02006L0025 — LT — 26.07.2019 — 004.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/25/EB 2006 m. balandžio 5 d. (OL L 114 2006.4.27, p. 38) |
Iš dalies keičiama:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
Nr. |
puslapis |
data |
||
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2007/30/EB Tekstas svarbus EEE 2007 m. birželio 20 d. |
L 165 |
21 |
27.6.2007 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1137/2008 2008 m. spalio 22 d. |
L 311 |
1 |
21.11.2008 |
|
L 353 |
8 |
28.12.2013 |
||
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1243 2019 m. birželio 20 d. |
L 198 |
241 |
25.7.2019 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/25/EB
2006 m. balandžio 5 d.
dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (dirbtinės optinės spinduliuotės) keliama rizika darbuotojams (19-oji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)
I SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Tikslas ir taikymo sritis
1. Šioje direktyvoje, kuri yra 19-oji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje, nustatyti būtiniausi reikalavimai darbuotojų apsaugai nuo rizikos jų sveikatai ir saugai, kurią jų darbo metu kelia ar gali sukelti dirbtinė optinė spinduliuotė.
2. Ši direktyva susijusi su rizika darbuotojų sveikatai ir saugai dėl neigiamo dirbtinės optinės spinduliuotės veikimo akims ir odai.
3. Direktyva 89/391/EEB taikoma visai 1 dalyje nurodytai sričiai, nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) specialesnių šios direktyvos nuostatų.
2 straipsnis
Apibrėžimai
Šioje direktyvoje naudojami tokie apibrėžimai:
a) optinė spinduliuotė – bet kokia elektromagnetinė spinduliuotė, kurios bangų ilgio diapazonas yra nuo 100 nm iki 1 mm. Optinės spinduliuotės spektras skirstomas į ultravioletinę spinduliuotę, regimąją spinduliuotę bei infraraudonąją spinduliuotę:
i) ultravioletinė spinduliuotė – optinė spinduliuotė, kurios bangų ilgio diapazonas yra nuo 100 nm iki 400 nm. Ultravioletinė sritis yra skirstoma į UV A (315–400 nm), UV B (280–315 nm) ir UV C (100–280 nm);
ii) regimoji spinduliuotė – optinė spinduliuotė, kurios bangų ilgio diapazonas yra nuo 380 nm iki 780 nm;
iii) infraraudonoji spinduliuotė – optinė spinduliuotė, kurios bangų ilgio diapazonas yra nuo 780 nm iki 1 mm. Infraraudonoji sritis yra skirstoma į IR A (780–1 400 nm), IR B ((1 400 –3 000 nm) ir IR C ((3 000 nm–1 mm);
b) lazeris (šviesos stiprinimas priverstine spinduliuote) – bet koks prietaisas, kuriuo galima sukelti ar sustiprinti elektromagnetinę spinduliuotę optinės spinduliuotės bangų ilgio diapazone, pirmiausia naudojant kontroliuojamą priverstinę spinduliuotę;
c) lazerio spinduliuotė – optinė spinduliuotė, sukuriama lazeriu;
d) nekoherentinė spinduliuotė – bet kokia optinė spinduliuotė, išskyrus lazerio spinduliuotę;
e) veikimo ribinės vertės – optinės spinduliuotės veikimo ribos, kurios tiesiogiai grindžiamos nustatytu poveikiu sveikatai ir biologiniais aspektais. Šių ribų laikymasis garantuos, kad darbuotojai, kuriuos veikia dirbtiniai optinės spinduliuotės šaltiniai, bus apsaugoti nuo bet kokio žinomo neigiamo poveikio sveikatai;
f) apšvita (E) arba galios tankis – spinduliavimo galia, tenkanti ploto vienetui, išreiškiama vatais kvadratiniam metrui (W m-2);
g) spinduliavimo veikimas (H) – apšvitos laiko integralas, išreiškiamas džauliais kvadratiniam metrui (J m-2);
h) spinduliavimas (L) – spinduliavimo srautas ar išėjimo galia erdviniam kampui ploto vienetui, išreiškiami vatais kvadratiniam metrui steradianui (W m-2 sr-1);
i) lygis – darbuotoją veikiančios apšvitos, spinduliavimo veikimo ir spinduliavimo derinys.
3 straipsnis
Veikimo ribinės vertės
1. Nekoherentinės spinduliuotės veikimo ribinės vertės, išskyrus tuos atvejus, kai ją sukelia gamtiniai optinės spinduliuotės šaltiniai, yra tokios, kokios nustatytos I priede.
2. Lazerio spinduliuotės veikimo ribinės vertės yra tokios, kokios nustatytos II priede.
II SKIRSNIS
DARBDAVIŲ PAREIGOS
4 straipsnis
Veikimo nustatymas ir rizikos įvertinimas
1. Jeigu darbuotojai yra veikiami dirbtinių optinės spinduliuotės šaltinių, darbdavys, vykdydamas Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, įvertina, ir, prireikus, išmatuoja ir (arba) apskaičiuoja optinės spinduliuotės, kuri gali veikti darbuotojus, lygį, kad būtų galima nustatyti ir įgyvendinti būtinas priemones, apribojančias veikimą iki taikytinų ribų. Metodika, taikoma įvertinant, išmatuojant ir (arba) apskaičiuojant, turėtų remtis Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) nustatytais lazerio spinduliuotės standartais ir Tarptautinės apšvietimo komisijos (CIE) bei Europos standartizacijos komiteto (CEN) nustatytomis rekomendacijomis dėl nekoherentinės spinduliuotės. Veikimo, kuriam netaikomi šie standartai ir rekomendacijos, ir iki atsiras atitinkami ES standartai ar rekomendacijos, įvertinimas, išmatavimas ir (arba) apskaičiavimas atliekamas naudojantis turimomis nacionalinėmis ar tarptautinėmis moksliškai pagrįstomis rekomendacijomis. Vertinant veikimą abiem atvejais, galima atsižvelgti į įrangos gamintojų pateikiamus duomenis, jei tai įrangai taikomos atitinkamos Bendrijos direktyvos.
