaugos apima bent jau toliau nurodytus elementus:

Laivų eismo paslaugos (LEP)

Laivų eismo paslauga yra kompetentingos institucijos teikiama paslauga, kuria siekiama padidinti laivų eismo saugumą, padidinti jo efektyvumą ir apsaugoti aplinką.

Šia paslauga užtikrinama sąsaja su kitais laivais, galimybė reaguoti į atitinkamoje teritorijoje susidarančią eismo padėtį.

LEP tarnybą sudaro bent jau informacinė tarnyba, tačiau gali būti ir kitos tarnybos, tokios kaip papildomos navigacinės paslaugos, eismo organizavimo tarnyba, arba abi, kaip apibrėžta toliau:

(Šaltinis: IALA LEP gairės)

▼M1

LEP teritorija

LEP teritorija – apibrėžta teritorija, kurioje oficialiai teikiamos LEP. LEP teritorija gali būti suskirstyta į mažesnes teritorijas arba sektorius. (Šaltinis – IALA LEP gairės).

Navigacinė informacija

Navigacinė informacija – informacija, kuri teikiama laive esančiam kapitonui, kad jam būtų lengviau priimti sprendimus. (Šaltinis: IALA LEP gairės).

Taktinė eismo informacija (TTI)

Taktinė eismo informacija – informacija, kuria remdamasis laivo kapitonas ar LEP operatorius priima skubius su navigacija susijusius sprendimus, atsižvelgdamas į esamą eismo situaciją ir geografinę vietovę, kurioje tuo metu laivas yra. Taktiniame eismo vaizde pateikiama informacija apie laivo padėtį ir specifinė informacija apie visus kitus laivus radaro diapazone; ši informacija rodoma elektroniniuose navigaciniuose žemėlapiuose ir, jei įmanoma, papildoma iš išorinių šaltinių gauta eismo informacija, pvz., AIS suteikta informacija. TTI gali būti teikiama laive arba ant kranto, pvz., LEP centre. (Šaltinis: UIP gairės).

Strateginė eismo informacija (STI)

Strateginė eismo informacija – informacija, turinti įtakos UIP naudotojų vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio sprendimams. Strateginis eismo vaizdas padeda priimti saugaus ir efektyvaus reiso planavimo sprendimus. Strateginis eismo vaizdas formuojamas UIP centre ir siunčiamas naudotojui pagal pareikalavimą. Strateginiame eismo vaizde rodomi visi UIP teritorijoje esantys atitinkami laivai, nurodomos jų charakteristikos, kroviniai ir padėtys, apie kuriuos pranešta iš laivų VHF balso pranešimais arba elektroniniais pranešimais ir kurie kaupiami duomenų bazėje ir pateikiami lentelėje arba elektroniniame žemėlapyje. Strateginę eismo informaciją gali suteikti UIP/LEP centras arba biuras (Šaltinis: UIP gairės).

▼B

(Laivų) padėties nustatymas ir sekimas

▼M1

Laivų eismo kontrolė

Laivų eismo kontrolė teikia svarbią informaciją, susijusią su atitinkamų laivų judėjimu UIP teritorijoje. Tai informacija apie laivo tapatybę, jo padėtį, (krovinio rūšį) ir atvykimo uostą.

▼B

Logistika

Žmonių ir (arba) prekių judėjimo ir buvimo vietos planavimas, vykdymas ir kontrolė kartu su pagalbine veikla, susijusia su tokiu judėjimu ir buvimu pagal tam tikrą sistemą, sukurtą specialiems tikslams pasiekti (šaltinis: COMPRIS WP8 Standartizacija).

A.2.   Veikiantieji asmenys

Laivo kapitonas

Asmuo, atsakingas už laivo, krovinio, keleivių ir įgulos saugumą, todėl ir už laivo reiso planą bei laive esančias sąlygas, laivo, krovinio ir keleivių būklę, taip pat už įgulos kiekybę ir kokybę.

Laivą valdantis kapitonas

Asmuo, kuris veda laivą pagal reiso planą ir laivo kapitono nurodymus (Šaltinis: COMPRIS WP2, Architektūra)

LEP operatorius

Asmuo, kuriam kompetentinga institucija yra suteikusi atitinkamą kvalifikaciją, atliekantis vieną ar daugiau LEP papildančių funkcijų (šaltinis: IALA VTS gairės dėl vidaus vandenų).

