2001R0539 — LT — 09.01.2014 — 009.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 539/2001 2001 m. kovo 15 d. (OL L 081, 21.3.2001, p.1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2414/2001 2001 m. gruodžio 7 d. |
L 327 |
1 |
12.12.2001 |
|
|
L 69 |
10 |
13.3.2003 |
||
|
L 141 |
3 |
4.6.2005 |
||
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1791/2006 2006 m. lapkričio 20 d. |
L 363 |
1 |
20.12.2006 |
|
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1932/2006 2006 m. gruodžio 21 d. |
L 405 |
23 |
30.12.2006 |
|
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1244/2009 2009 m. lapkričio 30 d. |
L 336 |
1 |
18.12.2009 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1091/2010 2010 m. lapkričio 24 d. |
L 329 |
1 |
14.12.2010 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1211/2010 2010 m. gruodžio 15 d. |
L 339 |
6 |
22.12.2010 |
|
|
L 158 |
1 |
10.6.2013 |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 610/2013 2013 m. birželio 26 d. |
L 182 |
1 |
29.6.2013 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1289/2013 2013 m. gruodžio 11 d. |
L 347 |
74 |
20.12.2013 |
|
iš dalies keičiamas:
|
L 236 |
33 |
23.9.2003 |
pataisytas:
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 539/2001
2001 m. kovo 15 d.
nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdama i Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),
kadangi:|
(1) |
Pagal Sutarties 62 straipsnio 2 dalies b punktą Taryba turi priimti taisykles dėl vizų numatomiems atvykimams, kurių trukmė neviršija trijų mėnesių, ir dėl to būtina nustatyti sąrašą tų trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, o taip pat tų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas. 61 straipsnis nurodo šiuos sąrašus kaip vieną iš šalutinių priemonių, kurios yra tiesiogiai susijusios su laisvu asmenų judėjimu laisvės, saugumo ir teisingumo srityje. |
|
(2) |
Šis reglamentas kyla iš Šengeno acquis pagal Protokolą, integruojantį ją į Europos Sąjungos sistemą, toliau vadinamą „Šengeno protokolu“. Jis nekeičia valstybių narių įsipareigojimų, kylančių iš acquis, kaip tai yra nurodyta 1999 m. gegužės 20 d. Tarybos sprendimo 1999/435/EB dėl Šengeno acquis apibrėžimo siekiant nustatyti kiekvienos nuostatos arba sprendimo, sudarančių Šengeno acquis, teisinį pagrindą, atsižvelgiant į atitinkamas Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties nuostatas ( 3 ) A priede. |
|
(3) |
Šis reglamentas toliau plėtoja minėtas nuostatas, kuriomis remiantis pagal Šengeno protokolą yra numatytas glaudesnis bendradarbiavimas, apimantis sritį, nurodytą 1999 m. gegužės 17 d. Sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis ( 4 ) 1 straipsnio B punkte. |
|
(4) |
Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 1 straipsnį Airija ir Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą; dėl šios priežasties ir nepažeidžiant pirmiau minėtojo Protokolo 4 straipsnio; šio reglamento nuostatos nei Airijai, nei Jungtinei Karalystei nėra taikomos. |
|
(5) |
Nustatant tas trečiąsias šalis, kurių piliečiams yra taikomi vizų reikalavimai, ir tas šalis, kurių piliečiams jie netaikomi, kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai ir įvertinamas pagal įvairius kriterijus, kurie, inter alia, siejami su nelegalia imigracija, viešąja politika ir saugumu bei su Europos Sąjungos išoriniais santykiais su trečiosiomis šalimis, o taip pat atsižvelgiama į dalyvavimą regioninės ir tarpusavio sąveikos reikšmę. Jei viena iš trečiųjų šalių, nurodytų šio reglamento II priede, nusprendžia vienos ar kelių valstybių narių piliečiams taikyti vizų reikalavimus, turi būti imamasi priemonių nustatyti Bendrijos mechanizmą, kuris padėtų įgyvendinti minėtą tarpusavio sąveikos principą. |
|
(6) |
Kadangi Europos ekonominės erdvės susitarimas panaikina vizų reikalavimus Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos piliečiams, šios šalys nėra įtrauktos į šio reglamento II priedą. |
|
(7) |
