2000R1760 — LT — 13.12.2014 — 005.001


Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1760/2000

2000 m. liepos 17 d.

nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97

(OL L 204, 11.8.2000, p.1)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

 M1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1791/2006 2006 m. lapkričio 20 d.

  L 363

1

20.12.2006

 M2

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 517/2013 2013 m. gegužės 13 d.

  L 158

1

10.6.2013

►M3

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 653/2014 2014 m. gegužės 15 d.

  L 189

33

27.6.2014


iš dalies keičiamas:

 A1

Aktas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų

  L 236

33

23.9.2003




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1760/2000

2000 m. liepos 17 d.

nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97



EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 ir 152 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę ( 3 ),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 4 ),

kadangi:

(1)

1997 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 820/97, įkuriančio galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą ir jautienos bei jos produktų ženklinimą etiketėmis ( 5 ), 19 straipsnyje pareiškiama, kad nuo 2000 m. sausio 1 d. būtina įvesti visoms valstybėms narėms taikytiną privalomąją jautienos ženklinimo sistemą. Be to, tame straipsnyje nustatyta, kad, remiantis Komisijos pasiūlymu, dar iki minėtos datos turi būti patvirtintos šios privalomosios sistemos bendrosios taisyklės.

(2)

1999 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2772/1999, numatančiame bendrąsias privalomojo jautienos ženklinimo etiketėmis sistemos taisykles ( 6 ), numatyta, kad šios bendrosios taisyklės būtų taikomos tik laikinai, ne daugiau kaip aštuonis mėnesius, t. y. nuo 2000 m. vasario 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

(3)

Dėl aiškumo Reglamentą (EB) Nr. 820/97 reikėtų panaikinti, o vietoje jo taikyti šį reglamentą.

(4)

Ryšium su galvijų spongiforminės encefalopatijos krizės nulemtu rinkos nestabilumu patobulinus minimų produktų gamybos bei realizavimo reikalavimus, ypač susijusius su atsekamumu, padidėjo jautienos suvartojimas. Siekiant išlaikyti ir sustiprinti vartotojų pasitikėjimą jautienos sveikumu ir jų neklaidinti, būtina sukurti ženklinimo sistemą, kuri vartotojui suteiktų pakankamą ir aiškią informaciją apie produktą.

(5)

Tam tikslui svarbiausia yra įkurti, viena vertus, veiksmingą galvijų identifikavimo bei registravimo gamybos etape sistemą ir, antra vertus, objektyviais kriterijais pagrįstą specifinę Bendrijos ženklinimo jautienos sektoriuje pardavimo etape sistemą.

(6)

Garantijų, kurias suteiks šis patobulinimas, dėka bus galima įgyvendinti kai kuriuos su visuomenės interesais susijusius reikalavimus, ypač dėl žmonių ir gyvulių sveikatos.

(7)

Dėl to padidės žmonių pasitikėjimas jautienos bei jos produktų kokybe, bus išlaikytas aukštesnis žmonių sveikatos apsaugos lygis ir sustiprintas ilgalaikis jautienos rinkos stabilumas.

(8)

1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą ( 7 ), 3 straipsnio 1 dalies c punkte pareiškiama, kad prekybai Bendrijos vidaus rinkoje skirti gyvuliai turi būti identifikuojami pagal Bendrijos taisykles, numatytus reikalavimus ir registruojami taip, kad būtų galima nustatyti pirminį arba tranzitinį ūkį, centrą ar organizaciją, ir iki 1993 m. sausio 1 d. šių identifikavimo bei registravimo sistemų taikymas būtų išplėstas ir gyvulių judėjimui kiekvienos valstybės narės teritorijoje.

(9)

1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/496/EEB, nustatančios gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus ir iš dalies pakeičiančios Direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB ( 8 ), 14 straipsnyje pareiškiama, kad Direktyvos 90/425/EEB 3 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas minimų gyvulių, išskyrus skirtus skersti ir įregistruotus arklius, asilus bei jų hibridus, identifikavimas bei registravimas turi būti atliekamas jau po minėtų patikrinimų.

(10)

Atsižvelgiant į kai kurių žemės ūkio srityje taikomų Bendrijos pagalbos programų valdymą, reikia, kad tam tikrų rūšių galvijai būtų identifikuojami atskirai. Todėl identifikavimo bei registravimo sistemos turi suteikti galimybę taikyti ir kontroliuoti šio atskiro identifikavimo priemones.

(11)

Tam, kad šis reglamentas būtų taikomas teisingai, būtina užtikrinti greitą ir veiksmingą valstybių narių keitimąsi informacija. Su tuo susijusios Bendrijos priemonės buvo nustatytos 1981 m. gegužės 19 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1468/81 dėl tarpusavio pagalbos tarp valstybių narių administracinių institucijų ir jų bendradarbiavimo su Komisija, siekiant užtikrinti, kad būtų teisingai taikomi muitų arba žemės ūkio teisės aktai ( 9 ), ir 1989 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyva 89/608/EEB dėl valstybių narių administracinės valdžios institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos bei zootechnikos teisės aktų taikymą ( 10 ).

(12)

Dabartinės taisyklės dėl galvijų identifikavimo ir registravimo yra nustatytos 1992 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvoje 92/102/EEB dėl gyvūnų identifikavimo ir registravimo ( 11 ) ir Reglamente (EB) Nr. 820/97. Patirtis parodė, kad Direktyvos 92/102/EEB įgyvendinimas galvijų atžvilgiu nėra visiškai patenkinamas ir jį reikia toliau tobulinti. Todėl galvijams būtina patvirtinti atskiras taisykles ir taip sugriežtinti minėtos direktyvos nuostatas.

(13)

Tam, kad būtų patvirtintas patobulintos identifikavimo sistemos įvedimas, svarbiausia yra nenustatyti gamintojui per didelių reikalavimų administracinių formalumų atžvilgiu. Turi būti nustatyti įvykdomi jos įgyvendinimo terminai.

(14)

Tam, kad gyvulių tapatybę būtų galima atsekti greitai ir tiksliai, kiekviena valstybė narė, siekdama kontroliuoti Bendrijos pagalbos programas, turėtų sukurti nacionalinę kompiuterinę duomenų bazę, kurioje būtų užregistruotigyvuliai, visi valstybės narės teritorijoje esantys ūkiai ir gyvulių judėjimas, remiantis 1997 m. kovo 17 d. Tarybos direktyva 97/112/EB, iš dalies pakeičiančia ir atnaujinančia Direktyvą 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis ( 12 ), paaiškinančia su šia duomenų baze susijusius sveikatos reikalavimus.

