2006R1896 — LT — 01.07.2013 — 002.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1896/2006 2006 m. gruodžio 12 d. nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (OL L 399 2006.12.30, p. 1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
Nr. |
puslapis |
data |
||
L 283 |
1 |
16.10.2012 |
||
L 158 |
1 |
10.6.2013 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1896/2006
2006 m. gruodžio 12 d.
nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),
vadovaudamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka ( 2 ),
kadangi:
(1) |
Bendrijos tikslas yra išlaikyti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Tam, kad palaipsniui sukurtų tokią erdvę, Bendrija turi priimti, inter alia, tarpvalstybinį poveikį turinčias priemones teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje, kurių reikia tinkamam vidaus rinkos veikimui. |
(2) |
Pagal Sutarties 65 straipsnio c punktą šios priemonės apima priemones, skirtas šalinti kliūtis, trukdančias civiliniam procesui gerai veikti, ir, jei reikia, skatinti civilinio proceso normų suderinamumą valstybėse narėse. |
(3) |
1999 m. spalio 15–16 d. Tamperėje įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu Taryba ir Komisija buvo paragintos parengti naujus teisės aktus, tais klausimais, kurie svarbūs sklandžiam teisminiam bendradarbiavimui geresnių sąlygų susipažinti su teisės aktais sudarymui bei atsižvelgiant į šį kontekstą, buvo konkrečiai nurodytas mokėjimo įsakymas. |
(4) |
2000 m. lapkričio 30 d. Taryba patvirtino Komisijos ir Tarybos bendrą programą dėl sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose tarpusavio pripažinimo principo įgyvendinimo priemonių ( 3 ). Programoje numatyta galimybė nustatyti Bendrijoje konkrečią, vienodą ar suderintą procedūrą, kuria siekiama, kad būtų priimtas teismo sprendimas įvairiose srityse, taip pat ir neginčytinų reikalavimų atveju. Šis darbas buvo pradėtas 2004 m. lapkričio 5 d. Europos Vadovų Tarybai priėmus Hagos programą, kurioje raginama imtis aktyvių veiksmų dėl Europos mokėjimo įsakymo. |
(5) |
2002 m. gruodžio 20 d. Komisija patvirtino Žaliąją knygą dėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros ir priemonių, skirtų bylų dėl nedidelių sumų reikalavimų nagrinėjimui supaprastinti ir pagreitinti. Žaliąja knyga buvo pradėtos konsultacijos dėl galimų vienodos ar suderintos neginčytinų reikalavimų atveju taikomos Europos išieškojimo procedūros tikslų ir ypatybių. |
(6) |
Greitas ir efektyvus skolų, dėl kurių nėra teisinio ginčo, grąžinimas ypač svarbus Europos Sąjungos ūkio subjektams, nes pavėluoti mokėjimai yra viena iš pagrindinių nemokumo priežasčių, kelianti grėsmę įmonių, ypač smulkių ir vidutinių, egzistavimui, ir dėl to prarandama daug darbo vietų. |
(7) |
Visos valstybės narės bando spręsti masinio neginčytinų reikalavimų įvykdymo klausimą (dauguma valstybių narių – nustatydamos supaprastintą mokėjimo įsakymo išdavimo procedūrą), bet tiek nacionalinės teisės aktai, tiek taikomos vidaus procedūros iš esmės skiriasi. Be to, daugumos šiuo metu naudojamų procedūrų dažnai negalima ar neįmanoma taikyti tarptautinio pobūdžio bylose. |
(8) |
Dėl kliūčių veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą tarptautinio pobūdžio bylose ir konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje, susijusio su procedūrinių priemonių, kuriomis skirtingose valstybėse narėse gali naudotis kreditoriai, veikimo disbalansų, atsiranda poreikis priimti Bendrijos teisės aktus, užtikrinančius vienodas sąlygas kreditoriams ir skolininkams visoje Europos Sąjungoje. |
(9) |
Šiuo reglamentu siekiama supaprastinti, pagreitinti tarpvalstybinio pobūdžio bylinėjimąsi dėl neginčytinų piniginių reikalavimų bei sumažinti jo išlaidas, nustatant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą ir užtikrinti Europos mokėjimo įsakymų laisvą judėjimą valstybėse narėse nustatant minimalius reikalavimus, kurių laikantis nebėra būtina vykdančioje valstybėje narėje iki pripažinimo ir vykdymo imtis tarpinių procesinių veiksmų. |
(10) |
Šiuo reglamentu nustatyta procedūra ieškovui turėtų būti papildoma ir jo nuožiūra pasirenkama priemonė; jis gali imtis veiksmų pagal nacionaliniuose teisės aktuose numatytą procedūrą. Dėl šios priežasties esami nacionalinėje teisėje numatyti neginčytinų reikalavimų išieškojimo mechanizmai šiuo reglamentu nėra nei keičiami, nei derinami. |
(11) |
