Konsoliduotas TEKSTAS: 32000L0013 — LT

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2000/13/EB

2000 m. kovo 20 d.

dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 2 ),

kadangi:

(1)

1978 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 79/112/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su galutiniam vartotojui skirtų maisto produktų ženklinimu etiketėmis, pateikimu ir reklama, suderinimo ( 3 ) buvo dažnai ir daug taisyta ( 4 ), todėl dėl aiškumo ir racionalumo minėtą direktyvą reikėtų sujungti į vieną tekstą.

(2)	Skirtingi valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, skirti maisto produktų ženklinimui, gali trukdyti laisvą šių produktų apyvartą ir nulemti nelygias konkurencijos sąlygas.

(3)	Todėl suderinus šiuos įstatymus darniau veiks vidaus rinka.

(4)	Šios direktyvos tikslas — sudaryti galimybę veikti bendro pobūdžio Bendrijos taisyklėms, horizontaliai taikytinoms visiems į rinką pateiktiems produktams.

(5)	Specifinio pobūdžio taisyklės, vertikaliai taikomos tik tam tikriems maisto produktams, turi būti įtrauktos į šiems produktams skirtas nuostatas.

(6)	Bet kokios ženklinimo taisyklės visų pirma turėtų būti kuriamos siekiant informuoti ir apsaugoti vartotoją.

(7)	Ši būtinybė informuoti ir apsaugoti vartotoją reiškia, kad valstybės narės, laikydamosi Sutarties taisyklių, gali nustatyti reikalavimus dėl kalbos.

(8)	Detalus ženklinimas, ypač tikslaus produkto pobūdžio ir charakteristikų nurodymas, leidžiantis vartotojui pasirinkti prekę turint visą informaciją, yra pats svarbiausias dalykas, nes jis sukelia mažiausiai kliūčių laisvai prekybai.

(9)	Todėl reikėtų sudaryti svarbiausios informacijos, nurodytinos ženklinant visus maisto produktus, sąrašą.

(10)

Tačiau horizontalus šios direktyvos taikymo pobūdis pradiniame etape neleidžia prie privalomų nuorodų priskirti visų nuorodų, kuriomis sąrašas turi būti papildomas iš esmės taikant jį visai maisto produktų skalei. Vėlesniame etape turi būti priimtos Bendrijos nuostatos, skirtos papildyti dabartines taisykles.

(11)	Be to, jei nėra specifinio pobūdžio Bendrijos taisyklių, valstybės narės išlaiko teisę nustatyti tam tikras nacionalines nuostatas, kuriomis gali būti papildytos bendrosios šios direktyvos nuostatos, tačiau jos yra nustatomos Bendrijos nurodyta tvarka.

(12)	Tuo atveju, kai valstybė narė nori priimti naujus teisės aktus, pagal minėtą Bendrijos tvarką turi būti priimtas Bendrijos sprendimas.

(13)	Taip pat reikėtų numatyti, kad Bendrijos įstatymų leidėjams išskirtiniais atvejais būtų leidžiama nesilaikyti tam tikrų visuotinai nustatytų įpareigojimų.

(14)	Be to, ženklinimo taisyklės turėtų drausti nurodyti informaciją, kuri klaidintų pirkėją arba priskirtų maisto produktams vaistines savybes. Kad šis draudimas būtų veiksmingas, jį reikėtų taikyti dar ir maisto produktų pateikimui bei reklamavimui.

(15)

Siekiant palengvinti prekybą tarp valstybių narių, gali būti numatyta, kad iki parduodant maisto produktą galutiniam vartotojui ant išorinės jo pakuotės būtų nurodyta tik esminė informacija, o tam tikra informacija, kurią privalu pateikti ant fasuotų maisto produktų, būtų nurodoma tik jų komerciniuose dokumentuose.

(16)	Valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nustatyti urmu parduodamų maisto produktų ženklinimo taisykles atsižvelgiant į konkrečias vietos sąlygas ir aplinkybes; tokiais atvejais informacija vartotojui vis dėlto turėtų būti suteikta.

(17)	Siekiant supaprastinti ir paspartinti procedūrą, Komisiją reikėtų įpareigoti patvirtinti technines įgyvendinimo priemones.

(18)	Priemonės, būtinos siekiant įgyvendinti šią direktyvą, turėtų būti tvirtinamos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 5 ).

(19)	Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų dėl IV priedo B dalyje nurodytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę galutinių terminų,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Šioje direktyvoje kalbama apie galutiniam vartotojui pateiktinų maisto produktų ženklinimą ir kai kuriuos šių produktų pateikimo bei reklamavimo klausimus.

2. Ši direktyva taip pat taikoma visiems į restoranus, ligonines, valgyklas ir panašias viešojo maitinimo įstaigas (toliau — viešojo maitinimo įstaigos) tiekiamiems maisto produktams.

3. Šioje direktyvoje:

a) „ženklinimas“ — tai visi su maisto produktu susiję žodžiai, išsami informacija, prekių ženklai, registruotasis prekės pavadinimas, paveikslėliai arba simboliai, nurodyti ant jų pakuotės, dokumente, pastaboje (įspėjime), etiketėje, žiede ar lankelyje;

b) „fasuotas maisto produktas“ — tai kiekvienas atskiras galutiniam vartotojui ir viešojo maitinimo įstaigoms pateikiamas prekinis vienetas, susidedantis iš maisto produkto ir pakuotės, į kurią jis buvo įdėtas prieš siūlant parduoti ir kuri apgaubia produktą visiškai arba tik iš dalies, bet visada taip, kad pakuotės turinio nebūtų galima pakeisti jos neatidarius arba nepakeitus.

2 straipsnis

1. Ženklinimas ir ženklinimo būdai:

a) neturi iš esmės klaidinti pirkėjo, visų pirma dėl:

i) maisto produkto charakteristikų, ypač jo pobūdžio, tapatybės, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti trukmės, kilmės, pagaminimo būdo;

ii) maisto produktui priskirto poveikio arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi;

iii) padarytos užuominos apie ypatingas maisto produkto charakteristikas, nors tokias charakteristikas turi visi panašūs maisto produktai;

b) ženklinimui neturi būti taikomos Bendrijos nuostatos, taikytinos natūraliam mineraliniam vandeniui ir specialios paskirties maisto produktams, ženklinant nė vienam maisto produktui neturi būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės arba daroma nuoroda į jas.

2. Taryba Sutarties 95 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro nebaigtinį šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtų visais atvejais draustinų arba apribotinų tvirtinimų sąrašą.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyti draudimai bei apribojimai taikomi dar ir:

a) maisto produktų pateikimui, ypač jų formai, išvaizdai, pakuotei, naudojamoms pakavimo medžiagoms, jų išdėstymo tvarkai ir aplinkai.

b) reklamavimui.

3 straipsnis

1. Remiantis 4–17 straipsniais ir juose pateiktomis išimtimis, ženklinant maisto produktus būtina nurodyti šią pagrindinę informaciją:

1) pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas;

2) komponentų sąrašą;

3) tam tikrų 7 straipsnyje apibūdintų komponentų arba komponentų grupių kiekį;

4) jei maisto produktai yra fasuoti — grynąjį kiekį;

5) minimalią tinkamumo vartoti trukmę, o mikrobiologiniu požiūriu labai greitai gendančių produktų – „suvartoti iki“ datą;

6) visas ypatingas laikymo sąlygas arba vartojimo sąlygas;

7) Bendrijoje įsisteigusio gamintojo, pakuotojo arba pardavėjo pavardę arba verslo pavadinimą.