(15)

Svarbu, kad kiekviena valstybė narė imtųsi visų priemonių, kurių vis dar gali prireikti siekiant užtikrinti, kad nacionalinė kompiuterinė duomenų bazė kuo skubiau veiktų visu pajėgumu.

(16)

Reikėtų imtis priemonių sukurti technines sąlygas, garantuojančias patį geriausią gamintojo ryšį su duomenų baze ir visapusišką duomenų bazių panaudojimą.

(17)

Norint sudaryti galimybę atsekti galvijų judėjimą, gyvulių tapatybė turėtų būti nustatoma pagal į kiekvieną ausį segamą įsagą ir pasą, kuris dažniausiai lydi galvijus visą jų kelionę. Į ausis segamas įsagas ir pasas turi būti apibūdinti Bendrijos lygiu. Iš esmės pasas turi būti išduodamas kiekvienam gyvuliui, į kurio ausį įsegamas įsagas.

(18)

Gyvuliams, importuotiems į Bendriją pagal Direktyvos 91/496/EEB nuostatas, taikomi tie patys identifikavimo reikalavimai.

(19)

Kiekvienas gyvulys visą gyvenimą turi nešioti į ausį įsegtą įsagą.

(20)

Komisija, remdamasi Jungtinio tyrimų centro atliktu darbu, tiria galimybę taikyti elektroninį gyvulių identifikavimo būdą.

(21)

Gyvulių turėtojai, išskyrus vežėjus, turėtų tvarkyti jų ūkiuose laikomų gyvulių nuolat atnaujinamą registrą. Šį registrą reikėtų apibūdinti Bendrijos lygiu. Kompetentingos institucijos prašymu registrai turėtų būti jai prieinami.

(22)

Išlaidas, padarytas taikant minimas priemones, valstybės narės gali paskirstyti visam jautienos sektoriui.

(23)

Turėtų būti paskirtos už kiekvienos šio reglamento dalies taikymą atsakinga institucija arba institucijos.

(24)

Turėtų būti įvesta visai Bendrijai taikytina jautienos privalomojo ženklinimo sistema. Taikant šią sistemą, jautiena prekiaujantys veiklos vykdytojai ir organizacijos etiketėje turėtų nurodyti su jautiena ir galvijo arba galvijų, iš kurių ta jautiena gauta, skerdimo vieta susijusią informaciją.

(25)

Jautienos privalomojo ženklinimo sistema nuo 2002 m. sausio 1 d. turėtų būti sugriežtinta. Taikant šią sistemą, jautiena prekiaujantys veiklos vykdytojai ir organizacijos be anksčiau minėtos informacijos etiketėje dar turėtų nurodyti kilmės, ypač galvijo arba galvijų, iš kurių gauta jautiena, gimimo, penėjimo ir skerdimo vietos duomenis.

(26)

Dar gali būti pateikiama kita papildoma informacija (be galvijų, iš kurių gauta jautiena, gimimo, penėjimo ir skerdimo vietos duomenų), tačiau jau taikant savanorišką ženklinimo sistemą.

(27)

Kilme paremta privalomojo ženklinimo sistema turėtų įsigalioti 2002 m. sausio 1 d., tai reiškia, jog reikia pateikti išsamią informaciją apie tuos galvijus, kurie gimė po 1997 m. gruodžio 31 d.

(28)

Privalomojo jautienos ženklinimo sistema taip pat turėtų būti taikoma į Bendriją importuotai jautienai. Tačiau reikėtų numatyti tą faktą, kad ne visa Bendrijoje pagamintos jautienos etiketėje nurodytina informacija gali būti prieinama trečiosios šalies veiklos vykdytojui ar organizacijai. Todėl būtina nustatyti minimalią informaciją, kurią trečiosios šalys turi būtinai nurodyti etiketėje.

(29)

Maltą jautieną gaminantiems ir ja prekiaujantiems veiklos vykdytojams arba organizacijoms, kurie gali neturėti galimybės pateikti visą informaciją, nurodytiną taikant privalomą jautienos ženklinimo sistemą, turi būti numatytos išlygos, užtikrinančios tam tikrą minimalų nuorodų skaičių.

(30)

Ženklinimo tikslas – kuo didesnis jautienos rinkos skaidrumas.

(31)

Šio reglamento nuostatos neturi daryti poveikio 1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamentui (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos ( 13 ).

(32)

Visoms kitoms nuorodoms, išskyrus tas, kurioms taikoma privalomojo jautienos ženklinimo sistema, Bendrijoje turėtų būti numatyta atskira jautienos ženklinimo sistema, o atsižvelgiant į Bendrijoje parduodamos jautienos aprašų skirtingumą, tinkamiausias sprendimas būtų nustatyti savanorišką ženklinimo sistemą. Tokios savanoriškos ženklinimo sistemos veiksmingumas priklauso nuo galimybės atsekti kiekvienos paženklintos jautienos ryšį su gyvuliu arba gyvuliais, iš kurių ji buvo gauta. Numatytas ženklinimo specifikacijas veiklos vykdytojas arba organizacija turėtų pateikti tvirtinti kompetentingai institucijai. Teisė ženklinti jautieną veiklos vykdytojui ir organizacijoms turėtų būti suteikiama tik tuo atveju, jei etiketėje jie nurodys savo pavardę ar pavadinimą ir jų tapatybę patvirtinantį ženklą (emblemą). Valstybių narių kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama pažeidimų atveju panaikinti specifikacijų patvirtinimą. Norint užtikrinti galimybę, kad ženklinimo specifikacijos būtų pripažįstamos visoje Bendrijoje, būtina, kad valstybės narės pasikeistų informacija.

(33)

Jautieną iš trečiųjų šalių į Bendriją importuojantys veiklos vykdytojai ir organizacijos taip pat gali pageidauti ženklinti savo produktus taikydami savanorišką ženklinimo sistemą. Reikėtų patvirtinti nuostatas, maksimaliai užtikrinančias, kad importuojamos jautienos ženklinimui taikomos nuostatos būtų tokios pat patikimos, kaip ir Bendrijos jautienai taikomos ženklinimo nuostatos.

(34)

Reglamento (EB) Nr. 820/97 II antraštinės dalies nuostatų pakeitimas šio reglamento nuostatomis gali sukelti sunkumų, kurie šiame reglamente nesprendžiami. Norint su jais susidoroti, reikėtų numatyti, kad Komisija patvirtintų būtinas laikinąsias priemones. Be to, Komisijai turėtų būti leidžiama spręsti specifines praktines problemas, kai tai pateisinama.

