02002A0430(05) — LT — 22.12.2017 — 005.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

SUSITARIMAS

tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl atitikties įvertinimo abipusio pripažinimo

(OL L 114 2002.4.30, p. 369)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

 M1

DECISION No 2/2002 2003/154/EC of 8 January 2003 (*)

  L 68

1

12.3.2003

 M2

SPRENDIMAS NR. 1/2004 2004/116/EB 2004 m. sausio 16 d.

  L 34

72

6.2.2004

 M3

KOMITETO, ĮSTEIGTO PAGAL EUROPOS BENDRIJOS IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS SUSITARIMĄ DĖL ABIPUSIO PRIPAŽINIMO, SPRENDIMAS Nr. 1/2005 2005/291/EB 2005 m. kovo 7 d.

  L 93

40

12.4.2005

 M4

SPRENDIMAS Nr. 2/2005 2005/352/EB 2005 m. kovo 30 d.

  L 110

78

30.4.2005

 M5

SPRENDIMAS Nr. 3/2005 2005/874/EB 2005 m. spalio 25 d.

  L 322

29

9.12.2005

 M6

SPRENDIMAS Nr. 4/2005 2005/875/EB 2005 m. spalio 25 d.

  L 322

31

9.12.2005

 M7

KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 1/2006 2006/798/EB 2006 m. rugsėjo 29 d.

  L 325

22

24.11.2006

►M8

VERTIMAS Susitarimas dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl atitikties įvertinimo abipusio pripažinimo pataisymo

  L 386

51

29.12.2006

 M9

SPRENDIMAS Nr. 2/2006 2007/63/EB 2006 m. gruodžio 13 d.

  L 32

135

6.2.2007

 M10

Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl atitikties įvertinimo abipusio pripažinimo įsteigto Komiteto 2008/813/EB SPRENDIMAS Nr. 1/2008

  L 282

22

25.10.2008

►M11

KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 2/2008 2009/455/EB 2008 m. gegužės 16 d.

  L 158

1

19.6.2009

►M12

Komiteto, įsteigto pagal Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl atitikties vertinimo abipusio pripažinimo, 2010/328/ES SPRENDIMAS Nr. 1/2009

  L 147

11

12.6.2010

►M13

KOMITETO, ĮSTEIGTO PAGAL EUROPOS BENDRIJOS IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS SUSITARIMĄ DĖL ATITIKTIES VERTINIMO ABIPUSIO PRIPAŽINIMO, SPRENDIMAS Nr. 1/2010 2011/115/ES 2010 m. spalio 18 d.

  L 46

51

19.2.2011

 M14

KOMITETO, ĮSTEIGTO PAGAL EUROPOS BENDRIJOS IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS SUSITARIMĄ DĖL ATITIKTIES VERTINIMO ABIPUSIO PRIPAŽINIMO, SPRENDIMAS Nr. 1/2011 2012/162/ES 2011 m. gruodžio 20 d.

  L 80

31

20.3.2012

►M15

KOMITETO, ĮSTEIGTO PAGAL EUROPOS BENDRIJOS IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS SUSITARIMĄ DĖL ATITIKTIES ĮVERTINIMO ABIPUSIO PRIPAŽINIMO SPRENDIMAS Nr. 1/2012 2013/228/ES 2012 m. gruodžio 17 d.

  L 136

17

23.5.2013

►M16

KOMITETO, ĮSTEIGTO PAGAL EUROPOS BENDRIJOS IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS SUSITARIMĄ DĖL ATITIKTIES VERTINIMO ABIPUSIO PRIPAŽINIMO, SPRENDIMAS Nr. 1/2014 2014/379/ES 2014 m. balandžio 1 d.

  L 182

61

21.6.2014

►M17

PAGAL EUROPOS BENDRIJOS IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS SUSITARIMĄ DĖL ATITIKTIES VERTINIMO ABIPUSIO PRIPAŽINIMO ĮSTEIGTO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 1/2015 2015 m. balandžio 14 d.

  L 171

25

2.7.2015

►M18

PAGAL EUROPOS BENDRIJOS IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS SUSITARIMĄ DĖL ATITIKTIES VERTINIMO ABIPUSIO PRIPAŽINIMO ĮSTEIGTO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 1/2017 2017 m. liepos 28 d.

  L 323

51

7.12.2017

►M19

PAGAL EUROPOS BENDRIJOS IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS SUSITARIMĄ DĖL ATITIKTIES VERTINIMO ABIPUSIO PRIPAŽINIMO ĮSTEIGTO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 2/2017 2017 m. gruodžio 22 d.

  L 72

24

15.3.2018



(*)

Šis aktas nebuvo skelbtas lietuvių kalba.




▼B

SUSITARIMAS

tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl atitikties įvertinimo abipusio pripažinimo



EUROPOS BENDRIJA, toliau - Bendrija, ir

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA, toliau - Šveicarija,

abi, toliau - Šalys,

atsižvelgdamos į glaudžius Bendrijos ir Šveicarijos tarpusavio ryšius;

atsižvelgdamos į 1972 m. liepos 22 d. Šveicarijos ir Europos ekonominės bendrijos laisvosios prekybos sutartį;

norėdamos sudaryti Susitarimą, numatantį atitikties įvertinimo procedūrų, būtinų siekiant patekti į atitinkamas Šalių rinkas, rezultatų abipusį pripažinimą;

manydamos, kad atitikties įvertinimo abipusis pripažinimas palengvins prekybą tarp Šalių ir užtikrins sveikatos, saugos, aplinkos ir vartotojų apsaugą;

manydamos, kad teisės aktų suderinimas palengvins abipusį pripažinimą;

atsižvelgdamos į savo kaip Susitarimo dėl Pasaulio prekybos organizacijos įkūrimo, ypač Susitarimo dėl techninių kliūčių prekyboje, skatinančio pradėti derybas dėl abipusio pripažinimo susitarimų sudarymo, Susitariančiųjų Šalių prievoles;

manydamos, kad susitarimai dėl abipusio pripažinimo prisidės prie atitikties įvertinimo tvarkos įgyvendinimą reglamentuojančių techninių reglamentų, standartų ir principų suderinimo tarptautiniu mastu;

manydamos, kad dėl Bendrijos ir Šveicarijos glaudžių ryšių ir Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos glaudžių ryšių tarp tų šalių ir Šveicarijos reikia sudaryti lygiagrečius susitarimus,

susitarė:



1 straipsnis

Tikslas

1.  Šiuo Susitarimu Bendrija ir Šveicarija abipusiai priima ataskaitas, pažymėjimus, leidimus ir ►M8  šiame Susitarime nustatyta tvarka pripažintų įstaigų (toliau – pripažintos atitikties įvertinimo įstaigos) ◄ išduotus atitikties ženklus ir gamintojo atitikties deklaracijas, patvirtinančias jo atitiktį pagal kitos Šalies reikalavimus srityse, kurioms taikomas 3 straipsnis.

2.  Siekdamos išvengti procedūrų sudvejinimo, kai Šveicarijos ir Bendrijos reikalavimai laikomi lygiaverčiais, Bendrija ir Šveicarija abipusiai priima ataskaitas, pažymėjimus ir ►M8  pripažintų atitikties įvertinimo įstaigų ◄ išduodamus leidimus ir gamintojo atitikties deklaracijas, patvirtinančias jo atitiktį pagal kitos Šalies reikalavimus srityse, kurioms taikomas 3 straipsnis. Ataskaitose, pažymėjimuose, leidimuose ir gamintojo atitikties deklaracijose ypač nurodoma atitiktis pagal Bendrijos teisės aktus. Atitikties ženklus, kurių reikalaujama pagal vienos iš Šalių teisės aktus, būtina pritvirtinti prie produktų, pateikiamų į kitos Šalies vidaus rinką.

3.  Komitetas, numatytas 10 straipsnyje, nurodo atvejus, kuriais taikoma straipsnio 2 dalis.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1.  Šiame Susitarime:

„atitikties įvertinimas“ - sistemingas tyrimas, siekiant nustatyti, produkto, proceso ar paslaugos atitiktį, laikantis nurodytų reikalavimų;

„atitikties įvertinimo įstaiga“ - viešoji arba privati teisės įstaiga, kurios veikla apima visų arba bet kurio atitikties įvertinimo proceso etapo atlikimą;

„skiriančioji institucija“ - įstaiga, turinti juridinę galią paskirti, sustabdyti ar atsisakyti paskirti jos jurisdikcijai priklausančias atitikties įvertinimo įstaigas.

2.   ►M8  ISO ir IEC nustatyti sąvokų apibrėžimai gali būti vartojami siekiant nustatyti bendrųjų terminų, susijusių su šiame Susitarime minimu atitikties įvertinimu, reikšmę. ◄

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis Susitarimas taikomas privalomojo atitikties įvertinimo tvarkai, išplaukiančiai iš teisinių, norminių ir administracinių nuostatų, išvardytų 1 priede.

2.  1 priede išvardyti produktų, kuriems taikomas šis Susitarimas, sektoriai. Šis priedas padalintas į sektorinius skyrius, o šie savo ruožtu padalinti iš esmės šitaip:

I skirsnis: teisinės, norminės ir administracinės nuostatos;

II skirsnis: atitikties įvertinimo įstaigos;

III skirsnis: skiriančiosios institucijos;

IV skirsnis: specialios atitikties įvertinimo įstaigų paskyrimo taisyklės;

V skirsnis: bet kokios papildomos nuostatos.

3.  2 priede išdėstytos bendrosios atitikties įvertinimo įstaigų paskyrimo taisyklės.

▼M8

4 straipsnis

Kilmė

Šio Susitarimo nuostatos taikomos šiame Susitarime nurodytiems produktams, neatsižvelgiant į jų kilmę.

5 straipsnis

Pripažintos atitikties įvertinimo įstaigos

Šalys susitaria, jog tam, kad galėtų įvertinti atitiktį, 11 straipsnyje nustatyta tvarka pripažintos atitikties įvertinimo įstaigos turi atitikti tinkamumo sąlygas.

6 straipsnis

Skiriančiosios institucijos

1.  Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad jų skiriančiosios institucijos turėtų būtinus įgaliojimus ir kompetenciją skirti atitikties įvertinimo įstaigas arba atšaukti paskyrimą, sustabdyti arba panaikinti jų jurisdikcijai priklausančių atitikties įvertinimo įstaigų paskyrimo sustabdymą.

2.  Skirdamos atitikties įvertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi 2 priede nustatytų bendrųjų principų ir 1 priedo IV skyriaus nuostatų. Tų pačių principų minėtos skiriančiosios institucijos laikosi ir atšaukdamos paskyrimą, jį sustabdydamos arba tą sustabdymą panaikindamos.

▼B

7 straipsnis

Paskyrimo tvarkos patikrinimas

1.  Šalys keičiasi informacija apie procedūras, naudojamas užtikrinti, kad ►M8  jų jurisdikcijoje esančios pripažintos atitikties įvertinimo įstaigos ◄ laikytųsi bendrųjų paskyrimo principų, išdėstytų 2 priede ir kuriems taikomos 1 priedo atitinkamo IV skirsnio nuostatos.

2.  Šalys palygina įstaigų atitikties pagal bendruosius paskyrimo principus, išdėstytus 2 priede ir kuriems taikomos 1 priedo atitinkamo IV skirsnio nuostatos, patikrinimo metodu. Atliekant tokius palyginimus, galima taikyti esamas Šalių atitikties įvertinimo įstaigų akreditavimo sistemas.

3.  Patikrinimas atliekamas Komiteto tvarka, įgyvendinta pagal paskiau pateikiamą 10 straipsnį.

8 straipsnis

Atitikties įvertinimo įstaigų atitikties patikrinimas

1.  Esant išimtinėms aplinkybėms, kiekviena Šalis turi teisę ginčyti kitos Šalies pasiūlytų arba kitos Šalies jurisdikcijoje esančių ►M8  pripažintų ◄ atitikties įvertinimo įstaigų techninę kompetenciją.

Ji raštu išdėsto kitai Šaliai ►M8  ————— ◄ objektyvų ir motyvuotą argumentą šiuo tikslu.

2.  Esant šalių nesutarimo, patvirtinto Komitete, atvejui, abi Šalys kartu patikrina svarstomos atitikties įvertinimo įstaigos kompetenciją pagal reikalavimus, dalyvaujant suinteresuotoms kompetentingoms institucijoms.

Patikrinimo rezultatas apsvarstomas Komitete, siekiant kuo skubiau išspręsti šį klausimą.

3.  Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos jurisdikcijoje esančių atitikties įvertinimo įstaigų techninę kompetenciją galima patikrinti, kaip reikalaujama.

4.  Kompetentinga skiriančioji institucija laikinai sustabdo ginčytinos įstaigos veiklą nuo nesutarimo atsiradimo momento nustatymo iki susitarimo Komitete sudarymo, nebent Komitetas nusprendžia kitaip. ►M8  Šis sustabdymas nurodomas 1 priede pateiktame bendrajame pripažintų atitikties įvertinimo įstaigų sąraše. ◄

9 straipsnis

Susitarimo įgyvendinimas

1.  Šalys bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti 1 priede išvardytų teisinių, norminių ir administracinių nuostatų tinkamą įgyvendinimą.

2.  Skiriančiosios institucijos atitinkamomis priemonėmis įsitikina, ar ►M8  jų jurisdikcijai priklausančios pripažintos atitikties įvertinimo įstaigos ◄ laikosi bendrųjų paskyrimo principų, išdėstytų 2 priede ir kuriems taikomos 1 priedo atitinkamo IV skirsnio nuostatos.

3.   ►M8  Pripažintos atitikties įvertinimo įstaigos ◄ atitinkamai bendradarbiauja, taikant kiekvienoje iš Šalių vykdomos veiklos koordinavimo ir palyginimo sistema kiekviename iš 1 priede išvardytų sektorių tam, kad užtikrinti, jog Šalių įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytos atitikties įvertinimo procedūros, kurioms taikomas šis Susitarimas, būtų tinkamai atliekamos. ►M8  Skiriančiosios institucijos turi stengtis kuo labiau užtikrinti tinkamą pripažintų atitikties įvertinimo įstaigų bendradarbiavimą. ◄

10 straipsnis

Komitetas

1.  Komitetas dėl atitikties įvertinimo abipusio pripažinimo (toliau - Komitetas) įkuriamas šiuo Susitarimu. Jį sudaro Šalių atstovai, atsakingi už šio Susitarimo sklandaus įgyvendinimo valdymą ir stebėseną. Tuo tikslu jis paskelbia rekomendacijas ir priima sprendimus šiame Susitarime numatytomis aplinkybėmis. Jis veikia abipusio susitarimo pagrindu.

2.  Komitetas parengia savo darbo tvarkos taisykles, kuriomis numatomos, inter alia, nuostatos dėl posėdžių sušaukimo, pirmininko išrinkimo ir pirmininko kadencijos trukmės.

3.  Komitetas posėdžiauja kai būtina ir bent kartą per metus. Bet kuri Šalis gali pareikalauti sušaukti posėdį.

▼M8

4.  Komitetas gali svarstyti visus su šiuo Susitarimu susijusius klausimus. Pirmiausia jis yra atsakingas už:

a) 7 straipsnyje numatytų patikrinimų tvarkos nustatymą;

b) 8 straipsnyje numatytų patikrinimų tvarkos nustatymą;

c) sprendimų dėl pripažintų atitikties įvertinimo įstaigų pripažinimo, ginčijamo pagal 8 straipsnį, priėmimą;

d) sprendimų dėl pripažintų atitikties įvertinimo įstaigų pripažinimo panaikinimo, ginčijamo pagal 8 straipsnį, priėmimą;

e) teisinių, norminių ir administracinių nuostatų, kurias viena Šalis perdavė kitai pagal 12 straipsnį, nagrinėjimą siekiant įvertinti jų poveikį Susitarimui ir iš dalies pakeisti atitinkamus 1 priedo skyrius.

▼B

5.  Komitetas gali, vienai Šaliai pasiūlius, pakeisti šio Susitarimo priedus.

▼M8

11 straipsnis

Atitikties įvertinimo įstaigų pripažinimas, pripažinimo panaikinimas, veiklos apimties pakeitimas ir pripažinimo sustabdymas

1.  Atsižvelgiant į atitinkamuose 1 priedo skyriuose nustatytus reikalavimus, taikoma ši atitikties įvertinimo įstaigų pripažinimo procedūra:

a) Šalis, pageidaujanti pripažinti atitikties įvertinimo įstaigą, apie savo pasiūlymą raštu praneša kitai Šaliai ir prideda su jos prašymu susijusią informaciją;

b) jei kita Šalis pritaria minėtam pasiūlymui arba per 60 dienų nuo pasiūlymo gavimo jam nepaprieštarauja, atitikties įvertinimo įstaiga laikoma pripažinta atitikties įvertinimo įstaiga pagal 5 straipsnyje nustatytas sąlygas;

c) jei kita Šalis per minėtą 60 dienų laikotarpį pareiškia nesutikimą, taikomas 8 straipsnis.

2.  Šalis gali panaikinti arba sustabdyti jos jurisdikcijai priklausančios atitikties įvertinimo įstaigos pripažinimą ar panaikinti tokio pripažinimo sustabdymą. Apie savo sprendimą ji nedelsdama raštu praneša kitai Šaliai ir nurodo to sprendimo priėmimo dieną. Panaikinimas, sustabdymas ir sustabdymo panaikinimas įsigalioja sprendimo priėmimo dieną. Apie panaikinimą arba sustabdymą nurodoma bendrajame 1 straipsnyje išvardytų pripažintų atitikties įvertinimo įstaigų sąraše.

3.  Šalis gali pasiūlyti iš dalies keisti jos jurisdikcijai priklausančios atitikties įvertinimo įstaigos veiklos apimtį. Apimtis išplečiama arba atitinkamai susiaurinama 11 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta tvarka.

4.  Išskirtinėmis aplinkybėmis Šalis gali užginčyti kitos Šalies jurisdikcijai priklausančios pripažintos atitikties įvertinimo įstaigos techninį kompetentingumą. Tokiu atveju taikomas 8 straipsnis.

5.  Šalims nebūtina pripažinti ataskaitų, pažymėjimų, leidimų ir atitikties ženklų, atitikties įvertinimo įstaigos paskelbtų ar išduotų po tos dienos, kurią buvo panaikintas arba sustabdytas pripažinimas. Ataskaitas, sertifikatus, pažymėjimus ir atitikties ženklus, atitikties įvertinimo įstaigos paskelbtus ar išduotus iki jos pripažinimo panaikinimo dienos, Šalys ir toliau pripažįsta, jeigu atsakinga skiriančioji institucija neapribojo arba nepanaikino jų galiojimo. Šalis, kurios jurisdikcijoje veikia atsakinga skiriančioji institucija, raštu praneša kitai Šaliai apie visus su galiojimo apribojimu ar panaikinimu susijusius pakeitimus.

▼B

12 straipsnis

Keitimasis informacija

1.  Šalys keičiasi visa atitinkama informacija apie teisinių, norminių ir administracinių nuostatų, išvardytų 1 priede, įgyvendinimą ir taikymą.

2.  Kiekviena Šalis praneša kitai Šaliai apie savo ketinimus padaryti teisinių, norminių ir administracinių nuostatų, susijusių su šio Susitarimo dalyku, pakeitimus ►M8  ir raštu praneša ◄ kitai Šaliai apie naujas nuostatas ne vėliau, kaip likus 60 dienų iki jų įsigaliojimo.

▼M8

2a.  Kiekviena Šalis raštu praneša kitai Šaliai apie visus su jos skiriančiosiomis ir kompetentingomis institucijomis susijusius pakeitimus.

▼B

3.  Kai vienos iš Šalių teisės aktais nustatoma, kad asmuo, įsisteigęs jos teritorijoje privalo sudaryti galimybę kompetentingai institucijai susipažinti su tam tikra informacija, tai ta institucija gali kreiptis į kitos Šalies kompetentingą instituciją arba užmegzti tiesioginius ryšius su gamintoju arba prireikus, susisiekti su pastarojo agentu kitos Šalies teritorijoje tam, kad gautų tą informaciją.

4.  Kiekviena Šalis nedelsdama praneša kitai Šaliai apie apsaugos priemones, taikomas jos teritorijoje.

13 straipsnis

Konfidencialumas

Reikalaujama, kad Šalių atstovai, ekspertai ir kiti agentai, netgi ir tuo atveju, kai jų įgaliojimai sustabdyti, neatskleistų informacijos, gautos pagal šį Susitarimą ir laikomos profesine paslaptimi. Šios informacijos negalima naudoti kitiems negu šiame Susitarime numatytiems tikslams.

14 straipsnis

Ginčų sprendimas

Kiekviena Šalis gali pateikti skundą Komitetui dėl šio Susitarimo ginčytino aiškinimo arba taikymo. Komitetas deda pastangas išspręsti ginčą ir privalo pateikti bet kokią informaciją, kuri palengvintų situacijos analizę, siekiant priimti priimtiną sprendimą. Komitetas apsvarsto kiekvieną įmanomą šio Susitarimo sklandaus įgyvendinimo priemonę šiuo tikslu.

15 straipsnis

Susitarimai su trečiosiomis šalimis

Šiuo Susitarimu Šalys susitaria, kad bet kurios iš Šalių sudaryti susitarimai dėl abipusio pripažinimo su šalimi, kuri nėra šio Susitarimo Šalis, ji jokiu būdu neįsipareigoja kitai Šaliai priimti tos trečiosios šalies gamintojo atitikties deklaracijų, o taip pat ir tos trečiosios šalies atitikties įvertinimo įstaigų parengtų ataskaitų ir išduotų pažymėjimų, leidimų ir atitikties ženklų, nebent Šalys pasirašė išankstinį susitarimą šiuo klausimu.

16 straipsnis

Priedai

Šio Susitarimo priedai yra jo neatskiriama dalis.

17 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis Susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, toje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir Šveicarijos teritorijoje.

18 straipsnis

Peržiūra

1.  Jei Šalis pageidauja pakeisti šį Susitarimą, ji informuoja Komitetą. Šio Susitarimo pakeitimai įsigalioja, užbaigus atitinkamas vidines procedūras.

2.  Komitetas gali pakeisti šio Susitarimo 1 ir 2 priedus vienos iš Šalių reikalavimu.

19 straipsnis

Laikinas sustabdymas

Kai viena Šalis nustato, kad kita Šalis nesilaiko šio Susitarimo sąlygų, tai ji, pasikonsultavusi su Komitetu, laikinai sustabdo 1 priedo taikymą visiškai arba iš dalies.

20 straipsnis

Įgytos teisės

Šalys toliau pripažįsta ataskaitas, pažymėjimus, leidimus ir atitikties ženklus bei gamintojų atitikties deklaracijas, išduotas pagal šį Susitarimą prieš pasibaigiant jo galiojimo terminui, laikydamosi nuostatos, kad reikalavimas pradėti atitikties įvertinimą buvo pareikštas prieš pranešimą apie Susitarimo neatnaujinimą ar denonsavimą.

21 straipsnis

Įsigaliojimas ir trukmė

1.  Šį Susitarimą Šalys ratifikuoja arba patvirtina savo tvarka. Jis įsigalioja antro mėnesio nuo paskutinio pranešimo apie ratifikavimo instrumentų deponavimą arba šių septynių susitarimų patvirtinimą pirmąją dieną:

Susitarimą dėl atitikties įvertinimo abipusio pripažinimo

Susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo

Susitarimą dėl oro transporto

Susitarimą dėl prekių ir keleivių vežimo geležinkeliais ir keliais

Susitarimą dėl prekybos žemės ūkio produktais

Susitarimą dėl viešųjų pirkimų tam tikrų aspektų

Susitarimą dėl mokslinio ir techninio bendradarbiavimo.

2.  Šis Susitarimas iš pradžių pasirašomas septynerių metų laikotarpiui. Jis pratęsiamas, apie tai nepranešant, nebent Bendrija ar Šveicarija praneša kitai Šaliai apie prieštaravimą prieš pasibaigiant šiam laikotarpiui. Kai toks pranešimas padaromas, taikomos 4 straipsnio dalies nuostatos.

3.  Bendrija arba Šveicarija gali denonsuoti šį Susitarimą, apie tai pranešdama kitai Šaliai. Kai toks pranešimas padaromas, taikomos 4 straipsnio dalies nuostatos.

4.  1 straipsnio dalyje nurodytų septynių susitarimų taikymas sustabdomas po šešių mėnesių, gavus pranešimą apie neatnaujinimą, nurodytą 2 straipsnio dalyje arba pranešimą apie denonsavimą, nurodytą 3 straipsnio dalyje.

Hecho en Luxemburgo, el veintiuno de junio de mil novecientos noventa y nueve. El presente Acuerdo se establecerá por duplicado en lenguas alemana, danesa, española, finesa, francesa, griega, inglesa, italiana, neerlandesa, portuguesa y sueca y cada uno de estos textos será auténtico.

Udfærdiget i Luxembourg, den enogtyvende juni nitten hundrede og nioghalvfems i to eksemplarer på dansk, engelsk, finsk, fransk, græsk, italiensk, nederlandsk, portugisisk, spansk, svensk og tysk, idet hver af disse tekster har samme gyldighed.

Geschehen zu Luxemburg am einundzwanzigsten Juni neunzehnhundertneunundneunzig in zwei Urschriften in dänischer, deutscher, englischer, finnischer, französischer, griechischer, italienischer, niederländischer, portugiesischer, schwedischer und spanischer Sprache, wobei jeder Wortlaut gleichermaßen verbindlich ist.

Έγινε στο Λουξεμβούργο, στις είκοσι μία Ιουνίου χίλια εννιακόσια ενενήντα εννέα. Η παρούδα συμφωνία καταρτίζεται εις διπλούν στα αγγλικά, τα γαλλικά, τα γερμανικά, τα δανικά, τα ελληνικά, τα ισπανικά, τα ιταλικά, τα ολλανδικά, τα πορτογαλικά, τα σουηδικά και τα φινλανδικά, καθένα από τα κείμενα αυτά είναι αυθεντικό.

Done at Luxembourg on the twenty-first day of June in the year one thousand and ninety-nine. This Agreement is drawn up in duplicate in the Danish, Dutch, English, Finnish, French, German, Greek, Italian, Portuguese, Spanish and Swedish languages, each text being equally authentic.

Fait à Luxembourg, le vingt-et-un juin mil neuf cent quatre-vingt dix-neuf, en double exemplaire, en langues allemande, anglaise, danoise, espagnole, finnoise, française, grecque, italienne, néerlandaise, portugaise et suédoise, chacun de ces textes faisant également foi.

Fatto a Lussemburgo, addì ventuno giugno millenovecentonovantanove, in due copie nelle lingue danese, finlandese, francese, greco, inglese, italiano, olandese, portoghese, spagnolo, svedese e tedesco; tutte facenti ugualmente fede.

Gedaan te Luxemburg, de eenentwintigste juni negentienhonderd negenennegentig, in tweevoud in de Deense, de Duitse, de Engelse, de Finse, de Franse, de Griekse, de Italiaanse, de Nederlandse, de Portugese, de Spaanse en de Zweedse taal, zijnde alle teksten gelijkelijk authentiek.

Feito em Luxemburgo, em vinte e um de Junho de mil novecentos e noventa e nove, em dois exemplares em língua alemã, inglesa, dinamarquesa, espanhola, finlandesa, francesa, grega, italiana, neerlandesa, portuguesa e sueca, todas as versões fazendo igualmente fé.

Tehty Luxemburgissa kahdentenakymmenentenäensimmäisenä päivänä kesäkuuta vuonna tuhatyhdeksänsataayhdeksänkymmentäyhdeksän kahtena kappaleena englannin, espanjan, hollannin, italian, kreikan, portugalin, ranskan, ruotsin, saksan, suomen ja tanskan kielellä, ja jokainen teksti on yhtä todistusvoimainen.

Utfärdat i Luxemburg den tjugoförsta juni nittonhundranittionio i två exemplar på det danska, engelska, finska, franska, grekiska, italienska, nederländska, portugisiska, spanska, svenska och tyska språket, vilka samtliga texter är lika giltiga.

Por la Comunidad Europea

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Voor de Europese Gemeenschap

Pela Comunidade Europeia

Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapens vägnar

signatory

signatory

Por la Confederación Suiza

For Det Schweiziske Edsforbund

Für die Schweizerische Eidgenossenschaft

Για την Ελβετική Συνομοσπονδία

For the Swiss Confederation

Pour la Confédération suisse

Per la Confederazione svizzera

Voor de Zwitserse Bondsstaat

Pela Confederação Suíça

Sveitsin valaliiton puolesta

På Schweiziska edsförbundets vägnar

signatory

signatory

▼M11

1 PRIEDAS

PRODUKTŲ SEKTORIAI

Šis priedas dalijamas į šiuos skyrius pagal sektorių:

1 skyrius

Mašinos

2 skyrius

Asmeninės apsaugos priemonės

3 skyrius

Žaislai I

4 skyrius

Medicinos prietaisai

5 skyrius

Dujiniai prietaisai ir katilai

6 skyrius

Slėginiai indai

7 skyrius

Radijo ryšio įrenginiai ir telekomunikacijų galiniai įrenginiai

8 skyrius

Potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemos

9 skyrius

Elektrotechniniai gaminiai ir elektromagnetinis suderinamumas

10 skyrius

Statybos įmonės ir įranga

11 skyrius

Matavimo priemonės ir fasuotės

12 skyrius

Motorinės transporto priemonės

13 skyrius

Žemės ūkyje arba miškininkystėje naudojami traktoriai

14 skyrius

Gera laboratorinė praktika (GLP)

15 skyrius

Vaistai, gerosios gamybos praktikos (GGP) patikrinimas ir partijų sertifikavimas

16 skyrius

Statybos Produktai

17 skyrius

Liftai

18 skyrius

Biocidiniai Produktai

19 skyrius

Lynų kelio įrenginiai

20 skyrius

Civiliniam naudojimui skirti sprogmenys

▼M12

1   SKYRIUS

MAŠINOS

I    skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos



Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis

▼M16

Europos Sąjunga

1.  2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (OL L 157, 2006 6 9, p. 24), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/127/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 2006/42/EB nuostatas dėl pesticidų skleidimo mašinų (OL L 310, 2009 11 25, p. 29).

▼M15

Šveicarija

100.  2009 m. birželio 12 d. Federalinis įstatymas dėl produktų saugos (RO 2010 2573).

101.  2010 m. gegužės 19 d. Potvarkis dėl produktų saugos (RO 2010 2583).

102.  2008 m. balandžio 2 d. Potvarkis dėl mašinų saugos (RO 2008 1785), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. balandžio 20 d. (RO 2011 1755).

▼M12

II    skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

III    skirsnis

Skiriančiosios institucijos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina skiriančiųjų institucijų, apie kurias pranešė šalys, sąrašą.

IV    skirsnis

Specialios atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisyklės

Skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi šio Susitarimo 2 priede išdėstytų bendrųjų principų ir Direktyvos 2006/42/EB XI priede nustatytų vertinimo kriterijų.

V    skirsnis

Papildomos nuostatos

1.    Panaudotos mašinos

I skirsnyje išvardytos teisinės, norminės ir administracinės nuostatos panaudotoms mašinoms netaikomos.

Tačiau šio Susitarimo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas principas taikomas teisėtai vienoje iš Šalių į rinką pateiktoms ir (arba) naudojamoms mašinoms, eksportuojamoms į kitos Šalies rinką kaip panaudotos mašinos.

Kitos nuostatos, susijusios su panaudotomis mašinomis, pvz., nuostatos, susijusios su sauga darbo vietoje importuojančioje valstybėje, tebetaikomos.

2.    Informacijos mainai

Remdamosi šio Susitarimo 9 straipsniu, Šalys keičiasi informacija, būtina tinkamam šio skyriaus įgyvendinimui užtikrinti.

Šalys įsipareigoja siųsti visus atitinkamus techninius dokumentus, jei to prašo kitos Šalies institucijos.

3.    Mašinų atitikties deklaracijoje nurodytas asmuo, kuriam suteikti įgaliojimai sudaryti techninę bylą

Mašinų atitikties deklaracijoje turi būti nurodytas techninę bylą sudaryti įgalioto asmens, kuris turi būti įsteigtas atitinkamos Šalies teritorijoje, pavadinimas ir adresas.

Šį asmenį pripažįsta abi Šalys. Gamintojas, jo įgaliotasis atstovas arba, kai jų nėra, asmuo, atsakingas už produktų pateikimą vienos Šalies rinkai, neprivalo skirti už techninės bylos rengimą atsakingo asmens kitos Šalies teritorijoje.

▼M19

2   SKYRIUS

ASMENINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

I    skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis



Europos Sąjunga

1.

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB (OL L 81, 2016 3 31, p. 51).

Šveicarija

100.

2009 m. birželio 12 d. Federalinis įstatymas dėl produktų saugos (RO 2010 2573).

101.

2010 m. gegužės 19 d. Potvarkis dėl produktų saugos (RO 2010 2583) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. spalio 25 d. (RO 2017 5865).

102.

2017 m. spalio 25 d. Potvarkis dėl asmeninių apsaugos priemonių saugos (RO 2017 5859).

103.

1996 m. birželio 17 d. Potvarkis dėl Šveicarijos akreditacijos sistemos ir dėl tyrimų laboratorijų ir atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo (RO 1996 1904) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. (RO 2016 261).

II    skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

III    skirsnis

Skiriančiosios institucijos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina skiriančiųjų institucijų, apie kurias pranešė Šalys, sąrašą.

IV    skirsnis

Specialios atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisyklės

Skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi šio Susitarimo 2 priede išdėstytų bendrųjų principų ir Reglamento (ES) 2016/425 V skyriuje nustatytų vertinimo kriterijų.

V    skirsnis

Papildomos nuostatos

1.    Ekonominės veiklos vykdytojai

1.1.    Konkrečios ekonominės veiklos vykdytojų prievolės pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus

Pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus ES arba Šveicarijoje įsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai turi laikytis lygiaverčių prievolių.

Siekiant išvengti nereikalingo prievolių dubliavimo:

a) laikantis Reglamento (ES) 2016/425 8 straipsnio 6 dalyje ir 10 straipsnio 3 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu gamintoju. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu importuotoju;

b) laikantis Reglamento (ES) 2016/425 8 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 8 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją saugotų 10 metų po AAP pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka, kad Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas ES atitikties deklaracijos kopiją rinkos priežiūros institucijų patikrinimui saugotų ir toms institucijoms paprašius prieigą prie techninių dokumentų užtikrintų 10 metų po APP pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai;

c) laikantis Reglamento (ES) 2016/425 8 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje ir 10 straipsnio 6 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad tokias prievoles vykdytų Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas arba, jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje, Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas.

1.2.    Įgaliotasis atstovas

Laikantis Reglamento (ES) 2016/425 9 straipsnio 2 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių įgaliotasis atstovas – Europos Sąjungoje ar Šveicarijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu pagal Reglamento (ES) 2016/425 9 straipsnio 1 dalį ar atitinkamas Šveicarijos nuostatas.

1.3.    Bendradarbiavimas su rinkos priežiūros institucijomis

Europos Sąjungos valstybės narės arba Šveicarijos kompetentinga rinkos priežiūros institucija, pateikusi pagrįstą prašymą, gali prašyti, kad susiję Europos Sąjungos ir Šveicarijos ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų visą reikiamą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad AAP atitinka I skirsnyje nurodytus teisės aktus.

Ta institucija su kitos Šalies teritorijoje įsisteigusiu ekonominės veiklos vykdytoju gali susisiekti tiesiogiai arba padedant kitos Šalies kompetentingai nacionalinei rinkos priežiūros institucijai. Ji gali prašyti, kad gamintojai arba prireikus įgaliotieji atstovai ir importuotojai dokumentus pateiktų tai institucijai lengvai suprantama kalba. Ji gali prašyti ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiauti imantis visų veiksmų siekiant pašalinti AAP keliamą pavojų.

2.    Keitimasis patirtimi

Šveicarijos skiriančiosios institucijos gali keistis patirtimi su valstybių narių nacionalinėmis institucijomis, nurodytomis Reglamento (ES) 2016/425 35 straipsnyje.

3.    Atitikties vertinimo įstaigų koordinavimas

Šveicarijos paskirtosios atitikties vertinimo įstaigos gali tiesiogiai arba per paskirtuosius atstovus dalyvauti koordinavimo ir bendradarbiavimo veikloje, numatytoje Reglamento (ES) 2016/425 36 straipsnyje.

4.    Rinkos priežiūros institucijų savitarpio pagalba

Vadovaudamosi Susitarimo 9 straipsnio 1 dalimi Šalys užtikrina jų rinkos priežiūros institucijų veiksmingą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Valstybių narių ir Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija. Jos vienos kitoms atitinkamai padeda ir pateikia informacijos arba dokumentų, susijusių su valstybėje narėje ar Šveicarijoje įsikūrusiais ekonominės veiklos vykdytojais.

5.    Su AAP, keliančiomis pavojų ne vien tik nacionalinėje teritorijoje, susijusi procedūra

Vadovaujantis šio Susitarimo 12 straipsnio 4 dalimi, jeigu valstybės narės arba Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos ėmėsi priemonių arba turi pakankamo pagrindo manyti, kad AAP, kurioms taikomas šis skyrius, kelia pavojų žmonių, kuriems taikomi šio skyriaus I skirsnyje išvardyti teisės aktai, sveikatai ir saugai, ir jei jos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, jos nedelsdamos nurodo Europos Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir Šveicarijai:

 atlikto vertinimo ir veiksmų, kurių jos pareikalavo imtis ekonominės veiklos vykdytojo, rezultatus,

 jei atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, visas tinkamas laikinąsias priemones, kurių imtasi, siekiant uždrausti arba apriboti AAP tiekimą jų nacionalinei rinkai, tas AAP pašalinti iš rinkos arba atšaukti.