Asmuo, kuris kontroliuoja ir seka, kad aplink LEP esančioje teritorijoje eismas vyktų saugiai ir sklandžiai (šaltinis: COMPRIS WP2, Architektūra).

Kompetentinga institucija

Kompetentinga institucija yra institucija, vyriausybės paskirta, kad visai ar iš dalies atsakytų už saugumą, taip pat už tai, kad laivų eismas būtų vykdomas nesukeliant pavojaus aplinkai ir veiksmingai. Kompetentinga institucija dažniausiai yra atsakinga už planavimą, UIP samdymą ir finansavimą (šaltinis: UIP gairės).

UIP atsakinga institucija

UIP atsakinga institucija yra institucija, atsakinga už UIP valdymo veiklą ir teikiamų paslaugų koordinavimą, sąveiką su kitais laivais ir saugų bei efektyvų paslaugų teikimą (šaltinis: UIP gairės).

▼M1

UIP operatorius

Asmuo, kuris atlieka vieną ar kelias su UIP paslaugomis susijusias funkcijas.

▼B

Šliuzų operatorius

Asmuo, kontroliuojantis sklandų ir saugų eismą aplink šliuzus ir prie jų, kuris yra atsakingas už pačių šliuzų veikimą (šaltinis: COMPRIS WP2, Architektūra).

Tilto operatorius

Asmuo, kontroliuojantis sklandų ir saugų eismą aplink pakeliamus tiltus, kuris yra atsakingas ir už pačių pakeliamų tiltų veikimą (šaltinis: COMPRIS WP2, Architektūra).

Terminalo operatorius (Sinonimas: krovos operatorius)

Šalis, atsakinga už laivų pakrovimą ir iškrovimą (šaltinis: COMPRIS WP8 Standartizacija).

▼M1

Laivyno valdytojas

Asmuo, kuris planuoja ir kontroliuoja kelių laivų, judančių arba vykdančių veiklą pagal vieną nurodymą arba priklausančių vienam savininkui, faktinę (navigacinę) padėtį.

Gelbėjimo tarnybų nelaimių prevencijos centro operatorius

Asmuo, kuris stebi, kontroliuoja ir organizuoja saugų ir sklandų priemonių įgyvendinimą įvykus nelaimingiems atsitikimas, incidentams ar nelaimėms.

▼B

Krovinio siuntėjas (sinonimas: siuntėjas)

Prekybininkas (asmuo), kurio paties arba kurio vardu ar naudai sudaroma sutartis dėl krovinio vežimo su vežėju ar bet kuria kita šalimi, kuris pats pristato prekes vežėjui vykdant sutartį dėl vežimo, arba kurio vardu ar naudai tokios prekės yra pristatomos vežėjui (šaltinis: COMPRIS WP8 Standartizacija).

Krovinio gavėjas

Šalis, nurodyta vežimo dokumentuose, kuri turi gauti prekes, krovinį ar konteinerius (šaltinis: Transporto ir logistikos žodynas (P&O Nedlloyd) ir COMPRIS WP8 Standartizacija).

Krovinių vežimo agentas (sinonimas: ekspeditorius)

Asmuo, transporto priemonės tiekėjo vardu atsakingas už fizinį prekių pristatymą. Krovinių vežimo agentas transporto priemonių teikėjų vardu teikia transporto priemones vežėjams arba teikia transporto priemones pats ir todėl veikia kaip tarpininkas tarp vežimo agento ir laivo kapitono (šaltinis: COMPRIS WP2, Architektūra).

Tiekimo agentas

Asmuo, kuris kapitono vardu yra atsakingas už keitimuisi skirtų prekių fizinio pristatymo organizavimą. Tiekimo agentas vežėjų vardu siūlo krovinius transporto bendrovėms (šaltinis: COMPRIS WP2, Architektūra).