Procedūra turėtų būti kuo didesniu mastu grindžiama bet kokiam teismų ir šalių susirašinėjimui skirtų standartinių formų naudojimu siekiant palengvinti jos įgyvendinimą ir sudaryti sąlygas naudoti automatinį duomenų apdorojimą. |
(12) |
Valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl to, kurie teismai turi jurisdikciją išduoti Europos mokėjimo įsakymą, turėtų deramai atsižvelgti į poreikį užtikrinti galimybę kreiptis į teismus. |
(13) |
Prašyme išduoti Europos mokėjimo įsakymą ieškovui turėtų būti privaloma pateikti informaciją, kurios pakaktų reikalavimui aiškiai apibrėžti ir pagrįsti, kad atsakovas galėtų priimti gerai apsvarstytą sprendimą pareikšti prieštaravimą dėl reikalavimo ar jo neginčyti. |
(14) |
Šiuo atžvilgiu ieškovas privalėtų pateikti reikalavimą patvirtinančių įrodymų apibūdinimą. Tuo tikslu į prašymo formą turėtų būti įtrauktas kuo išsamesnis įrodymų, kurie paprastai pateikiami piniginiams reikalavimams pagrįsti, rūšių sąrašas. |
(15) |
Pateikus prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą turėtų būti sumokėti visi nustatyti teismo mokesčiai. |
(16) |
Teismas turėtų išnagrinėti prašymą, įskaitant jurisdikcijos klausimą ir įrodymų apibūdinimą, remdamasis prašymo formoje pateikta informacija. Tai sudarytų sąlygas teismui prima facie išnagrinėti reikalavimo esmę ir, inter alia, atmesti aiškiai nepagrįstus reikalavimus ar nepriimtinus prašymus. Tokį vertinimą nebūtinai turėtų atlikti tiesėjas. |
(17) |
Prašymo atmetimas neskundžiamas. Tačiau tai nesudaro kliūčių galimybei peržiūrėti sprendimą atmesti prašymą tos pačios instancijos teisme pagal nacionalinius teisės aktus. |
(18) |
Europos mokėjimo įsakymu atsakovas turėtų būti informuojamas apie galimybę sumokėti nurodytą sumą arba per 30 dienų laikotarpį išsiųsti prieštaravimą, jei jis nori ginčyti reikalavimą. Be to, atsakovas, be ieškovo pateiktos išsamios informacijos, susijusios su reikalavimu, taip pat turėtų būti informuojamas apie Europos mokėjimo įsakymo teisinę reikšmę, ypač apie reikalavimo neginčijimo padarinius. |
(19) |
Dėl valstybių narių civilinio proceso taisyklių, ypač reglamentuojančių dokumentų įteikimą, skirtumų būtina konkrečiai ir išsamiai apibrėžti minimalius reikalavimus, kurie turėtų būti taikomi Europos mokėjimo įsakymo procedūroje. Visų pirma, laikantis tų reikalavimų, jokie teisine fikcija grindžiami būdai neturėtų būti laikomi pakankamais Europos mokėjimo įsakymui įteikti. |
(20) |
Visiems 13 ir 14 straipsniuose išvardytiems įteikimo būdams būdingas arba visiškas tikrumas (13 straipsnis), arba labai didelė tikimybė (14 straipsnis), kad dokumentai, kuriuos reikia įteikti, pasiekė adresatą. |
(21) |
Turėtų būti laikoma, kad įteikimas asmeniškai tam tikriems asmenims, išskyrus patį atsakovą, pagal 14 straipsnio 1 dalies a ir b punktus atitinka šių nuostatų reikalavimus tik tuo atveju, jei šie asmenys iš tikrųjų priėmė (gavo) Europos mokėjimo įsakymą. |
(22) |
15 straipsnis turėtų būti taikomas tais atvejais, kai atsakovas pats negali sau atstovauti teisme, kaip tai yra juridinio asmens atveju ir kai jam atstovaujantis įgaliotas asmuo nustatytas įstatymu, taip pat tais atvejais, kai atsakovas įgalioja kitą asmenį, ypač teisininką, atstovauti jam konkrečiame teismo procese. |
(23) |
Atsakovas gali pateikti savo prieštaravimą naudodamas standartinę formą, nustatytą šiame reglamente. Tačiau teismai turėtų atsižvelgti į bet kuria kita rašytine forma pateiktą prieštaravimą, jei jis yra aiškiai suformuluotas. |
(24) |
Nustatytu laiku atsakovui pateikus prieštaravimą Europos mokėjimo įsakymo procedūra turėtų būti nutraukta ir byla automatiškai turėtų būti perduodama nagrinėti bendra tvarka, jei ieškovas aiškiai nenurodė tokiu atveju nutraukti procesą. Šio reglamento taikymo tikslais įprasto civilinio proceso sąvoka nebūtinai turėtų būti aiškinama pagal nacionalinę teisę. |
(25) |
Pasibaigus terminui, per kurį turėjo būti pateiktas prieštaravimas, tam tikrais išimtiniais atvejais atsakovas turėtų turėti teisę kreiptis dėl Europos mokėjimo įsakymo peržiūros. Peržiūra išimtinais atvejais neturėtų reikšti, kad atsakovui suteikiama antra galimybė paprieštarauti reikalavimui. Peržiūros procedūros metu reikalavimo esmė neturi būti svarstoma daugiau nei to reikia atsakovo nurodytų išimtinių aplinkybių pagrindu. Kitos išimtinės aplinkybės galėtų apimti atvejus, kai Europos mokėjimo įsakymas buvo pagrįstas prašymo formoje pateikta neteisinga informacija. |
