Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

nustatantis tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemones

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),

kadangi:

(1)	Bendrija nuo 1997 m. lapkričio 14 d. yra Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos konvencijos Susitarianti Šalis ( 3 ) (toliau – ICCAT konvencija).

(2)

ICCAT konvencija numato pagrindą regioniniam bendradarbiavimui dėl tunų ir į juos panašių žuvų išteklių apsaugos ir reguliavimo Atlanto vandenyne ir gretimose jūrose vykdyti per Tarptautinę Atlanto tunų apsaugos komisiją (toliau – ICCAT) ir rekomendacijų dėl apsaugos ir reguliavimo Konvencijos teritorijoje priėmimą, kurios tampa privalomomis Susitariančioms Šalims.

(3)

ICCAT patvirtino kelias rekomendacijas, nustatančias kontrolės ir stebėjimo įsipareigojimus, ypač dėl statistikos rinkimo ir perdavimo, patikrinimų uostuose, laivų stebėjimo per palydovus, laivų stebėjimo ir perkrovimo ir nesusitariančių šalių ir jokiai valstybei nepriklausančių laivų patikrų. Šios rekomendacijos tapo privalomos Bendrijai ir todėl turėtų būti įgyvendintos.

(4)

Tam tikri įsipareigojimai perkelti 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1351/1999, nustatančiu tam tikras kontrolės priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi ICCAT patvirtintų priemonių ( 4 ), ir į 1999 m. gruodžio 17 d Tarybos reglamento (EB) Nr. 2742/1999, 2000 m. nustatančio tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir joms taikomas sąlygas, galiojančias Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams tuose vandenyse, kuriuose būtina riboti sužvejojamą kiekį, ir iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EB) Nr. 66/98 ( 5 ), 22 straipsnio 1 punktą. Siekiant aiškumo, šios priemonės turėtų būti įtrauktos į vieną reglamentą, panaikinantį ir pakeičiantį ankstesnius reglamentus.

(5)	Siekiant atlikti mokslo tyrimus, iš Bendrijos žvejybos laivų kapitonų turėtų būti reikalaujama laikytis ICCAT išleisto „Praktinio tunų ir į juos panašių žuvų statistikos ir mėginių ėmimo Atlanto vandenyne vadovo“ nurodymų.

(6)

Bendrija patvirtino Indijos vandenyno tunų komisijos steigimo sutartį ( 6 ) (toliau – IOTC). Sutartis numato nuostatas, skirtas stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant apsaugoti ir racionaliai naudoti Indijos vandenyno tunų ir į juos panašių žuvų išteklius, įsteigiant IOTC ir priimant rekomendacijas dėl jos kompetencijai priklausančios apsaugos ir reguliavimo, kurios tampa galiojančiomis Susitariančioms Šalims. Bendrija turėtų taikyti IOTC patvirtintas kontrolės priemones.

(7)	IOTC patvirtino rekomendaciją dėl informacijos apie tropinių tunus registravimą ir keitimąsi ja. Ji yra privaloma Bendrijai, kuri todėl turėtų ją įgyvendinti.

(8)

Bendrija turi žvejybos interesų Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje ir yra pradėjusi stojimo į Amerikos tropinių tunų komisiją (toliau – IATTC) procedūrą. Jai įstojus ir laikantis jos bendradarbiavimo reikalavimų, numatytų Jungtinių Tautų konvencijoje dėl jūrų teisės, ji turėtų taikyti IATTC patvirtintas kontrolės priemones.

(9)	Bendrija, kuri yra pasirašiusi Sutartį dėl Tarptautinės delfinų išsaugojimo programos ( 7 ), Sprendimu 1999/386/EB ( 8 ) nusprendė taikyti ją laikinai, kol ji bus patvirtinta, ir todėl turėtų taikyti jos kontrolės priemones.

(10)	Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi taikomų IOTC, IATTC ir Sutarties dėl Tarptautinės delfinų išsaugojimo programos kontrolės priemonių, valstybės narės turėtų imtis būtinų veiksmų.