Tačiau jei sviestas pagamintas valstybės narės teritorijoje, jai suteikiama teisė leisti nurodyti tik jo gamintoją, pakuotoją arba pardavėją.

Neprieštaraudamos 24 straipsnyje numatytam pranešimui, valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visas priemones, kurių buvo imtasi remiantis šio straipsnio 2 dalimi;

8) išsami informacija apie kilmės vietą tuo atveju, jei tokios informacijos nepateikus pirkėjas būtų iš esmės klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės;

9) vartojimo instrukcija, jei be jos būtų neįmanoma teisingai vartoti šį produktą;

10) daugiau kaip 1,2 tūrio proc. alkoholio turinčių gėrimų faktinę alkoholio koncentraciją.

2. Nepaisydamos šio straipsnio 1 dalies nuostatų, valstybės narės gali ir toliau taikyti nacionalines nuostatas, kurios reikalauja nurodyti gamyklą arba pakavimo centrą, kai kalbama apie vietinę produkciją.

3. Šio straipsnio nuostatos nepažeidžia tikslesnių arba išsamesnių nuostatų dėl svorio ir matavimo vienetų.

4 straipsnis

1. Konkrečiai nurodytiems maisto produktams, bet ne apskritai visiems maisto produktams taikytinos Bendrijos nuostatos išskirtiniais atvejais gali numatyti išlygas 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų reikalavimams, jei dėl to pirkėjas nebus suklaidintas.

2. Konkrečiai nurodytiems maisto produktams, bet ne apskritai visiems maisto produktams taikytinos Bendrijos nuostatos gali numatyti, kad ženklinant, be 3 straipsnyje nurodytos informacijos, dar būtų pateikta ir kitokia informacija.

Jei Bendrijos nuostatų nėra, valstybės narės 19 straipsnyje nustatyta tvarka gali pačios numatyti, kokią informaciją nurodyti.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minėtas Bendrijos nuostatas priima Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

5 straipsnis

1. Pavadinimas, kuriuo maisto produktas yra parduodamas — tai jam taikytinose Bendrijos nuostatose numatytas jo pavadinimas.

a) Jei Bendrijos nuostatų nėra, produktas parduodamas pavadinimu, kurį numato valstybės narės, kurioje jis parduodamas galutiniam vartotojui arba viešojo maitinimo įstaigoms, įstatymai ir kiti teisės aktai.

Jei ir šiuose dokumentuose tokio pavadinimo nėra, parduodant produktą vartojamas įprastinis jo pavadinimas, paplitęs valstybėje narėje, kur šis produktas yra parduodamas galutiniam vartotojui arba viešojo maitinimo įstaigoms, arba maisto produkto, prireikus ir jo vartojimo, aprašas, kuris turi būti pakankamai aiškus, kad pirkėjas suvoktų tikrąją jo prigimtį ir kuris leistų atskirti jį nuo kitų produktų, su kuriais jis gali būti supainiotas.

b) Valstybėje narėje, kurioje produktas yra parduodamas, leidžiama vartoti ir tą prekės pavadinimą, kuriuo jis buvo teisėtai gaminamas ir parduodamas jį pagaminusioje valstybėje narėje.

Tačiau jeigu taikant kitas šios direktyvos, visų pirma 3 straipsnio, nuostatas valstybės narės, kurioje maisto produktas parduodamas, vartotojai negali sužinoti tikrosios jo prigimties ir atskirti nuo produktų, su kuriais jis gali būti supainiotas, šalia prekinio pavadinimo nurodoma ir kitokia aprašomojo pobūdžio informacija.

c) Išskirtiniais atvejais produktą pagaminusios valstybės narės vartojamas jo prekės pavadinimas nėra taikomas produktą parduodančioje valstybėje narėje, jei, atsižvelgiant į produkto sudėtį arba gamybą, šis pavadinimas taip skiriasi nuo įprastai šiuo vardu vadinamo produkto, jog b punkto nuostatų nepakanka, kad produktą parduodančios valstybės narės vartotojams būtų užtikrinta teisinga informacija.

2. Nei prekės ženklas, nei registruotasis prekės pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti naudojami vietoj pavadinimo, kuriuo produktas yra parduodamas.

3. Į pavadinimą, kuriuo parduodamas produktas, įeina arba kartu su juo yra nurodoma informacija apie fizinį maisto produkto pavidalą arba ypatingą jo apdorojimą (pvz., susmulkintas į miltelius, išdžiovintas šaldant, stipriai užšaldytas, koncentruotas, rūkytas) visais atvejais, kai, nepateikus šios informacijos, pirkėjui gali kilti daug klausimų.

Ant visų jonizuojančiąja spinduliuote apdorotų maisto produktų turi būti šios nuorodos:

▼M9

—	bulgariškai : „облъчено“ arba „обработено с йонизиращо лъчение“,

—	ispaniškai : „irradiado“ arba „tratado con radiación ionizante“,

—	čekiškai: : „ozářeno“ arba „ošetřeno ionizujícím zářením“,

—	daniškai : „bestrålet/…“ arba „strålekonserveret“ arba „behandlet med ioniserende stråling“ arba „konserveret med ioniserende stråling“,

—	vokiškai : „bestrahlt“ arba „mit ionisierenden Strahlen behandelt“,

—	estiškai : „kiiritatud“ arba „töödeldud ioniseeriva kiirgusega“,

—	graikiškai : „επεξεργασμένο με ιονίζουσα ακτινοβολία“ arba „ακτινοβολημένο“,

—	angliškai : „irradiated“ arba „treated with ionising radiation“,

—	prancūziškai : „traité par rayonnements ionisants“ arba „traité par ionisation“,

—	kroatiškai : „konzervirano zračenjem“ arba „podvrgnuto ionizirajućem zračenju“,

—	itališkai : „irradiato“ arba „trattato con radiazioni ionizzanti“,

—	latviškai : „apstarots“ arba „apstrādāts ar jonizējošo starojumu“,

—	lietuviškai : „apšvitinta“ arba „apdorota jonizuojančiąja spinduliuote“,

—	vengriškai : „sugárkezelt“ arba „ionizáló energiával kezelt“,

—	maltietiškai : „ittrattat bir-radjazzjoni“ arba „ittrattat b'radjazzjoni jonizzanti“,

—	olandiškai : „doorstraald“ arba „door bestraling behandeld“ arba „met ioniserende stralen behandeld“,

—	lenkiškai : „napromieniony“ arba „poddany działaniu promieniowania jonizującego“,

—	portugališkai : „irradiado“ arba „tratado por irradiação“ arba „tratado por radiação ionizante“,

—	rumuniškai : „iradiate“ arba „tratate cu radiații ionizate“,

—	slovakiškai : „ošetrené ionizujúcim žiarením“,

—	slovėniškai : „obsevano“ arba „obdelano z ionizirajočim sevanjem“,

—	suomiškai : „säteilytetty“ arba „käsitelty ionisoivalla säteilyllä“,

—	švediškai : „bestrålad“ arba „behandlad med joniserande strålning“.

