TEISMO SPRENDIMAS

2017 m. rugsėjo 13 d.

byloje E-15/16

Yara International ASA prieš Norvegijos Vyriausybę

(Įsisteigimo laisvė – EEE susitarimo 31 ir 34 straipsniai – Būtinumas – Nacionalinės taisyklės dėl įnašų įmonių grupės viduje – Subalansuotas įgaliojimų apmokestinimo srityje paskirstymas – Galutinių nuostolių išimtis – Mokesčių vengimo rizika – Visiškai fiktyvus susitarimas – Draudimas piktnaudžiauti teisėmis)

(2018/C 16/04)

Byloje E-15/16 Yara International ASA prieš Norvegijos Vyriausybę dėl Borgartingo apeliacinio teismo (Borgarting lagmannsrett, Norvegija) PRAŠYMO Teismui pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 34 straipsnį išaiškinti Europos ekonominės erdvės susitarimo 31 straipsnį, kiek tai susiję su nacionalinėmis taisyklėmis dėl įnašų įmonių grupės viduje, Teismas, kurį sudaro pirmininkas Carlas Baudenbacheris ir teisėjai Peras Christiansenas (pranešėjas) ir Ása Ólafsdóttir (ad hoc teisėja), 2017 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra tokia:

EEE susitarimo 31 ir 34 straipsniai neužkerta kelio taikyti nacionalines taisykles dėl įnašų įmonės grupės viduje, kaip antai Norvegijos mokesčių įstatyme nustatytas taisykles, pagal kurias įnašu sumažinamos perkėlėjo apmokestinamosios pajamos ir tas įnašas įtraukiamas į gavėjo apmokestinamąsias pajamas, nesvarbu, ar gavėjas mokesčių tikslais patiria nuostolių, ar gauna pelno, ir kuriomis nustatoma sąlyga, kad tiek perkėlėjas, tiek gavėjas turi mokėti mokesčius atitinkamoje EEE valstybėje. Tai, kad nacionalinėmis taisyklėmis turi būti siekiama teisėto tikslo, pavyzdžiui, užtikrinti subalansuotą įgaliojimų apmokestinimo srityje paskirstymą EEE valstybėms arba užkirsti kelią visiškai fiktyviems susitarimams, kuriais sudaromos sąlygos išvengti mokesčių, yra viena iš EEE teisėje nustatytų sąlygų. Tačiau tais atvejais, kai užsienio patronuojamosios įmonės patirti nuostoliai yra galutiniai, nacionalinės teisės reikalavimai yra griežtesni, nei būtina tiems tikslams pasiekti.