2006R0561 — LT — 04.06.2010 — 001.003


Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 561/2006

2006 m. kovo 15 d.

dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85

(tekstas svarbus EEE)

(OL L 102, 11.4.2006, p.1)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1073/2009 2009 m. spalio 21 d.

  L 300

88

14.11.2009


pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 180, 4.7.2006, p. 26  (561/2006)

►C2

Klaidų ištaisymas, OL L 079, 25.3.2011, p. 26  (561/2006)




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 561/2006

2006 m. kovo 15 d.

dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85

(tekstas svarbus EEE)



EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 3 ), atsižvelgdami į 2005 m. gruodžio 8 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą,

kadangi:

(1)

Kelių transporto srityje 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ( 4 ) siekiama sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas tarp sausumos transporto rūšių, ypač kelių transporto sektoriuje, bei pagerinti darbo sąlygas ir saugų eismą keliuose. Šiose srityse pasiekta pažanga turėtų būti įtvirtinama ir plečiama.

(2)

2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo ( 5 ) reikalaujama, kad valstybės narės priimtų priemones, ribojančias maksimalų mobilių darbuotojų savaitės darbo laiką.

(3)

Visose valstybėse narėse iškilo sunkumų bandant vienodai aiškinti, taikyti, vykdyti ir kontroliuoti tam tikras Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 nuostatas dėl vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisyklių kelių transporto vairuotojams, dalyvaujantiems nacionaliniame ir tarptautiniame kelių eisme Bendrijoje, kadangi šios nuostatos suformuluotos nepakankamai aiškiai.

(4)

Pageidautina, kad šios nuostatos būtų vykdomos veiksmingai ir vienodai, nes tai leistų pasiekti jų tikslus ir nesudaryti blogos nuomonės apie taisyklių taikymą. Todėl būtinos aiškesnės ir paprastesnės taisyklės, kurias kelių transporto pramonė ir vykdomosios valdžios institucijos galėtų lengviau suprasti, aiškinti ir taikyti.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės dėl darbo sąlygų neturėtų pažeisti darbdavių ir darbuotojų teisės kolektyvinėse derybose ar kitokiu būdu numatyti darbuotojams palankesnes nuostatas.

(6)

Pageidautina aiškiai apibrėžti šio reglamento taikymo sritį, patikslinant transporto priemonių, kurioms jis taikomas, kategorijas.

(7)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas vežimui keliais vien tik Bendrijos viduje arba tarp Bendrijos, Šveicarijos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių.

(8)

1970 m. liepos 1 d. Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) su pakeitimais ir toliau turėtų būti taikomas krovinių ir keleivių vežimui keliais transporto priemonėmis, registruotomis bet kurioje valstybėje narėje ar šalyje, kuri yra AETR šalis, visam reisui, kai tas reisas yra tarp Bendrijos ir trečiosios šalies, išskyrus Šveicariją ir šalių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, arba per tokią šalį. Itin svarbu kiek įmanoma greičiau, geriausia – per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo, pataisyti AETR, kad jis atitiktų šį reglamentą.

(9)

Tais vežimo keliais atvejais, kai transporto priemonės yra registruotos trečiojoje šalyje, kuri nėra AETR šalis, AETR nuostatos turėtų būti taikomos tik tai kelionės daliai, kai transporto priemonė vyksta per Bendriją ar šalis, kurios yra AETR šalys.

(10)

Kadangi šio reglamento taikymo sritis apima AETR, Bendrija turi teisę derėtis ir sudaryti susitarimą.

(11)

Kai pakeitus Bendrijos vidaus taisykles šioje srityje būtina atitinkamai pakeisti ir AETR nuostatas, valstybės narės turėtų imtis bendrų veiksmų, kad toks AETR pakeitimas pagal jo nuostatas būtų padarytas kuo greičiau.

(12)

Išimčių sąrašas turėtų būti atnaujintas, kad atspindėtų kelių transporto pasiekimus per pastaruosius devyniolika metų.

(13)

Siekiant palengvinti aiškinimą ir užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą, turėtų būti pateikiami pilni visų pagrindinių sąvokų apibrėžimai. Be to, turėtų būti siekiama, kad nacionalinės priežiūros institucijos šį reglamentą vienodai aiškintų ir taikytų. Šiame reglamente pateiktas sąvokos „savaitė“ apibrėžimas neturėtų kliudyti vairuotojui pradėti jo darbo savaitę bet kurią savaitės dieną.

(14)

Siekiant užtikrinti efektyvų vykdymą, būtina, kad kompetentingos valdžios institucijos, atlikdamos patikrinimus keliuose bei po pereinamojo laikotarpio, galėtų įsitikinti, kad patikrinimo dieną ir prieš tai ėjusias 28 dienas buvo tinkamai laikomasi vairavimo trukmių ir poilsio laikotarpių taisyklių.

(15)

Reikia išaiškinti ir supaprastinti pagrindines vairavimo trukmių taisykles, kad jos būtų vykdomos efektyviai ir vienodai, naudojant skaitmeninius tachografus, kaip numatyta 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ( 6 ) ir šiame reglamente. Be to, per nuolatinį komitetą valstybių narių kontrolės institucijos turėtų siekti bendro sutarimo dėl šio reglamento įgyvendinimo.

(16)

Paaiškėjo, kad vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 taisyklėmis galima sudaryti tokį vairavimo trukmės ir pertraukų grafiką, kuris leistų vairuotojui vairuoti per ilgai be pilnos pertraukos, taip sukeliant pavojų saugiam eismui keliuose ir pabloginant vairuotojų darbo sąlygas. Todėl būtina užtikrinti, kad skiriančių pertraukų eiliškumas būtų toks, kad padėtų išvengti piktnaudžiavimo.

(17)

Šio reglamento tikslas – pagerinti socialines sąlygas darbuotojams, kuriems jis taikomas, taip pat bendrai pagerinti saugų eismą keliuose. To iš esmės siekiama nuostatomis, susijusiomis su maksimaliomis vairavimo trukmėmis per dieną, per savaitę ir per dvi savaites paeiliui, nuostata, kuri įpareigoja suteikti vairuotojui normalų kassavaitinio poilsio laikotarpį mažiausiai vieną kartą per dvi paeiliui einančias savaites, ir nuostatomis, kurios nurodo, kad jokiomis aplinkybėmis kasdienio poilsio laikotarpis negali būti trumpesnis nei nepertraukiamas devynių valandų laikotarpis. Kadangi tos nuostatos garantuoja pakankamą poilsį, ir atsižvelgiant į pastarųjų metų vykdymo praktikos patirtį, sistema sutrumpintiems kasdienio poilsio laikotarpiams kompensuoti daugiau nebereikalinga.

(18)

Daugelyje kelių transporto operacijų Bendrijoje reiso daliai naudojamas keltas ar geležinkelis. Todėl šiems procesams turėtų būti numatytos aiškios, atitinkamos nuostatos, susijusios su kasdienio poilsio laikotarpiais ir pertraukomis.

(19)

Kadangi padidėjo tarpvalstybinis krovinių ir keleivių vežimas, saugiam eismui keliuose ir patikrinimų keliuose bei ūkio subjektų patalpose sustiprinimui pageidautina apimti kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse nustatytas vairavimo trukmes, poilsio laikotarpius ir pertraukas bei nustatyti, ar atitinkamų taisyklių visiškai ir tinkamai laikomasi.

