Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 171 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)

Siekdami sukurti bendrą Europos dangų, Europos Parlamentas ir Taryba 2004 m. kovo 10 d. priėmė Reglamentą (EB) Nr. 549/2004, nustatantį bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (pagrindų reglamentas) ( 1 ), Reglamentą (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje (paslaugų teikimo reglamentas) ( 2 ), Reglamentą (EB) Nr. 551/2004 dėl bendro Europos dangaus oro erdvės organizavimo ir naudojimo (oro erdvės reglamentas) ( 3 ) ir Reglamentą (EB) Nr. 552/2004 dėl Europos oro eismo valdymo tinklo sąveikos (sąveikos reglamentas) ( 4 ).

(2)

Oro eismo vadybos modernizavimo Europoje projektas (toliau – SESAR projektas) yra bendro Europos dangaus technologinė dalis. Jo tikslas – iki 2020 m. sukurti veiksmingą skrydžių valdymo infrastruktūrą Bendrijoje, suteikiančią galimybę plėtoti saugų ir aplinką tausojantį oro transportą, visapusiškai pasinaudojant technologijos pažanga, pasiekta vykdant tokias programas kaip GALILLEO.

(3)	Bendrijai įstojus į Europos saugios oro navigacijos organizaciją (Eurokontrolė), Komisija ir Eurokontrolė pasirašė pagrindų susitarimą dėl bendradarbiavimo kuriant bendrą Europos dangų ir vykdant mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą skrydžių valdymo srityje.

(4)

Remiantis 2005 m. birželio 7 d. Konkurencingumo tarybos patvirtintomis gairėmis pasiruošti būsimai Europos kosmoso programai, Europos Sąjungos pareiga bus užtikrinti galimybę pasinaudoti operacinėmis paslaugomis, remiančiomis jos politiką, ir užtikrinti tokių paslaugų tęstinumą; ji prisidės prie Europos kosminės erdvės infrastruktūros plėtros, įdiegimo ir veikimo, sutelkdama dėmesį į su kosmine erdve susijusias priemones, siekdama prisidėti prie savo politikos įgyvendinimo.

(5)	SESAR projektu siekiama integruoti ir koordinuoti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, kuri Bendrijoje iki šiol buvo vykdoma nesutelktai ir nesuderintai, įskaitant jos atokiausius ir nuošaliausius regionus, nurodytus Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje.

(6)	Siekiant išvengti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos dubliavimo, įgyvendinant SESAR projektą nepadidės bendra mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai skirtų oro erdvės naudotojų įnašų suma.

(7)	SESAR projektą sudaro trys etapai: apibrėžimo etapas, rengimo etapas ir parengimo darbui etapas.

(8)	SESAR projekto apibrėžimo etapo tikslas – nustatyti įvairius technologinius etapus, kurių reikės imtis, modernizavimo programų prioritetus bei techninio įgyvendinimo planus. Šį etapą bendrai finansuoja Bendrija ir Europos saugios oro navigacijos organizacija (Eurokontrolė).

(9)

Apibrėžimo etapas prasidėjo 2005 m. spalio mėn.; už jo įgyvendinimą, kurį vykdo po viešo kvietimo dalyvauti konkurse atrinktas įmonių konsorciumas, yra atsakinga Eurokontrolė. Jis bus užbaigtas 2008 m., o jo metu bus parengtas pagrindinis oro eismo vadybos Europoje planas. Šiame plane bus apibrėžta darbo programa įgyvendinant siekiamus uždavinius, įskaitant įvairias parengimo darbui strategijas.

(10)	Po apibrėžimo etapo vyks rengimo etapas (2008–2013 m.), kurio metu bus parengti nauji įrenginiai, sistemos ar standartai, kurie užtikrins konvergenciją siekiant sukurti visapusiškai sąveikią oro eismo vadybos sistemą Europoje.

(11)	Rengimo etapą pakeis parengimo darbui etapas (2014–2020 m.), kurio metu bus plačiu mastu kuriama ir įdiegiama nauja oro eismo vadybos infrastruktūra. Infrastruktūrą turėtų sudaryti visapusiškai suderinti ir sąveikūs komponentai, garantuojantys veiksmingą oro transporto veiklą Europoje.

