1999L0063 — LT — 20.05.2009 — 001.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS DIREKTYVA 1999/63/EB 1999 m. birželio 21 d. (OL L 167, 2.7.1999, p.33) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 124 |
30 |
20.5.2009 |
||
TARYBOS DIREKTYVA 1999/63/EB
1999 m. birželio 21 d.
dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 139 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
kadangi:|
(1) |
įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, Susitarimo dėl socialinės politikos, pridėto prie Europos bendrijos steigimo sutarties, iš dalies pakeistos Mastrichto sutartimi, Socialinės politikos protokolo Nr. 14, nuostatos buvo įtrauktos į Europos bendrijos steigimo sutarties 136—139 straipsnius; |
|
(2) |
pagal Sutarties 139 straipsnio 2 dalį administracija ir darbuotojai („socialiniai partneriai“) gali bendrai prašyti, kad Bendrijos lygmeniu sudaryti susitarimai būtų įgyvendinami remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu; |
|
(3) |
1993 m. lapkričio 23 d. Taryba priėmė Direktyvą 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų ( 1 ); kadangi jūrų transportas buvo vienas iš veiklos sektorių, neįtrauktų į tos direktyvos taikymo sritį; |
|
(4) |
reikėtų atsižvelgti į atitinkamas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, susijusias su darbo laiko organizavimu, ypač su jūreivių darbo valandomis; |
|
(5) |
Komisija, remdamasi Susitarimo dėl socialinės politikos 3 straipsnio 2 dalimi, pasitarė su administracija ir darbuotojais dėl galimos Bendrijos veiksmų krypties tuose sektoriuose ir veiklos srityse, kuriems Direktyva 93/104/EB netaikoma; |
|
(6) |
taip pasitarusi Komisija nusprendė, kad Bendrija turėtų imtis veiksmų, ir dar kartą Bendrijos lygmeniu pasitarė su administracija bei darbuotojais dėl numatomo pasiūlymo esmės pagal minėto susitarimo 3 straipsnio 3 dalį; |
|
(7) |
Europos bendrijos laivų savininkų asociacija (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacija (FST) informavo Komisiją apie savo pageidavimą pradėti derybas pagal Susitarimo dėl socialinės politikos 4 straipsnį; |
|
(8) |
1998 m. rugsėjo 30 d. minėtos organizacijos sudarė susitarimą dėl jūreivių darbo laiko; šiame susitarime pateikiamas jų bendras prašymas Komisijai, kad ši įgyvendintų minėtą susitarimą remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu pagal Susitarimo dėl socialinės politikos 4 straipsnio 2 dalį; |
|
(9) |
Taryba 1994 m. gruodžio 6 d. rezoliucijoje dėl tam tikrų Europos Sąjungos socialinės politikos aspektų: indėlis į Sąjungos ekonominę ir socialinę konvergenciją ( 2 ) paprašė administracijos ir darbuotojų pasinaudoti galimybėmis sudaryti susitarimus, nes jie geriau žino socialinės realijas ir problemas; |
|
(10) |
šis susitarimas yra taikomas jūreiviams, esantiems bet kuriame valstybiniame ar privačiame jūrų laive, kuris įregistruotas bet kurios valstybės narės teritorijoje ir kuris paprastai naudojamas komercinėje jūrų laivyboje; |
|
(11) |
pagal Sutarties 249 straipsnį direktyva yra tinkamas instrumentas šiam susitarimui įgyvendinti; todėl ji privaloma valstybėms narėms siektino rezultato atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos gali pasirinkti jos įgyvendinimo formą ir būdus; |
|
(12) |
pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus valstybės narės negali deramai pasiekti šios direktyvos tikslų, todėl Bendrija pasiektų juos geriau; ši direktyva neapima tų priemonių, kurios nėra būtinos siekiant minėtų tikslų; |
|
(13) |
ši direktyva leidžia valstybėms narėms pačioms apibrėžti šiame susitarime vartojamas, bet jame konkrečiai neapibūdintas sąvokas, pagal jų nacionalinę teisę ir praktiką ir ši nuostata taip pat taikoma kitoms socialinės politikos direktyvoms, kuriose vartojamos panašios sąvokos, jeigu jos atitinka susitarimo turinį; |
