1995L0050 — LT — 11.07.2008 — 003.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS DIREKTYVA 95/50/EB 1995 m. spalio 6 d. dėl pavojingų krovinių vežimo keliais vienodų tikrinimo procedūrų (OL L 249, 17.10.1995, p.35) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2001/26/EB tekstas svarbus EEE 2001 m. gegužės 7 d. |
L 168 |
23 |
23.6.2001 |
|
|
KOMISIJOS DIREKTYVA 2004/112/EB Tekstas svarbus EEE 2004 m. gruodžio 13 d. |
L 367 |
23 |
14.12.2004 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/54/EB 2008 m. birželio 17 d. |
L 162 |
11 |
21.6.2008 |
|
TARYBOS DIREKTYVA 95/50/EB
1995 m. spalio 6 d.
dėl pavojingų krovinių vežimo keliais vienodų tikrinimo procedūrų
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 75 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),
laikydamasi Sutarties 189c straipsnyje nustatytos tvarkos ( 3 ),
kadangi Taryba priėmė daug priemonių, kad būtų sukurta vidaus rinka, esanti be vidaus sienų, kurioje pagal Sutarties nuostatas būtų užtikrintas laisvas krovinių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas;
kadangi pavojingų krovinių vežimo keliais tikrinimas atliekamas pagal 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4060/89 dėl kelių ir vidaus vandens kelių transporto kontrolės panaikinimo prie valstybių narių sienos ( 4 ) ir 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3912/92 dėl kelių ir vidaus vandenų kelių transporto kontrolės, kuri Bendrijoje atliekama trečiojoje šalyje registruotoms arba išleistoms į apyvartą transporto priemonėms ( 5 );
kadangi 1994 m. lapkričio 21 d. Taryba priėmė Direktyvą 94/55/EB dėl valstybių narių teisės aktų dėl pavojingų krovinių vežimo keliais suderinimo ( 6 ); kadangi taip pat reikėtų suderinti atitinkamas tikrinimo procedūras ir pirmiau minėtos rūšies transporto apibrėžimus, kad būtų galima efektyviau tikrinti minėtoje direktyvoje nustatytų saugos standartų laikymąsi;
kadangi valstybės narės turėtų užtikrinti deramo lygio tų transporto priemonių tikrinimą visoje savo teritorijoje, tuo pat metu pagal galimybę vengdamos tokių patikrinimų daugėjimo;
kadangi dėl to, atsižvelgdama į subsidiarumo principą, Bendrija turi imtis būtinų priemonių pavojingų krovinių vežimo saugos lygiui gerinti;
kadangi patikrinimai turėtų būti atliekami pagal sąrašą, sudarytą iš bendrų punktų, taikomų minėtam vežimui visoje Bendrijoje;
kadangi būtina sudaryti pažeidimų, kuriuos visos valstybės narės laiko pakankamai rimtais, sąrašą, pagal kurį aptariamoms transporto priemonėms, atsižvelgiant į aplinkybes arba saugos reikalavimus, būtų taikomos atitinkamos priemonės, prireikus įskaitant draudimą toms transporto priemonėms įvažiuoti į Bendriją;
kadangi, norint pagerinti pavojingų krovinių vežimo keliais saugos reikalavimų laikymąsi, būtina priimti nuostatą dėl patikrinimų, kurie būtų atliekami įmonėse kaip prevencinė priemonė, arba užregistravus pavojingų krovinių vežimo įstatymų pažeidimus kelyje;
kadangi minėtus patikrinimus būtina taikyti visoms pavojingų krovinių siuntoms, kurios visiškai arba iš dalies vežamos keliais valstybių narių teritorijoje, neatsižvelgiant į krovinio išvežimo arba pristatymo vietą ar į šalį, kurioje transporto priemonė yra registruota;
kadangi rimtų arba pasikartojančių pažeidimų atveju iš valstybės narės, kurioje yra registruota transporto priemonė, arba kurioje yra įsisteigusi įmonė, kompetentingų institucijų gali būti pareikalauta imtis atitinkamų priemonių, ir kadangi minėtos institucijos informuoja valstybę narę apie visas taikytas paskesnes priemones;
kadangi šios direktyvos taikymą reikėtų stebėti, vadovaujantis ataskaita, kurią turi pateikti Komisija,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
1. Ši direktyva taikoma valstybių narių atliekamiems transporto priemonių, vežančių pavojingus krovinius keliais, per jų teritoriją arba įvažiuojančių į jų teritoriją iš trečiosios šalies, patikrinimams.