(11)

1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/93, nustatantis bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės sistemą ( 9 ), taikomas visoms žvejybos veiklos rūšims ir visoms su ja susijusioms veiklos rūšims, vykdomoms teritorijoje ir jūrų vandenyse, kuriose galioja valstybių narių suverenitetas ar jurisdikcija, įskaitant Bendrijos žvejybos laivų veiklą, vykdomą trečiųjų šalių vandenyse arba neutraliuose vandenyse, nepažeidžiant tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių sudarytų žvejybos sutarčių arba tarptautinių konvencijų, prie kurių Bendrija yra prisijungusi.

(12)	Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu naudojimosi Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 10 ),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

Šis reglamentas nustato šio reglamento I priede išvardytų tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės ir tikrinimo priemones ir yra taikomas su valstybių narių vėliava plaukiojantiems ir Bendrijoje registruotiems laivams (toliau – Bendrijos žvejybos laivai), vykdantiems veiklą vienoje iš 2 straipsnyje nurodytų zonų.

1. Sužvejotų žuvų mėginiai imami vadovaujantis 2000 m. birželio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1543/2000, nustatančio duomenų, būtinų vykdant Bendrijos bendrąją žuvininkystės politiką, rinkimo ir tvarkymo sistemą ( 11 ), nuostatomis ir „Praktinio Atlanto tunų ir į juo panašių žuvų mėginių ėmimo vadovas“ reikalavimais (trečias leidimas, ICCAT, 1990).

2. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės tvirtinamos vadovaujantis 24 straipsnio 2 punkte nurodyta tvarka.

Su melsvųjų tunų penėjimu susijusiose operacijose dalyvaujančių laivų veikla

1. Kiekvienas Bendrijos laivo, vežančio melsvuosius tunus į gabenimo laivą, kapitonas turi įrašyti savo laivo žurnale:

2. Kiekvienas gabenimo laivo, į kurį buvo perduoti melsvieji tunai, kapitonas turi įrašyti:

3. Kapitonas atleidžiamas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto įpareigojimo, jei vietoj įrašo pateikiama Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 11 straipsnyje numatytos perkrovimo į kitą laivą deklaracijos kopija arba Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnyje numatyto T2M dokumento kopija, kur pateikiama šio straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta informacija.

4. Valstybės narės užtikrina, kad visi melsvieji tunai, kuriuos į narvus uždaro su jų vėliava plaukiojantys laivai, būtų užregistruoti jų kompetentingos institucijos. Pagal 5 straipsnį jos praneša Komisijai su jų vėliava plaukiojančių laivų sugautų ir uždarytų į narvus melsvųjų tunų kiekį (I užduotis, apibrėžta ICCAT).

Eksportuodama ir importuodama penėti skirtus melsvuosius tunus valstybė narė nusiunčia Komisijai savo patvirtintų 2003 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1984/2003, nustatančiame prekybos melsvaisiais tunais, durklažuvėmis ir didžiaakiais tunais Bendrijoje statistikos sistemą ( 12 ), nurodytų statistikos dokumentų numerius bei datas ir nurodo deklaruotą paskirties trečiąją šalį.

1. Valstybės narės imasi veiksmų užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys melsvųjų tunų penėjimo ūkiai jų kompetentingai institucijai pateiktų 1a priede nurodytą uždarymo į narvus deklaraciją per 72 valandas po kiekvienos žvejybos arba gabenimo laivo atliktos uždarymo į narvus operacijos pabaigos. Už tokių deklaracijų su visa šiame straipsnyje reikalaujama informacija pateikimą atsako valstybių narių patvirtinti penėjimo ūkiai.

2. Valstybės narės imasi veiksmų užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti penėjimo ūkiai iki kiekvienų metų liepos 1 d. pateiktų joms penėtų melsvųjų tunų prekybos deklaraciją.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje penėtų melsvųjų tunų prekybos deklaracijoje turi būti tokia informacija:

4. Remdamosi pagal šio straipsnio 1 ir 3 dalis pateikta deklaracija valstybės narės iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. elektroniniu būdu praneša Komisijai:

1. Iki 2004 m. balandžio 30 d. kiekviena valstybė narė elektroniniu būdu nusiunčia Komisijai jos jurisdikcijai priklausančių penėjimo ūkių, kuriems ji leidžia užsiimti Konvencijos zonoje sugautų melsvųjų tunų penėjimo veikla, sąrašą.

