1998L0026 — LT — 16.08.2012 — 003.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 98/26/EB 1998 m. gegužės 19 d. dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 11.6.1998, p.45) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/44/EB, Tekstas svarbus EEE 2009 m. gegužės 6 d. |
L 146 |
37 |
10.6.2009 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2010/78/ES Tekstas svarbus EEE 2010 m. lapkričio 24 d. |
L 331 |
120 |
15.12.2010 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 648/2012 2012 m. liepos 4 d. |
L 201 |
1 |
27.7.2012 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 98/26/EB
1998 m. gegužės 19 d.
dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100a straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdami į Europos pinigų instituto nuomonę ( 2 ),
atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 3 ),
laikydamiesi Sutarties 189b straipsnyje nustatytos tvarkos ( 4 )
|
(1) |
kadangi 1990 m. Lamfalussy ataskaita Dešimties šalių grupės centrinių bankų valdytojams aiškiai parodė, jog egzistuoja rimta sisteminė rizika, susijusi su mokėjimų sistemomis, kurios veikia kelių įstatymo numatytų mokėjimų tarpuskaitos rūšių, ypač daugiašalės tarpuskaitos, pagrindu; kadangi labai svarbu sumažinti teisinę riziką, susijusią su dalyvavimu atskirų atsiskaitymų realiu laiku sistemose, atsižvelgiant į spartėjančią šių sistemų plėtrą; |
|
(2) |
kadangi taip pat labai svarbu sumažinti riziką, susijusią su dalyvavimu vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose, ypač jeigu tokios sistemos yra artimai susijusios su mokėjimų sistemomis; |
|
(3) |
kadangi šios direktyvos tikslas yra padėti užtikrinti veiksmingą ir ekonomiškai efektyvų tarptautinių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų tvarkos taikymą Bendrijoje, kuris sustiprina kapitalo judėjimo vidaus rinkoje laisvę; kadangi dėl to šia direktyva norima toliau siekti pažangos kuriant vidaus rinką, ypač užtikrinant laisvę teikti paslaugas ir liberalizuojant kapitalo judėjimą, kad būtų sukurta Ekonominė ir pinigų sąjunga; |
|
(4) |
kadangi pageidautina, kad valstybės narės savo įstatymuose stengtųsi sumažinti ardomąjį poveikį sistemai, kurį daro tos sistemos dalyviui iškelta nemokumo byla; |
|
(5) |
kadangi Taryba dar nagrinės 1985 m. pateiktą ir 1988 m. vasario 8 d. iš dalies pakeistą pasiūlymą priimti direktyvą dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo; kadangi per 1995 m. lapkričio 23 d. valstybių narių susitikimą Taryboje parengtoje Konvencijoje dėl nemokumo bylų yra aiškiai nurodyta, kad ji netaikoma draudimo įmonėms, kredito įstaigoms ir investicinėms firmoms; |
|
(6) |
kadangi šią direktyvą numatoma taikyti vidaus ir tarptautinėms mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemoms; kadangi ši direktyva taikoma Bendrijos sistemoms ir įkaitui, kurį dalyvaudamos šiose sistemose pateikia jų dalyviai tiek iš Bendrijos, tiek iš trečiųjų šalių; |
|
(7) |
kadangi valstybės narės šios direktyvos nuostatas gali taikyti savo nacionalinėms įstaigoms, kurios tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių sistemose, ir įkaitui, kuris pateikiamas dalyvaujant tokiose sistemose; |
▼M1 —————
|
(9) |