|
(14) |
remdamasi 1998 m. gegužės 20 d. pranešimu dėl socialinio dialogo derinimo ir skatinimo Bendrijos lygmeniu, Komisija parengė pasiūlymą dėl direktyvos, atsižvelgdama į susitarimą pasirašiusių šalių atstovaujamąjį statusą ir į kiekvieno susitarimo punkto teisėtumą; |
|
(15) |
remdamasi 1993 m. gruodžio 14 d. pranešimu dėl Susitarimo dėl socialinės politikos taikymo, Komisija informavo Europos Parlamentą bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, nusiųsdama jiems savo pasiūlymo dėl direktyvos, į kurią įtrauktas susitarimas, tekstą; |
|
(16) |
šio susitarimo įgyvendinimas padės pasiekti Sutarties 136 straipsnyje numatytus tikslus, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Šios direktyvos tikslas yra įgyvendinti Susitarimą dėl jūreivių darbo laiko organizavimo, sudarytą 1998 m. rugsėjo 30 d. tarp jūrininkystės sektoriaus administraciją ir darbuotojus atstovaujančių organizacijų (ECSA ir FST) ir pateikiamą šios direktyvos priede.
2 straipsnis
Minimalūs reikalavimai
1. Valstybės narės gali toliau taikyti arba priimti palankesnes nei šia direktyva nustatytas nuostatas.
2. Šios direktyvos įgyvendinimas jokiu būdu nesuteikia pakankamo pagrindo sumažinti bendrąjį darbuotojų apsaugos lygį tose srityse, kuriose ši direktyva yra taikoma. Tai nepažeidžia valstybių narių ir (arba) administracijos bei darbuotojų teisės keičiantis aplinkybėms nustatyti kitokias nei šios direktyvos priėmimo metu galiojusias teisines, normines ar sutartines priemones, su sąlyga, kad laikomasi šioje direktyvoje nustatytų minimalių reikalavimų.
3 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtina nuostatas, būtinas, kad šios direktyvos būtų pradėta laikytis ne vėliau kaip nuo 2002 m. birželio 30 d., arba užtikrina, kad ne vėliau kaip iki šios dienos administracija ir darbuotojai priimtų reikiamas priemones susitarimu, o valstybės narės privalo imtis visų būtinų priemonių, leidžiančių joms visuomet garantuoti, kad bus pasiekti šioje direktyvoje nustatyti rezultatai. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
2. Valstybės narės, priimdamos šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
4 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
PRIEDAS
EUROPOS SUSITARIMAS
dėl jūreivių darbo laiko organizavimo
Atsižvelgdamos į Susitarimą dėl socialinės politikos, pridėtą prie Europos bendrijos steigimo sutarties socialinės politikos protokolo, ypač į jo 3 straipsnio 4 dalį ir 4 straipsnio 2 dalį;
kadangi Susitarimo dėl socialinės politikos 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Europos lygmeniu sudaryti susitarimai gali būti įgyvendinami juos pasirašiusioms šalims bendrai paprašius, remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu;
kadangi šį susitarimą pasirašiusios šalys išreiškia tokį prašymą,
PASIRAŠIUSIOS ŠALYS SUSITARĖ:
1 punktas
1. Šis susitarimas taikomas jūreiviams, esantiems bet kuriame valstybiniame ar privačiame jūrų laive, kuris yra įregistruotas bet kurios valstybės narės teritorijoje ir kuris paprastai naudojamas komercinėje jūrų laivyboje. Į dviejų valstybių registrą įrašytas laivas šiame susitarime laikomas įregistruotu tos valstybės, su kurios vėliava jis plaukioja, teritorijoje.
2. Iškilus abejonei dėl to, ar kurį nors laivą taikant šį susitarimą reikėtų laikyti jūrų laivu ar laivu, naudojamu komercinėje jūrų laivyboje, šį klausimą sprendžia valstybės narės kompetentinga institucija. Turi būti tariamasi su atitinkamomis laivų savininkų ir jūreivių organizacijomis.