(26) |
Teismo mokesčiai, kuriems taikomas 25 straipsnis, neturėtų apimti, pavyzdžiui, išlaidų advokatui ar dokumentų įteikimo išlaidų, jei tai atlieka ne teismas, o kitas subjektas. |
(27) |
Vienoje valstybėje narėje išduotas vykdytinas Europos mokėjimo įsakymas vykdymo tikslais turėtų būti prilyginamas išduotam valstybėje narėje, kurioje prašoma jį įvykdyti. Abipusis pasitikėjimas vykdant teisingumą valstybėse narėse pateisina vienos valstybės narės teismo įvertinimą, kad yra įvykdytos visos Europos mokėjimo įsakymui išduoti būtinos sąlygos ir visose kitose valstybėse narėse jis turi būti vykdomas, neatliekant minimalių procedūrinių reikalavimų tinkamo taikymo teisinės peržiūros valstybėje narėje, kurioje įsakymas turi būti vykdomas. Nepažeidžiant šio reglamento nuostatų, visų pirma 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 23 straipsnyje nustatytų minimalių reikalavimų, Europos mokėjimo įsakymo vykdymo procedūrą ir toliau turėtų reglamentuoti nacionalinės teisės aktai. |
(28) |
Apskaičiuojant terminus turėtų būti taikomas 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles ( 4 ). Atsakovas turėtų būti apie tai informuojamas ir jam turėtų būti pranešta, kad bus atsižvelgta į valstybės narės, kurioje yra teismas, išduodantis Europos mokėjimo įsakymą, valstybines šventes. |
(29) |
Kadangi šio reglamento tikslo, t.y. nustatyti vienodą, greitą ir efektyvų neginčytinų piniginių reikalavimų išieškojimo visoje Europos Sąjungoje mechanizmą, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir todėl šiuos tikslus dėl reglamento masto ir poveikio galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Laikantis tame straipsnyje nustatyto proporcingumo principo šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. |
(30) |
Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 5 ). |
(31) |
Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį, Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą. |
(32) |
Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ir joje netaikomas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas
1. Šio reglamento tikslas:
a) supaprastinti, pagreitinti tarptautinio pobūdžio bylų dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procesą bei sumažinti jo išlaidas nustatant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą;
ir
b) sudaryti sąlygas Europos mokėjimo įsakymų laisvam judėjimui valstybėse narėse nustatant minimalius reikalavimus, kurių laikantis nebėra būtina vykdančioje valstybėje narėje iki pripažinimo ir vykdymo imtis tarpinių procesinių veiksmų.
2. Šis reglamentas nekliudo ieškovui pateikti reikalavimą, kaip apibrėžta 4 straipsnyje, pagal kitą valstybės narės teisės aktuose ar Bendrijos teisėje numatytą procedūrą.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas tarptautinio pobūdžio civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Visų pirma jis netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (acta iure imperii).
2. Šis reglamentas netaikomas:
a) nuosavybės teisėms, atsirandančioms iš santuokos, testamentų ir paveldėjimo;
b) bankroto, bylų, susijusių su nemokių bendrovių ar kitų juridinių asmenų likvidavimu, susitarimų tarp teismų ir susitarimų tarp kreditorių ir skolininkų ir analogiškoms procedūroms;
c) socialiniam draudimui;
d) reikalavimams, kylantiems iš nesutartinių prievolių, nebent:
i) jos buvo šalių sudaryto susitarimo dalykas arba skola buvo pripažinta;
arba
ii) jos susijusios su nustatyto dydžio skolomis, atsiradusiomis dėl turto bendros nuosavybės.
3. Šiame reglamente sąvoka „valstybė narė“ reiškia valstybes nares, išskyrus Daniją.
3 straipsnis
Tarptautinio pobūdžio bylos
1. Šiame reglamente tarptautinio pobūdžio byla – tai byla, kai bent vienos iš šalių nuolatinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei teismas, kuriam pateiktas prašymas.
2. Nuolatinė gyvenamoji ar buvimo vieta nustatoma pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo ( 6 ) 59 ir 60 straipsnius.
3. Bylos tarptautinis pobūdis yra nustatomas prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą pateikimo pagal šį reglamentą metu.
4 straipsnis
Europos mokėjimo įsakymo procedūra
Europos mokėjimo įsakymo procedūros nustatymo paskirtis – išieškoti konkrečias pinigų sumas, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs tuo metu, kai pateikiamas prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą.