Nepažeidžiant įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis, pasirašytas valstybių narių, ir ypač atsižvelgiant į Europos sutartį dėl vizų panaikinimo pabėgėliams, pasirašytą Strasbūre 1959 m. balandžio 20 d., sprendimas dėl vizos reikalavimo arba jo netaikymo asmenims be pilietybės ir asmenims, pripažintiems pabėgėliais, turi būti priimamas pagal tai, kokia yra trečioji šalis, kurioje šie asmenys gyvena ir kuri išdavė jiems kelionės dokumentus. Tačiau, atsižvelgiant į skirtumus nacionaliniuose teisės aktuose, taikomuose asmenims be pilietybės ir asmenims, pripažintiems pabėgėliais, valstybė narė gali nuspręsti, ar šių kategorijų asmenims turi būti taikomi vizų reikalavimai tuo atveju, kai trečioji šalis, kurioje gyvena šie asmenys ir kuri išdavė jiems kelionės dokumentus, yra viena iš tų trečiųjų šalių, kurių piliečiams vizų reikalavimai netaikomi. |
|
(8) |
Ypatingais atvejais, kai leidžiama taikyti specialias vizų taisykles, valstybės narės gali tam tikroms asmenų kategorijoms panaikinti vizų reikalavimus arba taikyti juos vadovaudamosi tarptautine viešąja teise ir paprotine teise. |
|
(9) |
Siekiant užtikrinti sistemos administravimo viešumą ir susijusių asmenų informavimą, valstybės narės turi informuoti kitas valstybes nares ir Komisiją apie priemones, kurių jos imasi pagal šį reglamentą. Tais pačiais tikslais ši informacija turi būti paskelbta ir Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. |
|
(10) |
Įvažiavimo į valstybių narių teritoriją arba vizų išdavimo sąlygos neturi įtakos taisyklėms, šiuo metu reglamentuojančioms kelionės dokumentų galiojimo pripažinimą. |
|
(11) |
Pagal Sutarties 5 straipsnyje nurodytą proporcingumo principą reglamento, nustatančio trečiąsias šalis, kurių piliečiai kirsdami išorines sienas privalo turėti vizas, ir trečiąsias šalis, kurių piliečiams šis reikalavimas netaikomas, priėmimas yra ir būtina, ir tinkama priemonė užtikrinti, kad bendrosios vizų taisyklės būtų taikomos efektyviai. |
|
(12) |
Šis reglamentas pateikia visiškai suderintą nuostatą dėl trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorės sienas, privalo turėti vizas, ir tų šalių, kurių piliečiams šis reikalavimas netaikomas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą.
Nepažeidžiant iš 1959 m. balandžio 20 d. Strasbūre pasirašytos Europos sutarties dėl vizų panaikinimo pabėgėliams kylančių įsipareigojimų, pabėgėlio statusą turintys asmenys ir asmenys be pilietybės, kirsdami valstybių narių išorės sienas, privalo turėti vizą, jei trečioji šalis, kurioje jie gyvena ir kuri jiems išdavė kelionės dokumentą, yra šio reglamento I priedo sąraše nurodyta trečioji šalis.
II priedo sąraše nurodytų trečiųjų šalių piliečiams netaikomas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas buvimui, kai trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
◄
Be to, vizų režimas taip pat netaikomas:
— šio reglamento I priedo sąraše nurodytų trečiųjų šalių piliečiams, turintiems valstybių narių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1931/2006, nustatantį vietinio eismo per valstybių narių išorines sausumos sienas taisykles ir iš dalies keičiantį Šengeno konvencijos nuostatas ( 5 ), išduotą pasienio vietinio eismo leidimą, kai šio leidimo turėtojai naudojasi savo teise pagal pasienio vietinio eismo režimą,
— moksleiviams, kurie yra I priedo sąraše nurodytų trečiųjų šalių piliečiai, gyvenantys 1994 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 94/795/TVR dėl bendrųjų veiksmų, Tarybos priimtų remiantis Europos Sąjungos steigimo sutarties K.3 straipsnio 2 dalies b punktu, nustatančiu trečiųjų šalių moksleivių, kurie gyvena vienoje iš valstybių narių, galimybes keliauti Sprendimą ( 6 ) taikančioje valstybėje narėje ir vykstantys į mokyklos ekskursiją kaip mokyklos moksleivių grupės, lydimos tos mokyklos mokytojo, nariai,
— pabėgėlio statusą turintiems asmenims ir asmenims be pilietybės, taip pat kitiems jokios šalies pilietybės neturintiems asmenims, gyvenantiems valstybėje narėje ir turintiems tos valstybės narės išduotą kelionės dokumentą.