Ši direktyva netaikoma pavojingų krovinių vežimui transporto priemonėmis, kurios priklauso ginkluotosioms pajėgoms arba už kurias ginkluotosios pajėgos atsako.
2. Vis dėlto, deramai atsižvelgiant į Bendrijos įstatymus, ši direktyva neturi įtakos valstybių narių teisei tikrinti nacionalinį ir tarptautinį pavojingų krovinių vežimą per savo teritorijas transporto priemonėmis, kurioms ši direktyva netaikoma.
2 straipsnis
Šioje direktyvoje:
— „transporto priemonė“ — tai bet kuri sukomplektuota arba nesukomplektuota motorinė transporto priemonė, skirta naudoti kelyje, kuri turi ne mažiau kaip keturis ratus, ir kurios didžiausias konstrukcinis greitis didesnis kaip 25 km/h, su priekabomis, išskyrus bėgines transporto priemones, žemės ūkyje ir miškininkystėje naudojamus traktorius ir visus mobilius mechanizmus,
— „pavojingi kroviniai“ yra Direktyvoje 94/55/EB apibrėžti pavojingi kroviniai,
— „vežimas“ — tai bet kuri kelių transporto operacija, atliekama transporto priemone visiškai arba iš dalies viešaisiais keliais valstybės narės teritorijoje, įskaitant krovinių, kuriems taikoma Direktyvoje 94/55/EB pakrovimą ir iškrovimą, nepažeidžiant valstybių narių įstatymų dėl atsakomybės už tokias operacijas nuostatų,
— „įmonė“ yra pelno siekiantis arba nesiekiantis fizinis ar juridinis asmuo, juridinio asmens statuso neturinti pelno siekianti arba nesiekianti asmenų asociacija ar grupė ir bet kuri valstybinės valdžios institucijai pavaldi įstaiga, pati turinti juridinio asmens statusą arba priklausanti nuo minėtą statusą turinčios institucijos, kuri veža, pakrauna arba iškrauna pavojingus krovinius arba pasirūpina jų vežimu, ir kuri kaip dalį vežimo operacijos krovinius laikinai sandėliuoja, surenka, pakuoja arba paskirsto, ir veikia Bendrijos teritorijoje,
— „patikrinimas“ yra toks patikrinimas, kontrolė, apžiūra, patikra arba formalumas, kurį kompetentingos institucijos atlieka dėl pavojingų krovinių vežimo saugos priežasčių.
3 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad dalis keliais vežamų pavojingų krovinių siuntų bus patikrinta pagal šios direktyvos reikalavimus, kurie atliekami siekiant nustatyti ar laikomasi pavojingų krovinių vežimo keliais taisyklių.
2. Pirmiau minėti patikrinimai atliekami valstybės narės teritorijoje pagal Reglamento (EEB) Nr. 4060/98 3 straipsnį ir Reglamento (EEB) Nr. 3912/92 1 straipsnį.
4 straipsnis
1. Šioje direktyvoje nustatytus patikrinimus valstybės narės atlieka pagal I priede pateiktą kontrolės lapą. Minėto kontrolės lapo arba pažymos, kurioje nurodomas tikrinimo rezultatas, kopija išduodama atitinkamos transporto priemonės vairuotojui ir pateikiama pareikalavus, kad, esant galimybei, būtų galima supaprastinti paskesnius patikrinimus arba jų išvengti. Ši straipsnio dalis nepažeidžia valstybių narių teisės vykdyti konkrečias priemones, susijusias su išsamiais patikrinimais.