5 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šiame reglamente vartojami šie apibrėžimai:
1) „kilmės valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje išduotas Europos mokėjimo įsakymas;
2) „vykdančioji valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje prašoma vykdyti Europos mokėjimo įsakymą;
3) „teismas“ – bet kuri valstybės narės valdžios institucija, kurios kompetencija apima Europos mokėjimo įsakymą ir kitus susijusius dalykus;
4) „kilmės teismas“ – Europos mokėjimo įsakymą išduodantis teismas.
6 straipsnis
Jurisdikcija
1. Taikant šį reglamentą, jurisdikcija nustatoma pagal atitinkamas Bendrijos teisės normas, visų pirma pagal Reglamentą (EB) Nr. 44/2001.
2. Tačiau jei reikalavimas susijęs su sutartimi, kurią asmuo, vartotojas, sudarė turėdamas tikslą, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo verslu ar profesija, ir jei atsakovas yra vartotojas, jurisdikciją turi tik valstybės narės, kurioje atsakovas nuolat gyvena, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje, teismai.
7 straipsnis
Prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą
1. Prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą pateikiamas užpildant I priede pateiktą A standartinę formą.
2. Prašyme nurodoma:
a) šalių bei, kai tai taikoma, jų atstovų, vardai, pavardės ar pavadinimai ir adresai, bei teismas, kuriam pateiktas prašymas;
b) reikalavimo suma, įskaitant pagrindinį reikalavimą ir, kai tai taikoma, palūkanas, sutartines netesybas ir išlaidas;
c) jei prašoma palūkanų nuo reikalaujamos sumos, palūkanų norma ir laikotarpis, už kurį prašoma tų palūkanų, išskyrus atvejus, kai pagal kilmės valstybės narės teisės aktus prie pagrindinės sumos automatiškai pridedamos įstatymų numatytos palūkanos;
d) ieškinio pagrindas, įskaitant aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir, jei tai taikoma, reikalaujamos palūkanos, apibūdinimas;
e) reikalavimą pagrindžiančių įrodymų apibūdinimas;
f) jurisdikcijos pagrindai;
ir
g) tarptautinis bylos pobūdis pagal 3 straipsnį.
3. Prašyme ieškovas pareiškia, kad pateikiama informacija jo žiniomis ir įsitikinimu yra teisinga, ir kad jis patvirtina, jog dėl bet kokio tyčinio neteisingo pareiškimo gali būti taikomos kilmės valstybės narės teisėje numatytos sankcijos.
4. Prašymo priedėlyje ieškovas gali teismui nurodyti, kad atsakovo prieštaravimo atveju jis nesutinka pereiti prie įprasto civilinio proceso, kaip apibrėžta 17 straipsnyje. Tai netrukdo ieškovui apie tai informuoti teismą vėliau, tačiau bet kuriuo atveju jis tai turi padaryti prieš įsakymo išdavimą.
5. Prašymas pateikiamas popierine forma ar kitomis ryšio priemonėmis, įskaitant elektronines, kurios yra priimtinos kilmės valstybei narei ir kuriomis gali naudotis kilmės teismas.
6. Prašymą pasirašo ieškovas ar, kai tai taikoma, jo atstovas. Kai prašymas pateikiamas elektronine forma pagal 5 dalį, jis pasirašomas laikantis 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos ( 7 ) 2 straipsnio 2 dalies. Parašas pripažįstamas kilmės valstybėje narėje ir jam negali būti taikomi papildomi reikalavimai.
Tačiau pasirašyti elektroniniu būdu nereikalaujama, jei ir tais atvejais, kai kilmės valstybės narės teismuose yra alternatyvi elektroninių ryšių sistema, kuria gali naudotis tam tikra iš anksto registruotų prieigos teisę turinčių naudotojų grupė ir kuri leidžia tuos naudotojus identifikuoti saugiu būdu. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokias ryšių sistemas.
8 straipsnis
Prašymo nagrinėjimas
Teismas, kuriam pateiktas prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą, kuo greičiau, remdamasis prašymo forma, išnagrinėja, ar įvykdyti 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir ar reikalavimas atrodo pagrįstas. Toks nagrinėjimas gali būti atliekamas taikant automatizuotą procedūrą.
9 straipsnis
Papildymas ir trūkumų pašalinimas
1. Jei 7 straipsnyje nustatyti reikalavimai neįvykdyti, išskyrus atvejus, kai reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba prašymas yra nepriimtinas, teismas suteikia ieškovui galimybę papildyti prašymą arba pašalinti jo trūkumus. Teismas naudoja II priede pateiktą B standartinę formą.
2. Kai teismas prašo, kad ieškovas papildytų prašymą ar pašalintų jo trūkumus, jis nurodo terminą, kurį pagal aplinkybes laiko tinkamu. Teismas gali savo nuožiūra pratęsti šį terminą.
10 straipsnis
Prašymo keitimas
1. Jeigu 8 straipsnyje minimi reikalavimai yra įvykdyti tik dėl reikalavimo dalies, teismas apie tai praneša ieškovui, naudodamas III priede pateiktą C standartinę formą. Ieškovui siūloma sutikti arba nesutikti su pasiūlymu dėl Europos mokėjimo įsakymo teismo nustatytai sumai išdavimo ir jis informuojamas apie tokio sprendimo pasekmes. Ieškovas per teismo pagal 9 straipsnio 2 dalį nustatytą terminą atsako teismui nusiųsdamas jam atsiųstą C standartinę formą.
