TEISMO SPRENDIMAS

2023 m. sausio 24 d.

byloje E-5/22

Christian Maitz prieš Liechtensteinische Alters- und Hinterlassenenversicherung, Liechtensteinische Invalidenversicherung ir Liechtensteinische Familienausgleichskasse

(Socialinė apsauga – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 – Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 – Gyvenamoji vieta trečiojoje šalyje – Savarankiškai dirbantis asmuo – EEE teisės taikymas – Administracinės komisijos rekomendacija – EEE susitarimo 3 straipsnis – Lojalaus bendradarbiavimo principas)

(2023/C 158/05)

Byloje E-5/22 Christian Maitz prieš Liechtensteinische Alters- und Hinterlassenenversicherung, Liechtensteinische Invalidenversicherung ir Liechtensteinische Familienausgleichskasse dėl Lichtenšteino kunigaikštiškojo apeliacinio teismo (Fürstliches Obergericht) PRAŠYMO Teismui pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 34 straipsnį išaiškinti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, Teismas, kurį sudaro pirmininkas Páll Hreinsson (teisėjas pranešėjas), teisėjai Bernd Hammermann ir Ola Mestad (ad hoc), 2023 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra tokia:

1.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 2 straipsnio 1 dalį, tam, kad patektų į šio reglamento subjektinę taikymo sritį, EEE valstybės piliečiai gali gyventi ir EEE valstybėje. EEE valstybės su trečiąja šalimi sudarytame susitarime, kuriuo siekiama išplėsti Reglamento (EB) Nr. 883/2004 taikymo sritį taip, kad jis apimtų tą trečiąją šalį, negali būti nustatyta nuo šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio nukrypstanti sąlyga dėl asmens gyvenamosios vietos.

2.

Reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką, 19 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad tam, kad atsirastų šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisinis poveikis, pagal ją nereikalaujama, kad pažyma būtų išduodama tik perkeliamojo dokumento A1 forma.