6 straipsnis

1. Sudedamosios dalys nurodomos pagal šio straipsnio nuostatas ir I, II, III bei IIIa priedus.

2. Nebūtina nurodyti šių maisto produktų komponentų:

— neluptų, nepjaustytų arba panašiai neapdorotų šviežių vaisių ir daržovių, įskaitant bulves,

— gazuoto vandens, kurio apraše nurodyta, kad jis yra gazuotas,

— fermentinių actų, gautų tik iš vieno pagrindinio produkto, jei nebuvo pridėta jokių kitų komponentų;

— sūrių,

— sviesto,

— fermentuoto pieno ir grietinėlės,

jei į juos nepridėta jokių komponentų, išskyrus pieno produktus, fermentus arba mikroorganizmų kultūras, kurie yra pagrindiniai gamybos elementai, arba druskos, kuri yra reikalinga gaminant sūrius, išskyrus šviežius ir lydytus sūrius;

c) produktų, sudarytų iš vieno komponento, jei:

— prekės pavadinimas ir komponento pavadinimas sutampa arba

— prekės pavadinimas leidžia lengvai nustatyti komponento pobūdį.

3. Iki 1982 m. gruodžio 22 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nustato daugiau kaip 1,2 tūrio proc. alkoholio turinčių gėrimų komponentų ženklinimo taisykles.

3a. Nepažeidžiant ženklinimo taisyklių, kurios turėtų būti nustatytos vadovaujantis 3 dalimi, bet kuri sudedamoji dalis, apibūdinta 4 dalies a punkte ir įtraukta į IIIa priedą, ženklinant nurodoma tada, kai jos yra 3 dalyje nurodytuose gėrimuose. Nurodant vartojami žodžiai „sudėtyje yra“, po kurių eina atitinkamos(-ų) sudedamosios dalies (-ių) pavadinimas. Tačiau nurodymas nėra būtinas, kai sudedamoji dalis konkrečiu savo pavadinimu jau yra įtraukta į sudedamųjų dalių sąrašą arba į gėrimo pavadinimą, kuriuo tas gėrimas pardavinėjamas.

Kai būtina, vadovaujantis toliau išdėstyta tokia tvarka, gali būti priimtos išsamios pirmojoje pastraipoje paminėto nurodymo pateikimo taisyklės:

(a) produktams, nurodytiems 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/99 dėl bendro vyno rinkos organizavimo ( 6 ) 1 straipsnio 2 dalyje – pagal to reglamento 75 straipsnyje nustatytą tvarką;

(b) produktams, nurodytiems 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1601/91, nustatančio bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles ( 7 ) 2 straipsnio 1 dalyje – pagal to reglamento 13 straipsnyje nustatytą tvarką;

(c) produktams, nurodytiems 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1576/89, nustatančio bendrąsias taisykles dėl spiritinių gėrimų apibrėžties, apibūdinimo ir pateikimo ( 8 ) 1 straipsnio 2 dalyje – pagal to reglamento 14 straipsnyje nustatytą tvarką;

(d) kitiems produktams, taikant priemones, skirtas iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

►M6

a) „Komponentas“ – bet kuri medžiaga, įskaitant maisto priedus ir fermentus, naudojama gaminant ar ruošiant maisto produktą ir išliekanti baigtame ruošti produkte, net ir pakitusiu pavidalu.

◄

b) Jei pats maisto produkto komponentas susideda iš kelių komponentų, pastarieji laikomi to maisto produkto komponentais.

c) Komponentais nelaikomos:

i) tos sudedamosios komponento dalys, kurios gamybos procese yra laikinai atskiriamos, o vėliau vėl sudedamos neviršijant ankstesnio kiekio;

ii) ►M6 maisto priedai ir fermentai ◄ , kurie:

— patenka į konkretų produktą tik kartu su vienu arba keliais šio produkto komponentais, tačiau galutiniame produkte neatlieka jokios technologinės funkcijos,

— yra naudojami kaip apdorojimo medžiagos;

iii) medžiagos, naudojamos tik tokiais kiekiais, kurių reikia, kad jos atliktų tirpiklių arba ►M6 maisto priedai, fermentai ar kvapiosios medžiagos ◄ terpės funkcijas;

iv) medžiagos, kurios nėra priedai, tačiau naudojamos tokiu pat būdu ir tokiais pat tikslais kaip gamybos proceso priedai ir išlieka galutiniame produkte, nors ir pakitusiu pavidalu.

d) Tam tikrais atvejais 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti priimami sprendimai dėl to, ar laikomasi c punkto ii ir iii papunkčiuose aprašytų sąlygų.

5. Į komponentų sąrašą įtraukiami visi maisto produkto komponentai pagal svorį mažėjančia tvarka, registruotą tada, kai jie buvo naudojami gamybai. Sąrašui duodamas tinkamas pavadinimas, kuriame turi būti žodis „komponentai“.

Tačiau:

— įdėtas vanduo ir lakūs produktai išvardijami pagal jų svorį gatavame produkte; įdėto vandens, kaip maisto produkto komponento, kiekis skaičiuojamas iš viso gatavo produkto kiekio atimant visą kitų panaudotų komponentų kiekį. Į šį kiekį atsižvelgti nebūtina, jei jis nesudaro daugiau kaip 5 % viso gatavo produkto kiekio,

— koncentruoti arba dehidruoti komponentai, atgaminti gamybos proceso metu, gali būti išvardyti pagal svorį, registruotą prieš juos koncentruojant bei dehidruojant,

— koncentruotų arba dehidruotų maisto produktų, kuriuos ketinama atgaminti pridedant vandens, komponentai gali būti nurodomi pagal proporciją atgamintame produkte, tačiau komponentų sąraše turi būti įrašyti žodžiai „atgaminto produkto komponentai“ arba „paruošto vartoti produkto komponentai“,

— kai vaisiai, daržovės ar grybai, iš kurių nė vienas nėra vyraujantis pagal svorį ir kurie, galimas dalykas, naudojami kintančiomis proporcijomis mišinyje, kuris yra maisto produktų sudedamoji dalis, tokiu atveju sudedamųjų dalių sąraše jie gali būti suskirstomi į grupes „vaisiai“, „daržovės“ ar „grybai“, pridedant žodžius „kintančiomis proporcijomis“, po kurių iš karto eitų vaisių, daržovių ar grybų sąrašas; tokiais atvejais mišinys į sudedamųjų dalių sąrašą įtraukiamas pagal pirmąją pastraipą, remiantis visu esančių vaisių, daržovių ar grybų svoriu,

— prieskonių ir prieskoninių augalų mišinių, kuriuose pagal svorį neišsiskiria nė vienas prieskonis ar prieskoninis augalas, komponentai gali būti nurodomi kitokia tvarka, tokiu atveju komponentų sąraše įrašomi žodžiai „įvairiomis proporcijomis“,

— sudedamosios dalys, sudarančios mažiau nei 2 % galutinio produkto, gali būti nurodomos kitokia tvarka po kitų sudedamųjų dalių,

— kai tikėtina, kad maisto produktų gamyboje arba ruošime naudojamos panašios arba tarpusavyje sukeičiamos sudedamosios dalys, nekeičiant jų sudėties, pobūdžio ar pastebimos vertės ir tiek, kad sudarytų mažiau nei 2 % galutinio produkto ir kai ne mažiau kaip viena iš ne daugiau kaip dviejų sudedamųjų dalių yra galutiniame produkte, sudedamųjų dalių sąraše jos gali būti nurodomos žodžiais „sudaro … ir (arba) …“. Ši sąlyga netaikoma priedams arba sudedamosioms dalims, išvardytoms IIIa priede.

