01992L0043 — LT — 01.07.2013 — 006.006


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

TARYBOS DIREKTYVA 92/43/EEB

1992 m. gegužės 21 d.

dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos

(OL L 206 1992.7.22, p. 7)

Iš dalies keičiama:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

 M1

TARYBOS DIREKTYVA 97/62/EB 1997 m. spalio 27 d.

  L 305

42

8.11.1997

►M2

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1882/2003 2003 m. rugsėjo 29 d.

  L 284

1

31.10.2003

►M3

TARYBOS DIREKTYVA 2006/105/EB 2006 m. lapkričio 20 d.

  L 363

368

20.12.2006

►M4

TARYBOS DIREKTYVA 2013/17/ES 2013 m. gegužės 13 d.

  L 158

193

10.6.2013


Pataisyta:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 081, 26.3.2015, p.  5  (1992/43)




▼B

TARYBOS DIREKTYVA 92/43/EEB

1992 m. gegužės 21 d.

dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos



Apibrėžimai

1 straipsnis

Šioje direktyvoje:

a) 

apsauga reiškia visumą priemonių, reikalingų palaikyti ar atstatyti natūralias buveines ir laukinių faunos ir floros rūšių populiacijas iki palankios būklės, kaip apibrėžta e ir i punktuose;

b) 

natūrali buveinė reiškia sausumos arba vandens plotus su jiems būdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais, visiškai natūraliais ar pusiau natūraliais požymiais;

c) 

Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai reiškia tokius buveinių tipus, kurie 2 straipsnyje nurodytoje teritorijoje:

i) 

gali išnykti savo natūralaus paplitimo areale;

arba

ii) 

yra paplitę nedideliame areale dėl jų regresijos arba dėl jiems būdingo riboto paplitimo arealo;

arba

▼M3

iii) 

yra išskirtiniai pavyzdžiai, nes turi vieno ar kelių iš 9 biogeografinių regionų (alpinio, atlantinio, Juodosios jūros, borealinio, kontinentinio, Makaronezijos, Viduržemio jūros, panoninio ir stepinio) tipinius bruožus.

▼B

Tokie buveinių tipai yra arba gali būti įrašyti į I priedą;

d) 

prioritetiniai natūralių buveinių tipai reiškia natūralių buveinių tipus, kuriems gresia išnykimo pavojus, kurie yra aptinkami 2 straipsnyje nurodytoje teritorijoje ir už kurių apsaugą Bendrija yra ypač atsakinga, atsižvelgiant į jų natūralaus paplitimo arealo dalį, patenkančią į 2 straipsnyje nurodytą teritoriją; I priede šie prioritetiniai natūralių buveinių tipai yra pažymėti žvaigždute (*);

e) 

natūralios buveinės apsaugos būklė reiškia poveikių natūralioms buveinėms irjomstipiškoms rūšims visumą, kuri gali turėti ilgalaikį poveikį jų natūraliam paplitimui, struktūrai ir funkcijoms bei joms tipiškų rūšių ilgalaikiam išlikimui 2 straipsnyje nurodytoje teritorijoje.

▼C1

Natūralios buveinės apsaugos būklė laikoma „palankia“, kai:

▼B

— 
jos natūralus paplitimo arealas ir jos padengiami plotai tame areale yra stabilūs arba didėja, ir
— 
egzistuoja ir tikėtina, kad ateityje neišnyks jos ilgalaikiam palaikymui būtina specifinė struktūra ir funkcijos,
— 
jai tipiškų rūšių apsaugos būklė yra gera pagal i punkte pateiktą apibrėžimą;
f) 

rūšies buveinė — tai specifiniais abiotiniais ir biotiniais veiksniais pasižyminti aplinka, kurioje rūšis gyvena bet kuriuo savo biologinio ciklo etapu;

g) 

Bendrijos svarbos rūšys — tai 2 straipsnyje apibrėžtoje teritorijoje egzistuojančios rūšys, kurios:

i) 

yra nykstančios, išskyrus rūšis, kurių natūralaus paplitimo arealas siekia tos teritorijos pakraštį ir kurioms negresia išnykimas ar kurios nėra pažeidžiamos vakarų Palearktikos regione;

ii) 

yra pažeidžiamos, t. y. manoma, kad netolimoje ateityje jos gali būti perkeltos į nykstančiųjų kategoriją, jei ir toliau veiks tai lemiantys veiksniai;

iii) 

yra retos, t. y. rūšys, kurių mažos populiacijos šiuo metu nėra nykstančios ar pažeidžiamos, bet yra pavojus, kad jos gali tokiomis tapti; rūšys gyvena mažose geografinėse teritorijose arba yra retai išsidėsčiusios didesnėje teritorijoje;

iv) 

yra endeminės ir reikalauja išskirtinio dėmesio dėl specifinio jų natūralios buveinės pobūdžio ir (arba) dėl jų naudojimo galimo poveikio jų buveinei ir (arba) jų apsaugos būklei.

Tokios rūšys yra arba gali būti įtrauktos į II ir (arba) IV ar V priedus;

h) 

prioritetinės rūšys reiškia g punkto i papunktyje nurodytas rūšis, už kurių apsaugą Bendrija yra ypač atsakinga, atsižvelgiant į jų natūralaus paplitimo arealo dalį, patenkančią į 2 straipsnyje nurodytą teritoriją; šios prioritetinės rūšys II priede yra pažymėtos žvaigždute (*);

i) 

rūšies apsaugos būklė reiškia atitinkamą rūšį veikiančių poveikių visumą, kuri gali turėti ilgalaikį poveikį jos populiacijos paplitimui ir gausumui 2 straipsnyje nurodytoje teritorijoje;

▼C1

Rūšies apsaugos būklė laikoma „palankia“, kai:

▼B

— 
atitinkamos rūšies populiacijos pokyčių duomenys rodo, kad ji pati pajėgi ilgą laiką išlikti kaip gyvybingas jos natūraliosios buveinės komponentas, ir
— 
rūšies natūralaus paplitimo arealas nemažėja ir nėra tikėtina, kad bus sumažintas ateityje, ir
— 
yra ir tikriausiai bus pakankamai didelė buveinė, kurioje jos populiacija galės išlikti ilgą laiką;
j) 

teritorija reiškia geografiškai apibrėžtą plotą, kurio ribos yra aiškiai nustatytos;

▼C1

k) 

Bendrijos svarbos teritorija reiškia teritoriją, kuri biogeografiniame regione ar regionuose, kuriems ji priklauso, yra svarbi tuo, kad padeda išlaikyti ar atstatyti I priede nurodyto natūralių buveinių tipo ar į II priedą įrašytos rūšies palankią apsaugos būklę, bei taip pat gali būti svarbi 3 straipsnyje nurodyto Natura 2000 tinklo vientisumui ir (arba) yra svarbi palaikant biologinę įvairovę atitinkamame biogeografiniame regione ar regionuose.

▼B

Dideliuose plotuose paplitusių gyvūnų rūšių atveju Bendrijos svarbos teritorijos atitinka šių rūšių natūralaus paplitimo areale esančias vietas, kuriose yra jų gyvenimui ir dauginimuisi būtini fiziniai ar biologiniai veiksniai;

▼C1

l) 

speciali saugoma teritorija — tai Bendrijos svarbos teritorija, kurią valstybės narės įsteigė įstatymu, administraciniu aktu ir (arba) sutartimi ir kurioje yra taikomos būtinos apsaugos priemonės, skirtos palaikyti ar atstatyti natūralių buveinių ir (ar) rūšių, kurioms teritorija yra įsteigta, palankią apsaugos būklę bei populiacijas;

▼B

m) 

egzempliorius reiškia bet kurį į IV ir V priedus įtrauktos rūšies gyvą arba negyvą gyvūną ar augalą, bet kurią jo dalį ar išvestinį produktą, taip pat bet kokias kitas prekes, kurios pagal dokumentus, pakuotę, žymėjimą ar etiketę arba kitas aplinkybes yra tų rūšių gyvūnų ar augalų dalys ar išvestiniai produktai;

n) 

komitetas reiškia pagal 20 straipsnį įkurtą komitetą.

2 straipsnis

1.  Šios direktyvos tikslas — padėti užtikrinti biologinę įvairovę,apsaugantnatūralias buveines ir laukinę fauną bei florą europinėje valstybių narių, kurioms taikoma Sutartis, teritorijoje.

▼C1

2.  Priemonės, kurių imamasi pagal šią direktyvą, turi palaikyti ar atstatyti palankią Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę.

▼B

3.  Taikant priemones pagal šią direktyvą, atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir kultūrinius reikalavimus bei regionines ir vietines charakteristikas.



Natūralių buveinių ir rūšių buveinių apsauga

3 straipsnis

▼C1

1.  Natura 2000 pavadinimu kuriamas vieningas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas. Šis tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra į I priedą įrašyti natūralių buveinių tipai ir į II priedą įrašytų rūšių buveinės, sudaro galimybę palaikyti, o kur reikia ir atstatyti iki palankios apsaugos būklės natūralių buveinių tipus ir rūšių buveines jų natūraliame paplitimo areale.

▼B

Į Natura 2000 tinklą įeina specialios apsaugos teritorijos, kurias valstybės narės klasifikuoja pagal Direktyvą 79/409/EEB.

2.  Kuriant Natura 2000 tinklą, visos valstybės narės prisideda atsižvelgiant į tai, kokią dalį jų teritorijoje užima šio straipsnio 1 dalyje nurodyti natūralių buveinių tipai ir rūšių buveinės. Šiuo tikslu kiekviena valstybė narė pagal 4 straipsnį steigia specialias saugomas teritorijas, atsižvelgdama į 1 dalyje išdėstytus tikslus.

3.  Jei valstybės narės mano esant reikalinga, jos stengiasi pagerinti Natura 2000 tinklo ekologinį vientisumą palaikydamos, o kur reikia — sukurdamos kraštovaizdžio elementus, kurie yra labai svarbūs laukinei faunai ir florai, kaip nurodyta 10 straipsnyje.

4 straipsnis

1.  Remdamasi III priede (1 etapas) išdėstytais kriterijais ir atitinkama moksline informacija, kiekviena valstybė narė siūlo teritorijų sąrašą, nurodydama, kurie jos teritorijoje vietiniai I priedo natūralių buveinių tipai ir kurios II priedo rūšys aptinkamos tose teritorijose. Dideliuose arealuose paplitusių gyvūnų rūšių atveju tokios teritorijos atitinka šių rūšių natūralaus paplitimo areale esančias vietas, kuriose egzistuoja jų gyvenimui ir veisimuisi svarbūs fiziniai ar biologiniai veiksniai. Dideliuose arealuose paplitusių vandens gyvūnų rūšių atveju tokios teritorijos siūlomos tik ten, kur yra aiškiai identifikuojamas plotas, kuriame yra jų gyvybei ir veisimuisi būtini fiziniai ir biologiniai veiksniai. Prireikus valstybės narės siūlo pakoreguoti sąrašą atsižvelgiant į 11 straipsnyje nurodytų stebėjimų rezultatus.

Per trejus metus nuo šios direktyvos paskelbimo sąrašas kartu su informacija apie kiekvieną teritoriją perduodamas Komisijai. Tokią informaciją sudaro teritorijos žemėlapis, jos pavadinimas, lokalizacija, plotas ir duomenys, gauti taikant III priede (1 etapas) nurodytus kriterijus; ji pateikiama Komisijos nustatyta forma, 21 straipsnyje nurodyta tvarka.

2.  Remdamasi III priede (2 etapas) nustatytais kriterijais, kiekvienam iš ►M3  devynių ◄ 1 straipsnio c punkto iii papunktyje nurodytų biogeografinių regionų ir visai 2 straipsnio 1 dalyje nurodytai teritorijai Komisija, susitarusi su kiekviena valstybe nare pagal jų pateiktus sąrašus sudaro Bendrijos svarbos teritorijų sąrašo projektą, paremtą valstybių narių sąrašais, nurodančiais tas teritorijas, kuriose yra vienas ar daugiau natūralių buveinių tipų ar prioritetinių rūšių.

Valstybės narės, kurių teritorijos su jose aptinkamais vienu ar daugiau prioritetiniais natūralių buveinių tipais ar prioritetinėmis rūšimis sudaro daugiau negu 5 % jų nacionalinės teritorijos, gali, susitarusios su Komisija, prašyti, kad III priede (2 etapas) išvardyti kriterijai, parenkant visas Bendrijos svarbos teritorijas jų teritorijoje, būtų taikomi lanksčiau.

Atrinktų Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą, nurodant teritorijas, kuriose yra vienas ar daugiau prioritetinių natūralių buveinių tipų ar prioritetinių rūšių, Komisija tvirtina 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

3.  Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas sudaromas per šešerius metus nuo šios direktyvos paskelbimo.

▼C1

4.  Jei, laikantis 2 dalyje nustatytos tvarkos, yra patvirtinama Bendrijos svarbos teritorija, atitinkama valstybė narė turi kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per šešerius metus, toje teritorijoje įsteigia specialią saugomą teritoriją, nustatydama prioritetus, atsižvelgdama į teritorijos svarbą palaikant ar atstatant I priede išvardytų natūralių buveinių tipų arba II priede išvardytų rūšių palankią apsaugos būklę bei užtikrinant Natura 2000 tinklo vientisumą, taip pat atsižvelgdama į toms vietovėms gresiantį degradavimą ar sunaikinimą.

▼B

5.  Teritoriją įtraukus į 2 dalies trečiojoje pastraipoje minimą sąrašą, jai pradedamos taikyti 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.

5 straipsnis

1.  Išskirtiniais atvejais, kai Komisija nustato, kad 4 straipsnio 1 dalyje minimame sąraše nėra paminėta teritorija, kurioje aptinkamas prioritetinis natūralių buveinių tipas ar prioritetinė rūšis, kuri, remiantis atitinkama ir patikima moksline informacija, yra svarbi to prioritetinio natūralių buveinių tipo palaikymui arba prioritetinės rūšies išlikimui, pradedamos dvišalės Komisijos ir atitinkamos valstybės narės konsultacijos, kad būtų galima palyginti abiejų šalių naudojamus mokslinių tyrimų duomenis.

2.  Jei pasibaigus konsultacijoms, kurios gali tęstis ne ilgiau kaip 6 mėnesius, ginčas lieka neišspręstas, Komisija pateikia Tarybai pasiūlymą tokią teritoriją priskirti prie Bendrijos svarbos teritorijų.

3.  Gavusi tokį pasiūlymą, Taryba per tris mėnesius vienbalsiai priima sprendimą.

4.  Konsultacijų metu ir laukiant Tarybos sprendimo, nagrinėjamai teritorijai galioja 6 straipsnio 2 dalis.

6 straipsnis

1.  Specialioms saugomoms teritorijoms valstybės narės nustato būtinas apsaugos priemones, tarp jų, jei reikia, atitinkamus tvarkymo planus, parengtus specialiai šioms teritorijoms ar integruotus į kitus plėtros planus, ir atitinkamas įstatymais nustatytas, administracines arba sutartyje numatytas priemones, kurios atitinka teritorijoje esančių į I priedą įtrauktų natūralių buveinių tipų ir į II priedą įtrauktų rūšių ekologinius reikalavimus.

▼C1

2.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, siekdamos specialiose saugomose teritorijose išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, o taip pat rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos specialios saugomos teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas šios direktyvos tikslų atžvilgiu.

▼B

3.  Bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumui ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.

▼C1

4.  Jei, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo įvertinimo ir nesant kitų alternatyvių sprendimų, šis planas ar projektas vis dėlto privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, valstybė narė imasi visų kompensacinių priemonių, būtinų bendram Natura 2000 vientisumui apsaugoti. Apie patvirtintas kompensacines priemones ji praneša Komisijai.