(20)

Transporto ūkio subjektų atsakomybė turėtų apimti bent jau tuos transporto ūkio subjektus, kurios yra juridiniai ar fiziniai asmenys, ir turėtų numatyti procesinius veiksmus prieš fizinius asmenis, kurie yra šio reglamento nuostatų pažeidimų kaltininkai, kurstytojai ar bendrininkai, galimybės.

(21)

Būtina, kad keliuose transporto ūkio subjektuose dirbantys vairuotojai kiekvienai iš jų pateiktų pakankamai informacijos, kad ūkio subjektas galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal šį reglamentą.

(22)

Siekiant skatinti socialinę pažangą ir pagerinti saugų eismą keliuose, kiekviena valstybė narė turėtų išlaikyti savo teisę priimti tam tikras atitinkamas priemones.

(23)

Nacionalinės leidžiančios nukrypti nuostatos turėtų atspindėti kelių transporto sektoriaus pokyčius ir apsiriboti tik tomis dalimis, kurios šiuo metu nepatiria konkurencinio spaudimo.

(24)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles transporto priemonėms, teikiančioms keleivių vežimo reguliariais reisais paslaugas, kai kelionės maršrutas yra ne ilgesnis kaip 50 kilometrų. Šios taisyklės turėtų atitinkamai apsaugoti, kad nebūtų pažeidžiamos leistinos vairavimo trukmės bei privalomos pertraukos ir poilsio laikotarpiai.

(25)

Kad nuostatos būtų vykdomos veiksmingai, pageidautina, jog visos šalies vidaus ir tarptautiniais reguliariais reisais teikiamos transporto paslaugos keleiviams būtų tikrinamos naudojant standartinius įrašomuosius įtaisus.

(26)

Valstybės narės turėtų nustatyti už šio reglamento pažeidimus taikytinų sankcijų taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų vykdomos. Šios sankcijos turi būti efektyvios, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminuojančios. Į bendrą priemonių, kurias gali taikyti valstybės narės, sąrašą taip pat turėtų būti įtraukta galimybė sulaikyti transporto priemones, kai nustatomi rimti pažeidimai. Šio reglamento nuostatos, susijusios su sankcijomis ar procesiniais veiksmais, neturėtų turėti poveikio nacionalinėms taisyklėms, nustatančioms įrodinėjimo naštą.

(27)

Siekiant aiškaus ir veiksmingo vykdymo pageidautina už šio reglamento pažeidimus užtikrinti vienodas nuostatas transporto ūkio subjektų ir vairuotojų atsakomybei. Priklausomai nuo valstybių narių ši atsakomybė gali pasireikšti baudžiamosiomis, civilinėmis ar administracinėmis sankcijomis.

(28)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti aiškias bendras vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl suderintų veiksmų poreikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(29)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 7 ).

(30)

Kadangi Direktyvoje 2003/59/EB ( 8 ) yra numatyti minimalaus vairuotojų amžiaus reikalavimai, kurie turi būti perkelti į nacionalinę teisę iki 2009 m., šiame reglamente reikalingos tik pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl įgulos minimalaus amžiaus reikalavimų.

(31)

Siekiant išaiškinti konkrečias transporto ūkio subjektų ir vairuotojų pareigas, taip pat skatinti teisinį tikrumą bei patikrinimais keliuose prisidėti prie vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių laikymosi, Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 turėtų būti iš dalies pakeistas.

(32)

Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą dėl naujos skaitmeninių tachografų įdiegimo datos ir vairuotojų kortelės tinkamumo, Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas.

(33)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2135/98 įdiegus įrašymo įrangą, vairuotojo veiksmai bus elektroniniu būdu fiksuojami jo vairuotojo kortelėje 28 dienų laikotarpį, o elektroniniai transporto priemonės judėjimo duomenys apims 365 dienų laikotarpį, kas įgalins ateityje užtikrinti greitesnius ir nuoseklesnius patikrinimus keliuose.

(34)

Pagal Direktyvą 88/599/EEB ( 9 ) patikrinimai keliuose yra apriboti kasdienio vairavimo trukmės, kasdienio poilsio laikotarpių ir pertraukų tikrinimu. Įdiegus skaitmeninę įrašymo įrangą, duomenys apie vairuotoją ir transporto priemonę bus elektroniškai kaupiami ir galės būti elektroniniu būdu patikrinti vietoje. Tai turėtų suteikti galimybę lengvai tikrinti normalius ir sutrumpintus kasdienio poilsio laikotarpius bei normalius ir sutrumpintus kassavaitinio poilsio laikotarpius bei kompensuojamąjį poilsį.

(35)

Patirtis rodo, kad šio reglamento nuostatų, ypač apibrėžtos maksimalios vairavimo trukmės per dviejų savaičių laiko tarpą reikalavimo, laikymasis nebus užtikrintas, jei atliekant patikrinimus keliuose nebus pasiekta tinkama ir veiksminga viso šio laikotarpio kontrolė.

(36)

Siekiant optimaliai veiksmingai stebėti ir užtikrinti tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių nuostatų laikymąsi, teisinės nuostatos dėl skaitmeninių tachografų turi būti taikomos laikantis šio reglamento.

(37)

Dėl aiškumo ir racionalumo, Reglamentas (EEB) Nr. 3820/85 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:



I SKYRIUS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Siekiant suderinti konkurencijos sąlygas tarp sausumos transporto rūšių, ypač kelių transporto sektoriuje, bei pagerinti darbo sąlygas ir saugų eismą keliuose, šis reglamentas nustato vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles vairuotojams, vežantiems keleivius ir krovinius keliais. Šiuo reglamentu taip pat siekiama skatinti valstybių narių stebėsenos ir vykdymo praktikos bei kelių transporto pramonės darbo pagerėjimą.

2 straipsnis

1.  Šis reglamentas taikomas vežant keliais:

a) krovinius, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 3,5 tonos, arba

b) keleivius transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją gali vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, arba yra tam pritaikytos tai nuolatos daryti, ir yra naudojamos būtent šiam tikslui.

2.  Nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje yra registruota transporto priemonė, šis reglamentas taikomas vežimui keliais:

a) tik Bendrijoje arba

b) tarp Bendrijos, Šveicarijos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių.

3.  Tarptautinėms kelių transporto operacijoms, iš dalies vykdomoms už 2 dalyje minėtų teritorijų ribų, vietoje šio reglamento yra taikomas AETR, kai jos vykdomos:

a) transporto priemonėmis, registruotomis Bendrijoje ar šalyse, kurios yra AETR šalys, visai kelionei;

b) transporto priemonėmis, registruotomis trečiojoje šalyje, kuri nėra AETR šalis, tik tai kelionės daliai, kurios metu transporto priemonė vyksta per Bendrijos ar šalių, kurios yra AETR šalys, teritoriją.

AETR nuostatos turėtų būti suderintos su šio reglamento nuostatomis, kad pagrindinės šio reglamento nuostatos būtų taikomos, taikant AETR, tokioms transporto priemonėms bet kurioje Bendrijoje vykdomos kelionės dalyje.

