Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

Atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 44 ir 95 straipsnius,

Atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

Atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),

Atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę ( 2 ),

Laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 3 ),

Kadangi:

(1)

Veiksmingos, skaidrios ir integruotos vertybinių popierių rinkos prisideda prie tikrai vieningos rinkos kūrimo Bendrijoje ir skatina ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą geriau paskirstydamos kapitalą ir mažindamos kainas. Tikslios, išsamios ir savalaikės informacijos apie vertybinių popierių emitentus atskleidimas sukuria nenutrūkstamą investuotojų pasitikėjimą ir leidžia, remiantis informacija, įvertinti jų verslo padėtį ir turtą. Taip stiprinama tiek investuotojų apsauga, tiek rinkos efektyvumas.

(2)

Šiuo tikslu vertybinių popierių emitentai investuotojams turėtų užtikrinti tinkamą skaidrumą reguliariai pateikdami informaciją. Tuo pačiu tikslu akcininkai arba fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys balsavimo teises arba finansines priemones, kurių pagrindu jie turi teisę įsigyti apyvartoje esančių akcijų su balsavimo teise, taip pat turėtų informuoti emitentus apie įsigytas akcijas arba apie kitus pasikeitimus, susijusius su kontroliniais akcijų paketais bendrovėse, kad emitentai galėtų tinkamai informuoti visuomenę.

(3)

1999 m. gegužės 11 d. Komisijos komunikatas, pavadintas „Finansų rinkos modelio įgyvendinimas: veiksmų planas“ nustato veiksmų, reikalingų siekiant užbaigti kurti vieningą finansinių paslaugų rinką, seką. 2000 m. kovo mėn. Lisabonos Europos Vadovų Taryba paragino šį veiksmų planą įgyvendinti iki 2005 m. Veiksmų plane pažymėtas poreikis parengti direktyvą, kuria būtų atnaujinti skaidrumo reikalavimai. Šis poreikis buvo patvirtintas 2002 m. kovo mėn. Barselonos Europos Vadovų Tarybos.

(4)

Ši direktyva turėtų būti suderinta su uždaviniais ir pareigomis, kuriuos Sutartis ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutas kelia Europos centrinių bankų sistemai (ECBS) ir valstybių narių centriniams bankams; siekiant užtikrinti, kad bus siekiama pirminių Bendrijos teisės tikslų, šiuo požiūriu ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas valstybių narių centriniams bankams, kurių akcijomis šiuo metu leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

(5)

Didesnis nacionalinės teisės nuostatų dėl periodinės ir einamosios informacijos reikalavimų, keliamų vertybinių popierių emitentams, suderinimas turėtų padėti siekiant užtikrinti aukštą investuotojų apsaugos lygį visoje Bendrijoje. Tačiau ši direktyva neturi poveikio esamiems Bendrijos teisės aktams dėl investicinių vienetų, kuriuos išleido kolektyvinio investavimo subjektai, išskyrus uždaro tipo, bei dėl investicinių vienetų, įsigytų arba perleistų šiose įmonėse.

(6)

Akcijų arba skolos vertybinių popierių, kurių nominalioji vieneto vertė mažesnė nei 1 000 eurų, emitento priežiūrą šios direktyvos tikslais geriausiai galėtų vykdyti valstybė narė, kurioje emitentas turi savo registruotą buveinę. Šiuo požiūriu nepaprastai svarbu užtikrinti, kad būtų nuosekliai laikomasi 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą ( 4 ). Dėl to paties turi būti nustatytas tam tikras lankstumas, sudarantis sąlygas trečiųjų šalių emitentams ir Bendrijos bendrovėms, leidžiančioms kitus nei pirmiau paminėtus vertybinius popierius, pasirinkti buveinės valstybę narę.

(7)

Aukštas investuotojų apsaugos lygis visoje Bendrijoje padėtų panaikinti kliūtis, trukdančias vertybiniams popieriams patekti į reguliuojamas rinkas, esančias ar veikiančias valstybėje narėje. Valstybėms narėms, išskyrus buveinės valstybę narę, turėtų būti nebeleidžiama riboti vertybinių popierių įtraukimo į jų reguliuojamųjų rinkų sąrašą, nustatant griežtesnius reikalavimus dėl periodinės ir einamosios informacijos apie emitentus, kurių vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.

(8)

Kliūčių pašalinimas pagal šią direktyvą buveinės valstybės narės principo pagrindu neturėtų paveikti kitų, į šios direktyvos taikymo sritį neįeinančių sričių, tokių kaip akcininkų teisės dalyvauti emitento valdyme. Jis taip pat neturėtų paveikti buveinės valstybės narės teisės reikalauti, kad emitentas papildomai skelbtų dalį arba visą reglamentuojamą informaciją laikraščiuose.

(9)

2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo ( 5 ) jau sudarė sąlygas suvienodinti finansinės atskaitomybės standartus visos Bendrijos lygiu emitentams, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir iš kurių reikalaujama parengti konsoliduotą atskaitomybę. Taigi be visoms bendrovėms taikomų bendrovių teisės direktyvų vertybinių popierių emitentams jau nustatytas specialus režimas. Pasirinktas požiūris šia direktyva pritaikomas metinei ir tarpinei finansinei atskaitomybei įtraukiant principą, reikalaujantį tikrai ir teisingai parodyti emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį ir pelną bei nuostolius. Finansinės atskaitomybės santrauka, kaip pusmečio finansinės atskaitomybės dalis, taip pat yra pakankamas pagrindas parodyti tikrą ir teisingą vaizdą apie emitento finansinių metų pirmųjų šešių mėnesių veiklą.

(10)

Metinė finansinė atskaitomybė turėtų užtikrinti informaciją apie visus metus po to, kai emitento vertybiniais popieriais buvo leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Didesnė metinių finansinių atskaitomybių palyginimo galimybė padeda vertybinių popierių rinkų investuotojams tik tuo atveju, jeigu jie gali būti tikri, kad ši informacija bus paskelbta per tam tikrą laiką pasibaigus finansiniams metams. Tam tikromis sąlygomis buveinės valstybė narė gali leisti emitentams nerengti pagal šios direktyvos reikalaujamus standartus metinės finansinės atskaitomybės apie skolos vertybinius popierius, kuriais reguliuojamoje rinkoje buvo leista prekiauti iki 2005 m. sausio 1 d. ir kurie buvo išleisti trečiojoje šalyje įsteigtų emitentų.

(11)	Ši direktyva įveda išsamesnę pusmečio finansinę atskaitomybę emitentams, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Tai turėtų leisti investuotojams įvertinti emitento būklę, remiantis patikimesne informacija.

(12)

Buveinės valstybė narė gali numatyti išimtis skolos vertybinių popierių emitentams dėl pusmečio atskaitomybės, kai:

— kredito institucijos veikia kaip maži skolos vertybinių popierių emitentai, arba

— emitentai jau veikia šios direktyvos įsigaliojimo dieną ir leidžia išimtinai skolos vertybinius popierius, kuriuos besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja buveinės valstybė narė arba viena iš jos regioninių ar vietos valdžios institucijų, arba

— pereinamuoju dešimties metų laikotarpiu, tačiau tik tų skolos vertybinių popierių atžvilgiu, kuriais jau buvo leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje iki 2005 m. sausio 1 d. ir kuriuos gali pirkti tik profesionalūs investuotojai. Jeigu tokią išimtį suteikia buveinės valstybė narė, ji negali būti pratęsta jokiems skolos vertybiniams popieriams, kuriais bus leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje po šios datos.

(13)

Europos Parlamentas ir Taryba pritaria Komisijos 2003 m. gegužės 21 d. veiksmų plane „Bendrovių teisės modernizavimas ir bendrovių valdymo pagerinimas Europos Sąjungoje“ nurodytam jos įsipareigojimui artimiausiu metu svarstyti, kaip sustiprinti skaidrumą atlyginimų politikoje, bendrame sumokėtame atlyginime (įskaitant bet kokį galimą arba atidėtą kompensavimą) bei naudoje, suteikiamoje kiekvienam administracinių, valdymo arba priežiūros institucijų nariui, pagal tos naudos rūšį, taip pat Komisijos ketinimui artimiausiu metu pateikti rekomendacijas šiais klausimais.

(14)

Buveinės valstybė narė turėtų skatinti emitentus, kurių akcijomis buvo leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kurių pagrindinė veikla susijusi su gavybos pramone, metinėje finansinėje atskaitomybėje atskleisti informaciją apie mokėjimus vyriausybėms. Pagal struktūrą, nustatytą įvairiuose tarptautiniuose finansiniuose forumuose, buveinės valstybė narė taip pat turi skatinti didinti tokių mokėjimų skaidrumą.

(15)

Direktyva taip pat nustatys pusmečio atskaitomybės privalomumą tik skolos vertybinių popierių emitentams reguliuojamose rinkose. Išimtys bus teikiamos tik didmeninėms rinkoms tuo atveju, kai žemiausia vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė negu 50 000 eurų, kaip nurodyta Direktyvoje 2003/71/EB. Kai skolos vertybiniai popieriai leidžiami kita valiuta, išimtys turėtų būti galimos tik tuomet, kai vieneto nominalioji vertė tokia valiuta jų išleidimo dieną lygi bent 50 000 eurų.

(16)

Kad informacija apie akcijų emitento veiklą per finansinius metus būtų pateikiama laiku ir kuo patikimesnė, reikia dažniau teikti tarpinę informaciją. Todėl turėtų būti įvestas reikalavimas skelbti tarpinį vadovybės pranešimą per pirmuosius šešis ir antrąjį tarpinį pranešimą per antruosius šešis finansinių metų mėnesius. Akcijų emitentai, kurie jau skelbia ketvirčio finansinę atskaitomybę, nebeturėtų privalėti skelbti tarpinių vadovybės pranešimų.

(17)

Atitinkamos poveikio priemonių taisyklės, nustatytos kiekvienos valstybės narės pagal jos nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, turėtų būti taikomos emitentams, jų administraciniams, valdymo ar priežiūros organams arba emitentų atsakingiems asmenims. Valstybės narės turėtų pasilikti laisvę nustatyti poveikio priemonių mastą.

