2007D0365 — LT — 28.08.2010 — 002.001


Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. gegužės 25 d.

dėl skubių priemonių užkirsti kelią Rhynchophorus ferrugineus (Olivier) įvežimui į Bendriją ir išplitimui joje

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 2161)

(2007/365/EB)

(OL L 139, 31.5.2007, p.24)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

 M1

KOMISIJOS SPRENDIMAS 2008 m. spalio 6 d.

  L 266

14

7.10.2008

►M2

KOMISIJOS SPRENDIMAS 2010 m. rugpjūčio 17 d.

  L 226

42

28.8.2010




▼B

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. gegužės 25 d.

dėl skubių priemonių užkirsti kelią Rhynchophorus ferrugineus (Olivier) įvežimui į Bendriją ir išplitimui joje

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 2161)

(2007/365/EB)



EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams arba augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje ( 1 ), ypač į jos 16 straipsnio 3 dalies trečią sakinį,

kadangi:

(1)

Remiantis Direktyva 2000/29/EB, jei, valstybės narės nuomone, kyla pavojus, kad į jos teritoriją gali būti įvežtas ir joje gali išplisti šios direktyvos I arba II priede nenurodytas kenksmingas organizmas, ji gali laikinai imtis papildomų priemonių nuo gresiančio pavojaus apsisaugoti.

(2)

Pirėnų pusiasalyje aptikus Rhynchophorus ferrugineus (Olivier) (toliau – minėtas organizmas), 2006 m. birželio 27 d. Ispanija pranešė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, kad 2006 m. birželio 6 d. ji priėmė papildomas oficialias priemones užkirsti kelią tolesniam minėto organizmo įvežimui į jos teritoriją ir plitimui joje.

(3)

Rhynchophorus ferrugineus (Olivier) nėra nurodytas Direktyvos 2000/29/EB I ar II priede. Tačiau kenkėjų keliamos rizikos vertinimo, pagrįsto turimais ribotais moksliniais duomenimis, ataskaita parodė, kad minėtas organizmas daro didelę žalą medžiams, įskaitant ryškią tendenciją, kai nunyksta tam tikrų rūšių augalai, priklausantys palminių (Palmae) šeimai, ir tokia žala padaroma tik tiems palminių šeimos augalams, kurių kamieno skersmuo ties pamatu ne mažesnis kaip 5 cm (toliau – neatsparūs augalai). Neatsparūs augalai auga daugelyje Europos vietų, o labiausiai paplitę pietuose, kur sodinamas didelis šių augalų skaičius dekoratyviniais tikslais ir kur jie labai svarbūs aplinkai.

(4)

Todėl būtina imtis priemonių užkirsti kelią minėto organizmo įvežimui į Bendriją ir išplitimui joje.

(5)

Šias skubias priemones reikia taikyti atsižvelgiant į minėto organizmo įvežimą ir plitimą, Bendrijos teritorijų, kuriose aptiktas minėtas organizmas, nustatymą, neatsparių augalų importą, auginimą, gabenimą ir kontrolę Bendrijoje. Valstybėse narėse reikėtų atlikti visų palminių šeimai priklausančių augalų tyrimą dėl minėto organizmo buvimo ar ilgalaikio išnykimo siekiant surinkti daugiau mokslinių duomenų apie augalų neatsparumą.

(6)

Iki 2008 m. kovo 31 d. reikėtų persvarstyti priemonių rezultatus atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant skubias priemones per pirmąjį auginimo sezoną.

(7)

Jei būtina, valstybės narės turi pritaikyti savo teisės aktus, kad jie atitiktų šio sprendimo reikalavimus.