▼B

Kai atitinkamoje teritorijoje yra prioritetinis natūralių buveinių tipas ir (arba) prioritetinė rūšis, vieninteliai argumentai, kuriuos galima pateikti, yra argumentai, susiję su žmonių sveikata ar sauga, su labai svarbiomis aplinkai palankiomis pasekmėmis arba kitomis, Komisijos nuomone, įpareigojančiomis priežastimis neatsižvelgti į visuomenės interesus.

7 straipsnis

Šios direktyvos 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti įpareigojimai pakeičia bet kuriuos Direktyvos 79/409/EEB 4 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje nustatytus įpareigojimus teritorijoms, atrinktoms pagal 4 straipsnio 1 dalį arba panašiai pripažintoms pagal jos 4 straipsnio 2 dalį, nuo šios direktyvos įgyvendinimo datos arba nuo valstybės narės atlikto atrinkimo arba pripažinimo datos pagal Direktyvą 79/409/EEB, jei pastaroji data yra vėlesnė.

8 straipsnis

1.  Kartu su savo pasiūlymais dėl teritorijų, tinkamų steigti specialias saugomas teritorijas, kuriose yra aptinkami prioritetiniai natūralių buveinių tipai ir (arba) prioritetinės rūšys, valstybės narės Komisijai atitinkamai siunčia savo apskaičiavimus, koks, jų nuomone, turi būti bendras Bendrijos finansavimas, kad jos galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal 6 straipsnio 1 dalį.

2.  Bendrijos svarbos teritorijoms, kurioms prašoma bendro finansavimo, Komisija, susitarusi su kiekviena atitinkama valstybe nare, nustato priemones, kurios yra būtinos atitinkamose teritorijose siekiant palaikyti arba atstatyti prioritetinių natūralių buveinių tipų ir prioritetinių rūšių gerą apsaugos būklę, ir nurodo toms priemonėms reikalingų išlaidų sumą.

3.  Susitarusi su atitinkama valstybe nare ir atsižvelgdama į prioritetinių natūralių buveinių tipų ir (arba) prioritetinių rūšių koncentraciją valstybės narės teritorijoje bei santykinę naštą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, Komisija įvertina, kokios lėšų sumos, įskaitant finansavimą iš Bendrijos, reikės šioms priemonėms vykdyti.

4.  Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus vertinimus, atsižvelgdama į esamus atitinkamų Bendrijos dokumentų reglamentuojamus finansavimo šaltinius ir laikydamasi 21 straipsnyje numatytos tvarkos, Komisija patvirtina prioritetinių veiksmų bendrųjų priemonių programą, kurioje būtų numatyti ir finansavimo šaltiniai teritorijai, kai ji yra steigiama pagal 4 straipsnio 4 dalį.

5.  Priemonės, kurios dėl išteklių stokos nebuvo įtrauktos į veiksmų programą, ir priemonės, kurioms ankščiau minėtoje veiksmų programoje nebuvo skirta Bendrijos bendro finansavimo arba buvo skirta tik jo dalis, yra svarstomos dar kartą 21 straipsnyje numatyta tvarka, kas dveji metai peržiūrint veiksmų programą, o laukiant tokios veiksmų peržiūros, valstybės narės gali tų priemonių vykdymą atidėti. Peržiūrint veiksmus, jei reikia, atsižvelgiama į naują nagrinėjamos teritorijos situaciją.

6.  Teritorijose, kur nuo Bendrijos bendro finansavimo priklausomų priemonių vykdymas yra atidėtas, valstybės narės nesiima jokių naujų priemonių, kurios galėtų pabloginti šių teritorijų būklę.

9 straipsnis

Veikdama 21 straipsnyje numatyta tvarka, Komisija periodiškai peržiūri, koks yra Natura 2000 indėlis siekiant 2 ir 3 straipsniuose numatytų tikslų. Jei, atliekant 11 straipsnyje numatytus stebėjimus, nustatyti natūralūs pokyčiai teikia tam pagrindo, specialią saugomą teritoriją gali būti nuspręsta panaikinti.

10 straipsnis

Valstybės narės stengiasi, kur mano tai esant būtina, savo žemėnaudos planuose bei plėtros politikoje, ir ypač siekdamos pagerinti Natura 2000 tinklo ekologinį vientisumą, skatinti laukinei faunai ir florai svarbių kraštovaizdžio elementų tvarkymą.

Šiems elementams priskiriami tie, kurie dėl savo linijinės ar tęstinės struktūros (upės su savo krantais ar tradicinės laukų ribų žymėjimo sistemos) ar dėl savo jungiamosios funkcijos (kūdros ar maži miškeliai) yra būtini laukinių rūšių migracijai, plitimui ir genetiniams mainams.

11 straipsnis

Valstybės narės vykdo 2 straipsnyje nurodytų natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklės stebėjimą, atkreipdamos ypatingą dėmesį į prioritetinius natūralių buveinių tipus ir prioritetines rūšis.



Rūšių apsauga

12 straipsnis

1.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių sukurti į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių griežtos apsaugos jų paplitimo areale sistemą, draudžiančią:

a) 

bet kokia forma tyčia gaudyti ar žudyti šių rūšių individus gamtoje;

b) 

šias rūšis tyčia trikdyti, ypač jų perėjimo, jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos metu;

c) 

tyčia naikinti ar rinkti kiaušinius gamtoje;

d) 

pažeisti ar naikinti perėjimo ar poilsio vietas.

2.  Valstybės narės draudžia laikyti, transportuoti, parduoti ar mainyti, siūlyti parduoti ar mainyti gamtoje sugautus šių rūšių egzempliorius, išskyrus tuos, kurie teisėtai buvo pagauti prieš įgyvendinant šią direktyvą.

3.  Šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose bei 2 dalyje nurodytas draudimas galioja visiems gyvūnų, kuriems šis straipsnis taikomas, gyvenimo etapams.

4.  Valstybės narės sukuria į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių atsitiktinio gaudymo ar žudymo stebėjimo sistemą. Atsižvelgdamos į surinktą informaciją valstybės narės imasi kitų būtinų tyrimo ir apsaugos priemonių, užtikrinančių, kad atsitiktinis gaudymas ar žudymas neturėtų reikšmingos neigiamos įtakos atitinkamoms rūšims.

13 straipsnis

1.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių sukurti į IV priedo b dalį įrašytų augalų rūšių griežtos apsaugos sistemą, draudžiančią:

a) 

tyčia skinti, rinkti, pjauti, rauti ar naikinti tokius augalus gamtoje jų natūralaus paplitimo vietose;

b) 

laikyti, transportuoti, parduoti ar mainyti, siūlyti parduoti ar mainyti iš gamtos paimtus tų rūšių egzempliorius, išskyrus tuos, kurie teisėtai buvo paimti prieš įgyvendinant šią direktyvą.

2.  Šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyti draudimai galioja visiems augalų, kuriems šis straipsnis taikomas, biologinio ciklo etapams.

14 straipsnis

▼C1

1.  Jei, remdamosi 11 straipsnyje numatytais stebėjimais, valstybės narės mano, kad tai yra būtina, jos imasi priemonių užtikrinti, kad į V priedą įrašytų laukinių faunos ir floros rūšių egzempliorių ėmimas iš gamtos ir jų naudojimas nesutrukdytų palaikyti palankią šių rūšių apsaugos būklę.

▼B

2.  Kai manoma, kad tokios priemonės yra būtinos, viena iš tokių priemonių yra 11 straipsnyje numatytų stebėjimų tąsa. Tarp tokių priemonių visų pirma galėtų būti:

— 
taisyklės, reguliuojančios priėjimą prie tam tikros nuosavybės,
— 
laikinas ar vietinio masto draudimas imti rūšių egzempliorius iš gamtos ir naudoti tam tikras populiacijas,
— 
tokių egzempliorių ėmimo iš gamtos laikotarpių ir (arba) metodų reguliavimas,
— 
medžioklės ir žūklės taisyklių taikymas, imant egzempliorius iš gamtos, kuriose atsižvelgiama į tokių populiacijų išsaugojimą,
— 
rūšių egzempliorių ėmimui iš gamtos būtinų licencijų ar kvotų sistemos sukūrimas,
— 
rūšių egzempliorių pirkimo, pardavimo, siūlymo pirkti, laikymo ar transportavimo pardavimo tikslais reguliavimas,
— 
gyvūnų rūšių veisimas nelaisvėje, augalų rūšių dirbtinis dauginimas griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, siekiant sumažinti laukinių rūšių ėmimą iš gamtos,
— 
taikomų priemonių poveikio įvertinimas.

15 straipsnis

Į V priedo a dalį įrašytų laukinės faunos rūšių gaudymo ir (arba) žudymo atžvilgiu ir tais atvejais, kai pagal 16 straipsnį į IV priedo a dalį įrašytų rūšių gaudymui ar žudymui yra taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, valstybės narės uždraudžia naudoti neatrankinius būdus, dėl kurių tokių rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos, ir ypač drausti:

a) 

naudoti VI priedo a dalyje išvardintus gaudymo ir žudymo būdus;

b) 

bet kokį gaudymą ar žudymą iš transporto priemonių, nurodytų VI priedo b dalyje.

16 straipsnis

▼C1

1.  Jei nėra kitos priimtinos alternatyvos, ir nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas netrukdo palaikyti atitinkamos rūšies populiacijų palankią apsaugos būklę jų natūralaus paplitimo areale, valstybės narės gali nukrypti nuo 12, 13 ir 14 straipsnių bei 15 straipsnio a ir b punktų:

▼B

a) 

siekdamos apsaugoti laukinę fauną ir florą bei išsaugoti natūralias buveines;

b) 

siekdamos išvengti didelės žalos, ypač pasėliams, naminiams gyvuliams, miškams, žūklės plotams, vandenims ir kitoms nuosavybės rūšims;

▼C1

c) 

atsižvelgdamos į visuomenės sveikatą ir saugą arba dėl kitų įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio, į pirminės svarbos gamtinei aplinkai naudingas pasekmes;

▼B

d) 

mokslo tiriamojo darbo ir švietimo tikslais, siekiant šių rūšių populiacijų atstatymo ir reintrodukcijos bei dėl šiems tikslams įgyvendinti būtino veisimo, įskaitant dirbtinį augalų dauginimą;

e) 

siekdamos griežtai kontroliuojant leisti atrankos būdu ir ribotais kiekiais imti ir laikyti ribotą tam tikrų į IV priedą įrašytų rūšių egzempliorių skaičių, kurį nustato kompetentingos nacionalinės institucijos.

2.  Kas dveji metai valstybės narės Komisijai pateikia Komiteto nustatytos formos ataskaitą apie nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas pagal 1 dalį. Gavusi ataskaitą, Komisija ne vėliau kaip per 12 mėnesių Komitetui pateikia savo nuomonę apie tas nukrypti leidžiančias nuostatas ir apie tai praneša Komitetui.

3.  Ataskaitose nurodoma:

a) 

rūšys, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, ir jų taikymo priežastys, nurodant rizikos pobūdį ir, jei tikslinga, atmestas alternatyvas bei naudotus mokslinius duomenis;

b) 

leidžiami gyvūnų rūšių gaudymo ar žudymo būdai, priemonės ir metodai bei jų naudojimo priežastys;

c) 

aplinkybės, kada ir kur tokios nukrypti leidžiančios nuostatas buvo leista taikyti;

d) 

institucija, kuriai suteikti įgaliojimai skelbti ir tikrinti, kad egzistuoja reikalaujamos sąlygos, ir spręsti, kokie būdai, priemonės ar metodai gali būti naudojami, kokiu mastu ir kokios žinybos gali juos naudoti bei kokie asmenys turi vykdyti šią užduotį;

e) 

naudojamos priežiūros priemonės ir gauti rezultatai.



Informavimas

17 straipsnis

1.  Pasibaigus 23 straipsnyje nurodytam laikotarpiui, kas šešeri metai valstybės narės pateikia ataskaitą apie taikytų pagal šią direktyvą priemonių įgyvendinimą. Į šią ataskaitą įtraukiama informacija apie 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas apsaugos priemones ir tų priemonių poveikio I priedo natūralių buveinių tipų ir II priedo rūšių apsaugos būklei įvertinimas bei pagrindiniai 11 straipsnyje nurodytos priežiūros rezultatai. Pagal Komiteto formą parengta ataskaita pateikiama Komisijai ir turi būti prieinama visuomenei.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų pagrindu Komisija parengia bendrą ataskaitą. Joje atitinkamai įvertinama pasiekta pažanga ir ypač Natura 2000 indėlis siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų. Ataskaitos dalies, kuri apima tam tikros valstybės narės pateiktą informaciją, projektą Komisija siunčia atitinkamai valstybei patikrinti. Pateikusi galutinį ataskaitos variantą komitetui, Komisija ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų gavimo dienos ją oficialiai paskelbia ir pateikia valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos bei socialinių reikalų komitetui.

3.  Pagal šią direktyvą įsteigtas teritorijas valstybės narės gali pažymėti ženklais, kuriuos šiam tikslui yra sukūręs komitetas.



Mokslo tiriamieji darbai

18 straipsnis

1.  Valstybės narės ir Komisija skatina mokslo tiriamuosius ir mokslinius darbus, atsižvelgdamos į 2 straipsnyje išdėstytus tikslus ir 11 straipsnyje nurodytus įpareigojimus. Jos keičiasi informacija, kad valstybių narių ir Komisijos lygmeniu vykdomi mokslo tiriamieji darbai būtų tinkamai koordinuojami.

2.  Išskirtinis dėmesys skiriamas moksliniam darbui, kuris yra būtinas siekiant įgyvendinti 4 ir 10 straipsnius, taip pat yra skatinami valstybių narių bendri mokslo tiriamieji darbai.



Priedų keitimo tvarka

19 straipsnis

Pakeitimus, kurie yra būtini derinant I, II, III, V ir VI priedus su technine ir moksline pažanga, Komisijos siūlymu Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma.

Pakeitimus, kurie yra būtini derinant IV priedą su technine ir moksline pažanga, Komisijos siūlymu Taryba priima vienbalsiai.



Komitetas

▼M2

20 straipsnis

Komisijai padeda komitetas.

21 straipsnis

1.  Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB ( 1 ) 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.

2.  Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

▼B



Papildomos nuostatos

22 straipsnis

Įgyvendindamos šios direktyvos nuostatas, valstybės narės:

a) 

ištiria, ar pageidautina reintrodukuoti IV priede nurodytas rūšis, kurios yra vietinės valstybių narių teritorijose, tais atvejais, kai ši priemonė galėtų padėti jų apsaugai, su sąlyga, kad atlikus tokius tyrimus ir atsižvelgus į valstybių narių bei kitų valstybių patirtį, nustatoma, kad tokia rūšių reintrodukcija veiksmingai padeda atstatyti gerą šių rūšių apsaugos būklę, ir su sąlyga, kad tai yra vykdoma tik atitinkamai pasitarus su visuomene;

b) 

užtikrina, kad tyčinė bet kurių rūšių, kurios yra nevietinės valstybių narių teritorijose, introdukcija į gamtą būtų reguliuojama taip, kad tai nekenktų natūralioms buveinėms jų natūralaus paplitimo ribose arba laukinei vietinei florai ir faunai, o jei valstybė narė mano, kad tai yra būtina, tokią rūšių introdukciją uždraudžia. Atlikto įvertinimo rezultatai siunčiami komitetui;

c) 

skatina švietimą ir informaciją apie poreikį saugoti laukinės faunos ir floros rūšis, jų buveines bei natūralias buveines.



Baigiamosios nuostatos

23 straipsnis

1.  Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję per dvejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos, įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2.  Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

24 straipsnis

Ši direktyva skiriama valstybėms narėms.

▼M4




I PRIEDAS

BENDRIJOS SVARBOS NATŪRALIŲ BUVEINIŲ TIPAI, KURIŲ APSAUGAI BŪTINA STEIGTI SPECIALIAS SAUGOMAS TERITORIJAS

Paaiškinimai

Natūralių buveinių aiškinimo gairės pateiktos „Europos Sąjungos natūralių buveinių aiškinimo vadove“, kurį patvirtino pagal 20 straipsnį įsteigtas komitetas (Natūralių buveinių komitetas) ir kurį paskelbė Europos Komisija ( 2 ).