(12)	Atsižvelgiant į dalyvių, kurie turės dalyvauti šiame procese, skaičių ir į reikiamus finansinius išteklius bei techninę kompetenciją, siekiant racionalizuoti veiklą būtina įsteigti juridinį asmenį, sugebėsiantį užtikrinti SESAR projektui jo rengimo etapo metu skirtų lėšų valdymą.

(13)	Todėl, remiantis Sutarties 171 straipsniu, būtina įsteigti bendrą įmonę, kad būtų galima padaryti esminę pažangą plėtojant su skrydžių valdymo sistemomis susijusias technologijas rengimo etapo metu bei paruošti parengimo darbui etapą.

(14)

Pagrindinis šios bendros įmonės uždavinys – valdyti SESAR projekto mokslinių tyrimų, plėtros ir patvirtinimo veiklą, derinant viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą, kurį teikia jo nariai, bei pasinaudojant išorės techniniais ištekliais, visų pirma pasinaudojant Eurokontrolės patirtimi ir profesine kompetencija.

(15)

Bendros įmonės veikla, kurios imamasi pagal SESAR programą, yra daugiausia mokslinių tyrimų ir plėtros veikla. Todėl Bendrijos finansavimas turėtų būti visų pirma suteikiamas iš jos bendrųjų mokslinių tyrimų ir plėtros programų. Papildomą finansavimą galima suteikti iš transeuropinio tinklo programos pagal 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1692/96/EB, pateikiančio Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros ( 5 ), 4 straipsnio g punktą, kuriame numatoma galimybė finansuoti veiklą, susijusią su mokslinių tyrimų ir plėtros veikla.

(16)

Šiame projekto etape bendrai įmonei skirtas Bendrijos finansavimas turėtų būti teikiamas tik rengimo etapo metu per laikotarpį, kurį apima dabartinė 2007–2013 m. finansinė struktūra. Tačiau tai neužkerta kelio galimybei Tarybai, remiantis rengimo etapo metu padaryta pažanga, peržiūrėti bendros įmonės veiklos apimtį, valdymą, finansavimą ir trukmę.

(17)	Aktyvus pramonės sektoriaus dalyvavimas yra esminė SESAR projekto sudėtinė dalis. Todėl yra ypač svarbu, kad valstybinis biudžetas, skirtas SESAR projekto rengimo etapui, būtų papildomas pramonės sektoriaus įnašais.

(18)	Bendrą įmonę reikėtų įsteigti iki apibrėžimo etapo pabaigos, kad ji galėtų prižiūrėti apibrėžimo etapo darbus ir paruošti rengimo etapą, siekiant užtikrinti greitą pagrindinio oro eismo vadybos Europoje plano įgyvendinimą.

(19)

Siekiant modernizuoti oro eismo vadybą Europoje Taryba turėtų nuspręsti dėl pagrindinio oro eismo vadybos Europoje plano, įskaitant jo perdavimą bendrai įmonei, patvirtinimo ir todėl turėtų taip pat peržiūrėti SESAR projekto finansavimą, visų pirma įsipareigojimus dėl pramonės sektoriaus įnašų į bendrą įmonę.

(20)	Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ryšių palaikymui su steigėjais, bendros įmonės būstinė turėtų būti Briuselyje.

(21)

Bendra įmonė yra pelno nesiekianti organizacija, kuri visus savo išteklius skiria Europos interesams svarbios valstybinių mokslinių tyrimų programos valdymui. Du jos steigėjai – tarptautinės organizacijos, veikiančios atitinkamų valstybių narių vardu. Todėl ši organizacija, kiek tai yra įmanoma, turėtų būti atleidžiama nuo priimančiosios valstybės mokesčių.

(22)

Komisijai turėtų padėti pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnį įsteigtas Bendro dangaus komitetas. Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 6 ).

(23)	Komisija turėtų reguliariai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie bendros įmonės daromą pažangą. Ši informacija turėtų būti suteikiama Komisijai reguliariai atliekant įvertinimus ir remiantis bendros įmonės metinėmis veiklos ataskaitomis.

(24)	Bendros įmonės organizavimo ir veiklos taisyklės turėtų būti nustatytos rengiant bendros įmonės įstatus, kaip išdėstyta priede.

(25)	Kadangi visus maršruto mokesčius moka oro erdvės naudotojai, jie finansiškai prisideda prie mokslinių tyrimų ir plėtros pastangų oro eismo vadybos sektoriuje. Todėl bendroje įmonėje jiems turėtų būti deramai atstovaujama.