Ši informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma duomenis, reikalingus reikalavimų neatitinkančioms AAP, jų kilmei, tariamos neatitikties ir keliamo pavojaus pobūdžiui ir nacionaliniu lygmeniu taikomų priemonių pobūdžiui ir trukmei bei atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktiems argumentams nustatyti. Tiksliau nurodoma, ar reikalavimų nesilaikoma:

 dėl to, kad AAP neatitinka žmonių sveikatos ar saugos reikalavimų, nustatytų I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose, ar

 dėl I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose nurodytų darniųjų standartų trūkumų.

Šveicarija arba valstybės narės nedelsdamos praneša Europos Komisijai ir kitoms nacionalinėms institucijoms apie visas priimtas priemones ir visą jų turimą papildomą informaciją apie atitinkamų AAP neatitiktį.

Valstybės narės ir Šveicarija užtikrina, kad atitinkamoms AAP nedelsiant būtų taikomos reikiamos ribojamosios priemonės, pavyzdžiui, APP būtų pašalintos iš jų rinkos.

6.    Apsaugos procedūra, kai pareiškiama prieštaravimų dėl nacionalinių priemonių

Jeigu Šveicarija arba valstybė narė nepritaria 5 dalyje nurodytai nacionalinei priemonei, per tris mėnesius nuo informacijos gavimo ji informuoja Europos Komisiją apie savo prieštaravimus.

Jeigu baigus 5 dalyje nustatytą procedūrą valstybė narė arba Šveicarija pareiškia prieštaravimų dėl Šveicarijos ar valstybės narės taikomos priemonės arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja I skirsnyje nurodytiems susijusiems teisės aktams, Europos Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas. Ji nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą.

Jeigu nacionalinė priemonė laikoma:

 pagrįsta, visos valstybės narės ir Šveicarija imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkančios AAP būtų pašalintos iš jų rinkų, ir atitinkamai informuoja Komisiją;

 nepagrįsta, susijusi valstybė narė arba Šveicarija priemonę atšaukia.

Šalis šį klausimą pagal 8 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

7.    Reikalavimus atitinkančios, tačiau pavojų keliančios AAP

Jei valstybė narė ar Šveicarija nustato, kad AAP, kurias ekonominės veiklos vykdytojas tiekia ES arba Šveicarijos rinkai, atitinka šio skyriaus I skirsnyje nurodytus teisės aktus, tačiau kelia pavojų asmenų sveikatai ar saugai, ji imasi visų tinkamų priemonių ir nedelsdama informuoja Komisiją, kitas valstybes nares ir Šveicariją. Ta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma nurodomi atitinkamoms AAP identifikuoti būtini duomenys, AAP kilmė ir tiekimo grandinė, susijusio pavojaus pobūdis ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė.

Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas ir tą nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą, taip pat prireikus pasiūlo tinkamas priemones.

Šalis šį klausimą pagal 8 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

8.    Apsaugos sąlyga, jei Šalys nesusitaria

Jei Šalys nesusitaria dėl 6 ir 7 dalyse nurodytų priemonių, klausimas turi būti perduotas šio Susitarimo 10 straipsniu įsiteigtam Komitetui, kuris sprendžia, kokių tinkamų veiksmų imtis, įskaitant galimybę vykdyti ekspertų tyrimą.

Jei Komitetas mano, kad priemonė yra:

a) pagrįsta, Šalys imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkančios AAP būtų pašalintos iš jų rinkos;

b) nepagrįsta, valstybės narės arba Šveicarijos nacionalinės valdžios institucija priemonę atšaukia.

▼M15

3   SKYRIUS

ŽAISLAI I

I    skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos



Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis

Europos Sąjunga

1.  2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/48/EB dėl žaislų saugos (OL L 170, 2009 6 30, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva (ES) 2017/898 (OL L 138, 2017 5 25, p. 128) (toliau – Direktyva 2009/48/EB).

Šveicarija

100.  2014 m. birželio 20 d. Federalinis įstatymas dėl maisto produktų ir prekių (RO 2017 249).

101.  2016 m. gruodžio 16 d. Potvarkis dėl maisto produktų ir prekių (RO 2017 283) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 2 d. (RO 2017 2695).

102.  2012 m. rugpjūčio 15 d. Vidaus reikalų federalinio departamento potvarkis dėl žaislų saugos (RO 2012 4717) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 1 d. (RO 2017 1525).

103.  2016 m. gruodžio 16 d. Vidaus reikalų federalinio departamento potvarkis dėl maisto produktus reglamentuojančių teisės aktų vykdymo (RO 2017 359).

104.  1996 m. birželio 17 d. Potvarkis dėl Šveicarijos akreditacijos sistemos ir dėl tyrimų laboratorijų ir atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo (RO 1996 1904) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. balandžio 20 d. (RO 2016 261).

II    skirsnis

Atitikties įvertinimo įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina atitikties įvertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

III    skirsnis

Skiriančiosios įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina skiriančiųjų institucijų, apie kurias pranešė Šalys, sąrašą.

IV    skirsnis

Specialios atitikties įvertinimo įstaigų paskyrimo taisyklės

Paskirdamos atitikties įvertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi šio Susitarimo 2 priede išdėstytų bendrųjų principų ir Direktyvos 2009/48/EB 24 straipsnio.

V    skirsnis

Papildomos nuostatos

1.    Keitimasis informacija apie atitikties sertifikatą ir techninius dokumentus

Valstybių narių arba Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos, gavusios motyvuotą prašymą, gali paprašyti, kad gamintojas, įsikūręs Šveicarijos arba kurios nors valstybės narės teritorijoje, pateiktų techninius dokumentus arba dalies jų vertimą. Valstybių narių arba Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos gali paprašyti Šveicarijoje arba Europos Sąjungoje įsikūrusio gamintojo pateikti tam tikras techninių dokumentų dalis prašančiosios institucijos oficialiąja kalba arba anglų kalba.

Kai rinkos priežiūros institucija gamintojo paprašo pateikti techninius dokumentus arba dalies jų vertimą, ji gali nustatyti 30 d. terminą, per kurį jie turi būti pateikti, nebent rimtos ir tiesioginės rizikos sumetimais reikia nustatyti trumpesnį terminą.

Jeigu Šveicarijos arba valstybės narės teritorijoje įsikūręs gamintojas nesilaiko šios nuostatos, rinkos priežiūros institucija gali pareikalauti, kad jis pasirūpintų, kad jo sąskaita paskirtoji įstaiga per nustatytą laikotarpį atliktų tyrimą siekiant patikrinti atitiktį darniesiems standartams ir esminiams reikalavimams.

2.    Paskirtosioms įstaigoms adresuoti prašymai pateikti informacijos

Valstybių narių arba Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos gali paprašyti, kad Šveicarijoje arba kurioje nors valstybėje narėse esanti paskirtoji įstaiga pateiktų informacijos apie tipo tyrimo sertifikatą, kurį ta įstaiga yra išdavusi ar panaikinusi, arba apie atvejus, kai buvo atsisakyta išduoti tokį sertifikatą, kartu pateikiant tyrimų ataskaitas ir techninius dokumentus.

3.    Paskirtųjų įstaigų prievolės informuoti

Pagal Direktyvos 2009/48/EB 36 straipsnio 2 dalį, paskirtosios įstaigos kitoms pagal šį Susitarimą paskirtoms įstaigoms, kurios vykdo panašią atitikties įvertinimo veiklą ir vertina tuos pačius žaislus, pateikia reikiamą informaciją apie klausimus, susijusius su neigiamais ir, esant pageidavimui, teigiamais atitikties vertinimo rezultatais.

4.    Keitimasis patirtimi

Šveicarijos nacionalinės institucijos gali keistis patirtimi kartu su valstybių narių nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už Direktyvos 2009/48/EB 37 straipsnyje nurodytą notifikavimo procedūrą

5.    Paskirtųjų įstaigų veiklos koordinavimas

Paskirtosios Šveicarijos atitikties įvertinimo įstaigos gali tiesiogiai arba per paskirtuosius atstovus dalyvauti koordinavimo ir bendradarbiavimo veikloje ir sektorių grupėse arba notifikuotųjų įstaigų grupėse, kaip nustatyta Direktyvos 2009/48/EB 38 straipsnyje.

6.    Patekimas į rinką

Europos Sąjungoje arba Šveicarijoje įsikūrę importuotojai ant žaislų arba, jeigu to neįmanoma padaryti, ant pakuotės arba kartu su žaislais pateikiamuose dokumentuose nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir adresą, kuriuo su jais galima susisiekti.

Šalys pripažįsta vienos kitų nurodytus gamintojo ir importuotojo kontaktinius duomenis, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir adresą, kuriuo su jais galima susisiekti; šiuos duomenis privaloma nurodyti kaip nustatyta pirmiau. Šios konkrečios prievolės atveju importuotojas – tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įsisteigęs Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, kuris iš trečiųjų šalių atvežtus žaislus pateikia Europos Sąjungos arba Šveicarijos rinkai.

7.    Darnieji standartai

Šveicarija pripažįsta darniuosius standartus, kuriais remiantis daroma atitikties teisės aktams, nurodytiems šio skyriaus 1 skirsnyje, prielaida. Jeigu Šveicarija mano, kad laikantis darniojo standarto ne visiškai tenkinami reikalavimai, nustatyti I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose, šį klausimą jį perduoda Komitetui ir pareikia savo argumentus.

Komitetas apsvarsto klausimą ir gali paprašyti Europos Sąjungos imtis veiksmų laikantis Direktyvos 2009/48/EB 14 straipsnyje nustatytos procedūros. Komitetas informuojamas apie tokios procedūros rezultatus.

8.    Procedūra, taikoma, kai žaislų neatitiktis neapsiriboja nacionaline teritorija ( 1 )

Pagal šio Susitarimo 12 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai valstybės narės arba Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos ėmėsi veiksmų arba turi pakankamo pagrindo manyti, kad žaislai, kuriems taikomas šio skyriaus I skirsnis, kelia riziką asmenų sveikatai ar saugai, ir jeigu jos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, jos nedelsdamos informuoja viena kitą ir Europos Komisiją apie:

 jų atlikto vertinimo ir veiksmų, kurių jos pareikalavo imtis atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų, rezultatus;

 laikinąsias priemones, kuriomis draudžiama žaislus tiekti jų nacionalinei rinkai arba toks tiekimas ribojamas, kuriomis žaislai buvo pašalinti iš rinkos arba susigrąžinti, jeigu atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiėmė tinkamų taisomųjų veiksmų. Tai apima ir išsamesnę informaciją, nurodytą Direktyvos 2009/48/EB 42 straipsnio 5 dalyje.

Valstybių narių arba Šveicarijos kitos rinkos priežiūros institucijos nei ta, kuri inicijavo šią procedūrą, nedelsdamos praneša Europos Komisijai ir kitoms nacionalinėms institucijoms apie bet kokias priimtas priemones arba apie bet kokią jų turimą papildomą informaciją apie atitinkamų žaislų neatitiktį.

Šalys užtikrina, kad atitinkamo žaislo atžvilgiu būtų imamasi tinkamų ribojamųjų priemonių, pvz., reikalaujama nedelsiant pašalinti žaislą iš rinkos.

9.    Apsaugos procedūra, kai pareiškiama prieštaravimų dėl nacionalinių priemonių

Jeigu Šveicarija arba kuri nors valstybė narė nepritaria nacionalinei priemonei, apie kurią buvo pranešta, ji informuoja Europos Komisiją apie savo prieštaravimus.

Jeigu baigus 8 dalyje nustatytą procedūrą valstybė narė arba Šveicarija pareiškia prieštaravimus dėl Šveicarijos ar valstybių narių taikomų priemonių arba jeigu Europos Komisija mano, kad nacionalinės priemonės neatitinka šiame skyriuje nurodytų teisės aktų, Europos Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir tas nacionalines priemones įvertina, kad nustatytų jų pagrįstumą.

Jeigu Šalys sutinka su jų tyrimų rezultatais, valstybės narės ir Šveicarija imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad būtų nedelsiant taikomos tinkamos ribojamosios priemonės susijusių žaislų atžvilgiu, pvz., žaislai būtų pašalinti iš rinkos.

Jei Šalys nesutinka su jų tyrimų rezultatais, klausimas bus perduotas svarstyti Komitetui, kuris gali nuspręsti atlikti ekspertizę.

Jei Komitetas mano, kad priemonė taikoma:

a) nepagrįstai, valstybės narės arba Šveicarijos nacionalinė institucija, kuri taikė priemonę, atšaukia tokios priemonės taikymą;

b) pagrįstai, Šalys imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantys žaislai būtų pašalinti iš jų rinkos.

▼M19

4   SKYRIUS

MEDICINOS PRIETAISAI

I    skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis



Europos Sąjunga

1.

1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyva 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

2.

1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

3.

1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų (OL L 331, 1998 12 7, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1) ir klaidų ištaisymu (OL L 22, 1999 1 29, p. 75 ir OL L 6, 2002 1 10, p. 70).

4.

2002 m. gegužės 7 d. Komisijos sprendimas 2002/364/EB dėl bendrųjų techninių specifikacijų, taikomų in vitro diagnostikos medicinos prietaisams (OL L 131, 2002 5 16, p. 17).

5.

2003 m. vasario 3 d. Komisijos direktyva 2003/12/EB dėl krūtų implantatų perklasifikavimo pagal Direktyvą 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 28, 2003 2 4, p. 43).

6.

2012 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 722/2012 dėl aktyviųjų implantuojamų medicinos prietaisų ir medicinos prietaisų, pagamintų naudojant gyvūninės kilmės audinius, specialiųjų reikalavimų atsižvelgiant į Tarybos direktyvose 90/385/EEB ir 93/42/EEB nustatytus reikalavimus (OL L 22, 2012 8 9, p. 3).

7.

2005 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos direktyva 2005/50/EB dėl klubo, kelio ir peties sąnario endoprotezų perklasifikavimo pagal Tarybos direktyvą 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 210, 2005 8 12, p. 41).

8.

2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2007/2006, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 nuostatas dėl tam tikrų tarpinių produktų, gautų iš techninės paskirties 3 kategorijos medžiagų, skirtų medicinos prietaisams, in vitro diagnostikoje naudojamiems produktams ir laboratoriniams reagentams gaminti, importo ir tranzito, ir iš dalies keičiantis tą reglamentą (OL L 379, 2006 12 28, p. 98).

9.

2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/47/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo, Tarybos direktyvą 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų ir Direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (OL L 247, 2007 9 21, p. 21).

10.

2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas 2011/869/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2002/364/EB dėl bendrųjų techninių specifikacijų, taikomų in vitro diagnostikos medicinos prietaisams (OL L 341, 2011 12 22, p. 63).

11.

2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos direktyva 2011/100/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų (OL L 341, 2011 12 22, p. 50).

12.

2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL L 174, 2011 7 1, p. 88).

13.

2010 m. balandžio 19 d. Komisijos sprendimas 2010/227/ES dėl Europos medicinos prietaisų duomenų banko (Eudamed) (OL L 102, 2010 4 23, p. 45).

14.

2012 m. kovo 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 207/2012 dėl medicinos prietaisų elektroninių naudojimo instrukcijų (OL L 72, 2012 3 10, p. 28).

15.

2013 m. rugsėjo 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 920/2013 dėl paskelbtųjų įstaigų skyrimo ir priežiūros pagal Tarybos direktyvą 90/385/EEB dėl implantuojamų medicinos prietaisų ir Tarybos direktyvą 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 253, 2013 9 25, p. 8).

16.

2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB, IV skyrius ir VII priedas (OL L 117, 2017 5 5, p. 1).

17.

2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/746 dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 98/79/EB ir Komisijos sprendimas 2010/227/ES, IV skyrius ir VII priedas (OL L 117, 2017 5 5, p. 176).

Šveicarija

100.

2000 m. gruodžio 15 d. Federalinis įstatymas dėl vaistų ir medicinos prietaisų (RO 2001 2790) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. sausio 1 d. (RO 2013 4137).

101.

1902 m. birželio 24 d. Federalinis įstatymas dėl silpnos ir stiprios srovės elektros įrenginių (RO 19 252 ir RS 4 798) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 20 d. (RO 2008 3437).

102.

1977 m. birželio 9 d. federacinis įstatymas dėl metrologijos (RO 1977 2394) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. birželio 17 d. (RO 2012 6235).

103.

1991 m. kovo 22 d. Federalinis įstatymas dėl radiacinės saugos (RO 1994 1933) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 10 d. (RO 2004 5391).

104.

2001 m. spalio 17 d. potvarkis dėl medicinos prietaisų (RO 2001 3487) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. spalio 25 d. (RO 2017 5935).

105.

2007 m. balandžio 18 d. Potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (RO 2007 1847) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugsėjo 4 d. (RO 2013 3041).

106.

1996 m. birželio 17 d. Potvarkis dėl Šveicarijos akreditacijos sistemos ir dėl tyrimų laboratorijų ir atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo (RO 1996 1904) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. (RO 2016 261).

107.

1992 m. birželio 19 d. Federalinis aktas dėl duomenų apsaugos (RO 1992 1945) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. rugsėjo 30 d. (RO 2013 3215).

II    skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

III    skirsnis

Skiriančiosios institucijos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina skiriančiųjų institucijų, apie kurias pranešė Šalys, sąrašą.

IV    skirsnis

Specialios atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisyklės

Pagal šį skyrių skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos:

 laikosi šio Susitarimo 2 priede išdėstytų bendrųjų principų,

 kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 920/2013, laikosi Direktyvos 93/42/EEB XI priede, Direktyvos 90/385/EEB VIII priede ir Direktyvos 98/79/EB IX priede nustatytų vertinimo kriterijų ir

 laikosi Reglamento (ES) 2017/745 ir Reglamento (ES) 2017/746 IV skyriuje ir VII priede nustatytų vertinimo kriterijų.

Šalys pateikia pagal Reglamentą (ES) Nr. 920/2013, Reglamento (ES) 2017/745 40 straipsnį ir Reglamento (ES) 2017/746 36 straipsnį sudarytą vertintojų sąrašą. Šalių skiriančiosios institucijos bendradarbiauja vertindamos notifikuotąsias įstaigas pagal Reglamento (ES) 2017/745 39 straipsnį ir Reglamento (ES) 2017/746 35 straipsnį. Jos dalyvauja tarpusavio vertinimuose pagal Reglamento (ES) 2017/745 48 straipsnį ir Reglamento (ES) 2017/746 44 straipsnį.

V    skirsnis

Papildomos nuostatos

1.    Už prietaisų pateikimą rinkai atsakingų asmenų registravimas

Gamintojas ar jo atstovas, pateikiantis vienos iš Šalių rinkai Direktyvos 93/42/EEB 14 straipsnyje arba Direktyvos 98/79/EB 10 straipsnyje nurodytus medicinos prietaisus, Šalies, kurioje registruota jo įmonės buveinė, kompetentingoms institucijoms pateikia šiuose straipsniuose nurodytą informaciją. Šalys abipusiškai pripažįsta tokią registraciją. Gamintojas nėra įpareigojamas paskirti už prietaisų pateikimą kitos Šalies rinkai atsakingo asmens, įsisteigusio tos Šalies teritorijoje.

2.    Medicinos prietaisų ženklinimas etiketėmis

Abiejų Šalių gamintojai medicinos prietaisų etiketėse, kaip nurodyta Direktyvos 93/42/EEB 1 priedo 13.3 punkto a papunktyje, ir in vitro diagnostikos medicinos prietaisų etiketėse, kaip nurodyta Direktyvos 98/79/EB 1 priedo 8.4 punkto a papunktyje, nurodo savo pavadinimą arba komercinį pavadinimą ir adresą. Jie nėra įpareigojami etiketėse, išorinėse pakuotėse ar vartojimo instrukcijose nurodyti už prietaiso pateikimą rinkai atsakingo asmens, atstovaujančio asmens ar importuotojo, įsisteigusio kitos Šalies teritorijoje, pavardės (pavadinimo) ir adreso.

Jei prietaisai importuojami iš trečiųjų šalių ir yra skirti platinti Sąjungoje ir Šveicarijoje, jų etiketėse, išorinėse pakuotėse ar naudojimo instrukcijose nurodomas vienintelio registruoto gamintojo atstovo, įsisteigusio atitinkamai Sąjungoje ar Šveicarijoje, pavadinimas ir adresas.

3.    Keitimasis informacija ir bendradarbiavimas

Atsižvelgdamos į Susitarimo 9 straipsnį,

 Šalys keičiasi informacija, visų pirma – nurodyta Direktyvos 90/385/EEB 8 straipsnyje, Direktyvos 93/42/EEB 10 straipsnyje, Direktyvos 98/79/EB 11 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 920/2013 3 straipsnyje,

 Šalys bendradarbiauja, visų pirma, atsižvelgdamos į Reglamento (ES) 2017/745 102 ir 103 straipsnius ir Reglamento (ES) 2017/746 97 ir 98 straipsnius.

 Šveicarija gali teikti paraišką dėl Komisijos ekspertinių laboratorijų paskyrimo pagal Reglamento (ES) 2017/745 106 straipsnį arba paraišką dėl Komisijos etaloninių laboratorijų paskyrimo pagal Reglamento (ES) 2017/746 100 straipsnį.

4.    Europos duomenų bazės

Kompetentingoms Šveicarijos institucijoms suteikiama galimybė naudotis pagal Direktyvos 98/79/EB 12 straipsnį, Direktyvos 93/42/EEB 14a straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 920/2013 3 straipsnį, Reglamento (ES) 2017/745 33 straipsnį ir Reglamento (ES) 2017/746 30 straipsnį sukurtomis Europos duomenų bazėmis. Šveicarijos kompetentingos institucijos pateikia Komisijai ir (arba) už duomenų bazių valdymą atsakingai įstaigai minėtuose straipsniuose nurodytus Šveicarijos surinktus duomenis, kad būtų galima juos įtraukti į Europos duomenų bazes.

5.    Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Nukrypstant nuo I skirsnyje išvardytų teisės aktų, Reglamentą (ES) 2017/745 ir Reglamentą (ES) 2017/746 atitinkančios priemonės gali būti atitinkamai pateiktos abiejų Šalių rinkai.

Nukrypstant nuo I skirsnyje išvardytų teisės aktų, notifikuotosios įstaigos, paskirtos ir notifikuotos pagal Reglamentą (ES) 2017/745 ir Reglamentą (ES) 2017/746, gali vykdyti šiuose reglamentuose numatytas vertinimo procedūras ir pagal šiuos reglamentus išduoti sertifikatus. Šalys pripažįsta šiuos sertifikatus.

5   SKYRIUS

DUJINIAI PRIETAISAI IR KATILAI

I    skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 1 dalis



Europos Sąjunga

1.

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį kurą (OL L 167, 1992 6 22, p. 17) su vėlesniais pakeitimais.

Šveicarija

100.

1985 m. gruodžio 16 d. potvarkis dėl oro taršos kontrolės (OAPC) (3 ir 4 priedai) (RS 814.318.142.1) su vėlesniais pakeitimais.

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis



Europos Sąjunga

1.

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/426 dėl dujinį kurą deginančių prietaisų, kuriuo panaikinama Direktyva 2009/142/EB (OL L 81, 2016 3 31, p. 99).

Šveicarija

100.

2009 m. birželio 12 d. Federalinis įstatymas dėl produktų saugos (RO 2010 2573).

101.

2010 m. gegužės 19 d. Potvarkis dėl produktų saugos (RO 2010 2583) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. spalio 25 d. (RO 2017 5865)

102.

2017 m. spalio 25 d. Potvarkis dėl dujinių prietaisų (RO 2017 5865).

103.

1996 m. birželio 17 d. Potvarkis dėl Šveicarijos akreditacijos sistemos ir dėl tyrimų laboratorijų ir atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo (RO 1996 1904) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. (RO 2016 261).

II    skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

III    skirsnis

Skiriančiosios institucijos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina skiriančiųjų institucijų, apie kurias pranešė Šalys, sąrašą.

IV    skirsnis

Specialios atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisyklės

Skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi šio Susitarimo 2 priede išdėstytų bendrųjų principų ir Reglamento (ES) 2016/426 IV skyriuje nustatytų vertinimo kriterijų.

V    skirsnis

Papildomos nuostatos

1.    Ekonominės veiklos vykdytojai

1.1.    Konkrečios ekonominės veiklos vykdytojų prievolės pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus

Pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus ES arba Šveicarijoje įsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai turi laikytis lygiaverčių prievolių.

Siekiant išvengti nereikalingo prievolių dubliavimo:

a) laikantis Reglamento (ES) 2016/426 7 straipsnio 6 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu gamintoju. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu importuotoju;

b) laikantis Reglamento (ES) 2016/426 7 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 8 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją saugotų 10 metų po prietaiso arba pagalbinio įtaiso pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka, kad Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas ES atitikties deklaracijos kopiją rinkos priežiūros institucijų patikrinimui saugotų ir toms institucijoms paprašius prieigą prie techninių dokumentų užtikrintų 10 metų po prietaiso arba pagalbinio įtaiso pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai;

c) laikantis Reglamento (ES) 2016/426 7 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje ir 9 straipsnio 6 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad tokias prievoles vykdytų Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas arba, jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje, Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas.

1.2.    Įgaliotasis atstovas

Laikantis Reglamento (ES) 2016/426 8 straipsnio 2 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių įgaliotasis atstovas – Europos Sąjungoje ar Šveicarijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu pagal Reglamento (ES) 2016/426 8 straipsnio 1 dalį ar atitinkamas Šveicarijos nuostatas.

1.3.    Bendradarbiavimas su rinkos priežiūros institucijomis

Europos Sąjungos valstybės narės arba Šveicarijos kompetentinga rinkos priežiūros institucija, pateikusi pagrįstą prašymą, gali prašyti, kad susiję Europos Sąjungos ir Šveicarijos ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų visą reikiamą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad prietaisas arba pagalbinis įtaisas atitinka I skirsnyje nurodytus teisės aktus.

Ta institucija su kitos Šalies teritorijoje įsisteigusiu ekonominės veiklos vykdytoju gali susisiekti tiesiogiai arba padedant kitos Šalies kompetentingai nacionalinei rinkos priežiūros institucijai. Ji gali prašyti, kad gamintojai arba prireikus įgaliotieji atstovai ir importuotojai dokumentus pateiktų tai institucijai lengvai suprantama kalba. Ji gali prašyti ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiauti imantis visų veiksmų siekiant pašalinti prietaiso arba pagalbinio įtaiso keliamą pavojų.

2.    Keitimasis patirtimi

Šveicarijos skiriančiosios institucijos gali keistis patirtimi su valstybių narių nacionalinėmis institucijomis, nurodytomis Reglamento (ES) 2016/426 34 straipsnyje.

3.    Atitikties vertinimo įstaigų koordinavimas

Šveicarijos paskirtosios atitikties vertinimo įstaigos gali tiesiogiai arba per paskirtuosius atstovus dalyvauti koordinavimo ir bendradarbiavimo veikloje, numatytoje Reglamento (ES) 2016/426 35 straipsnyje.

4.    Rinkos priežiūros institucijų savitarpio pagalba

Vadovaudamosi Susitarimo 9 straipsnio 1 dalimi Šalys užtikrina jų rinkos priežiūros institucijų veiksmingą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Valstybių narių ir Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija. Jos vienos kitoms atitinkamai padeda ir pateikia informacijos arba dokumentų, susijusių su valstybėje narėje ar Šveicarijoje įsikūrusiais ekonominės veiklos vykdytojais.

5.    Su prietaisais arba pagalbiniais įtaisais, keliančiais pavojų ne vien tik nacionalinėje teritorijoje, susijusi procedūra

Vadovaujantis šio Susitarimo 12 straipsnio 4 dalimi, jeigu valstybės narės arba Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos ėmėsi priemonių arba turi pakankamo pagrindo manyti, kad prietaisas arba pagalbinis įtaisas, kuriems taikomas šis skyrius, kelia pavojų žmonių sveikatai ir saugai arba naminiams gyvūnams ar turtui, kuriems taikomi šio skyriaus I skirsnyje išvardyti teisės aktai, ir jei jos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, jos nedelsdamos nurodo Europos Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir Šveicarijai:

 atlikto vertinimo ir veiksmų, kurių jos pareikalavo imtis ekonominės veiklos vykdytojo, rezultatus,

 jei atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, visas tinkamas laikinąsias priemones, kurių imtasi, siekiant uždrausti arba apriboti prietaisų arba pagalbinių įtaisų tiekimą jų nacionalinei rinkai, tą prietaisą arba pagalbinį įtaisą pašalinti iš rinkos arba atšaukti.

Ši informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma duomenis, reikalingus reikalavimų neatitinkančiam prietaisui arba pagalbiniam įtaisui, jo kilmei, tariamos neatitikties ir keliamo pavojaus pobūdžiui ir nacionaliniu lygmeniu taikomų priemonių pobūdžiui ir trukmei bei atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktiems argumentams nustatyti. Tiksliau nurodoma, ar reikalavimų nesilaikoma:

 dėl to, kad prietaisas arba pagalbinis įtaisas neatitinka žmonių sveikatos ar saugos arba naminių gyvūnų ar turto reikalavimų, nurodytų I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose, ar

 dėl I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose nurodytų darniųjų standartų trūkumų.

Šveicarija arba valstybės narės nedelsdamos praneša Europos Komisijai ir kitoms nacionalinėms institucijoms apie visas priimtas priemones ir visą jų turimą papildomą informaciją apie atitinkamo prietaiso arba pagalbinio įtaiso neatitiktį.

Valstybės narės ir Šveicarija užtikrina, kad atitinkamam prietaisui arba pagalbiniam įtaisui nedelsiant būtų taikomos reikiamos ribojamosios priemonės, pavyzdžiui, prietaisas arba pagalbinis įtaisas būtų pašalintas iš jų rinkos.

6.    Apsaugos procedūra, kai pareiškiama prieštaravimų dėl nacionalinių priemonių

Jeigu Šveicarija arba valstybė narė nepritaria 5 dalyje nurodytai nacionalinei priemonei, per tris mėnesius nuo informacijos gavimo ji informuoja Europos Komisiją apie savo prieštaravimus.

Jeigu baigus 5 dalyje nustatytą procedūrą valstybė narė arba Šveicarija pareiškia prieštaravimų dėl Šveicarijos ar valstybės narės taikomos priemonės arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja I skirsnyje nurodytiems susijusiems teisės aktams, Europos Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas. Ji nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą.

Jeigu su prietaisu arba pagalbiniu įtaisu susijusi nacionalinė priemonė laikoma:

 pagrįsta, visos valstybės narės ir Šveicarija imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantis prietaisas arba pagalbinis įtaisas būtų pašalinti iš jų rinkų, ir atitinkamai informuoja Komisiją;

 nepagrįsta, susijusi valstybė narė arba Šveicarija priemonę atšaukia.

Šalis šį klausimą pagal 8 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

7.    Reikalavimus atitinkantys, tačiau pavojų keliantys prietaisai arba pagalbiniai įtaisai

Jei valstybė narė ar Šveicarija nustato, kad prietaisas arba pagalbinis įtaisas, kuriuos ekonominės veiklos vykdytojas tiekia ES arba Šveicarijos rinkai, atitinka šio skyriaus I skirsnyje nurodytus teisės aktus, tačiau kelia pavojų asmenų sveikatai ar saugai arba naminiams gyvūnams ar turtui, ji imasi visų tinkamų priemonių ir nedelsdama informuoja Komisiją, kitas valstybes nares ir Šveicariją. Ta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma nurodomi atitinkamam prietaisui arba pagalbiniam įtaisui identifikuoti būtini duomenys, prietaiso arba pagalbinio įtaiso kilmė ir tiekimo grandinė, susijusio pavojaus pobūdis ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė.

Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas ir tą nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą, taip pat prireikus pasiūlo tinkamas priemones.

Šalis šį klausimą pagal 8 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

8.    Apsaugos sąlyga, jei Šalys nesusitaria

Jei Šalys nesusitaria dėl 6 ir 7 dalyse nurodytų priemonių, klausimas turi būti perduotas šio Susitarimo 10 straipsniu įsiteigtam Komitetui, kuris sprendžia, kokių tinkamų veiksmų imtis, įskaitant galimybę vykdyti ekspertų tyrimą.

Jei Komitetas mano, kad priemonė yra:

a) pagrįsta, Šalys imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantis prietaisas arba pagalbinis įtaisas būtų pašalintas iš jų rinkos;

b) nepagrįsta, valstybės narės arba Šveicarijos nacionalinės valdžios institucija priemonę atšaukia.

9.    Keitimasis informacija

Atsižvelgdamos į šio Susitarimo 12 straipsnį, Šalys keičiasi informacija apie jų teritorijoje naudojamas dujų rūšis ir atitinkamus dujinio kuro tiekimo slėgius, kurie yra nurodyti Reglamento (ES) 2016/426 II priede. Be to, Šveicarija praneša apie bet kokius jų pakeitimus per šešis mėnesius nuo paskelbimo apie numatytus pakeitimus dienos. Europos Sąjunga praneša apie bet kokius jų pakeitimus per šešis mėnesius nuo tada, kai gavo valstybės narės pranešimą.

▼M18

6   SKYRIUS

SLĖGINIAI INDAI

I    skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis



Europos Sąjunga

1.  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/29/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su paprastųjų slėginių indų tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 45).

2.  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/68/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su slėginės įrangos tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 189, 2014 6 27, p. 164).

3.  2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/35/ES dėl gabenamųjų slėginių įrenginių ir panaikinanti Tarybos direktyvas 76/767/EEB, 84/525/EEB, 84/526/EEB, 84/527/EEB ir 1999/36/EB (OL L 165, 2010 6 30, p. 1), toliau – Direktyva 2010/35/ES.

4.  2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

Šveicarija

100.  2009 m. birželio 12 d. Federalinis įstatymas dėl produktų saugos (RO 2010 2573).

101.  2010 m. gegužės 19 d. Potvarkis dėl produktų saugos (RO 2010 2583) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. birželio 15 d. (RO 2012 3631).

102.  2015 m. lapkričio 25 d. Potvarkis dėl paprastų slėginių indų saugos (RO 2016 227).

103.  2015 m. lapkričio 25 d. Potvarkis dėl slėginės įrangos saugos (RO 2016 233).

104.  2012 m. spalio 31 d. Potvarkis dėl pavojingų krovinių talpyklų pateikimo rinkai ir rinkos priežiūros (RO 2012 6607).

105.  2002 m. lapkričio 29 d. Potvarkis dėl pavojingų krovinių gabenimo keliais (RO 2002 4212) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 31 d. (RO 2012 6535 ir 6537).

106.  2012 m. spalio 31 d. Potvarkis dėl pavojingų krovinių gabenimo geležinkeliais ir lynų kelio įrenginiais (RO 2012 6541).

107.  1996 m. birželio 17 d. Potvarkis dėl Šveicarijos akreditacijos sistemos ir dėl tyrimų laboratorijų ir atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo (RO 1996 1904) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. (RO 2016 261).

II    skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

III    skirsnis

Skiriančiosios institucijos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina skiriančiųjų institucijų, apie kurias pranešė Šalys, sąrašą.

IV    skirsnis

Specialios atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisyklės

Skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi šio Susitarimo 2 priede išdėstytų bendrųjų principų ir Direktyvos 2014/29/ES 4 skyriuje, Direktyvos 2014/68/ES 4 skyriuje arba Direktyvos 2010/35/ES 4 skyriuje nustatytų vertinimo kriterijų.

V    skirsnis

Papildomos nuostatos

1.    Ekonominės veiklos vykdytojai

1.1.    Konkrečios ekonominės veiklos vykdytojų prievolės pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus

Pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus ES arba Šveicarijoje įsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai turi laikytis lygiaverčių prievolių.

Siekiant išvengti nereikalingo prievolių dubliavimo:

a) laikantis Direktyvos 2010/35/ES 6 straipsnio 3 dalyje, atitinkamai Direktyvos 2014/29/ES 6 straipsnio 6 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje arba Direktyvos 2014/68/ES 6 straipsnio 6 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu gamintoju. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu importuotoju;

b) laikantis Direktyvos 2010/35/ES 4 straipsnio 3 dalyje ir 6 straipsnio 6 dalyje, atitinkamai Direktyvos 2014/29/ES 6 straipsnio 3 dalyje ir 8 straipsnio 8 dalyje arba Direktyvos 2014/68/ES 6 straipsnio 3 dalyje ir 8 straipsnio 8 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją arba prireikus atitikties patvirtinimą saugotų 10 metų po produkto pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka, kad Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas ES atitikties deklaracijos arba prireikus atitikties patvirtinimo kopiją rinkos priežiūros institucijų patikrinimui saugotų ir toms institucijoms paprašius prieigą prie techninių dokumentų užtikrintų 10 metų po produkto pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai;

c) laikantis Direktyvos 2014/29/ES 6 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje ir 8 straipsnio 6 dalyje arba Direktyvos 2014/68/ES 6 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje ir 8 straipsnio 6 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad tokias prievoles vykdytų Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas arba, jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje, Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas.