3. Naujų trečiųjų šalių, kurios anksčiau buvo valstybių, įtrauktų į I ir II priedų sąrašus, dalimi, piliečiams yra taikomos atitinkamai 1 ir 2 dalių nuostatos, nebent Taryba, taikydama atitinkama Sutarties nuostata numatytą procedūrą, nuspręstų kitaip.
4. Jeigu trečioji šalis, įtraukta į II priede pateiktą sąrašą, taiko vizos reikalavimą bent vienos valstybės narės piliečiams, taikomos šios nuostatos:
a) per 30 dienų laikotarpį nuo dienos, kai trečioji šalis įgyvendina vizos reikalavimą, arba tais atvejais, kai vizos reikalavimas, galiojantis 2014 m. sausio 9 d. toliau taikomas, per 30 dienų laikotarpį nuo tos dienos atitinkama valstybė narė apie tai raštu informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją.
Tame pranešime:
i) nurodoma vizos reikalavimo įgyvendinimo data ir atitinkamų kelionės dokumentų ir vizų tipai;
ii) išsamiai paaiškinamos preliminarios priemonės, kurių atitinkama valstybė narė ėmėsi, siekdama užtikrinti bevizį režimą su atitinkama trečiąja šalimi, ir pateikiama visa susijusi informacija.
Informaciją apie tą pranešimą Komisija nedelsdama paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, įskaitant informaciją apie vizos reikalavimo įgyvendinimo datą ir atitinkamų kelionės dokumentų ir vizų tipus.
Jei prieš pasibaigiant šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytam terminui trečioji šalis nusprendžia panaikinti vizos reikalavimą, pranešimas neteikiamas arba atšaukiamas, o informacija neskelbiama;
b) Komisija iš karto po a punkto trečioje pastraipoje nurodyto paskelbimo ir konsultuodamasi su atitinkama valstybe nare, imasi veiksmų su atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijomis, visų pirma politikos, ekonomikos ir prekybos srityse, kad vėl būtų vėl taikomas arba įvestas bevizis režimas, ir nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tuos veiksmus;
c) jei per 90 dienų laikotarpį po a punkto trečioje pastraipoje nurodyto paskelbimo dienos ir nepaisant visų pagal b punktą atliktų veiksmų trečioji šalis nepanaikina vizos reikalavimo, atitinkama valstybė narė gali prašyti Komisijos sustabdyti vizos reikalavimo netaikymą tos trečiosios šalies tam tikrų kategorijų piliečiams. Kai valstybė narė pateikia tokį prašymą, ji apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą;
d) Komisija, svarstydama, kokių tolesnių veiksmų imtis laikantis e, f arba h punkto, atsižvelgia į priemonių, kurių ėmėsi atitinkama valstybė narė, siekdama užtikrinti bevizį režimą susijusios trečiosios šalies atžvilgiu, rezultatus, į veiksmus, kurių imtasi laikantis b punkto, ir vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo pasekmes Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykiams su atitinkama trečiąja šalimi;
e) jei atitinkama trečioji šalis nepanaikina vizos reikalavimo, Komisija ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo a punkto trečioje pastraipoje nurodytos paskelbimo dienos ir vėliau kas laikotarpį, ne ilgesnį nei šeši mėnesiai per bendrą laikotarpį, kuris negali trukti ilgiau nei iki dienos, kurią įsigalioja f punkte nurodytas deleguotasis aktas arba dėl jo pateikiamas prieštaravimas:
i) atitinkamos valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva priima įgyvendinimo aktą, kuriuo laikinai sustabdomas vizos reikalavimo netaikymas tam tikrų kategorijų atitinkamos trečiosios šalies piliečiams ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Tame įgyvendinimo akte nustatoma data, ne vėliau kaip praėjus 90 dienų po jo įsigaliojimo, nuo kurios turi įsigalioti vizos reikalavimo netaikymo sustabdymas, atsižvelgiant į valstybių narių konsulatų turimus išteklius. Priimdama vėlesnius įgyvendinimo aktus, Komisija gali pratęsti to sustabdymo laikotarpį papildomiems ne ilgesniems kaip šešių mėnesių laikotarpiams ir gali keisti atitinkamos trečiosios šalies piliečių, kurių atžvilgiu sustabdytas vizos reikalavimo netaikymas, kategorijas.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 4a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Nedarant poveikio 4 straipsnio taikymui, sustabdymo laikotarpiais visi įgyvendinimo akte nurodytų atitinkamos trečiosios šalies kategorijų piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą; arba
ii) 4a straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui pateikia ataskaitą, kurioje įvertinama padėtis ir nurodomos priežastys, dėl kurių ji nusprendė nesustabdyti vizos reikalavimo netaikymo, ir apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.