2. Ieškovui sutikus su teismo pasiūlymu, teismas pagal 12 straipsnį išduoda Europos mokėjimo įsakymą tai reikalavimo daliai, su kuria sutiko ieškovas. Pasekmes likusiai pradinio reikalavimo daliai reglamentuoja nacionalinė teisė.
3. Ieškovui neatsiuntus teismui atsakymo per teismo nustatytą terminą arba nesutikus su teismo pasiūlymu, teismas atsisako išduoti Europos mokėjimo įsakymą visai sumai.
11 straipsnis
Prašymo atmetimas
1. Teismas atmeta prašymą, jei:
a) neįvykdomi 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsniuose nustatyti reikalavimai;
arba
b) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas;
arba
c) ieškovas neišsiunčia atsakymo per teismo pagal 9 straipsnio 2 dalį nustatytą terminą;
arba
d) ieškovas neišsiunčia savo atsakymo per teismo nustatytą terminą ar nesutinka su teismo pasiūlymu pagal 10 straipsnį.
Naudojant IV priede pateiktą D standartinę formą ieškovui pranešami atmetimo pagrindai.
2. Prašymo atmetimas yra neskundžiamas.
3. Prašymo atmetimas nekliudo ieškovui tęsti su reikalavimu susijusį procesą, pateikiant naują prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą arba pagal kitą procedūrą, taikomą pagal valstybės narės teisę.
12 straipsnis
Europos mokėjimo įsakymo išdavimas
1. Jeigu įvykdyti 8 straipsnyje minimi reikalavimai, teismas kuo greičiau ir paprastai per 30 dienų nuo prašymo pateikimo, išduoda Europos mokėjimo įsakymą naudodamas V priede pateiktą E standartinę formą.
Į 30 dienų laikotarpį neįskaičiuojamas laikas, kai ieškovas papildo prašymą, pašalina jo trūkumus ar jį iš dalies pakeičia.
2. Europos mokėjimo įsakymas išduodamas kartu su prašymo formos kopija. Jame nenurodoma informacija, kurią ieškovas pateikė A formos 1 ir 2 priedėliuose.
3. Europos mokėjimo įsakyme atsakovui pranešama apie šias galimybes:
a) sumokėti ieškovui įsakyme nurodytą sumą;
arba
b) paprieštarauti įsakymui pateikiant kilmės teismui prieštaravimo pareiškimą, kuris išsiunčiamas per 30 dienų nuo įsakymo įteikimo jam.
4. Europos mokėjimo įsakyme atsakovui pranešama, kad:
a) įsakymas išduotas remiantis vien ieškovo pateikta informacija, kurios teismas nepatikrino;
b) įsakymas taps vykdytinas, jei teismui pagal 16 straipsnį nebus pateiktas prieštaravimo pareiškimas;
c) jei pateiktas prieštaravimo pareiškimas, teismo procesas tęsiamas kilmės valstybės narės kompetentinguose teismuose, laikantis įprasto civilinio proceso taisyklių, išskyrus atvejus, kai ieškovas aiškiai nurodo tuo atveju nutraukti teismo procesą.
5. Teismas užtikrina, kad įsakymas būtų įteiktas atsakovui pagal nacionalinės teisės aktus, tokiu būdu, kuris atitinka 13, 14 ir 15 straipsniuose nustatytus minimalius reikalavimus.
13 straipsnis
Dokumento įteikimas atsakovui patvirtinant jo gavimą
Europos mokėjimo įsakymas atsakovui gali būti įteikiamas pagal valstybės, kurioje bus įteikiama, nacionalinės teisės aktus, vienu iš šių būdų:
a) įteikiant asmeniškai, kai atsakovas gavimą patvirtina, įskaitant gavimo datą, ir pasirašo;
b) įteikiant asmeniškai, kai šį įteikimą patvirtina dokumentą įteikusio kompetentingo asmens pasirašytas dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovas gavo dokumentą arba be jokio teisinio pagrindo atsisakė jį priimti, ir kuriame įrašoma įteikimo data;
c) įteikiant paštu, kai atsakovas gavimą patvirtinančiame dokumente įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina;
d) įteikiant elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, faksu arba elektroniniu paštu, kai atsakovas gavimą patvirtinančiame dokumente įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina.