(26)

SESAR projekto apibrėžimo ir rengimo etapų viešasis finansavimas yra labai svarbus, ir investuoti į naujos kartos oro eismo vadybą daugiausia turėtų valstybės narės, įskaitant valstybių narių paskirtus organus. Todėl (Europos Sąjungos ir (arba) Eurokontrolės) valstybėms narėms turėtų būti suteiktos teisės nekomerciniais tikslais nemokamai naudotis žiniomis, gautomis įgyvendinant projektą, ir turėtų būti leidžiama pasinaudoti šiomis žiniomis savo tikslais, įskaitant dalyvavimą konkursuose,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1. Siekiant valdyti oro eismo vadybos modernizavimo Europoje projekto (toliau – SESAR projektas) rengimo etapo veiklą ir sustiprinti saugumą, įsteigiama bendra įmonė, kitaip vadinama SESAR bendra įmone (toliau – bendra įmonė).

2. Bendra įmonė baigia savo veiklą 2024 m. gruodžio 31 d. Siekiant atsižvelgti į bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 ( 7 ) (toliau – bendroji programa „Horizontas 2020“) įgyvendinimo trukmę, su bendra įmone susiję kvietimai teikti pasiūlymus paskelbiami ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Tinkamai pagrįstais atvejais kvietimus teikti pasiūlymus galima paskelbti iki 2021 m. gruodžio 31 d.

4. Bendros įmonės veiklos apimtį, valdymą, finansavimą ir trukmę atitinkamais atvejais Taryba peržiūri remdamasi Komisijos pasiūlymu, atsižvelgdama į projekto ir ATM pagrindinio plano rengimą bei į 7 straipsnyje nurodytą įvertinimą.

5. Bendros įmonės paskirtis – užtikrinti Europos oro eismo vadybos sistemos modernizavimą, koordinuojant ir sutelkiant visas atitinkamas Bendrijos mokslinių tyrimų ir plėtros pastangas. Įmonė atsakinga už ATM pagrindinio plano įgyvendinimą ir visų pirma už tokių užduočių vykdymą:

6. Bendra įmonė pradeda veikti vėliausiai tada, kai ATM pagrindinis planas bus perduotas bendrai įmonei.

Bendra įmonė yra Bendrijos įstaiga ir turi teisinį subjektiškumą. Kiekvienoje valstybėje narėje ji naudojasi plačiausiu pagal tos valstybės teisę juridiniams asmenims suteikiamu teisnumu. Ji turi teisę, pavyzdžiui, įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ar juo disponuoti, ir gali būti teismo proceso šalimi.

1. Bendros įmonės personalui ir jos vykdomajam direktoriui taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai, kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Europos Bendrijų institucijų bendrai priimtos šių tarnybos nuostatų ir įdarbinimo sąlygų taikymo taisyklės.

2. Nedarant poveikio bendros įmonės įstatų 7 straipsnio 2 dalies taikymui, bendra įmonė savo personalo atžvilgiu vykdo funkcijas, kurios pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus suteiktos paskyrimo tarnybai, o pagal kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas – tarnybai, turinčiai teisę sudaryti darbo sutartis.

3. Administracinė valdyba, pritarus Komisijai, tvirtina atitinkamas įgyvendinimo taisykles, nurodytas Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 110 straipsnio 1 dalyje.

4. Darbuotojų skaičius nustatomas bendros įmonės personalo etatų plane, kuris įtraukiamas į jos metinį biudžetą.

5. Bendros įmonės personalą sudaro laikinieji darbuotojai ir sutartininkai. Visas įdarbinimo laikotarpis jokiu būdu neviršija bendros įmonės veiklos laikotarpio.

1. Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų taikomas bendrai įmonei ir jos personalui bei vykdomajam direktoriui, kiek šiems asmenims taikomos šio reglamento 2a straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės. Mokesčių ir muitų mokesčių srityje Protokolas bendrai įmonei taikomas nuo 2008 m. spalio 15 d.

2. Bendra įmonė ir Belgija turi sudaryti administracinį susitarimą dėl privilegijų ir imunitetų bei kitos paramos, kurią bendrai įmonei teiks Belgija.