3. Kilus abejonių dėl to, ar taikant šį Susitarimą visų kategorijų asmenys turi būti laikomi jūrininkais, klausimą sprendžia kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, kurioms svarbus šis klausimas. Šiuo atveju būtina tinkamai atsižvelgti į Tarptautinės darbo organizacijos generalinės konferencijos 94-os (jūrų) sesijos rezoliuciją dėl informacijos apie profesines grupes.
2 punktas
Šiame susitarime vartojamos sąvokos:
a) „darbo valandos“ — tai laikas, per kurį jūreivis turi atlikti darbą, susijusį su laivu;
b) „poilsio valandos“ — tai laikas, kuris neįeina į darbo valandas; šiai sąvokai nepriskiriamos trumpos pertraukos;
c) „jūrininkas“ — asmuo, įdarbintas, pasamdytas atlikti ar einantis bet kokias pareigas laive, kuriam taikomas šis Susitarimas;
d) „laivo savininkas“ — laivo savininkas arba kita organizacija ar kitas asmuo, pvz., valdytojas, agentas ar laivo be įgulos frachtuotojas, iš savininko perėmęs atsakomybę už laivo veiklą, kuris, prisiimdamas tokią atsakomybę, sutiko prisiimti laivo savininkui taikomas pareigas ir įsipareigojimus pagal šį Susitarimą, neatsižvelgiant į tai, ar bet kuri kita organizacija ar asmenys vykdo tam tikras pareigas ar įsipareigojimus laivo savininko vardu.
3 punktas
Neperžengiant 5 punkte nustatytos darbo ir poilsio trukmės, nustatomas arba maksimalus darbo valandų skaičius, kuris neturi būti viršytas per tam tikrą laikotarpį, arba minimalus poilsio valandų skaičius, kuris turi būti suteikiamas per tam tikrą laikotarpį.
4 punktas
Nepažeidžiant 5 punkto, įprastinė jūreivio darbo valandų norma paprastai nustatoma remiantis aštuonių valandų darbo diena su viena poilsio diena per savaitę ir poilsiu valstybinių švenčių dienomis. Valstybės narės gali nustatyti tam tikrą tvarką tvirtinti ar įregistruoti kolektyvines sutartis, kurios įprastines jūreivių darbo valandas nustato ne taip palankiai.
5 punktas
|
1. |
Darbo arba poilsio laiko trukmė — tai: a) arba maksimalus darbo valandų skaičius, kuris: i) per bet kurias 24 valandas neturi viršyti keturiolikos valandų ir ii) per bet kurias septynias dienas neturi viršyti 72 valandų; b) arba minimalus poilsio valandų skaičius, kuris: i) per bet kurias 24 valandas turi būti ne trumpesnis kaip dešimt valandų ir ii) per bet kurias septynias dienas turi būti ne trumpesnis kaip 77 valandos. |
|
2. |
Poilsio valandos gali būti dalijamos į ne daugiau kaip du laikotarpius, kurių vienas turi būti ne trumpesnis kaip šešios valandos, o tarpas tarp dviejų paeiliui einančių poilsio laikotarpių neturi viršyti 14 valandų. |
|
3. |
Laivo įgulos patikrinimai pagal sąrašą, gaisro gesinimo ir gelbėjimosi mokymai, nustatyti pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus bei tarptautinius dokumentus, turi būti atliekami taip, kad poilsio laikas būtų kuo mažiau trikdomas ir kad nebūtų sukeliamas nuovargis. |
|
4. |
Tais atvejais, kai jūreivis budi namuose, pvz., kai yra neprižiūrima tam tikra įrengimų dalis, šiam jūreiviui suteikiamas pakankamas kompensuojamojo poilsio laikas, jeigu įprastinis poilsio laikas buvo sutrikdytas iškvietimais į darbą. |
|
5. |
Dėl šio punkto 3 ir 4 dalių, jei nėra kolektyvinės sutarties ar arbitražo sprendimo arba jei kompetentinga institucija nusprendžia, kad tokios sutarties ar sprendimo nuostatos yra nepakankamos, ši kompetentinga institucija turi nustatyti tokias nuostatas, kurios minėtiems jūreiviams užtikrintų pakankamą poilsį. |
|
6. |
Valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į bendruosius darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos principus, gali taikyti nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ar tam tikrą tvarką, pagal kurią kompetentingos institucijos tvirtintų arba įregistruotų kolektyvines sutartis, leidžiančias šio punkto 1 ir 2 dalyje nustatytai darbo ir poilsio trukmei taikyti išimtis. Kiek įmanoma, šios išimtys turi atitikti nustatytas normas, tačiau jas taikant galima atsižvelgti į dažnesnius ar ilgesnius atostogų laikotarpius, taip pat į budintiems arba trumpais reisais plaukiojančiame laive dirbantiems jūreiviams suteikiamas kompensuojamąsias atostogas. |
|
7. |
Lengvai prieinamoje vietoje iškabinamas darbo laive tabelis, kurioje prie kiekvienos pareigybės pateikiamas: a) darbo jūroje ir uoste grafikas bei b) maksimalus darbo valandų arba minimalus poilsio valandų skaičius, kuris yra nustatytas valstybėse narėse galiojančiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ar kolektyvinėse sutartyse. |
|
8. |
Šio punkto 7 dalyje nurodytas tabelis turi būti standartinės formos ir surašytas atitinkamo laivo darbo kalba arba kalbomis ir anglų kalba. |
6 punktas
1. Jūrininkams iki 18 metų draudžiama dirbti naktį. Taikant šį punktą, „naktis“ apibrėžiama pagal nacionalinę teisę ir praktiką. Ji apima bent devynių valandų laikotarpį, kuris prasideda ne vėliau kaip vidurnaktį ir baigiasi ne anksčiau kaip 5 val. ryto.
2. Kompetentinga institucija gali nustatyti griežto reikalavimo laikytis naktinio darbo apribojimo išimtį, jeigu:
a) tai trukdytų veiksmingam atitinkamų jūrininkų mokymui pagal nustatytas programas ir tvarkaraščius; arba
b) atsižvelgiant į konkretų pareigų ar pripažintos mokymo programos pobūdį būtina, kad jūrininkai, kuriems taikoma išimtis, atliktų pareigas naktį, o institucija, pasikonsultavusi su atitinkamomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, nustato, kad darbas nepakenks jų sveikatai ar gerovei.
3. Jūrininkų iki 18 metų įdarbinimas, samda ar darbas draudžiamas, jei darbas gali pakenkti jų sveikatai ar saugai. Tokio darbo rūšys nustatomos nacionaliniais įstatymais ar kitais teisės aktais arba jas nustato kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su atitinkamomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, laikantis atitinkamų tarptautinių standartų.
7 punktas
1. Laivo kapitonas turi teisę reikalauti, kad jūreivis atliktų bet kokios trukmės darbą, kuris yra reikalingas tiesiogiai laivo, laive esančių žmonių ar krovinio saugumui užtikrinti arba suteikti pagalbą kitiems jūroje skęstantiems laivams ar žmonėms.
2. Pagal šio punkto 1 dalį kapitonas gali laikinai sustabdyti darbo arba poilsio valandų grafiko taikymą ir reikalauti, kad jūreivis atliktų bet kokios trukmės darbą, kuris yra reikalingas, kol bus atkurta normali padėtis.
3. Atkūrus normalią padėtį, kapitonas kaip įmanoma greičiau užtikrina, kad visiems jūreiviams, kurie dirbo pagal grafiką numatytu poilsio metu, būtų suteiktas pakankamas poilsio laikas.
8 punktas
1. Kad būtų galima kontroliuoti, ar laikomasi 5 punkto nuostatų, yra daromi įrašai apie jūreivių kasdienio darbo arba poilsio valandas. Jūreiviui išduodamas įrašų apie jį (ar ją) nuorašas, kurį pasirašo kapitonas arba kapitono įgaliotas asmuo ir pats jūreivis.
2. Yra nustatoma atitinkama tvarka, kaip daryti ir saugoti laive tokius įrašus, taip pat nurodant, kokiais laiko tarpais turi būti užrašoma ši informacija. Įrašų apie jūreivių darbo arba poilsio valandas forma nustatoma atsižvelgiant į visas prieinamas tarptautines normas. Ši forma surašoma 5 punkto 8 dalyje nurodyta kalba.