14 straipsnis
Dokumento įteikimas be atsakovo patvirtinimo apie jo gavimą
1. Europos mokėjimo įsakymas atsakovui taip pat gali būti įteikiamas pagal valstybės, kurioje bus įteikiama, nacionalinės teisės aktus vienu iš šių būdų:
a) atsakovo adresu asmeniškai įteikiant asmenims, gyvenantiems tame pačiame namų ūkyje, kaip ir atsakovas, arba jame dirbantiems;
b) kai atsakovas yra savarankiškai dirbantis asmuo arba juridinis asmuo: atsakovo verslo patalpose asmeniškai įteikiant jo įdarbintiems asmenims;
c) įsakymą paliekant atsakovo pašto dėžutėje;
d) įsakymą paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios institucijoje ir į atsakovo pašto dėžutę įdedant rašytinį pranešimą apie įsakymo palikimą, jei rašytiniame pranešime aiškiai nurodomas teisminis dokumento pobūdis arba pranešimo teisinis poveikis, t.y. tai, kad jis prilygsta įsakymo įteikimui ir pradedamas skaičiuoti nustatytų terminų laikas;
e) įteikiant paštu be patvirtinimo pagal 3 dalį, kai atsakovo adresas yra kilmės valstybėje narėje;
f) elektroninėmis priemonėmis, kai automatiškai patvirtinamas pristatymas, jei atsakovas iš anksto aiškiai sutiko su šiuo įteikimo būdu.
2. Šiame reglamente įteikimas pagal 1 dalies nuostatas yra neleistinas, jei atsakovo adresas tiksliai nežinomas.
3. Įteikimas pagal 1 dalies a, b, c ir d punktus patvirtinamas:
a) įteikusio kompetentingo asmens pasirašytu dokumentu, kuriame nurodoma:
i) įteikimo būdas;
ir
ii) įteikimo data;
ir
iii) jei įsakymas buvo įteiktas ne atsakovui, o kitam asmeniui, to asmens vardas, pavardė ir jo ryšys su atsakovu;
arba
b) dokumentą gavusio asmens patvirtinimu, jei įteikiama pagal 1 dalies a ir b punktus.
15 straipsnis
Įteikimas atstovui
Įteikti pagal 13 ar 14 straipsnius taip pat galima ir atsakovo atstovui.
16 straipsnis
Prieštaravimas Europos mokėjimo įsakymui
1. Atsakovas gali kilmės teismui pateikti prieštaravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo pareiškimą, naudodamas VI priede pateiktą F standartinę formą, kuri pateikiama jam kartu su Europos mokėjimo įsakymu.
2. Prieštaravimo pareiškimas išsiunčiamas per 30 dienų nuo įsakymo įteikimo atsakovui.
3. Prieštaravimo pareiškime atsakovas nurodo, kad jis ginčija reikalavimą, ir neprivalo šiuo tikslu pateikti priežasčių.
4. Prieštaravimo pareiškimas pateikiamas popierine forma ar kitomis ryšio priemonėmis, įskaitant elektronines, kurios yra priimtinos kilmės valstybei narei ir kuriomis gali naudotis kilmės teismas.
5. Prieštaravimo pareiškimą pasirašo atsakovas arba, jei taikoma, jo atstovas. Kai prieštaravimo pareiškimas pateikiamas elektronine forma pagal 4 dalį, jis pasirašomas laikantis Direktyvos 1999/93/EB 2 straipsnio 2 dalies. Parašas pripažįstamas kilmės valstybėje narėje ir jam negali būti taikomi papildomi reikalavimai.
Tačiau pasirašyti elektroniniu būdu nereikalaujama, jei ir tais atvejais, kai kilmės valstybės narės teismuose yra alternatyvi elektroninių ryšių sistema, kuria gali naudotis tam tikra iš anksto registruotų prieigos teisę turinčių naudotojų grupė ir kuri leidžia tuos naudotojus identifikuoti saugiu būdu. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokias ryšių sistemas.
17 straipsnis
Prieštaravimo pareiškimo pateikimo pasekmės
1. Jei prieštaravimo pareiškimas pateikiamas per 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, teismo procesas tęsiamas kilmės valstybės narės kompetentinguose teismuose laikantis įprasto civilinio proceso taisyklių, išskyrus atvejus, kai ieškovas aiškiai nurodo tuo atveju nutraukti teismo procesą.
Kai ieškovo reikalavimas nagrinėjamas pagal Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, nacionalinės teisės nuostatos negali daryti neigiamos įtakos jo padėčiai tolesniame įprastiniame civiliniame procese.
2. Perėjimą prie įprastinio civilinio proceso, kaip apibrėžta 1 dalyje, reglamentuoja kilmės valstybės narės teisės aktai.
3. Ieškovas informuojamas apie tai, ar atsakovas pateikė prieštaravimo pareiškimą, ir apie perėjimą prie įprastinio civilinio proceso.
18 straipsnis
Vykdytinumas
1. Jei per 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, atsižvelgiant į laiką, kurio reikia, kad pareiškimas pasiektų gavėją, prieštaravimo pareiškimas nepateikiamas kilmės teisme, kilmės teismas nedelsdamas paskelbia Europos mokėjimo įsakymą vykdytinu naudodamas VII priede pateiktą G standartinę formą. Teismas patikrina įteikimo datą.
