(1)

Direktyva 2001/95/EB reikalaujama, kad gamintojai pateiktų į rinką tik saugius gaminius.

(2)

Remiantis Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsniu, jei Komisija sužino apie konkretaus gaminio keliamą rimtą pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, ji gali, laikydamasi tam tikrų taisyklių, priimti sprendimą, reikalaujantį, kad valstybės narės imtųsi laikinų priemonių tam, kad būtų apribota tokių gaminių prekyba arba jiems būtų taikomos specifinės prekybos sąlygos, uždraustas tokių gaminių pardavimas, arba būtų priimtos papildomos priemonės, reikalingos užtikrinti, kad būtų laikomasi draudimo, arba kad būtų pareikalauta pašalinti arba susigrąžinti iš rinkos tokius gaminius.

(3)

Toks sprendimas pagrįstas tuo, kad: valstybės narės naudoja arba ketina naudoti labai skirtingus susijusios rizikos šalinimo metodus; atsižvelgiant į saugumo pobūdį ir taikant Komisijos specifiniuose teisės aktuose numatytas konkretiems gaminiams taikomas procedūras, rizika negali būti pašalinta taip greitai, kaip reikalauja situacija; rizika gali būti efektyviai pašalinta tik priėmus atitinkamas priemones, kurios būtų taikomos Bendrijos lygmeniu siekiant užtikrinti pastovią ir aukšto lygio sveikatos apsaugą ir vartotojų saugą bei tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą.

(4)

Žiebtuvėliai yra potencialiai pavojingi gaminiai, nes jie skleidžia liepsną arba šilumą, ir juose yra degaus kuro. Jie kelia didelį pavojų, kai juos netinkamai naudoja vaikai, kurie dėl to gali sukelti gaisrą, susižeisti ar net mirti. Turint omenyje potencialų žiebtuvėlių pavojingumą, jų gausą rinkoje ir galimas panaudojimo aplinkybes, į didelį pavojų, kurį žiebtuvėliai sukelia vaikų saugai, turėtų būti atsižvelgiama dėl to, kad vaikai gali panaudoti žiebtuvėlius kaip žaislus.

(5)

Tai, kad žiebtuvėliai gali sukelti rimtą pavojų, patvirtina turimi duomenys ir informacija apie vaikų, žaidusių su žiebtuvėliais, sukeltus gaisrus ES. 1997 m. vasario mėn. Jungtinės Karalystės Prekybos ir pramonės departamento paskelbtoje ataskaitoje „Europos tyrimai: nelaimingi įvykiai, kuriuos sukėlė su žiebtuvėliais cigaretėms ir degtukais žaidžiantys jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai“, nurodyta, kad per metus (1997 m.) ES iš viso įvyko apie 1 220 gaisrų, 260 sužalojimų ir 20 mirties atvejų. Naujesnė informacija leidžia tvirtinti, kad didelę rimtų nelaimingų atsitikimų, įskaitant mirties atvejus, dalį ES vis dar sukelia vaikai, žaisdami su apsaugos nuo vaikų neturinčiais žiebtuvėliais.

(6)

Australijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose yra priimti teisės aktai, kuriais žiebtuvėliams nustatomi apsaugos nuo vaikų reikalavimai, atitinkantys šiame sprendime išdėstytus reikalavimus. JAV buvo pradėtas tyrimas prieš priimant tokius teisės aktus. JAV reglamento dėl žiebtuvėlių pasiūlyme, kurį 1993 m. pateikė JAV Vartojimo prekių saugumo komisija, tvirtinama, kad vaikų naudojami žiebtuvėliai JAV kasmet tampa daugiau negu 5 000 gaisrų, 1 150 sužalojimų ir 170 mirčių priežastimi.

(7)

JAV apsaugos nuo vaikų reikalavimas buvo priimtas 1994 m. 2002 m. JAV tyrime dėl reikalavimo veiksmingumo nustatyta, kad gaisrų, sužalojimų ir mirties atvejų sumažėjo 60 %.

(8)

Po valstybių narių konsultacijų, įvykusių pagal Direktyvos 2001/95/EB 15 straipsnį įsteigtame komitete, paaiškėjo, kad valstybių narių metodai, skirti spręsti apsaugos nuo vaikų neturinčių žiebtuvėlių keliamo pavojaus klausimą, labai skiriasi.

(9)

Su žiebtuvėlių saugumu yra susiję du techniniai standartai: Europos ir tarptautinis standartas EN ISO 9994:2002 „Žiebtuvėliai. Saugumo specifikacijos“, kuriuo nustatomos žiebtuvėlių kokybės, patikimumo ir saugumo specifikacijos bei atitinkamos gamybos bandymo procedūros, tačiau jame nėra apsaugos nuo vaikų specifikacijų, ir Europos standartas EN 13869:2002 „Žiebtuvėliai. Žiebtuvėlių apsauga nuo vaikų. Saugos reikalavimai ir bandymų metodai“, kuriuo nustatomos apsaugos nuo vaikų specifikacijos.