kadangi tam, kad būtų sumažinta sisteminė rizika, pirmiausia reikia užtikrinti atsiskaitymų baigtinumą ir teisę perimti įkaitą; kadangi įkaitas gali apimti visus įkeitimo dalykus, kuriuos dalyvis pateikia kitiems mokėjimų ir (arba) vertybinių popierių atsiskaitymų sistemos dalyviams, kad užtikrintų su tokia sistema susijusias teises ir pareigas, įskaitant atpirkimo sutartis, įstatymų numatytą teisę perimti įkaitą ir patikėjimo pagrindu atliekamus pervedimus; kadangi šioje direktyvoje pateiktas įkaito apibrėžimas neturėtų turėti įtakos nacionaliniuose įstatymuose nurodytai naudotinai įkaito rūšiai; |
|
(10) |
kadangi ši direktyva, taikoma įkaitui, pateikiamam atliekant valstybių narių centrinių bankų, veikiančių kaip centriniai bankai, operacijas, įskaitant pinigų politikos operacijas, padeda Europos pinigų institutui vykdyti jo užduotį skatinti tarptautinių atsiskaitymų veiksmingumą, rengiantis trečiajam Ekonominės ir pinigų sąjungos etapui, ir taip dalyvauja kuriant būtiną teisinę sistemą, kurios pagrindu būsimas Europos centrinis bankas galės plėtoti savo politiką; |
|
(11) |
kadangi pervedimų pavedimų ir jų tarpuskaitos vykdymas turėtų būti teisiškai užtikrintas visų valstybių jurisdikcijose ir privalomas trečiosioms šalims; |
|
(12) |
kadangi tarpuskaitos baigtinumo taisyklės neturėtų trukdyti prieš atliekant tarpuskaitą patikrinti, ar į sistemą įvesti pavedimai atitinka jos taisykles ir ar sistema gali atlikti atsiskaitymus; |
|
(13) |
kadangi jokia šios direktyvos nuostata neturėtų trukdyti sistemos dalyviui arba trečiajai šaliai pareikšti su pirminiu sandoriu susijusias teises ir reikalavimus, kuriuos vadovaujantis įstatymais jie gali pateikti dėl lėšų susigrąžinimo ar žalos atlyginimo įvestų į sistemą pavedimų atžvilgiu, pvz., apgaulės arba techninės klaidos atveju, jeigu dėl to sistemoje nepanaikinama tarpuskaita ar pervedimo pavedimas; |
|
(14) |
kadangi būtina užtikrinti, kad pervedimo pavedimai negali būti panaikinami po tam tikro sistemos taisyklėse nustatyto momento; |
|
(14a) |
Kadangi nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos ar prižiūrėtojai turėtų užtikrinti, kad sąveikaujančias sistemas steigiantys sistemų operatoriai kiek įmanoma susitartų dėl bendrų taisyklių dėl įvedimo į sąveikaujančias sistemas momento. Nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos ar prižiūrėtojai turėtų užtikrinti, kad taisyklės dėl įvedimo į sąveikaujančias sistemas momento, kiek įmanoma ir būtina, būtų koordinuojamos, siekiant išvengti teisinio netikrumo dalyvaujančios sistemos įsipareigojimų nevykdymo atveju; |
|
(15) |
kadangi būtina, kad valstybė narė nedelsdama praneštų kitoms valstybėms narėms apie sistemos dalyviui iškeltą nemokumo bylą; |
|
(16) |
kadangi nemokumo byla neturėtų turėti atgalinio poveikio sistemos dalyvių teisėms ir įsipareigojimams; |
|
(17) |
kadangi šia direktyva taip pat siekiama nustatyti, kuris nemokumo įstatymas turi būti taikomas sistemos dalyvio teisėms ir įsipareigojimams, susijusiems su jo dalyvavimu sistemoje, tuo atveju, kai jam iškeliama nemokumo byla; |
|
(18) |
kadangi nemokiam sistemos dalyviui taikomi teisės aktai, reglamentuojantys nemokumą, neturėtų turėti įtakos įkaitui; |
|
(19) |