2. Patikrinimai yra atsitiktiniai ir atliekami kuo didesnėje kelių tinklo dalyje.
3. Pirmiau nurodytiems patikrinimams būtina parinkti tokias vietas, kuriose saugos reikalavimų neatitinkančias transporto priemones būtų galima sutvarkyti, arba, jeigu patikrinimą atliekanti institucija mano, kad to reikia, ji gali sulaikyti minėtas transporto priemones kelyje arba tam tikslui skirtoje vietoje, nesukeldama pavojaus saugai.
4. Prireikus ir jeigu tai nekelia pavojaus saugai, gali būti imami vežamų krovinių mėginiai, tiriami kompetentingų institucijų patvirtintose laboratorijose.
5. Patikrinimai neturi užtrukti per ilgai.
5 straipsnis
Be kitų galimų nuobaudų, patikrinimą atliekančios institucijos, nustačiusios vieną arba daugiau transporto priemonių padarytų pavojingų krovinių vežimo taisyklių pažeidimų, ypač II priede išvardytų pažeidimų, gali jas sulaikyti kelyje arba tam tikslui skirtoje vietoje ir pareikalauti, kad minėtos transporto priemonės būtų sutvarkytos prieš tęsiant kelionę, arba taikyti kitas deramas priemones, atsižvelgdamos į aplinkybes arba saugos reikalavimus, prireikus įskaitant draudimą minėtoms priemonėms įvažiuoti į Bendriją.
6 straipsnis
1. Patikrinimai taip pat gali būti atliekami įmonių patalpose kaip prevencinė priemonė, arba užregistravus kelyje pavojingų krovinių vežimo saugai pavojų keliančius pažeidimus.
2. Tokių patikrinimų tikslas yra užtikrinti, kad pavojingų krovinių vežimo keliais saugos sąlygos atitiktų susijusius įstatymus.
Nustačius vieną arba daugiau pavojingų krovinių vežimo keliais pažeidimų, ypač II priede išvardytų pažeidimų, jie turi būti pašalinti prieš išvežant krovinį iš įmonės, arba jų atžvilgiu turi būti taikomos kitos deramos priemonės.
7 straipsnis
1. Valstybės narės padeda viena kitai tinkamai įgyvendinti šią direktyvą.
2. Apie rimtus arba pakartotinius pažeidimus, keliančius pavojų pavojingų krovinių vežimo, kurį vykdo transporto priemonė nerezidentė arba įmonė, saugai, būtina pranešti valstybės narės, kurioje transporto priemonė yra registruota arba kurioje yra įsisteigusi įmonė, kompetentingoms institucijoms.
Valstybės narės, kurioje buvo užregistruoti rimti arba pasikartojantys pažeidimai, kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad valstybės narės, kurioje yra registruota transporto priemonė arba kurioje yra įsisteigusi įmonė, kompetentingos institucijos pažeidėjui arba pažeidėjams taikytų atitinkamas priemones.
Pastarosios kompetentingos institucijos praneša valstybės narės, kurioje buvo užregistruoti pažeidimai, kompetentingoms institucijoms apie visas vežėjui arba įmonei taikytas priemones.
8 straipsnis
Jeigu kelyje atlikto kitoje valstybėje narėje registruotos transporto priemonės patikrinimo išvados duoda pagrindo manyti, jog buvo padaryta rimtų arba pakartotinių pažeidimų, kurių atliekant minėtą patikrinimą nepavyko nustatyti dėl reikiamų duomenų trūkumo, susijusių valstybių narių kompetentingos institucijos padeda viena kitai išsiaiškinti padėtį. Jeigu tuo tikslu kompetentinga valstybė narė atlieka patikrinimą susijusioje įmonėje, kitos susijusios valstybės narės informuojamos apie minėto patikrinimo rezultatus.
9 straipsnis
1. Kiekviena valstybė narė kiekvienais kalendoriniais metais, praėjus ne daugiau kaip dvylikai mėnesių po atitinkamų metų pabaigos, išsiunčia Komisijai ataskaitą, parengtą pagal III priede pateiktą pavyzdį, apie šios direktyvos taikymą, įtraukdama toliau išvardytus duomenis:
— esant galimybei, nustatytą arba apskaičiuotą keliais vežamų pavojingų krovinių kiekį (tonomis arba tonomis/kilometrais),
— atliktų patikrinimų skaičių,
— patikrintų transporto priemonių skaičių pagal registracijos vietą (transporto priemonės įregistruotos savo šalyje, kitose valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse),
— užregistruotų pažeidimų skaičius ir rūšys,
— taikytų nuobaudų rūšis ir skaičius.