Kodas atitinka Natura 2000 kodą.

Ženklas „*“ reiškia prioritetinius buveinių tipus.

1.   PAKRANČIŲ IR DRUSKINGOS BUVEINĖS

11.    Atvira jūra ir potvynių zonos

1110

Smėlėtos pakrantės, kurios visą laiką šiek tiek apsemtos jūros vandens

1120

* Poseidonijų sąžalynai (Posidonion oceanicae)

1130

Upių žiotys

11.40

Atoslūgio metu neužsemiamos dumblingos ir smėlingos lygumos

1150

* Pakrančių įlankos

1160

Didelės seklios įlankos ir užutekiai

1170

Rifai

1180

Dėl išsiskiriančių dujų susiformavusios povandeninės struktūros

12.    Jūros uolos ir skardžiai arba akmenuoti paplūdimiai

1210

Vienamečių augalų bendrijos ant sąnašų

1220

Daugiamečių augalų bendrijos akmenuotuose krantuose

1230

Augalais apaugusios Atlanto ir Baltijos jūros pakrančių uolos

1240

Augalais apaugusios Viduržemio jūros pakrančių uolos su endeminių rūšių Limonium spp.

1250

Augalais apaugusios Makaronezijos pakrančių uolos su endeminių rūšių augalais

13.    Atlanto pakrančių ir žemyninės druskingos žemapelkės bei druskingos pievos

1310

Salicornia ir kitų vienamečių augalų užimti dumblynai ir smėlynai

1320

Spartina vejos (Spartinion maritimae)

1330

Atlantinės druskingos pievos (Glauco-Puccinellietalia maritimae)

1340

* Žemyninės druskingos pievos

14.    Viduržemio pajūrio srities ir šiltų Atlanto pakrančių druskingos žemapelkės ir druskingos pievos

1410

Viduržemio pajūrio srities pakrančių druskingos pievos (Juncetalia maritimi)

1420

Viduržemio pajūrio srities ir šiltų Atlanto pakrančių druskamėgių augalų krūmynai (Sarcocornetea fruticosi)

1430

Druskamėgių ir azotamėgių augalų krūmynai (Pegano-Salsoletea)

15.    Druskingos ir gipsingos žemyninės stepės

1510

* Viduržemio pajūrio srities druskingos stepės (Limonietalia)

1520

* Iberijos gipsingosios stepės (Gypsophiletalia)

1530

* Panoninės druskingosios stepės ir druskingosios žemapelkės

16.    Borealinis Baltijos archipelagas, pakrančių ir sausumos kilimo plotai

1610

Baltijos jūros eskerų salos su smėlio, žvirgždo ir uolėtais paplūdimiais bei sublitoralinėmis augalų bendrijomis

1620

Borealinės Baltijos jūros salelės ir mažos salos

1630

* Borealinės Baltijos jūros pakrančių pievos

1640

Borealiniai Baltijos jūros smėlėti paplūdimiai su daugiamečių augalų bendrijomis

1650

Siauros borealinės Baltijos jūros įlankos

2.   PAKRANČIŲ SMĖLIO KOPOS IR ŽEMYNINĖS KOPOS

21.    Atlanto, Šiaurės jūros ir Baltijos jūros pakrančių kopos

2110

Užuomazginės pustomos kopos

2120

Išilgai jūros kranto pustomos kopos, apaugusios Ammophila arenaria (baltosios kopos)

2130

* Nurimusios pakrančių kopos apaugusios žoliniais augalais (pilkosios kopos)

2140

* Kalcio neturinčios nurimusios kopos su Empetrum nigrum

2150

* Atlanto pakrančių kalcio neturinčios nurimusios kopos (Calluno-Ulicetea)

2160

Kopos su Hippophaë rhamnoides

2170

Kopos su Salix repens ssp. argentea (Salicion arenariae)

2180

Atlanto, žemyninės ir borealinės srities kopos, apaugusios mišku

2190

Drėgni kopų duburiai

21A0

Mačeirai (* Airijoje)

22.    Viduržemio jūros pakrančių kopos

2210

Nurimusios paplūdimio kopos su Crucianellion maritimae bendrijomis

2220

Kopos su Euphorbia terracina

2230

Kopų žolynai, priklausantys Malcolmietalia eilei

2240

Brachypodietalia eilės kopų žolynai su vienamečiais augalais

2250

* Pakrančių kopos apaugusios Juniperus spp. krūmynais

2260

Kopos su kietalapių krūmų sąžalynais (Cisto-Levanduletalia)

2270

* Pinus pinea ir (arba) Pinus pinaster pušų miškais apaugusios kopos

23.    Senos, kalcio neturinčios smėlio žemyninės kopos

2310

Sausi smėlynų viržynai su Calluna ir Genista

2320

Sausi smėlynų viržynai su Calluna ir Empetrum nigrum

2330

Atviri žemyninių kopų žolynai su Corynephorus ir Agrostis

2340

* Panonijos žemyninės kopos

3.   GĖLŲJŲ VANDENŲ BUVEINĖS

31.    Stovinčio vandens telkiniai

3110

Smėlėtųjų lygumų oligotrofiniai vandens telkiniai su labai mažai mineralinių medžiagų turinčiu vandeniu (Littorelletalia uniflorae)

3120

Viduržemio pajūrio srities vakarinės dalies smėlėtųjų lygumų oligotrofiniai vandens telkiniai su labai mažai mineralinių medžiagų turinčiu vandeniu ir Isoetes spp. formuojamomis bendrijomis

3130

Oligotrofiniai ir mezotrofiniai stovinčio vandens telkiniai su Littorelletea uniflorae ir (arba) Isoëto-Nanojuncetea augalais

3140

Stipriai oligomezotrofiniai vandens telkiniai, kurių dugne formuojasi Chara spp. augalija

3150

Natūralūs eutrofiniai ežerai su Magnopotamion arba Hydrocharition tipo augalija

3160

Natūralūs distrofiniai ežerai ir kūdros

3170

* Viduržemio jūros srities laikinos kūdros

3180

* Turlogai

3190

Gipso karsto ežerai

31A0

* Transilvanijos karštųjų šaltinių garždenio sąžalynai

32.    Tekančio vandens telkiniai ar jų atkarpos, kuriose vyksta natūrali ar pusiau natūrali dinamika (mažas, vidutinio dydžio ir dideles vagas turintys) ir kurių vandens kokybė liudija, jog nėra reikšmingos žalos

3210

Fenoskandijos natūralios upės

3220

Alpinės upės kartu su žoline jų pakrančių augalija

3230

Alpinės upės kartu su sumedėjusių augalų bendrijomis, kurias formuoja Myricaria germanica

3240

Alpinės upės kartu su sumedėjusių augalų bendrijomis, kurias formuoja Salix elaeagnos

3250

Nuolat tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Glaucium flavum

3260

Lygumų ir priekalnių upės su Ranunculion fluitantis ir Callitricho-Batrachion augalija

3270

Upės su dumblėtomis pakrantėmis su Chenopodion rubri p.p. ir Bidention p.p. augalija

3280

Nuolat tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Paspalo-Agrostidion bendrijomis ir apaugusios pakaitomis Salix ir Populus alba

3290

Ne visada tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Paspalo-Agrostidion

32A0

Karstinių upių klintinio tufo kaskados Dinarų kalnuose

4.   VIDUTINIO KLIMATO REGIONŲ VIRŽYNAI IR KRŪMYNAI

4010

Drėgnieji Atlantinės srities šiaurinės dalies viržynai su Erica tetralix

4020

* Drėgnieji Atlantinės srities vidutinio klimato dalies viržynai su Erica ciliaris ir Erica tetralix

4030

Europiniai sausieji viržynai

4040

* Sausieji Atlanto pakrančių viržynai su Erica vagans

4050

* Endeminiai Makaronezijos viržynai

4060

Alpiniai ir borealiniai viržynai

4070

* Krūmynai su Pinus mugo ir Rhododendron hirsutum (Mugo-Rhododendretum hirsuti)

4080

Subarktiniai Salix spp. krūmynai

4090

Endeminiai Viduržemio pajūrio srities kalnų viržynai su dygliakrūmiais

40A0

* Subkontinentiniai Panonijos paribių krūmynai

40B0

Rodopijos Potentilla fruticosa krūmynai

40C0

* Ponto–Sarmatijos regiono lapuočių krūmynai

5.   KIETALAPIŲ AUGALŲ KRŪMYNAI (MATORALIS)

51.    Submediteraniniai ir temperatiniai krūmynai

5110

Pastovios paprastojo buksmedžio Buxus sempervirens bendrijos ant uolų šlaitų (Berberidion p.p.)

5120

Kalninės Cytisus purgans bendrijos

5130

Juniperus communis bendrijos viržynuose arba kalkingose pievose

5140

* Cistus palhinhae bendrijos drėgnuose pajūrio viržynuose

52.    Viduržemio pajūrio srities sumedėjančių augalų matoralis

5210

Sumedėjančių augalų matoralis su Juniperus spp.

5220

* Sumedėjančių augalų matoralis su Zyziphus

5230

* Sumedėjančių augalų matoralis su Laurus nobilis

53.    Šiltieji Viduržemio pajūrio srities ir priešstepiniai krūmynai

5310

Laurus nobilis krūmynai

5320

Žemaūgių karpažolių bendrijos arti uolų

5330

Šiltieji Viduržemio pajūrio srities ir priešdykuminiai krūmynai

54.    Friganos

5410

Vakarų Viduržemio pajūrio srities skardžių viršūnių friganos (Astragalo- Plantaginetum subulatae)

5420

Friganos su Sarcopoterium spinosum

5430

Endeminės Euphorbio-Verbascion friganos

6.   NATŪRALIOS IR PUSIAU NATŪRALIOS PIEVOS

61.    Natūralios pievos

6110

* Kalkingos arba bazofilinės pievos (laibeniniai šilokynai Alysso-Sedion albi)

6120

* Sausų smėlynų kalkingos pievos

6130

Kalaminarinės pievos su Violetalia calaminariae

6140

Pirėnų pievos su Festuca eskia ant silicio substratų

6150

Alpinės ir borealinės pievos ant silicio substratų

6160

Kalninės Ispanijos pievos su eraičinais (Festuca indigesta)

6170

Alpinės ir subalpinės pievos ant kalkingų substratų

6180

Makaronezijos normalaus drėgnumo (mezofitų) pievos

6190

Panonijos uolų pievos (Stipo-Festucetalia pallentis)

62.    Pusiau natūralios sausos pievos ir krūmų facijos

6210

Pusiau natūralios sausos pievos ir krūmų facijos (Festuco-Brometalia) ant kalkingų substratų (*svarbios gegužraibinių šeimos augalų buveinės)

6220

* Netikrosios stepės su varpiniais ir vienamečiais augalais Thero-Brachypodietea

6230

* Rūšių turtingos Nardus pievos ant silicio substratų kalnų srityje (ir priekalnių srityse Europos žemyninėje dalyje)

6240

* Subpanoninės stepinės pievos

6250

* Panoninės stepinės pievos ant liosinių dirvožemių

6260

* Panoninės smėlingosios stepės

6270

* Rūšių turtingos Fenoskandijos žemumų pievos (nuo sausų iki vidutinio drėgnumo)

6280

* Šiauriniai alvarai ir plokščios kalkingos prekambro uolos

62A0

Rytinės Viduržemio pajūrio dalies sausosios pievos (Scorzoneratalia villosae)

62B0

* Kipro pievos ant serpantino uolų

62C0

* Ponto–Sarmatijos regiono stepės

62D0

Moezijos acidofiliniai žolynai

63.    Kietalapių medžių ganomi miškai (dehesai)

6310

Miškai su visžaliais ąžuolais (Quercus spp.)

64.    Pusiau natūralios drėgnos aukštųjų žolių pievos

6410

Melvenių (Molinia) pievos ant kalkingo, durpinio arba dumblingo priemolio suspausto dirvožemio (Molinion caeruleae)

6420

Viduržemio pajūrio srities aukštųjų žolių drėgnos pievos (Molinio-Holoschoenion)

6430

Lygumų, kalnų ir alpinių sričių hidrofilinės pakrančių aukštųjų žolių bendrijos

6440

Aliuvinės upių slėnių pievos su guostynų (Cnidion dubii) bendrijomis

6450

Šiaurinės borealinės aliuvinės pievos

6460

Trodoso kalnų durpingos pievos

65.    Normalaus drėgnumo (mezofitų) pievos

6510

Žemumų šienaujamos pievos (Alopecurus pratensis, Sanguisorba officinalis)

6520

Kalnų šienaujamos pievos

6530

* Fenoskandijos miškapievės

6540

Submediteraninės pievos (Molinio-Hordeion secalini)

7.   AUKŠTAPELKĖS, ŽEMAPELKĖS IR LIŪNAI

71.    Rūgščiosios kimininės pelkės

7110

* Aktyvios aukštapelkės

7120

Degradavusios aukštapelkės, vis dar galinčios savaime atsistatyti

7130

Plokščiosios pelkės (* tiktai aktyvios)

7140

Tarpinio tipo pelkės ir liulančios pelkės

7150

Durpingo substrato duburiai Rhynchosporion

7160

Mineralinių medžiagų turtingi Fenoskandijos šaltiniai ir šaltiniuotos žemapelkės

72.    Kalkingosios žemapelkės

7210

* Kalkingosios žemapelkės su Cladium mariscus ir Carex davalliana rūšimis

7220

* Šaltiniai su besiformuojančiais tufais (Cratoneurion)

7230

Šarmingosios žemapelkės

7240

* Pionierinės alpinės formacijos iš Caricion bicoloris-atro-fuscae

73.    Borealinės žemapelkės

7310

* Aapos

7320

* Palsos

8.   UOLĖTOS BUVEINĖS IR URVAI

81.    Skardžiai

8110

Silicio uolienų skardžiai nuo montaninio iki sniego lygmens (Androsacetalia alpinae ir Galeopsietalia ladani)

8120

Kalkingi skardžiai nuo montaninio iki alpinio lygmens (Thlaspietea rotundifolii)

8130

Viduržemio pajūrio srities vakarinės dalies ir termofiliniai skardžiai

8140

Viduržemio pajūrio srities rytinės dalies ir skardžiai

8150

Vidurio Europos aukštumų silicio uolienų skardžiai

8160

* Vidurio Europos kalvų ir montaninio lygmens kalkingi skardžiai

82.    Chazmofitų augalija uolų šlaituose

8210

Chazmofitų augalija uolų šlaituose ant kalkingų substratų

8220

Chazmofitų augalija uolų šlaituose ant silikatinių substratų

8230

Silicinės uolos su pionierine Sedo-Scleranthion arba Sedo albi-Veronicion dillenii augalija

8240

* Klinčių grindiniai

83.    Kitos uolėtos buveinės

8310

Urvai, kuriuose neleidžiama lankytis žmonėms

8320

Lavos laukai ir natūralūs urvai

8330

Jūros apsemti ar pusiau apsemti urvai

8340

Nuolatiniai ledynai

9.   MIŠKAI

Natūralūs (beveik natūralūs) miškai, kuriuos sudaro vietinių rūšių aukštaūgiai medžiai. Miškuose yra jiems būdingas pomiškis ir atitinka šiuos kriterijus: reti arba likutiniai ir (arba) juose glaudžiasi Bendrijai svarbių rūšių organizmai

90.    Borealinės Europos miškai

9010

* Vakarų taiga

9020

* Epifitų turtingi Fenoskandijos hemiborealiniai natūralūs seni plačialapių miškai (Quercus, Tilia, Acer, Fraxinus arba Ulmus)