2. 1 dalyje nurodytus įvertinimą, išmatavimą ir (arba) apskaičiavimą planuoja ir atlieka kompetentingos tarnybos ar asmenys atitinkamais laiko tarpais, pirmiausia atsižvelgdami į Direktyvos 89/391/EEB 7 ir 11 straipsnių nuostatas dėl reikalingų kompetentingų tarnybų ar asmenų bei dėl konsultavimosi su darbuotojais ir jų dalyvavimo. Duomenys, gauti po įvertinimo, įskaitant tuos, kurie gaunami išmatavus ir (arba) apskaičiavus veikimo lygį pagal 1 dalį, saugomi tinkama forma, kad vėliau jais būtų galima pasinaudoti.
3. Pagal Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 3 dalį darbdavys, įvertindamas riziką, pirmiausia atsižvelgia į:
a) dirbtinių optinės spinduliuotės šaltinių veikimo lygį, trukmę ir bangų ilgio diapazoną;
b) ribines veikimo vertes, nurodytas šios direktyvos 3 straipsnyje;
c) bet kokį poveikį darbuotojų, priklausančių ypač padidintos rizikos grupėms, sveikatai ir saugai;
d) bet kokį galimą poveikį darbuotojų sveikatai ir saugai, susijusį su optinės spinduliuotės ir cheminių medžiagų, sukeliančių jautrumą šviesai, sąveika darbo vietoje;
e) bet kokį netiesioginį poveikį, pavyzdžiui, laikiną apakinimą, sprogimą ar gaisrą;
f) atsarginės įrangos, skirtos dirbtinės optinės spinduliuotės veikimo lygio sumažinimui, buvimą;
g) atitinkamą informaciją, gaunamą atlikus sveikatos patikrinimus, įskaitant, jei įmanoma, paskelbtą informaciją;
h) sudėtinius dirbtinės optinės spinduliuotės veikimo šaltinius;
i) lazeriui taikomą klasifikaciją, apibrėžtą pagal atitinkamus IEC standartus, ir – dirbtinio šaltinio, galinčio padaryti žalą, panašią į 3B ar 4 klasės lazerio padaromą žalą, atveju – bet kokią panašią klasifikaciją;
j) informaciją, kurią pagal atitinkamas Bendrijos direktyvas teikia optinės spinduliuotės šaltinių bei su ja susijusios darbo įrangos gamintojai.
4. Darbdavys privalo turėti rizikos įvertinimą pagal Direktyvos 89/391/EEB 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir nustatyti, kokių priemonių reikia imtis pagal šios direktyvos 5 ir 6 straipsnius. Toks rizikos įvertinimas turi būti įrašytas tinkamoje laikmenoje, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos; jame gali būti pateikiamas darbdavio pagrindimas, kad dėl rizikos, susijusios su optine spinduliuote, pobūdžio ir apimties išsamesnis rizikos įvertinimas nebūtinas. Rizikos įvertinimas reguliariai tikslinamas, ypač kai yra žymių pasikeitimų, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės, arba kai tai būtina atsižvelgiant į sveikatos patikrinimų rezultatus.
5 straipsnis
Nuostatos, numatytos siekiant išvengti rizikos arba ją sumažinti
1. Atsižvelgiant į technikos pažangą ir turimas priemones, leidžiančias kontroliuoti riziką pačiame šaltinyje, dėl dirbtinės optinės spinduliuotės veikimo atsirandanti rizika turi būti visiškai pašalinama arba sumažinama iki minimumo.
Dirbtinės optinės spinduliuotės veikimo rizika mažinama laikantis Direktyvoje 89/391/EEB išdėstytų pagrindinių prevencijos principų.
2. Jeigu pagal 4 straipsnio 1 dalį atliktas rizikos, kylančios darbuotojams, veikiamiems dirbtinių optinės spinduliuotės šaltinių, įvertinimas parodo bent mažiausią galimybę, kad veikimo ribinės vertės gali būti viršytos, darbdavys sukuria ir įgyvendina veiksmų planą, apimantį technines ir (arba) organizacines priemones, skirtas apsaugoti nuo ribines vertes viršijančio veikimo, ypač atsižvelgdamas į:
a) kitus darbo metodus, kurie mažina optinės spinduliuotės keliamą riziką;
b) įrangos, skleidžiančios mažiau optinės spinduliuotės ir tinkamos numatomam darbui, pasirinkimą;
c) technines priemones skleidžiamai optinei spinduliuotei sumažinti, įskaitant, jeigu reikia, blokuojančių užraktų, apsauginių skydų ar panašių sveikatą apsaugančių mechanizmų panaudojimą;
d) atitinkamas darbo priemonių, darbo vietų ir darboviečių sistemų priežiūros programas;
e) darbo vietų ir darboviečių projektus bei išplanavimą;
f) veikimo trukmės ir lygio ribojimą;
g) atitinkamų asmeninės apsaugos priemonių prieinamumą;
h) įrangos, jeigu jai taikomos atitinkamos Bendrijos direktyvos, gamintojo instrukcijas.
3. Remiantis 4 straipsnyje nustatyta tvarka atliktu rizikos įvertinimu, darbo vietos, kuriose darbuotojus veikiančios optinės spinduliuotės iš dirbtinių šaltinių lygis galėtų viršyti veikimo ribines vertes, atitinkamai pažymimos pagal 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvą 92/58/EEB dėl būtiniausių reikalavimų įrengiant darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklus (devintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) ( 1 ). Kai tai yra techniškai įmanoma ir jeigu yra rizika, kad veikimo ribinės vertės galėtų būti viršytos, tos vietos turi būti aiškiai pažymėtos, o patekimas į jas apribotas.
4. Darbuotojai negali būti veikiami spinduliavimo, viršijančio veikimo ribines vertes. Tačiau, jeigu, nepaisant priemonių, kurių darbdavys ėmėsi siekdamas laikytis šios direktyvos dėl dirbtinių optinės spinduliuotės šaltinių, veikimo ribinės vertės yra viršijamos, darbdavys nedelsdamas imasi veiksmų veikimui sumažinti žemiau veikimo ribinių verčių. Darbdavys nustato priežastis, dėl kurių poveikio ribinės vertės buvo viršytos, ir atitinkamai pritaiko apsaugos bei prevencijos priemones, kad nepasikartotų poveikio ribinių verčių viršijimas.