(18)

Visuomenė turėtų būti informuojama apie kontrolinių akcijų paketų pasikeitimus emitentuose, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, esančioje arba veikiančioje Bendrijos teritorijoje. Ši informacija turėtų padėti investuotojams įsigyti arba perleisti akcijas žinant apie visus balsavimo struktūros pasikeitimus; ji taip pat turėtų sustiprinti veiksmingą akcijų emitentų kontrolę ir bendrą rinkos skaidrumą svarbiuose kapitalo judėjimuose. Tam tikromis aplinkybėmis turėtų būti teikiama informacija apie įkeistas akcijas arba finansines priemones, kaip jos apibūdintos 13 straipsnyje.

(19)

9 straipsnis ir 10 straipsnio c punktas neturėtų būti taikomi akcijoms, kurios skiriamos ECBS narių arba nariams, vykdantiems savo, kaip monetarines funkcijas vykdančių valdžios institucijų, funkcijas su sąlyga, kad nebus naudojamasi šių akcijų balsavimo teise; „trumpo laikotarpio“ sąvoka 11 straipsnyje turėtų būti suprantama atsižvelgiant į kreditines operacijas, vykdomas pagal Sutarties ir Europos centrinio banko (ECB) teisės aktus, ypač ECB gaires dėl pinigų politikos priemonių bei procedūrų ir TARGET, taip pat į kreditines operacijas, kuriomis siekiama vykdyti lygiavertes funkcijas pagal nacionalines nuostatas.

(20)

Kad tam tikri rinkos dalyviai be reikalo nebūtų pernelyg apkrauti ir siekiant išsiaiškinti, kas iš tikrųjų daro įtaką emitentui, nereikia reikalauti pranešimo apie kontrolinį akcijų arba kitų finansinių priemonių, kaip jos apibūdintos 13 straipsnyje, paketą, jei jis suteikia teisę įsigyti akcijų rinkos formuotojo arba saugotojo atžvilgiu, arba apie akcijų ar finansinių priemonių, kurios įsigytos tik įskaitymo ir atsiskaitymo tikslais, paketą, neviršijant visoje Bendrijoje taikytinų limitų ir garantijų. Buveinės valstybei narei turi būti leidžiama numatyti tam tikrų išimčių, susijusių su akcijų paketais kredito institucijų ir investicinių įmonių prekybos knygose.

(21)

Kad būtų išsiaiškinta, kas iš tikrųjų yra kontrolinio akcijų paketo savininkas arba kitų finansinių priemonių didžiausias savininkas tame pačiame emitente visoje Bendrijoje, iš patronuojančių įmonių neturėtų būti reikalaujama sujungti savo akcijų paketus su kolektyvinių investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) arba investicinių įmonių valdomais paketais, su sąlyga, kad šie subjektai ar įmonės naudojasi balsavimo teise nepriklausomai nuo patronuojančių įmonių ir atitinka tam tikras tolesnes sąlygas.

(22)

Einamoji informacija vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, savininkams turi būti ir toliau grindžiama lygių galimybių principu. Tokios lygios galimybės taikomos tik tokią pačią padėtį užimantiems akcininkams ir todėl netaikomos balsavimo teisių, priskirtų tam tikrai akcijai, skaičiaus klausimui. Tuo pačiu skolos vertybinių popierių savininkai, užimantys pari passu padėtį, turėtų ir toliau naudotis lygiomis galimybėmis, net ir geriausios skolos vertybinių popierių atveju. Reikia palengvinti akcininkų ir (arba) vertybinių popierių savininkų informavimą bendruose susirinkimuose. Ypač svarbu, kad užsienyje esantys akcininkai ir skolos vertybinių popierių savininkai aktyviau įsitrauktų galėdami suteikti įgaliojimus veikti jų vardu. Dėl tų pačių priežasčių bendrame akcininkų ir (arba) skolos vertybinių popierių savininkų susirinkime turėtų būti nusprendžiama, ar turėtų būti naudojamos modernios informacijos ir ryšių technologijos. Tokiu atveju emitentai turėtų parengti priemones, kad būtų galima veiksmingai informuoti jų akcijų ir (arba) vertybinių popierių savininkus, kuriuos įmanoma identifikuoti.

(23)

Tam, kad būtų šalinamos kliūtys ir veiksmingai įgyvendinami nauji Bendrijos informavimo reikalavimai, reikalinga, kad buveinės valstybių narių kompetentingos institucijos vykdytų atitinkamą priežiūrą. Ši direktyva turėtų numatyti bent jau minimalias garantijas dėl tokios informacijos gavimo laiku galimybės. Dėl šios priežasties kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti bent viena pateikimo ir saugojimo sistema.

(24)

Emitento įpareigojimas išversti visą einamąją ir periodinę informaciją į visas atitinkamas kalbas visose valstybėse narėse, kuriose leidžiama prekiauti jo vertybiniais popieriais, neskatina vertybinių popierių rinkų integracijos ir atgraso nuo tarpvalstybinio leidimų prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose suteikimo. Todėl emitentui tam tikrais atvejais turi būti suteikta teisė pateikti informaciją tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba. Kadangi reikia labai daug pastangų pritraukti investuotojus iš kitų valstybių narių ir trečiųjų šalių, valstybės narės turėtų nebeužkirsti kelio akcininkams, asmenims, turintiems balsavimo teises, arba finansinių priemonių savininkams parengti reikalingus pranešimus emitentui tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba.

(25)

Siekiant aktyviau skatinti Europos kapitalo rinkų integraciją, Bendrijos lygiu reikia geriau organizuoti investuotojų prieigą prie informacijos apie emitentus. Ne emitento buveinės valstybėje narėje esantys investuotojai, siekiantys gauti prieigą prie tokios informacijos, turėtų būti vertinami taip pat, kaip ir emitento buveinės valstybėje narėje esantys investuotojai. Tai galima pasiekti, jei buveinės valstybė narė, atsižvelgdama į reglamentuojamos informacijos tipą, greitai ir nediskriminuodama užtikrina minimalius Bendrijoje platinamos informacijos kokybės standartus. Be to, informacija, kuri buvo išplatinta, turėtų būti centralizuotai prieinama buveinės valstybėje narėje, kad būtų galima sukurti Europos tinklą mažmeniniams investuotojams prieinamomis kainomis ir kartu išvengta nereikalingo emitentų informacijos pateikimo reikalavimų dubliavimo. Emitentai turėtų turėti galimybę naudotis laisva konkurencija pasirinkdami žiniasklaidos priemones arba operatorius informacijai pagal šią direktyvą platinti.

(26)

Siekiant dar labiau supaprastinti investuotojų prieigą prie informacijos apie visų valstybių narių įmones, nacionalinėms priežiūros institucijoms turėtų būti palikta teisė, konsultuojantis su kitomis suinteresuotomis šalimis, ypač vertybinių popierių emitentais, investuotojais, rinkos dalyviais, reguliuojamų rinkų operatoriais ir finansinės informacijos tiekėjais, rengti rekomendacijas dėl elektroninių tinklų kūrimo.

(27)

Siekiant užtikrinti veiksmingą investuotojų apsaugą ir tinkamą reguliuojamų rinkų veiklą, taisyklės, susijusios su emitentų, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skelbiama informacija, turėtų būti taikomos ir emitentams, kurie valstybėje narėje neturi registruotos buveinės ir kurie nepatenka į Sutarties 48 straipsnio taikymo sritį. Taip pat turėtų būti užtikrinama, kad bet kuri papildoma informacija apie Bendrijos arba trečiųjų šalių emitentus, kurią reikalaujama atskleisti trečiojoje šalyje, bet nereikalaujama valstybėje narėje, būtų viešai prieinama Bendrijoje.

(28)

Kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti paskirta viena kompetentinga institucija, kuri prisiimtų galutinę atsakomybę dėl nuostatų, priimtų šios direktyvos pagrindu, laikymosi priežiūros, taip pat dėl tarptautinio bendradarbiavimo. Tokia institucija turėtų būti administracinio pobūdžio ir, kad nekiltų interesų konflikto, turėtų būti užtikrintas jos nepriklausomumas nuo ūkio subjektų. Tačiau valstybės narės gali paskirti kitą kompetentingą instituciją, kuri tirtų, ar informacija, nurodyta šioje direktyvoje, rengiama remiantis tinkamu atskaitomybės modeliu, ir imtųsi atitinkamų priemonių rastų pažeidimų atvejais; tokia institucija nebūtinai turi būti administracinio pobūdžio.

(29)

Dėl didėjančios tarpvalstybinės veiklos reikia pagerinti bendradarbiavimą tarp kompetentingų nacionalinių institucijų, įskaitant išsamų nuostatų rinkinį dėl keitimosi informacija ir atsargumo priemonių. Reguliavimo ir priežiūros užduočių organizavimas kiekvienoje valstybėje narėje neturėtų kliudyti efektyviam kompetentingų institucijų bendradarbiavimui.

(30)

2000 m. liepos 17 d. posėdžiavusi Taryba įsteigė Išminčių komitetą Europos vertybinių popierių rinkų reguliavimo klausimams nagrinėti. Savo galutinėje ataskaitoje šis komitetas pasiūlė įvesti naujas teisėkūros metodikas, pagrįstas keturių lygių, t. y., esminių principų, techninių įgyvendinimo priemonių, nacionalinių vertybinių popierių reguliuotojų bendradarbiavimo ir Bendrijos teisės stiprinimo, požiūriu. Ši direktyva turėtų apsiriboti bendrais „sisteminiais“ principais, o techninės nuostatos turėtų būti išdėstytos įgyvendinimo priemonėse, kurias Komisija patvirtins padedant Europos vertybinių popierių komitetui, įsteigtam Komisijos sprendimu 2001/528/EB ( 6 ).

(31)	Kad Bendrijos teisės aktų vertybinių popierių srityje leidybos reglamentavimo procesą padarytu efektyvesniu ir skaidresniu, 2001 m. kovo mėn. Stokholmo Europos Vadovų Tarybos priimta rezoliucija parėmė Išminčių komiteto galutinę ataskaitą ir pasiūlytą keturių lygių požiūrį.