9030

* Pirminių sukcesijos stadijų natūralūs miškai ant kylančios sausumos pakrančių

9040

Šiauriniai subalpiniai / subarktiniai miškai su Čerepanovo porūšio plaukuotoju beržu (Betula pubescens ssp. Czerepanovii)

9050

Fenoskandijos žolinių augalų turtingi miškai su paprastąja egle (Picea abies)

9060

Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų arba su jais susiję

9070

Fenoskandijos miškingosios ganyklos

9080

* Fenoskandijos pelkėti lapuočių miškai

91.    Temperatinės Europos miškai

9110

Bukų miškai (Luzulo-Fagetum)

9120

Atlantiniai acidofiliniai bukų miškai su bugieniais (Ilex) ir kartais kukmedžiais (Taxus) krūmų arde (Quercion robori-petraeae arba Ilici-Fagenion)

9130

Bukų miškai (Luzulo-Fagetum)

9140

Vidurio Europos subalpiniai bukų miškai su Acer ir Rumex arifolius

9150

Vidurio Europos bukų miškai ant kalkakmenio substratų (Cephalanthero-Fagion)

9160

Subatlantinai ir vidurio Europos ąžuolų ir skroblų miškai (Carpinion betuli)

9170

Ąžuolų ir skroblų miškai (Galio-Carpinetum)

9180

* Šlaitų, skardžių ir griovų liepiniai klevynai (Tilio-Acerion)

9190

Seni acidofiliniai ąžuolų (Quercus robur) miškai smėlėtose lygumose

91A0

Seni bekočių ąžuolų miškai su Ilex ir Blechnum Britų salose

91B0

Termofiliniai Fraxinus angustifolia miškai

91C0

* Kaledonijos miškai

91D0

* Pelkiniai miškai

91E0

* Aliuviniai miškai su Alnus glutinosa ir Fraxinus excelsior (Alno-Padion, Alnion incanae, Salicion albae)

91F0

Paupiniai mišrūs Quercus robur, Ulmus laevis ir Ulmus minor, Fraxinus excelsior arba Fraxinus angustifolia miškai prie stambių upių (Ulmenion minoris)

91G0

* Panoniniai bekočio ąžuolo (Quercus petraea) ir skroblo (Carpinus betulus) miškai

91H0

* Panoniniai pūkuotojo ąžuolo (Quercus pubescens) miškai

91I0

* Eurosibiriniai stepiniai ąžuolų (Quercus spp.) miškai

91J0

* Britų salų Taxus baccata miškai

91K0

Ilyrijos Fagus sylvatica miškai (Aremonio-Fagion)

91L0

Ilyrijos ąžuolų ir skroblų miškai (Erythronio-Carpinion)

91M0

Panonijos ir Balkanų burgundinio ir bekočio ąžuolo miškai

91N0

* Panonijos kontinentinių kopų krūmynai (Junipero-Populetum albae)

91P0

Lenkinio kėnio miškai (Abietum polonicum)

91Q0

Vakarų Karpatų karbonatingi Pinus sylvestris pušynai

91R0

Dinarų kalnų pušynai ant dolomitų (Genisto januensis-Pinetum)

91S0

* Vakarų Ponto bukų miškai

91T0

Vidurio Europos kerpiniai pušynai

91U0

Sarmatijos stepiniai pušynai

91V0

Dakijos bukynai (Symphyto-Fagion)

91W0

Moezijos bukų miškai

91X0

* Dobrudžos regiono bukų miškai

91Y0

Dakijos ąžuolų ir skroblų miškai

91Z0

Moezijos amerikinių liepų miškai

91AA

* Rytų regiono baltojo ąžuolo miškai

91BA

Moezijos balteglių miškai

91CA

Rhodopide ir Balkanų srities pušynai

92.    Viduržemio pajūrio srities vasaržaliai miškai

9210

* Apeninų bukų miškai su Taxus ir Ilex

9220

* Apeninų bukų miškai su Abies alba ir Abies nebrodensis

9230

Galicijos ir Portugalijos ąžuolynai su Quercus robur ir Quercus pyrenaica

9240

Quercus faginea ir Quercus canariensis Iberijos miškai

9250

Quercus trojana miškai

9260

Castanea sativa miškai

9270

Heleniniai bukų miškai su Abies borisii-regis

9280

Quercus frainetto miškai

9290

Cupressus miškai (Acero-Cupression)

92A0

Salix alba ir Populus alba galeriniai miškai

92B0

Paupiniai miškai ne visada tekančių Viduržemio pajūrio srities upių pakrantėse su Rhododendron ponticum, Salix ir kitais augalais

92C0

Platanus orientalis ir Liquidambar orientalis miškai (Platanion orientalis)

92D0

Pietinės dalies paupiniai galeriniai miškai ir krūmynai (Nerio-Tamaricetea ir Securinegion tinctoriae)

93.    Viduržemio pajūrio srities kietalapių miškai

9310

Egėjo jūros srities Quercus brachyphylla miškai

9320

Olea ir Ceratonia miškai

9330

Quercus suber miškai

9340

Quercus ilex ir Quercus rotundifolia miškai

9350

Quercus macrolepis miškai

9360

* Makaronezijos laurų miškai (Laurus, Ocotea)

9370

* Datulių Phoenix sąžalynai

9380

Ilex aquifolium miškai

9390

* Krūmynai ir miškų žemaūgė augalija su Quercus alnifolia

93A0

Miškai su Quercus infectoria (Anagyro foetidae-Quercetum infectoriae)

94.    Vidutinio klimato regionų kalnų spygliuočių miškai

9410

Kalnų ir alpinių sričių acidofiliniai Picea miškai (Vaccinio-Piceetea)

9420

Alpiniai Larix decidua ir (arba) Pinus cembra miškai

9430

Subalpiniai ir kalnų Pinus uncinata miškai (* jei ant gipso arba klinčių substrato)

95.    Viduržemio pajūrio srities ir Makaronezijos kalnų spygliuočių miškai

9510

* Abies alba miškai pietų Apeninuose

9520

Abies pinsapo miškai

9530

* Submediteraniniai miškai su endeminėmis juodosiomis pušimis

9540

Viduržemio pajūrio srities miškai su endeminėmis Mesogean pušimis

9550

Kanarų pušų (endeminių) miškai

9560

* Endeminiai miškai su Juniperus spp.

9570

* Tetraclinis articulata miškai

9580

* Viduržemio pajūrio srities Taxus baccata miškai

9590

* Cedrus brevifolia miškai (Cedrosetum brevifoliae)

95A0

Aukštutinės Viduržemio jūros srities pušynai




II PRIEDAS

BENDRIJOS SVARBOS GYVŪNŲ IR AUGALŲ RŪŠYS, KURIŲ APSAUGAI REIKIA STEIGTI SPECIALIAS SAUGOMAS TERITORIJAS

Paaiškinimai

a)

Kuriant nuoseklų specialių saugomų teritorijų tinklą, II priedas papildo I priedą.

b)

Šiame priede išvardintos rūšys yra nurodytos:

— 
rūšies arba porūšio pavadinimu, arba
— 
visomis rūšimis, priklausančiomis aukštesniam taksonui arba nurodytai taksono daliai.
Santrumpa „spp.“ po šeimos arba genties pavadinimo nurodo visas tai šeimai arba genčiai priklausančias rūšis.

c)

Simboliai

Prieš rūšies pavadinimą esanti žvaigždutė (*) rodo, kad tai yra prioritetinė rūšis.

Dauguma šiame priede išvardytų rūšių yra taip pat išvardytos IV priede. Jei rūšis yra nurodyta šiame priede, tačiau nėra nurodyta nei IV priede, nei V priede, po rūšies pavadinimo nurodomas simbolis (o); jei šiame priede nurodyta rūšis yra taip pat nurodyta V priede, tačiau nėra nurodyta IV priede, po jos pavadinimo nurodomas simbolis (V).

a)    GYVŪNAI

STUBURINIAI

ŽINDUOLIAI

INSECTIVORA

Talpidae

Galemys pyrenaicus

CHIROPTERA

Rhinolophidae

Rhinolophus blasii

Rhinolophus euryale

Rhinolophus ferrumequinum

Rhinolophus hipposideros

Rhinolophus mehelyi

Vespertilionidae

Barbastella barbastellus

Miniopterus schreibersii

Myotis bechsteinii

Myotis blythii

Myotis capaccinii

Myotis dasycneme

Myotis emarginatus

Myotis myotis

Pteropodidae

Rousettus aegyptiacus

RODENTIA

Gliridae

Myomimus roachi

Sciuridae

* Marmota marmota latirostris

* Pteromys volans (Sciuropterus russicus)

Spermophilus citellus (Citellus citellus)

* Spermophilus suslicus (Citellus suslicus)

Castoridae

Castor fiber (išskyrus Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos populiacijas)

Cricetidae

Mesocricetus newtoni

Microtidae

Dinaromys bogdanovi

Microtus cabrerae

* Microtus oeconomus arenicola

* Microtus oeconomus mehelyi

Microtus tatricus

Zapodidae

Sicista subtilis

CARNIVORA

Canidae

* Alopex lagopus

* Canis lupus (išskyrus Estijos populiaciją; Graikijos populiacijas tik į pietus nuo 39 lygiagretės; Ispanijos populiacijas tik į pietus nuo Duero; Latvijos, Lietuvos ir Suomijos populiacijas).

Ursidae

* Ursus arctos (išskyrus Estijos, Suomijos ir Švedijos populiacijas)

Mustelidae

* Gulo gulo

Lutra lutra

Mustela eversmanii

* Mustela lutreola

Vormela peregusna

Felidae

Lynx lynx (išskyrus Estijos, Latvijos ir Suomijos populiacijas)

* Lynx pardinus

Phocidae

Halichoerus grypus (V)

* Monachus monachus

Phoca hispida bottnica (V)

* Phoca hispida saimensis

Phoca vitulina (V)

ARTIODACTYLA

Cervidae

* Cervus elaphus corsicanus

Rangifer tarandus fennicus (o)

Bovidae

* Bison bonasus

Capra aegagrus (laukinės populiacijos)

* Capra pyrenaica pyrenaica

Ovis gmelini musimon (Ovis ammon musimon) (laukinės Korsikos ir Sardinijos populiacijos)

Ovis orientalis ophion (Ovis gmelini ophion)

* Rupicapra pyrenaica ornata (Rupicapra rupicapra ornata)

Rupicapra rupicapra balcanica

* Rupicapra rupicapra tatrica

CETACEA

Phocoena phocoena

Tursiops truncatus

ROPLIAI

CHELONIA (TESTUDINES)

Testudinidae

Testudo graeca

Testudo hermanni

Testudo marginata

Cheloniidae

* Caretta caretta

* Chelonia mydas

Emydidae

Emys orbicularis

Mauremys caspica

Mauremys leprosa

SAURIA

Lacertidae

Dinarolacerta mosorensis

Lacerta bonnali (Lacerta monticola)

Lacerta monticola

Lacerta schreiberi

Gallotia galloti insulanagae

* Gallotia simonyi

Podarcis lilfordi

Podarcis pityusensis

Scincidae

Chalcides simonyi (Chalcides occidentalis)

Gekkonidae

Phyllodactylus europaeus

OPHIDIA (SERPENTES)

Colubridae

* Coluber cypriensis

Elaphe quatuorlineata

Elaphe situla

* Natrix natrix cypriaca

Viperidae

* Macrovipera schweizeri (Vipera lebetina schweizeri)

Vipera ursinii (išskyrus Vipera ursinii rakosiensis ir Vipera ursinii macrops)

* Vipera ursinii macrops

* Vipera ursinii rakosiensis

VARLIAGYVIAI

CAUDATA

Salamandridae

Chioglossa lusitanica

Mertensiella luschani (Salamandra luschani)

* Salamandra aurorae (Salamandra atra aurorae)

Salamandrina terdigitata

Triturus carnifex (Triturus cristatus carnifex)

Triturus cristatus (Triturus cristatus cristatus)

Triturus dobrogicus (Triturus cristatus dobrogicus)

Triturus karelinii (Triturus cristatus karelinii)

Triturus montandoni

Triturus vulgaris ampelensis

Proteidae

* Proteus anguinus

Plethodontidae

Hydromantes (Speleomantes) ambrosii

Hydromantes (Speleomantes) flavus

Hydromantes (Speleomantes) genei

Hydromantes (Speleomantes) imperialis

Hydromantes (Speleomantes) strinatii

Hydromantes (Speleomantes) supramontis

ANURA

Discoglossidae

* Alytes muletensis

Bombina bombina

Bombina variegata

Discoglossus galganoi (įskaitant Discoglossus jeanneae)

Discoglossus montalentii

Discoglossus sardus

Ranidae

Rana latastei

Pelobatidae

* Pelobates fuscus insubricus

ŽUVYS

PETROMYZONIFORMES

Petromyzonidae

Eudontomyzon spp. (o)

Lampetra fluviatilis (V) (išskyrus Suomijos ir Švedijos populiacijas)

Lampetra planeri (o) (išskyrus Estijos, Suomijos ir Švedijos populiacijas)

Lethenteron zanandreai (V)

Petromyzon marinus (o) (išskyrus Švedijos populiacijas)

ACIPENSERIFORMES

Acipenseridae

* Acipenser naccarii

* Acipenser sturio

CLUPEIFORMES

Clupeidae

Alosa spp. (V)

SALMONIFORMES

Salmonidae

Hucho hucho (laukinės populiacijos) (V)

Salmo macrostigma (o)

Salmo marmoratus (o)

Salmo salar (only in fresh water) (V) (išskyrus Suomijos populiacijas)

Salmothymus obtusirostris (o)

Coregonidae

* Coregonus oxyrhynchus (anadrominės populiacijos tam tikruose Šiaurės jūros sektoriuose)

Umbridae

Umbra krameri (o)

CYPRINIFORMES

Cyprinidae

Alburnus albidus (o) (Alburnus vulturius)

Aulopyge huegelii (o)

Anaecypris hispanica

Aspius aspius (V) (išskyrus Suomijos populiacijas)

Barbus comiza (V)

Barbus meridionalis (V)

Barbus plebejus (V)

Chalcalburnus chalcoides (o)

Chondrostoma genei (o)

Chondrostoma knerii (o)

Chondrostoma lusitanicum (o)

Chondrostoma phoxinus (o)

Chondrostoma polylepis (o) (įskaitant C. willkommi)

Chondrostoma soetta (o)

Chondrostoma toxostoma (o)

Gobio albipinnatus (o)

Gobio kessleri (o)

Gobio uranoscopus (o)

Iberocypris palaciosi (o)

* Ladigesocypris ghigii (o)

Leuciscus lucumonis (o)

Leuciscus souffia (o)

Pelecus cultratus (V)

Phoxinellus spp. (o)

* Phoxinus percnurus

Rhodeus sericeus amarus (o)

Rutilus pigus (V)

Rutilus rubilio (o)

Rutilus arcasii (o)

Rutilus macrolepidotus (o)

Rutilus lemmingii (o)

Rutilus frisii meidingeri (V)

Rutilus alburnoides (o)

Scardinius graecus (o)

Squalius microlepis (o)

Squalius svallize (o)

Cobitidae

Cobitis elongata (o)

Cobitis taenia (o) (išskyrus Suomijos populiacijas)

Cobitis trichonica (o)

Misgurnus fossilis (o)

Sabanejewia aurata (o)

Sabanejewia larvata (o) (Cobitis larvata ir Cobitis conspersa)

SILURIFORMES

Siluridae

Silurus aristotelis (V)

ATHERINIFORMES

Cyprinodontidae

Aphanius iberus (o)

Aphanius fasciatus (o)

* Valencia hispanica

* Valencia letourneuxi (Valencia hispanica)

PERCIFORMES

Percidae

Gymnocephalus baloni

Gymnocephalus schraetzer (V)

* Romanichthys valsanicola

Zingel spp. ((o) išskyrus Zingel asper ir Zingel zingel (V))

Gobiidae

Knipowitschia croatica (o)