5. Pagal Direktyvos 89/391/EEB 15 straipsnį darbdavys šiame straipsnyje nurodytas priemones pritaiko pagal reikalavimus dėl darbuotojų, priskiriamų ypač padidintos rizikos grupėms.
6 straipsnis
Darbuotojų informavimas ir mokymas
Nepažeisdamas Direktyvos 89/391/EEB 10 ir 12 straipsnių, darbdavys užtikrina, kad darbuotojams, kuriems darbe kyla rizika dėl dirbtinės optinės spinduliuotės, ir (arba) jų atstovams būtų suteikta visa būtina informacija bei organizuojami mokymai, susiję su šios direktyvos 4 straipsnyje nurodyto rizikos įvertinimo rezultatais, ypač su:
a) priemonėmis, kurių imtasi šiai direktyvai įgyvendinti;
b) veikimo ribinėmis vertėmis ir su jomis susijusia galima rizika;
c) pagal šios direktyvos 4 straipsnį atliekamo dirbtinės optinės spinduliuotės veikimo lygio įvertinimo, išmatavimo ir (arba) apskaičiavimo rezultatais, kartu paaiškinant jų svarbą ir galimą riziką;
d) tuo, kaip nustatyti neigiamus veikimo padarinius sveikatai ir apie juos pranešti;
e) aplinkybėmis, kuriomis darbuotojai turi teisę į sveikatos patikrinimą;
f) saugia darbo praktika, kad veikimo rizika būtų kuo mažesnė;
g) atitinkamų asmeninių apsaugos priemonių tinkamu naudojimu.
7 straipsnis
Konsultavimasis su darbuotojais ir jų dalyvavimas
Šioje direktyvoje numatytais klausimais su darbuotojais konsultuojamasi bei leidžiama jiems dalyvauti diskusijose Direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnyje nustatyta tvarka.
III SKIRSNIS
ĮVAIRIOS NUOSTATOS
8 straipsnis
Sveikatos patikrinimai
1. Siekdamos užkirsti kelią ir laiku diagnozuoti neigiamą poveikį sveikatai, taip pat užkirsti kelią ilgalaikei rizikai sveikatai bei rizikai susirgti chroniškomis ligomis dėl optinės spinduliuotės veikimo, valstybės narės priima nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą darbuotojų sveikatos priežiūrą pagal Direktyvos 89/391/EEB 14 straipsnį.
2. Valstybės narės užtikrina, kad sveikatos priežiūrą atliktų gydytojas, profesinės sveikatos priežiūros specialistas ar už sveikatos priežiūrą atsakinga medicinos įstaiga, atsižvelgiant į nacionalinę teisę ir praktiką.
3. Valstybės narės imasi priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų pildomos ir tikslinamos kiekvieno darbuotojo, kurio sveikatos patikrinimai atliekami pagal 1 dalį, asmeninės medicininės kortelės. Medicininėse kortelėse pateikiama atliktų sveikatos patikrinimų rezultatų santrauka. Jos tvarkomos tinkamai, kad vėliau būtų galima gauti informaciją laikantis visų konfidencialumo reikalavimų. Atitinkamų kortelių kopijos kompetentingos institucijos prašymu pateikiamos jai laikantis visų konfidencialumo reikalavimų. Darbdavys imasi atitinkamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad gydytojas, profesinės sveikatos priežiūros specialistas ar už sveikatos priežiūrą atsakinga medicinos įstaiga, atsižvelgiant į tai, kaip nustatyta atitinkamoje valstybėje narėje, galėtų susipažinti su 4 straipsnyje nurodyto rizikos įvertinimo rezultatais, jei tie rezultatai gali būti svarbūs sveikatos priežiūrai. Kiekvienas to paprašęs darbuotojas gali susipažinti su savo asmenine medicinine kortele.
4. Bet kuriuo atveju, jeigu nustatoma, kad veikimas viršija ribines vertes, atitinkamam (-iems) darbuotojui (-ams), atsižvelgiant į nacionalinę teisę ir praktiką, turi būti sudaryta galimybė pasitikrinti sveikatą. Toks sveikatos patikrinimas taip pat atliekamas tada, kai sveikatos priežiūra rodo, kad darbuotojas aiškiai serga arba esama neigiamo poveikio jo sveikatai, ir gydytojas arba profesinės sveikatos priežiūros specialistas nusprendžia, kad to priežastis – dirbtinės optinės spinduliuotės veikimas darbe. Abiem atvejais, kai ribinės vertės yra viršijamos ar yra nustatomas neigiamas poveikis sveikatai (įskaitant susirgimus):
a) gydytojas arba kitas tinkamos kvalifikacijos asmuo informuoja darbuotoją apie su darbuotoju asmeniškai susijusius rezultatus. Visų pirma jam suteikiama informacija ir patarimai, koks jo sveikatos patikrinimas turėtų būti atliekamas jam nustojus būti to veikimo objektu;
b) laikantis visų medicininio konfidencialumo reikalavimų, darbdavys informuojamas apie visas svarbias sveikatos patikrinimo išvadas;
c) darbdavys:
— peržiūri pagal 4 straipsnį atliktą rizikos įvertinimą,
— pagal 5 straipsnį peržiūri priemones, numatytas siekiant pašalinti arba sumažinti riziką,
— atsižvelgia į profesinės sveikatos priežiūros specialisto ar kito tinkamos kvalifikacijos asmens arba kompetentingos institucijos patarimus įgyvendindamas bet kurias priemones, reikalingas siekiant visiškai pašalinti ar sumažinti riziką pagal 5 straipsnį, ir
— organizuoja tolesnę sveikatos priežiūrą bei pasirūpina, kad būtų atlikta bet kurio kito darbuotojo, kuris patyrė panašų veikimą, sveikatos būklės apžvalga. Tokiais atvejais kompetentingas gydytojas arba profesinės sveikatos priežiūros specialistas, arba kompetentinga institucija gali pasiūlyti, kad būtų atliktas veikimą patyrusių asmenų sveikatos patikrinimas.
