(1)

kadangi 1995 m. gruodžio 15-16 d. Madride Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad Ekonominės ir pinigų sąjungos trečiasis etapas prasidės 1999 m. sausio 1 d., kaip numatyta Sutarties 109j straipsnio 4 dalyje; kadangi valstybės narės, kurios vadovaudamosi Sutartimi įsives eurą kaip bendrą valiutą, šiame reglamente yra vadinamos „dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis“;

(2)

kadangi Madride Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą „ekiu“ terminą, kuris Sutartyje vartojamas kalbant apie Europos piniginį vienetą, laikyti bendriniu terminu; kadangi penkiolikos valstybių narių Vyriausybės priėmė bendrą susitarimą dėl to, kad šis sprendimas yra patvirtintas ir yra galutinis atitinkamų Sutarties nuostatų interpretavimas; kadangi Europos valiutai suteikiamas pavadinimas yra „euro“; kadangi euro, kaip dalyvaujančių valstybių narių piniginis vienetas, bus padalytas į šimtą smulkesnių vienetų, kurie vadinami „centais“; kadangi, be to, Europos Vadovų Tarybos nusprendė, kad bendros valiutos pavadinimas turi būti vienodas visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis atsižvelgiant į abėcėlių skirtumus;

(3)

kadangi, siekiant apibrėžti euro teisinę sistemą, reglamentą dėl euro įvedimo Taryba priims vadovaudamasi Sutarties 109l straipsnio 4 dalies trečiu sakiniu, kai tik bus žinomos dalyvaujančios valstybės narės; kadangi Taryba, vadovaudamasi Sutarties 109l straipsnio 4 dalies pirmu sakiniu, trečiojo etapo pradžioje patvirtina neatšaukiamai nustatytus perskaičiavimo kursus;

(4)

kadangi bendros rinkos funkcionavimo sąlygomis ir pereinant prie bendros valiutos būtina visų valstybių narių piliečiams ir firmoms suteikti teisinio aiškumo dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu, gerokai anksčiau iki perėjimo į trečiąjį etapą; kadangi toks teisinis aiškumas ankstyvame etape padės sudaryti geras pasirengimo sąlygas piliečiams ir firmoms;

(5)

kadangi Sutarties 109l straipsnio 4 dalies trečias sakinys, kuriame nurodyta, jog Taryba, vieningai pritariant dalyvaujančioms valstybėms narėms, gali imtis kitų priemonių, būtinų sparčiai įvesti bendrą valiutą, gali tarnauti teisiniu pagrindu tik tuo atveju, kai pagal Sutarties 109j straipsnio 4 dalį bus patvirtintos valstybės narės, įvykdžiusios būtinas bendros valiutos įvedimo sąlygas; kadangi dėl šios priežasties būtina vadovautis Sutarties 235 straipsniu, kaip teisiniu pagrindu toms nuostatoms, kurios reikalauja neatidėliotino teisinio aiškumo; kadangi todėl šis reglamentas kartu su Reglamentu dėl euro įvedimo bus teisiniu euro pagrindu, kurio principus Europos Vadovų Taryba patvirtino Madride; kadangi euro įvedimas yra susijęs su visų dalyvaujančių valstybių narių gyventojų kasdienėmis operacijomis; kadangi siekiant užtikrinti tolygų perėjimą, ypač vartotojams, turi būti patikrintos priemonės, išskyrus tas, kurios nurodytos šiame reglamente ir reglamente, kuris bus priimtas pagal Sutarties 109l straipsnio 4 dalies trečią sakinį;