3 straipsnis

Šis reglamentas netaikomas vežimui keliais:

a) transporto priemonėmis, vežančiomis keleivius reguliariais reisais, neviršijančiais 50 kilometrų;

b) transporto priemonėmis, kurių maksimalus leistinas greitis neviršija 40 kilometrų per valandą;

c) transporto priemonėmis, kurias naudoja ar be vairuotojo nuomojasi ir kontroliuoja ginkluotosios pajėgos, civilinė gynyba, ugniagesiai ir už viešosios tvarkos palaikymą atsakingos pajėgos, kai vežama vykdant šioms tarnyboms paskirtas užduotis;

d) transporto priemonėmis, įskaitant transporto priemones, naudojamas nekomerciniam humanitarinės pagalbos transportavimui, naudojamas esant kritinėms padėtims ar vykdant gelbėjimo darbus;

e) specializuotomis medicinos tikslams skirtomis transporto priemonėmis;

f) specializuotomis avarinėmis transporto priemonėmis, dirbančiomis 100 kilometrų spinduliu nuo nuolatinės jų laikymo vietos;

g) transporto priemonėmis, kurios išbandomos keliuose turint tikslą jas techniškai patobulinti, remontuoti ar techniškai prižiūrėti, taip pat naujomis ar suremontuotomis, bet nepradėtomis naudoti transporto priemonėmis;

h) transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių maksimali leidžiama masė neviršija 7,5 t, ir kurios naudojamos krovinių vežimui ne komerciniais tikslais;

i) komercinėmis transporto priemonėmis, pagal valstybės narės, kurioje yra važiuojama, įstatymus turinčiomis istorinį statusą, ir kurios yra naudojamos nekomerciniam keleivių ar krovinių vežimui.

4 straipsnis

Šiame reglamente taikomos šios sąvokos:

a) „vežimas keliais“ – bet koks pakrautos ar nepakrautos transporto priemonės reisas, kai keleiviai ar kroviniai per visą kelionę ar jos dalį vežami visuomeniniam naudojimui skirtais keliais;

b) „transporto priemonė“ – tai motorinė transporto priemonė, vilkikas, priekaba ar puspriekabė arba šių transporto priemonių junginys, kuris toliau apibrėžiamas taip:

 „motorinė transporto priemonė“ – tai bet kokia keliais važiuojanti mechaninė savaeigė transporto priemonė, kuri yra kitokia nei nuolatos geležinkelio bėgiais važiuojanti transporto priemonė, įprastai naudojama keleiviams ir kroviniams vežti,

 „vilkikas“ – tai bet kokia keliais važiuojanti mechaninė savaeigė transporto priemonė, kuri yra kitokia nei nuolatos geležinkelio bėgiais važiuojanti transporto priemonė, specialiai sukurta vilkti, stumti ar vežti priekabas, puspriekabes, įrenginius ar mašinas,

 „priekaba“ – tai transporto priemonė, suprojektuota taip, kad ją būtų galima sujungti su motorine transporto priemone ar vilkiku,

 „puspriekabė“ – tai priekaba, neturinti priekinės ašies ir sujungiama taip, kad didžioji jos pačios ir krovinio masės dalis tenka vilkikui ar motorinei transporto priemonei;

c) „vairuotojas“ – tai asmuo, vairuojantis transporto priemonę net ir trumpą laiko tarpą arba vežamas transporto priemonėje, kai jo pareiga – prireikus ją vairuoti;

d) „pertrauka“ – tai laikotarpis, kurio metu vairuotojas nevairuoja ar nedirba kitų darbų, ir kuris naudojamas tik jėgoms atgauti;

e) „kiti darbai“ – tai visa veikla, Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio a punkte apibrėžta kaip darbo laikas, išskyrus „vairavimą“, įskaitant bet kokį darbą tam pačiam ar kitam darbdaviui, atliekamą transporto sektoriuje ar už jo ribų;

f) „poilsis“ – tai nepertraukiamas laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku;

g) „kasdienio poilsio laikotarpis“ – tai kasdienis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „normalų kasdienio poilsio laikotarpį“ arba „sutrumpintą kasdienio poilsio laikotarpį“:

 „normalus kasdienio poilsio laikotarpis“ – tai mažiausiai 11 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas. Kaip alternatyva, šis normalus kasdienio poilsio laikotarpis gali būti suskirstytas į du laikotarpius, kai pirmas yra mažiausiai 3 valandų nepertraukiamas laikotarpis, o antras – mažiausiai 9 valandų nepertraukiamas laikotarpis,

 „sutrumpintas kasdienio poilsio laikotarpis“ – mažiausiai 9 valandų, bet trumpesnis nei 11 valandų, poilsiui skirtas laiko tarpas;

h) „kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – tai kassavaitinis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „normalų kassavaitinio poilsio laikotarpį“ arba „sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį“:

 „normalus kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – tai mažiausiai 45 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas,

 „sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – trumpesnis nei 45 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas, kuris, laikantis 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų, gali būti sutrumpintas ne daugiau kaip iki 24 paeiliui einančių valandų;

i) „savaitė“ – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandų iki sekmadienio 24.00 valandos;

j) „vairavimo trukmė“ – tai trukmė vairavimo veiksmų, kurie įrašyti tokiais būdais:

 automatiškai arba pusiau automatiškai įrašymo įranga, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I priede ir IB priede, arba

 rankiniu būdu, kaip to reikalaujama Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 16 straipsnio 2 dalyje;

k) „kasdienio vairavimo trukmė“ – tai visa sudėta vairavimo trukmė nuo vieno kasdienio poilsio laikotarpio pabaigos iki kito kasdienio poilsio laikotarpio pradžios arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio;

l) „kassavaitinio vairavimo trukmė“ – tai visa sudėta vairavimo trukmė per savaitę;

m) „leidžiama maksimali masė“ – tai transporto priemonės su kroviniu didžiausia leidžiama darbinė masė;

n) „reguliariais reisais teikiamos keleivių vežimo paslaugos“ – tai šalyje ar tarptautiniu mastu teikiamos paslaugos, kaip apibrėžta 1992 m. kovo 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais taisyklių ( 10 ) 2 straipsnyje;

o) „darbas su porininkais“ – tai padėtis, kai kiekvieno vairavimo laikotarpio tarp dviejų paeiliui einančių kasdienio poilsio laikotarpių arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio metu transporto priemonėje yra bent jau du vairuoti turintys vairuotojai. Pirmą darbo su porininkais valandą kitam vairuotojui ar vairuotojams dalyvauti nebūtina, tačiau likusį laikotarpį jų dalyvavimas privalomas;

p) „transporto ūkio subjektas“ – tai bet koks fizinis ar juridinis asmuo, juridinio asmens statuso neturinti pelno ar ne pelno bendrija ar asmenų grupė, arba oficiali įstaiga, turinti savarankišką juridinio asmens statusą arba priklausanti nuo šį statusą turinčios institucijos, kurie užsiima vežimu keliais samdos pagrindais ar už atlygį arba savo sąskaita;

q) „vairavimo laikotarpis“ – tai sudėta vairavimo trukmė nuo tada, kai vairuotojas pradeda vairuoti po poilsio laikotarpio ar pertraukos iki kito poilsio laikotarpio ar pertraukos. Vairavimo laikotarpis gali būti nepertraukiamas arba pertraukiamas.