6. Laikantis 5 straipsnyje nustatytų taisyklių prireikus nurodomi specifiniai komponentų pavadinimai.

Tačiau:

— komponentai, kurie yra priskiriami vienai iš I priede nurodytų grupių ir kurie yra kito maisto produkto sudedamoji dalis, turi būti nurodomi tik pagal tos grupės pavadinimą.

— Komisija gali daryti I priede pateikto grupių sąrašo pakeitimus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

— Tačiau I priede šalia pavadinimo „krakmolas“, jei šis komponentas gali turėti gliteno, visada turi būti nurodyta jo specifinė augalinė kilmė.

— vienai iš II priede išvardytų grupių priskiriami komponentai turi būti nurodomi tos grupės vardu, o šalia nurodomas jų specifinis pavadinimas arba EB numeris; jei komponentas priklauso daugiau kaip vienai grupei, nurodoma grupė pagal šiame maisto produkte atliekamą funkciją.

— Šio priedo pakeitimus, daromus atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, t. y. priemones, skirtas iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtina Komisija pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamos skubos priežasčių Komisija gali taikyti 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

— Tačiau II priede šalia pavadinimo „modifikuotas krakmolas“, jei šis komponentas gali turėti gliteno, visada turi būti nurodyta jo specifinė augalinė kilmė.

— kvapiosios medžiagos vadinamos taip, kaip nurodyta III priede,

— Sutarties 95 straipsnyje nustatyta tvarka vėliau priimamos atskiros Bendrijos nuostatos, reglamentuojančios komponento apdorojimą jonizuojančiąja spinduliuote,

▼M6

— fermentai, išskyrus 4 dalies c punkto ii papunktyje paminėtus fermentus, yra pavadinami vienos iš II priede išvardytų ingredientų grupių pavadinimu, po to nurodant jų konkretų pavadinimą.

7. Bendrijos nuostatos, o jei jų nėra — nacionalinės nuostatos gali nustatyti, kad šalia pavadinimo, kuriuo parduodamas produktas, būtų nurodytas konkretus komponentas arba komponentai.

Visoms tokioms nacionalinėms nuostatoms taikoma 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šioje dalyje paminėtas Bendrijos nuostatas priima Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

8. Šio straipsnio 4 dalies b punkte minėtu atveju sudėtinis komponentas, atsižvelgiant į jo bendrą svorį, gali būti įtraukiamas į komponentų sąrašą jo paties pavadinimu, jei tai leidžia įstatymas arba nusistovėjusi tvarka, bet po šio pavadinimo turi būti nurodytas jo komponentų sąrašas.

Pirmojoje pastraipoje nurodytas sąrašas nėra privalomas:

(a) kai sudedamųjų dalių junginio sudėtis yra apibrėžta galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose ir kol mišinio sudedamoji dalis sudaro mažiau nei 2 % galutinio produkto; tačiau ši nuostata netaikoma priedams, kuriems taikomas 4 dalies c punktas,

(b) sudedamųjų dalių junginiams, kuriuos sudaro prieskonių ir (arba) žolių mišiniai, sudarantys mažiau nei 2 % galutinio produkto, išskyrus priedus, kuriems taikomas 4 dalies c punktas,

(c) kai sudedamųjų dalių junginys yra maisto produktas, kurio sudedamųjų dalių sąrašas pagal Bendrijos teisės aktus nereikalaujamas.

9. Nepaisant šio straipsnio 5 dalies nuostatų, vandens kiekio nurodyti nebūtina:

a) kai gamybos procese vanduo yra naudojamas tik atgaminti koncentruotą arba dehidruotą komponentą;

b) jei yra skysta terpė, kuri paprastai nėra suvartojama.

10. Nepaisant 2 dalies, 6 dalies antrosios pastraipos ir 8 dalies antrosios pastraipos nuostatų, bet kuri sudedamoji dalis, naudojama maisto produktų gamyboje ir išliekanti galutiniame produkte nors ir pakitusiu pavidalu, bei nurodyta IIIa priede arba kilusi iš sudedamųjų dalių, nurodytų IIIa priede, yra nurodoma etiketėje, pateikiant aiškią nuorodą į šios sudedamosios dalies pavadinimą.

Pirmojoje pastraipoje minėto nurodymo nereikalaujama, jeigu pavadinimas, kuriuo maisto produktas yra pardavinėjamas, aiškiai nurodo atitinkamą sudedamąją dalį.

Nepaisant 4 dalies c punkto ii, iii ir iv papunkčių nuostatų, bet kuri medžiaga, naudojama maisto produktų gamyboje ir išliekanti galutiniame produkte nors ir pakitusiu pavidalu, bei kilusi iš IIIa priede nurodytų sudedamųjų dalių, laikoma sudedamąja dalimi ir etiketėje nurodoma pateikiant aiškią nuorodą į sudedamosios dalies, iš kurios ji kilusi, pavadinimą.

11. IIIa priedo sąrašas sistemingai patikslinamas ir, kai būtina, atnaujinamas vadovaujantis naujausiomis mokslinėmis žiniomis. Pirmasis patikslinimas atliekamas ne vėliau kaip 2005 m. lapkričio 25 d.

Atnaujinimas galėtų būti atliekamas ir iš IIIa priedo išbraukiant sudedamąsias dalis, jei moksliškai nustatyta, kad jie negali būti neigiamų reakcijų priežastimi. Tuo tikslu iki 2004 m. rugpjūčio 25 d. Komisijai gali būti pranešta apie pastaruoju metu atliekamus tyrimus nustatyti, ar nėra tikėtina, kad sudedamosios dalys ir medžiagos, kilusios iš IIIa priede nurodytų sudedamųjų dalių, tam tikromis aplinkybėmis sukels neigiamas reakcijas. Ne vėliau kaip 2004 m. lapkričio 25 d. Komisija, pasitarusi su Europos maisto saugos tarnyba, priima tų sudedamųjų dalių ar medžiagų, kurios dėl tokios priežasties išbraukiamos iš IIIa priedo, sąrašą laukdama paskelbtų tyrimų galutinių rezultatų arba vėliausiai – iki 2007 m. lapkričio 25 d.

Nepažeisdama antrosios pastraipos, po to, kai buvo gauta Europos maisto saugos tarnybos nuomonė, pareikšta remiantis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras ( 9 ), 29 straipsniu, IIIa priedą Komisija gali iš dalies pakeisti. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamos skubos priežasčių Komisija gali taikyti 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

Kai būtina, laikantis 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos IIIa priede pateiktam sąrašui interpretuoti gali būti išleidžiamos techninės rekomendacijos.