1.2.    Įgaliotasis atstovas

Laikantis Direktyvos 2010/35/ES 5 straipsnio 2 dalyje, atitinkamai Direktyvos 2014/29/ES 7 straipsnio 2 dalyje arba Direktyvos 2014/68/ES 7 straipsnio 2 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių įgaliotasis atstovas – Europos Sąjungoje ar Šveicarijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu pagal Direktyvos 2010/35/ES 5 straipsnio 1 dalį, atitinkamai Direktyvos 2014/29/ES 7 straipsnio 1 dalį arba Direktyvos 2014/68/ES 7 straipsnio 1 dalį ar atitinkamas Šveicarijos nuostatas.

1.3.    Bendradarbiavimas su rinkos priežiūros institucijomis

Europos Sąjungos valstybės narės arba Šveicarijos kompetentinga rinkos priežiūros institucija, pateikusi pagrįstą prašymą, gali prašyti, kad susiję Europos Sąjungos ir Šveicarijos ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų visą reikiamą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad produktas atitinka I skirsnyje nurodytus teisės aktus.

Ta institucija su kitos Šalies teritorijoje įsisteigusiu ekonominės veiklos vykdytoju gali susisiekti tiesiogiai arba padedant kitos Šalies kompetentingai nacionalinei rinkos priežiūros institucijai. Ji gali prašyti, kad gamintojai arba prireikus įgaliotieji atstovai ir importuotojai dokumentus pateiktų tai institucijai lengvai suprantama kalba. Ji gali prašyti ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiauti imantis visų veiksmų siekiant pašalinti produkto keliamą pavojų.

2.    Keitimasis patirtimi

Šveicarijos skiriančiosios institucijos gali keistis patirtimi su valstybių narių nacionalinėmis institucijomis, nurodytomis Direktyvos 2010/35/ES 28 straipsnyje, Direktyvos 2014/29/ES 32 straipsnyje ir Direktyvos 2014/68/ES 37 straipsnyje.

3.    Atitikties vertinimo įstaigų koordinavimas

Šveicarijos paskirtosios atitikties vertinimo įstaigos gali tiesiogiai arba per paskirtuosius atstovus dalyvauti koordinavimo ir bendradarbiavimo veikloje, numatytoje Direktyvos 2010/35/ES 29 straipsnyje, Direktyvos 2014/29/ES 33 straipsnyje ir Direktyvos 2014/68/ES 38 straipsnyje.

4.    Rinkos priežiūros institucijų savitarpio pagalba

Vadovaudamosi Susitarimo 9 straipsnio 1 dalimi Šalys užtikrina jų rinkos priežiūros institucijų veiksmingą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Valstybių narių ir Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija. Jos vienos kitoms atitinkamai padeda ir pateikia informacijos arba dokumentų, susijusių su valstybėje narėje ar Šveicarijoje įsikūrusiais ekonominės veiklos vykdytojais.

5.    Su produktais, keliančiais pavojų ne vien tik nacionalinėje teritorijoje, susijusi procedūra

Vadovaujantis šio Susitarimo 12 straipsnio 4 dalimi, jeigu valstybės narės arba Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos ėmėsi priemonių arba turi pakankamo pagrindo manyti, kad produktas, kuriam taikomas šis skyrius, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba kitų su visuomenės interesų apsauga susijusių aspektų, nurodytų atitinkamuose šio skyriaus I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose, požiūriu, ir jei jos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, jos nedelsdamos nurodo Europos Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir Šveicarijai:

 atlikto vertinimo ir veiksmų, kurių jos pareikalavo imtis ekonominės veiklos vykdytojo, rezultatus,

 jei atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, visas tinkamas laikinąsias priemones, kurių imtasi, siekiant uždrausti arba apriboti to produkto tiekimą jų nacionalinei rinkai, tą produktą pašalinti iš rinkos arba atšaukti.

Ši informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma duomenis, reikalingus reikalavimų neatitinkantiems produktams, produktų kilmei, tariamos neatitikties ir keliamo pavojaus pobūdžiui ir nacionaliniu lygmeniu taikomų priemonių pobūdžiui ir trukmei bei atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktiems argumentams nustatyti. Tiksliau nurodoma, ar reikalavimų nesilaikoma:

 dėl to, kad produktas neatitinka žmonių sveikatos ar saugos reikalavimų arba kitų su visuomenės interesų apsauga susijusių aspektų, nustatytų I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose, ar

 dėl I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose nurodytų darniųjų standartų trūkumų.

Šveicarija arba valstybės narės, išskyrus valstybę narę, kuri inicijavo šią procedūrą, nedelsdamos praneša Europos Komisijai ir kitoms nacionalinėms institucijoms apie visas priimtas priemones ir visą jų turimą papildomą informaciją apie atitinkamo produkto neatitiktį.

Valstybės narės ir Šveicarija užtikrina, kad atitinkamam produktui nedelsiant būtų taikomos reikiamos ribojamosios priemonės, pavyzdžiui, produktas būtų pašalintas iš jų rinkos.

6.    Apsaugos procedūra, kai pareiškiama prieštaravimų dėl nacionalinių priemonių

Jeigu Šveicarija arba kuri nors valstybė narė nepritaria 5 dalyje nurodytai nacionalinei priemonei, apie kurią buvo pranešta, per tris mėnesius nuo informacijos gavimo ji informuoja Europos Komisiją apie savo prieštaravimus.

Jeigu baigus 5 dalyje nustatytą procedūrą valstybė narė arba Šveicarija pareiškia prieštaravimų dėl Šveicarijos ar valstybės narės taikomos priemonės arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja I skirsnyje nurodytiems susijusiems teisės aktams, Europos Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu (-iais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas ir tą nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą. Jeigu nacionalinė priemonė laikoma:

 pagrįsta, visos valstybės narės ir Šveicarija imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantis produktas būtų pašalintas iš jų rinkų, ir atitinkamai informuoja Komisiją,

 nepagrįsta, susijusi valstybė narė arba Šveicarija priemonę atšaukia.

Šalis šį klausimą pagal 8 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

7.    Pavojų keliantys reikalavimus atitinkantys produktai

Jei valstybė narė ar Šveicarija nustato, kad produktas, kurį ekonominės veiklos vykdytojas tiekia ES arba Šveicarijos rinkai, atitinka šio skyriaus I skirsnyje nurodytus teisės aktus, tačiau kelia pavojų asmenų sveikatai ar saugai arba kitų su visuomenės interesų apsauga susijusių aspektų, nurodytų atitinkamuose šio skyriaus I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose, požiūriu, ji imasi visų tinkamų priemonių ir nedelsdama informuoja Komisiją, kitas valstybes nares ir Šveicariją. Ta informacija apima visus turimus duomenis: visų pirma nurodomi susijusiam produktui identifikuoti būtini duomenys, produkto kilmė ir tiekimo grandinė, susijusio pavojaus pobūdis ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė.

Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu (-iais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas ir tą nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą, taip pat prireikus pasiūlo tinkamas priemones.

Šalis šį klausimą pagal 8 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

8.    Apsaugos sąlyga, jei Šalys nesusitaria

Jei Šalys nesusitaria dėl 6 ir 7 dalyse nurodytų priemonių, klausimas turi būti perduotas Komitetui, kuris sprendžia, kokių tinkamų veiksmų imtis, įskaitant galimybę vykdyti ekspertų tyrimą.

Jei Komitetas mano, kad priemonė yra:

a) pagrįsta, Šalys imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad produktas būtų pašalintas iš jų rinkos;

b) nepagrįsta, valstybės narės arba Šveicarijos nacionalinės valdžios institucija priemonę atšaukia.

7   SKYRIUS

RADIJO RYŠIO ĮRENGINIAI IR TELEKOMUNIKACIJŲ GALINIAI ĮRENGINIAI

I    skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis



Europos Sąjunga

1.  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB (OL L 153, 2014 5 22, p. 62).

2.  2000 m. balandžio 6 d. Komisijos sprendimas 2000/299/EB, nustatantis pradinę radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių klasifikaciją ir susijusius žymeklius (OL L 97, 2000 4 19, p. 13) (1).

3.  2000 m. rugsėjo 22 d. Komisijos sprendimas 2000/637/EB dėl Direktyvos 1999/5/EB 3 straipsnio 3 dalies e punkto taikymo radijo įrangai, kuriai taikomas regioninis susitarimas dėl radiotelefonų paslaugų vidaus vandenų keliuose (OL L 269, 2000 10 21, p. 50).

4.  2001 m. vasario 21 d. Komisijos sprendimas 2001/148/EB dėl Direktyvos 1999/5/EB 3 straipsnio 3 dalies e punkto taikymo lavinų radijo švyturiams (OL L 55, 2001 2 24, p. 65).

5.  2005 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas 2005/53/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/5/EB 3 straipsnio 3 dalies e punkto taikymo radijo ryšio įrenginiams, kurie yra skirti Automatinei identifikacijos sistemai (AIS) (OL L 22, 2005 1 26, p. 14).

6.  2005 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos sprendimas 2005/631/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/5/EB minimų esminių reikalavimų užtikrinant radijo švyturių Cospas-Sarsat naudojimo galimybę pagalbos tarnyboms (OL L 225, 2005 8 31, p. 28).

7.  2013 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos sprendimas 2013/638/ES dėl esminių reikalavimų jūrų radijo ryšio įrenginiams, kurie skirti naudoti laivuose, kuriems netaikoma SOLAS, ir Globalinėje jūrų avarinio ryšio ir saugos sistemoje (GMDSS) (OL L 296, 2013 11 7, p. 22).

8.  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/35/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo (nauja redakcija) (OL L 96, 2014 3 29, p. 357) (2).

9.  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo (nauja redakcija) (OL L 96, 2014 3 29, p. 79) (2).

Šveicarija

100.  1997 m. balandžio 30 d. Federalinis įstatymas dėl telekomunikacijų (LTC); (RO 1997 2187) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 12 d. (RO 2010 2617).

101.  2015 m. lapkričio 25 d. Potvarkis dėl telekomunikacijų įrenginių (OIT) (RO 2016 179).

102.  2016 m. gegužės 26 d. Federalinio komunikacijų biuro (OFCOM) potvarkis dėl telekomunikacijų įrenginių; (RO 2016 1673) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 15 d. (RO 2017 3201).

103.  1996 m. birželio 17 d. Potvarkis dėl Šveicarijos akreditacijos sistemos ir dėl tyrimų laboratorijų ir atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo (RO 1996 1904) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. (RO 2016 261).

104.  2007 m. kovo 9 d. Potvarkis dėl telekomunikacijų paslaugų (RO 2007 945) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. lapkričio 5 d. (RO 2014 4035).

(1)   Nuoroda į Komisijos sprendimo 2000/299/EB 2 straipsnyje nurodytą klasės žymeklį netaikoma.

(2)   Nepažeidžiant 9 skyriaus.

II    skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

III    skirsnis

Skiriančiosios institucijos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina skiriančiųjų institucijų, apie kurias pranešė Šalys, sąrašą.

IV    skirsnis

Specialios atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisyklės

Skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi šio Susitarimo 2 priede išdėstytų bendrųjų principų ir Direktyvos 2014/53/ES IV skyriuje nustatytų vertinimo kriterijų.

V    skirsnis

Papildomos nuostatos

1.    I skirsnio teisinių, norminių ir administracinių nuostatų pakeitimai

Nepažeidžiant šio Susitarimo 12 straipsnio 2 dalies, Europos Sąjunga praneša Šveicarijai apie po 2016 m. birželio 13 d. pagal Direktyvą 2014/53/ES priimtus Komisijos įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus, iš karto šiuos paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šveicarija nedelsdama praneša Europos Sąjungai apie atitinkamus Šveicarijos teisės aktų pakeitimus.

2.    Ekonominės veiklos vykdytojai

2.1.    Konkrečios ekonominės veiklos vykdytojų prievolės pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus

Pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus ES arba Šveicarijoje įsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai turi laikytis lygiaverčių prievolių.

Siekiant išvengti nereikalingo prievolių dubliavimo:

a) laikantis Direktyvos 2014/53/ES 10 straipsnio 7 dalyje ir 12 straipsnio 3 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu gamintoju. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu importuotoju;

b) laikantis Direktyvos 2014/53/ES 10 straipsnio 4 dalyje ir 12 straipsnio 8 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją arba prireikus atitikties patvirtinimą saugotų 10 metų po radijo ryšio įrenginio pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka, kad Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas ES atitikties deklaracijos arba prireikus atitikties patvirtinimo kopiją rinkos priežiūros institucijų patikrinimui saugotų ir toms institucijoms paprašius prieigą prie techninių dokumentų užtikrintų 10 metų po radijo ryšio įrenginio pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai;

c) laikantis Direktyvos 2014/53/ES 10 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje ir 12 straipsnio 6 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad tokias prievoles vykdytų Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas arba, jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje, Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas.

2.2.    Gamintojo informacijos apie radijo ryšio įrenginius ir programinę įrangą teikimas

a) Gamintojai užtikrina, kad radijo ryšio įrenginiai būtų sukonstruoti taip, kad jais būtų galima naudotis bent vienoje valstybėje narėje arba Šveicarijoje nepažeidžiant taikomų radijo spektro naudojimo reikalavimų. Jei yra nustatyta eksploatacijos pradžios apribojimų ar leidimo naudoti radijo ryšio įrenginius reikalavimų, ant pakuotės pateiktoje informacijoje nurodomi Šveicarijoje, valstybėse narėse ar jų teritorijos geografinėse vietovėse taikomi apribojimai.

b) Dėl radijo ryšio įrenginių, patenkančių į Direktyvos 2014/53/ES 4 straipsnio ir atitinkamų Šveicarijos teisės aktų taikymo sritį, radijo ryšio įrenginių ir programinės įrangos, kuri leidžia radijo ryšio įrenginius naudoti pagal paskirtį, gamintojai valstybėms narėms, Šveicarijai ir Komisijai teiks ir, kai to reikalaujama pagal I skirsnyje išvardytus teisės aktus, nuolat atnaujins informaciją apie radijo ryšio įrenginių ir programinės įrangos derinių atitiktį Direktyvoje 2014/53/ES ir atitinkamuose Šveicarijos teisės aktuose nustatytiems esminiams reikalavimams pateikdami atitikties pareiškimą, į kurį įtraukti atitikties deklaracijos elementai.

c) Nuo 2018 m. birželio 12 d., jei to reikalaujama pagal I skirsnyje išvardytus teisės aktus, prieš Šalių rinkoms pateikdami radijo ryšio įrenginius, priskiriamus kategorijoms, kurių atitikties lygį Komisija apibrėžė kaip žemą, gamintojai Direktyvos 2014/53/ES 5 straipsnyje minėtoje centrinėje sistemoje užregistruoja tų kategorijų radijo ryšio įrenginių tipus. Kiekvienam užregistruotam radijo ryšio įrenginių tipui Europos Komisija priskiria registracijos numerį, kurį gamintojai pritvirtinta ant rinkai teikiamų radijo ryšio įrenginių.

Šalys keičiasi informacija apie registruotus radijo ryšio įrenginių, kurių atitikties lygis yra žemas, tipus.

Apibrėždamos radijo ryšio įrenginių, kurių atitikties lygis yra žemas, kategorijas Šalys atsižvelgia į Šveicarijos ir valstybių narių pateiktą informaciją apie radijo ryšio įrenginių atitiktį.

2.3.    Įgaliotasis atstovas

Laikantis Direktyvos 2014/53/ES 11 straipsnio 2 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių įgaliotasis atstovas – Europos Sąjungoje ar Šveicarijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu pagal Direktyvos 2014/34/ES 11 straipsnio 1 dalį ar atitinkamas Šveicarijos nuostatas.

2.4.    Bendradarbiavimas su rinkos priežiūros institucijomis

Europos Sąjungos valstybės narės arba Šveicarijos kompetentinga rinkos priežiūros institucija, pateikusi pagrįstą prašymą, gali prašyti, kad susiję Europos Sąjungos ir Šveicarijos ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų visą reikiamą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad radijo ryšio įrenginys atitinka I skirsnyje nurodytus teisės aktus.

Ta institucija su kitos Šalies teritorijoje įsisteigusiu ekonominės veiklos vykdytoju gali susisiekti tiesiogiai arba padedant kitos Šalies kompetentingai nacionalinei rinkos priežiūros institucijai. Ji gali prašyti, kad gamintojai arba prireikus įgaliotieji atstovai ir importuotojai dokumentus pateiktų tai institucijai lengvai suprantama kalba. Ji gali prašyti ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiauti imantis visų veiksmų siekiant pašalinti radijo ryšio įrenginio keliamą pavojų.

3.    Radijo ryšio įrenginių klasių priskyrimas

Valstybės narės ir Šveicarija viena kitai praneša apie sąsajas, kurias jos ketina savo teritorijoje reglamentuoti Direktyvos 2014/53/ES 8 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Nustatydama reglamentuojamų radijo sąsajų lygiavertiškumą ir priskirdama radijo ryšio įrenginių klasę Europos Sąjunga atsižvelgia į Šveicarijoje reglamentuojamas radijo sąsajas.

4.    Viešųjų telekomunikacijų tinklų operatorių siūlomos sąsajos

Šalys informuoja viena kitą apie jų teritorijose viešųjų telekomunikacijų tinklų operatorių siūlomas sąsajas.

5.    Esminių reikalavimų taikymas, eksploatacijos pradžia ir naudojimas

a) Jei Komisija ketina nustatyti reikalavimą dėl radijo ryšio įrenginio kategorijos ar klasės pagal Direktyvos 2014/53/ES 2 straipsnio 6 dalį, 3 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, ji turi konsultuotis tuo klausimu su Šveicarija prieš oficialiai jį pateikdama Komitetui, nebent konsultacijos vyko Telekomunikacijų atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros komitete.

b) Valstybės narės ir Šveicarija leidžia pradėti eksploatuoti ir naudoti radijo ryšio įrenginį, jei jį tinkamai instaliavus, prižiūrint ir naudojant pagal numatytą paskirtį jis atitinka I skirsnyje išvardytus teisės aktus. Jos tik gali nustatyti papildomų reikalavimų dėl radijo ryšio įrenginio eksploatacijos pradžios ir (arba) naudojimo dėl priežasčių, susijusių su efektyviu ir veiksmingu radijo spektro naudojimu, žalingųjų trukdžių prevencija, elektromagnetinių trikdžių prevencija ar su visuomenės sveikata.

6.    Atitikties vertinimo įstaigų koordinavimas

Šveicarijos paskirtosios atitikties vertinimo įstaigos gali tiesiogiai arba per paskirtuosius atstovus dalyvauti koordinavimo ir bendradarbiavimo veikloje, numatytoje Direktyvos 2014/53/ES 38 straipsnyje.

Atitikties vertinimo įstaigos kitas pagal šį skyrių pripažintas įstaigas informuoja apie atsisakytus išduoti, panaikintus, laikinai sustabdytus ar apribotus tipo tyrimo sertifikatus, ir, gavusios prašymą, apie tokius išduotus sertifikatus.

Atitikties vertinimo įstaigos valstybes nares ir Šveicariją informuoja apie išduotus tipo tyrimo sertifikatus ir (arba) jų papildymus tais atvejais, kai darnieji standartai buvo netaikomi arba taikomi nevisiškai. Valstybės narės, Šveicarija, Europos Komisija ir kitos įstaigos, pateikusios prašymą, gali gauti tipo tyrimo sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas, techninių dokumentų kopiją ir atliktų tyrimų rezultatus.

7.    Keitimasis patirtimi

Šveicarijos skiriančiosios institucijos gali keistis patirtimi su valstybių narių nacionalinėmis institucijomis, nurodytomis Direktyvos 2014/53/ES 37 straipsnyje.

8.    Telekomunikacijų atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros komitetas

Šveicarija gali dalyvauti Telekomunikacijų atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros komiteto ir jo pogrupių darbe stebėtojos teisėmis.

9.    Rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimas

Vadovaudamosi Susitarimo 9 straipsnio 1 dalimi Šalys užtikrina jų rinkos priežiūros institucijų veiksmingą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Valstybių narių ir Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija. Jos vienos kitoms atitinkamai padeda ir pateikia informacijos arba dokumentų, susijusių su valstybėje narėje ar Šveicarijoje įsikūrusiais ekonominės veiklos vykdytojais.

10.    Prieštaravimai darniesiems standartams

Jei, Šveicarijos nuomone, atitiktis darniesiems standartams neužtikrina, kad laikomasi I skirsnyje išvardytų jos teisės aktų esminių reikalavimų, ji apie tai informuoja Komitetą ir nurodo priežastis.

Komitetas svarsto klausimą ir gali prašyti Europos Komisijos imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 ( 2 ) 11 straipsnyje nustatytą procedūrą. Komitetui pranešama apie procedūros rezultatus.

11.    Su įrenginiais, keliančiais pavojų dėl neatitikties ne vien tik nacionalinėje teritorijoje, susijusi procedūra

Vadovaujantis šio Susitarimo 12 straipsnio 4 dalimi, jeigu valstybės narės arba Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos nustatė, kad įrenginys, kuriam taikomas šis skyrius, neatitinka šio skyriaus I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir jei jos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, jos nedelsdamos nurodo Europos Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir Šveicarijai:

 atlikto vertinimo ir veiksmų, kurių jos pareikalavo imtis ekonominės veiklos vykdytojų, rezultatus,

 jei atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, visas tinkamas laikinąsias priemones, kurių imtasi, siekiant uždrausti arba apriboti to įrenginio tiekimą jų nacionalinei rinkai, tą įrenginį pašalinti iš rinkos arba atšaukti.

Ši informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma duomenis, reikalingus reikalavimų neatitinkančiam įrenginiui, jo kilmei, tariamos neatitikties ir keliamo pavojaus pobūdžiui ir nacionaliniu lygmeniu taikomų priemonių pobūdžiui ir trukmei bei atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktiems argumentams nustatyti. Tiksliau nurodoma, ar reikalavimų nesilaikoma:

 dėl to, kad radijo ryšio įrenginys neatitinka I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose nurodytų esminių reikalavimų, arba

 dėl I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose nurodytų darniųjų standartų trūkumų.

Šveicarija arba valstybės narės nedelsdamos praneša Europos Komisijai ir kitoms nacionalinėms institucijoms apie visas priimtas priemones ir visą jų turimą papildomą informaciją apie atitinkamo įrenginio neatitiktį.

Valstybės narės ir Šveicarija užtikrina, kad atitinkamam įrenginiui nedelsiant būtų taikomos reikiamos ribojamosios priemonės, pavyzdžiui, pašalinimas iš jų rinkos.

12.    Apsaugos procedūra, kai pareiškiama prieštaravimų dėl nacionalinių priemonių

Jeigu Šveicarija arba valstybė narė nepritaria 11 dalyje nurodytai nacionalinei priemonei, per tris mėnesius nuo informacijos gavimo ji informuoja Europos Komisiją apie savo prieštaravimus.

Jeigu baigus 11 dalyje nustatytą procedūrą valstybė narė arba Šveicarija pareiškia prieštaravimų dėl Šveicarijos ar valstybės narės taikomos priemonės arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja I skirsnyje nurodytiems susijusiems teisės aktams, Europos Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu (-iais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas. Ji nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą. Jeigu nacionalinė priemonė laikoma:

 pagrįsta, visos valstybės narės ir Šveicarija imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantis įrenginys būtų pašalintas ar atšauktas iš jų rinkų, ir atitinkamai informuoja Komisiją,

 nepagrįsta, susijusi valstybė narė arba Šveicarija priemonę atšaukia.

Šalis šį klausimą pagal 14 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

13.    Pavojų keliantys reikalavimus atitinkantys radijo ryšio įrenginiai

Jei valstybė narė ar Šveicarija nustato, kad radijo ryšio įrenginys, kurį ekonominės veiklos vykdytojas tiekia ES arba Šveicarijos rinkai, atitinka šio skyriaus I skirsnyje nurodytus teisės aktus, tačiau kelia pavojų asmenų sveikatai ar saugai arba kitų su visuomenės interesų apsauga susijusių aspektų požiūriu, ji imasi visų tinkamų priemonių ir nedelsdama informuoja Komisiją, kitas valstybes nares ir Šveicariją. Ta informacija apima visus turimus duomenis: visų pirma nurodomi susijusiam produktui identifikuoti būtini duomenys, produkto kilmė ir tiekimo grandinė, susijusio pavojaus pobūdis ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė.

Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu (-iais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas ir tą nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą, taip pat prireikus pasiūlo tinkamas priemones.

Šalis šį klausimą pagal 14 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

14.    Apsaugos sąlyga, jei Šalys nesusitaria

Jei Šalys nesusitaria dėl 10 ir 11 dalyse nurodytų priemonių, klausimas turi būti perduotas šio Susitarimo 10 straipsniu įsiteigtam Komitetui, kuris sprendžia, kokių tinkamų veiksmų imtis, įskaitant galimybę vykdyti ekspertų tyrimą.

Jei Komitetas mano, kad priemonė yra:

a) nepagrįsta, valstybės narės arba Šveicarijos nacionalinės valdžios institucija priemonę atšaukia;

b) pagrįsta, imamasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad produktai būtų pašalinti arba atšaukti iš jų rinkos.

8   SKYRIUS

POTENCIALIAI SPROGIOJE APLINKOJE NAUDOJAMA ĮRANGA IR APSAUGOS SISTEMOS

I    skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis



Europos Sąjunga

1.  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/34/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 309).

Šveicarija

100.  1902 m. birželio 24 d. Federalinis įstatymas dėl silpnos ir stiprios srovės elektros įrenginių (RO 19 252 ir RS 4 798) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 20 d. (RO 2008 3437).

101.  2015 m. lapkričio 25 d. Potvarkis dėl potencialiai sprogioje aplinkoje naudojamos įrangos ir apsaugos sistemų saugos (RO 2016 143).

102.  2009 m. birželio 12 d. Federalinis įstatymas dėl produktų saugos (RO 2010 2573).

103.  2010 m. gegužės 19 d. Potvarkis dėl produktų saugos (RO 2010 2583) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. birželio 15 d. (RO 2012 3631).

104.  1996 m. birželio 17 d. Potvarkis dėl Šveicarijos akreditacijos sistemos ir dėl tyrimų laboratorijų ir atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo (RO 1996 1904) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. (RO 2016 261).

II    skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

III    skirsnis

Skiriančiosios institucijos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina skiriančiųjų institucijų, apie kurias pranešė Šalys, sąrašą.

IV    skirsnis

Specialios atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisyklės

Skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi šio Susitarimo 2 priede išdėstytų bendrųjų principų ir Direktyvos 2014/34/ES 4 skyriuje nustatytų vertinimo kriterijų.

V    skirsnis

Papildomos nuostatos

1.    Ekonominės veiklos vykdytojai

1.1.    Konkrečios ekonominės veiklos vykdytojų prievolės pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus

Pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus ES arba Šveicarijoje įsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai turi laikytis lygiaverčių prievolių.

Siekiant išvengti nereikalingo prievolių dubliavimo:

a) laikantis Direktyvos 2014/34/ES 6 straipsnio 7 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu gamintoju. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu importuotoju;

b) laikantis Direktyvos 2014/34/ES 6 straipsnio 3 dalyje ir 8 straipsnio 8 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją arba prireikus atitikties patvirtinimą saugotų 10 metų po produkto pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka, kad Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas ES atitikties deklaracijos arba prireikus atitikties patvirtinimo kopiją rinkos priežiūros institucijų patikrinimui saugotų ir toms institucijoms paprašius prieigą prie techninių dokumentų užtikrintų 10 metų po produkto pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai;

c) laikantis Direktyvos 2014/34/ES 6 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje ir 8 straipsnio 6 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad tokias prievoles vykdytų Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas arba, jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje, Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas.

1.2.    Įgaliotasis atstovas

Laikantis Direktyvos 2014/34/ES 7 straipsnio 2 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių įgaliotasis atstovas – Europos Sąjungoje ar Šveicarijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu pagal Direktyvos 2014/34/ES 7 straipsnio 1 dalį ar atitinkamas Šveicarijos nuostatas.

1.3.    Bendradarbiavimas su rinkos priežiūros institucijomis

Europos Sąjungos valstybės narės arba Šveicarijos kompetentinga rinkos priežiūros institucija, pateikusi pagrįstą prašymą, gali prašyti, kad susiję Europos Sąjungos ir Šveicarijos ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų visą reikiamą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad produktas atitinka I skirsnyje nurodytus teisės aktus.

Ta institucija su kitos Šalies teritorijoje įsisteigusiu ekonominės veiklos vykdytoju gali susisiekti tiesiogiai arba padedant kitos Šalies kompetentingai nacionalinei rinkos priežiūros institucijai. Ji gali prašyti, kad gamintojai arba prireikus įgaliotieji atstovai ir importuotojai dokumentus pateiktų tai institucijai lengvai suprantama kalba. Ji gali prašyti ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiauti imantis visų veiksmų siekiant pašalinti produkto keliamą pavojų.

2.    Keitimasis patirtimi

Šveicarijos skiriančiosios institucijos gali keistis patirtimi su valstybių narių nacionalinėmis institucijomis, nurodytomis Direktyvos 2014/34/ES 32 straipsnyje.

3.    Atitikties vertinimo įstaigų koordinavimas

Šveicarijos paskirtosios atitikties vertinimo įstaigos gali tiesiogiai arba per paskirtuosius atstovus dalyvauti koordinavimo ir bendradarbiavimo veikloje, numatytoje Direktyvos 2014/34/ES 33 straipsnyje.

Atitikties vertinimo įstaigos kitoms pagal šį skyrių pripažintoms įstaigoms, kurios vykdo panašią atitikties vertinimo veiklą ir vertina tuos pačius produktus, teikia atitinkamą informaciją klausimais, susijusiais su neigiamais ir, gavus prašymą, teigiamais atitikties vertinimo rezultatais.

Komisija, valstybės narės, Šveicarija ir kitos pagal šį skyrių pripažintos įstaigos gali prašyti joms pateikti tipo tyrimo sertifikatų ir jų papildymų kopijas. Komisija, valstybės narės ir Šveicarija, pateikusios prašymą, gali gauti techninių dokumentų kopiją ir pagal šį skyrių pripažintos įstaigos atliktų tyrimų rezultatus.

4.    Rinkos priežiūros institucijų savitarpio pagalba

Vadovaudamosi Susitarimo 9 straipsnio 1 dalimi Šalys užtikrina jų rinkos priežiūros institucijų veiksmingą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Valstybių narių ir Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija. Jos vienos kitoms atitinkamai padeda ir pateikia informacijos arba dokumentų, susijusių su valstybėje narėje ar Šveicarijoje įsikūrusiais ekonominės veiklos vykdytojais.

5.    Su produktais, keliančiais pavojų ne vien tik nacionalinėje teritorijoje, susijusi procedūra

Vadovaujantis šio Susitarimo 12 straipsnio 4 dalimi, jeigu valstybės narės arba Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos nustatė, kad produktas, kuriam taikomas šis skyrius, neatitinka šio skyriaus I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir jei jos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, jos nedelsdamos nurodo Europos Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir Šveicarijai:

 atlikto vertinimo ir veiksmų, kurių jos pareikalavo imtis ekonominės veiklos vykdytojų, rezultatus,

 jei atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, visas tinkamas laikinąsias priemones, kurių imtasi, siekiant uždrausti arba apriboti produktų tiekimą jų nacionalinei rinkai, tuos produktus pašalinti iš rinkos arba atšaukti.

Ši informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma duomenis, reikalingus reikalavimų neatitinkančiam produktui, jo kilmei, tariamos neatitikties ir keliamo pavojaus pobūdžiui ir nacionaliniu lygmeniu taikomų priemonių pobūdžiui ir trukmei bei atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktiems argumentams nustatyti. Tiksliau nurodoma, ar reikalavimų nesilaikoma:

 dėl to, kad produktas neatitinka žmonių sveikatos ir saugos arba naminių gyvūnų ar turto apsaugos reikalavimų, nurodytų I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose, ar

 dėl I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose nurodytų darniųjų standartų trūkumų.

Šveicarija arba valstybės narės nedelsdamos praneša Europos Komisijai ir kitoms nacionalinėms institucijoms apie visas priimtas priemones ir visą jų turimą papildomą informaciją apie atitinkamo produkto neatitiktį.

Valstybės narės ir Šveicarija užtikrina, kad atitinkamam produktui nedelsiant būtų taikomos reikiamos ribojamosios priemonės, pavyzdžiui, produktas būtų pašalintas iš jų rinkos.

6.    Apsaugos procedūra, kai pareiškiama prieštaravimų dėl nacionalinių priemonių

Jeigu Šveicarija arba valstybė narė nepritaria 5 dalyje nurodytai nacionalinei priemonei, per tris mėnesius nuo informacijos gavimo ji informuoja Europos Komisiją apie savo prieštaravimus.

Jeigu baigus 5 dalyje nustatytą procedūrą valstybė narė arba Šveicarija pareiškia prieštaravimų dėl Šveicarijos ar valstybės narės taikomos priemonės arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja I skirsnyje nurodytiems susijusiems teisės aktams, Europos Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu (-iais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas. Ji nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą.

Jeigu su produktu susijusi nacionalinė priemonė laikoma:

 pagrįsta, visos valstybės narės ir Šveicarija imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantis produktas būtų pašalintas iš jų rinkų, ir atitinkamai informuoja Komisiją,

 nepagrįsta, susijusi valstybė narė arba Šveicarija priemonę atšaukia.

Šalis šį klausimą pagal 8 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

7.    Pavojų keliantys reikalavimus atitinkantys produktai

Jei valstybė narė ar Šveicarija nustato, kad produktas, kurį ekonominės veiklos vykdytojas tiekia ES arba Šveicarijos rinkai, atitinka šio skyriaus I skirsnyje nurodytus teisės aktus, tačiau kelia pavojų asmenų sveikatai ar saugai arba naminiams gyvūnams ar turtui, ji imasi visų tinkamų priemonių ir nedelsdama informuoja Komisiją, kitas valstybes nares ir Šveicariją. Ta informacija apima visus turimus duomenis: visų pirma nurodomi susijusiam produktui identifikuoti būtini duomenys, produkto kilmė ir tiekimo grandinė, susijusio pavojaus pobūdis ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė.

Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu (-iais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas ir tą nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą, taip pat prireikus pasiūlo tinkamas priemones.

Šalis šį klausimą pagal 8 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

8.    Apsaugos sąlyga, jei Šalys nesusitaria

Jei Šalys nesusitaria dėl 6 ir 7 dalyse nurodytų priemonių, klausimas turi būti perduotas šio Susitarimo 10 straipsniu įsiteigtam Komitetui, kuris sprendžia, kokių tinkamų veiksmų imtis, įskaitant galimybę vykdyti ekspertų tyrimą.

Jei Komitetas mano, kad priemonė yra:

a) pagrįsta, Šalys imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad produktas būtų pašalintas iš jų rinkos;

b) nepagrįsta, valstybės narės arba Šveicarijos nacionalinės valdžios institucija priemonę atšaukia.

9   SKYRIUS

ELEKTROTECHNINIAI GAMINIAI IR ELEKTROMAGNETINIS SUDERINAMUMAS

I    skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis



Europos Sąjunga

1.  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/35/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 357).

2.  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 79).

Šveicarija

100.  1902 m. birželio 24 d. Federalinis įstatymas dėl silpnos ir stiprios srovės elektros įrenginių (RO 19 252 ir RS 4 798) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 20 d. (RO 2008 3437).

101.  1994 m. kovo 30 d. Potvarkis dėl silpnos srovės elektros įrenginių (RO 1994 1185) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. (RO 2016 625).

102.  1994 m. kovo 30 d. Potvarkis dėl stiprios srovės elektros įrenginių (RO 1994 1199) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. (RO 2016 119).

103.  2015 m. lapkričio 25 d. Potvarkis dėl žemos įtampos elektrotechninių gaminių (RO 2016 105).

104.  2015 m. lapkričio 25 d. Potvarkis dėl elektromagnetinio suderinamumo (RO 2016 119).

105.  2015 m. lapkričio 25 d. Potvarkis dėl telekomunikacijų įrenginių (OIT); (RO2016 179).

106.  1996 m. birželio 17 d. Potvarkis dėl Šveicarijos akreditacijos sistemos ir dėl tyrimų laboratorijų ir atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo (RO 1996 1904) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. (RO 2016 261).

II    skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

III    skirsnis

Skiriančiosios institucijos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina skiriančiųjų institucijų, apie kurias pranešė Šalys, sąrašą.

IV    skirsnis

Specialios atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisyklės

Skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi šio Susitarimo 2 priede išdėstytų bendrųjų principų ir Direktyvos 2014/30/ES 4 skyriuje nustatytų vertinimo kriterijų.

V    skirsnis

Papildomos nuostatos

1.    Ekonominės veiklos vykdytojai

1.1.    Konkrečios ekonominės veiklos vykdytojų prievolės pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus

Pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus ES arba Šveicarijoje įsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai turi laikytis lygiaverčių prievolių.

Siekiant išvengti nereikalingo prievolių dubliavimo:

a) laikantis Direktyvos 2014/30/ES 7 straipsnio 6 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje, atitinkamai Direktyvos 2014/35/ES 6 straipsnio 6 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu gamintoju. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu importuotoju;

b) laikantis Direktyvos 2014/30/ES 7 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 7 dalyje, atitinkamai Direktyvos 2014/35/ES 6 straipsnio 3 dalyje ir 8 straipsnio 8 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją arba prireikus atitikties patvirtinimą saugotų 10 metų po gaminio pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka, kad Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas ES atitikties deklaracijos arba prireikus atitikties patvirtinimo kopiją rinkos priežiūros institucijų patikrinimui saugotų ir toms institucijoms paprašius prieigą prie techninių dokumentų užtikrintų 10 metų po gaminio pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai;

c) laikantis Direktyvos 2014/35/ES 6 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje ir 8 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad tokias prievoles vykdytų Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas arba, jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje, Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas.