(35)

Siekiant garantuoti šiame reglamente numatytų priemonių patikimumą, būtina įpareigoti valstybes nares vykdyti tikslą atitinkančias ir veiksmingas kontrolės priemones. Šios priemonės neturėtų pažeisti kitų kontrolės priemonių, kurias Komisija gali taikyti remdamasi 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ( 14 ) 9 straipsniu.

(36)

Reikėtų nustatyti atitinkamas baudas, taikytinas, kai nesilaikoma šio reglamento nuostatų.

(37)

Priemonės, būtinos norint įgyvendinti šį reglamentą, turėtų būti patvirtintos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EEB, nustatančiu Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką ( 15 ),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:



I ANTRAŠTINĖ DALIS

Galvijų identifikavimas ir registravimas

1 straipsnis

1.  Kiekviena valstybė narė, remdamasi šios dalies nuostatomis, įkuria galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą.

2.  Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos nepažeidžiant Bendrijos taisyklių, kurios gali būti nustatytos ligų naikinimo arba kontrolės tikslams, ir nepažeidžiant Direktyvos 91/496/EEB bei Reglamento (EEB) Nr. 3508/92 nuostatų ( 16 ). ►M3  ————— ◄

2 straipsnis

Šioje antraštinėje dalyje:

▼M3

 „galvijas“ – direktyvos 64/432/EEB 2 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose apibūdintas galvijas, įskaitant kultūros ir sporto renginiuose dalyvaujančius galvijus,

▼B

 „ūkis“ – tai įmonė, statinys arba, jei ūkis yra atvirame ore, tos pačios valstybės narės teritorijoje esanti vieta, kurioje yra laikomi, saugomi arba prižiūrimi šiame reglamente minimi gyvuliai,

 „turėtojas“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, nuolat arba laikinai, įskaitant vežimą bei buvimą rinkoje, už gyvulius atsakingas asmuo,

 „kompetentinga institucija“ – tai pagrindinė valstybės narės institucija (-os), kuri (-ios) yra atsakinga (-os) už veterinarinių patikrinimų vykdymą arba kuriai (-ioms) yra pavestas šis darbas ir kuri (-ios) įgyvendina šios antraštinės dalies nuostatas arba, kai kontroliuojamos priemokos – institucijos, kurioms pavesta įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 3508/92.

3 straipsnis

Galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą sudaro šie elementai:

▼M3

a) identifikavimo priemonės kiekvienam galvijui identifikuoti;

▼B

b) kompiuterinės duomenų bazės;

c) gyvulių pasai;

d) kiekviename ūkyje tvarkomi individualūs registrai.

Komisijai ir valstybės narės kompetentingai institucijai yra prieinama visa šioje antraštinėje dalyje minima informacija. Valstybės narės ir Komisija imasi priemonių, būtinų norint užtikrinti, kad šie duomenys būtų prieinami visoms valstybių narių pripažintoms suinteresuotoms šalims, įskaitant vartotojų organizacijas, jei bus užtikrintas nacionaliniais teisės aktais numatytas duomenų slaptumas ir apsauga.

▼M3

4 straipsnis

Galvijų identifikavimo pareiga

1.  Visi ūkyje esantys galvijai identifikuojami bent dviem identifikavimo priemonėmis, kurios išvardytos I priede, ir laikantis pagal 3 dalį priimtų taisyklių, kurias patvirtino kompetentinga institucija. Bent viena identifikavimo priemonė turi būti matoma ir pažymėta matomu identifikacijos kodu.

Pirmoji pastraipa netaikoma galvijams, kurie gimė anksčiau nei 1998 m. sausio 1 d. ir kurie nėra skirti Sąjungos vidaus prekybai. Tie galvijai identifikuojami bent viena identifikavimo priemone.

Siekiant užtikrinti prisitaikymą prie technikos pažangos, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 22b straipsnį dėl papildomų identifikavimo priemonių įtraukimo į I priede pateiktą sąrašą, kartu užtikrinant jų sąveikumą.

Identifikavimo priemonė ūkiui paskiriama ir galvijams paskirstoma bei taikoma taip, kaip nustato kompetentinga institucija.

Dviejose vienam galvijui taikomose identifikavimo priemonėse, kurias leidžiama naudoti pagal deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, priimtus laikantis 3 dalies ir šios dalies, nurodomas tas pats unikalus identifikacijos kodas, kuris registruojant galvijus leidžia nustatyti kiekvieno galvijo tapatybę ir ūkį, kuriame jis gimė.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, kai galvijo identifikacijos kodą sudarantys rašmenys neleidžia taikyti elektroninio identifikatoriaus su tuo pačiu unikaliu identifikacijos kodu, atitinkama valstybė narė gali leisti, kad prižiūrint jos kompetentingai institucijai antroje identifikavimo priemonėje būtų nurodytas kitas kodas su sąlyga, kad įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos:

a) galvijas gimė prieš įsigaliojant 3 dalies antros pastraipos c punkte nurodytiems įgyvendinimo aktams;

b) užtikrinamas visiškas atsekamumas;

c) galima nustatyti individualią galvijo tapatybę bei ūkį, kuriame jis buvo gimė;

d) galvijas neskirtas Sąjungos vidaus prekybai.

3.  Siekdama užtikrinti tinkamą atsekamumą ir pritaikomumą prie technikos pažangos bei optimalų identifikavimo sistemos veikimą, Komisija pagal 22b straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl reikalavimų, taikomų I priede nustatytoms identifikavimo priemonėms, ir konkrečiai identifikavimo priemonei įdiegti būtinų pereinamojo laikotarpio priemonių.

Remdamasi atitinkamais ISO standartais ar kitais tarptautiniais techniniais standartais, kuriuos patvirtino pripažintos tarptautinės standartų nustatymo organizacijos, sutarus, kad tais tarptautiniais standartais užtikrinamas bent aukštesnis veiksmingumo ir patikimumo lygis nei ISO standartais, Komisija įgyvendinimo aktais nustato būtinas taisykles, susijusias su:

a) identifikavimo priemonių formatu ir dizainu;

b) techninėmis galvijų elektroninio identifikavimo procedūromis ir;

c) identifikacijos kodo konfigūracija.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.  Nuo 2019 m. liepos 18 d. valstybės narės užtikrina, kad būtų būtina infrastruktūra, jog būtų galima numatyti galvijų identifikavimą naudojant elektroninį identifikatorių kaip oficialią identifikavimo priemonę pagal šį reglamentą.

Nuo 2019 m. liepos 18 d. valstybės narės gali nustatyti nacionalines nuostatas, pagal kurias elektroninio identifikatoriaus kaip vienos iš dviejų 1 dalyje nurodytų identifikavimo priemonių naudojimas yra privalomas.