kadangi šios direktyvos 9 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti taikomos tik registrams, sąskaitoms arba centralizuotam depozitoriumui, kuris patvirtina nuosavybės teisę į tam tikrus pristatytus arba pervestus vertybinius popierius arba patvirtina teisę juos pristatyti ar pervesti; |
|
(20) |
kadangi šios direktyvos 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis siekiama užtikrinti, kad jeigu dalyvis, valstybės narės centrinis bankas arba būsimas Europos centrinis bankas turi galiojantį ir realų įkaitą pagal tos valstybės narės, kurioje veikia tam tikra registrų, sąskaitų arba centralizuoto depozitoriumo sistema, įstatymus, tada minėto įkaito galiojimas ir teisės jį perimti užtikrinimas minėtos sistemos (ir jos valdytojo) ar bet kurio asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai per šią sistemą pateikusiam reikalavimus, atžvilgiu turėtų būti nustatomi tik pagal tos valstybės narės įstatymus; |
|
(21) |
kadangi šios direktyvos 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis neketinama pažeisti valstybės narės įstatymų, reglamentuojančių vertybinių popierių išleidimą, arba valstybės narės, kurioje vertybiniai popieriai gali būti laikomi (registruoti), įstatymų (įskaitant įstatymus, reglamentuojančius tokių vertybinių popierių sudarymą, nuosavybę ar perleidimą arba teises į tokius vertybinius popierius, bet neapsiribojant tokiais įstatymais) taikymo bei galiojimo ir todėl šios nuostatos neturėtų būti aiškinamos taip, kad teisė perimti kiekvieną tokį įkaitą yra tiesiogiai užtikrinama arba kad kiekvienas toks įkaitas pripažįstamas valstybėje narėje pagal kitus, o ne tos valstybės narės, įstatymus; |
|
(22) |
kadangi pageidautina, kad valstybės narės stengtųsi įtvirtinti pakankamus tarpusavio vertybinių popierių atsiskaitymų sistemų, kurioms taikoma ši direktyva, ryšius siekiant kuo didesnio su vertybiniais popieriais susijusių sandorių skaidrumo ir teisinio apibrėžtumo; |
|
(22a) |
Jei sąveikaujančių sistemų atveju nebus suderinta, kokios taisyklės taikomos įvedimo į sistemą momentui ir neatšaukiamumui, vienos sistemos dalyviai ar net pats sistemos operatorius gali patirti įsipareigojimų nevykdymo kitoje sistemoje persidavimo poveikį. Siekiant apriboti sisteminę riziką, pageidautina nustatyti, kad sąveikaujančių sistemų operatoriai suderintų taisykles dėl įvedimo į sistemą momento ir neatšaukiamumo savo valdomose sistemose; |
|
(23) |
kadangi šios direktyvos priėmimas yra pats tinkamiausias būdas įgyvendinti pirmiau minėtus tikslus ir kadangi šia direktyva nenustatomos priemonės, kurios nėra būtinos siekiant šių tikslų, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
I SKIRSNIS
TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKOS
1 straipsnis
Šios direktyvos nuostatos taikomos:
a) bet kuriai 2 straipsnio a punkte apibrėžtai sistemai, kurią reglamentuoja valstybės narės teisė ir kurios operacijos atliekamos bet kokia valiuta, ►M1 eurais ◄ arba įvairiomis valiutomis, kurias minėta sistema keičia vieną į kitą;
b) visiems tokios sistemos dalyviams;
c) įkaitui, kuris pateikiamas:
— dalyvaujant sistemoje arba
— atliekant operacijas, kurias vykdo valstybių narių centriniai bankai arba Europos centrinis bankas, atlikdami savo, kaip centrinių bankų, funkcijas.