Knipowitschia (Padogobius) panizzae (o)

Padogobius nigricans (o)

Pomatoschistus canestrini (o)

SCORPAENIFORMES

Cottidae

Cottus gobio (o) (išskyrus Suomijos populiacijas)

Cottus petiti (o)

BESTUBURIAI

ARTHROPODS

CRUSTACEA

Decapoda

Austropotamobius pallipes (V)

* Austropotamobius torrentium (V)

Isopoda

* Armadillidium ghardalamensis

INSECTA

Coleoptera

Agathidium pulchellum (o)

Bolbelasmus unicornis

Boros schneideri (o)

Buprestis splendens

Carabus hampei

Carabus hungaricus

* Carabus menetriesi pacholei

* Carabus olympiae

Carabus variolosus

Carabus zawadszkii

Cerambyx cerdo

Corticaria planula (o)

Cucujus cinnaberinus

Dorcadion fulvum cervae

Duvalius gebhardti

Duvalius hungaricus

Dytiscus latissimus

Graphoderus bilineatus

Leptodirus hochenwarti

Limoniscus violaceus (o)

Lucanus cervus (o)

Macroplea pubipennis (o)

Mesosa myops (o)

Morimus funereus (o)

* Osmoderma eremita

Oxyporus mannerheimii (o)

Pilemia tigrina

* Phryganophilus ruficollis

Probaticus subrugosus

Propomacrus cypriacus

* Pseudogaurotina excellens

Pseudoseriscius cameroni

Pytho kolwensis

Rhysodes sulcatus (o)

* Rosalia alpina

Stephanopachys linearis (o)

Stephanopachys substriatus (o)

Xyletinus tremulicola (o)

Hemiptera

Aradus angularis (o)

Lepidoptera

Agriades glandon aquilo (o)

Arytrura musculus

* Callimorpha (Euplagia, Panaxia) quadripunctaria (o)

Catopta thrips

Chondrosoma fiduciarium

Clossiana improba (o)

Coenonympha oedippus

Colias myrmidone

Cucullia mixta

Dioszeghyana schmidtii

Erannis ankeraria

Erebia calcaria

Erebia christi

Erebia medusa polaris (o)

Eriogaster catax

Euphydryas (Eurodryas, Hypodryas) aurinia (o)

Glyphipterix loricatella

Gortyna borelii lunata

Graellsia isabellae (V)

Hesperia comma catena (o)

Hypodryas maturna

Leptidea morsei

Lignyoptera fumidaria

Lycaena dispar

Lycaena helle

Maculinea nausithous

Maculinea teleius

Melanargia arge

* Nymphalis vaualbum

Papilio hospiton

Phyllometra culminaria

Plebicula golgus

Polymixis rufocincta isolata

Polyommatus eroides

Proterebia afra dalmata

Pseudophilotes bavius

Xestia borealis (o)

Xestia brunneopicta (o)

* Xylomoia strix

Mantodea

Apteromantis aptera

Odonata

Coenagrion hylas (o)

Coenagrion mercuriale (o)

Coenagrion ornatum (o)

Cordulegaster heros

Cordulegaster trinacriae

Gomphus graslinii

Leucorrhinia pectoralis

Lindenia tetraphylla

Macromia splendens

Ophiogomphus cecilia

Oxygastra curtisii

Orthoptera

Baetica ustulata

Brachytrupes megacephalus

Isophya costata

Isophya harzi

Isophya stysi

Myrmecophilus baronii

Odontopodisma rubripes

Paracaloptenus caloptenoides

Pholidoptera transsylvanica

Stenobothrus (Stenobothrodes) eurasius

ARACHNIDA

Pseudoscorpiones

Anthrenochernes stellae (o)

MOLIUSKAI

GASTROPODA

Anisus vorticulus

Caseolus calculus

Caseolus commixta

Caseolus sphaerula

Chilostoma banaticum

Discula leacockiana

Discula tabellata

Discus guerinianus

Elona quimperiana

Geomalacus maculosus

Geomitra moniziana

Gibbula nivosa

* Helicopsis striata austriaca (o)

Hygromia kovacsi

Idiomela (Helix) subplicata

Lampedusa imitatrix

* Lampedusa melitensis

Leiostyla abbreviata

Leiostyla cassida

Leiostyla corneocostata

Leiostyla gibba

Leiostyla lamellosa

* Paladilhia hungarica

Sadleriana pannonica

Theodoxus transversalis

Vertigo angustior (o)

Vertigo genesii (o)

Vertigo geyeri (o)

Vertigo moulinsiana (o)

BIVALVIA

Unionoida

Margaritifera durrovensis (Margaritifera margaritifera) (V)

Margaritifera margaritifera (V)

Unio crassus

Dreissenidae

Congeria kusceri

b)    AUGALAI

PTERIDOPHYTA

ASPLENIACEAE

Asplenium jahandiezii (Litard.) Rouy

Asplenium adulterinum Milde

BLECHNACEAE

Woodwardia radicans (L.) Sm.

DICKSONIACEAE

Culcita macrocarpa C. Presl

DRYOPTERIDACEAE

Diplazium sibiricum (Turcz. ex Kunze) Kurata

* Dryopteris corleyi Fraser-Jenk.

Dryopteris fragans (L.) Schott

HYMENOPHYLLACEAE

Trichomanes speciosum Willd.

ISOETACEAE

Isoetes boryana Durieu

Isoetes malinverniana Ces. & De Not.

MARSILEACEAE

Marsilea batardae Launert

Marsilea quadrifolia L.

Marsilea strigosa Willd.

OPHIOGLOSSACEAE

Botrychium simplex Hitchc.

Ophioglossum polyphyllum A. Braun

GYMNOSPERMAE

PINACEAE

* Abies nebrodensis (Lojac.) Mattei

ANGIOSPERMAE

ALISMATACEAE

* Alisma wahlenbergii (Holmberg) Juz.

Caldesia parnassifolia (L.) Parl.

Luronium natans (L.) Raf.

AMARYLLIDACEAE

Leucojum nicaeense Ard.

Narcissus asturiensis (Jordan) Pugsley

Narcissus calcicola Mendonça

Narcissus cyclamineus DC.

Narcissus fernandesii G. Pedro

Narcissus humilis (Cav.) Traub

* Narcissus nevadensis Pugsley

Narcissus pseudonarcissus L. subsp. nobilis (Haw.) A. Fernandes

Narcissus scaberulus Henriq.

Narcissus triandrus L. subsp. capax (Salisb.) D. A. Webb.

Narcissus viridiflorus Schousboe

ASCLEPIADACEAE

Vincetoxicum pannonicum (Borhidi) Holub

BORAGINACEAE

* Anchusa crispa Viv.

Echium russicum J.F.Gemlin

* Lithodora nitida (H. Ern) R. Fernandes

Myosotis lusitanica Schuster

Myosotis rehsteineri Wartm.

Myosotis retusifolia R. Afonso

Omphalodes kuzinskyanae Willk.

* Omphalodes littoralis Lehm.

* Onosma tornensis Javorka

Solenanthus albanicus (Degen & al.) Degen & Baldacci

* Symphytum cycladense Pawl.

CAMPANULACEAE

Adenophora lilifolia (L.) Ledeb.

Asyneuma giganteum (Boiss.) Bornm.

* Campanula bohemica Hruby

* Campanula gelida Kovanda

Campanula romanica Săvul.

* Campanula sabatia De Not.

* Campanula serrata (Kit.) Hendrych

Campanula zoysii Wulfen

Jasione crispa (Pourret) Samp. subsp. serpentinica Pinto da Silva

Jasione lusitanica A. DC.

CARYOPHYLLACEAE

Arenaria ciliata L. subsp. pseudofrigida Ostenf. & O.C. Dahl

Arenaria humifusa Wahlenberg

* Arenaria nevadensis Boiss. & Reuter

Arenaria provincialis Chater & Halliday

* Cerastium alsinifolium Tausch Cerastium dinaricum G.Beck & Szysz.

Dianthus arenarius L. subsp. arenarius

* Dianthus arenarius subsp. bohemicus (Novak) O. Schwarz

Dianthus cintranus Boiss. & Reuter subsp. cintranus Boiss. & Reuter

* Dianthus diutinus Kit.

* Dianthus lumnitzeri Wiesb.

Dianthus marizii (Samp.) Samp.

* Dianthus moravicus Kovanda

* Dianthus nitidus Waldst. et Kit.

Dianthus plumarius subsp. regis-stephani (Rapcs.) Baksay

Dianthus rupicola Biv.

* Gypsophila papillosa P. Porta

Herniaria algarvica Chaudhri

* Herniaria latifolia Lapeyr. subsp. litardierei Gamis

Herniaria lusitanica (Chaudhri) subsp. berlengiana Chaudhri

Herniaria maritima Link

* Minuartia smejkalii Dvorakova

Moehringia jankae Griseb. ex Janka

Moehringia lateriflora (L.) Fenzl.

Moehringia tommasinii Marches.

Moehringia villosa (Wulfen) Fenzl

Petrocoptis grandiflora Rothm.

Petrocoptis montsicciana O. Bolos & Rivas Mart.

Petrocoptis pseudoviscosa Fernández Casas

Silene furcata Rafin. subsp. angustiflora (Rupr.) Walters

* Silene hicesiae Brullo & Signorello

Silene hifacensis Rouy ex Willk.

* Silene holzmanii Heldr. ex Boiss.

Silene longicilia (Brot.) Otth.

Silene mariana Pau

* Silene orphanidis Boiss

* Silene rothmaleri Pinto da Silva

* Silene velutina Pourret ex Loisel.

CHENOPODIACEAE

* Bassia (Kochia) saxicola (Guss.) A. J. Scott

* Cremnophyton lanfrancoi Brullo et Pavone

* Salicornia veneta Pignatti & Lausi

CISTACEAE

Cistus palhinhae Ingram

Halimium verticillatum (Brot.) Sennen

Helianthemum alypoides Losa & Rivas Goday

Helianthemum caput-felis Boiss.

* Tuberaria major (Willk.) Pinto da Silva & Rozeira

COMPOSITAE

* Anthemis glaberrima (Rech. f.) Greuter

Artemisia campestris L. subsp. bottnica A.N. Lundström ex Kindb.

* Artemisia granatensis Boiss.

* Artemisia laciniata Willd.

Artemisia oelandica (Besser) Komaror

* Artemisia pancicii (Janka) Ronn.

* Aster pyrenaeus Desf. ex DC

* Aster sorrentinii (Tod) Lojac.

Carlina onopordifolia Besser

* Carduus myriacanthus Salzm. ex DC.

* Centaurea alba L. subsp. heldreichii (Halacsy) Dostal

* Centaurea alba L. subsp. princeps (Boiss. & Heldr.) Gugler

* Centaurea akamantis T. Georgiadis & G. Chatzikyriakou

* Centaurea attica Nyman subsp. megarensis (Halacsy & Hayek) Dostal

* Centaurea balearica J. D. Rodriguez

* Centaurea borjae Valdes-Berm. & Rivas Goday

* Centaurea citricolor Font Quer

Centaurea corymbosa Pourret

Centaurea gadorensis G. Blanca

* Centaurea horrida Badaro

Centaurea immanuelis-loewii Degen

Centaurea jankae Brandza

* Centaurea kalambakensis Freyn & Sint.

Centaurea kartschiana Scop.

* Centaurea lactiflora Halacsy

Centaurea micrantha Hoffmanns. & Link subsp. herminii (Rouy) Dostál

* Centaurea niederi Heldr.

* Centaurea peucedanifolia Boiss. & Orph.

* Centaurea pinnata Pau

Centaurea pontica Prodan & E.I. Nyárády

Centaurea pulvinata (G. Blanca) G. Blanca

Centaurea rothmalerana (Arènes) Dostál

Centaurea vicentina Mariz

Cirsium brachycephalum Juratzka

* Crepis crocifolia Boiss. & Heldr.

Crepis granatensis (Willk.) B. Blanca & M. Cueto

Crepis pusilla (Sommier) Merxmüller

Crepis tectorum L. subsp. nigrescens

Erigeron frigidus Boiss. ex DC.

* Helichrysum melitense (Pignatti) Brullo et al

Hymenostemma pseudanthemis (Kunze) Willd.

Hyoseris frutescens Brullo et Pavone

* Jurinea cyanoides (L.) Reichenb.

* Jurinea fontqueri Cuatrec.

* Lamyropsis microcephala (Moris) Dittrich & Greuter

Leontodon microcephalus (Boiss. ex DC.) Boiss.

Leontodon boryi Boiss.

* Leontodon siculus (Guss.) Finch & Sell

Leuzea longifolia Hoffmanns. & Link

Ligularia sibirica (L.) Cass.

* Palaeocyanus crassifolius (Bertoloni) Dostal

Santolina impressa Hoffmanns. & Link

Santolina semidentata Hoffmanns. & Link

Saussurea alpina subsp. esthonica (Baer ex Rupr) Kupffer

* Senecio elodes Boiss. ex DC.

Senecio jacobea L. subsp. gotlandicus (Neuman) Sterner

Senecio nevadensis Boiss. & Reuter

* Serratula lycopifolia (Vill.) A. Kern

Tephroseris longifolia (Jacq.) Griseb et Schenk subsp. moravica

CONVOLVULACEAE

* Convolvulus argyrothamnus Greuter

* Convolvulus fernandesii Pinto da Silva & Teles

CRUCIFERAE

Alyssum pyrenaicum Lapeyr.

* Arabis kennedyae Meikle

Arabis sadina (Samp.) P. Cout.

Arabis scopoliana Boiss

* Biscutella neustriaca Bonnet

Biscutella vincentina (Samp.) Rothm.

Boleum asperum (Pers.) Desvaux

Brassica glabrescens Poldini

Brassica hilarionis Post

Brassica insularis Moris

* Brassica macrocarpa Guss.

Braya linearis Rouy

* Cochlearia polonica E. Fröhlich

* Cochlearia tatrae Borbas

* Coincya rupestris Rouy

* Coronopus navasii Pau

Crambe tataria Sebeok

* Degenia velebitica (Degen) Hayek

Diplotaxis ibicensis (Pau) Gómez-Campo

* Diplotaxis siettiana Maire

Diplotaxis vicentina (P. Cout.) Rothm.

Draba cacuminum Elis Ekman

Draba cinerea Adams

Draba dorneri Heuffel.

Erucastrum palustre (Pirona) Vis.

* Erysimum pieninicum (Zapal.) Pawl.

* Iberis arbuscula Runemark

Iberis procumbens Lange subsp. microcarpa Franco & Pinto da Silva

* Jonopsidium acaule (Desf.) Reichenb.

Jonopsidium savianum (Caruel) Ball ex Arcang.

Rhynchosinapis erucastrum (L.) Dandy ex Clapham subsp. cintrana (Coutinho) Franco & P. Silva (Coincya cintrana (P. Cout.) Pinto da Silva)

Sisymbrium cavanillesianum Valdés & Castroviejo

Sisymbrium supinum L.

Thlaspi jankae A. Kern.

CYPERACEAE

Carex holostoma Drejer

* Carex panormitana Guss.

Eleocharis carniolica Koch

DIOSCOREACEAE

* Borderea chouardii (Gaussen) Heslot

DROSERACEAE

Aldrovanda vesiculosa L.

ELATINACEAE

Elatine gussonei (Sommier) Brullo et al

ERICACEAE

Rhododendron luteum Sweet

EUPHORBIACEAE

* Euphorbia margalidiana Kuhbier & Lewejohann

Euphorbia transtagana Boiss.

GENTIANACEAE

* Centaurium rigualii Esteve

* Centaurium somedanum Lainz

Gentiana ligustica R. de Vilm. & Chopinet

Gentianella anglica (Pugsley) E. F. Warburg

* Gentianella bohemica Skalicky

GERANIACEAE

* Erodium astragaloides Boiss. & Reuter

Erodium paularense Fernández-González & Izco

* Erodium rupicola Boiss.