1.2.    Įgaliotasis atstovas

Laikantis Direktyvos 2014/30/ES 8 straipsnio 2 dalyje, atitinkamai Direktyvos 2014/35/ES 7 straipsnio 2 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių įgaliotasis atstovas – Europos Sąjungoje ar Šveicarijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu pagal Direktyvos 2014/30/ES 8 straipsnio 1 dalį, atitinkamai Direktyvos 2014/35/ES 7 straipsnio 1 dalį ar atitinkamas Šveicarijos nuostatas.

1.3.    Bendradarbiavimas su rinkos priežiūros institucijomis

Europos Sąjungos valstybės narės arba Šveicarijos kompetentinga rinkos priežiūros institucija, pateikusi pagrįstą prašymą, gali prašyti, kad susiję Europos Sąjungos ir Šveicarijos ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų visą reikiamą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad gaminys atitinka I skirsnyje nurodytus teisės aktus.

Ta institucija su kitos Šalies teritorijoje įsisteigusiu ekonominės veiklos vykdytoju gali susisiekti tiesiogiai arba padedant kitos Šalies kompetentingai nacionalinei rinkos priežiūros institucijai. Ji gali prašyti, kad gamintojai arba prireikus įgaliotieji atstovai ir importuotojai dokumentus pateiktų tai institucijai lengvai suprantama kalba. Ji gali prašyti ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiauti imantis visų veiksmų siekiant pašalinti gaminio keliamą pavojų.

2.    Keitimasis patirtimi

Šveicarijos skiriančiosios institucijos gali keistis patirtimi su valstybių narių nacionalinėmis institucijomis, nurodytomis Direktyvos 2014/30/ES 35 straipsnyje.

3.    Atitikties vertinimo įstaigų koordinavimas

Šveicarijos paskirtosios atitikties vertinimo įstaigos gali tiesiogiai arba per paskirtuosius atstovus dalyvauti koordinavimo ir bendradarbiavimo veikloje, numatytoje Direktyvos 2014/30/ES 36 straipsnyje.

4.    Elektromagnetinio suderinamumo komitetas ir Elektrotechninių gaminių komitetas

Šveicarija gali dalyvauti Elektromagnetinio suderinamumo komiteto ir Elektrotechninių gaminių komiteto ir jų pogrupių darbe stebėtojos teisėmis.

5.    Standartai

Laikantis šio skyriaus ir pagal Direktyvos 2014/35/ES 14 straipsnį bei atitinkamas Šveicarijos nuostatas valstybių narių ir Šveicarijos kompetentingos institucijos gaminius, pagamintus laikantis gamybos valstybėje narėje ar Šveicarijoje galiojančių standartų saugos nuostatų, taip pat laiko atitinkančiais į Direktyvos 2014/35/ES taikymo sritį patenkančių elektrotechnikos gaminių saugumo tikslus, jei užtikrinamas toks saugumo lygis, kuris yra lygiavertis jų pačių teritorijoje reikalaujamam saugumo lygiui.

6.    Atitikties vertinimo įstaigos

Šalys praneša viena kitai apie įstaigas, atsakingas už Direktyvos 2014/30/ES III priede aprašytų užduočių vykdymą, ir jas abipusiškai pripažįsta.

Atitikties vertinimo įstaigos kitoms pagal šį skyrių pripažintoms įstaigoms, kurios vykdo panašią atitikties vertinimo veiklą ir vertina tuos pačius gaminius, teikia atitinkamą informaciją klausimais, susijusiais su neigiamais ir, gavus prašymą, teigiamais atitikties vertinimo rezultatais.

Komisija, valstybės narės, Šveicarija ir kitos pagal šį skyrių pripažintos įstaigos gali prašyti joms pateikti tipo tyrimo sertifikatų ir jų papildymų kopijas. Komisija, valstybės narės ir Šveicarija, pateikusios prašymą, gali gauti techninių dokumentų kopiją ir pagal šį skyrių pripažintos įstaigos atliktų tyrimų rezultatus.

7.    Rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimas

Vadovaudamosi Susitarimo 9 straipsnio 1 dalimi Šalys užtikrina jų rinkos priežiūros institucijų veiksmingą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Valstybių narių ir Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija. Jos vienos kitoms atitinkamai padeda ir pateikia informacijos arba dokumentų, susijusių su valstybėje narėje ar Šveicarijoje įsikūrusiais ekonominės veiklos vykdytojais.

8.    Su gaminiais, keliančiais pavojų ne vien tik nacionalinėje teritorijoje, susijusi procedūra

Vadovaujantis šio Susitarimo 12 straipsnio 4 dalimi, jeigu valstybės narės arba Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos ėmėsi priemonių arba turi pakankamo pagrindo manyti, kad gaminys, kuriam taikomas šis skyrius, kelia pavojų su visuomenės interesų apsauga susijusių aspektų, kuriems taikomi šio skyriaus I skirsnyje išvardyti teisės aktai, požiūriu, ir jei jos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, jos nedelsdamos nurodo Europos Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir Šveicarijai:

 atlikto vertinimo ir veiksmų, kurių jos pareikalavo imtis ekonominės veiklos vykdytojų, rezultatus,

 jei atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, visas tinkamas laikinąsias priemones, kurių imtasi, siekiant uždrausti arba apriboti to gaminio tiekimą jų nacionalinei rinkai, tą gaminį pašalinti iš rinkos arba atšaukti.

Ši informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma duomenis, reikalingus reikalavimų neatitinkančiam gaminiui, jo kilmei, tariamos neatitikties ir keliamo pavojaus pobūdžiui ir nacionaliniu lygmeniu taikomų priemonių pobūdžiui ir trukmei bei atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktiems argumentams nustatyti. Tiksliau nurodoma, ar reikalavimų nesilaikoma:

 dėl to, kad gaminys neatitinka I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose nurodytų esminių reikalavimų, arba

 dėl I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose nurodytų standartų trūkumų.

Šveicarija arba valstybės narės nedelsdamos praneša Europos Komisijai ir kitoms nacionalinėms institucijoms apie visas priimtas priemones ir visą jų turimą papildomą informaciją apie atitinkamo gaminio neatitiktį.

Valstybės narės ir Šveicarija užtikrina, kad atitinkamam gaminiui nedelsiant būtų taikomos reikiamos ribojamosios priemonės, pavyzdžiui, pašalinimas iš jų rinkos.

9.    Apsaugos procedūra, kai pareiškiama prieštaravimų dėl nacionalinių priemonių

Jeigu Šveicarija arba valstybė narė nepritaria 8 dalyje nurodytai nacionalinei priemonei, per tris mėnesius nuo informacijos gavimo ji informuoja Europos Komisiją apie savo prieštaravimus.

Jeigu baigus 8 dalyje nustatytą procedūrą valstybė narė arba Šveicarija pareiškia prieštaravimų dėl Šveicarijos ar valstybės narės taikomos priemonės arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja I skirsnyje nurodytiems susijusiems teisės aktams, Europos Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu (-iais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas. Ji nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą.

Jeigu nacionalinė priemonė laikoma:

 pagrįsta, visos valstybės narės ir Šveicarija imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantis gaminys būtų pašalintas iš jų rinkų, ir atitinkamai informuoja Komisiją,

 nepagrįsta, susijusi valstybė narė arba Šveicarija priemonę atšaukia.

Šalis šį klausimą pagal 11 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

10.    Pavojų keliantys reikalavimus atitinkantys gaminiai

Jei valstybė narė ar Šveicarija nustato, kad į Direktyvos 2014/35/ES taikymo sritį patenkantis gaminys, kurį ekonominės veiklos vykdytojas tiekia ES arba Šveicarijos rinkai, atitinka šio skyriaus I skirsnyje nurodytus teisės aktus, tačiau kelia pavojų asmenų sveikatai ar saugai arba naminiams gyvūnams ar turtui, ji imasi visų tinkamų priemonių ir nedelsdama informuoja Komisiją, kitas valstybes nares ir Šveicariją. Ta informacija apima visus turimus duomenis: visų pirma nurodomi susijusiam gaminiui identifikuoti būtini duomenys, produkto kilmė ir tiekimo grandinė, susijusio pavojaus pobūdis ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė.

Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu (-iais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas ir tą nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą, taip pat prireikus pasiūlo tinkamas priemones.

Šalis šį klausimą pagal 11 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

11.    Apsaugos sąlyga, jei Šalys nesusitaria

Jei Šalys nesusitaria dėl 9 ir 10 dalyse nurodytų priemonių, klausimas turi būti perduotas šio Susitarimo 10 straipsniu įsiteigtam Komitetui, kuris sprendžia, kokių tinkamų veiksmų imtis, įskaitant galimybę vykdyti ekspertų tyrimą. Jei Komitetas mano, kad priemonė yra:

a) nepagrįsta, valstybės narės arba Šveicarijos nacionalinės valdžios institucija priemonę atšaukia,

b) pagrįsta, imamasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad produktai būtų pašalinti iš jų rinkos.

▼M11

10   SKYRIUS

STATYBOS ĮMONĖS IR ĮRANGA

I    skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis



Europos bendrija

1.

2000 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo (OL L 162, 2000 7 3, p. 1) su pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/88/EB (OL L 344, 2005 12 27, p. 44), ir klaidų ištaisymu (OL L 165, 2006 6 17, p. 35).

Šveicarija

100.

2007 m. gegužės 22 d. potvarkis dėl lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo (RO 2007 2827).

II    skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas komitetas rengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje aprašyta tvarka.

III    skirsnis

Skiriančiosios institucijos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas komitetas parengia ir atnaujina skiriančiųjų institucijų, apie kurias pranešė Šalys, sąrašą.

IV    skirsnis

Specialios atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisyklės

Skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi šio Susitarimo 2 priede išdėstytų bendrųjų principų ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/14/EB IX priede nustatytų vertinimo kriterijų.

V    skirsnis

Papildomos nuostatos

1.    Gamintojo vieta

Nukrypstant nuo Direktyvos 2001/14/EB 4 straipsnio, pakanka, kad gamintojas, jo įgaliotasis atstovas arba, jei tokių nėra, asmuo, atsakingas už produktų pateikimą rinkai arba jų naudojimą, būtų įsisteigęs vienos iš Šalių teritorijoje.

2.    Keitimasis informacija

Vadovaujantis Susitarimo 9 straipsniu, Šalys visų pirma keičiasi informacija, nurodyta Direktyvos 2000/14/EB 9 straipsnyje ir 14 straipsnio 3 dalyje.

Be to, pagal Susitarimą pripažintos atitikties vertinimo įstaigos teikia kitoms atitikties vertinimo įstaigoms informaciją apie išduotus kokybės sistemų patvirtinimus ir panaikinimus, kaip numatyta Direktyvos 2000/14/EB VIII priedo 6 punkte.

3.    Triukšmo lygio duomenų rinkimas

Kompetentingos Šveicarijos institucijos gali naudotis pagal Direktyvos 2000/14/EB 16 straipsnį sukurta duomenų baze. Kompetentingos Šveicarijos institucijos pateikia Komisijai ir (arba) už duomenų bazės valdymą atsakingai įstaigai minėtame straipsnyje nurodytus Šveicarijos surinktus duomenis, kad būtų galima juos įtraukti į duomenų bazę.

▼M18

11   SKYRIUS

MATAVIMO PRIEMONĖS IR FASUOTĖS

I    skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 1 dalis



Europos Sąjunga

1.  1971 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 71/347/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių grūdų hektolitro masės matavimą, suderinimo (OL L 239, 1971 10 25, p. 1) su vėlesniais pakeitimais.

2.  1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/765/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su spiritometrais ir alkoholio areometrais, suderinimo (OL L 262, 1976 9 27, p. 143) su vėlesniais pakeitimais.

3.  1986 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyva 86/217/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su automobilių padangų slėgmačiais, suderinimo (OL L 152, 1986 6 6, p. 48) su vėlesniais pakeitimais.

4.  1974 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 75/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su butelių, naudojamų kaip matavimo talpos, suderinimo (OL L 42, 1975 2 15, p. 14) su vėlesniais pakeitimais.

5.  1976 m. sausio 20 d. Tarybos direktyva 76/211/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrų fasuotų produktų komplektavimu pagal masę arba tūrį, suderinimo (OL L 46, 1976 2 21, p. 1) su vėlesniais pakeitimais.

6.  2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/45/EB, nustatanti taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių, panaikinanti Tarybos direktyvas 75/106/EEB bei 80/232/EEB ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 76/211/EEB (OL L 247, 2007 9 21, p. 17), taikoma nuo 2009 m. balandžio 11 d.

Šveicarija

100.  2012 m. rugsėjo 5 d. Potvarkis dėl nesupakuotų ir fasuotų maisto produktų kiekio deklaravimo (RS 941.204) su vėlesniais pakeitimais.

101.  2012 m. rugsėjo 10 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl nesupakuotų ir fasuotų maisto produktų kiekio deklaravimo (RS 941.204.1) su vėlesniais pakeitimais.

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis



Europos Sąjunga

1.  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/34/EB dėl bendrų nuostatų, susijusių su matavimo priemonėmis ir metrologinės kontrolės metodais (nauja redakcija) (OL L 106, 2009 4 28, p. 7).

2.  1971 m. liepos 26 d. Tarybos direktyva 71/317/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su 5–50 kg vidutinio tikslumo stačiakampiais svarsčiais ir 1–10 kg vidutinio tikslumo cilindriniais svarsčiais, suderinimo (OL L 202, 1971 9 6, p. 14).

3.  1974 m. kovo 4 d. Tarybos direktyva 74/148/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su didesnio nei vidutinio tikslumo svarsčiais (nuo 1 mg iki 50 kg), suderinimo (OL L 84, 1974 3 28, p. 3).

4.  1979 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo ir Direktyvos 71/354/EEB panaikinimo (OL L 39, 1980 2 15, p. 40) su paskutiniais pakeitimais, padarytas 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/3/EB (OL L 114, 2009 5 7, p. 10).

5.  1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/766/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su alkoholio lentelėmis, suderinimo (OL L 262, 1976 9 27, p. 149).

6.  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/31/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su neautomatinių svarstyklių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 107).

7.  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/32/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo priemonių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 149).

8.  2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/17/ES, kuria panaikinamos Tarybos direktyvos 71/317/EEB, 71/347/EEB, 71/349/EEB, 74/148/EEB, 75/33/EEB, 76/765/EEB, 76/766/EEB ir 86/217/EEB dėl metrologijos (OL L 71, 2011 3 18, p. 1).

Šveicarija

102.  2011 m. birželio 17 d. Federalinis įstatymas dėl metrologijos (RO 2012 6235).

103.  1994 m. lapkričio 23 d. Potvarkis dėl matavimo vienetų (RO 1994 3109) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7193).

104.  2006 m. vasario 15 d. Potvarkis dėl matavimo priemonių (RO 2006 1453) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. (RO 2015 5835).

105.  2004 m. balandžio 16 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl neautomatinių svarstyklių (RO 2004 2093) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. (RO 2015 5849).

106.  2006 m. kovo 19 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl ilgio matavimo priemonių (RO 2006 1433) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7183).

107.  2006 m. kovo 19 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl tūrio matavimo (RO 2006 1525) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7183).

108.  2006 m. kovo 19 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl skysčių, išskyrus vandenį, matavimo sistemų (RO 2006 1533) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7183).

109.  2006 m. kovo 19 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl automatinių svarstyklių (RO 2006 1545) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7183).

110.  2006 m. kovo 19 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl šiluminės energijos matavimo priemonių (RO 2006 1569) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7183).

111.  2006 m. kovo 19 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl dujų kiekio matavimo priemonių (RO 2006 1591) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7183).

112.  2006 m. kovo 19 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl vidaus degimo variklių išmetamųjų dujų kiekio matavimo priemonių (RO 2006 1599) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. lapkričio 19 d. (RO 2014 4551).

113.  2006 m. kovo 19 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl elektros energijos ir galios matavimo priemonių (RO 2006 1613) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7183).

114.  1986 m. rugpjūčio 15 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl masės (RO 1986 2022) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7183).

115.  2013 m. lapkričio 5 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl taksometrų (RO 2013 4333) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. lapkričio 19 d. (RO 2014 4547).

116.  1996 m. birželio 17 d. Potvarkis dėl Šveicarijos akreditacijos sistemos ir dėl tyrimų laboratorijų ir atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo (RO 1996 1904) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. (RO 2016 261).

II    skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

III    skirsnis

Skiriančiosios institucijos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina skiriančiųjų institucijų, apie kurias pranešė Šalys, sąrašą.

IV    skirsnis

Specialios atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisyklės

Skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi šio Susitarimo 2 priede išdėstytų bendrųjų principų ir Direktyvos 2014/31/ES 4 skyriuje bei Direktyvos 2014/32/ES 4 skyriuje nustatytų vertinimo kriterijų dėl produktų, kuriems taikomos tos direktyvos.

V    skirsnis

Papildomos nuostatos

1.    Fasuotės

Šveicarija pripažįsta pagal šį Susitarimą pripažintos Sąjungos įstaigos pagal I skirsnyje išvardytų Sąjungos teisės aktų nuostatas atliekamus Sąjungos fasuočių, teikiamų Šveicarijos rinkai, tikrinimus.

Europos Sąjunga pripažįsta Šveicarijoje taikomą ant fasuočių nurodyto kiekio statistinio tikrinimo metodą, nustatytą 2012 m. rugsėjo 5 d. Potvarkio dėl nesupakuotų ir fasuotų maisto produktų kiekio deklaravimo (RS 941.204) 3 priedo 7 punkte, kaip lygiavertį Europos Sąjungoje taikomam metodui, nurodytam direktyvų 75/106/EEB ir 76/211/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 78/891/EEB, II priede. Šveicarijos gamintojai, kurių fasuotės atitinka Sąjungos teisės aktus ir buvo patikrintos pagal Šveicarijoje taikomą metodą, į ES eksportuojamus produktus ženklina „e“ žymeniu.

2.    Ženklinimas

2.1.

2009 m. balandžio 23 d. Tarybos direktyvos 2009/34/EB nuostatos šio Susitarimo tikslais suderinamos taip:

a) 1 priedo 3.1 punkto pirmosios įtraukos ir II priedo 3.1.1.1 punkto a papunkčio pirmosios įtraukos tekstas skliausteliuose papildomas taip: „CH – Šveicarijai“;

b) II priedo 3.2.1 punkte nurodyti piešiniai papildomi šiuo piešiniu:

image

2.2.

Nukrypstant nuo šio Susitarimo 1 straipsnio, Šveicarijos rinkai pateiktų matavimo priemonių ženklinimo taisyklės nurodomos toliau.

Turi būti nurodytas EC žymuo ir papildomas metrologijos žymuo arba atitinkamos ES valstybės narės žymuo, kaip nurodyta 2009 m. balandžio 23 d. Direktyvos 2009/34/EB I priedo 3.1 punkto pirmojoje įtraukoje ir II priedo 3.1.1.1 punkto pirmojoje įtraukoje.

3.    Neautomatinės svarstyklės, kurioms taikoma Direktyva 2014/31/ES, ir matavimo priemonės, kurioms taikoma Direktyva 2014/32/ES

3.1.    Ekonominės veiklos vykdytojai

3.1.1.    Konkrečios ekonominės veiklos vykdytojų prievolės pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus

Pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus ES arba Šveicarijoje įsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai turi laikytis lygiaverčių prievolių.

Siekiant išvengti nereikalingo prievolių dubliavimo:

a) laikantis Direktyvos 2014/31/ES 6 straipsnio 6 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje, atitinkamai Direktyvos 2014/32/ES 8 straipsnio 6 dalyje ir 10 straipsnio 3 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu gamintoju. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu importuotoju;

b) laikantis Direktyvos 2014/31/ES 6 straipsnio 3 dalyje ir 8 straipsnio 8 dalyje, atitinkamai Direktyvos 2014/32/ES 8 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 8 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją arba prireikus atitikties patvirtinimą saugotų 10 metų po matavimo priemonės pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka, kad Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas ES atitikties deklaracijos arba prireikus atitikties patvirtinimo kopiją rinkos priežiūros institucijų patikrinimui saugotų ir toms institucijoms paprašius prieigą prie techninių dokumentų užtikrintų 10 metų po matavimo priemonės pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai;

c) laikantis Direktyvos 2014/31/ES 6 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje ir 8 straipsnio 6 dalyje, atitinkamai Direktyvos 2014/32/ES 8 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje ir 10 straipsnio 8 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad tokias prievoles vykdytų Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas arba, jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje, Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas.

3.1.2.    Įgaliotasis atstovas

Laikantis Direktyvos 2014/31/ES 7 straipsnio 2 dalyje, atitinkamai Direktyvos 2014/32/ES 9 straipsnio 2 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių įgaliotasis atstovas – Europos Sąjungoje ar Šveicarijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu pagal Direktyvos 2014/31/ES 7 straipsnio 1 dalį, atitinkamai Direktyvos 2014/32/ES 9 straipsnio 1 dalį ar atitinkamas Šveicarijos nuostatas.

3.1.3.    Bendradarbiavimas su rinkos priežiūros institucijomis

Europos Sąjungos valstybės narės arba Šveicarijos kompetentinga rinkos priežiūros institucija, pateikusi pagrįstą prašymą, gali prašyti, kad susiję Europos Sąjungos ir Šveicarijos ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų visą reikiamą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad matavimo priemonė atitinka I skirsnyje nurodytus teisės aktus.

Ta institucija su kitos Šalies teritorijoje įsisteigusiu ekonominės veiklos vykdytoju gali susisiekti tiesiogiai arba padedant kitos Šalies kompetentingai nacionalinei rinkos priežiūros institucijai. Ji gali prašyti, kad gamintojai arba prireikus įgaliotieji atstovai ir importuotojai dokumentus pateiktų tai institucijai lengvai suprantama kalba. Ji gali prašyti ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiauti imantis visų veiksmų siekiant pašalinti matavimo priemonės keliamą pavojų.

3.2.    Keitimasis patirtimi

Šveicarijos skiriančiosios institucijos gali keistis patirtimi su valstybių narių nacionalinėmis institucijomis, nurodytomis Direktyvos 2014/31/ES 34 straipsnyje ir Direktyvos 2014/32/ES 39 straipsnyje.

3.3.    Atitikties vertinimo įstaigų koordinavimas

Šveicarijos paskirtosios atitikties vertinimo įstaigos gali tiesiogiai arba per paskirtuosius atstovus dalyvauti koordinavimo ir bendradarbiavimo veikloje, numatytoje Direktyvos 2014/31/ES 35 straipsnyje ir atitinkamai ir Direktyvos 2014/32/ES 40 straipsnyje.

3.4.    Rinkos priežiūros institucijų savitarpio pagalba

Vadovaudamosi Susitarimo 9 straipsnio 1 dalimi Šalys užtikrina jų rinkos priežiūros institucijų veiksmingą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Valstybių narių ir Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija. Jos vienos kitoms atitinkamai padeda ir pateikia informacijos arba dokumentų, susijusių su valstybėje narėje ar Šveicarijoje įsikūrusiais ekonominės veiklos vykdytojais.

3.5.    Su matavimo priemonėmis, keliančiomis pavojų dėl neatitikties ne vien tik nacionalinėje teritorijoje, susijusi procedūra

Vadovaujantis šio Susitarimo 12 straipsnio 4 dalimi, jeigu valstybės narės arba Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos ėmėsi priemonių arba turi pakankamo pagrindo manyti, kad matavimo priemonė, kuriai taikomas šis skyrius, kelia pavojų su visuomenės interesų apsauga, kuriai taikoma Direktyva 2014/31/ES arba Direktyva 2014/32/ES, arba atitinkamos Šveicarijos nuostatos, susijusių aspektų požiūriu, ir jei jos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, jos nedelsdamos nurodo Europos Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir Šveicarijai:

 atlikto vertinimo ir veiksmų, kurių jos pareikalavo imtis ekonominės veiklos vykdytojų, rezultatus,

 jei atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, visas tinkamas laikinąsias priemones, kurių imtasi, siekiant uždrausti arba apriboti matavimo priemonės tiekimą jų nacionalinei rinkai, tą matavimo priemonę pašalinti iš rinkos arba atšaukti.

Ši informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma duomenis, reikalingus reikalavimų neatitinkančiai matavimo priemonei, matavimo priemonės kilmei, tariamos neatitikties ir keliamo pavojaus pobūdžiui ir nacionaliniu lygmeniu taikomų priemonių pobūdžiui ir trukmei bei atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktiems argumentams nustatyti. Tiksliau nurodoma, ar reikalavimų nesilaikoma:

 dėl to, kad matavimo priemonė neatitinka reikalavimų, susijusių su visuomenės interesų apsaugos aspektais, nustatytais Direktyvoje 2014/31/ES arba Direktyvoje 2014/32/ES, arba atitinkamose Šveicarijos nuostatose, arba

 dėl darniųjų standartų, nurodytų Direktyvoje 2014/31/ES arba Direktyvoje 2014/32/ES, arba atitinkamose Šveicarijos nuostatose, trūkumų.

Šveicarija arba valstybės narės nedelsdamos praneša Europos Komisijai ir kitoms nacionalinėms institucijoms apie visas priimtas priemones ir visą jų turimą papildomą informaciją apie atitinkamos matavimo priemonės neatitiktį.

Valstybės narės ir Šveicarija užtikrina, kad atitinkamai matavimo priemonei nedelsiant būtų taikomos reikiamos ribojamosios priemonės, pavyzdžiui, matavimo priemonė būtų pašalinta iš jų rinkos.

3.6.    Apsaugos procedūra, kai pareiškiama prieštaravimų dėl nacionalinių priemonių

Jeigu Šveicarija arba kuri nors valstybė narė nepritaria nacionalinei priemonei, apie kurią buvo pranešta, per tris mėnesius nuo informacijos gavimo ji informuoja Europos Komisiją apie savo prieštaravimus.

Jeigu baigus 3.4 dalyje nustatytą procedūrą valstybė narė arba Šveicarija pareiškia prieštaravimų dėl Šveicarijos ar valstybės narės taikomos priemonės arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja Direktyvai 2014/31/ES arba Direktyvai 2014/32/ES, arba atitinkamoms Šveicarijos nuostatoms, Europos Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu (-iais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas. Ji nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą.

Jeigu su matavimo priemone susijusi nacionalinė priemonė laikoma:

 pagrįsta, visos valstybės narės ir Šveicarija imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkanti matavimo priemonė būtų pašalinta iš jų rinkų, ir atitinkamai informuoja Komisiją;

 nepagrįsta, susijusi valstybė narė arba Šveicarija priemonę atšaukia.

Šalis šį klausimą pagal 3.8 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

3.7.    Pavojų sveikatai ir saugai keliančios reikalavimus atitinkančios matavimo priemonės

Jei valstybė narė ar Šveicarija nustato, kad matavimo priemonė, kurią ekonominės veiklos vykdytojas tiekia ES arba Šveicarijos rinkai, atitinka Direktyvą 2014/31/ES arba Direktyvą 2014/32/ES, atitinkamai susijusius Šveicarijos teisės aktus, tačiau kelia pavojų su visuomenės interesų apsauga susijusių aspektų požiūriu, ji imasi visų tinkamų priemonių ir nedelsdama informuoja Komisiją, kitas valstybes nares ir Šveicariją. Ta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma nurodomi susijusiai matavimo priemonei identifikuoti būtini duomenys, matavimo priemonės kilmė ir tiekimo grandinė, susijusio pavojaus pobūdis ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė.

Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu (-iais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas ir tą nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą, taip pat prireikus pasiūlo tinkamas priemones.

Šalis šį klausimą pagal 3.8 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

3.8.    Apsaugos sąlyga, jei Šalys nesusitaria

Jei Šalys nesusitaria dėl 3.6 ir 3.7 dalyse nurodytų priemonių, klausimas turi būti perduotas Komitetui, kuris sprendžia, kokių tinkamų veiksmų imtis, įskaitant galimybę vykdyti ekspertų tyrimą.

Jei Komitetas mano, kad priemonė yra:

a) pagrįsta, Šalys imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkanti matavimo priemonė būtų pašalinta iš jų rinkos;

b) nepagrįsta, valstybės narės arba Šveicarijos nacionalinės valdžios institucija priemonę atšaukia.

▼M13

12   SKYRIUS

MOTORINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS

▼M16

I    skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis

▼M18



Europos Sąjunga

1.  2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/758 (OL L 123, 2015 5 19, p. 77), ir atsižvelgiant į Direktyvos 2007/46/EB su pakeitimais, padarytais iki 2015 m. balandžio 29 d., IV priede išvardytus teisės aktus (toliau kartu – Pagrindų direktyva 2007/46/EB).

Šveicarija

100.  1995 m. birželio 19 d. Potvarkis dėl varikliu varomų transporto priemonių ir jų priekabų techninių reikalavimų (RO 1995 4145) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. lapkričio 16 d. (RO 2016 5195).

101.  1995 m. birželio 19 d. Potvarkis dėl kelių transporto priemonių tipo patvirtinimo (RO 1995 3997) su pakeitimais, padarytais iki 2016 m. lapkričio 16 d. (RO 2016 5213), ir atsižvelgiant į pakeitimus, priimtus V skirsnio 1 dalyje aprašyta tvarka.

▼M13

II    Skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje aprašyta tvarka.

III    Skirsnis

Skiriančiosios įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina skiriančiųjų įstaigų, apie kurias pranešė šalys, sąrašą.

IV    Skirsnis

Specialios atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo taisyklės

Skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios įstaigos daro nuorodą į atitinkamas I skirsnyje išvardytas teisines, normines ir administracines nuostatas.

V    Skirsnis

Papildomos nuostatos

Šio skirsnio nuostatos taikomos tik Šveicarijos ir Europos Sąjungos santykiams.

▼M18

1.    IV priedo ir Direktyvos 2007/46/EB IV priede nurodytų teisės aktų pakeitimai

Nepažeidžiant 12 straipsnio 2 dalies, Europos Sąjunga praneša Šveicarijai apie IV priedo ir Direktyvos 2007/46/EB IV priede išvardytų teisės aktų pakeitimus, padarytus po 2015 m. balandžio 29 d., iš karto šiuos paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šveicarija praneša Europos Sąjungai apie atitinkamus Šveicarijos teisės aktų pakeitimus nedelsdama ir ne vėliau, nei jie pradedami taikyti Europos Sąjungoje.

▼M13

2.    Keitimasis informacija

Kompetentingos Šveicarijos ir valstybių narių tipo patvirtinimo institucijos visų pirma keičiasi Pagrindų direktyvos 2007/46/EB 8 straipsnio 5–8 dalyse nurodyta informacija.

Šveicarijai arba valstybėms narėms atsisakius suteikti tipo patvirtinimą pagal Pagrindų direktyvos 2007/46/EB 8 straipsnio 3 dalį, kompetentingos institucijos nedelsdamos atsiunčia kitoms valstybėms narėms, Šveicarijai ir Komisijai išsamius dokumentus, kuriuose būtų išdėstytos kompetentingos institucijos sprendimo priežastys ir nurodyta, kuo grindžiamos išvados.

3.    Transporto priemonės tipo patvirtinimo pripažinimas

Be to, Šveicarija pripažįsta prieš įsigaliojant šiam Susitarimui pagal 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvą 70/156/EEB (OL L 42, 1970 2 23, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 21 d. Komisijos direktyva 2007/37/EB (OL L 161, 2007 6 22, p. 60), už tipo patvirtinimą atsakingų institucijų suteiktą transporto priemonės tipo patvirtinimą, jei tas patvirtinimas tebegalioja Europos Sąjungoje.

Europos Sąjunga pripažįsta Šveicarijoje suteiktą tipo patvirtinimą, jeigu Šveicarijos reikalavimai laikomi tapačiais Pagrindų direktyvos 2007/46/EB reikalavimams.

Šveicarijoje suteikto tipo patvirtinimo pripažinimo galiojimas sustabdomas, jei Šveicarija nesuderina savo teisės aktų su visais Europos Sąjungoje galiojančiais tipo patvirtinimo teisės aktais.

4.    Apsaugos sąlygos

1.    Taikomus teisės aktus atitinkančios transporto priemonės, sistemos, sudėtinės dalys ar atskiri techniniai mazgai.

1. Jeigu valstybė narė arba Šveicarija nustato, kad naujos transporto priemonės, sistemos, sudėtinės dalys arba atskiri techniniai mazgai, nors ir atitinkantys taikomus reikalavimus arba tinkamai pažymėti, kelia rimtą pavojų kelių eismo saugai ar labai kenkia aplinkai ar visuomenės sveikatai, ta valstybė gali ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui atsisakyti užregistruoti tokias transporto priemones arba gali uždrausti parduoti ar pradėti eksploatuoti tokias transporto priemones, sudėtines dalis ar atskirus techninius mazgus savo teritorijoje.

Tokiais atvejais susijusi valstybė narė arba Šveicarija nedelsdama apie tai praneša atitinkamai gamintojui, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, nurodydama priežastis, kuriomis grindžiamas jos sprendimas.

2. Komisija ir Šveicarija kuo greičiau konsultuojasi su susijusiomis šalimis ir, visų pirma, su atitinkamomis patvirtinimo institucijomis, kurios suteikė tipo patvirtinimą. Komitetas yra nuolat informuojamas ir prireikus rengia tinkamas konsultacijas, kad būtų priimtas sprendimas.

2.    Patvirtinto tipo neatitinkančios transporto priemonės, sistemos, sudėtinės dalys ar atskiri techniniai mazgai.

1. Jeigu tipo patvirtinimą suteikusios valstybė narė arba Šveicarija nustato, kad naujos transporto priemonės, sistemos, sudėtinės dalys ar atskiri techniniai mazgai, kurių atitikties sertifikatai yra suteikti arba kurie yra pažymėti patvirtinimo ženklu, neatitinka patvirtinto tipo, ta valstybė imasi būtinų priemonių, įskaitant, jei reikia, tipo patvirtinimo paskelbimą netekusiu galios, siekdamos užtikrinti, kad gaminamos transporto priemonės, sistemos, sudėtinės dalys ar atskiri techniniai mazgai bet kuriuo atveju atitiktų patvirtintą tipą. Tos valstybės narės arba Šveicarijos patvirtinimo institucija praneša kitų valstybių narių ir (arba) Šveicarijos patvirtinimo institucijoms apie priemones, kurių buvo imtasi.

2. Taikant 1 dalį, tipo patvirtinimo sertifikato ar informacinio paketo duomenų neatitiktis laikoma patvirtinto tipo neatitiktimi.

Transporto priemonė nelaikoma neatitinkančia patvirtinto tipo, jeigu atitinkamuose norminiuose teisės aktuose nuokrypis leidžiamas ir jeigu šio nuokrypio laikomasi.

3. Jei valstybė narė arba Šveicarija įrodo, kad naujos transporto priemonės, sudėtinės dalys ar atskiri techniniai mazgai, kurių atitikties sertifikatai yra suteikti arba kurie yra pažymėti patvirtinimo ženklu, neatitinka patvirtinto tipo, ta valstybė gali prašyti, kad tipo patvirtinimą suteikusios valstybė narė arba Šveicarija patikrintų, ar gaminamos transporto priemonės, sistemos, sudėtinės dalys ar atskiri techniniai mazgai vis dar atitinka patvirtintą tipą. Gavusi tokį prašymą susijusi valstybė narė arba Šveicarija kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos imasi reikiamų veiksmų.

4. Patvirtinimo institucija paprašo sistemos, sudėtinės dalies, atskiro techninio mazgo arba nekomplektinės transporto priemonės tipo patvirtinimą suteikusių valstybės narės arba Šveicarijos imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad gaminamos transporto priemonės vėl atitiktų patvirtintą tipą toliau nurodytais atvejais:

a) transporto priemonės tipo patvirtinimo atveju, jeigu transporto priemonės neatitiktis grindžiama tik sistemos, sudėtinės dalies ar atskiro techninio mazgo neatitiktimi;

b) daugiapakopio tipo patvirtinimo atveju, jeigu sukomplektuotos transporto priemonės neatitiktis grindžiama tik sistemos, sudėtinės dalies ar atskiro techninio mazgo, kaip nesukomplektuotos transporto priemonės dalies, neatitiktimi arba pačios nesukomplektuotos transporto priemonės neatitiktimi.

Gavusi tokį prašymą susijusi valstybė narė arba Šveicarija, prireikus, kartu su prašymą pateikusia valstybe nare arba Šveicarija, kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos imasi reikiamų veiksmų. Nustačius atitikties pažeidimą, sistemos, sudėtinės dalies ar atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimą arba nekomplektinės transporto priemonės tipo patvirtinimą sutekusios valstybės narės arba Šveicarijos patvirtinimo institucija imasi 1 dalyje nurodytų priemonių.

5. Per 20 darbo dienų nuo tipo patvirtinimo paskelbimo netekusiu galios patvirtinimo institucijos viena kitai apie tai praneša, nurodydamos priežastis.

6. Jei valstybė narė arba Šveicarija, suteikusios tipo patvirtinimą, nesutinka, jog yra neatitiktis, apie kuria joms pranešta, susijusios valstybės narės ir Šveicarija siekia išspręsti ginčą. Komitetas yra nuolat informuojamas ir prireikus rengia atitinkamas konsultacijas, kad būtų priimtas sprendimas.