2 straipsnis
Šioje direktyvoje:
a) „sistema“ – tai oficialus susitarimas:
— tarp trijų arba daugiau dalyvių, išskyrus tos sistemos operatorių, galimą atsiskaitymų tarpininką, galimą kitą pagrindinę sandorio šalį, galimus kliringo namus arba galimą netiesioginį sistemos dalyvį, kai pervedimo nurodymų kliringas, nesvarbu, ar vykdomas per kitą pagrindinę sandorio šalį, ar ne, arba pervedimo nurodymai tarp dalyvių vykdomi taikant bendras taisykles ir laikantis standartizuotos tvarkos,
— kurį reglamentuoja dalyvių pasirinktos valstybės narės teisė; tačiau dalyviai gali pasirinkti taikyti tik tos valstybės narės, kurioje yra bent vieno iš jų pagrindinė buveinė, teisę ir
— kuris, nepažeidžiant kitų griežtesnių nacionalinės teisės aktuose nustatytų bendrai taikomų sąlygų, laikomas sistema ir apie kurį valstybė narė, kurios teisė yra taikoma, praneša Komisijai po to, kai įsitikina, kad sistemą reglamentuojančios taisyklės yra tinkamos.
Pagal pirmosios pastraipos sąlygas valstybė narė gali nuspręsti laikyti sistema tokį oficialų susitarimą, pagal kurį atliekama veikla apima pervedimo pavedimų, apibrėžtų i punkto antroje įtraukoje, vykdymą ir pagal kurį tam tikru ribotu mastu vykdomi su kitais finansiniais instrumentais susiję pavedimai, jeigu, minėtos valstybės narės nuomone, toks sprendimas pateisinamas sisteminės rizikos požiūriu.
Valstybė narė kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti laikyti sistema oficialų susitarimą tarp dviejų dalyvių, neįskaitant galimo atsiskaitymų tarpininko, galimos kitos pagrindinės sandorio šalies, galimų kliringo namų arba galimo netiesioginio sistemos dalyvio, jeigu, minėtos valstybės narės nuomone, toks sprendimas pateisinamas sisteminės rizikos požiūriu.
Sąveikaujančių sistemų susitarimas nėra sistema;
b) „įstaiga“ – tai:
— kredito įstaiga, kaip apibrėžta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) ( 5 ) 4 straipsnio 1 punkte, įskaitant tos pačios direktyvos 2 straipsnyje išvardytas įstaigas,
— investicinė firma, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų ( 6 ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, išskyrus tos pačios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas įstaigas,
— valstybinės valdžios institucijos ir įmonės, kurių prievolių įvykdymą garantuoja valstybė, arba
— visos įmonės, kurių pagrindinė buveinė yra už Bendrijos teritorijos ribų ir kurių atliekamos funkcijos yra tokios pačios kaip Bendrijos kredito įstaigų arba investicinių firmų, apibrėžtų pirmoje ir antroje įtraukose, atliekamos funkcijos,
kuri dalyvauja sistemoje ir yra atsakinga už finansinių įsipareigojimų pagal pervedimo pavedimus toje sistemoje įvykdymą.
Jeigu sistema prižiūrima vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir yra skirta tik įvykdyti pervedimo pavedimus, kaip nurodyta i punkto antroje įtraukoje, bei atlikti mokėjimus pagal tokius pavedimus, valstybė narė gali nuspręsti, kad tokioje sistemoje dalyvaujančios ir už finansinių įsipareigojimų pagal pervedimo pavedimus toje sistemoje įvykdymą atsakingos įmonės gali būti laikomos įstaigomis, jeigu ne mažiau kaip trys tokios sistemos dalyviai priskiriami pirmoje pastraipoje nurodytoms įstaigų grupėms ir jeigu toks sprendimas pateisinamas sisteminės rizikos požiūriu;
c) „kita pagrindinė sandorio šalis“ – tai subjektas, kuris yra įstaigų tarpininkas sistemoje ir veikia kaip vienintelė nurodytų įstaigų kita sandorio šalis jų pervedimo pavedimų atžvilgiu;
d) „atsiskaitymų tarpininkas“ – tai subjektas, kuris atidaro ir tvarko įstaigų ir (arba) sistemose dalyvaujančios kitos pagrindinės sandorio šalies atsiskaitomąsias sąskaitas, per kurias tokiose sistemose atliekami atsiskaitymai pagal pervedimo pavedimus, ir kuris pagal aplinkybes teikia kreditus toms įstaigoms ir (arba) kitoms pagrindinėms sandorio šalims atsiskaitymo reikmėms;
e) „kliringo namai“ – tai subjektas, kuris yra atsakingas už įstaigų, galimos kitos pagrindinės sandorio šalies ir (arba) galimo atsiskaitymų tarpininko grynųjų pozicijų apskaičiavimą;
f) ►M1 „dalyvis“ – tai įstaiga, kita pagrindinė sandorio šalis, atsiskaitymų tarpininkas, kliringo namai arba sistemos operatorius. ◄
Vadovaujantis sistemos taisyklėmis tas pats dalyvis gali veikti kaip kita pagrindinė sandorio šalis, atsiskaitymų tarpininkas ar kliringo namai arba atlikti visas šias funkcijas ar jų dalį.