GLOBULARIACEAE

* Globularia stygia Orph. ex Boiss.

GRAMINEAE

Arctagrostis latifolia (R. Br.) Griseb.

Arctophila fulva (Trin.) N. J. Anderson

Avenula hackelii (Henriq.) Holub

Bromus grossus Desf. ex DC.

Calamagrostis chalybaea (Laest.) Fries

Cinna latifolia (Trev.) Griseb.

Coleanthus subtilis (Tratt.) Seidl

Festuca brigantina (Markgr.-Dannenb.) Markgr.-Dannenb.

Festuca duriotagana Franco & R. Afonso

Festuca elegans Boiss.

Festuca henriquesii Hack.

Festuca summilusitana Franco & R. Afonso

Gaudinia hispanica Stace & Tutin

Holcus setiglumis Boiss. & Reuter subsp. duriensis Pinto da Silva

Micropyropsis tuberosa Romero - Zarco & Cabezudo

Poa granitica Br.-Bl. subsp. disparilis (E. I. Nyárády) E. I. Nyárády

* Poa riphaea (Ascher et Graebner) Fritsch

Pseudarrhenatherum pallens (Link) J. Holub

Puccinellia phryganodes (Trin.) Scribner + Merr.

Puccinellia pungens (Pau) Paunero

* Stipa austroitalica Martinovsky

* Stipa bavarica Martinovsky & H. Scholz

Stipa danubialis Dihoru & Roman

* Stipa styriaca Martinovsky

* Stipa veneta Moraldo

* Stipa zalesskii Wilensky

Trisetum subalpestre (Hartman) Neuman

GROSSULARIACEAE

* Ribes sardoum Martelli

HIPPURIDACEAE

Hippuris tetraphylla L. Fil.

HYPERICACEAE

* Hypericum aciferum (Greuter) N. K. B. Robson

IRIDACEAE

Crocus cyprius Boiss. et Kotschy

Crocus hartmannianus Holmboe

Gladiolus palustris Gaud.

Iris aphylla L. subsp. hungarica Hegi

Iris humilis Georgi subsp. arenaria (Waldst. et Kit.) A.et D.Löve

JUNCACEAE

Juncus valvatus Link

Luzula arctica Blytt

LABIATAE

Dracocephalum austriacum L.

* Micromeria taygetea P. H. Davis

Nepeta dirphya (Boiss.) Heldr. ex Halacsy

* Nepeta sphaciotica P. H. Davis

Origanum dictamnus L.

Phlomis brevibracteata Turril

Phlomis cypria Post

Salvia veneris Hedge

Sideritis cypria Post

Sideritis incana subsp. glauca (Cav.) Malagarriga

Sideritis javalambrensis Pau

Sideritis serrata Cav. ex Lag.

Teucrium lepicephalum Pau

Teucrium turredanum Losa & Rivas Goday

* Thymus camphoratus Hoffmanns. & Link

Thymus carnosus Boiss.

* Thymus lotocephalus G. López & R. Morales (Thymus cephalotos L.)

LEGUMINOSAE

Anthyllis hystrix Cardona, Contandr. & E. Sierra

* Astragalus algarbiensis Coss. ex Bunge

* Astragalus aquilanus Anzalone

Astragalus centralpinus Braun-Blanquet

* Astragalus macrocarpus DC. subsp. lefkarensis

* Astragalus maritimus Moris

Astragalus peterfii Jáv.

Astragalus tremolsianus Pau

* Astragalus verrucosus Moris

* Cytisus aeolicus Guss. ex Lindl.

Genista dorycnifolia Font Quer

Genista holopetala (Fleischm. ex Koch) Baldacci

Melilotus segetalis (Brot.) Ser. subsp. fallax Franco

* Ononis hackelii Lange

Trifolium saxatile All.

* Vicia bifoliolata J.D. Rodríguez

LENTIBULARIACEAE

* Pinguicula crystallina Sm.

Pinguicula nevadensis (Lindb.) Casper

LILIACEAE

Allium grosii Font Quer

* Androcymbium rechingeri Greuter

* Asphodelus bento-rainhae P. Silva

* Chionodoxa lochiae Meikle in Kew Bull.

Colchicum arenarium Waldst. et Kit.

Hyacinthoides vicentina (Hoffmans. & Link) Rothm.

* Muscari gussonei (Parl.) Tod.

Scilla litardierei Breist.

* Scilla morrisii Meikle

Tulipa cypria Stapf

Tulipa hungarica Borbas

LINACEAE

* Linum dolomiticum Borbas

* Linum muelleri Moris (Linum maritimum muelleri)

LYTHRACEAE

* Lythrum flexuosum Lag.

MALVACEAE

Kosteletzkya pentacarpos (L.) Ledeb.

NAJADACEAE

Najas flexilis (Willd.) Rostk. & W.L. Schmidt

Najas tenuissima (A. Braun) Magnus

OLEACEAE

Syringa josikaea Jacq. Fil. ex Reichenb.

ORCHIDACEAE

Anacamptis urvilleana Sommier et Caruana Gatto

Calypso bulbosa L.

* Cephalanthera cucullata Boiss. & Heldr.

Cypripedium calceolus L.

Dactylorhiza kalopissii E. Nelson

Gymnigritella runei Teppner & Klein

Himantoglossum adriaticum Baumann

Himantoglossum caprinum (Bieb.) V. Koch

Liparis loeselii (L.) Rich.

* Ophrys kotschyi H.Fleischm. et Soo

* Ophrys lunulata Parl.

Ophrys melitensis (Salkowski) J. et P. Devillers-Terschuren

Platanthera obtusata (Pursh) subsp. oligantha (Turez.) Hulten

OROBANCHACEAE

Orobanche densiflora Salzm. ex Reut.

PAEONIACEAE

Paeonia cambessedesii (Willk.) Willk.

Paeonia clusii F.C. Stern subsp. rhodia (Stearn) Tzanoudakis

Paeonia officinalis L. subsp. banatica (Rachel) Soo

Paeonia parnassica Tzanoudakis

PALMAE

Phoenix theophrasti Greuter

PAPAVERACEAE

Corydalis gotlandica Lidén

Papaver laestadianum (Nordh.) Nordh.

Papaver radicatum Rottb. subsp. hyperboreum Nordh.

PLANTAGINACEAE

Plantago algarbiensis Sampaio (Plantago bracteosa (Willk.) G. Sampaio)

Plantago almogravensis Franco

PLUMBAGINACEAE

Armeria berlengensis Daveau

* Armeria helodes Martini & Pold

Armeria neglecta Girard

Armeria pseudarmeria (Murray) Mansfeld

* Armeria rouyana Daveau

Armeria soleirolii (Duby) Godron

Armeria velutina Welw. ex Boiss. & Reuter

Limonium dodartii (Girard) O. Kuntze subsp. lusitanicum (Daveau) Franco

* Limonium insulare (Beg. & Landi) Arrig. & Diana

Limonium lanceolatum (Hoffmans. & Link) Franco

Limonium multiflorum Erben

* Limonium pseudolaetum Arrig. & Diana

* Limonium strictissimum (Salzmann) Arrig.

POLYGONACEAE

Persicaria foliosa (H. Lindb.) Kitag.

Polygonum praelongum Coode & Cullen

Rumex rupestris Le Gall

PRIMULACEAE

Androsace mathildae Levier

Androsace pyrenaica Lam.

* Cyclamen fatrense Halda et Sojak

* Primula apennina Widmer

Primula carniolica Jacq.

Primula nutans Georgi

Primula palinuri Petagna

Primula scandinavica Bruun

Soldanella villosa Darracq.

RANUNCULACEAE

* Aconitum corsicum Gayer (Aconitum napellus subsp. corsicum)

Aconitum firmum (Reichenb.) Neilr subsp. moravicum Skalicky

Adonis distorta Ten.

Aquilegia bertolonii Schott

Aquilegia kitaibelii Schott

* Aquilegia pyrenaica D.C. subsp. cazorlensis (Heywood) Galiano

* Consolida samia P.H. Davis

* Delphinium caseyi B.L. Burtt

Pulsatilla grandis Wenderoth

Pulsatilla patens (L.) Miller

* Pulsatilla pratensis (L.) Miller subsp. hungarica Soo

* Pulsatilla slavica G. Reuss.

* Pulsatilla subslavica Futak ex Goliasova

Pulsatilla vulgaris Hill. subsp. gotlandica (Johanss.) Zaemelis & Paegle

Ranunculus kykkoensis Meikle

Ranunculus lapponicus L.

* Ranunculus weyleri Mares

RESEDACEAE

Reseda decursiva Forssk.

ROSACEAE

Agrimonia pilosa Ledebour

Potentilla delphinensis Gren. & Godron

Potentilla emilii-popii Nyárády

* Pyrus magyarica Terpo

Sorbus teodorii Liljefors

RUBIACEAE

Galium cracoviense Ehrend.

* Galium litorale Guss.

Galium moldavicum (Dobrescu) Franco

* Galium sudeticum Tausch

* Galium viridiflorum Boiss. & Reuter

SALICACEAE

Salix salvifolia Brot. subsp. australis Franco

SANTALACEAE

Thesium ebracteatum Hayne

SAXIFRAGACEAE

Saxifraga berica (Beguinot) D.A. Webb

Saxifraga florulenta Moretti

Saxifraga hirculus L.

Saxifraga osloënsis Knaben

Saxifraga tombeanensis Boiss. ex Engl.

SCROPHULARIACEAE

Antirrhinum charidemi Lange

Chaenorrhinum serpyllifolium (Lange) Lange subsp. lusitanicum R. Fernandes

* Euphrasia genargentea (Feoli) Diana

Euphrasia marchesettii Wettst. ex Marches.

Linaria algarviana Chav.

Linaria coutinhoi Valdés

Linaria loeselii Schweigger

* Linaria ficalhoana Rouy

Linaria flava (Poiret) Desf.

* Linaria hellenica Turrill

Linaria pseudolaxiflora Lojacono

* Linaria ricardoi Cout.

Linaria tonzigii Lona

* Linaria tursica B. Valdés & Cabezudo

Odontites granatensis Boiss.

* Pedicularis sudetica Willd.

Rhinanthus oesilensis (Ronniger & Saarsoo) Vassilcz

Tozzia carpathica Wol.

Verbascum litigiosum Samp.

Veronica micrantha Hoffmanns. & Link

* Veronica oetaea L.-A. Gustavsson

SOLANACEAE

* Atropa baetica Willk.

THYMELAEACEAE

* Daphne arbuscula Celak

Daphne petraea Leybold

* Daphne rodriguezii Texidor

ULMACEAE

Zelkova abelicea (Lam.) Boiss.

UMBELLIFERAE

* Angelica heterocarpa Lloyd

Angelica palustris (Besser) Hoffm.

* Apium bermejoi Llorens

Apium repens (Jacq.) Lag.

Athamanta cortiana Ferrarini

* Bupleurum capillare Boiss. & Heldr.

* Bupleurum kakiskalae Greuter

Eryngium alpinum L.

* Eryngium viviparum Gay

* Ferula sadleriana Lebed.

Hladnikia pastinacifolia Reichenb.

* Laserpitium longiradium Boiss.

* Naufraga balearica Constans & Cannon

* Oenanthe conioides Lange

Petagnia saniculifolia Guss.

Rouya polygama (Desf.) Coincy

* Seseli intricatum Boiss.

Seseli leucospermum Waldst. et Kit

Thorella verticillatinundata (Thore) Briq.

VALERIANACEAE

Centranthus trinervis (Viv.) Beguinot

VIOLACEAE

Viola delphinantha Boiss.

* Viola hispida Lam.

Viola jaubertiana Mares & Vigineix

Viola rupestris F.W. Schmidt subsp. relicta Jalas

ŽEMESNIEJI AUGALAI

BRYOPHYTA

Bruchia vogesiaca Schwaegr. (o)

Bryhnia novae-angliae (Sull & Lesq.) Grout (o)

* Bryoerythrophyllum campylocarpum (C. Müll.) Crum. (Bryoerythrophyllum machadoanum (Sergio) M. O. Hill) (o)

Buxbaumia viridis (Moug.) Moug. & Nestl. (o)

Cephalozia macounii (Aust.) Aust. (o)

Cynodontium suecicum (H. Arn. & C. Jens.) I. Hag. (o)

Dichelyma capillaceum (Dicks) Myr. (o)

Dicranum viride (Sull. & Lesq.) Lindb. (o)

Distichophyllum carinatum Dix. & Nich. (o)

Drepanocladus (Hamatocaulis) vernicosus (Mitt.) Warnst. (o)

Encalypta mutica (I. Hagen) (o)

Hamatocaulis lapponicus (Norrl.) Hedenäs (o)

Herzogiella turfacea (Lindb.) I. Wats. (o)

Hygrohypnum montanum (Lindb.) Broth. (o)

Jungermannia handelii (Schiffn.) Amak. (o)

Mannia triandra (Scop.) Grolle (o)

* Marsupella profunda Lindb. (o)

Meesia longiseta Hedw. (o)

Nothothylas orbicularis (Schwein.) Sull. (o)

Ochyraea tatrensis Vana (o)

Orthothecium lapponicum (Schimp.) C. Hartm. (o)

Orthotrichum rogeri Brid. (o)

Petalophyllum ralfsii (Wils.) Nees & Gott. (o)

Plagiomnium drummondii (Bruch & Schimp.) T. Kop. (o)

Riccia breidleri Jur. (o)

Riella helicophylla (Bory & Mont.) Mont. (o)

Scapania massolongi (K. Müll.) K. Müll. (o)

Sphagnum pylaisii Brid. (o)

Tayloria rudolphiana (Garov) B. & S. (o)

Tortella rigens (N. Alberts) (o)

MAKARONEZIJOS RŪŠYS

PTERIDOPHYTA

HYMENOPHYLLACEAE

Hymenophyllum maderensis Gibby & Lovis

DRYOPTERIDACEAE

* Polystichum drepanum (Sw.) C. Presl.

ISOETACEAE

Isoetes azorica Durieu & Paiva ex Milde

MARSILEACEAE

* Marsilea azorica Launert & Paiva

ANGIOSPERMAE

ASCLEPIADACEAE

Caralluma burchardii N. E. Brown

* Ceropegia chrysantha Svent.

BORAGINACEAE

Echium candicans L. fil.

* Echium gentianoides Webb & Coincy

Myosotis azorica H. C. Watson

Myosotis maritima Hochst. in Seub.

CAMPANULACEAE

* Azorina vidalii (H. C. Watson) Feer

Musschia aurea (L. f.) DC.

* Musschia wollastonii Lowe

CAPRIFOLIACEAE

* Sambucus palmensis Link

CARYOPHYLLACEAE

Spergularia azorica (Kindb.) Lebel

CELASTRACEAE

Maytenus umbellata (R. Br.) Mabb.

CHENOPODIACEAE

Beta patula Ait.

CISTACEAE

Cistus chinamadensis Banares & Romero

* Helianthemum bystropogophyllum Svent.

COMPOSITAE

Andryala crithmifolia Ait.

* Argyranthemum lidii Humphries

Argyranthemum thalassophylum (Svent.) Hump.

Argyranthemum winterii (Svent.) Humphries

* Atractylis arbuscula Svent. & Michaelis

Atractylis preauxiana Schultz.

Calendula maderensis DC.

Cheirolophus duranii (Burchard) Holub

Cheirolophus ghomerytus (Svent.) Holub

Cheirolophus junonianus (Svent.) Holub

Cheirolophus massonianus (Lowe) Hansen & Sund.

Cirsium latifolium Lowe

Helichrysum gossypinum Webb

Helichrysum monogynum Burtt & Sund.

Hypochoeris oligocephala (Svent. & Bramw.) Lack

* Lactuca watsoniana Trel.

* Onopordum nogalesii Svent.

* Onorpordum carduelinum Bolle

* Pericallis hadrosoma (Svent.) B. Nord.