Toje ataskaitoje atsižvelgiama į visus susijusius veiksnius – tokius, kaip nurodyti d punkte. Remdamiesi ta ataskaita, Taryba ir Europos Parlamentas gali rengti politines diskusijas;
f) jei per 24 mėnesių laikotarpį nuo a punkto trečioje pastraipoje nurodytos paskelbimo dienos atitinkama trečioji šalis nepanaikina vizos reikalavimo, Komisija pagal 4b straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo laikinai 12 mėnesių laikotarpiui sustabdomas II priedo taikymas tos trečiosios šalies piliečiams. Deleguotajame akte nustatoma data, ne vėliau kaip praėjus 90 dienų po jo įsigaliojimo, kurią įsigalioja II priedo taikymo sustabdymas, atsižvelgiant į valstybių narių konsulatų turimus išteklius, ir juo atitinkamai iš dalies keičiamas II priedas. Tas dalinis pakeitimas turi būti daromas prie atitinkamos trečiosios šalies pavadinimo įterpiant išnašą, kurioje nurodoma, kad vizos reikalavimo netaikymas sustabdomas tos trečiosios šalies atžvilgiu, ir nurodomas to sustabdymo laikotarpis.
Nuo II priedo taikymo atitinkamos trečiosios šalies piliečiams sustabdymo įsigaliojimo dienos arba tuo atveju, kai pagal 4b straipsnio 5 dalį pareiškiamas prieštaravimas dėl deleguotojo akto, bet kuris įgyvendinimo aktas, priimtas pagal e punktą dėl tos trečiosios šalies, nustoja galioti.
Tuo atveju, jei Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kaip nurodyta h punkte, šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytas sustabdymo laikotarpis pratęsiamas šešiais mėnesiais. Toje pastraipoje nurodyta išnaša atitinkamai iš dalies pakeičiama.
Nedarant poveikio 4 straipsnio taikymui, to sustabdymo laikotarpiais atitinkamos trečiosios šalies piliečiai, kurių atžvilgiu taikomas deleguotasis aktas, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą;
g) į kitos valstybės narės pagal a punktą pateiktą paskesnį pranešimą dėl tos pačios trečiosios šalies pagal e arba f punktą priimtų priemonių tos trečiosios šalies atžvilgiu taikymo laikotarpiu vykdomose procedūrose atsižvelgiama nepratęsiant tuose punktuose nustatytų terminų ar laikotarpių;
h) jei per šešių mėnesių laikotarpį nuo f punkte nurodyto deleguotojo akto įsigaliojimo dienos atitinkama trečioji šalis nepanaikina vizos reikalavimo, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto iš dalies pakeisti šį reglamentą, kad nuoroda į trečiąją šalį iš II priedo būtų perkelta į I priedą;
i) procedūros, nurodytos e, f ir h punktuose, nedaro poveikio Komisijos teisei bet kada pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies keičiamas šis reglamentas siekiant perkelti nuorodą į atitinkamą trečiąją šalį iš II priedo į I priedą;
j) kai atitinkama trečioji šalis panaikina vizos reikalavimą, atitinkama valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją. Komisija nedelsdama paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Pagal e arba f punktą priimtas įgyvendinimo arba deleguotasis aktas priimtas dėl atitinkamos trečiosios šalies nustoja galioti praėjus septynioms dienoms po šio punkto pirmoje pastraipoje nurodyto paskelbimo. Jei atitinkama trečioji šalis yra nustačiusi vizos reikalavimą dviejų ar daugiau valstybių narių piliečiams, įgyvendinimo ar deleguotasis aktas dėl tos trečiosios šalies nustoja galioti praėjus septynioms dienoms po pranešimo dėl paskutinės valstybės narės, kurios piliečiams buvo taikomas tos trečiosios šalies vizos reikalavimas, paskelbimo. F punkto pirmoje pastraipoje nurodyta išnaša išbraukiama, nustojus galioti atitinkamam deleguotajam aktui. Komisija nedelsdama paskelbia informaciją apie tą galiojimo pabaigą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jei atitinkama trečioji šalis panaikina vizos reikalavimą, bet atitinkama valstybė narė apie tai nepraneša pagal šio punkto pirmą pastraipą, Komisija savo iniciatyva nedelsdama paskelbia toje pastraipoje nurodytą pranešimą, ir taikoma šio punkto antra pastraipa.