Valstybės narės, kurios naudojasi antroje pastraipoje numatyta galimybe besinaudojančios pateikia Komisijai tokių nacionalinių nuostatų tekstus ir šią informaciją paskelbia internete. Komisija padeda valstybėms narėms viešai paskelbti šią informaciją, pateikdama savo interneto svetainėje nuorodas į atitinkamas valstybių narių interneto svetaines.

5.  Nukrypstant nuo 1 dalies, kultūros ir sporto renginiams (išskyrus muges ir parodas) skirti galvijai gali būti ženklinami alternatyviomis identifikavimo priemonėmis, kuriomis užtikrinami identifikavimo standartai, lygiaverčiai numatytiesiems 1 dalyje.

Pirmoje pastraipoje nurodytas alternatyvias identifikavimo priemones taikantys ūkiai registruojami 5 straipsnyje numatytoje kompiuterinėje duomenų bazėje.

Komisija įgyvendinimo aktais nustato tokiam registravimui būtinas taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Siekiant užtikrinti atsekamumą remiantis identifikavimo standartais, kurie yra lygiaverčiai 1 dalyje numatytiems standartams, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl pirmoje pastraipoje nurodytų alternatyvioms identifikavimo priemonėms taikomų reikalavimų, įskaitant jų įdiegimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones.

Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti alternatyvių identifikavimo priemonių, nurodytų pirmoje pastraipoje, formatą ir dizainą, įskaitant jų įdiegimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.  Valstybės narės perduoda viena kitai ir Komisijai jų teritorijoje naudojamos identifikavimo priemonės pavyzdį. Jos paskelbia šią informaciją internete. Komisija padeda valstybėms narėms viešai paskelbti šią informaciją, pateikdama savo interneto svetainėje nuorodas į atitinkamas valstybių narių interneto svetaines.

▼M3

4a straipsnis

Ženklinimo identifikavimo priemonėmis laikotarpis

1.  Galvijas ženklinamas 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis identifikavimo priemonėmis per valstybės narės, kurioje gimė galvijas, nustatytą ilgiausią laikotarpį. Ilgiausias laikotarpis apskaičiuojamas nuo galvijo gimimo dienos ir negali viršyti 20 dienų.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi, antrajai identifikavimo priemonei tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 60 dienų po galvijo gimimo dienos.

Nė vienas galvijas negali būti išvežtas iš ūkio, kuriame gimė, kol nebus paženklintas dviem identifikavimo priemonėmis.

2.  Siekiant sudaryti sąlygas identifikavimo priemonę taikyti ypatingomis aplinkybėmis, susijusiomis su praktiniais sunkumais, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais apibrėžiamos ypatingos aplinkybės, kuriomis valstybės narės gali pratęsti ilgiausius identifikavimo priemonės taikymo laikotarpius, numatytus 1 dalies pirmoje ir antroje pastraipose. Apie kiekvieną naudojimąsi ta galimybe valstybės narės praneša Komisijai.

4b straipsnis

Galvijų iš trečiųjų šalių identifikavimas

1.  Kiekvienas galvijas, kuriam privalomi veterinariniai patikrinimai pagal Direktyvą 91/496/EEB, kuris įvežamas iš trečiosios šalies į Sąjungą ir skirtas Sąjungos teritorijoje esančiam paskirties ūkiui, paskirties ūkyje paženklinamas 4 straipsnio 1 dalyje numatytomis identifikavimo priemonėmis.

Pirminė identifikavimo priemonė, kuria galvijas buvo paženklintas trečiojoje kilmės šalyje, užregistruojama 5 straipsnyje nurodytoje kompiuterinėje duomenų bazėje kartu nurodant paskirties valstybės narės galvijui identifikavimo priemonėmis priskirtą unikalų identifikacijos kodą.

Pirma pastraipa netaikoma galvijams, kurie yra skirti vežti tiesiai į kurioje nors valstybėje narėje esančią skerdyklą, su sąlyga, kad galvijai joje paskerdžiami per 20 dienų nuo tų veterinarinių patikrinimų atlikimo dienos pagal Direktyvą 91/496/EEB.

2.  4 straipsnio 1 dalyje nurodyta galvijų identifikavimo priemonė turi būti pritaikyta per valstybės narės, kurioje yra paskirties ūkis, nustatytą ilgiausią laikotarpį. Tas laikotarpis neturi būti ilgesnis nei 20 dienų po 1 dalyje nurodytų veterinarinių patikrinimų atlikimo dienos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi, antrajai identifikavimo priemonei tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 60 dienų po galvijo gimimo dienos.

Visais atvejais galvijai turi būti paženklinti dviem 4 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytomis identifikavimo priemonėmis prieš juos išvežant iš paskirties ūkio.

3.  Kai paskirties ūkis yra valstybėje narėje, įvedusioje nacionalines nuostatas, pagal kurias naudoti 4 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytą elektroninį identifikatorių yra privaloma, galvijai ženklinami tuo elektroniniu identifikatoriumi Sąjungoje esančiame paskirties ūkyje per paskirties valstybės narės nustatytą laikotarpį. Tas laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei 20 dienų po 1 dalyje nurodytų veterinarinių patikrinimų atlikimo dienos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi, antrajai identifikavimo priemonei tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 60 dienų po galvijo gimimo dienos.

Visais atvejais galvijai turi būti paženklinti elektroniniu identifikatoriumi prieš juos išvežant iš paskirties ūkio.

4c straipsnis

Iš vienos valstybės narės į kitą vežamų galvijų identifikavimas

1.  Iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę vežamų galvijų pirminės identifikavimo priemonės, kuriomis jie paženklinti pagal 4 straipsnio 1 dalį, nekeičiamos.

Vis dėlto nukrypstant nuo pirmos pastraipos, nuo 2019 m. liepos 18 d. paskirties valstybės kompetentinga institucija gali leisti:

a) pakeisti vieną iš identifikavimo priemonių elektroniniu identifikatoriumi nekeičiant galvijo pirminio unikalaus identifikacijos kodo;

b) pakeisti abi identifikavimo priemones dviem naujomis identifikavimo priemonėmis, abiejose nurodant tą patį naują unikalų identifikacijos kodą. Ši nukrypti leidžianti nuostata gali būti taikoma penkerius metus nuo 2019 m. liepos 18 d., kai dėl galvijo įprastinio ausies įsago identifikacijos kodą sudarančių rašmenų negalima taikyti elektroninio identifikatoriaus su tuo pačiu unikaliu identifikacijos kodu ir jei galvijas gimė prieš įsigaliojant 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos c punkte nurodytiems įgyvendinimo aktams.