(10)

Komisija paskelbė EN ISO 9994:2002 standarto nuorodas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ( 2 ) pagal Direktyvos 2001/95/EB 4 straipsnyje nustatytą procedūrą, darydama prielaidą, kad laikomasi bendro Direktyvos 2001/95/EB reikalavimo dėl šiame standarte numatytų pavojų. Siekdamos atsižvelgti į apsaugą nuo vaikų, kai kurios valstybės narės mano, kad Komisija taip pat turėtų Oficialiajame leidinyje paskelbti nuorodas į EN 13869:2002 standartą. Tačiau kitos valstybės narės mano, kad EN 13869:2002 standartas pirmiausia turėtų būti iš esmės pakeistas.

(11)

Kadangi nėra Bendrijos priemonių dėl žiebtuvėlių apsaugos nuo vaikų ir dėl suvenyrinių žiebtuvėlių uždraudimo, kai kurios valstybės narės gali priimti skirtingas nacionalines priemones. Įvedus tokias priemones, neišvengiamai susidarytų nevienodas apsaugos lygis ir atsirastų kliūtys prekybai žiebtuvėliais Bendrijos viduje.

(12)

Nėra jokių konkrečių žiebtuvėliams taikomų Bendrijos teisės aktų. Rizika negali būti veiksmingai pašalinta kitomis Bendrijos teisės aktų specifinėse taisyklėse numatytomis procedūromis atsižvelgiant į atitinkamos saugos problemos pobūdį ir taip greitai, kaip reikalauja situacija. Todėl būtina pasinaudoti sprendimu remiantis Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsniu.

(13)

Atsižvelgiant į didelį žiebtuvėlių keliamą pavojų ir siekiant nuolat užtikrinti aukštą vartotojų sveikatos ir saugos lygį visoje ES bei siekiant išvengti prekybos kliūčių, reikėtų priimti laikiną sprendimą remiantis Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsniu. Dėl tokio sprendimo žiebtuvėliai galėtų būti tiekiami į rinką tik tuo atveju, jeigu jie turėtų apsaugą nuo vaikų. Toks sprendimas turėtų užkirsti kelią tolesnei žalai ir mirtims, kol nebus priimtas tarptautiniu susitarimu pagrįstas galutinis sprendimas.

(14)

Šios direktyvos apsaugos nuo vaikų reikalavimas turėtų būti taikomas nepildomiesiems žiebtuvėliams, kadangi tokie žiebtuvėliai kelia itin didelį pavojų, kad vaikai gali jais netinkamai pasinaudoti. 1987 m. JAV atliktas tyrimas „Harvardo tyrimas“ („Harward‘s study“) parodė, kad vidutiniškai 96 % nelaimingų atsitikimų, kurie kilo vaikams žaidžiant su žiebtuvėliais, priežastis buvo nepildomieji žiebtuvėliai. Labai mažas nelaimingų atsitikimų skaičius buvo susijęs su žiebtuvėliais, kurie nebuvo nepildomieji, o buvo vadinamieji prabangūs arba pusiau prabangūs žiebtuvėliai, kurie sukonstruoti, pagaminti ir pateikti į rinką siekiant užtikrinti, kad jie, kaip tikimasi, ilgą laiką būtų toliau saugiai naudojami, ir kuriems taikoma raštiška garantija ir suteikiamas aptarnavimas po pardavimo pakeičiant arba pataisant jų dalis eksploatacijos metu bei kurie pasižymi sudėtinga konstrukcija naudojant brangias medžiagas, prabangiu įvaizdžiu ir mažu kitų žiebtuvėlių pakeičiamumu bei platinimu realizavimo rinkose remiantis su gaminio rūšimi susijusiu prestižu ir prabangiu įvaizdžiu. Šie rezultatai atitinka tai, kad žmonės linkę daugiau dėmesio skirti didesnės vertės žiebtuvėliams, kurie skirti naudoti ilgą laiką.

(15)

Visi žiebtuvėliai, kurie kokiu nors būdu yra panašūs į kitą paprastai vaikams patinkantį arba jiems naudoti skirtą objektą, turėtų būti uždrausti. Jie apima, bet jais neapsiriboja, žiebtuvėlius, kurių forma panaši į animacinių filmų personažus, žaislus, šautuvus, rankinius laikrodžius, telefonus, muzikos instrumentus, transporto priemones, žmogaus kūną ar kūno dalis, gyvūnus, maistą ar gėrimus arba kurie skleidžia muzikos garsus ar turi mirksinčių šviesų, kuriuose yra judančių objektų ar kurie turi kitų pramoginių savybių, paprastai vadinamus „suvenyriniais žiebtuvėliais“, nes yra rizika, kad jais vaikai gali pasinaudoti netinkamai.