▼M11

13   SKYRIUS

ŽEMĖS ŪKYJE ARBA MIŠKININKYSTĖJE NAUDOJAMI TRAKTORIAI

▼M16

I    skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis



Europos Sąjunga

1.

1976 m. balandžio 6 d. Tarybos direktyva 76/432/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių stabdymo įtaisus, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/54/EB (OL L 277, 1997 10 10, p. 24).

 

2.

1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/763/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių keleivių sėdynes, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos direktyva 2010/52/ES (OL L 213, 2010 8 13, p. 37).

 

3.

1977 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 77/537/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių reikia imtis dėl ratiniuose žemės ūkio ir miškų ūkio traktoriuose naudojamų dyzelinių variklių išmetamų teršalų, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/54/EB (OL L 277, 1997 10 10, p. 24).

 

4.

1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 78/764/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių vairuotojų sėdynes, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/96/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 81).

 

5.

1980 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 80/720/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo darbo erdve, vairuotojo vietos prieiga, durimis ir langais, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 8 d. Komisijos direktyva 2010/62/ES (OL L 238, 2010 9 9, p. 7).

 

6.

1986 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyva 86/297/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su žemės ūkio ir miškų ūkio ratinių traktorių darbo velenais ir šių velenų apsauga, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 8 d. Komisijos direktyva 2012/24/ES (OL L 274, 2012 10 9, p. 24)

 

7.

1986 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyva 86/298/EEB dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, pritvirtinamų prie siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių galinės dalies, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. kovo 15 d. Komisijos direktyva 2010/22/ES (OL L 91, 2010 4 10, p. 1).

 

8.

1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 86/415/EEB dėl žemės ūkio ir miškų ūkio ratinių traktorių valdymo įtaisų montavimo, išdėstymo, veikimo ir identifikavimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. kovo 15 d. Komisijos direktyva 2010/22/ES (OL L 91, 2010 4 10, p. 1).

 

9.

1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 87/402/EEB dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, kurios montuojamos prieš siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo sėdynę, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. kovo 15 d. Komisijos direktyva 2010/22/ES (OL L 91, 2010 4 10, p. 1).

 

10.

2000 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/25/EB dėl veiksmų, kurių būtina imtis dėl variklių, skirtų žemės ūkio ar miškų ūkio traktoriams, išmetamų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 74/150/EEB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/87/ES (OL L 301, 2011 11 18, p. 1).

 

11.

2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir panaikinanti Direktyvą 74/150/EEB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 8 d. Komisijos direktyva 2010/62/ES (OL L 238, 2010 9 9, p. 7).

 

12.

2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/2/EB dėl ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių regos lauko ir priekinio stiklo valytuvų (OL L 24, 2008 1 29, p. 30).

 

13.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/57/EB dėl ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių konstrukcijų, saugančių apvirtimo atveju (OL L 261, 2009 10 3, p. 1)

 

14.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/58/EB dėl žemės ir miškų ūkio ratinių traktorių vilkties ir atbulinės eigos įtaisų (OL L 198, 2009 7 30, p. 4).

 

15.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/59/EB dėl ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių galinio vaizdo veidrodžių (OL L 198, 2009 7 30, p. 9).

 

16.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/60/EB dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių didžiausio projektinio greičio ir jų krovinių kėbulų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 8 d. Komisijos direktyva 2010/62/ES (OL L 238, 2010 9 9, p. 7).

 

17.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/61/EB, susijusi su ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių apšvietimu ir šviesos signalų įtaisų sumontavimu (OL L 203, 2009 8 5, p. 19).

 

18.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/63/EB dėl ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių tam tikrų dalių ir techninių rodiklių (OL L 214, 2009 8 19, p. 23).

 

19.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/64/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių keliamų radijo trukdžių slopinimo (elektromagnetinio suderinamumo) (OL L 216, 2009 8 20, p. 1).

 

20.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/66/EB dėl ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių vairo mechanizmų (OL L 201, 2009 8 1, p. 11).

 

21.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/68/EB dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių apšvietimo ir šviesos signalų įtaisų sudedamosios dalies tipo patvirtinimo (OL L 203, 2009 8 5, p. 52).

 

22.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/75/EB dėl ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių konstrukcijų, saugančių apvirtimo atveju (statiniai bandymai) (OL L 261, 2009 10 3, p. 40)

 

23.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/76/EB dėl ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių vairuotoją veikiančio triukšmo lygio (OL L 201, 2009 8 1, p. 18).

 

24.

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/144/EB dėl tam tikrų ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių sudėtinių dalių ir techninių charakteristikų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. vasario 26 d. Komisijos direktyva 2013/8/ES (OL L 56, 2013 2 28, p. 8).

 

25.

2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 1).

Šveicarija

100.

1995 m. birželio 19 d. Potvarkis dėl žemės ūkio traktorių techninių reikalavimų (RO 1995 4171) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. kovo 2 d. (RO 2012 1915)

 

101.

1995 m. birželio 19 d. Potvarkis dėl kelių transporto priemonių tipo patvirtinimo (RO 1995 3997) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7065)

▼M11

II    skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas komitetas rengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje aprašyta tvarka.

III    skirsnis

Skiriančiosios institucijos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas komitetas parengia ir atnaujina skiriančiųjų institucijų, apie kurias pranešė Šalys, sąrašą.

IV    skirsnis

Specialiosios atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisyklės

Skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos daro nuorodą į atitinkamas I skirsnyje išvardytas teisines, normines ir administracines nuostatas.

V    skirsnis

Papildomos nuostatos

Šio skirsnio nuostatos taikomos tik Šveicarijos ir Bendrijos santykiams.

1.    Keitimasis informacija

Kompetentingos valstybių narių ir Šveicarijos institucijos praneša vienos kitoms apie 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir panaikinančios Direktyvą 74/150/EEB, su paskutiniais pakeitimais, 4, 6, 8 ir 9 straipsnių nuostatas atitinkančias arba Direktyvos 2003/37/EB, su paskutiniais pakeitimais, 14 ir 16 straipsnių nuostatų neatitinkančias transporto priemones, sistemas, sudėtines dalis ir atskirus techninius mazgus.

Šveicarijai arba valstybėms narėms atsisakius išduoti tipo patvirtinimą pagal Direktyvos 2003/37/EB, su paskutiniais pakeitimais, 4 straipsnį, atitinkamos kompetentingos institucijos praneša vienos kitoms apie sprendimą ir nurodo jo priežastis.

2.    Transporto priemonės tipo patvirtinimo pripažinimas

Šveicarija pripažįsta prieš įsigaliojant šiam Susitarimui už tipo patvirtinimą atsakingos ES valstybių narių institucijos pagal Direktyvą 74/150/EEB arba 2003/37/EB su paskutiniais pakeitimais suteiktus traktoriaus ar atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimus, jei jie vis dar galioja EB.

Europos bendrija pripažįsta Šveicarijoje suteiktą tipo patvirtinimą, jeigu Šveicarijos reikalavimai atitinka Direktyvos 2003/37/EB su paskutiniais pakeitimais reikalavimus.

Šveicarijoje išduoto tipo patvirtinimo pripažinimas sustabdomas, jei Šveicarija negali suderinti savo teisės aktų su visais Bendrijoje galiojančiais tipo patvirtinimo teisės aktais.

3.    Transporto priemonės tipo patvirtinimo apsaugos sąlygos

Registravimas ir naudojimas

1. Kiekviena valstybė narė ir Šveicarija leidžia registruoti naujus traktorius, prekiauti jais arba naudoti dėl su jų konstrukcija ir veikimu susijusių priežasčių, bet tik tokiu atveju, jei kartu pateikiamas galiojantis atitikties sertifikatas.

2. Kiekviena valstybė narė ir Šveicarija išduoda leidimą prekiauti atskirais techniniais mazgais arba juos eksploatuoti tik tokiu tik tokiu atveju, jei jie atitinka atskiros atitinkamos direktyvos reikalavimus arba Šveicarijos teisės aktų, lygiaverčių tai atskirai atitinkamai direktyvai, reikalavimus.

3. Jei valstybė narė ar Šveicarija nustato, kad konkretaus tipo traktoriai gali kelti pavojų saugumui kelyje arba darbe, nors yra išduoti ir galioja jų atitikties sertifikatai, ji gali ne ilgiau kaip 6 mėnesius atsisakyti registruoti naujus to tipo traktorius arba uždrausti juos parduoti, naudoti arba naudoti jos teritorijoje. Ji nedelsdama praneša apie tai kitoms valstybėms narėms, Šveicarijai ir Komisijai ir nurodo sprendimo priežastis. Komisija ne vėliau kaip per šešias savaites surengia konsultacijas su valstybe, susijusia su ginču (valstybe nare arba Šveicarija). Komisija nusprendžia, ar priemonė pateisinama, ar ne, ir taikoma Direktyvos 2003/37/EB 16 straipsnyje nustatyta procedūra.

Priemonės, susijusios su gamybos atitiktimi

1. Išduodama tipo patvirtinimą valstybė narė arba Šveicarija imasi Direktyvos 2003/37/EB IV priede nurodytų priemonių, kad patikrintų (jei reikia – bendradarbiaudama su kitų valstybių narių ar Šveicarijos patvirtinimo institucijomis), ar buvo imtasi atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti pagamintų transporto priemonių, sistemų, sudėtinių dalių ar atskirų techninių mazgų atitiktį patvirtintam tipui. Atliekant patikrinimą taikomos tik Direktyvos 2003/37/EB IV priedo 2 skirsnyje nustatytos procedūros.

2. Tipo patvirtinimą suteikusi valstybė narė ar Šveicarija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jai būtų pranešama apie bet kokį gamybos nutraukimą ir apie visus informacinio dokumento įrašų pakeitimus. Jei atitinkama valstybė nustato, kad dėl informacinio dokumento pakeitimo reikia atlikti naujus patikrinimus arba tyrimus ir todėl būtina atitinkamai iš dalies pakeisti esamą tipo patvirtinimo sertifikatą arba parengti naują tipo patvirtinimo sertifikatą, šios valstybės kompetentingos institucijos praneša apie tai gamintojui ir per vieną mėnesį šiuos naujus užpildytus dokumentus siunčia kitų valstybių narių ar Šveicarijos kompetentingoms institucijoms.

Neatitiktis patvirtintam tipui

1. Atitiktis pagal patvirtintą tipą nebus pasiekta, jei valstybė narė arba Šveicarija, išdavusi tipo patvirtinimą, randa nukrypimų nuo charakteristikų, pateikiamų tipo patvirtinimo sertifikate ir (arba) informacijos rinkinyje ir jei šie nukrypimai nebuvo reglamentuoti pagal Direktyvos 2003/37/EB su paskutiniais pakeitimais 5 straipsnio 3 dalį. Transporto priemonė nelaikoma neatitinkančia patvirtinto tipo, jei nukrypimai numatyti atskirose direktyvose ir neperžengiamos jų ribos.

2. Jei tipo patvirtinimą išdavusi valstybė narė arba Šveicarija nustato, kad daug transporto priemonių, sistemų, sudėtinių dalių ar atskirų techninių mazgų, kurių atitikties sertifikatai yra išduoti arba kurie yra pažymėti EB patvirtinimo ženklu, neatitinka patvirtinto tipo, ji imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad gaminami modeliai atitiktų patvirtintą tipą. Valstybės narės ar Šveicarijos tvirtinimo institucijos praneša kitų valstybių narių ir (arba) Šveicarijos institucijoms apie priemones, kurių buvo imtasi ir dėl kurių gali būti panaikintas tipo patvirtinimas. Minėtosios institucijos imasi tų pačių priemonių, jei kitos valstybės narės ar Šveicarijos tipo tvirtinimo institucijos praneša joms apie neatitikimą.

3. Valstybių narių arba Šveicarijos tvirtinimo institucijos per mėnesį praneša vienos kitoms apie bet kokį EB tipo patvirtinimo panaikinimą ir priemonės taikymo priežastis.

4. Jei tipo patvirtinimą išdavusi valstybė narė arba Šveicarija ginčija neatitikties, apie kurią jai pranešta, faktą, susiję valstybės (valstybės narės ar Šveicarija) deda pastangas išspręsti ginčą. Komisija ir Komitetas informuojami ir, jei reikia, su jais atitinkamai konsultuojamasi siekiant išspręsti ginčą.

14   SKYRIUS

GERA LABORATORINĖ PRAKTIKA (GLP)

Taikymo ir galiojimo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos cheminių medžiagų (tiek grynų medžiagų, tiek preparatų), kurioms taikomos I skirsnyje išvardytos teisinės, norminės ir administracinės nuostatos, bandymams pagal GLP. Taikant šį skyrių šio Susitarimo 4 straipsnio nuostatos dėl kilmės netaikomos.

Jei nepateiktos specialios sąvokų apibrėžtys, taikomos sąvokų apibrėžtys, pateiktos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) Geros laboratorinės praktikos vadove, peržiūrėtame 1997 m. [ENV/MC/CHEM(98)17], pagrįstame 1981 m. gegužės 12 d. OECD Tarybos sprendimu C(81)30 (galutinis)], iš dalies pakeistame 1997 m. lapkričio 26 d. 1997 [C(97) 186 galutinis], 1989 m. spalio 2 d. Tarybos sprendime-rekomendacijoje [C(89)87 (galutinis)], iš dalies pakeistame 1995 m. kovo 9 d. [C(95)8 (galutinis)] ir GLP Bendrojo susitarimo dokumentuose, OECD geros laboratorinės praktikos ir atitikties stebėsenos principų serijos dokumentuose ir visuose jų keitimo dokumentuose.

Šalys pripažįsta viena kitos geros laboratorinės praktikos atitikties stebėsenos programų, parengtų pagal pirmiau minėtus OECD sprendimus ir rekomendacijas ir IV skirsnyje išvardytas teisines, normines ir administracines procedūras ir principus, lygiavertiškumą.

Šalys pripažįsta tyrimus, atliktus kitos Šalies tyrimų įstaigose, jei jos dalyvauja tos Šalies geros laboratorinės praktikos atitikties stebėsenos programoje, laikydamosi pirmiau nurodytų principų ir nuostatų, ir tų tyrimų metu gautus duomenis.

Šalys pripažįsta kitos Šalies GLP stebėsenos institucijų atliktų tyrimų audito ir tyrimo įstaigų patikrinimų išvadas.

▼M17

I skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Atsižvelgiant į cheminių medžiagų bandymus pagal GLP, taikomos atitinkamos toliau pateikiamų teisinių, norminių ir administracinių nuostatų dalys.

Nuostatos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis

▼M18



Europos Sąjunga

Maistas ir pašarai:

1.  2008 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 429/2008 dėl išsamių Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 įgyvendinimo taisyklių, susijusių su prašymų išduoti leidimą pašarų priedams rengimu ir teikimu bei pašarų priedų vertinimu ir leidimų išdavimu (OL L 133, 2008 5 22, p. 1).

2.  2011 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 234/2011, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1331/2008, nustatantis maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (OL L 64, 2011 3 11, p. 15).

3.  2013 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 503/2013 dėl paraiškų genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimams gauti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ir iš dalies jį keičiančius Komisijos reglamentą (EB) Nr. 641/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1981/2006 (OL L 157, 2013 6 8, p. 1).

Naujos ir jau egzistuojančios cheminės medžiagos:

4.  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. balandžio 17 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 348/2013 (OL L 108, 2013 4 18, p. 1).

5.  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. spalio 2 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 944/2013 (OL L 261, 2013 10 3, p. 5).

Vaistai:

6.  2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/26/ES (OL L 299, 2012 10 27, p. 1). Pastaba: Direktyva 2001/83/EB iš dalies pakeista, o GLP reikalavimas šiuo metu yra nustatytas 2003 m. birželio 25 d. Komisijos direktyvos 2003/63/EB, iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 159, 2003 6 27, p. 46), skyriuje „Įvadas ir bendrieji principai“.

7.  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 1).

Veterinariniai vaistai:

8.  2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 10 d. Komisijos direktyva 2009/9/EB (OL L 44, 2009 2 14, p. 10).

Augalų apsaugos produktai:

9.  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

10.  2013 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 283/2013, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, nustatomi duomenų apie veikliąsias medžiagas pateikimo reikalavimai (OL L 93, 2013 4 3, p. 1).

11.  2013 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 284/2013, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, nustatomi duomenų apie augalų apsaugos produktus pateikimo reikalavimai (OL L 93, 2013 4 3, p. 85).

Biocidiniai produktai:

12.  2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).

Kosmetikos gaminiai:

13.  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL L 342, 2009 12 22, p. 59).

Plovikliai:

14.  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių (OL L 104, 2004 4 8, p. 1).

Medicinos prietaisai:

15.  2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (OL L 117, 2017 5 5, p. 1).

Šveicarija

100.  1983 m. spalio 7 d. Federalinis įstatymas dėl aplinkos apsaugos (RO 1984 1122) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. birželio 20 d. (RO 2016 689).

101.  2000 m. gruodžio 15 d. Federalinis įstatymas dėl apsaugos nuo pavojingų medžiagų ir preparatų (RO 2004 4763) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. birželio 20 d. (RO 2016 689).

102.  2015 m. birželio 5 d. Potvarkis dėl apsaugos nuo pavojingų medžiagų ir preparatų (RO 2015 1903) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. kovo 22 d. (RO 2017 2593).

103.  2005 m. gegužės 18 d. Potvarkis dėl biocidinių produktų (RO 2005 2821) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. kovo 28 d. (RO 2017 2441).

104.  2010 m. gegužės 12 d. Potvarkis dėl augalų apsaugos produktų registravimo (RO 2010 2331) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. kovo 22 d. (RO 2017 2593).

105.  2000 m. gruodžio 15 d. Federalinis įstatymas dėl vaistų ir medicinos prietaisų (RO 2001 2790) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birželio 21 d. (RO 2013 4137).

106.  2001 m. spalio 17 d. Potvarkis dėl vaistų (RO 2001 3420) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. kovo 23 d. (RO 2016 1171).

▼M11

II    skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

Taikant šį šio skyriaus skirsnį atitikties vertinimo įstaigomis vadinamos tyrimų įstaigos, pripažįstamos pagal kiekvienoje iš Šalių įgyvendinamą GLP stebėsenos programą.

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas komitetas rengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje aprašyta tvarka.

III    skirsnis

Skiriančiosios institucijos

Taikant su šiuo skyriumi susijusį priedą skiriančiosiomis institucijomis vadinamos oficialios Šalių GLP stebėsenos institucijos. Europos Sąjungos valstybių narių ir Šveicarijos GLP stebėsenos institucijų kontaktinė informacija pateikta toliau nurodytose svetainėse.

▼M18

Europos Sąjungos:

http://ec.europa.eu/growth/sectors/chemicals/good-laboratory-practice_en

▼M11

IV    skirsnis

Specialūs atitikties vertinimo įstaigų skyrimo principai

Taikant šį šio skyriaus skirsnį atitikties vertinimo įstaigų skyrimu vadinama tvarka, pagal kurią GLP stebėsenos institucijos pripažįsta, kad tyrimo įstaiga atitinka GLP principus. Šiuo tikslu jos taiko toliau išvardytų nuostatų, kurios pripažintos kaip lygiavertės ir atitinkančios pirmiau išvardytus OECD Tarybos aktus C(81)30 galutinis ir C(89)87 galutinis, principus ir tvarką:

▼M17



Europos Sąjunga:

1.

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/10/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros laboratorinės praktikos principų taikymu ir jų taikymo cheminių medžiagų tyrimams patikra, suderinimo (OL L 50, 2004 2 20, p. 44)

2.

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/9/EB dėl geros laboratorinės praktikos (GLP) tikrinimo ir patikros (OL L 50, 2004 2 20, p. 28)

Šveicarija:

100.

1983 m. spalio 7 d. Federalinis įstatymas dėl aplinkos apsaugos (RO 1984 1122) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. kovo 22 d. (FF 2012 8671)

101.

2000 m. gruodžio 15 d. Federalinis įstatymas dėl apsaugos nuo pavojingų medžiagų ir preparatų (RO 2004 4763) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 17 d.(RO 2006 2197)

102.

2000 m. gruodžio 15 d. Federalinis įstatymas dėl vaistų ir medicinos prietaisų (RO 2001 2790) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birželio 21 d.(RO 2013 4137)

103.

2005 m. gegužės 18 d. potvarkis dėl geros laboratorinės praktikos (RO 2005 2795) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. lapkričio 11 d. (RO 2012 6103)

▼M11

V    skirsnis

Papildomos nuostatos

1.    Keitimasis informacija

Atsižvelgdamos į šio Susitarimo 12 straipsnį, Šalys visų pirma pateikia viena kitai tyrimo įstaigų, kurios, atsižvelgiant į patikrinimų rezultatus ir tyrimų auditus, pripažįstamos kaip atitinkančios gerą laboratorinę praktiką, sąrašą, o taip pat informaciją apie patikrinimo ar audito datą ir jų atitikties būklę bent kartą per metus.

Vadovaudamosi Susitarimo 6 straipsniu Šalys tinkamu laiku informuoja viena kitą, jei šio skyriaus II skirsnio sąlygas atitinkanti tyrimų įstaiga, teigianti, jog ji taiko gerą laboratorinę praktiką, neatitinka šios praktikos tiek, kad tai gali kelti grėsmę bet kurių jos atliekamų tyrimų sąžiningumui ar autentiškumui.

Šalys teikia viena kitai bet kokią papildomą informaciją apie tyrimų įstaigos patikrinimą ar vykdomų tyrimų auditą, kitai Šaliai pagrįstai paprašius.

2.    Tyrimo įstaigų tikrinimai

Kiekviena Šalis gali prašyti tolimesnio tyrimus atliekančios įstaigos patikrinimo arba tyrimų audito, jeigu kyla pagrįstų abejonių, ar tyrimas buvo atliktas laikantis geros laboratorinės praktikos.

Jeigu, išimtiniais atvejais, abejonės neišsisklaido, o prašančioji Šalis gali pagrįsti konkretų susirūpinimą, ji, vadovaudamasi Susitarimo 8 straipsniu, gali paskirti vieną ar daugiau savo GLP stebėsenos institucijų ekspertų dalyvauti laboratorijos patikrinime arba kitos Šalies institucijos atliekamo tyrimo audite.

3.    Konfidencialumas

Šalys, laikydamosi šio Susitarimo 13 straipsnio, išlaiko informacijos, gautos pagal šį šio skyriaus skirsnį arba gautos dalyvaujant patikrinime ar atliekant tyrimo auditą, kurią galima apibrėžti kaip komercinę paslaptį arba konfidencialią komercinio ar finansinio pobūdžio informaciją, slaptumą. Naudodamosi šia informacija, jos laikosi to paties konfidencialumo, kokio laikosi informaciją pateikusi Šalis, ir užtikrina, kad bet kuri institucija, kuriai informacija buvo perduota, elgtųsi su ja taip pat.

4.    Bendradarbiavimas

Vadovaujantis Susitarimo 9 straipsniu, kiekviena Šalis, pateikusi prašymą, gali stebėtojos teisėmis dalyvauti kitos Šalies institucijos vykdomame tyrimus atliekančios įstaigos patikrinime, jeigu susijusi tyrimus atliekanti įstaiga sutinka, siekiant nuolat žinoti kitos Šalies patikrinimo procedūras.

▼M18

15   SKYRIUS

VAISTAI, GEROSIOS GAMYBOS PRAKTIKOS (GGP) PATIKRINIMAS IR PARTIJŲ SERTIFIKAVIMAS

Taikymo sritis ir aprėptis

Šio skyriaus nuostatos taikomos visiems pramoniniu būdu pagamintiems vaistams ir vaistams, kuriems taikomi gerosios gamybos praktikos (GGP) reikalavimai.

Taikant šį skyrių vaistams, kiekviena Šalis pripažįsta kitos Šalies atitinkamų tikrinimo tarnybų išvadas dėl atliktų gamintojų patikrinimų ir kitos Šalies kompetentingų institucijų išduotus atitinkamus leidimus gaminti. Tai reiškia, kad kiekviena Šalis pripažįsta trečiosios šalies gamintojų patikrinimų, kuriuos atliko susijusios kitos Šalies tikrinimo tarnybos, inter alia, Europos vaistų ir sveikatos priežiūros kokybės direktorato tarnybos, rezultatus.

Šalys bendradarbiauja ir, pasidalindamos našta, siekia kuo geriau panaudoti patikrinimų išteklius.

Kita Šalis pripažįsta gamintojo atliekamą kiekvienos partijos atitikties sertifikavimą pagal jos specifikacijas, neatlikdama pakartotinės partijos kontrolės importo metu. Ši nuostata iš trečiosios šalies importuojamiems ir toliau į kitą Šalį eksportuojamiems produktams taikoma tik tada, jei 1) vienos iš Šalių teritorijoje buvo atlikta kiekvienos vaistų partijos pakartotina kontrolė ir 2) trečiosios šalies gamintoją patikrino kurios nors Šalies kompetentinga institucija ir padarė išvadą, kad tų produktų ar tos kategorijos produktų gamintojas laikosi gerosios gamybos praktikos. Jei šių sąlygų nesilaikoma, kiekviena Šalis gali reikalauti jos teritorijoje atlikti pakartotinę kontrolę.

Be to, kita Šalis pripažįsta eksportuojančios Šalies institucijos atliekamus oficialius produktų partijos išleidimus.

Vaistai – visi produktai, reglamentuojami Europos Sąjungos ir Šveicarijos farmacijos teisės aktais, išvardytais šio skyriaus I skirsnyje. Vaistai suprantami kaip visi žmonėms skirti ir veterinariniai produktai, tokie kaip cheminiai ir biologiniai vaistai, imunologiniai vaistai, radioaktyvieji preparatai, stabilūs vaistai, gauti iš žmogaus kraujo ar žmogaus kraujo plazmos, pašarų, turinčių veterinarinių vaistų, gamybos pirminiai mišiniai ir, tam tikrais atvejais, vitaminai, mineralai, vaistažolių produktai ir homeopatiniai vaistai.

GGP – kokybės užtikrinimo proceso dalis, kuria užtikrinama, kad produktai būtų tinkamai gaminami ir kontroliuojami laikantis jų numatytą paskirtį atitinkančių kokybės standartų, kaip to reikalaujama rinkodaros leidime ir pagal produkto specifikacijas. Šiame skyriuje GGP pateikiama kaip sistema, per kurią gamintojas iš rinkodaros leidimo turėtojo ar paraiškos teikėjo gauna produkto ir (arba) proceso specifikacijas ir užtikrina, kad pagamintas vaistas atitiktų šias specifikacijas.

Gamybos bendrovė gali pareikalauti, kad vietos kompetentinga tikrinimo tarnyba atliktų vaistų, kuriems taikomi tik vienos iš Šalių teisės aktai, patikrinimą, kaip numatyta šiame Susitarime. Ši nuostata taikoma, inter alia, vaistų veikliųjų medžiagų, tarpinių produktų bei tiriamųjų vaistų gamybai ir patikrinimams, atliekamiems prieš pradedant prekiauti. Veikla išsamiai aprašyta III skirsnio 3 punkte.

Gamintojų sertifikavimas

Eksportuotojui, importuotojui ar kitos Šalies kompetentingai institucijai pareikalavus, institucijos, atsakingos už leidimų gaminti suteikimą ir vaistų gamybos priežiūrą, patvirtina, kad:

 gamintojui suteiktas tinkamas leidimas gaminti atitinkamus vaistus arba atlikti nurodytas susijusias gamybos operacijas,

 institucijos reguliariai tikrina gamintoją ir

 gamintojas atitinka nacionalinius GGP reikalavimus, kuriuos abi Šalys pripažįsta lygiaverčiais ir kurie yra išvardyti šio skyriaus I skirsnyje. Tuo atveju, kai skirtingi GGP reikalavimai yra taikomi kaip etalonas, jie nurodomi šiame sertifikate.

Už patikrinimą atsakingos institucijos, atlikdamos patikrinimus trečiosiose šalyse, eksportuotojo, importuotojo arba kitos Šalies kompetentingos institucijos prašymu patvirtina, kad gamintojas laikosi arba nesilaiko GGP reikalavimų, kuriuos abi Šalys pripažįsta lygiaverčiais ir kurie yra išvardyti šio skyriaus I skirsnyje.

Sertifikatuose taip pat nurodoma (-os) gamybos (ir pagal sutartį dirbančių kokybės kontrolės laboratorijų, jei tokių yra) vieta (-os) ir patikrinimo data.

Sertifikatai išduodami skubos tvarka, ne ilgiau kaip per 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti naują patikrinimą, išdavimo laikotarpį galima pratęsti iki 90 dienų.

Partijų sertifikavimas

Kiekviena partija eksportuojama pridedant partijos sertifikatą, kurį parengia gamintojas, atlikęs išsamią visų veikliųjų medžiagų kokybinę ir kiekybinę analizę bei kitus tyrimus ar patikrinimus, būtinus produkto kokybei užtikrinti pagal rinkodaros leidimo reikalavimus. Šiuo sertifikatu patvirtinama, kad partija atitinka jos specifikacijas; jį turi partijos importuotojas. Jis pateikiamas kompetentingai institucijai pareikalavus.

Išduodamas sertifikatą gamintojas atsižvelgia į dabartinio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vaistų, kuriais prekiaujama tarptautiniu mastu, kokybės sertifikavimo plano nuostatas. Sertifikate nurodomos sutartinės vaisto specifikacijos, analitiniai metodai ir analitiniai rezultatai. Sertifikate patvirtinama, kad partijos apdorojimo ir pakavimo įrašai buvo peržiūrėti ir nustatyta, jog jie atitinka GGP. Partijos sertifikatą pasirašo asmuo, atsakingas už partijos išleidimą į prekybą ar tiekimą, pvz., Europos Sąjungoje Direktyvos 2001/83/EB 48 straipsnyje ir Direktyvos 2001/82/EB 52 straipsnyje nurodytas kvalifikuotas asmuo, o Šveicarijoje – Potvarkio dėl licencijų suteikimo 5 ir 10 straipsniuose nurodytas atsakingas asmuo.

Oficialus partijos išleidimas

Jei taikoma oficialaus partijos išleidimo tvarka, kita Šalis pripažįsta eksportuojančios Šalies institucijos (išvardyta II skirsnyje) atliekamus oficialius partijos išleidimus. Gamintojas pateikia oficialaus partijos išleidimo sertifikatą.

Europos Sąjungoje oficialaus partijos išleidimo tvarka nustatyta dokumentu „Vakcinavimui skirtų produktų ir kraujo produktų oficialaus partijos išleidimo kontrolė 2001 m.“ bei vėlesnėmis jo versijomis ir skirtingų tam tikrų partijų išleidimo procedūrų aprašuose. Šveicarijoje oficialaus partijos išleidimo tvarka nustatyta Federalinio įstatymo dėl vaistų ir medicinos prietaisų 17 straipsniu ir Šveicarijos terapinių produktų agentūros Potvarkiu dėl vaistų rinkodaros leidimų reikalavimų 18–21 straipsniais.

I    skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis



Europos Sąjunga

1.  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (OL L 136, 2004 4 30, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1027/2012, kuriuo dėl farmakologinio budrumo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 726/2004 (OL L 316, 2012 11 14, p. 38).

2.  2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/26/ES, kuria dėl farmakologinio budrumo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB (OL L 299, 2012 10 27, p. 1).

3.  2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/98/EB, nustatanti žmogaus kraujo ir kraujo komponentų surinkimo, ištyrimo, perdirbimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus bei iš dalies keičianti Direktyvą 2001/83/EB (OL L 33, 2003 2 8, p. 30).

4.  2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/53/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 2001/82/EB ir Direktyvos 2001/83/EB nuostatas dėl leidimų prekiauti vaistais sąlygų keitimo (OL L 168, 2009 6 30, p. 33).

5.  2003 m. spalio 8 d. Komisijos direktyva 2003/94/EB, nustatanti žmonėms skirtų vaistų ir tiriamųjų vaistų geros gamybos praktikos principus ir rekomendacijas (OL L 262, 2003 10 14, p. 22).

6.  1991 m. liepos 23 d. Komisijos direktyva 91/412/EEB, nustatanti veterinarinių vaistų geros gamybos praktikos principus ir gaires (OL L 228, 1991 8 17, p. 70), ir 1990 m. kovo 26 d. Tarybos direktyva 90/167/EEB, nustatanti gydomųjų pašarų paruošimo, pateikimo į rinką ir naudojimo Bendrijoje sąlygas (OL L 92, 1990 4 7, p. 42).

7.  Gairės dėl žmonėms skirtų vaistų geros platinimo praktikos (OL C 343, 2013 11 23, p. 1).

8.  EudraLex 4 tomas, Žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų gerosios gamybos praktikos ES gairės (paskelbta Europos Komisijos interneto svetainėje).

9.  2001 m. balandžio 4 d. Direktyva 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo (OL L 121, 2001 5 1, p. 34) ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 1).

10.  2005 m. balandžio 8 d. Komisijos direktyva 2005/28/EB, nustatanti geros klinikinės praktikos, susijusios su tiriamaisiais žmonėms skirtais vaistais, principus bei išsamias gaires ir leidimui gaminti ir importuoti tokius vaistus keliamus reikalavimus (OL L 91, 2005 4 9, p. 13).

11.  2014 m. gegužės 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1252/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB papildoma nuostatomis dėl žmonėms skirtų vaistų veikliųjų medžiagų gerosios gamybos praktikos principų ir gairių (OL L 337, 2014 11 25, p. 1).

Šveicarija

100.  2000 m. gruodžio 15 d. Federalinis aktas dėl vaistų ir medicinos prietaisų (RO 2001 2790) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. sausio 1 d. (RO 2013 4137).

101.  2001 m. spalio 17 d. Potvarkis dėl licencijų suteikimo (RO 2001 3399) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gegužės 1 d. (RO 2016 1171).

102.  2001 m. lapkričio 9 d. Šveicarijos terapinių produktų agentūros potvarkis dėl vaistų rinkodaros leidimo reikalavimų (RO 2001 3437) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gegužės 1 d. (RO 2016 1171).

103.  2013 m. rugsėjo 20 d. Potvarkis dėl klinikinių tyrimų žmonių sveikatos srityje (RO 2013 3407) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 1 d. (RO 2017 2439).

II    skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

Taikant šį skyrių atitikties vertinimo įstaigos – oficialios kiekvienos Šalies GGP tikrinimo tarnybos.

Europos Sąjungos valstybių narių ir Šveicarijos oficialių GGP tikrinimo tarnybų sąrašas pateikiamas toliau.

Europos Sąjungos atitikties vertinimo įstaigos

Europos Sąjungos kompetentingos institucijos yra šios Europos Sąjungos valstybių narių institucijos arba joms pavaldžios institucijos:



Šalis

Žmonėms skirti vaistai

Veterinariniai vaistai

Austrija

Austrijos sveikatos ir maisto saugos tarnyba / Österreichische Agentur für Gesundheit und Ernährungssicherheit GmbH

Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus.

Belgija

Federalinė vaistų ir sveikatos priežiūros produktų tarnyba / Federaal Agentschap voor geneesmiddelen en gezondheidsproducten / Agence fédérale des médicaments et produits de santé

Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus.

Bulgarija

Bulgarijos vaistų agentūra /

ИЗПЪЛНИТЕЛНА АГЕНЦИЯ ПО ЛЕКАРСТВАТА

Bulgarijos maisto saugos agentūra /

Българска агенция по безопасност на храните

Kipras

Sveikatos ministerijos vaistų tarnybos /

Φαρμακευτικές Υπηρεσίες, Υπουργείο Υγείας

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos ministerijos veterinarijos tarnybos /

Κτηνιατρικές Υπηρεσίες- Υπουργείο Γεωργίας, Αγροτικής Ανάπτυξης και Περιβάλλοντος

Čekija

Valstybinis vaistų kontrolės institutas /

Státní ústav pro kontrolu léčiv (SÚKL)

Veterinarinių biologinių vaistų ir medikamentų valstybės kontrolės institutas /

Ústav pro státní kontrolu veterinárních biopreparátů a léčiv (ÚSKVBL)

Kroatija

Vaistų ir medicinos prietaisų tarnyba /

Agencija za lijekove i medicinske proizvode (HALMED)

Žemės ūkio ministerija, Veterinarijos ir maisto saugos direktoratas /

Ministarstvo Poljoprivrede, Uprava za veterinarstvo i sigurnost hrane

Danija

Danijos vaistų agentūra /

Laegemiddelstyrelsen

Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus.

Vokietija

Federalinis vaistų ir medicinos prietaisų institutas /

Bundesinstitut für Arzneimittel und Medizinprodukte (BfArM)

Paul-Ehrlich-Institute (PEI), Federal Institute for Vaccines and Biomedicines / Paul-Ehrlich-Institut (PEI) Bundesinstitut für Impfstoffe und biomedizinische Arzneimittel

Federalinė sveikatos ministerija / Bundesministerium für Gesundheit (BMG) / Zentralstelle der Länder für Gesundheitsschutz bei Arzneimitteln und Medizinprodukten (ZLG) (1)

Federalinė vartotojų apsaugos ir maisto saugos tarnyba /

Bundesamt für Verbraucherschutz und Lebensmittelsicherheit (BVL)

Federalinė maisto ir žemės ūkio ministerija / Bundesministerium für Ernährung und Landwirtschaft

Estija

Valstybinė vaistų agentūra /

Ravimiamet

Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus.