(32)	Pagal tą rezoliuciją įgyvendinimo priemonės turėtų būti naudojamos dažniau, užtikrinant, kad kartu su besivystančia rinka ir priežiūra būtų atnaujinamos ir techninės nuostatos, o visoms įgyvendinimo taisyklių pakopoms turėtų būti nustatyti galutiniai terminai.

(33)

2002 m. vasario 5 d. Europos Parlamentas, remdamasis tą pačią dieną padarytu oficialiu Komisijos pirmininko pareiškimu ir 2001 m. spalio 2 d. vidaus rinkos komisaro laišku Parlamento ekonomikos ir pinigų komiteto primininkui dėl Europos Parlamento vaidmens šiame procese garantijų, savo rezoliucija dėl finansinių paslaugų teisės aktų įgyvendinimo taip pat parėmė Išminčių komiteto ataskaitą.

(34)

Nuo pirmojo įgyvendinimo priemonių projekto perdavimo Europos Parlamentui turėtų būti suteiktas trijų mėnesių laikotarpis, kurio metu jis išnagrinėtų priemones ir pateiktų savo nuomonę. Tačiau skubiais ir tinkamai pagrįstais atvejais tą laikotarpį galima sutrumpinti. Jeigu šio laikotarpio metu Europos Parlamentas priima rezoliuciją, Komisija turėtų iš naujo išnagrinėti priemonių projektą.

(35)

Siekiant atsižvelgti į naujus vertybinių popierių rinkos pokyčius, šioje direktyvoje išdėstytoms taisyklėms gali prireikti techninių įgyvendinimo priemonių. Komisija turi būti atitinkamai įgaliota priimti įgyvendinimo priemones, su sąlyga, kad jos nekeis esminių šios direktyvos dalių, ir kad Komisija veiks pagal joje išdėstytus principus, pasikonsultavusi su Europos vertybinių popierių komitetu.

(36)

Pasinaudodama pagal šią direktyvą jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais Komisija turėtų laikytis šių principų:

— poreikio užtikrinti investuotojų pasitikėjimą finansinėmis rinkomis skatinant aukštus tų rinkų skaidrumo standartus;

— poreikio suteikti investuotojams įvairias alternatyvias investicijų sritis ir jiems pritaikytą apsaugą bei informaciją;

— poreikio garantuoti, kad nepriklausomos priežiūros institucijos nuosekliai užtikrintų taisyklių laikymąsi, ypač kovoje prieš ekonominius nusikaltimus;

— poreikio užtikrinti didelį skaidrumą ir konsultavimąsi su visais rinkos dalyviais bei Europos Parlamentu ir Komisija;

— poreikio skatinti naujoves finansinėse rinkose, kad pastarosios būtų dinamiškos ir efektyvios;

— poreikio užtikrinti rinkos vientisumą, atidžiai stebint finansines naujoves ir į jas reaguojant;

— kapitalo kainos sumažinimo ir galimybės juo naudotis padidinimo svarbos;

— rinkos dalyvių (įskaitant mažus ir vidutinius verslus bei mažus investuotojus) kaštų ir naudos ilgalaikės pusiausvyros visose įgyvendinimo priemonėse;

— poreikio skatinti Bendrijos finansinių rinkų tarptautinį konkurencingumą, neapribojant ypač reikalingo tarptautinio bendradarbiavimo išplėtimo;

— poreikio pasiekti tam tikrą visų rinkos dalyvių veiklos lygį, nustatant taisykles visoje Bendrijoje kiekvienu atveju, kai tai būtina;

— poreikio atsižvelgti į skirtumus vietos rinkose, jei jie nepagrįstai nepažeidžia bendrosios rinkos vientisumo;

— poreikio užtikrinti darną su kitais šioje srityje taikomais Bendrijos aktais, nes informacijos neatitikimas ir skaidrumo stoka gali trukdyti rinkų veikimui ir kenkti vartotojams bei mažiems investuotojams.

(37)

Kad būtų užtikrintas šioje direktyvoje arba šios direktyvos įgyvendinimo priemonėse išdėstytų reikalavimų įgyvendinimas, reikia skubiai nustatyti šių reikalavimų ar priemonių pažeidimus ir prireikus imtis sankcijų. Tam priemonės ir sankcijos turi būti pakankamai atgrasančios, proporcingos ir nuosekliai taikomos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingų nacionalinių institucijų sprendimus būtų galima apskųsti teismui.

(38)

Šia direktyva siekiama atnaujinti dabartinius skaidrumo reikalavimus vertybinių popierių emitentams ir investuotojams, įsigyjantiems arba perleidžiantiems kontrolinį akcijų paketą tų emitentų, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Ši direktyva pakeičia keletą reikalavimų, išdėstytų 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius ( 7 ). Kad skaidrumo reikalavimai būtų surinkti viename akte, ją būtina atitinkamai pakeisti. Tačiau toks pakeitimas neturėtų trukdyti valstybėms narėms nustatyti papildomų reikalavimų pagal Direktyvos 2001/34/EB 42 – 63 straipsnius, kurie lieka galioti.

(39)	Ši direktyva suderinta su 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ( 8 ).

(40)	Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

(41)

Kadangi šios direktyvos tikslai, t. y. atitinkamu skaidrumu visoje Bendrijoje užtikrinti investuotojų pasitikėjimą ir tokiu būdu užbaigti vidaus rinkos sukūrimą, dabartinių Bendrijos teisės aktų pagrindu valstybių narių negali būti deramai pasiekti, o gali būti geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje numatytą subsidiarumo principą. Laikantis proporcingumo principo, nustatyto tame straipsnyje, ši direktyva nenumato daugiau negu būtina pasiekti jos tikslus.

(42)	Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 9 ).

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1. Ši direktyva nustato reikalavimus, susijusius su periodinės ir einamosios informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais jau leista prekiauti valstybėje narėje esančioje ar veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, atskleidimu.

2. Ši direktyva netaikoma investiciniams vienetams, kuriuos išleido kolektyvinio investavimo subjektai, kiti nei uždarojo tipo, bei investiciniams vienetams, kurie įsigyti arba kurie perleidžiami tokiuose kolektyvinio investavimo subjektuose.

3. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 16 straipsnio 3 dalyje ir 18 straipsnio 2 – 4 dalyse paminėtų nuostatų vertybiniams popieriams, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kuriuos išleido jos arba jų regioninės arba vietos valdžios institucijos.

4. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 17 straipsnio savo nacionalinių centrinių bankų, veikiančių kaip akcijų emitentų, veiklai, jeigu leidimas prekiauti reguliuojamoje rinkoje buvo suteiktas iki 2005 m. sausio 20 d..

2. 1 dalies f punkto ii papunktyje numatyto „kontroliuojamos įmonės“ apibrėžimo tikslu į su balsavimu, paskyrimu ir atleidimu susijusias akcininko teises įtraukiamos teisės, turimos bet kurios kitos akcininko kontroliuojamos įmonės ir bet kurių fizinių arba juridinių asmenų, veikiančių nors ir savo vardu, bet akcininko arba bet kurios kitos akcininko kontroliuojamos įmonės sąskaita.

2a. Šioje direktyvoje visos nuorodos į juridinius asmenis suprantamos kaip apimančios juridinio asmens statuso neturinčias registruotas verslo asociacijas ir investicinius fondus.

3. Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, nustatyti reikalavimus ir užtikrinti vienodą 1 dalies taikymą, Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis ir laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų tvirtina priemones dėl 1 dalyje išdėstytų sąvokų apibrėžimų.

Antros pastraipos a ir b punktuose nurodytos priemonės tvirtinamos deleguotais teisės aktais pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų.

1. Buveinės valstybė narė emitentui gali taikyti griežtesnius reikalavimus, nei nustatyta šioje direktyvoje, išskyrus tai, kad ji negali reikalauti emitentų skelbti periodinę finansinę informaciją dažniau nei 4 straipsnyje nurodytą metinę finansinę atskaitomybę ir 5 straipsnyje nurodytą pusmečio finansinę atskaitomybę.

1a. Nukrypstant nuo 1 dalies, buveinės valstybės narės gali reikalauti, kad emitentai skelbtų papildomą periodinę finansinę informaciją dažniau nei 4 straipsnyje nurodytą metinę finansinę atskaitomybę ir 5 straipsnyje nurodytą pusmečio finansinę atskaitomybę, kai tenkinamos šios sąlygos:

Prieš priimdamos sprendimą, kuriuo emitentų reikalaujama skelbti papildomą periodinę finansinę informaciją, valstybės narės įvertina, ar tokie papildomi reikalavimai gali lemti tai, kad daugiau dėmesio bus skiriama emitentų trumpalaikiams rezultatams bei veiklos rezultatams, ir ar jie gali turėti neigiamos įtakos mažųjų ir vidutinio dydžio emitentų galėjimui turėti prieigą prie reguliuojamų rinkų.

Tai nedaro poveikio valstybių narių galimybei reikalauti, kad emitentai, kurie yra finansų įstaigos, skelbtų papildomą periodinę finansinę informaciją.

Buveinės valstybės narė akcijų turėtojui arba 10 ar 13 straipsniuose nurodytam fiziniam arba juridiniam asmeniui negali taikyti griežtesnių reikalavimų, nei nustatyta šioje direktyvoje, išskyrus kai:

1. Ne vėliau kaip per keturis mėnesius pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams emitentas viešai paskelbia savo metinę finansinę atskaitomybę ir užtikrina, kad ji būtų viešai prieinama dar mažiausiai 10 metų.

3. Kai iš emitento reikalaujama parengti konsoliduotą atskaitomybę pagal 1983 m. birželio 13 d. Septintąją Tarybos direktyvą 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės ( 16 ), audituota finansinė atskaitomybė turi susidėti iš pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 sudarytos konsoliduotos atskaitomybės ir metinės patronuojančios įmonės atskaitomybės, sudarytos pagal valstybės narės, kurioje patronuojanti įmonė įregistruota kaip juridinis asmuo, nacionalinių teisės aktų reikalavimus.

Kai iš emitento nereikalaujama parengti konsoliduotos atskaitomybės, audituota finansinė atskaitomybė turi susidėti iš atskaitomybės, sudarytos pagal valstybės narės, kurioje įmonė įregistruota kaip juridinis asmuo, nacionalinių teisės aktų reikalavimus.