1. Bendros įmonės sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamos sutartinės nuostatos ir konkrečiam susitarimui arba sutarčiai taikytina teisė.

2. Nesutartinės atsakomybės atveju, bendra įmonė, vadovaudamasi bendraisiais valstybių narių teisei būdingais principais, turi atlyginti bet kokią žalą, kurią jos personalo nariai padaro vykdydami savo pareigas.

3. Visi bendros įmonės mokėjimai, kilę dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos atsakomybės, bei su ja susijusios sąnaudos ir išlaidos laikomos bendros įmonės išlaidomis ir padengiamos iš jos lėšų.

2. Atvejais, kurių neapima šis reglamentas ar kiti Bendrijos teisės aktai, taikoma tos valstybės, kurioje yra bendros įmonės buveinė, teisė.

Bendros įmonės įstatai, išdėstyti šio dokumento priede, yra šio reglamento sudėtinė dalis ir juo patvirtinami.

1. Bendra įmonė pagal įstatų 1 ir 12 straipsnius finansuojama iš jos narių, įskaitant privačias įmones, įnašų.

2. Sąjungos įnašas pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (įskaitant ELPA įnašus), mokamas iš biudžeto asignavimų, skirtų bendrajai programai „Horizontas 2020“, yra 585 000 000 EUR.

Sąjungos įnašo teikimo tvarka nustatoma bendruoju susitarimu ir metiniais finansinio įgyvendinimo susitarimais, kuriuos sudaro Komisija Sąjungos vardu ir bendra įmonė. Šia tvarka nustatomas duomenų, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad Komisija galėtų vykdyti savo sklaidos ir ataskaitų teikimo prievoles, teikimas, be kita ko, dalyviams skirtame bendrame portale ir pasitelkiant kitas Komisijos administruojamas bendrosios programos „Horizontas 2020“ elektronines sklaidos priemones, ir nuostatos dėl kvietimų teikti pasiūlymus dėl bendros įmonės paskelbimo, be kita ko, dalyviams skirtame bendrame portale ir pasitelkiant kitas Komisijos administruojamas bendrosios programos „Horizontas 2020“ elektronines sklaidos priemones.

Bendrame susitarime nustatoma Komisijos teisė nesutikti su Bendrijos įnašo panaudojimu, jei ji mano, kad toks panaudojimas prieštarauja pirmoje pastraipoje nurodytų Bendrijos programų principams arba Finansiniam reglamentui, arba yra žalingas Bendrijos interesams. Jei Komisija išreiškia tokį nesutikimą, bendra įmonė negali panaudoti Bendrijos įnašo tais tikslais.

3. Visi Sąjungos finansiniai įnašai į bendrą įmonę sustabdomi pasibaigus 2014–2020 m. finansinės programos galiojimui, nebent Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nusprendžia kitaip.

1. Bendrai įmonei taikytinas finansines taisykles priima administracinė valdyba, pasikonsultavusi su Komisija. Jose nenukrypstama nuo Finansinio pagrindų reglamento, nebent to konkrečiai reikėtų dėl bendros įmonės veiklos, o Komisija būtų iš anksto davusi sutikimą.

Sprendimą dėl bendros įmonės n metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priima Europos Parlamentas iki n + 2 metų gegužės 15 d., Tarybai rekomendavus. Administracinė valdyba bendros įmonės finansinėse taisyklėse nustato tvarką, kuria būtina vadovautis tvirtinant biudžeto įvykdymą, atsižvelgdama į konkrečias ypatybes, kilusias dėl bendros įmonės, kaip viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės, pobūdžio, ir, visų pirma, privačiojo sektoriaus įnašo į biudžetą.

1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnį įsteigtas Bendro dangaus komitetas (toliau – Komitetas) reguliariai informuojamas apie bendros įmonės veiklą. Šiuo tikslu Komisija įrašo SESAR projektą vienu iš Komiteto posėdžių darbotvarkės punktų.

4. Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, administracinėje valdyboje Komisija įgyvendinimo aktais, priimamais laikantis 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, priima Sąjungos poziciją dėl sprendimų, susijusių su svarbiais ATM pagrindinio plano pakeitimais.