2. Nepažeidžiant 1 dalies, formalius vykdytinumo reikalavimus reglamentuoja kilmės valstybės narės teisės aktai.
3. Teismas vykdytiną Europos mokėjimo įsakymą siunčia ieškovui.
19 straipsnis
Egzekvatūros panaikinimas
Kilmės valstybėje narėje vykdytinas Europos mokėjimo įsakymas kitose valstybėse narėse pripažįstamas ir vykdomas nereikalaujant vykdytinumo patvirtinimo ir nesuteikiant jokios galimybės prieštarauti jo pripažinimui.
20 straipsnis
Peržiūra išimtiniais atvejais
1. Pasibaigus 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atsakovas turi teisę prašyti peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą kilmės valstybės narės kompetentingame teisme, jei:
a)
i) mokėjimo įsakymas įteiktas vienu iš 14 straipsnyje numatytų būdų,
ir
ii) ne dėl atsakovo kaltės dokumentas nebuvo įteiktas laiku, nesuteikiant jam galimybės pasiruošti gynybai
arba
b) atsakovas negalėjo paprieštarauti reikalavimui dėl force majeure arba dėl ypatingų aplinkybių ne dėl savo kaltės,
su sąlyga, kad abiem atvejais jis veikia nedelsdamas.
2. Pasibaigus 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atsakovas taip pat turi teisę prašyti, kad kilmės valstybės narės kompetentingas teismas peržiūrėtų Europos mokėjimo įsakymą, jei mokėjimo įsakymas buvo išduotas akivaizdžiai neteisingai, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus reikalavimus arba dėl kitų išimtinių aplinkybių.
3. Jei teismas atmeta atsakovo prašymą dėl to, kad netaikomas nė vienas 1 ir 2 dalyje nurodytas peržiūros pagrindas, Europos mokėjimo įsakymas lieka galioti.
Jei teismas nusprendžia, kad peržiūra yra pagrįsta dėl vienos iš 1 ir 2 dalyse nustatytų priežasčių, Europos mokėjimo įsakymas netenka galios.
21 straipsnis
Vykdymas
1. Nepažeidžiant šio reglamento nuostatų, vykdymo procedūros atliekamos vadovaujantis vykdančiosios valstybės narės teisės aktais.
Vykdytinas Europos mokėjimo įsakymas vykdomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vykdytinas sprendimas, priimtas vykdančiojoje valstybėje narėje.
2. Siekdamas, kad įsakymas būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje, ieškovas tos valstybės narės kompetentingoms vykdymo institucijoms pateikia:
a) autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas atitinkančią Europos mokėjimo įsakymo, kurį kilmės teismas paskelbė vykdytinu, kopiją;
ir
b) jei būtina, Europos mokėjimo įsakymo vertimą į vykdančiosios valstybės narės oficialią kalbą arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios oficialios kalbos, laikantis tos valstybės narės teisės aktų, į oficialią kalbą ar vieną iš oficialių kalbų, vartojamų teismo procese toje vietoje, kur prašoma vykdyti įsakymą, arba į kitą vykdančiosios valstybės narės nurodytą jai priimtiną kalbą. Kiekviena valstybė narė gali nurodyti ne savo, o kitą oficialią Europos Sąjungos institucijų kalbą ar kalbas, kuri (-ios) jai priimtinos Europos mokėjimo įsakymui vykdyti. Vertimą patvirtina asmuo, turintis teisę tai daryti vienoje iš valstybių narių.
3. Iš ieškovo, kuris vienoje valstybėje narėje pateikia prašymą, kad būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje išduotas Europos mokėjimo įsakymas, nereikalaujama jokios garantijos, įsipareigojimo ar užstato, kad ir kaip tai apibrėžiama, remiantis tuo, kad jis yra kitos šalies pilietis arba tuo, kad jis nuolat ar įprastai negyvena vykdančiojoje valstybėje narėje.
22 straipsnis
Atsisakymas vykdyti
1. Atsakovo prašymu vykdančiosios valstybės narės kompetentingas teismas atsisako vykdyti įsakymą, jei Europos mokėjimo įsakymas yra nesuderinamas su bet kurioje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje anksčiau priimtu sprendimu ar įsakymu, jeigu:
a) ankstesnis teismo sprendimas ar įsakymas buvo priimtas remiantis tuo pačiu ieškinio pagrindu ir ginčo šalys buvo tos pačios;
ir
b) ankstesnis teismo sprendimas ar įsakymas atitinka sąlygas, būtinas jam pripažinti vykdančiojoje valstybėje narėje;
ir
c) kilmės valstybėje narėje teismo proceso metu negalėjo būti prieštaraujama dėl nesuderinamumo.
2. Paprašius taip pat atsisakoma vykdyti įsakymą, jei ir tuo atveju, kai atsakovas sumokėjo ieškovui Europos mokėjimo įsakyme nurodytą sumą.
3. Vykdančioje valstybėje narėje Europos mokėjimo įsakymas dėl jokių priežasčių negali būti peržiūrimas iš esmės.
23 straipsnis
Vykdymo sustabdymas ar apribojimas
Atsakovui paprašius peržiūrėti įsakymą pagal 20 straipsnį, vykdančiosios valstybės narės kompetentingas teismas atsakovo prašymu gali:
a) apriboti vykdymo procesą – vykdyti tik apsaugos priemones;
arba
b) nustatyti vykdymo sąlygą – reikalavimą pateikti jo nustatytą garantiją;
arba
c) esant išimtinėms aplinkybėms – sustabdyti vykdymo procesą.