Valstybė narė gali nuspręsti, kad šioje direktyvoje netiesioginis dalyvis gali būti laikomas dalyviu, jei tai yra pateisinama atsižvelgiant į sisteminę riziką. Kai netiesioginis dalyvis laikomas dalyviu atsižvelgiant į sisteminę riziką, tai neapriboja dalyvio, per kurį netiesioginis dalyvis perduoda pervedimo nurodymus sistemai, atsakomybės;
g) „netiesioginis dalyvis“ – tai įstaiga, kita pagrindinė sandorio šalis, atsiskaitymų tarpininkas, kliringo namai arba sistemos operatorius, kurį su sistemos dalyviu, atliekančiu pervedimo nurodymus, sieja sutartiniai santykiai, leidžiantys netiesioginiam dalyviui per sistemą perduoti pervedimo nurodymus, su sąlyga, kad netiesioginis dalyvis yra žinomas sistemos operatoriui;
h) „vertybiniai popieriai“ – tai visos Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje nurodytos priemonės;
i) „pervedimo pavedimas“ – tai:
— bet kuris dalyvio duotas nurodymas perduoti gavėjui disponuoti pinigų suma, darant įrašus kredito įstaigos, centrinio banko, kitos pagrindinės sandorio šalies arba atsiskaitymų tarpininko sąskaitose, arba bet kuris nurodymas, pagal kurį prisiimamas arba įvykdomas mokėjimo įsipareigojimas, kaip apibrėžta sistemos taisyklėse, arba
— dalyvio duotas nurodymas perduoti nuosavybės teisę į vertybinį popierių arba vertybinius popierius arba su jais susijusias turtines teises, darant įrašus registre arba kitu būdu;
j) „nemokumo byla“ – tai valstybės narės arba trečiosios šalies teisėje numatyta bet kuri bendrai taikoma sistemos dalyvio likvidavimo arba reorganizavimo priemonė, jeigu tokia priemonė yra susijusi su pervedimų arba mokėjimų sustabdymu arba apribojimu;
k) „tarpuskaita“ – tai reikalavimų ir įsipareigojimų, atsirandančių dėl pervedimo pavedimų, kuriuos dalyvis ar dalyviai duoda vienam arba daugiau kitų dalyvių arba gauna iš jų, perskaičiavimas į vieną grynąjį reikalavimą arba vieną grynąjį įsipareigojimą, dėl kurio galima pateikti tik grynąjį reikalavimą arba turėti tik grynąjį įsipareigojimą;
l) „atsiskaitymų sąskaita“ – tai sąskaita centriniame banke, pas atsiskaitymų tarpininką arba pas kitą pagrindinę sandorio šalį, naudojama lėšoms arba vertybiniams popieriams laikyti ir atsiskaitymams tarp sistemos dalyvių atlikti;
m) „įkaitas“ – tai visas pagal įkeitimo (įskaitant pinigus, kurie pateikiami kaip įkeitimo objektas), atpirkimo arba panašią sutartį ar kitaip pateikiamas realizuotinas turtas, įskaitant, be apribojimų, 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito ( 7 ) 1 straipsnio 4 dalies a punkte nurodomą finansinį įkaitą, skirtas užtikrinti teises ir įsipareigojimus, galinčius atsirasti dėl naudojimosi sistema, arba pateikiamas valstybių narių centriniams bankams ar Europos centriniam bankui;
n) „darbo diena“ apima dienos ir nakties atsiskaitymus ir visus įvykius, įvykusius per sistemos darbo ciklą;
o) „sąveikaujančios sistemos“ tai dvi ar daugiau sistemų, kurių sistemų operatoriai vienas su kitu sudarė susitarimą dėl tarpsisteminio pervedimo nurodymų vykdymo;
p) „sistemos operatorius“ – tai subjektas arba subjektai, turintys teisinę atsakomybę už sistemos veiklą. Sistemos operatorius taip pat gali veikti kaip atsiskaitymų tarpininkas, kita pagrindinė sandorio šalis arba kliringo namai.