Muitinė

Valstybės institucijos departamentas, atsakingas už mokesčių ir rinkliavų taikymą iš užsienio šalių importuojamoms prekėms ir už prekių importą ir eksportą, t. y. už leidžiamas kvotas ar uždraustas prekes (šaltinis: Transporto ir logistikos žodynas (P&O Nedlloyd))

B priedas

EMMA KODAI

C priedas

SIGNALO BŪKLĖS PAVYZDYS

C.1.   Šviesos signalo padėtis

Šiuose pavyzdžiuose parodytas pilko fono fiksuoto 3 mm x 3 mm dydžio kvadratas visose rodymo skalėse, įmontuotas „korpuse“, kuris yra naudojamas statiniam signalui pateiktoje signalų bibliotekoje. Baltas taškas korpuso viduryje rodo padėtį, o pats korpusas padeda naudotojui suprasti poveikio kryptį (pavyzdžiui, prie šliuzų dažnai statomi tokie ženklai, skirti iš šliuzų kameros išplaukiantiems laivams ir laivams, įplaukiantiems į šliuzo kamerą vidinėje ir išorinėje šliuzo vartų pusėje). Tačiau demonstravimo programinės įrangos gamintojas gali pats suprojektuoti simbolio formą ir pagrindo spalvą.

Signalo būklės gali būti tokios: „šviesos signalo nėra“, „baltas“, „geltonas“, „raudonas“, „baltas blyksintis“, ir „geltonas blyksintis“ pagal CEVNI.

C.2.   Signalo formos

Kiekviename tokiame signale gali būti naudojami įvairūs šviesos signalo deriniai. Reikalaujama naudoti:

skaičių, nurodantį signalo rūšį, ir

skaičių kiekvienam šviesos signalui, kuris nurodo signalo būklę:

D priedas

SIŪLOMI VIDAUS VANDENŲ AIS SKAITMENINĖS SĄSAJOS SAKINIAI

▼M1

D.1.    Įvedimo sakiniai

AIS nuoseklioji skaitmeninė sąsaja grindžiama naudojamais IEC 61162 sakiniais ir naujais IEC 61162 tipo sakiniais. Išsamus skaitmeninės sąsajos sakinių aprašymas pateikiamas IEC 61162.

Šiame priede pateikiama kuriant vidaus vandenų AIS naudojama informacija, kad būtų galima įvesti specifinius vidaus vandenų laivybos duomenis (žr. „Vidaus vandenų AIS protokolo pakeitimai“) į laive esantį vidaus vandenų AIS įrenginį.

▼B

D.2.   Vidaus vandenų kelių laivų statiniai duomenys

Šis sakinys naudojamas vidaus vandenų navigaciniams statiniams duomenims įvesti į Vidaus vandenų AIS įrenginį. Vidaus vandenų statiniams laivo duomenims nustatyti ►M1  naudojamas ◄ $PIWWSSD, kuris yra tokio turinio:

D.3.   Vidaus vandenų kelių reiso duomenys

Šis sakinys naudojamas vidaus vandenų reiso navigaciniams duomenims įvesti į vidaus vandenų AIS įrenginį. Vidaus vandenų su reisu susijusiems duomenims įvesti ►M1  naudojamas ◄ sakinys $PIWWIVD, kuris yra tokio turinio:

Pastaba. Pirmiau siūlytame įvedimo sakinyje $PIWWVSD, naudojamame AIS įrenginiuose, kurie buvo sukurti iki šio standarto įsigaliojimo, yra parametrų laukas „mėlynas ženklas“, kuris gali prieštarauti parametro laukui „regioninio taikymo vėliavos“ $–VSD sakinyje pagal IEC 61162-1:VSD-AIS statiniai reiso duomenys.

Naujuose AIS atsakikliuose jis nebebus naudojamas. Tačiau siekiant suderinamumo, jo naudojimas bus palaikomas naudojant išorines taikomąsias programas.

▼M1

E priedas

ERI LAIVŲ TIPAI

Ši lentelė naudojama JT laivų tipams, kurie naudojami vidaus vandenų 10 pranešime, konvertuoti į TJO laivų tipus, kurie naudojami TJO 5 pranešime.

▼B

F priedas

NAUDOTOJUI REIKALINGOS INFORMACIJOS IR NUSTATYTUOSE VIDAUS VANDENŲ AIS PRANEŠIMŲ DUOMENŲ LAUKŲ APŽVALGA

( 1 ) OL L 255, 2005 9 30, p. 152.

( 2 ) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/597/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinanti Tarybos direktyvą 93/75/EEB (OL L 208, 2002 8 5, p. 10).

( 3 ) VTT-secretariat@risexpertgroups.org.