(16)

Siekiant gamintojams palengvinti žiebtuvėliams taikomų apsaugos nuo vaikų sąlygų laikymąsi, reikėtų pateikti nuorodą į atitinkamas Europos standarto EN 13869:2002 specifikacijas tam, kad konkrečias nacionalinių standartų specifikacijas, kurios perkelia šį Europos standartą, atitinkantys žiebtuvėliai būtų laikomi atitinkančiais šio sprendimo reikalavimą dėl apsaugos nuo vaikų. Siekiant to paties tikslo, žiebtuvėliai, atitinkantys ne ES šalių, kuriose galioja apsaugos nuo vaikų reikalavimai, lygiaverčiai šiame sprendime nustatytiems reikalavimams, atitinkamas taisykles, turėtų būti laikomi atitinkančiais šio sprendimo apsaugos nuo vaikų reikalavimą.

(17)

Nuoseklus ir veiksmingas šiuo sprendimu nustatyto apsaugos nuo vaikų reikalavimo įgyvendinimas reikalauja, kad kompetentingoms valdžios institucijoms paprašius gamintojas joms pateiktų bandymo institucijų, kurios yra pripažintos akreditavimo institucijų, esančių tarptautinių akreditavimo organizacijų narėmis, arba kurias tuo tikslu kitokiu būdu pripažįsta valdžios institucijos, arba tų šalių, kuriose taikomi saugos reikalavimai, lygiaverčiai šiame sprendime nustatytiems reikalavimams, valdžios institucijų patvirtintų tokio pobūdžio bandymams atlikti bandymo institucijų išduotas bandymų ataskaitas dėl apsaugos nuo vaikų. Pagal Direktyvos 2001/95/EB 6 straipsnį įkurtoms kompetentingoms valdžios institucijoms paprašius žiebtuvėlių gamintojai turėtų nedelsdami joms pateikti visus reikiamus dokumentus. Jeigu gamintojas negali pateikti tokių dokumentų per kompetentingos valdžios institucijos patvirtintą papildomą laikotarpį, žiebtuvėliai turėtų būti pašalinti iš rinkos.

(18)

Pagal Direktyvos 2001/95/EB 5 straipsnio 2 dalį platintojai turėtų padėti užtikrinti, kad jų tiekiami žiebtuvėliai atitiktų šiame sprendime nustatytą apsaugos nuo vaikų reikalavimą. Visų pirma jie turėtų bendradarbiauti su kompetentingomis valdžios institucijomis, kurioms paprašius, pateiktų dokumentus, reikalingus žiebtuvėlių kilmei nustatyti.

(19)

Tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniems nelaimingiems atsitikimams, atsižvelgiant į gamintojų techninius suvaržymus ir siekiant užtikrinti proporcingumą, jiems taikant šiame sprendime nustatytas priemones leidžiama naudotis trumpiausiais pereinamaisiais laikotarpiais. Reikalaujama, kad ir valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad priemonės būtų veiksmingai taikomos, pasinaudotų pereinamuoju laikotarpiu dėl to, kad ES kasmet parduodami dideli žiebtuvėlių kiekiai, ir dėl to, kad tokiai prekybai naudojami įvairūs platinimo kanalai. Todėl gamintojų prievolė pateikti į rinką tik apsaugą nuo vaikų turinčius žiebtuvėlius turėtų galioti dešimt mėnesių nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos, o prievolė tiekti vartotojams tik apsaugą nuo vaikų turinčius žiebtuvėlius turėtų galioti vienerius metus po draudimo tiekti į rinką tokius žiebtuvėlius įsigaliojimo. Todėl pastaroji prievolė bus nustatyta persvarstant šį sprendimą po vienerių metų nuo jo priėmimo.

(20)

Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis draudžiama iš Bendrijos eksportuoti pavojingus gaminius, kuriems buvo taikomas sprendimas. Tačiau atsižvelgiant į žiebtuvėlių rinkos struktūrą, visų pirma į gamintojų skaičių pasaulyje, eksporto ir importo apimtį bei rinkų globalizaciją, draudimas eksportuoti nepadidintų vartotojų saugumo trečiosiose šalyse, kurios netaiko apsaugos nuo vaikų reikalavimų, kadangi eksportą iš ES pakeistų neturintys apsaugos nuo vaikų žiebtuvėliai iš ne ES šalių. Todėl 13 straipsnio 3 punkto taikymą reikėtų sustabdyti, kol nebus priimtas tarptautinis apsaugos nuo vaikų standartas. Tai neturėtų apriboti priemonių taikymo trečiosiose šalyse, kuriose taikomi apsaugos nuo vaikų reikalavimai.

(21)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka komiteto, įsteigto pagal Direktyvos 2001/95/EB 15 straipsnio nuostatas, nuomonę,