7 straipsnis

1. Gaminant arba ruošiant maisto produktą naudojamo komponento arba komponentų grupės kiekis nurodomas remiantis šio straipsnio nuostatomis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje minėta nuoroda yra privaloma tada, kai:

a) komponentas arba komponentų grupė įeina į pavadinimą, kuriuo maisto produktas yra parduodamas arba su kuriuo jis vartotojui paprastai asocijuojasi; arba

b) komponentas arba komponentų grupė ženklinant yra apibūdinama žodžiais, piešiniais ar grafiniais ženklais; arba

c) komponentas arba komponentų grupė labiausiai atspindi maisto produkto charakteristikas ir leidžia atskirti jį nuo kitų produktų, su kuriais jis gali būti supainiotas dėl jo pavadinimo ar išvaizdos; arba

d) Komisijos nustatytais atvejais; šie atvejai yra nustatomi, t. y. taikoma priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinama pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma:

a) komponentui arba komponentų grupei:

— kurių grynasis svoris, juos nusausinus, nurodomas remiantis 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis, arba

— kurių kiekius, remiantis Bendrijos nuostatomis, jau dabar reikalaujama nurodyti ženklinant, arba

— kurie mažais kiekiais naudojami kaip kvapiosios medžiagos, arba

— kurie, nors ir nurodyti parduodamo produkto pavadinime, negali nulemti šalies, kuriame produktas yra realizuojamas, vartotojo pasirinkimo, kadangi kiekio skirtumai nėra esminis kriterijus, leidžiantis spręsti apie maisto produkto charakteristikas arba atskirti jį nuo kitų panašių maisto produktų. Kilus abejonėms, 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sprendžiama, ar laikomasi šioje įtraukoje nurodytų sąlygų;

b) kai komponento arba komponentų grupės kiekis yra tiksliai nustatytas specialiose Bendrijos taisyklėse, bet nenumatyta jo nurodyti ženklinant;

c) 6 straipsnio 5 dalies ketvirtoje ir penktoje įtraukose numatytais atvejais;

4. Nurodytas kiekis, išreikštas procentais, turi atitikti komponento arba komponentų kiekį jo (jų) panaudojimo metu. Tačiau Bendrijos nuostatose gali būti numatyta tam tikriems maisto produktams taikyti išlygas. ►M8 Šias Bendrijos nuostatas priima Komisija. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinama pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. ◄

5. Šio straipsnio 1 dalyje minėta nuoroda apie parduodamo produkto komponentus arba komponentų grupę pateikiama parduodamo produkto pavadinime, šalia pavadinimo arba komponentų sąraše.

6. Šis straipsnis neturi prieštarauti Bendrijos taisyklėms dėl maisto produktų maistingumo žymėjimo etiketėse.

8 straipsnis

1. Fasuotų maisto produktų grynasis kiekis išreiškiamas:

— skystų produktų — tūrio vienetais,

— kitų produktų — masės (svorio) vienetais,

t. y. litrais, centilitrais, mililitrais, kilogramais arba gramais.

Bendrijos nuostatos, o jei jų nėra — nacionalinės nuostatos, taikytinos tam tikriems produktams, gali nukrypti nuo šios taisyklės.

Visoms tokioms nacionalinėms nuostatoms taikoma 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

a) Kai Bendrijos nuostatos, o jei tokių nėra — nacionalinės nuostatos, reikalauja nurodyti tam tikros rūšies kiekį (pvz., vardinį, minimalų, vidutinį), šioje direktyvoje toks kiekis laikomas grynuoju kiekiu.

Nepažeisdamos 24 straipsnyje numatytos nuostatos dėl pranešimo, apie visas priemones, kurių buvo imtasi vadovaujantis šiuo punktu, valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

b) Bendrijos nuostatos, o jei tokių nėra — nacionalinės nuostatos, gali reikalauti, kad tam tikrų tiksliai nurodytų, pagal kiekį į grupes skirstomų produktų kiekis būtų nurodomas kitais būdais.

Visoms tokioms nacionalinėms nuostatoms taikoma 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

c) Kai fasuotas vienetas susideda iš dviejų arba daugiau atskirų fasuotų vienetų, kurių kiekviename yra toks pat to paties produkto kiekis, grynasis kiekis nurodomas pažymint bendrą pakuočių skaičių ir kiekvienos iš jų grynąjį kiekį. Tačiau tada, kai bendras atskirų pakuočių skaičius yra aiškiai matomas ir lengvai suskaičiuojamas išoriškai ir kai išoriškai yra matoma bent viena nuoroda į atskiros pakuotės grynąjį kiekį, šių detalių nurodyti neprivaloma.

d) Kai fasuotas vienetas susideda iš dviejų arba daugiau atskirų pakuočių, kurios nėra laikomos pardavimui skirtais vienetais, grynasis kiekis nurodomas pateikiant bendrą grynąjį kiekį ir bendrą atskirų pakuočių skaičių. Bendrijos nuostatos, o jei tokių nėra — nacionalinės nuostatos, nebūtinai turi reikalauti nurodyti tam tikrų maisto produktų bendrą atskirų pakuočių skaičių.

Nepažeisdamos 24 straipsnyje numatytos nuostatos dėl pranešimo, valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie priemones, kurių buvo imtasi vadovaujantis šiuo punktu.

3. Parduodant vienetais skaičiuojamus maisto produktus valstybės narės nebūtinai turi reikalauti nurodyti grynąjį kiekį, tačiau tokiu atveju kiekvienas prekės vienetas turi būti išoriškai aiškiai matomas ir suskaičiuojamas, priešingu atveju jis nurodomas ženklinant.

4. Kai kietasis maisto produktas yra pateikiamas skystoje terpėje, ženklinant nurodomas ir grynasis nusausinto maisto produkto svoris.

Šioje dalyje „skysta terpė“ reiškia toliau nurodytus produktus, kurie gali būti mišinyje ir galbūt buvo užšaldyti arba stipriai užšaldyti, jei skystis yra tik priedas prie pagrindinių šio ruošinio elementų ir todėl nėra lemiamas kriterijus perkant: vanduo, vandeniniai druskos tirpalai, sūrymas, maistinių rūgščių vandeniniai tirpalai, actas, cukrų vandeniniai tirpalai, kitų saldiklių vandeniniai tirpalai, vaisių arba daržovių sultys, kai produktai yra vaisiai arba daržovės.

Šį sąrašą gali papildyti Komisija. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, priimama patvirtinama pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu;

20 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatomi nusausinto maisto produkto grynojo svorio tikrinimo metodai.

5. Nėra privaloma nurodyti grynąjį svorį produktų:

a) kurie praranda daug savo tūrio arba masės ir kurie yra parduodami vienetais arba sveriami pirkėjo akivaizdoje;

b) kurių grynasis kiekis sudaro mažiau nei 5 g arba 5 ml; tačiau ši nuostata netaikoma prieskoniams ir prieskoniniams augalams.

Bendrijos nuostatos, o jei jų nėra — nacionalinės nuostatos, išskirtiniais atvejais tam tikriems maisto produktams gali nustatyti aukštesnes nei 5 g arba 5 ml ribas, bet dėl to neturi būti suklaidintas pirkėjas.

Nepažeidžiant 24 straipsnyje numatytos nuostatos dėl pranešimo, apie visas priemones, kurių buvo imtasi vadovaujantis šiuo punktu, valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

6. Šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 2 dalies b ir d punktuose bei 5 dalies antroje pastraipoje minėtas Bendrijos nuostatas priima Komisija. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinama pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu;

9 straipsnis

1. Minimalus maisto produkto tinkamumo vartoti laikas trunka tol, kol tinkamai laikomas produktas išlaiko savo specifines savybes.

Jis nurodomas taip, kaip reikalaujama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

2. Prieš datą rašomi šie žodžiai:

— „Geriausias iki…“, kai datoje nurodoma diena,

— „Tinka vartoti iki…“ — kitais atvejais.

3. Šalia 2 dalyje nurodytų žodžių rašoma:

— pati data arba

— nuoroda į tai, kurioje ženklinimo vietoje ji yra.

Prireikus po šios informacijos aprašomos laikymo sąlygos, kurių būtina laikytis tada, kai produktą reikia laikyti nustatytą laiką.

4. Data susideda iš chronologine tvarka neužkoduota forma užrašytos dienos, mėnesio ir metų.

Tačiau ant produktų, kurie:

— neišsilaiko ilgiau kaip tris mėnesius, pakanka nurodyti dieną ir mėnesį,

— laikomi ilgiau kaip tris, bet ne ilgiau kaip 18 mėnesių, pakanka nurodyti mėnesį ir metus,

— kurie išsilaiko ilgiau kaip 18 mėnesių, pakanka nurodyti metus.