1. Komisijai padeda Bendro dangaus komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 549/2004. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

Ne vėliau kaip 2017 m. birželio 30 d. Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, atlieka šio reglamento įgyvendinimo ir bendros įmonės pasiektų rezultatų tarpinį įvertinimą, kuriame ypač daug dėmesio skiriama šių konkrečiu laikotarpiu pasiektų rezultatų poveikiui ir veiksmingumui pagal ATM pagrindinį planą. Šiame įvertinime taip pat aptariami darbo metodai ir bendros įmonės bendra finansinė padėtis. Komisija parengia to įvertinimo ataskaitą, į kurią įtraukiamos Komisijos įvertinimo išvados ir pastabos. Tą ataskaitą Komisija ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. nusiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai. Į bendros įmonės tarpinio įvertinimo rezultatus atsižvelgiama atliekant nuodugnų įvertinimą ir tarpinį vertinimą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 32 straipsnyje.

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

3. Prašymas dėl narystės adresuojamas vykdomajam direktoriui, kuris perduoda jį administracinei valdybai. Administracinė valdyba sprendžia, ar leisti pradėti derybas. Jei leidimas suteikiamas, vykdomasis direktorius veda derybas dėl stojimo sąlygų ir pateikia jas administracinei valdybai. Į sąlygas visų pirma įtraukiamos nuostatos dėl finansinių įnašų ir atstovavimo administracinėje valdyboje. Pagal 5 straipsnio 1 dalies d punktą susitarimo projektas pateikiamas administracinei valdybai patvirtinti.

4. Spręsdama, ar leisti pradėti derybas dėl stojimo su valstybine ar privačia įmone ar įstaiga, administracinė valdyba visų pirma atsižvelgia į šiuos kriterijus:

5. Bendros įmonės narystė negali būti perleista trečiajai šaliai be išankstinio ir vieningo administracinės valdybos sutikimo.

1. 3 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodyti atstovai turi balsavimo teisę.

2. Bendros įmonės narių turimų balsų skaičius yra proporcingas jų įnašams į bendros įmonės finansavimą. Tačiau, nepaisant šios dalies pirmo sakinio, Bendrija ir Eurokontrolė turi ne mažiau kaip po 25 % visų balsų, o 3 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas oro erdvės naudotojų atstovas turi ne mažiau kaip 10 % visų balsų.

3. Išskyrus atvejus, kai šiuose įstatuose numatyta kitaip, administracinės valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.

5. Sprendimams dėl naujų narių priėmimo (pagal 1 straipsnio 2 dalį), vykdomojo direktoriaus skyrimo, siūlomų šių įstatų pakeitimų, pasiūlymų Komisijai dėl bendros įmonės veiklos trukmės, bendros įmonės likvidavimo arba dėl pagal 23 straipsnį priimtų sprendimų turi pritarti administracinėje valdyboje dalyvaujantis Bendrijos atstovas.

6. Sprendimams dėl ATM pagrindinio plano priėmimo ir jo pakeitimų turi pritarti steigėjai. Nepaisant 1 dalies, tokie sprendimai nepriimami, kai 3 straipsnio 1 dalies c, d, f ir g punktuose nurodyti atstovai vieningai prieštarauja.

2. Administracinė valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles, kuriose užtikrinama, kad jos darbas vyktų sklandžiai ir veiksmingai, visų pirma labai padidėjus jos narių skaičiui. Į šias taisykles taip pat įtraukiamos tokios nuostatos:

1. Bendros įmonės arba administracinės valdybos nariams ir bendros įmonės darbuotojams neleidžiama dalyvauti bendros įmonės finansinės paramos rengimo, vertinimo ir teikimo procedūrose, ypač po konkurso paskelbimo arba kvietimo teikti pasiūlymus, jei jiems priklauso įstaigos, kurios yra potencialios kandidatės arba konkurso dalyvės, jei jie tokioms įstaigoms atstovauja arba yra sudarę su jomis susitarimų.

2. Bendros įmonės nariai ir administracinės valdybos dalyviai turi atskleisti visus tiesioginius ar netiesioginius asmeninius arba įmonės interesus dėl administracinės valdybos svarstymų rezultatų, susijusių su bet kuriuo darbotvarkės klausimu. Šis reikalavimas taip pat taikomas darbuotojams, jiems vykdant paskirtas užduotis.

3. Remdamasi 2 dalyje nurodytu atskleidimu, administracinė valdyba gali nuspręsti neleisti nariams, dalyviams arba darbuotojams dalyvauti priimant sprendimus arba atliekant užduotis, jeigu gali kilti interesų konfliktas. Jie neturės prieigos prie informacijos, susijusios su sritimis, kuriose gali kilti interesų konfliktai.