4. Finansinės atskaitomybės auditas turi būti atliekamas pagal 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinių finansinių atskaitomybių ( 17 ) 51 ir 51a straipsnius ir, jeigu iš emitento reikalaujama parengti konsoliduotą atskaitomybę, – pagal Direktyvos 83/349/EEB 37 straipsnį.

Audito ataskaita, pasirašyta už finansinės atskaitomybės auditą atsakingo asmens arba asmenų, kartu su metine finansine atskaitomybe visa turi būti atskleista visuomenei.

5. Vadovybės ataskaita turi būti sudaryta pagal Direktyvos 78/660/EEB 46 straipsnį ir, jeigu iš emitento reikalaujama parengti konsoliduotą atskaitomybę, – pagal Direktyvos 83/349/EEB 36 straipsnį.

6. Siekdama atsižvelgti į techninę pažangą finansų rinkose ir užtikrinti vieningą 1 dalies reikalavimų taikymą, Komisija turi 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones. Komisija visų pirma turi itin tiksliai nurodyti technines sąlygas, pagal kurias paskelbta metinė finansinė atskaitomybė, įskaitant audito ataskaitą, liktų viešai prieinama. Prireikus Komisija taip pat gali peržiūrėti 1 dalyje nurodytą penkerių metų laikotarpį.

7. Nuo 2020 m. sausio 1 d. visa metinė finansinė atskaitomybė rengiama pagal vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą su sąlyga, kad Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 ( 18 ), atliks sąnaudų ir naudos analizę.

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodomas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir tinkamos nuorodos į dabartines ir būsimas technologines galimybes. Prieš priimdama techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI atlieka atitinkamą galimų elektroninio ataskaitų teikimo formatų vertinimą ir atitinkamus praktinius bandymus. EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

1. Akcijų arba skolos vertybinių popierių emitentas turi viešai paskelbti pusmečio finansinę atskaitomybę, apimančią pirmus šešis finansinių metų mėnesius, kuo greičiau pasibaigus šiam laikotarpiui, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jo pabaigos. Emitentas užtikrina, kad pusmečio finansinė atskaitomybė būtų viešai prieinama mažiausiai 10 metų.

3. Kai iš emitento reikalaujama parengti konsoliduotą atskaitomybę, finansinės atskaitomybės santrauka turi būti parengta pagal tarptautinį apskaitos standartą, taikomą tarpinei finansinei atskaitomybei, patvirtintą Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 6 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kai iš emitento nereikalaujama parengti konsoliduotos atskaitomybės, į finansinės atskaitomybės santrauką gali būti įtraukta bent jau balanso santrauka, pelno (nuostolių) ataskaitos santrauka ir šių ataskaitų paaiškinamieji raštai. Rengdamas balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitų santraukas, emitentas turi vadovautis tais pačiais pripažinimo ir įvertinimo principais, kaip ir rengdamas metinę finansinę atskaitomybę.

4. Tarpinė vadovybės ataskaita mažiausiai turi atspindėti bent jau svarbiausius įvykius, kurie įvyko per pirmuosius šešis finansinių metų mėnesius, ir jų poveikį finansinės atskaitomybės santraukai, kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų per ateinančius šešis finansinių metų mėnesius aprašymu. Akcijų emitentų tarpinėse vadovybės ataskaitose taip pat turi būti įtraukti ir didesni susijusių šalių sandoriai.

5. Jeigu pusmečio finansinė atskaitomybė buvo audituota, turi būti pateikiama visa audito ataskaita. Ta pati nuostata taikoma ir dėl auditorių peržiūros ataskaitų. Jeigu pusmečio finansinė atskaitomybė nebuvo audituota arba auditorių peržiūrėta, emitentas turi tai pažymėti savo ataskaitoje.

6. Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, nustatyti reikalavimus ir užtikrinti vienodą šio straipsnio 1–5 dalių taikymą, Komisija tvirtina priemones pagal 27 straipsnio 2 dalį arba 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis.

Priemonės, nurodytos a punkte, tvirtinamos pagal 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Priemonės, nurodytos b ir c punktuose, tvirtinamos deleguotais teisės aktais pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų.

Prireikus Komisija deleguotame teisės akte pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų taip pat gali patikslinti 1 dalyje nurodytą penkerių metų laikotarpį.

Valstybės narės reikalauja, kad emitentai, veikiantys gavybos ar neliestų miškų medienos ruošos pramonės sektoriuose, kaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB ( 19 ), 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pagal tos direktyvos 10 skyrių kasmet parengtų valdžios institucijoms atliktų mokėjimų ataskaitą. Ataskaita viešai paskelbiama ne vėliau kaip per šešis mėnesius pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams ir viešai prieinama mažiausiai dešimt metų. Valdžios institucijoms atlikti mokėjimai ataskaitoje nurodomi konsoliduotu lygmeniu.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad už pagal 4, 5, 6 ir 16 straipsnius sudaromą ir skelbiamą informaciją būtų atsakingas bent jau emitentas ar jo administraciniai, valdymo ar priežiūros organai, ir turi užtikrinti, kad jų įstatymai ir kiti teisės aktai dėl poveikio priemonių būtų taikomi emitentams, šiame straipsnyje paminėtiems organams arba atsakingiems emitento asmenims.

2. Buveinės valstybė narė gali pasirinkti netaikyti 5 straipsnio reikalavimų kredito institucijoms, kurių akcijomis neleista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kurios pakartotinai arba nuolatos išleidžia išskirtinai skolos vertybinius popierius, su sąlyga, kad nominalioji viso kiekio vertė išlieka mažesnė negu 100 000 000 eurų ir kad jos neskelbė prospekto pagal Direktyvą 2003/71/EB.

3. Buveinės valstybė narė gali pasirinkti netaikyti 5 straipsnio reikalavimų Direktyvos 2003/71/EB įsigaliojimo dieną jau esantiems emitentams, reguliuojamoje rinkoje leidžiantiems išskirtinai skolos vertybinius popierius, už kuriuos besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja buveinės valstybė narė arba viena iš jos regioninių arba vietos valdžios institucijų.

4. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies b punkto, 4 ir 5 straipsniai netaikomi išskirtinai skolos vertybinių popierių, kuriais jau leista prekiauti Sąjungos reguliuojamoje rinkoje anksčiau nei 2010 m. gruodžio 31 d. ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 EUR arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo dieną prilygsta ne mažiau kaip 50 000 EUR, emitentams tol, kol tokie skolos vertybiniai popieriai išperkami.

1. Buveinės valstybė narė turi užtikrinti, kad akcininkas, įsigijęs arba perleidęs emitento, kurio akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kurioms suteikta balsavimo teisė, kontrolinį akcijų paketą, praneštų emitentui apie įsigytų arba perleistų balsavimo teisių santykinį kiekį, kai santykinis kiekis pasiekia, viršija arba nukrinta žemiau 5 %, 10 %, 15 %, 20 %, 25 %, 30 %, 50 % ir 75 % ribos.

Balsavimo teisės apskaičiuojamos atsižvelgiant į visas akcijas, kurioms suteikta balsavimo teisė, netgi jei naudojimasis šiomis teisėmis yra sustabdytas. Be to, ši informacija pateikiama atsižvelgiant į visas akcijas, kurioms suteikta balsavimo teisė, esančias toje pačioje klasėje.

2. Buveinės valstybė narė turi užtikrinti, kad akcininkai praneštų emitentui apie turimų balsavimo teisių santykinį kiekį, kai tas kiekis pasiekia, viršija arba nukrinta žemiau 1 dalyje nurodytų ribų dėl įvykių, keičiančių balsavimo teisių klasifikaciją, ir remiantis informacija, atskleista pagal 15 straipsnio reikalavimus. Kai emitentas įregistruotas kaip trečiosios šalies juridinis asmuo, turi būti pranešama tokiais pačiais atvejais.

4. Šis straipsnis netaikomas akcijoms, įsigytoms išskirtinai įskaitymo ir atsiskaitymo per įprastinį trumpą atsiskaitymų ciklą tikslais, taip pat saugotojams, laikantiems akcijas saugojimo tikslais, su sąlyga, kad tokio saugojimo atveju akcijoms suteikta balsavimo teise galima naudotis tik pagal rašytinius arba elektroninėmis priemonėmis pateiktus pavedimus.

5. Šis straipsnis taip pat netaikomas rinkos formuotojui, veikiančiam rinkos formavimo tikslais, įsigyjant arba perleidžiant kontrolinį akcijų paketą, siekiantį arba viršijantį rinkos 5 % ribą, su sąlyga, kad:

6. Šis straipsnis netaikomas balsavimo teisėms, įrašytoms į kredito įstaigos ar investicinės įmonės prekybos knygą, kaip apibrėžta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo ( 20 ) 11 straipsnyje, su sąlyga, kad:

6a. Šis straipsnis netaikomas balsavimo teisėms, kurias suteikia akcijos, įsigytos stabilizavimo tikslais pagal 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2273/2003, įgyvendinantį Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl išimčių, taikomų išperkamojo pirkimo programoms ir finansinių priemonių stabilizavimui ( 21 ), su sąlyga, kad balsavimo teisėmis, kurias suteikia tos akcijos, nepasinaudojama ar jomis kitaip nesinaudojama, kad būtų dalyvaujama emitento valdyme.

6b. Atsižvelgdama į 12 straipsnio 4 ir 5 dalis, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose apibrėžiamas 5 ir 6 dalyse nurodytos 5 % ribos apskaičiavimo metodas, be kita ko, įmonių grupės atveju, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 27 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

7. Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose ir apibrėžti 2, 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus, Komisija deleguotais teisės aktais tvirtina priemones pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų.

Komisija deleguotais teisės aktais pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų nustato ilgiausią šio straipsnio 4 dalyje numatyto „trumpo atsiskaitymų ciklo“ trukmę, taip pat buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos vykdomos kontrolės tinkamus mechanizmus.

Be to, Komisija gali pagal 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą sudaryti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų sąrašą.