9 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato atitinkamas sankcijas, kurios taikomos pažeidus pagal šią direktyvą priimtus teisės aktus. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
10 straipsnis
Priedų dalinis pakeitimai
Siekiant atsižvelgti į darbo priemonių arba darbo vietų projektavimo, statybos, gamybos ar konstravimo techninio suderinimo ir standartizavimo lygį, technikos pažangą, darniųjų Europos standartų ar tarptautinių specifikacijų pakeitimus bei naujus mokslo duomenis apie optinės spinduliuotės veikimą darbo vietoje, Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daromi tik techniniai priedų daliniai pakeitimai. Tais daliniais pakeitimais negali būti keičiamos prieduose išdėstytos poveikio ribinės vertės.
Jeigu tinkamai pagrįstais ir išimtiniais atvejais, susijusiais su gresiančiais tiesioginiais ir dideliais pavojais darbuotojų ir kitų asmenų fizinei sveikatai ir saugai, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir imtis veiksmų per labai trumpą laikotarpį, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 10b straipsnyje numatyta procedūra.
10a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 10 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 26 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 10 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros ( ( 2 )) nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 10 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
10b straipsnis
Skubos procedūra
1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.
2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 10a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.
▼M4 —————
IV SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
▼M1 —————
13 straipsnis
Praktinis vadovas
Siekdama palengvinti šios direktyvos įgyvendinimą, Komisija parengia praktinį 4 ir 5 straipsnių bei I ir II priedų nuostatų vadovą.
14 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2010 m. balandžio 27 d. mėn., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.
Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimamų ar jau priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.
14a straipsnis
1. Nedarant poveikio bendriesiems apsaugos ir prevencijos principams darbuotojų sveikatos ir saugos srityje, Prancūzija gali iki 2017 m. gruodžio 31 d. nukrypti nuo nuostatų, būtinų, kad būtų laikomasi šios direktyvos Majote, kuris yra atokiausias regionas, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje (toliau – Majotas), taikymo, jeigu tokiam taikymui reikia specialių techninių galimybių, kurių Majote nėra.
Pirma pastraipa netaikoma šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje nustatytiems įpareigojimams, ir šios direktyvos nuostatoms, kurios atspindi Direktyvoje 89/391/EEB nustatytus bendruosius principus.
2. Prieš taikant visas nuo šios direktyvos nukrypti leidžiančias nuostatas, atsirandančias dėl 2014 m. sausio 1 d. egzistuojančių priemonių taikymo arba dėl naujų priemonių patvirtinimo, rengiamos konsultacijos su socialiniais partneriais pagal nacionalinę teisę ir praktiką. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos tokiomis sąlygomis, kurios, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būdingas Majote, užtikrina, kad darbuotojams kylanti rizika būtų kuo labiau sumažinta ir kad būtų veiksmingiau stebima susijusių darbuotojų sveikata.
3. Nacionalinės nukrypti leidžiančios priemonės po konsultacijų su socialiniais partneriais kiekvienais metais peržiūrimos ir, kai tik nebelieka jas pateisinančių aplinkybių, panaikinamos.
15 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
16 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
I PRIEDAS
Nekoherentinė optinė spinduliuotė
Biofiziškai svarbios optinės spinduliuotės veikimo vertės gali būti apskaičiuotos naudojant toliau išdėstytas formules. Formulių naudojimas priklauso nuo skleidžiamos spinduliuotės diapazono, ir jomis gaunami rezultatai turėtų būti palyginti su 1.1 lentelėje pateikiamomis atitinkamomis veikimo ribinėmis vertėmis. Su konkrečiu optinės spinduliuotės šaltiniu gali būti susijusi ne viena veikimo vertė ir ne viena atitinkama veikimo ribinė vertė.