3. Su šiuo susitarimu susijusių atitinkamų nacionalinių teisės aktų nuostatų bei atitinkamų kolektyvinių sutarčių nuorašai saugomi laive ir yra lengvai prieinami įgulai.
9 punktas
8 punkte nurodyti įrašai tikrinami ir tvirtinami parašu reikiamais laiko tarpais, kad būtų galima kontroliuoti, ar yra laikomasi darbo ir poilsio valandas reglamentuojančių ir šį susitarimą įgyvendinančių nuostatų.
10 punktas
1. Nustatant, tvirtinant ar keičiant laivo įgulos komplektavimo normas, reikia stengtis arba išvengti pernelyg ilgų darbo valandų, arba, kiek leidžia galimybės, sutrumpinti jas iki minimumo, kad būtų užtikrintas pakankamas poilsis ir ribojamas nuovargis.
2. Jei įrašai ar kiti įrodymai rodo, kad buvo pažeistos darbo arba poilsio valandas reglamentuojančios nuostatos, imamasi priemonių, netgi prireikus keičiamas laivo įgulos komplektavimas, kad ateityje būtų išvengta pažeidimų.
3. Visų laivų, kuriems taikomas šis susitarimas, įgula komplektuojama pakankamai, saugiai ir veiksmingai laikantis dokumento dėl minimalaus saugaus įgulos komplektavimo arba lygiaverčio dokumento, išduoto kompetetingos institucijos.
11 punktas
Asmenys iki 16 metų laive nedirba.
12 punktas
Laivo savininkas kapitonui suteikia reikiamus išteklius, kad būtų galima laikytis įsipareigojimų pagal šį susitarimą, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su tinkamu laivo įgulos komplektavimu. Kapitonas imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi pagal šį susitarimą keliamų reikalavimų dėl jūreivių darbo ir poilsio valandų.
13 punktas
1. Jūrininkai gali dirbti laive tik tuo atveju, jei jiems išduodamas sveikatos pažymėjimas, patvirtinantis, kad jie gali atlikti savo pareigas.
2. Gali būti leidžiamos tik šiame Susitarime numatytos išimtys.
3. Kompetentinga institucija reikalauja, kad jūrininkai, prieš pradėdami dirbti laive, turėtų galiojantį sveikatos pažymėjimą patvirtinantį, kad jie gali atlikti pareigas, kurias jie turės atlikti jūroje.
4. Siekdama užtikrinti, kad sveikatos pažymėjimuose būtų nurodyta tikroji jūrininkų sveikatos būklė atsižvelgiant į pareigas, kurias jie turės atlikti, kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su atitinkamomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis ir tinkamai atsižvelgdama į taikomas tarptautines gaires, nustato sveikatos patikrinimo ir pažymėjimo pobūdį.
5. Šiuo Susitarimu nepažeidžiama 1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų mokymo, sertifikavimo ir budėjimo sargyboje standartų su pakeitimais (toliau – STCW). Kompetentinga institucija pripažįsta pagal STCW reikalavimus šio punkto 1 ir 2 dalies tikslu išduotą sveikatos pažymėjimą. Jei jūrininkams netaikoma STCW, taip pat pripažįstama tų reikalavimų esmę atitinkantis sveikatos pažymėjimas.
6. Sveikatos pažymėjimą išduoda tinkamai kvalifikuotas praktikuojantis gydytojas arba, jei pažymėjimas išduodamas tik dėl regėjimo, jį išduoda asmuo, kompetentingos institucijos pripažintas kvalifikuotu išduoti tokį pažymėjimą. Praktikuojantys gydytojai, atlikdami sveikatos patikrinimą ir darydami medicininę išvadą, profesiniu požiūriu turi būti visiškai nepriklausomi.
7. Jūrininkams, kuriems buvo atsisakyta išduoti pažymėjimą arba buvo apribota jų galimybė dirbti, ypač laiko, darbo srities ar veiklos vietos atžvilgiu, suteikiama galimybė dar kartą pasitikrinti sveikatą pas kitą nepriklausomą praktikuojantį gydytoją ar nepriklausomą medicinos ekspertą.