2. Pirmą kartą 1999 metais ir po to ne rečiau kaip kas treji metai Komisija siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos taikymą valstybėse narėse, nurodydama šio straipsnio 1 dalyje išvardytus duomenis.
9a straipsnis
Komisija suderina priedus su mokslo ir technikos pažanga šios direktyvos taikymo srityse, ypač siekiant atsižvelgti į Direktyvos 94/55/EB dalinius pakeitimus. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, yra patvirtinamos pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, nurodytą 9b straipsnio 2 dalyje.
9b straipsnis
1. Komisijai padeda Pavojingų krovinių vežimo komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 94/55/EB 9 straipsnį.
2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
10 straipsnis
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję iki 1997 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių teisės aktų nuostatų tekstus.
11 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.
12 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
I PRIEDAS
II PRIEDAS
PAŽEIDIMAI
Šioje direktyvoje pateikiamas neišsamus sąrašas, kuriame pagal tris rizikos kategorijas (didžiausios rizikos kategorija yra I kategorija) yra sugrupuoti pažeidimais laikomi atvejai.
Atitinkamą rizikos kategoriją savo nuožiūra turi nustatyti patikrinimą kelyje atliekanti (-is) vykdymo užtikrinimo institucija (pareigūnas), atsižvelgdama (-as) į konkrečias aplinkybes.
Į rizikos kategorijas neįtraukti pažeidimai klasifikuojami pagal kategorijų aprašymus.
Jei vienam transporto vienetui nustatomi keli pažeidimai, ataskaitoje (šios direktyvos III priedas) pažymima tiktai didžiausios rizikos kategorija (kaip nurodyta šios direktyvos I priedo 39 punkte).
1. I rizikos kategorija
Jei dėl atitinkamų ADR nuostatų nesilaikymo atsiranda didelė mirties, rimto asmens sužeidimo arba esminės žalos aplinkai rizika, dėl tokių pažeidimų paprastai imamasi skubių ir tinkamų taisomųjų priemonių, įskaitant transporto priemonės sustabdymą.
Pažeidimais laikomi šie atvejai:
1) pavojingi kroviniai neleidžiami vežti;
2) pavojingų medžiagų tekėjimas;
3) kroviniai vežami uždraustomis arba netinkamomis transporto priemonėmis;
4) kroviniai vežami palaidai struktūriškai nepatvariame konteineryje;
5) kroviniai vežami atitinkamo tinkamumo sertifikato neturinčia transporto priemone;
6) transporto priemonė nebeatitinka patvirtintų standartų ir kelia tiesioginį pavojų (kitais atvejais priskiriama II rizikos kategorijai);
7) naudojama nepatvirtinta pakuotė;
8) pakuotė neatitinka taikomų pakavimo instrukcijų;
9) nesilaikoma specialiųjų mišrios pakuotės nuostatų;
10) nesilaikoma krovinio tvirtinimo ir sukrovimo taisyklių;
11) nesilaikoma mišraus pakuočių pakrovimo taisyklių;
12) nesilaikoma nuostatų dėl leistinų cisternų arba pakuočių užpildymo laipsnių;
13) nesilaikoma nuostatų, ribojančių vieno transporto vieneto gabenamus kiekius;
14) pavojingi kroviniai vežami be jokios nuorodos į jų gabenimą (pvz., dokumentų, atitinkamo pakuočių žymėjimo ir ženklinimo, transporto priemonės pavojaus identifikavimo ir žymėjimo ir t. t.);
15) kroviniai vežami be transporto priemonės pavojaus identifikavimo ženklų ir žymių;
16) nepateikiama su vežama medžiaga susijusi informacija, kuri leistų nustatyti I rizikos kategorijos pažeidimą (pvz., JT numeris, deramas vežimo pavadinimas, pakuotės grupė ir t. t.);
17) vairuotojas neturi galiojančio profesinio pasirengimo pažymėjimo;
18) kyla gaisras arba naudojamas neapsaugotas apšvietimas;
19) nesilaikoma draudimo rūkyti.