(6)

kadangi pagal Sutarties 109g straipsnį ir 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3320/94, numatančius galiojančių Bendrijos teisės aktų dėl ekiu apibrėžimo konsolidavimą ( 4 ) įsigaliojus Europos Sąjungos sutarčiai, nuo 1999 m. sausio 1 d. ekiu nebus apibrėžiamas kaip valiutų krepšelis, o euro taps visateise valiuta; kadangi Tarybos sprendimas dėl perskaičiavimo kursų patvirtinimo pats savaime nepakeičia išorinės ekiu vertės; kadangi tai reiškia, jog vienas ekiu, kaip valiutų krepšelis, taps vienu euru; kadangi dėl šios priežasties Reglamentas (EB) Nr. 3320/94 yra nebereikalingas ir turi būti atšauktas; kadangi laikoma, jog šalys susitarė dėl to, kad teisės priemonėse pateikiant nuorodas į ekiu reikia vadovautis Sutarties 109g straipsniu ir ankščiau minėtame reglamente pateiktu apibrėžimu; kadangi ši prielaida gali būti keičiama priklausomai nuo šalių ketinimų;

(7)

kadangi pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą naujos valiutos įvedimas negali turėti įtakos sutarčių bei kitų teisės priemonių tęstinumui; kadangi reikia gerbti sutarčių sudarymo laisvės principą; kadangi tęstinumo principas neturi prieštarauti jokiems šalių priimtiems sprendimams dėl euro įvedimo; kadangi siekiant užtikrinti teisinį aiškumą reikia tiesiogiai patvirtinti, kad sutarčių ir kitų teisės priemonių tęstinumo principas galioja tarp buvusių nacionalinių valiutų ir euro ir, kaip nurodyta Sutarties 109g straipsnyje ir apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 3320/94, tarp ekiu ir euro; kadangi visų pirma tai reiškia, kad nustatytos palūkanų normos atveju euro įvedimas nekeičia skolininko mokamos nominalios palūkanų normos; kadangi nuostatos dėl tęstinumo gali pasiekti savo tikslą užtikrinti teisinį aiškumą ir skaidrumą ekonomikos subjektams, ypač vartotojams, tik tuo atveju, jeigu jos įsigalios kaip galima greičiau;

(8)

kadangi euro įvedimas reiškia kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės pinigų įstatymo pakeitimą; kadangi valstybės pinigų įstatymo pripažinimas yra visuotinai priimtas principas; kadangi tiesioginis tęstinumo principo patvirtinimas turėtų sudaryti sąlygas sutarčių ir kitų teisės priemonių tęstinumui trečiųjų šalių jurisdikcijoje;

(9)

kadangi „sutarties“ sąvoka, vartojama teisės priemonėms apibrėžti, apima visų rūšių sutartis nepriklausomai nuo jų sudarymo būdo;

(10)

kadangi Taryba, veikdama pagal Sutarties 109l straipsnio 4 dalies pirmą sakinį, nustato euro perskaičiavimo kursus visomis dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėmis valiutomis; kadangi šie perskaičiavimo kursai turėtų būti naudojami kiekvieną kartą atliekant perskaičiavimus tarp euro ir nacionalinių valiutų vienetų arba tarp nacionalinių valiutų vienetų; kadangi kiekvienas nacionalinių valiutų vienetų perskaičiavimas turėtų būti atliekamas pagal nustatytą algoritmą; kadangi atvirkštinių kursų naudojimas perskaičiavimui reikštų kursų apvalinimą, o tai gali duoti gana netikslų rezultatą, ypač tuo atveju, jeigu perskaičiuojamos didelės sumos;

(11)

kadangi euro įvedimas reikalauja pinigų sumų apvalinimo; kadangi apvalinimo taisyklės turi būti parengtos ankstyvame bendros rinkos funkcionavimo etape siekiant laiku užtikrinti pasirengimą ir tolygų perėjimą prie Ekonominės ir pinigų sąjungos; kadangi šios taisyklės neturi jokios įtakos apvalinimui, susitarimams ar nacionalinėms nuostatoms, užtikrinančioms tikslesnius tarpinius apskaičiavimus;

(12)

kadangi, norint pasiekti didesnį perskaičiavimo operacijų tikslumą, perskaičiavimo kursai turi būti išreikšti šešiais reikšminiais skaitmenimis; kadangi šešių reikšminių skaitmenų kursas yra toks, kuris turi šešis skaitmenis skaičiuojant iš kairės nuo pirmojo skaitmens neskaitant nulio,