II SKYRIUS

EKIPAŽAS, VAIRAVIMO TRUKMĖ, PERTRAUKOS IR POILSIO LAIKOTARPIAI

5 straipsnis

1.  Minimalus konduktoriaus amžius turi būti 18 metų.

2.  Minimalus antrojo vairuotojo amžius turi būti 18 metų. Tačiau valstybės narės minimalų antrojo vairuotojo amžių gali sumažinti iki 16 metų, jeigu:

a) vežimas keliais vykdomas vienoje valstybėje narėje 50 kilometrų spinduliu nuo nuolatinės transporto priemonės laikymo vietos, įskaitant ir vietines administracines teritorijas, kurių centrai yra tame spindulyje;

b) mažinama dėl profesinio mokymo ir

c) laikomasi valstybės narės nacionalinėse taisyklėse nustatytų priėmimo į darbą amžiaus ribų.

6 straipsnis

1.  Kasdienio vairavimo trukmė negali viršyti 9 valandų.

Tačiau ne dažniau kaip du kartus per savaitę kasdienio vairavimo trukmė gali būti pailginta daugiausiai iki 10 valandų.

2.  Kassavaitinio vairavimo trukmė negali viršyti 56 valandų ir maksimalios savaitės darbo laiko trukmės, nustatytos Direktyvoje 2002/15/EB.

3.  Bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui negali viršyti 90 valandų.

4.  Kasdienio ir kassavaitinio vairavimo trukmė apima visą vairavimo trukmę Bendrijos ar trečiosios šalies teritorijoje.

5.  Veiklos, apibrėžtos 4 straipsnio e punkte, trukmė, taip pat transporto priemonės, naudojamos komercinėms operacijoms, kurioms netaikomas šis reglamentas, vairavimo trukmė vairuotojo turi būti įregistruota kaip „kiti darbai“, taip pat vairuotojo turi būti įregistruoti visi „buvimo darbe“ laikotarpiai, apibrėžti Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 15 straipsnio 3 dalies c punkte, nuo jo paskutinio kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio. Šis įrašas arba atliekamas ranka registracijos lape ar spaudinyje, arba įvedamas panaudojant įrašymo įrangos rankinio įvedimo mechanizmą.

7 straipsnis

Po keturių su puse valandų vairavimo vairuotojas, jeigu jis nepradeda naudoti poilsio laikotarpio, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką.

Ši pertrauka gali būti pakeista ne trumpesne kaip 15 minučių pertrauka, po kurios sektų ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka, kurios per laiko tarpą būtų paskirstytos taip, kad būtų laikomasi 1 pastraipos reikalavimų.

8 straipsnis

1.  Vairuotojas privalo pasinaudoti kasdienio ir kassavaitinio poilsio laikotarpiais.

2.  Per kiekvieną 24 valandų laiko tarpą po prieš tai pasinaudoto kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos vairuotojas turi būti pasinaudojęs kitu kasdienio poilsio laikotarpiu.

Jei tame 24 valandų laiko tarpe esantis kasdienio poilsio laikotarpis trunka ne trumpiau kaip 9 valandas, bet yra trumpesnis nei 11 valandų, tai šis kasdienio poilsio laikotarpis laikomas sutrumpintu kasdienio poilsio laikotarpiu.

3.  Kasdienio poilsio laikotarpis gali būti pratęsiamas, kad sudarytų normalų arba sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį.

4.  Tarp bet kurių dviejų kassavaitinio poilsio laikotarpių vairuotojas gali pasinaudoti daugiausiai trimis sutrumpintais kasdienio poilsio laikotarpiais.

5.  Nukrypstant nuo 2 dalies, per 30 valandų po kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos, vairuotojas, dirbantis su porininkais, turi būti pasinaudojęs kitu mažiausiai 9 valandų kasdienio poilsio laikotarpiu.

6.  Per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai:

 dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais arba

 vienu reguliariu kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir vienu mažiausiai 24 valandų sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu; tačiau sutrumpinimas turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki po atitinkamos savaitės praeis trys savaitės.

Kassavaitinio poilsio laikotarpis prasideda ne vėliau kaip po šešių 24 valandų laiko tarpų nuo pasinaudoto kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos.

▼M1

6a.  Nukrypstant nuo 6 dalies, vairuotojas, teikiantis tarptautines vienkartines keleivių vežimo paslaugas, kaip apibrėžta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ( 11 ), gali atidėti kassavaitinio poilsio laikotarpį ne ilgiau kaip dvylikai 24 valandų trukmės laikotarpių paeiliui po ankstesnio reguliaraus kassavaitinio poilsio laikotarpio, jei:

a) paslaugos mažiausiai 24 paeiliui einančias valandas teikiamos kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, kuriai taikomas šis reglamentas, nei ta, kurioje paslauga pradėta teikti,

b) pasinaudojęs nukrypti leidžiančia nuostata, vairuotojas pasinaudoja:

i) arba dviem reguliaraus kassavaitinio poilsio laikotarpiais; ar

ii) arba vienu reguliaraus kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir vienu trumpesniu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuris trunka bent 24 valandas. Tačiau kompensuojamuoju poilsiu naudojamasi kaip nepertraukiamu laikotarpiu, prieš pasibaigiant trečiai savaitei po to, kai pasinaudota nukrypti leidžiančia nuostata;

c) nuo 2014 m. sausio 1 d., jei transporto priemonėje įrengta įrašymo aparatūra pagal Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 IB priedo reikalavimus; ir

d) nuo 2014 m. sausio 1 d., jei vairuojant 22.00–6.00 val. transporto priemonėje yra daugiau nei vienas vairuotojas arba 7 straipsnyje nurodytas vairavimo laikotarpis sumažinamas iki trijų valandų.

Komisija atidžiai kontroliuoja šios leidžiančios nukrypti nuostatos naudojimą, siekdama užtikrinti labai griežtas saugumo keliuose sąlygas, ypač tikrindama, ar bendras sukauptas vairavimo laikas per laikotarpį, numatytą leidžiančioje nukrypti nuostatoje, nėra viršijamas. Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 4 d. Komisija parengia ataskaitą, kurioje įvertinamas leidžiančios nukrypti nuostatos poveikis saugumui keliuose bei socialiniams aspektams. Komisija, jei tai tinkama, pateikia šio reglamento pakeitimus.

▼B

7.  Poilsis, kuriuo naudojamasi kaip kompensacija už sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį, turi būti pridėtas prie kito ne trumpesnio kaip 9 valandų poilsio laikotarpio.

8.  Jei vairuotojas taip nusprendžia, kasdienio poilsio ir sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne transporto priemonės nuolatinio laikymo vietoje galima pasinaudoti transporto priemonėje, jei joje kiekvienam vairuotojui yra įrengtos tinkamos miegojimo vietos, o transporto priemonė stovi vietoje.

9.  Kassavaitinio poilsio laikotarpis, kuris prasideda vieną savaitę ir baigiasi kitą, gali būti priskirtas vienai ar kitai iš tų savaičių, bet ne abiem.

9 straipsnis

1.  Nukrypstant nuo 8 straipsnio nuostatų, kai vairuotojas lydi keltu ar traukiniu gabenamą transporto priemonę, ir naudojasi kasdieniu poilsio laikotarpiu, šis laikotarpis negali būti pertraukiamas kita veikla, bendrai neviršijančia vienos valandos, daugiau kaip du kartus. Per tą normalų poilsio laikotarpį vairuotojui sudaromos sąlygos ilsėtis gulte ar miegamojoje vietoje.