Žymint raidėmis nuo a iki o kartu nurodomos atitinkamos 1.1. lentelės eilutės.
a) |
|
(Heff taikoma tik 180–400 nm diapazone) |
b) |
|
(HUVA taikoma tik 315–400 nm diapazone) |
c, d) |
|
(LB taikoma tik 300–700 nm diapazone) |
e, f) |
|
(EB taikoma tik 300–700 nm diapazone) |
g–l) |
|
(dėl atitinkamų λ1 ir λ2 verčių žr. 1.1 lentelę) |
m, n) |
|
(EIR taikoma tik 780–3 000 nm diapazone) |
o) |
|
(Hskin taikoma tik 380–3 000 nm diapazone) |
Taikant šią direktyvą pirmiau minėtos formulės gali būti pakeistos toliau pateikiamais reiškiniais ir atskirų verčių, išdėstytų toliau pateiktose lentelėse, naudojimu:
a) |
|
ir
|
b) |
|
ir
|
c, d) |
|
|
e, f) |
|
|
g–l) |
|
(dėl atitinkamų λ1and λ2 verčių žr. 1.1 lentelę) |
m, n) |
|
|
o) |
|
ir
|
Pastabos:
Eλ (λ, t), Eλ |
spektrinė apšvita arba galios spektrinis tankis: ant paviršiaus krintanti spinduliavimo galia ploto vienetui, išreiškiama vatais kvadratiniam metrui nanometrui [W m-2nm -1]; Eλ (λ, t) irλE vertės nustatomos išmatuojant arba jas gali pateikti įrangos gamintojas; |
Eeff |
veiksminga apšvita (UV diapazonas): apšvita, apskaičiuota UV bangų ilgio 180–400 nm diapazone, taikant spektrinį koeficientą S (λ), išreiškiama vatais kvadratiniam metrui [W m-2]; |
H |
spinduliavimo veikimas: apšvitos laiko integralas, išreiškiamas džauliais kvadratiniam metrui [J m-2]; |
Heff |
veiksmingas spinduliavimo veikimas: spinduliavimo veikimas pritaikius spektrinį koeficientą S (λ), išreiškiamas džauliais kvadratiniam metrui [J m-2]; |
EUVA |
visuotinė apšvita (UVA): apšvita, apskaičiuota UV A spindulių bangų ilgio 315–400 nm diapazone, išreiškiama vatais kvadratiniam metrui [W m-2]; |
HUVA |
spinduliavimo veikimas: laiko ir bangų ilgio integralas arba apšvitos suma UV A bangų ilgio 315–400 nm diapazone, išreiškiami džauliais kvadratiniam metrui [J m-2]; |
S (λ) |
spektrinis koeficientas, atsižvelgiantis į bangų ilgio santykį su ultravioletinės spinduliuotės poveikiu akims ir odai, (1.2 lentelė) (nedimensinis); |
t, Δt |
veikimo laikas, trukmė, išreiškiama sekundėmis [s]; |
λ |
bangų ilgis, išreiškiamas nanometrais [nm]; |
Δ λ |
apskaičiavimo ar matavimo intervalų dažnių juostos plotis, išreiškiamas nanometrais [nm]; |
Lλ (λ), Lλ |
šaltinio spektrinis spinduliavimas, išreiškiamas vatais kvadratiniam metrui steradianui nanometrui [W m-2 sr -1 nm-1]; |
R (λ) |
spektrinis koeficientas, atsižvelgiantis į bangų ilgio santykį su regimosios šviesos ir IR A spinduliuotės akiai daroma termine žala (1.3 lentelė) (nedimensinis); |
LR |
veiksmingas spinduliavimas (terminė žala): spinduliavimas, apskaičiuotas pritaikius spektrinį koeficientą R (λ), išreiškiamas vatais kvadratiniam metrui steradianui [W m-2 sr -1]; |
B (λ) |
spektrinis koeficientas, atsižvelgiantis į bangų ilgio santykį su mėlynosios šviesos spinduliuotės akiai daroma fotochemine žala (1.3 lentelė) (nedimensinis); |
LB |
veiksmingas spinduliavimas (mėlynoji šviesa): spinduliavimas, apskaičiuotas pritaikius spektrinį koeficientą B (λ), išreiškiamas vatais kvadratiniam metrui steradianui [W m-2 sr -1]; |
EB |
veiksminga apšvita (mėlynoji šviesa): spinduliavimas, apskaičiuotas pritaikius spektrinį koeficientą B (λ), išreiškiamas vatais kvadratiniam metrui [W m-2]; |
EIR |
visuotinė apšvita (terminė žala): apšvita, apskaičiuota infraraudonųjų spindulių bangų ilgio 780–3 000 nm diapazone, išreiškiama vatais kvadratiniam metrui [W m-2]; |
Eskin |
visuotinė apšvita (regimoji, IR A ir IR B): apšvita, apskaičiuota regimosios šviesos ir infraraudonųjų spindulių bangų ilgio 380–3 000 nm diapazone, išreiškiama vatais kvadratiniam metrui [W m-2]; |
Hskin |
spinduliavimo veikimas: laiko ir bangų ilgio integralas arba apšvitos suma regimosios šviesos ir infraraudonųjų spindulių bangų ilgio 380–3 000 nm diapazone, išreiškiami džauliais kvadratiniam metrui [J m-2]; |
α |