1. Vykdomasis direktorius yra atsakingas už kasdieninį bendros įmonės valdymą, ir jis yra jos teisinis atstovas. ►M1 Vykdomasis direktorius visų personalo narių atžvilgiu naudojasi Reglamento (EB) Nr. 219/2007 2a straipsnio 2 dalyje nustatytais įgaliojimais. ◄

2. Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip bendros įmonės laikinas darbuotojas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a dalį. Vykdomąjį direktorių skiria administracinė valdyba iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros.

Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi bendrai įmonei atstovauja administracinei valdybai pirmininkaujantis asmuo.

Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija atlieka įvertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų įvertinimą ir būsimas bendros įmonės užduotis ir iššūkius.

Administracinė valdyba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į šios dalies trečioje pastraipoje nurodytą įvertinimą, gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją ne ilgiau nei penkeriems metams.

Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, viso bendro laikotarpio pabaigoje negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

Vykdomasis direktorius gali būti pašalintas iš pareigų tik administracinės valdybos sprendimu, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu.

3. Vykdomasis direktorius vykdo savo pareigas visiškai nepriklausomai, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų.

4. Vykdomasis direktorius vadovauja SESAR projekto vykdymui, laikydamasis administracinės valdybos, kuriai jis yra atskaitingas, nustatytų gairių. Administracinei valdybai jis teikia visą jos funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją.

Pagal Finansinio reglamento 185 straipsnio 3 dalį Komisijos vidaus auditoriui patikėtos funkcijos vykdomos administracinės valdybos atsakomybe; administracinė valdyba priima atitinkamas nuostatas, atsižvelgdama į bendros įmonės dydį ir veiklos sritį.

Bendros įmonės nariai gali pasiūlyti vykdomajam direktoriui deleguoti nario personalo narius į bendrą įmonę laikantis šių įstatų 1 straipsnio 3 dalyje nurodyto atitinkamo susitarimo sąlygų. Į bendrą įmonę deleguoti darbuotojai turi dirbti visiškai nepriklausomai, prižiūrint vykdomajam direktoriui.

1. Siekdama įvykdyti šio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas užduotis, bendra įmonė gali sudaryti konkrečius susitarimus su savo nariais ir skirti jiems dotacijas, laikydamasi taikytinų finansinių taisyklių.

2. Eurokontrolės vaidmuo ir įnašas apibrėžiami susitarime su bendra įmone. Šiame susitarime:

3. Į visus susitarimus su nariais įtraukiamos atitinkamos nuostatos, užkertančios kelią galimiems narių, vykdančių užduotis pagal minėtus susitarimus, interesų konfliktams.

4. Bendros įmonės narių atstovai nedalyvauja bendros įmonės svarstymuose, susijusiuose su derybomis dėl 1 dalyje nurodytų susitarimų sudarymo su jais, ir jiems neleidžiama susipažinti su šių svarstymų dokumentais.

1. Neatsižvelgiant į 9 straipsnį, bendra įmonė gali sudaryti paslaugų ir tiekimo sutartis arba susitarimus dėl dotacijos su įmonėmis arba įmonių konsorciumu, visų pirma šio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje numatytoms užduotims atlikti.

2. Bendra įmonė užtikrina, kad sutartyse ir susitarimuose dėl dotacijos, nurodytuose 1 dalyje, būtų numatyta Komisijos teisė vykdyti kontrolę siekiant užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą.

3. Į 1 dalyje nurodytas sutartis ir susitarimus dėl dotacijos įtraukiamos visos atitinkamos nuostatos dėl 18 straipsnyje nurodytų intelektinės nuosavybės teisių. Siekiant išvengti interesų konflikto, nariai, įskaitant jų pagal 8 straipsnį komandiruotą personalą, dalyvaujantys apibrėžiant darbus, dėl kurių skelbiama viešųjų pirkimų arba dotacijų skyrimo procedūra, negali dalyvauti vykdant tuos darbus.

1. Bendra įmonė gali sukurti ribotą darbo grupių skaičių šio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje numatytoms užduotims, kurios dar nėra vykdomos kitur, vykdyti. Šios grupės remiasi specialistų patirtimi ir dirba skaidriai.