▼M11 —————
1a straipsnis
1. Nukrypstant nuo 1 straipsnio 2 dalies, susidarius ekstremaliajai situacijai vizos reikalavimo netaikymas trečiosios šalies, įtrauktos į II priede pateiktą sąrašą, piliečiams laikinai sustabdomas kaip kraštutinė priemonė pagal šį straipsnį.
2. Valstybė narė gali pranešti Komisijai, jei per šešių mėnesių laikotarpį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu arba su paskutiniais šešiais mėnesiais iki vizos reikalavimo netaikymo trečiosios šalies, įtrauktos į II priede pateiktą sąrašą, piliečiams įgyvendinimo dienos, ji susiduria su viena ar daugiau toliau nurodytų aplinkybių, dėl kurių susidaro ekstremalioji situacija, kurios ji pati negali ištaisyti, būtent kai žymiai ir staiga padaugėja:
a) tos trečiosios šalies piliečių, esančių valstybės narės teritorijoje, bet neturinčių teisės joje būti;
b) tos trečiosios šalies piliečių prašymų suteikti prieglobstį, kurių patenkinimo procentas yra mažas, ir dėl to padaugėjimo valstybės narės prieglobsčio sistema patiria ypatingų sunkumų;
c) tos trečiosios šalies atmestų readmisijos prašymų dėl jos piliečių, kuriuos jai pateikė valstybė narė.
Su šešių mėnesių laikotarpio iki vizos reikalavimo netaikymo įgyvendinimo dienos, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, duomenimis lyginama tik septynerių metų laikotarpį nuo vizos reikalavimo netaikymo tos trečiosios šalies piliečiams įgyvendinimo dienos.
Pirmoje pastraipoje nurodytame pranešime pateikiamos priežastys, kuriuo pranešimas paremtas, jame pateikiami atitinkami duomenys bei statistika ir išsamiai paaiškinama, kokių preliminarių priemonių atitinkama valstybė narė ėmėsi situacijai ištaisyti. Komisija apie tokį pranešimą nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.
3. Komisija pagal 2 dalį pateiktus pranešimus nagrinėja atsižvelgdama į:
a) tai, ar esama 2 dalyje apibūdintų aplinkybių;
b) valstybių narių, kurios patiria 2 dalyje aprašytos situacijos poveikį, skaičių;
c) bendrą padaugėjimo, nurodyto 2 dalyje, poveikį migracijos padėčiai Sąjungoje, kaip matyti iš valstybių narių pateiktų duomenų;
d) Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros, Europos prieglobsčio paramos biuro ar Europos policijos biuro (Europolas) parengtas ataskaitas, jei to reikia atsižvelgiant į aplinkybes konkrečiu pranešamu atveju;
e) bendrą viešosios tvarkos ir vidaus saugumo klausimą, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare.
Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie savo nagrinėjimo rezultatus.
4. Jei Komisija, remdamasi 3 dalyje nurodytu nagrinėjimu ir atsižvelgdama į vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo pasekmes Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykiams su atitinkama trečiąja šalimi ir glaudžiai bendradarbiaudama su ta trečiąja šalimi, siekdama rasti alternatyvių ilgalaikių sprendimų, nusprendžia, kad reikia imtis veiksmų, ji per tris mėnesius nuo pranešimo, nurodyto 2 dalyje, gavimo priima įgyvendinimo aktą dėl vizos reikalavimo netaikymo atitinkamos trečiosios šalies piliečiams laikino sustabdymo šešių mėnesių laikotarpiui. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 4a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Įgyvendinimo akte nustatoma data, nuo kurios įsigalioja vizos reikalavimo netaikymo sustabdymas.
Nedarant poveikio 4 straipsnio taikymui, to sustabdymo laikotarpiais atitinkamos trečiosios šalies piliečiai, kurių atžvilgiu taikomas deleguotasis aktas, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą.
5. Iki įgyvendinimo akto, priimto pagal 4 dalį, galiojimo laikotarpio pabaigos Komisija, bendradarbiaudama su atitinkama valstybe nare, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą. Kartu su ataskaita gali būti teikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas, siekiant nuorodą į atitinkamą trečiąją šalį iš II priedo perkelti į I priedą.