2.  Kai paskirties ūkis yra valstybėje narėje, kuri įvedė nacionalines nuostatas, pagal kurias naudoti elektroninį identifikatorių yra privaloma, galvijai vėliausiai ženklinami elektroniniu identifikatoriumi paskirties ūkyje per valstybės narės, kurioje įsisteigęs paskirties ūkis, nustatytą ilgiausią laikotarpį. Tas ilgiausias laikotarpis neturi būti ilgesnis nei 20 dienų po galvijų atvežimo į paskirties ūkį dienos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi, antrajai identifikavimo priemonei tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 60 dienų po galvijo gimimo dienos.

Visais atvejais galvijai turi būti paženklinti elektroniniu identifikatoriumi prieš juos išvežant iš paskirties ūkio.

Vis dėlto pirma pastraipa netaikoma galvijams, kurie yra skirti vežti tiesiai į valstybės narės, įvedusios nacionalines nuostatas, pagal kurias naudoti elektroninį identifikatorių yra privaloma, teritorijoje esančią skerdyklą.

4d straipsnis

Identifikavimo priemonių panaikinimas, taisymas arba pakeitimas

Jokia identifikavimo priemonė negali būti panaikinta, pataisyta arba pakeista be kompetentingos institucijos leidimo. Toks leidimas gali būti suteiktas tik tuo atveju, kai jas panaikinant, taisant arba pakeičiant nesumažėja galvijo atsekamumas ir išlieka galimybė nustatyti jo individualią tapatybę ir ūkį, kuriame jis gimė.

Visi identifikacijos kodo pakeitimai įrašomi į 5 straipsnyje numatytą kompiuterinę duomenų bazę kartu su galvijo pirminės identifikavimo priemonės unikaliu identifikacijos kodu.

▼M3

5 straipsnis

Valstybių narių kompetentinga institucija, remdamasi Direktyvos 64/432/EEB 14 ir 18 straipsniais, sukuria kompiuterines duomenų bazes.

Valstybės narės gali keistis kompiuterinių bazių elektroniniais duomenimis nuo tos dienos, kurią Komisija patvirtina, kad keitimosi duomenimis sistema visiškai veikia. Siekiant apsaugoti galvijų augintojo interesus, keitimasis daromas užtikrinant duomenų apsaugą ir užkertant kelią piktnaudžiavimui.

Siekdama užtikrinti valstybių narių keitimąsi informacija elektroniniu būdu, Komisija pagal 22b straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos taisyklės dėl kompiuterinių bazių duomenų, kuriais turi keistis valstybės narės.

Komisija įgyvendinimo aktais nustato tokio keitimosi duomenimis technines sąlygas ir tvarką bei pripažįsta, kad duomenų keitimosi sistema visiškai veikia. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6 straipsnis

1.  Kai valstybė narė nesikeičia elektroniniais duomenimis su kitomis valstybėmis narėmis 5 straipsnyje nurodytoje keitimosi elektroniniais duomenimis sistemoje, taikomi:

a) tos valstybės narės kompetentinga institucija kiekvienam Sąjungos vidaus prekybai skirtam galvijui išduoda pasą, pagrįstą tos valstybės narės kompiuterinėje duomenų bazėje pateikta informacija;

b) kiekvienas galvijas, kuriam išduotas pasas, iš vienos valstybės narės į kitą visada išvežamas tik su tuo pasu;

c) atvežus galviją į paskirties ūkį kartu su juo įvežtas pasas atiduodamas valstybės narės, kurioje įsisteigęs paskirties ūkis, kompetentingai institucijai.

2.  Kad būtų galima užtikrinti galvijų judėjimo atsekamumą iki kilmės ūkio, esančio vienoje iš valstybių narių, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos taisyklės dėl kompiuterinės duomenų bazės informacijos, kuri turi būti įtraukta į galvijo pasą, įskaitant jų įdiegimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones.

▼M3

6a straipsnis

Šiuo reglamentu nedraudžiama valstybei narei priimti nacionalinių nuostatų dėl pasų išdavimo galvijams, kurie nėra skirti Sąjungos vidaus prekybai.

▼B

7 straipsnis

1.  Kiekvienas gyvulių turėtojas, išskyrus vežėją:

 tvarko nuolat atnaujinamą registrą,

▼M3

 per atitinkamos valstybės narės nustatytą ilgiausią laikotarpį kompetentingą instituciją informuoja apie visus galvijų judėjimo į ūkį ir iš jo atvejus ir kiekvieną gimimą bei kritimą kartu nurodydamas tų įvykių datas; to ilgiausio laikotarpio trukmė – ne mažiau nei trys ir ne daugiau nei septynios dienos po vieno iš tų įvykių dienos; valstybės narės gali paprašyti Komisijos pratęsti ilgiausią septynių dienų laikotarpį.

▼M3

Siekiant atsižvelgti į ypatingais atvejais iškylančius praktinius sunkumus, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos ypatingos aplinkybės, kuriomis valstybės narės gali pratęsti pirmos pastraipos antrojoje įtraukoje nurodytą ilgiausią septynių dienų laikotarpį, o tas pratęsimas neturi viršyti 14 dienų, kurios pradedamos skaičiuoti praėjus septynių dienų laikotarpiui, nurodytam pirmos dalies antroje įtraukoje.

▼M3

2.  Siekiant užtikrinti tinkamą ir veiksmingą į sezonines ganyklas perkeliamų galvijų atsekamumą, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl valstybių narių arba dalies valstybių narių, kuriose taikomos specialios sezoninio ganymo taisyklės, įskaitant laikotarpį, specialias galvijų augintojų pareigas, ir taisyklių, taikomų ūkių registravimui ir tokių galvijų judėjimo registravimui, įskaitant jų įdiegimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones.

▼B

3.  Kompetentingos institucijos prašymu kiekvienas gyvulių turėtojas pateikia jai visą informaciją apie gyvulių, kurie yra jo nuosavybė, kuriuos jis laiko, veža, parduoda arba skerdžia, kilmę, identifikavimą, o prireikus ir paskirties vietą.

4.  Registras turi būti kompetentingos institucijos patvirtinto formato, pildomas ranka arba įvedamas į kompiuterį ir visada prieinamas kompetentingai institucijai šiai paprašius, saugomas kompetentingos institucijos nustatytą laiką – ne mažiau kaip trejus metus.