9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti pranešimo reikalavimai taip pat turi būti taikomi fiziniams ir juridiniams asmenims tiek, kiek jiems suteikta teisė įsigyti ir perleisti balsavimo teises arba naudotis balsavimo teise bet kuriuo atskiru arba iš karto keliais iš šių atvejų:

1. 9 straipsnis ir 10 straipsnio c punktas netaikomi akcijoms, teikiamoms ECBS nariams arba narių, kurie vykdo savo, kaip monetarines funkcijas vykdančių valdžios institucijų, funkcijas, įskaitant akcijas, teikiamas ECBS nariams arba narių pagal įkeitimo ar atpirkimo arba kitus panašius likvidumo susitarimus pinigų politikos tikslais arba mokėjimų sistemoje.

2. Lengvatos pirmiau nurodytiems sandoriams teikiamos, jei jie trunka trumpą laiką, su sąlyga, kad nebus pasinaudota šioms akcijoms suteiktomis balsavimo teisėmis.

1. Pagal 9 ir 10 straipsnius reikalaujamame pranešime turi būti pateikta ši informacija:

2. ►M4 Pranešimas emitentui turi būti pateiktas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per keturias prekybos dienas nuo dienos, kurią akcininkas arba 10 straipsnyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, ◄

3. Įmonė atleidžiama nuo pagal 1 dalį reikalaujamo pranešimo pateikimo, jeigu pranešimą pateikė patronuojanti įmonė arba – jeigu patronuojanti įmonė pati yra kontroliuojamoji įmonė – jos pačios patronuojanti įmonė.

4. Nereikalaujama, kad valdymo įmonės patronuojanti įmonė savo akcijas, turimas pagal 9 ir 10 straipsnius, sujungtų su valdymo įmonės akcijomis, valdomomis Direktyvoje 85/611/EEB nustatytomis sąlygomis, jeigu tokia valdymo įmonė naudojasi balsavimo teisėmis nepriklausomai nuo patronuojančios įmonės.

Tačiau 9 ir 10 straipsniai taikomi, kai patronuojanti įmonė arba kita patronuojančios įmonės kontroliuojama įmonė investavo į valdymo įmonės valdomas akcijas, ir valdymo įmonė neturi teisės savo nuožiūra naudotis tokioms akcijoms suteikiamomis balsavimo teisėmis, o gali naudotis jomis tik pagal tiesioginius ir netiesioginius patronuojančios arba kitos patronuojančios įmonės kontroliuojamos įmonės pavedimus.

5. Nereikalaujama, kad investicinės įmonės patronuojanti įmonė, įgaliota pagal Direktyvą 2004/39/EB, savo turimas akcijas sujungtų, kaip nurodyta 9 ir 10 straipsniuose, su akcijomis, kurias ta investicinė įmonė valdo klientų atžvilgiu, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte, su sąlyga, kad:

Tačiau 9 ir 10 straipsniai taikomi, kai patronuojanti įmonė arba kita patronuojančios įmonės kontroliuojama įmonė investavo į investicinės įmonės valdomas akcijas, ir investicinė įmonė neturi teisės savo nuožiūra naudotis tokioms akcijoms suteiktomis balsavimo teisėmis, o gali naudotis jomis tik pagal tiesioginius ir netiesioginius patronuojančios arba kitos patronuojančios įmonės kontroliuojamos įmonės pavedimus.

6. Gavęs pranešimą pagal 1 dalį, bet ne vėliau kaip per tris sekančias prekybos dienas, emitentas turi viešai paskelbti visą pranešime esančią informaciją.

7. Buveinės valstybė narė gali atleisti emitentus nuo 6 dalies reikalavimo vykdymo, jei, gavus pranešimą, bet ne vėliau kaip per tris sekančias prekybos dienas pranešime esanti informacija pagal sąlygas, išdėstytas 21 straipsnyje, buvo paviešinta jos kompetentingos institucijos.

8. Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose ir apibrėžti šio straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus, Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų tvirtina šias priemones:

9. Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas ir atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – EVPRI), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 ( 22 ), gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, skirtos naudoti pranešant emitentui reikalingą informaciją pagal šio straipsnio 1 dalį arba pateikiant informaciją pagal 19 straipsnio 3 dalį, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

1. Pranešimo reikalavimai, išdėstyti 9 straipsnyje, taip pat taikomi fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai turi:

Reikalaujamame pranešime, be kita ko, nurodomos pagal rūšį suskirstytos finansinės priemonės, turimos pagal pirmos pastraipos a punktą, ir finansinės priemonės, turimos pagal tos pastraipos b punktą, atskirai nurodant finansines priemones, kurios suteikia teisę į fizinį atsiskaitymą, ir finansines priemones, kurios suteikia teisę į atsiskaitymą pinigais.

1a. Balsavimo teisių skaičius apskaičiuojamas atsižvelgiant į visą sąlyginį akcijų, kuriomis pagrįsta finansinė priemonė, kiekį, išskyrus atvejus, kai pagal finansinę priemonę suteikiama teisė tik į atsiskaitymą pinigais; tokiu atveju balsavimo teisių skaičius apskaičiuojamas pritaikius delta koeficientą – sąlyginį akcijų, kuriomis pagrįsta finansinė priemonė, kiekį padauginus iš priemonės delta koeficiento. Šiuo tikslu turėtojas agreguoja visas finansines priemones, susijusias su tuo pačiu pagrindiniu emitentu, ir apie jas praneša. Apskaičiuojant balsavimo teises, atsižvelgiama tik į ilgąsias pozicijas. Ilgosios pozicijos nėra tarpusavyje užskaitomos su trumposiomis pozicijomis, susijusiomis su tuo pačiu pagrindiniu emitentu.

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, pagal kuriuos nustatoma:

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 27 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

1b. 1 dalies tikslais finansinėmis priemonėmis laikomos šios priemonės, jei jos atitinka kurią nors iš 1 dalies pirmos pastraipos a arba b punktuose nustatytų sąlygų:

EVPRI parengia finansinių priemonių, kurioms pagal 1 dalį taikomi pranešimo reikalavimai, orientacinį sąrašą ir, atsižvelgdama į techninius pokyčius finansų rinkose, periodiškai jį atnaujina.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis, taip pat laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotaisiais aktais patvirtinti priemones, kuriomis nustatomas pateiktino pranešimo turinys, pranešimo terminas ir kam pranešimas turi būti teikiamas, kaip nurodyta 1 dalyje.

3. Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas ir atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, skirtos naudoti pranešant emitentui reikalingą informaciją pagal šio straipsnio 1 dalį arba pateikiant informaciją pagal 19 straipsnio 3 dalį, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

4. 9 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse ir 12 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytos išimtys pranešimo reikalavimams pagal šį straipsnį taikomos mutatis mutandis.

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodomi atvejai, kuriais pirmoje pastraipoje nurodytos išimtys taikomos fizinio ar juridinio asmens turimoms finansinėms priemonėms, kai toks asmuo vykdo iš klientų gautus pavedimus ar kliento prašymus prekiauti kitaip nei nuosavybės pagrindu, arba apdraudžia taip prekiaujant atsirandančias pozicijas, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 27 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

1. 9, 10 ir 13 straipsniuose nustatyti pranešimo reikalavimai fiziniam ar juridiniam asmeniui taip pat taikomi tais atvejais, kai pagal 9 ir 10 straipsnius tokio asmens tiesiogiai ar netiesiogiai turimų balsavimo teisių skaičius, agreguotas su balsavimo teisių, susijusių su pagal 13 straipsnį tiesiogiai ar netiesiogiai turimomis finansinėmis priemonėmis, skaičiumi, pasiekia 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas, jas viršija arba nukrinta žemiau tų ribų.

Pranešime, kurio reikalaujama pagal šios dalies pirmą pastraipą, pateikiamas suskirstytas balsavimo teisių, kurias suteikia pagal 9 ir 10 straipsnius turimos akcijos, ir balsavimo teisių, susijusių su finansinėmis priemonėmis, kaip apibrėžta 13 straipsnyje, skaičius.

2. Apie su finansinėmis priemonėmis agreguotas balsavimo teises, apie kurias jau buvo pranešta pagal 13 straipsnį, pranešama vėl, jei fizinis ar juridinis asmuo įsigyja su tokiomis teisėmis susijusių akcijų ir dėl tokio įsigijimo bendras balsavimo teisių, kurias suteikia to paties emitento išleistos akcijos, skaičius pasiekia 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas ar jas viršija.

1. Kai akcijų emitentas, kurio akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, įsigyja arba perleidžia savo akcijas pats arba per asmenį, veikiantį savo vardu, bet emitento naudai, buveinės valstybė narė turi užtikrinti, kad emitentas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per keturias prekybos dienas nuo įsigijimo arba perleidimo, kai tas santykinis kiekis pasiekia, viršija arba nukrinta žemiau 5 % arba 10 % balsavimo teisių ribos, paviešintų savo turimų akcijų santykinį kiekį. Santykinis kiekis turi būti apskaičiuotas atsižvelgiant į bendrąjį akcijų, kurioms suteiktos balsavimo teisės, skaičių.

2. Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose ir apibrėžti 1 dalyje nustatytus reikalavimus, Komisija deleguotais teisės aktais tvirtina priemones pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų.

Kad būtų galima apskaičiuoti 9 straipsnyje numatytas ribas, buveinės valstybė narė turi bent jau reikalauti, kad emitentas viešai atskleistų bendrą balsavimo teisių ir kapitalo skaičių kiekvieno kalendorinio mėnesio, per kurį tas bendras skaičiaus padidėjo arba sumažėjo, pabaigoje.

1. Akcijų emitentas, kurio akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turi nedelsdamas paviešinti bet kokius pasikeitimus, susijusius su teisėmis, suteiktomis įvairioms akcijų klasėms, įskaitant pasikeitimus, susijusius su teisėmis, suteiktomis paties emitento išleistiems išvestiniams vertybiniams popieriams ir suteikiančiomis prieigą prie to emitento akcijų.

2. Kitų vertybinių popierių, išskyrus akcijas, emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turi nedelsdamas paviešinti bet kokius pasikeitimus, susijusius su vertybinių popierių, išskyrus akcijas, savininkų teisėmis, įskaitant pasikeitimus tokių vertybinių popierių terminuose ir sąlygose, kai jie gali netiesiogiai įtakoti šias teises, kas visų pirma atsitinka dėl paskolų terminų ir palūkanų normų pasikeitimų.