2.  Bet koks laikas, praleistas vykstant į vietą, kurioje paimama transporto priemonė, kuriai taikomas šis reglamentas, ar grįžtant iš tokios vietos, jei transporto priemonė nėra vairuotojo namuose ar darbdavio veiklos centre, kuriame vairuotojas paprastai būna, nelaikomas poilsiu ar pertrauka, išskyrus atvejus, kai vairuotojas yra kelte arba traukinyje ir turi galimybę pasinaudoti gultu ar lova.

3.  Bet koks laikas, vairuotojo praleistas vairuojant transporto priemonę, kuriai netaikomas šis reglamentas, vykstant iki ir nuo transporto priemonės, kuriai taikomas šis reglamentas, jei ji nėra vairuotojo namuose ar darbdavio veiklos centre, kuriame vairuotojas paprastai būna, laikomas „kitais darbais“.



III SKYRIUS

TRANSPORTO ŪKIO SUBJEKTŲ ATSAKOMYBĖ

10 straipsnis

1.  Transporto ūkio subjektas nemoka samdomiems arba jai perduotiems vairuotojams jokių mokėjimų, netgi premijų ar priedų prie atlyginimo už nuvažiuotą atstumą ir (arba) vežamų krovinių kiekį, jei šių mokėjimų pobūdis kelia grėsmę saugiam eismui keliuose ir (arba) skatina pažeisti šį reglamentą.

2.  Transporto ūkio subjektas taip organizuoja 1 dalyje minėtų vairuotojų darbą, kad vairuotojai galėtų laikytis Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 ir šio reglamento II skyriaus nuostatų. Transporto ūkio subjektas suteikia vairuotojui išsamius nurodymus ir atlieka reguliarius patikrinimus, kad užtikrintų Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 ir šio reglamento II skyriaus nuostatų laikymąsi.

3.  Transporto ūkio subjektas atsako už jo vairuotojų padarytus pažeidimus, net jei jie buvo padaryti kitos valstybės narės ar trečiosios šalies teritorijoje.

Nepažeidžiant valstybių narių teisės taikyti transporto ūkio subjektams visišką atsakomybę, valstybės narės gali laikyti šiuos ūkio subjektus atsakingais priklausomai nuo to, ar jie pažeidė 1 ir 2 dalių nuostatas. Valstybės narės gali svarstyti bet kokius įrodymus, kad transporto ūkio subjektas negali būti pagrįstai laikomas atsakingu už padarytą pažeidimą.

4.  Ūkio subjektai, krovinių siuntėjai, ekspeditoriai, kelionių organizatoriai, pirminiai rangovai, subrangovai ir vairuotojų įdarbinimo agentūros užtikrina, kad sutartimi sulygtas važiavimo trukmės planas atitiktų šio reglamento reikalavimus.

5.  

a) Transporto ūkio subjektas, naudojantis transporto priemones, kuriose įrengta įrašymo įranga pagal Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 IB priedą, ir kuriems taikomas šis reglamentas, užtikrina:

i) kad visi duomenys iš transporto priemonės ar vairuotojo kortelės būtų perkeliami taip dažnai, kaip tai nustatė valstybė narė. Be to, transporto ūkio subjektas atitinkamus duomenis perkelia dažniau, kad užtikrintų, jog visi duomenys apie ūkio subjekto ar jo vardu atliktą veiklą būtų perkelti;

ii) kad visi iš transporto priemonės ir vairuotojo kortelės perkelti duomenys būtų saugomi ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo jų įregistravimo, ir kad tikrinančio pareigūno prašymu jie būtų tiesiogiai ar per nuotolį prieinami ūkio subjekte;

b) taikant šią dalį „duomenų perkėlimas“ aiškinamas pagal apibrėžimą, pateiktą Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 IB priedo I skyriaus s punkte;

c) laikydamasi 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, Komisija nustato maksimalų laikotarpį, per kurį atitinkami duomenys perkeliami pagal pirmiau nurodyto a punkto i papunktį.



IV SKYRIUS

IŠIMTYS

11 straipsnis

Valstybė narė gali numatyti ilgesnes minimalias pertraukas ir poilsio laikotarpius arba trumpesnę maksimalią vairavimo trukmę nei nurodyta 6-9 straipsniuose tik tiems atvejams, kai vežama vien keliais jos teritorijoje. Tai darydamos, valstybės narės atsižvelgia į atitinkamus kolektyvinius bei kitus susitarimus tarp socialinių partnerių. Nepaisant to, šis reglamentas ir toliau taikomas vairuotojams, dalyvaujantiems tarptautinėse transporto operacijose.

12 straipsnis

Tais atvejais, kai saugiam eismui keliuose nekeliamas pavojus ir siekiant sudaryti galimybes transporto priemonei pasiekti sustojimui tinkamą vietą, vairuotojas gali tiek nukrypti nuo 6-9 straipsnių reikalavimų, kad užtikrintų asmenų, pačios transporto priemonės ar jos krovinio saugumą. Atvykęs į sustojimui tinkamą vietą, vairuotojas nedelsiant įrašymo įrangos registracijos lape ar spaudinyje arba darbo grafike ranka įrašo šio nukrypimo priežastį.

13 straipsnis

1.  Jei nepažeidžiami 1 straipsnyje nustatyti tikslai, kiekviena valstybė narė savo teritorijoje arba, suinteresuotoms valstybėms sutikus, kitos valstybės narės teritorijoje gali leisti išimtis dėl 5-9 straipsnių ir nustatyti tokioms išimtims individualias sąlygas, kai vežama tokiomis transporto priemonėmis:

a) valstybės institucijoms priklausančiomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis, jeigu vykdomas vežimas nekonkuruoja su privačiais transporto ūkio subjektais;

b) žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės ūkio subjektų naudojamomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis kroviniams 100 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos išvežioti, kai tai sudaro šių ūkio subjektų verslo dalį;

c) žemės ūkio ir miško darbams skirtais traktoriais atliekant žemės ūkio ir miško darbus 100 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto, kuriam priklauso ši transporto priemonė arba kuris ją nuomojasi ar nuomoja, buvimo vietos;

d) transporto priemonėmis ar transporto priemonių junginiais, kurių leidžiama maksimali masė neviršija 7,5 t ir kurias naudoja:

 universaliųjų paslaugų teikėjai, apibrėžti 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo ( 12 ) 2 straipsnio 13 punkte, naudoja siuntoms pristatyti, teikiant universaliąją paslaugą, arba

 medžiagoms, įrangai ar mašinoms, vairuotojo naudojamoms jo darbe, vežti.