▼M3

5.  Nukrypstant nuo 4 dalies, tvarkyti registrą neprivaloma bet kuriam galvijų augintojui, kuris:

a) turi prieigą prie 5 straipsnyje numatytos kompiuterinės duomenų bazės, kurioje jau pateikta į registrą įtrauktina informacija; ir

b) įveda atnaujintą informaciją arba ją įvedė tiesiogiai į 5 straipsnyje numatytą kompiuterinę duomenų bazę.

6.  Siekiant užtikrinti šiame straipsnyje numatytame ūkio registre pateikiamos informacijos tikslumą ir patikimumą, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos būtinos taisyklės dėl tos informacijos, įskaitant jų įdiegimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones.

▼M3 —————

▼B

9 straipsnis

Valstybės narės gali priskaičiuoti gyvulių turėtojams 3 straipsnyje nurodytų sistemų ir antraštinėje dalyje nurodytų kontrolės priemonių taikymo išlaidas.

▼M3

9a straipsnis

Mokymas

Valstybės narės užtikrina, kad visi už galvijų identifikavimą ir registravimą atsakingi asmenys būtų gavę instrukcijas ir nurodymus dėl atitinkamų šio reglamento nuostatų ir visų pagal šį reglamentą Komisijos priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų.

Kaskart, kai iš dalies keičiamos atitinkamos nuostatos, atitinkama informacija perduodama tokiam pirmoje pastraipoje nurodytam asmeniui.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų rengiami atitinkami mokymo kursai.

Siekdama pagerinti informacijos ir mokymo kokybę visoje Sąjungoje, Komisija sudaro palankias sąlygas keistis geriausia praktika.

▼M3 —————

▼B



II ANTRAŠTINĖ DALIS

Jautienos ir jautienos produktų ženklinimas

11 straipsnis

12 straipsnyje apibūdintas veiklos vykdytojas arba organizacija, kurie:

 kaip reikalaujama šios antraštinės dalies I skirsnyje, jautieną ir jos produktus privalo ženklinti visuose jų realizavimo etapuose,

 remdamiesi šios antraštinės dalies II skirsniu, pageidauja ženklinti jautieną pardavimo vietoje suteikiant informaciją, išskyrus nurodytą 13 straipsnyje, apie kai kurias paženklintos mėsos arba galvijų, iš kurių ji gauta, savybes arba gamybos sąlygas,

tai atlieka remdamiesi šios antraštinės dalies nuostatomis.

Ši antraštinė dalis taikoma nepažeidžiant atitinkamų Bendrijos teisės aktų, ypač dėl jautienos.

▼M3

12 straipsnis

Šioje antraštinėje dalyje vartojamos šios terminų apibrėžtys:

1)

jautiena – visi pagal KN kodus 0201 , 0202 , 0206 10 95 ir 0206 29 91 klasifikuojami produktai;

2)

ženklinimas – etiketės pritvirtinimas prie atskiro mėsos gabalo ar gabalų arba prie jų pakuotės, arba, kai produktai nefasuoti, aiškus tam tikros raštiškos informacijos vartotojui pardavimo vietoje nurodymas;

3)

organizacija – tame pačiame arba skirtinguose jautienos prekybos sektoriuose veikiančių veiklos vykdytojų grupė;

4)

malta mėsa – nuo kaulų nuimta ir sumalta mėsa, kurios sudėtyje yra mažiau nei 1 % druskos ir kurios KN kodai yra 0201 , 0202 , 0206 10 95 ir 0206 29 91 ;

5)

nuopjovos – mėsos gabalėliai, laikomi tinkamais vartoti žmonėms ir pagaminti naudojant tik nupjaustymo metodą, kai skerdena nuimama nuo kaulų ir (arba) supjaustoma;

6)

supjaustyta mėsa – į kubelius, griežinėlius arba kitokias atskiras porcijas supjaustyta mėsa, kurios veiklos vykdytojui nebereikia dar kartą pjaustyti prieš parduodant galutiniam vartotojui ir kurią vartotojas gali tiesiogiai vartoti. Ši apibrėžtis neapima maltos mėsos ir nuopjovų.

▼B



I SKIRSNIS

Bendrijos jautienos privalomojo ženklinimo sistema

13 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1.  Bendrijoje jautieną realizuojantys veiklos vykdytojai ir organizacijos ženklina ją pagal šio straipsnio nuostatas.

Privalomojo ženklinimo sistema užtikrina ryšį tarp, viena vertus, mėsos skerdenos, ketvirčio arba gabalų identifikavimo ir, antra vertus, atskiro gyvulio arba, kai to pakanka norint patikrinti informacijos etiketėje tikslumą, gyvulių grupės.

2.  Etiketėje pateikiamos šios nuorodos:

a) ryšį tarp mėsos ir gyvulio arba gyvulių užtikrinantis kontrolinis numeris arba kontrolinis kodas. Šis atskiro gyvulio, iš kurio gauta mėsa, arba gyvulių grupės numeris yra identifikacinis numeris;

b) skerdyklos, kurioje buvo paskersti gyvuliai arba gyvulių grupė, patvirtinimo numeris ir valstybė narė arba trečioji šalis, kurioje yra ši skerdykla. Nuoroda užrašoma taip: „Paskersta (valstybės narės arba trečiosios šalies pavadinimas) (patvirtinimo numeris)“;

c) pjaustymo patalpos, kurioje skerdena arba skerdenų grupė buvo pjaustoma, patvirtinimo numeris ir valstybė narė arba trečioji šalis, kurioje yra ši pjaustymo patalpa. Nuoroda užrašoma taip: „Pjaustyta (valstybės narės arba trečiosios šalies pavadinimas) (patvirtinimo numeris)“.

▼M3 —————

▼B

5.  

►M3

 

a) Veiklos vykdytojai ir organizacijos etiketėse nurodo dar ir šią informaciją:

i) valstybę narę arba trečiąją šalį, kurioje gyvulys gimė;

ii) visas valstybes nares arba trečiąsias šalis, kuriose gyvuliai buvo penimi;

iii) valstybę narę arba trečiąją šalį, kurioje gyvulys buvo paskerstas;

b) tačiau jeigu jautiena yra galvijo, kuris gimė, išaugo ir buvo paskerstas:

i) toje pačioje valstybėje narėje, gali būti pateikta tokia nuoroda: „Kilmė (valstybės narės pavadinimas)“;

ii) toje pačioje trečiojoje šalyje, gali būti pateikta tokia nuoroda: „Kilmė (trečiosios šalies pavadinimas)“.