Informacija vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, savininkams

Informacijos pateikimo reikalavimai emitentams, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje

1. Akcijų, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, emitentas turi suteikti lygias galimybes visiems tos pačios padėties akcininkams.

2. Emitentas turi užtikrinti, kad visos priemonės ir informacija, kurių reikia, kad akcininkai galėtų pasinaudoti savo teisėmis, būtų prieinamos buveinės valstybėje narėje ir kad būtų išlaikomas duomenų vientisumas. Akcininkams neturi būti užkertamas kelias pasinaudoti savo teisėmis per įgaliojimą pagal šalies, kurioje emitentas įregistruotas kaip juridinis asmuo, teisės aktus. Visų pirma emitentas privalo:

3. Kad informacija būtų perduota akcininkams, buveinės valstybė narė turi leisti emitentams naudotis elektroninėmis priemonėmis, su sąlyga, kad toks sprendimas priimamas bendro susirinkimo metu ir atitinka bent jau toliau išvardintas sąlygas:

4. Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, pokyčius informacinių ir ryšių technologijų srityje bei apibrėžti 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, Komisija deleguotais teisės aktais tvirtina priemones pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų. Komisija visų pirma apibrėžia finansų įstaigų, per kurias akcininkai gali pasinaudoti 2 dalies c punkte numatytomis finansinėmis teisėmis, tipus.

Informacijos pateikimo reikalavimai emitentams, kurių skolos vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje

1. Skolos vertybinių popierių emitentas, kuriam leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turi užtikrinti, kad visiems skolos vertybinių popierių savininkams, užimantiems pari passu padėtį, būtų sudaromos lygios galimybės visų teisių, suteiktų tiems skolos vertybiniams popieriams, atžvilgiu.

2. Emitentas turi užtikrinti, kad visos priemonės ir būtina informacija, kurių reikia, kad skolos vertybinių popierių savininkai galėtų pasinaudoti savo teisėmis, būtų viešai prieinamos buveinės valstybėje narėje ir kad būtų išlaikomas duomenų vientisumas. Skolos vertybinių popierių savininkams neturi būti užkertamas kelias pasinaudoti savo teisėmis per įgaliojimą pagal šalies, kurioje emitentas įregistruotas kaip juridinis asmuo, teisės aktus. Visų pirma emitentas privalo:

3. Kai į susirinkimą kviečiami tik skolos vertybinių popierių, kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 EUR arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu yra ne mažesnė kaip 100 000 EUR, savininkai, emitentas gali susitikimo vieta pasirinkti bet kurią valstybę narę, su sąlyga, kad toje valstybėje narėje yra prieinamos visos priemonės ir reikalinga informacija, kuri tokiems savininkams sudarytų galimybes pasinaudoti savo teisėmis.

Pirmoje pastraipoje minimas pasirinkimas taip pat taikomas skolos vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti Sąjungos reguliuojamoje rinkoje anksčiau nei 2010 m. gruodžio 31 d. ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 EUR, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu prilygsta ne mažiau kaip 50 000 EUR, savininkams tol, kol šie skolos vertybiniai popieriai neapmokėti, su sąlyga, kad emitento pasirinktoje valstybėje narėje yra prieinamos visos priemonės ir reikalinga informacija, kuri tokiems savininkams sudarytų galimybes pasinaudoti savo teisėmis.

4. Kad informacija būtų perduota skolos vertybinių popierių savininkams, buveinės valstybė narė arba pagal 3 dalį emitento pasirinkta valstybė narė turi leisti emitentams naudotis elektroninėmis priemonėmis, su sąlyga, kad toks sprendimas priimamas bendro susirinkimo metu ir atitinka bent jau toliau išvardintas sąlygas:

5. Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, pokyčius informacinių ir ryšių technologijų srityje bei apibrėžti 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus, Komisija deleguotais teisės aktais tvirtina priemones pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų. Komisija visų pirma apibrėžia finansų įstaigų, per kurias skolos vertybinių popierių savininkai gali pasinaudoti 2 dalies c punkte numatytomis finansinėmis teisėmis, tipus.

1. Kai tik emitentas arba bet kuris kitas asmuo, be emitento sutikimo pateikęs prašymą dėl leidimo prekiauti jo vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje, atskleidžia reglamentuojamą informaciją, jis turi tuo pat metu pateikti tą informaciją savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Minėta kompetentinga institucija gali nutarti paskelbti tokią pateiktą informaciją savo interneto puslapyje.

2. Buveinės valstybė narė gali atleisti emitentą nuo 1 dalies reikalavimų vykdymo informacijos, pateikiamos pagal Direktyvos 2003/6/EB 6 straipsnį arba šios direktyvos 12 straipsnio 6 dalį, atžvilgiu.

3. Pagal 9, 10, 12 ir 13 straipsnius emitentui pateikiama informacija tuo pačiu metu turi būti išsiunčiama buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

4. Siekiant apibrėžti 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, Komisija deleguotais teisės aktais tvirtina priemones pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų.

Komisija visų pirma nustato tvarką, pagal kurią emitentas, akcijų ar kitų finansinių priemonių savininkas arba asmuo ar įmonė, nurodyti 10 straipsnyje, turi pateikti informaciją buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai atitinkamai pagal 1 arba 3 dalies reikalavimus, kad informacija būtų teikiama elektroniniu būdu buveinės valstybėje narėje.

1. Kai vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje tik buveinės valstybėje narėje, reglamentuojama informacija turi būti atskleista buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba.

2. Kai vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje tiek buveinės valstybėje narėje, tiek vienoje arba keliose priimančiosiose valstybėse narėse, reglamentuojama informacija turi būti atskleista:

3. Kai vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose priimančiosios valstybės, bet ne buveinės valstybėje narėje, reglamentuojama informacija turi būti, priklausomai nuo emitento pasirinkimo, atskleista arba tų priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba, arba tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba.

Be to, buveinės valstybė narė savo teisės aktuose, taisyklėse arba administracinėse nuostatose gali nurodyti, kad reglamentuojama informacija turi būti, priklausomai nuo emitento pasirinkimo, pateikiama arba jos kompetentingai institucijai priimtina kalba, arba tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba.

4. Kai vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje leidžiama prekiauti be emitento sutikimo, 1, 2 ir 3 dalių reikalavimų privaloma laikytis ne emitentui, bet asmeniui, kuris be emitento sutikimo pateikė prašymą šiam leidimui gauti.

5. Valstybės narės turi leisti akcininkams ir fiziniams bei juridiniams asmenims, nurodytiems 9, 10 ir 13 straipsniuose, pateikti emitentui informaciją pagal šią direktyvą tik tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba. Jeigu emitentas gauna tokį pranešimą, valstybės narės gali nereikalauti iš emitento imtis priemonių išversti informaciją į kompetentingoms institucijoms priimtiną kalbą.

6. Nukrypstant nuo 1–4 dalių, kai vertybiniais popieriais, kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 EUR arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu prilygsta ne mažiau kaip 100 000 EUR, yra leidžiama prekiauti vienos arba kelių valstybių narių reguliuojamoje rinkoje, reglamentuojama informacija turi būti viešai atskleista, priklausomai nuo emitento arba asmens, kuris be emitento sutikimo pateikė prašymą dėl leidimo, pasirinkimo, arba jo buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba, arba tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba.

Pirmoje pastraipoje minima nukrypti leidžianti nuostata taikoma ir skolos vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti vienos ar kelių valstybių narių reguliuojamoje rinkoje anksčiau nei 2010 m. gruodžio 31 d. ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 EUR, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu prilygsta ne mažiau kaip 50 000 EUR, emitentams tol, kol šie skolos vertybiniai popieriai neišpirkti.

7. Jeigu valstybės narės teismui arba tribunolui pateikiamas ieškinys dėl reglamentuojamos informacijos turinio, atsakomybė už tos informacijos vertimo teisminio nagrinėjimo tikslais išlaidų apmokėjimą turi būti nustatyta pagal tos valstybės narės teisės aktus.

1. Buveinės valstybė narė turi užtikrinti, kad emitentas arba asmuo, kuris pateikė prašymą dėl leidimo prekiauti reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, pateiktų reglamentuojamą informaciją taip, kad nediskriminuojančiai užtikrintų greitą prieigą prie šios informacijos pagal 2 dalyje nustatytą mechanizmą. Emitentas arba asmuo, kuris pateikė prašymą dėl leidimo prekiauti reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, negali reikalauti iš investuotojų už suteiktą informaciją jokio mokesčio. Buveinės valstybė narė turi reikalauti, kad emitentas naudotų žiniasklaidos priemones, leidžiančias pagrįstai tikėtis, kad ši informacija bus veiksmingai paskleista Bendrijoje. Buveinės valstybė narė negali įpareigoti naudoti tik tas žiniasklaidos priemones, kurių operatoriai įsikūrę jos teritorijoje.

2. Buveinės valstybė narė turi užtikrinti, kad bus bent vienas oficialiai nustatytas mechanizmas, skirtas centralizuotai saugoti reglamentuojamą informaciją. Šie mechanizmai turi atitikti minimalius saugos, informacijos šaltinio tikrumo, laiko įrašymo bei galutiniams vartotojams patogios prieigos kokybės standartus ir turi būti suderinami su pateikimo tvarka, numatyta 19 straipsnio 1 dalyje.

3. Kai vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti tik vienos priimančiosios valstybės narės reguliuojamoje rinkoje ir neleidžiama buveinės valstybėje narėje, priimančioji valstybė narė turi užtikrinti, kad reglamentuojama informacija būtų atskleista pagal 1 dalies reikalavimus.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis, taip pat laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotaisiais aktais patvirtinti priemones, kuriomis nustatomi:

Komisija taip pat gali nustatyti ir atnaujinti žiniasklaidos priemonių, skirtų viešai skelbti informaciją, sąrašą.

1. Interneto portalas, veikiantis kaip Europos elektroninės prieigos punktas (toliau – prieigos punktas), sukuriamas ne vėliau kaip 2018 m. sausio 1 d. EVPRI sukuria šį prieigos punktą ir užtikrina jo veikimą.