Phagnalon benettii Lowe

Stemmacantha cynaroides (Chr. Son. in Buch) Ditt

Sventenia bupleuroides Font Quer

* Tanacetum ptarmiciflorum Webb & Berth

CONVOLVULACEAE

* Convolvulus caput-medusae Lowe

* Convolvulus lopez-socasii Svent.

* Convolvulus massonii A. Dietr.

CRASSULACEAE

Aeonium gomeraense Praeger

Aeonium saundersii Bolle

Aichryson dumosum (Lowe) Praeg.

Monanthes wildpretii Banares & Scholz

Sedum brissemoretii Raymond-Hamet

CRUCIFERAE

* Crambe arborea Webb ex Christ

Crambe laevigata DC. ex Christ

* Crambe sventenii R. Petters ex Bramwell & Sund.

* Parolinia schizogynoides Svent.

Sinapidendron rupestre (Ait.) Lowe

CYPERACEAE

Carex malato-belizii Raymond

DIPSACACEAE

Scabiosa nitens Roemer & J. A. Schultes

ERICACEAE

Erica scoparia L. subsp. azorica (Hochst.) D. A. Webb

EUPHORBIACEAE

* Euphorbia handiensis Burchard

Euphorbia lambii Svent.

Euphorbia stygiana H. C. Watson

GERANIACEAE

* Geranium maderense P. F. Yeo

GRAMINEAE

Deschampsia maderensis (Haeck. & Born.) Buschm.

Phalaris maderensis (Menezes) Menezes

GLOBULARIACEAE

* Globularia ascanii D. Bramwell & Kunkel

* Globularia sarcophylla Svent.

LABIATAE

* Sideritis cystosiphon Svent.

* Sideritis discolor (Webb ex de Noe) Bolle

Sideritis infernalis Bolle

Sideritis marmorea Bolle

Teucrium abutiloides L’Hér.

Teucrium betonicum L’Hér.

LEGUMINOSAE

* Anagyris latifolia Brouss. ex. Willd.

Anthyllis lemanniana Lowe

* Dorycnium spectabile Webb & Berthel

* Lotus azoricus P. W. Ball

Lotus callis-viridis D. Bramwell & D. H. Davis

* Lotus kunkelii (E. Chueca) D. Bramwell & al.

* Teline rosmarinifolia Webb & Berthel.

* Teline salsoloides Arco & Acebes.

Vicia dennesiana H. C. Watson

LILIACEAE

* Androcymbium psammophilum Svent.

Scilla maderensis Menezes

Semele maderensis Costa

LORANTHACEAE

Arceuthobium azoricum Wiens & Hawksw.

MYRICACEAE

* Myrica rivas-martinezii Santos.

OLEACEAE

Jasminum azoricum L.

Picconia azorica (Tutin) Knobl.

ORCHIDACEAE

Goodyera macrophylla Lowe

PITTOSPORACEAE

* Pittosporum coriaceum Dryand. ex. Ait.

PLANTAGINACEAE

Plantago malato-belizii Lawalree

PLUMBAGINACEAE

* Limonium arborescens (Brouss.) Kuntze

Limonium dendroides Svent.

* Limonium spectabile (Svent.) Kunkel & Sunding

* Limonium sventenii Santos & Fernández Galván

POLYGONACEAE

Rumex azoricus Rech. fil.

RHAMNACEAE

Frangula azorica Tutin

ROSACEAE

* Bencomia brachystachya Svent.

Bencomia sphaerocarpa Svent.

* Chamaemeles coriacea Lindl.

Dendriopoterium pulidoi Svent.

Marcetella maderensis (Born.) Svent.

Prunus lusitanica L. subsp. azorica (Mouillef.) Franco

Sorbus maderensis (Lowe) Dode

SANTALACEAE

Kunkeliella subsucculenta Kammer

SCROPHULARIACEAE

* Euphrasia azorica H.C. Watson

Euphrasia grandiflora Hochst. in Seub.

* Isoplexis chalcantha Svent. & O’Shanahan

Isoplexis isabelliana (Webb & Berthel.) Masferrer

Odontites holliana (Lowe) Benth.

Sibthorpia peregrina L.

SOLANACEAE

* Solanum lidii Sunding

UMBELLIFERAE

Ammi trifoliatum (H. C. Watson) Trelease

Bupleurum handiense (Bolle) Kunkel

Chaerophyllum azoricum Trelease

Ferula latipinna Santos

Melanoselinum decipiens (Schrader & Wendl.) Hoffm.

Monizia edulis Lowe

Oenanthe divaricata (R. Br.) Mabb.

Sanicula azorica Guthnick ex Seub.

VIOLACEAE

Viola paradoxa Lowe

ŽEMESNIEJI AUGALAI

BRYOPHYTA

* Echinodium spinosum (Mitt.) Jur. (o)

* Thamnobryum fernandesii Sergio (o).

▼B




III PRIEDAS

TERITORIJŲ, TINKAMŲ IDENTIFIKUOTI BENDRIJOS SVARBOS TERITORIJOMIS, ATRINKIMO IR SPECIALIŲ SAUGOMŲ TERITORIJŲ STEIGIMO KRITERIJAI

1 ETAPAS:   Teritorijų santykinės svarbos įvertinimas nacionaliniu lygiu kiekvieno I priede nurodyto natūralios buveinės tipo ir kiekvienos II priede nurodytos rūšies atžvilgiu (įskaitant prioritetinius natūralių buveinių tipus ir prioritetines rūšis)

A.   Teritorijų vertinimo kriterijai kiekvieno I priede nurodyto natūralių buveinių tipo atžvilgiu:

a) 

natūralių buveinių tipo reprezentatyvumo laipsnis teritorijoje;

b) 

natūralių buveinių tipo užimamas teritorijos plotas viso to natūralių buveinių tipo užimamo nacionalinės teritorijos ploto atžvilgiu;

c) 

nagrinėjamo natūralių buveinių tipo struktūros ir funkcijų išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės;

d) 

teritorijos vertingumo įvertinimas pasauliniu mastu nagrinėjamo natūralių buveinių tipo apsaugos atžvilgiu.

B.   Teritorijos vertinimo kriterijai II priede išvardytų rūšių atžvilgiu:

a) 

rūšies populiacijos dydis ir tankumas teritorijoje visų nacionalinėje teritorijoje esančių populiacijų atžvilgiu;

b) 

buveinės savybių, kurios yra svarbios nagrinėjamai rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės;

c) 

teritorijoje esančios populiacijos izoliacijos laipsnis natūralaus rūšies paplitimo arealo atžvilgiu;

d) 

teritorijos vertingumo įvertinimas pasauliniu mastu atitinkamos rūšies apsaugos atžvilgiu.

C.

Pagal šiuos kriterijus valstybės narės atrenka teritorijas, kurias jos pasiūlo į nacionalinius sąrašus kaip teritorijas, tinkamas identifikuoti Bendrijos svarbos teritorijomis, atsižvelgiant į jų santykinį vertingumą kiekvieno I priede nurodyto natūralių buveinių tipo ar II priede nurodytos rūšies apsaugai.

D.

Šiame sąraše nurodomos teritorijos, kuriose aptinkami prioritetinių natūralių buveinių tipai ir prioritetinės rūšys, kurias valstybės narės atrenka pagal A ir B punktuose nurodytus kriterijus.

2 ETAPAS:   Į nacionalinius sąrašus įtrauktų Bendrijos svarbos teritorijų įvertinimas

1.

Visos 1 etape valstybių narių identifikuotos teritorijos, kuriose aptinkami prioritetiniai natūralių buveinių tipai ir (arba) rūšys, yra laikomos Bendrijos svarbos teritorijomis.

2.

Vertinant valstybių narių sąrašuose esančių kitų teritorijų svarbą Bendrijai, t. y. jų indėlį palaikant arba atkuriant I priede nurodytų natūralių buveinių arba II priede nurodytų rūšių gerą apsaugos būklę ir (arba) Natura 2000 vientisumą, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

a) 

teritorijos santykinį vertingumą nacionaliniu lygmeniu;

b) 

teritorijos geografinę padėtį II priede nurodytų rūšių migracijos kelių atžvilgiu ir į tai, ar ji priklauso vientisai ekosistemai, esančiai abiejose vienos ar daugiau vidinių Bendrijos sienų pusėse;

c) 

teritorijos bendrą plotą;

d) 

teritorijoje aptinkamų I priede nurodytų natūralių buveinių tipų ir II priede nurodytų rūšių skaičių;

e) 

teritorijos ekologinę vertę pasauliniu mastu atitinkamiems biogeografiniams regionams ir (arba) visai 2 straipsnyje nurodytai teritorijai, atsižvelgiant ir į jos savybių unikalaus aspekto charakteristikas, ir jų derinį.

▼M4




IV PRIEDAS

BENDRIJOS SVARBOS GYVŪNŲ IR AUGALŲ RŪŠYS, KURIAS BŪTINA GRIEŽTAI SAUGOTI

Šiame priede išvardytos rūšys yra nurodytos:

— 
pagal rūšies arba porūšio vardą, arba
— 
pagal aukštesnį taksoną arba nurodytą taksono dalį, kuriai priklauso rūšis.

Santrumpa „spp.“ po šeimos arba genties pavadinimo nurodo visas tai šeimai arba genčiai priklausančias rūšis.

a)    GYVŪNAI

STUBURINIAI

ŽINDUOLIAI

INSECTIVORA

Erinaceidae

Erinaceus algirus

Soricidae

Crocidura canariensis

Crocidura sicula

Talpidae

Galemys pyrenaicus

MICROCHIROPTERA

Visos rūšys

MEGACHIROPTERA

Pteropodidae

Rousettus aegyptiacus

RODENTIA

Gliridae

Visos rūšys, išskyrus Glis glis ir Eleomys quercinus

Sciuridae

Marmota marmota latirostris

Pteromys volans (Sciuropterus russicus)

Spermophilus citellus (Citellus citellus)

Spermophilus suslicus (Citellus suslicus)

Sciurus anomalus

Castoridae

Castor fiber (išskyrus Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos populiacijas)

Cricetidae

Cricetus cricetus (išskyrus Vengrijos populiacijas)

Mesocricetus newtoni

Microtidae

Dinaromys bogdanovi

Microtus cabrerae

Microtus oeconomus arenicola

Microtus oeconomus mehelyi

Microtus tatricus

Zapodidae

Sicista betulina

Sicista subtilis

Hystricidae

Hystrix cristata

CARNIVORA

Canidae

Alopex lagopus

Canis lupus (išskyrus Graikijos populiacijas į šiaurę nuo 39 lygiagretės, Estijos populiacijas, Ispanijos populiacijas į šiaurę nuo Duero, Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos populiacijas ir Suomijos populiacijas šiaurės elnių valdymo teritorijose, kaip apibrėžta 1990 m. rugsėjo 14 d. Suomijos akto Nr. 848/90 dėl šiaurės elnių 2 dalyje)

Ursidae

Ursus arctos

Mustelidae

Lutra lutra

Mustela eversmanii

Mustela lutreola

Vormela peregusna

Felidae

Felis silvestris

Lynx lynx (išskyrus Estijos populiaciją)

Lynx pardinus

Phocidae

Monachus monachus

Phoca hispida saimensis

ARTIODACTYLA

Cervidae

Cervus elaphus corsicanus

Bovidae

Bison bonasus

Capra aegagrus (laukinės populiacijos)

Capra pyrenaica pyrenaica

Ovis gmelini musimon (Ovis ammon musimon) (laukinės Korsikos ir Sardinijos populiacijos)

Ovis orientalis ophion (Ovis gmelini ophion)

Rupicapra pyrenaica ornata (Rupicapra rupicapra ornata)

Rupicapra rupicapra balcanica

Rupicapra rupicapra tatrica

CETACEA

Visos rūšys

ROPLIAI

TESTUDINATA

Testudinidae

Testudo graeca

Testudo hermanni

Testudo marginata

Cheloniidae

Caretta caretta

Chelonia mydas

Lepidochelys kempii

Eretmochelys imbricata

Dermochelyidae

Dermochelys coriacea

Emydidae

Emys orbicularis

Mauremys caspica

Mauremys leprosa

SAURIA

Lacertidae

Algyroides fitzingeri

Algyroides marchi

Algyroides moreoticus

Algyroides nigropunctatus

Dalmatolacerta oxycephala

Dinarolacerta mosorensis

Gallotia atlantica

Gallotia galloti

Gallotia galloti insulanagae

Gallotia simonyi

Gallotia stehlini

Lacerta agilis

Lacerta bedriagae

Lacerta bonnali (Lacerta monticola)

Lacerta monticola

Lacerta danfordi

Lacerta dugesi

Lacerta graeca

Lacerta horvathi

Lacerta schreiberi

Lacerta trilineata

Lacerta viridis

Lacerta vivipara pannonica

Ophisops elegans

Podarcis erhardii

Podarcis filfolensis

Podarcis hispanica atrata

Podarcis lilfordi

Podarcis melisellensis

Podarcis milensis

Podarcis muralis

Podarcis peloponnesiaca

Podarcis pityusensis

Podarcis sicula

Podarcis taurica

Podarcis tiliguerta

Podarcis wagleriana

Scincidae

Ablepharus kitaibelii

Chalcides bedriagai

Chalcides ocellatus

Chalcides sexlineatus

Chalcides simonyi (Chalcides occidentalis)

Chalcides viridianus

Ophiomorus punctatissimus

Gekkonidae

Cyrtopodion kotschyi

Phyllodactylus europaeus

Tarentola angustimentalis

Tarentola boettgeri

Tarentola delalandii

Tarentola gomerensis

Agamidae

Stellio stellio

Chamaeleontidae

Chamaeleo chamaeleon

Anguidae

Ophisaurus apodus

OPHIDIA

Colubridae

Coluber caspius

Coluber cypriensis

Coluber hippocrepis

Coluber jugularis

Coluber laurenti

Coluber najadum

Coluber nummifer

Coluber viridiflavus

Coronella austriaca

Eirenis modesta

Elaphe longissima

Elaphe quatuorlineata

Elaphe situla

Natrix natrix cetti

Natrix natrix corsa

Natrix natrix cypriaca

Natrix tessellata

Telescopus falax

Viperidae

Vipera ammodytes

Macrovipera schweizeri (Vipera lebetina schweizeri)

Vipera seoanni (išskyrus Ispanijos populiacijas)

Vipera ursinii

Vipera xanthina

Boidae

Eryx jaculus

VARLIAGYVIAI

CAUDATA

Salamandridae

Chioglossa lusitanica

Euproctus asper

Euproctus montanus

Euproctus platycephalus

Mertensiella luschani (Salamandra luschani)

Salamandra atra

Salamandra aurorae

Salamandra lanzai

Salamandrina terdigitata

Triturus carnifex (Triturus cristatus carnifex)

Triturus cristatus (Triturus cristatus cristatus)

Triturus italicus

Triturus karelinii (Triturus cristatus karelinii)

Triturus marmoratus

Triturus montandoni

Triturus vulgaris ampelensis

Proteidae

Proteus anguinus

Plethodontidae

Hydromantes (Speleomantes) ambrosii

Hydromantes (Speleomantes) flavus

Hydromantes (Speleomantes) genei

Hydromantes (Speleomantes) imperialis

Hydromantes (Speleomantes) strinatii (Hydromantes (Speleomantes) italicus)

Hydromantes (Speleomantes) supramontis

ANURA

Discoglossidae

Alytes cisternasii

Alytes muletensis

Alytes obstetricans

Bombina bombina

Bombina variegata

Discoglossus galganoi (įskaitant Discoglossus „jeanneae“)