amplitudė: kampas, kuriuo menamasis šaltinis matomas kaip tam tikras erdvės taškas, išreiškiamas miliradianais (mrad). Menamasis šaltinis yra realus ar virtualus objektas, suformuojantis tinklainėje mažiausią galimą vaizdą. |
1.1 lentelė
Nekoherentinės optinės spinduliuotės veikimo ribinės vertės
Eil. nuorodos |
Bangų ilgis nm |
Veikimo ribinė vertė |
Matavimo vienetai |
Pastabos |
Kūno dalys |
Pavojus |
||
a. |
180–400 (UV A, UV B ir UV C) |
Heff = 30 Kasdienis dydis 8 val. |
[J m-2] |
|
oda |
fotokeratitas (ragenos uždegimas) konjunktyvitas kataraktos formavimasis eritema elastozė odos vėžys |
||
b. |
315–400 (UV A) |
HUVA = 104 Kasdienis dydis 8 val. |
[J m-2] |
|
akis lęšiukas |
kataraktos formavimasis |
||
c. |
300–700 (Mėlynoji šviesa) žr. 1 pastabą |
kai t ≤ 10 000 s |
LB:[W m-2 sr-1] t: [sekundžių] |
kai α ≥ 11 mrad |
akis tinklainė |
fotoretinitas (tinklainės uždegimas) |
||
d. |
300–700 (Mėlynoji šviesa) žr. 1 pastabą |
LB = 100, kai t >10 000 s |
[W m-2 sr-1] |
|||||
e. |
300-700 (Mėlynoji šviesa) žr. 1 pastabą |
kai t ≤ 10 000 s |
EB: [W m-2] t: [sekundžių] |
kai α < 11 mrad žr. 2 pastabą |
||||
f. |
300–700 (Mėlynoji šviesa) žr. 1 pastabą |
EB = 0,01 t >10 000 s |
[W m-2] |
|||||
g. |
380–1 400 (Regimosios ir IR A) |
kai t >10 s |
[W m-2 sr-1] |
Cα = 1,7 , kai α ≤ 1,7 mrad Cα = α, kai 1,7 ≤ α ≤ 100 mrad Cα = 100, kai α > 100 mrad λ1= 380; λ2= 1 400 |
akis tinklainė |
tinklainės nudegimas |
||
h. |
380–1 400 (Regimosios ir IR A) |
kai 10 μs ≤ t ≤ 10 s |
LR:[W m-2 sr-1] t: [sekundžių] |
|||||
i. |
380–1 400 (Regimosios ir IR A) |
kai t <10 μs |
[W m-2 sr-1] |
|||||
j. |
780–1 400 (IR A) |
kai t >10 s |
[W m-2 sr-1] |
Cα = 11, kai α ≤ 11 mrad Cα = α, kai 11≤ α ≤ 100 mrad Cα = 100, kai α > 100 mrad (žvalgos zonos išmatavimai: 11 mrad) λ1= 780; λ2= 1 400 |
akis tinklainė |
tinklainės nudegimas |
||
k. |
780–1 400 (IR A) |
kai 10 μs ≤ t ≤ 10 s |
LR: [W m-2 sr-1] t: [sekundžių] |
|||||
l. |
780–1 400 (IR A) |
kai t < 10 μs |
[W m-2 sr-1] |
|||||
m. |
780–3 000 (IR A ir IR B) |
EIR = 18 000 t-0,75 , kai t ≤ 1 000 s |
E: [W m-2] t: [sekundžių] |
|
|
ragenos nudegimas kataraktos formavimasis |
||
n. |
780–3 000 (IR A ir IR B) |
EIR = 100, kai t >1 000 s |
[W m-2] |
|||||
o. |
80–3 000 (Regimosios, IR A ir IR B) |
Hskin = 20 000 t0,25 , kai t < 10 s |
H: [J m-2] t: [sekundžių] |
|
oda |
nudegimas |
||
1 pastaba: 300–700 nm diapazonas apima dalį UV B, visus UV A ir didžiąją dalį regimosios spinduliuotės; tačiau susijusi rizika visuotinai vadinama „mėlynosios šviesos“ rizika. Mėlynoji šviesa iš esmės apima apytiksliai tik 400–490 nm diapazoną. 2 pastaba: Tam, kad galima būtu užfiksuoti žvilgsniu labai mažus šaltinius amplitude, mažesne nei 11 mrad, LB gali būti pakeistas į EB. Šitai paprastai taikoma tik oftalmaloginiams instrumentams ar anestezijos metu stabilizuotai akiai. Maksimalų šaltinio fiksavimo žvilgsniu laiką galima nustatyti taikant formulę: tmax = 100/EB, kai EB išreiškiamas W m-2. Dėl akių judėjimo įprastiniu regėjimo režimu šis laikas neviršija 100 s. |
1.2 lentelė
S (λ) (nedimensinis), 180 nm–400 nm
λ vienam nm |
S (λ) |
λ vienam nm |
S (λ) |
λ vienam nm |
S (λ) |
λ vienam nm |
S (λ) |
λ vienam nm |
S (λ) |
180 |
0,0120 |
228 |
0,1737 |
276 |
0,9434 |
324 |
0,000520 |
372 |
0,000086 |
181 |
0,0126 |
229 |
0,1819 |
277 |
0,9272 |
325 |
0,000500 |
373 |
0,000083 |
182 |
0,0132 |
230 |
0,1900 |
278 |
0,9112 |
326 |
0,000479 |
374 |
0,000080 |
183 |
0,0138 |
231 |
0,1995 |
279 |
0,8954 |
327 |
0,000459 |
375 |
0,000077 |
184 |
0,0144 |
232 |
0,2089 |
280 |
0,8800 |
328 |
0,000440 |
376 |
0,000074 |
185 |
0,0151 |
233 |
0,2188 |
281 |
0,8568 |
329 |
0,000425 |
377 |
0,000072 |
186 |
0,0158 |
234 |
0,2292 |
282 |
0,8342 |
330 |
0,000410 |
378 |
0,000069 |
187 |
0,0166 |
235 |
0,2400 |
283 |
0,8122 |
331 |
0,000396 |
379 |
0,000066 |
188 |
0,0173 |
236 |
0,2510 |
284 |
0,7908 |
332 |
0,000383 |
380 |
0,000064 |
189 |
0,0181 |
237 |
0,2624 |
285 |
0,7700 |
333 |
0,000370 |
381 |
0,000062 |
190 |
0,0190 |
238 |
0,2744 |
286 |
0,7420 |
334 |
0,000355 |
382 |
0,000059 |
191 |
0,0199 |
239 |
0,2869 |
287 |
0,7151 |
335 |
0,000340 |
383 |
0,000057 |
192 |
0,0208 |
240 |
0,3000 |