Graikija

Nacionalinė vaistų organizacija /

Ethnikos Organismos Farmakon (EOF) – (ΕΘΝΙΚΟΣ ΟΡΓΑΝΙΣΜΟΣ ΦΑΡΜΑΚΩΝ))

Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus.

Ispanija

Ispanijos vaistų ir medicinos prietaisų tarnyba /

Agencia Española de Medicamentos y Productos Sanitarios (2)

Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus.

Suomija

Suomijos vaistų agentūra /

Lääkealan turvallisuus- ja kehittämiskeskus (FIMEA)

Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus.

Prancūzija

Prancūzijos nacionalinė vaistų ir sveikatos priežiūros produktų saugos tarnyba / Agence nationale de sécurité du médicament et des produits de santé (ANSM)

Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbo saugos tarnyba – Nacionalinė veterinarinių vaistų tarnyba /

Agence Nationale de Sécurité Sanitaire de l'alimentation, de l'environnement et du travail – Agence Nationale du Médicament Vétérinaire (Anses-ANMV)

Vengrija

Országos Gyógyszerészeti és Élelmezés-egészségügyi Intézet / Nacionalinis farmacijos ir mitybos institutas

Nacionalinė maisto grandinės saugos tarnyba, Veterinarinių vaistų direktoratas / Nemzeti Élelmiszerlánc-biztonsági Hivatal,

Állatgyógyászati Termékek Igazgatósága (ÁTI)

Airija

Sveikatos produktų priežiūros institucija / Health Products Regulatory Authority (HPRA)

Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus.

Italija

Italijos vaistų agentūra / Agenzia Italiana del Farmaco

Gyvūnų sveikatos ir veterinarinių vaistų generalinė direkcija /

Ministero della Salute, Direzione Generale della Sanità Animale e dei Farmaci Veterinari

Latvija

Valstybinė vaistų agentūra /

Zāļu valsts aģentūra

Maisto ir veterinarijos tarnybos Vertinimo ir registracijos departamentas / Pārtikas un veterinārā dienesta Novērtēšanas un reģistrācijas departaments

Lietuva

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Liuksemburgas

Minìstere de la Santé, Division de la Pharmacie et des Médicaments

Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus.

Мalta

Vaistų priežiūros institucija

Veterinarinių vaistų ir gyvūnų mitybos skyrius (Veterinarinės priežiūros direktoratas prie Veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros departamento)

Nyderlandai

Sveikatos priežiūros inspekcija / Inspectie voor de Gezondheidszorg (IGZ)

Vaistų vertinimo valdyba /

Bureau Diergeneesmiddelen, College ter Beoordeling van Geneesmiddelen (CBG)

Lenkija

Vyriausioji farmacijos inspekcija /

Główny Inspektorat Farmaceutyczny (GIF)

Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus.

Portugalija

Nacionalinė vaistų ir sveikatos priežiūros produktų institucija /

INFARMED, I.P

Autoridade Nacional do Medicamento e Produtos de Saúde, I.P

Generalinis maisto ir veterinarijos direktoratas / DGAV – Direção Geral de Alimentação e Veterinária (PT)

Rumunija

Nacionalinė vaistų ir medicinos prietaisų tarnyba /

Agenția Națională a Medicamentului și a Dispozitivelor Medicale

Nacionalinė veterinarijos ir maisto saugos tarnyba / Autoritatea Națională Sanitară Veterinară și pentru Siguranța Alimentelor

Švedija

Vaistų agentūra / Läkemedelsverket

Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus.

Slovėnija

Slovėnijos Respublikos vaistų ir medicinos prietaisų tarnyba /

Javna agencija Republike Slovenije za zdravila in medicinske pripomočke (JAZMP)

Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus.

Slovakijos Respublika

(Slovakija)

Valstybinis vaistų kontrolės institutas /

Štátny ústav pre kontrolu liečiv (ŠÚKL)

Veterinarinių biologinių vaistų ir medikamentų valstybės kontrolės institutas /

Ústav štátnej kontroly veterinárnych biopreparátov a liečiv (USKVBL)

Jungtinė Karalystė

Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų priežiūros tarnyba / Medicines and Healthcare products Regulatory Agency

Veterinarinių vaistų direktoratas / Veterinary Medicines Directorate

(1)   Šiame priede ir nedarant poveikio vidaus kompetencijos pasidalijimui Vokietijoje klausimais, patenkančiais į šio priedo taikymo sritį, ZLG suprantama kaip apimanti visas kompetentingas žemių (Laender) institucijas, išduodančias GGP dokumentus ir atliekančias vaistų patikrinimus.

(2)   Šiame priede ir nedarant poveikio vidaus kompetencijos pasidalijimui Ispanijoje klausimais, patenkančiais į šio priedo taikymo sritį, Agencia Española de Medicamentos y Productos Sanitarios suprantama kaip apimanti visas kompetentingas regionines institucijas, išduodančias GGP dokumentus ir atliekančias vaistų patikrinimus.

Šveicarijos atitikties vertinimo įstaigos

Dėl visų žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų:

http://www.swissmedic.ch/?lang=2

Oficialiam imunobiologinių veterinarinių vaistų partijos išleidimui:

http://www.blv.admin.ch/ivi/index.html?lang=en

III    skirsnis

Papildomos nuostatos

1.    Patikrinimo ataskaitų perdavimas

Gavusios pagrįstą prašymą atitinkamos tikrinimo tarnybos perduoda gamybos vietos, o jei analizę atlieka subrangovai, – tikrinimo vietos paskutinio patikrinimo ataskaitos kopiją. Galima prašyti pateikti visą patikrinimo ataskaitą arba išsamią ataskaitą (žr. 2 dalį). Kiekviena Šalis nagrinėja šias patikrinimo ataskaitas laikydamasi ataskaitą pateikusios Šalies reikalaujamo konfidencialumo.

Šalys užtikrina, kad patikrinimų ataskaitos būtų perduotos ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, o jei reikia atlikti naują patikrinimą, šis laikotarpis pratęsiamas iki 60 dienų.

2.    Patikrinimo ataskaitos

Visą patikrinimo ataskaitą sudaro pagrindinė gamybos vietos tikrinimo byla (ją parengia gamintojas arba inspekcija) ir inspekcijos parengta ataskaita, kurioje nuosekliai išdėstomi faktai. Išsami ataskaita parengiama kitai Šaliai pateikus konkrečią užklausą apie bendrovę.

3.    Etaloninė GGP

a) Gamintojai tikrinami pagal I skirsnyje išvardytus taikomus GGP teisės aktus;

b) dėl vaistų, kuriems taikomi importuojančios, bet ne eksportuojančios Šalies farmacijos teisės aktai, Šalies, kuri pageidauja patikrinti atitinkamas gamybos operacijas, kompetentinga tikrinimo tarnyba atlieka patikrinimą pagal jos GGP, o nesant specifinių GGP reikalavimų – pagal importuojančios Šalies taikomą GGP.

Dėl konkrečių produktų arba produktų klasių (pvz., tiriamųjų vaistų, pradinių medžiagų, neapsiribojant vaistų veikliosiomis medžiagomis), GGP reikalavimų lygiavertiškumas nustatomas pagal Komiteto nustatytą tvarką.

4.    Patikrinimų pobūdis

a) Atliekant patikrinimą paprastai vertinama, ar gamintojas laikosi GGP. Šie patikrinimai vadinami bendraisiais GGP patikrinimais (taip pat reguliariaisiais, periodiniais arba įprastiniais patikrinimais);

b) atliekant produktų arba procesų patikrinimus (kurie, atsižvelgiant į konkretų atvejį, gali būti patikrinimai prieš pateikiant produktus rinkai), daugiausia dėmesio skiriama vienam produktui ar vienai produkto (-ų) serijai arba procesui (-ams); be to, vertinamas rinkodaros leidime nurodyto konkretaus proceso ar kontrolės aspektų patvirtinimas ir tai, ar jų laikomasi. Jei būtina, atitinkama informacija apie produktą (paraiškos ir (arba) leidimo dokumentų rinkinio kokybės dokumentai) perduodama inspekcijai konfidencialiai.

5.    Mokesčiai

Patikrinimo ir (arba) steigimo mokesčių tvarką lemia gamintojo vieta. Patikrinimo ir (arba) steigimo mokesčiais neapmokestinami kitos Šalies teritorijoje esantys gamintojai.

6.    Patikrinimų apsaugos sąlyga

Kiekviena Šalis pasilieka teisę pati atlikti patikrinimą dėl kitai Šaliai nurodytų priežasčių. Apie šiuos patikrinimus turi būti pranešta iš anksto kitai Šaliai, ir jie, laikantis Susitarimo 8 straipsnio, atliekami bendrai abiejų Šalių kompetentingų institucijų. Naudotis šia apsaugos sąlyga galima išimtiniais atvejais.

7.    Keitimasis informacija apie leidimus gaminti / importo leidimus ir GGP atitiktį

Šalys keičiasi informacija apie gamintojų ir importuotojų leidimų statusą ir patikrinimų išvadas ir visų pirma įtraukia leidimus, GGP sertifikatus ir informaciją apie GGP neatitiktį į GGP duomenų bazę, kurią valdo Europos vaistų agentūra (EMA). GGP sertifikatų ir informacijos apie GGP neatitiktį formatas atitinka ES paskelbtas procedūras.

Vadovaudamosi šio Susitarimo bendrosiomis nuostatomis Šalys keičiasi visa informacija, reikalinga abipusiam patikrinimų pripažinimui ir šio skyriaus veikimui.

Susijusios Šveicarijos ir Europos Sąjungos institucijos taip pat informuoja vienos kitas apie visas naujas technines gaires arba patikrinimo tvarką. Kiekviena Šalis, prieš priimdama naujas technines gaires ar tvarką, konsultuojasi su kita Šalimi ir siekia, kad jos būtų suderintos.

8.    Inspektorių mokymas

Pagal Susitarimo 9 straipsnį kitos Šalies inspektoriams sudaroma galimybė dalyvauti valdžios institucijų rengiamuose inspektorių mokymuose. Susitarimo Šalys informuoja viena kitą apie šiuos mokymus.

9.    Bendri patikrinimai

Laikantis Susitarimo 12 straipsnio abiejų Šalių susitarimu gali būti organizuojami bendri patikrinimai. Atliekant šiuos patikrinimus stengiamasi gilinti bendras žinias apie praktiką ir reikalavimus bei jų aiškinimą. Dėl šių patikrinimų rengimo ir jų formos susitariama Komiteto, įsteigto pagal šio Susitarimo 10 straipsnį, patvirtinta tvarka.

10.    Reagavimo į pavojų sistema

Šalys susitaria dėl ryšių palaikymo punktų, per kuriuos kompetentingos institucijos ir gamintojai galėtų tinkamai greitai informuoti kitos Šalies institucijas dėl kokybės trūkumų, partijų atšaukimų, klastojimų ir kitų kokybės problemų, dėl kurių reikėtų atlikti papildomą kontrolę arba sustabdyti partijos platinimą. Susitariama dėl išsamios reagavimo į pavojų tvarkos.

Šalys užtikrina pakankamai greitą viena kitos informavimą apie bet kokį leidimo prekiauti sustabdymą ar panaikinimą (visiškai ar iš dalies), pagrįstą GGP neatitiktimi, dėl kurio gali kilti pavojus visuomenės sveikatai.

11.    Ryšių palaikymo punktai

Taikant šį Susitarimą ryšių palaikymo punktų funkciją bet kuriuo techniniu klausimu, kaip antai keitimasis patikrinimo ataskaitomis, inspektorių mokymai ar techniniai reikalavimai, atlieka:

Europos Sąjungoje:

Europos vaistų agentūros direktorius;

Šveicarijoje

oficialios GGP tikrinimo tarnybos, išvardytos II skirsnyje.

12.    Požiūrių skirtumai

Abi Šalys stengiasi kuo labiau sumažinti požiūrių skirtumus dėl, inter alia, gamintojų atitikties ir patikrinimo ataskaitų išvadų. Nesumažinus požiūrių skirtumų kreipiamasi į Komitetą, įsteigtą pagal šio Susitarimo 10 straipsnį.

▼M17

16 SKYRIUS

STATYBOS PRODUKTAI

I skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Nuostatos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis



Europos Sąjunga

►M18  1.  2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. vasario 21 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 574/2014 (OL L 159, 2014 5 28, p. 41), taip pat įgyvendinimo ir deleguotieji aktai, kuriuos Komisija pagal šį reglamentą priėmė iki 2016 m. gruodžio 1 d. (toliau visi kartu nurodyti kaip Reglamentas (ES) Nr. 305/2011). ◄
2.  1994 m. sausio 17 d. Komisijos sprendimas 94/23/EB dėl Europos techniniam liudijimui taikomų bendrų tvarkos taisyklių (OL L 17, 1994 1 20, p. 34)
2(a)  1994 m. rugsėjo 9 d. Komisijos sprendimas 94/611/EB, įgyvendinantis Direktyvos 89/106/EEB dėl statybos produktų 20 straipsnį (OL L 241, 1994 9 16, p. 25)
2(b)  1995 m. gegužės 31 d. Komisijos sprendimas 95/204/EB, įgyvendinantis Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl statybos produktų 20 straipsnio 2 dalį (OL L 129, 1995 6 14, p. 23)
3.  1995 m. spalio 24 d. Komisijos sprendimas 95/467/EB, įgyvendinantis Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl statybos produktų 20 straipsnio 2 dalį (OL L 268, 1995 11 10, p. 29)
4.  1996 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimas 96/577/EB dėl statybos produktų atitikties įvertinimo procedūros pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį dėl stacionarių gaisro gesinimo sistemų (OL L 254, 1996 10 8, p. 44)
5.  1996 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimas 96/578/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su sanitariniais įtaisais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 254, 1996 10 8, p. 49)
6.  1996 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimas 96/579/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su cirkuliavimo armatūra, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 254, 1996 10 8, p. 52)
7.  1996 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimas 96/580/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su priešgaisrinėmis sienomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 254, 1996 10 8, p. 56) ►M18  
8.  1996 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimas 96/581/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su geotekstilės produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 254, 1996 10 8, p. 59)  ◄
9.  1996 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimas 96/582/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su konstrukcinėmis sandariklio glazūravimo sistemomis ir metaliniais ankeriais betonui, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 254, 1996 10 8, p. 62)
10.  1996 m. spalio 4 d. Komisijos sprendimas 96/603/EB, nustatantis A klasei „Neturi įtakos gaisrui“ priklausančių produktų, numatytų Sprendime 94/611/EB, įgyvendinančiame Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl statybos produktų 20 straipsnį, sąrašą (OL L 267, 1996 10 19, p. 23)
11.  1997 m. vasario 17 d. Komisijos sprendimas 97/161/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su metaliniais ankeriais, naudojamais betone lengvoms sistemoms sutvirtinti, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 62, 1997 3 4, p. 41)
12.  1997 m. vasario 17 d. Komisijos sprendimas 97/176/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su konstrukciniais medienos produktais ir pagalbiniais įrenginiais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 73, 1997 3 14, p. 19)
13.  1997 m. vasario 17 d. Komisijos sprendimas 97/177/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su metaliniais injektuojamais ankeriais mūrui, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 73, 1997 3 14, p. 24)
14.  1997 m. birželio 27 d. Komisijos sprendimas 97/462/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su medienos skydais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 198, 1997 7 25, p. 27)
15.  1997 m. birželio 27 d. Komisijos sprendimas 97/463/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su plastikiniais ankeriais betonui ir plytų mūrui, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 198, 1997 7 25, p. 31) ►M18  
16.  1997 m. birželio 27 d. Komisijos sprendimas 97/464/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su nuotėkų technikos produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 198, 1997 7 25, p. 33)  ◄
17.  1997 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimas 97/555/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su cementu, statybinėmis kalkėmis ir kitomis hidraulinėmis rišamosiomis medžiagomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 229, 1997 8 20, p. 9)
18.  1997 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimas 97/556/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su tinkuotomis išorinėmis sudėtinėmis šiluminės izoliacijos sistemomis ir rinkiniais (ETICS), pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 229, 1997 8 20, p. 14)
19.  1997 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimas 97/571/EB dėl statybos produktų Europos techninio liudijimo bendros formos (OL L 236, 1997 8 27, p. 7)
20.  1997 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimas 97/597/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su betonui skirtu armatūriniu plienu ir įtempiamąja armatūra, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 240, 1997 9 2, p. 4)
21.  1997 m. rugsėjo 19 d. Komisijos sprendimas 97/638/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su statybinės medienos tvirtikliais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 268, 1997 10 1, p. 36)
22.  1997 m. spalio 14 d. Komisijos sprendimas 97/740/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su mūriniais ir susijusiais produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 299, 1997 11 4, p. 42)
23.  1998 m. vasario 3 d. Komisijos sprendimas 98/143/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su stogams skirtomis mechaniškai tvirtinamų lanksčiųjų hidroizoliacinių membranų sistemomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 42, 1998 2 14, p. 58)
24.  1997 m. lapkričio 20 d. Komisijos sprendimas 97/808/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su grindų dangomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 331, 1997 12 3, p. 18)
25.  1998 m. kovo 9 d. Komisijos sprendimas 98/213/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su vidaus pertvarų rinkiniais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 80, 1998 3 18, p. 41)
26.  1998 m. kovo 9 d. Komisijos sprendimas 98/214/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su statybiniais metalo produktais ir pagalbiniais įrenginiais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 80, 1998 3 18, p. 46)
27.  1997 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimas 98/279/5/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su apkrovos nelaikančių nuolatinių klojinių rinkiniais ir sistemomis iš tuščiavidurių blokų arba izoliacinių medžiagų panelių ir kartais iš betono, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 127, 1998 4 29, p. 26)
28.  1998 m. birželio 22 d. Komisijos sprendimas 98/436/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su stogo dangomis, stoglangiais, stogo langais ir pagalbiniais produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (pranešta dokumentu Nr. C(1998) 1598) (OL L 194, 1998 7 10, p. 30)
29.  1998 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimas 98/437/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su vidaus ir išorės sienų ir lubų apdaila, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 194, 1998 7 10, p. 39)
30.  1998 m. liepos 3 d. Komisijos sprendimas 98/456/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su išankstinio konstrukcijų įtempimo sutvirtinimo komplektais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 201, 1998 7 17, p. 112)
31.  1998 m. liepos 3 d. Komisijos sprendimas 98/457/EB dėl pavienių degančių daiktų (PDD) bandymų, nurodytų Tarybos sprendime 94/611/EB, įgyvendinančiame Tarybos direktyvos 89/106//EEB dėl statybos produktų 20 straipsnį (OL L 201, 1998 7 17, p. 114)
32.  1998 m. spalio 9 d. Komisijos sprendimas 98/598/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su užpildais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 287, 1998 10 24, p. 25)
33.  1998 m. spalio 12 d. Komisijos sprendimas 98/599/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su skystų tepamų stogų hidroizoliatų rinkiniais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 287, 1998 10 24, p. 30)
34.  1998 m. spalio 12 d. Komisijos sprendimas 98/600/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su beatraminių permatomų stogų rinkiniais (išskyrus stiklinius rinkinius), pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 287, 1998 10 24, p. 35)
35.  1998 m. spalio 13 d. Komisijos sprendimas 98/601/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su kelių statybos produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 287, 1998 10 24, p. 41)
36.  1999 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas 99/89/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, skirtos surenkamiems laiptų įrenginiams, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 29, 1999 2 3, p. 34)
37.  1999 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas 1999/90/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su membranomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 29, 1999 2 3, p. 38)
38.  1999 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas 1999/91/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su termoizoliaciniais produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 29, 1999 2 3, p. 44)
39.  1999 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas 1999/92/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su lengvosiomis sudėtinėmis medinėmis sijomis ir kolonomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 29, 1999 2 3, p. 49)
40.  1999 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas 1999/93/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su durimis, langais, langinėmis, žaliuzėmis, vartais ir kitais susijusiais pastatų įtaisais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 29, 1999 2 3, p. 51)
41.  1999 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas 1999/94/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su blokiniais įprastais, lengvais, autoklavinio akytojo betono produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 29, 1999 2 3, p. 55)
41(a)  1999 m. birželio 18 d. Komisijos sprendimas 1999/453/EB, iš dalies keičiantis Sprendimus 96/579/EB ir 97/808/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios atitinkamai su cirkuliavimo armatūra ir grindų dangomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 178, 1999 7 14, p. 50)
42.  1999 m. birželio 22 d. Komisijos sprendimas 1999/454/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su gaisrą stabdančiais, gaisrą ribojančiais ir nuo gaisro apsaugančiais produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 178, 1999 7 14, p. 52)
43.  1999 m. birželio 22 d. Komisijos sprendimas 1999/455/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su surenkamais statybos rinkiniais iš medinių rėmų ir rąstų, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 178, 1999 7 14, p. 56)
44.  1999 m. birželio 25 d. Komisijos sprendimas 1999/469/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su produktais, kurie yra susiję su betonu, skiediniu ir cemento tešla, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 184, 1999 7 17, p. 27)
45.  1999 m. birželio 29 d. Komisijos sprendimas 1999/470/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su statybiniais klijais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 184, 1999 7 17, p. 32)
46.  1999 m. birželio 29 d. Komisijos sprendimas 1999/471/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su patalpų šildymo prietaisais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 184, 1999 7 17, p. 37)
47.  1999 m. liepos 1 d. Komisijos sprendimas 1999/472/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su vamzdžiais, cisternomis ir pagalbiniais įrenginiais, neturinčiais sąlyčio su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 184, 1999 7 17, p. 42) ►M18  
48.  2000 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimas 2000/147/EB, įgyvendinantis Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl statybos produktų reakcijos į ugnį klasifikavimo (OL L 50, 2000 2 23, p. 14)  ◄
49.  2000 m. vasario 2 d. Komisijos sprendimas 2000/245/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su lygaus stiklo, stiklinių profiliuočių ir stiklablokių produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 4 dalį (OL L 77, 2000 3 28, p. 13)
50.  2000 m. kovo 27 d. Komisijos sprendimas 2000/273/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios septyniais produktais, kuriems išduodami Europos techniniai liudijimai be rekomendacijos, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 86, 2000 4 7, p. 15)
51.  2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/367/EB, įgyvendinantis Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl statybos produktų, statinių ir jų dalių atsparumo ugniai klasifikavimo (OL L 133, 2000 6 6, p. 26)
52.  2000 m. birželio 13 d. Komisijos sprendimas 2000/447/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su surenkamais medienos laikančiaisiais įtemptos plėvelės skydais ir atraminėmis sudėtinėmis lengvosiomis plokštėmis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 180, 2000 7 19, p. 40)
53.  2000 m. rugsėjo 6 d. Komisijos sprendimas 2000/553/EB, įgyvendinantis Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl stogo dangų reakcijos į išorinį gaisrą (OL L 235, 2000 9 19, p. 19)
53(a)  2000 m. rugsėjo 26 d. Komisijos sprendimas 2000/605/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 96/603/EB, nustatantį A klasei „Neturi įtakos gaisrui“ priklausančių produktų, numatytų Sprendime 94/611/EB, įgyvendinančiame Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl statybos produktų 20 straipsnį, sąrašą (OL L 258, 2000 10 12, p. 36)
54.  2000 m. rugsėjo 26 d. Komisijos sprendimas 2000/606/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su šešiais produktais, kuriems išduodami Europos techniniai liudijimai be rekomendacijos, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 258, 2000 10 12, p. 38)
55.  2000 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas 2001/19/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su kelių tiltų kompensatoriais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 5, 2001 1 10, p. 6)
56.  2001 m. sausio 31 d. Komisijos sprendimas 2001/308/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su apdailos sistemomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 107, 2001 4 18, p. 25)
56(a)  2001 m. sausio 8 d. Komisijos sprendimas 2001/596/EB, iš dalies keičiantis Sprendimus 95/467/EB, 96/578/EB, 96/580/EB, 97/176/EB, 97/462/EB, 97/556/EB, 97/740/EB, 97/808/EB, 98/213/EB, 98/214/EB, 98/279/EB, 98/436/EB, 98/437/EB, 98/599/EB, 98/600/EB, 98/601/EB, 1999/89/EB, 1999/90/EB, 1999/91/EB, 1999/454/EB, 1999/469/EB, 1999/470/EB, 1999/471/EB, 1999/472/EB, 2000/245/EB, 2000/273/EB ir 2000/447/EB dėl tam tikrų statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnį (OL L 209, 2001 8 2, p. 33)
57.  2001 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos sprendimas 2001/671/EB, įgyvendinantis Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl stogų ir stogo dangų reakcijos į išorinį gaisrą klasifikacijos (OL L 235, 2001 9 4, p. 20)
58.  2002 m. gegužės 13 d. Komisijos sprendimas 2002/359/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su produktais, besiliečiančiais su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 127, 2002 5 14, p. 16)
59.  2002 m. liepos 15 d. Komisijos sprendimas 2002/592/EB, iš dalies keičiantis Sprendimus 95/467/EB, 96/577/EB, 96/578/EB ir 98/598/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį atitinkamai dėl gipso gaminių, stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų, sanitarinių prietaisų ir agregatų (OL L 192, 2002 7 20, p. 57)
60.  2003 m. sausio 17 d. Komisijos sprendimas 2003/43/EB, nustatantis kai kurių statybos produktų degumo klases (OL L 13, 2003 1 18, p. 35)
61.  2003 m. balandžio 9 d. Komisijos sprendimas 2003/312/EB dėl standartų, susijusių su termoizoliaciniais produktais, geotekstile, stacionaria gaisro gesinimo įranga ir gipso blokais, nuorodos skelbimo laikantis Tarybos direktyvos 89/106/EEB (OL L 114, 2003 5 8, p. 50)
62.  2003 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimas 2003/424/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 96/603/EB, nustatantį A klasei „Neturi įtakos gaisrui“ priklausančių produktų, numatytų Sprendime 94/611/EB, įgyvendinančiame Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl statybos produktų 20 straipsnį, sąrašą (OL L 144, 2003 6 12, p. 9)
63.  2003 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos sprendimas 2003/593/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2003/43/EB, nustatantį tam tikrų statybos produktų degumo charakteristikų klases (OL L 201, 2003 8 8, p. 25)
64.  2003 m. rugpjūčio 27 d. Komisijos sprendimas 2003/629/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2000/367/EB, sukuriantį statybos produktų atsparumo ugniai savybių klasifikacijos sistemą, susijusią su dūmams ir kaitrai atsparių produktų naudojimu (OL L 218, 2003 8 30, p. 51)
65.  2003 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos sprendimas 2003/632/EB, iš dalies pakeičiantis Sprendimą 2000/147/EB, įgyvendinantį Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl statybos produktų reakcijos į ugnį klasifikavimo (OL L 220, 2003 9 3, p. 5)
66.  2003 m. rugsėjo 4 d. Komisijos sprendimas 2003/639/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su konstrukcinių jungčių kaiščiais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 226, 2003 9 10, p. 18)
67.  2003 m. rugsėjo 4 d. Komisijos sprendimas 2003/640/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su išorės sienų apkalos rinkiniais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 226, 2003 9 10, p. 21)
68.  2003 m. rugsėjo 12 d. Komisijos sprendimas 2003/655/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su vandeniui nelaidžios dangos rinkiniais, skirtais drėgnų patalpų grindims ir sienoms, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 231, 2003 9 17, p. 12)
69.  2003 m. rugsėjo 12 d. Komisijos sprendimas 2003/656/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su septyniais produktais, pateiktais Europos techniniai liudijimui gauti, be rekomendacijos, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 231, 2003 9 17, p. 15)
70.  2003 m. spalio 6 d. Komisijos sprendimas 2003/722/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su vandeniui nepralaidžiomis, skystomis medžiagomis dengiamomis tilto pakloto sistemomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 260, 2003 10 11, p. 32)
71.  2003 m. spalio 3 d. Komisijos sprendimas 2003/728/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su statinių metalo konstrukcijų rinkiniais, statinių betono konstrukcijų rinkiniais, statinių surenkamosiomis dalimis, šaldymo sandėlių rinkiniais ir nuo uolų nuolaužų apsaugančiais rinkiniais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 262, 2003 10 14, p. 34)
72.  2004 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendimas 2004/663/EB, iš dalies keičiantis Komisijos sprendimą 97/464/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su nuotėkų technikos produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 302, 2004 9 29, p. 6)
73.  2005 m. gegužės 25 d. Komisijos sprendimas 2005/403/EB, nustatantis stogų ir stogo dangų išorinių priešgaisrinių savybių klases tam tikriems statybos produktams, nurodytiems Tarybos direktyvoje 89/106/EEB (OL L 135, 2005 5 28, p. 37)
74.  2005 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimas 2005/484/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su šaldyklos konstrukcijų rinkiniais ir šaldyklos konstrukcijų dangos rinkiniais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 173, 2005 7 6, p. 15)
75.  2005 m. rugpjūčio 9 d. Komisijos sprendimas 2005/610/EB, nustatantis tam tikrų statybos produktų degumo charakteristikų klases (OL L 208, 2005 8 11, p. 21)
76.  2005 m. lapkričio 22 d. Komisijos sprendimas 2005/823/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2001/671/EB, įgyvendinantį Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl stogų ir stogo dangų reakcijos į išorinį gaisrą klasifikacijos (OL L 307, 2005 11 25, p. 53)
77.  2006 m. kovo 1 d. Komisijos sprendimas 2006/190/EB, pataisantis Sprendimą 97/808/EB dėl grindų dangų, kaip statybos produktų, atitikties įvertinimo tvarkos, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 66, 2006 3 8, p. 47)
78.  2006 m. kovo 6 d. Komisijos sprendimas 2006/213/EB, nustatantis tam tikrų statybos produktų degumo klases medinių grindų, natūraliosios medienos skydinių apkalų ir apkalų dailylentėmis atžvilgiu (OL L 79, 2006 3 16, p. 27)
79.  2006 m. rugsėjo 4 d. Komisijos sprendimas 2006/600/EB, nustatantis tam tikrų statybos produktų išorinių degumo charakteristikų klases trisluoksniams metalu dengtiems stogų paneliams (OL L 244, 2006 9 7, p. 24)
80.  2006 m. spalio 5 d. Komisijos sprendimas 2006/673/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2003/43/EB, nustatantį tam tikrų statybos produktų degumo charakteristikų klases, susijusias su gipso kartono plokštėmis (OL L 276, 2006 10 7, p. 77)
81.  2006 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimas 2006/751/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2000/147/EB, įgyvendinantį Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl statybos produktų klasifikavimo pagal degumą (OL L 305, 2006 11 4, p. 8)
82.  2006 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimas 2006/893/EB dėl standarto EN 10080:2005 Armatūrinis plienas. Suvirinamasis armatūrinis plienas. Bendrieji dalykai nuorodos panaikinimo pagal Tarybos direktyvą 89/106/EEB (OL L 343, 2006 12 8, p. 102)
83.  2007 m. gegužės 15 d. Komisijos sprendimas 2007/348/EB, iš dalies keičiantis Sprendimo 2003/43/EB, nustatančio tam tikrų statybos produktų degumo charakteristikų klases kai kuriems statybos produktams, nuostatas, susijusias su medienos skydais (OL L 131, 2007 5 23, p. 21)
84.  2010 m. vasario 9 d. Komisijos sprendimas 2010/81/ES, kuriuo keraminių plytelių klijai suskirstomi į tam tikrų statybos produktų degumo klases (OL L 38, 2010 2 11, p. 9)
85.  2010 m. vasario 9 d. Komisijos sprendimas 2010/82/ES, kuriuo dekoratyvinė sienų danga, susukta į ritinius ir lakštų pavidalu, suskirstoma į tam tikrų statybos produktų degumo klases (OL L 38, 2010 2 11, p. 11)
86.  2010 m. vasario 9 d. Komisijos sprendimas 2010/83/ES, kuriuo oru džiovinamas sandarinimo glaistas suskirstomas į tam tikrų statybos produktų degumo klases (OL L 38, 2010 2 11, p. 13)
87.  2010 m. vasario 9 d. Komisijos sprendimas 2010/85/ES, kuriuo cementiniai išlyginamieji sluoksniai, kalcio sulfato išlyginamieji sluoksniai ir sintetinės dervos grindų išlyginamieji sluoksniai suskirstomi į tam tikrų statybos produktų degumo klases (OL L 38, 2010 2 11, p. 17)
88.  2010 m. lapkričio 8 d. Komisijos sprendimas 2010/679/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 95/467/EB, įgyvendinantis Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl statybos produktų 20 straipsnio 2 dalį (OL L 292, 2010 11 10, p. 55)
89.  2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimas 2010/683/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 97/555/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su cementu, statybinėmis kalkėmis ir kitomis hidraulinėmis rišamosiomis medžiagomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 293, 2010 11 11, p. 60)
90.  2010 m. gruodžio 2 d. Komisijos sprendimas 2010/737/ES dėl poliesterio danga ir plastizolio danga padengtų plieno lakštų priskyrimo tam tikrų statybos produktų degumo klasėms (OL L 317, 2010 12 3, p. 39)
91.  2010 m. gruodžio 2 d. Komisijos sprendimas 2010/738/ES dėl pluoštinių gipsinio tinko liejimo formų priskyrimo tam tikroms statybos produktų degumo klasėms (OL L 317, 2010 12 3, p. 42)
92.  2011 m. sausio 13 d. Komisijos sprendimas 2011/14/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 97/556/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su tinkuotomis išorinėmis sudėtinėmis šiluminės izoliacijos sistemomis ir rinkiniais (ETICS), pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 10, 2011 1 14, p. 5)
93.  2011 m. sausio 14 d. Komisijos sprendimas 2011/19/ES dėl statybos gaminių atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su sandariklių naudojimu nestruktūrine paskirtimi pastatų sandūrose ir pėsčiųjų takuose, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 11, 2011 1 15, p. 49)
94.  2011 m. balandžio 11 d. Komisijos sprendimas 2011/232/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2000/367/EB, kuriuo nustatoma statybos produktų, statinių ir jų dalių atsparumo ugniai klasifikavimo sistema (OL L 97, 2011 4 12, p. 49)
95.  2011 m. balandžio 18 d. Komisijos sprendimas 2011/246/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 1999/93/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su durimis, langais, langinėmis, žaliuzėmis, vartais ir kitais susijusiais pastatų įtaisais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 103, 2011 4 19, p. 114)
96.  2011 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimas 2011/284/ES dėl statybos produktų atitikties įvertinimo tvarkos, taikomos maitinimo, valdymo ir ryšių kabeliams pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 131, 2011 5 18, p. 22)
97.  2012 m. kovo 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/201/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 98/213/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su vidaus pertvarų rinkiniais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 109, 2012 4 21, p. 20)
98.  2012 m. kovo 29 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/202/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 1999/94/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su blokiniais įprastais, lengvais, autoklavinio akytojo betono produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 109, 2012 4 21, p. 22)

▼M18

Šveicarija

100.  2014 m. kovo 21 d. Federalinis įstatymas dėl statybos produktų (RO 2014 2867).

101.  2014 m. rugpjūčio 27 d. Potvarkis dėl statybos produktų (RO 2014 2887).

102.  2014 m. rugsėjo 10 d. Federalinės statybos ir logistikos įstaigos potvarkis dėl nuorodos į Europos įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus, susijusius su statybos produktais, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gegužės 24 d. (RO 2016 1413).

103.  1996 m. birželio 17 d. Potvarkis dėl Šveicarijos akreditacijos sistemos ir dėl tyrimų laboratorijų ir atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo (RO 1996 1904) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. (RO 2016 261).

104.  1998 m. spalio 23 d. Kantonų susitarimas dėl techninių prekybos kliūčių panaikinimo (RO 2003 270).

▼M17

II skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

1. Šiame skyriuje ir pagal Šalių teisės aktus, šio skyriaus I skirsnyje „Atitikties vertinimo įstaigos“ – tai įstaigos, kurioms pavesta vykdyti eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo (ESPVT) užduotis, ir Techninio vertinimo įstaigos (TVĮ), esančios Europos techninio patvirtinimo organizacijos (EOTA) narėmis.

2. Šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtas Komitetas parengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą, laikydamasis Susitarimo 11 straipsnyje nustatytos tvarkos.

III skirsnis

Skiriančiosios institucijos

Šio susitarimo 10 straipsniu įsteigtas Komitetas parengia ir atnaujina skiriančiųjų institucijų ir kompetentingų institucijų, apie kurias pranešė Šalys, sąrašą.

IV skirsnis

Specialios atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisyklės

Skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi Susitarime išdėstytų bendrųjų principų.

V skirsnis

Papildomos nuostatos

▼M18

1.    I skirsnio teisinių, norminių ir administracinių nuostatų pakeitimai

Nedarant poveikio šio susitarimo 12 straipsnio 2 daliai, Europos Sąjunga praneša Šveicarijai apie po 2016 m. gruodžio 1 d. pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 priimtus Komisijos įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus, iš karto šiuos paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šveicarija nedelsdama praneša Europos Sąjungai apie atitinkamus Šveicarijos teisės aktų pakeitimus.

▼M17

2.   Įgyvendinimas

Šalių kompetentingos valdžios institucijos ir organizacijos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 atsakingos už toliau nurodytų parametrų:

 esminių charakteristikų, pagal kurias gamintojas deklaruoja produkto eksploatacines savybes,

 eksploatacinių savybių klasių ir ribinių lygių, susijusių su esminėmis statybos produktų charakteristikomis,

 sąlygų, kuriomis statybos produktai laikomi atitinkančiais tam tikrą eksploatacinių savybių lygį ar klasę, arba

 AVCP sistemų, taikytinų atitinkamam statybos produktui,

nustatymą, abipusiai atsižvelgia į valstybių narių ir Šveicarijos reguliavimo poreikius.