Šios transporto priemonės naudojamos ne toliau kaip 50 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos ir su sąlyga, kad transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla;

e) transporto priemonėmis, naudojamomis tik salose, kurių plotas neviršija 2 300 kvadratinių kilometrų ir kurios su likusia šalies teritorija nėra sujungtos tiltu, brasta ar tuneliu, kuriais galėtų važiuoti motorinės transporto priemonės;

f) gamtinėmis ar suskystintomis dujomis arba elektra varomomis transporto priemonėmis, kurių leidžiama maksimali masė, įskaitant bet kokios priekabos ar puspriekabės masę, neviršija 7,5 tonos, ir kurios naudojamos kroviniams vežti 50 kilometrų spinduliu nuo įmonės buvimo vietos;

g) transporto priemonėmis, naudojamomis mokymui vairuoti ar laikant egzaminą vairuotojo pažymėjimui įgyti, su sąlyga, kad jos nėra naudojamos kroviniams ar keleiviams vežti komerciniais tikslais;

▼C2

h) su kanalizacijos sistemų, apsaugos nuo potvynių, vandens, dujų ir elektros priežiūros paslaugomis, kelių priežiūra ir kontrole, „nuo durų iki durų“ buitinių atliekų surinkimu ir šalinimu, telegrafo ir telefono paslaugomis, radijo ir televizijos transliavimo bei radijo ir televizijos siųstuvų ar imtuvų paieška susijusiomis transporto priemonėmis;

▼B

i) nuo 10 iki 17 vietų turinčiomis transporto priemonėmis, skirtomis keleiviams vežti tik nekomerciniais tikslais;

j) specializuotomis transporto priemonėmis, skirtomis cirko ir pramoginiams parko įrenginiams vežti;

k) išvažiuojamiesiems projektams įgyvendinti specialiai įrengtomis transporto priemonėmis, kurios stovėjimo metu tiesiogiai naudojamos kaip mokomosios patalpos;

l) transporto priemonėmis, naudojamomis pienui surinkti iš ūkių ir pieno tarai tiems ūkiams grąžinti arba gyvūnų šėrimui skirtiems pieno produktams;

m) specializuotomis pinigus ir (arba) vertybes gabenančiomis transporto priemonėmis;

n) transporto priemonėmis, vežančiomis gyvūninės kilmės atliekas ir ne žmonių maistui skirtas gyvūnų skerdienas;

o) tik centrinių infrastruktūrų, tokių kaip uostai, tarptautiniai uostai ir geležinkelio terminalai, keliuose naudojamomis transporto priemonėmis.

p) transporto priemonėmis, kurios yra naudojamos pristatant gyvulius iš ūkių į vietines prekyvietes ir atvirkščiai arba iš prekyviečių į 50 kilometrų spinduliu esančias vietines skerdyklas.

2.  Valstybės narės praneša Komisijai apie išimtis, padarytas pagal 1 dalies nuostatas, o Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

3.  Jei tai nekelia pavojaus 1 straipsnyje nustatytiems tikslams ir užtikrinama atitinkama vairuotojų sauga, valstybė narė, gavusi Komisijos leidimą, gali savo teritorijoje taikyti nedideles išimtis iš šio reglamento nuostatų transporto priemonėms, naudojamoms iš anksto numatytose teritorijose, kuriose gyventojų tankumas yra mažesnis nei 5 asmenys viename kvadratiniame kilometre, šiais atvejais:

 išimtis, susijusias su vidaus reguliariaisiais reisais keleiviams, kai tvarkaraščiai patvirtinami valdžios institucijų (tokiu atveju leidžiamos tik su pertraukomis susijusios išimtys), ir

 toms sau pasamdžius ar už atlygį atliekamoms vežimo operacijoms, kurios neturi poveikio vieningai rinkai bei yra būtinos tos teritorijos konkretiems pramonės sektoriams prižiūrėti, ir jei šio reglamento leidžiančiomis nukrypti nuostatomis nustatyta spindulio riba yra 100 kilometrų.

Pagal šią išimtį vežimas keliu gali apimti reisą į teritoriją, kurioje gyventojų tankumas yra ne mažesnis kaip 5 asmenys viename kvadratiniame kilometre, tik tuo atveju, kai toje teritorijoje reisas pradedamas arba užbaigiamas. Visų šių priemonių pobūdis ir taikymo sritis turi būti proporcingi.

14 straipsnis

1.  Valstybės narės, Komisijai leidus, gali padaryti išimtis dėl 6-9 straipsnių taikymo transporto operacijoms, vykdomoms išskirtinėmis sąlygomis, jei šios išimtys nepažeidžia 1 straipsnyje nustatytų tikslų.

2.  Skubiais atvejais valstybės narės gali suteikti laikiną išimtį ne ilgesniam nei 30 dienų laiko tarpui, ir apie tai jos nedelsdamos turi pranešti Komisijai

3.  Komisija kitoms valstybėms narėms praneša apie visas pagal šį straipsnį padarytas išimtis.

15 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad 3 straipsnio a punkte nurodytų transporto priemonių vairuotojams būtų taikomos nacionalinės taisyklės, numatančios pakankamą apsaugą leidžiamų vairavimo trukmių ir privalomų pertraukų bei poilsio laikotarpių srityje.



V SKYRIUS

KONTROLĖ IR SANKCIJOS

16 straipsnis

1.  Kai transporto priemonėje nėra pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3821/85 įrengtos įrašymo įrangos, šio straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos:

a) reguliariaisiais reisais šalies viduje teikiamoms keleivių vežimo paslaugoms ir

b) reguliariais tarptautiniais reisais teikiamoms keleivių vežimo paslaugoms, kurių galiniai maršruto sustojimai yra ne toliau kaip už 50 kilometrų tiesia kryptimi nuo dvi valstybes nares skiriančios sienos, o maršrutas neviršija 100 kilometrų.

2.  Transporto ūkio subjektas sudaro vežimo paslaugų tvarkaraštį ir darbo grafiką, kuriame nurodoma kiekvieno vairuotojo pavardė, nuolatinė jo gyvenamoji vieta ir iš anksto sudarytas įvairių vairavimo, kitų darbų, pertraukų ir vairuotojo buvimo darbe tvarkaraštis.

Kiekvienas 1 dalyje nurodytai paslaugai atlikti paskirtas vairuotojas turi turėti išrašą iš darbo grafiko ir paslaugų tvarkaraščio kopiją.

3.  Darbo grafikas:

a) turi apimti visus 2 dalyje minimam laikotarpiui, apimančiam prieš tai ėjusias 28 dienas, nustatytus duomenis; šie duomenys turi būti reguliariai atnaujinami, o atnaujinimo laikotarpis neturi viršyti vieno mėnesio;

b) turi būti pasirašytas transporto ūkio subjekto vadovo ar jam atstovauti įgalioto asmens;

c) transporto ūkio subjekte turi būti saugomas vienerius metus nuo juo apimamo laikotarpio pabaigos. Susijusiems vairuotojams paprašius, transporto ūkio subjektas išduoda jiems darbo grafikų išrašus, ir

d) turi būti parodomas ir perduodamas, kai to paprašo įgaliotas tikrinantis pareigūnas.

17 straipsnis

1.  Valstybės narės, naudodamos Sprendime 93/173/EEB ( 13 ) nustatytą tipinę formą, pateikia Komisijai būtiną informaciją, kad Komisija kas dveji metai galėtų parengti ataskaitą apie šio reglamento ir Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 taikymą bei pasiekimus susijusiose srityse.

2.  Ši informacija perduodama Komisijai ne vėliau kaip iki metų, einančių po atitinkamo dvejų metų laikotarpio pabaigos, rugsėjo 30 d.

3.  Šioje ataskaitoje taip pat nurodoma, kaip buvo naudojamasi 13 straipsnyje numatytomis išimtimis.