3. Komisija persiunčia šią informaciją į ICCAT vykdomąjį sekretoriatą iki 2004 m. rugpjūčio 31 d., kad atitinkami penėjimo ūkiai būtų įrašyti į ICCAT ūkių, kuriems leidžiama užsiimti ICCAT Konvencijos zonoje sugautų melsvųjų tunų penėjimo veikla, registrą.

4. Apie bet kokį šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo pakeitimą, ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki ūkiai pradeda užsiimti ICCAT Konvencijos zonos melsvųjų tunų penėjimo veikla, ta pačia tvarka pranešama Komisijai, kad ji tai perduotų ICCAT vykdomajam sekretoriatui.

5. Valstybės narės jurisdikcijai priklausantys penėjimo ūkiai, kurie nėra įrašyti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, negali užsiimti ICCAT Konvencijos zonoje sugautų melsvųjų tunų penėjimo veikla.

1. Valstybės narės duomenis apie metinį nominalų sužvejotų II priede nurodytų rūšių žuvų kiekį (ICCAT nustatyta I užduotis) elektroniniu būdu perduoda Komisijai, kuri po to juos perduoda ICCAT vykdomajam sekretoriatui. Ne vėliau kaip iki kitų metų birželio 30 d. valstybės narės moksliniais tikslais perduoda Komisijai galutinius visų metų duomenis arba, kai tai neįmanoma, preliminarius duomenis.

2. Kasmet, ne vėliau kaip liepos 31 d., valstybės narės Komisijos vardu elektroniniu būdu perduoda šiuos duomenis (ICCAT nustatyta II užduotis) ICCAT vykdomajam sekretoriatui.

3. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės tvirtinamos vadovaujantis 24 straipsnio 2 punkte nurodyta tvarka.

1. Valstybės narės elektroniniu būdu perduoda Komisijos vardu visus turimus duomenis apie sužvejotus ryklius ir prekyba jais ICCAT vykdomajam sekretoriatui.

1a) Valstybės narės moksliniais tikslais elektronine forma perduoda ICCAT vykdomajam sekretoriatui (suteikiant elektroninę prieigą Komisijai) ICCAT nustatytus duomenis apie laimikį ir pastangas, visų pirma – apytikslį išmestų negyvų silkiaryklių, ryklių Isurus oxyrinchus ir mėlynųjų ryklių kiekį.

2. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės tvirtinamos vadovaujantis 24 straipsnio 2 punkte nurodyta tvarka.

1. Bendrijos laivų kapitonai kiekvieną dieną registruoja savo laivo žurnaluose informaciją apie paleistus gyvus ar negyvus baltuosius marlinus ir mėlynuosius marlinus pagal ne didesnius kaip 5° ilgumos su 5° platuma sektorius ir savo iškrovimo į krantą dokumentuose nurodo iškrautų baltųjų marlinų ir mėlynųjų marlinų skaičių ar masę.

2. Iki kiekvienų metų birželio 30 d. valstybės narės moksliniais tikslais elektronine forma perduoda Komisijai galutinius visų praėjusių metų, o jei tai neįmanoma, preliminarius duomenis apie baltųjų marlinų ir mėlynųjų marlinų laimikį, įskaitant paleidimą ir iškrovimą į krantą.

Komisijai pareikalavus valstybės narės renka ir nagrinėja kaip įmanoma daugiau duomenų apie šaldytų paprastųjų tunų ir didžiaakių tunų produktų, sužvejotų ilgesniais negu 24 metrų bendro ilgio laivais, žvejojančiais ūdomis, importą ir visą su juo susijusią informaciją, tokią kaip laivų pavadinimai, jų registracija ir savininkas, žvejojamų žuvų rūšys ir svoris, žvejybos zona ir eksporto vieta.

1. Iki 2003 m. birželio 1 d. kiekviena valstybė narė elektroniniu būdu nusiunčia Komisijai daugiau kaip 24 m bendro ilgio su jos vėliava plaukiojančių ir jos teritorijoje registruotų laivų, kuriems ji, išduodama specialią žvejybos licenciją, leidžia ICCAT Konvencijos zonoje žvejoti tunus ir tunines žuvis, sąrašą.