1. Bendros įmonės pajamos gaunamos iš šio reglamento 4 straipsnyje nustatytų šaltinių.

2. Kad būtų pradėta bendros įmonės veikla, steigėjai per vienerius metus nuo bendros įmonės įsteigimo sumoka ne mažesnį kaip 10 mln. EUR pradinį įnašą.

3. 1 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje nurodyti nariai įsipareigoja sumokėti ne mažesnį kaip 10 mln. EUR pradinį įnašą per vienerius metus nuo jų narystės bendroje įmonėje patvirtinimo. Nariams, į bendrą įmonę įstojantiems per 24 mėnesius nuo jos įsteigimo arba surengus konkursą naujiems nariams, šis įnašas sumažinamas iki 5 mln. EUR.

Individualiai arba kolektyviai į įmonę stojančioms įmonėms, kurios gali būti laikomos mažosiomis arba vidutinėmis įmonėmis pagal 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo ( 8 ), ši suma yra sumažinama iki 250 000 EUR, nepriklausomai nuo jų narystės pradžios datos. Naujiems nariams gali būti sudaryta galimybė pradinį įnašą mokėti keliomis dalimis per laikotarpį, dėl kurio reikia sutarti ir kuris bus nustatytas jų susitarimuose, kaip nurodyta 1 straipsnio 3 dalyje.

4. Administracinė valdyba nusprendžia, kokią sumą turi paskirti kiekvienas narys, proporcingai įnašams, kuriuos jis sutiko sumokėti, ir nustato terminą, per kurį nariai turi sumokėti savo įnašus.

5. Įnašai natūra yra galimi, išskyrus 2 dalyje nurodytus įnašus. Įvertinama tokių įnašų vertė ir jų naudingumas vykdant bendros įmonės užduotis; jie nurodomi 1 straipsnio 3 dalyje nurodytame susitarime.

6. Bet kuris savo įsipareigojimų, susijusių su įnašais natūra, nevykdantis bendros įmonės narys, arba iki nustatyto termino mokėtinos sumos nepaskyręs narys, šešiems mėnesiams nuo šio termino pabaigos netenka balsavimo teisės administracinėje valdyboje, kol neįvykdo savo įsipareigojimų. Pasibaigus šiam šešių mėnesių laikotarpiui ir per jį neįvykdžius įsipareigojimų, jo narystė yra panaikinama.

1. Visos bendros įmonės pajamos yra naudojamos šio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje apibrėžtoms užduotims vykdyti. Atsižvelgiant į 25 straipsnį, bendros įmonės nariams nemokama jokių išmokų iš pajamų perviršio išlaidų atžvilgiu.

2. Visos palūkanos, gautos už bendros įmonės narių sumokėtus įnašus, laikomos bendros įmonės pajamomis.

2. Vykdomasis direktorius kasmet nariams pateikia administracinės valdybos patvirtintą SESAR projekto išlaidų sąmatą. Administracinė valdyba bendros įmonės finansinėse taisyklėse nustato tvarką, kuria turi būti vadovaujamasi pateikiant išlaidų sąmatas.

3. Nariai nedelsdami pateikia vykdomajam direktoriui savo pastabas dėl projekto išlaidų sąmatos, ypač dėl ateinančių metų pajamų ir išlaidų sąmatų.

4. Remdamasis patvirtintomis projekto išlaidų sąmatomis ir atsižvelgdamas į gautas narių pastabas, vykdomasis direktorius parengia kitų metų biudžeto projektą ir pateikia jį administracinei valdybai tvirtinti. Administracinė valdyba bendros įmonės finansinėse taisyklėse nustato tvarką, kuria turi būti vadovaujamasi pateikiant biudžeto projektą.

5. Per du mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos vykdomasis direktorius Europos Bendrijų Audito Rūmams pateikia praėjusių metų metinę finansinę atskaitomybę ir balansus. Audito Rūmai auditą atlieka tikrindami dokumentus vietoje.

6. Vykdomasis direktorius pristato administracinei valdybai tvirtinti (75 % balsų dauguma) metinę finansinę atskaitomybę ir balansą kartu su Audito Rūmų ataskaita. Vykdomasis direktorius turi teisę, o administracinei valdybai paprašius yra įpareigotas, pateikti paaiškinimus dėl ataskaitos.