(8)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:



1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamos šios apibrėžtys:

a) minėtas organizmas – tai Rhynchophorus ferrugineus (Olivier);

▼M2

b) neatsparūs augalai – tai Areca catechu, Arecastrum romanzoffianum (Cham) Becc, Arenga pinnata, Borassus flabellifer, Brahea armata, Butia capitata, Calamus merillii, Caryota maxima, Caryota cumingii, Chamaerops humilis, Cocos nucifera, Corypha gebanga, Corypha elata, Elaeis guineensis, Howea forsteriana, Jubea chilensis, Livistona australis, Livistona decipiens, Metroxylon sagu, Oreodoxa regia, Phoenix canariensis, Phoenix dactylifera, Phoenix theophrasti, Phoenix sylvestris, Sabal umbraculifera, Trachycarpus fortunei ir Washingtonia spp. augalai, kurių kamieno skersmuo ties pamatu ne mažesnis kaip 5 cm, išskyrus jų vaisius ir sėklas;

▼B

c) auginimo vieta – tai auginimo vieta, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Tarptautiniame fitosanitarinių priemonių standarte Nr. 5 ( 2 ).

2 straipsnis

Skubios kovos su minėtu organizmu priemonės

Draudžiama įvežti į Bendriją ir joje platinti minėtą organizmą.

3 straipsnis

Neatsparių augalų importas

Neatsparius augalus galima įvežami į Bendriją tik jei:

a) jie atitinka specialius importo reikalavimus, nustatytus I priedo 1 punkte,

b) įvežant į Bendriją neatsparius augalus, už minėto organizmo aptikimą atsakinga oficiali institucija pagal Direktyvos 2000/29/EB 13a straipsnio 1 dalį juos patikrino ir neaptiko minėto organizmo požymių.

4 straipsnis

Neatsparių augalų vežimas Bendrijoje

Neatsparius augalus, kurie yra Bendrijos kilmės arba kurie importuojami į Bendriją pagal 3 straipsnį, galima vežti Bendrijos teritorijoje tik jeigu jie atitinka I priedo 2 punkto sąlygas.

▼M2

5 straipsnis

Tyrimai ir pranešimai

1.  Valstybės narės atlieka oficialius kasmetinius tyrimus dėl minėto organizmo buvimo ar palminių šeimos augalų užkrėtimo minėtu organizmu įrodymų jų teritorijose.

Nepažeidžiant Direktyvos 2000/29/EB 16 straipsnio 2 dalies nuostatų, apie šių tyrimų rezultatus pranešama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms iki kiekvienų metų vasario 28 d. Valstybėse narėse, kuriose aptiktas minėtas organizmas, prie tokio pranešimo turi būti pridedami:

a) naujausia pagal 6 straipsnio 1 dalį priimto veiksmų plano versija;

b) naujausias pagal 6 straipsnio 1 dalį nustatytų demarkacinių zonų sąrašas su naujausia informacija (tų zonų aprašymas ir buvimo vieta, įskaitant žemėlapius).

2.  Valstybės narės užtikrina, kad apie bet kokį įtariamą arba nustatytą minėtą organizmą jų teritorijoje esančioje zonoje bus nedelsiant pranešta tos valstybės narės atsakingajai oficialiai įstaigai.

3.  Nepažeidžiant Direktyvos 2000/29/EB 16 straipsnio 2 dalies, valstybė narė bet kuriuo atveju per penkias dienas raštu praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie nustatytą minėtą organizmą jos teritorijoje esančioje zonoje, kurioje jo anksčiau nebuvo.

6 straipsnis

Išnaikinimo priemonės, demarkacinės zonos ir veiksmų planai

1.  Jeigu išnagrinėjus 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų tyrimų rezultatus, 5 straipsnio 2 2 dalyje nurodytus pranešimus arba bet kurio kito šaltinio informaciją yra minėto organizmo buvimo valstybės narės teritorijoje įrodymų, ta valstybė narė nedelsdama:

a) apibrėžia demarkacinę zoną pagal II priedo 1 punktą;

b) parengia veiksmų planą ir jį įgyvendina toje demarkacinėje zonoje pagal II priedo 3 punktą, taip pat nustato oficialias priemones pagal II priedo 2 punktą.