3. Komisija iki 2003 m. liepos 1 d. nusiunčia šią informaciją ICCAT vykdomajam sekretoriatui, kad šiuos laivus būtų galima įrašyti į daugiau kaip 24 m bendro ilgio laivų, kuriems leidžiama žvejoti ICCAT Konvencijos zonoje, registrą (toliau – ICCAT registras).

4. Apie bet kokį šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo pakeitimą, ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki laivas pradeda žvejybos veiklą Konvencijos zonoje, ta pačia tvarka pranešama Komisijai, kad ji tai perduotų ICCAT vykdomajam sekretoriatui.

5. Daugiau kaip 24 m bendro ilgio Bendrijos žvejybos laivai, neįrašyti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, ICCAT Konvencijos zonoje negali žvejoti, laikyti, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti į krantą tunų ar tuninių žuvų.

7. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių uždrausti ICCAT registre neįrašytiems daugiau kaip 24 m bendro ilgio laivams žvejoti, laikyti, perkrauti į kitą laivą ir iškrauti į krantą ICCAT Konvencijos zonoje sugautus tunus ir tuniškas žuvis.

8. Valstybės narės nedelsdamos perduoda Komisijai visą informaciją apie tai, kad yra rimtų priežasčių įtarti, kad ICCAT registre neįrašyti daugiau kaip 24 m bendro ilgio laivai žvejoja arba perkrauna į kitus laivus tunus ar tunines žuvis ICCAT Konvencijos zonoje.

1. Iki kiekvienų metų balandžio 30 d. valstybės narės nusiunčia Komisijai tų metų su jų vėliava plaukiojančių laivų, kuriuos frachtavo ICCAT Konvencijos susitariančiosios šalys, sąrašą ir informuoja apie bet kuriuo metu padarytus bet kokius to sąrašo pakeitimus.

3. Frachtavimo sutarties sudarymo dieną vėliavos valstybė narė nusiunčia ICCAT vykdomajam sekretoriatui tokią informaciją ir informuoja Komisija apie:

4. Pasibaigus galioti frachtavimo sutarčiai valstybė narė praneša ICCAT vykdomajam sekretoriatui galiojimo pabaigos datą ir informuoja Komisiją.

Su valstybės narė vėliava plaukiojantys daugiau kaip 24 m bendro ilgio laivai, žvejojantys ūdomis ir įrašyti į 8a straipsnio 1 dalyje nurodytą ICCAT sąrašą, ICCAT Konvencijos zonoje perkrauti laimikį į kitus laivus gali tik iš anksto gavę valstybės narės kompetentingos institucijos leidimą.

1. Kasmet iki ►M1 rugpjūčio 15 d. ◄ valstybės narės siunčia Komisijai nacionalinę ataskaitą, pasinaudodamos ICCAT patvirtintu pavyzdžiu ir įskaitant: a) informaciją apie palydovinio stebėjimo sistemos įdiegimą ir b) „ICCAT deklaracijos lentelę“ apie visus žūklės rajonus su pastabomis, inter alia, apie ICCAT nustatytų mažiausio tam tikrų žuvų rūšių dydžio tolerancijos ribų pažeidimus ir veiksmus, kurių buvo ar bus imtasi. Valstybės narės taip pat praneša, kaip reguliuojama mėgėjiška I priede išvardytų rūšių žuvų žvejyba ir pateikia išsamius duomenis apie visus perkrovimo veiksmus, kuriuos per praeitus metus vykdė jų laivai.

2. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės tvirtinamos vadovaujantis 24 straipsnio 2 punkte nurodyta tvarka.

Metinė ataskaita apie ICCAT valdymo standartų taikymą dideliuose ūdų laivuose

Iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. valstybės narės, turinčios daugiau kaip 24 m bendro ilgio ūdų laivų, kuriems leidžiama žvejoti Konvencijos zonoje, perduoda Komisijai metinę ataskaitą apie ICCAT valdymo standartų taikymą dideliuose ūdų laivuose, kurios pavyzdys pateikiamas IV priede.