Datos nurodymo būdas gali būti nustatomas 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

5. Pagal Bendrijos nuostatas, reglamentuojančias kitus datos nurodymo būdus, nereikalaujama nurodyti šių produktų tinkamumo vartoti trukmės:

— neluptų, nesmulkintų arba panašiai neapdorotų šviežių vaisių ir daržovių, įskaitant bulves. Ši išlyga netaikoma daigintoms sėkloms ir kitiems panašiems produktams, pvz., ankštinių augalų daigams,

— vynų, likerinių, putojančių, aromatizuotų vynų ir panašių produktų iš kitų nei vynuogės vaisių bei gėrimų, klasifikuojamų 2206 00 91, 2206 00 93 ir 2206 00 99 KN subpozicijose bei pagamintų iš vynuogių arba vynuogių misos,

— gėrimų, turinčių 10 tūrio proc. arba daugiau alkoholio,

— nealkoholinių gėrimų, vaisių sulčių, vaisių nektarų ir alkoholinių gėrimų, supiltų į atskiras daugiau kaip penkių litrų talpos pakuotes ir skirtų viešajam maitinimui,

— kepinių arba miltinių konditerijos gaminių, kurie, atsižvelgiant į jų turinio pobūdį, paprastai suvartojami per 24 valandas nuo pagaminimo,

— acto,

— valgomosios druskos,

— kieto cukraus,

— konditerijos gaminių, susidedančių beveik vien iš aromatinto ir (arba) dažyto cukraus,

— kramtomosios gumos ir panašių kramtomųjų produktų,

— atskirų ledų porcijų.

10 straipsnis

1. Maisto produktų, kurie mikrobiologiniu atžvilgiu yra greitai gendantys ir dėl to per trumpą laiką gali tapti kenksmingi žmonių sveikatai, minimali tinkamumo vartoti trukmė keičiama „Tinka vartoti iki …“ (data).

2. Prieš šią datą įrašomi tokie žodžiai:

▼M3

— bulgariškai: „използвай преди“,

— ispaniškai: „fecha de caducidad“,

— čekiškai: „spotřebujte do“,

— daniškai: „sidste anvendelsesdato“,

— vokiškai: „verbrauchen bis“,

— estiškai: „kõlblik kuni“,

— graikiškai: „ανάλωση μέχρι“,

— angliškai: „use by“,

— prancūziškai: „à consommer jusqu'au“,

▼M9

— kroatiškai: „upotrijebiti do“,

▼M3

— itališkai: „da consumare entro“,

— latviškai: „izlietot līdz“,

— lietuviškai: „tinka vartoti iki“,

— vengriškai: „fogyasztható“,

— maltietiškai: „uża sa“,

— olandiškai: „te gebruiken tot“,

— lenkiškai: „należy spożyć do“,

— portugališkai: „a consumir at[&eacute“,

— rumuniškai: „expiră la data de“,

— slovakiškai: „spotrebujte do“,

— slovėniškai: „porabiti do“,

— suomiškai: „viimeinen käyttöajankohta“,

— švediškai: „sista förbrukningsdag“.

Po šių žodžių įrašoma:

— pati data arba

— nuoroda į tai, kurioje ženklinimo vietoje ji nurodyta.

Po šios informacijos aprašomos laikymo sąlygos, kurių būtina laikytis.

3. Data rašoma neužkoduota forma šia tvarka: diena, mėnuo ir galbūt metai.

4. Kai kuriais atvejais 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti nuspręsta, ar laikomasi šio straipsnio 1 dalies nuostatų.

11 straipsnis

1. Maisto produkto vartojimo instrukcijos nurodomos taip, kad jomis būtų galima tinkamai pasinaudoti.

2. Bendrijos nuostatos, o jei tokių nėra — nacionalinės nuostatos, gali nustatyti, kaip turi būti pateikiamos tam tikrų maisto produktų vartojimo instrukcijos.

Tokioms nacionalinėms nuostatoms taikoma 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šioje dalyje minėtas Bendrijos nuostatas priima Komisija. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinama pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

12 straipsnis

Taisyklės dėl 22.04 ir 22.05 pozicijose klasifikuojamų produktų alkoholio koncentracijos nurodymo yra pateiktos konkrečiose tokiems produktams taikytinose Bendrijos nuostatose.

Komisija nustato taisykles dėl kitų gėrimų, turinčių daugiau kaip 1,2 tūrio proc. alkoholio.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

13 straipsnis

a) Jei maisto produktai yra fasuojami, 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 2 dalyje numatyta informacija nurodoma ant pakuotės arba prie jos pritvirtintos etiketės.

b) Nepaisant a punkto nuostatos ir nepažeidžiant Bendrijos nuostatų dėl vardinių kiekių, jei fasuoti maisto produktai yra skirti:

— galutiniam vartotojui, tačiau jais prekiaujama dar ankstesniame etape (iki parduodant galutiniam vartotojui), į kurį neįeina pardavimas viešojo maitinimo įstaigoms,

— parduoti viešojo maitinimo įstaigoms, kur jie bus ruošiami, perdirbami, skirstomi į dalis ar pjaustomi,

informaciją, kurios reikalauja 3 straipsnio ir 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, reikia nurodyti tik maisto produktų komerciniuose dokumentuose, jei galima garantuoti, kad šie dokumentai kartu su visa ženklinimo informacija bus pridėta prie maisto produktų, bus išsiųsta anksčiau arba tuo pačiu metu, kaip ir siunta.

c) b punkte numatytu atveju 3 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 7 punktuose ir atitinkamais atvejais nurodytais 10 straipsnyje, minėta informacija nurodoma ir ant išorinės pakuotės, kurioje maisto produktai pateikiami į rinką.

2. 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 2 dalyje minėta informacija turi būti pateikta gerai matomoje vietoje, kad būtų lengva ją įžiūrėti, perskaityti ir neįmanoma ištrinti.

Ji jokiu būdu neturi būti paslėpta, neryški arba uždengta kitais įrašais arba piešiniais.

3. 3 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 10 punktuose išvardyta informacija turi būti tame pačiame regėjimo lauke.

Šis reikalavimas gali būti taikomas ir 4 straipsnio 2 dalyje minėtai informacijai.

4. Ant pakartotinai naudojamų stiklo butelių, neištrinamai paženklintų ir todėl neturinčių etiketės, žiedo ar lankelio, ir jų pakuočių arba dėžučių, kurių didžiausias plotas mažesnis kaip 10 cm2, reikia nurodyti tik 3 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose minėtą informaciją.

Šiuo atveju netaikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos.

5. Airija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė gali netaikyti 3 straipsnio 1 dalies ir šio straipsnio 3 dalies nuostatų pienui ir jo produktams, supiltiems į pakartotino naudojimo stiklo butelius.

Šios valstybės praneša Komisijai apie visas priemones, kurių jos ėmėsi remdamosi pirmąją pastraipa.

14 straipsnis

Jei maisto produktai galutiniam vartotojui arba viešojo maitinimo įstaigoms yra pateikiami parduoti nefasuoti arba jei jie vartotojo prašymu yra pakuojami pardavimo vietoje arba sufasuoti tiesioginiam pardavimui, valstybės narės priima išsamias taisykles, susijusias su 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 2 dalyje minėtos informacijos nurodymo būdu.