Discoglossus montalentii

Discoglossus pictus

Discoglossus sardus

Ranidae

Rana arvalis

Rana dalmatina

Rana graeca

Rana iberica

Rana italica

Rana latastei

Rana lessonae

Pelobatidae

Pelobates cultripes

Pelobates fuscus

Pelobates syriacus

Bufonidae

Bufo calamita

Bufo viridis

Hylidae

Hyla arborea

Hyla meridionalis

Hyla sarda

ŽUVYS

ACIPENSERIFORMES

Acipenseridae

Acipenser naccarii

Acipenser sturio

SALMONIFORMES

Coregonidae

Coregonus oxyrhynchus (anadrominės populiacijos tam tikruose Šiaurės jūros sektoriuose, išskyrus Suomijos populiacijas)

CYPRINIFORMES

Cyprinidae

Anaecypris hispanica

Phoxinus percnurus

ATHERINIFORMES

Cyprinodontidae

Valencia hispanica

PERCIFORMES

Percidae

Gymnocephalus baloni

Romanichthys valsanicola

Zingel asper

BESTUBURIAI

ARTROPODAI

CRUSTACEA

Isopoda

Armadillidium ghardalamensis

INSECTA

Coleoptera

Bolbelasmus unicornis

Buprestis splendens

Carabus hampei

Carabus hungaricus

Carabus olympiae

Carabus variolosus

Carabus zawadszkii

Cerambyx cerdo

Cucujus cinnaberinus

Dorcadion fulvum cervae

Duvalius gebhardti

Duvalius hungaricus

Dytiscus latissimus

Graphoderus bilineatus

Leptodirus hochenwarti

Pilemia tigrina

Osmoderma eremita

Phryganophilus ruficollis

Probaticus subrugosus

Propomacrus cypriacus

Pseudogaurotina excellens

Pseudoseriscius cameroni

Pytho kolwensis

Rosalia alpina

Lepidoptera

Apatura metis

Arytrura musculus

Catopta thrips

Chondrosoma fiduciarium

Coenonympha hero

Coenonympha oedippus

Colias myrmidone

Cucullia mixta

Dioszeghyana schmidtii

Erannis ankeraria

Erebia calcaria

Erebia christi

Erebia sudetica

Eriogaster catax

Fabriciana elisa

Glyphipterix loricatella

Gortyna borelii lunata

Hypodryas maturna

Hyles hippophaes

Leptidea morsei

Lignyoptera fumidaria

Lopinga achine

Lycaena dispar

Lycaena helle

Maculinea arion

Maculinea nausithous

Maculinea teleius

Melanargia arge

Nymphalis vaualbum

Papilio alexanor

Papilio hospiton

Parnassius apollo

Parnassius mnemosyne

Phyllometra culminaria

Plebicula golgus

Polymixis rufocincta isolata

Polyommatus eroides

Proserpinus proserpina

Proterebia afra dalmata

Pseudophilotes bavius

Xylomoia strix

Zerynthia polyxena

Mantodea

Apteromantis aptera

Odonata

Aeshna viridis

Cordulegaster heros

Cordulegaster trinacriae

Gomphus graslinii

Leucorrhinia albifrons

Leucorrhinia caudalis

Leucorrhinia pectoralis

Lindenia tetraphylla

Macromia splendens

Ophiogomphus cecilia

Oxygastra curtisii

Stylurus flavipes

Sympecma braueri

Orthoptera

Baetica ustulata

Brachytrupes megacephalus

Isophya costata

Isophya harzi

Isophya stysi

Myrmecophilus baronii

Odontopodisma rubripes

Paracaloptenus caloptenoides

Pholidoptera transsylvanica

Saga pedo

Stenobothrus (Stenobothrodes) eurasius

ARACHNIDA

Araneae

Macrothele calpeiana

MOLIUSKAI

GASTROPODA

Anisus vorticulus

Caseolus calculus

Caseolus commixta

Caseolus sphaerula

Chilostoma banaticum

Discula leacockiana

Discula tabellata

Discula testudinalis

Discula turricula

Discus defloratus

Discus guerinianus

Elona quimperiana

Geomalacus maculosus

Geomitra moniziana

Gibbula nivosa

Hygromia kovacsi

Idiomela (Helix) subplicata

Lampedusa imitatrix

Lampedusa melitensis

Leiostyla abbreviata

Leiostyla cassida

Leiostyla corneocostata

Leiostyla gibba

Leiostyla lamellosa

Paladilhia hungarica

Patella ferruginea

Sadleriana pannonica

Theodoxus prevostianus

Theodoxus transversalis

BIVALVIA

Anisomyaria

Lithophaga lithophaga

Pinna nobilis

Unionoida

Margaritifera auricularia

Unio crassus

Dreissenidae

Congeria kusceri

ECHINODERMATA

Echinoidea

Centrostephanus longispinus

b)    AUGALAI

Į IV priedo b dalį įtrauktos visos į II priedo b dalį įrašytos augalų rūšys ( *1 ), įskaitant toliau nurodytas rūšis:

PTERIDOPHYTA

ASPLENIACEAE

Asplenium hemionitis L.

ANGIOSPERMAE

AGAVACEAE

Dracaena draco (L.) L.

AMARYLLIDACEAE

Narcissus longispathus Pugsley

Narcissus triandrus L.

BERBERIDACEAE

Berberis maderensis Lowe

CAMPANULACEAE

Campanula morettiana Reichenb.

Physoplexis comosa (L.) Schur.

CARYOPHYLLACEAE

Moehringia fontqueri Pau

COMPOSITAE

Argyranthemum pinnatifidum (L.f.) Lowe subsp. succulentum (Lowe) C. J. Humphries

Helichrysum sibthorpii Rouy

Picris willkommii (Schultz Bip.) Nyman

Santolina elegans Boiss. ex DC.

Senecio caespitosus Brot.

Senecio lagascanus DC. subsp. lusitanicus (P. Cout.) Pinto da Silva

Wagenitzia lancifolia (Sieber ex Sprengel) Dostal

CRUCIFERAE

Murbeckiella sousae Rothm.

EUPHORBIACEAE

Euphorbia nevadensis Boiss. & Reuter

GESNERIACEAE

Jankaea heldreichii (Boiss.) Boiss.

Ramonda serbica Pancic

IRIDACEAE

Crocus etruscus Parl.

Iris boissieri Henriq.

Iris marisca Ricci & Colasante

LABIATAE

Rosmarinus tomentosus Huber-Morath & Maire

Teucrium charidemi Sandwith

Thymus capitellatus Hoffmanns. & Link

Thymus villosus L. subsp. villosus L.

LILIACEAE

Androcymbium europaeum (Lange) K. Richter

Bellevalia hackelli Freyn

Colchicum corsicum Baker

Colchicum cousturieri Greuter

Fritillaria conica Rix

Fritillaria drenovskii Degen & Stoy.

Fritillaria gussichiae (Degen & Doerfler) Rix

Fritillaria obliqua Ker-Gawl.

Fritillaria rhodocanakis Orph. ex Baker

Ornithogalum reverchonii Degen & Herv.-Bass.

Scilla beirana Samp.

Scilla odorata Link

ORCHIDACEAE

Ophrys argolica Fleischm.

Orchis scopulorum Simsmerh.

Spiranthes aestivalis (Poiret) L. C. M. Richard

PRIMULACEAE

Androsace cylindrica DC.

Primula glaucescens Moretti

Primula spectabilis Tratt.

RANUNCULACEAE

Aquilegia alpina L.

SAPOTACEAE

Sideroxylon marmulano Banks ex Lowe

SAXIFRAGACEAE

Saxifraga cintrana Kuzinsky ex Willk.

Saxifraga portosanctana Boiss.

Saxifraga presolanensis Engl.

Saxifraga valdensis DC.

Saxifraga vayredana Luizet

SCROPHULARIACEAE

Antirrhinum lopesianum Rothm.

Lindernia procumbens (Krocker) Philcox

SOLANACEAE

Mandragora officinarum L.

THYMELAEACEAE

Thymelaea broterana P. Cout.

UMBELLIFERAE

Bunium brevifolium Lowe

VIOLACEAE

Viola athois W. Becker

Viola cazorlensis Gandoger

▼M3




V PRIEDAS

BENDRIJOS SVARBOS GYVŪNŲ IR AUGALŲ RŪŠYS, KURIŲ ĖMIMUI IŠ GAMTOS IR NAUDOJIMUI GALI BŪTI TAIKOMOS VALDYMO PRIEMONĖS

Šiame priede išvardytos rūšys yra nurodytos:

— 
pagal rūšies arba porūšio vardą, arba
— 
pagal aukštesnį taksoną arba nurodytą taksono dalį, kuriai priklauso rūšis.

Santrumpa „spp.“ po šeimos arba genties pavadinimo nurodo visas tai šeimai arba genčiai priklausančias rūšis.

a)   GYVŪNAI

STUBURINIAI

ŽINDUOLIAI

RODENTIA

Castoridae

Castor fiber(Suoijos, Švedijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos populiacijas)

Cricetidae

Cricetus cricetus (Vengrijos populiacijos)

CARNIVORA

Canidae

Canis aureus
Canis lupus (Ispanijos populiacijos į šiaurę nuo Duero, Graikijos populiacijos į šiaurę nuo 39 lygiagretės, Suomijos populiacijos šiaurės elnių valdymo teritorijose, kaip apibrėžta 1990 m. rugsėjo 14 d. Suomijos akto Nr. 848/90 dėl šiaurės elnių valdymo 2 pastraipoje, Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos ir Slovakijos populiacijos)

Mustelidae

Martes martes
Mustela putorius

Felidae

Lynx lynx (Estijos populiacija)

Phocidae

Visos IV priede nepaminėtos rūšys

Viverridae

Genetta genetta
Herpestes ichneumon

DUPLICIDENTATA

Leporidae

Lepus timidus

ARTIODACTYLA

Bovidae

Capra ibex
Capra pyrenaica (išskyrus Capra pyrenaica pyrenaica)
Rupicapra rupicapra (išskyrus Rupicapra rupicapra balcanica, Rupicapra rupicapra ornata ir Rupicapra rupicapra tatrica)

VARLIAGYVIAI

ANURA

Ranidae

Rana esculenta
Rana perezi
Rana ridibunda
Rana temporaria

ŽUVYS

PETROMYZONIFORMES

Petromyzonidae

Lampetra fluviatilis
Lethenteron zanandrai

ACIPENSERIFORMES

Acipenseridae

Visos IV priede nepaminėtos rūšys

CLUPEIFORMES

Clupeidae

Alosa spp.

SALMONIFORMES

Salmonidae

Thymallus thymallus
Coregonus spp. (išskyrus Coregonus oxyrhynchus — anadromines populiacijas tam tikruose Šiaurės jūros sektoriuose)
Hucho hucho
Salmo salar (tik gėluose vandenyse)

CYPRINIFORMES

Cyprinidae

Aspius aspius
Barbus spp.
Pelecus cultratus
Rutilus friesii meidingeri
Rutilus pigus

SILURIFORMES

Siluridae

Silurus aristotelis

PERCIFORMES

Percidae

Gymnocephalus schraetzer
Zingel zingel

BESTUBURIAI

COELENTERATA

CNIDARIA

Corallium rubrum

MOLLUSCA

GASTROPODA — STYLOMMATOPHORA

Helix pomatia

BIVALVIA — UNIONOIDA

Margaritiferidae

Margaritifera margaritifera

Unionidae

Microcondylaea compressa
Unio elongatulus

ANNELIDA

HIRUDINOIDEA — ARHYNCHOBDELLAE

Hirudinidae

Hirudo medicinalis

ARTHROPODA

CRUSTACEA — DECAPODA

Astacidae

Astacus astacus
Austropotamobius pallipes
Austropotamobius torrentium

Scyllaridae

Scyllarides latus

INSECTA — LEPIDOPTERA

Saturniidae

Graellsia isabellae

b)   AUGALAI

DUMBLIAI

RHODOPHYTA

CORALLINACEAE

Lithothamnium coralloides Crouan frat.
Phymatholithon calcareum (Poll.) Adey & McKibbin

LICHENES

CLADONIACEAE

Cladonia L. subgenus Cladina (Nyl.) Vain.

BRYOPHYTA

MUSCI

LEUCOBRYACEAE

Leucobryum glaucum (Hedw.) AAngstr.

SPHAGNACEAE

Sphagnum L. spp. (išskyrus Sphagnum pylaisii Brid.)

PTERIDOPHYTA

Lycopodium spp.

ANGIOSPERMAE

AMARYLLIDACEAE

Galanthus nivalis L.
Narcissus bulbocodium L.
Narcissus juncifolius Lagasca

COMPOSITAE

Arnica montana L.
Artemisia eriantha Tem
Artemisia genipi Weber
Doronicum plantagineum L. subsp. tournefortii (Rouy) P. Cout.
Leuzea rhaponticoides Graells

CRUCIFERAE

Alyssum pintadasilvae Dudley.
Malcolmia lacera (L.) DC. subsp. graccilima (Samp.) Franco
Murbeckiella pinnatifida (Lam.) Rothm. subsp. herminii (Rivas-Martinez) Greuter & Burdet

GENTIANACEAE

Gentiana lutea L.

IRIDACEAE

Iris lusitanica Ker-Gawler

LABIATAE

Teucrium salviastrum Schreber subsp. salviastrum Schreber

LEGUMINOSAE

Anthyllis lusitanica Cullen & Pinto da Silva
Dorycnium pentaphyllum Scop. subsp. transmontana Franco
Ulex densus Welw. ex Webb.

LILIACEAE

Lilium rubrum Lmk
Ruscus aculeatus L.

PLUMBAGINACEAE

Armeria sampaio (Bernis) Nieto Feliner

ROSACEAE

Rubus genevieri Boreau subsp. herminii (Samp.) P. Cout.

SCROPHULARIACEAE

Anarrhinum longipedicelatum R. Fernandes
Euphrasia mendonçae Samp.
Scrophularia grandiflora DC. subsp. grandiflora DC.
Scrophularia berminii Hoffmanns & Link
Scrophularia sublyrata Brot.

▼B




VI PRIEDAS

DRAUDŽIAMI GAUDYMO, ŽUDYMO METODAI IR PRIEMONĖS BEI TRANSPORTO PRIEMONĖS

a)   Neatrankinės priemonės

ŽINDUOLIAI

— 
Akli ar sužaloti gyvūnai, naudojami kaip gyvas jaukas
— 
Magnetofonai
— 
Elektriniai ir elektroniniai prietaisai, kurie gali užmušti ar apsvaiginti
— 
Dirbtinės šviesos šaltiniai
— 
Veidrodžiai ir kitokie akinantys prietaisai
— 
Prietaisai taikiniams apšviesti
— 
Taikikliai šaudyti naktį, kuriuos sudaro elektroninio vaizdo didintuvai arba vaizdo konverteriai
— 
Sprogmenys
— 
Tinklai, kurie yra neatrankiniai pagal jų principą arba naudojimo sąlygas
— 
Spąstai, kurie yra neatrankiniai pagal jų principą arba naudojimo sąlygas
— 
Arbaletai
— 
Nuodai ir užnuodytas ar anestezuojantis jaukas
— 
Dujos arba dūmai, naudojami gyvūnui išvaryti

▼C1

— 
Pusiau automatiniai ir automatiniai ginklai su dėtuve, kurioje telpa daugiau nei du šoviniai.

▼B

ŽUVYS

— 
Nuodai
— 
Sprogmenys

b)   Transporto priemonės

— 
Lėktuvai
— 
Motorinės transporto priemonės



( 1 ) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999 7 17, p. 23).

( 2

(+) „Europos Sąjungos natūralių buveinių aiškinimo vadovas“, 15/2 EUR redakcija, Natūralių buveinių komiteto patvirtinta 1999 m. spalio 4 d., ir „Europos Sąjungos natūralių buveinių aiškinimo vadovo“ daliniai pakeitimai“ (Hab. 01/11b-rev. 1), Natūralių buveinių komiteto patvirtinti 2002 m. balandžio 24 d. po konsultacijų raštu su Europos Komisijos Aplinkos generaliniu direktoratu;

( *1 ) Išskyrus samanas, nurodytas II priedo b dalyje.