8. Kiekviename sveikatos pažymėjime visų pirma nurodoma, kad:
a) jūrininko klausa ir rega, taip pat spalvinė rega, jei jūrininkas dirbs tokį darbą, kurį atliekant netinkama spalvinė rega gali turėti įtakos darbo kokybei, yra patenkinamos būklės; ir
b) jūrininkas nėra tokios sveikatos būklės, kuri gali pablogėti jam dirbant jūroje ar dėl kurios jūrininkas gali nebegalėti atlikti tokio darbo, arba kuri keltų pavojų kitų laive esančių asmenų sveikatai.
9. Išskyrus atvejus, kai dėl konkrečių atitinkamo jūrininko pareigų ar pagal STCW reikalaujama trumpesnio laikotarpio:
a) sveikatos pažymėjimas galioja ilgiausiai dvejus metus, nebent jūrininkui dar nėra 18 metų; pastaruoju atveju ilgiausias pažymėjimo galiojimo laikotarpis yra vieneri metai;
b) pažymėjimas dėl spalvinės regos galioja ilgiausiai šešerius metus.
10. Skubiais atvejais kompetentinga institucija gali leisti jūrininkui dirbti be galiojančio sveikatos pažymėjimo iki kito sustojimo uoste, kur jūrininkas gali gauti kvalifikuoto praktikuojančio gydytojo išduotą sveikatos pažymėjimą, su sąlyga, kad:
a) toks leidimas galioja ne ilgiau kaip tris mėnesius; ir
b) atitinkamas jūrininkas turi sveikatos pažymėjimą, kurio galiojimas neseniai pasibaigė.
11. Jei pažymėjimo galiojimas pasibaigia reiso metu, pažymėjimas toliau galioja iki kito sustojimo uoste, kur jūrininkas gali gauti kvalifikuoto praktikuojančio gydytojo išduotą sveikatos pažymėjimą, su sąlyga, kad tas laikotarpis neviršija trijų mėnesių.
12. Jūrininkų, dirbančių laivuose, kurie paprastai plaukioja tarptautiniais reisais, sveikatos pažymėjimai turi būti pateikti bent anglų kalba.
13. Atliktino sveikatos įvertinimo pobūdis ir duomenys, kurie turi būti nurodyti sveikatos pažymėjime, nustatomi pasikonsultavus su atitinkamomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis.
14. Visų jūrininkų sveikata reguliariai vertinama. Budintys darbuotojai, turintys sveikatos problemų, praktikuojančio gydytojo patvirtinimu atsiradusių dėl to, kad jie dirba naktį, jei įmanoma, perkeliami į dieninį darbą, kurį dirbti jie gali.
15. 13 ir 14 dalyse nurodytas sveikatos įvertinimas yra nemokamas, o atitinkama informacija apie sveikatos būklę yra slapta. Tokie sveikatos įvertinimai gali būti atliekami nacionalinės sveikatos priežiūros sistemoje.
14 punktas
Laivo savininkai informaciją apie budinčius ir kitą naktinį darbą atliekančius darbuotojus nacionalinei kompetentingai institucijai suteikia tada, kai ji to paprašo.
15 punktas
Jūreiviams užtikrinama jų darbo pobūdį atitinkanti sauga ir sveikatos apsauga. Dieną arba naktį dirbančių jūreivių saugą ir sveikatą apsauga užtikrina lygiavertės saugos ir profilaktikos tarnybos arba priemonės.
16 punktas
Kiekvienas jūrininkas turi teisę į mokamas kasmetines atostogas. Kasmetinės atostogos su teise į užmokestį apskaičiuojamos taikant ne mažiau kaip 2,5 kalendorines dienas už darbo mėnesį ir proporcingai už ne visus dirbtus mėnesius. Minimalus mokamų kasmetinių atostogų laikotarpis negali būti pakeistas kompensacija, išskyrus atvejus, kai nutraukiami darbo santykiai.
( 1 ) OL L 307, 1993 12 13, p. 18.
( 2 ) OL C 368, 1994 12 23, p. 6.