Jos gali nuspręsti nereikalauti nurodyti visos arba tam tikros informacijos, jei pirkėjas ir taip pakankamai jos gauna.

15 straipsnis

Ši direktyva neturi įtakos nacionalinių įstatymų nuostatoms, kurios, jei nėra Bendrijos nuostatų, nustato mažiau griežtus reikalavimus įmantriose pakuotėse, pavyzdžiui, statulėlėse arba suvenyruose, pateikiamiems maisto produktams.

16 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose būtų uždrausta prekiauti maisto produktais, jei ant jų vartotojui suprantama kalba nėra nurodyta 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 2 dalyje numatyta informacija, nebent faktiškai vartotojas būtų informuotas kitomis nustatytomis ženklinimo priemonėmis. Šis nustatymas, skirtas iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, atliekamas pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2. Valstybė narė, kurioje buvo pagamintas produktas, laikydamasi Sutarties taisyklių, gali nustatyti, kad jos teritorijoje minėta ženklinimo informacija būtų nurodyta viena arba keliomis jos pačios nustatytomis oficialiomis Bendrijos kalbomis.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos neprieštarauja, kad ženklinimo informacija būtų nurodyta keliomis kalbomis.

17 straipsnis

Valstybės narės turėtų susilaikyti ir nenustatyti detalesnių reikalavimų negu reglamentuoja 3-13 straipsnių nuostatos dėl 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 2 dalyje numatytos informacijos nurodymo būdo.

18 straipsnis

1. Valstybės narės negali uždrausti prekiauti šios direktyvos taisykles atitinkančiais maisto produktais taikydamos nesuderintas nacionalines nuostatas, reglamentuojančias tam tikrų maisto produktų arba apskritai maisto produktų ženklinimą ir pateikimą.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma toms nesuderintoms nacionalinėms nuostatoms, kurios pateisinamos:

— visuomenės sveikatos apsauga,

— sukčiavimo prevencija, nebent tokios nuostatos trukdytų taikyti šioje direktyvoje nustatytus apibrėžimus ir taisykles,

— pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsauga, kilmės nuorodomis, registruotaisiais kilmės vietos pavadinimais ir nesąžiningos konkurencijos prevencija.

19 straipsnis

Tais atvejais, kai remiamasi šiuo straipsniu ir jei valstybė narė yra tos nuomonės, kad reikia priimti naujus teisės aktus, taikoma toliau nurodyta tvarka.

Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ji praneša apie numatytas priemones ir jas pagrindžia. Komisija tariasi su valstybėmis narėmis ►M2 Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 įsteigtame Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ◄ , jei tokios konsultacijos, jos nuomone, yra reikalingos arba jei to pareikalauja valstybė narė.

Valstybės narės gali imtis numatytų priemonių tik praėjus trims mėnesiams nuo pranešimo gavimo ir tik tokiu atveju, jei Komisijos nuomonė yra teigiama.

Pastaruoju atveju prieš pasibaigiant anksčiau minėtam laikotarpiui Komisija inicijuoja 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, kad nustatytų, ar numatytos priemonės gali būti įgyvendinamos prireikus jas atitinkamai keičiant.

20 straipsnis

1. Komisijai padeda ►M2 Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas ◄ (toliau — komitetas).

2. Jei daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsnių nuostatos, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikotarpis — trys mėnesiai.

3. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

4. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

21 straipsnis

Komisija patvirtina laikinas priemones, jei paaiškėja, kad jos būtinos šios direktyvos taikymui palengvinti.

Bendro pobūdžio laikinos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, ypač tolesnis šios direktyvos nuostatose numatytų reikalavimų detalizavimas, patvirtinamos pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Kitos laikinos priemonės gali būti patvirtinamos pagal 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

22 straipsnis

Ši direktyva neturi įtakos dar 1978 m. gruodžio 22 d. priimtoms Bendrijos nuostatoms dėl tam tikrų maisto produktų ženklinimo ir pateikimo.

Sprendimas dėl bet kokių pakeitimų, būtinų derinant minėtas nuostatas su šios direktyvos taisyklėmis, priimamas ta tvarka, kuri yra taikytina kiekvienai atitinkamai nuostatai.

23 straipsnis

Ši direktyva netaikoma iš Bendrijos eksportuojamiems produktams.

24 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad Komisija gautų visų svarbiausių šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

25 straipsnis

Ši direktyva taikoma ir Prancūzijos užjūrio departamentams.

26 straipsnis

1. Direktyva 79/112/EEB su pakeitimais, padarytais IV priedo A dalyje nurodytomis direktyvomis, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl IV priedo B dalyje nurodytų perkėlimo į nacionalinę teisę galutinių terminų.

2. Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir turi būti suprantamos taip, kaip nurodyta V priede pateiktoje koreliacijos lentelėje.

27 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

28 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

I PRIEDAS

KOMPONENTŲ, KURIE GALI BŪTI VADINAMI GERIAU GRUPĖS NEI SAVO SPECIFINIU PAVADINIMU, GRUPĖS

Apibrėžimas

Pavadinimas

Rafinuoti aliejai, išskyrus alyvų aliejų

„Aliejus“ su:

— būdvardžiu „augalinis“ ar „gyvūninis“ arba–

— nuoroda į jų konkrečią augalinę ar gyvūninę kilmę

Nurodant hidrintą aliejų šalia turi būti įrašytas būdvardis „hidrintas“

Rafinuoti riebalai

„Riebalai“ su:

— būdvardžiu „augalinis“ ar „gyvūninis“ arba

— nuoroda į jų konkrečią augalinę ar gyvūninę kilmę

Nurodant hidrintus riebalus šalia turi būti įrašytas būdvardis „hidrintas“

Dviejų arba daugiau rūšių javų miltų mišiniai

„Miltai“ ir javų, iš kurių jie gauti, sąrašas pagal svorį mažėjančia tvarka

Krakmolai ir fiziniais būdais arba fermentais modifikuoti krakmolai

„Krakmolas“

Visų rūšių žuvys, jei žuvis yra kito maisto produkto komponentas ir jei tokio maisto produkto pavadinimas bei pateikimo forma nėra susiję su konkrečios rūšies žuvimi

„Žuvis“

Visų rūšių sūriai, jei sūris arba sūrių mišinys yra kito maisto produkto komponentas ir jei tokio maisto produkto pavadinimas bei pateikimo forma nėra susiję su konkrečios rūšies sūriu

„Sūris“

Visi prieskoniai, jei jie sudaro ne daugiau kaip 2 % maisto produkto svorio

„Prieskonis (prieskoniai)“ arba „prieskonių mišiniai“

Visi prieskoniniai augalai arba jų dalys, jei jie sudaro ne daugiau kaip 2 % maisto produkto svorio

„Prieskoninis augalas (augalai)“ arba „prieskoninių augalų mišiniai“

Visų rūšių gumos preparatai, naudojami gaminti kramtomosios gumos pagrindą

„Gumos pagrindas“

Visų rūšių trapūs kepinti javų produktai

Atitinkami „traškučiai“ arba „džiūvėsiai“

Visų rūšių sacharozė

„Cukrus“

Bevandenė gliukozė arba gliukozės monohidratas

„Gliukozė“

Gliukozės sirupas ir bevandenės gliukozės sirupas

„Gliukozės sirupas“

Visų rūšių pieno baltymai (kazeinai, kazeinatai ir išrūgų baltymai) ir jų mišiniai

„Pieno baltymai“

Presuoti, ekstrahuoti arba rafinuotas kakavos sviestas

„Kakavos sviestas“

▼M2 —————

Visų rūšių vynai, apibūdinti 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (1)

„Vynas“

▼M1

Žinduolių ir paukščių rūšių „skeletiniai raumenys“ (3), pripažinti tinkamais žmonių vartojimui, su natūraliai juose ar greta esančiais audiniais, kai visas jų sudėtyje esančių riebalų ir jungiamojo audinio kiekis neviršija toliau nurodytų kiekių ir kai mėsa yra kito maisto produkto sudedamoji dalis. Produktams, kuriems taikomas Bendrijos „mechaniškai panaudotos mėsos“ apibrėžimas, šis apibrėžimas netaikomas.