1. Valstybės narės skiria inspektorius, atsakingus už patikrinimus jų uostuose, kurie yra atsakingi už I priede išvardytų rūšių žuvų perkrovimo ir iškrovimo stebėjimą ir tikrinimą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad atliekant patikrinimus nebūtų diskriminacijos ir kad jie atitiktų ICCAT tikrinimo uoste susitarimus.

3. Uosto valstybė gali, inter alia, tikrinti dokumentus, žvejybos įrankius ir sužvejotas žuvis, esančius žvejybos laivuose, kai šie laivai savo noru yra atvykę į jos uostus ar jūros terminalus.

1. Valstybės narės kiekvienam ICCAT inspektoriui išduoda specialų tapatybės dokumentą, kurį jis privalo turėti su savim ir pateikti prieš atlikdamas patikrinimą. Kortelėje pateikiama išsami informacija nustatoma vadovaujantis 24 straipsnio 2 punkte nurodyta tvarka. Valstybės narės praneša savo inspektorių sąrašą Komisijai, kad ši jį perduotų ICCAT vykdomajam sekretoriatui.

2. Valstybės narės užtikrina, kad ICCAT inspektoriai vykdytų savo užduotis, laikydamiesi ICCAT tikrinimo uoste susitarimuose nustatytų taisyklių. Inspektorių darbo kontrolę ir toliau vykdo jų kompetentinga institucija, kuriai jie atsiskaito už savo veiksmus.

2. Inspektoriai gali tikrinti visas laivo vietas, denius ir patalpas, sužvejotas žuvis (apdorotas ar neapdorotas), įrankius, įrengimus ir visą dokumentaciją, kurios, jų nuomone, reikia, norint patikrinti, ar laikomasi ICCAT patvirtintų apsaugos priemonių, įskaitant laivo žurnalą ir iškrovimo dokumentus refrižeratorių ir transporterių atveju.

3. Inspektoriai pasirašo akte kapitono akivaizdoje, kuris turi teisę aktą papildyti ar nurodyti jį papildyti bet kokia informacija, kurią jis laiko svarbia, ir pasirašyti. Inspektorius laivo žurnale nurodo, kad buvo atliktas patikrinimas.

1. Jei ICCAT inspektorius turi rimto pagrindo manyti, kad žvejybos laivas vykdė veiklą, pažeidžiančią ICCAT patvirtintas apsaugos priemones, jis:

2. Už inspektavimą atsakinga valstybė narė nedelsiant siunčia patikrinimo akto originalą Komisijai, o ši jį nedelsiant perduoda šalies, su kurios vėliava plaukia laivas, kuriame buvo atliktas patikrinimas, kompetentingai institucijai, o jos kopiją – ICCAT vykdomajam sekretoriatui.

1. Jei valstybei narei ICCAT Susitarianti Šalis ar kita valstybė narė praneša apie su jos vėliava plaukiančio laivo padarytą pažeidimą, ji imasi skubių veiksmų, vadovaudamasi savo nacionalinės teisės aktais, norėdama gauti ir išnagrinėti įrodymus, atlikti visus būtinus tyrimus ir, jei įmanoma, apžiūrėti laivą.

2. Kiekviena valstybė narė nurodo instituciją, įgaliotą gauti pažeidimo įrodymus, ir praneša Komisijai jos pavadinimą, adresą ir kitą išsamią informaciją ryšiui palaikyti.

3. Vėliavos valstybė narė praneša Komisijai, o ši praneša ICCAT vykdomajam sekretoriatui, apie atitinkamam laivui skirtas nuobaudas ir priemones, kurių buvo imtasi jo atžvilgiu.

1. Kiekviena valstybė narė kitų valstybių narių ir Susitariančių Šalių ICCAT inspektorių patikrinimo aktus vertina taip pat kaip ir jos pačios inspektorių surašytus aktus.

2. Kiekviena valstybė bendradarbiauja su atitinkamomis Susitariančiomis Šalimis, vadovaudamasi nacionalinės teisės aktais, tarpininkaudama teismo arba kituose procesuose, iškeltuose dėl vadovaujantis ICCAT patikrinimo uoste susitarimais ICCAT inspektoriaus pateikto patikrinimo akto.

1. Bendrijos žvejybos laivai negali priimti I priede išvardytų rūšių žuvų iš jokiai valstybei nepriklausančių laivų ar laivų, plaukiančių su nesusitariančios šalies, kuri neturi besikooperuojančios šalies statuso, vėliava, jos subjekto ar žvejybos subjekto.