4.  Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai per 13 mėnesių po atitinkamo dvejų metų laikotarpio pabaigos.

18 straipsnis

Valstybės narės priima šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones.

19 straipsnis

1.  Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento ir Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 pažeidimus, ir imasi visų reikiamų priemonių, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminuojančios. Nei už vieną šio reglamento ar Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nuostatų pažeidimą negali būti taikoma daugiau kaip viena sankcija ar procedūra. Apie šias priemones ir sankcijų taikymo taisykles valstybės narės praneša Komisijai iki 29 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos dienos. Komisija atitinkamai informuoja kitas valstybes nares.

2.  Valstybė narė įgalioja kompetentingas institucijas taikyti sankcijas ūkio subjektui ir (arba) vairuotojui už jos teritorijoje nustatytą šio reglamento pažeidimą, už kurį sankcija dar nebuvo taikyta, net ir tuo atveju, jei šis pažeidimas padarytas kitos valstybės narės ar trečiosios šalies teritorijoje.

Išimties tvarka, kai nustatomas pažeidimas:

 kuris buvo padarytas ne atitinkamos valstybės narės teritorijoje, ir

 kurį padarė kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas ūkio subjektas ar vairuotojas, kurio darbo vieta yra kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje,

valstybė narė iki 2009 m. sausio 1 d. gali, užuot taikiusi sankciją, apie pažeidimą pranešti valstybės narės ar trečiosios šalies, kurioje yra įsteigtas ūkio subjektas ar kurioje yra vairuotojo darbo vieta, kompetentingai institucijai.

3.  Kiekvienu atveju, kai valstybė narė pradeda procesinius veiksmus ar taiko sankciją už konkretų pažeidimą, ji raštu pateikia vairuotojui tinkamus to įrodymus.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad proporcingų sankcijų sistema, kuri gali apimti ir finansines sankcijas, galiotų šio reglamento ar Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nuostatas pažeidžiančioms ūkio subjektams, susijusiems siuntėjams, ekspeditoriams, kelionių organizatoriams, pirminiams rangovams, subrangovams ir vairuotojų įdarbinimo agentūroms.

20 straipsnis

1.  Vairuotojai privalo saugoti visus su sankcijomis ar procesinių veiksmų inicijavimu susijusius valstybės narės jam pateiktus įrodymus tol, kol pagal šį reglamentą tas pats šio reglamento pažeidimas daugiau negali būti kitų procesinių veiksmų ar sankcijos priežastis.

2.  Paprašius vairuotojai pateikia 1 dalyje minėtus įrodymus.

3.  Daugiau nei viename transporto ūkio subjekte dirbantis arba daugiau nei vienam ūkio subjektui perduotas vairuotojas kiekvienam ūkio subjektui pateikia pakankamai informacijos, kad jis galėtų laikytis II skyriaus nuostatų.

21 straipsnis

Tais atvejais, kai valstybė narė nusprendžia, jog buvo padarytas toks šio reglamento pažeidimas, kuris aiškiai kelia pavojų saugumui keliuose, ji įgalina atitinkamą kompetentingą instituciją sulaikyti susijusią transporto priemonę iki to laiko, kol bus pašalinta pažeidimo priežastis. Valstybės narės gali priversti vairuotoją pasinaudoti kasdienio poilsio laikotarpiu. Kai tai tinkama, valstybės narės taip pat gali atšaukti, laikinai sustabdyti ar apriboti ūkio subjekto licenciją, jei ūkio subjektas įsteigtas šioje valstybėje narėje, arba atšaukti, laikinai sustabdyti ar apriboti vairuotojo pažymėjimą. Komisija, veikdama 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, suformuoja gaires, kurių tikslas – skatinti suderintą šio straipsnio taikymą.

22 straipsnis

1.  Valstybės narės padeda viena kitai taikyti šio reglamento nuostatas ir kontroliuoti, kaip jų laikomasi.

2.  Kompetentingos valstybių narių institucijos nuolat keičiasi visa turima informacija apie:

a) II skyriuje nustatytų taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro ne šalies gyventojai, ir už tuos pažeidimus paskirtas sankcijas;

b) sankcijas, kurias valstybė narė paskiria savo rezidentams už kitose valstybėse narėse padarytus pažeidimus.

3.  Valstybės narės nuolat siunčia Komisijai atitinkamą informaciją apie nacionalinį šio reglamento aiškinimą ir taikymą, o Komisija sudaro galimybę šia informacija elektronine forma naudotis kitoms valstybėms narėms.

4.  Per šio reglamento 24 straipsnio 1 dalimi nurodytą Komitetą Komisija palaiko dialogą tarp valstybių narių dėl jose atliekamo šio reglamento aiškinimo ir taikymo.

23 straipsnis

Bendrija gali pradėti bet kokias derybas su trečiosiomis šalimis, kurių gali reikėti, kad būtų įgyvendintas šis reglamentas.

24 straipsnis

1.  Komisijai padeda Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 18 straipsnio 1 dalimi įsteigtas Komitetas.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.  Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

25 straipsnis

1.  Valstybės narės prašymu ar savo iniciatyva Komisija:

a) tiria atvejus, kai atsiranda skirtumų taikant ir vykdant šio reglamento nuostatas, ypač dėl vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių;

b) išaiškina šio reglamento nuostatas, kad kuo greičiau būtų susitarta dėl bendro požiūrio.

2.  1 dalyje nurodytais atvejais Komisija, laikydamasi 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima sprendimą dėl rekomenduojamo požiūrio. Apie savo sprendimą Komisija praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir valstybėms narėms.



VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 iš dalies keičiamas taip:

1. 2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Šiame reglamente vartojami 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 ( 14 ) 4 straipsnyje pateikti sąvokų apibrėžimai.

2. 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.  Įrašymo įranga įrengiama ir naudojama valstybėje narėje registruotose transporto priemonėse, naudojamose keleiviams ir kroviniams vežti keliais, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 561/2006 3 straipsnyje nurodytas transporto priemones. Reglamento (EB) Nr. 561/2006 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos transporto priemonės ir transporto priemonės, kurioms netaikomas Reglamentas (EEB) Nr. 3820/85, tačiau kurioms daugiau nebetaikomos išimtys pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006, šio reikalavimo turi pradėti laikytis iki 2007 m. gruodžio 31 d.

2.  Nuo šio reglamento nuostatų taikymo valstybės narės gali atleisti Reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse paminėtas transporto priemones.