Didžiausias riebalų ir jungiamojo audinio kiekis sudedamosiose dalyse, vadinamose terminu „… mėsa“

Rūšis	Riebalai (%)	Jungiamasis audinys (1) (%)
Žinduoliai (išskyrus triušius ir kiaules) ir rūšių mišinys, kuriame vyrauja žinduoliai	25	25
Kiaulės	30	25
Paukščiai ir triušiai	15	10
(1) Jungiamojo audinio kiekis apskaičiuojamas pagal kolageno ir mėsos baltymų santykį. Kolageno kiekis — tai hidroksiprolino kiekis, padaugintas iš 8.

Jei šie didžiausi ribiniai kiekiai yra viršyti, bet visi kiti „mėsos“ apibrėžimo kriterijai yra tenkinami, „…mėsos“ kiekis produkte turi būti atitinkamai sumažintas, o sudedamųjų dalių sąraše be termino „…mėsa“ turi būti nurodyti riebalai ir (arba) jungiamasis audinys.

„… mėsa“ ir atitinkamo gyvūno rūšies (-ių) pavadinimas (-ai) (2)

(1) OL L 179, 1999 7 14, p. 1.

(2) Ženklinant anglų kalba, šį pavadinimą galima pakeisti atitinkamos gyvūnų rūšies sudedamosios dalies bendruoju pavadinimu.

(3) Diafragma ir kramtomieji raumenys priklauso skeletiniams raumenims, tuo tarpu širdis, liežuvis, galvos raumenys (išskyrus kramtomuosius raumenis), riešo raumenys, čiurna ir uodega jiems nepriklauso.

II PRIEDAS

KOMPONENTŲ, KURIE TURI BŪTI PAVADINTI JŲ GRUPĖS PAVADINIMU, PO TO NURODANT JŲ SPECIFINĮ PAVADINIMĄ ARBA EB NUMERĮ, GRUPĖS

Dažiklis

Konservantas

Antioksidantas

Emulsiklis

Tirštiklis

Standiklis

Stabilizatorius

Aromato ir skonio stipriklis

Rūgštis

Rūgštingumą reguliuojanti medžiaga

Nuo sukepimo apsauganti medžiaga

Modifikuotas krakmolas ( 10 )

Saldiklis

Tešlos kildymo medžiaga

Priešputis

Glazūravimo medžiaga

Emulsinimo druskos ( 11 )

Miltų apdorojimo medžiaga

Kietiklis

Drėkinamoji medžiaga

Burbuliavimą sukelianti medžiaga

Stumiančios dujos

▼M7

III PRIEDAS

KVAPIŲJŲ MEDŽIAGŲ PAVADINIMAI INGREDIENTŲ SĄRAŠE

1. Nepažeidžiant 2 dalies, kvapiosios medžiagos vadinamos:

— „kvapiosiomis medžiagomis“ arba konkretesniu kvapiosios medžiagos pavadinimu ar apibūdinimu, jei kvapiosios medžiagos komponento sudėtyje yra 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ( 12 ) 3 straipsnio 2 dalies b, c, d, e, f, g ir h punktuose apibrėžtų kvapiųjų medžiagų;

— „kvapiąja (-iosiomis) rūkymo medžiaga (-omis)“ arba „kvapiąja (-iosiomis) rūkymo medžiaga (-omis), pagaminta (-omis) iš „maisto produkto (-ų) arba maisto kategorijos, arba žaliavos (-ų)““ (pvz., kvapioji rūkymo medžiaga, pagaminta iš bukmedžio), jei kvapiosios medžiagos komponento sudėtyje yra Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies f punkte apibrėžtų kvapiųjų medžiagų ir jos suteikia maistui rūkymo skonį.

2. Terminas „natūralus“ vartojamas kvapiajai medžiagai apibūdinti pagal Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 16 straipsnį.

▼M5

IIIa PRIEDAS

6 straipsnio 3a, 10 ir 11 dalyje nurodytos sudedamosios dalys

1. Glitimo turintys javai (t. y. kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, kviečiai spelta, kamutas arba jų sukryžmintos atmainos) ir jų produktai, išskyrus:

a) kviečių pagrindu pagamintus gliukozės sirupus, įskaitant dekstrozės sirupus ( 13 );

b) kviečių pagrindu pagamintus maltodekstrinus (13) ;

c) miežių pagrindu pagamintus gliukozės sirupus;

d) javus, naudojamus distiliatų ar žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, skirto spiritiniams gėrimams ir kitiems alkoholiniams gėrimams, gamybai.

2. Vėžiagyviai ir jų produktai.

3. Kiaušiniai ir jų produktai.

4. Žuvis ir jos produktai, išskyrus:

a) žuvies želatiną, naudojamą kaip vitaminų ar karotinoidų nešiklį;

b) žuvies želatiną ar žuvų klijus, naudojamus alaus ir vyno skaidrinimui.

5. Žemės riešutai ir jų produktai.

6. Sojų pupelės ir jų produktai, išskyrus:

a) rafinuotą sojų pupelių aliejų ir riebalus (13) ;

b) natūralių tokoferolių mišinius (E306), natūralų d-alfa tokoferolį, natūralų d-alfa tokoferolio acetatą, natūralų d-alfa tokoferolio sukcinatą iš sojų pupelių;

c) iš sojų pupelių aliejaus gautus fitosterolius ir fotsterolio esterius;

d) augalinių stanolių esterius, pagamintus iš sojų pupelių aliejaus sterolių.

7. Pienas ir jo produktai (įskaitant laktozę), išskyrus:

a) išrūgas, naudojamas distiliatų ar žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, skirtų spiritiniams gėrimams ir kitiems alkoholiniams gėrimams, gamybai;

b) laktitolį.

8. Riešutai, t. y. migdolai (Amygdalus communis L.), lazdyno riešutai (Corylus avellana), graikiniai riešutai (Juglans regia), anakardžių riešutai (Anakardium occidentale), pekano riešutai (Carya illinoiesis (Wangenh.) K. Koch), bertoletijos (Bertholletia excelsa), pistacijos (Pistacia vera), makadamijų riešutai ir Kvinslendo riešutai (Macadamia ternifolia) bei jų produktai, išskyrus:

a) riešutus, naudojamus distiliatų ar žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, skirto spiritiniams gėrimams ar kitiems alkoholiniams gėrimams, gamybai.

9. Salierai ir jų produktai.

10. Garstyčios ir jų produktai.

11. Sezamų sėklos ir jų produktai.

12. Sieros dvideginis ir sulfitai, kurių koncentracija didesnė kaip 10 mg/kg arba 10 mg/l, išreikšti kaip SO2.

13. Lubinai ir jų produktai.

14. Moliuskai ir jų produktai.