▼M3

6.  Kad jautienos etiketėje nereikėtų pakartotinai nurodyti valstybių narių arba trečiųjų šalių, kuriose galvijai buvo auginami, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl supaprastinto ženklinimo tais atvejais, kai galvijas labai trumpai būna valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kurioje gimė ar buvo paskerstas.

Komisija įgyvendinimo aktais priima taisykles dėl 1 dalyje ir 2 dalies a punkte nurodyto galvijų grupių didžiausio dydžio ir sudėties, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galvijų, iš kurių gaunama supjaustyta mėsa ir nuopjovos, grupių vienarūšiškumu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼B

14 straipsnis

Privalomojo ženklinimo sistemai taikomos išlygos

Taikydamas išlygą 13 straipsnio 2 dalies b ir c punktų ir 13 straipsnio 5 dalies a punkto i ir ii papunkčių nuostatoms, mėsą ruošiantis veiklos vykdytojas arba organizacija etiketėje įrašo žodžius „paruošta (valstybės narės arba trečiosios šalies pavadinimas)“, atsižvelgdamas į tai, kur buvo paruošta mėsa, ir „kilmę“, jei kilmės ir mėsos paruošimo šalis ar šalys nesutampa.

13 straipsnio 5 dalies a punkto iii papunktyje numatytas įpareigojimas tokiai mėsai taikytinas nuo šio reglamento taikymo pradžios.

Tačiau minėtas veiklos vykdytojas arba organizacija maltos mėsos etiketėje nurodomą informaciją gali papildyti:

 viena arba keliomis 13 straipsnyje numatytomis nuorodomis,

 mėsos paruošimo data.

▼M3

Siekiant užtikrint atitiktį horizontalioms taisyklėms, susijusioms su ženklinimu šiame skirsnyje, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad, remiantis su malta mėsa susijusia patirtimi, būtų nustatytos taisyklės dėl jautienos nuopjovų arba jautienos gabalų, lygiavertės pirmose trijose šio straipsnio pastraipose nustatytoms taisyklėms.

15 straipsnis

Privalomasis jautienos iš trečiųjų šalių ženklinimas

Nukrypstant nuo 13 straipsnio, į Sąjungos teritoriją įvežama jautiena, apie kurią nėra nurodyta visa 13 straipsnyje numatyta informacija, ženklinama šia nuoroda:

„Kilmė: ne ES valstybė“ ir „Paskersta (trečiosios šalies pavadinimas)“.

▼B



II SKIRSNIS

▼M3

Savanoriškas ženklinimas

▼M3

15a straipsnis

Bendrosios taisyklės

Kita nei 13, 14 ir 15 straipsniuose nurodyta informacija apie maistą, kurią etiketėse savanoriškai nurodo jautiena prekiaujantys veiklos vykdytojai arba organizacijos, turi būti objektyvi, ją turi galėti patikrinti kompetentingos institucijos ir ji turi būti suprantama vartotojams.

Ta informacija atitinka horizontaliuosius teisės aktus dėl ženklinimo, ypač Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ( 17 ).

Kai jautiena prekiaujantys veiklos vykdytojai arba organizacijos nesilaiko pirmoje ir antroje pastraipoje nurodytų pareigų, kompetentinga institucija taiko atitinkamas sankcijas, nustatytas 22 straipsnyje.

Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl apibrėžčių ir reikalavimų, taikomų terminams arba terminų kategorijoms, kuriuos galima pateikti fasuotos šviežios ar šaldytos jautienos ir veršienos etiketėse.

▼M3 —————

▼B



III SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

▼M3 —————

▼B



III ANTRAŠTINĖ DALIS

Bendros nuostatos

▼M3

22 straipsnis

1.  Valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti šio reglamento nuostatų laikymąsi.

Numatytos kontrolės priemonės nedaro poveikio jokioms kitoms kontrolės priemonėms, kurias Komisija gali vykdyti remdamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsniu.

Valstybės narės galvijų augintojui, jautiena prekiaujančiam veiklos vykdytojui arba organizacijai paskirtos nuobaudos turi būti veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos.

Kompetentinga institucija kasmet atlieka minimalų oficialių galvijų identifikavimo ir registravimo patikrų skaičių, kurios apima ne mažiau kaip 3 % ūkių.

Kompetentingos institucijos nedelsdamos padidina minimalų antroje pastraipoje nurodytų oficialių patikrų rodiklį, kai nustatoma, kad nesilaikoma galvijų identifikavimo ir registravimo nuostatų.

Kompetentingos institucijos tikrintini ūkiai parenkami remiantis rizikos analize.

Visos valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų rugpjūčio 31 d. Komisijai pateikia metinę ataskaitą dėl oficialių patikrų vykdymo per praėjusius metus.

2.  Nepaisant 1 dalies, kompetentinga institucija galvijų augintojui gali nustatyti šias administracines sankcijas:

a) jei vienas ar daugiau galvijų ūkyje neatitinka nė vienos iš I antraštinėje dalyje nustatytų nuostatų: apribojimas visų atitinkamo galvijų augintojo galvijų judėjimui iš šio ūkio ir į jį;

b) tais atvejais, kai ne visiškai laikomasi I antraštinėje dalyje nustatytų galvijų identifikavimo ir registravimo reikalavimų: nedelstinas tų galvijų judėjimo apribojimas iki tol, kol bus įvykdyti tie reikalavimai;

c) jei tame pačiame ūkyje galvijų, kurie ne visiškai atitinka I antraštinėje dalyje nurodytus galvijų identifikavimo ir registravimo reikalavimus, skaičius viršija 20 %: nedelstinas visų tame ūkyje esančių galvijų judėjimo apribojimas; ne daugiau kaip 10 galvijų turinčių ūkių atžvilgiu ši priemonė taikoma, jei daugiau kaip du galvijai ne visiškai atitinka I antraštinėje dalyje nurodytus identifikavimo reikalavimus;

d) jei galvijo augintojas negali įrodyti to galvijo tapatybės ir atsekamumo: prireikus, remiantis galvijų sveikatos ir pavojaus maisto saugai vertinimu, galvijas sunaikinamas neatlyginant patirtų nuostolių;

e) jei galvijų augintojas nepraneša kompetentingai institucijai apie galvijų judėjimą į jo ūkį ir iš jo pagal 7 straipsnio 1 dalies antrą įtrauką, kompetentinga institucija apriboja galvijų judėjimą į tą ūkį ir iš jo;

f) jei galvijų augintojas nepraneša kompetentingai institucijai apie galvijo gimimą ar kritimą pagal 7 straipsnio 1 dalies antrą įtrauką, kompetentinga institucija apriboja galvijų judėjimą į tą ūkį ir iš jo;

g) jei galvijų augintojas nuolat nemoka 9 straipsnyje nurodyto mokesčio, valstybės narės gali apriboti galvijų judėjimą į to augintojo ūkį ir iš jo.