288 |
0,6891 |
336 |
0,000327 |
384 |
0,000055 |
193 |
0,0218 |
241 |
0,3111 |
289 |
0,6641 |
337 |
0,000315 |
385 |
0,000053 |
194 |
0,0228 |
242 |
0,3227 |
290 |
0,6400 |
338 |
0,000303 |
386 |
0,000051 |
195 |
0,0239 |
243 |
0,3347 |
291 |
0,6186 |
339 |
0,000291 |
387 |
0,000049 |
196 |
0,0250 |
244 |
0,3471 |
292 |
0,5980 |
340 |
0,000280 |
388 |
0,000047 |
197 |
0,0262 |
245 |
0,3600 |
293 |
0,5780 |
341 |
0,000271 |
389 |
0,000046 |
198 |
0,0274 |
246 |
0,3730 |
294 |
0,5587 |
342 |
0,000263 |
390 |
0,000044 |
199 |
0,0287 |
247 |
0,3865 |
295 |
0,5400 |
343 |
0,000255 |
391 |
0,000042 |
200 |
0,0300 |
248 |
0,4005 |
296 |
0,4984 |
344 |
0,000248 |
392 |
0,000041 |
201 |
0,0334 |
249 |
0,4150 |
297 |
0,4600 |
345 |
0,000240 |
393 |
0,000039 |
202 |
0,0371 |
250 |
0,4300 |
298 |
0,3989 |
346 |
0,000231 |
394 |
0,000037 |
203 |
0,0412 |
251 |
0,4465 |
299 |
0,3459 |
347 |
0,000223 |
395 |
0,000036 |
204 |
0,0459 |
252 |
0,4637 |
300 |
0,3000 |
348 |
0,000215 |
396 |
0,000035 |
205 |
0,0510 |
253 |
0,4815 |
301 |
0,2210 |
349 |
0,000207 |
397 |
0,000033 |
206 |
0,0551 |
254 |
0,5000 |
302 |
0,1629 |
350 |
0,000200 |
398 |
0,000032 |
207 |
0,0595 |
255 |
0,5200 |
303 |
0,1200 |
351 |
0,000191 |
399 |
0,000031 |
208 |
0,0643 |
256 |
0,5437 |
304 |
0,0849 |
352 |
0,000183 |
400 |
0,000030 |
209 |
0,0694 |
257 |
0,5685 |
305 |
0,0600 |
353 |
0,000175 |
|
|
210 |
0,0750 |
258 |
0,5945 |
306 |
0,0454 |
354 |
0,000167 |
|
|
211 |
0,0786 |
259 |
0,6216 |
307 |
0,0344 |
355 |
0,000160 |
|
|
212 |
0,0824 |
260 |
0,6500 |
308 |
0,0260 |
356 |
0,000153 |
|
|
213 |
0,0864 |
261 |
0,6792 |
309 |
0,0197 |
357 |
0,000147 |
|
|
214 |
0,0906 |
262 |
0,7098 |
310 |
0,0150 |
358 |
0,000141 |
|
|
215 |
0,0950 |
263 |
0,7417 |
311 |
0,0111 |
359 |
0,000136 |
|
|
216 |
0,0995 |
264 |
0,7751 |
312 |
0,0081 |
360 |
0,000130 |
|
|
217 |
0,1043 |
265 |
0,8100 |
313 |
0,0060 |
361 |
0,000126 |
|
|
218 |
0,1093 |
266 |
0,8449 |
314 |
0,0042 |
362 |
0,000122 |
|
|
219 |
0,1145 |
267 |
0,8812 |
315 |
0,0030 |
363 |
0,000118 |
|
|
220 |
0,1200 |
268 |
0,9192 |
316 |
0,0024 |
364 |
0,000114 |
|
|
221 |
0,1257 |
269 |
0,9587 |
317 |
0,0020 |
365 |
0,000110 |
|
|
222 |
0,1316 |
270 |
1,0000 |
318 |
0,0016 |
366 |
0,000106 |
|
|
223 |
0,1378 |
271 |
0,9919 |
319 |
0,0012 |
367 |
0,000103 |
|
|
224 |
0,1444 |
272 |
0,9838 |
320 |
0,0010 |
368 |
0,000099 |
|
|
225 |
0,1500 |
273 |
0,9758 |
321 |
0,000819 |
369 |
0,000096 |
|
|
226 |
0,1583 |
274 |
0,9679 |
322 |
0,000670 |
370 |
0,000093 |
|
|
227 |
0,1658 |
275 |
0,9600 |
323 |
0,000540 |
371 |
0,000090 |
|
|
1.3 lentelė
B (λ), R (λ) (nedimensiniai), 380 nm–1 400 nm
λ vienam nm |
B (λ) |
R (λ) |
300 ≤ λ < 380 |
0,01 |
— |
380 |
0,01 |
0,1 |
385 |
0,013 |
0,13 |
390 |
0,025 |
0,25 |
395 |
0,05 |
0,5 |
400 |
0,1 |
1 |
405 |
0,2 |
2 |
410 |
0,4 |
4 |
415 |
0,8 |
8 |
420 |
0,9 |
9 |
425 |
0,95 |
9,5 |
430 |
0,98 |
9,8 |
435 |
1 |
10 |
440 |
1 |
10 |
445 |
0,97 |
9,7 |
450 |
0,94 |
9,4 |
455 |
0,9 |
9 |
460 |
0,8 |
8 |
465 |
0,7 |
7 |
470 |
0,62 |
6,2 |
475 |
0,55 |
5,5 |
480 |
0,45 |
4,5 |
485 |
0,32 |
3,2 |
490 |
0,22 |
2,2 |
495 |
0,16 |
1,6 |
500 |
0,1 |
1 |
500 < λ ≤ 600 |
100,02 ·(450-λ) |
1 |
600 < λ ≤ 700 |
0,001 |
1 |
700 < λ ≤ 1 050 |
— |
100,002 ·(700-λ) |
1 050 < λ ≤ 1 150 |
— |
0,2 |
1 150 < λ ≤ 1 200 |
— |
0,2 · 100,02 ·(1 150 -λ) |
1 200 < λ ≤ 1 400 |
— |
0,02 |
II PRIEDAS
Lazerinė optinė spinduliuotė
Biofiziškai svarbios optinės spinduliuotės veikimo vertės gali būti apskaičiuotos naudojant toliau išdėstytas formules. Formulių naudojimas priklauso nuo šaltinio skleidžiamos spinduliuotės bangų ilgio bei trukmės, ir jomis gaunami rezultatai turėtų būti palyginti su 2.2–2.4 lentelėse pateikiamomis atitinkamomis veikimo ribinėmis vertėmis. Su konkrečiu lazerinės optinės spinduliuotės šaltiniu gali būti susijusi ne viena veikimo vertė ir ne viena atitinkama veikimo ribinė vertė.
Koeficientai, kuriais pasinaudota atliekant skaičiavimus 2.2–2.4 lentelėse, yra pateikti 2.5 lentelėje, o korekcijos pakartotinio veikimo atveju yra pateiktos 2.6 lentelėje.