2.  Jei valstybė narė apibrėžia demarkacinę zoną ir parengia veiksmų planą pagal 1 dalį, ji tuos duomenis per vieną mėnesį nuo pranešimo pagal 5 straipsnio 3 dalį pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Šiame pranešime pateikiamas tos demarkacinės zonos aprašymas, žemėlapis ir minėtas veiksmų planas.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalies b punkte nurodytą veiksmų planą ir technines priemones įgyvendina techninę kvalifikaciją turintys ir tinkamai įgalioti valstybės tarnautojai ir (arba) kvalifikuoti tarpininkai ar subjektai, arba kad jie būtų įgyvendinami bent prižiūrint atsakingosioms oficialioms įstaigoms.

4.  Valstybės narės gali nukrypti nuo įpareigojimo apibrėžti 1 dalies a punkte nurodytą demarkacinę zoną tais atvejais, kai išnagrinėjus 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų tyrimų rezultatus, 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus pranešimus arba bet kurio kito šaltinio informaciją, įrodyta, kad:

a) užkrėsti tik vienos siuntos neatsparūs augalai toje zonoje, kurioje anksčiau 10 km spinduliu aplink tuos užkrėstus augalus minėto organizmo nustatyta nebuvo;

b) ta siunta į atitinkamą zoną buvo įvežta ne anksčiau kaip prieš 5 mėnesius ir kad ji buvo užkrėsta prieš įvežimą; ir

c) atsižvelgiant į patikimus mokslinius principus, minėto organizmo biologinius ypatumus, užkrato išplitimo lygį, metų laiką ir į konkretų neatsparių augalų pasiskirstymą atitinkamoje valstybėje narėje nuo užkrėstos siuntos įvežimo į zoną nebuvo kilęs minėto organizmo išplitimo pavojus.

Tokiais atvejais valstybės narės pagal II priedo 3 punktą parengia veiksmų planą, bet gali nuspręsti neapibrėžti demarkacinės zonos ir taikyti tik tokias II priedo 3 punkte nurodytas oficialias priemones, kaip užkrėstos medžiagos sunaikinimas, intensyvių tyrimų programų vykdymas ne mažesniu kaip 10 km spinduliu aplink užkratą esančioje zonoje ir atitinkamos augalų medžiagos atsekimas.

▼B

7 straipsnis

Įsipareigojimų laikymasis

Valstybės narės, jei būtina, iš dalies pakeičia priemones, kurias jos priėmė, siekdamos apsisaugoti nuo minėto organizmo įvežimo ir išplitimo, kad šios priemonės atitiktų šio sprendimo reikalavimus. Apie šias priemones jos nedelsdamos praneša Komisijai.

8 straipsnis

Persvarstymas

Šis sprendimas turi būti persvarstytas ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo 31 d.

9 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.




I PRIEDAS

Šio sprendimo 3 ir 4 straipsniuose nurodytos skubios priemonės

1.   Specialūs importo reikalavimai

Nepažeidžiant Direktyvos 2000/29/EB III priedo A dalies 17 punkto ir IV priedo A dalies I skirsnio 37 punkto nuostatų, trečiųjų šalių kilmės neatsparūs augalai vežami kartu su šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje nurodytu sertifikatu, kurio skyrelyje „Papildoma deklaracija“ nurodyta, kad neatsparūs augalai, įskaitant ir tuos, kurie buvo atrinkti iš natūraliai augančių augalų:

a) visą augimo laikotarpį buvo auginami šalyje, kurioje minėtas organizmas nebuvo aptiktas, arba

b) visą augimo laikotarpį buvo auginami kenkėjais neužkrėstoje teritorijoje, kurią nustatė nacionalinė augalų apsaugos organizacija kilmės šalyje laikydamasi atitinkamų tarptautinių fitosanitarinių priemonių standartų; skyrelyje „kilmės šalis“ turi būti paminėta kenkėjais neužkrėsta teritorija, arba

c) bent vienerius metus iki eksportavimo buvo auginami auginimo vietoje:

i) kurią užregistravo ir prižiūri nacionalinė augalų apsaugos organizacija kilmės šalyje, ir

ii) kur augalai buvo laikomi vietoje, kuri buvo fiziškai visiškai apsaugota nuo užkrėtimo minėtu organizmu arba kurioje buvo taikomos atitinkamos prevencinės priemonės, ir

iii) kurioje per oficialius patikrinimus, atliekamus kas tris mėnesius ir iškart prieš eksportavimą, nebuvo aptikta minėto organizmo požymių.