3.   Statybos produktų Europos darnieji standartai

a) Taikant šį susitarimą, po jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 17 straipsnio 5 dalį, Šveicarija paskelbs nuorodą į statybos produktų Europos darniuosius standartus, nurodydama statybos produktų eksploatacinių savybių vertinimo metodus ir kriterijus, įskaitant:

 eksploatacinių savybių klases ir ribinius lygius, susijusius su esminėmis statybos produktų charakteristikomis,

 sąlygas, kuriomis statybos produktai laikomi atitinkančiais tam tikrą eksploatacinių savybių lygį ar klasę neatliekant bandymų.

b) Jei Šveicarija mano, kad darnusis standartas ne visiškai atitinka reikalavimus, nustatytus I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose, Šveicarijos kompetentinga institucija gali prašyti Europos Komisijos apsvarstyti šį atvejį pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 18 straipsnyje nustatytą procedūrą.

Šveicarija gali prašyti Komiteto išnagrinėti šį klausimą, pateikdama savo argumentus. Komitetas svarsto klausimą ir gali paprašyti Europos Sąjungos imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 18 straipsnyje nustatytą procedūrą.

4.   Europos techninis įvertinimas (ETĮ)

a) Šveicarija įpareigojama skirti TVĮ, kurios išduotų ETĮ. Ji užtikrina, kad paskirtosios TVĮ taptų Europos techninių vertinimų organizacijos (EOTA) narėmis ir dalyvautų jos veikloje, visų pirma rengiant ir priimant Europos vertinimo dokumentus pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 19 straipsnį.

Taikant šį susitarimą taip pat taikomi EOTA sprendimai.

b) Europos vertinimo dokumentus, kuriuos išduoda EOTA, ir techninio vertinimo įstaigų išduotus ETĮ abi Šalys pripažįsta šio susitarimo įgyvendinimo tikslais.

c) Jeigu TVĮ gauna paraišką dėl ETĮ dėl produktų, kuriems netaikomas arba tik iš dalies taikomas darnusis standartas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 305/2011 21 straipsnio 1 dalyje, ji informuoja EOTA ir Komisiją apie paraiškos turinį ir pateikia nuorodą į atitinkamą Komisijos teisės aktą dėl eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo, kurį TVĮ ketina taikyti šiam produktui, arba praneša apie tai, kad tokio teisės akto trūksta.

d) Jeigu TVĮ nesusitaria dėl Europos vertinimo dokumento per nustatytus laikotarpius, EOTA perduoda šį klausimą Komisijai. Tais atvejais, kai nesutariama su Šveicarijos TVĮ, Komisija gali konsultuotis su Šveicarijos skiriančiąja institucija, kai ji sprendžia klausimą pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 23 straipsnį.

e) Jei Šveicarija mano, kad Europos vertinimo dokumentas ne visiškai atitinka reikalavimus siejant juos su pagrindiniais statybos darbų reikalavimais, nustatytais šio skyriaus I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose, Šveicarijos kompetentinga institucija gali prašyti Europos Komisijos imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 25 straipsnyje nustatytą procedūrą.

Šveicarija gali prašyti Komiteto išnagrinėti šį klausimą, pateikdama savo argumentus. Komitetas svarsto klausimą ir gali paprašyti Europos Sąjungos imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 25 straipsnyje nustatytą procedūrą.

5.   Keitimasis informacija

a) Remdamosi šio susitarimo 9 straipsniu, Šalys keičiasi informacija, būtina tinkamam šio skyriaus įgyvendinimui užtikrinti.

b) Pagal šio susitarimo 12 straipsnio 3 dalį valstybės narės ir Šveicarija paskiria statybos srities produktų kontaktinius centrus, kurie pateikus prašymą keičiasi svarbia informacija.

c) Jei Šveicarija turi reguliavimo poreikių, jis gali pasiūlyti priimti nuostatas, visų pirma siekiant nustatyti esmines charakteristikas, pagal kurias eksploatacinės savybės deklaruojamos, arba nustatyti eksploatacinių savybių klases ir ribinius lygius, susijusius su esminėmis statybos produktų charakteristikomis, arba sąlygas, kuriomis statybos produktai laikomi atitinkančiais tam tikrą eksploatacinių savybių lygį ar klasę neatliekant bandymų, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 305/2011 3 ir 27 straipsniuose.

6.   Patekimas į rinką ir techniniai dokumentai

a) Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

importuotojas – Europos Sąjungoje arba Šveicarijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris statybos produktą iš trečiosios šalies pateikia Europos Sąjungos arba Šveicarijos rinkai,

įgaliotasis atstovas – Europos Sąjungoje arba Šveicarijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, turintis gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu atliekant nurodytas užduotis,

platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus gamintoją ar importuotoją, kuris tiekia statybos produktą Europos Sąjungos arba Šveicarijos rinkai;

b) pagal šio skyriaus I skirsnyje nurodytus teisės aktus gamintojai ir importuotojai nurodo ant statybos produkto arba, jeigu tai neįmanoma, ant pakuotės arba gaminio dokumentuose savo pavadinimą (vardą, pavardę), registruotą prekės pavadinimą ar prekės ženklą ir savo kontaktinį adresą;

c) pakanka, kad gamintojai, jų įgaliotieji atstovai arba importuotojai saugotų eksploatacinių savybių deklaraciją ir techninius dokumentus, kad juos galėtų pateikti nacionalinėms valdžios institucijoms, I skirsnyje nurodytą laikotarpį po produkto pateikimo vienos iš Šalių rinkai datos;

d) pagrįstu kompetentingos nacionalinės institucijos prašymu gamintojai, jų įgaliotieji atstovai arba importuotojai jai lengvai suprantama kalba pateikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad statybos produktas atitinka eksploatacinių savybių deklaraciją ir kitus taikomus šiame skyriuje nurodytus reikalavimus. Šios valdžios institucijos prašymu jie su ja bendradarbiauja vykdant visus veiksmus, reikalingus jų pateiktų rinkai statybos produktų keliamam pavojui pašalinti.

7.   Patirties mainai

Šveicarijos nacionalinės institucijos gali keistis patirtimi su valstybių narių nacionalinėmis institucijomis, nurodytomis Reglamento (ES) Nr. 305/2011 54 straipsnyje.

8.   Paskirtųjų įstaigų veiklos koordinavimas

Paskirtosios Šveicarijos atitikties vertinimo įstaigos gali tiesiogiai arba per paskirtuosius atstovus dalyvauti koordinavimo ir bendradarbiavimo veikloje, kaip nustatyta Reglamento Nr. 305/2011 55 straipsnyje.

9.   Procedūra, taikoma, kai statybos produktai dėl neatitikties kelia pavojų ir neatitiktis neapsiriboja nacionaline teritorija

Pagal šio susitarimo 12 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai valstybės narės arba Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos ėmėsi veiksmų arba turi pakankamo pagrindo manyti, kad statybos produktas, kuris neatitinka šio skyriaus I skirsnyje nurodytų teisės aktų nuostatų, kelia pavojų dėl neatitikties ir jeigu jos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, jos nedelsdamos informuoja viena kitą ir Europos Komisiją apie:

 jų atlikto vertinimo ir veiksmų, kurių jos pareikalavo imtis atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų, rezultatus;

 jei atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, visas tinkamas laikinąsias priemones, kurių imtasi, siekiant uždrausti arba apriboti statybos produkto tiekimą jų nacionalinei rinkai, tą statybos produktą pašalinti iš rinkos arba atšaukti. Tai apima ir išsamesnę informaciją, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 305/2011 56 straipsnio 5 dalyje.

Valstybės narės arba Šveicarija nedelsdamos praneša Europos Komisijai ir kitoms nacionalinėms institucijoms apie priimtas priemones ir visą jų turimą papildomą informaciją apie atitinkamo statybos produkto neatitiktį.

Valstybės narės ir Šveicarija užtikrina, kad dėl atitinkamo statybos produkto būtų nedelsiant imamasi reikiamų ribojamųjų priemonių, pavyzdžiui, statybos produkto pašalinimo iš rinkos.

10.   Apsaugos procedūra, kai pareiškiama prieštaravimų dėl nacionalinių priemonių

Jeigu Šveicarija arba kuri nors valstybė narė nepritaria nacionalinei priemonei pagal 9 dalį, ji informuoja Europos Komisiją apie savo prieštaravimus per 15 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos.

Jeigu baigus 9 dalyje nustatytą procedūrą valstybė narė arba Šveicarija pareiškia prieštaravimus dėl Šveicarijos ar valstybės narės taikomos priemonės arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė neatitinka I skirsnyje nurodytų atitinkamų teisės aktų, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais. Ji įvertina nacionalinę priemonę, siekdama nustatyti, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne. Jeigu nacionalinė priemonė laikoma:

 pagrįsta, visos valstybės narės ir Šveicarija imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantys statybos produktai būtų pašalinti iš jų rinkų ir atitinkamai informuoja Komisiją;

 nepagrįsta, susijusi valstybė narė arba Šveicarija ją panaikina.

Abiem atvejais Šalis gali perduoti šį klausimą nagrinėti Komitetui pagal 12 dalį.

11.   Reikalavimus atitinkantys, tačiau pavojų sveikatai ir saugai keliantys statybos produktai

Jei valstybė narė arba Šveicarija nustato, kad nors statybos produktas ir buvo pateiktas ES ir Šveicarijos rinkai laikantis šio skyriaus I skirsnyje nurodytų teisės aktų, jis kelia pavojų, kad bus neįvykdyti esminiai statybos darbų reikalavimai, asmenų sveikatai ar saugai arba kitiems su visuomenės interesų apsauga susijusiems dalykams, ji imasi atitinkamų priemonių ir apie tai nedelsdama praneša Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir Šveicarijai. Ta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma duomenis, reikalingus atitinkamam statybos produktui nustatyto, duomenis apie produkto kilmę ir jo tiekimo grandinę, pavojaus pobūdį bei naudojamų nacionalinių priemonių pobūdį ir trukmę.

Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir atitinkamu (-ais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) bei atlieka taikomų nacionalinių priemonių vertinimą, siekdama nustatyti, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne.

Šalis gali perduoti šį klausimą nagrinėti Komitetui pagal 12 dalį.

12.   Apsaugos sąlyga, jei šalys nesusitaria

Jei Šalys nesusitaria dėl 10 ir 11 dalyse nurodytų priemonių taikymo, klausimas bus perduotas Komitetui, kuris nuspręs, kokių tinkamų veiksmų imtis, įskaitant galimybę atlikti ekspertų tyrimą.

Jei Komitetas mano, kad priemonė taikoma:

a) pagrįstai, Šalys imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantis produktas būtų pašalintas iš jų rinkos;

b) nepagrįstai, valstybės narės arba Šveicarijos nacionalinės valdžios institucijos atšaukia tokios priemonės taikymą.

EUROPOS KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Siekdama užtikrinti, kad Susitarimo 1 priedo skyrius „Statybos produktai“ būtų veiksmingai taikomas ir įgyvendinamas, jeigu Šveicarija priėmė reikiamas ES acquis ar lygiavertes priemones remdamasi skyriumi „Statybos produktai“, Komisija, vadovaudamasi Tarybos deklaracija dėl Šveicarijos dalyvavimo komitetuose ( 3 ) ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 100 straipsniu, parengiamaisiais etapais konsultuosis su Šveicarijos ekspertais dėl rengiamų priemonių, kurios vėliau turės būti perduotos svarstyti pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 64 straipsnį įsteigtam Komitetui, kurio paskirtis – padėti Komisijai naudotis vykdomaisiais įgaliojimais.

Komisija taip pat pažymi, kad Komiteto, įsteigto pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 64 straipsnį, pirmininkas gali nuspręsti pakviesti Šveicarijos ekspertus Komiteto nario prašymu ar savo iniciatyva pasisakyti tam tikrais klausimais, ypač tiesiogiai su Šveicarija susijusiais klausimais.

▼M18

17   SKYRIUS

LIFTAI

I    skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis



Europos Sąjunga

1.  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/33/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su liftais ir liftų saugos įtaisais, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 251).

Šveicarija

100.  2009 m. birželio 12 d. Federalinis įstatymas dėl produktų saugos (RO 2010 2573).

101.  2010 m. gegužės 19 d. Potvarkis dėl produktų saugos (RO 2010 2583) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. birželio 15 d. (RO 2012 3631).

102.  2015 m. lapkričio 25 d. Potvarkis dėl liftų (RO 2016 219).

103.  1996 m. birželio 17 d. Potvarkis dėl Šveicarijos akreditacijos sistemos ir dėl tyrimų laboratorijų ir atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo (RO 1996 1904) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. (RO 2016 261).

II    skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

III    skirsnis

Skiriančiosios institucijos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina skiriančiųjų institucijų, apie kurias pranešė Šalys, sąrašą.

IV    skirsnis

Specialios atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisyklės

Skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi šiame Susitarime išdėstytų bendrųjų principų ir Direktyvos 2014/33/ES 4 skyriuje nustatytų vertinimo kriterijų.

V    skirsnis

Papildomos nuostatos

1.    Ekonominės veiklos vykdytojai

1.1.    Konkrečios ekonominės veiklos vykdytojų prievolės pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus

Pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus ES arba Šveicarijoje įsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai turi laikytis lygiaverčių prievolių.

Siekiant išvengti nereikalingo prievolių dubliavimo:

a) laikantis Direktyvos 2014/33/ES 8 straipsnio 6 dalyje ir 10 straipsnio 3 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu gamintoju. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu importuotoju;

b) laikantis Direktyvos 2014/33/ES 8 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 8 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją arba prireikus atitikties patvirtinimą saugotų 10 metų po liftų saugos įtaiso pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka, kad Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas ES atitikties deklaracijos arba prireikus atitikties patvirtinimo kopiją rinkos priežiūros institucijų patikrinimui saugotų ir toms institucijoms paprašius prieigą prie techninių dokumentų užtikrintų 10 metų po liftų saugos įtaiso pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai;

c) laikantis Direktyvos 2014/33/ES 8 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje ir 10 straipsnio 6 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad tokias prievoles vykdytų Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas arba, jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje, Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas.

1.2.    Įgaliotasis atstovas

Laikantis Direktyvos 2014/33/ES 9 straipsnio 2 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių įgaliotasis atstovas – Europos Sąjungoje ar Šveicarijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu pagal Direktyvos 2014/33/ES 9 straipsnio 1 dalį ar atitinkamas Šveicarijos nuostatas.

1.3.    Bendradarbiavimas su rinkos priežiūros institucijomis

Europos Sąjungos valstybės narės arba Šveicarijos kompetentinga rinkos priežiūros institucija, pateikusi pagrįstą prašymą, gali prašyti, kad susiję Europos Sąjungos ir Šveicarijos ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų visą reikiamą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad produktas atitinka I skirsnyje nurodytus teisės aktus.

Ta institucija su kitos Šalies teritorijoje įsisteigusiu ekonominės veiklos vykdytoju gali susisiekti tiesiogiai arba padedant kitos Šalies kompetentingai nacionalinei rinkos priežiūros institucijai. Ji gali prašyti, kad gamintojai arba prireikus įgaliotieji atstovai ir importuotojai dokumentus pateiktų tai institucijai lengvai suprantama kalba. Ji gali prašyti ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiauti imantis visų veiksmų siekiant pašalinti produkto keliamą pavojų.

2.    Keitimasis patirtimi

Šveicarijos skiriančiosios institucijos gali keistis patirtimi su valstybių narių nacionalinėmis institucijomis, nurodytomis Direktyvos 2014/33/ES 35 straipsnyje.

3.    Atitikties vertinimo įstaigų koordinavimas

Šveicarijos paskirtosios atitikties vertinimo įstaigos gali tiesiogiai arba per paskirtuosius atstovus dalyvauti koordinavimo ir bendradarbiavimo veikloje, numatytoje Direktyvos 2014/33/ES 36 straipsnyje.

4.    Rinkos priežiūros institucijų savitarpio pagalba

Vadovaudamosi Susitarimo 9 straipsnio 1 dalimi Šalys užtikrina jų rinkos priežiūros institucijų veiksmingą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Valstybių narių ir Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija. Jos vienos kitoms atitinkamai padeda ir pateikia informacijos arba dokumentų, susijusių su valstybėje narėje ar Šveicarijoje įsikūrusiais ekonominės veiklos vykdytojais.

5.    Su liftais arba liftų saugos įtaisais, keliančiais pavojų ne vien tik nacionalinėje teritorijoje, susijusi procedūra

Vadovaujantis šio Susitarimo 12 straipsnio 4 dalimi, jeigu valstybės narės arba Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos ėmėsi priemonių arba turi pakankamo pagrindo manyti, kad liftas arba liftų saugos įtaisas, kuriam taikomas šis skyrius, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba tam tikrais atvejais šios skyriaus I skirsnyje išvardytais teisės aktais reglamentuojamo turto saugai, ir jei jos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, jos nedelsdamos nurodo Europos Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir Šveicarijai:

 atlikto vertinimo ir veiksmų, kurių jos pareikalavo imtis ekonominės veiklos vykdytojų, rezultatus,

 jei montuotojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, visas tinkamas laikinąsias priemones, kurių imtasi, siekiant uždrausti arba apriboti atitinkamo lifto tiekimą jų nacionalinei rinkai, tą liftą pašalinti iš rinkos arba atšaukti,

 jei atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, visas tinkamas laikinąsias priemones, kurių imtasi, siekiant uždrausti arba apriboti liftų saugos įtaiso tiekimą jų nacionalinei rinkai, tą lifto saugos įtaisą pašalinti iš rinkos arba atšaukti.

Ši informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma duomenis, reikalingus reikalavimų neatitinkančiam liftui ar liftų saugos įtaisui, jo kilmei, tariamos neatitikties ir keliamo pavojaus pobūdžiui ir nacionaliniu lygmeniu taikomų priemonių pobūdžiui ir trukmei bei atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktiems argumentams nustatyti. Tiksliau nurodoma, ar reikalavimų nesilaikoma:

 dėl to, kad liftas ar lifto saugos įtaisas neatitinka sveikatos arba saugos reikalavimų, nurodytų I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose, arba

 dėl I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose nurodytų darniųjų standartų trūkumų.

Šveicarija arba valstybės narės nedelsdamos praneša Europos Komisijai ir kitoms nacionalinėms institucijoms apie visas priimtas priemones ir visą jų turimą papildomą informaciją apie atitinkamo lifto ar lifto saugos įtaiso neatitiktį.

Valstybės narės ir Šveicarija užtikrina, kad atitinkamam liftui ar liftų saugos įtaisui būtų taikomos tinkamos ribojamosios priemonės, pvz., nedelsiamas lifto ar liftų saugos įtaiso pašalinimas iš jų rinkos.

6.    Apsaugos procedūra, kai pareiškiama prieštaravimų dėl nacionalinių priemonių

Jeigu Šveicarija arba valstybė narė nepritaria 5 dalyje nurodytai nacionalinei priemonei, apie kurią buvo pranešta, per tris mėnesius nuo informacijos gavimo ji informuoja Europos Komisiją apie savo prieštaravimus.

Jeigu baigus 5 dalyje nustatytą procedūrą valstybė narė arba Šveicarija pareiškia prieštaravimų dėl Šveicarijos ar valstybės narės taikomos priemonės arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja I skirsnyje nurodytiems susijusiems teisės aktams, Europos Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu (-iais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas. Ji nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą.

Jei su liftu susijusi nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės ir Šveicarija imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkančio atitinkamo lifto pateikimas rinkai ar naudojimas būtų apribotas ar uždraustas arba kad liftas būtų atšauktas, ir apie tai tinkamai informuoja Komisiją.

Jei su liftų saugos įtaisu susijusi nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės ir Šveicarija imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantis liftų saugos įtaisas būtų pašalintas iš jų rinkų, ir apie tai tinkamai informuoja Komisiją.

Jei nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė arba Šveicarija tą priemonę atšaukia.

Šalis šį klausimą pagal 8 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

7.    Pavojų keliantys reikalavimus atitinkantys produktai

Jei valstybė narė ar Šveicarija nustato, kad liftas arba liftų saugos įtaisas, kurį ekonominės veiklos vykdytojas tiekia ES arba Šveicarijos rinkai, atitinka šio skyriaus I skirsnyje nurodytus teisės aktus, tačiau kelia pavojų asmenų sveikatai ar saugai arba tam tikrais atvejais turto saugai, ji imasi visų tinkamų priemonių ir nedelsdama informuoja Komisiją, kitas valstybes nares ir Šveicariją. Ta informacija apima visus turimus duomenis: visų pirma nurodomi susijusiam liftui ar liftų saugos įtaisui identifikuoti būtini duomenys, produkto kilmė ir tiekimo grandinė, susijusio pavojaus pobūdis ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė.

Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu (-iais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas ir tą nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą, taip pat prireikus pasiūlo tinkamas priemones.

Šalis šį klausimą pagal 8 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

8.    Apsaugos sąlyga, jei Šalys nesusitaria

Jei Šalys nesusitaria dėl priemonių pagal 6 ir 7 dalis, klausimas turi būti perduotas Komitetui, kuris sprendžia, kokių tinkamų veiksmų imtis, įskaitant galimybę vykdyti ekspertų tyrimą.

Jei Komitetas mano, kad priemonė yra:

a) pagrįsta, Šalys imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad produktas būtų pašalintas iš jų rinkos;

b) nepagrįsta, valstybės narės arba Šveicarijos nacionalinės valdžios institucija priemonę atšaukia.

▼M17

18 SKYRIUS

BIOCIDINIAI PRODUKTAI

TAIKYMO SRITIS IR APRĖPTIS

1. Šio sektoriaus skyriaus nuostatos taikomos veikliosioms medžiagoms, biocidiniams produktams, biocidinių produktų grupei ir apdorotiems gaminiams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo („Biocidinių produktų reglamentas“, toliau – „BPR“) 3 straipsnyje, laikantis BPR procedūrų ir lygiaverčių Šveicarijos nuostatų, išskyrus:

 biocidinius produktus, kurie yra genetiškai modifikuoti mikroorganizmai arba kurių sudėtyje yra tokių mikroorganizmų, ir

 avicidus, piscicidus ir biocidus kitų stuburinių kontrolei.

2. Šio skyriaus dalis yra Komisijos įgyvendinimo aktai pagal BPR 9 straipsnį, 14 straipsnio 4 dalį ir 15 straipsnio 1 dalį dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo ir deleguotieji aktai pagal BPR 28 straipsnio 1 ir 3 dalis dėl veikliųjų medžiagų įrašymo į BPR I priedą.

3. Pagal teisės aktų, galiojančių Šveicarijoje šio skyriaus įsigaliojimo dieną, reikalavimus ji gali riboti šių medžiagų patekimą į jos rinką:

 biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra oktilfenolio arba jo etoksilatų, bei

 aerozolių balionėlių, kuriuose yra ore patvariomis išliekančių medžiagų.

I skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Nuostatos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis

▼M18



Europos Sąjunga

1.  2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (BPR) (OL L 167, 2012 6 27, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 334/2014 (OL L 103, 2014 4 5, p. 22), taip pat Komisijos įgyvendinimo ir deleguotaisiais aktais, pagal šį reglamentą priimtais iki 2015 m. gruodžio 3 d.

Šveicarija

100.  2000 m. gruodžio 15 d. Federalinis įstatymas dėl apsaugos nuo pavojingų medžiagų ir preparatų (RO 2004 4763) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. birželio 13 d. (RO 2006 2197).

101.  1983 m. spalio 7 d. Federalinis įstatymas dėl aplinkos apsaugos (RO 1984 1122) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugpjūčio 1 d. (RO 2010 3233).

102.  2005 m. gegužės 18 d. Potvarkis dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (toliau – Potvarkis dėl biocidinių produktų (RO 2005 2821) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. rugsėjo 1 d. (RO 2015 2803) (toliau – OPBio).

103.  2014 m. rugpjūčio 15 d. Vidaus reikalų federalinio departamento potvarkis dėl įgyvendinimo taisyklių, susijusių su Potvarkiu dėl biocidinių produktų (RO 2014 2755), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. rugsėjo 15 d. (RO 2015 3073).

▼M17

II skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

Šiame skyriuje „Atitikties vertinimo įstaigos“ – tai Europos Sąjungos institucijos ir ES valstybių narių bei Šveicarijos kompetentingos institucijos, atsakingos už I skirsnyje nurodytų teisės aktų taikymą.

Šalių kompetentingų institucijų išsamius kontaktinius duomenis galima rasti toliau nurodytose svetainėse.

Europos Sąjunga

Biocidai

 Kompetentingos institucijos ir kiti kontaktiniai centrai

 http://ec.europa.eu/environment/chemicals/biocides/regulation/comp_authorities_en.htm

 http://www.echa.europa.eu/regulations/biocidal-products-regulation

Šveicarija

Visuomenės sveikatos federalinio biuro pranešimo apie chemines medžiagas institucija www.bag.admin.ch/biocide.

III skirsnis

Papildomos nuostatos

1.   I skirsnio teisinių, norminių ir administracinių nuostatų pakeitimai

Nedarant poveikio šio susitarimo 12 straipsnio 2 daliai, Europos Sąjunga praneša Šveicarijai apie po 2014 m. spalio 10 d. pagal Reglamentą (ES) Nr. 528/2012 priimtus Komisijos įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus, iš karto šiuos paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šveicarija nedelsdama praneša Europos Sąjungai apie atitinkamus Šveicarijos teisės aktų pakeitimus.

2.   BPR ir jo įgyvendinimo aktų procedūros, taikomos Šalims

a) Šiame skyriuje toliau nurodytos BPR ir jo deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, nurodytų I skirsnyje, procedūros taikomos kaip bendros procedūros, kuriomis papildomos lygiavertėmis laikomos nuostatos.

Šioje dalyje nuoroda į „valstybę (-es) narę (-es)“ arba jų kompetentingas valdžios institucijas BPR straipsniuose, kurie „taikomi šalims“ be to, kas apibrėžta reglamente, taip pat apima ir Šveicariją. Šiame skyriuje:

 „Autorizacijos liudijimo turėtojai“ ir asmenys, nurodyti BPR 95 straipsnyje, gali būti įsisteigę Europos Sąjungoje ar Šveicarijoje.

 Pareiškėjai naudoja Biocidinių produktų registrą (toliau – „registras“), kad pateiktų paraiškas ir duomenis, reikalingus visoms procedūroms, kaip numatyta BPR 71 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjai neturi būti įsisteigę Europos Sąjungoje ar Šveicarijoje.

BPR ir toliau nurodytų įgyvendinimo bei deleguotųjų aktų procedūros taikomos Šalims:

 II ir III skyriai ir Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1062/2014 dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo. Pareiškėjai gali pasiūlyti Šveicarijos kompetentingą instituciją kaip vertinančiąją kompetentingą instituciją.

 27 straipsnis dėl biocidinių produktų, kurių autorizacijos liudijimas išduotas pagal supaprastintą procedūrą.

 32–34 straipsniai ir Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 492/2014 dėl abipusio autorizacijos liudijimų pripažinimo ir jų atnaujinimo.

 35–37 straipsniai dėl prieštaravimų ir nukrypti leidžiančių nuostatų.

 43–46 straipsniai dėl Sąjungos autorizacijos suteikimo, pritaikyti taip: kai Komisija suteikia Sąjungos autorizacijos liudijimą biocidiniam produktui arba jį atnaujina, iš dalies pakeičia, nusprendžia Sąjungos autorizacijos nesuteikti, panaikina arba atsisako pratęsti Sąjungos autorizacijos galiojimą, Šveicarija, nepaisant teisinių priemonių, priima sprendimą per 30 dienų pagal OPBio 14a straipsnį dėl to produkto autorizacijos suteikimo, atnaujinimo, atšaukimo arba dalinio pakeitimo.

 47–50 straipsniai ir Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 354/2013 dėl pranešimo apie neigiamą poveikį ir taisyklių dėl atšaukimo ar pakeitimo.

 53 straipsnis dėl lygiagrečios prekybos.

 54 straipsnis dėl veikliųjų medžiagų techninio lygiavertiškumo nustatymo.

 62–63 straipsniai dėl dalijimosi duomenimis. Tuo atveju, jei prašymas buvo pateiktas kompetentingai Šveicarijos institucijai, pareiškėjas turi būti nukreiptas į Agentūrą ir prašymą įrašyti į registrą.

 69 straipsnio 2 dalis dėl autorizacijos liudijimo turėtojo pavardės ar pavadinimo ir adreso bei autorizacijos liudijimo numerio pateikimo ant etikečių.

 88 straipsnis dėl priemonių, kurių buvo imtasi remiantis naujais įrodymais.

 95 straipsnis (kaip Reglamente (ES) Nr. 334/2014), 95 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2016 m. rugsėjo 1 d. dėl produkto pateikimo Šveicarijos rinkai.

b) Jeigu Šveicarija ketina nukrypti nuo sprendimo, priimto pagal 36 straipsnio 3 dalį, 37 straipsnio 2 dalį, Sąjungos autorizacijos liudijimų atveju pagal 44 straipsnio 5 dalį, 46 straipsnio 4 ir 5 dalis, 47–50 straipsnius ar dėl sprendimų pagal BPR 88 straipsnį, arba ketina patikslinti tam tikras sąlygas konkrečiai savo teritorijai pagal OPBio 12 straipsnio 2 dalį, ji gali imtis atitinkamų priemonių ir nedelsdama apie tai informuoja Komisiją, nurodydama priežastis. Prireikus, byla bus perduodama Jungtiniam komitetui, kuris nuspręs, kokių tinkamų veiksmų imtis.

3.   Informacijos mainai

Vadovaudamosi šio susitarimo 9 straipsniu, Šalys keičiasi informacija, skirta koordinuoti procedūras pagal šį skyrių, kaip numatyta BPR 71 straipsnyje.

Pagal BPR 29 straipsnio 4 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai taikomas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 414/2013, Šveicarija atsisako vertinti paraišką, jeigu kita kompetentinga institucija jau nagrinėja paraišką dėl to paties biocidinio produkto arba jau yra suteikusi jo autorizaciją.

Šalys sutinka, kad apie autorizacijas ir kitus su šio skyriaus taikymu susijusius sprendimus kompetentingos institucijos praneštų tiesiogiai pareiškėjui kitos Šalies teritorijoje.

Šalių kompetentingos valdžios institucijos informaciją saugo ir tvarko pagal BPR 59, 64, 66 ir 67 straipsnius.

4.   Finansinis įnašas už Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) teikiamas paslaugas

a) Šveicarija apmoka Agentūrai šiame skyriuje nurodytos veiklos išlaidas, mokėdama metinį finansinį įnašą, kuris pridedamas prie BPR 78 straipsnio 1 dalyje nurodytos ES subsidijos. Tas metinis finansinis įnašas bus apskaičiuotas pagal jos bendrą vidaus produktą (BVP), kaip visų dalyvaujančių valstybių BVP procentinė dalis pagal 1 priedėlyje aprašytą formulę. Metinis įnašas bus mokamas Agentūrai, remiantis ECHA išduotu debetiniu dokumentu.

b) a pastraipoje nurodytas finansinis įnašas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po šio sprendimo įsigaliojimo. Pirmasis finansinis įnašas proporcingai sumažinamas atsižvelgiant į po jo įsigaliojimo iki metų pabaigos likusį laiką.




1 priedėlis

Šveicarijos finansinis įnašas už Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) teikiamas paslaugas

1. Metinis Šveicarijos finansinis įnašas į subsidiją, nurodytą BPR 78 straipsnyje, apskaičiuojamas toliau nurodytu būdu. Naujausi galutiniai Šveicarijos bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys, turimi kiekvienų metų kovo 31 d., padalijami iš visų šalių, dalyvaujančių tokioje veikloje, BVP duomenų, turimų už tuos pačius metus, sumos. Gautas procentinis dydis taikomas Sąjungos subsidijai, nurodytai BPR 78 straipsnio 1 dalies a punkte, siekiant apskaičiuoti Šveicarijos finansinio įnašo sumą.

2. Finansinis įnašas mokamas eurais.

3. Šveicarija savo finansinį įnašą sumoka ne vėliau kaip per 45 dienas nuo debetinio dokumento gavimo. Pavėlavusi sumokėti įnašą Šveicarija nuo įnašo mokėjimo dienos turės mokėti delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Delspinigiai apskaičiuojami pagal Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomą normą, kuri skelbiama Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir kuri galiojo mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, pirmą kalendorinę dieną, padidinus ją 1,5 procentinio punkto.

4. Šveicarijos finansinis įnašas pakoreguojamas, jeigu pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 26, 27 arba 41 straipsnius padidinama į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą įtraukta Europos Sąjungos subsidija, kaip apibrėžta BPR 78 straipsnio 1 dalies a punkte. Šiuo atveju skirtumas sumokamas per 45 dienas nuo debetinio dokumento gavimo.

5. Tuo atveju, jeigu ECHA pagal BPR 78 straipsnio 1 dalies a punktą gauta subsidija, susijusi su N metais, nėra išleidžiama iki N metų gruodžio 31 d. arba jeigu ECHA N metų biudžetas buvo sumažintas pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 26, 27 ar 41 straipsnius, šių neišleistų ar sumažintų mokėjimo kreditų dalis, atitinkanti Šveicarijos sumokėto įnašo procentinę dalį, perkeliama į agentūros N+1 metų biudžetą. Šveicarijos įnašas į agentūros subsidiją N + 1 metais bus atitinkamai sumažintas.

EUROPOS KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Siekdama užtikrinti, kad Susitarimo 1 priedo skyrius „Biocidiniai produktai“ būtų veiksmingai taikomas ir įgyvendinamas, jeigu Šveicarija priėmė reikiamas ES acquis ar lygiavertes priemones remdamasi skyriumi „Biocidiniai produktai“, Komisija, vadovaudamasi Tarybos deklaracija dėl Šveicarijos dalyvavimo komitetuose ( 4 ) ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 100 straipsniu, parengiamaisiais etapais konsultuosis su Šveicarijos ekspertais dėl rengiamų priemonių, kurios vėliau turės būti perduotos svarstyti pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 82 straipsnį įsteigtam Komitetui, kurio paskirtis – padėti Komisijai naudotis vykdomaisiais įgaliojimais.

Komisija taip pat pažymi, kad Komiteto, įsteigto pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 82 straipsnį, pirmininkas gali nuspręsti pakviesti Šveicarijos ekspertus Komiteto nario prašymu ar savo iniciatyva pasisakyti tam tikrais klausimais, ypač tiesiogiai su Šveicarija susijusiais klausimais.

Be to, Komisija pažymi, kad Šveicarijos ekspertai kviečiami dalyvauti Biocidinių produktų reglamento įgyvendinimo kompetentingų institucijų grupės, kuri padeda Komisijai suderintai įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. 528/2012, ir, atitinkamais atvejais, Reglamento (ES) Nr. 528/2012 75 straipsnyje nurodyto komiteto bei Reglamento (ES) Nr. 528/2012 35 straipsnyje nurodytos koordinavimo grupės veikloje su biocidinių produktų skyriumi susijusiais klausimais.

▼M19

19   SKYRIUS

LYNŲ KELIO ĮRENGINIAI

I    skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis



Europos Sąjunga

1.

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/424 dėl lynų kelio įrenginių, kuriuo panaikinama Direktyva 2000/9/EB (OL L 81, 2016 3 31, p. 1).

Šveicarija

100.

2006 m. birželio 23 d. Federalinis įstatymas dėl keleivinių lynų kelio įrenginių (RO 2006 5753) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 20 d. (RO 2009 5597).

101.

2006 m. gruodžio 21 d. Potvarkis dėl keleivinių lynų kelio įrenginių (RO 2007 39) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. spalio 11 d. (RO 2017 5831).

102.

1996 m. birželio 17 d. Potvarkis dėl Šveicarijos akreditacijos sistemos ir dėl tyrimų laboratorijų ir atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo (RO 1996 1904) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. (RO 2016 261).

II    skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

III    skirsnis

Skiriančiosios institucijos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina skiriančiųjų institucijų, apie kurias pranešė Šalys, sąrašą.

IV    skirsnis

Specialios atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisyklės

Skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi šio Susitarimo 2 priede išdėstytų bendrųjų principų ir Reglamento (ES) 2016/424 IV skyriuje nustatytų vertinimo kriterijų.

V    skirsnis

Papildomos nuostatos

1.    Ekonominės veiklos vykdytojai

1.1.    Konkrečios ekonominės veiklos vykdytojų prievolės pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus

Pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus ES arba Šveicarijoje įsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai turi laikytis lygiaverčių prievolių.

Siekiant išvengti nereikalingo prievolių dubliavimo:

a) laikantis Reglamento (ES) 2016/424 11 straipsnio 6 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu gamintoju. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu importuotoju;

b) laikantis Reglamento (ES) 2016/424 11 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 8 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją saugotų 30 metų po posistemio arba saugos komponento pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka, kad Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas ES atitikties deklaracijos kopiją rinkos priežiūros institucijų patikrinimui saugotų ir toms institucijoms paprašius prieigą prie techninių dokumentų užtikrintų 30 metų po posistemio arba saugos komponento pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai;

c) laikantis Reglamento (ES) 2016/424 11 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje ir 13 straipsnio 6 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad tokias prievoles vykdytų Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas arba, jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje, Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas.