Pastabos:
dP |
galia, išreiškiama vatais [W]; |
dA |
paviršiaus plotas, išreiškiamas kvadratiniais metrais [m2]; |
E (t), E |
apšvita, arba galios tankis: ant paviršiaus krintanti spinduliavimo galia ploto vienetui, paprastai išreiškiama vatais kvadratiniam metrui [W m-2]. E (t), E vertės nustatomos išmatuojant arba jas gali pateikti įrangos gamintojas; |
H |
spinduliavimo veikimas, apšvitos laiko integralas, išreiškiamas džauliais kvadratiniam metrui [J m-2]; |
t |
veikimo laikas, trukmė, išreiškiama sekundėmis [s]; |
λ |
bangų ilgis, išreiškiamas nanometrais [nm]; |
γ |
regėjimo lauko išmatavimus ribojantis kampas, išreiškiamas miliradianais [mrad]; |
γm |
regėjimo lauko išmatavimai, išreiškiami miliradianais [mrad]; |
α |
šaltinio amplitudė, išreiškiama miliradianais [mrad]; |
ribojanti apertūra: apskritas plotas, kurio pagalba apskaičiuojamas apšvitos ir spinduliuotės veikimo vidurkis; |
G |
integruotasis spinduliavimas: spinduliavimo per atitinkamą veikimo laiką integralas, išreiškiamas spinduliavimo energija, tenkančia spinduliuojančio paviršiaus ploto vienetui ir emisijos erdviniam kampui, – džauliais kvadratiniam metrui steradianui [J m-2 sr -1]. |
2.1 lentelė
Spinduliuotės pavojai
Bangų ilgis [nm] λ |
Spinduliuotės diapazonas |
Paveikiamas organas |
Pavojus |
Veikimo ribinių verčių lentelė |
180–400 |
UV |
akis |
fotocheminis pakenkimas ir terminis pakenkimas |
2.2, 2.3 |
180–400 |
UV |
oda |
eritema |
2.4 |
400–700 |
regimoji |
akis |
tinklainės pakenkimas |
2.2 |
400–600 |
regimoji |
akis |
fotocheminis pakenkimas |
2.3 |
400–700 |
regimoji |
oda |
terminis pakenkimas |
2.4 |
700–1 400 |
IR A |
akis |
terminis pakenkimas |
2.2, 2.3 |
700–1 400 |
IR A |
oda |
terminis pakenkimas |
2.4 |
1 400 –2 600 |
IR B |
akis |
terminis pakenkimas |
2.2 |
2 600 –106 |
IR C |
akis |
terminis pakenkimas |
2.2 |
1 400 –106 |
IR B, IR C |
akis |
terminis pakenkimas |
2.3 |
1 400 –106 |
IR B, IR C |
oda |
terminis pakenkimas |
2.4 |
2.2 lentelė
Lazerio veikimo akims veikimoribinės vertės – Trumpos trukmės (< 10 s) veikimas
2.3 lentelė
Lazerio veikimo akims veikimo ribinės vertės Ilgos trukmės (≥ 10 s) veikimas
2.4 lentelė
Lazerio veikimo odai veikimo ribinės vertės
2.5 lentelė
Taikomi korekcijos veiksniai ir kiti skaičiavimo parametrai
ICNIRP naudojamas parametras |
Galiojantis spektrinis diapazonas (nm) |
Vertė |
CA |
λ < 700 |
CA = 1,0 |
700–1 050 |
CA = 10 0,002 (λ - 700) |
|
1 050 –1 400 |
CA = 5,0 |
|
CB |
400–450 |
CB = 1,0 |
450–700 |
CB = 10 0,02 (λ - 450) |
|
CC |
700–1 150 |
CC = 1,0 |
1 150 –1 200 |
CC = 10 0,018 (λ - 1 150 ) |
|
1 200 –1 400 |
CC = 8,0 |
|
T1 |
λ < 450 |
T1 = 10 s |
450–500 |
T1 = 10 · [10 0,02 (λ - 450)] s |
|
λ > 500 |
T1 = 100 s |
ICNIRP naudojamas parametras |
Galiojantis biologiniam poveikiui |
Vertė |
αmin |
visos terminio poveikio formos |
αmin = 1,5 mrad |
ICNIRP naudojamas parametras |
Galiojanti amplitudė (mrad) |
Vertė |
CE |
α < αmin |
CE = 1,0 |
αmin < α < 100 |
CE = α/αmin |
|
α > 100 |
CE = α2/(αmin · αmax) mrad, kur αmax = 100 mrad |
|
T2 |
α < 1,5 |
T1 = 10 s |
1,5 < α < 100 |
T2 = 10 · [10 (α - 1,5 ) / 98,5 ] s |
|
α > 100 |
T2 = 100 s |
ICNIRP naudojamas parametras |
Galiojantis veikimo laiko intervalas (s) |
Vertė |
γ |
t ≤ 100 |
γ = 11 [mrad] |
100 < t < 104 |
γ = 1,1 t 0,5 [mrad] |
|
t > 104 |
γ = 110 [mrad] |
2.6 lentelė
Korekcijos pakartotinio veikimo atveju
Visais pakartotinio veikimo naudojant pakartotinius impulsus siunčiančias arba žvalgos lazerines sistemas atvejais turėtų būti taikomos kiekviena iš trijų toliau pateikiamų bendrų taisyklių:
1. Impulsų sekos vienetinio impulso veikimas neturi viršyti atitinkamai vienetinio impulso trukmei nustatytos veikimo ribinės vertės.
2. Grupės impulsų (arba impulsų pogrupio impulsų sekos viduje) veikimas per laiko tarpą t neturi viršyti laiko tarpui t nustatytos veikimo ribinės vertės.
3. Bet kurio grupės impulsų vienetinio impulso veikimas neturi viršyti vienetinio impulso veikimo ribinės vertės, padaugintos iš kaupiamojo terminio koeficiento Cp=N-0,25 , kur N yra impulsų skaičius. Ši taisyklė taikoma tik veikimo riboms, kuriomis siekiama apsaugoti nuo terminio sužalojimo, kur visi impulsai, įvykdomi per mažesnį nei Tmin laiko tarpą, laikomi vienetiniu impulsu.
Parametras |
Galiojantis spektrinis diapazonas (nm) |
Vertė |
Tmin |
315 <λ≤ 400 |
Tmin = 10 -9 s (= 1 ns) |
400 <λ≤ 1 050 |
Tmin = 18· 10 -6 s (= 18 μs) |
|
1 050 <λ≤ 1 400 |
Tmin = 50· 10 -6 s (= 50 μs) |
|
1 400 <λ≤ 1 500 |
Tmin = 10 -3 s (= 1 ms) |
|
1 500 <λ≤ 1 800 |
Tmin = 10 s |
|
1 800 <λ≤ 2 600 |
Tmin = 10 -3 s (= 1 ms) |
|
2 600 <λ≤ 10 6 |
Tmin = 10 -7 s (= 100 ns) |
( 1 ) OL L 245, 1992 8 26, p. 23.
( 2 ) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.