II SKIRSNIS
TARPUSKAITA IR PERVEDIMO PAVEDIMAI
3 straipsnis
1. Pervedimo nurodymų ir įskaitymo vykdymas yra teisiškai užtikrinamas ir privalomas trečiosioms šalims net ir tuo atveju, kai sistemos dalyviui yra iškelta nemokumo byla, jeigu pervedimo nurodymai buvo įvesti į sistemą iki to momento, kai buvo iškelta tokia nemokumo byla, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalyje. Tai taikoma net ir tuo atveju, kai (atitinkamos sistemos arba sąveikaujančios sistemos) dalyviui arba sąveikaujančios sistemos operatoriui, kuris nėra dalyvis, yra iškelta nemokumo byla.
Jeigu pervedimo nurodymai įvedami į sistemą jau iškėlus nemokumo bylą ir yra įvykdomi tą pačią darbo dieną, kaip nustatyta sistemos taisyklėse, kurią tokia byla iškeliama, jų vykdymas yra teisiškai užtikrinamas ir privalomas trečiosioms šalims tik jeigu sistemos operatorius gali įrodyti, kad tuomet, kai tokių pervedimo nurodymų jau nebebuvo galima atšaukti, jis nežinojo ir neturėjo žinoti apie tokios bylos iškėlimą.
2. Joks įstatymas, kitas teisės aktas, taisyklė arba praktika, susiję su sutarčių ir sandorių, sudarytų iki to momento, kai buvo iškelta nemokumo byla, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalyje, atidėjimu, nepanaikina tarpuskaitos.
3. Momentas, kada pervedimo pavedimas įvedamas į sistemą, apibrėžiamas tos sistemos taisyklėse. Jeigu sistemos veikimą reglamentuojančiuose nacionalinės teisės aktuose yra numatytos sąlygos, apibūdinančios pavedimo įvedimo į sistemą momentą, minėtos sistemos taisyklės turi atitikti tokias sąlygas.
4. Sąveikaujančių sistemų atveju kiekviena sistema savo taisyklėse nustato įvedimo į sistemą momentą taip, kad kiek įmanoma užtikrintų, kad visų susijusių sąveikaujančių sistemų taisyklės šia prasme būtų suderintos. Jeigu visų atitinkamų sąveikaujančių sistemų taisyklėse aiškiai nenumatytos kitos nuostatos, sistemos taisyklėms dėl įvedimo momento neturi įtakos jokios kitų sistemų, su kuriomis ji sąveikauja, taisyklės.
4 straipsnis
Valstybės narės gali nustatyti, kad nemokumo bylos iškėlimas sistemos dalyviui arba sąveikaujančios sistemos operatoriui nedraudžia nemokumo bylos iškėlimo darbo dieną panaudoti to dalyvio atsiskaitymų sąskaitoje esančių lėšų arba vertybinių popierių tokio dalyvio su sistema arba sąveikaujančia sistema susijusiems įsipareigojimams įvykdyti. Valstybės narės gali taip pat nustatyti, kad tokio dalyvio su sistema susijęs kreditas pagal turimą ir galiojantį įkaitą būtų panaudotas to dalyvio su sistema arba su sąveikaujančia sistema susijusiems įsipareigojimams įvykdyti.