2. ICCAT patvirtintą besikooperuojančių šalių, subjektų ar žvejybos subjektų sąrašą skelbia Komisija Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje (C serijoje).

3. Kasmet iki rugsėjo 15 d. valstybės narės siunčia Komisijai išsamius duomenis apie I priede išvardytų rūšių žuvų perkrovimą, atliktą praeitais metais tarp su jų vėliava plaukiančių laivų ir su nesusitariančios šalies, kuri turi besikooperuojančios šalies, subjekto ar žvejybos subjekto statusą, vėliava plaukiančių laivų. Komisija siunčia šią informaciją ICCAT vykdomajam sekretoriatui.

1. Valstybės narės kompetentinga institucija, kuri pateko į ir (arba) patikrino jokiai valstybei nepriklausantį laivą, nedelsiant informuoja Komisiją apie patikrinimo rezultatus ir bet kokius veiksmus, kurių ji ėmėsi vadovaudamasi tarptautine teise. Komisija kaip įmanoma greičiau siunčia šią informaciją ICCAT vykdomajam sekretoriatui.

2. Valstybės narės užtikrina, kad kiekviename jokiai valstybei nepriklausančiame ar nesusitariančios šalies laive, kuris atvyksta į nustatytą uostą, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 28 straipsnio e punkto 2 papunktyje, jų kompetentingos institucijos atliktų patikrinimą. Kol patikrinimas nebaigtas, laive esančios sužvejotos žuvys negali būti iškrautos arba perkrautos.

3. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad laive yra išteklių, kuriems taikoma galiojanti ICCAT rekomendacija, valstybė narė draudžia juos iškrauti ar perkrauti.

4. Šio straipsnio 3 punkte nurodytas draudimas netaikomas, jei laivo, kuriame atliktas patikrinimas, kapitonas ar jos atstovas pateikia pakankamus kompetentingai institucijai įrodymus, kad:

Kiekviena valstybė narė stengiasi, kiek tai leidžia jos nacionalinės teisės aktai, sulaikyti savo piliečius nuo dalyvavimo nesusitariančių šalių veikloje, kuri neatitinka ICCAT apsaugos ir reguliavimo priemonių įgyvendinimo.

Kiekviena valstybė narė imasi veiksmų, būtinų užtikrinti, kad laivai, plaukiojantys su jos vėliava, laikytųsi zonoje taikomų nuostatų.

1. Bendrijos laivų, kuriems leidžiama žvejoti zonoje, žvejybos įranga ženklinama taip: tinklų, ūdų ir kitos įrangos galuose pritvirtinamos vėliavėlės ar radarų reflektoriniai plūdurai, o naktį – šviečiantieji plūdurai, nurodantys jų vietą ir dydį.

2. Ant ženklinimo plūdurų ir panašių plūduriuojančiųjų objektų, nurodančių stacionariosios žvejybos įrangos padėtį, turi būti aiškiai užrašyta laivo (-ų), kuriam (-iems) jie priklauso, raidė (-ės) ir (arba) skaičius (-iai).

3. Ant žuvų surinkimo įtaisų turi būti aiškiai užrašyta laivo (-ų), kuriam (-iems) jie priklauso, raidė (-ės) ir (arba) skaičius (-iai).

1. Valstybės narės elektronine forma, suteikdamos elektroninę prieiga Komisijai, laikydamosi V priede nurodytos statistikos pateikimo tvarkos, perduoda IOTC sekretoriatui tokius statistinius duomenis:

2. Valstybės narės parengia kompiuterinę duomenų bazę, kurioje laikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statistiniai duomenys, suteikdamos elektroninę prieigą Komisijai.

Kiekviena valstybė narė imasi veiksmų, būtinų užtikrinti, kad laivai, plaukiantys su jos vėliava, laikytųsi į Bendrijos teisę perkeltų IATTC priemonių ir taikomų Tarptautinės delfinų išsaugojimo programos sutarties priemonių.