1.2.    Įgaliotasis atstovas

Laikantis Reglamento (ES) 2016/424 12 straipsnio 2 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių įgaliotasis atstovas – Europos Sąjungoje ar Šveicarijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu pagal Reglamento (ES) 2016/424 12 straipsnio 1 dalį ar atitinkamas Šveicarijos nuostatas.

1.3.    Bendradarbiavimas su rinkos priežiūros institucijomis

Europos Sąjungos valstybės narės arba Šveicarijos kompetentinga rinkos priežiūros institucija, pateikusi pagrįstą prašymą, gali prašyti, kad susiję Europos Sąjungos ir Šveicarijos ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų visą reikiamą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad posistemis arba saugos komponentas atitinka I skirsnyje nurodytus teisės aktus.

Ta institucija su kitos Šalies teritorijoje įsisteigusiu ekonominės veiklos vykdytoju gali susisiekti tiesiogiai arba padedant kitos Šalies kompetentingai nacionalinei rinkos priežiūros institucijai. Ji gali prašyti, kad gamintojai arba prireikus įgaliotieji atstovai ir importuotojai dokumentus pateiktų tai institucijai lengvai suprantama kalba. Ji gali prašyti ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiauti imantis visų veiksmų siekiant pašalinti posistemio arba saugos komponento keliamą pavojų.

2.    Keitimasis patirtimi

Šveicarijos skiriančiosios institucijos gali keistis patirtimi su valstybių narių nacionalinėmis institucijomis, nurodytomis Reglamento (ES) 2016/424 37 straipsnyje.

3.    Atitikties vertinimo įstaigų koordinavimas

Šveicarijos paskirtosios atitikties vertinimo įstaigos gali tiesiogiai arba per paskirtuosius atstovus dalyvauti koordinavimo ir bendradarbiavimo veikloje, numatytoje Reglamento (ES) 2016/424 38 straipsnyje.

4.    Rinkos priežiūros institucijų savitarpio pagalba

Vadovaudamosi Susitarimo 9 straipsnio 1 dalimi Šalys užtikrina jų rinkos priežiūros institucijų veiksmingą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Valstybių narių ir Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija. Jos vienos kitoms atitinkamai padeda ir pateikia informacijos arba dokumentų, susijusių su valstybėje narėje ar Šveicarijoje įsikūrusiais ekonominės veiklos vykdytojais.

5.    Su posistemiais arba saugos komponentais, keliančiais pavojų ne vien tik nacionalinėje teritorijoje, susijusi procedūra

Vadovaujantis šio Susitarimo 12 straipsnio 4 dalimi, jeigu valstybės narės arba Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos ėmėsi priemonių arba turi pakankamo pagrindo manyti, kad posistemis arba saugos komponentas, kuriems taikomas šis skyrius, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba turtui, kuriems taikomi šio skyriaus I skirsnyje išvardyti teisės aktai, ir jei jos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, jos nedelsdamos nurodo Europos Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir Šveicarijai:

 atlikto vertinimo ir veiksmų, kurių jos pareikalavo imtis ekonominės veiklos vykdytojo, rezultatus,

 jei atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, visas tinkamas laikinąsias priemones, kurių imtasi, siekiant uždrausti arba apriboti posistemio arba saugos komponento tiekimą jų nacionalinei rinkai, tą posistemį arba saugos komponentą pašalinti iš rinkos arba atšaukti.

Ši informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma duomenis, reikalingus reikalavimų neatitinkančiam posistemiui arba saugos komponentui, jo kilmei, tariamos neatitikties ir keliamo pavojaus pobūdžiui ir nacionaliniu lygmeniu taikomų priemonių pobūdžiui ir trukmei bei atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktiems argumentams nustatyti. Tiksliau nurodoma, ar reikalavimų nesilaikoma:

 dėl to, kad posistemis arba saugos komponentas neatitinka žmonių sveikatos ar saugos arba turto reikalavimų, nustatytų teisės akto I skirsnyje, ar

 dėl I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose nurodytų darniųjų standartų trūkumų.

Šveicarija arba valstybės narės nedelsdamos praneša Europos Komisijai ir kitoms nacionalinėms institucijoms apie visas priimtas priemones ir visą jų turimą papildomą informaciją apie atitinkamo posistemio arba saugos komponento neatitiktį.

Valstybės narės ir Šveicarija užtikrina, kad atitinkamam posistemiui arba saugos komponentui nedelsiant būtų taikomos reikiamos ribojamosios priemonės, pavyzdžiui, posistemiai arba saugos komponentai būtų pašalinti iš jų rinkos.

6.    Apsaugos procedūra, kai pareiškiama prieštaravimų dėl nacionalinių priemonių

Jeigu Šveicarija arba valstybė narė nepritaria 5 dalyje nurodytai nacionalinei priemonei, per tris mėnesius nuo informacijos gavimo ji informuoja Europos Komisiją apie savo prieštaravimus.

Jeigu baigus 5 dalyje nustatytą procedūrą valstybė narė arba Šveicarija pareiškia prieštaravimų dėl Šveicarijos ar valstybės narės taikomos priemonės arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja I skirsnyje nurodytiems susijusiems teisės aktams, Europos Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas. Ji nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą.

Jeigu su posistemiu arba saugos komponentu susijusi nacionalinė priemonė laikoma:

 pagrįsta, visos valstybės narės ir Šveicarija imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantis posistemis arba saugos komponentas būtų pašalintas iš jų rinkų, ir atitinkamai informuoja Komisiją;

 nepagrįsta, susijusi valstybė narė arba Šveicarija priemonę atšaukia.

Šalis šį klausimą pagal 8 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

7.    Reikalavimus atitinkantys, tačiau pavojų keliantys posistemiai arba saugos komponentai

Jei valstybė narė ar Šveicarija nustato, kad posistemis arba saugos komponentas, kurį ekonominės veiklos vykdytojas tiekia ES arba Šveicarijos rinkai, atitinka šio skyriaus I skirsnyje nurodytus teisės aktus, tačiau kelia pavojų asmenų sveikatai ar saugai arba turtui, ji imasi visų tinkamų priemonių ir nedelsdama informuoja Komisiją, kitas valstybes nares ir Šveicariją. Ta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma nurodomi atitinkamam posistemiui arba saugos komponentui identifikuoti būtini duomenys, posistemių arba saugos komponentų kilmė ir tiekimo grandinė, susijusio pavojaus pobūdis ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė.

Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas ir tą nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą, taip pat prireikus pasiūlo tinkamas priemones.

Šalis šį klausimą pagal 8 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

8.    Apsaugos sąlyga, jei Šalys nesusitaria

Jei Šalys nesusitaria dėl 6 ir 7 dalyse nurodytų priemonių, klausimas turi būti perduotas šio Susitarimo 10 straipsniu įsiteigtam Komitetui, kuris sprendžia, kokių tinkamų veiksmų imtis, įskaitant galimybę vykdyti ekspertų tyrimą.

Jei Komitetas mano, kad priemonė yra:

a) pagrįsta, Šalys imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantis posistemis arba saugos komponentas būtų pašalintas iš jų rinkos;

b) nepagrįsta, valstybės narės arba Šveicarijos nacionalinės valdžios institucija priemonę atšaukia.

▼M18

20   SKYRIUS

CIVILINIAM NAUDOJIMUI SKIRTI SPROGMENYS

I    skirsnis

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis



Europos Sąjunga

1.  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/28/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų tiekimu rinkai ir priežiūra, nuostatų suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 1) (1).

2.  2008 m. balandžio 4 d. Komisijos direktyva 2008/43/EB, nustatanti civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų atpažinties ir susekamumo sistemą pagal Tarybos direktyvą 93/15/EEB (OL L 94, 2008 4 5, p. 8), su pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2012/4/ES (OL L 50, 2012 2 23, p. 18), toliau – Direktyva 2008/43/EB.

3.  2004 m. balandžio 15 d. Komisijos sprendimas 2004/388/EB dėl dokumento, taikomo perduodant sprogmenis Bendrijos viduje (OL L 120, 2004 4 24, p. 43), su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2010/347/ES (OL L 155, 2010 6 22, p. 54), toliau – Sprendimas 2004/388/EB.

Šveicarija

100.  1977 m. kovo 25 d. Federalinis aktas dėl sprogstamųjų medžiagų (Aktas dėl sprogmenų) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 12 d. (RO 2010 2617).

101.  2000 m. lapkričio 27 d. Potvarkis dėl sprogmenų (Potvarkis dėl sprogmenų) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. (RO 2016 247).

102.  1996 m. birželio 17 d. Potvarkis dėl Šveicarijos akreditacijos sistemos ir dėl tyrimų laboratorijų ir atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo (RO 1996 1904) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. (RO 2016 261).

(1)   Šis skyrius netaikomas sprogmenims, kurie vadovaujantis nacionaline teise skirti naudoti ginkluotosioms pajėgoms arba policijai, pirotechnikos gaminiams ir šaudmenims.

II    skirsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

III    skirsnis

Skiriančiosios institucijos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas parengia ir atnaujina skiriančiųjų įstaigų, apie kurias Šalys pranešė, sąrašą.

IV    skirsnis

Specialios atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisyklės

Skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi šio Susitarimo 2 priede išdėstytų bendrųjų principų ir Direktyvos 2014/28/ES 5 skyriuje nustatytų vertinimo kriterijų.

V    skirsnis

Papildomos nuostatos

1.    Ekonominės veiklos vykdytojai

1.1.    Konkrečios ekonominės veiklos vykdytojų prievolės pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus

Pagal I skirsnyje nurodytus teisės aktus ES arba Šveicarijoje įsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai turi laikytis lygiaverčių prievolių.

Siekiant išvengti nereikalingo prievolių dubliavimo:

a) laikantis Direktyvos 2014/28/ES 5 straipsnio 5 dalies b punkte ir 7 straipsnio 3 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu gamintoju. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka nurodyti pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo galima susisiekti su Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigusiu importuotoju;

b) laikantis Direktyvos 2014/28/ES 5 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnio 7 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių pakanka, kad Europos Sąjungos ar Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs gamintojas techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją arba prireikus atitikties patvirtinimą saugotų 10 metų po sprogmenų pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje, pakanka, kad Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritorijoje įsisteigęs importuotojas ES atitikties deklaracijos arba prireikus atitikties patvirtinimo kopiją rinkos priežiūros institucijų patikrinimui saugotų ir toms institucijoms paprašius prieigą prie techninių dokumentų užtikrintų 10 metų po sprogmenų pateikimo Europos Sąjungos ar Šveicarijos rinkai.

1.2.    Įgaliotasis atstovas

Laikantis Direktyvos 2014/28/ES 6 straipsnio 2 dalyje ir atitinkamomis Šveicarijos nuostatomis nustatytų prievolių įgaliotasis atstovas – Europos Sąjungoje ar Šveicarijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu pagal Direktyvos 2014/28/ES 6 straipsnio 1 dalį ar atitinkamas Šveicarijos nuostatas.

1.3.    Bendradarbiavimas su rinkos priežiūros institucijomis

Europos Sąjungos valstybės narės arba Šveicarijos kompetentinga rinkos priežiūros institucija, pateikusi pagrįstą prašymą, gali prašyti, kad susiję Europos Sąjungos ir Šveicarijos ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų visą reikiamą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad produktas atitinka I skirsnyje nurodytus teisės aktus.

Ta institucija su kitos Šalies teritorijoje įsisteigusiu ekonominės veiklos vykdytoju gali susisiekti tiesiogiai arba padedant kitos Šalies kompetentingai nacionalinei rinkos priežiūros institucijai. Ji gali prašyti, kad gamintojai arba prireikus įgaliotieji atstovai ir importuotojai dokumentus pateiktų tai institucijai lengvai suprantama kalba. Ji gali prašyti ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiauti imantis visų veiksmų siekiant pašalinti produkto keliamą pavojų.

2.    Keitimasis patirtimi

Šveicarijos skiriančiosios institucijos gali keistis patirtimi su valstybių narių nacionalinėmis institucijomis, nurodytomis Direktyvos 2014/28/ES 39 straipsnyje.

3.    Atitikties vertinimo įstaigų koordinavimas

Šveicarijos paskirtosios atitikties vertinimo įstaigos gali tiesiogiai arba per paskirtuosius atstovus dalyvauti koordinavimo ir bendradarbiavimo veikloje, numatytoje Direktyvos 2014/28/ES 40 straipsnyje.

4.    Rinkos priežiūros institucijų savitarpio pagalba

Vadovaudamosi Susitarimo 9 straipsnio 1 dalimi Šalys užtikrina jų rinkos priežiūros institucijų veiksmingą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Valstybių narių ir Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija. Jos vienos kitoms atitinkamai padeda ir pateikia informacijos arba dokumentų, susijusių su valstybėje narėje ar Šveicarijoje įsikūrusiais ekonominės veiklos vykdytojais.

5.    Su sprogmenimis, keliančiais pavojų ne vien tik nacionalinėje teritorijoje, susijusi procedūra

Vadovaujantis šio Susitarimo 12 straipsnio 4 dalimi, jeigu valstybės narės arba Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos ėmėsi priemonių arba turi pakankamo pagrindo manyti, kad sprogmenys, kuriems taikomas šis skyrius, kelia pavojų asmenų sveikatai ar saugai arba turtui ar aplinkai, kuriems atitinkamai taikoma Direktyva 2014/28/ES arba susiję Šveicarijos teisės aktai, ir jei jos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, jos nedelsdamos nurodo Europos Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir Šveicarijai:

 atlikto vertinimo ir veiksmų, kurių jos pareikalavo imtis ekonominės veiklos vykdytojų, rezultatus,

 jei atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, visas tinkamas laikinąsias priemones, kurių imtasi, siekiant uždrausti arba apriboti sprogmenų tiekimą jų nacionalinei rinkai, tuos sprogmenis pašalinti iš rinkos arba atšaukti.

Ši informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma duomenis, reikalingus reikalavimų neatitinkantiems sprogmenims, sprogmenų kilmei, tariamos neatitikties ir keliamo pavojaus pobūdžiui ir nacionaliniu lygmeniu taikomų priemonių pobūdžiui ir trukmei bei atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktiems argumentams nustatyti. Tiksliau nurodoma, ar reikalavimų nesilaikoma:

 dėl to, kad sprogmenys neatitinka žmonių sveikatos ar saugos arba turto ar aplinkos apsaugos ir saugos reikalavimų, nurodytų atitinkamuose I skirsnyje išvardytuose teisės aktuose, ar

 dėl I skirsnyje išvardytuose atitinkamuose teisės aktuose nurodytų darniųjų standartų trūkumų.

Šveicarija arba valstybės narės nedelsdamos praneša Europos Komisijai ir kitoms nacionalinėms institucijoms apie visas priimtas priemones ir visą jų turimą papildomą informaciją apie atitinkamų sprogmenų neatitiktį.

Valstybės narės ir Šveicarija užtikrina, kad atitinkamiems sprogmenims nedelsiant būtų taikomos reikiamos ribojamosios priemonės, pavyzdžiui, sprogmenys būtų pašalinti iš jų rinkos.

6.    Apsaugos procedūra, kai pareiškiama prieštaravimų dėl nacionalinių priemonių

Jeigu Šveicarija arba kuri nors valstybė narė nepritaria 5 dalyje nurodytai nacionalinei priemonei, apie kurią buvo pranešta, per tris mėnesius nuo informacijos gavimo ji informuoja Europos Komisiją apie savo prieštaravimus.

Jeigu baigus 5 dalyje nustatytą procedūrą valstybė narė arba Šveicarija pareiškia prieštaravimų dėl Šveicarijos ar valstybės narės taikomos priemonės arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja I skirsnyje nurodytiems susijusiems teisės aktams, Europos Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu (-iais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas. Ji nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą.

Jeigu nacionalinė priemonė laikoma:

 pagrįsta, visos valstybės narės ir Šveicarija imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantys sprogmenys būtų pašalinti iš jų rinkų, ir atitinkamai informuoja Komisiją,

 nepagrįsta, susijusi valstybė narė arba Šveicarija priemonę atšaukia.

Šalis šį klausimą pagal 8 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

7.    Pavojų keliantys reikalavimus atitinkantys produktai

Jei valstybė narė ar Šveicarija nustato, kad sprogmenys, kuriuos ekonominės veiklos vykdytojas tiekia ES arba Šveicarijos rinkai, atitinka šio skyriaus I skirsnyje nurodytus teisės aktus, tačiau kelia pavojų asmenų sveikatai ar saugai arba turtui ar aplinkai, ji imasi visų tinkamų priemonių ir nedelsdama informuoja Komisiją, kitas valstybes nares ir Šveicariją. Ta informacija apima visus turimus duomenis: visų pirma nurodomi susijusiems sprogmenims identifikuoti būtini duomenys, produkto kilmė ir tiekimo grandinė, susijusio pavojaus pobūdis ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė.

Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu (-iais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) per Šveicarijos valdžios institucijas ir tą nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą, taip pat prireikus pasiūlo tinkamas priemones.

Šalis šį klausimą pagal 8 dalį gali perduoti šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtam Komitetui.

8.    Apsaugos sąlyga, jei Šalys nesusitaria

Jei Šalys nesusitaria dėl 6 ir 7 dalyse nurodytų priemonių, klausimas turi būti perduotas Komitetui, kuris sprendžia, kokių tinkamų veiksmų imtis, įskaitant galimybę vykdyti ekspertų tyrimą.

Jei Komitetas mano, kad priemonė yra:

a) pagrįsta, Šalys imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad produktas būtų pašalintas iš jų rinkos;

b) nepagrįsta, valstybės narės arba Šveicarijos nacionalinės valdžios institucija priemonę atšaukia.

9.    Gaminių atpažinties žymuo

Abi Šalys užtikrina, kad sprogmenų sektoriaus įmonės, kurios gamina, importuoja sprogmenis arba surenka detonatorius, ant sprogmenų ir visų, kad ir mažiausių, pakuočių naudotų unikalų atpažinties žymenį. Jei vykdomas tolesnis sprogmenų gamybos procesas, gamintojai neprivalo naudoti naujo unikalaus sprogmenų atpažinties žymens, išskyrus tuo atvejus, kai unikalus atpažinties žymuo neatitinka Direktyvos 2008/43/EB ir (arba) Potvarkio dėl sprogmenų.

Unikalų atpažinties žymenį sudaro elementai, nurodyti Direktyvos 2008/43/EB priede ir Potvarkio dėl sprogmenų 14 priede.

Kiekvienai sprogmenų sektoriaus įmonei ir (arba) gamintojui jo įsisteigimo valstybės narės arba Šveicarijos nacionalinė institucija priskiria kodą iš trijų skaitmenų. Abi Šalys tarpusavyje pripažįsta trijų skaitmenų kodą, jeigu gamintojas yra įsikūręs arba gamybos vieta yra vienos iš Šalių teritorijoje.

10.    Nuostatos dėl perdavimo tarp Europos Sąjungos ir Šveicarijos priežiūros

1. Sprogmenys, kuriems taikomas šis skyrius, gali būti perduodami tarp Europos Sąjungos ir Šveicarijos tik laikantis toliau pateiktų dalių.

2. Siuntos gavėjas iš gaunančiosios kompetentingos institucijos gauna sutikimą sprogmenų perdavimui. Kompetentinga institucija patikrina, ar siuntos gavėjas turi teisę įsigyti sprogmenis ir turi būtinas licencijas ar leidimus. Už perdavimą atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas tranzito valstybės narės ar valstybių narių arba Šveicarijos kompetentingoms institucijoms praneša apie visą sprogmenų judėjimą per susijusią valstybę narę ar Šveicariją ir turi gauti išankstinį susijusios tranzito valstybės narės arba Šveicarijos sutikimą.

3. Jeigu valstybė narė ar Šveicarija mano, kad yra sudėtinga patikrinti, ar turima teisių įsigyti 3 dalyje nurodytų sprogmenų, ta valstybė narė arba Šveicarija perduoda su šiuo klausimu susijusią turimą informaciją Europos Komisijai, kuri atitinkamai informuoja valstybes nares ir Šveicariją per Komitetą, įsteigtą pagal šio Susitarimo 10 straipsnį.

4. Jei gavėjo valstybės narės arba Šveicarijos kompetentinga institucija patvirtina perdavimą, ji išduoda gavėjui dokumentą, kuriame nurodoma visa 10 dalies 5 punkte nurodyta informacija. Toks dokumentas lydi sprogmenis iki jų nurodytos paskirties vietos. Dokumentas pateikiamas kompetentingų institucijų prašymu. Gavėjas pasilieka to dokumento kopiją, kurią pateikia gavėjo valstybės narės ar Šveicarijos kompetentingai institucijai patikrinti, jei ši paprašo.

5. Jei sprogmenų perdavimas turi būti specialiai prižiūrimas, kad valstybės narės ar Šveicarijos teritorijoje ar jos dalyje būtų laikomasi specialių saugumo reikalavimų, gavėjas gavėjo valstybės narės ar Šveicarijos kompetentingai institucijai prieš sprogmenų perdavimą pateikia šią informaciją:

a) atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų pavardes arba pavadinimus ir adresus;

b) perduodamų sprogmenų skaičių ir kiekį;

c) išsamų sprogmenų ir jų identifikavimo priemonių aprašą, įskaitant Jungtinių Tautų identifikacinį numerį;

d) jei ketinama sprogmenis pateikti rinkai, informaciją apie pateikimo rinkai sąlygų tenkinimą;

e) perdavimo priemonę ir maršrutą;

f) numatomas išsiuntimo ir gavimo datas;

g) jei būtina, tikslias įvežimo į valstybę narę ar Šveicariją ir išvežimo iš jų vietas.

a punkte nurodyta informacija turi būti pakankamai išsami, kad sudarytų sąlygas kompetentingoms institucijoms susisiekti su ekonominės veiklos vykdytojais ir gauti patvirtinimą, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai turi teisę gauti siuntą.

Gavėjo valstybės narės ar Šveicarijos kompetentinga institucija, pirmiausia atsižvelgdama į specialius saugumo reikalavimus, išnagrinėja sąlygas, kuriomis gali vykti perdavimas. Jei specialūs saugumo reikalavimai tenkinami, sutikimas perduoti išduodamas. Jei vykdomas tranzitas per kitų valstybių narių ar Šveicarijos teritoriją, tos valstybės arba Šveicarija taip pat išnagrinėja su perdavimu susijusius duomenis ir išduoda sutikimą.

6. Jei valstybės narės ar Šveicarijos kompetentinga institucija mano, kad specialių 10 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų saugumo reikalavimų laikytis nebūtina, sprogmenys jų teritorijoje ar teritorijos dalyje gali būti perduodami iš anksto nepateikus 10 dalies 5 punkte nurodytos informacijos. Tuomet gaunančioji kompetentinga institucija fiksuotam terminui išduoda sutikimą, kurį dėl pagrįstų priežasčių ji gali bet kuriuo metu sustabdyti arba atšaukti. 10 dalies 4 punkte nurodytame dokumente, kuris turi būti pridėtas prie sprogmenų iki jų paskirties vietos, nurodomas tik pirmiau minėtas sutikimas.

7. Nedarant poveikio įprastiems tikrinimams, kuriuos atitinkamos kompetentingos institucijos prašymu savo teritorijoje atlieka išsiuntimo šalis, atitinkami gavėjai ir ekonominės veiklos vykdytojai išsiuntimo ir tranzito šalių valdžios institucijoms siunčia visą reikiamą informaciją, kurią jie turi apie sprogmenų perdavimą.

8. Joks ekonominės veiklos vykdytojas negali perduoti sprogmenų, jei gavėjas nėra gavęs reikiamų perdavimo leidimų pagal 10 dalies 2, 4, 5 ir 6 punktų nuostatas.

9. Įgyvendinant 4 ir 5 dalis taikomos Sprendimo 2004/388/EB nuostatos.

11.    Keitimasis informacija

Vadovaudamosi šio Susitarimo bendrosiomis nuostatomis valstybės narės ir Šveicarija viena kitai teikia visą susijusią informaciją, kad būtų užtikrintas tinkamas Direktyvos 2008/43/EB įgyvendinimas.

▼B

2 PRIEDAS

ATITIKTIES ĮVERTINIMO ĮSTAIGŲ PASKYRIMO BENDROSIOS TAISYKLĖS

A.   Bendrosios sąlygos

1. Remiantis šiuo susitarimu, skiriančiosios institucijos yra visiškai atsakingos už paskirtųjų institucijų kompetenciją bei pajėgumą ir paskiria atitikties įvertinimo institucijomis tik teisėtus asmenis.

2. Skiriančiosios institucijos paskiria tik atitikties įvertinimo institucijas, sugebančias įrodyti, kad jos supranta, turi patirties ir yra kompetentingos taikyti atitikties įvertinimo reikalavimus ir tvarką, nustatytą teisinėse, norminėse ir administracinėse nuostatose, nurodytose I priede ir taikomus konkrečiam produktui, produkto kategorijai ar sektoriui, pagal kurį jos paskiriamos.

3. Techninė kompetencija įrodoma:

 technologinėmis žiniomis apie atitinkamus produktus, produktus ar paslaugas;

 techninių standartų ir bendrosios rizikos apsaugos reikalavimų, siekiant gauti paskyrimą, supratimu;

 sugebėjimu atlikti atitinkamą atitikties įvertinimą;

 atitinkamos atitikties įvertinimo tinkamu valdymu; ir

 esant bet kokiai kitai aplinkybei, būtinu užtikrinimu, kad atitikties įvertinimas bus nuolat tinkamai atliekamas.

4. Techninės kompetencijos kriterijai nustatomi pagal tarptautiniu mastu pripažintus dokumentus, tokius kaip EN 45000 standartus ar jiems lygiaverčius dokumentus, o taip pat pagal papildomus paaiškinamuosius dokumentus. Tačiau šiuos dokumentus būtina paaiškinti taip, kad būtų atsižvelgiama į skirtingiems tipams keliamus reikalavimus, nustatytus taikomose teisinėse, norminėse ir administracinėse nuostatose.

5. Šalys skatina paskyrimo tvarkos ir atitikties įvertinimo tvarkos suderinimą, skiriančiosioms institucijoms ir atitikties įvertinimo įstaigoms bendradarbiaujant, rengiant koordinacinius susitikimus, dalyvaujant pasirašant susitarimus dėl abipusio pripažinimo ir laikinosios darbo grupės posėdžiuose. Šalys taip pat skatina akreditacijos įstaigas dalyvauti, pasirašant susitarimus dėl abipusio pripažinimo.

B.   Atitikties įvertinimo įstaigų kompetencijos patikrinimo sistema

6.

Siekdamos patikrinti atitikties įvertinimo įstaigų kompetenciją, suinteresuotos institucijos gali taikyti įvairias procedūras, užtikrinant atitinkamą pasikliovimo tarp Šalių lygmenį. Jei būtina, Šalis nurodo skiriančiajai institucijai kompetencijos įrodymo galimus būdus.

a)   Akreditavimas

Akreditavimas atliekamas pagal kitos Šalies reikalavimus, taikomus atitikties įvertinimo įstaigų techninei kompetencijai, darant prielaidą, kad kompetentinga akreditavimo įstaiga:

 atitinka numatytas galiojančias tarptautines teisės normas (EN 45000 standartus arba Tarptautinės standartų organizacijos ir (arba) Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (ISO/IEC) vadovus); ir

 pasirašiusi tarptautinius susitarimus pagal kuriuos ją įvertina ekspertai; ar

 akreditavimo įstaigos, skiriančiajai institucijai įgaliojus, dalyvauja, palyginant programas ir keičiantis technine patirtimi. Siekiant užtikrinti pasitikėjimą akreditavimo ir atitikties įvertinimo įstaigų technine kompetencija. Šioms programoms galima priskirti bendruosius įvertinimus, specialias bendradarbiavimo programas ir vienos srities ekspertų įvertinimus.

Kai atitikties įvertinimo įstaiga yra tik akredituojama įvertinti gaminį, procesą ar paslaugą pagal konkrečias technines specifikacijas, skiriančiosios institucijos gali pasinaudoti akreditavimu kaip atitikties įvertinimo įstaigos techninės kompetencijos atitikties prielaida, laikydamosi nuostatos, kad šitaip galima įvertinti įstaigų sugebėjimą taikyti tokius standartus ir technines specifikacijas.

Kai atitikties įvertinimo įstaigoms taikomi kriterijai reikalauja, kad pastaroji įvertintų produktus, procesus ar paslaugas ne tiesiogiai pagal standartus, ar technines specifikacijas, bet pagal bendruosius (esminius) reikalavimus, skiriančiosios institucijos gali pasinaudoti akreditavimu kaip atitikties įvertinimo įstaigos techninės kompetencijos atitikties prielaida, laikydamosi nuostatos, kad jis sudarytas iš elementų, kuriais remiantis galima įvertinti atitikties įvertinimo įstaigos sugebėjimą (technines žinias apie produktą, jo panaudojimą ir pan.) įvertinti tą produktą pagal tuos esminius reikalavimus. Atitikties įvertinimo įstaiga paskiriama tik šioms užduotims atlikti.

b)   Kitos priemonės

Nesant akreditavimo sistemos arba dėl kitų priežasčių, suinteresuotosios institucijos reikalauja, kad atitikties įvertinimo įstaigos įrodytų savo kompetenciją kitomis priemonėmis, pvz.:

 dalyvaudamos, pasirašant regioninius ir (arba) tarptautinius susitarimus dėl abipusio pripažinimo ar sertifikavimo sistemų;

 reguliariai vertinamos vienos srities ekspertus pagal aiškius kriterijus ir atliekant atitinkamą ekspertizę;

 atlikdamos kvalifikacijos tikrinimo testus arba

 palygindamos atitikties įvertinimo įstaigas.

C.   Patikrinimo sistemos vertinimas

7. Sukūrus patikrinimo sistemą, skirtą įvertinti atitikties įvertinimo įstaigų kompetenciją, kita Šalis bus pakviesta patikrinti ar sistema suteikia paskyrimo proceso atitikties pagal jos pačios teisinius reikalavimus garantiją. Atliekant tokius patikrinimus, siekiama labiau įvertinti patikrinimo sistemos tinkamumą ir efektyvumą, nei pačias atitikties įvertinimo įstaigas.

D.   Formalus paskyrimas

8. Kai Šalys pateikia Komitetui pasiūlymus dėl atitikties įvertinimo įstaigų įtraukimo į priedus, jos pateikia šiuos duomenis apie kiekvieną įstaigą:

a) jos pavadinimą;

b) jos pašto adresą;

c) jos faksimilinio aparato numerį;

d) sektorinį skyrių, produkto kategorijas arba produktus, procesus ir paslaugas, į kuriuos atžvelgiant ji paskiriama;

e) atitikties įvertinimo procedūras, kurių atlikimo tikslu ji paskiriama;

f) metodus, taikomus įstaigos kompetencijai nustatyti.

BAIGIAMASIS AKTAS



EUROPOS BENDRIJOS

ir

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS

įgaliotieji atstovai,

1999 m. birželio 21 d. susitikę Liuksemburge pasirašyti Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl abipusio pripažinimo atitikties įvertinimo srityje, priėmė toliau išvardytas ir prie Baigiamojo akto pridedamas bendras deklaracijas:



susitariančiųjų Šalių bendrą deklaraciją dėl 4 straipsnio peržiūrėjimo,

bendrą deklaraciją dėl abipusio geros klinikinės praktikos pripažinimo ir su tuo susijusių patikrinimų,

susitariančiųjų Šalių bendrą deklaraciją dėl priedų atnaujinimo,

bendrą deklaraciją dėl tolesnių derybų.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į šią deklaraciją, pridedamą prie šio Baigiamojo akto:

deklaraciją dėl Šveicarijos dalyvavimo komitetuose.

Hecho en Luxemburgo, el día ventiuno de junio del año mil novecientos noventa y nueve.

Udfærdiget i Luxembourg, den enogtyvende juni nitten hundrede og nioghalvfems.

Geschehen zu Luxemburg am einundzwanzigsten Juni neunzehnhundertneunundneunzig.

Έγινε στο Λουξεμβούργο, στις είκοσι μία Ιουνίου χίλια εννιακόσια ενενήντα εννέα.

Done at Luxembourg on the twenty-first day of June in the year one thousand nine hundred and ninety-nine.

Fait à Luxembourg, le vingt-et-un juin mil neuf cent quatre-vingt dix-neuf.

Fatto a Lussemburgo, addì ventuno giugno millenovecentonovantanove.

Gedaan te Luxemburg, de eenentwintigste juni negentienhonderd negenennegentig.

Feito no Luxemburgo, em vinte e um de Junho de mil novecentos e noventa e nove.

Tehty Luxemburgissa kahdentenakymmenentenäensimmäisenä päivänä kesäkuuta vuonna tuhatyhdeksänsataayhdeksänkymmentäyhdeksän.

Som gjordes i Luxemburg den tjugoförsta juni nittonhundranittionio.

Por la Comunidad Europea

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Voor de Europese Gemeenschap

Pela Comunidade Europeia

Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapens vägnar

signatory

signatory

Por la Confederación Suiza

For Det Schweiziske Edsforbund

Für die Schweizerische Eidgenossenschaft

Για την Ελβετική Συνομοσπονδία

For the Swiss Confederation

Pour la Confédération suisse

Per la Confederazione svizzera

Voor de Zwitserse Bondsstaat

Pela Confederação Suíça

Sveitsin valaliiton puolesta

På Schweiziska edsförbundets vägnar

signatory

signatory

SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ BENDRA DEKLARACIJA

dėl 4 straipsnio peržiūrėjimo

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja peržiūrėti susitarimo dėl abipusio pripažinimo atitikties įvertinimo srityje 4 straipsnį, kad į jį pirmiausia būtų įtraukti produktai, kilę iš kitų šalių, su kuriomis Šalys sudaro susitarimus dėl abipusio pripažinimo atitikties įvertinimo srityje, kai tie susitarimai bus sudaryti.

Bus peržiūrėtos šio susitarimo 12 skyriaus V skirsnio nuostatos.

BENDRA DEKLARACIJA

dėl abipusio geros klinikinės praktikos pripažinimo ir su tuo susijusių patikrinimų

Vaistų atveju, klinikinių tyrimų, kurie atliekami šio susitarimo Šalių teritorijose, rezultatai yra įtraukiami į paraiškas gauti leidimus pateikti rinkai ir jų variantus ar pratęsimus. Iš esmės Šalys susitaria ir toliau priimti klinikinius tyrimus šioms paraiškoms parengti. Jos susitaria dirbti siekdamos geros klinikinės praktikos suderinimo, visų pirma įgyvendinant dabartines Helsinkio ir Tokijo deklaracijas bei visus su klinikiniais tyrimais susijusius nurodymus, kurie buvo priimti Tarptautinėje konferencijoje dėl derinimo. Tačiau, dėl teisinės sistemos pokyčių, susijusių su patikrinimais ir leidimais atlikti klinikinius tyrimus Europos bendrijoje, artimiausiu metu turės būti apsvarstyta šių tyrimų oficialios priežiūros išsami abipusio pripažinimo tvarka ir išdėstyta specialiame skyriuje.

SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ BENDRA DEKLARACIJA

dėl priedų atnaujinimo

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja atnaujinti susitarimo dėl abipusio pripažinimo atitikties įvertinimo srityje priedus ne vėliau kaip praėjus mėnesiui nuo jo įsigaliojimo.

BENDRA DEKLARACIJA

dėl tolesnių derybų

Europos bendrija ir Šveicarijos Konfederacija pareiškia apie savo ketinimus pradėti derybas, siekiant sudaryti susitarimus bendro intereso srityse, o būtent – dėl 1972 m. Laisvosios prekybos susitarimo 2 protokolo atnaujinimo ir Šveicarijos dalyvavimo tam tikrose Bendrijos mokymų, jaunimo, žiniasklaidos, statistikos ir aplinkos apsaugos programose. Pasibaigus dabartinėms dvišalėms deryboms, sparčiai turi vykti šių derybų parengiamieji darbai.

DEKLARACIJA

dėl Šveicarijos dalyvavimo komitetuose

Taryba sutinka, kad Šveicarijos atstovai dalyvautų kaip stebėtojai šių komitetų ir specialistų darbo grupių posėdžiuose, jei jų aptariami klausimai jiems aktualūs:

 mokslinių tyrimų programų komitetuose, įskaitant Mokslinių ir techninių tyrimų komitetą (CREST),

 administracinėje darbuotojų migrantų socialinės apsaugos komisijoje,

 koordinacinėje aukštojo mokslo diplomų tarpusavio pripažinimo grupėje,

 patariamuosiuose oro maršrutų ir konkurencijos taisyklių taikymo oro transporto srityje komitetuose.

Komitetams balsuojant, Šveicarijos atstovai nedalyvauja.

Jeigu kiti komitetai sprendžia kitų, šiais susitarimais numatytų, sričių klausimus, ir kuriuos įgyvendindama Šveicarija perėmė acquis communautaire arba kitas panašias priemones, Komisija tarsis su Šveicarijos specialistais pagal EEE susitarimo 100 straipsnyje nurodytą tvarką.



( 1 ) Dėl šios procedūros Europos Sąjungai nenumatyta prievolė suteikti Šveicarijai prieigą prie Bendrijos greitų informacijos mainų sistemos (RAPEX) remiantis 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos 12 straipsnio 4 dalimi (OL L 11, 2002 1 15, p. 4).

( 2 ) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

( 3 ) Deklaracija dėl Šveicarijos dalyvavimo komitetuose (OL L 114, 2002 4 30, p. 429).

( 4 ) Deklaracija dėl Šveicarijos dalyvavimo komitetuose (OL L 114, 2002 4 30, p. 429).