5 straipsnis
Sistemos dalyvis arba trečioji šalis negali panaikinti pervedimo pavedimo po tam tikro sistemos taisyklėse nustatyto momento.
Sąveikaujančių sistemų atveju kiekviena sistema savo taisyklėse nustato neatšaukiamumo momentą taip, kad kiek įmanoma užtikrintų, kad visų susijusių sąveikaujančių sistemų taisyklės šia prasme būtų suderintos. Jeigu visų sąveikaujančiose sistemose dalyvaujančių sistemų taisyklėse aiškiai nenumatytos kitos nuostatos, sistemos taisyklėms dėl neatšaukiamumo momento neturi įtakos jokios kitų sistemų, su kuriomis ji sąveikauja, taisyklės.
III SKIRSNIS
SU NEMOKUMO BYLA SUSIJUSIOS NUOSTATOS
6 straipsnis
1. Šioje direktyvoje nemokumo bylos iškėlimo momentas — tai momentas, kai tam tikra teismo ar administracinė institucija priima atitinkamą sprendimą.
2. Priėmus sprendimą pagal šio straipsnio 1 dalį, tam tikra teismo ar administracinė institucija nedelsdama apie tai informuoja atitinkamą instituciją, kurią pasirenka jos valstybė narė.
3. 2 dalyje nurodyta valstybė narė nedelsdama informuoja Europos sisteminės rizikos valdybą, kitas valstybes nares ir Europos priežiūros instituciją (Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją) (toliau – EVPRI), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 ( 8 )
7 straipsnis
Nemokumo byla neturi atgalinio poveikio sistemos dalyvio teisėms ir įsipareigojimams, kylantiems dėl jo dalyvavimo sistemoje ar susijusiems su tokiu dalyvavimu, kurie atsiranda iki to momento, kai buvo iškelta nemokumo byla, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalyje. Tai, inter alia, taikoma, kai kalbama apie sąveikaujančios sistemos dalyvio arba sąveikaujančios sistemos operatoriaus, kuris nėra dalyvis, teises ir įsipareigojimus.
8 straipsnis
Iškėlus nemokumo bylą sistemos dalyviui, tokio dalyvio teises ir įsipareigojimus, kylančius dėl jo dalyvavimo sistemoje ar susijusius su tokiu dalyvavimu, nustato minėtą sistemą reglamentuojantys teisės aktai.
IV SKIRSNIS
ĮKAITO TURĖTOJŲ TEISIŲ APSAUGOJIMAS NUO ĮKAITO DAVĖJO NEMOKUMO POVEIKIO
9 straipsnis
1. Sistemos operatoriaus arba jos dalyvio teisėms į jiems pateiktą dalyvaujant sistemoje ar bet kurioje sąveikaujančioje sistemoje įkaitą ir valstybių narių centrinių bankų arba Europos centrinio banko teisėms į jiems pateiktą įkaitą neturi įtakos nemokumo bylos, susijusios su:
a) sistemos arba sąveikaujančios sistemos dalyviu;
b) sąveikaujančios sistemos operatoriumi, kuris nėra dalyvis;
c) valstybių narių centrinių bankų arba Europos centrinio banko kitos sandorio šalimi; arba
d) bet kuria trečiąja šalimi, kuri pateikė įkaitą.
Toks įkaitas gali būti realizuotas įgyvendinant šias teises.
Jeigu vienas sistemos operatorius kitam sistemos operatoriui suteikia garantinį įkaitą, susijusį su sąveikos sistema, įkaitą suteikiančio sistemos operatoriaus teisėms į tą garantinį įkaitą neturi įtakos įkaitą gavusio sistemos operatoriaus atžvilgiu pradėta bankroto procedūra.