6. Pateikusi pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pagal 5 dalį, Komisija gali pratęsti pagal 4 dalį priimto įgyvendinimo akto galiojimą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Sprendimas pratęsti įgyvendinimo akto galiojimą priimamas laikantis 4a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
1b straipsnis
Ne vėliau kaip 2018 m. sausio 10 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamas 1 straipsnio 4 dalyje numatyto abipusiškumo mechanizmo ir 1a straipsnyje numatyto vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo mechanizmo, veiksmingumas, ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas. Dėl tokio pasiūlymo Europos Parlamentas ir Taryba priima sprendimą, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros.
2 straipsnis
Šiame reglamente „viza“ reiškia vizą, kaip apibrėžta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) ( 7 ), 2 straipsnio 2 dalies a punkte.
▼M5 —————
4 straipsnis
1. Valstybė narė gali numatyti 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto vizos reikalavimo išimtis arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto vizos reikalavimo netaikymo išimtis šiems asmenims:
a) diplomatinių, tarnybinių ir (arba) pareiginių ar specialių pasų turėtojams;
b) civiliams orlaivių ir laivų įgulų nariams, atliekantiems savo pareigas;
c) į krantą išlipantiems civiliams laivų įgulų nariams, kurie turi jūrininko tapatybės dokumentą, išduotą remiantis Tarptautinės darbo organizacijos 1958 m. gegužės 13 d. Konvencija Nr. 108 arba 2003 m. birželio 16 d. Konvencija Nr. 185 arba 1965 m. balandžio 9 d. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo;
d) nelaimės arba avarijos atveju – įguloms ir pagalbos ar gelbėjimo misijų nariams;
e) laivų, plaukiojančių tarptautiniuose vidaus vandenyse, civiliams įgulos nariams;
f) tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų, kurių nare yra bent viena valstybė narė, ar kitų subjektų, kuriuos atitinkama valstybė narė pripažįsta tarptautinės teisės subjektais tų organizacijų ar subjektų pareigūnams išduotų kelionės dokumentų turėtojams.
2. Valstybė narė vizų režimo gali netaikyti:
a) moksleiviui, kuris yra I priedo sąraše nurodytų trečiųjų šalių pilietis, gyvenantis vienoje iš II priedo sąraše nurodytų trečiųjų šalių arba Šveicarijoje ar Lichtenšteine ir vykstantis į mokyklos ekskursiją kaip moksleivių grupės, lydimos tos mokyklos mokytojo, narys;
b) pabėgėlio statusą turintiems asmenims ir asmenims be pilietybės, jei trečioji šalis, kurioje jie gyvena ir kuri jiems išdavė kelionės dokumentą, yra viena iš II priedo sąraše nurodytų trečiųjų šalių;
c) NATO ir „Partnerystės taikos labui“ reikalais keliaujantiems ginkluotųjų pajėgų nariams, turintiems 1951 m. birželio 19 d. Šiaurės Atlanto sutarties šalių konvencijoje dėl šių šalių ginkluotųjų pajėgų statuso numatytus tapatybės dokumentus ir judėjimo įsakymus;
d) nedarant poveikio 1959 m. balandžio 20 d. Strasbūre pasirašytame Europos susitarime dėl vizų panaikinimo pabėgėliams nustatytiems reikalavimams, asmenims, turintiems pabėgėlio statusą, ir asmenims be pilietybės, taip pat kitiems jokios šalies pilietybės neturintiems asmenims, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje arba Airijoje ir turi Jungtinės Karalystės arba Airijos išduotus kelionės dokumentus, kuriuos pripažįsta atitinkama valstybė narė.
3. Valstybė narė gali taikyti 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto vizos reikalavimo panaikinimo išimtis asmenims, kurie savo buvimo metu užsiima apmokama veikla.
4a straipsnis
1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 ( 8 )
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
3. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima, ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.
4b straipsnis
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 1 straipsnio 4 dalies f punkte nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 9 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 4 dalies f punkte nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 1 straipsnio 4 dalies f punktą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per keturis mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
5 straipsnis
1. Per dešimt darbo dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie priemones, kurių jos ėmėsi pagal 3 straipsnio antrą įtrauką ir 4 straipsnį. Apie bet kokius kitus tokių priemonių pakeitimus lygiai taip pat yra pranešama per penkias darbo dienas.