2. II rizikos kategorija
Kai dėl atitinkamų ADR nuostatų nesilaikymo atsiranda asmens sužeidimo arba žalos aplinkai rizika, dėl tokių pažeidimų paprastai imamasi atitinkamų taisomųjų priemonių, įskaitant, jei įmanoma ir reikia, taisomuosius veiksmus kontrolės vietoje, kurie vėliausiai įgyvendinami užbaigus krovinio vežimą.
Pažeidimais laikomi šie atvejai:
1) transporto vienetą sudaro daugiau kaip viena priekaba/puspriekabė;
2) transporto priemonė nebeatitinka patvirtintų standartų, tačiau nekelia tiesioginio pavojaus;
3) transporto priemonėje nėra reikalaujamų veikiančių gesintuvų; gesintuvas gali būti pripažintas veikiančiu, jeigu ant jo nėra tik numatytos plombos ir (arba) nurodytos galiojimo datos; tačiau ši nuostata netaikoma, jei yra matoma, kad gesintuvas nėra veikiantis, pvz., gesintuvo manometro parodymas yra 0;
4) transporto priemonėje nėra ADR arba raštiškose instrukcijose nurodytos įrangos;
5) nesilaikoma pakuočių, IBC konteinerių arba didžiųjų pakuočių bandymo ir patikrinimo datų ir šių pakuočių panaudojimo laikotarpių;
6) vežami paketai su pažeista pakuote, IBC konteineriais arba didžiosiomis pakuotėmis arba pažeistos neišvalytos tuščios pakuotės;
7) supakuotos prekės vežamos struktūriškai nepatvariame konteineryje;
8) cisternos/konteinerinės cisternos (įskaitant tuščias ir neišvalytas) netinkamai uždarytos;
9) vežama mišri pakuotė, kurios išorinis įpakavimas nėra tinkamai paruoštas;
10) netinkamas ženklinimas, žymėjimas arba pavojaus identifikavimas;
11) nėra ADR atitinkančių raštiškų instrukcijų arba raštiškos instrukcijos neatitinka vežamo krovinio;
12) transporto priemonė netinkamai prižiūrima arba paliekama stovėjimo vietoje.
3. III rizikos kategorija
Kai dėl atitinkamų ADR nuostatų nesilaikymo atsiranda nedidelė asmens sužeidimo arba žalos aplinkai rizika, o atitinkamų taisomųjų priemonių nebūtina imtis vežimo metu, nes neatitikimus galima sureguliuoti įmonėje vėliau.
Nuostatų nesilaikymu laikomi šie atvejai:
1) pavojų identifikuojančių ženklų arba žymų dydis, arba raidžių, skaičių ar simbolių dydis ant pavojų identifikuojančių ženklų arba žymų neatitinka nuostatų;
2) transporto dokumentuose nėra kitos negu I rizikos kategorijos 16 punkte numatytos informacijos;
3) transporto priemonėje nėra vairuotojo profesinio pasirengimo pažymėjimo, tačiau esama įrodymų, kad vairuotojas jį turi.
III PRIEDAS
STANDARTINĖS ATASKAITOS APIE PAŽEIDIMUS IR NUOBAUDAS, KURI TURI BŪTI IŠSIŲSTA KOMISIJAI, FORMOS PAVYZDYS
( 1 ) OL C 26, 1994 1 29, p. 10 ir OL C 238, 1994 8 26, p. 4.
( 2 ) OL C 195, 1994 7 18, p. 18.
( 3 ) 1994 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 205, 1994 7 25, p. 55), 1994 m. lapkričio 21 d. Bendroji Tarybos pozicija (OL C 354, 1994 12 13, p. 1) ir 1995 m. kovo 14 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 89, 1995 4 10, p. 29).
( 4 ) OL L 390, 1989 12 30, p. 18. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3356/91 (OL L 318, 1991 11 20, p. 1).
( 5 ) OL L 395, 1992 12 31, p. 6.
( 6 ) OL L 319, 1994 12 12, p. 7.