2. Jeigu vertybiniai popieriai (taip pat ir teisės į vertybinius popierius) yra pateikiami kaip įkaitas sistemos dalyviams, sistemos operatoriams ir (arba) valstybių narių centriniams bankams arba Europos centriniam bankui, kaip nurodyta 1 dalyje, ir jų (arba jų vardu veikiančio įgaliotinio, tarpininko arba trečiosios šalies) teisės, susijusios su vertybiniais popieriais, teisiškai pagrįstai įrašytos į valstybėje narėje esantį registrą, sąskaitą arba centralizuotą depozitoriumą, tokių subjektų, kaip įkaito turėtojų, teises, susijusias su minėtais vertybiniais popieriais, reglamentuoja tos valstybės narės teisė.
V SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
10 straipsnis
1. Valstybės narės apibrėžia sistemas ir atitinkamų sistemų operatorius, kurie turi būti įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį, ir praneša apie juos EVPRI, taip pat informuoja ją apie institucijas, kurias jos yra pasirinkusios pagal 6 straipsnio 2 dalį. EVPRI tą informaciją skelbia savo interneto svetainėje.
Sistemos operatorius nurodo valstybei narei, kurios teisė yra taikoma, sistemos dalyvius, įskaitant visus galimus netiesioginius dalyvius, taip pat praneša apie bet kokius jų pasikeitimus.
Be informacijos, pateikiamos pagal šio straipsnio antrąją pastraipą, valstybės narės, kurių jurisdikcijai priklauso sistemos, gali nustatyti jų priežiūros arba leidimo veikti reikalavimus.
Kiekvieno teisėtų interesų turinčio asmens prašymu įstaiga jį informuoja apie sistemas, kuriose ji dalyvauja, ir pateikia informaciją apie tokių sistemų veikimą reglamentuojančias pagrindines taisykles.
2. Sistema, nustatyta prieš įsigaliojant 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/44/EB, iš dalies keičiančią Direktyvos 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose ir Direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito nuostatas dėl susietųjų sistemų ir kredito reikalavimų ( 9 ), įgyvendinančioms nacionalinėms nuostatoms, išlieka nustatyta pagal šią direktyvą.
Pervedimo nurodymas, kuris įvedamas į sistemą prieš įsigaliojant nacionalinėms Direktyvos 2009/44/EB įgyvendinimo nuostatoms, tačiau buvo įvykdytas po to, šioje direktyvoje laikomas pervedimo nurodymu.
10a straipsnis
1. Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.
2. Kompetentingos institucijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį nedelsdamos suteikia EVPRI visą informaciją, būtiną jos užduotims vykdyti.
11 straipsnis
1. Valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtina nuostatas, būtinas, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 1999 m. gruodžio 11 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimamų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus. Tokiame pranešime valstybės narės pateikia atitikimo lentelę, kurioje pagal kiekvieną šios direktyvos straipsnį nurodomos esamos arba priimtos nacionalinės teisės nuostatos.
12 straipsnis
Ne vėliau kaip praėjus trejiems metams po 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie šios direktyvos taikymą, jei reikia, kartu pateikdama pasiūlymus ją pataisyti.
13 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.
14 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
( 1 ) OL C 207, 1996 7 18, p. 13 ir OL C 259, 1997 8 26, p. 6.
( 2 ) Nuomonė, pareikšta 1996 m. lapkričio 21 d.
( 3 ) OL C 56, 1997 2 24, p. 1.
( 4 ) 1997 m. balandžio 9 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 132, 1997 4 28, p. 74), 1997 m. spalio 13 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 375, 1997 12 10, p. 34) ir 1998 m. sausio 29 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 56, 1998 2 23 ). 1998 m. balandžio 27 d. Tarybos sprendimas.
( 5 ) OL L 177, 2006 6 30, p. 1.
( 6 ) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.
( 7 ) OL L 168, 2002 6 27, p. 43.
( 8 ) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.
( 9 ) OL L 146, 2009 6 10, p. 37.