2. Komisija informaciniais tikslais skelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje apie priemones, apie kurias buvo pranešta pagal 1 dalį.
6 straipsnis
Šis reglamentas neįtakoja valstybių narių kompetencijos, susijusios su valstybių bei teritorinių vienetų ir jų Vyriausybių išduotų pasų, kelionės bei asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pripažinimu.
7 straipsnis
1. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 574/1999 ( 9 ) pakeičiamas šiuo reglamentu.
2. Bendrųjų konsulinių instrukcijų (BKI) ir Bendrojo vadovo (BV) galutinės redakcijos, sudarytos po Šengeno vykdomojo komiteto 1999 m. balandžio 28 d. sprendimo (SCH/Com-ex (99) 13), yra keičiamos taip:
1. BKI 1 priedo I dalies pavadinimas ir BV 5 priedo I dalies pavadinimas išdėstomi taip:
„Bendras trečiųjų šalių, kurių piliečiams yra taikomi vizų reikalavimai, sąrašas nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 539/2001“
;2. BKI 1 priedo I dalyje esantis sąrašas ir BV 5 priedo I dalies sąrašas pakeičiami šio reglamento I priedu;
3. BKI 1 priedo II dalies ir BV 5 priedo II dalies pavadinimai išdėstomi taip:
„Bendras trečiųjų šalių, kurių piliečiams netaikomi vizų reikalavimai, sąrašas nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 539/2001“
;4. BKI 1 priedo II dalies ir BV 5 priedo II dalies sąrašai pakeičiami šio reglamento II priedu;
5. BKI 1 priedo III dalis ir BV 5 priedo III dalis netenka galios.
3. Šengeno vykdomojo komiteto 1997 m. gruodžio 15 d. sprendimas (SCH/Com-ex(97) 32) ir 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimas (SCH/Com-ex(98)53, rev.2) netenka galios.
8 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.
I PRIEDAS
Bendras sąrašas, nurodytas 1 straipsnio 1 dalyje
1. VALSTYBĖS
Afganistanas
▼M7 —————
Alžyras
Angola
▼M5 —————
Armėnija
Azerbaidžanas
▼M5 —————
Bahreinas
Bangladešas
▼M5 —————
Baltarusija
Belizas
Beninas
Butanas
Boliviją
▼M7 —————
Botsvana
Burkina Fasas
Birma/Mianmaras
Burundis
Kambodža
Kamerūnas
Žaliojo Kyšulio Salos
Centrinės Afrikos Respublika
Čadas
Kinija
Kolumbija
Kongas
Dramblio Kaulo Krantas
Kuba
Kongo Demokratinė Respublika
Džibutis
Dominika
Dominikos Respublika
▼M5 —————
Ekvadoras
Egiptas
Pusiaujo Gvinėja
Eritrėja
Etiopija
Fidžis
▼M6 —————
Gabonas
Gambija
Gruzija
Gana
Grenada
Gvinėja
Bisau Gvinėja
Gviana
Haitis
Indija
Indonezija
Iranas
Irakas
Jamaika
Jordanija
Kazachstanas
Kenija
Kiribatis
Kuveitas
Kirgizija
Laosas
Libanas
Lesotas
Liberija
Libija
Madagaskaras
Malavis
Maldyvai
Malis
Maršalo salos
Mauritanija
▼M5 —————
Mikronezija
Moldova
Mongolija
Marokas
Mozambikas
▼M6 —————
Namibija
Nauru
Nepalas
Nigeris
Nigerija
Šiaurės Korėja
▼M8 —————
Omanas
Pakistanas
Palau
Papua ir Naujoji Gvinėja
Peru
Filipinai
Kataras
Rusija
Ruanda
▼M5 —————
Sent Lusija
Sent Vinsentas ir Grenadinai
San Tomė ir Prinsipė
Saudo Arabija
▼M5 —————
▼M6 —————
Siera Leonė
Saliamono salos
Senegalas
Somalis
Pietų Afrikos Respublika
Šri Lanka
Sudanas
Surinamas
Svazilandas
Sirija
Tadžikistanas
Tanzanija
Tailandas
Timorą-Leste
Komorai
Togas
Tonga
Trinidadas ir Tobagas
Tunisas
Turkija
Turkmėnistanas
Tuvalu
Ukraina
Jungtiniai Arabų Emyratai
Uganda
Uzbekistanas
Vanuatu