3. Valstybės narės užtikrina prieigą prie jų centralizuoto saugojimo mechanizmų per prieigos punktą.

1. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose išdėstomi techniniai galimybių susipažinti su reglamentuojama informacija Sąjungos lygiu reikalavimai, projektus, kuriuose nustatomi:

2. Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, EVPRI atsižvelgia į Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/17/ES ( 23 ) sukurtos bendrovių registrų sąveikos sistemos techninius reikalavimus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 27 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

1. Jei registruota emitento buveinė yra trečiojoje šalyje, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali atleisti emitentą nuo 4–7 straipsnių, 12 straipsnio 6 dalies ir 14–18 straipsnių reikalavimų laikymosi, su sąlyga, kad tos trečiosios šalies teisėje nustatyti lygiaverčiai reikalavimai arba emitentas laikosi trečiosios šalies teisės reikalavimų, kuriuos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija laiko lygiaverčiais.

Informacija, kuriai taikomi trečiojoje šalyje nustatyti reikalavimai, pateikiama pagal 19 straipsnį ir atskleidžiama pagal 20 ir 21 straipsnius.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, emitentas, kurio registruota buveinė yra trečiojoje šalyje, turi būti atleidžiamas nuo finansinės atskaitomybės rengimo pagal 4 arba 5 straipsnių reikalavimus iki finansinių metų, prasidėsiančių 2007 m. sausio 1 d., su sąlyga, kad toks emitentas parengs savo finansinę atskaitomybę pagal pripažintus tarptautinius standartus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 9 straipsnyje.

3. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija privalo užtikrinti, kad trečiojoje šalyje pateikta informacija, kuri gali būti svarbi Bendrijos visuomenei, būtų atskleidžiama pagal 20 ir 21 straipsnių reikalavimus net ir tuomet, jeigu tokia informacija nėra reglamentuojama informacija pagal 2 straipsnio 1 dalies k punkto prasmę.

4. Siekiant užtikrinti vienodas 1 dalies taikymo sąlygas, Komisija 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka tvirtina įgyvendinimo priemones:

Atsižvelgiant į pirmos pastraipos ii punktą, Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų deleguotais teisės aktais taip pat patvirtina priemones, susijusias su daugiau nei vienos šalies emitentams taikomų standartų įvertinimu.

Komisija 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priima reikiamus sprendimus dėl apskaitos standartų, kurių laikosi trečiosios šalies emitentai pagal 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, lygiavertiškumo. Jei Komisija nusprendžia, kad trečiosios šalies apskaitos standartai nėra lygiaverčiai, ji gali leisti atitinkamiems emitentams pereinamuoju laikotarpiu toliau laikytis tokių apskaitos standartų.

Atsižvelgiant į trečią pastraipą, Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų deleguotais teisės aktais taip pat patvirtina priemones, kuriomis siekiama nustatyti bendruosius atitikties kriterijus, susijusius su daugiau nei vienos šalies emitentams taikomais apskaitos standartais.

5. Siekiant apibrėžti 2 dalyje nustatytus reikalavimus, Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų deleguotais teisės aktais gali patvirtinti priemones, kuriomis nustatomas trečiojoje šalyje atskleistos informacijos, kuri yra svarbi Sąjungos visuomenei, tipas.

6. Įmonės, kurių registruotos buveinės yra trečiosiose šalyse, kurios reikalautų leidimo pagal Direktyvos 85/611/EEB 5 straipsnio 1 dalį, arba, portfelio valdymo pagal Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 4 punktą atžvilgiu, jei jų registruotos buveinės arba tik investicinių įmonių atveju – jų pagrindinė buveinė būtų buvusi Bendrijos teritorijoje, atleidžiamos nuo akcijų sujungimo su jas patronuojančios įmonės akcijomis pagal 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytus reikalavimus, su sąlyga, kad jos laikosi tokių pačių nepriklausomumo sąlygų kaip ir valdymo įmonės arba investicinės įmonės.

7. Siekdama atsižvelgti į techninę pažangą finansų rinkose ir užtikrinti vieningą šio straipsnio 6 dalies taikymą, Komisija turi 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones, nurodydama, kad trečioji šalis nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis turi užtikrinti nepriklausomumo reikalavimų lygiavertiškumą numatytiems šioje direktyvoje ir jos įgyvendinimo priemonėse.

Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų deleguotais teisės aktais taip pat patvirtina priemones, kuriomis siekiama nustatyti bendruosius atitikties kriterijus pirmos pastraipos taikymo tikslais.

8. EVPRI padeda Komisijai atlikti savo užduotis pagal šį straipsnį vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsniu.

1. Kiekviena valstybė narė paskiria centrinę valdžios instituciją, Direktyvos 2003/71/EB 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą kaip centrinė kompetentinga administracinės valdžios institucija, kuri atsakinga už šioje direktyvoje numatytų įsipareigojimų vykdymą ir užtikrina pagal šią direktyvą priimtų nuostatų taikymą. Valstybės narės atitinkamai informuoja Komisiją ir EVPRI.

Tačiau 4 straipsnio h punkto taikymui užtikrinti, valstybės narės gali paskirti kompetentingą instituciją, kitą nei pirmojoje pastraipoje nurodyta centrinė kompetentinga institucija.

2. Valstybės narės gali leisti savo centrinei kompetentingai institucijai deleguoti užduotis. Išskyrus 4 dalies h punkte nurodytas užduotis, bet kuris užduočių, susijusių su įsipareigojimais pagal šią direktyvą ir jos įgyvendinimo priemones, delegavimas turi būti persvarstytas po penkerių metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo ir baigtis po aštuonerių metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo. Bet kuris užduočių delegavimas turi būti atliktas konkrečiai nurodant perduodamas užduotis ir sąlygas, pagal kurias jos turi būti vykdomos.

Į šias sąlygas turi būti įtraukta nuostata, reikalaujanti, kad minėto subjekto veikla būtų organizuojama taip, kad būtų išvengta interesų konflikto, o informacija, gauta vykdant deleguotas užduotis, nebūtų naudojama nesąžiningais tikslais arba užkirstų kelią konkurencijai. Bet kuriuo atveju galutinė atsakomybė už šios direktyvos nuostatų ir įgyvendinimo priemonių laikymosi priežiūrą priklauso kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 1 dalies reikalavimus.

3. Valstybės narės praneša Komisijai, EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 28 straipsnio 4 dalį ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie visus susitarimus, sudarytus siekiant perduoti užduotis, įskaitant tikslias perdavimą reglamentuojančias sąlygas.

4. Kiekvienai kompetentingai institucijai suteikiami įgaliojimai, kuriais užtikrinamas jos funkcijų atlikimas. Ji įgaliojama bent jau:

4a. Nedarant poveikio 4 daliai, kompetentingoms valdžios institucijoms suteikiami visi tyrimo įgaliojimai, kurie būtini jų funkcijoms vykdyti. Tais įgaliojimais naudojamasi laikantis nacionalinės teisės.

4b. Kompetentingos valdžios institucijos naudojasi savo įgaliojimais taikyti sankcijas pagal šią direktyvą ir nacionalinę teisę bet kuriuo iš šių būdų:

5. Šio straipsnio 1 – 4 dalys nepažeidžia valstybės narės galimybių sudaryti atskirus teisinius arba administracinius susitarimus dėl užjūrio Europos teritorijų, už kurių išorinius ryšius ta valstybė narė yra atsakinga.

6. Auditorių bet kurių faktų arba sprendimų atskleidimas kompetentingoms institucijoms pagal 4 dalies a punkte nurodytus prašymus, nėra jokių informacijos atskleidimo apribojimų, nustatytų sutartimis arba įstatymais ar kitais teisės aktais, pažeidimas ir neužtraukia auditoriams jokios atsakomybės.

1. Įsipareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį taikomas visiems asmenims, kurie dirba arba dirbo kompetentingose institucijose, ir subjektuose, kuriems kompetentingos institucijos delegavo tam tikras užduotis. Informacija, sudaranti profesinę paslaptį, negali būti atskleista jokiam kitam asmeniui arba valdžios institucijai, išskyrus atvejus, numatytus valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

2. Valstybės narės kompetentingos institucijos bendradarbiauja viena su kita, kai tik būtina, atlikdamos savo pareigas ir naudodamosi joms suteiktais įgaliojimais, nesvarbu, ar nustatytais šioje direktyvoje ar nacionaliniuose teisės aktuose, priimtuose pagal šią direktyvą. Kompetentingos institucijos teikia pagalbą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti sankcijas ir savo tyrimo įgaliojimais, kompetentingos valdžios institucijos bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad sankcijos ar priemonės duotų norimų rezultatų, ir nagrinėdamos tarpvalstybinius atvejus koordinuoja savo veiksmus.

2a. Kompetentingos institucijos gali pranešti EVPRI apie atvejus, kai prašymas bendradarbiauti buvo atmestas arba nebuvo imtasi veiksmų per pagrįstą laiką. Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 258 straipsnio taikymui, pirmame sakinyje nurodytais atvejais EVPRI gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

2b. Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

2c. Kompetentingos institucijos nedelsdamos teikia EVPRI visą informaciją, reikalingą vykdyti jos pareigas pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, laikantis to reglamento 35 straipsnio.

►M3 3. 1 dalies nuostatos nekliudo kompetentingoms institucijoms keistis konfidencialia informacija arba ją perduoti kitoms kompetentingoms institucijoms, EVPRI ir Europos Parlamento ir 2010 m. lapkričio 24 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo ( 24 ) įsteigtai Europos sisteminės rizikos valdybai (toliau – ESRV). ◄ Taigi informacijai, kuria keičiamasi, taikomi profesinės paslapties laikymosi įsipareigojimai, kurių turi laikytis ją gaunantys kompetentingose institucijose dirbantys arba anksčiau dirbę asmenys.

4. Valstybės narės ir EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsnį gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriuose numatytas keitimasis informacija su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis arba įstaigomis, kurios pagal atitinkamus savo šalies teisės aktus įgaliotos vykdyti užduotis, kurios šia direktyva priskirtos pagal 24 straipsnį. Valstybės narės, sudariusios bendradarbiavimo susitarimus, apie tai praneša EVPRI. Taip keičiantis informacija būtina laikytis profesinės paslapties garantijų, kurios turi būti bent jau lygiavertės nurodytosioms šiame straipsnyje. Toks apsikeitimas informacija numatomas, kai minėtos valdžios institucijos ir įstaigos atlieka priežiūros funkciją. Kai informacijos šaltinis yra kita valstybė narė, informacija negali būti atskleista be kompetentingos institucijos, kuri ją atskleidė, aiškaus sutikimo ir atitinkamais atvejais gali būti atskleista tik tais tikslais, dėl kurių šios institucijos davė savo sutikimą.