2.   Vežimo sąlygos

Neatsparius augalus, kurie yra Bendrijos kilmės arba kurie importuojami į Bendriją pagal 3 straipsnį, galima vežti Bendrijos teritorijoje tik kartu su augalo pasu, kuris buvo parengtas ir išduotas remiantis Komisijos direktyva 92/105/EEB ( 3 ), ir tik jeigu jie buvo auginami:

a) auginimo laikotarpiu valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kurioje minėtas organizmas nebuvo aptiktas, arba

b) auginimo laikotarpiu auginimo vietoje kenkėjais neužkrėstoje teritorijoje, kurią nustatė atsakinga oficiali institucija valstybėje narėje arba nacionalinė augalų apsaugos organizacija trečiojoje šalyje laikantis atitinkamų tarptautinių fitosanitarinių priemonių standartų, arba

c) auginimo vietoje valstybėje narėje dvejų metų laikotarpiu prieš gabenimą ir:

i) šiuo laikotarpiu neatsparūs augalai buvo laikomi vietoje, kuri buvo fiziškai visiškai apsaugota nuo užkrėtimo minėtu organizmu arba kurioje buvo taikomos atitinkamos prevencinės priemonės, ir

ii) šiuo laikotarpiu per ne rečiau kaip kas tris mėnesius atliekamus oficialius patikrinimus nebuvo aptikta minėto organizmo požymių;

arba

▼M2

d) jeigu buvo importuoti pagal šio priedo 1 punkto c papunktį, po įvežimo į Sąjungą buvo auginami auginimo vietoje valstybėje narėje bent vienerius metus prieš vežimą ir:

i) šiuo laikotarpiu neatsparūs augalai buvo laikomi vietoje, kurioje jie buvo fiziškai visiškai apsaugoti nuo užkrėtimo minėtu organizmu ir (arba) nuo jo išplitimo; ir

ii) šiuo laikotarpiu per ne rečiau kaip kas tris mėnesius atliekamus oficialius patikrinimus nebuvo aptikta minėto organizmo požymių.

▼B




II PRIEDAS

Šio sprendimo 6 straipsnyje minėtos skubios priemonės

1.   Demarkacinių zonų nustatymas

a) 6 straipsnyje nurodytas demarkacines zonas sudaro šios dalys:

i) užkrėsta zona, kurioje buvo patvirtintas minėto organizmo buvimas ir kuri apima minėto organizmo sukeltų simptomų turinčius visus neatsparius augalus ir tam tikrais atvejais visus tos pačios partijos tuo pat metu pasodintus neatsparius augalus;

ii) buferinė zona, besitęsianti ne mažiau kaip 10 km už užkrėstos zonos ribų.

Jei kelios buferinės zonos persidengia arba geografiškai yra arti viena kitos, nustatoma platesnė demarkacinė zona, apimanti atitinkamas demarkacines zonas ir teritorijas tarp jų.

b) Nustatant tikslias a punkte nurodytų zonų ribas, atsižvelgiama į pagrįstus mokslinius principus, minėto organizmo biologinius ypatumus, užkrato išplitimo lygį, metų laiką ir į konkretų neatsparių augalų pasiskirstymą atitinkamoje valstybėje narėje.

c) Jei minėtas organizmas aptinkamas už užkrėstos zonos ribų, demarkacinių zonų ribos atitinkamai pakeičiamos.

d) Jei, remiantis 5 straipsnio 1 dalyje nurodytais kasmetiniais tyrimais, kurioje nors demarkacinėje zonoje minėtas organizmas neaptinkamas trejus metus iš eilės, ši zona panaikinama, o šio priedo 2 punkte nurodytos priemonės nebėra būtinos.