Vietnamas
Samoa
Jemenas
Zambija
Zimbabvė
2. TERITORINIAI DARINIAI IR VALDOS, BENT VIENOS VALSTYBĖS NARĖS NEPRIPAŽINTI KAIP VALSTYBĖS
▼M2 —————
Palestinos Autonomija
▼M8 —————
Kosovas, kaip nustatyta 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucijoje 1244
3. BRITANIJOS PILIEČIAI, KURIE PAGAL BENDRIJOS TEISĘ NĖRA JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS PILIEČIAI:
Britanijos užjūrio teritorijų piliečiai (British Overseas Territories Citizens), neturintys teisės apsigyventi Jungtinėje Karalystėje
Britanijos užjūrio piliečiai (British Overseas Citizens)
Britanijai pavaldūs subjektai (British subjects), neturintys teisės apsigyventi Jungtinėje Karalystėje
Britanijos saugomi asmenys (British Protected Persons)
II PRIEDAS
Bendras sąrašas, nurodytas 1 straipsnio 2 dalyje
1. VALSTYBĖS
Albanija ( 10 )
Andora
Antigva ir Barbuda ( 11 )
Argentina
Australija
Bahamos (11)
Barbadosas (11)
▼M5 —————
Bosnija ir Hercegovina (11)
Brazilija
Brunėjaus Darusalamą
▼M4 —————
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ( 12 )
Kanada
Čilė
Kosta Rika
▼M9 —————
▼M2 —————
Gvatemala
Vatikanas
Hondūras
Izraelis
Japonija
Juodkalnija ( 13 )
Malaizija
Mauricijus ( 14 )
Meksika
Monakas
Naujoji Zelandija
Nikaragva
Panama
Paragvajus
▼M4 —————
Salvadoras
San Marinas
Sent Kitsas ir Nevis (14)
Seišeliai (14)
Serbija (išskyrus Serbijos Koordinavimo direktorato (serbų kalba: Koordinaciona uprava) išduotų Serbijos pasų turėtojus) (14)
Singapūras
▼M2 —————
Jungtinės Amerikos Valstijos
Urugvajus
Venesuela
2. KINIJOS LIAUDIES RESPUBLIKOS SPECIALIEJI ADMINISTRACINIAI REGIONAI
Honkongo SAR ( 15 )
Makao SAR ( 16 )
3. BRITANIJOS PILIEČIAI, KURIE PAGAL BENDRIJOS TEISĘ NĖRA JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS PILIEČIAI:
Britanijos piliečiai (užjūrio) (British Nationals (Overseas))
4. TERITORINIAI DARINIAI IR VALDOS, BENT VIENOS VALSTYBĖS NARĖS NEPRIPAŽINTI KAIP VALSTYBĖS:
Taivanas ( 17 )
( 1 ) OL C 177 E, 2000 6 27, p. 66.
( 2 ) 2000 m. liepos 5 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
( 3 ) OL L 176, 1999 7 10, p. 1.
( 4 ) OL L 176, 1999 7 10, p. 31.
( 5 ) OL L 405, 2006 12 30, p. 1.
( 6 ) OL L 327, 1994 12 19, p. 1.
( 7 ) OL L 243, 2009 9 15, p. 1.
( 8 ) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
( 9 ) OL L 72, 1999 3 18, p. 2.
( 10 ) Vizų reikalavimo panaikinimas galioja tik biometrinių pasų turėtojams.
( 11 ) Vizų režimas nebus taikomas nuo su Europos bendrija sudarytino susitarimo dėl vizų režimo netaikymo įsigaliojimo dienos.
( 12 ) Vizų reikalavimo netaikymas taikomas tik biometrinių pasų turėtojams.
( 13 ) Vizų reikalavimo netaikymas taikomas tik biometrinių pasų turėtojams.
( 14 ) Vizų režimas nebus taikomas nuo su Europos bendrija sudarytino susitarimo dėl vizų režimo netaikymo įsigaliojimo dienos.
( 15 ) Vizų reikalavimo panaikinimas galioja tiktai asmenims, turintiems Honkongo specialiojo administracinio regiono pasus.
( 16 ) Vizų reikalavimo panaikinimas galioja tiktai asmenims, turintiems Makao SAR pasus.
( 17 ) Vizų reikalavimo panaikinimas taikomas tik Taivano išduotų pasų, kuriuose yra nurodytas asmens tapatybės kortelės numeris, turėtojams.