24 straipsnis
Teisinis atstovavimas
Neprivaloma, kad advokatas ar kitas teisininkas atstovautų:
a) ieškovui – dėl prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą;
b) atsakovui – dėl prieštaravimo Europos mokėjimo įsakymui pareiškimo.
25 straipsnis
Teismo mokesčiai
1. Europos mokėjimo įsakymo procedūros ir įprasto civilinio proceso, kuris vyksta gavus prieštaravimo Europos mokėjimo įsakymui pareiškimą, valstybėje narėje bendri teismo mokesčiai neviršija toje valstybėje narėje įprasto civilinio proceso, kai anksčiau netaikyta Europos mokėjimo įsakymo procedūra, teismo mokesčių.
2. Šiame reglamente teismo mokesčius sudaro teismui mokėtini mokesčiai ir įmokos, kurių suma nustatoma pagal nacionalinės teisės aktus.
26 straipsnis
Ryšys su nacionaline proceso teise
Visus procesinius klausimus, kurie šiame reglamente konkrečiai nenagrinėjami, reglamentuoja nacionalinės teisės aktai.
27 straipsnis
Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 1348/2000
Šis reglamentas neturi įtakos 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse ( 8 ) taikymui.
28 straipsnis
Su dokumentų įteikimo išlaidomis ir vykdymu susijusi informacija
Valstybės narės bendradarbiauja, visuomenei ir specialistams teikdamos informaciją apie:
a) dokumentų įteikimo kainą;
ir
b) kurios institucijos yra kompetentingos vykdymo srityje taikant 21, 22 ir 23 straipsnius,
ypač naudodamosi Tarybos sprendimu 2001/470/EB ( 9 ), sukurtu Europos teisminiu tinklu civilinėse ir komercinėse bylose.
29 straipsnis
Su jurisdikcija, peržiūros tvarka, ryšio priemonėmis ir kalbomis susijusi informacija
1. Iki 2008 m. birželio 12 d. valstybės narės Komisijai praneša:
a) kurių teismų jurisdikcijai priklauso išduoti Europos mokėjimo įsakymą;
b) peržiūros tvarką ir teismus, kompetentingus taikant 20 straipsnį;
c) ryšio priemones, kurios priimtinos taikant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą ir kuriomis gali naudotis teismai;
d) kalbas, priimtinas pagal 21 straipsnio 2 dalies b punktą.
Valstybės narės kasmet informuoja Komisiją apie vėlesnius šios informacijos pasikeitimus.
2. Pagal 1 dalį praneštą informaciją Komisija viešai skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitomis atitinkamomis priemonėmis.
30 straipsnis
Priedų pakeitimai
Prieduose pateiktos standartinės formos atnaujinamos arba techniškai patikslinamos užtikrinant visišką suderinamumą su šio reglamento nuostatomis 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
31 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 44/2001 75 straipsniu įsteigtas komitetas.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
32 straipsnis
Peržiūra
Iki 2013 m. gruodžio 12 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui išsamią ataskaitą, kurioje apžvelgiamas Europos mokėjimo įsakymo procedūros veikimas. Toje ataskaitoje pateikiamas procedūros veikimo įvertinimas ir išsamus poveikio įvertinimas kiekvienoje valstybėje narėje.
Šiuo tikslu ir siekiant užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgta į Europos Sąjungoje taikomą geriausią praktiką ir geresnės teisėkūros principus, valstybės narės pateikia Komisijai informaciją, susijusią su Europos mokėjimo įsakymo tarptautiniu veikimu. Ši informacija apima teismo mokesčius, procedūros greitumą, veiksmingumą, naudojimosi ja paprastumą ir valstybių narių vidaus mokėjimo įsakymo procedūras.
Prireikus prie Komisijos pranešimo pridedami pasiūlymai dėl pakeitimų.
33 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2008 m. gruodžio 12 d., išskyrus 28, 29, 30 ir 31 straipsnius, kurie taikomi nuo 2008 m. birželio 12 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.
I PRIEDAS
II PRIEDAS
III PRIEDAS
IV PRIEDAS
V PRIEDAS
VI PRIEDAS
VII PRIEDAS
( 1 ) OL C 221, 2005 9 8, p. 77.
( 2 ) 2005 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2006 m. birželio 30 d. Tarybos bendroji pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. spalio 25 d. Europos Parlamento pozicija. 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimas.
( 3 ) OL C 12, 2001 1 15, p. 1.
( 4 ) OL L 124, 1971 6 8, p. 1.
( 5 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
( 6 ) OL L 12, 2001 1 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2245/2004 (OL L 381, 2004 12 28, p. 10).
( 7 ) OL L 13, 2000 1 19, p. 12.
( 8 ) OL L 160, 2000 6 30, p. 37.
( 9 ) OL L 174, 2001 6 27, p. 25.