1. Jei priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija išsiaiškina, kad emitentas, akcininkas ar kitų finansinių priemonių savininkas, arba 10 straipsnyje nurodyti asmenys ar subjektai nesilaikė savo įsipareigojimų arba juos pažeidė, ji turi apie tai pranešti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir EVPRI.

2. Jei, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba jeigu šios priemonės pasirodė esančios neadekvačios, emitentas arba vertybinių popierių savininkas ir toliau pažeidinėja atitinkamas teisines ar administracines nuostatas, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, prieš tai informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, pagal 3 straipsnio 2 dalį imasi visų tinkamų priemonių, kad apsaugotų investuotojus, ir kuo skubiau apie tai praneša Komisijai ir EVPRI.

1. Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas pagal Sprendimo 2001/528/EB 1 straipsnį.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas, su sąlyga, kad įgyvendinimo priemonės, priimtos pagal šią procedūrą, nepakeičia esminių šios direktyvos nuostatų.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

2a. Ketverių metų laikotarpiui nuo 2011 m. sausio 4 d. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 2 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 7 dalyje, 12 straipsnio 8 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 4 bei 5 dalyse ir 23 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotus teisės aktus. Komisija parengia su deleguotais įgaliojimais susijusią ataskaitą ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki ketverių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, jei Europos Parlamentas ar Taryba jo neatšaukia pagal 27a straipsnį.

2b. Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

2c. Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų.

3. Iki 2010 m. gruodžio 31 d., o vėliau mažiausiai kas trejus metus Komisija persvarsto jai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų nuostatas ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šių įgaliojimų veikimo ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma išnagrinėjama, ar Komisija turėtų siūlyti esamos direktyvos pakeitimus, siekiant užtikrinti tinkamą Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų apimtį. Kartu su išvada, kurioje nurodoma, reikalingi pakeitimai ar ne, išsamiai nurodomos šią išvadą pagrindžiančios priežastys. Jei reikia, kartu su ataskaita pateikiamas teisės akto pasiūlymas dėl Komisijai įgyvendinimo įgaliojimus suteikiančių nuostatų keitimo.

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 2 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 7 dalyje, 12 straipsnio 8 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 4 bei 5 dalyse ir 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2. Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, skirtą nuspręsti, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, per protingą laikotarpį iki galutinio sprendimo priėmimo dienos siekia apie tai informuoti kitą instituciją ir Komisiją nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti.

3. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per tris mėnesius nuo pranešimo datos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

2. Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną.

Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3. Jei Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per 1 dalyje nurodytą laikotarpį, jis neįsigalioja. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 296 straipsnį prieštaravimus pareiškusi institucija pateikia priežastis, dėl kurių prieštarauja deleguotam teisės aktui.

1. Nedarant poveikio kompetentingų valdžios institucijų įgaliojimams pagal 24 straipsnį ir valstybių narių teisei numatyti ir nustatyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės nustato administracinių priemonių ir sankcijų, taikytinų už perkeliant šią direktyvą į nacionalinę teisę priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Tos administracinės priemonės ir sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2. Nedarant poveikio 7 straipsniui, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai įpareigojimai taikomi juridiniams asmenims, esant pažeidimui, sankcijas būtų galima taikyti atitinkamo juridinio asmens administracinių, valdymo ar priežiūros organų nariams ir kitiems asmenims, kurie už pažeidimą atsako pagal nacionalinę teisę, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų.

1. 28a straipsnyje nurodytų pažeidimų atvejais kompetentingos valdžios institucijos turi įgaliojimus taikyti bent šias administracines priemones ir sankcijas:

Valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, sumą eurais atitinkanti suma nacionaline valiuta apskaičiuojama atsižvelgiant į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/50/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Komisijos direktyva 2007/14/EB, nustatanti išsamias tam tikrų Direktyvos 2004/109/EB nuostatų įgyvendinimo taisykles ( 25 ), įsigaliojimo dieną galiojantį oficialų valiutos keitimo kursą.

2. Nedarant poveikio kompetentingų valdžios institucijų įgaliojimams pagal 24 straipsnį ir valstybių narių teisei nustatyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymuose ar kituose teisės aktuose būtų numatyta galimybė pažeidimų atveju sustabdyti naudojimąsi balsavimo teisėmis, kurias suteikia akcijos, kaip nurodyta 28a straipsnio b punkte. Valstybės narės gali nustatyti, kad balsavimo teisių sustabdymas turi būti taikomas tik rimčiausių pažeidimų atveju.

3. Valstybės narės gali numatyti papildomų sankcijų ar priemonių ir didesnes administracines pinigines sankcijas nei numatyta šioje direktyvoje.

1. Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių rūšį ir dydį kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, be kita ko, prireikus į:

2. Prireikus asmens duomenys, surinkti pagal šią direktyvą naudojantis priežiūros ir tikrinimo įgaliojimais arba naudojimosi šiais įgaliojimais tikslais, tvarkomi remiantis Direktyva 95/46/EB ir Reglamentu (EB) Nr. 45/2001.

1. Valstybės narės nustato, kad kompetentingos valdžios institucijos nepagrįstai nedelsdamos turi paskelbti kiekvieną sprendimą dėl sankcijų ir priemonių, paskirtų už šios direktyvos pažeidimą, įskaitant bent informaciją apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir už jį atsakingų fizinių asmenų ar juridinių asmenų tapatybę.

Tačiau kompetentingos valdžios institucijos tokiu būdu, kuris neprieštarauja nacionalinei teisei, gali atidėti sprendimo paskelbimą arba gali sprendimą paskelbti anonimiškai bet kuriuo iš šių atvejų:

2. Jeigu dėl pagal 1 dalį paskelbto sprendimo pateikiamas skundas, kompetentinga valdžios institucija privalo skelbiamą informaciją tuo tikslu papildyti šia informacija paskelbimo metu arba skelbiamą informaciją pakeisti, jei skundas paduotas pirmą kartą paskelbus informaciją.

1. Nukrypdama nuo šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalies, finansiniais metais, prasidėsiančiais 2006 m. sausio 1 d. arba po šios datos, buveinės valstybė narė gali atleisti Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 9 straipsnyje nurodytus emitentus nuo finansinės atskaitomybės atskleidimo pagal tą reglamentą.

2. Nepaisant 12 straipsnio 2 dalies, akcininkas vėliausiai per du mėnesius nuo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos praneša emitentui apie tą dieną buvusį balsavimo teisių ir turimo kapitalo santykį pagal 9, 10 ir 13 straipsnius, nebent jis jau anksčiau pateikė pranešimą su lygiaverčiais duomenimis.

Nepaisant 12 straipsnio 6 dalies, emitentas savo ruožtu atskleidžia informaciją, gautą tokiais pranešimais, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.

3. Kai emitentas įsteigtas trečiojoje šalyje, buveinės valstybė narė gali atleisti tokį emitentą nuo finansinės atskaitomybės sudarymo pagal 4 straipsnio 3 dalį ir nuo valdybos ataskaitos sudarymo pagal 4 straipsnio 5 dalį tik dėl skolos vertybinių popierių, kuriais reguliuojamoje rinkoje Bendrijoje jau leista prekiauti iki 2005 m. sausio 1 d., kai

4. Buveinės valstybė narė gali emitentus atleisti nuo pusmečio finansinės atskaitomybės teikimo pagal 5 straipsnį dešimčiai metų nuo 2005 m. sausio 1 d. tik dėl tų skolos vertybinių popierių, kuriais Bendrijos reguliuojamoje rinkoje leista prekiauti iki 2005 m. sausio 1 d., su sąlyga, kad buveinės valstybė narė nusprendė leisti tokiems emitentams pasinaudoti Direktyvos 2001/34/EB 27 straipsnio nuostatomis leidimo prekiauti tais skolos vertybiniais popieriais metu.

1. Valstybės narės patvirtina priemones, būtinas šios direktyvos įgyvendinimui per 2007 m. sausio 20 d.. Jos apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, patvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Kai valstybės narės patvirtina priemones pagal 3 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 2 ar 3 dalį arba 30 straipsnį, jos nedelsdamos apie tas priemones praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

Nuo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos Direktyva 2001/34/EB iš dalies keičiama taip:

Nuorodos į panaikintas nuostatas laikomos nuorodomis į šios direktyvos nuostatas.

Komisija privalo iki 2009 m. birželio 30 d. pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie šios direktyvos veikimą, taip pat apie galimybę atsisakyti išimčių, taikomų esantiems skolos vertybiniams popieriams po 10 metų laikotarpio, kaip nurodyta 30 straipsnio 4 dalyje, ir jos galimą poveikį Europos finansinėms rinkoms.

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

( 3 ) 2004 m. kovo 30 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas.

( 6 ) OL L 191, 2001 7 13, p. 45. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/8/EB (OL L 3, 2004 1 7, p. 33).

( 7 ) OL L 184, 2001 7 6, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/71/EB.

( 8 ) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

( 12 ) OL L 375, 1985 12 31, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/39/EB.

( 13 ) OL L 126, 2000 5 26, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/69/EB (OL L 125, 2004 4 28, p. 44).

( 14 ) OL L 204, 1998 7 21, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2006/96/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 81).

( 16 ) OL L 193, 1983 7 18, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EB (OL L 178, 2003 7 17, p. 16).

( 17 ) OL L 222, 1978 8 14, p. 11. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/51/EB.

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/22/EB 2008 m. kovo 11 d.	L 76	50	19.3.2008
►M2	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2010/73/ES Tekstas svarbus EEE 2010 m. lapkričio 24 d.	L 327	1	11.12.2010
►M3	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2010/78/ES Tekstas svarbus EEE 2010 m. lapkričio 24 d.	L 331	120	15.12.2010
►M4	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/50/ES Tekstas svarbus EEE 2013 m. spalio 22 d.	L 294	13	6.11.2013