Siekiant įgyvendinti 4 straipsnio 2 punktą, 5 straipsnio 3 punktą, 6 straipsnio 2 punktą, 8 straipsnio 6 punktą ir 9 straipsnio 2 punktą būtinos priemonės tvirtinamos vadovaujantis 24 straipsnio 2 punkte nurodyta administravimo tvarka.

1. Komisijai talkina Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3760/92 17 straipsniu įsteigtas komitetas.

2. Jei daromos nuorodos į šį straipsnio punktą, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 punkte nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Nuorodos į panaikintą Reglamentą (EB) Nr. 1351/1999 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir turėtų būti skaitomos vadovaujantis III priede pateikta atitikimo lentele.

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

ŽUVŲ RŪŠIŲ SĄRAŠAS, KURIAM TAIKOMAS ICCAT KOMUNIKATAS

Lotyniškas pavadinimas	Lietuviškas pavadinimas
Thunnus thynnus	Paprastasis tunas
Thunnus maccoyii	Australinis tunas
Thunnus albacares	Gelsvapelekis tunas
Thunnus alalunga	Ilgapelekis tunas
Thunnus obesus	Didžiaakis tunas
Thunnus atlanticus	Atlanto tunas
Euthynnus alletteratus	Vakarinis mažasis tunas
Katsuwonus pelamis	Dryžuotasis tunas
Sarda sarda	Atlanto pelamidė
Auxis thasard	Paprastasis skumbrinis tunas
Orcynopsis unicolor	Vienspalvė pelamidė
Acanthocybium solandri	Vachė (dygioji pelamidė)
Scomberomorus maculatus	Ispaninė dėmėtoji skumbrė
Scomberomorus cavalla	Atlanto Karališkoji skumbrė
Istiophorus albicans	Atlanto buriažuvė
Makaira indica	Juodasis marlinas
Makaira nigricans	Melsvasis (Atlanto) marlinas
Tetrapturus albidus	Baltasis marlinas
Xiphias gladius	Durklažuvė
Tetrapturus pfluegeri	Atlantinis mažasis iešmasnukis
Scomberomorus tritor	Afrikinė karališkoji skumbrė
Scomberomorus regalis	Ispaninė karališkoji skumbrė
Auxis rochei	Skersadryžis skumbrinis tunas
Scomberomorus brasiliensis	Brazilinė skumbrė

Paviršinė žvejyba: IOTC turėtų būti pranešami 1° dydžio kvadratinių zonų ir mėnesiniai duomenys apie laimikį – vardinė laimikio masė ir duomenys apie pastangas – žvejybos dienų skaičius (gaubiamieji tinklai, masalo laivas, blizgės, dreifuojantieji tinklaičiai). Žvejybos gaubiamaisiais tinklais duomenys turi būti suskirstyti pagal žuvų būrių tipus. Geriausia, jei šie duomenys yra ekstrapoliuoti pagal nacionalinį mėnesinį kiekvieno įrangos tipo laimikį. IOTC turėtų būti reguliariai pranešami taikyti didinimo koeficientai, atitinkantys laivo žurnalo apimtį.

Žvejyba ūdomis: IOTC turėtų būti pranešami 5° dydžio kvadratinių zonų ir mėnesiniai žvejybos ūdomis laimikio ir pastangų duomenys, geriausia – skaičius ir masė. Žvejybos pastangos turėtų būti nurodomos kablių skaičiumi. Geriausia, jei šie duomenys yra ekstrapoliuoti pagal nacionalinį mėnesinį laimikį. IOTC turėtų būti reguliariai pranešami taikyti didinimo koeficientai, atitinkantys laivo žurnalo apimtį.

Amatinės, smulkiosios ir sportinės žvejybos laimikio, pastangų ir žuvų dydžio duomenys taip pat turėtų būti pateikiami kas mėnesį, tačiau naudojant geriausią geografinę vietą tiems duomenims surinkti ir apdoroti.

Atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie dydį yra labai svarbūs daugeliui tunų išteklių įvertinimui, IOTC turėtų būti reguliariai pranešami 5° dydžio kvadratinių zonų ir mėnesiniai duomenys apie ilgį, įskaitant bendra išmatuotų žuvų skaičių, paskirstyti pagal įrangą ir žvejybos būdą (pvz., žuvų būrių žvejyba gaubiamaisiais tinklais atviroje jūroje arba dirbtinėmis sąlygomis). Duomenys pateikiami apie visa įranga pagautų ir visų IOTC aprėpiamų rūšių žuvų dydį. Duomenų apie dydį atranka turėtų būti daroma pagal griežtas ir gerai apibrėžtas atsitiktinės atrankos sistemas, kurios būtinos nešališkiems duomenims apie dydį pateikti. Tikslus rekomenduojamas atrankos imčių dydis gali būti skirtingas įvairioms rūšims (kaip įvairių parametrų funkcija), tačiau statistikos duomenų darbo grupė turi nustatyti savitą rekomenduojamą atrankos imties dydį. IOTC taip pat turėtų būti pateikiami išsamesni duomenys apie dydį, pvz., atskirų imčių dydis, kai to reikalauja specialios darbo grupės, tačiau tai daroma laikantis griežtų konfidencialumo taisyklių.

Tunų žvejyba naudojant plūduriuojančiuosius objektus, įskaitant žuvų surinkimo įtaisus (ŽSĮ)

Tam, kad IOTC geriau suprastų besikeičiantį jos kompetencijos zonoje veikiančių laivynų esamų žvejybos pastangų pobūdį, turi būti gauta daugiau informacijos. Kadangi tiekimo laivų veikla ir žuvų surinkimo įtaisų (ŽSĮ) naudojimas yra neatsiejama gaubiamųjų tinklų laivyno žvejybos pastangų dalis, IOTC turėtų būti reguliariai teikiama tokia informacija:

Tokių tiekimo laivų skaičius ir charakteristikos: i) plaukiojančių su jų vėliava, ii) padedančių gaubiamųjų tinklų laivams, plaukiojantiems su jų vėliava arba iii) turinčių licenciją dirbtų jų išskirtinėse ekonominėse zonose ir esančių IOTC kompetencijos srityje.

Tiekimo laivų veiklos lygis: įskaitant 1° dydžio kvadratinių zonų ir mėnesinius duomenis apie jūroje praleistų dienų skaičių.

Be to, susitariančiosios šalys ir bendradarbiaujančios nesusitariančiosios šalys turi imtis visų priemonių pateikti 1° dydžio kvadratinių zonų ir mėnesinius duomenis apie laivyno naudojamų žuvų surinkimo įtaisų (ŽSĮ) skaičių ir tipą.

Labai svarbu, kad visi žuvininkystės duomenys būtų IOTC sekretoriate laiku, kad būtų galima stebėti išteklius ir analizuoti duomenis. Todėl rekomenduojama standartiškai taikyti tokias taisykles:

Pakrančių zonose dirbantys paviršinės žvejybos laivynai ir kitokie laivynai (įskaitant tiekimo laivus) turi pateikti savo žvejybos duomenis kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. (ankstesnių metų duomenis).

Atviroje jūroje dirbantys žvejybos ūdomis laivynai turi pateikti laikinuosius žvejybos duomenis kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. (ankstesnių metų duomenis). Jie turi pateikti galutinę savo žvejybos duomenų sąmatą iki kiekvienų metų gruodžio 30 d. (ankstesnių metų duomenis).

Šiuo metu nustatyti statistikos duomenų pateikimo laiko terminai ateityje gali būti sutrumpinti, nes vis spartėja ryšio ir duomenų apdorojimo technologijos, kas turėtų sutrumpinti dabartinį uždelsimą dėl duomenų apdorojimo.

( 2 ) Nuomonė pateikta 2001 m. vasario 28 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

( 5 ) OL L 341, 1999 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2765/2000 (OL L 321, 2000 12 19, p. 5).

( 9 ) OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2846/98 (OL L 358, 1998 12 31, p. 5).

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 869/2004 2004 m. balandžio 26 d.	L 162	8	30.4.2004
►M2	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1005/2008 2008 m. rugsėjo 29 d.	L 286	1	29.10.2008
►M3	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 302/2009 2009 m. balandžio 6 d.	L 96	1	15.4.2009

Reglamentas (EB) Nr. 1351/1999	Šis reglamentas
1, 2, 3, straipsniai	8 straipsnis
4 straipsnis	18 straipsnis
5 straipsnis	17 straipsnis