3.  Gavusios Komisijos leidimą, nuo šio reglamento nuostatų taikymo valstybės narės gali atleisti transporto priemones, naudojamas Reglamento (EB) Nr. 561/2006 14 straipsnyje nurodytoms transporto operacijoms.“

3. 14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.  Ūkio subjektas chronologine tvarka ir įskaitoma forma saugo registracijos lapus ir spaudinius, kurie buvo padaryti laikantis 15 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ne mažiau kaip metus po jų panaudojimo ir, suinteresuotam vairuotojui paprašius, išduoda jų kopijas. Suinteresuotam vairuotojui paprašius ūkio subjektas taip pat išduoda iš šio vairuotojo kortelės perkeltų duomenų kopijas bei šių kopijų spausdintus lapus. Įgaliotam tikrinančiam pareigūnui paprašius, registracijos lapai, spaudiniai ir perkelti duomenys jam parodomi arba perduodami.“

4. 15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

 1 dalis papildoma šia pastraipa:

 

„Kai vairuotojo kortelė yra sugadinta, blogai veikia ar vairuotojas ją prarado, vairuotojas:

a) reiso pradžioje atspausdina savo vairuojamos transporto priemonės duomenis ir į šį spaudinį įrašo:

i) vairuotojo tapatybę parodančius duomenis (pavardę, vairuotojo kortelės ar pažymėjimo numerį) ir pasirašo;

ii) laikotarpius, minėtus 3 dalies antros įtraukos b, c ir d punktuose.

b) reiso pabaigoje atspausdina informaciją, susijusią su įrašymo įrangos registruojamais laikotarpiais, įrašo visus kito darbo bei buvimo darbe laikotarpius ir poilsį nuo reiso pradžioje atspausdinto spaudinio, jei jie nebuvo įregistruoti tachografo, ir tame dokumente pažymi duomenis, leidžiančius nustatyti vairuotojo tapatybę (pavardę, vairuotojo kortelės ar pažymėjimo numerį), ir pasirašo.“;

 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

 

„Jei vairuotojas negali naudoti transporto priemonėje sumontuotos įrangos, kadangi kurį laiką nebūna transporto priemonėje, 3 straipsnio antros įtraukos b, c ir d punktuose minėti laiko tarpai:

a) ranka, automatine rašymo priemone ar kitu būdu įskaitomai įrašomi registracijos lape, jo nesutepant, jei transporto priemonėje yra sumontuota I priedo reikalavimus atitinkanti įrašymo įranga, arba

b) jei transporto priemonėje yra sumontuota IB priedo reikalavimus atitinkanti įrašymo įranga, įrašomi į vairuotojo kortelę naudojant įrašymo įrangos rankinio įrašymo mechanizmą.

Kai transporto priemonėje, kurioje yra sumontuota IB priedo reikalavimus atitinkanti įrašymo įranga, yra daugiau nei vienas vairuotojas, kiekvienas vairuotojas užtikrina, kad jo vairuotojo kortelė būtų įdedama į reikiamą tachografo angą.“;

 3 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:

 

„b) „kiti darbai“ – tai kita nei vairavimas veikla, kaip apibrėžta 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo ( 15 ) 3 straipsnio a punkte, taip pat bet koks darbas tam pačiam ar kitam darbdaviui transporto sektoriaus ar už jo ribų; ji turi būti žymima po atžyma image;

c) „buvimas darbe“, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio b punkte, turi būti žymimas po atžyma image.“;

 4 dalis panaikinama;

 7 dalis pakeičiama taip:

 „7.  

a) Jei vairuotojo vairuojamoje transporto priemonėje yra sumontuota I priedo reikalavimus atitinkanti įrašymo įranga, tikrinančiam pareigūnui paprašius, vairuotojas turi būti pasiruošęs parodyti:

i) einamosios savaitės ir prieš tai ėjusių 15 dienų vairuotojo naudotus registracijos lapus;

ii) vairuotojo kortelę, jei turi, ir

iii) visus einamą dieną ir per prieš tai ėjusias 15 dienų ranka darytus įrašus ir spaudinius pagal šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 561/2006 reikalavimus.

Tačiau po 2008 m. sausio 1 d. i ir iii punktuose nurodyti laikotarpiai turi apimti einamą dieną ir prieš tai ėjusias 28 dienas;

b) kai vairuotojo vairuojamoje transporto priemonėje yra sumontuota IB priedo reikalavimus atitinkanti įrašymo įranga, tikrinančiam pareigūnui paprašius, vairuotojas turi būti pasiruošęs parodyti:

i) savo asmeninę vairuotojo kortelę;

ii) visus einamą dieną ir prieš tai ėjusias 15 dienų ranka darytus įrašus ir spaudinius pagal šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 561/2006 reikalavimus ir

iii) registracijos lapus, atitinkančius ii punkte nurodytą laikotarpį, kurio metu jis vairavo transporto priemonę, kurioje yra sumontuota I priedo reikalavimus atitinkanti įrašymo įranga.

Tačiau po 2008 m. sausio 1 d. ii punkte nurodyti laikotarpiai turi apimti einamą dieną ir prieš tai ėjusias 28 dienas;

c) kaip laikomasi Reglamento (EB) Nr. 561/2006 reikalavimų, įgaliotas tikrinantis pareigūnas gali patikrinti analizuodamas registracijos lapus, rodomus ar atspausdintus duomenis, kuriuos užregistravo įrašymo įranga ar vairuotojo kortelė arba, neturint šios galimybės, analizuojant visus kitus papildomus dokumentus, nurodytus 16 straipsnio 2 ir 3 punktuose, galinčius patvirtinti, jog nesilaikoma nuostatos reikalavimų.“

27 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2135/98 iš dalies keičiamas taip:

1. 2 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„1.  

a) Nuo dvidešimtosios dienos po 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 ( 16 ) paskelbimo dienos pirmą kartą pradedamose eksploatuoti, laikantis Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 IB priedo reikalavimų, transporto priemonėse turi būti įrengta įrašymo įranga.

2. 2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.  Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad vairuotojo korteles jos galės išduoti ne vėliau kaip dvidešimtą dieną po Reglamento (EB) Nr. 561/2006 paskelbimo“

28 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 3820/85 panaikinamas ir pakeičiamas šiuo reglamentu.

Nepaisant to, Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 5 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys ir toliau taikomos iki Direktyvos 2003/59/EB 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų datų.

29 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja ►C1  2007 m. balandžio 11 d. ◄ , išskyrus 10 straipsnio 5 dalį, 26 straipsnio 3 ir 4 dalis bei 27 straipsnį, kurie įsigalioja 2006 m. balandžio 27 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.



( 1 ) OL C 51 E, 2002 2 26, p. 234.

( 2 ) OL C 221, 2002 9 17, p. 19.

( 3 ) 2003 m. sausio 14 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 38 E, 2004 2 12, p. 152), 2004 m. gruodžio 9 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 63 E, 2005 3 15, p. 11) ir 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 33 E, 2006 2 9, p. 425). 2006 m. vasario 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija ir 2006 m. vasario 2 d. Tarybos sprendimas.

( 4 ) OL L 370, 1985 12 31, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB (OL L 226, 2003 9 10, p. 4).

( 5 ) OL L 80, 2002 3 23, p. 35.

( 6 ) OL L 370, 1985 12 31, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 432/2004 (OL L 71, 2004 3 10, p. 3).

( 7 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

( 8 ) 2003 m. liepos mėn. 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičianti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 76/914/EEB (OL L 226, 2003 9 10, p. 4). Direktyva su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35).

( 9 ) 1988 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 88/599/EEB dėl Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų tipinių įgyvendinimo kontrolės procedūrų (OL L 325, 1988 11 29, p. 55).

( 10 ) OL L 74, 1992 3 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

( 11 ) OL L 300, 2009 11 14, p.88.

( 12 ) OL L 15, 1998 1 21, p. 14. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

( 13 ) OL L 72, 1993 3 25, p. 33.

( 14 ) OL L 102, 2006 4 7, p. 1“

( 15 ) OL L 80, 2002 3 23, p. 35.

( 16 ) OL L 102, 2006 4 7, p. 1“