▼M2

2.    Demarkacinėse zonose taikomos oficialios priemonės

6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos oficialios priemonės, kurių reikia imtis demarkacinėse zonose, yra tokios:

a) tinkamos kovos su minėtu organizmu siekiant jį išnaikinti priemonės, taip pat:

i) užkrėstų neatsparių augalų sunaikinimas arba, prireikus, visiška jų mechaninė sanitarija;

ii) apsaugos nuo bet kokio minėto organizmo išplitimo priemonės jį naikinant arba atliekant sanitarijos veiksmus arti jo taikant chemines priemones;

iii) atitinkamas neatsparių augalų apdorojimas;

iv) prireikus, masinės feromonų gaudyklės užkrėstose zonose;

v) prireikus, neatsparių augalų keitimas atspariais;

vi) bet kokia kita priemonė minėtam organizmui išnaikinti;

b) intensyvi stebėsena, vykdoma siekiant nustatyti minėto organizmo buvimą atliekant atitinkamus patikrinimus ir taikant atitinkamus metodus, įskaitant feromonų gaudykles bent užkrėstose zonose;

c) jei būtina, specialiosios priemonės, skirtos ypatingiems atvejams arba sunkumams, dėl kurių veikiausiai būtų sutrukdyta arba kliudoma minėtas priemones įgyvendinti ar jų įgyvendinimas vėluotų, visų pirma susijusios su visų neatsparių užkrėstų arba įtariamų užsikrėtusių augalų, nepaisant jų buvimo vietos, viešos ar privačios nuosavybės arba už juos atsakingo asmens ar subjekto, prieinamumu ir tinkamu išnaikinimu.

3.    Veiksmų planų rengimas ir įgyvendinimas

6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytame veiksmų plane turi būti išsamus oficialių priemonių, kurių ėmėsi ar ketina imtis atitinkama valstybė narė minėtam organizmui išnaikinti, aprašymas. Jame turi būti nurodytas kiekvienos iš tų priemonių įgyvendinimo laikotarpis. Veiksmų plane turi būti atsižvelgta į Tarptautinį fitosanitarijos priemonių standartą Nr. 9 ( 4 ) ir remiamasi integruotu metodu vadovaujantis Tarptautiniame fitosanitarijos priemonių standarte Nr. 14 ( 5 ) nustatytais principais.

Veiksmų plane, skirtame 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytoms demarkacinėms zonoms, kuriose per pastaruosius trejus metus atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad per vienerius papildomus metus minėto organizmo išnaikinti neįmanoma, daugiausia dėmesio turėtų būti skirta minėto organizmo plitimo užkrėstoje zonoje sustabdymui ir jo nuslopinimui, ilgainiui siekiant jį visiškai išnaikinti; įgyvendinant veiksmų planą šie tikslai taip pat turėtų būti pagrindiniai.

Veiksmų plane turėtų būti numatytos bent 2 punkte nurodytos oficialios priemonės. Veiksmų plane turi būti numatytos visos 2 punkto a papunktyje išvardytos priemonės ir įgyvendintinų priemonių pasirinkimo priežastys, buvimo vietos aprašymas, moksliniai duomenys ir kriterijai, kuriais remiantis priemonės buvo pasirinktos.



( 1 ) OL L 169, 2000 7 10, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/35/EB (OL L 88, 2006 3 25, p. 9).

( 2 ) Pamatinis standartas ISPM Nr. 5, Fitosanitarijos terminų glosarijus (Glossary of Phytosanitary Terms), Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriatas, Roma.

( 3 ) OL L 4, 1993 1 8, p. 22. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/17/EB (OL L 57, 2005 3 3, p. 23).

( 4 ) Maro išnaikinimo programų gairės. Pamatinis standartas ISPM Nr. 9, Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriatas, Roma.

( 5 ) Integruotų priemonių naudojimas taikant sisteminį maro rizikos valdymo metodą. Pamatinis standartas ISPM Nr. 14, Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriatas, Roma.