1. Bendra įmonė parengia savo darbo programą remdamasi šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais finansiniais principais ir gero valdymo bei atskaitomybės principais, ir joje nurodo aiškius įsipareigojimus ir pagrindinius etapus. Ją sudaro:

2. Metinėje ataskaitoje aprašoma SESAR projekto pažanga, įskaitant to projekto tvarkaraštį, išlaidas ir pasiektus rezultatus.

1. Bendra įmonė imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, taikant sukčiavimo, korupcijos ir bet kurios kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, atliekant veiksmingas patikras, o nustačius pažeidimų – susigrąžinant neteisėtai išmokėtas sumas ir atitinkamais atvejais taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2. Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3. Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (toliau – OLAF) suteikiami įgaliojimai atlikti su tokiu finansavimu tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių ūkio subjektų patikrinimus ir inspektavimus vietoje, laikantis Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ( 9 ), siekiant nustatyti sukčiavimo, korupcijos ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos, turinčių įtakos Sąjungos finansiniams interesams ir susijusių su sutartimi dėl dotacijos, sprendimu arba sutartimi dėl Sąjungos lėšų skyrimo, atvejus.

4. Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, bendradarbiavimo susitarimuose su tarptautinėmis organizacijomis, susitarimuose dėl dotacijos, sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiama teisė atlikti tokį auditą, patikras vietoje ir inspektavimus.

Bendra įmonė valdo visą materialų ir nematerialų turtą, kurį sukūrė bendra įmonė ar kuris jai buvo perleistas SESAR projekto rengimo etapui pagal bendros įmonės sudarytus susitarimus, nurodytus 1 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnyje. Bendra įmonė gali suteikti teises savo pačių ir nekomerciniais tikslais naudotis žiniomis, gautomis įgyvendinant projektą, visų pirma savo nariams bei Europos Sąjungos ir (arba) Eurokontrolės valstybėms narėms.

1. Bendros įmonės dokumentams taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais ( 10 ).

2. Ne vėliau kaip 2009 m. liepos 1 d. bendra įmonė SESAR patvirtina praktines Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo priemones.

3. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį priimti bendros įmonės sprendimai gali būti apskundžiami ombudsmenui arba dėl jų gali būti pateikiami ieškiniai Teisingumo Teismui atitinkamai Sutarties 195 ir 230 straipsniuose nustatyta tvarka.

1. Kovojant su sukčiavimu, korupcija ir kitais neteisėtais veiksmais taikomas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ( 11 ).

2. Bendra įmonė prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ( 12 ) ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems bendros įmonės darbuotojams.

3. Prireikus Audito Rūmai ir OLAF gali atlikti bendros įmonės lėšų gavėjų ir už šių lėšų paskirstymą atsakingų asmenų patikrinimą vietoje.

Vykdomasis direktorius turi pasiūlyti administracinei valdybai turėti būtiną draudimą, o bendra įmonė turi sudaryti tokią draudimo sutartį, kokios prašo administracinė valdyba.

Bendra įmonė užtikrina konfidencialios informacijos, kurios neleistinas atskleidimas galėtų pakenkti susitariančiųjų šalių interesams, apsaugą. Ji taiko 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendime 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo ( 13 ) nustatytus ir pagal jį taikomus saugumo principus ir būtiniausius standartus.

Pasibaigus šio reglamento 1 straipsnyje nurodytam laikotarpiui, administracinė valdyba susitaria dėl viso bendros įmonės valdomo materialaus ir nematerialus turto arba jo dalies perleidimo kitai įstaigai.

Bendros įmonės likvidavimo procedūrai atlikti administracinė valdyba paskiria vieną ar daugiau likvidatorių, kurie vadovaujasi administracinės valdybos sprendimais.

Šiuose įstatuose nenumatytiems klausimams taikoma tos valstybės, kurioje yra bendros įmonės būstinė, teisė.

( 5 ) OL L 228, 1996 9 9, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

( 6 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

( 7 ) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

( 9 ) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų nustatytos tvarkos (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

( 13 ) OL L 101, 2001 4 11, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2005/952/EB (OL L 346, 2005 12 29, p. 18).

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1361/2008 2008 m. gruodžio 16 d.	L 352	12	31.12.2008
►M2	TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 721/2014 2014 m. birželio 16 d.	L 192	1	1.7.2014