3.  Nepaisant 1 dalies, kai jautiena prekiaujantys veiklos vykdytojai ir organizacijos ženklina jautieną nesilaikydami savo pareigų, nustatytų II antraštinėje dalyje, valstybės narės atitinkamai ir laikydamosi proporcingumo principo reikalauja pašalinti tą jautieną iš rinkos. Be 1 dalyje nurodytų sankcijų valstybės narės gali:

a) jei mėsa atitinka veterinarines ir higienos taisykles – leisti pateikti tokią jautieną:

i) į rinką po to, kai ji tinkamai paženklinama pagal Sąjungos reikalavimus; arba

ii) kad ji būtų perdirbta į produktus, išskyrus nurodytuosius 12 straipsnio pirmoje įtraukoje;

b) nurodo sustabdyti ar panaikinti atitinkamų veiklos vykdytojų ir organizacijų patvirtinimą.

4.  Komisijos ekspertai kartu su kompetentingomis institucijomis:

a) patikrina, ar valstybės narės laikosi šio reglamento reikalavimų;

b) atlieka patikras vietoje siekdami užtikrinti, kad patikros būtų vykdomos laikantis šio reglamento.

5.  Valstybė narė, kurios teritorijoje atliekama patikra vietoje, Komisijos ekspertams suteikia visą pagalbą, kurios jiems gali prireikti atliekant savo užduotis. Prieš rengiant ir platinant galutinę ataskaitą, patikrų rezultatai aptariami su atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija. Prireikus šioje ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos valstybėms narėms dėl geresnės atitikties šiam reglamentui.

▼M3

22a straipsnis

Kompetentingos institucijos

Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją arba institucijas, atsakingas už šio reglamento ir visų jo pagrindu Komisijos priimtų aktų laikymąsi.

Šių institucijų duomenis jos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

22b straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  4 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 4a straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 13 straipsnio 6 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje ir 15a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 17 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 4a straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 13 straipsnio 6 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje ir 15a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 4 straipsnio 1, 3 ir 5 dalis, 4a straipsnio 2 dalį, 5 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1, 2 ir 6 dalis, 13 straipsnio 6 dalį, 14 straipsnio 4 dalį ir 15a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

▼M3

23 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda pagal 4 straipsnio 3 ir 5 dalis, 5 straipsnį ir 13 straipsnio 6 dalį priimtų įgyvendinimo aktų atveju Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas ( 18 ).

Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 ( 19 ).

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

▼M3

23a straipsnis

Ataskaita ir teisėkūros pokyčiai

Ne vėliau kaip:

 2019 m. liepos 18 d. (savanoriško ženklinimo nuostatų atveju) ir

 2023 m. liepos 18 d. (elektroninio identifikavimo nuostatų atveju)

Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamas ataskaitas, kuriose aptariamas šio reglamento įgyvendinimas ir poveikis, įskaitant, pirmuoju atveju, galimybę persvarstyti savanoriško ženklinimo nuostatas, o antruoju atveju – techninį ir ekonominį privalomo elektroninio identifikavimo įdiegimo visoje Sąjungoje įvykdomumą.

Prireikus prie tų ataskaitų pridedami atitinkami pasiūlymai dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų.

▼B

24 straipsnis

1.  Reglamentas (EB) Nr. 820/97 panaikinamas.

2.  Nuorodos į reglamentą (EB) Nr. 820/97 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos taip, kaip nurodyta priede pateiktoje koreliacijos lentelėje.

25 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Jis taikytinas 2000 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau paskerstų galvijų mėsai (jautienai).

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.




PRIEDAS



Koreliacijos lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 820/97

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

9 straipsnis

10 straipsnis

10 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnis

11 straipsnis

13 straipsnis

12 straipsnis

14 straipsnio 1 dalis

16 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 2 dalis

16 straipsnio 2 dalis

14 straipsnio 3 dalis

16 straipsnio 5 dalis

14 straipsnio 4 dalis

16 straipsnio 4 dalis

15 straipsnis

17 straipsnis

16 straipsnio 1 dalis

16 straipsnio 3 dalis

16 straipsnio 2 dalis

16 straipsnio 3 dalis

16 straipsnio 3 dalis

13 straipsnio 2 dalies a punktas

17 straipsnis

18 straipsnis

18 straipsnis

19 straipsnis

19 straipsnis

20 straipsnis

20 straipsnis

21 straipsnis

22 straipsnis

22 straipsnis

25 straipsnis

▼M3




I PRIEDAS

IDENTIFIKAVIMO PRIEMONĖS

A) ĮPRASTINIS AUSIES ĮSAGAS

GALIOJA NUO 2019 m. LIEPOS 18 d.

B) ELEKTRONINIS IDENTIFIKATORIUS ELEKTRONINIO AUSIES ĮSAGO PAVIDALU

C) ELEKTRONINIS IDENTIFIKATORIUS ATRAJOTOJŲ BOLIUSO PAVIDALU

D) ELEKTRONINIS IDENTIFIKATORIUS ĮŠVIRKŠČIAMO ATSAKIKLIO PAVIDALU.



( 1 ) OL C 376 E, 1999 12 28, p. 42.

( 2 ) OL C 117, 2000 4 26, p. 47.

( 3 ) OL C 226, 2000 8 8, p. 9.

( 4 ) 2000 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2000 m. Tarybos bendra pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2000 m. liepos 6 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

( 5 ) OL L 117, 1997 5 7, p. 1.

( 6 ) OL L 334, 1999 12 28, p. 1.

( 7 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 92/118/EEB (OL L 62, 1993 3 15, p. 49).

( 8 ) OL L 268, 1991 9 24, p. 56. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 96/43/EB (OJ 162, 1996 7 1, p. 1).

( 9 ) OL L 144, 1981 6 2, p. 1. Reglamentas, panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 515/97 (OL L 82, 1997 3 22, p. 1).

( 10 ) OL L 351, 1989 12 2, p. 34.

( 11 ) OL L 355, 1992 12 5, p. 32. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

( 12 ) OL L 109, 1997 4 25, p. 1.

( 13 ) OL L 208, 1992 7 24, p. 1.

( 14 ) OL L 312, 1995 12 23. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1036/1999 (OL L 127, 1999 5 21, p. 4).

( 15 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

( 16 ) OL L 355, 1992 12 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1036/1999 (OL L 127, 1999 5 21, p. 4).

( 17 ) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18).

( 18 ) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

( 19 ) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).